Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba (atrinkta)
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
| Procedūra : 2016/0382(COD) |
|
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
| Dokumento priėmimo eiga : A8-0392/2017 | ||||||
Pateikti tekstai : A8-0392/2017 |  | Debatai : PV 15/01/2018 - 12CRE 15/01/2018 - 12 PV 12/11/2018 - 14 CRE 12/11/2018 - 14 |  | Balsavimas : PV 17/01/2018 - 10.4CRE 17/01/2018 - 10.4 Balsavimo rezultatų paaiškinimas PV 13/11/2018 - 4.5 Balsavimo rezultatų paaiškinimas |  | Priimti tekstai : P8_TA(2018)0009P8_TA(2018)0444 |
| PRANEŠIMAS ***I |
| |||
| 6.12.2017 |
| |||
|
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) (COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)) | ||||
| ||||
 EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) (COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD)) (Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0767), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0500/2016), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – pasikonsultavęs su Regionų komitetu, – atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2), – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2017 m. ... ... d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0392/2017), A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju; 3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| AIŠKINAMOJI DALIS |
| |||
|
Uždavinys iki 2050 m. sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro Europos Parlamentas yra įsipareigojęs ES piliečiams užtikrinti jų gyvenimo kokybę ir ekonominį bei socialinį vystymąsi. Dabar yra proga sukurti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, atitinkančią ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo kryptį, nustatytą istoriniu Paryžiaus susitarimu, kuris pasirašytas 2015 m. ir galioja nuo 2016 m. lapkričio mėn. Labiau nei bet kada anksčiau privalome naujojoje direktyvoje siekti plataus užmojo tikslo skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą ir turime imtis veiksmų, kad energija būtų švari, saugi, prieinama visiems piliečiams, taip pat kad jos sektoriuje būtų kuriamos darbo vietos. Europa – lyderė atsinaujinančios energijos srityje? Šiuo metu vykstanti ir numatoma didelio masto atsinaujinančios energijos rinkos plėtra pasauliniu lygmeniu suteikia daug galimybių mūsų įmonėms ir kokybiškų darbo vietų kūrimui Sąjungoje. Reikia naudotis technologinių žinių pagrindu, pramonės struktūra ir kvalifikuotais specialistais, dėl kurių galime atlikti svarbiausią vaidmenį vykstant novatoriškai šių technologijų plėtrai pasauliniu lygmeniu, ir juos remti. Atsinaujinančios energijos vartojimas taip pat padeda didinti Sąjungos energetinę nepriklausomybę, dėl jo didėja energetinis saugumas ir užtikrinama, kad būtume ne tokie pažeidžiami išorės energijos tiekėjų požiūriu. Pastaraisiais metais pastebima ženklų, kad lėtėja investicijos, būtinos ES ekonomikos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. To pavyzdys – lėtėjančios investicijos į atsinaujinančią energiją Europoje, kaip kontrastas rekordinėms investicijoms kituose pasaulio regionuose. Naujos reguliavimo sistemos, pagal kurią skatinama atsinaujinanti energija, kūrimas Tikslas, atitinkantis siekį iki 2050 m. visiškai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro: 35 proc. atsinaujinančios energijos Nors daugelį naujų nuostatų, pateikiamų Europos Komisijos pasiūlyme, pranešėjas vertina palankiai, jis apgailestauja, kad nustatytas tikslas – 27 proc. atsinaujinančios energijos kvota Sąjungoje – yra nepakankamai plataus užmojo. Reikėtų pabrėžti, kad 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba, parėmusi tikslą nustatyti ne mažesnę kaip 27 proc. atsinaujinančios energijos kvotą, buvo susirinkusi prieš pasirašant Paryžiaus susitarimą. Be to, bendras 27 proc. tikslas iš esmės nesiskiria nuo tendencijų scenarijaus, pagal kurį iki 2030 m. būtų pasiekta 24,3 proc. norma (scenarijuje neatsižvelgiama į tikėtiną išlaidų, susijusių su brandesnėmis atsinaujinančiosiomis technologijomis, mažėjimą). Taip pat reikėtų nurodyti, kad Europos Parlamentas 2016 m. priėmė rezoliuciją, kurioje prašė nustatyti tikslą suvartoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančios energijos, pažymėjęs, kad turėtų būti siekiama gerokai didesnio užmojo. Šiuo metu net ir Europos Parlamento siūlomas tikslas yra nedidelis, palyginti su poreikiais mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kurio, dėl kurių susitarta 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje. Todėl kyla pavojus ne tik Paryžiaus tikslų įgyvendinimui, bet ir Europos Sąjungos lyderystei švarios energijos srityje. Iš tikrųjų daugelis valstybių narių užsibrėžia aiškiai didesnius tikslus, negu nurodytieji 2030 m. tikslai. Pavyzdžiui, Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) (2016 m.) nuomone, 2030 m. tikslas pasaulio mastu suvartoti 36 proc. atsinaujinančios energijos yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2ºC. Dėl visų šių priežasčių pranešėjas siūlo nustatyti privalomą Sąjungos 2030 m. tikslą, kad 35 proc. bendro galutinio suvartojamos energijos kiekio sudarytų atsinaujinanti energija. Šio minimalaus tikslo turės būti siekiama visoms valstybėms narėms dedant bendras pastangas, nustačius naujus privalomus nacionalinius tikslus, taip pat ir transporto sektoriuje. Nacionaliniai švarios energijos įsipareigojimai Tai, ar galiojanti Direktyva 2009/28/EB sėkmingai įgyvendinama, ryžtingai siekiant atsinaujinančią energiją vartoti platesniu mastu, labai priklauso nuo šalies lygmeniu nustatytų privalomų tikslų aiškumo ir tikrumo. Nustačius privalomus tikslus investuotojams suteikiama tikrumo ir mažėja finansinės paramos poreikiai. Be to, jais aiškiai paskirstomos pareigos, todėl nevykdymo atveju galima įgyvendinti taisomuosius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pati Europos Komisija nustatė, jog privalomų nacionalinių tikslų nustatymas yra veiksmingiausia priemonė norint iki 2020 m. pasiekti su atsinaujinančia energija susijusius tikslus, sunku pritarti nuomonei dėl šios priemonės panaikinimo. Savanoriškų nacionalinių įnašų sistema neatrodo labai plataus užmojo. Europai skirta lanksti ir aiški finansinės paramos sistema Taikant rinka grindžiamus paramos planų rengimo kriterijus skatinama didesnė konkurencija ir mažinamos atsinaujinančių energijos išteklių rėmimo išlaidos. Kartu būtina užtikrinti, kad valstybės narės galėtų priimti sprendimą dėl technologijų įvairinimo, atsižvelgdamos į socialinius, aplinkos, geografinius ir klimato veiksnius. Šis lankstumas taip pat padeda mažinti išlaidas, susijusias su atsinaujinančios energijos įtraukimu į energetikos sistemą. Todėl pranešėjas siūlo nustatyti bendrus visuotinius paramos atsinaujinančiai energijai schemų principus. Nustačius galimybę pagalbos schemose dalyvauti atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, esantiems kitose valstybėse narėse, galima suderinti ir sumažinti paramos schemų išlaidas, padidinus konkurencingumą. Valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmai gali būti naudingi išlaidų efektyvumo požiūriu, siekiant skatinti atsinaujinančią energiją. Kad būtų galima gauti šią naudą ir kartu valstybėms narėms užtikrinti lankstumą, pranešėjas siūlo suteikti galimybę įpareigojimą leisti dalyvauti paramos schemose pakeisti bendrų projektų įgyvendinimu. Regionų bendradarbiavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į jungčių lygį, kuris labai svarbus siekiant tinkamai valdyti kintančius atsinaujinančios energijos išteklius ir sumažinti šių išteklių integravimo į energetikos sistemą išlaidas. Todėl valstybės narės, kurių jungčių lygis labai mažas, neturi būti įpareigojamos dalyvauti šioje sistemoje, pagal kurią leidžiama dalyvauti paramos schemose. Teisinio tikrumo didinimas Dėl sudėtingų pokyčių, susijusių su paramos atsinaujinantiems energijos ištekliams politika, investuotojams atsirado neaiškumų. Keletas šalių ėmėsi taikyti priemones atgaline data ir tai lėmė, kad atsinaujinančios energijos sektoriuje buvo prarastas pasitikėjimas, atsirado netikrumo ir trūksta galimybių gauti finansavimą naujiems įrenginiams. Kilo pavojus, kad nebus pasiekti nustatyti 2020 m. tikslai, ir daugelyje regionų susilpnėjo pažangiausia vietos pramonė. Labai svarbu stiprinti Europos Sąjungos, kaip teritorijos, kuri yra patraukli investicijoms į atsinaujinančią energiją dėl, be viso kito, savo reguliavimo sistemos teisinio tikrumo, įvaizdį. Todėl sugriežtinamas 6 straipsnis, kad neliktų neaiškumų ir būtų patikslinta, jog jis taikomas tiek dabartinėms, tiek būsimoms investicijoms. Pritariama platesnei reguliavimo sistemai, nustačius pereinamuosius laikotarpius tuo atveju, jeigu padaroma reguliavimo pakeitimų, ir numačius būtinas kompensacijas, jeigu pereinant prie atsinaujinančios energijos įvyksta išorinių diskriminacinių pokyčių, kurie turi didelę įtaką remiamų projektų ekonominiam gyvybingumui. Administracinių kliūčių įveikimas Kitas veiksnys, dėl kurio Sąjungoje sunku diegti atsinaujinančią energiją, – sudėtingos ilgai trunkančios administracinės procedūros. Siūlomas vieno langelio principas – tai priemonė, kurios periodiškai prašo sektoriaus subjektai. Nors ilgiausia trejų metų leidimo suteikimo trukmė gali būti reali didesnių įrenginių atveju, ji atrodo pernelyg ilga mažesnių įrenginių atveju. Mažesnės apimties projektams būtina nustatyti trumpesnius terminus, kuriuos taikant nereikia tokių pat plataus masto konsultacijų ir vertinimo kaip didesnių įrenginių atveju. Vartotojų dalyvavimas energijos pertvarkoje Priėmus dabartinę direktyvą, technologinė pažanga ir mažesnės kai kurių technologijų išlaidos padėjo atsirasti naujoms energijos valdymo formoms, dėl kurių vartotoją galima laikyti svarbiausiu energetikos politikos veikėju. Šios naujos dalyvavimo energetikos sistemoje formos turėtų būti sujungtos į vieną sistemą ir skatinamos. Todėl naujoje direktyvoje ne tik turėtų būti leidžiama plėtoti pasigamintos energijos vartojimą ir atsinaujinančios energijos bendruomenes, bet ir aktyviai juos skatinti, taip pat neleisti jų diskriminuoti arba jiems taikyti neproporcingų procedūrų ar neproporcingos naštos. Pasigamintos atsinaujinančios energijos vartojimas ne tinkle neturi būti apmokestinamas jokio tipo mokesčiais ar rinkliavomis. Dažnai vidutines ar dideles pajamas gaunantys piliečiai turi geresnę prieigą prie pradinio kapitalo, būtino investuojant į savarankiškos atsinaujinančios energijos gamybos įrenginius. Tačiau Europoje, kurioje 50 mln. asmenų patiria energijos nepriteklių, atsinaujinančios energijos vartojimas gali atlikti labai svarbų vaidmenį plėtojant naują energetikos sistemos modelį, naudingą visai visuomenei. Todėl paramos schemos, pagal kurias skatinama savarankiška energijos gamyba, turi būti rengiamos taip, kad būtų prieinamos visiems vartotojams, ypač tiems, kurie turi mažiau lėšų. Sektorinių planinių rodiklių svarba Turint omenyje atsinaujinančios energijos skvarbos šiuose sektoriuose potencialą ir tai, kad juose suvartojama apie 75 proc.(1) galutinio Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio, būtina įvesti konkrečius planinius rodiklius, taikomus šilumos ir vėsumos tiekimo, taip pat transporto sektoriams. Jeigu šiuose sektoriuose nebus dedama daugiau pastangų, nepasieksime priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų. Kalbant apie šilumos ir vėsumos tiekimo sektorių, valstybėms narėms, kuriose atsinaujinančios energijos skvarbos rodikliai jau labai dideli, kartu su didesniais privalomais užmojais turi būti pasiūlytos lankstumo priemonės. Be to, įtraukiamos nuostatos, kad taikant šiame sektoriuje priimtas priemones ypatingas dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams, kuriems kyla rizika patirti energijos nepriteklių. Transporto sektoriuje suvartojama apie trečdalis galutinio ES suvartojamos energijos kiekio, tačiau jame vis dar dominuoja iš naftos pagaminti degalai (94 proc.). Dabartinėje direktyvoje nustatytas tikslas užtikrinti, kad 2020 m. transporto sektoriuje atsinaujinanti energija sudarytų 10 proc. Siekiant pažangos šiame sektoriuje, kuriame išmetama 35 proc. viso Europos Sąjungoje išmetamo CO2 kiekio, būtina išlaikyti sektorinį planinį rodiklį ir jį atnaujinti 2030 metams. Šiuo tikslu svarbu skatinti judumą naudojant alternatyviuosius degalus, pavyzdžiui, elektromobilumą. Pranešėjo nuomone, ši direktyva turėtų būti platesnio užmojo, kad būtų galima vykdyti Europos klimato politikos įsipareigojimus. Dėl nepakankamų užmojų atsinaujinančios energijos srityje ne tik kyla abejonių dėl mūsų patikimumo, bet visų pirma tai kelia pavojų būsimam vystymuisi.
| ||||
| PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS |
| |||
|
D(2017)45796 Jerzy Buzek Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas PHS 08B046 Briuselis Tema: Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) COM(2016) 0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD) Gerb. Pirmininke, Teisės reikalų komitetas išnagrinėjo nurodytą pasiūlymą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnį dėl išdėstymo nauja redakcija. Minėtojo straipsnio 3 dalyje numatyta: „Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša atsakingam komitetui. Tokiu atveju, be 169 ir 170 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų. Tačiau už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininkas išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas atskirai gali pripažinti priimtinais nepakeistų pasiūlymo dalių pakeitimus, jeigu jis mano, kad tokie pakeitimai būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais. Tokios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.“ Atsižvelgdamas į Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės, išnagrinėjusios pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija, nuomonę ir laikydamasis pranešėjo rekomendacijų, Teisės reikalų komitetas mano, kad, be aptariamame pasiūlyme arba konsultacinės darbo grupės nuomonėje nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra, o, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės. Taigi Teisės reikalų komitetas po diskusijų savo 2017 m. spalio 10 d. posėdyje vienbalsiai(1) rekomenduoja atsakingam Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsniu. Pagarbiai Pavel Svoboda Pridedama: Konsultacinės darbo grupės nuomonė.
| ||||
| PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ |
| |||||||||
2017 m. rugsėjo 28 d., Briuselis NUOMONĖ PATEIKTA EUROPOS PARLAMENTUI TARYBAI KOMISIJAI Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) 2017 m. vasario 23 d. COM(2016)0767 – 2016/0382(COD) Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2017 m. birželio 29 d. susirinko į posėdį, kuriame buvo svarstytas Komisijos pateiktas minėtasis pasiūlymas. Šiame posėdyje(1) apsvarsčiusi pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nauja redakcija išdėstoma 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė: 1. Pilka spalva, įprastai naudojama esminiams pakeitimams nurodyti, turėtų būti pažymėta: – 2 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „Energijos vartojimo Europoje valdymas“; – 3 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „<…> savo transporto sektoriaus, kuriame energijos tiekimo saugumo problema opiausia, <…> ir daryti įtaką transporto kuro rinkai“; – 20 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas antras Direktyvos 2009/28/EB 11 konstatuojamosios dalies antras sakinys „Šiuo atveju turėtų būti įtraukta energija, esanti vandenynuose ir kituose vandens telkiniuose bangų, vandens srovių, potvynių, vandenyno terminės energijos gradientų ar druskingumo gradientų pavidalu.“; – 26 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „nacionalinius planinius rodiklius“, „lankstumo priemonės“ ir „tačiau jos ir toliau valdomos valstybių narių, kad nebūtų padaryta įtakos jų galimybėms siekti savo nacionalinių planinių rodiklių“; – 27 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas žodis „skaidrumo“; – 28 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami paskutiniai pirmo sakinio žodžiai „planinius rodiklius“ ir Direktyvos 2009/28/EB 37 konstatuojamosios dalies antras sakinys „Tačiau, siekiant užtikrinti, kad, didinant esamų atsinaujinančių išteklių įvairovę ir juos visiškai arba iš dalies pakeičiant tradiciniais energijos ištekliais, grynasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nepadidėtų, turėtų būti leidžiama atsižvelgti tik į atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių, pradėtų eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo, pagamintą elektros energiją arba padidinus įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, galią.“; – 34 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių lygių būtų laikomasi, įtraukdamos atsinaujinančių išteklių energijos veiksnį į minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal Direktyvą 2002/91/EB, susijusius su sąnaudų atžvilgiu optimaliu pastatų išmetamo anglies kiekio mažinimu“; – 39 konstatuojamojoje dalyje išbraukiami žodžiai „įtaisai“; – 43 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas paskutinis Direktyvos 2009/28/EB 52 konstatuojamosios dalies sakinys „Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie naudojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas.“; – 44 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „<…> mažiausia <…> procentinė dalis“; – 45 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „ypač dėl naujų įrenginių pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio, <…> Komisija turėtų vertinti valstybių narių naudojamų priemonių veiksmingumą“; – išbraukiamas visas Direktyvos 2009/28/EB 56 konstatuojamosios dalies tekstas; – 48 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiamas žodis „nutrūkstančią“; – 52 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „remti <…> parodomuoju ir pateikimo į rinką etapais“; – 70 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami paskutiniai žodžiai „bei antros ir trečios kartos biodegalų plėtojimą Bendrijoje ir visame pasaulyje, bei atlikti daugiau žemės ūkio tyrimų bei kurti žinias tose srityse“; – 72 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami du paskutiniai Direktyvos 2009/28/EB 73 konstatuojamosios dalies sakiniai „Taip pat reikėtų priskirti mišku apaugusias vietoves, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, nebent būtų pateikiama įrodymų, kad jų anglies atsargos pakankamai mažos, kad būtų galima pagrįsti jų paskirties keitimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Nurodant šlapžemes turėtų būti atsižvelgta į 1971 m. vasario 2 d. Ramsare priimtoje Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, nustatytą apibrėžtį.“; – 81 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „daugiašalius bei dvišalius susitarimus“ ir „tokiuose susitarimuose“; – 95 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiami žodžiai „ar labai užterštos“ ir Direktyvos 2009/28/EB 85 konstatuojamosios dalies paskutiniai šeši sakiniai „Net jei patys biodegalai yra pagaminti naudojant ariamojoje žemėje išaugintas žaliavas, dėl grynojo pasėlių paklausos padidėjimo, atsirandančio dėl biodegalų naudojimo skatinimo, galėtų padidėti grynasis pasėliais apsodintas plotas. Tai galėtų paveikti dideles anglies atsargas turinčią žemę, ir tokiu atveju anglies atsargų praradimas būtų žalingas. Siekiant sumažinti tą riziką tikslinga įdiegti papildomas priemones, kuriomis skatinama didinti pasėliams jau naudojamos žemės našumą, naudoti nualintą žemę ir parengti kitoms biodegalus naudojančioms šalims taikomus tvarumo reikalavimus, panašius į šioje direktyvoje nustatytus Bendrijos biodegalų naudojimo reikalavimus. Komisija turėtų parengti konkrečią metodiką, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginių žemės paskirties pokyčių, kiekį. Tai darydama, Komisija geriausių prieinamų mokslo duomenų pagrindu, visų pirma turėtų apsvarstyti netiesioginių žemės paskirties pokyčių faktoriaus įtraukimą apskaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir poreikį skatinti tvarių biodegalų naudojimą, kuris sumažintų žemės paskirties pokyčių poveikį ir pagerintų biodegalų tvarumą, atsižvelgiant į netiesioginius žemės paskirties pokyčius. Kurdama tą metodiką, Komisija, inter alia, turėtų atsižvelgti į galimus netiesioginius žemės paskirties pokyčius, atsiradusius dėl biodegalų, pagamintų iš nemaistinės celiuliozės ir lignoceliuliozės.“; – 100 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiama nuoroda į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką; – 101 konstatuojamojoje dalyje – išbraukiama nuoroda „20 %“; – 1 straipsnyje – išbraukiamas žodis „nacionaliniai“ ir 2 straipsnio j punkte – išbraukiamas žodis „nacionalinė“; – 2 straipsnio g punkte – išbraukiami žodžiai „arba dujinis“; – 7 straipsnio 1 dalyje – esama nuoroda „17 straipsnio 2–6 dalyse“ pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 2–7 dalyse“; – išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 2 dalies formuluotė; – 7 straipsnio 3 dalyje – išbraukiami žodžiai „aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę“; – 8 straipsnio 1 dalyje – išbraukiami žodžiai „ir nustatyti jo tvarką“, „laikosi“, „3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų“ ir „kaip <…> laikosi“; – 8 straipsnio 2 dalyje – išbraukiamas žodis „tris“ ir 12 straipsnio 1 dalyje – išbraukiamas skaičius „3“; – 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 10 straipsnio 1 dalyje – išbraukiamas žodis „planinį rodiklį“; – 9 straipsnio 4 dalyje – išbraukiamas pirmas sakinys „3 dalies d punkte nurodytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.“ ir antrame sakinyje esanti nuoroda „2020“; – 10 straipsnio 3 dalyje – išbraukiama formuluotė „Siekiant įvertinti, kaip laikomasi“ ir „reikalavimų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais“; – 13 straipsnio 1 dalyje – dabartinė nuoroda „3 straipsnį“, keičiama nuoroda „5 straipsnį“; – visa išbraukiama Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktų formuluotė; – 19 straipsnio 13 dalyje – žodis „vartotojams“, pakeičiamas žodžiu „klientams“, ir išbraukiami paskutiniai žodžiai „pagamintą įrenginiuose, kurie pradėjo veikti, arba pajėgumų, kurie buvo padidinti po 2009 m. birželio 25 d.“; – 26 straipsnio 1 dalyje – išbraukiamas žodis „tvarumo“; – 27 straipsnio 4 dalyje – dabartinė nuoroda „17 straipsnio 2 dalies“, pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 7 dalies“, ir dabartinė nuoroda „17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse“, pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse“; – 27 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje – išbraukiamas žodis „skaidrumo“; – 27 straipsnio 6 dalies penktoje pastraipoje ir 7 dalyje – dabartinė nuoroda „17 straipsnio 2–5 dalyse“, pakeičiama nuoroda „26 straipsnio 2–7 dalyse“; – 28 straipsnio 1 ir 4 dalyje – esamos nuorodos atitinkamai „17 straipsnio 2 dalies“ ir „17 straipsnio 2 dalyje“, pakeičiamos nuorodomis „26 straipsnio 7 dalies“ ir „26 straipsnio 7 dalyje“; – 28 straipsnio 5 dalyje išbraukiami žodžiai „visų pirma dėl“ ir žodis „papildyti“; – 30 straipsnio 3 dalyje – nuoroda „2018“, pakeičiama nuoroda „2026“; – 30 straipsnio 4 dalyje – nuoroda „2021“, pakeičiama nuoroda „2032“; – 32 straipsnio 2 dalyje – nuoroda „2015 m. spalio 5 d.“, pakeičiama nuoroda „2021 m. sausio 1 d.“; – 32 straipsnio 3 ir 6 dalyse – dabartinės nuorodos atitinkamai „3 straipsnio 5 dalies“ ir „3 straipsnio 5 dalį“, pakeičiama nuorodomis „7 straipsnio 5 dalies“ ir „7 straipsnio 5 dalį“, taip pat įterpiamos naujos nuorodos į 19 straipsnio 11 ir 14 dalis ir 25 straipsnio 6 dalį; – V priedo A dalyje – išbraukiama nuoroda „52 %“, atitinkanti punktą „etanolis iš cukrinių runkelių“ – V priedo B dalyje – išbraukiama nuoroda „92 %“, atitinkanti punktą „dimetileteris (DME) iš auginamo miško medienos“; – V priedo C dalies 3 punkte – išbraukiama formulė „(EF – EB)/EF“, atitinkanti punktą „dimetileteris (DME) iš auginamo miško medienos“; – išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 8 punkto b papunkčio ii punkto formuluotė; – V priedo C dalies 8 punkto antroje pastraipoje – išbraukiamas skaičius „10“; – išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 9 punkto b papunkčio formuluotė; – išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 9 punkto antros pastraipos formuluotė; – V priedo C dalies 10 punkte – išbraukiama nuoroda „2009“; – V priedo C dalies 12 punkte – išbraukiami žodžiai „bei saugant“; – V priedo C dalies 14 punkte – išbraukiamas žodis „izoliuojant“; – V priedo C dalies 15 punkte – išbraukiami paskutiniai žodžiai „pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO2“; – V priedo C dalies 18 punkte – išbraukiama formuluotė„eec + el + tos ep, etd ir eee dalys“; – išbraukiama visa Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 19 punkto ketvirtos pastraipos formuluotė. 2. 27 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje ir 6 dalies pirmoje ir penktoje pastraipose nuoroda „31 straipsnio 3 dalyje“ turi būti pakeista į nuorodą „31 straipsnio 2 dalyje“. Apsvarsčiusi šį pasiūlymą, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nusprendė, kad pasiūlyme, be jame nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesnio teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą teisės aktą nekeičiant jo esmės. F. DREXLER H. LEGAL L. ROMERO REQUENA Juriskonsultas Juriskonsultas Generalinis direktorius
| ||||||||||
| Vystymosi komiteto NUOMONĖ (24.10.2017) |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
TRUMPAS PAGRINDIMAS Europos klimato ir energetikos politika turėtų atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui tikslus, kaip įtvirtinta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje ir darnaus vystymosi tiksluose. Greitas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo yra itin svarbus šiems tikslams pasiekti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bioenergija gali atlikti tik ribotą vaidmenį siekiant patenkinti ES energijos poreikius ir nors ir ES bioenergetikos politika, be jokios abejonės, bus naudojama kaip šablonas tarptautinėse derybose, pranešėjas mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog siūloma direktyva atitiktų aukštus socialinius ir aplinkos tvarumo kriterijus. Šiuo tikslu, siūloma direktyva turėtų būti sustiprinta keliais būdais: Padidinti su klimato kaita susijusius pasiūlymo užmojus 2030 m. iki 45% padidinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, nustatant privalomus nacionalinius rodiklius, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus; Palaipsniui iki 2030 m. visiškai panaikinti iš žemės ūkio kultūrų gaminamus biodegalus, siekiant sumažinti daromą neigiamą poveikį teisėms į žemę, teisei į maistą, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir bendrą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. Nuo šiol iš žemės ūkio kultūrų gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų dalis, kurią galima įskaičiuoti siekiant pagal Direktyvą nustatyto transporto kuro planinio rodiklio, turėtų būti palaipsniui mažinama iki 2030 m., kai ši dalis bus lygi nuliui; Palaipsniui panaikinti visas politines paskatas dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės degalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų ar kitų dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje auginamų kultūrų; Sugriežtinti taisykles dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, atsižvelgiant į tai, kad ne maistui skirti energetiniai augalai gali prisidėti prie netiesioginio žemės paskirties keitimo, jei jie užauginti žemėje, kuri buvo naudojama maisto gamybai; Užtikrinti, kad naujos redakcijos direktyva laikytųsi atliekų hierarchijos ir pakopinio naudojimo principo. Sustiprinti pažangiųjų biodegalų apsaugos priemones, kurios turėtų veiksmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir reaguoti į griežtus aplinkos tvarumo kriterijus tuo atveju, kai atliekų ir liekanų naudojimas energijos tikslais yra skatinamas; Nustatyti socialinio tvarumo kriterijus, atsižvelgiant į vis dažnėjančius konfliktus dėl žemės, kylančius iš didelės apimties žemės ūkio investicijų žaliavų produkcijai. Todėl ši direktyva turėtų būti suderinta su tarptautiniais žemės naudojimo teisių standartais, kurie yra dar svarbesni šalyse, kuriose įstatymais nėra aiškiai pripažintos paprotinės teisės ir kuriose čiabuvių tautų kaimo vietovių gyventojai ne kartą buvo perkeliami pagal išsaugojimo projektus. PAKEITIMAI Vystymosi komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Simbolių paaiškinimai: + : balsavo „už“ - : prieš 0 : susilaikė | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (13.11.2017) |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
TRUMPAS PAGRINDIMAS Sąjunga ir jos valstybės narės ratifikavo Paryžiaus susitarimą, įsipareigodamos pasaulinės temperatūros kilimo vidurkį išlaikyti gerokai žemiau 2°C ir siekti, kad jis būtų apribotas iki 1,5°C. Greitas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo yra itin svarbus šiems tikslams pasiekti. Komisijos pasiūlymas pateikiamas su bendru ES tiksliniu rodikliu – kad ne mažiau kaip 27 proc. suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, t. y. per 10 metų vos 6 proc. daugiau už numatomą 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, ir iš tiesų sulėtinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Nuomonės referentas siūlo padidinti užmojus iki 35 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies 2030 m., nustatant privalomus nacionalinius rodiklius, pirmenybės prieigą ir kilmės garantijų sistemą, naudotiną tik kaip atsekamumo ir apskaitos priemonę. Skatindami tam tikrų energijos šaltinių naudojimą pasitelkiant rodiklius ir skiriant subsidijas, teisės aktų leidėjai prisiima atsakomybę už galimą neigiamą poveikį visai aplinkai ar ekonomikai, todėl turi būti numatytos pakankamos apsaugos priemonės, laikantis atsargumo principo. Klimato požiūriu reikėtų skatinti tik iš atliekų ir liekanų pagamintą bioenergiją, taikant tinkamas apsaugos priemones dirvožemio kokybės, dirvožemio anglies ir biologinės įvairovės apsaugai užtikrinti ir atsisakyti kitokios energijos vartojimo. Politika, dėl kurios gali padidėti išmetamų teršalų kiekis ar sumažėti natūralus miškų anglies absorbavimas, trukdytų pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus tikslus. Transporto srityje pasiūlymu siekiama lėto ES paramos perkėlimo nuo biokuro iš žemės ūkio kultūrų geresniems transporto degalams iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., pažangiesiems degalams ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai. Viršutinė augalinės kilmės biodegalams taikoma riba, kuri gali būti įskaičiuota į atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklius, 2030 m. yra palaipsniui mažinama nuo 7 proc. iki 0 proc. Nuo 2021 m. biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejaus, dalis turi būti 0 proc. Komisija turėtų parengti nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų patvirtinimo metodiką. Pasiūlyme taip pat numatytas įsipareigojimas degalų tiekėjams iki 2030 m. palaipsniui įtraukti į savo tiekiamus transporto degalus iki 9 proc. pažangiųjų biodegalų, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos ir surenkant bei panaudojant anglies dioksidą pagamintų degalų. Ši minimali dalis turėtų būti lygi išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumo mažinimui bent 7 proc., palyginti su 2020 m. Svarbu užtikrinti, kad naudojant tuos biodegalus būtų gerokai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Labai nedaug žaliavų iš tikrųjų yra netaršios. Jei medžiagų paskirtis pakeičiama ir jos naudojamos biokurui gaminti, poveikį pajus kiti vartotojai. Netiesioginės anglies dioksido prognozės, paremtos perkėlimo analize, kurią atliekant nustatomos medžiagos, pakeisiančios žaliavas, ir nurodoma, kiek dėl to bus išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turėtų būti naudojamos skaičiuojant sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribą, taikomą pažangiesiems degalams. Netinkama įtraukti iškastinio kuro (net jei jis gaminamas iš atliekų) į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Iš atliekų gaminamas iškastinis kuras turėtų būti skatinamas kitomis priemonėmis, įgyvendinant Sąjungos žiedinės ekonomikos strategiją. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija yra švariausias esamas kuras transporto sektoriui ir šiuo metu tai yra tvariausias ir geriausiai pritaikomas sprendimas. Vis dėlto didelės apimties elektrinių transporto priemonių diegimui reikia tiek paklausą, tiek pasiūlą didinančių paskatų. Pakankamas įkrovimo tinklas yra pagrindinis elementas skatinant naudoti elektra varomas transporto priemones. Tikimasi, kad ilgainiui pažangieji biodegalai visų pirma atliks svarbų vaidmenį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą aviacijos srityje. Aviacijos sektoriui teikiama atsinaujinančiųjų išteklių energija bus įtraukta į bendrą įmaišymo reikalavimą. Nuomonės projektu taip pat siekiama supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą. Viena iš siūlomų šios srities priemonių yra sukurti ES masto duomenų bazę vietoj 28 nacionalinių duomenų bazių, kurioje kuro tiekėjai dokumentais pagrįstų savo pervedimus, atliktus siekiant įgyvendinti įmaišymo reikalavimą. PAKEITIMAI Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||