Procedūra : 2017/2073(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0401/2017

Pateikti tekstai :

A8-0401/2017

Debatai :

PV 18/01/2018 - 3
CRE 18/01/2018 - 3

Balsavimas :

PV 18/01/2018 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0019

PRANEŠIMAS     
PDF 642kWORD 62k
12.12.2017
PE 607.891v02-00 A8-0401/2017

dėl Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo, susijusio su profesinių paslaugų reglamentavimu ir poreikiu vykdyti jų reformą

(2017/2073(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Nicola Danti

PAKEITIMAI
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Procedūra

2017 m. gegužės 11 d. pranešėjui pavesta užduotis parengti pranešimą dėl 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimo, susijusio su poreikiu vykdyti profesinių paslaugų reformą pagal tos direktyvos 59 straipsnį.

Direktyva 2005/36/EB – aplinkybės, taikymo sritis ir perkėlimas į nacionalinę teisę

Direktyva 2005/36/EB taikoma visoms reglamentuojamoms profesijoms, išskyrus tas, kurios aiškiai neįtrauktos į jos taikymo sritį, pvz., notarus.

Reglamentuojamos profesijos – svarbus valstybių narių ekonomikos aspektas. Taisyklės dėl reglamentuojamų profesijų, kuriomis reikalaujama tam tikros profesinės kvalifikacijos veiklai vykdyti, paprastai taikomos siekiant apsaugoti bendro intereso tikslus, pvz., visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos ir kt. Srityse, kuriose galimybė užsiimti profesine veikla nėra suderinta ES lygmeniu, kiekviena valstybė narė sprendžia, ar reglamentuoti profesiją, laikydamosi nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

Kad būtų supaprastintas laisvas specialistų judėjimas, Direktyvoje 2005/36/EB nustatytos įvairių profesijų automatinio pripažinimo taisyklės, pagrįstos suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais, bendrąja profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistema, automatine profesinės patirties pripažinimo sistema, taip pat tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistema reglamentuojamų profesijų srityje. Į šią direktyvą taip pat įtrauktos įvairios nuostatos dėl kalbų mokėjimo ir specialistų mokslinių vardų, administracinio bendradarbiavimo, dokumentų reikalavimų ir kt.

2013 m. Direktyvos 2013/55/ES, kuria iš dalies pakeista Direktyva 2005/36/EB, 59 straipsnyje nustatytas vadinamasis tarpusavio vertinimo procesas, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. praneštų apie visas reglamentuojamas profesijas ir reikalavimus, kuriais ribojama galimybė pradėti užsiimti ir verstis į Komisijos tvarkomą duomenų bazę įtrauktomis profesijomis. Taip pat reikalauta, kad valstybės narės išnagrinėtų, ar tie reikalavimai tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas reikalinga tam tikslui pasiekti. Todėl Sutartyje ir Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintas proporcingumo principas įtrauktas į Direktyvą 2005/36/EB. Dėl po 2016 m. sausio 18 d. įvestų naujų reikalavimų valstybės narės turi per šešis mėnesius nuo jų priėmimo apie juos pranešti, taip pat nurodyti priežastis, dėl kurių tie reikalavimai atitinka proporcingumo principą. Galiausiai, kas dvejus metus valstybės narės turi pateikti Komisijai ataskaitą (nacionalinis veiksmų planas), kurioje būtų išvardyti panaikinti ar sušvelninti reikalavimai, pagrįsti profesijų reglamentavimo nuostatų ir planuojamų reformų analize kiekvienu atskiru atveju.

Remiantis gauta informacija, pagal 59 straipsnio 9 dalį Komisija iki 2017 m. sausio mėn. turėjo pateikti galutines išvadas dėl nacionalinių profesijų reglamentavimo nuostatų apžvalgos ir valstybių narių atliktų proporcingumo vertinimų bei pasiūlymus dėl tolesnių iniciatyvų.

Siekiant papildyti Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnį, 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikate (COM(2013)0676) nustatytas 2014 m. pradėto tarpusavio vertinimo proceso darbo planas, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės savo profesijų reglamentavimo nuostatas įtrauktų į reglamentuojamų profesijų duomenų bazę. Remiantis ta informacija, reikalauta, kad valstybės narės peržiūrėtų savo reglamentavimo pagrindimą ir proporcingumą.

Daugiau kaip 1200 nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų pateikė informaciją reglamentuojamų profesijų duomenų bazei, kad visoje Europoje būtų užtikrintas profesijų reglamentavimo nuostatų skaidrumas. Nors reglamentuojamų profesijų duomenų bazė yra iš esmės atnaujinta, vis dar siekiama jos sąveikumo su Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), nes taip būtų palengvintas nacionalinių valdžios institucijų darbas.

Po dvejus metus vykusio proceso, atlikus tarpusavio vertinimą atskleista, kad valstybės narės susiduria su sunkumais vertindamos savo reglamentavimo nuostatų proporcingumą. Šešios valstybės narės iki nurodyto termino nepateikė savo atitinkamų nacionalinių veiksmų planų.

Dėl to Komisija dviem etapais pateikė savo išvadas: 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijų ir pasiūlyme dėl direktyvos dėl reglamentuojamų profesijų proporcingumo patikros.

Rekomendacijos dėl konkrečių profesijų

Komunikate dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijų nustatytos konkrečios sritys, kuriose valstybės narės raginamos apsvarstyti tam tikrą konkrečių profesijų reglamentavimo patobulinimą septyniuose ekonominiu požiūriu svarbiuose sektoriuose, remiantis nacionalinės teisės aktų analize, taip pat ES piliečių skundais. Komunikato priede pateikta išsami informacija apie architektų, civilinių inžinierių, apskaitininkų, teisininkų, patentinių patikėtinių, nekilnojamojo turto agentų ir gidų reglamentavimo nuostatas 28 valstybėse narėse.

Tikimasi, kad Komisija stebės rekomendacijų įgyvendinimą ir tam tikrais atvejais pasiūlys priemonių, kuriomis šalinamos likusios kliūtys, įskaitant pažeidimus diskriminacijos dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos atveju ir neproporcingų reglamentavimo nuostatų atveju.

Komunikatu papildoma metinė augimo apžvalga, taip pat Europos semestras.

Ribojamojo poveikio rodiklis

Komisija parengė naują profesinio reglamentavimo ribojamojo poveikio rodiklį. Pasak Komisijos, reglamentavimo kliūtys, kurios sudaro rodiklį, pagrįstos EBPO produktų rinkos reguliavimo rodikliu ir atspindi Teisingumo Teismo praktiką. Šiuo rodikliu papildoma kokybinė kliūčių analizė ir atsižvelgiama į jų bendrą poveikį, o ne į pavienes priemones. Komisija nurodo, kad, siekiant apsaugoti viešojo intereso tikslą, pavieniai apribojimai negali būti analizuojami atskirai nuo visų veikiančių mechanizmų. Taikant šį holistinį požiūrį siekiama nustatyti, kaip reglamentavimo sistema ribojami specialistai.

Įtrauktos šios apribojimų grupės:

•  reglamentavimo metodas – išimtinės ar neišimtinės priskirtos veiklos rūšys ir saugomi profesiniai vardai;

•  kvalifikaciniai reikalavimai – mokymo ir lavinimo trukmė, privalomas valstybinis egzaminas, reikalavimas nuolat kelti kvalifikaciją ir kt.;

•  kiti reikalavimai, pvz., privaloma narystė arba registracija profesinėje organizacijoje, išduodamų licencijų skaičiaus ribojimas, kiti leidimų išdavimo reikalavimai ir pan.;

•  veiklos vykdymo reikalavimai – juridinės formos apribojimai, akcijų valdymo apribojimai, bendro profesinės veiklos vykdymo apribojimai, veiklos rūšių nesuderinamumas.

Tuo pačiu metu Komisija pradėjo profesinių paslaugų kokybės tyrimus.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas atkreipia dėmesį į esminį specialistų vaidmenį ES ekonomikos srityje ir mano, kad profesinių paslaugų kokybė yra itin svarbi siekiant išsaugoti Europos ekonomikos, socialinį ir kultūrinį modelį.

Bendrame Europos Komisijos komunikato vertinime pranešėjas nustato pagrindinius Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio įgyvendinimo aspektus ir primena, kokios svarbios profesijų reglamentavimo nuostatos apsaugant teisėtus viešojo intereso tikslus.

Pranešėjas toliau analizuoja Europos Komisijos nustatyto ribojamojo poveikio rodiklio naudingumą ir poreikį Europoje skatinti kokybiškas paslaugas. Svarbu pabrėžti, kad šis rodiklis turėtų būti naudojamas tik kaip orientacinė priemonė ir automatiškai nereiškia, kad reglamentavimas, kurio rodiklis aukštas, yra neproporcingas.

Be to, pranešėjui būtina priminti, kad reglamentavimo nuostatų poveikio valstybėse narėse analizei būtų taikomas ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis vertinimas, apimantis bendro intereso tikslus ir teikiamų paslaugų kokybę.

Pranešėjas taip pat pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mokslinės pažangos, inovacijų ir skaitmeninimo poveikį reglamentuojamų profesijų srityje ir kartu išsaugoti paslaugų kokybę, darbo vietas ir užtikrinti didelę paslaugų gavėjų, taip pat vartotojų, apsaugą.

Šaltiniai:

  2017 m. spalio 11 d. komitete surengtas praktinis seminaras dėl profesinių paslaugų reformos(1);

  Susitikimai su šiais suinteresuotaisiais subjektais: Europos architektų taryba (ACE); Europos nacionalinės inžinerijos asociacijų federacija (FEANI); Europos civilinių inžinierių taryba (ECCE); „Accountancy Europe“ (AE); Europos patarėjų mokesčių klausimais federacija (ETAF); Europos MVĮ apskaitininkų ir auditorių federacija (EFAA); Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (CCBE); Europos nekilnojamojo turto profesijų asociacija (CEPI); Europos gidų asociacijų federacija (FEG); Europos kelionių organizatorių asociacija (ETOA); Europos laisvųjų profesijų taryba (CEPLIS); Italijos nacionalinė inžinierių taryba (CNI); Italijos nacionalinė pramonės ekspertų ir diplomuotų pramonės ekspertų asociacija (CNPI); Prancūzijos ekonomikos ministerija (Įmonių generalinis direktoratas, Turizmo, prekybos, amatų pramonės ir prekybos ir paslaugų skyrius); Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES; Danijos nuolatinė atstovybė ES; EUROCADRES; Badeno-Viurtembergo architektų rūmai; BUSINESSEUROPE; Italijos generalinė įmonių, profesijų ir savarankiškos veiklos vykdytojų konfederacija (CONFCOMMERCIO); Prancūzijos fizioterapeutų draugija; Italijos nacionalinė amatų ir mažųjų ir vidutinių įmonių konfederacija (CNA); Italijos privačių pensijų fondų asociacija (ADEPP).

  Susiję tyrimai ir kiti dokumentai:

Baltoji knyga „Skaitmeninių pokyčių iniciatyva. Profesinių paslaugų pramonė“ (Pasaulio ekonomikos forumas)

Ataskaita „Laisvųjų profesijų veiksmų ribos. Galutinė darbo grupės ataskaita“ (Europos Komisija)

EBPO „Europos bendrosios rinkos kūrimo užbaigimo prioritetai“ (2016 m.)

Pasaulio banko grupė (2016 m.), „ES reguliari ekonomikos ataskaita. 3: ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir integracija. Pagalbos paslaugos“

Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) informacinis pranešimas

Teminio skyriaus tyrimai:

– Patarėjų ir tarpininkų vaidmuo sistemose, kurios atskleistos analizuojant Panamos dokumentus

– Patarėjų mokesčių klausimais ir teisės tarnybų nepriklausomumo ir atsakomybės taisyklės.

(1)

http://www.europarl.europa.eu/committees/lt/events-workshops.html?id=20170607WKS00601


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo, susijusio su profesinių paslaugų reglamentavimu ir poreikiu vykdyti jų reformą

(2017/2073(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45, 49 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 15 ir 16 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijų (COM(2016)0820),  

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais reglamentuojama galimybė užsiimti profesine veikla (COM(2013)0676),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

–  atsižvelgdamas į Laisvųjų profesijų verslo rėmimo darbo grupės galutinę ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0401/2017),

A.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė ES yra bendrosios rinkos pagrindas ir yra labai naudingi piliečiams ir įmonėms;

B.  kadangi, nors paslaugos sudaro 71 proc. BVP ir 68 proc. visų darbo vietų, visas bendrosios paslaugų rinkos pajėgumas išlieka neišnaudotas;

C.  kadangi nesuderinus nuostatų valstybės narės pačios gali spręsti dėl profesijų reglamentavimo su sąlyga, kad nacionalinės priemonės bus skaidrios, nediskriminacinės, pagrįstos ir proporcingos;

D.  kadangi pažangus reglamentavimas, deramai pagrįstas teisėtų viešojo intereso tikslų apsauga, gali daryti teigiamą poveikį vidaus rinkai ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir geresnę teikiamų paslaugų kokybę; kadangi dėl šios priežasties reglamentavimo panaikinimas neturėtų būti savitikslis;

E.  kadangi daugeliu atveju profesijų reglamentavimas yra pateisinamas, o nepateisinamos kliūtys teikti profesines paslaugas pažeidžia piliečių pagrindines teisės ir kenkia valstybių narių ekonomikai; kadangi dėl to profesijų reglamentavimą reikia nuolat koreguoti, kad būtų atsižvelgta į technologijų, visuomenės arba rinkos raidą;

F.  kadangi 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo numatytos įvairių profesijų automatinio pripažinimo taisyklės, pagrįstos suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais, bendrąja profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistema, automatine profesinės patirties pripažinimo sistema, taip pat nauja tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistema reglamentuojamų profesijų srityje;

G.  kadangi 2013 m. Direktyva 2005/36/EB buvo iš dalies pakeista siekiant užtikrinti proporcingą reglamentavimo sistemą, pagrįstą bendro intereso tikslais, 59 straipsnyje nustatant visų reglamentuojamų profesijų skaidrumą ir tarpusavio vertinimą valstybėse narėse, neatsižvelgiant į tai, ar jos reglamentuojamos pagal nacionalines taisykles, ar pagal ES lygmeniu suderintas taisykles;

H.  kadangi valstybės narės, net ir pasibaigus terminui, įgyvendino dar ne visas Direktyvos 2005/36/EB, visų pirma 59 straipsnio, nuostatas;

I.  kadangi buvo reikalaujama, kad valstybės narės iki 2016 m. sausio 18 d. Komisijai pateiktų nacionalinius veiksmų planus su informacija apie sprendimus dėl profesijų reglamentavimo išlaikymo arba pakeitimo; kadangi šešios valstybės narės dar nepateikė savo nacionalinių veiksmų planų;

J.  kadangi remiantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsniu, Komisija iki 2017 m. sausio 18 d. turėjo pateikti savo išvadas dėl tarpusavio vertinimo ir, kai reikia, pasiūlymus dėl tolesnių iniciatyvų;

K.  kadangi 2017 m. sausio 10 d. Komisija pristatė komunikatą dėl poreikio vykdyti profesinių paslaugų reformą, kurioje pateikta profesinio reglamentavimo septyniuose veiklos sektoriuose analizė ir su tuo susijusios rekomendacijos valstybėms narėms;

L.  kadangi atlikus tarpusavio vertinimą atskleista, kad labai skiriasi profesijų reglamentavimo lygis valstybėse narėse; kadangi reikalingas išsamesnis paaiškinimas, ypač tais atvejais, kai valstybės narės yra paskelbusios apie naujų profesijų reglamentavimo formų įvedimą jau pasibaigus vertinimui;

Profesijų reglamentavimas Europos Sąjungoje ir Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo padėtis

1.  pabrėžia, kad reglamentuojamos profesijos atlieka esminį vaidmenį ES ekonomikoje, sudaro didelę užimtumo rodiklio dalį ir prisideda prie darbo jėgos judumo ir papildomos vertės kūrimo Sąjungoje; be to, kad mano, kad aukštos kokybės profesinės paslaugos ir veiksminga reglamentavimo aplinka yra labai svarbios siekiant išsaugoti ES ekonomiką, socialinį ir kultūrinį modelį bei sustiprinti ES konkurencingumą ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo srityse;

2.  primena, kad visoje ES esama daugiau kaip 5000 reglamentuojamų profesijų (nors tarp valstybių narių yra didelių skirtumų), kurios sudaro 22 proc. darbo jėgos visuose veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos, socialinių paslaugų, verslo paslaugų, statybos, tinklo paslaugų, transporto, turizmo, nekilnojamojo turto, viešųjų paslaugų ir švietimo;

3.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą teikti gaires valstybėms narėms atliekant tarpusavio vertinimą, įskaitant išsamių diskusijų organizavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų įtraukti visas susijusias šalis, kad gautų svarbios informacijos apie reglamentavimo nuostatų poveikį;

4.  mano, kad 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatas galėtų padėti valstybėms narėms geriau reglamentuoti profesines paslaugas ir keistis geriausia patirtimi siekiant suprasti kitų valstybių narių pasirinktus reglamentavimo būdus, atsižvelgiant į tai, kad vienose valstybėse narėse valstybė aktyviau reglamentuoja profesijas nei kitose; vis dėlto pabrėžia, kad norint atlikti holistinį reglamentavimo aplinkos veikimo vertinimą kiekvienoje valstybėje narėje, reikia įvertinti reglamentavimo nuostatų kokybę, nes vien ekonominės analizės neužtenka;

5.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepateikė išsamios informacijos apie reglamentuojamas profesijas ir apie galimybės užsiimti ta profesine veikla reikalavimus; ragina valstybes nares iš esmės pagerinti informacijos teikimo procesą pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą;

6.  pabrėžia, kad nacionalinių reikalavimų, susijusių su galimybe pradėti užsiimti ir verstis reglamentuojama profesija, skaidrumas ir palyginamumas galėtų sudaryti sąlygas didesniam profesiniam judumui ir kad dėl to, laikantis Direktyvos 2005/36/EB, apie visus nacionalinius reikalavimus turėtų būti pranešta aiškiai ir suprantamai ir jie turėtų būti viešai prieinami reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje;

7.  pripažįsta, kad Komisija patobulino reglamentuojamų profesijų duomenų bazę, įskaitant ir sukurtą interaktyvų žemėlapį, kuriame piliečiai galėtų patikrinti, kokie reikalavimai keliami visoje ES norint užsiimti tam tikra profesine veikla ir lengviau pamatyti, kuri profesija reglamentuojama konkrečioje valstybėje narėje; ragina Komisiją toliau tobulinti reglamentuojamų profesijų duomenų bazę, kad kompetentingos institucijos turėtų palankias sąlygas laiku perduoti tikslią informaciją ir tokiu būdu didintų skaidrumą ES piliečiams;

8.  pažymi, kad valstybėse narėse yra skirtumų, susijusių su reglamentuojamų profesijų skaičiumi ir veiklos sritimis, kurias apima panašios profesijos, o tai paaiškina, kodėl profesijos skirtingai reglamentuojamos valstybėse narėse; ragina Komisiją gerinti skirtingų profesijų palyginamumą ir apibrėžti kiekvienos profesijos, paskelbtos duomenų bazėje, bendrą veiklos rūšių sąrašą, siekiant palengvinti savanorišką derinimą visoje ES;

9.  apgailestauja dėl to, kad ne visos valstybės narės pateikė nacionalinį veiksmų planą, kaip reikalaujama Direktyvoje 2005/36/EB, ir ragina tas valstybes nares nedelsiant tai padaryti; pažymi, kad skiriasi pateiktų nacionalinių veiksmų planų užmojai, išsamumas ir informacijos detalumas;

10.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnį ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas didesnis jų profesijų reglamentavimo nuostatų skaidrumas, kuris būtinas specialistų judumui visoje ES, nes tik gavus išsamią informaciją iš visų valstybių narių galima susidaryti bendrą nacionaliniu arba ES lygmeniu reglamentuojamų profesijų vaizdą;

11.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės, rengdamos nacionalinius veiksmų planus, deramai nesikonsultavo su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; mano, kad skaidrus informacijos srautas tarp valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų yra būtinas siekiant veiksmingai spręsti su profesijomis susijusius klausimus ir problemas; ragina ateityje plačiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ne tik rengiant nacionalinius veiksmų planus, bet ir prieš pertvarkant profesijų reglamentavimą – taip visos suinteresuotosios šalys galėtų išreikšti savo nuomonę;

12.  pabrėžia, kad veiksmingas profesijų reglamentavimas turėtų būti naudingas tiek vartotojams, tiek specialistams; primena, kad valstybės narės gali laisvai įvesti naujas taisykles arba iš dalies pakeisti esamas taisykles, kuriomis ribojama galimybė užsiimti ir verstis reglamentuojamomis profesijomis, siekdamos atspindėti savo visuomenės viziją ir socialinį ir ekonominį kontekstą, kai tai pateisinama viešojo intereso tikslais; mano, kad proporcingesnis ir prie rinkos tikrovės pritaikytas profesinių paslaugų reglamentavimas gali pagerinti rinkos dinamiką, sumažinti kainas vartotojams ir užtikrinti geresnius ir veiksmingesnius sektoriaus veiklos rezultatus;

13.  kartu mano, kad diskriminaciniai, nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai gali būti itin neteisingi, ypač jauniems specialistams, kenkti konkurencijai ir daryti neigiamą įtaką paslaugų gavėjams, įskaitant vartotojus;

14.  pripažįsta profesijų reglamentavimo vaidmenį siekiant aukšto lygio viešojo intereso tikslų apsaugos, ar tai būtų Sutartyje aiškiai paminėti tikslai, kaip antai, viešoji politika, viešasis saugumas ir visuomenės sveikata, ar kitomis svarbiomis viešojo intereso priežastimis pagrįsti tikslai, įskaitant pripažintuosius Teisingumo Teismo praktikoje, kaip antai socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išlaikymas, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsauga, tinkamo teisingumo vykdymo užtikrinimas, prekybos sandorių sąžiningumas, kova su sukčiavimu, mokesčių slėpimo ir vengimo prevencija, fiskalinės priežiūros veiksmingumas, kelių eismo sauga, amatų kokybės užtikrinimas, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas, aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, gyvūnų sveikata, intelektinė nuosavybė, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo apsauga ir išsaugojimas, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslai; pripažįsta valstybių narių diskreciją nustatant būdus, kaip pasiekti pirmiau nurodytų tikslų, laikantis nediskriminavimo ir proporcingumo principų;

15.  pažymi, kad atsižvelgiant į vartotojams, specialistams ar trečiosioms šalims kylančią riziką, valstybės narės gali leisti užsiimti tam tikra veikla tik kvalifikuotiems specialistams, ypač tais atvejais, kai nesama mažiau ribojančių priemonių pasiekti tą patį rezultatą; pažymi, kad tokiais atvejais konkrečioms profesijoms taikomomis reglamentavimo nuostatomis turi būti užtikrinta veiksminga teisėto vertimosi reglamentuojama profesija priežiūra ir, kai reikia, jos etikos taisyklės;

16.  pripažįsta, kad šiuo atžvilgiu esama sąsajos tarp pasiūlymo dėl proporcingumo patikros, kuriuo nustatomos taisyklės, reglamentuojančios bendrą proporcingumo vertinimo sistemą, taikytinos prieš priimant naujas priemones dėl reglamentuojamų profesijų arba iš dalies keičiant esamas, ir reglamentavimo reformų rekomendacijų, kurios pagrįstos nacionalinių nuostatų septyniuose veiklos sektoriuose vertinimu; ragina valstybes nares įvertinti savo profesijų reglamentavimo nuostatas ir, kai būtina, jas suderinti su konkrečiomis reformų rekomendacijomis;

17.  pabrėžia, kad reformų rekomendacijos negali pakeisti vykdymo užtikrinimo veiksmų, ir ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, imtis veiksmų ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, kai ji nustato, kad reglamentavimas yra diskriminacinis, nepagrįstas arba neproporcingas;

Ribojamojo poveikio rodiklio nauda ir poreikis skatinti kokybiškas paslaugas Europoje

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija priėmė naują ribojamojo poveikio rodiklį ir palankiai vertina tai, kad juo pagerinamas dabartinis EBPO produktų rinkos reguliavimo ribojamojo poveikio rodiklis, susijęs su išsamia atitinkamų sektorių analize;

19.  pabrėžia, kad šis rodiklis, pagrįstas tik skaitiniais duomenimis ir apimantis tik laisvam judėjimui galinčių kilti kliūčių analizę, turi būti naudojamas tik kaip orientacinė priemonė, o ne kaip priemonė, pagal kurią nustatoma, ar galimai griežtesnis reglamentavimas tam tikrose valstybėse narėse yra neproporcingas;

20.  primena, kad bendrai reglamentavimo nuostatų poveikio analizei valstybėse narėse turėtų būti taikomas ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis vertinimas, apimantis bendro intereso tikslus ir teikiamų paslaugų kokybę, įskaitant galimą netiesioginį poveikį piliečiams ir darbo rinkai; pažymi, kad ribojamojo poveikio rodiklį papildo tolesnė analizė, kuri suteikia papildomos informacijos apie esamą padėtį vietoje, ir ragina valstybes nares apsvarstyti šį rodiklį kartu su kokybiniais duomenimis siekiant palyginti savo rezultatus septyniuose pasirinktuose veiklos sektoriuose;

Reglamentuojamų profesijų ateitis

21.  pabrėžia, kad reikia ne tik veiksmingos reglamentavimo sistemos ES ir valstybėse narėse, bet ir veiksmingos ir koordinuotos politikos, kuria būtų siekiama paremti specialistus ES ir sustiprinti konkurencingumą, inovacinį pajėgumą ir profesinių paslaugų kokybę ES;

22.  pabrėžia, kad specialistai gali užsiimti reglamentuojamomis profesijomis kaip fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys (konkrečios specializacijos įmonė) ir kad įgyvendinant naujas politikos strategijas būtina atsižvelgti į abi perspektyvas; todėl yra įsitikinęs, kad ekonominės priemonės turėtų būti derinamos su politika, kuria siekiama stiprinti verslumą ir žmogiškąjį kapitalą teikiant profesines paslaugas;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su profesinėmis organizacijomis atitinkamose jų kompetencijos srityse deramai laikytis Laisvųjų profesijų verslo rėmimo darbo grupės rekomendacijų;

24.  pabrėžia švietimo, įgūdžių lavinimo ir verslumo ugdymo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES specialistai išliktų kompetentingi ir galėtų susidoroti su esminiais pokyčiais, kurie dėl inovacijų, skaitmeninimo ir globalizacijos daro įtaką laisvosioms profesijoms; atkreipia dėmesį į glaudų ryšį tarp specialisto žinių ir teikiamos paslaugos kokybės; pažymi, kad šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį turėtų atlikti aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institucijos, be kita ko, vykdydamos skaitmeninio raštingumo projektus;

25.  nurodo, kad reikia užtikrinti lengvesnį profesinių kvalifikacijų lygio palyginamumą, kad ES būtų padidintas oficialios kvalifikacijos įrodymo homogeniškumas ir būtų sukurtos vienodesnės sąlygos jauniems mokslus baigusiems europiečiams, pradedantiems verstis tomis profesijomis, ir taip sudarytos palankesnės sąlygos jų judumui ES;

26.  ragina valstybes nares atlikti deramą rinkos analizę siekiant užtikrinti spartesnį paslaugų teikėjų prisitaikymą prie rinkos poreikių ir plėtoti politiką, kuri padėtų ateinančiais dešimtmečiais ES profesines paslaugas padaryti konkurencingomis pasaulio mastu;

Inovacijos ir skaitmeninimas profesinių paslaugų srityje

27.  pažymi, kad mokslinė pažanga, technologinės naujovės ir skaitmeninimas daro didelį poveikį profesinėms paslaugoms, suteikia naujų galimybių specialistams, tačiau taip pat kelia sunkumų darbo rinkai ir paslaugų kokybei;

28.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog reikia atsižvelgti į naujų technologijų poveikį profesinėms paslaugoms, visų pirma teisės ir apskaitos sektoriuose, kuriuose procedūros galėtų būti patobulintos; ypač pažymi tai, kad reikia atidžiai stebėti tokių esminių pokyčių keliamą riziką paslaugų gavėjams, įskaitant vartotojus, kurių negalima atskirti nuo naujų technologijų;

29.  pabrėžia, kad nėra tikėtina, jog naujosios technologijos pakeis žmones priimant etikos ir moralės sprendimus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad profesijų organizavimo taisyklės, įskaitant viešųjų įstaigų arba profesinių asociacijų vykdomos priežiūros taisykles, galėtų atlikti svarbų vaidmenį ir padėti teisingiau paskirstyti skaitmeninimo naudą; pažymi, kad tam tikrose srityse į rinką orientuoti mechanizmai, pvz., grįžtamoji informacija iš vartotojų, taip pat gali padėti pagerinti konkrečios paslaugos kokybę;

30.  pabrėžia, jog profesinių paslaugų reglamentavimas turėtų atitikti tikslus ir turėtų būti nuolat peržiūrimas, siekiant atsižvelgti į technines inovacijas ir skaitmeninimą;

31.  ragina Komisiją ir toliau nuolat informuoti Parlamentą apie padėtį, susijusią su Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimu valstybėse narėse;

°

°  °

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

(1)

OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0237.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0271.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0040.

(5)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

4.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Dita Charanzová, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Kaja Kallas, Roberta Metsola, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Bullock, Rupert Matthews, Bogdan Brunon Wenta, Flavio Zanonato


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

32

+

ALDE

ECR

EFDD

PPE

 

S&D

 

Verts/ALE

Dita Charanzová, Kaja Kallas

Daniel Dalton, Rupert Matthews, Nosheena Mobarik, Anneleen Van Bossuyt

Marco Zullo

Pascal Arimont, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Antonio López-Istúriz White, Roberta Metsola, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Lambert van Nistelrooij

Biljana Borzan, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Flavio Zanonato

Pascal Durand, Igor Šoltes

2

-

EFDD

ENF

Jonathan Bullock

Mylène Troszczynski

2

0

EFDD

GUE

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

Dennis de Jong

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika