PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

6.12.2017 - (COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: José Blanco López
(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnis)

Procedūra : 2016/0382(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0392/2017

Pateikti tekstai :

A8-0392/2017

Debatai :

PV 15/01/2018 - 12
CRE 15/01/2018 - 12
PV 12/11/2018 - 14
CRE 12/11/2018 - 14

Balsavimas :

PV 17/01/2018 - 10.4
CRE 17/01/2018 - 10.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 13/11/2018 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0009
P8_TA(2018)0444

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
Peticijų komiteto NUOMONĖ
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

(COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0767),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0500/2016),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo[2],

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2017 m. ... ... d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0392/2017),

A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį,

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonė, reikalinga sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir atskirtose vietovėse arba retai gyvenamose vietovėse ;

(2) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1dalį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra esminė dalis priemonių paketo, reikalingo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir Sąjungos įsipareigojimui pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos įvykdyti, taip pat nuliniam bendram teršalų lygiui pasiekti Europos Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. Jam taip pat tenka esminis vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, tvarią energiją už prieinamą kainą, technologijų plėtrą ir inovacijas, taip pat pirmavimą technologijų ir pramonės srityse, sykiu teikiant aplinkos apsaugos, socialinių privalumų ir naudos sveikatai ir didžiulių galimybių užimtumo bei regioninės plėtros srityse, visų pirma kaimo ir izoliuotose vietovėse, retai gyvenamuose regionuose ir teritorijose, kuriose vyksta dalinis pramonės nykimas;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2a) Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai, nes jį pasirašiusios šalys įsipareigojo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjunga turi pasirengti gerokai didesniam ir spartesniam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, nei buvo numatyta anksčiau, kad galėtų pereiti prie itin efektyvios ir visiškai atsinaujinančios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ne vėliau kaip 2050 m. Kartu, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos, pvz., vėjo ir saulės, technologijų vystymo ir diegimo spartą, reikia pažymėti, kad tokį mažinimą įmanoma atlikti mažesnėmis sąnaudomis nei manyta anksčiau;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos priklausomybė nuo dujų ir naftos importo ;

(3) suvartojamos energijos kiekio mažinimas, tobulesnės technologijos, viešojo transporto tinklo plėtimas, energijos vartojimo efektyvumo technologijų naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant sykiu su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos energetinė priklausomybė;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m. 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate¹² nustatyta būsimos Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategija ir skatinama laikytis vienodos sampratos, kaip tokią politiką plėtoti po 2020 m. Komisija pasiūlė, kad 2030 m Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis Sąjungoje turėtų būti bent 27 %;

__________________

¹² „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014) 015 final).

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) šį rodiklį patvirtino 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba ir nurodė, kad valstybės narės gali nusistatyti didesnius nacionalinius rodiklius;

Išbraukta.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes. Savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas užsimojo dar plačiau, primindamas savo ankstesnę poziciją dėl Sąjungos bent 30 proc. rodiklio ir pabrėždamas, kad atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir atpigusias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas būtų pageidautina siekti daug platesnio užmojo rodiklio;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a) todėl reikėtų atsižvelgti į Paryžiaus susitarime nustatytus užmojus ir technologinę plėtrą, įskaitant mažesnes investicijų į atsinaujinančią energiją išlaidas;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;

(7) todėl dera nustatyti, kad Sąjungos privalomas atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 35 proc. ir kad jis būtų derinamas su nacionaliniais rodikliais;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7a) valstybėms narėms atsinaujinančios energijos rodikliai turėtų būti nustatomi atsižvelgus į jų įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, vis dar neišnaudotas dideles atsinaujinančios energijos galimybes ir būtinas investicijas siekiant įgyvendinti energijos pertvarką.

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7b) Sąjungos 35 proc. planinį rodiklį būtina perskaičiuoti nustatant kiekvienai valstybei narei individualius rodiklius; tai reikėtų padaryti užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas valstybių narių BVP ir skirtingu jų įdirbiu bei galimybėmis, įskaitant tai, koks atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo lygis turi būti pasiektas iki 2020 m.

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8a) valstybės narės turėtų apsvarstyti, kiek įvairių energijos išteklių rūšių vartojimas yra suderinamas su tikslu apriboti klimato temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kiek jis yra suderinamas su tikslu sukurti iškastinio kuro nenaudojančią ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Įgaliojimai priimti su tuo susijusius teisės aktus turėtų būti deleguoti Komisijai, kad ji įvertintų įvairių rūšių atsinaujinančių energijos išteklių indėlį siekiant šių tikslų pagal grąžos laikotarpį ir rezultatus, palyginti su iškastiniu kuru, ir apsvarstytų galimybę pasiūlyti didžiausią leistiną grąžos laikotarpį kaip tvarumo kriterijų, visų pirma lignoceliuliozės biomasei;

Pagrindimas

Šis pakeitimas yra susijęs su 26 straipsnio tvarumo kriterijais, nes tai vienas iš svarbiausių Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos naujos redakcijos elementų.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;

Išbraukta.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti plėtojama kuo mažesne kaina vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą;

(16) elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant energijos kaupimą, turėtų būti diegiama taip, kad būtų kuo labiau sumažintos ilgalaikės energijos pertvarkos išlaidos vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą. Valstybės narės taip pat turėtų skirti paramą įrenginiams, naudodamos konkurso procedūras, kurios gali būti susijusios su konkrečiomis technologijomis arba neutralios technologijų atžvilgiu;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16a) savo išvadose dėl 2014 m. spalio mėn. 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kokia svarbi labiau sujungta vidaus energetikos rinka, taip pat kad būtina užtikrinti pakankamą paramą, siekiant integruoti vis didėjantį kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančių išteklių energijos kiekį ir taip sudaryti sąlygas Sąjungai įgyvendinti savo siekius būti energetikos pertvarkos srities lydere. Todėl svarbu skubiai padidinti sujungimo mastą ir daryti pažangą siekiant Europos Vadovų Tarybos sutartų tikslų, kad būtų kuo labiau išnaudotos visos Energetikos sąjungos galimybės;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16b) valstybės narės, rengdamos atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemas, turėtų atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir ES atliekų hierarchijos principus. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas. Valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams ir dėl kurių būtų neveiksmingai naudojamos perdirbti tinkamos atliekos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad pagal šį reglamentą įvestos priemonės neprieštarautų Direktyvos 2008/98/ES tikslams;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16c) naudodamos biotinius energijos išteklius, valstybės narės turėtų nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas nuo jų mažėjimo ar išnykimo, taip pat užkirsti kelią bet kokiam nukrypimui nuo esamo naudojimo, kuris turėtų neigiamą netiesioginį ar tiesioginį poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui ar bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16d) valstybės narės turėtų kuo labiau skatinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir teikti jiems pirmenybę, taip pat vengti rinką iškreipiančių atvejų, dėl kurių iš trečiųjų šalių intensyviai importuojami ištekliai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų laikytis gyvavimo ciklo požiūrio ir jį skatinti;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16e) atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms, miestams ir vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteikta teisė dalyvauti esamose paramos schemose lygiomis teisėmis su kitomis didelėmis organizacijomis. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis priemonių, įskaitant informacijos, techninės ir finansinės paramos teikimą per šios direktyvos 16 straipsnyje nurodytus bendruosius administracinius punktus ryšiams, sumažinti administracinius reikalavimus, įtraukti į bendruomenes orientuotus pasiūlymų teikimo kriterijus, organizuoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pritaikytus konkursus arba sudaryti sąlygas joms gauti atlygį teikiant tiesioginę paramą;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16f) planuojant tokią infrastruktūrą, reikalingą energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti, turėtų būti deramai atsižvelgiama į politiką, susijusią su subjektų, kurie patiria tokių projektų poveikį, dalyvavimu, įskaitant čiabuvius, ir deramai atsižvelgiant į jų teises į žemę;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16g) vartotojams turėtų būti suteikta išsami informacija, įskaitant informaciją apie padidėjusį šildymo ar vėsinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą ir mažesnes elektra varomų transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, kad jie galėtų individualiai pasirinkti atsinaujinančių išteklių energiją ir nebūtų susaistyti technologiniu požiūriu;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 h konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16h) skatinant atsinaujinančių išteklių energijos rinkos vystymąsi būtina atsižvelgti į neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams, todėl paramos programomis turėtų būti kuo labiau sumažinama rinkos pusiausvyros sutrikimų ir konkurencijos iškreipimo rizika;

Pagrindimas

Biomasė ir visų pirma miško biomasė yra vertinga medienos pramonės žaliava ir prisideda prie ES kaimo regionų ekonomikos stiprinimo. Todėl padidėjusi miško biomasės paklausa neturėtų nulemti rinkos pusiausvyros sutrikimų atitinkamame sektoriuje.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a) nors derėtų reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus iki lygio, atspindinčio fizinius srautus tarp valstybių narių, pasiekus šį lygį paramos schemų atvėrimas turėtų likti savanoriškas. Valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos potencialas yra skirtingas ir jos nacionaliniu lygmeniu naudoja įvairias paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai remti. Dauguma valstybių narių taiko paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių išteklių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje. Kad nacionalinės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, kad valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sąnaudas, atsižvelgdamos į savo skirtingą potencialą. Viena iš pagrindinių priemonių šios direktyvos tikslui pasiekti yra nacionalinių paramos schemų tinkamo veikimo užtikrinimas pagal Direktyvas 2001/77/EB ir 2009/28/EB siekiant, kad būtų išsaugotas investuotojų pasitikėjimas, o valstybės narės, siekdamos įgyvendinti planinius rodiklius, galėtų parengti veiksmingas nacionalines priemones. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei paramai, kuri teikiama atsinaujinančių išteklių energijai, nedarant poveikio nacionalinėms paramos schemoms. Taigi ja nustatomi, greta privalomo dalinio paramos schemų atvėrimo, neprivalomi valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais joms suteikiama galimybė susitarti, kokiu mastu viena valstybė narė remia energijos gamybą kitoje valstybėje narėje ir kokiu mastu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti įskaitoma į vienos ar kitos valstybės narės bendrą nacionalinį planinį rodiklį. Siekiant užtikrinti abiejų planinių rodiklių įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo mechanizmų, veiksmingumą, ypač svarbu, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, ar jų nacionalinės paramos schemos bus taikomos atsinaujinančių išteklių energijai, pagamintai kitose valstybėse narėse, ir kokiu mastu, be privalomos minimalios dalies, ir susitarti dėl to taikydamos šioje direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) nedarant įtakos galimybėms paramos schemas adaptuoti, kad jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi ir keičiama retai. Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

(18) jei vykdomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniuose nustatytos sąlygos, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nuspėjama, nusistovėjusi ir turėtų būti vengiama ją keisti dažnai arba atgaline data. Politikos nenuspėjamumas ir nestabilumas tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, vadinasi, ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų iš anksto pranešti apie bet kokius paramos pakeitimus ir tinkamai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;

(19) valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti valstybių narių pažangos ataskaitas yra esminiai veiksniai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingos stebėsenos galimybes. Siekiant užtikrinti, kad vykdant energetikos pertvarką piliečiams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes strategijas, kuriomis būtų padedama miestams, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams gaminti šią energiją pagal jų atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities ilgalaikių strategijų, planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a) atsinaujinančių jūros išteklių energija suteikia Europos Sąjungai išskirtinę galimybę sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, padeda siekti tikslo sumažinti išmetamą CO₂ kiekį ir sukurti naują pramonės grandinę, kurioje būtų kuriamos darbo vietos ir kuri apimtų didelę teritorijos dalį, taip pat ir atokiausius regionus. Todėl Europos Sąjunga turi stengtis sukurti reguliavimo ir ekonomines sąlygas, kurios būtų palankios šios energijos diegimui;

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24a) 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ buvo pabrėžta, kad vidutiniu laikotarpiu pažangieji biodegalai yra ypač svarbūs aviacijai. Komercinė aviacija yra visiškai priklausoma nuo skystojo kuro ir nėra jokios saugios ar sertifikuotos alternatyvos civilinių orlaivių pramonei;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB¹⁷ nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į būtinumą užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama priedą, turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų;

(25) siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į žiedinės ekonomikos principus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB¹⁷ nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimą, taip pat į būtinybę užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija turėtų reguliariai vertinti priedą ir teikdama bet kokius pasiūlymus dėl pakeitimų turėtų apsvarstyti poveikį (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkoms;

__________________

¹⁷ 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25a) 2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo Komisija buvo raginama imtis priemonių, kad augalinių aliejų, įskaitant alyvpalmių aliejų, dėl kurių nyksta miškai, kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimas būtų palaipsniui nutrauktas, pageidautina, ne vėliau kaip 2020 m;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį . Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį¹⁸, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

(28) turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti ir kad jis visapusiškai atitiktų tarptautinę teisę. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį¹⁸, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

__________________

¹⁸ OL L 198, 2006 7 20, p. 18.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28a) kai valstybės narės su viena ar daugiau trečiųjų šalių vykdo bendrus projektus, susijusius su elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, tikslinga, kad tie bendri projektai būtų susiję tik su naujai pastatytais įrenginiais arba įrenginiais, kurių pajėgumai neseniai buvo padidinti. Tai padės užtikrinti, kad dėl atsinaujinančių išteklių energijos importo į Bendriją nesumažės atsinaujinančių išteklių energijai tenkanti trečiosios šalies bendro energijos suvartojimo dalis. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai trečiajai šaliai viduje sunaudoti dalį įrenginiuose, kurie naudojami vykdant bendrą projektą, pagamintos elektros energijos. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų raginti atitinkamą trečiąją šalį plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos politiką, į kurią būtų įtraukti plataus užmojo tikslai;

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28b) nors šia direktyva nustatoma Sąjungos sistema, skirta atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui skatinti, ji taip pat prisideda didinant galimą teigiamą poveikį, kurį Sąjunga ir valstybės narės galėtų pajusti skatinant atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus plėtrą trečiosiose šalyse. Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą besivystančiose ir kitose šalyse partnerėse, taip didindama jų tvarumą aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu ir jų atsinaujinančių energijos išteklių eksporto pajėgumus. Be to, atsinaujinančios energijos importas iš šalių partnerių gali padėti Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį;

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28c) besivystančios šalys vis dažniau taiko atsinaujinančios energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, nes siekia gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių norėdamos patenkinti augančią energijos paklausą. Daugiau nei 173 šalių, įskaitant 117 besivystančios ar sparčiai augančios ekonomikos šalių, nustatė atsinaujinančių išteklių energijos tikslus iki 2015 m. pabaigos;

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28d) energijos naudojimas besivystančiose šalyse yra glaudžiai susijęs su įvairiais socialiniais klausimais: skurdo mažinimu, švietimu, sveikatos apsauga, gyventojų skaičiaus augimu, užimtumu, verslumu, komunikacija, urbanizacija ir nepakankamomis galimybėmis moterims. Atsinaujinančių šaltinių energija turi didelį potencialą, kuris leidžia bendrai spręsti plėtros ir aplinkos apsaugos uždavinius. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi alternatyvios energijos technologijos, tiek veiksmingumo, tiek sąnaudų mažinimo požiūriu. Be to, daugelis besivystančių šalių yra ypač gerai pasirengusios plėtoti naujos kartos energetikos technologijas. Be naudos vystymuisi ir aplinkai, atsinaujinančių išteklių energija gali padėti užtikrinti didesnį saugumą ir ekonomikos stabilumą. Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sumažintų priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo ir padėtų daugeliui šalių pagerinti savo mokėjimų balansą;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl direktyvos

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31a) priklausomai nuo teritorijos geografinių savybių, gaminant geoterminę energiją gali būti išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kitos požeminiuose skysčiuose ir žemės gelmių geologinėse formacijose sukauptos medžiagos. Investicijos turėtų būti nukreiptos tik į geoterminės energijos gamybą, turinčią nedidelį poveikį aplinkai ir lemiančią mažesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su tradiciniais šaltiniais. Todėl iki 2018 m. Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama reguliuoti visas geoterminių elektrinių išmetamas medžiagas, įskaitant CO₂, kurios yra kenksmingos sveikatai ir aplinkai, ir žvalgymo, ir gamybos etapais;

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą;

(33) nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones;

Pagrindimas

Vienas iš energetikos sąjungos tikslų – principo „svarbiausia – energija“ taikymas, kuris atitinkamai turi būti supaprastintas visuose ES energetikos teisės aktuose, todėl turėtų būti taikomas ir atsinaujinančios energijos politikos srityje, kai kalbama apie pastatus. Šis pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES²¹ 2 straipsnio 41 punkte. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;

(35) siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos – visų pirma skatinant naujoviškų technologijų, pvz., šilumos siurblių, geoterminių ir saulės šiluminės energijos technologijų, naudojimą, – ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir kad būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES²¹ 2 straipsnio 41 dalyje. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;

__________________

²¹ 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma be įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;

(36) įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma nedarant įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43) vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija;

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl direktyvos

45 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45) svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams. Be to, siekiant išvengti dvigubo atlygio, kilmės garantijos neturėtų būti teikiamos, jei atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Tačiau tokios kilmės garantijos turėtų būti naudojamos informavimui, kad galutiniai vartotojai galėtų gauti aiškų, patikimą ir deramą įrodymą, kad atitinkami energijos vienetai kilę iš atsinaujinančių išteklių. Be to, jei elektros energijos gamybai skirta parama, kilmės garantijos turėtų būti rinkai parduodamos aukcionuose, o gautomis pajamomis turėtų būti mažinamas viešasis atsinaujinančių išteklių energijos subsidijavimas;

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49) pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms, skatinti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir skatinti naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;

(49) pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios vietos verslo plėtojimo, tvaraus ekonomikos augimo ir aukštos kokybės užimtumo didinimo galimybės yra svarbios dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti ir remti nacionalines ir regionines šių sričių plėtros priemones, paraginti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir stiprinti techninės pagalbos ir mokymo programų teikimą siekiant plėsti esamą reguliavimo, techninę ir finansinę patirtį bei didinti žinias apie turimas finansavimo galimybes, taip pat tikslingiau panaudoti ES lėšas, pvz., naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;

Pagrindimas

Ši konstatuojamoji dalis iš esmės susijusi su tolesniais teksto pakeitimais ir atspindi poreikį stiprinti vietos lygmenį techninės ir finansinės patirties požiūriu, siekiant užtikrinti direktyvų tikslo – padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį valstybėse narėse – įgyvendinimą. Šis pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49a) vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai nustato platesnių užmojų tikslus, susijusius su atsinaujinančių išteklių energija, viršijančius nacionalinius tikslus. Šiuo metu remiami regioniniai ir vietiniai įsipareigojimai skatinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą naudojant tinklus, pvz., merų konferenciją, pažangių miestų ir bendruomenių iniciatyvas ir tvarios energetikos veiksmų planų kūrimą. Tokie tinklai yra būtini ir turėtų būti plečiami, nes jie didina informuotumą, sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir turima finansine parama. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų remti suinteresuotus pirmaujančius regionus ir vietos valdžios institucijas, kad jie dirbtų kitose valstybėse, padėdama kurti bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, kurioje įvairių valstybių narių valdžios institucijos galėtų susivienyti ir teikti bendras paslaugas ir įgyvendinti projektus, nereikalaujant, kad nacionaliniai parlamentai pasirašytų ir ratifikuotų išankstinį tarptautinį susitarimą;

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49b) vietos valdžios institucijos ir miestai atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir didinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Kaip piliečiams artimiausias valdžios lygmuo, vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį teikiant viešąją paramą ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimui, kartu diegiant labiau decentralizuotas ir integruotas energetikos sistemas. Svarbu užtikrinti geresnes galimybes miestams ir regionams gauti finansavimą, kad būtų skatinamos investicijos į vietos atsinaujinančių išteklių energiją;

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49c) taip pat reikėtų apsvarstyti kitas inovatyvias priemones, kuriomis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į naujas technologijas, pvz., sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir standartizavimo procesus viešojo finansavimo srityje;

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl direktyvos

50 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50) sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų požiūriu, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes;

Pagrindimas

Šis pakeitimas yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais, pateiktais dėl nuostatų, kurias Komisija pakeitė savo pasiūlyme. Jis yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(56) ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas ir brangesnis tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių, būtent biomasės ir jūros išteklių energijos. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje ir tapti teritorijomis, kuriose atsinaujinančių išteklių energija sudaro 100 proc. Todėl būtina pritaikyti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų strategiją, kad tų regionų energijos sistema būtų autonomiškesnė, stiprinti tiekimo saugumą ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos požiūriu ir viešosios paramos poreikį. Be to, atokiausi regionai turėtų galėti visiškai naudotis savo ištekliais laikydamiesi griežtų tvarumo kriterijų ir atsižvelgdami į vietovės ypatumus ir poreikius, kad būtų galima didinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir stiprinti tų regionų energetinę nepriklausomybę;

Pagrindimas

Iškastinio kuro tiekimas atokiausiuose regionuose (kai kuriuose regionuose 80 proc. ar daugiau) lemia išlaidų didėjimą, o tai daro neigiamą poveikį vietos ekonomikai ir gyventojų perkamajai galiai. Be to, šiems regionams iš dalies priklauso dideli biomasės ištekliai, kuriuos jie turėtų galėti naudoti.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52) reikėtų sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijas plėtoti vienodomis sąlygomis ir be kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;

(52) būtų tinkama sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijoms ir kaupimo įrenginiams plėtoti vienodomis sąlygomis ir nesukuriant kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenių vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją nesusidurdami su neproporcinga našta. Pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tarifai ir atlygis turėtų paskatinti naudoti pažangias atsinaujinančių energijos išteklių integravimo technologijas, o iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus – priimti sprendimus dėl investicijų, kurie būtų naudingi vartotojui ir tinklui. Siekiant tokios pusiausvyros, būtina užtikrinti, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę gauti atlygį už pasigamintą jų tiekiamą į tinklą atsinaujinančių išteklių elektros energiją, atspindintį tiekiamos elektros energijos rinkos vertę, taip pat ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei. Tai turi apimti ilgalaikes pasigamintos energijos vartojimo sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į sutaupytas išlaidas tinklui, visuomenei ir aplinkai, visų pirma kartu su kitais paskirstytaisiais energijos ištekliais, pvz., energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimą, reagavimą į paklausą ir bendruomenės tinklus. Šis atlygis turėtų būti nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize remiantis [naujos redakcijos Direktyvos 2009/72/EB, kaip siūloma COM(2016) 864] 59 straipsniu;

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53a) tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tokiu pat mastu, kaip individualių namų ūkiai. Kolektyvinio pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo skatinimas taip pat suteikia galimybių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti mažinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Valstybės narės turėtų pasinaudoti šia galimybe, be kita ko, įvertindamos galimybę atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms prisidėti prie energijos nepritekliaus mažinimo ir sudaryti sąlygas dalyvauti namų ūkiams, kurie kitu atveju negalėtų dalyvauti, įskaitant pažeidžiamus vartotojus ir nuomininkus;

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53b) valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su vartojimu, ir priemonių, skirtų kovoti su priverstiniu pardavimu, piktnaudžiavimu rinkodara, klaidingų argumentų dėl atsinaujinančių išteklių energijos įrangos diegimo, kurie daro didžiausią poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (pagyvenusiems asmenims, kaimo vietovių gyventojams ir pan.), rengimu ar įgyvendinimu;

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl direktyvos

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54) kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;

(54) kai vietos gyventojai ir vietos valdžios institucijos, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo, o tai lemia vietos investicijas, didesnį pasirinkimą vartotojams ir paskatas gyventojams dalyvauti energetikos pertvarkoje, visų pirma paskatas namų ūkiams, kurie kitaip galbūt negalėtų prisidėti, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą namų ūkių lygmeniu ir pagalbą kovojant su energijos nepritekliumi mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl direktyvos

55 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55a) svarbu, kad valstybės narės užtikrintų sąžiningą ir neiškreipiantį tinklo sąnaudų ir mokesčių paskirstymą visiems elektros energijos sistemos vartotojams. Visi tinklo tarifai turėtų atspindėti sąnaudas;

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57) kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Tačiau, nenumačius po 2020 m. taikomų nacionalinių rodiklių, likusių nacionalinių paskatų gali neužtekti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje ir laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;

(57) kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti tikrumą investuotojams ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje, sykiu laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Turint omenyje tai, kad kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai;

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59a) namų ūkių vartotojai ir bendruomenės, besinaudojantys lankstumo schemomis, vartojantys savo pasigamintą atsinaujinančių išteklių energiją ar prekiaujantys tokia pasigaminta energija, išsaugo savo teises kaip vartotojai, įskaitant teises sudaryti sutartį su pasirinktu tiekėju ir pakeisti tiekėją;

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl direktyvos

60 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(60) turėtų būti akcentuojama sinergija, kurią galima gauti suderinus priemones didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą su esamomis schemomis, sukurtomis pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;

(60) veiksmingos atsinaujinančių išteklių energijos šildymo arba vėsinimo sistemos turėtų būti naudojamos kartu vykdant esminę pastatų renovaciją, tuo mažinant energijos poreikį ir išlaidas vartotojams, taip pat padedant mažinti energijos nepriteklių ir kurti kvalifikuotas vietos darbo vietas. Šiuo tikslu turėtų būti akcentuojama galima sinergija tarp poreikio didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą ir esamų schemų, sukurtų pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl direktyvos

61 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(61a) intelektinių transporto sistemų srityje svarbu didinti elektra pagrįsto judumo plėtrą ir taikymą keliuose ir sparčiau integruoti pažangiąsias technologijas į novatoriškus geležinkelius, toliau įgyvendinant perėjimo prie geležinkelių iniciatyvą, kuri būtų naudinga pereinant prie švaraus viešojo transporto;

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl direktyvos

62 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(62) 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;	(62) kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų gamybos reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu atveju vykdomas netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio, ir atskirti augalinės kilmės biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus. Turėtų būti paspartintas pažangiųjų biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių diegimas;

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63a) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti padidinti atsinaujinančių išteklių energijos derinį, sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuose transporto sektoriuose. Tam skirtas priemones būtų galima remti ir transporto planavimo srityje, ir efektyviau energiją vartojančių automobilių gamybos srityje;

Pagrindimas

Atkuriama 2009/28/EB 28 ir 29 konstatuojamųjų dalių mintis. Siekiant labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtina taikyti priemonės visame transporto sektoriuje – ir gamybos, ir tiekimo grandinėse.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63b) degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transportui padėtų veiksmingai skatinti alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimą transporto sektoriuje ir ilgainiui padėtų labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai turėtų būti plėtojami vadovaujantis technologijų ir klimato bei energijos rodiklių raida;

Pagrindimas

Norint labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtina taikyti priemones visame transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transporto priemonėms galėtų būti efektyvi priemonė alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimui paskatinti.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl direktyvos

64 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(64) pažangiųjų biodegalų ir kitokių rūšių biodegalų ir biodujų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, taip pat skystųjų ir dujinių nebiologinės kilmės transporto degalų, gaminamų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš tokių išteklių gaminamos elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje gali padėti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį, taip atsirastų paskatų mažinti Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, inter alia, didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir Sąjungos ūkyje skatinti inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Degalų tiekėjams taikomu įmaišymo įpareigojimu turėtų būti skatinamas nuolatinis pažangiųjų degalų, įskaitant biodegalus, kūrimas, todėl svarbu užtikrinti, kad įmaišymo įpareigojimu būtų skatinama siekti, kad degalų, tiekiamų laikantis įmaišymo įpareigojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliai būtų geresni. Komisija turėtų įvertinti tokių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius, technines naujoves ir tvarumą;

(64) pažangiųjų biodegalų ir kitokių rūšių biodegalų ir biodujų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, taip pat skystųjų ir dujinių nebiologinės kilmės transporto degalų, gaminamų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš tokių išteklių gaminamos elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje gali padėti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį; taip atsirastų paskatų mažinti Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, inter alia, didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir Sąjungos ūkyje skatinti inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Siekiant užtikrinti, kad naudojant žaliavas pažangiųjų biodegalų gamybai nebūtų konkuruojama su kitais žaliavų panaudojimo būdais, kuriems žaliavas reikėtų pakeisti kitomis labiau taršiomis žaliavomis, reikėtų atsižvelgti į pakopinio naudojimo principą. Degalų tiekėjams taikomu įmaišymo įpareigojimu turėtų būti skatinamas nuolatinis pažangiųjų degalų, įskaitant biodegalus, kūrimas, todėl svarbu užtikrinti, kad įmaišymo įpareigojimu būtų skatinama siekti, kad degalų, tiekiamų laikantis įmaišymo įpareigojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliai būtų geresni. Komisija turėtų įvertinti tokių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius, technines naujoves ir tvarumą;

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(65a) siekiant tiksliau apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį transporto sektoriuje reikėtų parengti tinkamą metodiką ir išnagrinėti įvairius tam tikslui tinkamus techninius ir technologinius sprendimus;

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(66) jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir mažiau subrandinta, todėl ją būtina labiau remti. Kad šis priedas būtų atnaujinamas pagal naujausią technologinę plėtrą ir būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, po direktyvos priėmimo turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę į priedą įrašyti naujas žaliavas;

(66) jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir ne tokia brandi, todėl ją būtina labiau remti. Siekiant užtikrinti, kad šis priedas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologinius laimėjimus ir kartu būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, jis turėtų būti reguliariai vertinamas;

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl direktyvos

68 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(68) siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro , Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ir žemės ūkio ištekliai būtų tvariai naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemos;	(68) siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti energijos naudojimą tik iš turimų medienos ir žemės ūkio išteklių veiksmingesnio tvaraus naudojimo ir plėtojant naujas miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemas, laikantis tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijų;

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl direktyvos

69 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(69) biodegalai , skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio ir kuriems taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;

(69) atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti visada gaminama tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, ir tos atsinaujinančių išteklių energijos formos, kurioms taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl direktyvos

71 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(71) didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus , kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;

(71) didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų neigiamai veikti biologinės įvairovės Sąjungoje ar už jos ribų ar skatinti neigiamo poveikio jai. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai nepaliesti miškai pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Tačiau turėtų būti užtikrinta tų miškų biologinė įvairovė, kokybė, sveikumas, ilgaamžiškumas ir gyvybingumas. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl direktyvos

72 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(72a) Sąjungos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro tvarumo kriterijais turi būti užtikrinta, kad pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos būtų remiami žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslai ir būtų tvirtai vadovaujamasi Sąjungos atliekų hierarchija;

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti, kad Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva atitiktų žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir ES atliekų hierarchiją, būtina įvesti naujus tvarumo kriterijus.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl direktyvos

73 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;	(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse, jei tam reikėtų sausinti žemę, nes žaliavas auginant nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama;

Pagrindimas

Nusausinti durpynai nėra patikimos anglies sankaupos. Todėl atrodo neprotinga neleisti jų naudoti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl direktyvos

74 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(74a) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, turėtų būti auginamos taikant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga;

Pagrindimas

Remiantis Komisijos atliktu poveikio vertinimu, žemės ūkio biomasės gamyba gali daryti neigiamą poveikį dirvožemiui (pvz., gali būti prarandami maistiniai elementai ir dirvožemio organinės medžiagos, prasidėti erozija ir durpynų išsausėjimas), vandens prieinamumui ir biologinei įvairovei. Kompleksinės paramos reikalavimai, paremti vien tik BŽŪP, nėra pakankami dirvožemio kokybės apsaugai ir dirvožemio organinės anglies išsaugojimui užtikrinti.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(75) kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva;	(75) kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva. Nepažeidžiant reikalavimo saugoti aplinkai svarbius pirminius išteklius, atokiausi regionai turėtų gebėti išnaudoti savo išteklių potencialą, kad padidintų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir savo energetinį savarankiškumą;

Pagrindimas

Šia direktyva neturėtų būti draudžiama atokiausiuose regionuose panaudoti biomasės, pvz., neliestų miškų, kurie yra vienas pagrindinių tokių teritorijų išteklių. Tokių išteklių panaudojimui jau taikomi griežti tvarumo kriterijai, kuriais užtikrinamas tokios veiklos aplinkosauginis naudingumas.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(75a) siekdama užtikrinti visišką skaidrumą visuose energijos gamybos sektoriuose, Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų deleguotaisiais aktais nustatyti iškastinio kuro ir iškastinio kuro energijos gamybos kriterijus;

Pagrindimas

Gamybos kriterijai yra labai reikalingi, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos biodegalams ir iškastiniam kurui.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(76) siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB²⁴, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;	(76) siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų tiekimo bazės lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių neigiamiems padariniams aplinkai dėl miškų kirtimo išvengti ar sumažinti. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Šiomis aplinkybėmis derėtų, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB²⁴, parengtų geriausia patirtimi paremtų reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse tvarką ir praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76a) jei valstybės narės nacionalinėje ir (arba) regioninėje teisėje ir (arba) stebėsenos sistemoje nesilaikoma tik vieno miško biomasės kriterijaus, tiekimo bazės lygmeniu turėtų būti pateikta daugiau tą kriterijų atitinkančios informacijos, nereikalaujant toliau teikti informacijos apie kriterijus, kurių jau laikomasi valstybės narės lygmeniu;

Pagrindimas

Rizika grindžiamas metodas taikomas paeiliui įgyvendinant visus kriterijus. Siūloma praktika apsaugotų rizika grindžiamo metodo paskirtį ir sumažintų pavojų, kad dėl vos vieno kriterijaus trūkumų būtų naudojama netvari biomasė.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76b) rizika grindžiamas metodas turėtų būti pradedamas taikyti nacionaliniu lygmeniu. Jeigu reikalavimų pagal vieną kriterijų negalima įvykdyti nacionalinės ir (arba) regioninės teisės aktais arba stebėsenos sistemomis, informacija apie tai turėtų būti teikiama tiekimo bazės lygmeniu siekiant sumažinti riziką gaminti netvarią miško biomasę;

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76c) medyno kirtimo energijai gaminti apimtys padidėjo ir tikėtina, kad jos didės ir ateityje, todėl didėja žaliavų importo iš už Sąjungos ribų ir šių medžiagų gamybos Sąjungoje apimtys. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad medyno kirtimas vyktų laikantis tvarumo kriterijų;

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl direktyvos

78 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(78) elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;	(78) elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalyje, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. Parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš biomasės įrenginiams turėtų būti ypač sustiprinta atokiausiuose regionuose, labai priklausomuose nuo energijos importo, jeigu gaminant šių regionų ypatumus atitinkančią atsinaujinančių išteklių energiją laikomasi griežtų tvarumo kriterijų;

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl direktyvos

80 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(80) remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera aktyviau taikyti savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;	(80) remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera atsižvelgti į savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl direktyvos

82 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(82) vis daugiau įrodymų, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka tvarumo kriterijus ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekio kriterijus, gaunama taikant savanoriškas schemas. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;	(82) savanoriškos schemos gali būti svarbios teikiant įrodymus, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka minimalius tvarumo kriterijus ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;

Pagrindimas

Būtina užtikrinti, kad kilmės garantijose vartotojai būtų informuojami apie tvarumo kriterijų laikymąsi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl direktyvos

84 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(84) siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;	(84) siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais tiesiogiai išmetamais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio reikalavimo, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl direktyvos

85 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(85) būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;	(85) būtina nustatyti aiškias, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstas taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl direktyvos

95 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(95) pasaulinė žemės ūkio produktų paklausa auga. Dalis tos padidėjusios paklausos bus patenkinta padidinus žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Vienas iš būdų, kaip padidinti žemės ūkio produkcijai auginti skirtos žemės plotą – labai nualintos žemės, kuri dėl tokios būklės negali būti naudojama, atkūrimas žemės ūkio tikslams. Pagal tvarumo schemą turėtų būti skatinama naudoti atkurtą nualintą žemę, kadangi biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo skatinimas prisidės prie žemės ūkio produktų paklausos augimo;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomas privalomas Sąjungos rodiklis, kuriuo apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m . Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas , kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas . Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui .	Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomi minimalūs Sąjungos rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m. Šių Sąjungos rodiklių valstybės narės turi siekti bendromis jėgomis nustačius privalomus nacionalinius rodiklius. Direktyvoje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas, kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas. Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotoelektros) energija, geoterminė energija , aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

a) atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotovoltinė) energija, geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) aplinkos šiluma – naudingos temperatūros šilumos energija, susikaupusi aplinkos ore, žemės gelmėse arba paviršiniame vandenyje ir išgaunama arba surenkama šilumos siurbliais, kuriems veikti reikia elektros arba kitokios pagalbinės energijos. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;

b) aplinkos energija – naudingos temperatūros šiluminė energija, susikaupusi aplinkos ore, išskyrus iškvepiamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi po kietuoju žemės sluoksniu;

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis;

c) biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant bakterijas, augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis;

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;

d) bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos, šilumos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;

Pagrindimas

Efektyvumo sumažėjimas gaminant šildymo ir transporto degalus gali būti gana didelis, todėl turi būti atspindėtas bendrame galutiniame energijos suvartojime. Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio tinklu grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui ;

e) centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio arba decentralizuotų šaltinių pasitelkiant tinklą grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui , iš biomasės pagamintas skystasis kuras;

f) skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui, iš biomasės arba biomasės pagamintas skystasis kuras;

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinami tos energijos kaštai, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;

i) paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinamos tos energijos sąnaudos, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą moksliniams tyrimams ir investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;

Pagrindimas

Kai kurios valstybės narės netiesiogiai subsidijuoja atsinaujinančių išteklių energijos gamybą pasitelkdamos paramą moksliniams tyrimams.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies n a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	na) galutinės atliekos – atliekos, susidariusios tvarkymo ir naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacijų metu, kurių negalima toliau naudoti ir kurios dėl šios priežasties turi būti pašalintos;

Pagrindimas

Šią apibrėžtį reikia įtraukti siekiant apibrėžti tokių atliekų, kaip pažangieji biodegalai, naudojimą, ir galutinėmis laikyti tik tas atliekas, kurios negali būti perdirbtos ar pakartotinai panaudotos.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies q punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
q) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;	q) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), ir pievų augalus (pvz., žolė, dobilai, liucerna), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir baltymus) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

Pagrindimas

Pievų augalai gali būti naudojami biodujoms gaminti.

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies u punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

u) nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 26 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų;

u) nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti iš žaliavų, išaugintų nenaudojamoje, prastos kokybės žemėje, ir taip pagerino jos anglies dioksido surinkimą, taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais, įskaitant itin baltymingų pašarų gamybą, išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 26 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies z punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

z) techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant pakeisti galią arba padidinti efektyvumą;

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies y punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

y) atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose arba energijos gamybos įrenginiuose atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;

y) atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose įrenginiuose arba energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje (naudojant didelio efektyvumo kogeneraciją arba kai kogeneracija neįmanoma) atsirandanti neišvengiama perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

aa) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas arba drauge veikiančių vartotojų grupė, vartojantys savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, gyvenamąjį rajoną, komercinių, pramoninių arba bendrų paslaugų vietas arba tuos pačius uždaruosius skirstomuosius tinklus) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jie taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies aa a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa a) atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – vietinė energetikos bendruomenė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ... [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo nauja redakcija, 2016/0380(COD)], atitinkanti šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies b b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

bb) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;

bb) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies c c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

cc) elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;

cc) atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis arba fizinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies d d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

dd) maistiniai ir pašariniai augalai − žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai užauginti krakmolingi, cukringi, aliejiniai augalai, išskyrus liekanas arba lignoceliuliozės medžiagas;

dd) maistiniai ir pašariniai augalai − žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai užauginti krakmolingi, cukringi, aliejiniai augalai ir kiti augalai, auginami visų pirma energijos gamybos tikslais, išskyrus liekanas arba atliekas;

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies e e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ee) pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos pagaminti biodegalai;

ee) pažangieji biodegalai − biodegalai, gaminami iš IX priedo A dalyje išvardytų rūšių žaliavos ir biomasės, išskyrus maistinius arba pašarinius augalus, jei jie atitinka ES tvarumo kriterijus;

Pagrindimas

Inovatyvus biomasės naudojimas turėtų būti skatinamas, jeigu tenkinami tvarumo kriterijai.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies f f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ff) atliekinis iškastinis kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas;

Išbraukta.

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies ff a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ff a) perdirbtas anglies pagrindu pagamintas kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neišvengiamų neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas, per kurio visą gyvavimo ciklą išmetamas gerokai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jeigu jis gaminamas iš kietųjų atliekų srautų, visiškai atsižvelgiant į atliekų tvarkymo hierarchiją naudojamos tik tos atliekos, kurių negalima panaudoti pakartotinai ir kurios nėra mechaniškai perdirbamos. Jeigu jis gaminamas iš dujinių procesų išmetalų, jie turi būti išmetami kaip neišvengiami ir netyčiniai gamybos proceso padariniai. Šio perdirbto anglies pagrindu pagaminto kuro gamybai naudojamų dujinių atliekų daliai negali būti suteikti kreditai pagal kitas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemas, pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies j j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

jj) kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;

jj) kirtimo leidimas – teisėtas leidimas ar panaši teisė pagal nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus imti miško biomasę;

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies m m punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

mm) miško valda – vienas arba daugiau miško arba kitos miškingos žemės sklypų, iš kurių sudarytas valdymo arba naudojimo atžvilgiu vientisas vienetas;

mm) tiekimo bazė – biomasės žaliavų kilmės geografinis regionas;

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies n n punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

nn) biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, maitinimo įmonių ir mažmeninės prekybos vietų maisto ir virtuvės atliekos, taip pat panašios maisto perdirbimo atliekos;

nn) biologinės atliekos – biologinės atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje;

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungos bendras privalomasis 2030 m. rodiklis

Sąjungos bendras privalomasis ir nacionaliniai 2030 m. rodikliai

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 35 %.

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2020 m. jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 12 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

Siekiant apskaičiuoti šį rodiklį, naudojant biodegalus ir biodujas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su iškastiniu kuru pagal 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą metodiką, turi atitikti 26 straipsnio 7 dalyje išdėstytus kriterijus.

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai, kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.

2. Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–13 straipsnius valstybės narės nusistato tikslus, kad būtų pasiekti rodikliai, pateikiami jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Jei remdamasi galutinių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, pateiktų pagal [Valdymo] reglamento 3 straipsnį, vertinimu Komisija padaro išvadą, kad valstybių narių rodikliai nepakankami, kad bendromis jėgomis būtų įvykdytas Sąjungos privalomas bendras tikslas, tos valstybės narės, kurių rodiklis yra mažesnis nei rodiklis, apskaičiuojamas pagal Ia priede nustatytą formulę, atitinkamai padidina savo rodiklį.

Jei valstybė narė dėl ypatingų ir tinkamai pagrįstų aplinkybių negali pasiekti savo numatyto rodiklio, ji gali nukrypti nuo šio rodiklio ne daugiau kaip 10 %. Tokiu atveju valstybė narė iki 2025 m. informuoja Komisiją. Jei dėl to kyla pavojus, kad nebus pasiektas bendras privalomas Sąjungos tikslas, Komisija ir valstybės narės imasi taisomųjų priemonių pagal [Valdymo] reglamento 27 straipsnio 4 dalį, kad trūkumas būtų veiksmingai ištaisytas.

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės reguliariai persvarsto savo nacionalinę politiką ir pagrindžia bet kokius neatitikimus ataskaitose, kurių reikalaujama pagal [Valdymo] reglamento 18 straipsnio c punktą.

Pagrindimas

Valstybės narės turi įvertinti, ar jų paramos atsinaujinančių išteklių energijai politika atitinka atliekų teisės aktus, visų pirma kiek tai susiję su atliekų hierarchijos taikymu.

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas.

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansinė parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai

Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai energijai

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Vadovaudamosi SESV 194 straipsniu ir laikydamosi šios sutarties 107 ir 108 straipsnių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiekti arba viršyti 3 straipsnyje nurodyti Sąjungos ir nacionaliniai rodikliai. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos turi būti pagrįstos rinka, kad būtų išvengta elektros energijos rinkų iškreipimo ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir į galimas sistemos integravimo sąnaudas arba tinklo suvaržymus.

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Valstybės narės gali taikyti paramos schemas konkrečioms technologijoms arba technologijų požiūriu neutralias paramos schemas. Konkrečioms technologijoms skirtos schemos gali būti taikomos visų pirma dėl vienos ar kelių nurodytų priežasčių:

a) ilgalaikio konkrečios technologijos potencialo,

b) poreikio užtikrinti technologinį arba regioninį energijos rūšių derinio diversifikavimą,

c) veiksmingo sistemų planavimo ir tinklų integravimo,

d) tinklo apribojimų ir tinklo stabilumo,

e) aplinkosaugos apribojimų.

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų kuo labiau integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus, sykiu kompensuodami atsinaujinančius išteklius dėl rinkos iškraipymų.

Valstybės narės gali taikyti mažesnės kaip 500 kW galios mažiems įrenginiams ir parodomiesiems projektams palankias išimtis. Tačiau iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai taikoma 3 MW arba 3 gamybos vienetų įrengtosios elektrinės galios riba.

Nedarydamos poveikio šioje pastraipoje paminėtoms ribinėms vertėms valstybės narės gali remti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, pasitelkdamos kitus mechanizmus ir procedūras.

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai parama atsinaujinančių išteklių energijai teikiama taikant viešųjų pirkimų procedūrą, taikomi 3a dalyje nurodyti reikalavimai. Tačiau tie reikalavimai netaikomi mažesnės kaip 1 MW galios mažiems įrenginiams, vėjo energijos projektams iki 6 elektros energijos gamybos įrenginių arba 6 MW ir parodomiesiems projektams.

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Jei parama atsinaujinančių išteklių energijai suteikiama taikant viešųjų pirkimų procedūrą, siekiant užtikrinti aukštą projekto įgyvendinimo rodiklį, valstybės narės:

a) nustato ir paskelbia nediskriminacinius ir skaidrius kvalifikacinės atrankos kriterijus ir projekto pristatymo taisykles projekto gyvavimo laikotarpiu;

b) konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais ir prašo jų peržiūrėti konkurso specifikacijų projektą;

c) skelbia informaciją apie ankstesnius konkursus, įskaitant projektų įgyvendinimo rodiklius.

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b. Valstybės narės paskelbia ilgalaikį bent artimiausių penkerių metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai terminai (įskaitant, jei taikoma, konkursų dažnumą), pajėgumas, biudžetas arba didžiausia vienetinė parama, kuriuos ketinama paskirti, ir reikalavimus atitinkančios technologijos.

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3c. Rengdamos paramos schemas valstybės narės atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ir pasigamintos elektros energijos vartotojų ypatybes, kad jie galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3d. Siekdamos padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą atokiausiuose regionuose ir mažose salose, valstybės narės gali pritaikyti finansinę paramą tuose regionuose vykdomiems projektams, kad būtų galima atsižvelgti į gamybos sąnaudas, susijusias su specifinėmis šių regionų izoliacijos ir priklausomybės nuo išorės sąlygas.

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.

4. Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą ir jos paskirstymo poveikį įvairioms vartotojų grupėms ir pramonės konkurencingumui valstybės narės vertina bent kas ketverius metus.

Atliekant vertinimą atsižvelgiama į tai, kokį poveikį investicijoms turėtų galimi paramos schemų pakeitimai. Valstybės narės įtraukia šį vertinimą į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir atnaujintus planus, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo] nuostatų.

Tokio vertinimo rezultatais grindžiamas ilgalaikis planavimas, kuriuo remiantis priimami sprendimai dėl paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo, atsižvelgiant į jų bendrą veiksmingumą siekiant atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir kitų tikslų, pvz., įperkamumo ir energetikos bendruomenių plėtojimo, ir atsižvelgiant į paskirstymo poveikį įvairioms vartotojų grupėms ir pramonės konkurencingumui.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Ne vėliau kaip [2021 m.] ir po to kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai viešųjų pirkimų rezultatų Sąjungoje ataskaitą ir visų pirma vertina galimybes viešaisiais pirkimais:

a) sumažinti sąnaudas;

b) patobulinti technologijas;

c) pasiekti aukštus įgyvendinimo rodiklius;

d) užtikrinti mažų subjektų ir vietos valdžios institucijų nediskriminacinį dalyvavimą.

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b. Ne vėliau kaip [šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija persvarsto 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gaires (2014/C 200/01), kad būtų visiškai integruoti 4 straipsnyje išdėstyti bendrieji principai.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4c. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies valstybės narės užtikrina, kad jokia paramos programa energijai iš atsinaujinančių išteklių nebūtų taikoma buitinėms atliekoms, kurios neatitinka atskiro surinkimo įpareigojimų, nustatytų direktyvoje 2008/98/EB.

Pagrindimas

Taikant atsinaujinančių išteklių energijai skirtas paramos schemas neturi būti sudaromos palankios sąlygos atliekoms, kurios neatitinka atliekų hierarchijos principo. Ypač neturi būti skiriama jokia parama nerūšiuotoms atliekoms. Vienintelės paramos sistemos turėtų būti taikomos galutinėms komunalinėms atliekoms, t. y. atskirai surinktoms komunalinėms atliekoms, kurios nebegali būti panaudotos ar perdirbtos ir kurios gali būti tiktai šalinamos.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Valstybės narės gali apsiriboti paramos teikimu įrenginiams, esantiems tose valstybėse narėse, su kuriomis yra tiesioginis ryšys per jungtis.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 8 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. – bent 13 % naujam pajėgumui numatytos paramos. Valstybės narės pagal šios Direktyvos 7–13 straipsnius turi teisę nuspręsti, kokiu mastu jos, viršydamos šį minimalų lygį, teikia paramą atsinaujinančių išteklių energijai, gaminamai kitoje valstybėje narėje.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija jas atleistų nuo šiame straipsnyje nurodyto įpareigojimo, įskaitant sprendimą neleisti jų teritorijoje esančių įrenginių savininkams dalyvauti paramos schemose, organizuojamose kitose valstybėse narėse, dėl vienos ar kelių toliau išvardytų priežasčių:

a) nepakankamų sujungimų pajėgumų;

b) nepakankamų gamtos išteklių;

c) neigiamo poveikio energetiniam saugumui ar geram išimtį pritaikyti prašančios valstybės narės energijos rinkos veikimui.

Bet kokia pagal šią dalį suteikta išimtis skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir iki 2025 m. pabaigos ji turėtų būti persvarstyta.

Pakeitimas 130

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose arba pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinio paramos mokėjimo taisyklės.

3. Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per atvirus konkursus, jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose, pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinės sistemos taisyklės, įskaitant dalyvavimo ir paramos mokėjimo sąlygas, atsižvelgiant į skirtingus mokesčius ir rinkliavas. Norint užtikrinti vienodas sąlygas Bendradarbiavimo susitarimu siekiama suderinti administracinės sistemos sąlygas bendradarbiaujančiose šalyse.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti padidinti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.

4. Komisija padeda valstybėms narėms vykdyti derybų procesą ir nustatyti bendradarbiavimo tvarką teikdama informaciją ir analizę, įskaitant kiekybinius ir kokybinius duomenis apie tiesiogines ir netiesiogines bendradarbiavimo sąnaudas ir naudą, taip pat teikdama gaires ir techninę patirtį per visą šį procesą. Dėl to Komisija skatina keistis geriausia patirtimi ir parengti bendradarbiavimo susitarimų šablonus, kad būtų supaprastintas procesas.

Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti pakeisti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.

Pakeitimas 132

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.

Valstybės narės užtikrina, kad naujiems arba esamiems atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų pakeistos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir ekonomiką.

Kai kitos reguliavimo priemonės pakeičiamos ir tais pakeitimais daroma įtaka remiamiems atsinaujinančios energijos projektams, valstybės narės užtikrina, kad reglamentavimo pakeitimai nedarytų neigiamo poveikio remiamų projektų ekonominiam poveikiui.

Pakeitimas 133

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie paramos schemų pakeitimai būtų daromi remiantis ilgalaikiais planais pagal 4 straipsnio 4 dalį ir būtų paskelbti viešai bent prieš devynis mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos ir kad dėl jų vyktų skaidrus ir įtraukus viešų konsultacijų procesas. Į bet kokį esminį esamos paramos schemos pakeitimą įtraukiamas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, kol įsigalios nauja paramos schema.

Kai reglamentavimo ar tinklo valdymo pakeitimai reikšmingai arba diskriminuojant neigiamai veikia remiamų projektų ekonominį veiksmingumą, valstybės narės užtikrina, kad tiems remiamiems projektams būtų skiriama kompensacija.

Pakeitimas 134

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio, nebent šie degalai atitinka 26 straipsnio 7 dalyje nustatytą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ribą, atsižvelgiant į VIII priedo A dalyje nurodytą su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijusį įvertintą vidutinį kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, arba yra patvirtinti pagal Komisijos parengtą nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų patvirtinimo metodiką. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 0 %. Nuo 2021 m. biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejaus, dalis turi būti 0 proc. Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengia nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų patvirtinimo metodiką, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies u punkte. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, nustatydamos mažesnę įnašo ribą maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą ir kitą nenumatytą poveikį tvarumui.

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis naujausiais mokslo duomenimis, pakeičiamas VIII priedo A dalyje nurodytas su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijęs įvertintas vidutinis kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. persvarsto su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijusį įvertintą vidutinį kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, atsižvelgdama į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, susijusį su šalutiniais baltymingų pašarų produktais, ir prireikus nustato atskiras alyvpalmių aliejaus, sojų aliejaus ir kitų aliejinių augalų vertes.

Pagrindimas

Pakeitimas neatsiejamai susijęs su pirmesnių pastraipų pakeitimais ir yra būtinas siekiant užtikrinti, kad VIII priedo A dalies vertės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis.

Pakeitimas 136

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis ( įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).

1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).

Pakeitimas 137

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Į aplinkos šilumos energiją, išgautą šilumos siurbliais , atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.

Į aplinkos šilumos ir geoterminę energiją, perduotą šilumos siurbliais šilumai ir vėsumai gaminti, atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, jei galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.

Pakeitimas 138

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 dalies 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma elektros energijos, valstybėje narėje pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojamos šildymui ir vėsinimui ir centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, apskaičiavimo metodika ir peržiūrimas VII priedas dėl energijos, gaunamos panaudojus šilumos siurblius, apskaičiavimo.

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 4 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) siekiant užtikrinti atitiktį šio 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems rodikliams, biodegalų, tiekiamų aviacijos ir laivybos sektoriuje, dalis laikoma atitinkamai 2 kartus ir 1,2 karto didesne už jų energetinę vertę, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;

Pakeitimas 140

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.

Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus, Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, patvirtinant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, remiantis išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimu, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.

Pakeitimas 141

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei dera, Komisijai priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas.

Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų arba išbrauktų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei dera, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant jas įrašyti arba išbraukti.

Pakeitimas 142

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iš IX priedo sąrašo pašalinus atitinkamą žaliavą, įrenginiai, gaminantys pažangiuosius biodegalus iš tokios žaliavos, gali toliau naudoti ją penkerius metus po deleguotojo akto, kuriuo atitinkama žaliava išbraukiama iš IX priedo, įsigaliojimo, jei tai yra pažangieji biodegalai pagal šios direktyvos 2 straipsnį.

Pagrindimas

Nors Komisijai turėtų būti leidžiama siūlyti išbraukti žaliavą iš IX priedo, veiklos vykdytojai turėtų gauti pereinamąjį laikotarpį, per kurį galėtų pritaikyti savo gamybos procesą ir tam tikru mastu apsaugoti investicijas.

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Nustatydamos degalų, gaminamų iš šios direktyvos IX priede išvardytų žaliavų, gamybos skatinimo politiką valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytos atliekų hierarchijos, taip pat jos nuostatų dėl gyvavimo ciklo sampratos, kiek tai susiję su bendru įvairių atliekų srautų susidarymo ir valdymo poveikiu.

Pagrindimas

Atkuriama (ES) 2015/1513 2 straipsnio formuluotė.

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Komisija sudaro galimybę kurti bendrus valstybių narių projektus, visų pirma teikdama tikslinę techninę pagalbą ir pagalbą vystant projektus.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 145

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

Pagrindimas

Kad ūkio subjektams trečiosiose šalyse būtų užtikrintas teisinis tikrumas, patvirtinti projektai turėtų visiškai atitikti susijusias tarptautinės teisės nuostatas, t. y. okupuotų teritorijų apsisprendimo teisę.

Pakeitimas 146

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) elektros energija pagaminta laikantis tarptautinė teisės nuostatų, įskaitant žmogaus teisių teisę.

Pagrindimas

Direktyvos nuostatos neturėtų per neapsižiūrėjimą atlyginti už elektros energijos gamybą sąlygomis, kurios prieštarauja tarptautinei teisei.

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

e) prašymas susijęs su 2 dalies b, c ir ca punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

Pagrindimas

Būtina užtikrinti nuoseklumą su ankstesnės pastraipos ca punktu, kuriuo buvo papildytas 25 pakeitimas.

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 5 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.

d) kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis 2 pastraipos b, c ir ca punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.

Pagrindimas

Būtina užtikrinti nuoseklumą su ankstesnės antros pastraipos ca punktu, kuriuo buvo papildytas 25 pakeitimas.

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Komisija sudaro galimybę kurti bendras valstybių narių paramos schemas, visų pirma dalijantis gairėmis ir geriausia patirtimi.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusiems perdavimo ir paskirstymo tinklams ir biomasės pavertimo biodegalais, skystaisiais bioproduktais ir biomasės kuru ar kitais energijos produktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui, būtų proporcingos ir būtinos ir atitiktų prioriteto energijos vartojimo efektyvumui principą.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 151

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu;

a) administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu ir jomis būtų numatyti reikiamų leidimų ir licencijų išdavimo terminai;

Pakeitimas 152

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.

d) decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems ir kaupiantiems įtaisams, įskaitant vartotojus, kurie pasigamina energijos iš atsinaujinančių išteklių, ir energetikos bendruomenes, būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą panešti apie mažos apimties projektus.

Pakeitimas 153

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuojama skirti atsinaujinančių išteklių energijai. Todėl valstybės narės parengia ir paskelbia ilgalaikį bent artimiausių trejų metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai kiekvienos schemos terminai, pajėgumas, biudžetas, kurį ketinama paskirti, taip pat konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis paramos organizavimo klausimais.

Išbraukta.

Pakeitimas 154

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius rajonus ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija, taip pat ir ankstyvo erdvės planavimo reikmėms, poreikiams ir tinkamumo vertinimams, kuriais atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumą ir reguliavimą apkrova, taip pat specialias nuostatas pasigamintos elektros energijos vartojimui ir atsinaujinančių energijos išteklių bendruomenėms, ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos arba vėsumos naudojimui. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus į miestų infrastruktūros planavimą.

Pakeitimas 155

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatydamos tokias priemones arba savo paramos schemose, valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su ženkliu energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.

Nustatydamos tokias priemones arba savo paramos schemose valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su reikšmingu iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimo, vietos energijos kaupimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 156

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės , atsižvelgdamos į sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato , kiek atsinaujinančių išteklių energijos būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant didelę atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į sąnaudų požiūriu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato, kiek atsinaujinančių išteklių energijos arba atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis, kurie pagaminti pasitelkiant pavienį ar kolektyvinį pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą, kaip nurodyta 21 straipsnyje, arba atsinaujinančiais ištekliais grindžiamą kogeneraciją ir atliekinę šilumą ir vėsumą.

Pakeitimas 157

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.

6. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi direktyvoje [Pastatų energinio naudingumo direktyva] nustatytų beveik nulinės energijos pastatų standartų arba jei viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.

Pakeitimas 158

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šildymo bei vėsinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti, ir toliau užtikrina tinkamą informavimą ir teikia patarimus apie atsinaujinančios energijos, itin taupiai energiją vartojančias alternatyvas, taip pat papildomas finansines priemones ir iniciatyvas, prieinamas pakeitimo atveju, kad būtų skatinamas didesnis senų šildymo sistemų pakeitimo mastas ir spartesnis perėjimas prie atsinaujinančia energija grindžiamų sprendimų, kaip reikalaujama Direktyvoje [Pastatų energinio naudingumo direktyva].

Pakeitimas 159

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.

8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Atliekant tą vertinimą ypač atsižvelgiama į nedidelį ekologinį pavojų keliančiam diegimui tinkamų vietovių erdvinę analizę ir į nedidelio masto namų ūkio projektų galimybes. Tas vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.

Pakeitimas 160

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8a. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens institucijos į savo judumo ir transporto planus įtrauktų atsinaujinančią energiją naudojančio transporto rūšių integracijos ir diegimo nuostatas;

Pakeitimas 161

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9. Valstybės narės šalina kliūtis sudaryti ilgalaikes įmonių elektros energijos pirkimo sutartis, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas.

9. Valstybės narės įvertina reglamentavimo ir administracines kliūtis ir galimybes, jų teritorijoje kylančias verslo klientams perkant atsinaujinančių išteklių energiją, ir sukuria tinkamą reguliavimo ir administracinį teisinį pagrindą, kuriuo būtų tobulinamos ilgalaikes įmonių atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartys, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas užtikrinant, kad joms nebūtų taikomos neproporcingos procedūros ir sąnaudų neatitinkantys mokesčiai. Sudarius tokias atsinaujinančios elektros energijos sutartis, atitinkamas pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas verslo kliento vardu. Ši galimybių teikianti sistema turi būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal reglamentą [Valdymo reglamentas].

Pakeitimas 162

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą.

Pakeitimas 163

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Bendrasis administracinis punktas ryšiams, bendradarbiaudamas su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, paskelbia atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus, vykdytojams skirtą procedūrų žinyną.

3. Kad būtų užtikrinta lengvesnė prieiga prie informacijos, bendrasis administracinis punktas ryšiams arba valstybė narė, bendradarbiaudami su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, parengia vieną internetinę informacijos platformą, kurioje paaiškinamos iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos projektų, įskaitant mažus projektus, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų ir atsinaujinančios energijos bendruomenių projektų vykdytojams skirtą procedūrų žinyną. Jeigu valstybės narės nusprendžia sukurti daugiau nei vieną bendrąjį administracinį punktą ryšiams, informacijos platformoje pareiškėjas nukreipiamas į su paraiška susijusį punktą ryšiams.

Pakeitimas 164

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytais atvejais.

4. 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 4a ir 5 dalyse ir 17 straipsnyje nurodytus atvejus.

Pakeitimas 165

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Leidimų dėl įrenginių, kurių elektros galia yra nuo 50kW iki 1MW, išdavimas trunka ne ilgiau kaip vienus metus. Ypatingomis aplinkybėmis (jos turi būti pagrįstos) šis nustatytas laikotarpis gali būtu pratęstas trimis papildomais mėnesiais.

4 ir 4a dalyse nurodyti laikotarpiai nedaro poveikio teisminiams apeliaciniams skundams ir apsaugos priemonėms, ir šis laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau nei trunka teisminių apeliacinių skundų ir apsaugos priemonių procedūros.

Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai galėtų naudotis neteisminio ginčų sprendimo mechanizmu arba paprastomis ir prieinamomis teisminėmis procedūromis sprendžiant ginčus dėl leidimų išdavimo procesų ir leidimų statyti ir eksploatuoti atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius išdavimo.

Pakeitimas 166

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams. Nepažeisdamos Elektros energijos reglamento 11 straipsnio 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad būtų išsaugotos techninio pertvarkymo projektų prieigos ir prisijungimo prie tinklo teisės bent tais atvejais, kai nesikeičia jų galia.

Pakeitimas 167

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Parodomuosius projektus ir įrenginius, kurių elektros galia mažesnė kaip 50 kW, leidžiama prie tinklo prijungti pranešus skirstymo sistemos operatoriui.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, parodomiesiems projektams ir įrenginiams, kurių elektros galia nuo 10,8 kW iki 50 kW, skirstymo sistemos operatorius gali dėl pagrįstų priežasčių nuspręsti atsisakyti paprastos pranešimo tvarkos arba pasiūlyti alternatyvų sprendimą. Tokiu atveju jis tai turi padaryti per dvi savaites nuo pranešimo gavimo, o pareiškėjas tada gali prašyti prijungimo pagal standartines procedūras. Nesant neigiamo skirstymo sistemos operatoriaus sprendimo per šį laikotarpį įrenginys gali būti prijungtas.

Pakeitimas 168

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, ypač mažas pajamas gaunantys pažeidžiami vartotojai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai, atsinaujinančios energijos bendruomenės, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.

Pagrindimas

Į Komisijos pasiūlymą įtraukta nauja vartotojų kategorija. Mažas pajamas gaunantys, pažeidžiami vartotojai, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančios energijos bendruomenės yra jautrios vartotojų grupės, į kurias reikėtų ypatingai atsižvelgti, nes joms kyla daugybė sunkumų norint gauti tinkamą ir prieinamą informaciją, susijusią su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu ir jos nauda.

Pakeitimas 169

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiama informacija apie intelektinių transporto sistemų ir susietųjų transporto priemonių privalumus kelių eismo saugumo, spūsčių mažinimo ir degalų vartojimo efektyvumo klausimais.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 170

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie tai, kaip naudotis savo, kaip aktyvių vartotojų, teisėmis, ir atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą, įskaitant pasigamintos elektros energijos vartojimą arba dalyvavimą atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse, taip pat valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmų ir įvairių tarptautinio bendradarbiavimo formų naudą.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 171

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina , kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama , skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti.

Valstybės narės užtikrina, kad, jei atsinaujinančios energijos įrenginiai būtų pradedami eksploatuoti po ...[šios direktyvos įsigaliojimo diena], kilmės garantijos nebūtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai, išskyrus tuos atvejus, kai nėra dvigubo kompensavimo. Daroma prielaida, kad dvigubo kompensavimo nėra tuomet, kai:

a) finansinė parama suteikiama surengus konkursą arba pagal prekinių žaliųjų sertifikatų sistemą;

b) į kilmės garantijų rinkos vertę administraciniu požiūriu atsižvelgiama nustatant finansinės paramos dydį; arba

c) kilmės garantijos išduodamos ne tiesiogiai gamintojui, o tiekėjui arba vartotojui, perkančiam atsinaujinančių išteklių energiją konkurencingoje aplinkoje arba pagal ilgalaikę įmonių atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartį.

Kitais nei pirmiau paminėtais atvejais Valstybės narės išduoda kilmės garantiją dėl statistinių priežasčių ir nedelsdamos ją panaikina.

Pakeitimas 172

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) ar energijos išteklius, iš kurio pagaminta energija, atitiko tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, kurie nurodyti 26 straipsnyje.

Pakeitimas 173

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) dujomis, arba

ii) dujomis, įskaitant vandenilį, arba

Pakeitimas 174

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti.

8. Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Remiantis 2 dalimi, kai elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių išteklių naudojant didelio naudingumo kogeneraciją, išduodama tik viena kilmės garantija, kurioje nurodomos abi charakteristikos. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti.

Pakeitimas 175

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai yra atsakingi už sklandaus dujų tinklo veikimo užtikrinimą, įskaitant jų techninę priežiūrą ir reguliarų valymą.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 176

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu , pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.

3. Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse tvariose biomasės jėgainėse, dideliuose aplinkos šilumos siurbliuose, saulės ir geoterminėse jėgainėse, taip pat perteklinės šilumos gamybai iš pramonės ir kitų šaltinių

Pagrindimas

Įtraukiami tvarūs energijos ištekliai, nepaminėti pirminiame tekste.

Pakeitimas 177

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:

Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai turėtų teisę tapti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais. Tomis aplinkybėmis valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:

Pakeitimas 178

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;

a) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis ir tarpusavio pardavimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant diskriminacinių ar neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;

Pakeitimas 179

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą jų valdose esančią elektros energiją netaikant rinkliavų, mokesčių arba valstybinių mokesčių;

Pakeitimas 180

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ab) turėtų teisę įrengti ir eksploatuoti elektros energijos kaupimo sistemas, sujungtas su įrenginiais, kuriais gaminama elektros energija, vartojama savo reikmėms, netaikant jokių mokesčių, įskaitant apmokestinimą ir dvigubų elektros energijos tinklų mokesčių taikymą jų valdose kaupiamai elektros energijai;

Pakeitimas 181

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus nebūtų laikomi energijos tiekėjais, jei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos per metus į tinklą namų ūkis patiekia 10 MWh, o juridinis asmuo – 500 MWh, nepažeidžiant procedūrų, nustatytų gamybos jungimo į tinklą priežiūrai ir patvirtinimui, kuriuos atlieka skirstymo sistemos operatoriai pagal 15 ir 18 straipsnius,

Pakeitimas 182

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) gautų tokį atlygį už jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją, kuris atitiktų patiektos elektros energijos rinkos vertę.

d) už jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją gautų tokį atlygį, kuris atitiktų bent patiektos elektros energijos rinkos kainą ir atsižvelgtų į ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei, ir būtų nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos ... [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] 59 straipsnį.

Pakeitimas 183

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad tinklo valdymo ir plėtros sąnaudos būtų paskirstytos sąžiningai, proporcingai, ir atspindėtų savarankiškos energijos gamybos naudą visai sistemai, įskaitant ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei.

Pakeitimas 184

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name gyvenantiems arba toje pačioje komercinių arba bendrų paslaugų vietoje arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name, tame pačiame kvartale gyvenantiems arba toje pačioje komercinių, pramoninių arba bendrų paslaugų vietoje arba tuose pačiuose uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.

Pakeitimas 185

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Valstybės narės atlieka esamų kliūčių ir galimybių plėtoti vartojimą savo reikmėms savo teritorijose vertinimą, kad būtų galima pradėti taikyti sistemą, kuria suteikiama galimybė iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimo plėtojimui skatinti ir jį palengvinti. Tą sistemą, be kita ko, sudaro:

a) specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad pasigamintos energijos vartojimas būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose ar nuomojamuose būstuose gyvenančius vartotojus;

b) priemonės, padedančios gauti finansavimą;

c) paskatos pastatų savininkams sudaryti nuomininkams vartojimo savo reikmėms galimybes;

d) visų nepagrįstų reguliavimo kliūčių iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimui, įskaitant nuomininkus, pašalinimas.

Ši galimybių teikianti sistema turi būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento .... [dėl energetikos sąjungos valdymo] nuostatas.

Pakeitimas 186

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo įrenginį gali administruoti, be kita ko, įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis.

3. Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui sutikus įrenginį turėti arba administruoti, taip pat įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis. Trečioji šalis pati nėra laikoma iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoju.

Pakeitimas 187

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies -1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, visų pirma namų ūkių vartotojai, turėtų teisę dalyvauti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje kaip galutiniai vartotojai ir kad jiems nebūtų taikomos nepagrįstos sąlygos ir procedūros, kurios neleistų dalyvauti ar atgrasytų nuo dalyvavimo atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje, jei, privačių įmonių atveju, tai nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla.

Pakeitimas 188

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.

Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant diskriminacinių ar neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.

Pakeitimas 189

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų:

Kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenei būtų naudinga ši tvarka, bent 51 proc. vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose turi būti paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų socialinių ir ekonominių interesų atstovams arba pavieniams piliečiams.

Be to, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė turi atitikti bent tris iš šių kriterijų:

Pakeitimas 190

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes, arba atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose veikiančios MVĮ;

a) akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes, arba MVĮ;

Pakeitimas 191

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys;

b) bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys arba valstybės įstaigos;

Pakeitimas 192

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, tiesiogiai suinteresuotiems bendruomenės veikla ir jos poveikiu;

c) bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų socialinių ir ekonominių interesų atstovams arba pavieniams piliečiams;

Pakeitimas 193

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) bent 51 % vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, kurie tiesiogiai suinteresuoti bendruomenės veikla ir jos poveikiu;

Išbraukta.

Pakeitimas 194

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės stebi, kaip taikomi šie kriterijai, ir imasi priemonių, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo arba neigiamos įtakos konkurencijai.

Pakeitimas 195

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nedarant įtakos valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes.

2. Valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes, kartu užtikrindamos, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams būtų sudarytos vienodos sąlygos.

Pakeitimas 196

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Valstybės narės atlieka esamų kliūčių ir galimybių plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes savo teritorijose vertinimą, kad būtų galima pradėti taikyti sistemą, kuria suteikiama galimybė skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms dalyvauti gaminant, vartojant, kaupiant ir parduodant atsinaujinančių išteklių energiją.

Tą sistemą sudaro:

a) tikslai ir konkrečios priemonės, padedančios valdžios institucijoms sudaryti sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių plėtrai ir tiesioginiam dalyvavimui;

b) specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad dalyvavimas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose ar nuomojamuose būstuose gyvenančius vartotojus;

c) priemonės, padedančios gauti finansavimą ir informaciją;

d) reguliavimo ir pajėgumų didinimo parama valdžios institucijoms kuriant atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes;

e) nepagrįstų reguliavimo ir administracinių kliūčių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pašalinimas;

f) taisyklių, kuriomis būtų užtikrinamas vienodas ir nediskriminacinis elgesys su atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje dalyvaujančiais vartotojais, ir užtikrinančių tokią pat vartotojų apsaugą, kokią turi prie skirstymo tinklų prijungti vartotojai, kūrimas.

Ši galimybes teikianti sistema įtraukiama į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo].

Pakeitimas 197

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 2 procentiniais punktais, išreiškiamais nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamais pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką. Jei valstybė narė negali pasiekti šios procentinės dalies, ji paskelbia viešai ir pateikia Komisijai paaiškinimą, kodėl nepasiekia šio rodiklio. Valstybės narės pirmenybę teikia geriausioms turimoms technologijoms.

Pakeitimas 198

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Apskaičiuodamos šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir reikalaujamą metinį didinimą 1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės:

a) gali priskaičiuoti bet kokį atitinkamais metais pasiektą padidėjimą taip, lyg jis būtų iš dalies ar visiškai pasiektas bet kuriuo dvejų praėjusių ar dvejų ateinančių metų periodu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 30 d.;

b) gali įtraukti atliekinę šilumą ir vėsumą į metinį didinimą pagal 1 dalį, bet ne daugiau kaip 50 proc. to metinio didinimo kiekio;

c) tais atvejais, kai atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltiniai šilumos ir vėsumos sektoriuje sudaro nuo 50 iki 80 proc., sumažina didėjimą kiekvienais metais iki 1 procentinio punkto;

d) gali apibrėžti savo metinio didinimo lygį, įskaitant tai, ar taikyti b punkte nustatytą maksimalią atliekinės šilumos ir vėsumos ribą nuo tų metų, kuriais jų atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltiniai šilumos ir vėsumos sektoriuje viršija 80 proc.

Pakeitimas 199

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.

2. Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės parengia ir paskelbia priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.

Pakeitimas 200

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. 1 dalyje nustatytą prieaugį galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:

3. 1 dalyje nustatytą prieaugį, be kita ko, galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:

Pakeitimas 201

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atsinaujinančių išteklių energiją fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;

a) atsinaujinančių išteklių energiją ir (arba) atliekinę šilumą ir vėsumą fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;

Pakeitimas 202

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) taikyti tiesioginio mažinimo priemones, pavyzdžiui, pastatuose įrengti ypač našias atsinaujinančių išteklių energiją vartojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams;

Pakeitimas 203

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) taikyti kitas lygiavertį poveikį turinčias politikos priemones, skirtas 1 arba 1a dalyje numatytam metiniam padidėjimui pasiekti.

Pakeitimas 204

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Įgyvendindamos pirmiau pateiktuose a–d punktuose nurodytas priemones valstybės narės reikalauja, kad priemonės būtų parengtos taip, kad būtų galima užtikrinti jų prieinamumą visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančius ar pažeidžiamus vartotojus, kurie galbūt neturi pakankamo pradinio kapitalo, kad galėtų pasinaudoti privalumais.

Pakeitimas 205

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) šildymui ir vėsinimui patiektos atliekinės šilumos ar vėsumos kiekį;

Pakeitimas 206

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 5 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) atsinaujinančių išteklių energijos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir

c) atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ar vėsumos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir

Pakeitimas 207

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.

1. Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija teikiama kasmet arba paprašius ir turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.

Pakeitimas 208

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios neatitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžties, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą, arba pasirinkti kitą šilumos arba vėsumos tiekėją, turintį prieigą prie 4 dalyje nurodytos sistemos.

2. Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį nėra efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ir kurios pagal valstybių narių investicinius planus tokiomis netaps per artimiausius penkerius metus, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą.

Pakeitimas 209

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Teisę atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.

3. Teisę atsijungti nuo sistemos valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.

Pakeitimas 210

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų vienodomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas. Laikydamiesi vienodų tiekimo sąlygų, tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiesiogiai tiekti klientams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų.

4. Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų nediskriminaciniu būdu būti tiekiama į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas, remiantis nediskriminaciniais tiekimo kriterijais, kuriuos nustato kompetentinga valstybės narės institucija. Tokiais kriterijais atsižvelgiama, ar centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriams ir prisijungusiems klientams tai techniškai įgyvendinama ir yra ekonomiškai efektyvu.

Pakeitimas 211

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai. Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti.

5. Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei yra viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a) sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai, arba tokia prieiga trukdytų saugiam centralizuotos šilumos sistemos veikimui;

b) sistema yra „efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema“ pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį;

c) suteikus prieigą pernelyg padidėtų šilumos ar vėsumos kaina galutiniams vartotojams, palyginti su kaina, kurią jie moka pagrindiniam vietos šilumos tiekėjui, su kuria konkuruotų atsinaujinantys energijos ištekliai arba atliekinė šiluma ar vėsuma.

Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti, įskaitant ekonominius tokių priemonių taikymo padarinius.

Pakeitimas 212

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema atitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytą efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį ir jeigu joje išnaudotos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir atliekinę šilumą arba vėsumą.

6. Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema yra efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį ir jeigu joje išnaudojamos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, didelio naudingumo kogeneraciją pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalį arba atliekinę šilumą arba vėsumą.

Pakeitimas 213

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Teise atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.

7. Teise atsijungti nuo sistemos gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.

Pakeitimas 214

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per dvejus metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.

8. Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per ketverius metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.

Pakeitimas 215

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9. Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau nepriklausomų įstaigų, kurios užtikrintų, kad vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį būtų nustatytos aiškios ir kad jų būtų laikomasi.

9. Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau kompetentingų institucijų, kurios užtikrina, kad būtų nustatytos aiškios vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį ir kad jų būtų laikomasi.

Pakeitimas 216

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja, kad degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių; atliekinio iškastinio kuro ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.

Kad pasiektų 3 straipsnyje nurodytą 12 proc. galutinės suvartojamos energijos gavimo iš atsinaujinančių šaltinių rodiklį, valstybės narės reikalauja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, perdirbtos anglies pagrindu ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintų degalų; elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.

Pakeitimas 217

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 6,8 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.

Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 10 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.

Laikytis mažiausios iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų pažangiųjų biodegalų dalies reikalavimo nereikia kuro tiekėjams, tiekiantiems kurą kaip elektrą ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus.

Pakeitimas 218

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) į vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, atliekinis iškastinis kuras ir elektros energija;

Pakeitimas 219

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos 1 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio iškastinio kuro, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.

į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, perdirbtos anglies pagrindu pagamintų degalų, patiektų visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.

Pakeitimas 220

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas prilygsta 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės, o aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir 1,2 sandaugai;

Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas turėtų apsiriboti 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės.

Valstybės narės gali pakeisti IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų ribinę vertę, jei tai pateisinama atsižvelgiant į galimybę gauti žaliavų. Bet kokį keitimą turi patvirtinti Komisija.

Aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir atitinkamai 2 ir 1,2 sandaugai, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;.

Pakeitimas 221

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Valstybės narės gali formuoti savo nacionalinę politiką, kad pasiektų šiame straipsnyje numatytus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus, jos taip pat galėtų taikyti tą politiką iš atliekų pagamintam iškastiniam kurui, jei ji neprieštarauja žiedinės ekonomikos tikslams ir jei pasiekta 1 dalyje nustatyta atsinaujinančių išteklių energijos dalis.

Pagrindimas

Klimato požiūriu būtų tinkamiau naudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimą, tačiau, Komisijos nuomone, tai reiškia didesnę administracinę naštą. Vis dėlto valstybės narės turėtų turėti galimybę formuoti savo politiką taip, kad atsinaujinančių išteklių energijos įmaišymo reikalavimas būtų susietas su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslu, atsižvelgiant ir į iš atliekų pagaminto iškastinio kuro išmetamųjų dujų mažinimo potencialą, jei pasiekta būtinoji atsinaujinančių išteklių energijos dalis.

Pakeitimas 222

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja tiekėjų iki 2030 m. gruodžio 31 d. daugiausia 20 proc. sumažinti tiekiamų degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, palyginti su Tarybos direktyvoje (ES) 2015/652/EB^1a nurodytu kuro standartiniu baziniu lygiu.

____________________

^1a 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL L 107, 2015 4 25, p. 26);

Pagrindimas

Plataus užmojo tikslas iki 2030 m. iki 20 proc. sumažinti degalų taršos ŠESD intensyvumą yra pateisinamas atsižvelgiant į itin sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojant jau pripažintus biodegalus iš žemės ūkio kultūrų ir didesnį pažangiųjų biodegalų ir alternatyviosios atsinaujinančių išteklių energijos skverbimąsi į rinką transporto sektoriuje. Degalų tiekėjams nustatytas įpareigojimas mažinti išmetamą ŠESD kiekį pasirodė esantis veiksminga priemonė siekiant didesnio veiksmingumo klimato požiūriu.

Pakeitimas 223

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėse narėse, kuriose elektros energija tiekiama. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis. Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris:

Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalis 1 dalies taikymo tikslais apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėje narėje, kurioje elektros energija tiekiama, jei yra pakankamai įrodymų, kad ši atsinaujinanti elektros energija yra papildoma. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma metodika, be kita ko, valstybių narių bazinio lygio nustatymo metodika, kad būtų galima įrodyti papildomumą.

Pakeitimas 224

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ir siekiant nustatyti elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais, jeigu elektros energija gaunama iš tiesioginės jungties su įrenginiu, gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių gaminamą elektros energiją, ir tiekiama kelių transporto priemonėms, visa ta elektros energija laikoma atsinaujinančiais energijos ištekliais. Taip pat visa elektros energija, gaunama pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis dėl iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos, laikoma iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija. Bet kuriuo atveju panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis.

Pakeitimas 225

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančių išteklių energijos dalį galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis. Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris:

Pakeitimas 226

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės sukuria duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, ir reikalauja, kad atitinkami ūkio subjektai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.

Komisija sukuria ES duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, įskaitant elektrą, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį. Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.

Pakeitimas 227

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nacionalinės duomenų bazės turi būti tarpusavyje susietos, kad būtų įmanoma atsekti įvairiose valstybėse narėse su degalais atliktus sandorius. Kad nacionalinės duomenų bazės būtų suderinamos, Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas 228

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Pagal [Valdymo] reglamento VII priedą valstybės narės teikia suvestinės duomenų bazių informacijos, įskaitant per degalų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ataskaitas.

5. Pagal [Valdymo] reglamento VII priedą valstybės narės teikia suvestinės informacijos, įskaitant per degalų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ataskaitas. Komisija kiekvienais metais skelbia suvestinę duomenų bazės informaciją.

Pakeitimas 229

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir atliekinį iškastinį kurą sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.

6. Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš dujinių atliekų srautų, pagamintų iš dujinių išmetalų, kurie yra neišvengiami ir netyčiniai komerciniam naudojimui skirtų prekių gamybos ir (arba) prekybos proceso padariniai, sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.

Pagrindimas

Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje turėtų būti užtikrinta, kad Komisija turėtų reikiamus įgaliojimus skatinti naudoti mažo anglies dioksido kiekio kurą, nes tai labai padeda mažinti išgaunamos iškastinės anglies kiekį ES energijos rūšių derinyje ir netiesiogiai skatina elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių.

Pakeitimas 230

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą, Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai skatinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reikalavimai yra tinkami. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą.

7. Iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai užtikrinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo reikalavimai yra tinkami. Vertinant taip pat nagrinėjama, ar šio straipsnio nuostatomis veiksmingai išvengiama dvigubo atsinaujinančios energijos skaičiavimo. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą. Pakeistais įpareigojimais turi būti bent išlaikomi lygiai, atitinkantys įdiegtus ir 2025 m. planuojamus kurti pažangiųjų biodegalų gamybos pajėgumus.

Pakeitimas 231

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus :	1. Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Sąjungos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus:

Pagrindimas

Į pasiūlymą įtraukiami nauji tvarumo kriterijams ir transporto degalams svarbūs aspektai. Todėl būtina patikslinti, kad sąvoka „finansinė parama“ taip pat apima fiskalines paskatas.

Pakeitimas 232

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, skystųjų bioproduktų biomasės kuro naudojimą.	c) galimybė gauti finansinę paramą, įskaitant fiskalines paskatas, už biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimą.

Pagrindimas

The recast Renewable Energy Directive makes major changes to the coverage of the provisions on bioenergy sustainability, notably by extending many of the provisions, for the first time, to biomass fuels such as wood. It also proposes significant changes to the targets relating to biofuels and bioliquids. On this basis, changes are also required to clarify the coverage of the term 'financial support', which in some Member States either does not currently address or may not in future sufficiently address the multiple ways, in addition to direct subsidies, in which the production or use of biomass fuels and other types of bioenergy are promoted or encouraged. For example mechanisms such as tax breaks for the use of biomass fuels based on their supposed carbon neutrality, or blending mandates imposed on providers of biomass or other biofuels, are either already in operation or may be applied in future, and themselves have cost impacts. The terms of the provision on eligibility for financial support should therefore be broadened to ensure it is comprehensive and in line with the spirit of the original Directive.

Pakeitimas 233

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tačiau tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą , pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 2 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.	Tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Tačiau jų gamyba turi atitikti Direktyvoje 2008/98/EB nurodytus atliekų hierarchijos principus ir nesukelti didelių iškraipymų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkose. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.

Pagrindimas

Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamyboje naudojamų medžiagų liekanas galima paversti energija, taip pat atliekas galima panaudoti ne perdirbimui, o energijai, prieštaraujant atliekų hierarchijai ir žiedinės ekonomikos tikslams. Siekiant užtikrinti, kad transporto sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas prisidėtų prie žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų ir atitiktų ES atliekų hierarchiją, reikia nustatyti naujus tvarumo kriterijus.

Pakeitimas 234

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šios dalies a, b ir c pastraipose nurodytais tikslais į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš žemės ūkio paskirties atliekų ir liekanų, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti neigiamą poveikį dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai. Informacija apie šias priemones teikiama pagal 27 straipsnio 3 dalį.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnyje nustatytu nauju transporto degalų įpareigojimu.

Pakeitimas 235

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių kuro talpa, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o elektrinė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 0,5 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.

2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 2 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.

Pakeitimas 236

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri atitinkamos kompetentingos institucijos yra pripažinta kaip didelės biologinės įvairovės žemė, nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

Pagrindimas

Miškai, kurie nėra nepaliesti miškai, taip pat gali pasižymėti didžiule biologine įvairove.

Pakeitimas 237

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies c punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės pievos:

c) labai didelės biologinės įvairovės pievos, įskaitant miškingas pievas ir ganyklas:

Pakeitimas 238

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos , o kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievoms , išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą  labai didelės biologinės įvairovės  pievos apibūdinimą.

ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, arba kurias kompetentinga institucija yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievomis, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą labai didelės biologinės įvairovės pievos apibūdinimą.

Pakeitimas 239

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama pagrįstų įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

Pakeitimas 240

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:

a) šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:

i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas,

i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę teisės aktais nustatytą nacionalinę ar regioninę medyno kirtimo teisę,

ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,

iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos,

iii) biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;

iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei būtų minimalus ir

iv) kirtimas atliekamas atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymą, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ir

v) medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;

v) medyno kirtimas atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu;

b) jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygiu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad:

b) jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei pateikiama papildomos informacijos apie teisėtumą ir miškotvarkos būdus baziniu tiekimo lygiu, siekiant užtikrinti, kad:

i) miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,

i) medynas būtų kertamas pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę nacionalinės ar regioninės teisės aktais nustatytą medyno kirtimo teisę,

ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,

ii) medyno kirtavietėje būtų želdinamas miškas,

iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant durpynus ir šlapžemes, yra saugomos,

iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei minimalus,

iv) medyno kirtimas būtų vykdomas siekiant išlaikyti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę ir įskaitant aplinkines teritorijas, jei joms medyno kirtimo veikla turi poveikio;

v) medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.

v) medyno kirtimas būtų atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu; taip pat

vi) būtų priimti aplinkos ir gamtos srities teisės aktai arba priemonės ir jie atitiktų susijusius Sąjungos aplinkos ir gamtos apsaugos standartus.

Pakeitimas 241

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos ii punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai,

Pakeitimas 242

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygmeniu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos anglies sankaupos ir absorbentai.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei baziniu tiekimo lygiu įdiegtos valdymo sistemos, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos arba padidintos anglies sankaupos ir absorbentai.

Pakeitimas 243

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, gali nustatyti veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.

Iki 2021 m. sausio 1 d. Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, nustato veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.

Pakeitimas 244

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą.

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir ar laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą laikotarpiui po 2030 m.

Pakeitimas 245

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) bent 50 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;

a) bent 50 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;

Pakeitimas 246

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) bent 60 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;

b) bent 60 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;

Pakeitimas 247

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) bent 70 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;

c) bent 65 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;

Pakeitimas 248

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) bent 80 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 85 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.

d) bent 70 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 80 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.

Pakeitimas 249

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės gali nustatyti didesnį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą nei nurodyta šioje dalyje.

Pakeitimas 250

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte. 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – 3 metai po šios direktyvos priėmimo dienos].

Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių įrengtoji elektrinė galia ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama pagal didelio naudingumo kogeneracijos technologiją, apibrėžtą Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalyje, arba įrenginiais, kurie buvo pertvarkyti ir pritaikyti kitokiam nei kietasis iškastinis kuras. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – treji metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – treji metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos].

Pakeitimas 251

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pirma pastraipa netaikoma elektros energijai, kuri pagaminama įrenginiuose, kuriuose nėra reikalaujama taikyti didelio naudingumo kogeneracijos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES^1a 14 straipsnį, jei šie įrenginiai normaliomis veikimo sąlygomis naudoja vien biomasės kurą, pagamintą iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanų.

____________________

^1a 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pagrindimas

Nors didelės konversijos efektyvumas yra svarbiausia bioenergijos tvarumo sudedamoji dalis ir ji turėtų būti užtikrinta, yra tokių aplinkybių, kaip klimato sąlygos, dėl kurių atsiranda nepakankamas šildymo poreikis, kad būtų atliekamos bendros investicijos į šilumą ir energiją. Šios aplinkybės jau aptariamos Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (2012/27/ES) 14 straipsnyje dėl energijos vartojimo efektyvumo skatinimo šilumos ir vėsinimo sektoriuose. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad elektros energiją gaminantys įrenginiai naudotų tik liekanas, nes jos nėra konkurencingos naudojamoms medžiagoms.

Pakeitimas 252

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8a. Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia Sąjungoje suvartojamų biodegalų poveikio ir naudos ataskaitą, įskaitant poveikį ir naudą maisto, pašarų ir kitų medžiagų gamybai, ekonomikai, aplinkos ir socialiniam tvarumui tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.

Pagrindimas

Pakartotinai įtraukiamos ataskaitų teikimo nuostatos (esamos Direktyvos 17 straipsnio 7 dalis), kurios buvo išbrauktos iš Komisijos pasiūlymo.

Pakeitimas 253

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8b. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–8a dalių ir atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatumus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, šios direktyvos 26 straipsnis tiems regionams netaikomas. Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyti atokiausiems regionams taikytini šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarumo ir jų naudojimo mažinimo kriterijai. Šie kriterijai nustatomi atsižvelgiant į vietos ypatumus. Konkrečiai atokiausiems regionams turėtų būti leidžiama išnaudoti visą savo išteklių potencialą laikantis griežtų tvarumo kriterijų, siekiant padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir energetinį savarankiškumą.

Pagrindimas

Atokiausiuose regionuose tiekiant iškastinį kurą (kai kuriuose regionuose jis sudaro 80 % arba didesnę dalį), patiriama papildomų išlaidų, dėl kurių nukenčia vietos ekonomika ir gyventojų perkamoji galia. Tačiau tuo pat metu šie regionai turi daug biomasės išteklių ir turėtų būti pajėgūs juos išnaudoti.

Pakeitimas 254

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

Pakeitimas 255

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas, pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje, jeigu kiekviena kuro siunta atskirai atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir jeigu įdiegtos tinkamos pavienių siuntų stebėjimo ir atitikties matavimo schemos;

Pakeitimas 256

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Kad būtų supaprastinta tarpvalstybinė prekyba ir informacijos atskleidimas vartotojams, į tinklą patiektos atsinaujinančios energijos kilmės garantijose pateikiama informacija apie tvarumo kriterijus ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, kaip nustatyta 26 straipsnio 2–7 dalyse, ir jas galima perduoti atskirai.

Pagrindimas

Būtina užtikrinti, kad kilmės garantijose vartotojai būtų informuojami apie tvarumo kriterijų laikymąsi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Pakeitimas 257

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;

a) jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį, jeigu kiekviena mišinį sudaranti siunta atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus;

Pakeitimas 258

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo, taip pat užtikrinama, kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos ir dėl to siunta arba jos dalis galėtų tapti atlieka arba liekana pagal 26 straipsnio 2–7 dalis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pagrindimas

Šis pakeitimas susijęs su siekiu užtikrinti, kad bus laikomasi biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribinių verčių.

Pakeitimas 259

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami  Sąjungoje  ar importuojami.

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami Sąjungoje, ar importuojami. Vartotojams turi būti pateikta biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro geografinės kilmės informacija.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatytu nauju transporto degalų įpareigojimu.

Pakeitimas 260

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus miško valdos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

4. Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus bazinio tiekimo lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

Pakeitimas 261

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nust atydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.

Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų. Kai valstybė narė išreiškia susirūpinimą dėl savanoriškos schemos veikimo, Komisija turėtų tai išnagrinėti ir imtis atitinkamų veiksmų.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatyto naujo transporto degalų įpareigojimo vykdymu.

Pakeitimas 262

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7a. Komisija bet kuriuo metu arba valstybei narei paprašius gali patikrinti Sąjungos rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų pateiktos informacijos, susijusios su tvarumo kriterijų laikymusi ar sumažintu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, patikimumą.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatyto naujo transporto degalų įpareigojimo vykdymu.

Pakeitimas 263

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žaliavos, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, pvz., vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius, ir kai kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo, vertė (el) apskaičiuojama pagal V priedo C dalies 7 punktą, bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, lygus nuliui.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 264

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

2. Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio ir miškininkystės žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

Pakeitimas 265

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio biomasės žaliavas auginant vietovėse , įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.

4. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio ir miškininkystės biomasės žaliavas auginant vietovėse, įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.

Pakeitimas 266

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos

Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės, paremtos naujausia technologine plėtra ir moksliniais duomenimis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatytu nauju transporto degalų įpareigojimu.

Pakeitimas 267

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius , ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.

1. Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš šių ar kitų išteklių poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais, palydoviniais duomenimis ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainų pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir konkuruojančių medžiagų naudojimui.

Pagrindimas

Reikia taikyti visapusišką požiūrį, kuris leistų atlikti palyginimus.

Pakeitimas 268

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. 7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 269

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje , 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje , 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje , 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje , 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

Pagrindimas

Pakeitimas yra būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika, ir yra neatskiriamai susijęs su kitais pakeitimais.

Pakeitimas 270

Pasiūlymas dėl direktyvos

I a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

I a priedas

1. Valstybės narės 2030 m. nustatytas tikslas yra šių procentiniais punktais išreikštų komponentų suma:

a) valstybės narės nacionalinis privalomas 2020 m. tikslas, nustatytas šios direktyvos I priede;

b) fiksuoto dydžio įnašas ("C_Flat");

c) BVP vienam gyventojui pagrįstas įnašas ("C_GDP”);

d) potencialu grindžiamas įnašas ("C_Potential");

e) įnašas, atspindintis valstybės narės jungčių lygį ("C_Interco").

2. C_Flat yra toks pats visoms valstybėms narėms. Visų valstybių C_Flat kartu sudaro 30 proc. ES tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.

3. C_GDP paskirstomas valstybėms narėms pagal BVP vienam gyventojui santykį su ES vidurkiu, kiekvienai valstybei narei atskirai nustatant šį indeksą, kurio maksimali vertė gali būti 150 proc. ES vidurkio. Visų valstybių C_GDP kartu sudaro 30 proc. ES tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.

4. C_Potential paskirstomas valstybėms narėms remiantis skirtumu tarp valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalies 2030 m., nurodytos scenarijuje PRIMES EUCO3535, ir jos nacionalinių 2020 m. privalomų rodiklių. Visų valstybių C_Potential kartu sudaro 30 proc. ES tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.

Pakeitimas 271

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 3 pastraipos a punkto furmulė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B /E F(t))

SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B) /E F(t)

Pagrindimas

Siūloma formulė matematiškai neteisinga. Dabar taikoma formulė matematiškai teisinga: pagal ją gaunama nedimensinė proporcija, kuria, taikant 100 % santykį, išreiškiama sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio procentinė vertė.

Pakeitimas 272

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 15 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr ), yra tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO₂, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas energijos ir transporto sektoriuje .

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tik tas kiekis, kurio išvengiama surenkant CO₂, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO₂.

Pagrindimas

Turėtų būti išlaikyta dabartinė teisinė padėtis. Reikėtų atsižvelgti į išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą ne tik transporto, bet ir kituose sektoriuose.

Pakeitimas 273

Pasiūlymas dėl direktyvos

VII priedo 1 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;

– Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią šilumai ir vėsumai gaminti patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;

Pakeitimas 274

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo rodikliai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punktą) biomasės dalis.

Išbraukta.

Pagrindimas

Taip didinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų suderinamumas.

Pakeitimas 275

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtos biologinės atliekos iš privačių namų ūkių, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 11 punkte.

c) Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos biologinės atliekos, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje.

Pakeitimas 276

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkama naudoti pramoninių atliekų, įskaitant mažmeninės bei didmeninės prekybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus šio priedo B dalyje išvardytas žaliavas, biomasės dalis.

d) Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje arba perdirbimui į ne maisto medžiagas netinkamos naudoti biomasės atliekos, susidariusios iš kitokios atsinaujinančios pramonės gamybos. Tai apima mažmeninės bei didmeninės prekybos ir biologinių cheminių produktų, žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus šio priedo B dalyje išvardytas žaliavas.

Pagrindimas

Tik tos gamybos liekanos, kurios negali būti panaudotos maisto produktų, pašarų ar ne maisto produktų gamybai, gali būti laikomos pažangiaisiais biodegalais. Taip laikomasi žiedinės ekonomikos principo ir veiksmingai naudojami ištekliai.

Pakeitimas 277

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės.

Išbraukta.

Pagrindimas

Liekanos, gaunamos gaminant augalinius aliejus, darančius didelį su netiesioginiu žemės naudojimo keitimu susijusį poveikį, neturėtų būti laikomos pažangiųjų biodegalų gamybai tinkama žaliava.

Pakeitimas 278

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h) Talo alyva ir talo alyvos derva.

Išbraukta.

Pagrindimas

Talo alyva plačiai naudojama pramonės srityje. Neatlikus jokio poveikio vertinimo, negalima įvertinti jos naudojimo keitimo poveikio.

Pakeitimas 279

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j) Riešutų kevalai.

Išbraukta.

Pagrindimas

Žaliavos, kurios naudojamos dabartinėms pramonės reikmėms ir kurių prieinamumas ribotas, neturėtų būti skatinamos kaip pažangieji biodegalai, nes neigiamas poveikis klimatui ir ekonomikai gali atsirasti, kai jų naudojimą dabartinėms reikmėms reikia pakeisti kitomis medžiagomis.

Pakeitimas 280

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies o punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

o) Miškininkystės ir miškininkystės pramonės atliekų ir liekanų, t. y. žievių, šakų, nekomercinio retinimo kirtimų medienos, lapų, spyglių, medžių viršūnių, pjuvenų, medienos drožlių, juodųjų nuovirų, rudųjų nuovirų, pluošto atliekų, lignino , biomasės dalis.

o) Miškininkystės pramonės galutinių atliekų ir liekanų, t. y. žievių, šakų, nekomercinio retinimo kirtimų medienos, lapų, spyglių, medžių viršūnių, pjuvenų, medienos drožlių, juodųjų nuovirų, rudųjų nuovirų, pluošto atliekų, lignino, biomasės dalis, kuri nesukelia dabartinio likučių medžiagų naudojimo keitimo.

Pagrindimas

Taip užtikrinamas suderinamumas, stiprinamas 26 straipsnio dėl medienos produktų naudojimo hierarchijos įgyvendinimas ir tolesnis vykdymas.

Pakeitimas 281

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies p punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

p) Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte.

p) Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte, išskyrus dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje užaugintus energetinius augalus.

Pagrindimas

Dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje užauginti energetiniai augalai neįtraukiami, nes dėl jų atsiranda žemės naudojimo keitimo poreikis, kaip ir dėl biodegalams gaminti naudojamų maistinių ir pašarinių augalų.

Pakeitimas 282

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies q punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

q) Kitos lignoceliuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos r punkte, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį.

q) Trumpos rotacijos želdinių lignoceliuliozės biomasė, pagaminta prastos kokybės žemės ūkio paskirties žemėje, ir atliekos ir likučiai iš agrarinės miškininkystės dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje.

Pagrindimas

Ši apibrėžtis buvo pernelyg plati, nes visa miškininkystės srities mediena, pvz., atliekos ir liekanos, jau įtraukta į o punktą. Šiame pasiūlyme siūloma tik ribota q punkto taikymo sritis, apimanti dirbamą žemės ūkio paskirties žemę, prastos kokybės žemę, skirtą pagrindinio naudojimo reikmėms, ir agrarinės miškininkystės sistemų likučius ir liekanas, šakas, žievę, lapus ir kt.

Pakeitimas 283

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies q a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

qa) Anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas transporto tikslais, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

Pagrindimas

Dabartinės taisyklės pratęsimas. Reikia išsaugoti dabartines teisės nuostatas. Iškastinio kuro anglies pakeitimas ir jos pakopinis naudojimas tinkamai ir vis svarbiau prisideda prie klimato apsaugos.

Pakeitimas 284

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo B dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Melasa, gaunama kaip cukranendrių arba cukrinių runkelių perdirbimo šalutinis produktas, jei laikytasi aukščiausių pramoninių cukraus išgavimo standartų.

Išbraukta.

Pagrindimas

Melasa yra cukranendrių gretutinis produktas, naudojamas žemės ūkio maisto pramonėje, ypač skirtas mielių gamybai. Įtraukus IX priedą susidarytų žaliavų trūkumas, tačiau pagal atliekų hierarchiją melasos naudojimas ne energetikos reikmėms yra daug svarbesnis.

Pakeitimas 285

Pasiūlymas dėl direktyvos

X priedo A dalis

Kalendoriniai metai

Mažiausia dalis

2021 m.

7,0%

2022 m.

6,7%

2023 m.

6,4%

2024 m.

6,1%

2025 m.

5,8%

2026 m.

5,4%

2027 m.

5,0%

2028 m.

4,6%

2029 m.

4,2%

2030 m.

3,8%

Pakeitimas

A dalis: Iš maisto arba maistinių arba pašarinių augalų pagamintų skystųjų biodegalų didžiausias įnašas į ES atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje

Kalendoriniai metai

Mažiausia dalis

2021 m.

7,0 %

2022 m.

6,3 %

2023 m.

5,6 %

2024 m.

4,9 %

2025 m.

4,2 %

2026 m.

3,5 %

2027 m.

2,8 %

2028 m.

2,1 %

2029 m.

1,4 %

2030 m.

0 %

[1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
[2] OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

Uždavinys iki 2050 m. sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro

Europos Parlamentas yra įsipareigojęs ES piliečiams užtikrinti jų gyvenimo kokybę ir ekonominį bei socialinį vystymąsi.

Dabar yra proga sukurti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, atitinkančią ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo kryptį, nustatytą istoriniu Paryžiaus susitarimu, kuris pasirašytas 2015 m. ir galioja nuo 2016 m. lapkričio mėn.

Labiau nei bet kada anksčiau privalome naujojoje direktyvoje siekti plataus užmojo tikslo skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą ir turime imtis veiksmų, kad energija būtų švari, saugi, prieinama visiems piliečiams, taip pat kad jos sektoriuje būtų kuriamos darbo vietos.

Europa – lyderė atsinaujinančios energijos srityje?

Šiuo metu vykstanti ir numatoma didelio masto atsinaujinančios energijos rinkos plėtra pasauliniu lygmeniu suteikia daug galimybių mūsų įmonėms ir kokybiškų darbo vietų kūrimui Sąjungoje. Reikia naudotis technologinių žinių pagrindu, pramonės struktūra ir kvalifikuotais specialistais, dėl kurių galime atlikti svarbiausią vaidmenį vykstant novatoriškai šių technologijų plėtrai pasauliniu lygmeniu, ir juos remti.

Atsinaujinančios energijos vartojimas taip pat padeda didinti Sąjungos energetinę nepriklausomybę, dėl jo didėja energetinis saugumas ir užtikrinama, kad būtume ne tokie pažeidžiami išorės energijos tiekėjų požiūriu.

Pastaraisiais metais pastebima ženklų, kad lėtėja investicijos, būtinos ES ekonomikos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. To pavyzdys – lėtėjančios investicijos į atsinaujinančią energiją Europoje, kaip kontrastas rekordinėms investicijoms kituose pasaulio regionuose.

Naujos reguliavimo sistemos, pagal kurią skatinama atsinaujinanti energija, kūrimas

Tikslas, atitinkantis siekį iki 2050 m. visiškai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro: 35 proc. atsinaujinančios energijos

Nors daugelį naujų nuostatų, pateikiamų Europos Komisijos pasiūlyme, pranešėjas vertina palankiai, jis apgailestauja, kad nustatytas tikslas – 27 proc. atsinaujinančios energijos kvota Sąjungoje – yra nepakankamai plataus užmojo.

Reikėtų pabrėžti, kad 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba, parėmusi tikslą nustatyti ne mažesnę kaip 27 proc. atsinaujinančios energijos kvotą, buvo susirinkusi prieš pasirašant Paryžiaus susitarimą.

Be to, bendras 27 proc. tikslas iš esmės nesiskiria nuo tendencijų scenarijaus, pagal kurį iki 2030 m. būtų pasiekta 24,3 proc. norma (scenarijuje neatsižvelgiama į tikėtiną išlaidų, susijusių su brandesnėmis atsinaujinančiosiomis technologijomis, mažėjimą).

Taip pat reikėtų nurodyti, kad Europos Parlamentas 2016 m. priėmė rezoliuciją, kurioje prašė nustatyti tikslą suvartoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančios energijos, pažymėjęs, kad turėtų būti siekiama gerokai didesnio užmojo.

Šiuo metu net ir Europos Parlamento siūlomas tikslas yra nedidelis, palyginti su poreikiais mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kurio, dėl kurių susitarta 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje. Todėl kyla pavojus ne tik Paryžiaus tikslų įgyvendinimui, bet ir Europos Sąjungos lyderystei švarios energijos srityje.

Iš tikrųjų daugelis valstybių narių užsibrėžia aiškiai didesnius tikslus, negu nurodytieji 2030 m. tikslai.

Pavyzdžiui, Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) (2016 m.) nuomone, 2030 m. tikslas pasaulio mastu suvartoti 36 proc. atsinaujinančios energijos yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2ºC.

Dėl visų šių priežasčių pranešėjas siūlo nustatyti privalomą Sąjungos 2030 m. tikslą, kad 35 proc. bendro galutinio suvartojamos energijos kiekio sudarytų atsinaujinanti energija. Šio minimalaus tikslo turės būti siekiama visoms valstybėms narėms dedant bendras pastangas, nustačius naujus privalomus nacionalinius tikslus, taip pat ir transporto sektoriuje.

Nacionaliniai švarios energijos įsipareigojimai

Tai, ar galiojanti Direktyva 2009/28/EB sėkmingai įgyvendinama, ryžtingai siekiant atsinaujinančią energiją vartoti platesniu mastu, labai priklauso nuo šalies lygmeniu nustatytų privalomų tikslų aiškumo ir tikrumo.

Nustačius privalomus tikslus investuotojams suteikiama tikrumo ir mažėja finansinės paramos poreikiai. Be to, jais aiškiai paskirstomos pareigos, todėl nevykdymo atveju galima įgyvendinti taisomuosius veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad pati Europos Komisija nustatė, jog privalomų nacionalinių tikslų nustatymas yra veiksmingiausia priemonė norint iki 2020 m. pasiekti su atsinaujinančia energija susijusius tikslus, sunku pritarti nuomonei dėl šios priemonės panaikinimo. Savanoriškų nacionalinių įnašų sistema neatrodo labai plataus užmojo.

Europai skirta lanksti ir aiški finansinės paramos sistema

Taikant rinka grindžiamus paramos planų rengimo kriterijus skatinama didesnė konkurencija ir mažinamos atsinaujinančių energijos išteklių rėmimo išlaidos.

Kartu būtina užtikrinti, kad valstybės narės galėtų priimti sprendimą dėl technologijų įvairinimo, atsižvelgdamos į socialinius, aplinkos, geografinius ir klimato veiksnius. Šis lankstumas taip pat padeda mažinti išlaidas, susijusias su atsinaujinančios energijos įtraukimu į energetikos sistemą. Todėl pranešėjas siūlo nustatyti bendrus visuotinius paramos atsinaujinančiai energijai schemų principus.

Nustačius galimybę pagalbos schemose dalyvauti atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, esantiems kitose valstybėse narėse, galima suderinti ir sumažinti paramos schemų išlaidas, padidinus konkurencingumą.

Valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmai gali būti naudingi išlaidų efektyvumo požiūriu, siekiant skatinti atsinaujinančią energiją. Kad būtų galima gauti šią naudą ir kartu valstybėms narėms užtikrinti lankstumą, pranešėjas siūlo suteikti galimybę įpareigojimą leisti dalyvauti paramos schemose pakeisti bendrų projektų įgyvendinimu.

Regionų bendradarbiavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į jungčių lygį, kuris labai svarbus siekiant tinkamai valdyti kintančius atsinaujinančios energijos išteklius ir sumažinti šių išteklių integravimo į energetikos sistemą išlaidas. Todėl valstybės narės, kurių jungčių lygis labai mažas, neturi būti įpareigojamos dalyvauti šioje sistemoje, pagal kurią leidžiama dalyvauti paramos schemose.

Teisinio tikrumo didinimas

Dėl sudėtingų pokyčių, susijusių su paramos atsinaujinantiems energijos ištekliams politika, investuotojams atsirado neaiškumų. Keletas šalių ėmėsi taikyti priemones atgaline data ir tai lėmė, kad atsinaujinančios energijos sektoriuje buvo prarastas pasitikėjimas, atsirado netikrumo ir trūksta galimybių gauti finansavimą naujiems įrenginiams. Kilo pavojus, kad nebus pasiekti nustatyti 2020 m. tikslai, ir daugelyje regionų susilpnėjo pažangiausia vietos pramonė. Labai svarbu stiprinti Europos Sąjungos, kaip teritorijos, kuri yra patraukli investicijoms į atsinaujinančią energiją dėl, be viso kito, savo reguliavimo sistemos teisinio tikrumo, įvaizdį. Todėl sugriežtinamas 6 straipsnis, kad neliktų neaiškumų ir būtų patikslinta, jog jis taikomas tiek dabartinėms, tiek būsimoms investicijoms. Pritariama platesnei reguliavimo sistemai, nustačius pereinamuosius laikotarpius tuo atveju, jeigu padaroma reguliavimo pakeitimų, ir numačius būtinas kompensacijas, jeigu pereinant prie atsinaujinančios energijos įvyksta išorinių diskriminacinių pokyčių, kurie turi didelę įtaką remiamų projektų ekonominiam gyvybingumui.

Administracinių kliūčių įveikimas

Kitas veiksnys, dėl kurio Sąjungoje sunku diegti atsinaujinančią energiją, – sudėtingos ilgai trunkančios administracinės procedūros. Siūlomas vieno langelio principas – tai priemonė, kurios periodiškai prašo sektoriaus subjektai.

Nors ilgiausia trejų metų leidimo suteikimo trukmė gali būti reali didesnių įrenginių atveju, ji atrodo pernelyg ilga mažesnių įrenginių atveju. Mažesnės apimties projektams būtina nustatyti trumpesnius terminus, kuriuos taikant nereikia tokių pat plataus masto konsultacijų ir vertinimo kaip didesnių įrenginių atveju.

Vartotojų dalyvavimas energijos pertvarkoje

Priėmus dabartinę direktyvą, technologinė pažanga ir mažesnės kai kurių technologijų išlaidos padėjo atsirasti naujoms energijos valdymo formoms, dėl kurių vartotoją galima laikyti svarbiausiu energetikos politikos veikėju. Šios naujos dalyvavimo energetikos sistemoje formos turėtų būti sujungtos į vieną sistemą ir skatinamos. Todėl naujoje direktyvoje ne tik turėtų būti leidžiama plėtoti pasigamintos energijos vartojimą ir atsinaujinančios energijos bendruomenes, bet ir aktyviai juos skatinti, taip pat neleisti jų diskriminuoti arba jiems taikyti neproporcingų procedūrų ar neproporcingos naštos. Pasigamintos atsinaujinančios energijos vartojimas ne tinkle neturi būti apmokestinamas jokio tipo mokesčiais ar rinkliavomis.

Dažnai vidutines ar dideles pajamas gaunantys piliečiai turi geresnę prieigą prie pradinio kapitalo, būtino investuojant į savarankiškos atsinaujinančios energijos gamybos įrenginius.

Tačiau Europoje, kurioje 50 mln. asmenų patiria energijos nepriteklių, atsinaujinančios energijos vartojimas gali atlikti labai svarbų vaidmenį plėtojant naują energetikos sistemos modelį, naudingą visai visuomenei.

Todėl paramos schemos, pagal kurias skatinama savarankiška energijos gamyba, turi būti rengiamos taip, kad būtų prieinamos visiems vartotojams, ypač tiems, kurie turi mažiau lėšų.

Sektorinių planinių rodiklių svarba

Turint omenyje atsinaujinančios energijos skvarbos šiuose sektoriuose potencialą ir tai, kad juose suvartojama apie 75 proc.[1] galutinio Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio, būtina įvesti konkrečius planinius rodiklius, taikomus šilumos ir vėsumos tiekimo, taip pat transporto sektoriams. Jeigu šiuose sektoriuose nebus dedama daugiau pastangų, nepasieksime priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų.

Kalbant apie šilumos ir vėsumos tiekimo sektorių, valstybėms narėms, kuriose atsinaujinančios energijos skvarbos rodikliai jau labai dideli, kartu su didesniais privalomais užmojais turi būti pasiūlytos lankstumo priemonės.

Be to, įtraukiamos nuostatos, kad taikant šiame sektoriuje priimtas priemones ypatingas dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams, kuriems kyla rizika patirti energijos nepriteklių.

Transporto sektoriuje suvartojama apie trečdalis galutinio ES suvartojamos energijos kiekio, tačiau jame vis dar dominuoja iš naftos pagaminti degalai (94 proc.). Dabartinėje direktyvoje nustatytas tikslas užtikrinti, kad 2020 m. transporto sektoriuje atsinaujinanti energija sudarytų 10 proc. Siekiant pažangos šiame sektoriuje, kuriame išmetama 35 proc. viso Europos Sąjungoje išmetamo CO₂ kiekio, būtina išlaikyti sektorinį planinį rodiklį ir jį atnaujinti 2030 metams. Šiuo tikslu svarbu skatinti judumą naudojant alternatyviuosius degalus, pavyzdžiui, elektromobilumą.

Pranešėjo nuomone, ši direktyva turėtų būti platesnio užmojo, kad būtų galima vykdyti Europos klimato politikos įsipareigojimus. Dėl nepakankamų užmojų atsinaujinančios energijos srityje ne tik kyla abejonių dėl mūsų patikimumo, bet visų pirma tai kelia pavojų būsimam vystymuisi.

[1] Šaltinis: Eurostatas (2014).

PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

1. Red Eléctrica Española (REE)
2. Repsol
3. Unión Fotovoltaica Española (UNEF)
4. Dupont Industrial Biosciences
5. Gas Natural Fenosa (GNF)
6. Comisión Europea
7. Gobierno de Dinamarca
8. Gobierno del Reino Unido
9. Gobierno de Alemania
10. Statoil
11. European Renewable Energies Federation (EREF)
12. Danish Energy Association. DONG Energy
13. Eurelectric
14. “Clean Energy For All Europeans Package”: (cena-debate con Orgalime, Electrolux, Bosch, Diehl, European Forum for Manufacturing - EFM)
15. Asociación Española de Operadores de Gases Licuados de Petróleo (AOGLP)
16. Unión de Petroleros Europeos Independientes (UPI)
17. Falck Renewables
18. Austrian Biomass Association
19. Austrian Chamber of Agriculture
20. Endesa
21. Metsä Group
22. Arizona Chemical
23. Gas Distributors for Sustainability: GRDF, GNF, Italgas, Galp y Athenora
24. “SolarPower Summit”: European Commission, Eurelectric, Greenpeace, SolarPower Europe, Energy Post et altri.
25. Acciona
26. Abengoa
27. EPURE
28. European Biomass Association
29. Association of Public Enterprises and Public Services Austria
30. Gobierno de Suecia
31. COGEN Europe
32. Siemens
33. Seminario“La transición hacia un nuevo modelo energético en Europa”: Comisión Europea, PSOE, UNEF, Asociación Eólica Española, REE, Asociación de Comercializadores de Energía Independiente (ACIE), Asociación General de Consumidores (ASGECO), Iberdrola, Plataforma para un Nuevo Modelo Energético
34. ANPIER
35. Fundación Renovables
36. Climate Action Network (CAN)
37. Ocean Energy Europe
38. Wind Europe
39. Greenpeace
40. North Carolina office of the Southern Environmental Law Center
41. Drax Power Station
42. IDA Group
43. APPA y APPA Biocarburantes
44. Hydrogen Europe
45. International Air Transport Association (IATA)
46. Transport & Environment
47. Birdlife Europe
48. Iberdrola
49. Euroheat & Power
50. EDF
51. European Geothermal Energy Council
52. European Solar Thermal Industry Federation
53. European Hydrogen Association
54. Greenpeace
55. European Copper Institute
56. ENGIE
57. “3rd EU Energy Summit”: European Commission, Government of Belgium, Iberdrola, ENEL, 50 Hertz, Wind Europe et altri.
58. Gobierno de Canarias
59. Confederation of Swedish Enterprise
60. Scania AB
61. Eurochambres
62. Center for European Policy (CEP)
63. Confederation of European Paper Industries (CEPI)
64. Innogy
65. Arcelormittal
66. Shell
67. REScoop
68. Oxfam
69. EDSO
70. Tesla
71. “Biofuels Round Table”: European Commission, Leaders of Sustainable Biofuels (LSB), European Waste-to-Advanced Biofuels Association (EWABA), FEDIOL, ePURE, European Biodiesel Board (EBB), Transport & Environment et altri.
72. European Federation of Local Energy Companies (CEDEC)
73. Austrian Federal Economic Chamber
74. ENCE
75. EDP Renovables
76. Cámara de Comercio de España en Bélgica y Luxemburgo (desayuno-debate con Comisión Europea, Acciona y otras empresas españolas).
77. Gobierno de España
78. Paikallisvoima ry
79. Rune Henriksen, member of the Norwegian Parliament
80. EREF (desayuno-debate con Comisión Europea y académicos: Fraunhofer Institute Munich, IG Windkraft et altri)
81. True North Venture Partners
82. Eurobat
83. Nordic Council (MPs from Denmark, Iceland, Finland, Norway and Sweden)
84. European Federation for Intelligent Energy Efficiency Services (EFIEES)
85. European Biogas Association
86. Seminario “Clean Energy Transition and the Revised Renewable Energy Directive”: Comisión Europea, PSOE, ANPIER, Fundación Renovables et altri.
87. Council of European Energy Regulators (CEER) / Comisión Nacional del Mercado de la Competencia (CNMC)
88. Snam S.p.A.
89. Platform for Electro-mobility
90. Association of Austrian electricity companies
91. European Ventilation Industry Association (EVIA)
92. FERN
93. Total, ENI y NESTE
94. Conseil des Communes et Régions d’Europe
95. Airbus
96. ABB - Wind Sector Initiative
97. Gobierno de Portugal
98. Polish Electricity Association (PKEE)
99. Gobierno de Holanda
100. Seminario “Unión energética – el Parlamento Europeo decide”

PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

D(2017)45796

Jerzy Buzek

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

PHS 08B046

Briuselis

Tema: Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)

Gerb. Pirmininke,

Teisės reikalų komitetas išnagrinėjo nurodytą pasiūlymą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnį dėl išdėstymo nauja redakcija.

Minėtojo straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša atsakingam komitetui.

Tokiu atveju, be 169 ir 170 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų.

Tačiau už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininkas išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas atskirai gali pripažinti priimtinais nepakeistų pasiūlymo dalių pakeitimus, jeigu jis mano, kad tokie pakeitimai būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais. Tokios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.“

Atsižvelgdamas į Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės, išnagrinėjusios pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija, nuomonę ir laikydamasis pranešėjo rekomendacijų, Teisės reikalų komitetas mano, kad, be aptariamame pasiūlyme arba konsultacinės darbo grupės nuomonėje nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra, o, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

Taigi Teisės reikalų komitetas po diskusijų savo 2017 m. spalio 10 d. posėdyje vienbalsiai[1] rekomenduoja atsakingam Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsniu.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

Pridedama: Konsultacinės darbo grupės nuomonė.

[1] Posėdyje dalyvavo šie nariai: Isabella Adinolfi, Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Daniel Buda, Jean-Marie Cavada, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, John Flack, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Emma McClarkin, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Tiemo Wölken, Francis Zammit Dimech.

PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ

TEISĖS TARNYBŲ

KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ

2017 m. rugsėjo 28 d., Briuselis

NUOMONĖ

PATEIKTA EUROPOS PARLAMENTUI

TARYBAI

KOMISIJAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

2017 m. vasario 23 d. COM(2016)0767 – 2016/0382(COD)

Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2017 m. birželio 29 d. susirinko į posėdį, kuriame buvo svarstytas Komisijos pateiktas minėtasis pasiūlymas.

Šiame posėdyje[1] apsvarsčiusi pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nauja redakcija išdėstoma 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė:

1. Pilka spalva, įprastai naudojama esminiams pakeitimams nurodyti, turėtų būti pažymėta:

– 2 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „Energijos vartojimo Europoje valdymas“;

– 3 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „<…> savo transporto sektoriaus, kuriame energijos tiekimo saugumo problema opiausia, <…> ir daryti įtaką transporto kuro rinkai“;

– 20 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas antras Direktyvos 2009/28/EB 11 konstatuojamosios dalies antras sakinys „Šiuo atveju turėtų būti įtraukta energija, esanti vandenynuose ir kituose vandens telkiniuose bangų, vandens srovių, potvynių, vandenyno terminės energijos gradientų ar druskingumo gradientų pavidalu.“;

– 26 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „nacionalinius planinius rodiklius“, „lankstumo priemonės“ ir „tačiau jos ir toliau valdomos valstybių narių, kad nebūtų padaryta įtakos jų galimybėms siekti savo nacionalinių planinių rodiklių“;

– 27 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas žodis „skaidrumo“;

– 28 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami paskutiniai pirmo sakinio žodžiai „planinius rodiklius“ ir Direktyvos 2009/28/EB 37 konstatuojamosios dalies antras sakinys „Tačiau, siekiant užtikrinti, kad, didinant esamų atsinaujinančių išteklių įvairovę ir juos visiškai arba iš dalies pakeičiant tradiciniais energijos ištekliais, grynasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nepadidėtų, turėtų būti leidžiama atsižvelgti tik į atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių, pradėtų eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo, pagamintą elektros energiją arba padidinus įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, galią.“;

– 34 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių lygių būtų laikomasi, įtraukdamos atsinaujinančių išteklių energijos veiksnį į minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal Direktyvą 2002/91/EB, susijusius su sąnaudų atžvilgiu optimaliu pastatų išmetamo anglies kiekio mažinimu“;

– 39 konstatuojamojoje dalyje išbraukiami žodžiai „įtaisai“;

– 43 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas paskutinis Direktyvos 2009/28/EB 52 konstatuojamosios dalies sakinys „Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie naudojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas.“;

– 44 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „<…> mažiausia <…> procentinė dalis“;

– 45 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „ypač dėl naujų įrenginių pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio, <…> Komisija turėtų vertinti valstybių narių naudojamų priemonių veiksmingumą“;

– išbraukiamas visas Direktyvos 2009/28/EB 56 konstatuojamosios dalies tekstas;

– 48 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas žodis „nutrūkstančią“;

– 52 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „remti <…> parodomuoju ir pateikimo į rinką etapais“;

– 70 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami paskutiniai žodžiai „bei antros ir trečios kartos biodegalų plėtojimą Bendrijoje ir visame pasaulyje, bei atlikti daugiau žemės ūkio tyrimų bei kurti žinias tose srityse“;

– 72 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami du paskutiniai Direktyvos 2009/28/EB 73 konstatuojamosios dalies sakiniai „Taip pat reikėtų priskirti mišku apaugusias vietoves, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, nebent būtų pateikiama įrodymų, kad jų anglies atsargos pakankamai mažos, kad būtų galima pagrįsti jų paskirties keitimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Nurodant šlapžemes turėtų būti atsižvelgta į 1971 m. vasario 2 d. Ramsare priimtoje Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, nustatytą apibrėžtį.“;

– 81 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „daugiašalius bei dvišalius susitarimus“ ir „tokiuose susitarimuose“;

– 95 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „ar labai užterštos“ ir Direktyvos 2009/28/EB 85 konstatuojamosios dalies paskutiniai šeši sakiniai „Net jei patys biodegalai yra pagaminti naudojant ariamojoje žemėje išaugintas žaliavas, dėl grynojo pasėlių paklausos padidėjimo, atsirandančio dėl biodegalų naudojimo skatinimo, galėtų padidėti grynasis pasėliais apsodintas plotas. Tai galėtų paveikti dideles anglies atsargas turinčią žemę, ir tokiu atveju anglies atsargų praradimas būtų žalingas. Siekiant sumažinti tą riziką tikslinga įdiegti papildomas priemones, kuriomis skatinama didinti pasėliams jau naudojamos žemės našumą, naudoti nualintą žemę ir parengti kitoms biodegalus naudojančioms šalims taikomus tvarumo reikalavimus, panašius į šioje direktyvoje nustatytus Bendrijos biodegalų naudojimo reikalavimus. Komisija turėtų parengti konkrečią metodiką, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginių žemės paskirties pokyčių, kiekį. Tai darydama, Komisija geriausių prieinamų mokslo duomenų pagrindu, visų pirma turėtų apsvarstyti netiesioginių žemės paskirties pokyčių faktoriaus įtraukimą apskaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir poreikį skatinti tvarių biodegalų naudojimą, kuris sumažintų žemės paskirties pokyčių poveikį ir pagerintų biodegalų tvarumą, atsižvelgiant į netiesioginius žemės paskirties pokyčius. Kurdama tą metodiką, Komisija, inter alia, turėtų atsižvelgti į galimus netiesioginius žemės paskirties pokyčius, atsiradusius dėl biodegalų, pagamintų iš nemaistinės celiuliozės ir lignoceliuliozės.“;

– 100 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiama nuoroda į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką;

– 101 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiama nuoroda „20 %“;

– 1 straipsnyje – išbraukiamas žodis „nacionaliniai“ ir 2 straipsnio j punkte – išbraukiamas žodis „nacionalinė“;

– 2 straipsnio g punkte – išbraukiami žodžiai „arba dujinis“;

– 7 straipsnio 1 dalyje – esama nuoroda „17 straipsnio 2–6 dalyse“ pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 2–7 dalyse“;

– išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 2 dalies formuluotė;

– 7 straipsnio 3 dalyje – išbraukiami žodžiai „aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę“;

– 8 straipsnio 1 dalyje – išbraukiami žodžiai „ir nustatyti jo tvarką“, „laikosi“, „3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų“ ir „kaip <…> laikosi“;

– 8 straipsnio 2 dalyje – išbraukiamas žodis „tris“ ir 12 straipsnio 1 dalyje – išbraukiamas skaičius „3“;

– 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 10 straipsnio 1 dalyje – išbraukiamas žodis „planinį rodiklį“;

– 9 straipsnio 4 dalyje – išbraukiamas pirmas sakinys „3 dalies d punkte nurodytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.“ ir antrame sakinyje esanti nuoroda „2020“;

– 10 straipsnio 3 dalyje – išbraukiama formuluotė „Siekiant įvertinti, kaip laikomasi“ ir „reikalavimų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais“;

– 13 straipsnio 1 dalyje – dabartinė nuoroda „3 straipsnį“, keičiama nuoroda „5 straipsnį“;

– visa išbraukiama Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktų formuluotė;

– 19 straipsnio 13 dalyje – žodis „vartotojams“, pakeičiamas žodžiu „klientams“, ir išbraukiami paskutiniai žodžiai „pagamintą įrenginiuose, kurie pradėjo veikti, arba pajėgumų, kurie buvo padidinti po 2009 m. birželio 25 d.“;

– 26 straipsnio 1 dalyje – išbraukiamas žodis „tvarumo“;

– 27 straipsnio 4 dalyje – dabartinė nuoroda „17 straipsnio 2 dalies“, pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 7 dalies“, ir dabartinė nuoroda „17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse“, pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse“;

– 27 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje – išbraukiamas žodis „skaidrumo“;

– 27 straipsnio 6 dalies penktoje pastraipoje ir 7 dalyje – dabartinė nuoroda „17 straipsnio 2–5 dalyse“, pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 2–7 dalyse“;

– 28 straipsnio 1 ir 4 dalyje – esamos nuorodos atitinkamai „17 straipsnio 2 dalies“ ir „17 straipsnio 2 dalyje“, pakeičiamos nuorodomis „26 straipsnio 7 dalies“ ir „26 straipsnio 7 dalyje“;

– 28 straipsnio 5 dalyje išbraukiami žodžiai „visų pirma dėl“ ir žodis „papildyti“;

– 30 straipsnio 3 dalyje – nuoroda „2018“, pakeičiama nuoroda „2026“;

– 30 straipsnio 4 dalyje – nuoroda „2021“, pakeičiama nuoroda „2032“;

– 32 straipsnio 2 dalyje – nuoroda „2015 m. spalio 5 d.“, pakeičiama nuoroda „2021 m. sausio 1 d.“;

– 32 straipsnio 3 ir 6 dalyse – dabartinės nuorodos atitinkamai „3 straipsnio 5 dalies“ ir „3 straipsnio 5 dalį“, pakeičiama nuorodomis „7 straipsnio 5 dalies“ ir „7 straipsnio 5 dalį“, taip pat įterpiamos naujos nuorodos į 19 straipsnio 11 ir 14 dalis ir 25 straipsnio 6 dalį;

– V priedo A dalyje – išbraukiama nuoroda „52 %“, atitinkanti punktą „etanolis iš cukrinių runkelių“

– V priedo B dalyje – išbraukiama nuoroda „92 %“, atitinkanti punktą „dimetileteris (DME) iš auginamo miško medienos“;

– V priedo C dalies 3 punkte – išbraukiama formulė „(EF – EB)/EF“, atitinkanti punktą „dimetileteris (DME) iš auginamo miško medienos“;

– išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 8 punkto b papunkčio ii punkto formuluotė;

– V priedo C dalies 8 punkto antroje pastraipoje – išbraukiamas skaičius „10“;

– išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 9 punkto b papunkčio formuluotė;

– išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 9 punkto antros pastraipos formuluotė;

– V priedo C dalies 10 punkte – išbraukiama nuoroda „2009“;

– V priedo C dalies 12 punkte – išbraukiami žodžiai „bei saugant“;

– V priedo C dalies 14 punkte – išbraukiamas žodis „izoliuojant“;

– V priedo C dalies 15 punkte – išbraukiami paskutiniai žodžiai „pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO₂“;

– V priedo C dalies 18 punkte – išbraukiama formuluotė„eec + el + tos ep, etd ir eee dalys“;

– išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 19 punkto ketvirtos pastraipos formuluotė.

2. 27 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje ir 6 dalies pirmoje ir penktoje pastraipose nuoroda „31 straipsnio 3 dalyje“ turi būti pakeista į nuorodą „31 straipsnio 2 dalyje“.

Apsvarsčiusi šį pasiūlymą, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nusprendė, kad pasiūlyme, be jame nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesnio teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą teisės aktą nekeičiant jo esmės.

F. DREXLER H. LEGAL L. ROMERO REQUENA

Juriskonsultas Juriskonsultas Generalinis direktorius

[1] Konsultacinė darbo grupė dirbo naudodamasi dokumentu anglų kalba – svarstomo pasiūlymo teksto originalo kalba.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (24.10.2017)

pateiktas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
(COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD))

Nuomonės referentas: Florent Marcellesi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos klimato ir energetikos politika turėtų atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui tikslus, kaip įtvirtinta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje ir darnaus vystymosi tiksluose. Greitas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo yra itin svarbus šiems tikslams pasiekti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bioenergija gali atlikti tik ribotą vaidmenį siekiant patenkinti ES energijos poreikius ir nors ir ES bioenergetikos politika, be jokios abejonės, bus naudojama kaip šablonas tarptautinėse derybose, pranešėjas mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog siūloma direktyva atitiktų aukštus socialinius ir aplinkos tvarumo kriterijus.

Šiuo tikslu, siūloma direktyva turėtų būti sustiprinta keliais būdais:

Padidinti su klimato kaita susijusius pasiūlymo užmojus 2030 m. iki 45% padidinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, nustatant privalomus nacionalinius rodiklius, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus;

Palaipsniui iki 2030 m. visiškai panaikinti iš žemės ūkio kultūrų gaminamus biodegalus, siekiant sumažinti daromą neigiamą poveikį teisėms į žemę, teisei į maistą, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir bendrą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. Nuo šiol iš žemės ūkio kultūrų gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų dalis, kurią galima įskaičiuoti siekiant pagal Direktyvą nustatyto transporto kuro planinio rodiklio, turėtų būti palaipsniui mažinama iki 2030 m., kai ši dalis bus lygi nuliui;

Palaipsniui panaikinti visas politines paskatas dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės degalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų ar kitų dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje auginamų kultūrų;

Sugriežtinti taisykles dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, atsižvelgiant į tai, kad ne maistui skirti energetiniai augalai gali prisidėti prie netiesioginio žemės paskirties keitimo, jei jie užauginti žemėje, kuri buvo naudojama maisto gamybai;

Užtikrinti, kad naujos redakcijos direktyva laikytųsi atliekų hierarchijos ir pakopinio naudojimo principo.

Sustiprinti pažangiųjų biodegalų apsaugos priemones, kurios turėtų veiksmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir reaguoti į griežtus aplinkos tvarumo kriterijus tuo atveju, kai atliekų ir liekanų naudojimas energijos tikslais yra skatinamas;

Nustatyti socialinio tvarumo kriterijus, atsižvelgiant į vis dažnėjančius konfliktus dėl žemės, kylančius iš didelės apimties žemės ūkio investicijų žaliavų produkcijai. Todėl ši direktyva turėtų būti suderinta su tarptautiniais žemės naudojimo teisių standartais, kurie yra dar svarbesni šalyse, kuriose įstatymais nėra aiškiai pripažintos paprotinės teisės ir kuriose čiabuvių tautų kaimo vietovių gyventojai ne kartą buvo perkeliami pagal išsaugojimo projektus.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;	(8) nustačius privalomus Sąjungos ir nacionalinius 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos;
Pagrindimas
Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas reiškia atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies padidėjimą tiek ES, tiek valstybių narių lygmenyje. Valstybių narių tikslai, atitinkantys ES tikslus, padės užtikrinti, kad bendras ES tikslas būtų veiksmingai įvykdytas.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) biomasės naudojimas energijos gamybai apima dideles alternatyviąsias sąnaudas, susijusias su ekosistemos funkcijų išeikvojimu arba praradimu. Valstybės narės turėtų susilaikyti nuo žaliavų naudojimo energijos tikslais subsidijavimo ir įpareigojimų jas taip naudoti, kai toks naudojimas turėtų neigiamos įtakos teisėms į žemę, teisei į maistą, biologinei įvairovei, dirvai ir bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai.
Pagrindimas
Darbotvarkė iki 2030 m. yra pokyčius skatinanti politinė programa, kuria siekiama panaikinti skurdą ir pasauliniu lygmeniu užtikrinti darnų vystymąsi. Taigi, ES veiksmai, kurių imtasi siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, turi atitikti visus 17 DVT ir atkreipti dėmesį į būtinas jos tikslų ir uždavinių tarpusavio sąsajas.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15b) atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas turėtų būti grindžiamas pakopinio naudojimo principu, ypač atsižvelgiant į miško ir žemės ūkio biomasę, ir į žiedinę ekonomiką. Paramos schemos, skirtos skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, neturėtų trukdyti laikytis žiedinės ekonomikos ar atliekų hierarchijos principų, pagal kuriuos skirstomi atliekų tvarkymo būdai atsižvelgiant į jų tvarumą, o didžiausias prioritetas teikiamas atliekų prevencijai bei perdirbimui;
Pagrindimas
ES ir jos valstybės narės turi įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. visų sričių vidaus ir išorės politikoje laikydamosi visapusiško ir strateginio požiūrio, į ją subalansuotai ir nuosekliai įtraukdamos visus tris darnaus vystymosi aspektus ir atkreipdamos dėmesį į atskirų DVT tarpusavio sąsajas ir į platesnį nacionalinių veiksmų poveikį tarptautiniu ir pasaulio mastu.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15c) naudodamos biotinius energijos išteklius, valstybės narės turėtų nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas nuo jų mažėjimo ar išnykimo, taip pat užkirsti kelią bet kokiam nukrypimui nuo esamo naudojimo, kai būtų daromas neigiamas netiesioginis ar tiesioginis poveikis biologinei įvairovei, dirvožemiui ar bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos tikslo siekti ekonomiškai efektyviau Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai privalomas Sąjungos tikslas pakeičia privalomus nacionalinius tikslus. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir nustatytų kelis būdus, kuriais pasiektų didesnį paramos schemų prieinamumą, užtikrinusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnių, nuostatų laikymąsi;	(17) jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos tikslo siekti ekonomiškai efektyviau Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai privalomas Sąjungos tikslas papildomas privalomais nacionaliniais tikslais. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir nustatytų kelis būdus, kuriais pasiektų didesnį paramos schemų prieinamumą, užtikrinusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnių, nuostatų laikymąsi;
Pagrindimas
Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas reiškia atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies padidėjimą tiek ES, tiek valstybių narių lygmenyje. Valstybių narių tikslai, atitinkantys ES tikslus, padės užtikrinti, kad bendras ES tikslas būtų veiksmingai įvykdytas.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB²⁵ nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į būtinumą užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama priedą, turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų;	(25) siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB²⁵ nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, pakopinio naudojimo principą, taip pat į būtinumą užtikrinti, kad pagal to priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama tą priedą, turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios gali padėti ženkliai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį remiantis gyvavimo ciklo vertinimu, atsižvelgiant į netiesiogiai išmetamą dujų kiekį, susidarantį dėl perkėlimo poveikio, ir kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų;
__________________	__________________
²⁵2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).	²⁵2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pagrindimas
Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Perkėlimo analizė, nustatant medžiagas, kurios pakeis žaliavas, ir įvertinant su tuo susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, yra būtina norint suprasti poveikį klimatui, kuris bus padarytas naudojant tą medžiagą alternatyvių degalų gamybai. Įgyvendinant ES žiedinės ekonomikos ir miškų strategijas turėtų būti laikomasi pakopinio naudojimo principo.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 50 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(50a) nors šia direktyva nustatoma Sąjungos sistema, skirta skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, ji taip pat prisideda didinant galimą teigiamą poveikį, kurį Sąjunga ir valstybės narės galėtų turėti skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus plėtrą trečiosiose šalyse. Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą besivystančiose ir kitose šalyse partnerėse, taip didinant jų tvarumą aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu ir jų atsinaujinančiųjų energijos išteklių eksporto pajėgumus. Be to, atsinaujinančiosios energijos importas iš šalių partnerių gali padėti Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 62 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(62) 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;	(62) kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų gamybos reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Ne žemės ūkio paskirties žemės naudojimas žemės ūkiui yra netiesioginis žemės paskirties keitimas, kuris gali lemti didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu. 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio, o skaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įtraukti netiesioginį žemės naudojimo keitimą;
Pagrindimas
Netiesioginio žemės naudojimo keitimo reiškinys turi būti aiškiai pripažintas ir į jį turi būti atsižvelgta direktyvos nuostatose.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 64 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(64) pažangiųjų biodegalų ir kitokių rūšių biodegalų ir biodujų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, taip pat skystųjų ir dujinių nebiologinės kilmės transporto degalų, gaminamų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš tokių išteklių gaminamos elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje gali padėti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį, taip atsirastų paskatų mažinti Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, inter alia, didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir Sąjungos ūkyje skatinti inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Degalų tiekėjams taikomu įmaišymo įpareigojimu turėtų būti skatinamas nuolatinis pažangiųjų degalų, įskaitant biodegalus, kūrimas, todėl svarbu užtikrinti, kad įmaišymo įpareigojimu būtų skatinama siekti, kad degalų, tiekiamų laikantis įmaišymo įpareigojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliai būtų geresni. Komisija turėtų įvertinti tokių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius, technines naujoves ir tvarumą;	(64) pažangiųjų biodegalų ir kitokių rūšių biodegalų ir biodujų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, taip pat skystųjų ir dujinių nebiologinės kilmės transporto degalų, gaminamų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš tokių išteklių gaminamos elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje gali padėti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį, taip atsirastų paskatų mažinti Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, inter alia, didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir Sąjungos ūkyje skatinti inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Tačiau nemaistinės žaliavos gali būti susijusios su dėl žemės paskirties keitimo susidarančiais išmetalais arba kitu netiesioginiais išmetalais. Siekiant atsižvelgti į netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su dabartinio tam tikrų žaliavų naudojimo pakeitimu, tokių netiesiogiai išmetamo dujų kiekio prognozę reikėtų įtraukti skaičiuojant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Gali būti, kad šios prognozės keisis, kai atsiras papildomų duomenų arba kai ilgainiui pakis tų nemaistinių žaliavų rinkos. Todėl jas reikia nuolat peržiūrėti. Degalų tiekėjams taikomu įmaišymo įpareigojimu turėtų būti skatinamas nuolatinis pažangiųjų degalų, įskaitant biodegalus, kūrimas, todėl svarbu užtikrinti, kad įmaišymo įpareigojimu būtų skatinama siekti, kad degalų, tiekiamų laikantis įmaišymo įpareigojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliai būtų geresni. Komisija turėtų įvertinti tokių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius, technines naujoves ir tvarumą;
Pagrindimas
Perkėlimo analizė, nustatant medžiagas, kurios pakeis žaliavas, ir įvertinant su tuo susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, yra būtina norint suprasti poveikį klimatui, kuris bus padarytas naudojant tą medžiagą alternatyvių degalų gamybai.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 69 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(69a) dėl biodegalų gamybos, taip pat su jais susijusių tikslų ir tvarkaraščių neturėtų vykti jokie žemės naudojimo paskirties pakeitimai ir jokiu būdu neturėtų būti paveikta maisto grandinė;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 69 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(69b) Sąjungos biodegalų politika galėtų turėti netiesioginį neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir vietos bendruomenių gyvenimui, teisėms į žemę ir apsirūpinimo maistu saugumui, jei nesiimama tvarumo ir žmogaus teisių apsaugos priemonių;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 73 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;	(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose ar šlapynėse, nes žaliavas auginant durpynuose ar šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;
Pagrindimas
Šlapžemės ir durpynai yra didelę išsaugojimo vertę turinčios buveinės, kuriose yra dalis svarbiausių anglies atsargų ES ir pasaulyje. Vis dėlto, kai jie panaikinami, išskiriama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 73 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(73a) Žemės ūkio ir miškininkystės liekanos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, turėtų būti auginamos naudojant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga.
Pagrindimas
ES žemės ūkio politika turi būti suderinta su ES įsipareigojimais dėl klimato kaitos ir skurdo panaikinimo. Aplinkos apsaugos iššūkiai, su kuriais tradiciškai susiduria žemės ūkis visame pasaulyje, didėja dėl klimato kaitos. Labiau nei bet kada nors anksčiau, ūkininkai turi prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, taikant tvaraus ūkininkavimo praktiką.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 95 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(95a) Sąjungos ir valstybių narių biodegalų politika turėtų atitikti JT darnaus vystymosi tikslus ir Lisabonos sutartyje įtvirtintą politikos suderinamumo vystymosi labui principą. Visų pirma Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų biodegalų politika nedarytų neigiamo poveikio besivystančioms šalims ir gerbtų vietinių gyventojų žemės nuosavybės teises kaip numatyta Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje dėl čiabuvių gyventojų ir genčių (Nr. 169), taip pat JT Neprivalomose atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėse, siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu, atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principuose ir FAO ir EBPO rekomendacijose dėl atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių;
Pagrindimas
Paryžiaus susitarime reikalaujama, kad šalys, imdamosi veiksmų dėl klimato kaitos, laikytųsi tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų ir gerbtų čiabuvių tautų teises. Jame taip pat teigiama, kad kovos su klimato kaita veiksmai turi būti įgyvendinami remiantis lygybės principu ir atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą. Atsižvelgiant į tai, kad ES biodegalų politika gali daryti poveikį žemei, svarbu užtikrinti, kad tai nepažeistų vietinių gyventojų esamų žemės nuosavybės teisių.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 99 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(99) kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(99) kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl pažangiųjų biodegalų žaliavų sąrašo, į kurį būtų įtrauktas su jomis susijęs numatomas netiesiogiai išmetamas dujų kiekis; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pagrindimas
Užtikrinti, būtų atsižvelgiama į netiesioginį išmetimą, svarstant skirtingas žaliavas.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 101 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(101a) 1,4 mlrd. žmonių pasaulyje neturi elektros. Apie 3 mlrd. žmonių gamindami maistą naudoja tradicines kuro rūšis, pvz., medieną ir anglius, o jų namuose dažnai netinkama ventiliacija. Beveik 2 mln. žmonių kasmet miršta nuo plaučių uždegimo ir lėtinės plaučių ligos, kuriuos sukelia šių degalų naudojimas;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 101 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(101b) besivystančios šalys vis dažniau taikė atsinaujinančiosios energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, nes jomis siekiama gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, siekiant patenkinti augančią energijos paklausą. Daugiau nei 173 šalių, įskaitant 117 besivystančios ar sparčiai augančios ekonomikos šalių, nustatė atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus iki 2015 m. pabaigos;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 101 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(101c) energijos naudojimas besivystančiose šalyse yra glaudžiai susijęs su įvairiais socialiniais klausimais: skurdo mažinimu, švietimu, sveikata, gyventojų skaičiaus augimu, užimtumu, verslumu, urbanizacija ir nepakankamomis galimybėmis moterims. Atsinaujinančiųjų šaltinių energija turi svarbų potencialą, kuris leidžia bendrai spręsti plėtros ir aplinkos apsaugos uždavinius. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi alternatyvios energijos technologijos, tiek veiksmingumo, tiek sąnaudų mažinimo aspektais. Be to, daugelis besivystančių šalių yra ypač gerai pasirengusios plėtoti naujos kartos energetikos technologijas. Be naudos vystymuisi ir aplinkai, atsinaujinančiųjų išteklių energija gali padėti užtikrinti didesnį saugumą ir ekonomikos stabilumą. Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sumažintų priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importų ir padėtų daugeliui šalių patobulinti savo mokėjimų balansą;
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomas privalomas Sąjungos rodiklis, kuriuo apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m . Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas , kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas . Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui .	Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomi privalomi Sąjungos ir nacionaliniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m. Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas , kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas. Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.
Pagrindimas
Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas reiškia atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies padidėjimą tiek ES, tiek valstybių narių lygmenyje. Valstybių narių tikslai, atitinkantys ES tikslus, padės užtikrinti, kad bendras ES tikslas būtų veiksmingai įvykdytas.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 dalies n a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(na) „energetiniai augalai“ – kultūros, auginamos žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis augalas, išskyrus liekanas ir atliekas, kurios yra auginamos visų pirma energetikos tikslams;
Pagrindimas
Apibrėžčių paaiškinimas.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sąjungos bendras privalomasis 2030 m. rodiklis	Sąjungos ir nacionaliniai bendri privalomieji 2030 m. rodikliai
Pagrindimas
Būtina užtikrinti nuoseklumą su 1 straipsniu.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų pasiekti/įgyvendinti 3 dalyje nustatyti tikslai, kad jų nacionaliniai tikslai būtų nustatyti pagal direktyvoje 2008/98/EB17 išdėstytus atliekų hierarchijos principus, ypač miško ir žemės ūkio biomasės naudojime energijos tikslais ir kad būtų įgyvendinti žiedinės ekonomikos ir pakopinio naudojimo principai. Todėl valstybės narės reguliariai persvarsto jų nacionalinius tikslus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių principų.
Pagrindimas
ES ir jos valstybės narės turi įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. visų sričių vidaus ir išorės politikoje, atkreipdamos dėmesį į atskirų DVT tarpusavio sąsajas ir į platesnį nacionalinių veiksmų poveikį tarptautiniu ir pasaulio mastu. Atitinkamai, žiedinės ekonomikos ir pakopinio naudojimo principai turi būti taikomi, kai tinkama, įskaitant šią direktyvą, kuri gali pasitarnauti kaip šablonas trečiosioms šalims.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) elektros energija pagaminta laikantis tarptautinė teisės nuostatų, įskaitant žmogaus teisių teisę.
Pagrindimas
Direktyvos nuostatos neturėtų per neapsižiūrėjimą atlyginti už elektros energijos gamybą sąlygomis, kurios prieštarauja tarptautinei teisei.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 3 dalies e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.	e) prašymas susijęs su 2 dalies b, c ir ca punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
Pagrindimas
Būtina užtikrinti nuoseklumą su ankstesnės pastraipos ca punktu, kuris buvo įtrauktas 25 pakeitimu.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 dalies d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.	d) kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis 2 pastraipos b, c ir ca punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.
Pagrindimas
Būtina užtikrinti nuoseklumą su ankstesnės pastraipos ca punktu, kuris buvo įtrauktas 25 pakeitimu.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 11 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11. Jei energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai, valstybės narės nepripažįsta trečiosios valstybės išduodamų kilmės garantijų, jei Komisija su ta trečiąja valstybe nėra pasirašiusi susitarimo dėl Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrinamas šių susitarimų vykdymas.	11. Jei energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai, valstybės narės nepripažįsta trečiosios valstybės išduodamų kilmės garantijų, jei Komisija su ta trečiąja valstybe nėra pasirašiusi susitarimo dėl Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrinamas šių susitarimų vykdymas. Šie susitarimai atitinka tarptautinę teisę, įskaitant žmogaus teisių teisę, taip pat ir visus susijusius Komisijos sprendimus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
Pagrindimas
Galimybė įtraukti importuojamą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, apskaičiuojant atsinaujinančiosios energijos dalį turi atitikti tarptautinės ir ES teisės nuostatas. Tai neturi nei kiek pabloginti žmogaus teisių standartų ar sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 1 papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio iškastinio kuro, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.	b) į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, patiektos visiems transporto sektoriams, energinė vertė.
Pagrindimas
Darbotvarkė iki 2030 m. ir jos 17 DVT yra visuotiniai ir taikomi visoms šalims visais vystymosi etapais, remiantis šalių savarankiškumu ir bendra atsakomybe. Netinkama įtraukti iškastinio kuro (net jei jis atliekinis) į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, ypač dėl to, kad ES energetikos politika, galėtų būti naudojama kaip šablonas tarptautinėse derybose.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) Apskaičiuojant ir skaitiklį, ir vardiklį atsižvelgiama tik į tuos biodegalus ir skystuosius bioproduktus, kurie pagaminti iš žaliavų, gautų ir (arba) pagamintų Europos Sąjungoje.
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti tvarumą ir atsižvelgti į tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, turėtų būti laikomi tvariais tik biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš žaliavų (įskaitant atliekas), kurių kilmė – ES.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 5 dalies a punkto v papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
v) medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;	v) medyno kirtimas išlaiko ar padidina ilgalaikį miško produktyvumą;
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 5 dalies b punkto i papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,	i) miško biomasė paruošta pagal kirtimo leidimą,
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 5 dalies b punkto v papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
v) medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.	v) medyno kirtimas išlaiko ar padidina ilgalaikį miško produktyvumą.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 6 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš žemės ūkio ir miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
	a) žaliava gaunama iš žemės ar miškų, kurių trečiųjų šalių teisių dėl žemės ar miško naudojimo ir valdymo, laikomasi gaunant laisvą, išankstinį ir informuotumu pagrįstą sutikimą iš šių trečiųjų šalių dalyvaujant atstovaujamosioms institucijoms ir organizacijoms;
	b) laikomasi trečiųjų šalių žmogaus ir darbo teisių; ir
	c) nekyla pavojus trečiųjų šalių galimybėms gauti maisto ir pašarų.
	Tokiomis aplinkybėmis visų pirma turi būti visapusiškai laikomasi vietinių gyventojų žemės nuosavybės teisių pagal Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją Nr. 169, taip pat pagal JT neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires, siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu, atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus ir FAO ir EBPO rekomendacijas dėl atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių.
	Šioje dalyje numatytais tikslais terminas „trečiosios šalys“ reiškia vietos ir čiabuves bendruomenes ar kitus gamyboje ar žaliavų ruošime dalyvaujančius asmenis arba tuos asmens, kuriems žaliavų gamybos ar gavybos veikla turi poveikį.
Pagrindimas
Biomasės auginimas ir rinkimas turi apsaugoti trečiųjų šalių teises, laikytis darbo teisės ir išvengti neigiamo poveikio aprūpinimo maistu saugumui.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 10 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.	10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.
Pagrindimas
Valstybių narių teisė nustatyti papildomus tvarumo reikalavimas neturėtų apsiriboti tik biomasės kuru.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos sukurti tinkamas, visapusiškas ir žmogaus teisėmis pagrįsto tvaraus biokuro naudojimo apsaugos priemones, siekiant išspręsti žemės nuosavybės teisių klausimus ir klausimus dėl kitokių biodegalų gamybos ir importo padarinių, susijusių su teisėmis.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) kai biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdui taikoma numatytoji sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta V priedo A arba B dalyje, o biomasės kuro – VI priedo A dalyje, biodegalų ar skystųjų bioproduktų vertė el, apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą , o biomasės kuro tokia vertė – pagal VI priedo B dalies 7 punktą , yra lygi nuliui arba mažesnė už nulį, naudojant tą numatytąją vertę;	a) kai biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdui taikoma numatytoji sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta V priedo A arba B dalyje, o biomasės kuro – VI priedo A dalyje, biodegalų ar skystųjų bioproduktų vertė el, apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą, o biomasės kuro tokia vertė – pagal VI priedo B dalies 7 punktą, yra lygi nuliui arba mažesnė už nulį, naudojant tą numatytąją vertę ir atėmus iš jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinto kiekio dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatytąją vertę, kaip nurodyta VIII priedo A dalyje, arba iš netiesiogiai išmetamų teršalų kiekio, nustatyto VIII priedo Ba dalyje;
Pagrindimas
Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Netiesioginės anglies dioksido prognozės, paremtos perkėlimo analize, nustatant medžiagas, kurios pakeis žaliavas, ir su tuo susijusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turėtų būti naudojamos skaičiuojant sumažinto išmetamųjų ŠESK dujų kiekio rodiklį, atspindintį poveikį klimatui, kuris būtų gaunamas tą medžiagą naudojant pažangiesiems degalams.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) naudojant biodegalų ir skystųjų bioproduktų faktinę vertę, apskaičiuotą pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką , o biomasės kuro faktinę vertę, apskaičiuotą pagal VI priedo B dalyje nustatytą metodiką ;	b) naudojant biodegalų ir skystųjų bioproduktų faktinę vertę, apskaičiuotą pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką, o biomasės kuro faktinę vertę, apskaičiuotą pagal VI priedo B dalyje nustatytą metodiką ir atimant iš jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinto kiekio dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatytąją vertę, kaip nurodyta VIII priedo A dalyje, arba iš netiesiogiai išmetamų teršalų kiekio, nustatyto VIII priedo Ba dalyje;
Pagrindimas
Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Netiesioginės anglies dioksido prognozės, paremtos perkėlimo analize, nustatant medžiagas, kurios pakeis žaliavas, ir su tuo susijusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turėtų būti naudojamos skaičiuojant sumažinto išmetamųjų ŠESK dujų kiekio rodiklį, atspindintį poveikį klimatui, kuris būtų gaunamas tą medžiagą naudojant pažangiesiems degalams. Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) naudojant vertę, apskaičiuotą kaip V priedo C dalies 1 punkte nurodytos formulės veiksnių, kai V priedo D arba E dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma; arba	c) naudojant vertę, apskaičiuotą kaip V priedo C dalies 1 punkte nurodytos formulės veiksnių, kai V priedo D arba E dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma, ir atimant iš jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinto kiekio dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatytąją vertę, kaip nurodyta VIII priedo A dalyje, arba iš netiesioginio išmetamo anglies dioksido kiekio, nustatyto VIII priedo Ba dalyje; arba
Pagrindimas
Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Netiesioginės anglies dioksido prognozės, paremtos perkėlimo analize, nustatant medžiagas, kurios pakeis žaliavas, ir su tuo susijusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turėtų būti naudojamos skaičiuojant sumažinto išmetamųjų ŠESK dujų kiekio rodiklį, atspindintį poveikį klimatui, kuris būtų gaunamas tą medžiagą naudojant pažangiesiems degalams.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 dalies d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) naudojant vertę, kuri apskaičiuojama prie VI priedo B dalies 1 punkte nurodytų formulių veiksnių, kai VI priedo C dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, pridedant visų kitų veiksnių faktines vertes, apskaičiuotas pagal VI priedo B dalyje nustatytą metodiką.	d) naudojant vertę, kuri apskaičiuojama prie VI priedo B dalies 1 punkte nurodytų formulių veiksnių, kai VI priedo C dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal VI priedo B dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma, ir atimant iš jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinto kiekio dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatytąją vertę, kaip nurodyta VIII priedo A dalyje.
Pagrindimas
Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Netiesioginės anglies dioksido prognozės, paremtos perkėlimo analize, nustatant medžiagas, kurios pakeis žaliavas, ir su tuo susijusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turėtų būti naudojamos skaičiuojant sumažinto išmetamųjų ŠESK dujų kiekio rodiklį, atspindintį poveikį klimatui, kuris būtų gaunamas tą medžiagą naudojant pažangiesiems degalams.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius , ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.	1. Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos iš šių ar kitų išteklių poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius , ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.
Pagrindimas
Reikia taikyti visapusišką požiūrį, kuris leistų atlikti palyginimus.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, ar 26 straipsnyje nustatytais kriterijais veiksmingai užkertamas kelias naudoti netvarią miško ir žemės ūkio biomasę, remiamas biomasės naudojimas taikant pakopinį principą ir sprendžiamas tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo anglies dioksido kiekio klausimas, įskaitant miškininkystės sektorių ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies pakeisti atitinkamus reikalavimus.
Pagrindimas
Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su naujų tvarumo kriterijų miškų ir žemės ūkio bioenergijai nustatymu ir 26 straipsnio pakeitimu.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos IX priedo A dalies g punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės.	Išbraukta.
Pagrindimas
ES energetikos politika turi būti suderinta su politikos suderinamumo vystymosi labui principu ir darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu. Šios žaliavos yra susijusios su netvaraus pirmosios kartos biokuro gamyba ir jo ekonominė vertė padidės, kartu sukeliant pavojų, teisei į maistą ir žemės naudojimo teisėms besivystančiose šalyse.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos IX priedo A dalies i punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) Neapdorotas glicerinas.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši žaliava yra susijusi su netvaraus biodyzelino gamyba.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos IX priedo A dalies p punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
p) Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte.	Išbraukta.
Pagrindimas
Žemę naudojančių energetinių augalų skatinimas yra nesuderinamas su ES įsipareigojimu įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos IX priedo A dalies q punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
q) Kitos lignoceliuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos r punkte, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį.	Išbraukta.
Pagrindimas
Tam, kad išvengti miškų naikinimo ar pernelyg didelio miškų naudojimo, turėtų būti skatinamas tik tikrų medienos atliekų naudojimas.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 1.3.2017
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 15.6.2017
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Florent Marcellesi 6.4.2017
Svarstymas komitete	30.8.2017
Priėmimo data	10.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 11 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Maurice Ponga, Lola Sánchez Caldentey, Eleftherios Synadinos, Eleni Theocharous, Patrizia Toia, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Joachim Zeller, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marina Albiol Guzmán, Thierry Cornillet, Brian Hayes, Cécile Kashetu Kyenge, Florent Marcellesi

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15	+
ALDE	Beatriz Becerra Basterrechea, Thierry Cornillet, Paavo Väyrynen
EFDD	Ignazio Corrao
GUE/NGL	Marina Albiol Guzmán, Lola Sánchez Caldentey
S&D	Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Cécile Kashetu Kyenge, Arne Lietz, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Patrizia Toia
Verts/ALE	Maria Heubuch, Florent Marcellesi

11	-
ECR	Nirj Deva, Eleni Theocharous
NI	Eleftherios Synadinos
PPE	Brian Hayes, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Maurice Ponga, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller, Željana Zovko, Anna Záborská

0	0

Simbolių paaiškinimai:

+ : balsavo „už“

- : prieš

0 : susilaikė

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (13.11.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
(COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD))

Nuomonės referentas: Bas Eickhout

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Sąjunga ir jos valstybės narės ratifikavo Paryžiaus susitarimą, įsipareigodamos pasaulinės temperatūros kilimo vidurkį išlaikyti gerokai žemiau 2°C ir siekti, kad jis būtų apribotas iki 1,5°C. Greitas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo yra itin svarbus šiems tikslams pasiekti.

Komisijos pasiūlymas pateikiamas su bendru ES tiksliniu rodikliu – kad ne mažiau kaip 27 proc. suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, t. y. per 10 metų vos 6 proc. daugiau už numatomą 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, ir iš tiesų sulėtinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Nuomonės referentas siūlo padidinti užmojus iki 35 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies 2030 m., nustatant privalomus nacionalinius rodiklius, pirmenybės prieigą ir kilmės garantijų sistemą, naudotiną tik kaip atsekamumo ir apskaitos priemonę.

Skatindami tam tikrų energijos šaltinių naudojimą pasitelkiant rodiklius ir skiriant subsidijas, teisės aktų leidėjai prisiima atsakomybę už galimą neigiamą poveikį visai aplinkai ar ekonomikai, todėl turi būti numatytos pakankamos apsaugos priemonės, laikantis atsargumo principo. Klimato požiūriu reikėtų skatinti tik iš atliekų ir liekanų pagamintą bioenergiją, taikant tinkamas apsaugos priemones dirvožemio kokybės, dirvožemio anglies ir biologinės įvairovės apsaugai užtikrinti ir atsisakyti kitokios energijos vartojimo. Politika, dėl kurios gali padidėti išmetamų teršalų kiekis ar sumažėti natūralus miškų anglies absorbavimas, trukdytų pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus tikslus.

Transporto srityje pasiūlymu siekiama lėto ES paramos perkėlimo nuo biokuro iš žemės ūkio kultūrų geresniems transporto degalams iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., pažangiesiems degalams ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai. Viršutinė augalinės kilmės biodegalams taikoma riba, kuri gali būti įskaičiuota į atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklius, 2030 m. yra palaipsniui mažinama nuo 7 proc. iki 0 proc. Nuo 2021 m. biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejaus, dalis turi būti 0 proc. Komisija turėtų parengti nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų patvirtinimo metodiką.

Pasiūlyme taip pat numatytas įsipareigojimas degalų tiekėjams iki 2030 m. palaipsniui įtraukti į savo tiekiamus transporto degalus iki 9 proc. pažangiųjų biodegalų, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos ir surenkant bei panaudojant anglies dioksidą pagamintų degalų. Ši minimali dalis turėtų būti lygi išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumo mažinimui bent 7 proc., palyginti su 2020 m. Svarbu užtikrinti, kad naudojant tuos biodegalus būtų gerokai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Netiesioginės anglies dioksido prognozės, paremtos perkėlimo analize, kurią atliekant nustatomos medžiagos, pakeisiančios žaliavas, ir nurodoma, kiek dėl to bus išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turėtų būti naudojamos skaičiuojant sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribą, taikomą pažangiesiems degalams.

Netinkama įtraukti iškastinio kuro (net jei jis gaminamas iš atliekų) į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Iš atliekų gaminamas iškastinis kuras turėtų būti skatinamas kitomis priemonėmis, įgyvendinant Sąjungos žiedinės ekonomikos strategiją.

Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija yra švariausias esamas kuras transporto sektoriui ir šiuo metu tai yra tvariausias ir geriausiai pritaikomas sprendimas. Vis dėlto didelės apimties elektrinių transporto priemonių diegimui reikia tiek paklausą, tiek pasiūlą didinančių paskatų. Pakankamas įkrovimo tinklas yra pagrindinis elementas skatinant naudoti elektra varomas transporto priemones.

Tikimasi, kad ilgainiui pažangieji biodegalai visų pirma atliks svarbų vaidmenį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą aviacijos srityje. Aviacijos sektoriui teikiama atsinaujinančiųjų išteklių energija bus įtraukta į bendrą įmaišymo reikalavimą.

Nuomonės projektu taip pat siekiama supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą. Viena iš siūlomų šios srities priemonių yra sukurti ES masto duomenų bazę vietoj 28 nacionalinių duomenų bazių, kurioje kuro tiekėjai dokumentais pagrįstų savo pervedimus, atliktus siekiant įgyvendinti įmaišymo reikalavimą.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) savo rezoliucijose dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes. Savo rezoliucijoje dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas užsimojo dar plačiau, pabrėždamas, kad norint įgyvendinti Paryžiaus susitarimą pageidautinas dar platesnių užmojų Sąjungos tikslas;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;	(7) todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 35 % ir kartu būtų taikomi privalomi nacionaliniai rodikliai. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;	(8) nustačius privalomus Sąjungos ir nacionalinius 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8a) valstybės narės turėtų apsvarstyti, kiek įvairių energijos išteklių rūšių vartojimas yra suderinamas su tikslu apriboti klimato temperatūros padidėjimą iki 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kiek jis yra suderinamas su tikslu sukurti iškastinio kuro nenaudojančią ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Įgaliojimai priimti su tuo susijusius teisės aktus turėtų būti deleguoti Komisijai, kad ji įvertintų įvairių rūšių atsinaujinančių energijos išteklių indėlį siekiant šių tikslų pagal grąžos laikotarpį ir rezultatus, palyginti su iškastiniu kuru, ir apsvarstytų galimybę pasiūlyti didžiausią leistiną grąžos laikotarpį kaip tvarumo kriterijų, visų pirma lignoceliuliozės biomasei;

Pagrindimas

Šis pakeitimas yra susijęs su 26 straipsnio tvarumo kriterijais, nes tai vienas iš svarbiausių Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujos redakcijos elementų.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;	(10) valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 35 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10a) skatinant atsinaujinančių išteklių energiją turėtų būti laikomasi žiedinės ekonomikos ir pakopinio išteklių naudojimo principų, kad būtų kuo efektyviau naudojami ištekliai gaminant produktus ir medžiagas ir sukuriama kuo mažiau atliekų. Todėl ši direktyva turėtų atitikti šiuos principus ir dar labiau skatinti atliekų perdirbimą į antrines žaliavas siekiant Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų tikslų;

Pagrindimas

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva turi atitikti žiedinės ekonomikos principus ir skatinti antrinių žaliavų rinką.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) skatinant valstybes nares prie Sąjungos rodiklio prisidėti reikšmingais indėliais, turėtų būti parengti finansiniai pagrindai, kurių paskirtis – sudaryti geresnes sąlygas, be kita ko, naudojant finansines priemones, tose valstybėse narėse investuoti į atsinaujinančių išteklių energijos projektus;

(11) siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslus turėtų būti parengta finansinė programa, kurios paskirtis – sudaryti geresnes sąlygas, be kita ko, naudojant finansines priemones, tose valstybėse narėse investuoti į atsinaujinančių išteklių energijos projektus;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios;

(13) Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms ir vietos valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, paramos schemos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijai, neturi iškreipti biomasės tiekimo konkurencijos įvairiuose susijusiuose sektoriuose.

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant energijos kaupimą, turėtų būti plėtojama užtikrinant kuo didesnį išlaidų veiksmingumą vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, įskaitant aukštosios įtampos elektros perdavimo sistemų plėtrą, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16a) planuojant infrastruktūrą, reikalingą energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti, turėtų būti deramai atsižvelgiama į politiką, susijusią su subjektų, kurie patiria tokių projektų poveikį, dalyvavimą, įskaitant čiabuvius, ir deramai atsižvelgiant į jų teises į žemę;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16b) vartotojams turėtų būti suteikta išsami informacija, įskaitant informaciją apie padidėjusį šildymo ar vėsinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą ir mažesnes elektra varomų transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, kad jie galėtų individualiai pasirinkti atsinaujinančių išteklių energiją ir nebūtų susaistyti technologiniu požiūriu;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos tikslo siekti ekonomiškai efektyviau Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai privalomas Sąjungos tikslas pakeičia privalomus nacionalinius tikslus. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir nustatytų kelis būdus, kuriais pasiektų didesnį paramos schemų prieinamumą, užtikrinusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnių, nuostatų laikymąsi;

(17) jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos tikslo siekti ekonomiškai efektyviau. Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai privalomas Sąjungos tikslas papildomas privalomais nacionaliniais tikslais. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės palaipsniui ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir rastų įvairių būdų, kaip būtų galima teikti šią laipsniškai didinamą paramą, užtikrinant atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnius;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) būtina nustatyti skaidrias ir aiškias atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimo ir tų išteklių nustatymo taisykles;

(20) būtina nustatyti skaidrias ir aiškias atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimo ir tų išteklių nustatymo taisykles. Tuo atveju turėtų būti įtraukta energija, esanti vandenynuose ir kituose vandens telkiniuose bangų, vandens srovių, potvynių, vandenyno terminės energijos gradientų ar druskingumo gradientų pavidalu;

Pagrindimas

Išlaikyti šią dabartinėje direktyvoje įrašytą nuorodą svarbu dėl atsinaujinančių jūrų išteklių energijos potencialo.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a) naudodama atsinaujinančius jūrų energijos išteklius, Sąjunga įgyja unikalią galimybę sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, veiksmingiau siekti savo tikslų mažinti išmetamą CO₂ kiekį ir didelėje teritorijos dalyje, įskaitant atokiausius regionus, kurti naują darbo vietas kuriančią pramonės grandinę. Dėl to Sąjunga turėtų stengtis sukurti šių išteklių diegimui palankias teisines ir ekonomines sąlygas;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24a) 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ buvo pabrėžta ypač didelė pažangiųjų biodegalų svarba aviacijai vidutinės trukmės laikotarpiu. Komercinė aviacija visiškai priklausoma nuo skystojo kuro ir nėra jokios saugios ar sertifikuotos alternatyvos civilinių orlaivių pramonei;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

__________________

¹⁷ 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio pasiekimo kainą, o valstybėms narėms leisti lanksčiai laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti, kad po 2020 m. jų nacionaliniai rodikliai nebūtų blogesni už 2020 m. tokius rodiklius, reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo atsinaujinančių išteklių energijos dalį įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją Dėl šios priežasties būtini bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais papildomas įpareigojimas paramos schemas atverti kitose valstybėse narėse įgyvendinamiems projektams. Tie mechanizmai yra, be kitų dalykų, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai arba bendros paramos schemos;

(26) siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatytų tikslų pasiekimo kainą, o valstybėms narėms leisti lanksčiai laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti, kad po 2020 m. jų nacionaliniai rodikliai nebūtų blogesni už 2020 m. rodiklius, reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo atsinaujinančių išteklių energijos dalį įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją. Dėl šios priežasties būtini bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais papildomas įpareigojimas paramos schemas atverti kitose valstybėse narėse įgyvendinamiems projektams. Tie mechanizmai yra, be kitų dalykų, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai arba bendros paramos schemos;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) valstybės narės turėtų būti skatinamos visais tinkamais būdais bendradarbiauti siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Toks bendradarbiavimas gali vykti visais lygiais, dvišalių ar daugiašalių santykių pagrindu. Be šioje direktyvoje išimtinai numatytų mechanizmų, kurie turi poveikį atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklio apskaičiavimui ir jo laikymuisi, būtent statistinių perdavimų tarp valstybių narių, bendrų projektų ir bendrų paramos schemų, bendradarbiavimas taip pat turėtų vykti makroregionų partnerystės lygmeniu, kaip nustatyta ES [Valdymo] reglamente ..., ir gali būti vykdomas, pvz., keičiantis informacija bei geriausia patirtimi, kaip visų pirma numatyta pagal [Valdymo] reglamentą sukurtoje elektroninėje platformoje, ir savanoriškai koordinuojant veiksmus pagal visų rūšių paramos schemas. Komisijos transeuropinio energetikos tinklo (TEN-E) strategijoje turėtų būti remiami šios direktyvos tikslai ir nustatytos papildomos skatinimo priemonės valstybių narių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir regionų bendradarbiavimui atsinaujinančių išteklių energijos srityje;

Pagrindimas

Vienas iš Europos energetikos sąjungos tikslų – skatinti geresnį valstybių narių keitimąsi patirtimi ir veiksmų koordinavimą energetikos politikos srityje. Tai turėtų atsispindėti ir šioje direktyvoje, suderintoje su kitomis ES priemonėmis tarpvalstybiniams infrastruktūros projektams, pvz., su TEN-E strategija.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių tikslus. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį¹⁸, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

__________________

¹⁸ OL L 198, 2006 7 20, p. 18.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą;

Pagrindimas

Visų pirma atsižvelgiant į šios direktyvos siekį remti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, vietos lygmuo yra ir bus svarbus įgyvendinant ES energijos taupymo ir atsinaujinančių išteklių energetikos vystymo tikslus.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos – visų pirma skatinant naujoviškų technologijų, pvz., šilumos siurblių, geoterminių ir saulės šiluminės energijos technologijų, naudojimą,– ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir kad būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES²¹ 2 straipsnio 41 punkte. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;

__________________

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl direktyvos

45 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45) svarbu teikti informaciją apie tai, kaip į elektros ir dujų tinklus patenkanti atsinaujinančių energijos išteklių energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams teikiamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos ir į elektros bei dujų tinklus perduotos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams. Be to, siekiant išvengti dvigubo atlygio, kilmės garantijos neturėtų būti teikiamos, jei atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Tačiau tokios kilmės garantijos turėtų būti naudojamos informavimui, kad galutiniai vartotojai galėtų gauti aiškų, patikimą ir deramą įrodymą, kad atitinkami energijos vienetai kilę iš atsinaujinančių išteklių. Be to, jei elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių skirta parama, kilmės garantijos turėtų būti rinkai parduodamos aukcionuose, o gautomis pajamomis turėtų būti mažinamas viešasis atsinaujinančių išteklių energijos subsidijavimas;

Pagrindimas

Valstybės narės turi užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų suteikiamos tiek už kiekvieną elektros energijos gamybos vienetą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, tiek už dujas iš atsinaujinančiųjų šaltinių.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49a) taip pat reikėtų apsvarstyti kitas inovatyvias priemones, kuriomis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į naujas technologijas, pvz., sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir standartizavimo procesus viešojo finansavimo srityje;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51) ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas bei brangesnis tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių, visų pirma biomasės. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje. Todėl būtina pakoreguoti atsinaujinančių išteklių energijos strategiją, kad tų regionų energijos sistema taptų autonomiškesnė, būtų padidintas energijos tiekimo saugumas ir pripažinta ypatinga tų regionų padėtis atsinaujinančių išteklių energijos atžvilgiu ir viešosios paramos poreikis. Kita vertus, atokiausi regionai turėtų gebėti išnaudoti visą savo išteklių potencialą, laikydamiesi griežtų tvarumo kriterijų ir atsižvelgdami į vietos ypatumus, kad padidintų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą bei sustiprintų savo energetinį savarankiškumą;

Pagrindimas

Atokiausiuose regionuose tiekiant iškastinį kurą (kai kuriuose regionuose jis sudaro 80 proc. arba didesnę dalį), patiriama papildomų išlaidų, dėl kurių nukenčia vietos ekonomika ir gyventojų perkamoji galia. Tuo pat metu šie regionai turi daug biomasės išteklių ir turėtų būti pajėgūs juos išnaudoti.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas turėtų būti leidžiamas visiems daugiabučių gyventojams be išimčių. Išbraukus žodžius „tam tikrais atvejais“ vartotojai įgis teisę ir jiems bus suteikta galimybė pasirinkti kolektyvinį pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53a) kadangi energijos nepriteklių Sąjungoje patiria apie 11 proc. gyventojų ir apytiksliai 50 milijonų namų ūkių, atsinaujinančios energijos politika yra labai svarbi sprendžiant energijos nepritekliaus ir vartotojų pažeidžiamumo problemas;

Pagrindimas

Integruotoje ES energetikos politikoje sektorių teisės aktais reikėtų spręsti ir energijos perdavimo socialinės rizikos klausimą, o valstybės narės turėtų būti primygtinai raginamos teikti paramą energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53b) todėl valstybės narės turėtų aktyviai remti politikos priemones, kurios yra konkrečiai skirtos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, patiriantiems energijos nepritekliaus riziką arba gyvenantiems socialiniuose būstuose;

Pagrindimas

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl direktyvos

55 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55) vietinėms atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būdingos ypatybės (dydis, nuosavybės struktūra ir projektų skaičius) gali trukdyti joms vienodomis sąlygomis varžytis su dideliais konkurentais, turinčiais daugiau projektų arba veikiančių įvairesnėse srityse. Šiuos neigiamus veiksnius galima kompensuoti sudarius sąlygas energetikos bendruomenėms veikti energijos sistemoje ir palengvinus jų integravimąsi į rinką;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(57) kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Tačiau, nenumačius po 2020 m. taikomų nacionalinių rodiklių, likusių nacionalinių paskatų gali neužtekti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje ir laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;	(57) kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Siekiant prisiderinti prie ilgalaikių 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir juos pasiekti, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje, kartu laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl direktyvos

62 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(62) 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;	(62) kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų gamybos reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu atveju vykdomas netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio, ir atskirti augalinės kilmės biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus. Turėtų būti paspartintas pažangiųjų biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių diegimas;

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63a) energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo politika yra veiksmingiausi metodai, kuriais valstybės narės gali padidinti savo atsinaujinančių išteklių energijos dalį ekonomikoje. Transporto sektoriuje pirmenybė turėtų būti teikiama degalų vartojimo efektyvumui ir perėjimui prie kitų rūšių transporto, taip pat į kuro kainas turėtų būti įtrauktos visos išorės sąnaudos. Tikimasi, kad pažangieji biodegalai atliks svarbų vaidmenį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aviacijos sektoriuje, todėl įmaišymo reikalavimo reikėtų laikytis ypač aviacijos reikmėms teikiamo kuro atžvilgiu. Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis turėtų būti parengta politika, skatinanti veiklos priemones, padėsiančias taupyti kurą laivyboje, kartu turi būti dedamos pastangos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant didinti vėjo ir saulės energija varomų laivų skaičių;

Pagrindimas

Pakeitimas susijęs su 25 straipsnio pakeitimais.

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63b) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti padidinti atsinaujinančių išteklių energijos derinį, sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuose transporto sektoriuose. Tam skirtas priemones būtų galima remti ir transporto planavimo srityje, ir efektyviau energiją vartojančių automobilių gamybos srityje;

Pagrindimas

Vėl įtraukiama 2009/28/EB 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse išsakyta mintis. Siekiant labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtina taikyti priemones visame transporto sektoriuje – ir gamybos, ir tiekimo grandinėse.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63c) degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transportui padėtų veiksmingai skatinti alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimą transporto sektoriuje ir ilgainiui padėtų labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai turėtų būti plėtojami vadovaujantis technologijų ir klimato bei energijos rodiklių raida;

Pagrindimas

Norint labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina taikyti priemones visame transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transporto priemonėms galėtų būti efektyvi priemonė alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimui paskatinti.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl direktyvos

64 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(64) pažangiųjų biodegalų ir kitokių rūšių biodegalų ir biodujų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, taip pat skystųjų ir dujinių nebiologinės kilmės transporto degalų, gaminamų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš tokių išteklių gaminamos elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje gali padėti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį, taip atsirastų paskatų mažinti Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, inter alia, didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir Sąjungos ūkyje skatinti inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Siekiant užtikrinti, kad naudojant žaliavas pažangiųjų biodegalų gamybai nebūtų konkuruojama su kitais žaliavų panaudojimo būdais, kuriuos taikant žaliavas reikėtų pakeisti kitomis taršesnėmis žaliavomis, reikėtų laikytis pakopinio naudojimo principo. Degalų tiekėjams taikomu įmaišymo įpareigojimu turėtų būti skatinamas nuolatinis pažangiųjų degalų, įskaitant biodegalus, kūrimas, todėl svarbu užtikrinti, kad įmaišymo įpareigojimu būtų skatinama siekti, kad degalų, tiekiamų laikantis įmaišymo įpareigojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliai būtų geresni. Komisija turėtų įvertinti tokių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius, technines naujoves ir tvarumą;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(65) energijos šaltinių įvairovės didinimo ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos tikslų padėtų siekti ir skatinimas naudoti mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš iškastinių atliekų srautų. Todėl į degalų tiekėjams taikomą įmaišymo įpareigojimą dera įtraukti tokius degalus;

(65) energijos šaltinių įvairovės didinimo ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos tikslų padėtų siekti ir skatinimas naudoti mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš dujinių atliekų srautų. Todėl būtų tinkama parengti metodiką dėl galimo jų indėlio siekiant šios direktyvos ir bendrai Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų;

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(66) jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir mažiau subrandinta, todėl ją būtina labiau remti. Siekiant užtikrinti, kad šis priedas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologinius laimėjimus ir kartu būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, jis turėtų būti reguliariai vertinamas;

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl direktyvos

67 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(67) naujų atsinaujinančių išteklių dujų gamintojų prijungimo prie dujų tinklų sąnaudos turėtų būti grindžiamos realiais, skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią dujų tinklams duoda į juos įtraukti vietiniai atsinaujinančių išteklių dujų gamintojai;

(67) naujų atsinaujinančių išteklių elektros energijos ir dujų gamintojų prijungimo prie elektros energijos ir dujų tinklų sąnaudos turėtų būti grindžiamos realiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią elektros energijos ir dujų tinklams duoda į juos įtraukti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai ir vietiniai atsinaujinančių išteklių dujų gamintojai;

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu pakartojama Direktyvos 2009/28/EB 62 konstatuojamosios dalies formuluotė.

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl direktyvos

68 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(68) siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro , Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ir žemės ūkio ištekliai būtų tvariai naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemos;	(68) siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti energijos naudojimą tik iš turimų medienos ir žemės ūkio išteklių veiksmingesnio tvaraus naudojimo ir plėtojant naujas miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemas, jei laikomasi tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijų;

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl direktyvos

68 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(68a) reikėtų dar labiau pabrėžti žiedinės ekonomikos, bioekonomikos ir atsinaujinančių išteklių energijos rėmimo sinergiją, kad būtų užtikrintas vertingiausias žaliavų panaudojimas ir geriausi rezultatai aplinkai. Sąjungos ir valstybių narių remiant atsinaujinančių išteklių energijos gamybą priimtose politikos priemonėse visada turėtų būti atsižvelgiama į efektyvaus išteklių naudojimo ir optimalaus biomasės panaudojimo principą;

Pagrindimas

Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva turi atitikti žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos principus ir skatinti antrinių žaliavų rinką.

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl direktyvos

69 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(69) biodegalai , skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio ir kuriems taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;	(69) atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti visada gaminama tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, ir tos atsinaujinančių išteklių energijos formos, kurioms taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl direktyvos

71 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(71) didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus , kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;	(71) didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų neigiamai veikti biologinės įvairovės Sąjungoje ar už jos ribų ar skatinti neigiamo poveikio jai. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė, arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Tačiau turėtų būti užtikrinta tų miškų biologinė įvairovė, kokybė, sveikumas, ilgaamžiškumas ir gyvybingumas. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl direktyvos

72 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti, kad Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva atitiktų žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir ES atliekų hierarchiją, būtina įvesti naujus tvarumo kriterijus.

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl direktyvos

73 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;	(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse, jei tam reikėtų sausinti žemę, nes žaliavas auginant nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama;

Pagrindimas

Nusausinti durpynai nėra saugios anglies sankaupos. Todėl atrodo neprotinga neleisti jų naudoti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl direktyvos

74 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(75) kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva;	(75) kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva. Nepažeidžiant reikalavimo griežtai saugoti aplinkai svarbius pirminius išteklius, atokiausi regionai turėtų gebėti išnaudoti savo išteklių potencialą, siekdami padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir savo energetinį savarankiškumą;

Pagrindimas

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Gamybos kriterijai labai reikalingi, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos biodegalams ir iškastiniam kurui.

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(76) siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB²⁴, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;	(76) siekiant, kad miškas, kurio atželdinimas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų tiekimo bazės lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių neigiamiems padariniams aplinkai dėl miškų kirtimo išvengti ar sumažinti. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Šiomis aplinkybėmis derėtų, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB²⁴, parengtų geriausia patirtimi paremtų reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse tvarką ir praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Rizika grindžiamas metodas taikomas paeiliui įgyvendinant visus kriterijus. Siūloma praktika apsaugotų rizika grindžiamo metodo paskirtį ir sumažintų pavojų, kad dėl vienintelio kriterijaus trūkumų bus naudojama netvari biomasė.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76c) medyno kirtimo energijai gaminti apimtys padidėjo ir tikėtina, kad jos didės ir ateityje, todėl didėja žaliavų importo iš už Sąjungos ribų bei šių medžiagų gamybos Sąjungoje apimtys. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad medynai būtų kertami laikantis tvarumo kriterijų;

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl direktyvos

78 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(78) elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;	(78) elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl jei įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams arba įrenginiams, kurie buvo pertvarkyti ir pritaikyti kitokiam nei kietasis iškastinis kuras. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių įrengtoji elektrinė galia ne mažesnė kaip 20 MW, iš biomasės pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais arba įrenginiais, kurie buvo pertvarkyti ir pritaikyti kitokiam nei kietasis iškastinis kuras. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. Parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš biomasės įrenginiams turėtų būti ypač sustiprinta atokiausiuose regionuose, labai priklausomuose nuo energijos importo, jeigu gaminant šių regionų ypatumus atitinkančią atsinaujinančių išteklių energiją laikomasi griežtų tvarumo kriterijų;

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl direktyvos

80 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(80) remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera aktyviau taikyti savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;	(80) remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera atsižvelgti į savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl direktyvos

82 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(82) vis daugiau įrodymų, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka tvarumo kriterijus ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekio kriterijus, gaunama taikant savanoriškas schemas. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;	(82) savanoriškos schemos gali būti svarbios teikiant įrodymus, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka minimalius tvarumo kriterijus ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;

Pagrindimas

Būtina užtikrinti, kad kilmės garantijose vartotojai būtų informuojami apie tvarumo kriterijų laikymąsi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl direktyvos

84 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(84) siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;	(84) siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytu tiesioginiu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu. Jei sumažinto tiesioginio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl direktyvos

85 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(85) būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;	(85) būtina nustatyti aiškias, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstas taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl direktyvos

95 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(95) pasaulinė žemės ūkio produktų paklausa auga. Dalis tos padidėjusios paklausos bus patenkinta padidinus žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Vienas iš būdų, kaip padidinti žemės ūkio produkcijai auginti skirtos žemės plotą – labai nualintos žemės, kuri dėl tokios būklės negali būti naudojama, atkūrimas žemės ūkio tikslams. Pagal tvarumo schemą turėtų būti skatinama naudoti atkurtą nualintą žemę, kadangi biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo skatinimas prisidės prie žemės ūkio produktų paklausos augimo;	(95) pasaulinė žemės ūkio produktų paklausa auga. Dalis tos padidėjusios paklausos bus patenkinta padidinus žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Vienas iš būdų, kaip padidinti žemės ūkio produkcijai auginti skirtos žemės plotą – labai nualintos žemės, kuri dėl tokios būklės negali būti naudojama, atkūrimas žemės ūkio tikslams. Pagal tvarumo schemą turėtų būti skatinama naudoti atkurtą nualintą žemę, kadangi biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo skatinimas prisidės prie žemės ūkio produktų paklausos augimo, o tai gali lemti taršą dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl direktyvos

101 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(101) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 27 % Sąjungos energijos suvartojimo bendro galutinio kiekio, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;	(101) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 35 % Sąjungos energijos suvartojimo bendro galutinio kiekio, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomas privalomas Sąjungos rodiklis, kuriuo apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m. Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas, kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas. Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.	Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomi privalomi Sąjungos ir nacionaliniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m. Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas, kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas. Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotoelektros) energija, geoterminė energija, aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;	a) atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotovoltinė) energija, geoterminė energija, aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biometanas, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

Pagrindimas

Biometaną reikėtų įtraukti į pagrindinę energijos iš atsinaujinančių šaltinių apibrėžtį.

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos c punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis;	c) biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, bet neįskaitant durpių ir geologinėse formacijose esančių ir (arba) iškastinėmis virtusių medžiagų, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines, komercines ir buitines atliekas bei bakterijas, dalis;

Pagrindimas

Reikia patikslinti, kad durpės ir geologinėse formacijose esančios ir (arba) iškastinėmis virtusios medžiagos neįtraukiamos. Bakterijos yra tam tikros formos atsinaujinanti biomasė, kuri gaunama fotosintezės būdu arba be jos.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos g punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis transporto kuras;	g) biodegalai – iš biomasės arba jos pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

Pagrindimas

Biodegalų apibrėžtis turėtų apimti tiek skystuosius, tiek dujinius biodegalus. Biomasė gali veikti kaip biologinis katalizatorius, tiesiogiai kaip biomasės augimo produktą gaminantis kurą.

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos n a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	na) galutinės atliekos – atliekos, susidariusios tvarkymo ir naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacijų metu, kurių negalima toliau naudoti ir kurios dėl šios priežasties turi būti pašalintos;

Pagrindimas

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos q punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
q) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;	q) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), ir pievų augalus (pvz., žolę, dobilus, liucerną), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir baltymus) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

Pagrindimas

Pievų augalai gali būti naudojami biodujoms gaminti.

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos s punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
s) iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras – skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;	s) iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras – transportui naudojamas skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, kai iš aplinkos oro sugeriama anglies žaliava;

Pagrindimas

Ši nuostata netaikoma pramoniniam anglies dioksido surinkimui ir žaliavų pakartotiniam naudojimui, nes anglis nebūtų nuolatinė. Šis atsinaujinančių skystųjų ir dujinių transporto degalų apibrėžties pakeitimas yra susijęs su 25 straipsniu, kur jį galima įtraukti į naują įmaišymo įpareigojimą.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos u punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
u) nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 26 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų;	u) nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti iš žaliavų, išaugintų nenaudojamoje, prastos kokybės žemėje, ir taip pagerino jos anglies dioksido surinkimą, taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais, įskaitant itin baltymingų pašarų gamybą, išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 26 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos y punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
y) atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose arba energijos gamybos įrenginiuose atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;	y) atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto ar kito specialaus šilumos arba vėsumos susigrąžinimo sistemą;

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos a a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
aa) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;	aa) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas arba kartu veikiančių vartotojų grupė, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, įskaitant per telkėjus, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos d punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
dd) maistiniai ir pašariniai augalai − žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai užauginti krakmolingi, cukringi, aliejiniai augalai, išskyrus liekanas arba lignoceliuliozės medžiagas;	dd) maistiniai ir pašariniai augalai − žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai užauginti krakmolingi, cukringi, aliejiniai augalai ir kiti augalai, auginami visų pirma energijos gamybos tikslais, išskyrus liekanas arba atliekas;

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos e epunktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ee) pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos pagaminti biodegalai;	ee) pažangieji biodegalai − iš IX priedo A dalyje išvardytų rūšių liekanų ir atliekų žaliavos pagaminti biodegalai, kurie atitinka atliekų hierarchijos principą ir neturi didelio perkėlimo poveikio arba reikšmingai neiškreipia produktų, atliekų ar liekanų rinkų, atsižvelgiant į regioninę rinkos analizę;

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos f f punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ff) atliekinis iškastinis kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas;	ff) perdirbtas anglies pagrindu pagamintas kuras − kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių neišvengiamų dujinių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas, iš esmės sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per jų visą gyvavimo ciklą;

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos j j punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
jj) kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;	jj) kirtimo leidimas – teisėtas leidimas ar panaši teisė pagal nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus imti miško biomasę;

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos m m punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
mm) miško valda – vienas arba daugiau miško arba kitos miškingos žemės sklypų, iš kurių sudarytas valdymo arba naudojimo atžvilgiu vientisas vienetas;	mm) tiekimo bazė – biomasės žaliavų kilmės geografinis regionas;

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos n n punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
nn) biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, maitinimo įmonių ir mažmeninės prekybos vietų maisto ir virtuvės atliekos, taip pat panašios maisto perdirbimo atliekos;	nn) biologinės atliekos – biologinės atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje;

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos u u punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	uua) iš bakterijų pagaminti degalai – skystieji degalai, pagaminti auginant bakterijas panaudojant anglies oksidus, esančius dujų atliekų ir liekanų srautuose, kurie yra neišvengiami ir netyčiniai produktų gamybos padariniai ir kurie negali būti priskiriami prie kitų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemų;

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su IX priedo pakeitimu.

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos u u b punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	uub) atliekų hierarchija – Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 punkte apibrėžta atliekų hierarchija;

Pagrindimas

Nuoseklumo sumetimais šioje direktyvoje reikėtų naudoti tą pačią apibrėžtį, kaip Direktyvoje 2008/98/EB.

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 35 %.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Valstybės narės turi įvertinti, ar jų paramos atsinaujinančių išteklių energijai politika atitinka atliekų teisės aktus, visų pirma kiek tai susiję su atliekų hierarchijos taikymu.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Jei pagal [Valdymo] reglamento 25 straipsnį vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus Komisija pastebi, kad kolektyviai nesilaikoma Sąjungos nustatytos trajektorijos arba kad nepasiekiamas 3 dalyje nurodytas pagrindinis rodiklis, taikoma to reglamento 27 straipsnio 4 dalis.

Išbraukta.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a straipsnis (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a straipsnis
	Privalomi bendrieji nacionaliniai rodikliai
	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, apskaičiuota pagal 7–13 straipsnius, 2030 m. pasiektų bent bendrą jos nacionalinį tiems metams nustatytą atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklį, kaip nurodyta I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje. Tokie privalomi bendrieji nacionaliniai rodikliai atitinka tikslą, kad 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 35 % bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo. Siekdamos, kad šiame straipsnyje nustatyti rodikliai būtų lengviau pasiekiami, valstybės narės skatina ir remia efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiekti 3 ir 3a straipsniuose nurodyti arba aukštesni Sąjungos ir nacionaliniai rodikliai. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus. Valstybės narės gali numatyti išimtis mažos apimties įrenginiams, jei valstybės narės gali įrodyti, kad administracinės išlaidos tiesiogiai ar netiesiogiai parduodant pagamintą elektrą rinkoje būtų neproporcingos, taip pat ir parodomiesiems projektams.

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Iš biomasės išteklių gaminamos elektros energijos paramos schemos turi būti rengiamos taip, kad būtų išvengta nereikalingo žaliavų rinkos iškraipymo.

Pagrindimas

Siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, paramos schemos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijai, neturi iškreipti biomasės tiekimo konkurencijos įvairiuose susijusiuose sektoriuose.

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai.

3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama per atvirus, skaidrius, konkurencingus, nediskriminacinius konkursus, išskyrus mažos apimties įrenginius, parodomuosius projektus, ir tais atvejais, kai valstybės narės gali įrodyti, kad konkursai negali būti konkurencingi ar būtų gauti neoptimalūs rezultatai, pvz., reikėtų didesnės paramos ir (arba) būtų mažesnis projekto realizavimo lygis. Parama gali apimti konkrečios technologijos konkurso procedūras.

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies valstybės narės užtikrina, kad jokia paramos programa energijai iš atsinaujinančių išteklių nebūtų taikoma buitinėms atliekoms, kurios neatitinka atskiro surinkimo įpareigojimų, nustatytų direktyvoje 2008/98/EB.

Pagrindimas

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, gali leisti naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Pagrindimas

Introducing a mandatory cross-border opening of support schemes to installation located in other Member States does not necessarily represent a cost-effective solution. It furthermore leads to a market concentration in Member States where the highest returns can be obtained. Investors will be aiming for the most efficient and cheapest place of operation. Certain Member States, in particular those that are lagging behind in integrating renewable energies, would thus be disadvantaged. The necessary expansion of cross-border transmission of electricity linked to the obligatory opening of support schemes would lead to an increase in transmission costs. As a result, additional support would be required, which would entail increased costs. Moreover, as the monitoring of the use of support schemes available for generators located in another country is not yet developed, the cross-border authority of National Regulatory Authorities (NRAs) would need to be clarified first.

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų pakeistos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio, nebent šie degalai atitinka 26 straipsnio 7 dalyje nustatytą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ribą, atsižvelgiant į VIII priedo A dalyje nurodytą su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijusį įvertintą vidutinį kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, arba yra patvirtinti pagal Komisijos parengtą nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų patvirtinimo metodiką. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 0 %. Nuo 2021 m. biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejaus, dalis turi būti 0 proc. Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengia nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų patvirtinimo metodiką, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies u punkte. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą gali nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą ir kitą nenumatytą poveikį tvarumui.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis naujausiais mokslo duomenimis, pakeičiamas VIII priedo A dalyje nurodytas su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijęs įvertintas vidutinis kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. persvarsto su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijusį įvertintą vidutinį kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, atsižvelgdama į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, susijusį su šalutiniais baltymingų pašarų produktais, ir prireikus nustato atskiras alyvpalmių aliejaus, sojų aliejaus ir kitų aliejinių augalų vertes.

Pagrindimas

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Nors Komisijai turėtų būti leidžiama siūlyti išbraukti žaliavą iš IX priedo, veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu ir pakeisti savo gamybos procesą, kad tam tikru mastu galėtų apsaugoti investicijas.

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Vėl įrašoma (ES) 2015/1513 2 straipsnio formuluotė.

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą atliekančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį; ir

a) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą atliekančios valstybės narės atitiktį nacionaliniam rodikliui ir

Pagrindimas

Siūlomas pakeitimas reikalingas siekiant suderinti šią direktyvą su privalomų nacionalinių rodiklių pakartotinu nustatymu 3a straipsnyje.

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą priimančios kitos valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį.

b) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą priimančios kitos valstybės narės atitiktį nacionaliniam rodikliui.

Pagrindimas

Siūlomas pakeitimas reikalingas siekiant suderinti šią direktyvą su privalomų nacionalinių rodiklių pakartotinu nustatymu 3a straipsnyje.

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atimamas iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant 1 dalyje nurodytą pranešimo raštą pateikusios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį; ir

Pagrindimas

Siūlomas pakeitimas reikalingas siekiant suderinti šią direktyvą su privalomų nacionalinių rodiklių pakartotinu nustatymu 3a straipsnyje.

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Vertinant valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalis, į trečiojoje šalyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

2. Vertinant valstybių narių atitiktį atsinaujinančių išteklių energijos tiksliniams rodikliams, į trečiojoje šalyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Pagrindimas

Šis pakeitimas reikalingas siekiant suderinti šią direktyvą su privalomų nacionalinių rodiklių pakartotinu nustatymu 3 straipsnyje.

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius ar gyvenamuosius rajonus ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija ir naudojama neišvengiamai susidaranti atliekinė šiluma arba vėsuma, taip pat skatina atitinkamas vietos ir regionines valdžios institucijas planuojant miestų infrastruktūrą įtraukti šilumos ir vėsumos tiekimo iš atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus.

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, atsižvelgdamos į sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato , kiek atsinaujinančių išteklių energijos būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant didelę atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato, kiek atsinaujinančių išteklių energijos būtina minimaliai naudoti naujuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, per centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo ir kitą vietos energijos infrastruktūrą, naudojant didelę atsinaujinančios energijos dalį.

Pagrindimas

Siekiant garantuoti technologijų neutralumą, minimalius atsinaujinančių išteklių energijos kiekius turėtų būti galima užtikrinti ir per centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo ir kitą vietos energijos infrastruktūrą, naudojančią didelę atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių tvarų potencialą, kuris apima erdvinę teritorijų, tinkamų mažos ekologinės rizikos įrenginių diegimui, analizę ir galimybes naudoti atliekinę šilumą bei vėsumą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimo procesą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą dėl kiekvienos paraiškos.

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo teisėtas prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams. Techninio pertvarkymo atveju valstybės narės užtikrina, kad originaliame projekte būtų išlaikytos teisės į tinklą, nepažeidžiant prijungimui prie tinklo taikomų techninių reikalavimų.

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės, naudodamosi savo leidimų išdavimo ar koncesijos suteikimo procedūromis, užtikrina, kad visose degalinėse pagrindinio tinklo keliuose, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 („TENT-T pagrindinis tinklas“), būtų įrengtos viešai prieinamos elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal šios direktyvos 32 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši dalis būtų taikoma ir kurui pagal šios direktyvos 25 straipsnį.

Pagrindimas

The European Commission's study “Clean Transport - Support to the Member States for the Implementation of the Directive on the Deployment of Alternative Fuels Infrastructure”, considers a requirement for conventional fuelling stations to offer charging points for EVs or refuelling points with CNG or biomethane, as a very effective and low-cost measure to foster the use of EV and alternative fuels. An EU-wide approach on charging and fuelling infrastructure along the core TEN-T network can be crucial to accommodate cross border long distance travellers making use of this kind of vehicles.

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Techninį pertvarkymą leidžiama atlikti pranešus bendrajam administraciniam punktui ryšiams, įsteigtam pagal 16 straipsnį, jei nenumatoma didelio neigiamo poveikio aplinkai arba visuomenei. Bendrasis administracinis punktas ryšiams per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nusprendžia, ar pranešimo užtenka.

Techninį pertvarkymą leidžiama atlikti pranešus bendrajam administraciniam punktui ryšiams, įsteigtam pagal šios direktyvos 16 straipsnį, jei užtikrinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/EEB dėl poveikio aplinkai vertinimo^1a ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB^1b reikalavimų atitiktis ir jei nenumatoma didelio neigiamo poveikio aplinkai arba visuomenei. Bendrasis administracinis punktas ryšiams priima sprendimą per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos.

____________________

^1a 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

^1b 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą, įskaitant pasigamintos elektros energijos vartojimą arba dalyvavimą atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse, taip pat valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmų ir įvairių tarptautinio bendradarbiavimo formų naudą.

Pagrindimas

Kadangi Komisijos pasiūlyme dėmesys sutelktas į pasigamintos elektros energijos vartojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių bendruomenes, tai turėtų atsispindėti ir šioje dalyje, kad piliečiai būtų informuojami apie jų teikiamas galimybes ir naudą. Komisija viešosios paramos trūkumą įvardijo kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių valstybės narės nenori naudotis tokiais bendradarbiavimo mechanizmais, kaip dabartinės Direktyvos 7 straipsnyje nurodyti bendri projektai. Todėl informuotumo ir sąmoningumo didinimo programose reikėtų daugiausia dėmesio skirti ne tik atsinaujinančių energijos išteklių privalumams, bet ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti.

Išbraukta.

Pagrindimas

KG sistema neturėtų būti painiojama su atsinaujinančiųjų išteklių paramos schemomis. Ji turėtų būti naudojama tik kaip atsekamumo ir apskaitos priemonė iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos pardavimui.

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos b punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iia) žaliuoju vandeniliu arba

Pagrindimas

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra labai nestabilūs. Susiejus skirtingus sektorius, atsinaujinančių energijos išteklių veiksmingumas gali būti padidintas. Perteklinę energiją galima panaudoti gaminant nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir, pvz., vėliau panaudoti transporto ar vėsinimo sektoriuje.

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fa) ar ir kokiu mastu energijos ištekliai, iš kurių pagaminta energija, atitinka tvarumo kriterijus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo reikalavimus, nurodytus 26 straipsnyje.

Pagrindimas

Būtina užtikrinti, kad kilmės garantijose vartotojai būtų informuojami apie tvarumo kriterijų laikymąsi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse tvariose biomasės jėgainėse, dideliuose aplinkos šilumos siurbliuose, saulės ir geoterminėse jėgainėse, taip pat perteklinės šilumos gamybai iš pramonės ir kitų šaltinių.

Pagrindimas

Įtraukiami tvarūs energijos ištekliai, nepaminėti pirminiame tekste.

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato kompetentingos institucijos, valstybės narės:

a) užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą ir skirstymą;

b) arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema, arba užtikrina prieigą prie sistemos;

c) užtikrina, kad tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek leidžia saugus nacionalinės elektros energijos sistemos veikimas, ir remdamiesi skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų su tinklu bei rinka susijusių veiklos priemonių, kad būtų iki minimumo sumažintas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimo apribojimas. Jei imamasi esminių priemonių siekiant apriboti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, kad būtų užtikrintas nacionalinės elektros energijos sistemos saugumas ir energijos tiekimo saugumas, valstybės narės užtikrina, kad atsakingi sistemų operatoriai apie tokias priemones praneštų kompetentingai reguliavimo institucijai ir nurodytų, kokių taisomųjų priemonių jie ketina imtis, kad būtų išvengta netinkamų apribojimų.

Pagrindimas

Šioje direktyvoje atsinaujinančių išteklių energijai turėtų būti išlaikyta prioritetinė prieiga prie elektros tinklo.

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami (tai gali vykti visose valstybėse narėse) gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją, laikydamiesi bent keturių iš šių kriterijų:

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes, arba atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose veikiančios MVĮ;

a) akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, regioninės ar vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes, arba atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose veikiančios MVĮ;

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį, visų pirma skatindama naujoviškų technologijų, pvz., šilumos siurblių, geoterminių ir saulės šiluminės energijos technologijų, naudojimą, kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 5 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) visą šildymui ir vėsinimui patiektos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį;

b) visą šildymui ir vėsinimui patiektos atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos kiekį;

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 5 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) atsinaujinančių išteklių energijos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir

c) atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos bei vėsumos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 5 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) atsinaujinančių energijos išteklių rūšis.

d) atsinaujinančių energijos išteklių ir (arba) atliekinės šilumos ar vėsumos rūšis.

Pagrindimas

Siekiant padėti valstybėms narėms visapusiškai išnaudoti atliekinės šilumos galimybes ir suteikti būtiną paramą jai panaudoti, turi būti nustatyta tinkama politikos sistema. Atliekinė šiluma turėtų būti vertinama panašiai kaip atsinaujinančioji energija, sudarant sąlygas valstybėms narėms pasiekti šilumai tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos tikslą, į jų sistemas įtraukiant daugiau atliekinės šilumos. Todėl vykdant 23 straipsnyje nustatytą įsipareigojimą turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į atliekinę šilumą ar vėsumą.

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja, kad degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių; atliekinio iškastinio kuro ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.

1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja, kad degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių; degalų, pagamintų surenkant bei panaudojant anglies dioksidą, ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.

Pagrindimas

Atliekinio iškastinio kuro apibrėžtis yra klaidinanti, nes būtų galima pamanyti, kad tiek iškastinis kuras, tiek visos atliekos yra atsinaujinančių išteklių energija. Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą, nuspręsta pervadinti šią kategoriją.

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 9 %, laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. 2030 m. minimali dalis turi būti lygi išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumo mažinimui bent 7 proc., palyginti su 2020 m. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos. Aviacijos ir laivininkystės sektoriams tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos mažiausia dalis turėtų atitikti X priedo B dalyje nustatytą trajektoriją.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio iškastinio kuro, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.

b) į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio mažo anglies dioksido kiekio kuro, kuris susidaro kaip neišvengiami ir netyčiniai komerciniam naudojimui skirtų prekių gamybos ir (arba) prekybos padariniai, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.

Pagrindimas

Anglies dioksido surinkimas pasitelkiant anglies dioksido surinkimo ir pakartotinio panaudojimo technologijas leidžia pramonei pakartotinai jį naudoti mažo anglies dioksido kiekio kuro sektoriuose, kurie nėra pritaikyti elektrifikacijai, pvz., reaktyvinio kuro ir cheminių medžiagų gamybos sektoriuose. Todėl jis gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant išgaunamos iškastinės anglies kiekį ES energijos rūšių derinyje, taip pat papildomai netiesiogiai padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį elektros tinkle, nustojus naudoti dujas energijos gamybos procese.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja tiekėjų iki 2030 m. gruodžio 31 d. daugiausia 20 % sumažinti tiekiamų degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, palyginti su Tarybos direktyvoje (ES) 2015/652/EB^1a nurodytu kuro standartiniu baziniu 1a lygiu.

____________________

^1a2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL L 107, 2015 4 25, p. 26);

Pagrindimas

Plataus užmojo tikslas iki 2030 m. iki 20 % sumažinti degalų taršos ŠESD intensyvumą yra pateisinamas atsižvelgiant į itin sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojant jau pripažintus biodegalus iš žemės ūkio kultūrų ir didesnę pažangiųjų biodegalų ir alternatyviosios atsinaujinančių išteklių energijos skverbimąsi į rinką transporto sektoriuje. Degalų tiekėjams nustatytas įpareigojimas mažinti išmetamą ŠESD kiekį pasirodė esantis veiksminga priemonė siekiant didesnio veiksmingumo klimato požiūriu.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalis 1 dalies taikymo tikslais apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėje narėje, kurioje elektros energija tiekiama. Tačiau elektros energija, gaunama tiesiogiai iš atsinaujinančią elektros energiją gaminančio įrenginio, kuris neprijungtas prie tinklo, gali būti visa priskaičiuojama prie iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos. Lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis skystuosiuose ir dujiniuose transporto degaluose nustatoma remiantis atsinaujinančių išteklių energijos dalimi visame degalų gamybai sunaudotos energijos kiekyje.

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis skystuosiuose ir dujiniuose transporto degaluose nustatoma remiantis atsinaujinančių išteklių energijos dalimi visame transporto degalų gamybai sunaudotos energijos kiekyje. Lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas.

Pagrindimas

Siūloma panaikinti transporto sektoriuje naudojamiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomą lygiavertį kilmės sertifikatą.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančių išteklių energijos dalį galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis.

a) jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančių išteklių energijos dalis apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

veikti pradėjo vėliau arba tuo pačiu metu kaip įrenginys, kuriuo iš atsinaujinančių išteklių gaminami nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, ir ii) neprijungtas prie tinklo, tokia elektros energija gali būti visa priskaičiuojama prie iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, suvartotos nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų gamybai iš atsinaujinančių išteklių;

Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančią elektros energiją gaminančio įrenginio, kuris: i) veikti pradėjo vėliau arba tuo pačiu metu kaip įrenginys, kuriuo iš atsinaujinančių išteklių gaminami nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, ir ii) neprijungtas prie tinklo, tokia elektros energija gali būti visa priskaičiuojama prie iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, suvartotos nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų gamybai iš atsinaujinančių išteklių;

Pakeitimas 130

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija sukuria duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, įskaitant elektrą, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį. Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai į duomenų bazę įrašytų bendrą metinį energijos kiekį, kurį jie pateikė transporto sektoriui, kaip apibrėžta 1 dalies a punkte minimame vardiklyje. Atsinaujinančios energijos tiekėjai transporto sektoriui, kaip apibrėžta 1 dalies b punkte minimame vardiklyje, privalo įrašyti informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.

Pagrindimas

Siekiant supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą, duomenų bazę Sąjungos lygmeniu turėtų sukurti Komisija.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šios dalies pirmoje pastraipoje minėta duomenų bazė leidžia atsekti valstybėse narėse su degalais atliktus sandorius. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų papildyta ši direktyva, nustatant turinio technines specifikacijas ir duomenų bazės naudojimą.

Pakeitimas 132

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Komisija kiekvienais metais skelbia apibendrintą duomenų bazėje sukauptą informaciją, įskaitant per degalų gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Pakeitimas 133

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš dujinių atliekų srautų, pagamintų iš dujinių išmetalų, kurie yra neišvengiami ir netyčiniai komerciniam naudojimui skirtų prekių gamybos ir (arba) prekybos proceso padariniai, sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.

Pagrindimas

Pakeitimas 134

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Iki 2025 m. gruodžio 31 d., nebent dėl naujausių technologinių pokyčių ar mokslinių duomenų būtina anksčiau patikslinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą, pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą, Komisija vertina, ar įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai skatinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reikalavimai yra tinkami. Vertindama ji taip pat analizuoja, ar šio straipsnio nuostatos veiksmingai padeda išvengti dvigubos atsinaujinančių išteklių energijos apskaitos. Jei dera, Komisija pateikia šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą.

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus:	1. Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Sąjungos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus:

Pagrindimas

Į pasiūlymą įtraukiami nauji tvarumo kriterijams ir transporto degalams svarbūs aspektai. Todėl būtina patikslinti, kad sąvoka „finansinė parama“ taip pat apima fiskalines paskatas.

Pakeitimas 136

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, skystųjų bioproduktų biomasės kuro naudojimą.	c) galimybė gauti finansinę paramą, įskaitant fiskalines paskatas, už biodegalų, skystųjų bioproduktų biomasės kuro naudojimą.

Pagrindimas

Pakeitimas 137

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tačiau tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą , pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 2 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.	Tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Tačiau jų gamyba turi atitikti Direktyvoje 2008/98/EB nurodytus atliekų hierarchijos principus ir nesukelti didelių iškraipymų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkose. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.

Pagrindimas

Pakeitimas 138

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šios dalies a, b ir c pastraipose nurodytais tikslais į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš žemės ūkio paskirties atliekų ir liekanų, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti neigiamą poveikį dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai. Informacija apie šias priemones teikiama pagal 27 straipsnio 3 dalį.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnyje nustatytu nauju transporto degalų įpareigojimu.

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių kuro talpa, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o elektrinė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 0,5 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.	2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 2 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.

Pakeitimas 140

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri atitinkamos kompetentingos institucijos yra pripažinta kaip didelės biologinės įvairovės žemė, nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

Pagrindimas

Miškai, kurie nėra nepaliesti miškai, taip pat gali pasižymėti didžiule biologine įvairove.

Pakeitimas 141

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies c punkto įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės pievos:	c) labai didelės biologinės įvairovės pievos, įskaitant miškingas pievas ir ganyklas:

Pakeitimas 142

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, o kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievoms , išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą  labai didelės biologinės įvairovės  pievos apibūdinimą.	ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, arba kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievomis, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą labai didelės biologinės įvairovės pievos apibūdinimą.

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 4 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas.	4. Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama pagrįstų įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:	5. Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:
a) šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:	a) šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:
i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas,	i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę teisės aktais nustatytą nacionalinę ar regioninę medyno kirtimo teisę,
ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,	ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos,	iii) biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;
iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei būtų minimalus ir	iv) kirtimas atliekamas atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymą, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ir
v) medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;	v) medyno kirtimas atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu;
b) jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygiu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad:	b) jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei pateikiama papildoma informacija apie teisėtumą ir miškotvarkos būdus baziniu tiekimo lygiu, siekiant užtikrinti, kad:
i) miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,	i) medynas būtų kertamas pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę nacionalinės ar regioninės teisės aktais nustatytą medyno kirtimo teisę,
ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,	ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant durpynus ir šlapžemes, yra saugomos,	iii) biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;
iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei minimalus,	iv) medyno kirtimas vykdomas siekiant išlaikyti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę, įskaitant aplinkines teritorijas, jei joms medyno kirtimo veikla turi poveikio;
v) medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.	v) medyno kirtimas atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu; taip pat
	vi) yra priimti aplinkos ir gamtos srities teisės aktai arba priemonės ir jie atitinka susijusius Sąjungos aplinkos ir gamtos apsaugos standartus.

Pakeitimas 145

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos ii punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai,	ii) pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai, o žemės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis neviršija pašalinamo ŠESD kiekio,

Pakeitimas 146

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygmeniu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos anglies sankaupos ir absorbentai.	Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei baziniu tiekimo lygiu įdiegtos valdymo sistemos, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos arba padidintos anglies sankaupos ir absorbentai.

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 3 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, gali nustatyti veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.	Iki 2021 m. sausio 1 d. Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, nustato veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą.	Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir ar laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą laikotarpiui po 2030 m.

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) bent 50 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;	a) bent 50 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies b punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) bent 60 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;	b) bent 60 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;

Pakeitimas 151

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies c punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) bent 70 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;	c) bent 65 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;

Pakeitimas 152

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies d punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) bent 80 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 85 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.	d) bent 70 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 80 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.

Pakeitimas 153

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės gali nustatyti didesnį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą nei nurodyta šioje dalyje.

Pakeitimas 154

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte. 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – 3 metai po šios direktyvos priėmimo dienos].	Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių įrengtoji elektrinė galia ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama pagal didelio naudingumo kogeneracijos technologiją, apibrėžtą Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalyje, arba įrenginiais, kurie buvo pertvarkyti ir pritaikyti kitokiam nei kietasis iškastinis kuras. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – treji metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – treji metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos].

Pakeitimas 155

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 dalies 2 a pastraipa (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Pirma pastraipa netaikoma elektros energijai, kuri pagaminama įrenginiuose, kuriuose nėra reikalaujama taikyti didelio naudingumo kogeneracijos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES^1a 14 straipsnį, jei šie įrenginiai normaliomis veikimo sąlygomis naudoja vien biomasės kurą, pagamintą iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanų.
	____________________
	^1a2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pagrindimas

Kadangi didelės konversijos efektyvumas – pagrindinė bioenergijos tvarumo sudedamoji dalis, kuri turėtų būti užtikrinta, yra tokių aplinkybių, kaip klimatinės sąlygos, dėl kurių atsiranda nepakankamas šildymo poreikis, kad būtų atliekamos bendros investicijos į šilumą ir energiją. Šios aplinkybės jau aptariamos Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (2012/27/ES) 14 straipsnyje dėl energijos vartojimo efektyvumo skatinimo šilumos ir vėsinimo sektoriuose. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad elektros energiją gaminantys įrenginiai naudotų tik liekanas, nes jos nėra konkurencingos naudojamoms medžiagoms.

Pakeitimas 156

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia Sąjungoje suvartojamų biodegalų poveikio ir naudos ataskaitą, įskaitant poveikį ir naudą maisto, pašarų ir kitų medžiagų gamybai, ekonomikai, aplinkos ir socialiniam tvarumui tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.

Pagrindimas

Pakartotinai įtraukiamos ataskaitų teikimo nuostatos (galiojančios direktyvos 17 straipsnio 7 dalis), kurios buvo išbrauktos iš Komisijos pasiūlymo.

Pakeitimas 157

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 8 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8b. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–8a dalių ir atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatumus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, šios direktyvos 26 straipsnis tiems regionams netaikomas. Ne vėliau kaip [šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyti atokiausiems regionams taikytini šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarumo ir jų naudojimo mažinimo kriterijai. Šie kriterijai nustatomi atsižvelgiant į vietos ypatumus. Konkrečiai atokiausiems regionams turėtų būti leidžiama išnaudoti visą savo išteklių potencialą laikantis griežtų tvarumo kriterijų, siekiant padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir energetinį savarankiškumą.

Pagrindimas

Atokiausiuose regionuose tiekiant iškastinį kurą (kai kuriuose regionuose jis sudaro 80 proc. arba didesnę dalį), patiriama papildomų išlaidų, dėl kurių nukenčia vietos ekonomika ir gyventojų perkamoji galia. Tačiau tuo pat metu šie regionai turi daug biomasės išteklių ir turėtų būti pajėgūs juos išnaudoti.

Pakeitimas 158

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

Pakeitimas 159

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 1 dalies a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas, pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje;	a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas, pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje, jeigu kiekviena kuro siunta atskirai atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir jeigu įdiegtos tinkamos pavienių siuntų stebėjimo ir atitikties matavimo schemos;

Pakeitimas 160

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 1 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Kad būtų supaprastinta tarpvalstybinė prekyba ir informacijos atskleidimas vartotojams, į tinklą patiektos atsinaujinančiosios energijos kilmės garantijose pateikiama informacija apie tvarumo kriterijus ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, kaip nustatyta 26 straipsnio 2–7 dalyse, ir jas galima perduoti atskirai.

Pagrindimas

Būtina užtikrinti, kad kilmės garantijose vartotojai būtų informuojami apie tvarumo kriterijų laikymąsi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Pakeitimas 161

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 2 dalies a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;	a) jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį, jeigu kiekviena mišinį sudaranti siunta atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus;

Pakeitimas 162

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 3 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.	Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo, taip pat užtikrinama, kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos ir dėl to siunta arba jos dalis galėtų tapti atlieka arba liekana pagal 26 straipsnio 2–7 dalis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pagrindimas

Šis pakeitimas susijęs su siekiu užtikrinti, kad bus laikomasi biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribinių verčių.

Pakeitimas 163

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami Sąjungoje ar importuojami.	Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami Sąjungoje, ar importuojami. Vartotojams turi būti pateikta biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro geografinės kilmės informacija.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatytu nauju transporto degalų įpareigojimu.

Pakeitimas 164

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 4 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus miško valdos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.	4. Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus bazinio tiekimo lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

Pakeitimas 165

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.	Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų. Kai valstybė narė išreiškia susirūpinimą dėl savanoriškos schemos veikimo, Komisija turėtų tai išnagrinėti ir imtis atitinkamų veiksmų.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatyto naujo transporto degalų įpareigojimo vykdymu.

Pakeitimas 166

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 7 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Komisija bet kuriuo metu arba valstybei narei paprašius gali patikrinti Sąjungos rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų pateiktos informacijos, susijusios su tvarumo kriterijų laikymusi ar išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, patikimumą.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatyto naujo transporto degalų įpareigojimo vykdymu.

Pakeitimas 167

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Žaliavos, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, pvz., vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius, ir kai kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo, vertė (el) apskaičiuojama pagal V priedo C dalies 7 punktą, bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, lygus nuliui.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 168

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.	2. Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio ir miškininkystės žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

Pakeitimas 169

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 4 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio biomasės žaliavas auginant vietovėse, įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.	4. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio ir miškininkystės biomasės žaliavas auginant vietovėse, įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.

Pakeitimas 170

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos.	5. Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės, paremtos naujausia technologine plėtra ir moksliniais duomenimis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos.

Pagrindimas

Susijęs su 25 straipsnyje nustatytu nauju transporto degalų įpareigojimu.

Pakeitimas 171

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.	1. Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais, palydoviniais duomenimis ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.

Pagrindimas

Susijęs su 26 straipsnio įgyvendinimu.

Pakeitimas 172

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamintojais bei vartotojų organizacijomis ir pilietine visuomene dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių su biodegalais, skystaisiais bioproduktais ir biomasės kuru, įgyvendinimo. Tai darydama, ji ypatingą dėmesį skiria poveikiui, kurį biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba gali daryti maisto produktų kainoms.	2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamintojais bei vartotojų organizacijomis ir pilietine visuomene dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių su biodegalais, skystaisiais bioproduktais ir biomasės kuru, įgyvendinimo. Tai darydama, ji ypatingą dėmesį skiria poveikiui, kurį biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės gamyba gali daryti maisto produktų kainoms, išteklių kainoms ir medžiagų naudojimui.

Pagrindimas

Susijęs su 26 straipsnio įgyvendinimu.

Pakeitimas 173

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 2 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija paskelbia išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo transporto sektoriuje ir žiedinės ekonomikos politikos ataskaitą ir, jei reikia, prideda pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl iš atliekų pagaminto iškastinio kuro naudojimo transporto sektoriuje skatinimo.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 174

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 2 b dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, ar 26 straipsnyje nustatytais kriterijais veiksmingai užkertamas kelias naudoti netvarią miško ir žemės ūkio biomasę ir sprendžiamas tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo anglies dioksido kiekio klausimas, įskaitant LULUCF sektorių ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamus reikalavimus.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 26 straipsnio pakeitimais.

Pakeitimas 175

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į šios direktyvos įgyvendinimo patirtį, be kitų dalykų, į joje nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, ir į technologinę pažangą atsinaujinančių išteklių energijos srityje	Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į šios direktyvos įgyvendinimo patirtį, be kitų dalykų, į joje nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, ir į technologinę ir mokslinę pažangą atsinaujinančių išteklių energijos srityje.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 ir 26 straipsnių pakeitimais.

Pakeitimas 176

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 177

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 178

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Pagal 7 straipsnio 5 dalį , 7 straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 11 dalį, 19 straipsnio 14 dalį, 25 straipsnio 6 dalį ir 28 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

6. Pagal 7 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 11 dalį, 19 straipsnio 14 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 6 dalį ir 28 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pagrindimas

Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 25 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pakeitimas 179

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 3 dalies a punkto formulė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B /E F(t)),

SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B) /E F(t)

Pagrindimas

Pakeitimas 180

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 15 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO₂, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas energijos ir transporto sektoriuje.

Pagrindimas

Turėtų būti išlaikyta dabartinė teisinė padėtis. Reikėtų atsižvelgti į išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą ne tik transporto, bet ir kituose sektoriuose.

Pakeitimas 181

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

Pagrindimas

Taip didinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų suderinamumas.

Pakeitimas 182

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos biologinės atliekos, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje.

Pakeitimas 183

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje arba perdirbimui į ne maisto medžiagas netinkamos naudoti biomasės atliekos, susidariusios iš kitokios atsinaujinančiosios pramonės gamybos. Tai apima mažmeninės bei didmeninės prekybos ir biologinių cheminių produktų, žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus šio priedo B dalyje išvardytas žaliavas.

Pagrindimas

Pakeitimas 184

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės.

Išbraukta.

Pagrindimas

Pakeitimas 185

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h) Talo alyva ir talo alyvos derva.

Išbraukta.

Pagrindimas

Talo alyva plačiai naudojama pramonės srityje. Neatlikus jokio poveikio vertinimo negalima įvertinti jos naudojimo keitimo poveikio.

Pakeitimas 186

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j) Cukranendrių išspaudos.

Išbraukta.

Pagrindimas

Pakeitimas 187

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies o punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Taip užtikrinamas suderinamumas, stiprinamas 26 straipsnio dėl medienos produktų naudojimo hierarchijos įgyvendinimas ir tolesnis vykdymas.

Pakeitimas 188

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies p punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

p) Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte.

p) Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte, išskyrus dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje užaugintus energetinius augalus.

Pagrindimas

Energetiniai augalai, užauginti dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje, turi būti neįtraukti, nes jie lemia panašų žemės naudojimo keitimą, kaip maistinių ir pašarinių augalų gamyba biodegalams.

Pakeitimas 189

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies q punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

q) Kitos lignoceliuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos r punkte, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį.

q) Trumpos rotacijos želdinių lignoceliuliozės biomasė, pagaminta prastos kokybės žemės ūkio paskirties žemėje, ir atliekos bei liekanos iš agrarinės miškininkystės dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje.

Pagrindimas

Pakeitimas 190

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies q a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

qa) Anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas transporto tikslais, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

Pagrindimas

Dabartinės taisyklės galiojimo pratęsimas. Reikia ir toliau taikyti dabartines teisės nuostatas. Iškastinio kuro anglies pakeitimas ir jos pakopinis naudojimas tinkamai ir vis svarbiau prisideda prie klimato apsaugos.

Pakeitimas 191

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo B dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Melasa, gaunama kaip cukranendrių arba cukrinių runkelių perdirbimo šalutinis produktas, jei laikytasi aukščiausių pramoninių cukraus išgavimo standartų.

Išbraukta.

Pagrindimas

Melasa yra cukranendrių gretutinis produktas, naudojamas žemės ūkio maisto pramonėje, ypač skirtas mielių gamybai. Įtraukus ją į IX priedą susidarytų žaliavų trūkumas, tačiau pagal atliekų hierarchiją melasos naudojimas ne energetikos reikmėms yra daug svarbesnis.

Pakeitimas 192

Pasiūlymas dėl direktyvos

X priedo A dalis

Kalendoriniai metai

Didžiausia dalis

2021

7,0 %

2022

6,7 %

2023

6,4 %

2024

6.1 %

2025

5,8 %

2026

5,4 %

2027

5,0 %

2028

4,6 %

2029

4,2 %

2030

3,8 %

Pakeitimas

A dalis. Iš maisto arba maistinių arba pašarinių augalų pagamintų skystųjų biodegalų didžiausias įnašas į ES atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje

Kalendoriniai metai

Didžiausia dalis

2021

7,0 %

2022

6,3 %

2023

5,6 %

2024

4,9 %

2025

4,2 %

2026

3,5 %

2027

2,8 %

2028

2,1 %

2029

1,4 %

2030

0 %

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 1.3.2017
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 1.3.2017
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Bas Eickhout 7.3.2017
Svarstymas komitete	29.6.2017
Priėmimo data	23.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 29 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Rupert Matthews, Joëlle Mélin, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Guillaume Balas, Mireille D’Ornano, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Merja Kyllönen, Gesine Meissner, Marijana Petir, Bart Staes

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32	+
ALDE	Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Nils Torvalds
ECR	Julie Girling, Rupert Matthews
GUE/NGL	Stefan Eck, Eleonora Forenza, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Estefanía Torres Martínez
S&D	Guillaume Balas, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Jo Leinen, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Evelyn Regner, Daciana Octavia Sârbu, Damiano Zoffoli
VERTS/ALE	Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Bart Staes

29	-
ALDE	Jan Huitema, Anneli Jäätteenmäki, Gesine Meissner
ECR	Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska
EFDD	Mireille D'Ornano, Piernicola Pedicini
ENF	Sylvie Goddyn, Joëlle Mélin
PPE	Pilar Ayuso, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, Christofer Fjellner, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Esther Herranz García, György Hölvényi, Peter Jahr, Peter Liese, Norbert Lins, Marijana Petir, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean

4	0
ECR	Mark Demesmaeker
PPE	José Inácio Faria
S&D	Jytte Guteland, Gilles Pargneaux

Naudojami sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (13.10.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
(COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD))

Nuomonės referentė: Marijana Petir

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės projekte dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją dalinio keitimo nuomonės referentė daugiausia dėmesio skiria Europos žemės ūkiui ir miškininkystei svarbioms temoms, taip pat temoms, kurios turi poveikį ūkininkams, žemės ūkio gamybai ir kaimo vietovėms.

Atsižvelgdama į pareigas, prisiimtas ratifikavus Paryžiaus susitarimą, ir dažnai išreiškiamą įsipareigojimą siekti Europos klimato ir energetikos politikos tikslų, nuomonės referentė mano, kad valstybės narės turėtų nustatyti bendrą tikslą, kad bendro galutinio Europos Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, būtų bent 27 proc.

Be šio nustatyto tikslo, nuomonės referentė mano, kad valstybės narės turėtų išlaikyti 7 proc. pirmosios kartos biodegalų lygį bendrame galutiniame suvartotos energijos transporto sektoriuje kiekyje ES lygmeniu iki 2030 m. Siekiant išvengti neigiamo netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikio, turėtų būti apribota ir vėliau sumažinta biodegalų, su kuriais siejama netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika, ypač tų, kurių išmetamų teršalų kiekis yra didesnis nei 160 gCO2eq/MJ, dalis.

Nuomonės referentė mano, kad apskaičiuojant bendrą galutinį suvartojamos energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį nuo 2021 m., atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės ypatumus, valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė pačioms nustatyti biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamų biomasės degalų įnašų dydį, jei jie gaminami žemės ūkio paskirties žemėje iš kultūrinių augalų, naudojamų maistui ir pašarams gaminti. Valstybės narės turėtų galėti atskirti skirtingas biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės degalų rūšis, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.

Be to, Sąjunga turi skatinti naudoti „itin efektyvius biodegalus“, kuriuos naudojant sukuriamos vertingos šalutinės žaliavos, pavyzdžiui, daug baltymų turintys pašarai. Taip pat labai svarbu, kad tokiems biodegalams nebūtų taikomi apribojimai nei Europos, nei valstybių narių lygmeniu.

Nuomonės referentė laikosi nuomonės, kad transporto sektoriaus atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinis rodiklis – ne mažiau kaip 15 proc. biodegalų visiems degalų tiekėjams – kelių ir geležinkelių transporto sektoriuje Europos lygmeniu ir pažangiųjų biodegalų naudojimo tikslai laikotarpiui iki 2030 m. turėtų būti platesnio užmojo, nei siūlo Komisija.

Atsižvelgdama į pažangiųjų biodegalų žaliavų išteklių sąrašo peržiūrą ir dalinį keitimą, nuomonės referentė mano, kad Komisija turėtų įgyvendinti galimus pakeitimus, pritarus Europos Parlamentui ir Tarybai, o ne priimdama deleguotuosius aktus, kaip nurodyta pasiūlyme.

Kalbant apie miškininkystės sektorių ir jo indėlį siekiant bendro ES tikslo, nuomonės referentė palankiai vertina biomasei taikomų tvarumo kriterijų nustatymą. Tačiau kriterijai neturėtų būti nustatomi miško valdos lygmeniu, tačiau turėtų būti vertinami atsižvelgiant į biomasės tiekimo zoną. Tokie patys principai turėtų būti taikomi importuojant biomasę. Kadangi miškininkystė nepriklauso ES kompetencijai, teisiniu požiūriu ES negali reikalauti, kad miškų savininkai pateiktų informaciją apie turimų miškų valdymą.

Be to, netikslinga ar nelogiška reikalauti tokios miškų savininkų informacijos dėl vieno konkretaus medienos (energijos) naudojimo būdo, kadangi jie nėra tvarkomi vien tik energijos gavimo tikslais, tačiau ir tiekiant vertingas žaliavas daugeliui kitų ekonomikos sričių. Tokiu pasiūlymu, koks jis yra dabar, būtų atitinkamai užkrauta nepagrįsta administracinė ir teisinė našta daugeliui miškų savininkų. Tačiau ES požiūris turėtų būti grindžiamas galiojančiais valstybių narių teisės aktais ir iniciatyvomis.

Taigi, nuomonės referentė laikosi nuomonės, kad direktyva turėtų būti įgyvendinama ir tikslų turėtų būti siekiama vykdant griežtą stebėseną, naudojant centrinę duomenų bazę, kuri apimtų nacionalines duomenų bazes, siekiant stebėti biodegalų atsekamumą Europos lygmeniu. Plataus užmojo tikslai ir didelis sistemos, skirtos stebėti, kaip šie tikslai įgyvendinami, skaidrumas yra pagrindiniai sėkmingos Europos klimato kaitos ir energetikos politikos veiksniai.

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonių, reikalingų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti ir 2015 m. Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos ir Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijai įgyvendinti, įskaitant privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio dalis. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei tvarios plėtros galimybes regionų ir vietos lygmenimis, įskaitant kaimo, atokias, atskirtas, geografiškai problemines vietoves arba retai gyvenamus regionus. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas yra nepaprastai svarbus, tačiau jis neturėtų konkuruoti su kitais aplinkos apsaugos tikslais;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3a) abipusiai nuosekliu būdu įgyvendinant įvairius su žemės ūkiu susijusius Europos Sąjungos tikslus, įskaitant klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jų, oro kokybę, biologinės įvairovės ir ekologinės sistemos paslaugų išsaugojimą, ilgalaikį maisto saugumą ir kaimo vietovių ekonomikos rėmimą, reikės integruotos plėtros, kuria būtų siekiama sukurti tvarų ir nedaug teršiantį žemės ūkio ir žemės panaudojimo sektorių. Norint įgyvendinti tokį perėjimą bus reikalingi investicijų ir paskatų pokyčiai, kurie būtų remiami Europos Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, bendra žemės ūkio politika;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a) Europos Parlamentas savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo pažangos ataskaitos^1a (P8_TA(2016)0292) paragino Komisiją užtikrinti visapusišką laikotarpiui iki 2020 m. skirtos Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos įgyvendinimą ir pateikti plataus užmojo teisės aktų sistemą, kuri bus taikoma po 2020 m., pabrėždamas, kad būtina stabili ilgalaikė reglamentavimo sistema, įskaitant Sąjungos ir nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius, atitinkančius veiksmingiausius ilgalaikių Sąjungos klimato kaitos tikslų siekimo būdus (iki 2050 m.);

^{____________________}

^1aPriimti tekstai, P8_TA(2016)0292.

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6b) biodegalai, kurie gaunami gaminant baltymus, gali būti naudojami ir vertinami kaip pirmosios kartos biodegalai; jie ne tik turi teigiamą poveikį ariamajai žemei, aplinkai ir išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui transporto sektoriuje, bet ir yra žiedinės ekonomikos dalis, nes kartu perdirbami gretutiniai produktai. Taip pat dėl šių iš žemės ūkio kultūrų gaunamų gretutinių produktų Europos Sąjunga gali tapti mažiau priklausoma nuo importo ir gali būti atlaisvinama ariamoji žemė trečiosiose šalyse;

Pagrindimas

ES kilmės biodegalai yra aukštos kokybės baltyminių augalų gamybos šalutiniai produktai. Ši gamyba itin reikalinga ES, nes Europa vis dar importuoja 70 proc. maistui naudojamų sojų, kad patenkintų didėjančią gyvulių paklausą. Rapsų sėklas ir javus perdirbanti ES biodegalų pramonė šiuo metu per metus pagamina 13 milijonų tonų itin baltymingų pašarų, kurie priešingu atveju turėtų būti importuoti. Tai konkretus teigiamos žiedinės ekonomikos pavyzdys. Mažesnis importas iš Šiaurės ir Pietų Amerikos reiškia geresnę prieigą prie pašarų ir maisto šiuose regionuose, tai duoda naudos viso pasaulio vartotojams, vadinasi, taip prisidedama prie didesnio pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6c) atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti laikoma Europos bendra gėrybe, skirta piliečiams, namų ūkiams ir bendruomenėms. Todėl tuo tikslu ir Sąjunga, ir valstybės narės turėtų parengti reglamentavimo sistemą ir konkrečių atsinaujinantiems energijos ištekliams skirtų priemonių;

Pagrindimas

Apibrėžus atsinaujinančiąją energiją kaip Europos bendrą gėrybę norima visus reguliavimo sprendimus pirmiausia nukreipti į socialinius tikslus, o ne pelno siekimą.

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6d) nors žiedinės ekonomikos principą galima taikyti visoms žemės ūkio kultūroms, iš kurių gaunami gretutiniai produktai, kuriuos galima naudoti ir vertinti kaip biodegalus, vis dėlto reikėtų priminti, kad gaminant biodegalus neturi būti pamirštas pagrindinis šių žemės ūkio kultūrų auginimo tikslas;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) nustatyti nacionaliniai 2020 m. rodikliai turėtų rodyti mažiausią valstybių narių įnašą, kuriuo jos pridės prie naujosios 2030 m. strategijos įgyvendinimo. Nacionalinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis jokiu būdu neturėtų būti mažesnė už tokį įnašą, o jei būtų, atitinkama valstybė narė turėtų imtis deramų veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio bazinio rodiklio, ir prisidėti prie [Valdymo] reglamente nurodytos finansinės priemonės;

(9) nustatyti nacionaliniai 2020 m. rodikliai ir netiesioginės tikslinės vertės turėtų sudaryti mažiausią valstybių narių įnašą, kuriuo jos pridės prie naujosios 2030 m. strategijos įgyvendinimo. Nacionalinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis energetikos sektoriuje jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti mažesnė už tokį įnašą, o jei būtų, atitinkama valstybė narė turėtų imtis deramų veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio bazinio rodiklio, ir prisidėti prie [Valdymo] reglamente nurodytos finansinės priemonės;

Pagrindimas

Udział energii ze źródeł odnawialnych w transporcie, który zostanie osiągnięty w 2020 r., należy traktować jako minimalną podstawę na okres po 2020 r., a obniżenie wspomnianych wielkości powinno być niedopuszczalne. W związku z powyższym, zgodnie z aktualnymi postanowieniami dyrektywy 2009/28/WE, należy utrzymać i w dalszym ciągu zwiększać obowiązkową wartość docelową wynoszącą 10% zużycia paliwa transportowego pochodzącego z zasobów odnawialnych. Ma to zasadnicze znaczenie, gdyż pozwala uniknąć utrudnień w procesie dekarbonizacji w transporcie i tym samym nałożenia większego ciężaru na pozostałe sektory, które nie są objęte systemem handlu uprawnieniami do emisji.

By możliwe było osiągnięcie założeń COP21, należy zwrócić uwagę na sektory źródłowe, które emitują najwięcej gazów cieplarnianych. W tym zakresie sektor transportu emituje jedną czwartą unijnych gazów cieplarnianych i w związku z tym jest drugim pod względem wielkości emitentem (23,2%), bezpośrednio po sektorze „Spalania paliwa i ulotnych emisji z paliw - bez transportu” (55,1%).

Ponadto sama Komisja w swoim raporcie na temat postępów związanych z energią odnawialną (COM(2015)293) potwierdziła pozytywny wpływ docelowego 10-procentowego poziomu wykorzystania energii odnawialnej w transporcie, stwierdzając, że „Dyrektywa w sprawie energii odnawialnej, przewidująca prawnie wiążący 20-procentowy docelowy poziom w UE, 10-procentowe wykorzystanie energii odnawialnej w transporcie oraz wiążące cele krajowe na 2020 r., stanowi integralną część unijnej polityki energetycznej. Stała się ona kluczową siłą napędową europejskich inwestycji globalnych w technologie odnawialne.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a) valstybės narės turi pašalinti visas kliūtis ir baudas pasigamintos energijos vartotojams ir smulkiesiems gamintojams. Turi būti sukurta viešosios paramos schema, skirta nedidelio masto projektams (privatiems asmenims, savininkų bendruomenėms, ūkių bendrijoms, gyvenvietėms, mažoms arba vidutinėms žemės ūkio valdoms ar įmonėms arba viešosioms administravimo ir socialinėms institucijoms). Pirmenybė turėtų būti teikiama paramai šiuose sektoriuose;

Pagrindimas

Šis paaiškinimas būtinas atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės sudaro įvairiausių kliūčių pasigamintos energijos vartojimui, o tai prieštarauja atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo skatinimui.

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms, regioninėms arba vietos valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinama įgyvendinti daugiau ekonomiškai efektyvių atsinaujinančių išteklių energijos projektų, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a) kadangi energijos nepriteklių patiria maždaug 11 proc. Sąjungos gyventojų, atsinaujinančių išteklių energijos politika turėtų būtų vykdoma taip, kad būtų veiksmingai stiprinami bendri Sąjungos kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu veiksmai;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) ištęstos administracinės procedūros – viena iš pagrindinių administracinių kliūčių, be to, jos brangiai kainuoja. Leidimų išdavimo supaprastinimas, t. y. susiejimas su aiškiu terminu, iki kurio atitinkamos valdžios institucijos turi priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, turėtų skatinti procedūras atlikti našiau, todėl sumažėtų administracinė sąnaudos;

(37) ilgai trunkančios administracinės procedūros – viena iš pagrindinių administracinių kliūčių, be to, jos brangiai kainuoja. Leidimų išdavimo supaprastinimas, susietas su aiškiu terminu, iki kurio palengvinamas atitinkamų valdžios institucijų sprendimo dėl projekto įgyvendinimo priėmimas, turėtų skatinti procedūras atlikti našiau, taip mažinant administracines sąnaudas;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

50 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50a) skatinant atsinaujinančių išteklių energijos rinkos vystymąsi būtina atsižvelgti į neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams; todėl paramos programomis turėtų būti kuo labiau sumažinama rinkos pusiausvyros sutrikimų ir konkurencijos iškreipimo rizika;

Pagrindimas

Biomasė ir visų pirma miško biomasė yra vertinga medienos pramonės žaliava, skatinanti ES kaimo regionų ekonomiką. Todėl padidėjusi miško biomasės paklausa neturėtų lemti rinkos pusiausvyros sutrikimų minėtame sektoriuje.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51) ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas ir brangesnis tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių, būtent biomasės. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje. Todėl būtina pritaikyti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų strategiją, kad tų regionų energijos sistema būtų autonomiškesnė, stiprinti tiekimo saugumą ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos požiūriu ir viešosios paramos poreikį. Kita vertus, atokiausi regionai turėtų galėti visiškai naudotis savo ištekliais laikydamiesi griežtų tvarumo kriterijų ir atsižvelgdami į vietovės ypatumus, kad būtų galima didinti atsinaujinančių išteklių energijos kiekius ir stiprinti jų energetinę nepriklausomybę;

Pagrindimas

Iškastinio kuro tiekimas į atokiausius regionus (kai kuriuose regionuose 80 proc. ar daugiau) sudaro papildomų išlaidų, o tai neigiamai veikia tų regionų ekonomiką ir gyventojų perkamąją galią. Be to, šiems regionams iš dalies priklauso dideli biomasės ištekliai, kuriuos jie turėtų galėti naudoti.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad persvarstyta direktyva būtų skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių degalus, kurie ypač naudingi ne tik siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir dėl oro kokybės.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63a) turėtų būti skatinami biodegalams skirtų kultūrų auginimo moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, siekiant padidinti ir geriau suprasti šių kultūrų naudą biologinei įvairovei, baltymų tiekimui ir išmetamųjų teršalų mažinimui. Taip pat turėtų būti skatinami žemės ūkio technologijų ir metodų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, siekiant padidinti pelningumą, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria ūkininkai, ir į tai, kad įrodyta, jog didėjant derlingumui mažėja išmetalų kiekis;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

Pagrindimas

Dėl paramos atliekiniam iškastiniam kurui iškastinis kuras tampa konkurencingesnis, o tai prieštarauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui ir skatinimui naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant žemės ūkio ir miškų biomasę. Iš esmės būtų nenuoseklu į šią direktyvą įtraukti iškastinį kurą. Visų pirma dėl to, kad nėra skaičiavimų, susijusių su jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliais, reikalavimais ar tvarumu.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(66) jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir ne tokia brandi, todėl ją būtina labiau remti. Pažangiesiems biodegalams tinkamos žaliavos atitinka atliekų hierarchijos principą ir smarkiai neiškreipia produktų, atliekų ir liekanų rinkos. Kad šis priedas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologinius laimėjimus ir būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, po direktyvos priėmimo turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę į priedą įrašyti naujas žaliavas;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

68 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(68) siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ir žemės ūkio ištekliai būtų tvariai naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemos, ir išnagrinėti galimybę remti tvarią miškininkystę, susijusią su vietinių energijos išteklių, pvz., durpių gamyba, siekiant, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau;

Pagrindimas

Kad būtų pasiektas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, reikia metodo, kuriuo būtų siekiama sukurti miškininkystės ir vietoje prieinamų energijos išteklių, pvz., durpių, sąveiką.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

69 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(69) biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai ir turėtų būti imamasi veiksmų, užtikrinančių, kad žaliavų naudojimas iš tikrųjų būtų nekenksmingas aplinkai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami laikantis šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos tikslo ir kuriems taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

71 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(71) didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų skatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio ar miško žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio ar miško žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Tvari žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba grindžiama išteklių perdirbimu vietoje ir regionuose. Todėl kartu turėtų būti stiprinamos vietos ir regionų pridėtinės vertės grandinės. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, skirtus tokioms labai didelės biologinės įvairovės pievoms apibrėžti;

Pagrindimas

Tvari žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba galima tik jei ji grindžiama vietos arba regionų pridėtinės vertės grandinėmis.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

73 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(73) žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;

(73) auginant žemės ūkio žaliavas, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti sausinami nenusausinti durpynai ar šlapynės, nes auginant žaliavas durpynuose ar šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama;

Pagrindimas

Nenusausintų pelkių naudojimas biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai negali būti uždraustas, tačiau dirvožemio būklės keitimo, pvz., nenusausintų pelkių ir šlapynių sausinimo, galimybė turėtų būti atmesta kaip netvari.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

74 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(74) pagal bendrą žemės ūkio politiką Sąjungos ūkininkai turi laikytis visapusiškų aplinkos apsaugos reikalavimų, kad gautų tiesioginę paramą. Tų reikalavimų laikymąsi veiksmingiausia tikrinti įgyvendinant žemės ūkio politiką. Tokių reikalavimų įtraukti į tvarumo schemą nedera, nes bioenergijos tvarumo kriterijais turėtų būti nustatomos objektyvios ir visuotinai taikomos taisyklės. Be to, jei reikalavimų laikymasis būtų tikrinamas pagal šią direktyvą, būtų, veikiausiai, užkraunama nereikalinga administracinė našta;

Išbraukta.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(75) kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, siekiant toliau mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyvomis. Nedarant žalos didelės aplinkosauginės vertės pirminiams ištekliams, atokiausi regionai turėtų galėti naudotis savo ištekliais siekdami padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir savo energetinę nepriklausomybę;

Pagrindimas

Šia direktyva neturėtų būti draudžiama naudoti biomasės atokiausiuose regionuose, pavyzdžiui, neliestuose miškuose, nes tai yra vienas pagrindinių išteklių šiose teritorijose. Šių išteklių naudojimas jau kontroliuojamas griežtais tvarumo kriterijais, kuriais užtikrinamas tokios veiklos aplinkosauginis vientisumas.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76) siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB²⁴, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;

(76) siekiant, kad miškas, kurio atželdinimas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies sankaupos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Visais atvejais turėtų būti vengiama žemės ūkio paskirties žemę apželdinti mišku ir vienarūšiais miškais, taip pat svetimomis rūšimis ir rūšimis, kurias galima laikyti invazinėmis. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų laikytis rizika pagrįsto požiūrio. Šiomis aplinkybėmis būtų tinkama, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB²⁴, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika pagrįsto požiūrio, gaires;

_________________

²⁴ 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL L 165, 1989 6 15, p. 14).

Pagrindimas

Šį paaiškinimą būtina įtraukti tam, kad, viena vertus, būtų išsaugota maisto produktų gamybai skirta žemės ūkio paskirties žemė, ir, kita vertus, todėl, kad sparčiai plintant svetimoms rūšims, dėl kurių prarandama žemės ūkio paskirties žemė arba daugėja vienarūšių miškų, neįmanoma įgyvendinti pirmoje šios konstatuojamosios dalies dalyje nurodytų tikslų.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl direktyvos

78 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(78) elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;

(78) elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl viešoji parama įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, jei ji reikalinga, turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. Konkrečiai, parama atsinaujinančių išteklių energijos iš biomasės gamybai atokiausiuose regionuose, labai priklausomuose nuo importuojamos energijos, turėtų būti didinama, jei bus laikomasi griežtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos tvarumo kriterijų, nustatytų atsižvelgiant į šių regionų ypatumus;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl direktyvos

78 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(78a) nepaisant bendrosios taisyklės, kad elektros energija iš biomasės kuro įrenginių, kurių talpa ne mažesnė kaip 20 MW, skaičiuojama ir remiama tik jei ji pagaminta didelio naudingumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiais, būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurios turi įtakos tokios technologijos įgyvendinimo galimybėms. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba ne visada yra ekonomiškiausias variantas kaimo ir atokiose vietovėse, kurios labai priklauso nuo žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės arba kuriose dėl klimato sąlygų yra maža šildymo paklausa. Reikalavimas taikyti didelio efektyvumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą turėtų priklausyti nuo specifinės šių vietovių sąnaudų ir naudos analizės;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl direktyvos

84 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(84) siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;

(84) siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes, ir kad tiekimo teritorija yra tvaraus transportavimo atstumo spindulio ribose. Jei spindulys apima visą šalį, veiklos vykdytojui reikia įrodyti tik kilmės šalį;

Pagrindimas

Siekiant išvengti administracinės naštos, ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama vietoj faktinio transportavimo maršruto (transportavimo atstumo kilometrais) stebėsenos kaip įrodymą naudoti tiekimo teritoriją. Iš VI priede pateiktų numatytųjų verčių matyti, kad biomasei nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ribinė vertė priklauso nuo transportavimo atstumo ir pasiekiama po 2 500 km. Vietinių skiedrų transportavimo atstumas paprastai yra keletas šimtų kilometrų. Todėl įrenginys, kuriame naudojama vietinė biomasė, pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijų negali gauti netvarios biomasės.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl direktyvos

85 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(85) būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

(85) būtina nustatyti aiškias moksliškai objektyvias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažintą kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

Pagrindimas

Anksčiau Komisija atlikdama skaičiavimus naudojo neteisingas vertes. Svarbu, kad visos taisyklės būtų moksliškai objektyvios.

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent vėjo, saulės (šilumos ir fotovoltinė) energija, geoterminė energija, aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos, biologinės dujos ir biometanas;

Pagrindimas

Apibrėžiant atsinaujinančiąją energiją reikia atskirai paminėti biometaną, nes jam nevisiškai tinka biodujų apibrėžtis.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis transporto kuras;

g) biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

Pagrindimas

Biodegalų apibrėžtis turėtų apimti tiek skystuosius, tiek dujinius biodegalus.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos q punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

q) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

q) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

Pagrindimas

Ši direktyva turėtų skatinti naudoti labai derlingus žolinius energetinius augalus (būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, skatinama biometano gavyba).

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos aa punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas arba drauge veikiančių vartotojų grupė, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas, ūkį arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantys iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą energiją, kurią jie taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

Pagrindimas

Į šią apibrėžti turi būti įtrauktos atsinaujinančių išteklių dujos.

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos bb punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos dd punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos dd a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

dd a) itin tvarūs biodegalai iš žemės ūkio kultūrų – biodegalai, kurie:

– yra pagaminti iš javų, kitų krakmolingų, cukringų ir aliejinių augalų, ankštinių augalų ir

– padeda bent 65 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru, pagal 28 straipsnio 1 dalyje nustatytus metodus ir

– juos naudojant sukuriami didelės vertės baltymai, kiti gyvūnų pašarai bei šalutiniai celiuliozės produktai, taip pat

– yra pagaminti iš žaliavų, gautų laikantis reikalavimų ir standartų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013^1a 93 straipsnyje, daro nedidelį poveikį maisto ir vandens prieinamumui bei biologinei įvairovei, padeda išlaikyti ekosistemų pusiausvyrą ir gerą dirvožemio kokybę, arba yra lygiaverčiai importo iš trečiųjų šalių atveju;

___________________

^1a 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

Pagrindimas

Biodegalams iš žemės ūkio kultūrų, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atitinka kriterijus, nustatytus 26 straipsnio 7 punkte, ir biodegalams iš žaliavų, pagamintiems pagal griežtas bendros žemės ūkio politikos kompleksinės paramos teikimo taisykles, kuriuos naudojant sukuriami vertingi šalutiniai produktai, neturėtų būti taikoma aukščiausia riba pagal 3 straipsnį ir 7 straipsnį.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos jj punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

jj) kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;

jj) kirtimo leidimas – oficiali teisė imti miško biomasę, grindžiama valstybių narių teisės aktais;

Pagrindimas

Nacionalinės aplinkybės lemia, kaip suteikiama teisė kirsti. Kai kuriose valstybėse narėse veiklos vykdytojams ne išduodamas oficialus dokumentas, o suteikiamas leidimas kirsti kitomis priemonėmis. Šia prasme sąvoka „oficialus dokumentas“ yra nevienareikšmė, todėl reikėtų paaiškinti, kad kirtimui visada turėtų būti taikomos teisinės sąlygos. Teisiniame tekste turėtų būti atsižvelgiama į šią praktikos įvairovę.

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos nn punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

nn) biologinės atliekos – biologinės atliekos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB^1a 3 straipsnio 4 punkte;

^{____________________}

^1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti ES teisės aktų nuoseklumą, būtina pateikti nuorodą į atitinkamas apibrėžtis kitose susijusiose ES teisės aktų dalyse.

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos qq a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

qq a) biometanas – atsinaujinančių išteklių dujos, kurių fizinės savybės yra tokios pačios, kaip gamtinių dujų, ir kurios gaunamos modifikuojant biodujas, gautas anaerobinio skaidymo būdu, arba energiją verčiant į dujas modifikavimo būdu;

Pagrindimas

Apibrėžiant atsinaujinančiąją energiją reikia atskirai paminėti biometaną, nes jam nevisiškai tinka biodujų apibrėžtis.

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos qq b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

qq b) šalutinis produktas apibrėžiamas taip, kaip apibrėžta Direktyvos ... /2017, keičiančios Direktyvą 2008/98/EB, 5 straipsnio 1 dalyje;

Pagrindimas

Siekiant didesnio teisinės sistemos suderinimo ir supaprastinimo, taigi ir teisinio tikrumo, turi būti užtikrinama Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų darna. Taigi, siekiant toliau stiprinti nuoseklų Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų aiškinimą ir taikymą, Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje turėtų būti pateiktos nuorodos į šalutinio produkto apibrėžtį, nustatytą Atliekų pagrindų direktyvoje.

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 pastraipos qq c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

qq c) atliekų hierarchija apibrėžiama taip, kaip apibrėžta Direktyvos ... /2017, keičiančios Direktyvą 2008/98/EB, 4 straipsnio 1 dalyje;

Pagrindimas

Siekiant didesnio teisinės sistemos suderinimo ir supaprastinimo, taigi ir teisinio tikrumo, turi būti užtikrinama Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų darna. Taigi, siekiant toliau stiprinti nuoseklų Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų aiškinimą ir taikymą, Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje turėtų būti pateiktos nuorodos į atliekų hierarchijos apibrėžtį, nustatytą Atliekų pagrindų direktyvoje.

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad:

a) bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %;

b) biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas ne didesnis kaip 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta riba apskaičiuojant Sąjungos bendrą galutinį energijos suvartojimo kiekį transporto sektoriuje 2030 m.; taip pat

c) valstybės narės taip pat drauge užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama transporto sektoriuje, visoje ES sudarytų bent 12 proc. galutinio energijos suvartojimo kiekio transporto sektoriuje 2030 m..

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, turi būti ne mažesnė, nei nurodyta I priedo A dalies lentelės trečioje skiltyje. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų šio pagrindinio rodiklio laikymąsi.

3. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, turi būti ne mažesnė nei nurodyta I priedo A dalies lentelės trečioje skiltyje. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų šio pagrindinio rodiklio laikymąsi, be kita ko:

a) skatina naudoti biodegalus, kurie būtų gaunami perdirbant vertingą baltymų koncentratą, kitus pašarus arba šalutinius celiuliozės produktus ir kuriais būtų prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo tikslų bei skatinama pereiti prie bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos Sąjungoje, taip pat

b) laipsniškai nutraukia augalinių aliejų, kurie skatina žemės naudojimo paskirties keitimą, miškų naikinimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą trečiosiose šalyse, naudojimą biodegaluose ir skystuosiuose bioproduktuose.

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą ir paklausą, taip pat galimus tinklo suvaržymus. Valstybės narės atsižvelgia į iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatumus, taip pat į mažas pajamas gaunančių namų ūkių padėtį. Rengdamos paramos schemas, valstybės narės gali atsižvelgti į specifines skirtingų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos technologijų savybes.

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką atsižvelgiant į iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatumus, taip pat į mažas pajamas gaunančių namų ūkių padėtį. Tokiu būdu užtikrinama, kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus ir kuo labiau padidintų rinkos pajamas. Atsinaujinančių išteklių kogeneracijos įrenginiams skirtose paramos schemose turi būti atsižvelgta ir į šilumos poreikį.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Valstybės narės gali taikyti ribotos trukmės paramos schemas, kurios sudarytų su 3 dalies nuostatomis susijusias išimtis mažiems įrenginiams ir tais atvejais, kai yra užregistruota nepakankama konkurencija. Parama pagal 2 dalį gali būti ribojama įrenginiams, kurie viršija Elektros rinkos reglamento 11 straipsnyje nustatytas ribas.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į poveikį investicijoms ir į tai, kokį poveikį investicijoms galėtų turėti galimi paramos schemų pakeitimai. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami ilgalaikiai planai, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai dėl paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Kas trejus metus Komisija teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl su paramos schemomis susijusių taisyklių veikimo, ypač pabrėždama smulkiųjų veiklos vykdytojų galimybes patekti į rinką, investicijų skatinimo lygį ir ilgalaikio aukšto įgyvendinimo lygio rėmimą. Pirmoji iš šių ataskaitų turi būti pateikta 2021 m., išsamiai joje atspindint valstybės pagalbos gaires po 2020 m.

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

Išbraukta.

Paramos schemų, taikomų iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, atvėrimas

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, biodegalų ir skystųjų bioproduktų, išskyrus itin tvarius biodegalus iš žemės ūkio kultūrų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8 %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, itin tvarių biodegalų iš žemės ūkio kultūrų įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio, pridėtas prie 4 pastraipoje nustatyto kiekio.

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Siekdamos skatinti bendrą galutinį energijos iš atsinaujinančių išteklių vartojimą transporto sektoriuje, valstybės narės gali taikyti nacionalines paramos schemas, remdamos tausių biodegalų, biomasės kuro, nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų naudojimą, neatsižvelgdamos į tai, ar jie pagaminti iš IX priede išvardytų žaliavų, ar iš kitų žaliavų, jei tai nėra maistiniai arba pašariniai augalai.

Pagrindimas

2016 m. liepos mėn. Europos Komisija pasiūlė privalomus nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus sektoriui, kuriam netaikoma ATLPS. Siekiant tokių plataus užmojo tikslų tam tikrose valstybėse narėse gali tekti įvesti labai griežtus įpareigojimus naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ar kitas priemones, kad būtų skatinamas tausių biodegalų naudojimas ir būtų pasiekti jų teršalų mažinimo tikslai, kuriems netaikoma ATLPS. Biodegalų vien tik iš IX priede išvardytų žaliavų šiam poreikiui patenkinti nepakaks.

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.

Pagrindimas

Išteklių naudojimas laikantis pakopų principo taip pat turi būti užtikrintas Europos teisės aktais dėl atsinaujinančių išteklių energijos.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

Pagrindimas

Kompetencija iš dalies keisti IX priedą turėtų priklausyti EP ir Tarybai, o ne Europos Komisijai. Be to, taisyklių keitimas ir trukdymas sudaryti vienodas sąlygas galėtų būti netinkamas ženklas investuotojams. Turėtų būti pasimokyta iš patirties, susijusios su esamais teisės aktais, kuriais siekiama ES 2020 m atsinaujinančių išteklių naudojimo transporto sektoriuje tikslų.

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 5 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Transporto degalų, kurie gaminami iš žaliavų, skatinančių netvarų poveikį aplinkai, pvz., miškų naikinimą trečiosiose šalyse, ir jų produktų įnašas į atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje turi būti mažinamas tol, kol bus įgyvendintos atitinkamos veiksmingos prevencijos priemonės. Įgyvendinus šias priemones trečiosiose šalyse, jos turi būti įvertintos Komisijos ataskaitoje.

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą, kartu atlikdamos mažos ekologinės rizikos naudojimui tinkamų teritorijų erdvinę analizę ir įvertindamos galimybę atliekinę šilumą bei vėsumą naudoti šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, ir palengvina procesą, kad pareiškėjas gautų teisiškai privalomą sprendimą. Pareiškėjams turi būti sudaryta galimybė pateikti visus susijusius dokumentus skaitmenine forma.

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybė narė, bendradarbiaudama su bendru administraciniu punktu ryšiams, perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, parengia vieną internetinę informacijos platformą su visa susijusia informacija apie procedūras atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus, vykdytojams. Jei valstybė narė nusprendžia turėti daugiau nei vieną bendrą administracinį punktą ryšiams, informacijos platforma turi nukreipti pareiškėją į su pareiškėjo paraiška susijusį administracinį punktą ryšiams.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytais atvejais.

4. 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytais atvejais. Valstybės narės siekia sumažinti leidimų išdavimo proceso trukmę, kad ji nesiektų šioje dalyje nustatyto apribojimo, visų pirma mažiems įrenginiams.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Techninį pertvarkymą leidžiama atlikti pranešus bendrajam administraciniam punktui ryšiams, įsteigtam pagal 16 straipsnį, jei užtikrinama Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl poveikio aplinkai vertinimo ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB reikalavimų atitiktis ir jei nenumatoma didelio neigiamo poveikio aplinkai arba visuomenei. Bendrasis administracinis punktas ryšiams priima sprendimą per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos.

Pagrindimas

Tai padėtų užtikrinti, kad esamų įrenginių techninis pertvarkymas vis dar atitinka aplinkosaugos teisės aktus ir yra tikrinamas.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

gali būti nurodoma, kiek sumažintas išmetamas ŠESD kiekis

Pagrindimas

Tam tikri gamintojai išmetamą ŠESD kiekį sumažina daugiau nei reikalaujama – biometano kokybę reikia nurodyti vartotojams.

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. 3 Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu , pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.

3. Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse ir naudojant atliekinę šilumą ar vėsumą.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name gyvenantiems arba toje pačioje ūkio, komercinių arba bendrų paslaugų vietoje arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.

Pagrindimas

Ūkininkai yra svarbūs savo pasigamintos energijos vartotojai.

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – vietoje įsisteigusi MVĮ arba vietos lygmens pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami ir daugiausia paisydami vietos interesų gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent keturis iš šių kriterijų:

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio -1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-1. Valstybės narės bendrai užtikrina, kad visose transporto rūšyse naudojamos atsinaujinančiosios energijos dalis palaipsniui didėtų nuo bent 12 proc. 2030 m., ir ji būtų išreikšta galutinės visos šalyje suvartojamos energijos dalimi ir apskaičiuojama pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką. Nacionaliniu mastu valstybės narės gali nusistatyti platesnio užmojo tikslus. Siekdamos šių tikslų jos ir toliau gali rinktis iš įvairių energijos šaltinių, įskaitant tvarius biodegalus.

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės nustato degalų įmaišymo į visus transporto degalus įpareigojimą degalų tiekėjams, kurie per kalendorinius metus tiekia vartoti arba naudoti rinkoje degalus iš atsinaujinančių išteklių energijos, gautos iš biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų, nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos.

Valstybės narės gali nustatyti įmaišymo įpareigojimą iš augalų pagamintiems biodegalams. Pastariesiems valstybės narės gali taikyti paskatas, kad būtų skatinamas jų naudojimas, pvz., nustatyti konkrečią įmaišymo prievolę neviršijant 7 straipsnyje nustatytos ribos.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų, nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių, itin tvarių biodegalų iš žemės ūkio kultūrų ir atsinaujinančių išteklių elektros energijos, dalis turi būti bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama bent iki 8,3 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 4,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) į vardiklį, t. y. transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, atliekinis iškastinis kuras ir elektros energija;

Pagrindimas

Nustatant vardiklį turėtų būti atsižvelgiama į visą transporto sektorių kaip skaitiklį.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, patiektų visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.

Pagrindimas

Apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį netikslinga įtraukti bet kokios rūšies iškastinio kuro, pagaminto nenaudojant jokios atsinaujinančių išteklių energijos. Jei tai būtų daroma, iškastinis kuras taptų konkurencingesnis ir tai prieštarautų pagrindiniam klimato ir energetikos tikslui sumažinti iškastinio kuro energijos išteklių naudojimą.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas prilygsta 4 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės, o aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir 1,3 sandaugai. IX priedo B dalyje išvardytos žaliavos turi būti naudojamos laikantis atliekų hierarchijos principo, kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje;

Pagrindimas

Biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas turėtų būti platesnio užmojo ir jam turėtų būti nustatyta 4 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės riba. Taip pat turėtų būti skatinamas biodegalų ir biodujų įnašas aviacijos ir laivybos sektoriuje.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Nustatydamos savo nacionalines sistemas, valstybės narės atsižvelgia į žaliavų, technologijų ir produktų, apie kuriuos pagal Valdymo reglamentą informuojama jų kas dvejus metus teikiamose pažangos ataskaitose, prieinamumą.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2b. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja tiekėjų iki 2030 m. gruodžio 31 d. daugiausia 20 % sumažinti tiekiamų degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, palyginti su Tarybos direktyvoje (ES) 2015/652/EB^1a nurodytu kuro standartiniu baziniu lygiu.

^{____________________}

Pagrindimas

Plataus užmojo tikslas iki 2030 m. iki 20 % sumažinti degalų taršos ŠESD intensyvumą yra pateisinamas atsižvelgiant į daug mažesnį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojant jau pripažintus biodegalus iš žemės ūkio kultūrų ir didesnę pažangiųjų biodegalų ir alternatyviosios atsinaujinančių išteklių energijos skverbimąsi į rinką transporto sektoriuje. Degalų tiekėjams nustatytas įpareigojimas mažinti išmetamą ŠESD kiekį pasirodė esantis veiksminga priemonė siekiant didesnio veiksmingumo klimato požiūriu.

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais galima apskaičiuoti naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėse narėse, kuriose elektros energija tiekiama. Jeigu įmanoma įrodyti elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo papildomumą, visiškai iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra gali būti apskaitoma kaip tokia. Komisija pateikia gaires išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo papildomumo įrodymo procedūrai parengti. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

jei elektros energija tiesiogiai naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galima apskaičiuoti naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, ir reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai. Valstybės narės taip pat nustato taisomąsias priemones, kurios taikomos reikalavimų nesilaikantiems ekonominės veiklos vykdytojams.

Pagrindimas

Kai įsigalios direktyva, turėtų veikti nacionalinės duomenų bazės, kuriomis naudojantis galima atsekti transporto degalus.

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdama užtikrinti, kad nacionalinės duomenų bazės būtų susietos tarpusavyje, Komisija iki 2021 m. gruodžio 31 d. sukuria specialią bendrą Sąjungos lygmens kryžminės patikros atsekamumo duomenų bazės sistemą.

Pagrindimas

Norint užtikrinti, kad nacionalinės schemos būtų tarpusavyje susijusios, ir siekiant užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui ir jo išvengti, nepaprastai svarbu sukurti specialią bendrą Europos kryžminės patikros atsekamumo duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų parengta naudoti iki 2012 m. pabaigos.

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą, Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai skatinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reikalavimai yra tinkami. Vertindama ji taip pat analizuoja, ar šio straipsnio nuostatos veiksmingai padeda išvengti dvigubos atsinaujinančių išteklių energijos apskaitos. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, skystųjų bioproduktų biomasės kuro naudojimą.

c) galimybė gauti finansinę paramą, mokesčių lengvatų ar taikyti kitas politikos priemones už biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimą.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių kuro talpa, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, taip pat kuro talpa, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 2.0 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2–6 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai ir 7 dalyje nustatyti sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai taikomi nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

26 straipsnis netaikomas atokiausiems regionams, nukrypstant nuo ankstesnių pastraipų nuostatų ir atsižvelgiant į tų teritorijų ypatumus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Per 6 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama nustatyti atokiausiems regionams taikytinus tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus. Jie nustatomi atsižvelgiant į vietos ypatumus. Konkrečiai šiems regionams turėtų būti leidžiama išnaudoti visą savo išteklių potencialą laikantis griežtų tvarumo kriterijų ir siekiant padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą bei energetinį savarankiškumą.

Pagrindimas

Atokiausius regionus aprūpinant iškastiniais energijos ištekliais (tam tikruose regionuose jie sudaro 80 proc. ar net didesnę visos energijos dalį), susidaro papildomos išlaidos, darančios žalą vietos ekonomikai ir gyventojų perkamajai galiai. Be to, dalis šių regionų turi didelius biomasės išteklius ir turėtų gebėti juos panaudoti.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punkto 1 pastraipos ii a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii a) kaip didelės arba išskirtinės išsaugojimo svarbos teritorija pagal savanoriškas tarptautines ar nacionalines sertifikavimo programas, įskaitant išskirtinės visuotinės vertės žmonijai teritorijas;

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės pievos:

c) labai didelės biologinės įvairovės pievos, įskaitant miškingas pievas ir ganyklas:

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus augimą ir pasaulinę maisto paklausą, reikia išlaikyti gerą žemės ūkio paskirties dirvožemių būklę, kad būtų užtikrintas maisto tiekimas visose valstybėse narėse. Be to, pasiūlyme daroma prielaida, kad energetikos tikslais naudoti visą durpynuose auginamą masę yra netvaru. Jau yra ar randasi durpynų, kurie naudojami žemės ūkio tikslais, naudojimo būdų, duodančių naudos klimatui ir kitokios naudos aplinkai, pvz., biologinei įvairovei ir vandens apsaugai.

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas,

i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę teisės aktais nustatytą nacionalinę ar regioninę medyno kirtimo teisę,

Pagrindimas

Skirtingose šalyse esama skirtingų būdų ir procedūrų, kuriais užtikrinamas medyno kirtimo teisėtumas.

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies a punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos,

Pagrindimas

Pakeitimu suteikiama aiškumo, reikalingo įgyvendinimui, ir tekstas suderinamas su 26 straipsnio 2 dalies b punktu ir 76 konstatuojamąja dalimi.

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies a punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei būtų minimalus ir

iv) medyno kirtimas būtų vykdomas siekiant išlaikyti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę ir

Pagrindimas

„Minimalus poveikis“ yra neaiški sąvoka, jį sunku įrodyti ir stebėti praktiškai. Todėl teisiniame tekste šio termino turėtų būti vengiama.

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies a punkto v papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

v) medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;

v) medyno kirtimas išlaikytų ar padidintų ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu;

Pagrindimas

Gamybos pajėgumas yra statinė koncepcija, o produktyvumas apima idėją, kad pajėgumas nėra linijinis ir nulemtas iš anksto ir kad tinkamai valdant galima kirsti ir tuo pačiu metu auginti daugiau. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad miškai atlieka daug funkcijų ir apima socialines bei ekonomines paslaugas tam tikruose geografiniuose regionuose, tvarus kirtimas geriausiai būtų užtikrintas regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Ši nuostata turėtų būti taikoma visiems šalies ar regioniniams miškams.

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies b punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei pateikiama papildoma informacija apie teisėtumą ir miškotvarkos būdus baziniu tiekimo lygiu, siekiant užtikrinti, kad:

Pagrindimas

Skirtingose šalyse esama skirtingų būdų ir procedūrų, kuriais užtikrinamas medyno kirtimo teisėtumas. Medyno kirtimą paprastai sudaro įvairios procedūros, kurios kartu sudaro medyno kirtimo leidimo procedūrą.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,

i) medynas būtų kertamas pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę nacionalinės ar regioninės teisės aktais nustatytą medyno kirtimo teisę,

Pagrindimas

Skirtingose šalyse esama skirtingų būdų ir procedūrų, kuriais užtikrinamas medyno kirtimo teisėtumas.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies b punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant durpynus ir šlapžemes, yra saugomos,

iii) biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, taip pat pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę bei Europos, nacionalinių ir regiono valdžios institucijų paskirtos vietos, yra saugomos;

Pagrindimas

Pakeitimu suteikiama aiškumo, reikalingo įgyvendinimui, ir tekstas suderinamas su 26 straipsnio 2 dalies b punktu ir 76 konstatuojamąja dalimi.

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies b punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei minimalus,

iv) medyno kirtimas vykdomas atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą; ir

Pagrindimas

„Minimalus poveikis“ yra neaiški sąvoka, jį sunku įrodyti praktiškai. Praktiškiau būtų reikalauti, kad veiklos vykdytojas įrodytų, jog jo miškotvarkos būdai apima siekį kertant medyną išsaugoti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę.

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 5 dalies b punkto v papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

v) medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.

v) medyno kirtimas išlaikytų ar padidintų ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu;

Pagrindimas

Gamybos pajėgumas yra statinė koncepcija, o produktyvumas apima idėją, kad pajėgumas nėra linijinis ir nulemtas iš anksto ir kad tinkamai valdant galima kirsti ir tuo pačiu metu auginti daugiau. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad miškai atlieka daug funkcijų ir apima socialines bei ekonomines paslaugas tam tikruose geografiniuose regionuose, tvarus kirtimas geriausiai būtų užtikrintas regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Neturėtų būti skirtumų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių.

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei pateikiama papildomos informacijos pagal atitinkamus inventoriaus duomenis ilgalaikėms anglies sankaupoms tiekimo bazės lygmeniu parodyti;

Pagrindimas

Siekiant gauti patikimų duomenų apie augimą ir (arba) pelningumą būtina vertinti ir matuoti anglies sankaupas ilgalaikiais intervalais. Duomenis reikėtų kaupti iš atitinkamų registrų iš vietų, kurios yra pakankamai didelės, kad jų duomenys būtų patikimi. Šis pakeitimas atitinka 2 straipsnio loginę mintį, pakeičiant „miško valdos lygmenį“ į „tiekimo bazę“.

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi turimais duomenimis ir bendradarbiaudama su nuolatiniu miškininkystės komitetu, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą laikotarpiui po 2030 m.

Pagrindimas

2023 m. vykdyti peržiūrą yra per anksti, o galimi pakeitimai 2030 m. laikotarpiui sukelia nereikalingo netikrumo ir administracinės naštos bei išlaidų. Geriau suderinti peržiūrą ir galimą pasiūlymą dėl pakeitimų laikotarpiui po 2030 m. su visos direktyvos grafiku bendradarbiaujant su nuolatiniu miškininkystės komitetu.

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) bent 70 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;

c) bent 60 proc. – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biodujų ir dujinio biomasės kuro, pagaminto įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.

Pagrindimas

Tai gali lemti šališką ir nepagrįstą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ribinių verčių padidinimą nuo 2021 m. biokurui ir skystiesiems bioproduktams, o nuo 2026 m. – kietajam biomasės kurui.

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) bent 80 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš kietosios biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgdama į technologinę pažangą Komisija įvertina, ar reikėtų nustatyti 85 % žemiausią ribą įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.. Prireikus Komisija pasiūlo pakeisti šią dalį priimdama deleguotąjį aktą.

Pagrindimas

Biodujų, pvz. biometano gamyba biodujų įmonėse naudinga ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, bet ir žiedinės ekonomikos bei tvaraus ūkininkavimo požiūriu. Biodujų gamyboje galima tinkamai panaudoti mėšlą ir veiksmingiau valdomos nuotekos. Tai veiksmingų organinių trąšų gamybos metodas. Nustačius per aukštą ribą galėtų būti sustabdyta šios technologijos, kuri visokeriopai naudinga ekonomikai, aplinkai ir klimatui, plėtra.

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9. Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio straipsnio.

9. Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biomasės kurą, biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio straipsnio.

Pagrindimas

Komisijos pasiūlyme biomasės kuras buvo specialiai išskirtas ir buvo įvestos specialios šiai žaliavai reguliuoti skirtos nuostatos. Šiame pakeitime pasiūlytas papildymas yra svarbus aiškumo užtikrinimui.

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

Šie papildomi kriterijai turi būti pagrįsti, atsižvelgiant į vidaus rinkos veikimą.

Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai pagal analogiją taikomi ES pagamintiems arba iš trečiųjų šalių importuotiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.

Pagrindimas

Vadovaujantis SESV 194 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama prireikus kaip ir biomasės kurui taikyti papildomus tvarumo reikalavimus, kad būtų sumažintas arba panaikintas neigiamas poveikis dėl biokuro ir skystųjų bioproduktų naudojimo skatinimo.

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Iki pirmosios biomasės surinkimo vietos būtų galima naudoti pirmosios arba antrosios šalies auditą. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus miško valdos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus bazinio tiekimo lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

Pagrindimas

Visoje direktyvoje turi būti išlaikytas bazinis tiekimo lygmuo.

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą ir į galimybę naudoti pirmosios ir antrosios šalies auditą iki pirmosios biomasės surinkimo vietos. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Turėtų būti pabrėžta, kad Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai ir galimybės pačiai ar valstybių narių prašymu imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas, laikomasi teisės aktų ir užkertamas kelias sukčiavimui.

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003³⁵ klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

2. Iki 2021 m. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003³⁵ klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

_________________

³⁵ 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos, bet ne persvarstytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos.

Pagrindimas

Komisija neturėtų turėti įgaliojimų nei peržiūrėti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotų verčių, nei iš dalies keisti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos, neaptarusi pasiūlymų su Europos Parlamentu ir Taryba, kaip teisėkūros institucijomis.

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų pakeisti V arba VI priedą, Komisija pagal 32 straipsnį yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus.

Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų pakeisti V arba VI priedą, Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Kartu su ataskaita, jei reikia, pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiami V arba VI priedai.

Pagrindimas

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą V priedo C dalies ir VI priedo B dalies taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos , įskaitant apibrėžtis , perskaičiavimo koeficientus, metinį auginant žaliavas išmetamų teršalų kiekį ir (arba) išmetamo kiekio sumažėjimą dėl anglies atsargų dirbamos žemės paviršiuje ir po ja, dėl anglies sugavimo, pakeitimo ir geologinio kaupimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą V priedo C dalies ir VI priedo B dalies taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos, įskaitant apibrėžtis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pagrindimas

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.

Pagrindimas

7 straipsnio 5 ir 6 dalyse minimi deleguotieji aktai turėtų būti išbraukti iš šios dalies.

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje , 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje , 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pagrindimas

7 straipsnio 5 ir 6 dalyje minimi deleguotieji aktai turėtų būti išbraukti iš šios dalies.

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį.

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 1 punkto a papunkčio 1 pastraipa


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr,	E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccru,

Pagrindimas

ccru = dėl anglies dioksido surinkimo ir pakeitimo arba naudojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis.

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. 3 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais į sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gautą geriau valdant žemės ūkį (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant derliaus liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaups daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų.

6. 3 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais į sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gautą geriau valdant žemės ūkį (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant derliaus liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, jog auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaups daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų, ar prisidedama mažinant azoto trąšų, pagamintų iš iškastinių išteklių, naudojimą.

Pagrindimas

Reikia atsižvelgti į visą su fermentavimu susijusią naudą, kai prisidedama prie ES politikos tikslų įgyvendinimo. Naudojant fermentavimą galima gaminti organines trąšas, kurios pakeičia azoto trąšas. Todėl jis užima svarbią vietą žiedinėje ekonomikoje kaip tvari žemės ūkio veikla. Kadangi fermentavimas apima Komisijos siūlomus pakeitimus, turėtų būti galima keisti šią priedo dalį.

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 11 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos ne kuro gamybos gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmetimo intensyvumui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 15 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas surinkus ir pakeitus arba panaudojus anglies dioksidą (CO2) (eccru), išskiriamą gaminant biokurą arba skystuosius bioproduktus, yra tik tas kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kuris yra naudojamas komerciniais tikslais.

Pagrindimas

Dėl Komisijos siūlomų sumažinto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimo metodų pakeitimų anglies dioksido surinkimui ir pakeitimui arba naudojimui būtų trukdoma, užuot juos skatinus. Šiuo technologijų atžvilgiu neutraliu pakeitimu būtų skatinamas anglies dioksido surinkimas ir pakeitimas, neatsižvelgiant į galutinį naudojimą.

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo C dalies 18 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + e l + esca + tos e p, e td , eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + e l + esca + tos e p, e td, eccs ir eccru dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl direktyvos

V a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Va PRIEDAS

Iškastinio kuro energijos gamybos kriterijai

(1) Turi būti įrodyta, kad iš kiekvienos į Europos rinką tiekiamos iškastinio kuro energijos kilovatvalandės yra gaunamas lygiavertis atsinaujinančių išteklių energijos kiekis (1 kWh). Tai galima padaryti pateikiant atitinkamo investavimo į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius pažymas arba grąžinant indėlius į įsteigtą ir operatyviai veikiantį fondą, kuriuo skatinama plačiau naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

(2) Komisijai teikiama metinė anglių, gamtinių dujų ir naftos pramonės faktinės iškastinio kuro energijos gamybos ir dėl to išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaita. Šioje ataskaitoje nurodomos vertės turi būti naudojamos kaip lygintino iškastinio kuro vertės, taikomos sumažintam išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui naudojant biodegalus, klasifikuojamus pagal jų kilmės regioną ir konkrečiose valstybėse narėse sunaudojamą kiekį.

(3) Komisijai teikiama metinė anglių, gamtinių dujų ir alyvos pramonės dėl nuotėkio prarandamos alyvos ir dujų kiekių ataskaita. Joje nurodoma, kaip apskaičiuojamas pramonės išmetamų teršalų kiekis, kuris pridedamas prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (lygintino iškastinio kuro vertė).

(4) Komisijai teikiama metinė anglių, gamtinių dujų ir alyvos pramonės dėl nelaimingų atsitikimų arba nelaimių prarandamos alyvos ir dujų kiekių ataskaita. Joje nurodoma, kaip apskaičiuojamas pramonės išmetamų teršalų kiekis, kuris pridedamas prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (lygintino iškastinio kuro vertė).

(5) Komisijai teikiama metinė anglių, gamtinių dujų ir alyvos pramonės ataskaita dėl regione dirbančių gamybos padalinio darbuotojų žmogaus teisių paisymo, minimalaus darbo užmokesčio ir fizinės sveikatos, taip pat dėl to, kokių imtasi saugumo priemonių regiono gyventojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti.

(6) Komisijai pateiktos ataskaitos kasmet skelbiamos.

(7) Taikomi konkretūs reikalavimai, kai naudojant iškastinį kurą kyla didelė rizika, susijusi su galima jūros, paplūdimio ir (arba) žemės tarša (pvz., kai ištekliai išgaunami giliai po vandeniu arba išgaunamas bitumingasis smėlis), ir įpareigojimas visą vietovę, kuriai išgaunant bitumingąjį smėlį arba kasant anglis daromas poveikis, dar kartą įdirbti ir išvalyti panaudotą vandenį; jei jų nesilaikoma, taikomos piniginės nuobaudos.

(8) Komisijai teikiama metinė anglių, gamtinių dujų ir naftos pramonės ataskaita dėl esamų ekonomiškai perspektyvių išteklių, naujų indėlių, ekonominės aprėpties ir saugių atsargų ateities kartoms.

(9) Įrodoma, kad taikomas geriausias galimas ekologinis gamybos ir tiekimo technologijų metodas, taikomas kasant anglis, tiekiant gamtines dujas ir išgaunant naftą.

(10) Žvalgant, išgaunant, gabenant ir perdirbant naftą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kasmet privaloma sumažinti ne mažiau kaip 2,5 proc.

(11) Iš perdirbimo procesų (pvz., plastikinių gaminių ir (arba) atliekų) gaunamos naftos dalis naftos bendrovių portfelyje per metus turi padidėti ne mažiau kaip 5 proc.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kontrolę ir skaidrumą, būtina teikti informaciją apie gamybos kriterijus, taikomus iškastinį kurą ir iškastinio kuro energijos šaltinius tiekiant Europos Sąjungos rinkai.

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl direktyvos

VI priedo B dalies 1 punkto a papunkčio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr,

E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccru,

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl direktyvos

VI priedo B dalies 1 punkto a papunkčio 2 dalies 9 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

eccr = dėl anglies sugavimo ir pakeitimo sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis.

eccru = dėl anglies dioksido surinkimo ir pakeitimo arba naudojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis.

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl direktyvos

VI priedo B dalies 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. 3 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais į sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gautą geriau valdant žemės ūkį (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant derliaus liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, jog auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaups daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų, ar prisidedama mažinant azoto trąšų, pagamintų iš iškastinių išteklių, naudojimą.

Pagrindimas

Reikia atsižvelgti į visą su fermentavimu susijusią naudą, kai prisidedama prie ES politikos tikslų įgyvendinimo. Naudojant fermentavimą galima gaminti organines trąšas, kurios pakeičia azoto trąšas. Todėl jis užima svarbią vietą žiedinėje ekonomikoje kaip tvari žemės ūkio veikla. Kadangi fermentavimas apima kai kuriuos Komisijos siūlomus pakeitimus, turėtų būti galima keisti šią priedo dalį.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl direktyvos

VI priedo B dalies 11 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos kitur nei dujinio biomasės kuro gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmetimo intensyvumui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl direktyvos

VI priedo B dalies 11 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos kitur nei kietojo biomasės kuro gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu šio priedo 19 dalyje nustatytai lygintino iškastinio kuro vertei EC_F(el). Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neprijungta prie elektros energijos sistemos⁵¹.

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos kitur nei kietojo biomasės kuro gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu šio priedo 19 dalyje nustatytai lygintino iškastinio kuro vertei ECF(el). Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai.⁵¹

__________________

⁵¹ Gaminant kietąją biomasę suvartojami ir pagaminami tie patys produktai įvairiose tiekimo grandinės grandyse. Jei elektros energijai, tiekiamai į kietosios biomasės gamyklas, ir lygintinam iškastiniam kurui būtų taikomos skirtingos vertės, gamybos būdams būtų priskiriamas netikras sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl direktyvos

VI priedo B dalies 15 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį, (eccr) yra tiesiogiai susijęs su biomasės kuro gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra tik tas kiekis, kurio išengiama sugaunant CO₂, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas pakeisti iškastinio kuro CO₂ energijos arba transporto sektoriuose.

15. Išmetamas CO2 kiekis, sumažinamas surenkant, pakeičiant ar naudojant anglį, kuriai jis priskiriamas, išskiriamą gaminant biokurą arba skystuosius bioproduktus (eccru), ir yra tik tas kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komerciniais tikslais.

Pagrindimas

Nereikėtų riboti CO2, surinkto gaminant biodegalus, naudojimo, siekiant paskatinti rinkos dalyvius naudoti CO2 surinkimo technologijas.

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

Pagrindimas

Nerūšiuotos atliekos negali būti priskiriamos prie aukštesnės kategorijos. Organinės sudedamosios dalys turi būti atskirtos.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo A dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ga) alyvuogių aliejaus išgavimo liekanos, jei laikytasi pramoninių žaliavų perdirbimo standartų;

Pagrindimas

Papildžius pažangiųjų degalų žaliavų sąrašą naujomis žemės ūkio liekanomis būtų sudarytos sąlygos Europos žemės ūkio sektoriui svariau prisidėti mažinant Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl direktyvos

IX priedo B dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Melasa, gaunama kaip cukranendrių arba cukrinių runkelių perdirbimo šalutinis produktas, jei laikytasi aukščiausių pramoninių cukraus išgavimo standartų.

c) Melasa, gaunama kaip cukranendrių arba cukrinių runkelių perdirbimo gretutinis produktas, jei laikytasi aukščiausių pramoninių cukraus išgavimo standartų.

Pagrindimas

Metoduose sąvoka „šalutinis produktas“ neapibrėžta. Todėl turėtų būti vartojama teisinga techninė sąvoka „gretutinis produktas“.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl direktyvos

X priedo B dalis

Kalendoriniai metai

Mažiausia dalis

2021

1,5 %

2022

1,85 %

2023

2,2 %

2024

2,55 %

2025

2,9 %

2026

3,6 %

2027

4,4 %

2028

5,2 %

2029

6,0 %

2030

6,8 %

Pakeitimas

B dalis Iš žaliavų, išvardytų IX priede, pagamintų pažangiųjų biodegalų ir biodujų, iš ne biologinės kilmės atsinaujinančių išteklių pagamintų transporto degalų ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos mažiausios dalys, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje

Kalendoriniai metai

Mažiausia dalis

2021

3,0 %

2022

3,35 %

2023

3,70 %

2024

4,05 %

2025

4,40 %

2026

5,10 %

2027

5,90 %

2028

6,70 %

2029

7,50 %

2030

8,30 %

Pagrindimas

Pažangiųjų atsinaujinančių energijos išteklių srityje ES reikia platesnio užmojo tikslų.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl direktyvos

X priedo C dalis

Kalendoriniai metai

Mažiausia dalis

2021

0,5 %

2022

0,7%

2023

0,9 %

2024

1,1 %

2025

1,3 %

2026

1,75 %

2027

2,2 %

2028

2,65 %

2029

3,1 %

2030

3,6 %

Pakeitimas

C dalis. Iš žaliavų, išvardytų IX priedo A dalyje, pagamintų pažangiųjų biodegalų ir biodujų mažiausios dalys, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje.

Kalendoriniai metai

Mažiausia dalis

2021

0,5 %

2022

0,7%

2023

0,9 %

2024

1,1 %

2025

2,3 %

2026

2,75 %

2027

3,2 %

2028

3,65 %

2029

4,1 %

2030

4,6 %

Pagrindimas

Pažangiųjų atsinaujinančių energijos išteklių srityje ES reikia platesnio užmojo tikslų.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 1.3.2017
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 1.3.2017
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Marijana Petir 15.2.2017
Priėmimo data	2.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 17 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Diane Dodds, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Nuno Melo, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Franc Bogovič, Angélique Delahaye, Norbert Lins, Hannu Takkula, Tom Vandenkendelaere

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26	+
PPE	Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Peter Jahr, Norbert Lins, Nuno Melo, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski
S&D	Clara Eugenia Aguilera García, Paolo De Castro, Viorica Dăncilă
ECR	Richard Ashworth, Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson
ALDE	Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Hannu Takkula
ENF	Edouard Ferrand, Philippe Loiseau
NI	Diane Dodds

17	-
S&D	Eric Andrieu, Nicola Caputo, Jean-Paul Denanot, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella
GUE/NGL	Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Anja Hazekamp, Maria Lidia Senra Rodríguez
Verts/ALE	José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė
EFDD	John Stuart Agnew, Giulia Moi, Marco Zullo

1	0
ECR	Beata Gosiewska

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

Peticijų komiteto NUOMONĖ (03.10.2017)

Pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
(COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382 (COD))

Nuomonės referentė: Eleonora Evi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su peticijų forma išreikštu piliečių susirūpinimu dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos.

Pasiūlyme pritariama idėjai nustatyti bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemą, sukurtą taip, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinti ilgalaikiai 2050 m. tikslai, t. y. iki 2050 m. pasiekti, kad 100 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija.

Komisijos siūlomas tikslas, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų ne mažiau kaip 27 %, yra mažesnis už ES potencialą. Apskaičiuota, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis potencialiai gali sudaryti 45 % bendro galutinio ES energijos suvartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. ES turi pasiekti dabartinį 20 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo rodiklį, remdamasi teisiškai privalomais nacionaliniais rodikliais iki 2020 m., 2030 m. nustatytas 35 % rodiklis, kaip nurodyta šiame pasiūlyme, bet kuriuo atveju reikštų labai didelį padidėjimą. Šie veiksmai reikalingi, kad būtų patikimai siekiama pažangos įgyvendinant ilgalaikius 2050 m. tikslus.

Be to, šiame pasiūlyme nurodoma, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika turėtų papildyti ir veiksmingai stiprinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama spręsti energijos nepritekliaus ir vartotojų pažeidžiamumo problemas, kadangi nuo energijos nepritekliaus kenčia apie 11 % ES gyventojų. Šie duomenys surinkti iš įvairių tyrimų, kuriais aiškiai parodoma, kad problemos mastą lemia kylančios energijos kainos, mažos pajamos ir netausiai energiją vartojantys būstai.

Šiuo pasiūlymu siekiama vėl nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius. Privalomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2030 m. rodiklių nustatymas valstybių narių lygmeniu atitinka Europos Parlamento nuomonę, išreikštą neseniai priimtose rezoliucijose. Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas taip pat padėtų gerokai padidinti politikos sistemos stabilumą ir sumažinti riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Be to, Komisijai atliekant 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą buvo pastebėta, kad privalomi nacionaliniai rodikliai buvo svarbiausias atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikos ir investicijų daugelyje valstybių narių veiksnys.

Pasiūlyme apibrėžus atsinaujinančiąją energiją kaip Europos bendrą gėrybę norima visus reguliavimo sprendimus pirmiausia nukreipti į demokratinių ir socialinių tikslų, o ne pelno siekimą. Be to, į šį pasiūlymą įtrauktų nuostatų dėl finansinės paramos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenėms ir mažų pajamų namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, tikslas – užtikrinti, kad perėjus prie kitokio energijos vartojimo modelio visos visuomenės labui būtų sukurta demokratinė ir labiau decentralizuota energijos sistema, didinanti aktyvų piliečių, namų ūkių ir vietos bendruomenių dalyvavimą ir sauganti labiausiai pažeidžiamus piliečius.

Daugelis suinteresuotųjų subjektų sukritikavo pernelyg siauras ribas, nustatytas valstybės pagalbos taisyklėmis. Todėl šiuo pasiūlymu prašoma kiek įmanoma labiau netaikyti valstybės pagalbos taisyklių paramai elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių, kad būtų sudarytos palankios sąlygos plėtoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir skverbimąsi visoje ES, ypač projektams, kuriuos vykdo iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenės.

Politikos pakeitimai atgaline data atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo paramos schemose gerokai padidina suvokiamą riziką įgyvendinant projektus atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje ir niekada nerekomenduotini politiniu ir ekonominiu požiūriu. Tyrimai taip pat rodo, kad stabilios ir skaidrios sistemos išlaikymas yra būtinas sėkmingam ir veiksmingam atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimui. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama išvengti bet kokio keitimo atgaline data, užtikrinant stabilias paramos schemas. Nuostatos įtvirtinamos tam, kad būtų aišku, jog atliekant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams teikiamos paramos peržiūrą turi vykti skaidrus ir įtraukus viešų konsultacijų procesas, ir jos tikslas tėra tobulinti teisinį pagrindą, skirtą Sąjungos ir nacionaliniams privalomiems atsinaujinančių išteklių energijos rodikliams pasiekti.

Kadangi atsinaujinančiųjų išteklių energija turi būti laikoma prioritetu, šiame pasiūlyme pateikiamos nuostatos dėl prioritetinio skirstymo ir pirmenybinės prieigos, paremtos dabartine teisine sistema. Komisijai atliekant 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą taip pat pažymėta, kad įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai taikomas prioritetinio skirstymo ir pirmenybinės prieigos nuostatas buvo veiksmingai remiamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, remiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ekonominį pagrindą ir prisidedant prie pažangos siekiant nacionalinių rodiklių.

Vis dar esama nacionalinių subsidijų iškastiniam kurui. Tai akivaizdžiai prieštarauja ES veiksmams skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą norint pasiekti savo tikslus iki 2030 m. ir iki 2050 m. Todėl šiame pasiūlyme raginama panaikinti visas paramos schemas ir priemones, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai skatinama naudoti teršiančius išteklius.

PAKEITIMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonė, reikalinga sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir atskirtose vietovėse arba retai gyvenamose vietovėse;	(2) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonė, reikalinga sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei tvarios plėtros galimybes regionų ir vietos lygmenimis, ypač mažas pajamas gaunančiose kaimo ir atskirtose vietovėse, salų regionuose arba retai gyvenamose vietovėse;
Pagrindimas
Dalis atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų naudos yra iškastinio kuro išlaidų sumažinimas ir žaliųjų darbo vietų kūrimas, tai visų pirma prisideda prie tvarios plėtros vietos lygmeniu. Peticijų forma išreikštas piliečių susirūpinimas dažnai yra susijęs su vietos aspektu.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos priklausomybė nuo dujų ir naftos importo;	(3) daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos priklausomybė nuo anglių, dujų ir naftos importo;
Pagrindimas
Priklausomybė nuo anglių importo kelia susirūpinimą ir turėtų būti įtraukta į konstatuojamąją dalį.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) savo rezoliucijose dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes;	(6) savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos^1a Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes. Be to, Europos Parlamentas savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos^1b paragino Komisiją užtikrinti visapusišką laikotarpiui iki 2020 m. skirtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos įgyvendinimą ir pateikti plataus užmojo teisės aktų sistemą, kuri bus taikoma po 2020 m., pabrėždamas, kad būtina stabili ilgalaikė reglamentavimo sistema, įtraukianti Sąjungos ir nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius, kurie leistų veiksmingiausiai siekti pažangos įgyvendinant ilgalaikius Sąjungos klimato kaitos tikslus (iki 2050 m.);
	^{_________________}
	^1aPriimti tekstai, P7_TA(2014)0094.
	^1b Priimti tekstai, P8_TA(2016)0292.
Pagrindimas
Būtina labiau pabrėžti Europos Parlamento poziciją dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energetikos politikos, apibrėžtą jo rezoliucijose.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) kadangi energijos nepriteklių patiria maždaug 11 % Sąjungos gyventojų, atsinaujinančių išteklių energijos politikai tenka svarbus vaidmuo ir ji turėtų būtų vykdoma taip, kad dėmesys visų pirma būtų skiriamas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, veiksmingai stiprinant bendrus Sąjungos kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu veiksmus;
Pagrindimas
Šie duomenys buvo paimti iš tyrimo apie energijos nepritekliaus padėtį Europoje ir kovos su juo būdus, kurį paskelbė Europos Komisija, ir iš naujesnio tyrimo, kurį 2017 m. kovo mėn. paskelbė Europos kovos su skurdu tinklas (EAPN) ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EVPPSF). Abu tyrimai aiškiai nurodo, kad problemos mastas susijęs su kylančiomis energijos kainomis, mažomis pajamomis ir netausiai energiją vartojančiais būstais. Todėl, atsižvelgiant į šios problemos poveikį Europos piliečiams, esu tvirtai įsitikinusi, kad būtina įtraukti šią konstatuojamąją dalį.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6b) atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti laikoma Europos bendra gėrybe, skirta piliečiams, veikiantiems kaip pavieniai asmenys, namų ūkiai, kooperatyvai ar bendruomenės. Todėl turėtų būti imamasi iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama aktyvesnio jų dalyvavimo didinant informuotumą, skatinant juos pasirinkti atsinaujinančių išteklių energijos formas ir skiriant jiems pagrindinį vaidmenį sprendimų priėmimo procese, ypač vietos ir regioniniu lygmenimis. Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įperkamų atsinaujinančios energijos technologijų, suteikdamos vartotojams garantijų, susijusių su turimos energijos ištekliumi, ir suvienodindamos administracines procedūras, kad būtų skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Sąjunga ir valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijai turėtų taikyti specialias priemones, kuriomis būtų įtikimai ir nuosekliai siekiama užtikrinti aukščiausią socialinio teisingumo lygį;
Pagrindimas
Apibrėžus atsinaujinančiąją energiją kaip Europos bendrą gėrybę norima visus reguliavimo sprendimus pirmiausia nukreipti į demokratinių ir socialinių tikslų, o ne pelno siekimą.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;	(7) todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 35 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente (ES) .../ ... nustatyto proceso;
Pagrindimas
Peticijoje Nr. 0829/2013 teigiama, kad vėjo elektrinės yra efektyvesnės nei anglimi kūrenamos elektrinės, ir pateikiamos peticijos pateikėjo apskaičiuotos energijos gamybos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos rodiklis, susijęs su Sąjungoje suvartojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, turėtų būti bent 35 %, kad būtų sumažinta galutinė energijos kaina.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;	(8) nustačius privalomą visą apimantį Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, kurį valstybės narės turėtų individualiai ir kolektyviai pasiekti taikydamos privalomus nacionalinius rodiklius, būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Nustatyti rodiklį Sąjungos lygmeniu ir sykiu privalomus nacionalinius rodiklius nacionaliniu lygmeniu padėtų valstybėms narėms geriau apibrėžti, kaip savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgiant į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;
Pagrindimas
Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2030 m. rodiklių nustatymas atitinka Europos Parlamento nuomonę, išreikštą neseniai priimtose rezoliucijose. Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas taip pat padėtų gerokai padidinti politikos sistemos stabilumą ir sumažinti riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Komisijai atliekant Direktyvos Nr. 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą buvo nustatyta, kad privalomi nacionaliniai rodikliai buvo svarbiausias atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikos ir investicijų daugelyje valstybių narių veiksnys.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;	(10) valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 35 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente (ES) .../ ... nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente (ES) .../ ... nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;
Pagrindimas
Peticijoje Nr. 0829/2013 teigiama, kad vėjo elektrinės yra efektyvesnės nei anglimi kūrenamos elektrinės, ir pateikiamos peticijos pateikėjo apskaičiuotos energijos gamybos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos rodiklis, susijęs su Sąjungoje suvartojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, turėtų būti bent 35 %, kad būtų sumažinta galutinė energijos kaina.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) skatinant valstybes nares prie Sąjungos rodiklio prisidėti reikšmingais indėliais, turėtų būti parengti finansiniai pagrindai, kurių paskirtis – sudaryti geresnes sąlygas, be kita ko, naudojant finansines priemones, tose valstybėse narėse investuoti į atsinaujinančių išteklių energijos projektus;	(11) skatinant valstybes nares prie Sąjungos rodiklio prisidėti reikšmingais indėliais, turėtų būti parengti finansiniai pagrindai, kurių paskirtis – sudaryti geresnes sąlygas visose valstybėse narėse investuoti į atsinaujinančių išteklių energijos projektus, be kita ko, naudojant finansines priemones, paramos schemas ir modifikuojant valstybės pagalbos taisykles, daugiausia dėmesio skiriant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių paramai, siekiant užtikrinti, kad energetikos pertvarka lemtų demokratinę ir labiau decentralizuotą energetikos sistemą, kuri būtų naudinga visai visuomenei, didinant aktyvų piliečių, namų ūkių ir vietos bendruomenių dalyvavimą, taip pat veiksmingai apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis, kuriems gresia energijos nepriteklius;
Pagrindimas
Finansinė parama pirmiausia turėtų būti skiriama iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenėms ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, kad būtų pasiekti demokratiniai, socialiniai ir aplinkos tikslai.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;	(15) įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad visų pirma būtų siekiama padėti energijos nepriteklių patiriantiems mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;
Pagrindimas
Paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamai elektros energijai, turėtų būti sukurtos taip, kad pirmiausia būtų pasiekti demokratiniai, socialiniai ir aplinkos tikslai, ir šis pakeitimas yra neatsiejamas nuo viso pasiūlymo vidinės logikos.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos tikslo siekti ekonomiškai efektyviau Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai privalomas Sąjungos tikslas pakeičia privalomus nacionalinius tikslus. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir nustatytų kelis būdus, kuriais pasiektų didesnį paramos schemų prieinamumą, užtikrinusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnių, nuostatų laikymąsi;	(17) jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos ir savo atitinkamų nacionalinių tikslų siekti ekonomiškai efektyviau. Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai Sąjungos tikslą valstybės narės turi pasiekti individualiai ir kolektyviai; jos turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už tai, kad privalomi nacionaliniai tikslai, susiję su atsinaujinančių išteklių energija, būtų pasiekti iki 2030 m. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir nustatytų kelis būdus, kuriais pasiektų didesnį paramos schemų prieinamumą, užtikrinusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnių, nuostatų laikymąsi. Vis dėlto valstybės narės pirmenybę turėtų teikti viso atsinaujinančių išteklių energijos potencialo panaudojimui vietos lygmeniu, o ne paramos schemų tarpvalstybiniam dalyvavimui atvėrimui;
Pagrindimas
Įvairūs tyrimai rodo, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vietos projektams, nes jie sukuria daugiau pridėtinės vertės nei tarptautinio masto projektai. Vietos projektai taip pat skatina piliečius aktyviai įsitraukti ir dalyvauti plačiau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) nedarant įtakos galimybėms paramos schemas adaptuoti, kad jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi ir keičiama retai. Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;	(18) atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi, keičiama retai ir nekeičiama atgaline data. Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis, išlaikyti stabilią ir skaidrią politinę sistemą ir užtikrinti finansinį tvarumą, nes tai būtina sėkmingam ir efektyviam atsinaujinančių išteklių energijos galimybių plėtojimui bei skverbimuisi visoje Sąjungoje. Valstybės narės taip pat turėtų panaikinti visas priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai sudaromos palankesnės sąlygos naudoti taršius išteklius.
Pagrindimas
Tyrimai rodo, kad stabilios ir skaidrios sistemos išlaikymas yra būtinas sėkmingam atsinaujinančiosios energijos projektų plėtojimui. Minėtos sistemos stabilumas yra būtinas norint išvengti viešosios politikos sprendimų, skatinančių toliau naudoti tokius tradicinius išteklius, kaip iškastinis kuras ir branduolinė energija, kurie, kaip žinoma, daro labai neigiamą poveikį aplinkai. Vis dar esama nacionalinių subsidijų iškastiniam kurui. Tai prieštarauja ES veiksmams skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, norint pasiekti savo tikslus iki 2030 m. ir iki 2050 m.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;	(19) valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, vartojimo ir investavimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu (ES) .../ ..., kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente (ES) .../ ..., taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;
Pagrindimas
Peticijose daugiausia dėmesio skiriama vartotojams ir tik paskui investuotojams, todėl dera sukeisti prioritetus.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio pasiekimo kainą, o valstybėms narėms leisti lanksčiai laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti, kad po 2020 m. jų nacionaliniai rodikliai nebūtų blogesni už 2020 m. tokius rodiklius, reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo atsinaujinančių išteklių energijos dalį įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją Dėl šios priežasties būtini bendradarbiavimo mechanizmai , kuriais papildomas įpareigojimas paramos schemas atverti kitose valstybėse narėse įgyvendinamiems projektams . Tie mechanizmai yra, be kitų dalykų, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai arba bendros paramos schemos;	(26) siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatytų Sąjungos ir nacionalinių privalomų rodiklių pasiekimo kainą, o valstybėms narėms leisti lanksčiai laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti, kad po 2020 m. jų nacionaliniai rodikliai nebūtų blogesni už 2020 m. tokius rodiklius, reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo atsinaujinančių išteklių energijos dalį įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją. Dėl šios priežasties būtini bendradarbiavimo mechanizmai , kuriais papildomas įpareigojimas paramos schemas atverti kitose valstybėse narėse įgyvendinamiems projektams . Tie mechanizmai yra, be kitų dalykų, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai arba bendros paramos schemos;
Pagrindimas
Privalomų 2030 m. nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas atitinka Europos Parlamento nuomonę, išreikštą neseniai priimtose rezoliucijose. Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas taip pat padėtų gerokai padidinti politikos sistemos stabilumą ir sumažinti riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos politikos sistemos nestabilumas ir su juo susijusi atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtojimo rizika buvo klausimai, aiškiai išsakyti Europos piliečių pateiktose peticijose.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;	(28) turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;
__________________	__________________
¹⁸ OL L 198, 2006 7 20, p. 18.	¹⁸ OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
Pagrindimas
Privalomų 2030 m. nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas atitinka Europos Parlamento nuomonę, išreikštą neseniai priimtose rezoliucijose. Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas taip pat padėtų gerokai padidinti politikos sistemos stabilumą ir sumažinti riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos politikos sistemos nestabilumas ir su juo susijusi atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtojimo rizika buvo klausimai, aiškiai išsakyti Europos piliečių pateiktose peticijose.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 31 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(31) turėtų būti užtikrinama šios direktyvos tikslų ir kitų Sąjungos aplinkos teisės aktų darna. Visų pirma, vykdydamos atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių vertinimo, planavimo ar licencijavimo procedūras, valstybės narės turėtų atsižvelgti į visus Sąjungos aplinkos teisės aktus ir atsinaujinančių energijos išteklių naudą siekiant aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslų, ypač palyginti su neatsinaujinančių išteklių energijos įrenginių nauda;	(31) turėtų būti užtikrinama šios direktyvos tikslų ir kitų Sąjungos aplinkos teisės aktų darna. Visų pirma, vykdydamos atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių vertinimo, planavimo ar licencijavimo procedūras, valstybės narės turėtų užtikrinti teisingą visų Sąjungos aplinkos teisės aktų taikymą, kad būtų didinama atsinaujinančių energijos išteklių nauda siekiant aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslų, ypač palyginti su neatsinaujinančių išteklių energijos įrenginių nauda. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiai būtų įrengti ir eksploatuojami visapusiškai užtikrinant pagrindinių teisių, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsaugą;
Pagrindimas
Nuolatinis peticijų komitetas, remdamasis peticijose pateiktomis situacijomis, dėl kurių skundžiasi piliečiai, negali sutikti su tuo, kad valstybės narės tik atsižvelgia į ES aplinkos apsaugos teisės aktus. Labai svarbu pabrėžti, jog valstybės narės privalo užtikrinti, kad suteikiant leidimą statyti, statant ir eksploatuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius būtų visapusiškai laikomasi ES aplinkos apsaugos teisės aktų. Valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ES piliečių teisės. Šis aspektas taip pat akivaizdus peticijose, kurias gavo Europos Parlamentas.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) ištęstos administracinės procedūros – viena iš pagrindinių administracinių kliūčių, be to, jos brangiai kainuoja. Leidimų išdavimo supaprastinimas, t. y. susiejimas su aiškiu terminu, iki kurio atitinkamos valdžios institucijos turi priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, turėtų skatinti procedūras atlikti našiau, todėl sumažėtų administracinė sąnaudos;	(37) ištęstos administracinės procedūros – viena iš pagrindinių administracinių kliūčių, be to, jos brangiai kainuoja. Leidimų išdavimo supaprastinimas, t. y. susiejimas su aiškiu terminu, iki kurio atitinkamos valdžios institucijos turi priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, turėtų skatinti procedūras atlikti našiau, todėl sumažėtų administracinės sąnaudos. Nustačius trumpesnius leidimų vykdyti projektus išdavimo terminus ir patobulinus pranešimo tvarką padaugėtų skaidrumo leidimų prašytojams;
Pagrindimas
Tai, kad leidimų prašytojams trūksta skaidrumo ir kad jiems reikia ilgai laukti, buvo klausimai, aiškiai išsakyti peticijose.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 53 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(53) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją be neproporcingos naštos. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tiek pat, kiek individualių namų ūkiai;	(53) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją be neproporcingos naštos. Kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas turėtų būti leidžiamas daugiabučių gyventojams, kurie, pavyzdžiui, galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tiek pat, kiek individualių namų ūkiai;
Pagrindimas
Kalbant apie piliečiams skirtą kolektyvinį iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimą, manau, kad yra geriau priimti bendro pobūdžio nuostatą, pašalinant įvairias išimtis, tokias kaip sąvoka „tam tikrais atvejais“.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 54 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(54) kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;	(54) kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Toks vietos gyventojų dalyvavimas turi būti pradėtas skatinti nedelsiant, nes jo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;
Pagrindimas
Dalyvavimo vietos lygmeniu trūkumas buvo vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos ES piliečiai pastaraisiais metais reiškė PETI komitetui skirtose peticijose. Negana to, veiksmingas atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas priklauso nuo vietoje prasidedančių strategijų ir iniciatyvų.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(66a) siekiant integruoti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką, svarbu atsinaujinančių išteklių elektros energijai suteikti pirmenybinę ir garantuotą prieigą. Reikalavimai, susiję su tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymu bei valdymu, gali skirtis atsižvelgiant į nacionalinio tinklo ir jo saugaus veikimo ypatybes. Pirmenybinė prieiga prie tinklo elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams užtikrina, kad jie galės parduoti ir perduoti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių pagal sujungimo taisykles bet kuriuo metu, kai bus galima naudotis ištekliumi. Vis dėlto šios direktyvos tikslams pasiekti reikia nuolat didinti iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos perdavimą ir skirstymą nepakenkiant tinklo sistemos patikimumui ar saugumui. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos skvarba būtų didesnė, inter alia, atsižvelgdamos į kintamų išteklių ir išteklių, kurių dar neįmanoma kaupti, ypatybes. Tiek, kiek tai būtina siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, turėtų būti kuo skubiau leidžiama naujiems atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams prisijungti prie tinklo. Siekdamos pagreitinti prisijungimo prie tinklo procedūras, valstybės narės gali numatyti pirmenybinio ar rezervuoto prijungimo galimybes naujiems įrenginiams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių;
Pagrindimas
Atsinaujinančiųjų išteklių energija turi būti laikoma prioritetu. Komisijai atliekant Direktyvos 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą pažymėta, kad įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirmenybinio skirstymo ir pirmenybinės prieigos nuostatas buvo veiksmingai remiamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, remiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ekonominį pagrindą ir prisidedant prie pažangos siekiant nacionalinių rodiklių.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 101 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(101) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 27 % Sąjungos energijos suvartojimo bendro galutinio kiekio, , valstybės narės negali deramai pasiekti , tačiau dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;	(101) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 35 % Sąjungos energijos suvartojimo bendro galutinio kiekio, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pagrindimas
Peticijoje Nr. 0829/2013 teigiama, kad vėjo elektrinės yra efektyvesnės nei anglimi kūrenamos elektrinės, ir pateikiamos peticijos pateikėjo apskaičiuotos energijos gamybos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos rodiklis, susijęs su Sąjungoje suvartojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, turėtų būti bent 35 %, kad būtų sumažinta galutinė energijos kaina.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomas privalomas Sąjungos rodiklis, kuriuo apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m. Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas , kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas . Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.	Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomas minimalus privalomas Sąjungos rodiklis, taip pat privalomi nacionaliniai valstybių narių rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija 2030 m. Joje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, kovos su energijos nepritekliumi priemonės, kokybiškų darbo vietų kūrimas sektoriuje, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimas, kilmės garantijos, administracinės procedūros, informavimas ir mokymas, taip pat galimybė energiją iš atsinaujinančių išteklių tiekti elektros tinklui. Joje nustatomi tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.
Pagrindimas
Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., nustatymas atitinka Europos Parlamento nuomonę, išreikštą neseniai priimtose rezoliucijose. Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., nustatymas taip pat padėtų gerokai padidinti politikos sistemos stabilumą ir sumažinti riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Komisijai atliekant Direktyvos Nr. 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą buvo nustatyta, kad privalomi nacionaliniai rodikliai buvo svarbiausias atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikos ir investicijų daugelyje valstybių narių veiksnys.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.	1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 35 %.
Pagrindimas
Peticijoje Nr. 0829/2013 teigiama, kad vėjo elektrinės yra efektyvesnės nei anglimi kūrenamos elektrinės, ir pateikiamos peticijos pateikėjo apskaičiuotos energijos gamybos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos rodiklis, susijęs su Sąjungoje suvartojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, turėtų būti bent 35 %, kad būtų sumažinta galutinė energijos kaina
.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai, kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.	2. Valstybės narės pasiekia šį bendrą 2030 m. rodiklį, nustatytą Sąjungos lygiu, pasiekdamos privalomus nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius. Pagal [Valdymo] reglamento (ES) ... / ... 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius valstybės narės praneša Komisijai apie privalomus nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius atspindinčias priemones, nustatomas jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose . Kad pasiektų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus planinius rodiklius, valstybės narės gali, inter alia, taikyti tokias priemones:
	a) paramos schemas;
	b) valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemones, skirtas jų bendriems nacionaliniams rodikliams pasiekti pagal 5 straipsnį ir 11–13 straipsnius.
Pagrindimas
Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., nustatymas atitinka Europos Parlamento nuomonę, išreikštą neseniai priimtose rezoliucijose. Privalomų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklių nustatymas taip pat padėtų gerokai padidinti politikos sistemos stabilumą ir sumažinti riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Komisijai atliekant Direktyvos Nr. 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą buvo nustatyta, kad privalomi nacionaliniai rodikliai buvo svarbiausias atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikos ir investicijų daugelyje valstybių narių veiksnys.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas.	4. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas ir lengviau pasiekti 2030 m. nustatytus Sąjungos ir nacionalinius privalomus rodiklius. Šiuo tikslu Komisija iki ... [metai po tos direktyvos įsigaliojimo dienos] priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma finansinė priemonė, skirta didelėms rizikos nulemtoms Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos projektų investicinėms sąnaudoms sumažinti.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.	1. Valstybės narės taiko paramos sistemas, kad būtų pasiektas arba viršytas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad visų pirma būtų padedama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamintos energijos vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus. Valstybės narės taip pat vengia atgaline data keisti atsinaujinančių išteklių energijos paramos schemas, siekdamos užtikrinti vartotojams ir investuotojams teisinį tikrumą ir išlaikyti stabilią ir skaidrią politinę sistemą atsinaujinančių išteklių energijos projektų plėtojimui. Valstybės narės taip pat turėtų panaikinti visas paramos schemas ir priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai sudaromos palankesnės sąlygos naudoti taršius išteklius.
Pagrindimas
Politikos pakeitimai atgaline data atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo paramos schemose gerokai padidina suvokiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtojimo riziką. Papildomos susijusios problemos paaiškinamos Peticijų komiteto užsakymu atliktame tyrime dėl saulės energetikos politikos žvelgiant iš gautų peticijų perspektyvos. EESRK savo 2017 m. balandžio 26 d. nuomonėje dėl šios direktyvos naujos redakcijos atkreipė dėmesį į tai, kad vis dar esama nacionalinių subsidijų iškastiniam kurui. Tai prieštarauja ES veiksmams skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, kad iki 2030 ir 2050 m. būtų pasiekti ilgalaikiai tikslai.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos paramai, visų pirma projektams, kuriuos vykdo iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, netaikomos, kiek tai įmanoma, valstybės pagalbos taisyklės, siekiant sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir skverbimuisi visoje Sąjungoje.
Pagrindimas
Daugelis suinteresuotųjų šalių pabrėžė, kad valstybės pagalbos taisyklėmis nustatomos itin siauros ribos, todėl jos turi būti iš dalies pakeistos, kad būtų veiksmingai skatinama atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra visoje ES. Ypatingas dėmesys projektams, kuriuos vietos lygiu vykdo iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenės, yra glaudžiai susijęs su visa šio pasiūlymo logika.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus.	2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama visų pirma siekiant padėti energijos nepriteklių patiriantiems mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms, taip pat tam, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką, užtikrinant su atsinaujinančių išteklių energija susijusių investicinių projektų gyvybingumą ir investicijas į vis veiksmingesnes ir tvarias technologijas.
Pagrindimas
Paramos sistemose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenėms ir mažų pajamų namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, ypač atsižvelgiant į teigiamą išorinį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, nulemtus decentralizuotos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių. Apskaičiuota, kad 112 mln. gaminančių vartotojų galėtų patenkinti 19 % Europos elektros energijos paklausos iki 2030 m., o pusė visų ES piliečių galėtų patenkinti 45 % Europos elektros energijos paklausos iki 2050 m.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai.	3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai.
Pagrindimas
Parama visų pirma turėtų priklausyti nuo to, ar pasiekti šios direktyvos 1 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies tikslai, panaikinant nuorodas į konkurencingumą, kai kalbama apie neatsinaujinančių išteklių energiją.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.	1. Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, gali leisti naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams, jeigu to reikia norint padėti siekti nustatytų atsinaujinančių išteklių energetikos ir klimato politikos tikslų.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos.	2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 5 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.	Valstybės narės užtikrina, kad naujiems arba esamiems atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos atgaline data taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikyta stabili ir skaidri politinė sistema ir kad atliekant atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūrą būtų siekiama padidinti teisinį tikrumą vartotojams ir investuotojams ir patobulinti teisinę sistemą tam, kad būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti Sąjungos tikslai. Valstybės narės užtikrina, kad paramos schemų pakeitimai būtų paskelbti viešai bent prieš 12 mėnesių iki jų įsigaliojimo dienos ir kad jų klausimu vyktų skaidrus ir įtraukus viešų konsultacijų procesas. Darant esminius esamos paramos schemos pakeitimus numatomas atitinkamas pereinamasis laikotarpis prieš įsigaliojant naujai paramos schemai.
Pagrindimas
Atgaline data taikomi paramos sistemų pakeitimai niekada nerekomenduotini ir politiniu bei ekonominiu požiūriu, nes dėl jų atsiranda išlaidų ir sumažėja veiksmingumas bei ekonominis efektyvumas. Europos Parlamentas turėtų raginti paramos sistemas išlaikyti stabilias, o valstybes nares atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos sistemoms taikyti geriausią praktiką, visų pirma įgyvendinant skaidrius ir įtraukius viešų konsultacijų procesus, kuriais siekiama užtikrinti visapusišką piliečių dalyvavimą. Tai akivaizdu sistemingai išanalizavus peticijų forma išreikštą piliečių susirūpinimą.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės užtikrina, kad remiami projektai gautų atitinkamą kompensaciją tuo atveju, kai teisėms ir ekonominėms sąlygoms didelį poveikį turi kiti reglamentavimo pakeitimai, kurie diskriminuojamai veikia energetikos projektus.
Pagrindimas
Stabili teisinė sistema buvo svarbiausias visose peticijose aptariamas klausimas. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų paisoma ES teisės principų, įskaitant teisinį tikrumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).	1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).
Pagrindimas
Šis aspektas yra glaudžiai susijęs su kitomis direktyvos dalimis.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą atliekančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį; ir	a) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą atliekančios valstybės narės atitiktį nacionaliniam rodikliui, ir
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą priimančios kitos valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį.	b) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama šios direktyvos tikslais vertinant perdavimą priimančios kitos valstybės narės atitiktį nacionaliniam rodikliui.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės praneša Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos arba vėsumos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį jų teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, šios direktyvos tikslais laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionalinę bendrąją atsinaujinančių išteklių energijos dalį.	2. Valstybės narės praneša Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos arba vėsumos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį jų teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, šios direktyvos tikslais laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos arba vėsumos dalis arba kiekis, kuris laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionalinę bendrąją atsinaujinančių išteklių energijos dalį;	b) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos arba vėsumos dalis arba kiekis, kuris laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį;
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, kurio metu įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija arba šiluma arba vėsuma turi būti laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinę bendrąją atsinaujinančių išteklių energijos dalį.	d) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, kurio metu įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija arba šiluma arba vėsuma turi būti laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekį, per metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių tame įrenginyje, kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinę bendrąją atsinaujinančių išteklių energijos dalį remiantis pranešimo sąlygomis.	b) elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekį, per metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių tame įrenginyje, kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atimamas iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant 1 dalyje nurodytą pranešimo raštą pateikusios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį; ir	a) atimamas iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant 1 dalyje nurodytą pranešimo raštą pateikusios valstybės narės atitiktį atsinaujinančių išteklių rodikliui; ir
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) pridedamas prie atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant 2 dalyje nurodytą pranešimo raštą gaunančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalį.	b) pridedamas prie atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant 2 dalyje nurodytą pranešimo raštą gaunančios valstybės narės atitiktį atsinaujinančių išteklių energijos tikslui.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vertinant valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalis, į trečiojoje šalyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:	2. Vertinant valstybių narių atitiktį nacionaliniams atsinaujinančių išteklių energijos rodikliams, į trečiojoje šalyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisijai pranešama apie elektros energijos dalį ar kiekį, kuris pagamintas įrenginyje trečiosios šalies teritorijoje ir kuris laikomas įskaitomu į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinę bendrąją atsinaujinančių išteklių energijos dalį, šios direktyvos tikslais. Kai dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė, apie šios dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Komisijai. Ši dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą kiekį ir jo 2 dalies a punkte išdėstytas sąlygas. Pranešimą pateikia kiekviena valstybė narė, į kurios bendrąjį nacionalinį rodiklį įskaitoma elektros energijos dalis ar kiekis.	4. Komisijai pranešama apie elektros energijos dalį ar kiekį, kuris pagamintas įrenginyje trečiosios šalies teritorijoje ir kuris laikomas įskaitomu į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinį bendrąjį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, šios direktyvos tikslais. Kai dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė, apie šios dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Komisijai. Ši dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą kiekį ir jo 2 dalies a punkte išdėstytas sąlygas. Pranešimą pateikia kiekviena valstybė narė, į kurios bendrąjį nacionalinį rodiklį įskaitoma elektros energijos dalis ar kiekis.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) nurodoma elektros energijos dalis arba kiekis, pagamintas įrenginyje, kuris laikomas įskaitomu į valstybės narės nacionalinę atsinaujinančių išteklių energijos dalį, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;	b) nurodoma elektros energijos dalis arba kiekis, pagamintas įrenginyje, kuris laikomas įskaitomu į valstybės narės nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) kalendoriniais metais nurodomas laikotarpis, kurio metu įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į valstybės narės nacionalinę bendrąją atsinaujinančių išteklių energijos dalį; ir	c) kalendoriniais metais nurodomas laikotarpis, kurio metu įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į valstybės narės nacionalinį bendrąjį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį; ir
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) elektros energijos kiekį, per metus tame įrenginyje pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuris turi būti įskaitomas į jos nacionalinę bendrą atsinaujinančių išteklių energijos dalį remiantis pranešimo sąlygomis pagal 9 straipsnį; ir	b) elektros energijos kiekį, per metus tame įrenginyje pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuris turi būti įskaitomas į jos nacionalinę bendrą atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis pagal 9 straipsnį; ir
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Siekiant apskaičiuoti nacionalines bendras atsinaujinančių išteklių energijos dalis pagal šią direktyvą, elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal 1 dalies b punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant pranešimo raštą pateikusios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalis.	3. Siekiant įvertinti atitiktį nacionaliniams bendriems atsinaujinančių išteklių energijos rodikliams pagal šią direktyvą, elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal 1 dalies b punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant pranešimo raštą pateikusios valstybės narės atitiktį atsinaujinančių išteklių energijos rodikliams.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Nedarant įtakos valstybių narių įsipareigojimams pagal 5 straipsnį, dvi ar daugiau valstybių narių gali nuspręsti savanorišku pagrindu sujungti savo nacionalines paramos schemas ar iš dalies koordinuoti jų veiklą. Tokiais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinę atsinaujinančių išteklių energijos dalį, jeigu atitinkamos valstybės narės:	1. Nedarant įtakos valstybių narių įsipareigojimams pagal 5 straipsnį, dvi ar daugiau valstybių narių gali nuspręsti savanorišku pagrindu sujungti savo nacionalines paramos schemas ar iš dalies koordinuoti jų veiklą. Tokiais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Siekiant apskaičiuoti nacionalines bendrąsias atsinaujinančių išteklių energijos dalis pagal šią direktyvą, elektros energijos arba šilumos ar vėsumos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis, apie kurį pranešta pagal 2 dalį, paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms pagal paskirstymo taisyklę, apie kurią buvo pranešta.	3. Siekiant apskaičiuoti nacionalinius bendruosius atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius pagal šią direktyvą, elektros energijos arba šilumos ar vėsumos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis, apie kurį pranešta pagal 2 dalį, paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms pagal paskirstymo taisyklę, apie kurią buvo pranešta. Komisija sudaro palankias sąlygas kurti bendras valstybių narių tarpusavio paramos schemas, visų pirma platindama gaires ir geriausią patirtį.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusioms perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.	Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusioms perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos, būtinos ir supaprastintos, pirmenybę teikiant viešiesiems subjektams, atsinaujinančių išteklių energijos vartotojams ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartotojams; Šiuo tikslu valstybės narės parengia paprastas administracines taisykles pagal 16 straipsnį.
Pagrindimas
Vienas iš šios direktyvos tikslų – pasigamintos energijos vartojimo ir energetikos bendruomenių vystymas.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.	d) decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuojama skirti atsinaujinančių išteklių energijai. Todėl valstybės narės parengia ir paskelbia ilgalaikį bent artimiausių trejų metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai kiekvienos schemos terminai, pajėgumas, biudžetas, kurį ketinama paskirti, taip pat konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis paramos organizavimo klausimais.	3. Valstybės narės užtikrina, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuojama skirti atsinaujinančių išteklių energijai. Todėl valstybės narės parengia ir paskelbia ilgalaikį bent artimiausių penkerių metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai kiekvienos schemos terminai, pajėgumas, biudžetas, kurį ketinama paskirti, taip pat konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis paramos organizavimo klausimais.
Pagrindimas
Stabili teisinė sistema buvo svarbiausias visose peticijose aptariamas klausimas. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų paisoma ES teisės principų, įskaitant teisinį tikrumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 8 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.	8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių tvarų potencialą, kuris turi apimti erdvinę teritorijų, tinkamų mažos ekologinės rizikos įrenginių diegimui, analizę ir galimybes naudoti atliekinę šilumą bei vėsumą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.
Pagrindimas
Šis pakeitimas dera su daug susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos piliečiai kėlė peticijose. Tai, kad valstybėms narėms į savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo vertinimą reikia įtraukti atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainių poveikį aplinkai, yra itin svarbu siekiant užtikrinti didesnį teisinio tikrumo ir visuomenės pritarimo mastą. Laikantis šio požiūrio strategiškai siekiama užtikrinti visapusišką ES aplinkos teisės aktų ir visų susijusių piliečių pagrindinių teisių paisymą, kad būtų išvengta pilietinės visuomenės, vykdytojų ir vyriausybės konfliktų.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Bendrasis administracinis punktas ryšiams, bendradarbiaudamas su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, paskelbia atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus, vykdytojams skirtą procedūrų žinyną.	3. Bendrasis administracinis punktas ryšiams, bendradarbiaudamas su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, paskelbia atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių projektus, vykdytojams skirtą procedūrų žinyną.
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams.	5. Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią teisėtas techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams.
Pagrindimas
Šis pakeitimas neatsiejamai susijęs su 17 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Pridėjus sąvoką „teisėtas“ būtų lengviau užtikrinti, kad bandymas sudaryti geresnes techninio esamų įrenginių pertvarkymo sąlygas atitiktų atitinkamus ES aplinkos teisės aktus ir kad būtų pakankamai atsižvelgiama į poveikį aplinkai.
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Techninį pertvarkymą leidžiama atlikti pranešus bendrajam administraciniam punktui ryšiams, įsteigtam pagal 16 straipsnį, jei nenumatoma didelio neigiamo poveikio aplinkai arba visuomenei. Bendrasis administracinis punktas ryšiams per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nusprendžia, ar pranešimo užtenka.	Techninį pertvarkymą leidžiama atlikti pranešus bendrajam administraciniam punktui ryšiams, įsteigtam pagal 16 straipsnį, jei užtikrinama, kad laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES^1a(Poveikio aplinkai vertinimo direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB^1b (SPAV direktyva) ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB (Buveinių direktyva)^1c6 straipsnio 3 ir 4 dalių, ir jei nenumatoma didelio neigiamo poveikio aplinkai arba visuomenei. Bendrasis administracinis punktas ryšiams per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos priima sprendimą.
	^{_________________}
	^1a 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
	^1b 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
	^1c 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
Pagrindimas
Šis pakeitimas dera su daug susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos piliečiai kėlė peticijose. Papildymas aiškia nuoroda į poreikį laikytis Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos, Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos ir Buveinių direktyvos padėtų užtikrinti, kad dabartinių atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių techniniam pertvarkymui vis dar būtų taikoma pakankama aplinkos stebėsena.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.	1. Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, ypač mažas pajamas gaunantys pažeidžiami vartotojai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.
Pagrindimas
Mažas pajamas gaunantys vartotojai, pažeidžiami vartotojai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir bendruomenės yra grupės, tiesiogiai susijusios su PETI komiteto gautomis peticijomis, ir jų įtraukimas yra neatsiejamai susijęs su kitų Žaliųjų pateiktų pakeitimų dvasia, pvz., 15 straipsnio pakeitimais.
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją apie sertifikavimo schemas ar lygiavertes kvalifikavimo schemas, kaip nurodyta 3 dalyje. Valstybės narės taip pat paskelbia montuotojų, kurie yra kvalifikuoti ar sertifikuoti pagal 3 dalyje nurodytas nuostatas, sąrašą.	4. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją apie sertifikavimo schemas ar lygiavertes kvalifikavimo schemas, kaip nurodyta 3 dalyje. Valstybės narės paskelbia montuotojų, kurie yra kvalifikuoti ar sertifikuoti pagal 3 dalyje nurodytas nuostatas, sąrašą.
Pagrindimas
Jeigu tikslas yra skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, itin svarbu, kad visuomenė galėtų pasinaudoti sertifikuotų montuotojų paslaugomis.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.	1. Valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai yra atsakingi už sklandaus dujų tinklo infrastruktūros veikimo užtikrinimą, įskaitant jos techninę priežiūrą ir reguliarų valymą.
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti dujų iš atsinaujinančių išteklių integravimą, būtina, kad operatoriai būtų atsakingi už infrastruktūrą, nes tai susiję su kitomis direktyvos dalimis.
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų, kad sukurtų perdavimo ir paskirstymo tinklo infrastruktūrą, pažangiuosius tinklus, saugyklas ir elektros energijos sistemą, siekdamos sudaryti sąlygas saugiai eksploatuoti elektros energijos sistemą, nes tai leidžia toliau plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant tarpsisteminį sujungimą tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių. Valstybės narės taip pat imasi tinkamų veiksmų, kad paspartintų tinklo infrastruktūros leidimų procedūrą ir koordinuotų tinklo infrastruktūros patvirtinimo procedūrą su administracinėmis bei planavimo procedūromis.
	Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos apibrėžia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, valstybės narės:
	a) užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą ir skirstymą;
	b) arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema arba užtikrina prieigą prie sistemos;
	c) užtikrina, kad tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek leidžia saugus nacionalinės elektros energijos sistemos veikimas ir remiantis skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, naudojantiems įvairius atsinaujinančius energijos išteklius;
	d) užtikrina, kad būtų priimtos konkrečios, skaidrios ir nediskriminacinės priemonės, kuriomis būtų siekiama aukščiausio nacionalinės elektros energijos sistemos saugumo lygio;
	e) užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų su tinklu bei rinka susijusių veiklos priemonių, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažintas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimo apribojimas.
Pagrindimas
Atsinaujinančiųjų išteklių energija turi būti laikoma prioritetu. Komisijai atliekant Direktyvos 2009/28/EB vertinimą pagal REFIT programą pažymėta, kad įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirmenybinio skirstymo ir pirmenybinės prieigos nuostatas buvo veiksmingai remiamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, remiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ekonominį pagrindą ir prisidedant prie pažangos siekiant nacionalinių rodiklių.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:	Valstybės narės užtikrina, kad namų ūkio vartotojai turėtų teisę tapti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais, tiek pavieniui, tiek bendrai. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai:
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;	a) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant apmokestinimo, neproporcingų procedūrų ir mokesčių, deramai atsižvelgiant į visą decentralizuotos atsinaujinančių išteklių energijos gamybos teikiamą naudą;
Pagrindimas
Būtina neleisti taikyti apmokestinimo. Daug peticijų pateikėjų atkreipė dėmesį, kad tai yra svarbus klausimas, dėl kurio, jų nuomone, vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją būtų finansiškai nepatrauklu.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją neimant iš jų rinkliavų, įmokų ar mokesčių:
Pagrindimas
Stabili teisinė sistema visose gautose peticijose buvo vienas iš svarbiausių klausimų, vartotojų teisės buvo tarp jų. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų paisoma ES teisės principų, įskaitant teisinį tikrumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės nustato konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas plėsti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimą ir pašalinti visas esamas su tuo susijusias kliūtis.
Pagrindimas
Valstybės narės turi skatinti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į teigiamą išorinį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, nulemtus decentralizuotos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Šis pakeitimas yra glaudžiai susijęs su visa šio pasiūlymo logika.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Nedarant įtakos valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes.	2. Valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių, visų pirma įskaitant energijos nepriteklių patiriančius mažas pajamas gaunančius namų ūkius, ypatybes.
Pagrindimas
Siekiant sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir skverbimuisi visoje Sąjungoje, valstybės pagalbos taisyklės, kiek įmanoma, turėtų būti netaikomos vietos lygiu atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių vykdomiems projektams, remiamiems pagal paramos schemas. Tarp peticijų pateikėjų esama MVĮ atstovų, asociacijų ir pavienių piliečių, turinčių bendrą nuo energijos nepriklausomos visuomenės viziją, kurios kūrimas turėtų būti kuo labiau skatinamas, ypač kai vietos atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių indėliui gresia pavojus.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 1.3.2017
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PETI 1.3.2017
Nuomonės referentė Paskyrimo data	Eleonora Evi 23.1.2017
Svarstymas komitete	21.6.2017
Priėmimo data	7.9.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 8 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Pál Csáky, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Virginie Rozière, Sofia Sakorafa, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michela Giuffrida, Demetris Papadakis, Ángela Vallina
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Frank Engel, Monika Hohlmeier, Maria Lidia Senra Rodríguez, Marco Zullo

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

PPE

S&D

VERTS/ALE

Beatriz Becerra Basterrechea, Cecilia Wikström

Rikke Karlsson

Eleonora Evi, Marco Zullo

Sofia Sakorafa, Ángela Vallina, Maria Lidia Senra Rodríguez

Roberta Metsola

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Michela Giuffrida, Jude Kirton-Darling, Marlene Mizzi, Demetris Papadakis, Gabriele Preuß, Virginie Rozière,

Margrete Auken, Tatjana Ždanoka

ECR

PPE

Notis Marias

Pál Csáky,Engel Frank, Monika Hohlmeier, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Cristian Dan Preda, Julia Pitera Jaroslaw Wałęsa

0	0
-	-

Naudojami sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	30.11.2016
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 1.3.2017
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 15.6.2017	ECON 1.3.2017	ENVI 1.3.2017	TRAN 1.3.2017
	REGI 1.3.2017	AGRI 1.3.2017	PETI 1.3.2017
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data	ECON 31.1.2017	REGI 24.1.2017
Pranešėjai Paskyrimo data	José Blanco López 2.2.2017
Svarstymas komitete	28.2.2017	22.6.2017	4.9.2017
Priėmimo data	28.11.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 14 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zigmantas Balčytis, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jonathan Bullock, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Adam Gierek, Theresa Griffin, András Gyürk, Rebecca Harms, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Eugen Freund, Gerben-Jan Gerbrandy, Gunnar Hökmark, Jude Kirton-Darling, Rupert Matthews, Clare Moody, Luděk Niedermayer, Markus Pieper, Dennis Radtke, Dominique Riquet, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Albert Deß
Pateikimo data	6.12.2017

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43	+
ALDE	Fredrick Federley, Gerben-Jan Gerbrandy, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Dominique Riquet, Lieve Wierinck
ECR	Hans-Olaf Henkel
ENF	Barbara Kappel
PPE	Cristian-Silviu Buşoi, Albert Deß, Christian Ehler, András Gyürk, Gunnar Hökmark, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Angelika Niebler, Luděk Niedermayer, Markus Pieper, Dennis Radtke, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Hermann Winkler, Pilar del Castillo Vera
S&D	Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Eugen Freund, Adam Gierek, Theresa Griffin, Eva Kaili, Jude Kirton-Darling, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Edouard Martin, Clare Moody, Dan Nica, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Carlos Zorrinho

14	-
ECR	Edward Czesak, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský
EFDD	Jonathan Bullock
ENF	Angelo Ciocca, Christelle Lechevalier
GUE/NGL	Xabier Benito Ziluaga, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis
VERTS	Reinhard Bütikofer, Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Michel Reimon, Claude Turmes

7	0
ECR	Rupert Matthews, Anneleen Van Bossuyt
EFDD	David Borrelli, Dario Tamburrano, Marco Zullo
GUE/NGL	Jaromír Kohlíček
PPE	Jerzy Buzek

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika