Procedūra : 2017/2039(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0406/2017

Pateikti tekstai :

A8-0406/2017

Debatai :

PV 17/01/2018 - 17
CRE 17/01/2018 - 17

Balsavimas :

PV 18/01/2018 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0018

PRANEŠIMAS     
PDF 837kWORD 95k
21.12.2017
PE 606.092v02-00 A8-0406/2017

dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse

(2017/2039(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Romana Tomc

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse

(2017/2039(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016) 0646),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 ˜„Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl išlaidų valdymo ir ES Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų efektyvumo stebėsenos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. Biudžeto reikalų teminio skyriaus išsamią analizę „Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymo (COM(2016) 0382),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos(5),

  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, jos papildomą protokolą ir pataisytą versiją, kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JT patvirtintus 2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurių siekia visas pasaulis, įskaitant ES, ypač tikslą Nr. 8, pagal kurį siekiama skatinti ilgalaikį, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Jeano-Claude’o Junckerio pranešimą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi ir Martinu Schulzu, dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas), 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos diskusijoms skirtus dokumentus dėl Europos socialinio matmens ir 2017 m. gegužės 31 d. dokumentą dėl Europos pinigų sąjungos stiprinimo, taip pat į 2017 m. kovo 1 d. Baltąją knygą dėl Europos ateities;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą (COM(2017) 0250) dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo ir į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/761 dėl Europos socialinių teisių ramsčio(6);

–  atsižvelgdamas į „Eurofound“, „Cedefop“, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) ir Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI), Europos verslo konfederacijos (BUSINESSEUROPE), Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME), Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP), EUROCITIES ir Europos jaunimo forumo atliktą darbą ir tyrimus;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį, veiksmų gaires siekiant vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos (Komisijos darbo programos iki 2018 m. pabaigos projektas) ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ketinimų raštą Parlamento Pirmininkui Antonio Tajani ir Estijos Ministrui Pirmininkui Juri Ratasui;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0406/2017),

A.  kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės ir dėl jos taikytų griežto taupymo priemonių jaunimo nedarbo lygis, kuris 2008 m. siekė 15 proc., 2013 m. pradžioje padidėjo iki rekordinių 24 proc., tačiau pateikiant šį vidutinį rodiklį nematyti didžiulių įvairių valstybių narių ir regionų skirtumų; kadangi jaunimo nedarbas Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose 2013 m. laikėsi apie 10 proc., o Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje šoktelėjo beveik iki 40 proc. arba viršijo šį skaičių;

B.  kadangi kovos su krize priemonės, kuriomis buvo siekiama mažinti viešąsias išlaidas krizės ištiktose šalyse, padarė tiesioginį neigiamą poveikį, ypač jaunimui, nes sumažintos lėšos švietimui, mokymui, darbo vietų kūrimui ir paramos paslaugoms;

C.  kadangi politika, kuria daromas poveikis jaunimui, buvo formuojama nedalyvaujant susijusiems asmenims ir jaunimo atstovams;

D.  kadangi ilgą laiką nerasdami darbo jaunuoliai gali pradėti jaustis nuošalyje, atskirti nuo visuomenės, izoliuoti, prarasti bendrumo jausmą. Tai gali padaryti ilgalaikį žalingą poveikį, nes yra didesnė tikimybė, kad jaunuoliai vėl taps bedarbiais, o darbinės veiklos laikotarpiu gaus mažesnį darbo užmokestį ir turės mažiau karjeros galimybių; kadangi paliekant jaunimą nuošalyje prarandama labai daug viešųjų ir privačių investicijų, o tai sukelia didžiulį darbo nesaugumą ir dėl to prarandami įgūdžiai, nes įgyta kvalifikacija nepanaudojama ir ji prastėja;

E.  kadangi 2012 m. trečdalis darbuotojų Europoje buvo arba per didelės, arba nepakankamos kvalifikacijos savo darbui(7); kadangi įprasta, jog jauni darbuotojai dažniau formaliai yra per aukštos kvalifikacijos, o vyresni darbuotojai dažniau dirba mažiau jų įgūdžius atitinkantį darbą;

F.  kadangi jauniems darbuotojams kyla didesnė mažų garantijų darbo rizika; kadangi tikimybė, jog jaunesni nei 25 metų amžiaus darbuotojai gaus įvairiais aspektais nepalankią darbo vietą, yra dvigubai didesnė, palyginti su 50 metų amžiaus ar vyresniais darbuotojais(8);

G.  kadangi sėkmingas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat sėkmingas įsidarbinimas po neaktyvaus laikotarpio ir pirmoji tikra darbo vieta suteikia jaunuoliams galių ir juos motyvuoja, padeda tobulinti savo asmeninius ir profesinius įgūdžius ir tapti nepriklausomais bei savimi pasitikinčiais piliečiais ir duoda gerą pradžią profesinei veiklai;

H.  kadangi jaunimo nedarbo lygis, kuris 2013 m. 28 ES valstybėse narėse pasiekė rekordinius 24 proc., vis mažėjo, ir 2017 m. nukrito iki mažiau kaip 17 proc.; kadangi jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas, nes tik kelių valstybių narių (Austrijos, Čekijos Respublikos, Nyderlandų, Maltos, Vengrijos ir Vokietijos) jaunimo nedarbo rodiklis siekia mažiau kaip 11 proc., o tarp kitų valstybių narių yra didžiulių skirtumų;

I.  kadangi pagal lytį suskirstyta darbo visą ir ne visą darbo laiką Europoje analizė rodo, jog 2007–2017 m. ir toliau vyravo lyčių nelygybė, nes vyrai ir toliau sudarė apie 60 proc. visą darbo laiką dirbančių 15–24 metų amžiaus asmenų ir tebesudarė apie 40 proc. ne visą darbo laiką dirbančių to paties amžiaus grupės asmenų;

J.  kadangi apgailestaujant tenka pripažinti, jog statistiškai ir ekonomikos augimo, ir nuosmukio laikotarpiais jaunimo nedarbo lygis paprastai maždaug dvigubai viršija bendrą nedarbo lygio vidurkį;

Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos

K.  kadangi 2013 m. balandžio 22 d. Taryba savo rekomendacija patvirtino Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurią įgyvendindamos valstybės narės įsipareigoja užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo jaunuoliai gautų kokybišką darbo pasiūlymą arba jiems būtų suteiktos galimybės toliau mokytis arba gauti pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą;

L.  kadangi turint omenyje tai, kad daug valstybių narių nepasiekė didelės sėkmės kovodamos su jaunimo nedarbu pagal ligi šiol galiojančius reglamentus ir naudodamosi esamomis galimybėmis, jos turėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingam lėšų ir priemonių, prieinamų pagal Europos socialinį fondą (ESF), panaudojimui;

M.  kadangi 2013 m. vasario mėn. Taryba pritarė, kad reikia kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą; ji buvo pradėta įgyvendinti kaip pagrindinė su ESF siejama ES biudžetinė priemonė, skirta padėti valstybių narių regionams, kuriuose yra ypač didelis jaunimo nedarbas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas;

N.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti įsipareigota ES mastu, o Jaunimo užimtumo iniciatyva skirta toms valstybėms narėms ir regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. – šį kriterijų iš dalies arba visiškai atitinka 20 valstybių narių;

O.  kadangi laikotarpio pradžioje telkiant asignavimus siekta greitai sutelkti lėšų 2014 ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetui, kad būtų kuo labiau padidintas įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių poveikis; kadangi šis greitas lėšų telkimas prarado prasmę dėl vėluojančio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu; kadangi 2015 m. išankstinio finansavimo rodiklis buvo sąlygiškai padidintas nuo 1 iki 30 proc. ir didžioji dalis reikalavimus atitinkančių valstybių narių sėkmingai taikė šią priemonę;

P.  kadangi pagrindinis Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų tikslas yra padėti nesimokantiems ir nedirbantiems (NEET) jaunuoliams, nes jiems kyla didžiausia atskirties grėsmė, kartu atsižvelgiant į tai, kad terminas NEET apima įvarius jaunimo, turinčio skirtingų poreikių, pogrupius;

Q.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti tvarią NEET jaunuolių integraciją į darbo rinką taikant asmeniniams poreikiams pritaikytą požiūrį, nes tada galima teikti kokybiškus darbo pasiūlymus ir didinti jaunimo įsidarbinamumą, o platesniu mastu – remti jaunimą pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką ir padėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą darbo rinkoje; kadangi šiomis aplinkybėmis būtinos valstybių narių tinkamos informavimo veiklos strategijos;

R.  kadangi 2015 m. TDO apskaičiavo, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo visose 28 ES valstybėse narėse išlaidos siekė 45 mlrd. EUR; kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo numatytas nedidelis 6,4 mlrd. EUR biudžetas, siekiant papildyti nacionalinį finansavimą, tačiau jo nepakeisti;

S.  kadangi Komisija pasiūlė tikslinant 2017–2020 m. daugiametę finansinę programą padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas 1 mlrd. EUR, kurie būtų papildyti 1 mlrd. ESF įsipareigojimų; kadangi, Parlamentui ir Tarybai pasiekus susitarimą, šis skaičius buvo padidintas iki 1,2 mlrd.; kadangi 2017 m. rugsėjo 5 d. Parlamentas patvirtino Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektą, kad 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų skirta papildoma 500 mln. EUR suma, kuri būtų finansuojama panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą, ir tuo pat metu apgailestavo dėl to, kad dėl Tarybos blokuojamo DFP laikotarpio vidurio tikslinimo ir vėlyvo patvirtinimo vėluojama vykdyti 2017 m. biudžeto procedūrą;

T.  kadangi savo pirmoje specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos Europos Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą dėl iniciatyvos finansavimo (ES ir nacionaliniu lygmenimis) tinkamumo, kokybiško darbo pasiūlymo apibrėžties, strategijos, kurioje būtų nustatyti aiškūs orientyrai ir tikslai, stokos ir stebėsenos bei pasiektų rezultatų ataskaitų; kadangi Audito Rūmai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad plėtojant Jaunimo garantijų iniciatyvą sėkmingai netaikomas partnerystės požiūris, kaip įtvirtinta 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacijoje;

U.  kadangi reikia iš tiesų veiksmingų mechanizmų, kad būtų galima aptarti ir spręsti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, taip pat tvirto valstybių narių ryžto visapusiškai įgyvendinti tai, kas numatyta pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypač atsižvelgiant į vietos sąlygas, ir sudaryti galimybes tobulinti įgūdžius, taip pat kurti deramas ir lanksčias vertinimo struktūras;

V.  kadangi Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatyti tam tikri bendri kriterijai, apibrėžiantys kokybišką darbo pasiūlymą (Slovakija šią apibrėžtį laiko teisiškai privaloma), apimantys nuostatas dėl minimalaus darbo laiko ir užimtumo tvarumo baigus teikti paramą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat atsižvelgiant į paramos gavėjo sveikatos būklę;

W.  kadangi savo neseniai paskelbtoje antroje specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų, parengtoje nagrinėjant septynias atrinktas valstybes nares, Europos Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą, kad sunku gauti išsamių duomenų ir kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą padaryta nedidelė pažanga, o pasiekti rezultatai neatitinka pradinių lūkesčių; kadangi Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos vis dar yra vienos iš novatoriškiausių ir didžiausio užmojo politinių reagavimo į ekonomikos krizės sukeltą jaunimo nedarbą priemonių, todėl jas turi ir toliau remti ES, nacionalinės ir regioninės institucijos, kad ateityje būtų pasiekta lauktų rezultatų;

X.  kadangi Jaunimo užimto iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų efektyvumą ir pagrindinį Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslą – užtikrinti tvarų jaunimo užimtumą – galima pasiekti tik tada, jei vykdomi veiksmai yra tinkamai prižiūrimi remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis, programos orientuotos į rezultatus, o tais atvejais, kai aptinkama neefektyvių ir brangiai kainuojančių priemonių – atliekami pakeitimai;

Y.  kadangi valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos remti jaunuolius, kurie yra labiausiai arba visiškai atskirti nuo darbo rinkos, pvz., neįgalius jaunuolius, ir teikti jiems konkrečią paramą;

Z.  kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant užtikrinti pagrindinius Europos socialinių teisių ramsčio principus;

AA.  kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį visiškai neužsiminė apie vis dar nerimą keliančią jaunimo nedarbo padėtį Europoje; kadangi prie 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį pridėtame ketinimų rašte pripažintas Jaunimo garantijų iniciatyvos vaidmuo padedant kurti darbo vietas ES; kadangi kova su nedarbu ir ypač jaunimo nedarbu turėtų ir toliau būti ES veiksmų prioritetas;

AB.  kadangi pranešama apie pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių vėluojančius mokėjimus, skirtus jaunimui, kurių priežastis dažnai yra vėluojantis valdymo institucijų steigimas arba nepakankami nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų administraciniai pajėgumai;

AC.  kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonės, pvz., stažuotės ir mokomoji praktika, turėtų padėti pereiti į darbo rinką ir niekada neturėtų pakeisti įprastų darbo sutarčių;

AD.  kadangi dėl neįforminto darbo arba nesiregistravimo darbo biržoje statistiniai duomenys apie jaunas moteris kaimo vietovėse yra netikslūs ir dėl to atsiranda pensijų skirtumų; kadangi ši praktika daro neigiamą poveikį visai visuomenei ir ypač moterų gerovei, kitoms jų socialinio draudimo formoms ir karjeros pokyčių arba įsidarbinimo ateityje galimybėms;

AE.  kadangi 16 mln. NEET jaunuolių įsitraukė į Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, o Jaunimo užimtumo iniciatyva suteikė tiesioginę pagalbą daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių ES;

AF.  kadangi pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą valstybės narės priėmė daugiau kaip 132 jaunimui skirtų darbo rinkos priemonių;

AG.  kadangi valstybės narės paskyrė 75 proc. viso Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o 19 proc. jau investavo, todėl šios iniciatyvos biudžeto įgyvendinimo lygis tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) yra aukščiausias;

AH.  kadangi kelios Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitos rodo, jog, nepaisant susirūpinimo dėl finansavimo tinkamumo ir apskaičiuotų būtinų bendrų investicijų, turimi ištekliai sėkmingai skiriami regioniniams poreikiams tenkinti, nukreipiant juos į konkrečius regionus ir paramos gavėjų grupes;

AI.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(9); kadangi prasidėjus krizei ES savo pastangas ypač sutelkė į Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

AJ.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi veiksmų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą trukmė nėra nustatyta, o vykdant Jaunimo garantijų iniciatyvą reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius;

AK.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva valstybėse narėse paskatino įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis visų pirma siekiama priderinti švietimo ir mokymo modelius prie darbo rinkos reikalavimų, kad būtų pasiekti Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslai;

AL.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų siekimui;

Įvadas

1.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turi būti pirmasis žingsnis siekiant teisėmis grindžiamo požiūrio į jaunimo užimtumo poreikius; primena, kad darbdaviai privalo dalyvauti jaunimui prieinamų profesinio mokymo programų, pirmos pakopos darbo vietų ir kokybiškų stažuočių teikimo procesuose;

2.  pabrėžia, kad negali būti kompromisų dėl jaunimui skirtų deramo darbo vietų kokybės aspekto; pabrėžia, kad visais atvejais pagrindiniai darbo standartai ir kiti standartai, susiję su darbo vietų kokybe, pvz., darbo laikas, minimalus darbo užmokestis, socialinė apsauga ir darbuotojų sauga ir sveikata, turėtų būti pagrindiniai klausimai;

3.  atkreipia dėmesį į didelius ekonominės veiklos rezultatų – ekonomikos ir užimtumo augimo srityse – skirtumus 28 ES valstybėse narėse; jiems šalinti reikia ryžtingo politinio atsako; pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės atsilieka įgyvendindamos struktūrines reformas; pažymi, kad darbo vietas galima kurti tik vykdant patikimą ekonominę, užimtumo ir investicijų politiką, už kurias galiausiai atsako valstybės narės; reiškia susirūpinimą dėl ilgalaikio poveikio regionų, kurie patiria aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų protų nutekėjimą, ekonominei plėtrai;

4.  primena, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo taisykles valstybės narės turėjo pasirinkti, kaip vykdyti programą (kaip specialią programą, kaip prioritetą pagal esamą veiklos programą arba kaip kelių skirtingų prioritetų linijų dalį); pažymi, kad atsižvelgiant į įvairias įgyvendinimo galimybes ir remiantis pasiektais rezultatais, siekiant juos perkelti į kitus programos etapus, reikalingi gerosios patirties mainai;

5.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 teigiama, jog yra rizikos, kad ES finansavimas paprasčiausiai pakeičia nacionalinį finansavimą, bet nesuteikia pridėtinės vertės; primena, kad pagal papildomumo principą Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiama papildyti nacionalinį finansavimą, bet nepakeisti valstybių narių politikos ir finansavimo, skirtų kovai su nedarbu; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo visi jaunuoliai gautų kokybiškus darbo, tolesnių studijų arba pameistrystės ar stažuotės pasiūlymus, negalima kliautis vien Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtu biudžetu ir niekada nebuvo planuota to daryti;

6.  pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti visų pirma politikos reformų ir geresnio koordinavimo užimtumo ir švietimo srityse varomoji jėga, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra didelis jaunimo nedarbas, siekiant užtikrinti, kad tose valstybėse narėse, užuot taikius įvairias nenuoseklias (esamas) politikos priemones, būtų taikomi integruoti, visapusiški ir ilgalaikiai kovos su jaunimo nedarbu metodai, kuriais būtų suteikiama daugiau galimybių ir kurie padėtų užtikrinti tvarų jaunimo užimtumą; mano, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos yra veiksmingos kovos su labiausiai atskirtų jaunuolių grupių socialine atskirtimi priemonės; mano, kad svarbu siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir socialinės atskirties srityse;

7.  primena, kad pagal Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų nustatymo apibrėžtos šešios gairės, kurių turėtų būti laikomasi kuriant Jaunimo garantijų programas: turi būti taikomi partneryste grindžiami požiūriai, vykdomos ankstyvos intervencijos ir aktyvavimas, integracijos į darbo rinką paramos priemonės, panaudojamos Sąjungos lėšos, atliekamas programų vertinimas ir nuolatinis jų tobulinimas ir spartus įgyvendinimas(10); pabrėžia, kad, kaip nurodyta vertinimo ataskaitose, labai mažai valstybių narių pateikė duomenis apie šiuos aspektus ir visapusiškus jų vertinimus;

8.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti jaunimo nedarbo lygį ir išspręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą turėtų būti daugiau investuojama į judumą šalyje ir tarp valstybių; ragina geriau suderinti darbo ir įgūdžių paklausą ir pasiūlą sudarant palankesnes judumo sąlygas tarp regionų (įskaitant pasienio regionus); pripažįsta, kad valstybės narės privalo skirti daugiau dėmesio siekdamos užtikrinti tvirtesnį pasienio regionų švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšį, pvz., skatinant švietimą kaimyninių šalių kalbomis;

9.  primena, kad aukštus jaunimo nedarbo rodiklius lemia: pasaulinės ekonomikos krizės pasekmės darbo rinkoms, ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos neįgijus pakankamos kvalifikacijos, tinkamų įgūdžių ir darbo patirties stoka, vis labiau plintantis įvairių formų trumpalaikis darbas be garantijų, po kurio eina nedarbo laikotarpiai, ribotos mokymosi galimybės ir nepakankamos ar netinkamos aktyviosios darbo rinkos programos;

10.  mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos stebėsena turi būti paremta patikimais duomenimis; mano, jog šiuo metu turimų stebėsenos duomenų ir rezultatų nepakanka, kad būtų galima bendrai įvertinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos, kaip pagrindinės Jaunimo garantijų iniciatyvai skirtos ES finansinės priemonės, įgyvendinimo rezultatus, ypač dėl to, kad pradžioje valstybės narės vėlavo pradėti rengti veiksmų programas, ir dėl to, kad jos vis dar yra gana ankstyvame iniciatyvos įgyvendinimo etape; primygtinai tvirtina, kad reikia ir toliau jaunimo užimtumą laikyti ES veiksmų prioritetu; tačiau yra susirūpinęs dėl naujausios Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadų dėl Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų kaip Sąjungos kovos su jaunimo nedarbu politikos priemonių, poveikio, nors ataskaitos apimtis teritoriniu ir laiko požiūriu yra ribota;

11.  laikosi nuomonės, jog siekiant, kad jaunimo užimtumo didinimo strategija būtų tikrai veiksminga, ją rengiant reikalingos apvalaus stalo diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais, reikia atsižvelgti į teritorinį kontekstą, kuriame ta strategija bus taikoma, ir į ją turi būti įtrauktos nuostatos dėl tikslingo mokymo, atitinkančio įmonių poreikius, susiejant juos su jaunuolių lūkesčiais ir kompetencija; pabrėžia, kad toji strategija turėtų apimti kokybišką mokymą ir visišką skaidrumą skiriant lėšas švietimo veikėjams, ir joje turėtų būti numatyta griežta lėšų naudojimo kontrolė;

12.  apgailestauja dėl to, kad pagal Tarybos rekomendaciją valstybės narės pasirinko įsipareigoti taikyti tik neprivalomą priemonę; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas toli gražu nepasiektas daugelyje valstybių narių;

Pagalba labiausiai atskirtiems jaunuoliams

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad esama rizikos, jog neįgalūs jaunuoliai nepateks nei į Jaunimo užimtumo iniciatyvos, nei į Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti savo veiksmų programas siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėmis iš tikrųjų galėtų pasinaudoti visi neįgalieji ir kad jauniems neįgaliesiems būtų suteiktos vienodos galimybės, atsižvelgiant į asmeninius poreikius;

14.  pabrėžia, kad norint išspręsti NEET jaunimo problemą reikalingos reikšmingos nuolatinės nacionalinių valdžios institucijų pastangos ir sektorių bendradarbiavimas, nes NEET jaunuoliai yra nevienalytė skirtingų poreikių ir įgūdžių turinti grupė; todėl pabrėžia, kad reikia surinkti daugiau ir išsamesnių duomenų apie visus NEET jaunimo kategorijai priskiriamus asmenis, turint tikslą juos užregistruoti ir veiksmingiau teikti pagalbą, nes labiau suskirstyti duomenys, įskaitant pagal regionus, galėtų padėti nustatyti, kurioms grupėms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir kaip būtų galima geriau pritaikyti užimtumo iniciatyvas tiems, kam jos skirtos;

15.  mano, kad negalima laikyti kvalifikacijos neatitikties visų jaunimo nedarbo problemų priežastimi, nes nedarbo priežastys susijusios su tokiais aspektais, kaip naujų darbo vietų trūkumas, atsiradęs dėl Europos deindustrializacijos, veiklos perkėlimo į trečiąsias šalis ir spekuliacijų, o šią padėtį dar labiau apsunkino krizė ir griežto taupymo politika; mano, kad vien tik švietimas ir mokymas negali išspręsti jaunimo nedarbo problemos;

16.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva negali pakeisti makroekonominių priemonių ir kitų politikos priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo užimtumas; pažymi, kad vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymą ir poveikį svarbu atsižvelgti į skirtingą valstybių narių makroekonomikos ir biudžeto padėtį; mano, kad ilguoju laikotarpiu būtų reikalinga Jaunimo užimtumo iniciatyvos struktūrinė reforma, jeigu norima pratęsti šios programos trukmę; pabrėžia, kad tikrai reikia labiau koordinuoti skirtingų valstybių narių veiklą;

17.  pritaria tam, kad būtų steigiami vieno langelio principu veikiantys centrai, kurie galėtų užtikrinti, kad jaunimas galėtų vienoje vietoje lengvai pasinaudoti visomis paslaugomis ir rekomendacijomis ir jas nemokamai gauti;

18.  yra susirūpinęs dėl pirminių išvadų, iš kurių matyti, kad reikia tobulinti visų NEET jaunuolių, ypač neaktyvių NEET jaunuolių ir tų, kuriems sunku iš naujo integruotis, registravimo sistemas ir informavimo veiklą; ragina valstybes nares parengti tinkamas ir konkretiems poreikiams pritaikytas strategijas, kad būtų pasiekti visi NEET jaunuoliai ir būtų taikomas integruotas požiūris siekiant teikti labiau individualią paramą ir paslaugas jaunimui, kuris susiduria su daugeliu kliūčių; primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų NEET jaunuolių poreikiams ir pašalinti šališką ir neigiamą požiūrį į juos;

19.  pabrėžia, kad siekiant padidinti priemonių poveikį jas reikia pritaikyti prie vietos aplinkybių; ragina valstybes nares taikyti specialias jaunimo užimtumo priemones kaimo vietovėse;

20.  ragina valstybes nares skubiai gerinti informavimą apie esamas paramos programas, kuriomis gali naudotis jaunimas, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusios grupės, rengiant informuotumo kampanijas, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek šiuolaikiškus žiniasklaidos kanalus, pvz., socialinius tinklus;

Pasiūlymų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą kokybės užtikrinimas

21.  pripažįsta, kad reikia apibrėžti kokybiško darbo pasiūlymo sąvoką Jaunimo užimtumo iniciatyvos kontekste; pabrėžia, kad reikia pateikti išsamią kokybiško darbo pasiūlymo apibrėžtį, dėl kurios sutartų visos valstybės narės ir pagal kurią būtų atsižvelgiama į Užimtumo komiteto bendradarbiaujant su Komisija, TDO ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais atliekamą darbą; pažymi, kad kokybiškas darbo pasiūlymas yra daugialypė priemonė, kurios rezultatas – tvari ir tinkama dalyvių integracija į darbo rinką – šis tikslas pasiekiamas ugdant įgūdžius; kokybiškas darbo pasiūlymas turėtų atitikti dalyvio kvalifikacijos lygį ir profilį ir būti teikiamas atsižvelgiant į užimtumo paklausą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad tinkama socialinė apsauga, su darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu susijusios taisyklės būtų taikomos visiems dalyviams; atkreipia dėmesį į kokybės standartus, minimus Komisijos 2015 m. paskelbtose Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimo rekomendacijose, kuriose nurodoma, kad darbo pasiūlymų ypatumai, tinkamumas dalyvio poreikių požiūriu, dėl pasiūlymų gauti darbo rinkos rezultatai ir nepriimtų arba pernelyg anksti atmestų darbo pasiūlymų dalis yra svarūs rodikliai siekiant įvertinti darbo kokybę;

22.  primena, kad TDO deramo darbo apibrėžtyje deramas darbas apibūdinamas kaip produktyvus darbas, užtikrinantis sąžiningas pajamas, saugią darbo vietą ir socialinę šeimų apsaugą, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, asmens laisvę kelti jam rūpimus klausimus, organizuotis ir dalyvauti, kai priimami sprendimai, kurie daro poveikį jo gyvenimui, lygias visų moterų ir vyrų galimybes ir vienodą požiūrį į juos; taip pat primena, kad šio būtiniausio standarto ir toliau nesilaikoma jaunimo užimtumo atveju;

23.  laikosi nuomonės, kad jaunimas irgi turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę;

24.  pabrėžia, kad kokybiška stažuotės sutartis turi atitikti kokybės sistemą, pagal kurią numatomos šios garantijos: stažuotę turi reglamentuoti rašytinė sutartis, kurioje turi būti pateikta skaidri informacija apie susitariančiųjų šalių teises ir pareigas, nurodyti konkretūs kokybiško mokymo tikslai ir turinys; turi būti paskirtas kuratorius arba vadovas stažuotojo veiklos rezultatams įvertinti stažuotės pabaigoje; turi būti nustatyta konkreti stažuotės trukmė ir stažuočių pas tą patį darbdavį maksimali trukmė, sutartyje turi būti aiškiai nurodytos socialinės apsaugos sistemos taisyklės ir atlyginimas;

25.  ragina valstybes nares, dalyvaujant socialiniams partneriams ir jaunimo organizacijoms, palaipsniui atnaujinti ir persvarstyti savo Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmų programas, kad jų veiksmai būtų pritaikyti faktiniams jaunimo ir darbo rinkos poreikiams;

26.  pabrėžia, kad nustatyti, ar Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas yra tinkamai naudojamas ir ar siekiama pagrindinio Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslo – užtikrinti tvarų bedarbių jaunuolių užimtumą, galima tik tada, jei vykdomi veiksmai yra tinkamai prižiūrimi atsižvelgiant į patikimus ir palyginamus duomenis ir jei valstybės narės, kurios nepadarė pažangos, rimtai stengsis ištaisyti šią padėtį; ragina valstybes nares skubiai pagerinti stebėseną, ataskaitų teikimą ir duomenų kokybę, taip pat užtikrinti, kad būtų surinkti ir laiku bei dažniau nei reikalaujama pagal metinius ataskaitų teikimo įpareigojimus, apibrėžtus ESF reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, teikiami patikimi ir palyginami Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo duomenys ir skaičiai; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

27.  atkreipia dėmesį į pasiūlymus ir įvairaus pobūdžio programas, kuriuos valstybės narės parengė pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą; mano, kad kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai teisės aktai buvo neaiškūs tikslų ir metodų požiūriu, jų formulavimas buvo neaiškus ir jie neapėmė plataus užimtumo skatinimo galimybių spektro; mano, kad didelė veiksmų laisvė ir aiškių priežiūros mechanizmų nebuvimas lėmė tai, kad darbo vietos kartais buvo keičiamos pasiūlymais, teikiamais pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

28.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių naudojimą, įskaitant vėluojančius mokėjimus jaunimui arba piktnaudžiavimą stažuotėmis, pavyzdžiui, pernelyg didelį jų naudojimą; išreiškia pasiryžimą kovoti su tokia praktika; laikosi nuomonės, kad Jaunimo garantijų iniciatyva neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui užtikrinti ilgalaikę integraciją į darbo rinką;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir skleisti geriausią patirtį, taip pat ja keistis siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi, kaip formuoti politiką, ir prisidėti rengiant ir įgyvendinant įrodymais grindžiamą politiką; pabrėžia, kad atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir ekonomikos skaitmeninimą reikalingas naujas požiūris į jaunimo užimtumo politiką; pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti įgyvendinama naudojant veiksmingas jaunimo nedarbą mažinančias priemones, o ne pakartotinai taikant neveiksmingą užimtumo politiką;

30.  pakartoja, kad Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo partneryste pagrįsti požiūriai laikomi esminiu veiksniu siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų programas, kad jos pasiektų NEET jaunuolius; ragina valstybes nares laikytis partneryste pagrįsto požiūrio aktyviai nustatant ir įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir labiau skatinant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą įmonėse, visų pirma MVĮ ir mažesnėse, šeimoms priklausančiose įmonėse; pabrėžia, jog iš valstybių narių, kurios jau pradėjo taikyti į Jaunimo garantijų iniciatyvą panašius metodus, nors programos jose dar nepradėtos vykdyti, gautų duomenų matyti, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą svarbu sėkmingai taikyti bendradarbiavimu su suinteresuotaisiais subjektais pagrįstą požiūrį;

31.  pabrėžia svarbų jaunimo organizacijų kaip tarpininkų tarp jaunuolių ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vaidmenį; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis glaudžiai bendradarbiauti su jaunimo organizacijomis informuojant, planuojant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas;

32.  pabrėžia kvalifikuotų ir atnaujintų VUT svarbą teikiant asmeniniams NEET jaunuolių poreikiams pritaikytas paslaugas; ragina valstybes nares įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą ES lygmeniu geriau koordinuoti valstybines užimtumo tarnybas pasitelkus Europos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklą; skatina dar labiau stiprinti viešųjų ir privačiųjų darbdavių, verslo įmonių ir švietimo sistemų sinergiją; ragina kuo plačiau naudotis e. valdžios priemonėmis siekiant sumažinti biurokratiją;

33.  ragina Komisiją pateikti konkrečioms šalims skirtus vertinimus, nurodant kiekvienos valstybės narės metines išlaidas, kurių reikia siekiant veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, atsižvelgiant į TDO įvertinimą;

34.  pabrėžia, kad reikia didinti pameistrystės programų skaičių pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, nes jos sudaro tik 4,1 proc. iki šiol priimtų pasiūlymų;

Baigiamosios pastabos

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti Jaunimo užimtumo iniciatyvos pertvarkymo strategiją, t. y. pakeisti jos pobūdį iš kovos su krize priemonės į nuolatinę kovai su jaunimo nedarbu po 2020 m. skirtą ES finansinę priemonę, taip pat užtikrinti greitą ir nesudėtingą lėšų paskirstymo procedūrą ir nustatyti bendro finansavimo reikalavimus atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakomybė visų pirma tenka valstybėms narėms; pažymi, kad tęsiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą turi būti atsižvelgiama į Audito Rūmų išvadas; pabrėžia, kad pagrindinis programos tikslas – tvarus jaunuolių integravimas į darbo rinką; atkreipia dėmesį į poreikį nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tęstinumą, išlaidų veiksmingumą ir pridėtinę vertę šiuos aspektus reikia aptarti svarstant kitą DFP;

36.  primena, kad remia Jaunimo užimtumo iniciatyvą; pabrėžia, kad neabejotinai būtina dėti tolesnes pastangas ir toliau laikytis politinių ir finansinių įsipareigojimų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu; visų pirma primena, kad 2018–2020 m. laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai svarbu užtikrinti bent 700 mln. EUR finansavimą, kaip susitarta vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą; taip pat ragina skirti pakankamai mokėjimų asignavimų siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai ir laiku;

37.  pabrėžia, kad reikia gerinti pagal Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvas teikiamų darbo pasiūlymų kokybę ir ragina dar kartą svarstyti, kokioms amžiaus grupėms šios iniciatyvos būtų taikomos;

38.  laikosi nuomonės, jog siekiant, kad ši kokybiško jaunimo užimtumo sistema pradėtų veikti, turi būti priimta rekomendacija, kurios teisinis pagrindas būtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 292 ir 153 straipsniai, taip pat pradėtos taikyti įvairios informacinės priemonės, kaip antai sukurta lengvai prieinama ir nuolat atnaujinama interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama aktuali informacija apie stažuotėms taikomas taisykles kiekvienoje valstybėje narėje;

39.   pripažįsta, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva yra finansinė priemonė, kuria buvo siekiama papildyti valstybių narių iniciatyvas sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą, ir kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti tvirtesnį švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšį, kad jaunuoliai tvariu būdu būtų integruojami į darbo rinką; palankiai vertina esamai įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemai spręsti taikomas priemones ir politiką; pripažįsta, kad įgūdžių panaudojimas vis dar kelia problemų visoje Europoje, ir mano, kad dėl to būtina užtikrinti geresnę įgūdžių paklausos ir pasiūlos atitiktį;

40.  mano, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių principų, įtrauktų į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į Nr. 1 dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, Nr. 4 dėl aktyvaus užimtumo rėmimo, Nr. 5 dėl saugaus ir lankstaus užimtumo, Nr. 6 dėl atlyginimų, Nr. 8 dėl socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo, Nr. 10 dėl sveikos, saugios ir pritaikytos darbo aplinkos ir duomenų apsaugos, Nr. 12 dėl socialinės apsaugos, Nr. 13 dėl bedarbio pašalpų ir Nr. 14 dėl minimalių pajamų, taikymą;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų bendradarbiaujant su TDO siekiant teikti pritaikytą informaciją ir stiprinti nacionalinius gebėjimus įgyvendinant jaunimo garantijų programas ir jas vertinant, atsižvelgiant į šiuos aspektus: užtikrinti visapusišką ir tvarų jos įgyvendinimą, gerinti jos galimybes pasiekti neužsiregistravusius NEET jaunuolius ir žemos kvalifikacijos jaunuolius, stiprinti gebėjimus ir gerinti pasiūlymų kokybę;

42.  pažymi, kad laukiant, kol Komisija paskelbs galutinius valstybių narių pateiktus duomenis, manoma, jog 2015 m. pabaigoje buvo maždaug 203 000 asmenų, kurie dalyvavo Jaunimo užimtumo iniciatyvos programoje, o tai yra 4 proc. dalyvių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse didelis skaičius Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių programos nebaigė; mano, kad svarbu stiprinti paskatas norint pasiekti, kad jaunimas manytų, jog Jaunimo užimtumo iniciatyva yra naudinga;

43.  primena, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansinė parama turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis skatinama NEET jaunuolių integracija į darbo rinką, įskaitant mokamas stažuotes, mokomąją praktiką ir pameistrystės programas, tačiau ši iniciatyva neturėtų tapti priemone, kuria pakeičiamas faktinis mokamas darbas;

44.  siūlo sukurti ES karštąją kovos su jaunimo teisių pažeidimais liniją, kad jaunuoliai Komisijai galėtų tiesiogiai pranešti apie bet kokią neigiamą patirtį dalyvaujant Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėse ir taip sudaryti sąlygas rinkti informaciją ir atlikti tyrimus dėl galimos piktnaudžiavimo praktikos įgyvendinant ES finansuojamas politikos priemones;

45.  palankiai vertina ketinimų rašte, pridėtame prie Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį, pateiktą nuorodą į pasiūlymą įsteigti Europos darbo instituciją, siekiant stiprinti darbo rinkos institucijų bendradarbiavimą visais lygmenimis ir geriau valdyti tarpvalstybines situacijas, taip pat tolesnes iniciatyvas, kuriomis remiamas sąžiningas judumas;

46.  pripažįsta sėkmingą Jaunimo užimtumo iniciatyvos indėlį mažinant jaunimo nedarbo rodiklius ir visų pirma užtikrinant lyčių pusiausvyrą – pagal šią iniciatyvą suteikta parama apie 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų;

47.  ragina valstybes nares Jaunimo užimtumo iniciatyvos kontekste visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir Direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo;

48.  mano, kad Komisija ir valstybės narės privalo pasiūlyti pozityvių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jaunos moterys ir mergaitės gautų kokybiškų darbo pasiūlymų ir nedirbtų (ar nebūtų priverstos dirbti) mažų garantijų, menkai apmokamo ir laikino darbo, suteikiant joms tik ribotas darbuotojų teises arba nesuteikiant jokių teisių;

49.  ragina valstybes nares kaupti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis, kad Komisija galėtų atlikti Jaunimo užimtumo iniciatyvos poveikio ir jos įtakos lyčių pusiausvyrai vertinimą ir kad būtų galima atlikti išsamų jos įgyvendinimo vertinimą ir analizę;

50.  ragina valstybes nares rasti būdų, kaip padėti jaunoms moterims sugrįžti į darbo rinką arba į švietimo ar mokymo sistemą, užtikrinant lyčių lygybę tokiose srityse, kaip įsidarbinimo ir karjeros galimybės, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas, vaikų ir suaugusiųjų priežiūros paslaugų teikimas, ir skatinant mokėti vienodą užmokestį vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą;

51.  primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų tobulinant švietimo sistemų naudojamas priemones, siekiant prisidėti prie pažeidžiamiems jaunuoliams teikiamos apsaugos;

52.  susirūpinęs pažymi, jog naujausios vertinimo ataskaitos(11) rodo, kad pirmuoju Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo etapu dažnai daugiausia dėmesio buvo skiriama išsilavinusiems, o ne menkais įgūdžiais pasižymintiems neaktyviems, VUT neužsiregistravusiems NEET jaunuoliams;

53.  ragina valstybes nares šalinti šį esminį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo trūkumą parengiant, be kita ko, konkrečias tolesnes priemones, siekiant įgyvendinti labiau įrodymais pagrįstą, veiksmingesnę ir tvaresnę jaunimo politiką;

54.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų teisės aktus visi nustatytos amžiaus grupės jaunuoliai galėtų užsiregistruoti ir veiksmingai dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje(12);

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokomosios praktikos pasiūlymai atviroje rinkoje nepakankamai reglamentuojami įdarbinimo, trukmės ir pripažinimo skaidrumo požiūriu, ir pažymi, kad tik kelios valstybės narės yra nustačiusios minimalius kokybės kriterijus – taip pat ir Jaunimo garantijų bei Jaunimo užimtumo iniciatyvų stebėsenos tikslu;

56.  pripažįsta, kad ES biudžeto investicijos pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą buvo veiksmingos ir paspartino darbo rinkos plėtrą, įtraukiant į ją jaunimą; mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi akivaizdžią ES pridėtinę vertę, nes daugelio jaunimo užimtumo sistemų nebūtų buvę galima įgyvendinti be ES pastangų;

57.  pažymi, kad iš pradžių pagal 2014–2020 m. DFP Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo skirta 6,4 mlrd. EUR, iš kurių 3,2 mlrd. EUR gauti pagal specialią biudžeto eilutę, kartu su tokia pačia suma iš ESF;

58.  pabrėžia, jog vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinta, kad politiniu sprendimu Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2017–2020 m. laikotarpiu skiriama papildomai 1,2 mlrd. EUR ir atitinkamai tokia pati suma skiriama iš ESF; vis dėlto pabrėžia, kad galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

59.  palankiai vertina tai, kad Parlamentui primygtinai pareikalavus buvo susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto ir iš pradžių siūlyta Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirta suma padidinta 116,7 mln. EUR naujais asignavimais, tokiu būdu padidinat bendrą 2018 m. skirtą sumą iki 350 mln. EUR; atkreipia dėmesį į vienašališką Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti dar padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą naudojant taisomąjį biudžetą, jei Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų panaudojimas sudarytų sąlygas padidinimui;

60.  mano, kad bendras Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas nepakankamas faktinei paklausai patenkinti ir ištekliams, kurie reikalingi, kad programa pasiektų savo tikslus užtikrinti; primena, kad vidutiniškai pasiekta tik 42 proc. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių, o keliose valstybėse narėse šis skaičius nesiekia 20 proc.; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas lėšas, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo sistemų finansavimą;

61.  ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos į jaunimo užimtumą būtų nuoseklios, skatinant turimų išteklių sinergiją ir sukuriant holistiniame vadove pateikiamas vienodas taisykles, taip siekiant užtikrinti didesnį poveikį, sinergiją, veiksmingumą ir praktinį supaprastinimą; primena, kad visų pirma reikia sumažinti valdymo institucijų administracinę naštą; pabrėžia konkrečioms šalims skirtų ataskaitų dėl Jaunimo garantijų programų finansavimo, kuriose taip pat turėtų būti įvertinama nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto sinergija, svarbą ir būtinybę užtikrinti geresnį pagrindinių šio proceso suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir glaudesnį jų bendradarbiavimą;

62.  ragina Komisiją geriau planuoti laikotarpiui po 2020 m. numatytas investicijas į jaunimo užimtumą, visapusiškai pasitelkiant ESI fondų programavimui taikomą metodą, pagal kurį atliekamas išsamus preliminarus finansavimo planavimas ir ex ante vertinimas, po kurių sudaromos partnerystės sutartys; mano, kad taikant tokį metodą padidės ES biudžeto poveikis; pažymi, kad valstybėse narėse sėkmingai įgyvendinama Jaunimo užimtumo iniciatyva taikant specialias veiksmų programas ir reikšmingai prisidedant nacionalinių ir regioninių biudžetų lėšomis;

63.  be to, ragina Komisiją pertvarkyti esamą vertinimo mechanizmą susitelkiant į bendrus rezultatų kriterijus ir veiklos auditą metinių ir galutinių ataskaitų teikimo procese, kad būtų geriau stebimas ES biudžeto poveikis; ragina ES mastu taikyti tokius rodiklius, kaip Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių, kurie patenka į pirminę darbo rinką dėl ES finansuojamų intervencinių veiksmų, dalis;

64.  vis dėlto pabrėžia, kad dėl pertvarkyto planavimo ir ataskaitų teikimo proceso nereikėtų nei vėluoti įvykdyti biudžeto, nei vadovaujančiosioms institucijoms ir ypač galutiniams paramos gavėjams sudaryti pernelyg didelės administracinės naštos;

65.  pripažįsta, kad dabartinė administracinė našta daro neigiamą poveikį ES biudžeto investiciniam pajėgumui, ypač priemonių, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra trumpesnis, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvos, atveju; todėl ragina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras sutelkiant dėmesį į tai, kaip greičiau parengti konkursus ir sutrumpinti apeliacijų dėl sprendimų procedūras; atkreipia dėmesį į teigiamą supaprastinto išlaidų apmokėjimo poveikį Jaunimo užimtumo iniciatyvai; ragina visoje ES pradėti taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą Jaunimo užimtumo iniciatyvos projektams, siekiant gerokai sumažinti biurokratiją ir paspartinti biudžeto vykdymą;

66.  pabrėžia, kad šiuo metu Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansinio įgyvendinimo rezultatai yra vieni iš geriausių tarp ESI fondų;

67.  palankiai vertina tai, kad taikant Jaunimo užimtumo iniciatyvos priemones suteikta parama daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

68.  pažymi, jog dėl informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas stokos gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas tokios priemonės įgyvendinimui ir jos tikslų siekimui; ragina valstybes nares atlikti ex ante analizę ir parengti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų apžvalgą;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu ne tokios sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimui;

70.  ragina daugiau dėmesio skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvos rezultatams nustatant konkrečius rodiklius, susijusius su valstybėse narėse vykdant programą atsiradusiomis naujomis paslaugomis ir darbo rinkos rėmimo priemonėmis ir pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičiumi;

71.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes TDO ir „Eurofound“ sąmatas ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

72.  ragina Komisiją ir valstybes nares prieš įgyvendinant programas nustatyti realius ir pasiekiamus tikslus, įvertinti skirtumus, išanalizuoti rinką ir pagerinti kontrolės bei pranešimų teikimo sistemas;

°

°  °

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(2)

OL L 126, 2015 5 21, p. 1.

(3)

OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0390.

(5)

OL C 264 E, 2013 9 13, p. 69.

(6)

OL L 113, 2017 4 29, p. 56.

(7)

2013 m. gruodžio mėn. Komisijos pranešimas „2013 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje“;

(8)

2014 m. rugpjūčio mėn. „Eurofound“ pranešimas „Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“.

(9)

Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir Jaunimo veiksmų grupių iniciatyvą, kurią pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn.

(10)

OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(11)

Specialioji Europos Audito Rūmų ataskaita Nr. 5/2017 dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo. 2016 m. birželio mėn. galutinė ataskaita Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui „Pirmieji Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatai“; 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatas „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016) 0646), „Jaunimo užimtumo iniciatyva: įgyvendinimo Europoje vertinimas“. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) išsami analizė, 2017 m. birželio mėn.

(12)

Pagal kai kurių šalių teisinę sistemą laikoma, kad kai kurie jaunuoliai, ypač turintys sunkią negalią, negali dirbti. Jie negali užsiregistruoti VUT ir, savo ruožtu, dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanginė dalis

2008 m. prasidėjus finansų ir ekonomikos krizei labai padaugėjo bedarbių. Ypač nukentėjo jaunuoliai, kurie pirmą kartą ieškojo darbo, dirbo pagal laikinąsias darbo sutartis arba pirmieji prarado darbą dėl taikomo atleidimo iš darbo metodo „paskutinis į darbą, pirmasis iš jo“. Jaunimo nedarbo lygis, kuris 2008 m. siekė 15 proc., 2013 m. pradžioje padidėjo iki rekordinių 24 proc., tačiau pateikiant šį vidutinį rodiklį nematyti didžiulių įvairių valstybių narių ir regionų skirtumų. Jaunimo nedarbas Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose 2013 m. laikėsi apie 10 proc., o Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje šoktelėjo beveik iki 40 proc. arba viršijo šį skaičių. Be to, dėl krizės daugiau jaunimo pasitraukė iš darbo rinkos ir 2013 m. nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunuolių skaičius siekė 7,3 mln. (tai 13 proc. visų 15–24 m. amžiaus jaunuolių).

Atsižvelgdama į šią padėtį, reaguodama į Komisijos pasiūlymą ir ne kartą Parlamento primygtinai raginta imtis skubių veiksmų, 2013 m. balandžio 22 d. Taryba savo rekomendacija patvirtino Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurią įgyvendindamos valstybės narės įsipareigoja užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo jaunuoliai gautų kokybišką darbo pasiūlymą arba jiems būtų suteiktos galimybės toliau mokytis arba gauti pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą. Be to, 2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad reikia kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą kaip pagrindinę su Europos socialiniu fondu (ESF) siejamą ES biudžeto priemonę, kuria būtų siekiama padėti valstybių narių regionams, kuriuose ypač didelis jaunimo nedarbas, ištaisyti padėtį, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo numatytas 6,4 mlrd. EUR biudžetas: 3,2 mlrd. EUR buvo skirta pagal konkrečią naują ES biudžeto eilutę, o likusi tokia pat suma – panaudojus nacionalinius asignavimus iš ESF. Siekiant greitai išspręsti jaunimo nedarbo problemą, laikotarpio pradžioje pradėti telkti įsipareigojimų asignavimai 2014–2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetui.

Reikalavimus gauti finansavimą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą atitinka regionai, kuriuose 2012 m. 15–24 m. amžiaus jaunimo nedarbo lygis buvo didesnis kaip 25 proc., ir valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis kaip 20 proc. ir kuriose 2012 m. šis nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 30 proc. Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti įsipareigota ES mastu, o Jaunimo užimtumo iniciatyva skirta tik toms valstybėms narėms ir regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didžiausias – kriterijus iš dalies arba visiškai atitinka 20 valstybių narių. Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiama padėti ne vyresniems kaip 24 m. amžiaus bedarbiams jaunuoliams, o valstybėms narėms siūloma šią amžiaus ribą padidinti iki 29 m. (dešimt valstybių narių šiuo pasiūlymu jau pasinaudojo).

Šia įgyvendinimo ataskaita siekiama įvertinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos, kaip pagrindinės ES finansinės priemonės Jaunimo garantijos iniciatyvos tikslams įgyvendinti, įgyvendinimo rezultatus ir, įvertinus įgytą patirtį ir surinktus duomenis per pirmuosius trejus iniciatyvos įgyvendinimo metus, pateikti politikos rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti jos veikimą ateityje.

Rengdama šį pranešimą ir darydama išvadas pranešėja rėmėsi visų pirma: 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatu „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“(1); atitinkamomis specialiosiomis Europos Audito Rūmų ataskaitomis; Parlamento teminių skyrių užsakytais tyrimais; Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato (EPRS) vidaus įgyvendinimo vertinimu; Tarybos Užimtumo komiteto ataskaitomis. Rengdama šį pranešimą pranešėja susitiko su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimo atstovus, socialinius partnerius, akademinės bendruomenės ekspertus ir įgyvendinant Jaunimo užimtumo bei Jaunimo garantijų iniciatyvas dalyvaujančių nacionalinės valdžios institucijų atstovus, taip pat dalyvavo įvairiose misijose, įskaitant faktų nustatymo misiją į Kroatiją ir Slovėniją.

Išvados

Sparčiai didėjant jaunimo nedarbui vienas iš pagrindinių Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslų buvo sudaryti sąlygas greitai sutelkti lėšas regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didžiausias. Kad lėšomis būtų galima naudotis greičiau, 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo patvirtintos reikalavimus atitinkančios Jaunimo užimtumo iniciatyvos projektų išlaidos ir laikotarpio pradžioje pradėti telkti asignavimai 2014 ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetui. Pastebėjusi, kad iniciatyva iš tiesų įgyvendinama lėčiau, nei tikėtasi, 2015 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė gerokai padidinti išankstinio finansavimo dalį, t. y. nuo 1–1,5 proc. iki 30 proc., taip iškart padidindama lėšas 1 mlrd. EUR. Remiantis šiandien turimais duomenimis, pažymėtina, kad užmojis greitai sutelkti lėšas buvo pasiektas tik penkiose valstybėse narėse (Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje). Politikai formuoti ir įgyvendinti, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kuriems taikomas partneryste pagrįstas požiūris, ir kitiems pirminiams veiksmams atlikti galbūt prireikė daugiau laiko, nei tikėtasi, be to, daugelis valstybių narių vėlavo paskirti institucijas, kurios teiktų paraiškas išlaidoms kompensuoti.

Pagrindinis Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų tikslas yra padėti NEET jaunuoliams, net jei jie aktyviai neieško darbo. Iš atliktų vertinimų rezultatų matyti, kad valstybės narės susiduria su sunkumais nustatydamos ir apibrėždamos NEET jaunimą (ypač neaktyvų), todėl jos gali pradėti taikyti priemones jauniems bedarbiams, kurie yra matomesni ir kuriems lengviau integruotis į darbo rinką. Naujausioje Audito Rūmų ataskaitoje, pagrįstoje septyniose valstybėse narėse (iš kurių penkiose įgyvendinama Jaunimo užimtumo iniciatyva) atlikto veiklos audito metu nustatytais faktais, išreikštas didelis susirūpinimas dėl tikrintų Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslinės gyventojų grupės nustatymo strategijų (jos laikomos „paviršutiniškomis ir bendromis“).

Svarbiausias Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas yra užtikrinti tvarią NEET jaunimo integraciją į darbo rinką, todėl nustatytas asmeniniams poreikiams pritaikytas požiūris, kurį taikant turėtų būti teikiami kokybiški darbo pasiūlymai ir didinamas jaunimo įsidarbinamumas, o platesniu mastu – padedama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą (regioninėje) darbo rinkoje. Visos šios sąlygos yra būtinos, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų veiksminga ir efektyvi. Komisija pranešė, kad visos vadovaujančiosios institucijos nurodė taikančios kiekvieno Jaunimo užimtumo iniciatyvos paramos gavėjo poreikiams pritaikyto veiksmų plano nustatymo praktiką. Tačiau Audito Rūmai nurodė, kad tik vienoje valstybėje narėje yra sistemingai atsižvelgiama į įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį, o visos kitos (tikrintos) valstybės narės taiko tam tikrą NEET jaunuolių profiliavimą: kartais taiko esamas sistemas, o kartais nustato naujas. Kelios valstybės narės apibrėžė, kas yra kokybiškas darbo pasiūlymas. Ankstesnėje Audito Rūmų ataskaitoje Komisijai kartu su Užimtumo komitetu buvo rekomenduojama parengti kokybiško darbo pasiūlymo standartus. Tai reiškia, kad šiuo metu negalima nustatyti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų, kurie (iš dalies) finansuojami pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kokybės.

2015 m. TDO apskaičiavo, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo visose 28 ES valstybėse narėse išlaidos per metus siekia maždaug 45 mlrd. EUR. Reikia pažymėti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva, kuriai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu skirtas 6,4 mlrd. EUR biudžetas, siekiama papildyti nacionalinį finansavimą, tačiau jo nepakeisti. Vis dėlto, remdamiesi su iniciatyvos įgyvendinimu susijusiais duomenimis, Audito Rūmai įspėja, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamomis lėšomis gali būti pakeičiamas nacionalinis finansavimas, ir pažymi, kad, pavyzdžiui, tikrintose valstybėse narėse daugelis priemonių, pradėtų taikyti gavus Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą, jau buvo taikomos prieš pradedant įgyvendinti Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvas. Be to, Audito Rūmai pažymi, kad dėl veiksmų programų (VP), kuriomis tik iš dalies pagrindžiamas turimų lėšų paskirstymas, kyla daugiau sunkumų bandant nustatyti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų lėšų pridėtinę vertę.

Į klausimą, ar Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtos ES lėšos yra tinkamai naudojamos ir ar iš tikrųjų nuo darbo rinkos atskirtiems jaunuoliams padedama rasti tvarią darbo vietą, bus galima atsakyti tik tada, jei vykdomi veiksmai bus atidžiai stebimi ir bus užtikrintas patikimų duomenų rinkimas. Su ESF siejamoms Jaunimo užimtumo iniciatyvos išlaidoms taikomi tikslūs veiksmų stebėsenos ir valstybių narių ataskaitų teikimo reikalavimai, įskaitant reikalavimą nustatyti tiesioginių ir ilgalaikių rezultatų rodiklius. Siekdama užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą ataskaitų teikimą, Komisija paskelbė papildomas praktines rekomendacijas. Audito Rūmai, remdamiesi tikrintose valstybėse narėse nustatytais faktais, išreiškia susirūpinimą dėl galimybės (laiku) susipažinti su duomenimis ir dėl jų kokybės, nes jei tokios galimybės nėra, neįmanoma tinkamai įvertinti ataskaitų teikimo patikimumo.

Pranešėjos pozicija

Jaunimo užimtumo iniciatyva buvo sukurta siekiant padėti bedarbiams jaunuoliams skiriant finansinę paramą regionams, kuriuose yra ypač didelis jaunimo nedarbas ir neveiklumas. Taigi jaunimo nedarbo problema tapo bendru ES politikos prioritetu ir turėtų juo išlikti ir ateityje.

Valstybėse narėse esama didelių su jaunimo nedarbu susijusių skirtumų. Todėl kova su jaunimo nedarbu Europos Sąjungoje tebėra svarbus uždavinys. Pranešėja mano, kad svarbiausia yra nuolat dėti pastangas.

Nepaisant to, kad kova su jaunimo nedarbu yra neatidėliotinas prioritetas ir kad šioje srityje išleidžiama nemažai ES ir nacionalinių lėšų, reikia pabrėžti, jog atliekant pirmuosius iniciatyvos įgyvendinimo vertinimus remtasi tik ribota turima informacija.

Atsižvelgiant į nevienodą Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą valstybėse narėse, akivaizdu, kad stebėsena ir vertinimas yra sunkus uždavinys. Įrodymais paremtiems Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo rezultatams ir išvadoms trūksta skaidrumo. Pranešėja apgailestauja, kad stebėsena vykdoma nenuosekliai, dėl to trūksta matomų rezultatų.

Jaunimo užimtumo iniciatyvos išlaidų efektyvumo požiūriu sunku įvertinti, ar iniciatyva įgyvendinama sėkmingai. Todėl taikant stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą siūloma atkreipti dėmesį į lėšų skirstymo skaidrumą ir jį didinti. Konkrečiai, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį rezultatų tvarumą, pranešėja ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų teikiami duomenys apie tolesnius veiksmus. Be to, pranešėja siūlo ataskaitų teikimo reikalavimus taikyti taip, kad kiekviena valstybė narė galėtų teikti palyginamas, išsamias ir pagrįstas ataskaitas.

Vis dėlto pranešėja mano, kad kovos su jaunimo nedarbu srityje pradeda atsirasti daug teigiamų Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo padarinių, nes šia iniciatyva skatinami politikos pokyčiai. Teigiamų padarinių turi atsirasti dar daugiau. Be to, įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą valdžios institucijos buvo skatinamos veikti kūrybiškiau ir vis daugiau dėmesio skirti tam, kad įgyvendinant jaunimo užimtumo priemones būtų taikomi asmeniniams poreikiams pritaikyti metodai. Pranešėja mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva dar toli gražu neišnaudojo visų savo galimybių.

Ji siūlo įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą daugiausia dėmesio skirti ilgalaikiam jaunimo nedarbui, nes ilgą laiką nedirbdamas jaunimas gali pradėti jaustis atskirtas nuo visuomenės ir prarasti bendrumo jausmą. Pranešėja yra susirūpinusi dėl to, kad dėl jaunimo nedarbo prarandama labai daug viešųjų ir privačių investicijų, nes neišnaudojamas bedarbių jaunuolių žmogiškojo kapitalo potencialas.

Apskritai iš turimos informacijos apie Jaunimo užimtumo iniciatyvos aprėptį matyti, kad padedama tik nedidelei NEET jaunuolių procentinei daliai. Pranešėja siūlo valstybėms narėms dėti daugiau pastangų ieškant būdų, kaip rasti neaktyvius ir administraciniu požiūriu atskirtus NEET jaunuolius ir kurti atitinkamas informavimo veiklos strategijas. Visam jaunuoliams, visų pirma turintiems menkus įgūdžius ir ilgą laiką nedirbantiems, turėtų būti suteikta daugiau galimybių dalyvauti Jaunimo užimtumo iniciatyvoje. Pranešėja ragina aktyviau vykdyti informavimo veiklą siekiant padėti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems jaunuoliams, pavyzdžiui, neįgaliems jaunuoliams. Šiomis aplinkybėmis pranešėja pabrėžia, kaip svarbu valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi. Tarpvalstybinis ir tarpkultūrinis keitimasis patirtimi gali suteikti galimybių tarpusavio mokymuisi, o tai gali turėti poveikio pažeidžiamų grupių integravimo į darbą rinką veiksmingumui ir jį didinti. Visos įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą taikomos priemonės turėtų būti derinamos su nacionalinėmis socialinės paramos sistemomis.

Iš pirmųjų turimų iniciatyvos įgyvendinimo duomenų matyti, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvas teikiamų darbo pasiūlymų kokybė dažnai yra ginčytina. Be to, darbo rinkos nuolat keičiasi ir susidaro stabilių ir nuolatinių darbo vietų trūkumas. Turi būti nustatyti būtiniausi kokybiško darbo pasiūlymo standartai. Kaip rekomenduoja Audito Rūmai, darbo pasiūlymai, kurie laikomi kokybiškais, visada turi atitikti dalyvių profilį ir paklausą darbo rinkoje. Tik tada galima užtikrinti tvarią integraciją į darbo rinką.

Pranešėja mano, kad siekiant išlaikyti jaunimo nedarbo mažėjimo tendenciją turėtų būti geriau paskirstomos skiriamos lėšos. Todėl pranešėja taip pat siūlo išsiaiškinti, ar būtų galima tiksliau ir naudingiau paskirstyti lėšas, jei bedarbių skaičius būtų matuojamas ne NUTS 2, o mažesniuose, NUTS 3 lygmens regionuose. 

Pranešėja taip pat mano, kad nagrinėjant finansavimo klausimą labai svarbus yra daugiapakopis valdymas, tai reiškia, kad šį klausimą reikėtų nagrinėti kompleksiškai aptariant vietos, regioninius ir nacionalinius finansavimo šaltinius. Dėmesys neturėtų būti telkiamas tik į vieną lygmenį, nes norint tiesiogiai padėti ir daryti įtaką daugiau jaunuolių decentralizacija yra labai svarbi. Nustačius tokią struktūrą finansavimą turėtų gauti daugiau žmonių.

Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti ir toliau siekiama padėti visiems reikalavimus gauti finansavimą atitinkančių regionų jaunuoliams įgyti pirmosios darbo patirties, nes rasti pirmąjį darbą paprastai yra sunkiausia užduotis. Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti ir toliau siekiama padėti aktyviai pereiti prie nuolatinio darbo.

Pranešėja pažymi, jog Jaunimo užimtumo iniciatyva yra viena iš priemonių, skirtų naudoti, kai ES valstybių ekonomika yra ne itin stipri, todėl tokia priemone turėtų būti papildomai skatinama siekti teigiamo poveikio darbo vietų kūrimui. Jaunimo užimtumo iniciatyva jokiu būdu neturėtų būti pakeičiamas nacionalinis finansavimas ir jau taikomos nacionalinės priemonės, be to, ji neturėtų leisti pamiršti fakto, kad užimtumo augimas galimas tik vykdant patikimą ekonominę politiką. Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti ir toliau glaudžiai siejama su pagrindiniais ekonomikos principais ir aktyvia darbo rinkos politika, todėl ji turi atitikti darbo rinkos poreikius.

Pranešėja teigia, kad kalbant apie nacionalinį ir ES finansavimą jaunimo nedarbo srityje, lūkesčiai turėtų būti tikroviškesni, o tikslai ir uždaviniai – pasiekiami. Pranešėja mano, kad priemonės turėtų būti ir toliau taikomos, o įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti pratęstas po 2020 m., ir rekomenduoja tai daryti.

(1)

COM(2016) 0646.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (24.11.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse

(2017/2039(INI))

Nuomonės referentas: Andrey Novakov

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 16 mln. nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) įsitraukė į Jaunimo garantijų iniciatyvą, o Jaunimo užimtumo iniciatyva suteikė tiesioginę pagalbą daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių ES; pažymi, kad bedarbių jaunuolių procentinė dalis tebėra neleistinai didelė – 16,6 proc. 28 ES valstybėse narėse ir 18,7 proc. euro zonoje;

B.  kadangi ES jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 23,7 proc. 2014 m. iki mažiau kaip 17 proc. 2017 m. antrajame ketvirtyje ir bedarbių jaunuolių skaičius sumažėjo daugiau kaip 1,8 mln., o nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičius sumažėjo daugiau kaip 1 mln.;

C.  kadangi dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos valstybės narės priėmė daugiau kaip 132 jaunimui skirtų darbo rinkos priemonių;

D.  kadangi valstybės narės paskyrė 75 proc. viso Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o 19 proc. jau investavo, ir dėl to šios iniciatyvos biudžeto įgyvendinimo lygis tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) yra aukščiausias;

E.  kadangi kelios Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitos rodo, kad, nepaisant susirūpinimo dėl finansavimo tinkamumo ir apskaičiuotų būtinų bendrų investicijų, turimi ištekliai sėkmingai skiriami regioniniams poreikiams tenkinti, nukreipiant juos į konkrečius regionus ir paramos gavėjų grupes;

1.  pripažįsta, kad ES biudžeto investicijos pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą buvo veiksmingos ir paspartino darbo rinkos plėtrą, įtraukiant į ją jaunimą; mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi akivaizdžią ES pridėtinę vertę, nes daugelio jaunimo užimtumo sistemų nebūtų buvę galima įgyvendinti be ES pagalbos;

2.  pažymi, kad iš pradžių pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo skirta 6,4 mlrd. EUR, iš kurių 3,2 mlrd. EUR gauti pagal specialią biudžeto eilutę, kartu su tokia pačia suma iš Europos socialinio fondo (ESF); primena, kad dėl būtinybės skubiai kovoti su jaunimo nedarbu, nuspręsta visą sumą sutelkti pradiniame etape 2014–2015 m.;

3.  pabrėžia, kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinta, kad politiniu sprendimu Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2017–2020 m. laikotarpiu skiriama papildomai 1,2 mlrd. EUR ir atitinkamai tokia pati suma skiriama iš ESF; vis dėlto pabrėžia, kad galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

4.  teigiamai vertina tai, kad, Europos Parlamentui griežtai pareikalavus, buvo susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto ir iš pradžių siūlyta Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirta suma padidinta 116,7 mln. EUR naujais asignavimais, tokiu būdu padidinat bendrą 2018 m. skirtą sumą iki 350 mln. EUR; atkreipia dėmesį į vienašališką Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti dar padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą naudojant taisomąjį biudžetą, jei tokiam padidinimui sąlygas sudarys Jaunimo užimtumo iniciatyvos gebėjimas panaudoti lėšas;

5.  mano, kad bendras Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas neatitinka faktinės paklausos ir išteklių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad programa pasiektų savo tikslus; primena, kad vidutiniškai pasiekta tik 42 proc. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių, o keliose valstybėse narėse šis skaičius nesiekia 20 proc.; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas lėšas, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo sistemų finansavimą; Jaunimo užimtumo iniciatyvą laiko nacionalines sistemas papildančia priemone ir mano, kad ją pačią reikėtų papildyti augimo skatinimo priemonėmis ir konkrečia veikla valstybėse narėse;

6.  mano, kad kuriant Europos kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistemą, siekiant skatinti kovą su jaunimo nedarbu, būtų galima tikslingiau panaudoti struktūrinius fondus profesinio rengimo ir mokymo (PRM) centrams ir visiems susijusiems veiksmams, kuriais remiama pameistrystė, finansuoti; mano, kad, priklausomai nuo regiono išsivystymo lygio, ši parama turėtų aiškiau atsispindėti ESF investavimo prioritetuose (kompensacija už pameistrio darbą ir socialinis draudimas), taip pat Europos regioninės plėtros fondo investavimo prioritetuose (infrastruktūros ir įrangos teikimas PRM centrams);

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos į jaunimo užimtumą būtų nuoseklios, skatinant turimų išteklių sinergiją ir sukuriant holistiniame vadove pateikiamas vienodas taisykles, taip siekiant užtikrinti didesnį poveikį, sinergiją, veiksmingumą ir supaprastinimą praktikoje; primena, kad visų pirma reikia sumažinti valdymo institucijų administracinę naštą; atkreipia dėmesį į konkrečioms šalims skirtų ataskaitų dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimo, kuriose taip pat turėtų būti įvertinama nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto sinergija, svarbą ir į būtinybę užtikrinti geresnį pagrindinių šio proceso suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir glaudesnį jų bendradarbiavimą;

8.  ragina Komisiją geriau planuoti laikotarpiui po 2020 m. numatytas investicijas į jaunimo užimtumą, visapusiškai pasitelkiant metodą, naudojamą programuojant ESI fondus, pagal kurį atliekamas išsamus preliminarus finansavimo planavimas ir ex ante vertinimas, po kurių sudaromos partnerystės sutartys; mano, kad taikant tokį metodą padidės ES biudžeto poveikis; pažymi, kad valstybėse narėse sėkmingai įgyvendinama Jaunimo užimtumo iniciatyva, taikant specialias veiksmų programas ir reikšmingai prisidedant nacionalinių ir regioninių biudžetų lėšomis;

9.  mano, kad jaunimo užimtumo finansavimas turėtų būti vykdomas išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp finansinių priemonių ir negrąžintinų įmokų;

10.  be to, ragina Komisiją pertvarkyti esamą vertinimo mechanizmą susitelkiant į bendrus rezultatų kriterijus ir veiklos auditą vykdant metinių ir galutinių ataskaitų teikimo procesą, kad būtų stebimas ES biudžeto poveikis iš situacijos gerėjimo perspektyvos; ragina ES mastu taikyti tokius rodiklius kaip Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių, kurie patenka į pirminę darbo rinką dėl ES finansuojamų intervencinių veiksmų, dalis;

11.  vis dėlto pabrėžia, kad dėl pertvarkyto planavimo ir ataskaitų teikimo proceso nereikėtų vėluoti įvykdyti biudžeto, o vadovaujančiosioms institucijoms ir ypač galutiniams paramos gavėjams neturėtų susidaryti pernelyg didelė administracinė našta;

12.  pripažįsta, kad dabartinė administracinė našta kenkia ES biudžeto investiciniam pajėgumui, ypač kalbant apie priemones, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra trumpesnis, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą; todėl ragina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, sutelkiant dėmesį į tai, kaip greičiau parengti konkursus ir sutrumpinti apeliacijų dėl sprendimų procedūras; atkreipia dėmesį į teigiamą supaprastinto išlaidų apmokėjimo poveikį Jaunimo užimtumo iniciatyvai; ragina pradėti taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą Jaunimo užimto iniciatyvos projektams visoje ES, siekiant gerokai sumažinti biurokratizmą ir paspartinti biudžeto vykdymą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, José Manuel Fernandes, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Răzvan Popa, Paul Rübig, Jordi Solé, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jean-Paul Denanot, Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Bullock, Javi López

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

29

+

ALDE

Gérard Deprez, Nedzhmi Ali, Urmas Paet

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

GUE/NGL

Liadh Ní Riada

PPE

Andrey Novakov, Esteban González Pons, Inese Vaidere, Ingeborg Gräßle, Jan Olbrycht, José Manuel Fernandes, Lefteris Christoforou, Monika Hohlmeier, Patricija Šulin, Paul Rübig, Reimer Böge, Siegfried Mureşan

S&D

Daniele Viotti, Iris Hoffmann, Javi López, Jean-Paul Denanot, Jens Geier, John Howarth, Manuel dos Santos, Răzvan Popa, Tiemo Wölken, Vladimír Maňka

VERTS/ALE

Indrek Tarand, Jordi Solé

5

-

ECR

Bernd Kölmel, Richard Ashworth

EFDD

Jonathan Bullock

ENF

Marco Zanni

NI

Eleftherios Synadinos

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (28.11.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse

(2017/2039(INI))

Nuomonės referentas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(1); kadangi prasidėjus krizei ES savo pastangas ypač sutelkė į Jaunimo garantijų iniciatyvą (JGI) ir į Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI);

B.  kadangi JUI – tai iniciatyva, pagal kurią siekiama padėti jaunuoliams, kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose (NEET), ilgą laiką nedirbantiems ir kaip darbo ieškantys neužregistruotiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas 2012 m. buvo didesnis kaip 25 proc.;

C.  kadangi pagal JGI ir JUI vykdomi skirtingi veiksmai – JGI siekiama skatinti struktūrines reformas švietimo srityje, o JUI yra finansavimo priemonė ir naudojama kaip trumpalaikė kovos su jaunimo nedarbu priemonė; kadangi JGI yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir JUI, o pagal JUI galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą JUI tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi JGI taikoma visoms 28 valstybėms narėms, tačiau tik 20 valstybių narių atitinka reikalavimus, kad gautų paramą pagal JUI; pagaliau, kadangi veiksmų pagal JUI trukmė yra nenumatyta, o vykdant JGI reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius; pažymi, kad daugiausia dėl nepakankamo biudžeto jokioje šalyje nebuvo įmanoma užtikrinti, kad visi jaunuoliai, kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose, turėtų galimybę gauti pasiūlymą per keturis mėnesius;

D.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva valstybėse narėse paskatino įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis visų pirma siekiama priderinti švietimo ir mokymo modelius prie darbo rinkos reikalavimų, kad būtų pasiekti iniciatyvos tikslai;

E.  kadangi 2015 m., siekiant pagreitinti JUI veiksmų įgyvendinimą, buvo priimtas sprendimas 1 mlrd. eurų padidinti išteklius, skirtus iniciatyvai iš anksto finansuoti, ir tai reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms sudarė padidėjimą nuo pradžioje numatytų 1–1,5 proc. iki 30 proc.;

F.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų siekimui;

G.  kadangi įgyvendinant JGI iki šiol nepasiekta vienodų rezultatų ir tam tikrais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti jos indėlį;

1.  pažymi, kad jaunimo nedarbo lygis ir ypač jaunuolių, kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose, dalis kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepriimtinai aukšti; taigi palankiai vertina tai, kad JUI pratęsta iki 2020 m.; laikosi nuomonės, kad į jaunimo nedarbą turėtų būti atsižvelgta rengiant kitą daugiametę finansinę programą (DFP) siekiant užtikrinti tęstinumą ir atlikti programos ekonominio efektyvumo analizę;

2.  pabrėžia, kad JUI pagrindiniai tikslai – skatinti darbo vietų kūrimą jaunimui ir padėti valstybėms narėms sukurti tinkamas sistemas, skirtas jaunų žmonių poreikiams ir atitinkamai paramai nustatyti; todėl pabrėžia, kad JGI ir JUI veiksmingumas ateityje turi būti vertinamas remiantis pažanga, padaryta siekiant sukurti ar pagerinti valstybių narių sistemas, skirtas jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką, remti ; mano, jog norint, kad JGI tinkamai veiktų, taip pat privalo veiksmingai veikti vietos valstybinės užimtumo tarnybos;

3.  palankiai vertina tai, kad JUI finansavimas buvo sutelktas pradiniame etape 2014 m. ir 2015 m. ir kad pradinis išankstinis finansavimas buvo padidintas siekiant greitai mobilizuoti išteklius; pabrėžia, kad nuo šiol JUI finansinio įgyvendinimo rezultatai yra vieni iš geriausių tarp Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų;

4.  palankiai vertina tai, kad JUI priemonėmis suteikta parama daugiau kaip 1,4 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

5.  pažymi, kad valstybėse narėse JUI įgyvendinti vėluojama dėl procedūrinių priežasčių ir vėlyvo dabartinės DFP ir teisinės sistemos priėmimo ir dėl to, kad po to vėluota paskirti atitinkamas valdymo institucijas; mano, kad tai yra su JUI teisiniu pagrindu susijęs trūkumas ir kad valstybės narės turėtų jį pašalinti sparčiai panaudodamos pradiniame etape sutelktą finansavimą;

6.  pažymi, jog pageidautina, kad valstybės narės, kurios dar to nepadarė, parengtų „kokybiško pasiūlymo“ apibrėžtį; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją naudoti esamus tinklus siekiant parengti bendrai sutartą šios koncepcijos apibūdinimą, atsižvelgiant į įvairius esamus šaltinius ir bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais(2), remiantis tokiais apibūdinimais kaip pasiūlymas, kuris atitinka dalyvių kvalifikacijos lygį, profilį, darbo rinkos poreikius, suteikia tokių darbo galimybių, kad būtų galima užsidirbti pajamų pragyvenimui, užtikrina socialinę apsaugą ir tobulinimosi perspektyvas ir galimybę tvariai ir tinkamai integruotis į darbo rinką;

7.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių vis dar esama turimų įgūdžių neatitikties darbo rinkos poreikiams problemos; prašo Komisijos, pasitelkus Europos Sąjungos užimtumo komitetą (EMCO), skatinti valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų galima veiksmingai spręsti šį klausimą, ir sutelkti dėmesį į iniciatyvas, kuriomis būtų palengvintas jaunų žmonių patekimas į darbo rinką;

8.  ragina valstybėse narėse plėtoti valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) specifinę praktinę patirtį ir pajėgumą, kad būtų remiami žmonės, kurie negali susirasti darbo per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė formaliojo švietimo įstaigą;

9.  pažymi, jog dėl trūkstamos informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas, kad tokia priemonė būtų įgyvendinta ir kad būtų pasiekti jos tikslai; todėl pabrėžia, kad reikia sukurti rodiklių ir priemonių sistemą viešųjų įdarbinimo programų ir JGI veiksmingumui vertinti ir stebėti, nes, nors nuostatos dėl tokios sistemos buvo priimtos nuo pat pradžių, vis dar yra daug trūkumų; ragina valstybes nares atlikti ex ante analizę ir parengti JGI įgyvendinimo išlaidų apžvalgą;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų apie JUI paramos gavėjus, pasiekimus ir rezultatus yra nedaug ir jie dažnai nenuoseklūs; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu mažiau sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam JUI finansavimui;

11.  ragina daugiau dėmesio skirti JUI rezultatams, nustatant konkrečius rodiklius, susijusius su vykdant programą atsiradusiomis naujomis paslaugomis ir paramos priemonėmis valstybių narių darbo rinkoje ir pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičiumi;

12.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes sąmatas, kurias pateikė Tarptautinė darbo organizacija ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis reformų valstybių narių lygmeniu dar nebuvo iki galo įgyvendintos ir kad ilguoju laikotarpiu reikia daug pastangų ir nacionalinių bei Europos finansinių išteklių, kad būtų galima pasiekti JGI tikslus;

14.  ragina pagal kitą DFP užtikrinti finansavimą laikotarpiu po 2020 m.;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares prieš įgyvendinant programas nustatyti realius ir pasiekiamus tikslus, įvertinti skirtumus, išanalizuoti rinką, pagerinti kontrolės ir pranešimo sistemas ir pagerinti duomenų kokybę, kad rezultatus būtų galima vertinti veiksmingai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

28.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

12

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Caterina Chinnici, Julia Pitera, Miroslav Poche

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

12

+

EPP

S&D

ALDE

VERTS/ALE

EFDD

Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt

Zigmantas Balčytis, Caterina Chinnici, Georgi Pirinski, Miroslav Poche, Derek Vaughan

Martina Dlabajová

Bart Staes

Marco Valli

1

-

EFDD

Jean-François Jalkh

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir Jaunimo veiksmų grupių priemonę, kurią pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn.

(2)

Pavyzdžiui, Europos stažuočių kokybės sistema, bendras Europos socialinių partnerių pareiškimas „Siekiant bendros pameistrystės vizijos“ ir su mažų garantijų darbu susijusi Teisingumo Teismo praktika.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (23.11.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse

(2017/2039(INI))

Nuomonės referentas: Momchil Nekov

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų Jaunimo užimtumo iniciatyvos vaidmenį padedant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir taip Sąjungos mastu kovojant su jaunimo nedarbo, kuris, kaip pranešama, maždaug dvigubai viršija vidutinį bendrą nedarbo lygį, reiškiniu; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad, nepaisant lėto Jaunimo užimtumo iniciatyvos įsisavinimo, 2016 m. spalio mėn. bedarbių jaunuolių skaičius buvo gerokai sumažėjęs;

2.  primena, kad pagrindinis Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas – ištiesti pagalbos ranką visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, todėl ragina valstybes nares labiau stengtis tobulinti švietimo sistemų naudojamas priemones, siekiant padėti pažeidžiamiems jaunuoliams likti saugiems, taip pat nustatyti visus nesimokančius ir nedirbančius gyventojus, ypač nepalankiausioje padėtyje esančius, pvz., neįgalius, jaunuolius, bei konkrečiomis ir veiksmingomis priemonėmis teikti jiems tikslinę pagalbą atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius; ragina valstybes nares teikti asmeninėms reikmėms pritaikytą pagalbą, kad ji pasiektų visus nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius, siekiant juos užregistruoti; be to, pabrėžia, kad būtina įvertinti konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius ir jai kylančias kliūtis, siekiant priimti specialiai pritaikytas priemones;

3.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbų vaidmenį užmezgant ryšį su pažeidžiamiausiais jaunuoliais atlieka jaunimo organizacijos ir kad jos gali veikti kaip jaunimo ir valstybinių įdarbinimo tarnybų tarpininkės;

4.  pakartoja, kad būtina imtis visapusiškų komunikacijos strategijų, kaip antai sąmoningumo didinimo kampanijos, naudojantis tradiciniais ir šiuolaikiškais žiniasklaidos kanalais, pvz., socialiniais tinklais;

5.  su susirūpinimu pažymi, jog naujausios vertinimo ataskaitos(1) rodo, kad pirmuoju Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo etapu didžiausias dėmesys paprastai buvo skiriamas itin išsilavinusiems, o ne menkais įgūdžiais pasižymintiems neaktyviems, valstybinėse užimtumo tarnybose neužsiregistravusiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams; pažymi, kad, pasak Europos Audito Rūmų, bedarbių nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičius sumažėjo, o neaktyvių – liko stabilus; todėl primena, jog būtina bendradarbiauti su vietos suinteresuotosiomis šalimis, pvz., su jaunimo organizacijomis, NVO ir socialiniais partneriais, kad konkrečios veiksmingos priemonės būtų vystomos pagalbą labiau nukreipiant į neaktyvius nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius bei užmezgant su jais geresnį ryšį;

6.  šiuo atžvilgiu pabrėžia sąveikos su Europos socialiniu fondu (ESF) svarbą rengiant aukšto lygio pouniversitetinius mokymo kursus: taip Jaunimo užimtumo iniciatyva galės būti veiksmingai įgyvendinama visose valstybėse narėse;

7.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant tinkamai įvertinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo rezultatus, nes stokojama gerai veikiančių stebėsenos ir atskaitomybės sistemų, ir todėl ragina valstybes nares šalinti šį esminį trūkumą parengiant, inter alia, konkrečias tolesnes priemones, siekiant įgyvendinti labiau įrodymais pagrįstą, veiksmingesnę ir tvaresnę jaunimo politiką; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis glaudžiai bendradarbiauti su jaunimo organizacijomis ir vietos NVO;

8.  ragina Komisiją apibrėžti ir skleisti gerąją stebėsenos ir atskaitomybės praktiką remiantis savo atlikta valstybėse narėse taikomų sistemų apžvalga;

9.  prašo valstybių narių parengti vertinimą, kiek kainuoja Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas, kad būtų užtikrintas deramas finansavimas ir geriau pasiekti programos tikslai;

10.  ragina valstybes nares steigti veiksmingas ir lengvai pasiekiamas pagal vieno langelio principą veikiančias tarnybas, kad jaunuoliams vienoje vietoje būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos ir siūlomas orientavimas; pakartoja, jog būtina, kad visos priemonės ir būdai būtų pasiekiami visiems, visomis įmanomomis komunikacijos priemonėmis;

11.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų teisės aktus visi nustatytos amžiaus grupės jaunuoliai galėtų užsiregistruoti ir veiksmingai dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje(2);

12.  primena, kad svarbu gerinti pasiūlymų kokybę; be to, pabrėžia, kad būtina spręsti mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo kokybės, esamų individualių mokymų, mokomosios praktikos ar darbo kokybės ir tinkamumo bei rezultatų atsižvelgiant į išsikeltus tikslus kokybės klausimus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtų taikomos jau galiojančios kokybės sistemos, pvz., Europos kokybės užtikrinimo sistema; laikosi nuomonės, kad jaunimas irgi turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę; primena, kad tinkamo amžiaus ribą būtina pratęsti nuo 25 iki 29 metų, nes ji geriau atspindėtų tikrovę, t. y. kad daugelis jaunųjų absolventų ir žengiančiųjų į darbo rinką yra trečiąjį dešimtmetį baigiantys asmenys;

13.  pabrėžia, jog nepaprastai svarbu pradėti taikyti geresnius mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad jaunuoliams būtų siūlomi aukštos kokybės pasiūlymai; atkreipia dėmesį į tai, kad mokomosios praktikos pasiūlymai atviroje rinkoje nepakankamai reglamentuojami įdarbinimo, trukmės ir pripažinimo skaidrumo požiūriu, ir pažymi, kad tik kelios valstybės narės yra nustačiusios minimalius kokybės kriterijus – taip pat ir Jaunimo garantijų bei Jaunimo užimtumo iniciatyvų stebėsenos tikslu;

14.  pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtina tęsti po 2020 m. ir kad turi būti užtikrintas deramas ilgalaikis finansavimas kitoje DFP, atsižvelgiant į realius poreikius ir išteklius, kurie reikalingi iniciatyvos tikslams įgyvendinti ir ilgalaikiams rezultatams pasiekti;

15.  taip pat pabrėžia, kad pagal kitą DFP būtina užtikrinti tinkamą Europos socialinio fondo (ESF) finansavimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Rupert Matthews, Morten Messerschmidt, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ian Hudghton, Monika Smolková

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26

+

ALDE

Mircea Diaconu, María Teresa Giménez Barbat, Yana Toom

ECR

Rupert Matthews, Morten Messerschmidt, John Procter

ENF

Dominique Bilde

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Curzio Maltese

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Michaela Šojdrová, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Krystyna Łybacka, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Monika Smolková, Julie Ward

Verts/ALE

Jill Evans, Ian Hudghton

-

-

1

0

EFDD

Isabella Adinolfi

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Specialioji ataskaita Nr. 5/2017 dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo (Europos Audito Rūmai); galutinė ataskaita „Pirmieji Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatai“ (Europos Komisija); „Jaunimo užimtumo iniciatyva: įgyvendinimo Europoje įvertinimas“ (2016 m. spalio mėn.) (Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) išsami analizė, Jan Tymowski, 2017 m. birželio mėn.).

(2)

Pagal kai kurių šalių teisinę sistemą laikoma, kad kai kurie jaunuoliai, ypač turintys sunkią negalią, negali dirbti. Jie negali užsiregistruoti valstybinėse užimtumo tarnybose ir, savo ruožtu, dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (9.11.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse

(2017/2039(INI))

Nuomonės referentė: Vilija Blinkevičiūtė

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi jaunimas ir ypač jaunos moterys labiausiai nukentėjo per pastarąją finansų ir ekonomikos krizę, kuri turėjo labai neigiamą poveikį ne tik jaunų moterų ekonominiam įgalėjimui ir jaunimo užimtumui, bet ir jų psichinei ir fizinei gerovei, ir apskritai darbo aplinkai, demografinei padėčiai, gyvenimo sąlygoms ir galimybėms įgyti išsilavinimą ir mokytis;

B.  kadangi visoje ES moterų skaičius darbo rinkoje ir valdymo organuose vis dar yra gerokai per mažas, o bendras moterų užimtumo rodiklis vis dar beveik 12 proc. žemesnis negu vyrų;

C.  kadangi „vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumų mažinimas, tokiu būdu kovojant su moterų skurdu“ yra vienas iš prioritetų, kuriuos Komisija apibrėžė savo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“;

D.  kadangi 31,5 proc. dirbančių moterų (palyginti su 8,2 proc. dirbančių vyrų) dirba ne visą darbo laiką ir kadangi tik kiek daugiau nei 50 proc. moterų (palyginti su 71,2 proc. vyrų) dirba visą darbo laiką, taigi vyrų ir moterų darbo visą darbo laiką rodiklis skiriasi 25,5 proc.;

E.  kadangi lyčių pusiausvyra yra rodiklis, kuris nėra tinkamai įtrauktas į Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslus;

F.  kadangi SESV 9 ir 10 straipsniuose numatyta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi užtikrinti įtraukią ir integruotą darbo rinką, kurioje galima kovoti su sunkiais nedarbo padariniais ir garantuoti aukštą užimtumo lygį; kadangi ES turi užtikrinti deramas darbo sąlygas visoje Sąjungoje, įskaitant deramą darbo užmokestį, ir tinkamą socialinę apsaugą remiantis darbo teisės aktais, kolektyvinėmis derybomis ir subsidiarumo principu, taip pat aukšto lygio švietimą bei mokymą, ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

G.  kadangi jaunų moterų ir vyrų padėtis ir priežastys, kodėl jie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose (NEET), įvairuoja;

H.  kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo sunkumai, patiriami dėl nepakankamos paramos atliekant rūpinimosi šeima ir artimaisiais pareigas, taip pat su tėvystės atostogomis susijęs atotrūkis ir to pasekmė – šališkumas lyčių atžvilgiu darbo rinkoje vis dar riboja moterų galimybes įgyti išsilavinimą, trukdo joms dalyvauti darbo rinkoje ir daro įtaką jų su karjera susijusiems pasirinkimams ir ekonominei veiklai; kadangi dėl to daugelyje valstybių narių moterys sudaro didžiąją daugumą darbuotojų, dirbančių mažų garantijų darbą, darbą ne visą darbo dieną arba smulkius darbus; kadangi visai tai ateityje neigiamai atsilieps jų darbo užmokesčiui ir su pensija susijusioms pajamoms;

I.  kadangi dėl neįforminto darbo arba nesiregistravimo darbo biržoje statistiniai duomenys apie jaunas moteris kaimo vietovėse yra netikslūs ir dėl to atsiranda pensijų skirtumų; kadangi ši praktika daro neigiamą poveikį visai visuomenei ir ypač moterų gerovei, kitoms jų socialinio draudimo formoms ir karjeros pokyčių arba įsidarbinimo ateityje galimybėms;

J.  kadangi nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių skaičius mažėja, nors negalima teigti, kad tai yra vien Jaunimo užimtumo iniciatyvos nuopelnas;

K.  kadangi NEET jaunimas – tai nevienalytė grupė, kuriai priklausantys asmenys turi skirtingų poreikių, todėl itin svarbu imtis priemonių, kad atnaujintoje Jaunimo užimtumo iniciatyvoje būtų skiriama daug dėmesio moterims, mergaitėms ir lyčių aspektui;

L.  kadangi nacionaliniai Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimai parodė, kad kai kuriose valstybėse narėse sudėtinga įtraukti pažeidžiamą jaunimą; kadangi, vadovaujančiųjų institucijų 2015 m. pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, pirmuoju įgyvendinimo etapu Jaunimo užimtumo iniciatyvoje daugiausiai dalyvavo jaunesnio amžiaus grupei (15–24 metų) priklausantys jaunuoliai (77 proc.), jauni vyrai (51 proc.), bent vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (75 proc.) ir bedarbiai (77 proc.), o ne aktyvia veikla neužsiimantys jaunuoliai;

1.  palankiai vertina tai, kad nuo 2013 m. ES mažėja bedarbių jaunuolių ir NEET jaunuolių; vis dėlto pabrėžia, kad jaunimo nedarbas išlieka didelį susirūpinimą keliančia problema daugelyje valstybių narių;

2.  pabrėžia, kad būtinas dvejopas strateginis požiūris ir metodika, paremta horizontaliai įgyvendinamu lyčių aspekto integravimu į visas ES iniciatyvas, politikos kryptis ir priemones vykdant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, ypatingą dėmesį skiriant jaunoms moterims ir mergaitėms;

3.  pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti minimaliuosius darbo, siūlomo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kokybės standartus ir užtikrinti, kad jie būtų taikomi visiems jaunuoliams, norintiems patekti arba grįžti į darbo rinką, ir jie turėtų būti susiję ne tik su jų profesiniu ar užimtumo profiliu ir darbo rinkos poreikiais, bet apimti ir šiuos aspektus: darbą pagal sutartį, deramas darbo ir gyvenimo sąlygas, deramą darbo užmokestį, socialinę apsaugą ir pensijų teises, galimybes naudotis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis, atostogas, švenčių dienas ir nuolatinį darbą;

4.  pripažįsta sėkmingą Jaunimo užimtumo iniciatyvos indėlį mažinant jaunimo nedarbo rodiklius ir visų pirma užtikrinant lyčių pusiausvyrą – ši iniciatyva padėjo apie 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų;

5.  ragina valstybes nares, vykdant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir Direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo;

6.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turi pasiūlyti pozityvių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad jaunos moterys ir mergaitės gautų kokybiškų darbo pasiūlymų ir nedirbtų ar nebūtų priverstos dirbti mažų garantijų, menkai apmokamo ir laikino darbo, suteikiant joms tik ribotas darbuotojų teises arba nesuteikiant jokių teisių;

7.  džiaugiasi gerai orientuotu, tikslingu požiūriu ir didesniu dėmesiu individualiai pagalbai, nes tai prisidėjo prie bendros Jaunimo užimtumo iniciatyvos sėkmės ir visų pirma prie sėkmingo lyčių pusiausvyros užtikrinimo, o tai turi didesnį poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje; ragina skatinti sąmoningumą lyčių klausimais rengiant gaires ir suteikiant visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes viešųjų užimtumo tarnybų darbuotojams, kad moterims būtų padedama likti darbo rinkoje ir grįžti į ją po karjeros pertraukų;

8.  ragina valstybes nares rinkti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis, kad Komisija galėtų atlikti Jaunimo užimtumo iniciatyvos poveikio ir jos įtakos lyčių pusiausvyrai vertinimą ir kad būtų galima atlikti išsamų jos įgyvendinimo vertinimą ir analizę;

9.  ragina valstybes nares parengti naujų, novatoriškų ir labiau asmeniniams poreikiams pritaikytų metodų, kurie padėtų pasiekti aktyvia veikla neužsiimančius NEET jaunuolius, susiduriančius su tokiomis kliūtimis kaip skurdas, socialinė atskirtis, negalia arba daugialypė diskriminacija, kartu pabrėždamas nevyriausybinių organizacijų ir kitų atitinkamų subjektų vaidmenį šioje srityje; taip pat ragina žymiai pagerinti komunikaciją, kad ji būtų lengvai pritaikoma įvairioms tikslinėms grupėms, ir rasti būdų, kaip padėti jaunoms moterims sugrįžti į darbo rinką arba į švietimo ar mokymo sistemą, užtikrinant lyčių lygybę tokiose srityse, kaip įsidarbinimo ir karjeros galimybės, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas, vaikų ir suaugusiųjų priežiūros paslaugų teikimas, ir skatinant mokėti vienodą užmokestį vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą;

10.  primena, kad siekiant padidinti moterų dalyvavimą visuose darbo rinkos segmentuose labai svarbu veiksmingai kovoti su lyčių stereotipais; ragina Sąjungą atlikti lyderės vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais, ypač švietimo, darbo ir tolesnio profesinio mokymo srityje;

11.  pabrėžia būtinybę daug dėmesio skirti pasiūlymų kokybei ir tvarumui; ragina imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su lyčių segregacija švietimo ir mokymo srityje bei darbo rinkoje; pažymi, kad svarbu remti mergaičių ir jaunų moterų įtrauktį į visus ekonomikos sektorius, įskaitant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei verslumo sektorius, remiantis tikslinėmis politikos priemonėmis; ragina valstybes nares numatyti programas, mokymo kursus ir švietimą, kuriais būtų didinami jaunų žmonių, visų pirma moterų ir kaimo ar atokiose vietovėse gyvenančio jaunimo e. gebėjimai ir skaitmeniniai įgūdžiai, siekiant padėti jiems užsitikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonominį nepriklausomumą ir tapti aktyviais užimtumo galimybių kūrėjais;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokios programos, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, sukurtos kaip atsakas į itin nepalankias aplinkybes; vis dėlto pažymi, kad šios programos negali būti laikomos sisteminių sprendimų pakaitalu siekiant išspręsti aukšto jaunimo nedarbo lygio valstybėse narėse problemą;

13.  ragina valstybes nares tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą, kartu taisant jos trūkumus, ir užtikrinti tolesnį šios iniciatyvos finansavimą kitos daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu;

14.  pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos Jaunimo užimtumo iniciatyvą, turėtų įvesti lyčių kvotas, nes ši pozityvi priemonė pasitvirtino esanti viena iš veiksmingiausių priemonių kovojant su nelygybe, diskriminacija ir lyčių pusiausvyros trūkumu;

15.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi tarpusavyje ir mokytis vienoms iš kitų, kad būtų užtikrinti geriausi Jaunimo užimtumo iniciatyvos rezultatai;

16.  ragina valstybes nares ir Komisiją nuodugniai įvertinti ir apsvarstyti Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą ateityje, atsižvelgiant į jų kuriamą pridėtinę vertę siekiant ilgalaikio ir tvaraus jaunimo užimtumo didėjimo;

17.  ragina valstybes nares propaguoti prie atitinkamų konkrečių regionų poreikių pritaikytus sprendimus ir vengti neproduktyvių principu „vienas būdas tinka visiems“ pagrįstų sprendimų;

18.  primygtinai ragina Komisiją pateikti atnaujintą pasiūlymą dėl didesnio biudžeto Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonėms, atsižvelgiant į tai, kad dėl besitęsiančios krizės Europoje ir ekonomikos krizės bei jų nulemto ekonomikos sulėtėjimo valstybės narės tebekovoja su aukšto nedarbo lygio, valstybės skolos, lėto ekonomikos augimo, nepakankamų investicijų ir viešųjų išlaidų mažinimo problemomis;

19.  ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas visoms suinteresuotų asmenų, ypač gyvenančių atokiose arba kaimo vietovėse, kurie paprastai turi mažiau galimybių gauti tinkamą mokymą ir informaciją, grupėms.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

6.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Arne Gericke, Mary Honeyball, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Niebler, Marijana Petir, Terry Reintke, Michaela Šojdrová, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kostadinka Kuneva, Edouard Martin, Evelyn Regner, Jordi Solé, Marc Tarabella, Mylène Troszczynski, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ulrike Müller, Gabriele Preuß

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

Ulrike Müller

GUE/NGL

Malin Björk, Kostadinka Kuneva

PPE

Anna Maria Corazza Bildt, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Niebler, Marijana Petir, Michaela Šojdrová, Anna Záborská

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Mary Honeyball, Edouard Martin, Gabriele Preuß, Marc Tarabella, Julie Ward

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Jordi Solé, Terry Reintke

0

-

 

 

3

0

ECR

Arne Gericke, Jana Žitňanská

ENF

Mylène Troszczynski

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

4.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Marian Harkin, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Robert Rochefort, Claude Rolin, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Krzysztof Hetman, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Rory Palmer, Anne Sander, Sven Schulze, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson, Norica Nicolai, Tibor Szanyi, Lola Sánchez Caldentey


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

37

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Norica Nicolai, Robert Rochefort, Yana Toom

EFDD

Tiziana Beghin

ENF

Dominique Martin

GUE/NGL

Rina Ronja Kari, Kostadinka Kuneva, Paloma López Bermejo, Lola Sánchez Caldentey

PPE

Georges Bach, Krzysztof Hetman, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Tom Vandenkendelaere

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Ole Christensen, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Rory Palmer, Georgi Pirinski, Jutta Steinruck, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Marita Ulvskog

1

-

NI

Lampros Fountoulis

2

0

ECR

Arne Gericke, Ulrike Trebesius

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika