dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo

(2017/2086(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvius protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per Ketvirtąją pasaulinę konferenciją, visų pirma į jų esminę susirūpinimą keliančią sritį K („Moterys ir aplinka“),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų gyventojų fondo parengtą demografinį tyrimą prisitaikymo prie klimato kaitos klausimu, kuriame duomenys apie gyventojus derinami su geografiniais duomenimis apie klimato keliamą pavojų ir siūloma nelaimių rizikos mažinimo politikos priemonė,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio mėn. įsigaliojusią Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu, visų pirma į bendrųjų nuostatų 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vykusią 18-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferenciją (COP 18) (Sprendimas Nr. 23/CP.18),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1–12 d. Limoje (Peru) vykusią 20-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 20), visų pirma į Limos darbo programą lyčių klausimais (Sprendimas Nr. 18/CP.20),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusią 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 7–18 d. Marakeše (Marokas) vykusią 22-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 22) ir joje priimtą sprendimą dėl lyčių ir klimato kaitos, kuriuo išplečiama 2014 m. Limos darbo programa lyčių klausimais (Sprendimas Nr. 21/CP.22),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., ypač į 1, 4, 5 ir 13 darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 35/20 dėl žmogaus teisių ir klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 ir 5 dalis,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybė ir aplinka. Pagerintas sprendimų priėmimas, kvalifikacijos ir konkurencingumas klimato kaitos švelninimo politikos ES srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos patvirtintą 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl moterų ir klimato kaitos(3),

–  atsižvelgdamas į „Pozicijos dokumentą 2015 m. naujojo susitarimo dėl klimato klausimu“ (angl. Position Paper on the 2015 New Climate Agreement), kurį 2015 m. birželio 1 d. paskelbė organizacija „Women and Gender Constituency“(4),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Lytis sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos klausimus“ (angl. Gender in environment and climate change)(5), kurią 2017 m. sausio 26 d. paskelbė Europos lyčių lygybės institutas (EIGE),

–  atsižvelgdamas į Ženevoje prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti žmogaus teises įgyvendinant klimato politiką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A8-0403/2017),

A.  kadangi klimato kaita vyksta visame pasaulyje, tačiau pražūtingą jos poveikį labiau patiria šalys ir bendruomenės, kurių indėlis į visuotinį atšilimą mažiausias; kadangi didesnį poveikį patiria gyventojai, kurių pragyvenimas labiausiai priklauso nuo gamtos išteklių ir (arba) kurie yra mažiausiai pajėgūs imtis atsakomųjų veiksmų susidūrus su tokiais gamtiniais pavojais, kaip sausros, nuošliaužos, potvyniai ir uraganai; kadangi tie, kurie yra mažiau pajėgūs prisitaikyti finansiškai, nukentės labiausiai ir patirs didžiausią klimato kaitos poveikį;

B.  kadangi moterys ir vyrai klimato kaitos poveikį patiria skirtingai; kadangi moterys labiau pažeidžiamos ir joms tenka didesnė rizika bei našta, o tai lemia įvairios priežastys – pradedant nevienodomis galimybėmis naudotis ištekliais, lavintis ir įsidarbinti bei įgyti žemės naudojimo teises, baigiant socialinėmis ir kultūrinėmis normomis bei įvairia tarpsektorine patirtimi;

C.  kadangi moterys yra ypač pažeidžiamos klimato kaitos ir patiria neproporcingai didelį jos poveikį dėl savo socialinių vaidmenų, pvz., pareigos aprūpinti šeimą vandeniu, maistu ir degiosiomis medžiagomis bei rūpintis kitais; kadangi visame pasaulyje moterims tenka per 70 proc. su vandens ištekliais susijusių namų ūkio ir tvarkymo darbų; kadangi didžiausią klimato kaitos poveikį patiriančiuose regionuose 70 proc. visų moterų dirba žemės ūkio sektoriuje, tačiau retai dalyvauja formuojant klimato politiką;

D.  kadangi, JT vertinimu, 781 mln. 15 metų amžiaus ir vyresnių asmenų – iš jų beveik du trečdaliai moterų – tebėra neraštingi(6), o galimybė gauti informacijos ir lavintis naudojantis deramais ryšio kanalais yra gyvybiškai svarbi moters savarankiškumui užtikrinti, ypač gaivalinės nelaimės metu;

E.  kadangi Afrikos žemės ūkio sektoriuje moterys pagamina per 90 proc. pagrindinių maisto produktų, nors tuo pat metu joms priklauso tik apie 1 proc. ariamosios žemės;

F.  kadangi gaivalinės nelaimės turi didelio poveikio švietimui, sveikatai, struktūriniam skurdui ir gyventojų perkėlimui;

G.  kadangi, JT vertinimu, 70 proc. iš 1,3 mlrd. skurstančių viso pasaulio žmonių sudaro moterys; kadangi skurstantieji dažniau gyvena paribio vietovėse, kurioms grėsmę kelia potvyniai, kylantis jūros lygis ir audros; kadangi moterys ir vaikai 14 kartų labiau rizikuoja netekti gyvybės gaivalinės nelaimės atveju negu vyrai;

H.  kadangi dėl klimato kaitos poveikio lyčių nelygybė stiprėja tokiais atžvilgiais, kaip diskriminacija, grėsmė sveikatai, pragyvenimo šaltinio netekimas, perkėlimas, migracija, skurdas, prekyba žmonėmis, smurtas, seksualinis išnaudojimas, maisto stygius ir prieiga prie infrastruktūros bei pagrindinių paslaugų; kadangi būtinas požiūris, pagal kurį būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuriuo vadovaujantis klimato poveikio analizė būtų siejama su kritiškais vartojimo modelių ir jų poveikio klimato kaitai apmąstymais;

I.  kadangi nevienodas moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir darbo rinkose pagilina nelygybę ir dažnai užkerta moterims kelią visapusiškai prisidėti ir dalyvauti formuojant, planuojant ir įgyvendinant klimato politiką; kadangi moterys yra ne tik aukos, bet ir veiksminga pokyčių varomoji jėga – pvz., klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų kūrimo jų bendruomenėse bei su sprendimų priėmimu susijusių pareigų atlikimo kontekste – ir turi būti įgalimos ja būti;

J.  kadangi 1995 m. Pekino veiksmų platformoje aiškiai nustatytas ryšys tarp lyties, aplinkos ir darnaus vystymosi ir patvirtinta, kad moterys atlieka strateginį vaidmenį vystant darnius ir ekologiniu požiūriu priimtinus vartojimo bei gamybos modelius, įskaitant tai, kad moterys turi vienodomis sąlygomis dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos visais lygmenimis;

K.  kadangi Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu bendrųjų nuostatų 5 straipsnyje pripažįstamas moterų vaidmuo kaimo bendruomenėse ir nuo dykumėjimo bei sausrų labiausiai nukenčiančiuose regionuose, o vyrai ir moterys raginami vienodai dalyvauti kovojant su dykumėjimu ir sausrų padariniais;

L.  kadangi, norint užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir prasmingą moterų dalyvavimą bet kuriame procese, galiausiai būtina koreguoti lyčių nelygybės struktūrinį pagrindą;

M.  kadangi UNFCCC šalys, posėdžiaudamos COP 18, nutarė (Sprendimas Nr. 23/CP.18) patvirtinti tikslą užtikrinti lyčių pusiausvyrą pagal Konvenciją ir Kioto protokolą įsteigtuose organuose, siekiant gerinti moterų dalyvavimą, užtikrinti veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką, kurią įgyvendinant būtų vienodai atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikius, ir stebėti pažangą, daromą siekiant lyčių pusiausvyros tikslo, toliau įgyvendinant klimato politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

N.  kadangi moterims iki šiol nepakankamai atstovaujama ES valstybių narių nacionalinio lygmens organuose, kuriuose priimami sprendimai dėl klimato kaitos, užtat susijusiuose Komisijos GD – pvz., Klimato politikos GD ir Energetikos GD – moterys užima 40 proc. postų;

O.  kadangi COP 20 priimtoje Limos darbo programoje lyčių klausimais (Sprendimas Nr. 18/CP.20) šalys raginamos pažangiai siekti lyčių pusiausvyros tarp savo atstovų ir skatinti atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant ir įgyvendinant kovos su klimato kaita politiką; kadangi šalys raginamos remti moterų ir vyrų delegatų mokymus ir sąmoningumo didinimą su lyčių pusiausvyra ir klimato kaita susijusiais klausimais;

P.  kadangi Paryžiaus susitarime (COP 21) nustatyta, kad šalys, imdamosi veiksmų, kuriais įgyvendinant susitarimą siekiama kovoti su klimato kaita, turėtų atsižvelgti į savo atitinkamas prievoles, be kita ko, susijusias su žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais;

Q.  kadangi prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonių, skirtų nuostolių ir žalos ar perkėlimo dėl klimato kaitos problemoms spręsti, finansavimo mechanizmai bus veiksmingesni, jei apims visapusišką moterų – įskaitant paprastas moteris – dalyvavimą kūrimo procesuose, priimant sprendimus ir juos įgyvendinant; kadangi naudojantis moterų žiniomis – įskaitant apie vietą ir čiabuvius – gali būti pažangiau valdomos nelaimės, padidėti biologinė įvairovė, pagerėti vandentvarka, sustiprėti aprūpinimas maistu, apsisaugoma nuo dykumėjimo, saugomi miškai, užtikrinamas greitas perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir gerinama visuomenės sveikata;

R.  kadangi Paryžiaus susitarimo šalys yra pripažinusios, kad klimato kaita yra bendras žmonijos rūpestis; kadangi šalys, imdamosi veiksmų klimato kaitos problemai spręsti, turėtų gerbti, propaguoti savo atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, teise į sveikatos apsaugą, čiabuvių tautų, vietos bendruomenių, migrantų, vaikų, neįgaliųjų ir asmenų, kurių padėtis pažeidžiama, teisėmis, taip pat su teise į vystymąsi, lyčių lygybe, moterų įgalėjimu bei kartų lygybe, ir į jas atsižvelgti;

S.  kadangi su klimatu susijęs teisingumas susieja žmogaus teises ir vystymąsi apsaugant pažeidžiamiausiųjų teises ir užtikrinant vienodą su klimato kaita ir jos poveikiu susijusios naštos ir naudos pasidalijimą;

T.  kadangi DVT pripažįstamas ryšys tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir visų DVT, įskaitant 13 tikslą (kova su klimato kaita), įgyvendinimo, numatant galimybę spręsti klausimą dėl esminių silpnesnės moterų socialinės ir ekonominės padėties priežasčių ir taip sustiprinant jų atsparumą klimato kaitai;

U.  kadangi dėl klimato kaitos poveikio tokiuose regionuose, kaip Užsachario Afrika ir Pietų Azija, iki 2030 m. ypač dideliame skurde gali atsidurti daugiau nei 100 mln. žmonių, o tai, savo ruožtu, gali paskatinti konfliktus ir persikėlimą; kadangi, remiantis Konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu pateikiamu vertinimu, iki 2045 m. dėl dykumėjimo gali būti perkelta 135 mln. žmonių; kadangi JT Tarptautinės migracijos organizacijos įrodymų vertinime pažymima, kad iki 2050 m. dėl klimato persikėlusių žmonių skaičius galėtų svyruoti tarp 25 mln. ir 1 mlrd., o dažniausiai minima prognozė – 200 mln. žmonių;

V.  kadangi lyčių lygybė, socialinis teisingumas ir teisė į vystymąsi neatsiejama nuo su klimatu susijusio teisingumo sampratos; kadangi klimato kaitos našta tenka visai visuomenei, tačiau didžiausią perkėlimo dėl klimato kaitos poveikį patiria būtent moterys;

W.  kadangi dėl klimato kaitos didėja gaivalinių nelaimių mastas ir dažnumas, o dėl to gali būti sunaikinamas turtas, netenkama ekonomines pajamas generuojančios veiklos ir galimybių naudotis gyvybiškai svarbiomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei išaugti smurto dėl lyties rizika; kadangi moterų gebėjimui atsilaikyti gaivalinės nelaimės poveikio akivaizdoje dažnai pakenkia įsigalėjusi nelygybė; kadangi tikėtina, kad dėl klimato kaitos ši nelygybė didės ir, savo ruožtu, lems dar didesnį pažeidžiamumą ir perkėlimą;

X.  kadangi daugelio iš šių padarinių vis dar būtų galima išvengti įgyvendinus greitą, įtraukią vystymosi darbotvarkę, pagal kurią būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas kintančių klimato sąlygų švelninimui ir prisitaikymui prie jų;

Y.  kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos poveikio bus paskatintas didesnis, pagal esamas tarptautines sistemas nustatytų ribų neatitinkantis, žmonių perkėlimas; kadangi atsakas į perkėlimą dėl klimato kaitos bus itin didelės svarbos iššūkis, pareikalausiantis kompleksinės ir išsamios, pagarba žmogaus teisėms pagrįstos strategijos;

Z.  kadangi JT žmogaus teisių tarybos 2017 m. priimtas dokumentas „Svarbiausios idėjos, susijusios su žmogaus teisėmis ir klimato kaita“ (angl. Key Messages on Human Rights and Climate Change) yra svarbus žingsnis pirmyn sprendžiant neigiamo poveikio, su kuriuo susiduriama siekiant visapusiškai ir veiksmingai naudotis žmogaus teisėmis, klausimą; kadangi Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas suteikia pasaulio lyderiams kompleksinį norminį pagrindą sistemai, pagal kurią būtų galima veiksmingai spręsti perkėlimo dėl klimato kaitos klausimą naudojantis esamomis JT priemonėmis, parengti;

AA.  kadangi ES turi aiškią teisinę sistemą, pagal kurią reikalaujama, kad įgyvendindama savo vidaus ir išorės politiką ji gerbtų ir skatintų lyčių lygybę bei žmogaus teises; kadangi ES klimato politika gali turėti didelio poveikio žmogaus teisių apsaugai ir klimato politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, skatinimui visame pasaulyje;

AB.  kadangi ES, laikydamasi Sutartimis nustatytų įgaliojimų, gali veiksmingai tobulinti teisinę ir politikos aplinką su klimatu susijusiam teisingumui paremti ir aktyviai dalyvauti rengiant tarptautinę sistemą, pagal kurią būtų saugomos dėl klimato perkeltų asmenų žmogaus teisės; pažymi, kad ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į būsimą Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos;

AC.  kadangi į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso neįtraukta pabėgėlių dėl klimato kaitos kategorija;

1.  pripažįsta, kad lyčių lygybė yra darnaus vystymosi ir veiksmingo klimatu kaitos iššūkių valdymo prielaida; pabrėžia, kad moterys yra ne tik aukos, bet ir galinga pokyčių varomoji jėga: visapusiškai dalyvaudamos, jos gali rengti ir vykdyti veiksmingas klimato strategijas ir (arba) sprendimus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, bei ugdyti atsparumą klimato kaitai, kaip savo patirties įvairiose srityse ir praktinių žinių apie įvairiausius sektorius nuo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės iki energetikos infrastruktūros ir darnių miestų produktą;

2.  pažymi, kad moterų dalyvavimas kaimo vietovių darbo rinkoje apima platų darbų spektrą, kuris neapsiriboja tradiciniu žemės ūkiu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad moterys kaimo vietovėse gali būti pokyčių varomoji jėga pereinant prie darnaus ir geros ekologinės būklės žemės ūkio bei atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas;

3.  ragina Komisiją įgyvendinti programas, pagal kurias perduodant šiuolaikines technologijas ir praktinę patirtį būtų galima padėti besivystančioms bendruomenėms ir regionams prisitaikyti prie klimato kaitos, kartu dirbant su moterimis, sudarančioms 70 proc. žemės ūkio darbo jėgos šalyse, kuriose yra didelė nelaimių tikimybė;

4.  yra įsitikinęs, kad moterų įgalėjimas kaimo vietovėse nepaprastai svarbus tokiais požiūriais, kaip prieiga prie žemės, galimybė gauti kreditą ir naudotis tvariais ūkininkavimo metodais, siekiant ugdyti atsparumą klimato kaitai, įskaitant ekosistemų, vandens išteklių ir dirvožemio derlingumo apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant jų vystymosi politiką būtų atsižvelgiama į šiuos aspektus – taip pat ir rengiant viešųjų investicijų planus bei tvirtinant patikimas privačias investicijas vadovaujantis tokiais dokumentais, kaip JT Pasaulinio susitarimo verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai ir JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) veiksmų planas, skirtas investicijoms į DVT;

5.  pripažįsta, kad moterys ir mergaitės yra geriausias žinių apie savo pačių padėtį ir poreikius šaltinis, todėl su jomis turėtų būti konsultuojamasi visais joms svarbiais klausimais; pripažįsta, kad, pasak EIGE, statistiškai moterims klimato kaita kelia didesnį susirūpinimą; pripažįsta, kad moterys, kaip novatorės, vadovės, organizatorės, pedagogės ir globėjos, šimtmečiais rasdavo būdų sudėtingomis aplinkybėmis aprūpinti savo šeimą ir pasirūpinti jos poreikiais bei kad jų potencialas būti novatorėmis ir ateityje – didžiulis;

6.  ragina Komisiją atsižvelgti į savo vykdomos prekybos ir užsienio vystymosi politikos socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant šios politikos veiksmų poveikį moterims; be to, ragina Komisiją primygtinai siekti, kad į prekybos susitarimų, dėl kurių ji derasi, skyrius dėl darnaus vystymosi įtrauktos socialinės ir aplinkos apsaugos normos būtų privalomo statuso, o jų nesilaikymo atveju taikyti sankcijas;

7.  pripažįsta, kad, neskaitant aplinkos politikos, vystymosi politika sveikatos, švietimo ir įgalėjimo srityse yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir galiausiai išspręsti klimato kaitos problemą; pripažįsta, kad klimato kaitą labai paveiks tai, kaip šių sričių politika įtraukiama sprendžiant stiprėjančių tendencijų, pvz., urbanizacijos, klausimus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 13 DVT (skubūs kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmai) sprendžiamas moterų dalyvavimo įgyvendinant klimato politiką klausimas, o 13b tikslas apibrėžiamas kaip siekis skatinti mechanizmus, kuriais būtų stiprinami veiksmingo kovos su klimato kaita planavimo ir valdymo pajėgumai mažiausiai išsivysčiusiose šalys, įskaitant ypatingą dėmesį moterims, jaunimui ir vietos bei marginalizuotoms bendruomenėms;

9.  apgailestauja, kad visas UNFCCC šalių indėlis į darbą lyčių klausimais yra savanoriškas; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis dar kartą patvirtinti, kad jos remia UNFCCC lyčių lygybės veiksmų plano, kurį papildys išsami daugiametė darbo programa, apimanti finansavimą, prioritetines veiksmų sritis, tvarkaraščius, pagrindinius laimėjimų rodiklius, atsakingų subjektų įvardijimą ir stebėsenos bei peržiūros mechanizmus, parengimą, priėmimą ir finansavimą;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares būti pavyzdžiu ir priimti tikslus bei tvarkaraščius lyčių pusiausvyros UNFCCC delegacijose tikslui pasiekti;

11.  pabrėžia, kad, norint pažangiai siekti lyčių pusiausvyros pagal UNFCCC ir Kioto protokolą įsteigtuose formaliuose ir neformaliuose organuose, būtina imtis specialių laikinųjų priemonių ir įgyvendinti mechanizmą, pagal kurį regioninėms ir šalių grupėms, nesilaikančioms lygybės principo nominuojant kandidatus, būtų taikomos sankcijos;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, laikantis ES įsipareigojimų lyčių lygybės ir žmogaus teisių srityse, į tolesnius ES nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus būtų įtraukiamas nuoseklus ataskaitų klausimais, susijusiais su lyčių lygybės ir žmogaus teisių aspektais, teikimas;

13.  ragina valstybes nares įgyvendinti Sprendimą Nr. 21/CP.22 dėl lyčių ir klimato kaitos, kuriuo šalys raginamos paskirti nacionalinį kontaktinį asmenį lyčių klausimais derybų dėl klimato kaitos, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslais bei jį remti, taip pat teikti paramą trečiosiose šalyse ir (arba) šalyse partnerėse dirbantiems kontaktiniams asmenims lyčių klausimais;

14.  pripažįsta, kad moterys ne tik atlieka didžiąją dalį nemokamų namų ruošos ir priežiūros darbų, bet ir priima daugumą kasdienių su vartojimu susijusių sprendimų, todėl, turėdamos tinkamą informaciją ir galimybes, savo pasirinkimais gali daryti poveikį tvarumui; pažymi, jog, pvz., moksliniai tyrimai yra parodę, kad, pasirinkdami vietos maisto produktus, vartotojai iki 5 proc. sumažintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

15.  prisimena savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17)(7) ir joje suformuluotą įsipareigojimą siekti, kad visose susijusiose klimato politikos finansavimo įstaigose dirbtų bent 40 proc. moterų;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuris būtų grindžiamas žmogaus teisėmis, vykdant Varšuvos darbo grupės perkėlimo klausimais veiklą – UNFCCC (COP 22) yra įgaliojusi šia darbo grupę parengti rekomendacijas dėl integruotų principų siekiant išvengti perkėlimo dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, sumažinti jo mastą ir spręsti su tuo susijusias problemas – bei remiantis juo pripažinti, kad moterys ir mergaitės priklauso pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, perkeliamoms dėl klimato kaitos, taigi jos ypač pažeidžiamos prekybos žmonėmis ir smurto dėl lyties požiūriais;

17.  ragina Komisiją įtraukti klimato kaitą į visas vystymosi programas visais lygmenimis; be to, ragina užtikrinti aktyvesnį kaimo ir čiabuvių moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir planavimo bei įgyvendinimo veikloje, taip pat rengiant politiką ir vystymosi programas, susijusias su klimato kaita;

18.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti vadovavimąsi požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, atliekant darbą, susijusį su Perkėlimo įvykus nelaimei platforma (vadinamoji Nanseno iniciatyva) ir Asmenų, dėl nelaimių ir klimato kaitos perkeltų iš vienos valstybės į kitą, apsaugos darbotvarke;

19.  todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujus – peržiūrėtus ir padidintus – finansavimo sprendimus bei papildomą finansavimą, visų pirma prisitaikymo veiklai, kuri būtų tiesiogiai naudinga dėl klimato kaitos poveikio labiau pažeidžiamoms moterims;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares planuojant, įgyvendinant, stebinti ir vertinant kovos su klimato kaita politiką, programas ir projektus parengti rodiklius ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip lyčių analizė, poveikio lytims vertinimai, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą bei aplinkos ir lyties indeksas (angl. Environment and Gender Index – EGI) – taip pat ir stiprinant EIGE veiklą;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kad, pripažįstant, jog klimato kaita yra migracijos varomoji jėga, užtikrinant žmogaus teisėmis grindžiamą indėlį ir į visą susitarimą integruojant lyčių lygybės aspektą, būtų užtikrintas su klimatu susijęs teisingumas atsižvelgiant į asmenų, perkeltų dėl klimato, poreikius;

22.  prisimena 4-ajį pagrindinį įsipareigojimą iš įsipareigojimų, kuriuos ES prisiėmė pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais tikslu, t. y. užtikrinti, kad humanitarinis programavimas apimtų lyčių aspektą; ragina Komisiją užtikrinti, kad į šį įsipareigojimą būtų atsižvelgiama įgyvendinant Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų (ECHO) GD pasirengimo nelaimėms programą (DIPECHO) ir 2013–2020 m. atsparumo didinimo veiksmų planą šalyse, kuriose gali kilti krizė, bei Atsparumo žymenį;

23.  griežtai smerkia seksualinio smurto naudojimą prieš perkeltas moteris ir moteris migrantes; mano, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas migrantėms moterims ir mergaitėms, kentusioms smurtą per visą savo kelionę, užtikrinant, kad jos galėtų gauti naudotis psichologinės ir medicininės pagalbos paslaugomis;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti reikiamas programas nelaimių nuniokotoms vietovėms, dėti daugiau pastangų siekiant teikti pagalbą tiems regionams ir imtis veiksmų siekiant spręsti nelaimių ten sukeltas problemas, ypatingą dėmesį atkreipiant į moterų ir vaikų, kurie labiausiai kenčia dėl gaivalinių nelaimių padarinių, padėtį;

25.  ragina visas suinteresuotąsias šalis skatinti moterų įgalėjimą ir sąmoningumą išsamiau jas informuojant apie apsaugą prieš įvykstant su klimatu susijusiai nelaimei, jos metu ir po jos, taip pat aktyviai jas įtraukti į veiklą, susijusią su nelaimių numatymu, ankstyvojo perspėjimo sistemomis ir rizikos prevencija, nes tai svarbi jų vaidmens ugdant atsparumą nelaimės atveju dalis;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbant kartu su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis remti, stiprinti ir įgyvendinti stebėsenos mechanizmus perkeltųjų asmenų ir migrantų priėmimo centruose, kur ne visuomet sudaromos būtinos minimalios smurto dėl lyties prevencijos sąlygos, kad būtų sustabdytas bet koks priekabiavimas prie moterų ir mergaičių;

27.  ragina Komisiją įgyvendinant savo užsienio politiką dirbti kartu su pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijomis, kad priėmimo centruose būtų užtikrinamos pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų – visų pirma pažeidžiamų moterų ir mergaičių – žmogaus teisės;

28.  pripažįsta, kad esama galimybių integruoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei moterų ekonominio įgalėjimo tikslus, visų pirma besivystančiose šalyse; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant susijusius projektus ir mechanizmus, pvz., JT dėl miškų naikinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programą (REDD), išsiaiškinti, kaip moterims galėtų būti siūlomos mokamo darbo galimybės teikti aplinkos apsaugos – miško atsodinimo, išvalytų žemės plotų apželdinimo mišku ir gamtos išteklių išsaugojimo – paslaugas, kurias jos šiuo metu teikia savanoriškai;

29.  siekiant toliau gerinti moterų atstovavimą per UNFCCC derybas, ragina ES ir valstybes nares teikti finansavimą moterų delegačių mokymams ir dalyvavimui; ragina Komisiją skatinti ir remti moterų organizacijų tinklaveiką ir pilietinės visuomenės veiklą kovos su klimato kaita politikos vystymo ir įgyvendinimo srityje; ragina Komisiją užtikrinti, kad moterys lygiateisiškai dalyvautų visoje veikloje, apimančioje konsultacijas, programas ir finansavimą kovos su klimato kaita srityje, kuri padedant ES organizuojama nacionaliniu ir vietos lygmenimis, bei ja naudotųsi;

30.  ragina Komisiją ir generalinius direktoratus, atitinkamai atsakingus už lyčių lygybę, vystymąsi ir energetiką bei veiksmus klimato srityje, struktūriškai ir sistemingai įtraukti lyčių lygybę į savo kovos su klimato kaita ir energetikos politiką, skirtą ES, ir dėmesį skirti ne tik išorės aspektui; ragina visų pirma Teisingumo ir vartotojų reikalų GD bei Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO) GD labiau domėtis lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimais bei dėti daugiau pastangų dirbant šioje srityje, nes ji svarbi su klimatu susijusio teisingumo požiūriu; pabrėžia, jog būtina, kad Klimato politikos (CLIMA) GD skirtų išteklių kontaktinio asmens lyčių klausimais darbo vietai sukurti; ragina ES ir jos valstybes nares apibrėžti su klimatu susijusio teisingumo principą; tvirtai laikosi nuomonės, kad didžiausia mūsų nesugebėjimo veiksmingai kovoti su klimato kaita skriauda tektų žalingą poveikį patiriančioms skurstančioms šalims ir gyventojams, visų pirma moterims;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares savo visuotinio periodinio vertinimo ataskaitose JT žmogaus teisių tarybai informuoti apie poveikį lytims ir žmogaus teisėms bei klimato politiką;

32.  pažymi, kad ES finansiniai įsipareigojimai lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje padidėjo, tačiau žmogiškųjų išteklių pajėgumai didėjančiam darbo krūviui valdyti – ne; pabrėžia, kad ES turi parodyti, jog instituciniu požiūriu yra tvirtai įsipareigojusi spręsti lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimą kovos su klimato kaitos kontekste, visų pirma kaip numatyta pagal visa apimančią politiką, kuria reglamentuojamas vystomasis bendradarbiavimas, t. y. pagal DVT ir ES lyčių lygybės veiksmų planą;

33.  apgailestauja, kad lyčių lygybė ir kova su klimato kaita nėra prioritetinė II ES lyčių lygybės veiksmų plano, skirto lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimui spręsti, sritis; pažymi, kad nebuvo tinkamai sukurti ar į rezultatų ataskaitas įtraukti rodikliai, kuriais būtų atsižvelgiama į lyties aspektą, taip pat kad vidaus atskaitomybė už rezultatus, pasiektus sprendžiant lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimą, bei jų finansavimas tebėra menki; pažymi, kad mažiausia pažanga padaryta siekiant II ES lyčių lygybės veiksmų plano 20 tikslo, susijusio su vienodomis moterų teisėmis dalyvauti sprendimų dėl klimato ir aplinkos klausimų priėmimo procesuose ir daryti jiems įtaką, bei ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti šį tikslą; primena, kad II ES lyčių lygybės veiksmų plane pateikiama ES užsienio politikos darbotvarkė, grindžiama keturiais teminiais ramsčiais, įskaitant horizontalųjį ramstį, pagal kurį numatyti Komisijos tarnybų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) institucinės kultūros pokyčiai, siekiant veiksmingiau vykdyti ES įsipareigojimus visapusiškai laikantis lyčių lygybės principo;

34.  pripažįsta, kad, siekiant ES veiksmingumo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje pokyčių, vien techninių gairių patobulinimo nepakaks;

35.  ragina toliau taikyti su klimatu susijusio teisingumo sampratą visuotinėms CO2 kvotoms, paskirstomoms vienam asmeniui ir stebimoms įgyvendinant planą ir mechanizmą, pagal kurį tiems, kurie jas ne iki galo išnaudoja, būtų kompensuojama tų, kurie jas viršija, sąskaita;

36.  ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir parengti išsamų komunikatą „Lyčių lygybė ir klimato kaita: atsparumo ugdymas ir su klimatu susijusio teisingumo skatinimas pagal klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas“, kad būtų imtasi veiksmų atsižvelgiant į jos tvirtą institucinį įsipareigojimą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimu bei esamus institucinio koordinavimo trūkumus;

37.  ragina savo parlamentinius komitetus stiprinti lyčių aspekto integravimą sprendžiant kompleksinius kovos su klimato kaita, darnaus vystymosi ir žmogaus teisių klausimus savo kompetencijos srityse;

38.  pabrėžia, kad finansuojant tiek prisitaikymą prie klimato kaitos, tiek jos poveikio švelninimą būtina atsižvelgti į lyčių aspektą; palankiai vertina pastarojo meto pažangą, lyčių politikos požiūriu padarytą daugiašalių finansinių priemonių srityje; taip pat palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti įmonių socialinę atsakomybę, numatant premijas tvarumo kriterijus atitinkantiems projektams, įskaitant moterų pragyvenimo šaltinių ir švietimo galimybių skatinimą; tačiau pažymi, kad, remiantis JT vystymosi programa (UNDP), tik 0,01 proc. viso finansavimo pasaulyje skiriama projektams, kuriais sprendžiami kovos su klimato kaita ir moterų teisių klausimai, paremti; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jų kovos su klimato kaita programos atitiktų aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių standartus ir nedarytų neigiamo poveikio lyčių lygybei;

39.  mano, kad taikant tris pagal UNFCCC numatytus finansinius mechanizmus – Žaliąjį klimato fondą, Pasaulio aplinkos fondą (PAF) ir Prisitaikymo fondą – turėtų atsirasti papildomų lėšų investicijų klimato srityje politikai, kuria būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą;

40.  pirmiausia primygtinai ragina ES paramą vystymuisi skirti su sąlyga, kad bus įtraukti žmogaus teisėmis pagrįsti kriterijai, ir nustatyti naujus kovos su klimato kaita politikos, kuria būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, kriterijus;

41.  ragina imtis veiksmų, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti, kad moterys būtų laikomos ne tik klimato politikos naudos gavėjomis, bet ir švarios energijos technologijas naudojančiomis verslininkėmis; teigiamai vertina Komisijos raginimą teikti pasiūlymus dėl moterų ir tvariosios energijos, skiriant 20 mln. EUR veiklai, kuria skatinamas moterų verslumas besivystančių šalių tvariosios energijos sektoriuje, įgyvendinti, bei ragina Komisiją ateityje padidinti šią sumą;

42.  ragina rengti mokymus, kurių metų ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių lygybei, ES pareigūnams, ypač tiems, kurie sprendžia vystymosi ir klimato politikos klausimus;

43.  prašo rimtai atsižvelgti į perkėlimo dėl klimato kaitos problemą; yra pasirengęs diskutuoti migracijos dėl klimato kaitos nuostatos apibrėžimo klausimu; ragina sukurti ekspertų komisiją, kuri nagrinėtų šį klausimą tarptautiniu lygmeniu, ir primygtinai ragina migracijos dėl klimato kaitos klausimą įtraukti į tarptautinę darbotvarkę; ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitai;

44.  palankiai vertina JT moterų pavyzdinių programų rengimo iniciatyvas ir Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso projektus bei programas, kuriais sukuriamas horizontalusis lyčių aspekto ir kovos su klimato kaitos ryšys;

45.  palankiai vertina JT specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos klausimais ir JT žmogaus teisių tarybos darbą šioje srityje bei ragina Komisiją ir valstybes nares remti šias pastangas – taip pat ir skiriant finansinę pagalbą;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 289, 2016 8 9, p. 27. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0145. (4) http://womengenderclimate.org/wp-content/uploads/2015/06/WGC_FINAL_1June.pdf (5) http://eige.europa.eu/rdc/eige-publications/gender-environment-and-climate-change (6) Jungtinės Tautos, „Pasaulio moterys 2015“ (angl. The World's Women 2015), https://unstats.un.org/unsd/gender/chapter3/chapter3.html. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0504.

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į Pekino veiksmų platformą,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. JT perkėlimo šalies viduje pagrindinius principus ir į tai, kad 2016 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba paskyrė specialų pranešėją šalies viduje perkeltų asmenų teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 35/20 dėl žmogaus teisių ir klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. Stokholme priimtą Jungtinių Tautų žmogaus aplinkai skirtos konferencijos deklaraciją ir 1992 m. Rio deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros,

–  atsižvelgdamas į Ženevoje prisiimtą įsipareigojimą dėl žmogaus teisių klimato politikoje,

–  atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. priimtą 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į JT doktriną „atsakomybė užtikrinti apsaugą“,

A.  kadangi neigiami klimato kaitos padariniai gali paskatinti migraciją; kadangi asmenų, perkeltų šalies viduje dėl su aplinka susijusių priežasčių, apsaugai neskiriama pakankamai dėmesio; kadangi klimato kaitos poveikis bus labiau jaučiamas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, pažeidžiamiausiose bendruomenėse ir jautriuose salų regionuose, kuriuose pragyvenimo galimybės daugiausia priklauso nuo gamtos išteklių arba pajėgumai yra nedideli ir nėra pakankamai priemonių, kad būtų galima prisitaikyti prie klimato kaitos, nors istorinė atsakomybė už klimato kaitą tenka būtent turtingiausioms pasaulio šalims;

B.  kadangi klimato kaita moterims turi didžiausią įtaką ir kadangi iš 1,2 mlrd. asmenų, kurių pajamos mažesnės nei vienas doleris per dieną, 70 proc. sudaro moterys; kadangi klimato kaita didina lyčių nelygybę, kuri, be kita ko, yra susijusi su prekyba žmonėmis; kadangi moterų galimybės naudotis gamybiniais ištekliais ir juos valdyti yra ribotos ir dėl ribotų teisių jos turi mažiau galimybių daryti įtaką priimant sprendimus ir paveikti politiką, kaip oficialiai pripažinta 13-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 13), kuri 2007 m. įvyko Balyje;

C.  kadangi klimato kaita bei jos poveikis aplinkos būklės blogėjimui, aprūpinimo maistu ir vandeniu saugumui, galimybei naudotis gamtos ištekliais, žmonių sveikatai ir migracijai yra tiesiogiai susiję ir minėti reiškiniai tiesiogiai arba netiesiogiai trukdo visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, vandenį, tinkamas sanitarines sąlygas, maistą, sveikatos priežiūrą, būstą; kadangi klimato kaita gali paskatinti ekonominę katastrofą ir politinį bei socialinį nestabilumą, kuris gali tapti konfliktų ir su klimatu susijusio perkėlimo arba bėgimo iš šalies priežastimi; kadangi gavybos projektai ypač svarbiose natūraliose gamtinėse zonose kelia pavojų vietos bendruomenėms ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris, ir stiprina klimato kaitą;

D.  kadangi neigiami klimato kaitos padariniai kenkia šalies vystymosi galimybėms ir didina lyčių nelygybę, kuri jau egzistuoja dėl daugelio socialinių bei ekonominių, institucinių, kultūrinių ir politinių veiksnių; kadangi klimato kaita gali būti laikoma aplinkosaugos ir humanitarinių problemų skatinamąja jėga, nes neigiamas klimato kaitos poveikis yra tiesiogiai susijęs su aplinkos būklės blogėjimu;

E.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o jos skatinimas – vienas iš pagrindinių ES tikslų; kadangi kova su klimato kaita yra labai svarbus prioritetas ir sprendimus priimantys asmenys negali nepastebėti intelektinio aktyvaus moterų indėlio; kadangi klimato politika daro tiesioginį poveikį lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui ir moterys yra pagrindinis sprendimų, kaip sušvelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie jų, elementas;

F.  kadangi, remiantis JT Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, iki 2050 m. dėl klimato kaitos perkeltais asmenimis gali tapti 200 mln. žmonių; kadangi, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, Afrika ir jos gyventojai yra ypač neatsparūs neigiamam klimato kaitos poveikiui;

G.  kadangi į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso neįtraukta pabėgėlių dėl klimato kaitos kategorija;

1.  pabrėžia, kad klimato kaita didina esamą lyčių nelygybę ir kad moterys ir mergaitės priklauso labiausiai pažeidžiamoms grupėms, veikiamoms klimato kaitos; pabrėžia, kad žmonės besivystančių šalių kaimo vietovėse ir, visų pirma, moterys, yra ypač pažeidžiami, nes dažnai priklauso nuo gamtos išteklių, atlieka didelę dalį žemės ūkio darbų, visų pirma, kalbant apie maisto gamybą, šeimos aprūpinimą vandeniu ir degalais, ir dažnai turi atlikti didelę dalį neapmokamo darbo namų ūkyje ir bendruomenėje; pabrėžia, kad žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su aplinkos sąlygomis; pabrėžia, kad moterims tenka pagrindinė našta ir jos pirmos patiria neteisybę ir skurdą;

2.  mano, kad inovacijos žemės ūkyje gali padėti auginti klimato kaitai atsparesnes žemės ūkio kultūras, kurių derlius būtų geresnis ir labiau nuspėjamas, o ūkininkai, namų ūkiai ir vietos bendruomenės gautų didesnes pajamas;

3.  pabrėžia, jog klimato kaita reikalauja į lyčių lygybę orientuoto ir žmogaus teisėmis grindžiamo atsako; ragina užtikrinti aktyvaus moterų dalyvavimo galimybę visų lygmenų sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant tarptautines derybas klimato klausimais, kad būtų galima apibrėžti į lyčių lygybę orientuotus atsakus siekiant spręsti pamatines nelygybės problemas; pabrėžia didžiulę mergaičių ir moterų švietimo įvairiose srityse svarbą, siekiant užtikrinti ekonomines galimybes, ir būtinybę skirti lėšų, siekiant sudaryti galimybes moterims dalyvauti tarptautiniuose sprendimų priėmimo procesuose;

4.  pažymi, kad visų moterų ir mergaičių įgalėjimas – konkretus tikslas, kurį reikia įvykdyti siekiant visų darnaus vystymosi tikslų; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti didesnį moterų vaidmenį tokiose derybose; ragina tarptautinę bendruomenę, finansuojant iniciatyvas ir remiant naujas technologijas, skirtas kovoti su klimato kaita, atsižvelgti į lyčių aspektą ir konkrečius moterų prioritetus; atsižvelgdamas į tai, visapusiškai remia pradėtas verslumo programas, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškas moterų dalyvavimo galimybes;

5.  pabrėžia, kad moterims būtina dalyvauti įgyvendinant ir vykdant aplinkos politiką nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kadangi vietos moterų žinios ir patirtis gali būti panaudota siekiant užtikrinti, kad politika būtų veiksminga;

6.  susirūpinęs pažymi, kad vyksta su klimatu susijęs gyventojų perkėlimas, šių gyventojų pažeidžiamiausias grupes sudaro vaikų turinčios moterys ir jaunos mergaitės ir jų pagrindinės teisės yra pažeidžiamos; reikalauja, kad būtų rimtai atsižvelgiama į perkėlimą dėl klimato kaitos; yra pasirengęs diskutuoti dėl termino „migracija dėl klimato kaitos“ nustatymo; ragina įsteigti ekspertų komisiją, kuri išnagrinėtų šį klausimą tarptautiniu lygmeniu, ir primygtinai ragina į tarptautinę darbotvarkę įtraukti migracijos dėl klimato kaitos klausimą; ragina sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant užtikrintų atsparumą klimato kaitai;

7.  ragina Komisiją įtvirtinti į lyčių aspektą orientuotą požiūrį, kurį taikant bus užtikrinta, kad moterų teisės, lyčių lygybės skatinimas ir su klimatu susijęs teisingumas bus įtraukti į šalims ir regionams skirtas strategijų programas, veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat į dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis, ir prašo lyčių aspektą įtraukti kaip bendrą ir universalų tikslą visose kovos su klimato kaita politikos srityse;

8.  palankiai vertina JT moterų pavyzdinių programų iniciatyvas ir Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso projektus bei programas, kuriomis sukuriamas kompleksinis ryšys tarp lyčių aspekto ir klimato kaitos;

9.  palankiai vertina JT specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių ir aplinkosaugos klausimais ir JT žmogaus teisių tarybos darbą šioje srityje ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti šias pastangas, be kita ko, skiriant finansinę paramą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Paryžiaus susitarimo (sudaryto per 2015 m. vykusią JT klimato kaitos konferenciją (COP 21)) šalys įsipareigojo imdamosi veiksmų klimato problemai spręsti gerbti ir propaguoti žmogaus teises, visų pirma lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą;

1.  primena, kad dėl socialinių, kultūrinių ir ekonominių kliūčių (pavyzdžiui, galimybės gauti žemės, kreditą, naudotis viešosiomis paslaugomis ir technologijomis), skurdo ir jų pragyvenimo galimybių priklausymo nuo gamtinių išteklių moterys mažiau apsaugotos nuo neigiamo klimato kaitos poveikio; susirūpinęs pažymi, pavyzdžiui, kad nepalankaus klimato poveikis vandens ir miško ištekliams dažnai daro neproporcingai didelį poveikį moterų kasdienei veiklai ir riboja jų ekonomines perspektyvas; pakartoja, kad, siekiant išspręsti klimato kaitos problemas ir sukurti veiksmingą atsparumą, būtina didinti moterų savarankiškumą ir mažinti diskriminaciją; mano, kad todėl didžiausias dėmesys pagal politikos priemones ir programas besivystančiose šalyse turėtų būti skiriamas atsižvelgimui į lyčių aspektą ir kovos su klimato kaita programoms;

2.  susirūpinęs pažymi, kad, anot JT tyrimo, moterų kaip pokyčių skatintojų vaidmuo priimant sprendimus ir skiriant investicijų klimato kaitos srityje, taip pat atitinkamai gaunant jų teikiamą naudą iki šiol buvo nedidelis(1); ypač apgailestauja, kad per mažai moterų, kaip kvalifikuotų darbuotojų, profesionalių ir sprendimų priėmėjų, dirba svarbiausiuose su klimato kaita susijusiuose mokslo sektoriuose – tokiuose kaip energetika, inžinerija, transportas, informacinės technologijos (IT) ir kompiuterija; mano, jog būtini esminiai pokyčiai siekiant, kad lyčių klausimams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys imantis klimato valdymo veiksmų ir skiriant investicijų; mano, kad todėl priimant sprendimus ir investuojant klimato kaitos srityje turėtų dalyvauti visi visuomenės sluoksniai, ypač moterys ir pažeidžiamų asmenų grupės;

3.  pabrėžia, kad reikia, jog prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo finansavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į lyčių aspektą; palankiai vertina pastarojo meto pažangą, pasiektą lyčių politikos aspektu daugiašalių finansinių priemonių srityje; be to, palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, kuriomis siekiama įmonių socialinės atsakomybės taikant premijas projektams, kurie atitinka tvarumo kriterijus, įskaitant moterų pragyvenimo šaltinių ir švietimo galimybių skatinimą; vis dėlto pažymi, kad, anot JT vystymosi programos (angl. UNDP), tik 0,01 proc. viso finansavimo visame pasaulyje skirta remti projektams, kuriais sprendžiamos ir klimato kaitos, ir moterų teisių problemos; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jų kovos su klimato kaita programos atitiktų aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių standartus ir nekenktų lyčių lygybei;

4.  ragina valstybes nares integruoti lyčių aspektą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalinę aplinkos apsaugos politiką, taip pat į šios politikos ataskaitas, ir užtikrinti visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą priimant sprendimus visais lygmenimis, ypač kai jie susiję su kovos su klimato kaita strategijomis; be to, ragina, kad moterys dalyvautų valdymo ir sprendimų priėmimo, susijusių su lėšų skyrimų gaivalinių nelaimių prevencijai, procesuose;

5.  mano, kad taikant tris finansavimo priemones pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) – Žaliąjį klimato fondą, Pasaulio aplinkos fondą (PAF) ir Prisitaikymo fondą – turėtų būti pritraukta papildomų lėšų didesniam investicijų klimato srityje politikos, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, finansavimui;

6.  pabrėžia, kad reikia nustatyti ir skatinti taikyti programinius metodus, kuriais akivaizdžiai atsižvelgiama į lyčių aspektą, pavyzdžiui, be kita ko, gyventojų, sveikatos ir aplinkos (GSA) programas, kuriomis užtikrinamas integruotas sveikatos, lyties ir aplinkos problemų sprendimas, įskaitant reagavimą į klimato kaitą, ir padedama pasiekti atitinkamų darnaus vystymosi tikslų (DVT);

7.  primena, kad moterų įgalėjimas yra svarbiausias veiksnys norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus; susirūpinęs pažymi, kad formuojant tarptautinę ir nacionalinę kovos su klimato kaita politiką esama lytimi grindžiamų kliūčių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo, planavimo ir įgyvendinimo procesuose; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant integruoti lyčių aspektą į savo klimato politiką ir vystomąjį bendradarbiavimą, be kita ko, pagal visas prekybos ir investicijų programas; primygtinai ragina ES visų pirma siekti, kad parama vystymuisi būtų teikiama su sąlyga, kad įtraukiami žmogaus teisių kriterijai, ir nustatyti naujus klimato kaitos politikos, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, kriterijus;

8.  primena, kad pagal lytį suskirstytų duomenų ir lyčių statistikos rinkimas yra parengiamasis žingsnis siekiant atlikti tinkamą lyčių aspekto analizę klimato kaitos srityje; vis dėlto pažymi, kad daugelyje šalių nesama pagal lytį suskirstytos klimato kaitos srities statistikos; ragina ES didinti besivystančių šalių nacionalinių statistikos sistemų gebėjimų stiprinimą siekiant rinkti lyčių statistinius duomenis aplinkos tema, kad būtų galima tobulinti įvairių klimato kaitos padarinių vertinimą ir rasti su jais susijusių problemų sprendimą; visų pirma ragina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) patobulinti duomenų (pavyzdžiui, apie atsparumą ir pažeidžiamumą po gaivalinės nelaimės) rinkimą ir vykdyti tolesnę Kioto protokole nustatytų mechanizmų ir šio protokolo poveikio analizę pagal lytis;

9.  ragina sukurti aplinkosaugos rodiklį, kuriuo būtų sudaryta galimybė analizuoti ekonomikos augimo modelius, vartojimo įpročius ir gyvenimo būdą bei jų įtaką klimato kaitai;

10.  pažymi, kad moterų ekonominis nepriklausomumas reiškia jų prieigą prie socialinės apsaugos, žemės, pagrindinių socialinių paslaugų ir viešųjų paslaugų; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad, anot JT vystymosi programos, nors moterys vyrauja maisto gamybos srityje (50–80 proc.), joms priklauso mažiau kaip 20 proc. žemės ūkio paskirties žemės; taip pat pažymi, kad auganti komercinė žemės paklausa taip pat sudaro sunkumų neturtingoms moterims gauti arba išlaikyti saugią ir sąžiningą prieigą prie žemės;

11.  atkreipia dėmesį į moterų pažeidžiamumą kaimo vietovėse, kurios itin kenčia nuo klimato kaitos; pabrėžia, kad būtina spręsti su lytimi susijusios investavimo rizikos, kylančios tvariam žemės ūkiui, klausimą; ragina ES padėti besivystančioms šalims keisti teisės aktus, kuriais ribojamos moterų gamybos išteklių ir gamybos priemonių, įskaitant konsultavimo ir finansines paslaugas, nuosavybės teisės ir galimybės jais naudotis, ir panaikinti atitinkamas diskriminacines praktikas;

12.  primena, kad, patvirtinus DVT, politikos suderinamumas vystymosi labui tapo darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. esmine dalimi; primygtinai ragina ES formuoti savo energetikos politiką laikantis šių principų; susirūpinęs pažymi, kad ES priemonės, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ES, lėmė išaugusią biodegalų paklausą, kurią galima patenkinti tik importuojant šiuos degalus iš besivystančių šalių; pabrėžia, kad tai lėmė žemės naudmenų pokyčius, kurie daro poveikį pažeidžiamiems asmenims, ypač moterims; ragina ES atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus vykdant tebesitęsiančią Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (Direktyvos 2009/28/EB) reformą;

13.  palankiai vertina tai, kad Paryžiaus susitarime pateikiamos nuorodos į lyčių pusiausvyrą ir pakartojama, kad padėti šalims įgyvendinti jų kovos su klimato kaita tikslus arba pasiekti jų numatytus nacionaliniu lygmeniu nustatytus indėlius pagal COP 21 bus įmanoma tik tada, jeigu bus pasinaudota visų mūsų visuomenės sluoksnių, ypač moterų, žiniomis, įžvalgomis, dalyvavimu ir veiksmais;

14.  primena, kad miškai užtikrina 1,6 mlrd. žmonių pragyvenimo šaltinį ir 80 proc. visos sausumos biologinės įvairovės, taip pat padeda 30 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį;

15.  primena, kad miškai yra nepaprastai svarbūs siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, sušvelninti klimato kaitą, teikti ekosistemines paslaugas ir apsaugoti pragyvenimo šaltinius; vis dėlto pažymi, kad, nors nuo miško priklausomų bendruomenių moterys ženkliai prisideda prie tvarios miškotvarkos, jos nedažnai gauna naudos iš su mišku susijusių investicijų, taip pat jos nedalyvauja priimant atitinkamus sprendimus; ragina stiprinti čiabuvių, ypač moterų, teises; pabrėžia, koks svarbus lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vaidmuo siekiant ilgalaikės JT bendros dėl miškų naikinimo ir miškų alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse programos (REDD+) sėkmės; mano, kad REDD+ veiksmais turėtų būti šalinama struktūrinė nelygybė, susijusi su žemės ir miškų valdymu; ypač pabrėžia, kad reikia spręsti nepakankamo aiškumo ir žemės nuosavybės teisių užtikrintumo problemą besivystančiose šalyse, visų pirma atsižvelgiant į moteris, kurioms dažnai suteiktos tik uzufrukto teisės į žemę, o tai turi įtakos jų sprendimų priėmimo galiai, kai turimas mintyje REDD+ proceso valdymas ar iš šio proceso gaunama nauda;

16.  pažymi, kad dykumėjimas ir vandens išteklių praradimas daro labai didelę įtaką kasdieniam moterų gyvenimui, ypač moterų ūkininkių; ragina užtikrinti moterų teises į žemės nuosavybę ir žemės naudojimą, visų pirma taikant žemės ūkio reformų programas;

17.  primena, kad decentralizuotos tvariosios energijos technologijos vis labiau tampa ekonomiškai efektyviausiomis neturtingų asmenų energijos išteklių gavimo galimybėmis; ragina remti moterų verslumą energetikos srityje siekiant sumažinti laiką, kurį moterys praleidžia atlikdamos neapmokamus namų ruošos ir priežiūros darbus;

18.  pabrėžia, kad reikia apsaugoti ir pripažinti smulkiuosius ūkininkus, ypač moteris, kaip svarbiausius ekonominės veiklos vykdytojus, kurių teises naudotis žeme ir būti jos savininkais reikia ginti taikant privalomus teisinius mechanizmus, kuriais siekiama apsaugoti nuo žemių grobimo;

19.  primena, kad, nors moterys yra pagrindinės namų ūkių energijos valdytojos daugelyje besivystančių šalių, jos dažnai patiria energijos nepriteklių, pavyzdžiui, kasdien naudoja žemo degumo laipsnio ir keliančias pavojų sveikatai medžiagas, o tai daro neigiamą poveikį jų perspektyvoms sveikatos priežiūros, galimybės gauti geriamojo vandens, žemės ūkio, užimtumo ir kitais aspektais; pabrėžia, kad, šiomis aplinkybėmis, siekiant greičiau užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos išteklių, būtina spręsti su lytimi susijusios investavimo rizikos klausimą energetikos srityje; primena, kad teikiant paskatas atsinaujinančiais ištekliais grindžiamai besivystančių šalių elektrifikacijai klimato susitarimai gali padėti mažinti skurdą; atsižvelgdamas į tai mano, kad moterys gali būti galinga pokyčius lemianti jėga pereinant prie tvariosios energijos; apskritai ragina besivystančias šalis patvirtinti politiką, pagal kurią būtų sudaryta galimybė gauti įperkamų, patikimų ir modernių energijos išteklių, kaip numatyta pagal 7-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT Nr. 7), ir pabrėžia, kad, siekiant pagerinti energetikos politikos ir programų efektyvumą ir veiksmingumą, reikia į jas integruoti lyčių aspektą;

20.  ragina imtis veiksmų, pagal kuriuos atsižvelgiama į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti, kad moterys būtų laikomos ne tik veiksmų klimato srityje naudos gavėjomis, bet taip pat švarios energijos technologijų srities verslininkėmis; palankiai vertina Komisijos raginimą teikti pasiūlymus moterų ir tvariosios energijos klausimais ir tai, kad paskirta 20 mln. EUR veiklai, kuria skatinamas moterų verslumas tvariosios energijos sektoriuje besivystančiose šalyse, įgyvendinti, taip pat ragina Komisiją atliekant vėlesnius koregavimus padidinti šią sumą;

21.  primena, kad moterys iš esmės labiau nukenčia dėl su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių, palyginti su vyrais, ir kad šios nelaimės didina lyčių nelygybę, be kita ko, skiriant pastoges; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą reagavimą į moterų ekonominius, medicininius ir psichologinius poreikius krizių ir situacijų po gaivalinių nelaimių atvejais; pakartoja, kad apskritai valstybės narės yra įsipareigojusios pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims imtis konkrečių veiksmų siekiant spręsti problemas, susijusias su besikeičiant klimatui kylančių gaivalinių nelaimių su lytimi susijusiu aspektu, visų pirma patvirtinant tikslines, konkrečioms šalims pritaikytas politikos kryptis, strategijas, teisės aktus ir biudžeto eilutes;

22.  pabrėžia, kad reikia visais lygmenimis bendradarbiauti su esamomis kovos su klimato kaita finansavimo sistemomis, siekiant užtikrinti, kad lyčių aspektai būtų integruoti į pastangas sumažinti nelaimių riziką ir prie jos prisitaikyti;

23.  ragina nustatyti ir stiprinti specialias strategijas, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuriomis remiami lyčių ir socialiniai aspektai, kuriuos išdėstė pasaulinė kovos su klimato kaita institucija, būtent Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), įskaitant savanorišką, teisėmis grindžiamą šeimos planavimą, kaip galimą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją;

24.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti galimybę besivystančioms šalims pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos augimo politikos, svarbu perduoti ekologiškas technologijas ir būtina vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, visų pirma COP 21 konferencijos metu ir pagal Žaliąjį klimato fondą;

25.  ragina ES pareigūnams teikti mokymus, pagal kuriuos ypatingas dėmesys skiriamas lyčių lygybei, visų pirma pareigūnams, sprendžiantiems vystymosi ir klimato politikos klausimus;

26.  ragina Komisiją skatinti lyčių lygybę įgyvendinant su klimatu susijusį teisingumą pagal regionines paramos programas, veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir plėtojant dialogą su trečiosiomis šalimis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1) JT padalinio „Moterys“ vadovas „Leveraging co-benefits between gender equality and climate action for sustainable development. Mainstreaming Gender Considerations in Climate Change Projects“ („Abipusės naudos, kurią lemia lyčių lygybė ir veiksmai klimato srityje siekiant darnaus vystymosi, didinimas. Lyties aspekto integravimas į projektus, susijusius su klimato kaita).

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė