PRANEŠIMAS dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo

23.1.2018 - (2017/2084(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Jerzy Buzek

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo

(2017/2084(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“ (COM(2016)0763),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją, kurį Europos Sąjunga ratifikavo 2016 m. spalio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Siekis parengti integruotą strateginį energetikos technologijų (SET) planą: Europos energetikos sistemos pertvarkos spartinimas“ COM(2015)6317),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080) ir į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo[1],

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885) ir į 2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“[2],

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, o ypač į jame minimą energetikos sąjungos „mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo“ aspektą, konkrečiai į 22 straipsnį „Integruotų ataskaitų dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo teikimas“ (COM(2016)0759),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)[3],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ (COM(2017) 0376),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0005/2018),

A.  kadangi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos yra aiškus ES energetikos sąjungos aspektas, o moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos energetikos srityje yra stipri Sąjungos lyderystės pramonės srityje, pasaulinio konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir bendro valstybių narių ir Sąjungos energetinio saugumo mažinant priklausomybę nuo importuojamos energijos ir skatinant veiksmingą ir tvarų visų energijos išteklių naudojimą varomoji jėga;

B.  kadangi ES pirmauja pasaulyje plėtojant vertingas mažataršias energetikos inovacijas, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir naujai atsirandančias švarias technologijas, kurios užtikrina ES tvirtą pagrindą tolesniam šuoliui švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant baterijų e. judumui ir energijos kaupimui kūrimą, srityje; kadangi plataus užmojo klimato ir energetikos politika, visų pirma įgyvendinama vadovaujantis 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Energetikos veiksmų planą iki 2050 m., buvo pagrindinė šią lyderystę užtikrinusi varomoji jėga; kadangi šiomis aplinkybėmis Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai ir pasirašiusiųjų šalių konkrečių įsipareigojimų dėl klimato kaitos švelninimo užmojai; kadangi ES, įgyvendindama savo politiką ir priemones, turi toliau vadovautis plačiais užmojais, kad paskleistų tinkamus signalus dėl investicijų ir neprarastų pasaulinės rinkos lyderės pozicijos švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

C.  kadangi pažanga energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos ištekliais grindžiamų inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse yra labai svarbi ES konkurencingumui ateityje, įskaitant Europos pramonę; kadangi ES atsinaujinančiosios energijos išteklių srityje ims pirmauti pasaulyje tik diegdama ekonomiškas inovacijas ir šiame ypatingame sektoriuje aktyviau vykdydama mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; kadangi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimas turi būti grindžiamas tvirta Europos lygmens inovacijų politika, visų pirma susijusia su sisteminiu integravimu;

D.  kadangi gerai veikianti ir konkurencinga energijos vidaus rinka, turinti tinkamą reguliavimo sistemą ir infrastruktūrą, būtina tolesniam mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimui ir kuo didesniam naujų švarių technologijų įsisavinimui rinkoje visuose ES regionuose, nes užtikrina masto ekonomiją bei reguliavimo ir investicinį tikrumą, tuo sudarydama galimybes Sąjungai išnaudoti visą technologiškai neutralių energetikos inovacijų, skatinančių veiksmingumą, mažataršių ir tvarių energijos išteklių naudojimą ir decentralizuotą energijos gamybą, kaupimo ir transporto sprendimus bei technologijas, potencialą;

E.  kadangi inovacijos į švarią energetiką taip pat turėtų padėti užtikrinti prieinamą energijos tiekimą ES vartotojams, padedant jiems naudotis mažesniais energijos tarifais, labiau kontroliuoti savo energijos suvartojimą ir gamybą bei naudoti mažiau energijos vartojančius produktus ir paslaugas;

F.  kadangi ES ir jos valstybių narių energetikos politika ir finansavimo priemonės, įskaitant atitinkamas viešąsias investicijas, turėtų būti kuriamos taip, kad būtų visapusiškai išnaudotos galimybės paspartinti techninius pokyčius, ir pirmiausia turėtų būti orientuojamos į laipsnišką perėjimą prie švarių itin veiksmingų mažataršių sistemų; kadangi dėl rinkos, technologijų ar mokslinio pagrindo neapibrėžtumo dažnai nepakanka privačiojo sektoriaus lėšų arba nėra galimybės jomis pasinaudoti; kadangi ES turi paskleisti patikimus ir nuoseklius signalus ir sukurti paskatas, kad investuotojams būtų užtikrintas tikrumas ir paskatintos privačiojo sektoriaus investicijos į švarios energijos inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei jų diegimą;

G.  kadangi inovacijas pirmiausia skatina inovatoriai ir rinkos paklausa; kadangi Komisija visų pirma turėtų sutelkti pastangas į tai, kad būtų sukurta inovatoriams palanki sistema, pradedant paprastesnėmis galimybėmis naudotis mokslinių tyrimų finansavimu ir baigiant žinių pavertimu komerciniu požiūriu perspektyviais produktais; kadangi šiuo atžvilgiu gali būti naudingas mokslininkų ir atitinkamų pramonės partnerių bendradarbiavimas;

H.  kadangi energetikos srities subsidijos daro poveikį rinkos kainoms – dėl jų negalima matyti tikrų energijos iš įvairių šaltinių kainų ir tokiu būdu patiriamas neigiamas poveikis mokslinių tyrimų ir investicijų į švarios energijos inovacijas ir galimo jų diegimo sąlygoms; kadangi, nors subsidijų reikėtų palaipsniui atsisakyti, jų naudojimą tuo tarpu reikėtų apriboti ir taikyti laikinas priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir konkurencingą rinką, kurios sudarytų palankias galimybes diegti švarias technologijas, visų pirma energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse;

I.  kadangi, ieškant konkrečių ES lygmens politinių priemonių ir paskatų, kuriais būtų skatinamos švarūs mažataršiai efektyvaus energijos vartojimo sprendimai ir technologijos, įskaitant tvarią žaliavų ir metalų gavybą, reikėtų remtis energijos šaltinių, paskirstymo tinklų ir technologijų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio gyvavimo ciklo analize; kadangi reikėtų dėmesį skirti toms švarios energijos inovacijoms, kurios turi tiesioginę reikšmę piliečiams ir gaminantiems vartotojams, nes jie turėtų galimybę dalyvauti energetikos pertvarkoje ir tokia galimybė būtų jiems prieinamesnė;

J.  kadangi, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus energetikos sąjungoje ir pagal Paryžiaus susitarimą, su energetika susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos buvo pripažinti prioritetine sritimi 7-ojoje bendrojoje programoje ir programoje „Horizontas 2020“ ir turėtų būti toliau pripažinti prioritetine sritimi 9-ojoje bendrojoje programoje, kad būtų veiksmingiau panaudojamas viešasis ir privatus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimas ir padėta sumažinti perspektyviausių investicijų į švarios energijos inovacijas, ypač energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, riziką;

K.  kadangi transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekis sudaro trečdalį viso ES suvartojamo energijos kiekio, šis sektorius atveria didžiulį potencialą didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, todėl turėtų atlikti esminį vaidmenį pereinant prie naujų sprendimų energetikos srityje ir prie mažai anglies dioksido vartojančios visuomenės;

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomas pagrindas spartesniam švarios energetikos inovacijų kūrimui ir diegimui; pabrėžia, kad būtina parengti energetikos srities inovacijų reglamentavimo ir finansavimo sistemą, kuri būtų suderinta su ES energetikos veiksmų planu iki 2050 m. ir jos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir kuri skatintų veiksmingą ir tvarų visų energijos išteklių naudojimą, tokiu būdu užtikrintų energijos taupymą ir visokeriopą naudą, be kita ko, tokiose srityse kaip sveikata, sauga ir oro bei vandens kokybė, ir tuo tarpu užtikrintų Sąjungos pramonės konkurencingumą, energijos tiekimo saugumą ir ES sutartyje nustatytų įsipareigojimų laikymąsi, taip pat visapusišką atsaką į aplinkos apsaugos problemas; pripažįsta, kad spartesnio ES švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo sistema yra neatsiejama platesnio teisėkūros pasiūlymų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis ir todėl turėtų sustiprinti įvairius jo elementus, Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir apskritai energetikos sąjungos teisės aktus ir principus, visų pirma apibrėžtus 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje ir Energetikos veiksmų plane iki 2050 m., laikantis SESV 191 ir 194 straipsnių nuostatų;

2.  pripažįsta, kad sėkmingas energetikos inovacijų diegimas yra įvairialypis iššūkis, kuris apima pasiūlos ir paklausos valdymo vertės grandinę, žmogiškąjį kapitalą, rinkos dinamiką, reguliavimą, inovacijas ir pramonės politikos klausimus; pabrėžia, kad šiam iššūkiui įveikti reikia, kad įsitrauktų piliečiai – vartotojai ir gaminantys vartotojai, taip pat plati suinteresuotųjų subjektų ekosistema, įskaitant akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, MVĮ, veiklą pradedančiąsias įmones, energetikos ir statybų bendroves, mobilumo paslaugų teikėjus, paslaugų teikėjus, įrangos gamintojus, IT ir telekomunikacijų bendroves, finansų įstaigas, Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų valdžios institucijas, NVO, pedagogus ir nuomonių formuotojus; atkreipia dėmesį į naujų verslo modelių, naudojančių novatoriškas skaitmenines technologijas, vertę, inter alia, siekiant optimizuoti švarios energijos gamybą vietoje savo reikmėms, jos kaupimą, keitimąsi ja ir vartojimą savo reikmėms bei padidinti galimybes naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, be kita ko, energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

3.  mano, kad ekonomiškai efektyviai energetikos pertvarkai, per kurią pereinama prie ekologiškų, į vartotojus orientuotų, labiau suskaitmenintų ir decentralizuotų sistemų, kuriose veiktų aktyvūs gaminantys vartotojai ir gaminančių vartotojų bendruomenės, reikia mokslinių tyrimų ir inovacijų taikymo visuose energetikos sistemos sektoriuose, įskaitant su konkrečiomis technologijomis nesusietus sisteminius sprendimus, be kita ko, skirtus veiksmingai ir decentralizuotai energijos gamybai užtikrinti; pripažįsta, kad šis perėjimas skatina naujus organizacinius modelius, ypač energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir kaupimo, elektromobilumo, verslo ir poreikių valdymo srityse, taip pat paslaugų teikimo srityje; pripažįsta, kad reikia bendrų standartų, kad būtų galima plėtoti sąveikią ir suskaitmenintą energetikos sistemą; atkreipia dėmesį į tvarių didelio masto bandomųjų projektų, įskaitant susijusius su bendruomenėmis, vaidmenį, kurį jie gali atlikti diegiant sistemines energetikos inovacijas;

4.  primena, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti horizontalus kompleksinis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos prioritetas, kuris būtų taikomas ne tik su energija susijusiems projektams ir kuris sistemingai skatintų kurti efektyviau energiją naudojančius procesus, paslaugas ir prekes, visoje energijos grandinėje, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį naudojimą, įgyvendinant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

5.  pripažįsta, kad svarbu toliau liberalizuoti Europos energetikos rinkas, visų pirma šalinant kliūtis laisvam kainų formavimui ir laipsniškai panaikinant energijos subsidijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos toliau kurti inovacijas ir diegti naujas technologijas, kurias naudojant būtų tvariau naudojama energija ir užtikrinamas patikimesnis didėjantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimas, ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir sukurta konkurencinga rinka, gebanti pasiūlyti geresnių galimybių energijos vartotojams, gaminantiems vartotojams, bendruomenėms ir įmonėms;

ES veiksmų nuoseklumas

6.  pažymi, kad moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos energetikos srityje labai priklauso nuo stabilios rinkos ir reguliavimo sistemos nuspėjamumo ir tikrumo, kuriems užtikrinti reikia ilgalaikės plataus užmojo ir įgyvendintinos politinės vizijos, įskaitant su energetika ir klimatu susijusius tikslus ir įsipareigojimus, nuolatinių tikslingų paskatų ir ilgalaikio nuosavo kapitalo, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas tarp technologijų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms, energijos tiekimo palengvinimui, patekimo į rinką kliūčių sumažinimui ir sąlygų švarios energijos inovacijoms pasiekti įdiegimui rinkoje reikalingą kritinę masę užtikrinimui; teigiamai vertina ir skatina orientavimąsi į svarbias technologijas, kas patvirtinama strateginiame energetikos technologijų (SET) plane ir Komisijos komunikate; primena SESV 194 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad jos turi būti įtrauktos į politikos ir finansines priemones, kuriomis remiamos švarios energetikos inovacijos; vis dėlto pabrėžia, kad reikia didesnį prioritetą teikti kompleksinėms tarpsektorinėms sisteminėms inovacijoms energetikos srityje ir švietimo bei verslumo skatinimui, nes inovacijas skatina ne vien technologijos; pabrėžia, kad, norint sugebėti integruoti įvairius jau esamus ar dar kuriamus sprendimus, visų pirma susijusius su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimu, reikia laikytis sisteminio požiūrio; ragina naudoti Europos technologijų ir inovacijų platformas, siekiant padėti nustatyti, kurioms būsimoms švarios energijos inovacijoms reikia tikslinės paramos;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares ir, prireikus, regionų valdžios institucijas nustatyti ES, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir energetikos inovacijų programų koordinavimo mechanizmus, kad būtų skatinama sąveika ir vengiama pasikartojimo, ir tokiu būdu užtikrinti efektyviausią turimų išteklių ir infrastruktūros, įskaitant valstybėse narėse esamus energijos šaltinius, naudojimą, siekiant užtikrinti, kad naujos technologijos ir inovacijos kuo labiau įsitvirtintų rinkoje, ir visoje ES skatinti naujus verslo modelius; mano, kad siekiant šio tikslo būtų naudinga įtraukti reikiamą informaciją į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti geriausią praktiką ir keitimąsi informacija, taip pat supaprastinti dalyvavimo energetikos inovacijų programose taisykles visoms organizacijoms, įmonėms, universitetams ir institutams tiek iš ES, tiek ir iš trečiųjų šalių;

8.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau finansuoti fundamentaliuosius mokslinius tyrimus per programą „Horizontas 2020“ ir Europos mokslinių tyrimų tarybą; pabrėžia, kad reikia toliau didinti bendrai atliekamų mokslinių tyrimų finansavimą pagal programoje „Horizontas 2020“ nustatytus visuomenės uždavinius energetikos srityje, taip pat racionalizuoti energetikos inovacijas kitose visuomenės uždavinių srityse; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą stiprinti rinkas kuriančias inovacijas, kartu su pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva taip pat įsteigti Europos inovacijų tarybą, taip padedant skatinti pažangiausių inovacijų, kurios galėtų sudominti ir kurti naujas rinkas, proveržį; mano, kad rinkos finansavimo priemonės (pvz., paskolų ir nuosavo kapitalo) sukūrimas neturėtų pakenkti dotacijų finansavimui, kuris ne pelno siekiantiems ir viešiesiems subjektams, pvz., akademinei bendruomenei, universitetams ir pilietinei visuomenei, suteikia galimybę dalyvauti didelės vertės tarptautiniuose Europos projektuose;

9.  yra susirūpinęs dėl esamų finansinių priemonių didelio skaičiaus ir jų sudėtingumo ir pabrėžia, jog reikia labiau derinti atitinkamus fondus, įskaitant struktūrinius fondus, kurie skirti švarios energijos projektams, o dabartinės finansavimo priemonės ES ir valstybių narių lygmeniu turėtų būti visapusiškesnės; ragina Komisiją nurodyti, kaip vertės grandinėje bus paskirstomi įvairūs fondai ir finansavimo priemonės, ir mano, kad reikėtų įvertinti galimybę sutelkti įvairias priemones, stengiantis nepakenkti jų papildomumui; be to, mano, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta pajėgumų plėtoti su energija susijusių inovacijų paramos veiksmus, visų pirma naudojant nacionalines paramos schemas, todėl ragina Komisiją toliau stiprinti šiuos pajėgumus užtikrinant nuoseklią ir supaprastintą ES finansavimo sistemą švarios energijos inovacijų srityje;

10.  ragina Komisiją atlikti su energetika susijusių finansinių priemonių ir fondų veiklos rezultatų vertinimą ir imtis greito atsako siekiant patobulinti priemones, jei nustatomos konkrečios kliūtys ar nenuoseklumas ar būti užtikrinti pagerėjimą, ir pritaikyti minėtąsias priemones ir fondus prie naujų ES energijos tikslų;

11.  ragina Komisiją pasiūlyti į Sąjungos pramonės politiką įtraukti kryptingą, ilgalaikį ir technologiškai neutralų matmenį, grindžiamą dideliu energijos vartojimo efektyvumu, tolesniu rinkos liberalizavimu ir didesniu skaidrumu siekiant padėti užtikrinti, kad nebūtų investuojama į turtą, kuris nuvertės; pabrėžia, kad šis matmuo turėtų būti Sąjungos pramonės politikos strategijos ir veiksmų plano dalis; atkreipia dėmesį į inovatyvių procesų ir technologijų vaidmenį daug energijos naudojančioms pramonės šakoms gerinant teršalų išmetimo mažinimo rodiklius; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas pirmenybė būtų teikiama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš ATLPS aukcionų gautos pajamos būtų atsakingai investuojamos į tvarias mažataršias technologijas; atkreipia dėmesį į kuriamą inovacijų fondą, kurio tikslas – ATLPS IV etape remti inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų srityje; mano, kad labai svarbu skatinti atvirų inovacijų sistemą, kurioje pramonė ir įmonės sutelktų įvairias savo ekspertines žinias ir kartu plėtotų aukštos kokybės tvarius sprendimus; pripažįsta Pramonės konkurencingumo švarios energetikos srityje forumo vaidmenį diegiant pagrindines energetikos inovacijas, be kita ko, fotovoltinės ir vėjo energijos sektoriuose, ir, inter alia, galimą jo reikšmę saugojimo sprendimams, anglies dioksido surinkimui ir saugojimui ir biologiniams energijos gamybos procesams; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą ir jos paramą pramonės sektoriaus iniciatyvoms, kuriomis siekiama skatinti ES lyderystę pasaulyje švarios energijos ir sprendimų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, srityje;

12.  primena, kad fotovoltinės įrangos pramonė turi būti svarbiausia Europos pramonės politikos dalis, kad atitiktų augančios pasaulinės rinkos poreikius, kai dauguma fotovoltinių elementų ir modulių šiuo metu gaminami ne Europos Sąjungoje, o daugiausia Kinijoje; pabrėžia, kad ES turi visapusiškai dalyvauti naujame investicijų cikle, kad galėtų ir toliau pirmauti moksliniuose tyrimuose ir technologinėje plėtroje, susijusiuose su fotovoltinių elementų gamybos įranga, taip pat kai kuriuose kituose segmentuose, pvz., inverterių, žaliavų, pastatuose integruotų fotovoltinių įrenginių, operacijų ir priežiūros bei sistemų balansavimo srityse; be to, pabrėžia, kad būtina išlaikyti jos praktinę patirtį, susijusią su sistemų integravimu, pvz., smulkaus masto fotovoltinių elementų sprendimais, skirtais besivystančioms šalims;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares, sprendžiant energetikos sektoriaus ir kitų susijusių sektorių klausimus, labiau remti inovacijas tvarios žaliavų gavybos, geresnio produktų projektavimo, perdirbimo, pakartotinio ir pakopinio esamų metalų ir medžiagų panaudojimo srityse žiedinės ekonomikos ir energijos taupymo kontekste;

14.  pripažįsta, kad skaitmeninimas, IT technologijos ir moksliniai tyrimai ir inovacijos energetikos srityje yra tarpusavyje susiję, visų pirma geresnio duomenų rinkimo, sąveikumo, susijusių duomenų saugumo ir privatumo garantijų srityse; mano, kad paskirstytųjų duomenų technologijos, pvz., blokų grandinės sistema, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant su energija susijusių procesų veiksmingumą ir užtikrinant aktyvesnį piliečių dalyvavimą energetikos sistemos pertvarkoje, be kita ko, vykdant tarpusavio prekybą energija; šiuo tikslu ragina Komisiją skatinti šią iniciatyvą, patobulinti jos reguliavimo sistemą ir užtikrinti, kad būtų tarpusavyje suderinti energetikos sąjungos, skaitmeninės bendrosios rinkos, kibernetinio saugumo strategijų ir Europos duomenų apsaugos sistemos susiję aspektai, siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumą lyderiauti šios naujos tendencijos srityje;

15.  ragina Komisiją sudaryti specialią tarpžinybinę grupę, kuri, inter alia:a)

  sudarytų sąlygas naujam bendram mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos planavimui, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir darną ir išvengti dažnų prioritetų pakeitimų;

b)  visais lygmenimis ir visuose sektoriuose, įskaitant jūros vėjo ir kitų atsinaujinančiosios energijos technologijų, nustatytų reikiamus ES platesnių energetikos inovacijų ekosistemų suinteresuotuosius subjektus;

c)  nustatytų veikiančius suinteresuotųjų subjektų forumus, skirtus energetikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, visų pirma energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems ištekliams; skatintų klasterizaciją, integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus, investicijas bei inovacijas; teiktų priemones, kurias naudojant būtų galimi tarpsektoriniai, tarpdalykiniai ir tarpregioniniai mainai, skirti energetikos inovacijų projektams, nacionalinei ir vietos ilgalaikei energetikos inovacijų politikai, bendroms investicijų galimybėms, tam, kaip piliečiai priima energetikos pertvarką, ir vietos gyventojų iniciatyvoms;

d)  skatintų valdžios institucijas visais lygmenimis plėtoti kapitalo didinimo planus ir paskatinti švarios energetikos inovacijas, siekiant didinti investuotojų pasitikėjimą ir privačiojo kapitalo sutelkimą;

e)  sudarytų geriausios praktikos, politikos priemonių ir finansavimo priemonių energetikos srityje rinkinį, įtraukiant į jį viešąją ir privačią partnerystę, viešuosius pirkimus ir mokesčių paskatas, mainų ir informavimo mechanizmus, komunikacijos priemones ir kampanijas, taip pat veikimo gaires ir techninę pagalbą, kaip mobilizuoti švarios energetikos inovacijas, jas diegti ir įtraukti gaminančius vartotojus, tuo užtikrinant, kad ES galėtų teikti adekvačią paramą visais inovacijų ciklo etapais, ir galiausiai aprūpinti valstybes nares, vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus praktinių priemonių rinkiniu;

f)  Išnagrinėtų, kaip būtų galima parengti inovacijoms palankias, racionalizuotas ir lanksčias dalyvavimo 9-ojoje bendrojoje programoje taisykles ir ESI fondų reglamentus, siekiant geriau juos suderinti, vengti švaistyti pareiškėjų išteklius ir skatinti inovacijų srities kompetenciją visoje Europoje;

g)  sukurtų mechanizmą, kurio tikslas – remti tarptautinę energetikos sektoriuje veiklą pradedančių įmonių ekosistemą, įskaitant Europos inkubatorių sistemą, siekiant užtikrinti, kad energetikos inovacijų diegimas ir verslo modelių taikymas rinkoje galėtų peržengti vadinamąjį „mirties slėnį“ inovacijų diegimo cikle;

h)  didintų sąveiką su programa „Horizontas 2020“ ir kitomis finansavimo iniciatyvomis, kuriomis siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus prastesnių rezultatų pasiekiančiuose regionuose ES;

i)    konsultuotų ES institucijas dėl nuoseklios pirkimo praktikos skatinant platesnį energetikos inovacijų diegimą; padėtų nustatyti konkrečius inovatyvių sprendimų viešųjų pirkimų Europos lygmeniu tikslus;

j)    parengtų konkrečius pasiūlymus siekiant sukurti veiksmingą vieno langelio principu veikiančią patariamąją struktūrą, kuri konsultuotų inovatorius dėl energetikos inovacijų finansavimo naudojant ES, valstybių narių ir Europos investicijų banko lygmeniu prieinamus fondus ir priemones, taip pat iš kitų galimų privačių šaltinių; sustiprintų techninę pagalbą kaupiant informaciją apie privačiojo ir viešojo finansavimo galimybes ir nukreiptų pareiškėjus į tinkamiausią finansavimo mechanizmą, ypač energijos vartojimo efektyvumo srityje, kur būtinas smulkių projektų telkimas į platesnius portfelius;

k)  nustatytų būdus, kuriais ES viešųjų pirkimų teisės aktuose būtų skatinama remti inovacinius energetikos sprendimus viešajame sektoriuje;

16.  pabrėžia, kad viešieji pirkimai gali būti inovacijų varomoji jėga, taip pat skatinti tvaresnį augimą, kaip pripažįstama pagal darnaus vystymosi tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarių produktų, paslaugų ir viešųjų darbų pasirinkimas yra labai svarbus ir gali sukurti naujų arba naujoviškų produktų rinkas; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pagal Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą pradėti taikyti ES viešųjų pirkimų priemones, kuriomis, be kita ko, valstybės narės būtų skatinamos nusistatyti plataus užmojo inovacijų pirkimo tikslus; be to, atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti rodydamos gerą pavyzdį, taip pat dalyvaudamos keičiantis geriausia patirtimi forumuose, pvz., vykdant Merų paktą;

17.  ragina Komisiją poveikio vertinimuose sustiprinti konkurencingumo patikrinimo testo inovacijų pajėgumų komponentą ir taikyti mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonę visiems naujiems energetikos politikos pasiūlymams ir persvarstant esamus teisės aktus, nepakenkiant teisės aktų veiksmingumui;

18.  prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų visiškai suderintas jos darbas, susijęs, viena vertus, su inovacijomis, ir, kita vertus, su standartais ir sąveikumu, kad ES įgytų pirmaujantį vaidmenį pasaulyje nustatant standartus integruotuose švarios energetikos „daiktų interneto“ sektoriuose; todėl pritaria, kad būtų sukurtas naujas Europos pažangiųjų prietaisų standartas (Saref), kuriuo galimai bus sukurta nauja ES etaloninė kalba, skirta su energetika susijusiems duomenims, sudarant sąlygas namų prietaisais keistis informacija su bet kuria energijos valdymo sistema;

19.  primena, kad energetikos inovacijų politika turi atitikti ES įsipareigojimą išsaugoti ir padidinti anglies dioksido absorbentus, kartu išsaugant biologinę įvairovę, visų pirma miškuose, žemėje ir jūrose;

20.  ragina atitinkamas valstybes nares tinkamai prisidėti siekiant 3 proc. ES BVP tikslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; pažymi, kad bendras 3 proc. padidėjimas atneštų papildomai daugiau nei 100 mlrd. EUR per metus moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje; primena, kad dviejų trečdalių MTTP finansavimo tikimasi iš privačiojo sektoriaus;

Ilgalaikis finansavimo tikrumas

21.  pakartoja savo raginimą padidinti bendrą 120 mlrd. EUR 9-osios bendrosios programos biudžetą ir ragina Komisiją tvarios mažataršės energijos projektams pagal 9-ąją bendrąją programą skirto finansavimo dalį padidinti bent 50 proc. nuo atitinkamos programos „Horizontas 2020“ sumos, kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ES energetikos pertvarkai ir veiksmingam energetikos sąjungos įgyvendinimui remti; visų pirma ragina padidinti 9-osios bendrosios programos finansinius išteklius siekiant paskatinti MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių proveržį ir rinkos kūrimo inovacijas; atkreipia dėmesį į griežtų kompetencijos kriterijų svarbą siekiant paversti ES pasauliniu centru inovacijų, mokslinių tyrimų ir pirmaujančiu technologijų, įskaitant fundamentinius mokslinius tyrimus, srityje; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo rezultatus, rodančius, kad 2017 m. sausio 1 d. programos išlaidos, susijusios su klimatu ir tvarumu, yra mažesnės už nustatytą tikslą; teigiamai vertina tai, kad programoje „Horizontas 2020“ pagal 2018 m. biudžetą buvo padidintas su energija susijusiam visuomenės uždaviniui skirtas finansavimas, tačiau tebėra susirūpinęs dėl sumažinto projektų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę finansavimo, – tai nesuderinama su energetikos sąjungos tikslais;

22.  pakartoja, kad būtina pagerinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) finansuojamų investicijų kokybę ir ypač sutelkti dėmesį į paskatas geresniam geografiniam paskirstymui, atsižvelgiant į dabartinį ESIF geografinės aprėpties disbalansą ir konkrečius mažiau išsivysčiusių ir pereinamojo laikotarpio regionų poreikius; pripažįsta, kad reikia bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo investavimo bankais, investavimo platformomis ir tinkamais finansiniais tarpininkais, galbūt suteikiant jiems teisę naudotis ES garantija; ragina iš esmės sustiprinti Europos investavimo konsultacijų centro vaidmenį ir pajėgumus, visų pirma užtikrinant jo veiklą vietos lygmeniu ir skatinant aktyvų vaidmenį rengiant projektus;

23.  mano, kad pagal 9-ąją bendrąją programą turėtų būti remiamos tokios iniciatyvos kaip „Visiškai atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremti miestai“, kuriose dalyvautų miestai ir vietos administracijos, kad būtų gerokai padidinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumai, susiję su elektros energija, judumu, šildymu ir vėsinimu miestuose įgyvendinant inovacijų projektus, ir kurie galėtų apimti pažangiuosius tinklus, energijos sistemų valdymą, veiksmus sektorių susiejimui užtikrinti ir elektrinių transporto priemonių naudojimui paskatinti ir kt.;

24.  pripažįsta SET plano, Žinių inovacijų bendrijos, InnoEnergy ir atitinkamų jungtinių technologijų iniciatyvų vaidmenį skatinant energetikos inovacijas; pabrėžia, jog reikia geriau susieti šias skirtingas sistemas su, inter alia, InnovFin iniciatyva, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir siūloma Europos rizikos kapitalo fondų fondo (-ų) programa (VC FoF), įgyvendinant koordinuojamą, kryptingą investicijų į švarios energijos inovacijas strategiją, kuri padėtų ankstyvųjų etapų projektams ir veiklą pradedančiosioms įmonėms bei MVĮ veiksmingai peržengti vadinamąjį „mirties slėnį“ ir pasiekti rinkos brandos lygį, kurio reikia pasaulinei plėtrai; mano, kad efektyvios paskatos investuoti į energetikos inovacijas, panaudojant nacionalinius investicijų fondus ir pensijų fondus, galėtų suvaidinti lemiamą vaidmenį sutelkiant būtiną nuosavą kapitalą;

25.  primena, kad pirmieji tokio pobūdžio (angl. first of a kind, FOAK) projektai yra labai rizikingi, o nuosavo kapitalo ir skolos pasiūla yra gerokai mažesnė nei išbandytų mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimo atveju; todėl ragina Komisiją pašalinti likusias reguliavimo kliūtis ir pasiūlyti įsteigti „SET-FOAK“ kapitalo fondą;

26.  pripažįsta, kad Europos inovacijų taryba galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį padedant įmonėms pradiniu veiklos etapu rasti finansavimą, taip pat siūlo užtikrinti, kad ji atliktų vaidmenį koordinuojant įvairias nuoseklios investicijų į švarios energetikos inovacijas strategijos kryptis; prašo suteikti daugiau informacijos apie Europos inovacijų tarybos struktūrą ir nurodyti, kaip ji derės su veikiančiomis inovacijų rėmimo priemonėmis;

27.  mano, kad piliečių skatinamos energetikos inovacijoms reikia užtikrinti mažiau kliūčių pateikti į rinką ir jos atveria nepanaudotas inovacijų finansavimo galimybes; ragina Komisiją ieškoti veiksmingų būdų skatinti energetikos inovacijas, be kita ko, užtikrinant sutelktinį finansavimą, ir svarstyti galimybę steigti švarios energetikos inovacijų sutelktinai finansuojamo nuosavo kapitalo fondą; mano, kad nauji ir įvairūs finansavimo būdai turėtų papildyti jau esamus;

28.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu plėtoti pažangiųjų tinklų technologiją, taip pat skatinti ir integruoti pagal principą „iš apačios į viršų“ decentralizuotą gamybą, be kita ko, naudojant klasterius ir bendradarbiavimo schemas; ragina Komisiją remti šias švarios energijos inovacijų sritis taikant finansavimo mechanizmus, įskaitant tuos, kuriais mažinama privačių investicijų rizika ir viešosioms investicijoms į energetikos sistemų modernizavimą tenkanti našta; be to, teigiamai vertina Komisijos ketinimą vis dažniau naudoti skatinamuosius apdovanojimus, nes jie yra gera priemonė skatinti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas pažangiausias inovacijas;

29.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti taikyti principą „iš apačios į viršų“ inovacijų srityje, reikėtų skatinti nedidelės apimties įrangos diegimą (pvz., „NegaWat“, gamybą vietoje, vietines saugyklas ir kt.) ir jos grupavimą bei telkimą siekiant pritraukti daugiau investicijų ir didinti įperkamumą, ypatingą dėmesį skiriant mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ar daugiabučiams pastatams;

ES pasaulinė lyderystė

30.  primena Paryžiaus susitarimo tikslus stiprinant pasaulines pastangas spartinti švarios energetikos inovacijas; pabrėžia, kad reikia toliau finansuoti klimato kaitos mokslinius tyrimus ir klimato duomenų rinkimą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT), išnagrinėti įvairias priemones, kurios padėtų besivystančioms šalims ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims vykdyti energetikos pertvarką, be kita ko, taikant pajėgumų stiprinimo priemones, padėtų sumažinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo projektų investicines sąnaudas, skatinti galimą technologijų perkėlimą ir teikti pažangiųjų miestų, įskaitant atokias ir kaimo bendruomenes, tokiu būdu sustiprinant energetikos inovacijų ekosistemas besivystančiose šalyse ir padedant joms laikytis įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą; todėl teigiamai vertina naujai įsteigtą Europos darnaus vystymosi fondą;

31.  ragina Komisiją išnaudoti visą Inovacijų misijos iniciatyvos potencialą, kad jos nariai galėtų laikytis įsipareigojimo 2015–2020 m. laikotarpį dvigubai padidinti metines išlaidas švarios energetikos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; pabrėžia, kad svarbu siekti užtikrinti sąveiką su tokiomis iniciatyvomis kaip „Breakthrough Energy Coalition“ ir su pasauliniais nuosavo kapitalo ir investicijų fondais; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad Sąjunga vadovauja saulės šviesos vertimo energija inovacijų ir pastatų šildymo ir vėsinimo įperkamų inovacijų veiksmams; todėl ragina išnagrinėti koordinuoto darbo paskirstymo energetikos inovacijų srityje pasauliniu mastu galimybę;

32.  ragina Komisiją parengti išsamią tvarių švarios energijos technologijų ir sisteminių sprendimų eksporto strategiją, įskaitant specialią paramos priemonę ir kryptingą ES delegacijų trečiosiose šalyse pagalbą; todėl atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (IVLPE) gali atlikti įgyvendinant tokią strategiją;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniai išnagrinėti patentų registravimo procedūras ir prašo panaikinti nereikalingą administracinę naštą, kuri lėtina inovacinių produktų skverbimąsi į rinką ir daro neigiamą įtaką ES kaip lyderei perėjimo prie švarios energetikos procese;

Piliečių skatinamos energetikos inovacijos

34.  mano, kad norint paspartinti švarios energijos inovacijas reikia, kad europiečiai pakeistų savo mąstymą ir ne tiesiog žinotų apie energetikos problemas, bet pereitų prie gilesnio elgsenos pokyčių supratimo, ypač energijos taupymo ir naujų gamybos ir vartojimo modelių, kurių reikia norint atremti neatidėliotinus iššūkius tvariam ekonomikos augimui ir pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos ir visų sričių inovacijų privalumais, klausimais, kad būtų sėkmingai pertvarkyta energetika; pažymi, kad inovacijos gali suteikti piliečiams galimybę aktyviau dalyvauti energijos gamyboje, be kita ko, tiekiant į tinklą pačių pasigamintą elektros energiją, ir prisidėti prie efektyvesnio energijos vartojimo mažinant energijos suvartojimą namų ūkiuose ir tokiu būdu sumažinant išmetamų teršalų kiekį ir sąskaitas;

35.  pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos žinių bazę ir mažinti susiskaidymą skatinant pažangumą mokslo ir švietimo srityse, siekiant sukurti mokslinių tyrimų centrus ir tarptautiniu mastu pirmauti akademinės kompetencijos srityje; pabrėžia, kad būtina sukurti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad Europa pritrauktų užsienio talentų ir tuo pačiu metu palaikytų ryšius su ryškiausiais Europos talentais užsienyje; pripažįsta, kad kvalifikuota darbo jėga labai naudinga Europai ir yra didelė varomoji jėga siekiant daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas;

36.  pripažįsta visapusiško Europos piliečių ir bendruomenių demokratinio dalyvavimo kaip esminio sėkmingos energetikos pertvarkos veiksnio svarbą; taip pat pabrėžia, kad veiksmingam šios pertvarkos įgyvendinimui užtikrinti būtinas atvirumas, skaidrumas ir vienodos veiklos sąlygos ir jis turi būti pagrįstas sąžininga konkurencija;

37.  tiki inovacijų, susijusių su švaria energija ir energijos vartojimo efektyvumu, potencialu kuriant naujas ir geresnes darbo vietas; mano, kad norint sėkmingai sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pereiti prie tvarios ekonomikos, reikia užtikrinti, kad darbo rinkos galėtų tinkamai reaguoti į naujus invovatyvių švarios energetikos sistemų poreikius;

38.  ragina Komisiją savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iniciatyvose daugiau dėmesio skirti energetikos sistemų inovacijoms ir naujoms profesijoms, švietimo poreikiams, darbo vietoms ir mokymo reikalavimams;

39.  pripažįsta, kad reikia sisteminių švietimo ir įtraukimo programų, kurios leistų visuomenei visapusiškai įsitraukti iš pagrindų keičiant energetikos sistemą ir suteiktų galimybę bet kokio amžiaus europiečiams pamažu pereiti nuo informuotumo ir supratimo prie aktyvaus dalyvavimo ir įgalėjimo; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas ir privatųjį sektorių skatinti sąmoningą vartotojo pasirinkimą ir piliečių dalyvavimą sprendžiant su energetiką susijusius klausimus, inter alia, vykdant informuotumo didinimo kampanijas, teikiant išsamią ir prieinamą informaciją sąskaitose už energiją ir siūlant kainų palyginimo priemones, skatinant savarankišką energijos gamybą, reguliavimo apkrova ir bendradarbiaujamojo dalijimosi sistemas, su energija susijusių investicijų dalyvaujamuosius biudžetus ir sutelktinį finansavimą bei mokesčių ir investicijų paskatas, taip pat skatinant technologinius sprendimus ir inovacijas; ragina Komisiją, valstybes nares ir susijusias valdžios institucijas nustatyti geriausios pagalbos energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams praktikos pavyzdžius;

40.  mano, kad regionai ir miestai atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant tvarios energijos modelius; pripažįsta labai svarbų regionų, miestų ir miestelių vaidmenį skatinant suvokti atsakomybę už perėjimą prie kitokios energetikos ir į aukštesnį lygmenį iškeliant su klimatu ir energetika susijusias inovacijas; pažymi, kad regionai ir miestai ypač tinkami integraciniams sprendimams bandyti ir įgyvendinti užtikrinant tiesioginį piliečių dalyvavimą; taigi pabrėžia Merų pakto svarbą siekiant skatinti visuotinį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir galimą išteklių bei investicijų sutelkimą; pažymi, kad kaimo vietovėse taip pat yra galimybių diegti inovacijas, kurios gali padėti įveikti sunkumus, pvz., atokią geografinę padėtį ar demografinius pokyčius, taip pat teikti naujas paslaugas;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares padėti regioninėms ir vietos valdžios institucijoms imtis koordinuojamų veiksmų energetikos inovacijoms vietos ir tarpregioniniu lygmeniu skatinti siekiant parengti nuoseklias strategijas; pabrėžia, kad energetikos pertvarka turės didelį poveikį užimtumui kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose, todėl pabrėžia, jog ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, susiduriantiems su energijos, gaminamos naudojant lignitą, anglį ir kitą kietą iškastinį kurą, laipsniško atsisakymo, ir kasybos pramonės sektoriui, reaguojant į valstybės narės, vietos valdžios institucijų ar pramonės subjekto sprendimą arba reaguojant į kitas aplinkybes; pabrėžia, kad reikia padėti šiems regionams kurti įtraukias, vietines teisingos pertvarkos strategijas ir spręsti visuomenės, socialines ir ekonomines bei poveikio aplinkai problemas, taip pat pertvarkyti teritorijas; atkreipia dėmesį į finansines galimybes teikti tokią paramą iš dalies panaudojant iš ATLPS aukcionų gautas pajamas ir naudojantis Modernizavimo fondu, kuris bus įsteigtas 2021–2030 m. laikotarpiui; mano, kad suinteresuotiesiems subjektams vykdant įtraukius procesus turėtų būti ieškoma būdų, kaip geriausiai pritraukti alternatyvias ir novatoriškas įmones, veiklą pradedančias įmones ar pramonės subjektus, siekiant sukurti tvarią regioninę ekonomiką, didinti žmonių orumą ir padėti pakeisti elektros energijos gamybos pajėgumus atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba energijos vartojimo efektyvumo sprendimais; ragina mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje sutelkti dėmesį į tai, kaip atgaivinti susijusius regionus tvaraus užimtumo ir augimo perspektyvos požiūriu, ypač tais atvejais, kai energijos gamybos iš lignito, anglies ar kito iškastinio kuro pajėgumų atsisakymas yra susijęs su kasybos veikla;

42.  ragina Komisiją padėti įgalinti vietos ir regionų valdžios institucijas diegti su švarios energijos inovacijas, pvz., pažangiuosius miestus, elektromobilumą, pažangiuosius tinklus ir mikrotinklus, taip pat užtikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių skverbimąsi į rinką, priklausomai nuo jų brandos lygio, ir padėti šioms valdžios institucijoms įveikti iššūkius, su kuriais jos susiduria mėgindamos toliau skatinti energetikos pertvarką, pvz., užtikrinti piliečių dalyvavimą; ragina keistis geriausia patirtimi, telkti investicijas ir geriau vertinti projektų priimtinumą bankuose, taip pat plėtoti finansavimo strategijas, pvz., verslo modelius ir viešųjų pirkimų ir paskolų naudojimą;

43.  mano, kad transporto sektorius turi milžinišką potencialą ir turėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį pertvarkos laikotarpiu, ir ragina Komisiją remti esamą finansavimą elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros diegimui; ragina Komisiją toliau remti ir plėtoti kitas iniciatyvas, pvz., Europos mastu parengtą elektromobilumo iniciatyvą ir Kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones;

44.  ragina Komisiją pripažinti vadinamo vandenilio judumo teikiamą naudą, taip pat transporto ir elektros energijos sektorių susiejimą, ir kurti paskatas naujiems verslo modeliams panašiose srityse, pvz., pažangiojo įkrovimo bei transporto priemonių ir tinklų sąsajų, nes tai sudarytų sąlygas elektra varomų transporto priemonių savininkams lanksčiai parduoti energiją elektros energijos sistemai; ragina Komisiją užtikrinti inovacijų, skirtų plėtoti vandenilio laikymo ir pažangių ilgalaikių elektra varomų transporto priemonių saugojimo sprendimus, vandenilio įkrovimo infrastruktūros kūrimą, taip pat infrastruktūros ir jungimo į lizdą sprendimus, įskaitant elektra varomų transporto priemonių apmokestinimo infrastruktūrą, finansavimą; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas imtis tolesnių iniciatyvų, pvz., fiskalinių paskatų, susijusių su elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių skverbimusi į rinką, mokesčių mažinimu ir lengvatomis, taikomomis elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių savininkams, taip pat įvairių iniciatyvų, susijusių su elektra varomų transporto priemonių naudojimo skatinimu, pvz., kainų mažinimo, priemokų ir premijų elektra varomų transporto priemonių pirkėjams, taip pat nemokamų automobilių stovėjimo vietų įrengimo elektra varomoms transporto priemonėms;

45.  pažymi, kad pagal ES mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Horizontas 2020“ dedamos didelės pastangos siekiant iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį palyginti su 1990 m. lygiu[4]; primena, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti energetikos ir IRT inovacijų diegimą rinkoje bei sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų diegimą; ragina Komisiją ateityje aiškiau nukreipti turimas lėšas tarpusavyje sujungtiems strateginiams prioritetams, pvz., mažataršiam judumui, alternatyvių degalų įkrovimo infrastruktūrai ir integruotam miesto transportui, skiriant ypatingą dėmesį visiems išmetamiems teršalams, triukšmo mažinimui, kelių eismo saugumui, spūstims ir kliūtims ir kartu laikantis technologinio neutralumo principo; taip pat pabrėžia pažangiųjų biodegalų kūrimo, didinant geležinkelių transportui bei dviračiams tenkančią dalį, svarbą;

46.  palankiai vertina tai, kad Komisija rems novatoriškų švarios energijos sprendimų pritaikymą rinkoje pasitelkdama viešuosius pirkimus ir persvarstydama Netaršių transporto priemonių direktyvą, ir pripažįsta, kad tai gali būti naudinga viešojo transporto institucijoms ir valdymo įmonėms, autobusų gamintojams, pramonės tiekėjams, energijos tiekėjams, nacionalinėms ir tarptautinėms asociacijoms ir mokslinių tyrimų centrams; ragina Komisiją skubiai parengti pasiūlymų šiuo klausimu;

47.  skatina sukurti strateginę transporto srities mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę su veiksmų planais, parengtais konsultuojantis valstybėms narėms, Komisijai, taip pat vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir operatoriams, ir atitinkamu valdymo mechanizmu, siekiant paremti mokslinius tyrimus, inovacijas ir naujų technologijų pritaikymą transporto sektoriuje bei skatinti mažataršį judumą, kurie yra labai reikalingi; ragina šių veiksmų planų išvadas įtraukti į Komisijos metinę darbo programą;

48.  ragina taikyti integruotą ir koordinuotą požiūrį, kad būtų atsižvelgta į miestų aspektą ES, nacionalinėje politikoje ir teisės aktuose, taip pat rengiant tvaraus judumo mieste planus siekiant paremti, įgalinti ir paskatinti valstybes nares gerinti piliečių sveikatą, gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę miesto vietovėse; ragina plėtoti sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS) ir kurti autonomines transporto priemones bei diegti atitinkamą infrastruktūrą didelio pralaidumo ir mažos delsos poreikiams užtikrinti, kad būtų galima diegti 5G tinklą; ragina aktyviai dėti pastangas siekiant sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo zonų, taip pat labiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų atotrūkį kalbant apie infrastruktūros kokybę ir gerinti bendradarbiavimą;

49.  pripažįsta, koks svarbus 2017 m. birželio mėn. pasirašytas naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi, kuriame nustatyta bendra vizija ir ES ir jos valstybių narių veiksmų vystomojo bendradarbiavimo srityje programa; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) bei susijusių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., yra visuotinai taikytini visoms šalims, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą imtis vadovaujančio vaidmens juos įgyvendinant; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl minėto konsensuso Sąjungos plėtros politika dera su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ir nurodo svarbias priemones tvarios energetikos ir klimato kaitos srityje;

50.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 8 straipsnyje nustatyta, jog „ESI fondų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą“, į ES siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir į įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą;

51.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamente numatytais partnerystės susitarimais ir programomis siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat horizontaliuosius partnerystės, daugiapakopio valdymo, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus;

52.  mano, kad būtina stiprinti ES politikos sričių sąveiką, ES laikantis vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl antidempingo priemonių, siekiant užtikrinti, kad gamybos pramonė visapusiškai pasinaudotų energetikos pertvarka;

53.  pripažįsta, kad regionai, miestai ir miesteliai atlieka esminį vaidmenį skatinant prisiimti atsakomybę už energetikos pertvarką pasaulyje ir suteikiant postūmį su klimatu ir energetika susijusioms inovacijoms pagal principą „iš apačios į viršų“; ragina taikyti tuos pačius aplinkos kokybės standartus visoms į ES rinką patenkančioms energetikos technologijoms; reiškia susirūpinimą dėl žaliųjų miesto zonų išsaugojimo;

o

o    o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.
• [2]  OL C 36, 2016 1 29, p. 62.
• [3]  OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
• [4]    Kaip nustatyta Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144).

AIŠKINAMOJI DALIS

I. Įžanga

Šiuolaikinės ekonomikos šalyse vyksta nuodugni energijos gaminimo, perdavimo, kaupimo ir naudojimo pertvarka. Ši pertvarka remiasi trimis elementais: svarbiausias jų yra poreikis turėti prieinamą, patikimą ir saugią energiją ekonomikos augimui palaikyti; ilguoju laikotarpiu nuolatiniam ekonomikos augimui reikia dar tvariau naudoti turimus išteklius; galiausiai, naujos technologijos, įskaitant pastarąsias, paskatintas skaitmeninės revoliucijos, atveria didelių naujų galimybių pertvarkyti ištisas energetikos sistemas.

Europos Sąjunga yra šios energetikos pertvarkos pasaulinė lyderė ir ši pertvarka ES tebėra pasaulinio konkurencinio pranašumo stiprinimo atspirtis. Nuo 2005 m. tai parodė keletas strateginių dokumentų, paskesnės Europos Vadovų Tarybos išvados ir Komisijos pastangos, kurias vainikavo 2020 m. klimato ir energetikos dokumentų rinkinio priėmimas. Į platesnį socialinį ir ekonominį ES energetikos pertvarkos poveikį buvo atsižvelgta strategijoje „Europa 2020“, 2030 m. Klimato ir energetikos politikos strategijoje ir ES energetikos strategijoje iki 2050 m. Išsamiu pasiūlymu dėl energetikos sąjungos pagrindų ir paskesniais 2016 m. ir 2017 m. teisės aktais, kurie yra įgyvendinami arba kurių priėmimo procesas tęsiasi, ES žengė būtinus žingsnius, kad galėtų sėkmingai vykdyti šią giluminę energetikos pertvarką.

Tokiomis aplinkybėmis, kai vis daugiau šalių priima energetikos pertvarką ir siekia pasinaudoti jos teikiamais privalumais, nepaprastai svarbus tampa ES gebėjimas paspartinti švarios energetikos inovacijas. Akivaizdu, kad Sąjunga stengiasi užtikrinti savo pasaulinį pramoninį konkurencingumą, tvarų ekonomikos augimą ir vertingas darbo vietas savo piliečiams, tuo pat metu pereidama prie didelio našumo mažataršės ekonomikos ir stiprindama savo bendrą energetinį saugumą ir nepriklausomumą nuo importo.

Pagrindas, nuo kurio galime atsispirti, yra tvirtas. 2017 m. pasauliniame Cleantech inovacijų indekse (Global Cleantech Innovation Index) penkios ES valstybės narės pateko į pirmąjį valstybių, kuriose atsiranda naujos švarių technologijų inovacijos, dešimtuką. Ši proporcija apytikriai išlieka visuose reitinguose – 11 ES valstybių narių yra pirmajame dvidešimtuke, o 20 ES valstybių narių yra tarp 40 nagrinėtų viso pasaulio valstybių. Tai, kad ES pirmauja pasaulyje vertingų išradimų klimato kaitos švelninimo technologijų srityje, taip pat matyti iš duomenų, kuriuos paskelbė Europos patentų tarnyba. Turimi statistiniai duomenys rodo, kad maždaug 80 proc. patentuotų išradimų šioje srityje tenka vos 5 ES valstybėms narėms. Kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros 2016 m. paskelbti duomenys rodo, kad ES tenka beveik 21 proc. pasaulinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų, todėl ES pirmauja pasaulyje vertinant pagal vienam gyventojui tenkančių pajėgumų kiekį, o vertinant absoliučiais skaičiais ją lenkia tik Kinija. Vis dėlto naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalys Azijoje labai sparčiai vejasi ir jau šiandien ES atsilieka nuo pagrindinių savo konkurentų ir jos atsinaujinančiųjų energijos išteklių galios panaudojimo koeficientas yra žemiau pasaulinio vidurkio. Visa tai aiškiai rodo, kad ES apskritai turi dar nepanaudoto potencialo dideliam šuoliui į priekį stiprinant savo lyderystę švarios energetikos inovacijų srityje.

Pripažindamas šį horizontalų poveikį ir tai, kad energetikos sektorius keičiasi, pranešėjas teigiamai vertina Europos Komisijos komunikatą „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“, kuris skelbiamas kaip rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis. Pranešėjas yra įsitikinęs, kad norint padaryti didelį šuolį energetikos mokslinių tyrimų ir sėkmingo inovacijų diegimo srityje ES reikia politikos ir priemonių, kurios būtų paprastos ir reaktyvios – gebėtų reaguoti į sparčiai besikeičiančią padėtį sektoriuje, o ypač į naujai atsirandančias technologijas, tačiau tuo pat metu užtikrintų nuspėjamumą ir ilgalaikį tikrumą, kad būtų galima sutelkti reikiamas investicijas. Pranešėjas norėtų pabrėžti, kad visiškai veikianti energijos vidaus rinka yra būtina norint dar labiau paskatinti su energetika susijusius mokslinius tyrimus ir sėkmingai diegti inovacijas.

II. Pagrindiniai pranešėjo nurodyti aspektai

II.1. ES veiksmų nuoseklumas

Pranešėjas pripažįsta, kad ieškant konkrečių politikos priemonių ir paskatų mažataršiams sprendimams ES lygmeniu reikia atlikti energijos šaltinių ir technologijų gyvavimo ciklo analizę, apimančią generavimą, perdavimą, skirstymą, kaupimą ir naudojimą, taip pat perdirbimą arba kitokį gamybos liekanų panaudojimą. Pripažindamas, kad tikslingi veiksmai energijos vartojimo efektyvumo srityje ir tvarus bei technologijų požiūriu neutralus visų ES esančių vietos šaltinių, pradedant atsinaujinančiaisiais šaltiniais, baigiant švarių anglių technologijomis, naudojimas daro didelį pozityvų poveikį, pranešėjas mano, kad reikėtų didesnį prioritetą teikti horizontalioms, sisteminėms energetikos inovacijoms, apimančioms visus energetikos sistemos sektorius. Tai būtina norint pasiekti ES darnaus vystymosi tikslus, kaip užsibrėžta Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnyje, ir norint veiksmingai užtikrinti valstybių narių teisę pačioms pasirinkti savo energijos rūšių derinį, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnyje. Šio požiūrio laikomasi visame pranešime.

Pranešėjas mano, kad vienas svarbiausių energetikos inovacijų stiprinimo veiksnių yra įvairias politikos sritis aprėpiantis reguliavimo pagrindas. Tai reiškia, jog reikia stabilios, ilgalaikės politinės vizijos, kuri sujungtų įvairius savo elementus, įskaitant struktūrinius fondus, ir privačias programas. Labai svarbios yra geresnės finansinio konsultavimo ir patariamosios paslaugos inovatoriams. Be to, pranešėjas yra įsitikinęs, jog norint išvengti pasikartojimo ir užtikrinti kuo efektyvesnį turimos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir išteklių panaudojimą reikia veiksmingo ES ir nacionalinių programų koordinavimo.

II.2. Ilgalaikis finansavimo tikrumas

Pranešėjas pripažįsta lemiamą vaidmenį, kurį būsima bendroji programa (2021–2027 m.) atliks spartinant technologijų požiūriu neutralias švarios energetikos inovacijas. Šiomis aplinkybėmis jis pakartoja Parlamento raginimą padidinti bendrą 120 mlrd. EUR Devintosios bendrosios programos biudžetą ir taip pat siūlo 50 proc. palyginti su programa „Horizontas 2020“ padidinti su energetika susijusio finansavimo dalį. Iš tiesų tai turėtų daugiau nei padvigubinti ES investicijas į energetikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal bendrąją programą. Šį pasiūlymą būtina papildyti didesniu turimų ES investicinių priemonių suderinimu ir sujungimu, taip pat privačiu nuosavu kapitalu, išnagrinėjus galimybes tiesiogiai įsitraukti piliečiams.

II.3. ES pasaulinė lyderystė

Norint sustiprinti pasaulinę ES lyderystę energetikos inovacijų srityje labai svarbu per Inovacijų misijos iniciatyvą ir įvairias koalicijas ir iniciatyvas, kurias mobilizavo Paryžiaus susitarimas, koordinuoti pastangas su partneriais visame pasaulyje. Pranešėjas yra įsitikinęs, kad būtina didinti investicijas į energetikos inovacijas, taip pat išnagrinėjant darbo pasidalijimo tarp šioje srityje pirmaujančių šalių perspektyvas bei skatinant ES švarios energetikos technologijų eksportą.

II.4. Piliečių skatinamos energetikos inovacijos

Pranešėjas visiškai pritaria nuomonei, kad piliečiai privalo atlikti pagrindinį vaidmenį pertvarkant energetiką ir skatinant inovacijas. Kadangi energetikos sistemos tampa vis mažiau koncentruotos ir vis labiau orientuotos į gaminančius vartotojus, energetikos sektorius apskritai demokratėja. Tai pasakytina ne tik apie gamybą ir vartojimą, bet ir apie naujas paslaugas ir sprendimus, taip pat apie energetikos inovacijų kūrimą ir taikymą. Pranešėjas mano, kad ES pastangos spartinant švarios energetikos inovacijas bus sėkmingos tik tada, jeigu ES iš tiesų pripažins, kad turi keistis ir europiečių mąstymas. Tai nebėra geresnio informuotumo ir politikos bei procesų suvokimo klausimas. Kadangi IT technologijos ir skaitmeninimas skatina sistemų decentralizavimą ir atveria vis naujesnių būdų piliečiams įsitraukti, bet kokio amžiaus europiečiai pamažu vis aktyviau dalyvaus energetikos inovacijų skatinimo procese. Kaip ir visi visuomenėje vykstantys procesai, šis procesas truks ilgai ir jam reikės skirti tinkamą dėmesį sisteminėmis švietimo ir įtraukimo programomis. InnoEnergy Knowledge ir Inovacijų bendrija Europos inovacijų ir technologijų institute jau pradėjo darbą, susijusį su tuo, kaip energetiką priima visuomenė, ir pranešėjas yra tvirtai įsitikinęs, kad artimiausiais metais šis procesas atliks vis didesnį vaidmenį ir juo reikėtų pasinaudoti ir visapusiškai remti.

Energetikos sistema yra tarsi kraujotaka, aprūpinanti didelę dalį žmonių veiklos. Jos pertvarkos poveikis neapsiribos ekonomika. Išskirtinio ES potencialo inovacijoms visuose energetikos sektoriuose ir, galbūt, pirmiausia taikant sisteminius sprendimus, sutelkimas suteiktų daugiausia galimybių nuodugnios energetikos pertvarkos iššūkius paversti tramplinu į saugų ir tvarų augimą, ES pasaulinę pramonės lyderystę, o taip pat taptų svarbiu įsitraukusios, žiniomis paremtos rytdienos visuomenės elementu. Žvelgiant giliau ir įvertinus ES energetikos pertvarkos tikslus, tai gali tapti Europos indėliu į rytojų, kuriame gyventi mes linkime ateinančioms europiečių kartoms.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (25.10.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo
(2017/2084(INI))

Nuomonės referentas: Stefan Eck

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga yra viena iš pasaulinių lyderių švarios energetikos srityje ir šiai sričiai skiria daugiausia viešųjų lėšų pasaulyje; mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos (šios srities finansavimas siekia daugiau kaip 10 mlrd. EUR) yra būtinos siekiant remti pasaulinį Europos konkurencingumą ir pirmavimą pažangių energijos technologijų ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimų srityje;

2.  mano, kad piliečiai – vartotojai, gamintojai ir paslaugų teikėjai – yra pagrindinis kanalas, galintis padėti visuomenei įsisavinti novatoriškus sprendimus, susijusius su mažo anglies dioksido į išskyrimu aplinką ir turinčius labai didelę įtaką žaliosios energijos vartojimo lygiui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti ir sustiprinti piliečių galimybes taikyti tokius sprendimus, be kita ko, nacionaliniu ir ypač bendrijos lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos siekį iki 2050 m. panaikinti ES pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes vien tik jis sudaro daugiau kaip 40 proc. Sąjungos galutinės energijos poreikio; reiškia susirūpinimą dėl turimų priemonių ir finansinės paramos siekiant, kad būtų įvykdytas šis svarbus uždavinys, nurodytas Komisijos komunikate;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija dar kartą patvirtino savo siekį paspartinti perėjimą prie konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pateikdama išsamią strategiją dėl privačių investicijų skatinimo priemonių, pritaikytų finansinių priemonių ir mokslinių tyrimų bei inovacijų finansavimo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos sprendimą investuoti daugiau kaip 2 mlrd. EUR iš bendro 2018–2020 m. darbo programos „Horizontas“ biudžeto į švarios energijos mokslinius tyrimus ir inovacijas, elektrojudumą, pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją;

4.  pažymi, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda Europai tapti geresne vieta gyventi ir dirbti, skatinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų labai skatinti veiksmus, kuriais siekiama paspartinti švarios energijos srities inovacijas, propaguojant viešąsias ir privačias investicijas ir ES pramonės konkurencingumą, kartu mažinant socialinį perėjimo prie švarios energijos poveikį;

5.  atkreipia dėmesį į svarbų klimato kaitos ir švarios energijos politikos vaidmenį skatinant inovacijas į realiąją ekonomiką; primena, kad privalomi standartai ir tikslai paskatino ES pirmavimą ekologinių inovacijų srityje, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad nedidinant dabartinių klimato kaitos ir švarios energijos politikos tikslų masto, ES jau praranda naujų technologijų ir konceptualių inovacijų rinkos lyderės poziciją;

6.  pripažįsta, kad skiriant daugiau lėšų mokslinių tyrimų projektams bus sumažintos sąnaudos ir Europos energijos saugojimo pramonė taps konkurencingesnė; ragina valstybes nares sutelkti savo išteklius didelės apimties projektams mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijų srityje atlikti, siekiant pagerinti bendradarbiavimą tarp svarbiausių Europos mokslinių tyrimų suinteresuotųjų subjektų; mano, kad tai padės paspartinti šių suinteresuotųjų subjektų koordinavimą ir padidins jų konkurencingumą;

7.  atkreipia dėmesį į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą kaip į novatorišką sprendimą, siekiant veiksmingai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį naudojant iškastinio kuro energiją pramoniniuose procesuose;

8.  primena, kad reglamentavimo kokybė ir viešojo sektoriaus sąžiningumas yra du viešojo valdymo aspektai, kurie yra itin svarbūs investicijoms į švarios energetikos inovacijas ir infrastruktūrą; pritaria tam, kad būtų aktyviau įgyvendinamos įvairios finansinės priemonės, siekiant, kad novatoriškus švarios energijos srities sprendimus taikytų tiek viešosios, tiek privačios organizacijos; atkreipia dėmesį į privataus finansavimo į novatoriškas technologijas spragas ir ragina geriau panaudoti viešuosius išteklius siekiant pagerinti tiesiogines privačias investicijas;

9.  atkreipia dėmesį į ES miestų darbotvarkės svarbą ir palankiai vertina politinius pokyčius, dėl kurių vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti įgaliojimai vykdyti ekologiškas investicijas, lengvinant bendradarbiavimą šioje srityje; atkreipia dėmesį į Visuotinio merų pakto dėl klimato ir energetikos svarbą, atsižvelgiant į tai, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos procesą;

10.  pažymi, kad mūsų jūros ir vandenynai yra didžiulis atsinaujinančiųjų energijos išteklių šaltinis, ypač Atlanto vandenyno pakrantėse, ir taip pat galėtų tapti pagrindiniais švarios energijos šaltiniais; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančioji jūros energija, kuri apima jūros vėją ir patį vandenyną, suteikia ES galimybę skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, didinti jos energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą pasitelkus technologijų inovacijas;

11.  pabrėžia, kad teikiant viešąsias vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas suvartojama daug energijos ir nevalytos nuotekos taip pat prisideda prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skatinti nuoseklią žiedinės ekonomikos politiką, visų pirma atsižvelgiant į ypatingai svarbų energijos ir vandens santykį, efektyviau naudojant vandenį, mažinant energijos vartojimą ir skatinant medžiagų, turinčių vertę rinkoje, teikimą, diegiant naujas automatizavimo sistemas ir veiksmingas bei prieinamas duomenų sistemas, taip pat skatinant inovacijas ir taikant naujas technologijas;

12.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti, jog ateityje Europos perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų būtų nukreiptas į visų interesus, visų pirma būtų sutelktas į vartotojų, MVĮ ir viešųjų paslaugų teikimo poreikius; ragina vykdyti novatoriškų mažo anglies dioksido kiekio technologijų sprendimų viešuosius pirkimus;

13.  rekomenduoja dėti daugiau pastangų investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, į moksleivių ir studentų technologinį ir su sveikata susijusį švietimą ir stiprinti bendradarbiavimą žinių trikampyje – švietimo, mokslo ir verslo srityse, įskaitant atsinaujinančiosios energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą ir jų poveikį aplinkai ir piliečių sveikatai;

14.  mano, kad Europos vandens ir energetikos politika turėtų būti susijusi, skatinant bendradarbiavimą ir didesnę integraciją su kitais pramonės sektoriais, remiant naujoviškus finansavimo modelius ir miestų vandens ciklui naudojant daugiau atsinaujinančiosios energijos vietoj iškastinio kuro, nesumažinant sistemos patikimumo ir našumo;

15.  pabrėžia, kad dėl iškastinio kuro gavybos ir deginimo patiriamos su aplinkos būklės blogėjimu, oro taršos ir sveikata susijusios sąnaudos turi būti visų suinteresuotųjų subjektų reikalas; mano, kad iškastinio kuro subsidijos yra didžiausia kliūtis siekiant švarios energetikos inovacijų, ir primygtinai reikalauja nukreipti tokius išteklius švarios energijos inovacijoms ir jų diegimui finansuoti; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu parengti veiksmų gaires, pagal kurias iki 2020 m. būtų atsisakyta iškastinio kuro subsidijų, pakeičiant jas proporcingomis subsidijomis vietos ir bendruomenės švarios energijos projektams, numatant griežtus terminus ir konkrečioms šalims skirtus ir išmatuojamus rezultatus;

16.  atkreipia dėmesį į lapkričio 30 d. Komisijos pateiktą Švarios energijos dokumentų rinkinį, kuriuo įvedama atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vidaus rinkos reguliavimo sistema, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą Europos Sąjungoje po 2020 m.; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad šiame rinkinyje paliekamos subsidijos iškastiniam kurui ir branduolinei energijai ir nenustatomos išorės sąnaudų, gautų vykdant tą veiklą, internalizavimo taisyklės;

17.  atkreipia dėmesį į energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo svarbą švarios energijos srities inovacijų srityje; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į kuro / energijos gamybą ir į jos naudojimo aspektus;

18.  primena Paryžiaus susitarimo šalių prisiimtą įsipareigojimą išsaugoti ir padidinti miškų absorbentus ir atkreipia dėmesį į ribotas bioenergijos galimybes, nes jos naudojimas gali turėti neigiamą poveikį klimatui, ekosistemų paslaugoms ir kitų padarinių aplinkai;

19.  pripažįsta, koks svarbus 2017 m. birželio mėn. pasirašytas naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi, kuriame nustatyta bendra vizija ir ES ir jos valstybių narių veiksmų vystomojo bendradarbiavimo srityje programa; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) bei susijusių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., yra visuotinai taikytini visoms šalims, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą imtis vadovaujančio vaidmens juos įgyvendinant; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl minėto konsensuso Sąjungos plėtros politika dera su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ir nurodo svarbias priemones tvarios energetikos ir klimato kaitos srityje;

20.  pripažįsta mėšlo apdorojimo, biofermentacijos ir maistinių medžiagų vertės didinimo svarbą atsižvelgiant į žemės ūkio ekonomiką ir energetikos pertvarką Sąjungoje ir valstybėse narėse, pvz., gaminant ekologiškas dujas, elektros energiją ir šilumą ir taip sutaupant energiją, užtikrinant geresnę oro ir dirvožemio kokybę ir sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad energijos nepriteklių jaučia apie 54 mln. ES piliečių (10,8 proc. ES gyventojų), kurie negalėjo tinkamai apšildyti savo būstų 2012 m.; ragina Komisiją skatinti veiksmingą energijos vartojimo efektyvumo pastatuose politiką (šiai energijai tenka didžiausia dalis (40 proc.) ES suvartojamos energijos kiekio), skatinant renovacijos darbus, siekiant ilgalaikio tikslo – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ES pastatuose, kurie šiuo metu lemia nepatenkinamą padėtį energijos vartojimo efektyvumo požiūriu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	12.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	55 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Rupert Matthews, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Julia Reid, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Merja Kyllönen, Ulrike Müller, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	John Howarth, Răzvan Popa, Sven Schulze

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

55	+
ALDE	Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Ulrike Müller, Nils Torvalds
ECR	Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Rupert Matthews
EFDD	Piernicola Pedicini
GUE/NGL	Lynn Boylan, Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen
PPE	Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Herbert Dorfmann, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Peter Liese, Norbert Lins, Annie Schreijer-Pierik, Sven Schulze, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean
S&D	Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, John Howarth, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Răzvan Popa, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Damiano Zoffoli
VERTS/ALE	Marco Affronte, Benedek Jávor, Bart Staes, Keith Taylor

1	-
EFDD	Julia Reid

3	0
ENF	Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh
NI	Zoltán Balczó

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (24.11.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo
(2017/2084(INI))

Nuomonės referentė: Isabella De Monte

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekis sudaro trečdalį viso ES suvartojamo energijos kiekio, šis sektorius atveria didžiulį potencialą didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, o dėl to turėtų atlikti esminį vaidmenį pereinant prie naujų sprendimų energetikos srityje ir prie mažai anglies dioksido vartojančios visuomenės; kadangi šiuo tikslu reikia pažangiųjų naujoviškų saugojimo sprendimų ir infrastruktūros, kurie veiktų alternatyvių šaltinių pagrindu, taip pat skaitmeninės inovacijos, kad būtų galima paremti verslo įmones turizmo srityje ir pažangaus judumo paslaugas, visų pirma MVĮ, pradedančias įmones ir naujus verslo modelius transporto sektoriuje;

B.  kadangi transporto sektorius turi vaidinti esminį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą ir jame nustatytą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2°C; kadangi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas transporto sektoriuje priklauso nuo tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos panaudojimo, todėl reikalingos stiprios sąsajos tarp energetikos ir transporto sektorių, veiksmingai integruojant Europos pramonės sektorius ir mokslinius tyrimus, kad sektorinė integracija taptų įmanoma visapusiškai laikantis technologijų neutralumo principo;

C.  kadangi didesnis energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos technologijų ir judumo elektrinėmis transporto priemonėmis skatinimas ir parama jiems, taip pat skaitmeninimas, pažangiosios transporto sistemos ir pažangioji infrastruktūra, kuria optimizuojama energijos gamyba, paspartins perėjimą prie konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, parems darbo vietų kūrimą, paskatins augimą ir investicijas bei suteiks postūmį Europos šalių ekonomikai;

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą[1] ir jame siūlomus veiksmus, įskaitant Komisijos ir Europos investicijų banko ketinimą parengti švaresnio transporto priemonę, pvz., esamą ekologiškos laivybos priemonę, siekiant paremti naujų alternatyviąja energija grindžiamų sprendimų diegimą, plėtojimą ir inovacijas transporto srityje; taip pat palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį sutelkiant privačias investicijas šioje srityje; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir bendrosios įmonės mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų srityje (pvz., Kuro elementų ir vandenilio jungtinė technologijų iniciatyva) galėtų sumažinti rizikos veiksnį, todėl reikia sukurti tinkamas paskatas ir sąlygas investuotojams švarios energijos srityje pritraukti;

2.  ragina Komisiją įvertinti infrastruktūros poreikius, kad būtų galima naudoti alternatyviuosius degalus siekiant įveikti visus konkrečius energetikos iššūkius pagal įvairius transporto sektorius, įskaitant geležinkelių transportą, lengvąsias ir sunkiąsias kelių transporto priemones, aviaciją, jūrų ir vandens kelių transportą;

3.  tvirtai mano, kad siekiant ES atsinaujinančiosios energijos panaudojimo tikslų, politikos formuotojai turi stiprinti investavimo sąlygas, susijusias ne tik su investavimo politika, bet ir su konkurencija, prekyba ir finansų rinkos politika; primena, kad investavimo sąlygos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie stabdo investicijas ir inovacijas atsinaujinančiosios energijos srityje, ir kad platesnė investicijų aplinka neturėtų prieštarauti investicijoms ir inovacijoms atsinaujinančiosios energijos srityje;

4.  pabrėžia, kad svarbu remti ir skatinti perspektyviausias inovacijas ir pažangiausias technologijas Europoje, vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“, taip pat į vartotojus nukreiptu ir tarpdalykiniu požiūriu energetikos, transporto pramonės ir skaitmeninių technologijų sankirtoje, ypač tas technologijas, kuriomis padedama gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį gyvavimo ciklo požiūriu (įskaitant vandeniliu varomas transporto priemones ir elektrines transporto priemones); palankiai vertina Europos mokslinių tyrimų tarybos darbą fundamentinių tyrimų srityje ir Komisijos iniciatyvą įsteigti Europos inovacijų tarybą; mano, kad pagal būsimą daugiametę finansinę programą (DFP) turėtų būti labiau remiama transeuropinių transporto tinklų, telekomunikacijų tinklų ir atsinaujinančiosios energijos tinklų sąveika;

5.  pažymi, kad pagal ES mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Horizontas 2020“ dedamos didelės pastangos siekiant iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį palyginti su 1990 m. lygiu[2]; primena, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti energetikos ir IRT inovacijų įsisavinimą rinkoje bei sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų diegimą; ragina Komisiją ateityje aiškiau nukreipti turimas lėšas tarpusavyje sujungtiems strateginiams prioritetams, pvz., mažataršiam judumui, alternatyvių degalų įkrovimo infrastruktūrai ir integruotam miesto transportui, skiriant ypatingą dėmesį visiems išmetamiems teršalams, triukšmo mažinimui, kelių eismo saugumui, spūstims ir trukdžiams ir kartu laikantis technologinio neutralumo principo; taip pat pabrėžia pažangiųjų biodegalų kūrimo svarbą ir geležinkelių bei dviračių transporto dalies didinimą;

6.  palankiai vertina tai, kad Komisija rems novatoriškų švarios energijos sprendimų pritaikymą rinkoje pasitelkdama viešuosius pirkimus ir persvarstydama Netaršių transporto priemonių direktyvą ir pripažįsta, kad tai gali duoti naudos viešojo transporto institucijoms ir valdymo įmonėms, autobusų gamintojams, pramonės tiekėjams, energijos tiekėjams, nacionalinėms ir tarptautinėms asociacijoms ir mokslinių tyrimų centrams; ragina Komisiją skubiai parengti pasiūlymų šiuo klausimu;

7.  skatina sukurti strateginę transporto srities mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę su veiksmų planais, parengtais konsultuojantis valstybėms narėms, Komisijai, taip pat vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir operatoriams, ir atitinkamu valdymo mechanizmu, siekiant paremti mokslinius tyrimus, inovacijas ir naujų technologijų pritaikymą transporto sektoriuje bei skatinti mažataršį judumą, kurie yra labai reikalingi; ragina šių veiksmų planų išvadas įtraukti į Komisijos metinę darbo programą;

8.  pabrėžia poreikį dalintis geriausia patirtimi, informacija tarp valstybių narių apie pažangius, tvarius ir įtraukius miestų projektus ir plėsti jų mastą; pabrėžia griežtesnių CO₂ standartų, atitinkančių ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus po 2020–2021 m., kaip inovacijų ir efektyvumo skatinimo variklio, privalumus; ragina taikyti integruotą ir koordinuotą požiūrį, kad būtų atsižvelgta į miestų aspektą ES, nacionalinėje politikoje ir teisės aktuose, taip pat rengiant tvaraus judumo mieste planus siekiant paremti, įgalinti ir paskatinti valstybes nares gerinti piliečių sveikatą, gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę miesto vietovėse; ragina plėtoti sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS) ir kurti autonomines transporto priemones bei diegti atitinkamą infrastruktūrą didelio pralaidumo ir mažos delsos poreikiams užtikrinti, kad būtų galima diegti 5G tinklą; ragina aktyviai dėti pastangas siekiant sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo zonų, taip pat labiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų atotrūkį kalbant apie infrastruktūros kokybę ir gerinti bendradarbiavimą;

9.  pažymi, kad transporto priemonės išmeta beveik ketvirtadalį ES išmetamų ŠESD ir yra pagrindinė oro taršos miestuose priežastis; pažymi, kad autobusai yra svarbi visų viešojo transporto sistemų dalis ir vienintelė viešojo transporto priemonė daugelyje ES miestų ir kad perėjimas prie elektra varomų autobusų bei gausybės kitų tvarių alternatyvių degalų sprendimų leidžia tikėtis ES viešojo transporto išmetamo anglies dioksido kiekio mažėjimo;

10.  pabrėžia, kad, jei norime turėti švarų transportą, taip pat turime gebėti gaminti švarią energiją; mano, kad elektromobiliai, kuriems elektros energija būtų tiekiama iš anglimi kūrenamų elektrinių, tiesiog netinka anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos koncepcijai;

11.  pabrėžia, kad visoms investicijoms į ateities technologijų, kurių reikia švariam ir anglies dioksido neišskiriančiam judumui, mokslinius tyrimus technologinę plėtrą turi būti nustatytas pagrindinis reikalavimas pakeisti energijos šaltinius;

12.  remia bendruosius Komisijos nustatytus tikslus, ypač poreikį teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui, įskaitant bendrą išmanųjį ES elektros tinklą, teikti didesnę finansinę paramą, ypač MVĮ ir turizmo verslui, ir pritaikyti politikos priemones ir apmokestinimo schemas švarios energijos sričiai siekiant paspartinti perėjimą prie mažataršių alternatyviųjų energijos išteklių; ragina valstybes nares prisijungti prie iniciatyvos „Misija – inovacijos“ ir per kelerius ateinančius metus padidinti išlaidas, skirtas švarios energijos moksliniams tyrimams; ragina Komisiją taip pat investuoti į tikslingas komunikacijos kampanijas siekiant didinti informuotumą apie energijos gamybos ciklą, apie iššūkius, su kuriais susiduriama atliekant mokslinius tyrimus šioje srityje ir apie rizikas, susijusias su netvariu vartojimo modeliu;

13.  pažymi, kad akivaizdu, jog transporto srityje iš atsinaujinančiųjų išteklių ir kitų alternatyvių tvarių energijos šaltinių gaunama elektros energija yra daug žadanti alternatyva iškastiniam kurui; tačiau pabrėžia, kad reikės daug investicijų, kad būtų išplėtota reikiama infrastruktūra; primena, kad svarbu pripažinti, jog tam tikriems sektoriams sunkiau seksis iš karto arba pamažu pereiti prie švaresnės energijos alternatyvų negu kitiems; pabrėžia, kad reikia aktyviau vykdyti inovacinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų transporto srityje, pvz., naudojančių saulės ir vėjo energiją laivyboje, ir jungiančių atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir elektros tinklu, tyrimus ir, nors aviacija artimiausiu metu veikiausiai liks priklausoma nuo skystojo angliavandenilio kuro, reikia ištirti sprendimus, kurie apimtų aviacijos vertės grandinę ir kurie galėtų padėti sumažinti gamybos ir inovacijų poveikį aplinkai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	23.11.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 2 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Jill Seymour, Pavel Telička, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jakop Dalunde, Mark Demesmaeker, Jill Evans, Maria Grapini, Peter Kouroumbashev, Jozo Radoš, Olga Sehnalová
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Juan Fernando López Aguilar

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33	+
ALDE GUE/NGL   PPE   S&D   Verts/ALE	Gesine Meissner, Jozo Radoš, Dominique Riquet, Pavel Telička Merja Kyllönen Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp, Lucy Anderson, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Maria Grapini, Peter Kouroumbashev, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Juan Fernando López Aguilar, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Olga Sehnalová, Janusz Zemke Michael Cramer, Jakop Dalunde, Jill Evans

2	-
EFDD	Peter Lundgren, Jill Seymour

5	0
ECR ENF	Mark Demesmaeker, Jacqueline Foster, Roberts Zīle, Kosma Złotowski Marie-Christine Arnautu

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]    COM(2016)0763.
• [2]    Kaip nustatyta Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas.“ (COM(2011)0144).

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (8.12.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo
(2017/2084(INI))

Nuomonės referentė: Monika Smolková

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 8 straipsnyje nustatyta, jog „ESI fondų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą“, į ES siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir į įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia labiau suderinti ES sektorių ir finansavimo politiką; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti miestus, regionus ir pilietinę visuomenę, t. y. skirti jiems aktyvų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant konkrečias priemones;

2.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamente numatytais partnerystės susitarimais ir programomis siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat horizontaliuosius partnerystės, daugiapakopio valdymo, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus;

3.  primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) suteikia didelių galimybių energetikos inovacijoms ir jų diegimui rinkoje ir taip gali atlikti svarbų vaidmenį pertvarkant Europos energetikos sektorių; palankiai vertina Komisijos ketinimą taikyti tikslines finansines priemones siekiant užtikrinti deramą dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyrą ir pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srities bendrosios įmonės galėtų paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas į švarią energiją; pabrėžia, kad pertvarkant energetiką regionams ir miestams turi būti teikiama didesnė ESI fondų parama; konkrečiai, pažymi, kad turėtų būti padidinta ekonominė parama ir lėšos, skiriamos vietos energetinės renovacijos programoms; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją nutraukti tiesioginę ar netiesioginę paramą konkurenciją iškraipančioms ar aplinkos požiūriu kenksmingoms subsidijoms, kad finansinius srautus būtų galima nukreipti į švarios energetikos technologijų mokslinius tyrimus; primena 2020 m. ES strategijoje nustatytą įsipareigojimą teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumo ir su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusioms iniciatyvoms;

4.  atkreipia dėmesį į bendrą pažangą įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, susijusius su energetikos pertvarka į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką; tačiau pabrėžia, kad skirtingose valstybėse narėse rezultatai labai skiriasi; pažymi, kad didesnės investicijos į mokslinius projektus, susijusius su švaria energija, galėtų padėti įvykdyti nustatytas užduotis ir gauti apčiuopiamų rezultatų; primena, kad taikant privalomus standartus ir tikslus gali būti sprendžiami klimato kaitos ir aplinkos apsaugos klausimai, užtikrinamas tvarus energijos tiekimo saugumas ir išlaikomas ES konkurencinis pranašumas klimatui nekenkiančių energetikos technologijų srityje; pabrėžia, kad dauguma šiuo metu naudojamų švarios energetikos technologijų (pvz., vėjo ir saulės energijos) yra labai priklausomos nuo kintančių gamtos veiksnių, o tai gali pakenkti energijos tiekimo stabilumui atskiruose regionuose ar netgi valstybėse narėse, todėl ragina skirti pakankamai dėmesio elektros tinklų sujungimui, galios rezervo balansavimui, kaupimui ir kitoms priemonėms, būtinoms siekiant sukurti tinkamai veikiančią bendrąją energijos rinką; primygtinai ragina investuojant tiek į mokslinius tyrimus, tiek į novatoriškus projektus ypatingą dėmesį skirti atsinaujinančiosios energijos kooperatyvams, atsinaujinančiosios energijos decentralizavimo ir savarankiškos energijos gamybos iniciatyvoms, taip pat novatoriškai MVĮ veiklai; taip pat pažymi, kad svarbu išlaikyti teritorinę pusiausvyrą Europos Sąjungoje ir intensyviau remti šioje srityje mažiau išsivysčiusius regionus ir miestus;

5.  mano, kad pažangiosios specializacijos požiūrį (pagal kurį parengta daugiau kaip 120 mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangiosios specializacijos strategijų), nustatytą pagal reformuotą 2014–2020 m. sanglaudos politiką, reikia toliau plėtoti; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina kurti tarpregionines partnerystes, įskaitant energetikos sritį, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams; pabrėžia, kad reikia geriau informuoti paramos gavėjus vietos ir regioniniu lygmenimis, siekiant užtikrinti kuo aktyvesnį šioje srityje veiklą vykdančių mažųjų ir vidutinių įmonių ir jaunųjų verslininkų dalyvavimą, taip pat bendradarbiavimą su universitetais, siekiant užtikrinti, kad būtų kuo skubiau įgyvendinti novatoriški sprendimai; pabrėžia, kad laikotarpiu po 2020 m. būtina vykdyti nuoseklią ir sustiprintą sanglaudos politiką, kad būtų pasiekti su švaria energija susiję ES tikslai;

6.  atkreipia dėmesį į tam tikrų regionų, pavyzdžiui, atokiausių regionų, ypatumus ir galimybes siekiant diegti inovacijas švarios energetikos srityje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad mažiau išsivysčiusiems, atokiems ir kaimo regionams reikia papildomos paramos, kad būtų užtikrinta energetikos konvergencija visuose ES regionuose;

7.  pabrėžia, kad svarbu pagal principą „iš apačios į viršų“ laikytis tarpdisciplininio ir technologiškai neutralaus požiūrio ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus – vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas, universitetus ir MVĮ – siekiant skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas tiek taikant technologijas, tiek vykdant partnerystes globojant Europos inovacijų tarybai, nes tai gali padėti sukurti naujoviškų produktų, ypač taikant MVĮ skirtas priemones, susijusias su veiklos pradėjimu ir veiklos plėtra; pabrėžia, jog norint užtikrinti sėkmingą energetikos pertvarką regioninės ir vietos valdžios institucijos, įskaitant ir mažesniąsias, turėtų būti įtrauktos į politikos formavimo procesą ankstyvuoju etapu;

8.  yra susirūpinęs dėl esamų finansinių priemonių („Horizontas 2020“, ESI fondai, Europos darnaus vystymosi fondas, Europos strateginių investicijų fondas ir kt.), kurios galėtų būti naudojamos kaip papildoma priemonė tik tuose sektoriuose, kuriuose pasitvirtino kaip tinkamesnės už dotacijas siekiant sanglaudos politikos tikslų, įvairovės bei sudėtingumo ir primygtinai ragina stengtis jas supaprastinti ir koordinuoti, kad regioninės ir vietos valdžios institucijoms ir mažų projektų vykdytojams būtų lengviau pasinaudoti finansavimo šaltiniais ir tokiu būdu prisidėti prie bendros ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad priemonės turėtų būti pritaikytos konkretiems įvairių regionų poreikiams; pažymi, kad siekiant didinti ES fondų sąveiką ir mažinti papildomumą vertėtų toliau plėtoti vieno langelio principu veikiančią konsultacinę priemonę ir Europos investicinių projektų portalą, kad potencialių investuotojų dėmesys būtų atkreiptas į tinkamas finansines priemones; pabrėžia, kad vien tik ES finansinių priemonių supaprastinimo ir sverto poveikio telkiant privačias investicijas nepakaks ir kad, atsižvelgiant į sunkumus pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir į procedūrų sudėtingumą (kuriuos paramos gavėjai nurodė kaip pagrindines kliūtis), reikės ES viešojo finansavimo, kad būtų padengtos būtinų ir plataus užmojo infrastruktūros projektų išlaidos; todėl įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. neturėtų būti keliamas privalomas tikslas dėl finansinių priemonių naudojimo; pritaria tam, kad įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. daugiau lėšų būtų skiriama su klimatu susijusiems klausimams;

9.  pabrėžia, kad būtina sukurti stabilią, tvarią, skaidrią ir nuspėjamą reglamentavimo aplinką novatoriškiems projektams plėtoti, paskirstant išteklius teminiu ir geografiniu požiūriu, taip pat betarpiškiau skleisti inovacijas piliečiams; laikosi nuomonės, kad valstybės narės turi atlikti esminį vaidmenį energetikos pertvarkos srityje, ir pabrėžia, kad būtina koordinuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones, kuriomis grindžiama ES lygmens energetikos pertvarka, kad būtų pasiekti ES energetikos tikslai; pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti energetikos pertvarką mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kad jie galėtų pasinaudoti švarios energetikos ir žiedinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis siekiant užtikrinti sparčią sanglaudą; ragina valstybes nares prisijungti prie iniciatyvos „Misija – inovacijos“ ir skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams; mano, kad būsimas ESI fondų planavimas turėtų būti labiau siejamas su nacionaliniais 2030 m. energetikos ir klimato planais;

10.  mano, kad ES miestų darbotvarkė yra svarbi priemonė miestams įtraukti, taip pat energetikos pertvarkai ES skatinti, taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti inovacijas pastatų energinio naudingumo srityje siekiant iki 2050 m. sumažinti suvartojamą energijos kiekį iki minimumo; ragina įgyvendinant Miestų darbotvarkę vadovautis lanksčiu, poreikiams pritaikytu požiūriu, kurio laikantis būtų teikiamos paskatos ir gairės siekiant visapusiškai išnaudoti miestų teikiamas galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad regionai ir miestų teritorijos labiausiai tinka išbandyti ir įgyvendinti integruotus energetikos sprendimus, palaikant tiesioginį ryšį su piliečiais; mano, kad būtina stiprinti ES politikos sričių sąveiką, ES laikantis vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl antidempingo priemonių, siekiant užtikrinti, kad gamybos pramonė visapusiškai pasinaudotų energetikos pertvarka;

11.  palankiai vertina būsimą Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūrą, tačiau ragina valstybes nares imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama pagerinti sąlygas energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams; mano, kad didinant energijos vartojimo efektyvumą sudaromos galimybės kurti naujas darbo vietas, ypač statybų sektoriuje; todėl rekomenduoja skatinti bioekonomiką, ypač remti jaunus šiame sektoriuje veiklą vykdančius verslininkus;

12.  pabrėžia, kad būtina išplėsti Investicijų planą Europai siekiant į jį kuo labiau įtraukti MVĮ finansavimą, kuris turėtų būti pritaikytas jų poreikiams;

13.  mano, kad vykdant energetikos pertvarką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas piliečiams ir kad labiau decentralizuota energetikos sistema, pagrįsta principu „iš apačios į viršų“ ir orientuota į vartotoją, yra inovacijas skatinantis veiksnys – tokioje sistemoje vartotojai, vietos energetikos bendruomenės, miestai ir mažos pradedančiosios įmonės gali prisidėti prie būsimų pokyčių ir inovacijų ir skatinti juos diegti; todėl pritaria pastangoms remti ir suderinti ES vaikų ir jaunimo technologinį švietimą; atkreipia dėmesį į administracinių gebėjimų ir piliečių informuotumo, susijusių su galutiniais tikslais ir galimybėmis dalyvauti pereinant prie švarios energetikos, svarbą;

14.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti ir naikinti biurokratizmą ir nesąžiningą rinkos praktiką, atsižvelgiant į neigiamą jų poveikį revoliucinėms besiformuojančioms technologijoms ankstyvuoju etapu;

15.  pripažįsta, kad regionai, miestai ir miesteliai atlieka esminį vaidmenį skatinant prisiimti atsakomybę už energetikos pertvarką pasaulyje ir suteikiant postūmį su klimatu ir energetika susijusioms inovacijoms pagal principą „iš apačios į viršų“; ragina taikyti tuos pačius aplinkos kokybės standartus visoms į ES rinką įeinančioms energetikos technologijoms; išreiškia susirūpinimą dėl žaliųjų miesto zonų išsaugojimo.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	7.12.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Victor Boştinaru, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, John Flack, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Viorica Dăncilă, Andor Deli, Tunne Kelam, Norica Nicolai, Bronis Ropė, Claudia Schmidt, Milan Zver

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30	+
ALDE	Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg, Norica Nicolai
ECR	John Flack, Ruža Tomašić
EFDD	Rosa D'Amato
GUE/NGL	Ángela Vallina
PPE	Pascal Arimont, Andor Deli, Krzysztof Hetman, Tunne Kelam, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Claudia Schmidt, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller, Milan Zver
S&D	Victor Boştinaru, Andrea Cozzolino, Viorica Dăncilă, Michela Giuffrida, Constanze Krehl, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal
VERTS/ALE	Bronis Ropė, Monika Vana

1	-
NI	Konstantinos Papadakis

0	0

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	11.1.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	55 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jonathan Bullock, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Edward Czesak, Fredrick Federley, Ashley Fox, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Janusz Lewandowski, Edouard Martin, Csaba Molnár, Nadine Morano, Aldo Patriciello, Miroslav Poche, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Patrizia Toia, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michał Boni, Mario Borghezio, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Werner Langen, Morten Løkkegaard, Florent Marcellesi, Marian-Jean Marinescu, Rupert Matthews, Clare Moody, Răzvan Popa, Dennis Radtke, Michèle Rivasi, Sofia Sakorafa, Anneleen Van Bossuyt
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Max Andersson, Mihai Ţurcanu

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

55	+
ALDE	Fredrick Federley, Gerben-Jan Gerbrandy, Kaja Kallas, Morten Løkkegaard, Lieve Wierinck
ECR	Edward Czesak, Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Zdzisław Krasnodębski, Rupert Matthews, Anneleen Van Bossuyt
EFDD	David Borrelli
ENF	Barbara Kappel
PPE	Bendt Bendtsen, Michał Boni, Jerzy Buzek, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Marian-Jean Marinescu, Nadine Morano, Aldo Patriciello, Dennis Radtke, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Hermann Winkler, Anna Záborská, Mihai Ţurcanu
S&D	José Blanco López, Jens Geier, Theresa Griffin, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Edouard Martin, Csaba Molnár, Clare Moody, Miroslav Poche, Răzvan Popa, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
VERTS/ALE	Max Andersson, Reinhard Bütikofer, Florent Marcellesi, Michèle Rivasi, Claude Turmes

3	-
EFDD	Jonathan Bullock
GUE/NGL	Xabier Benito Ziluaga, Sofia Sakorafa

2	0
ENF	Mario Borghezio, Christelle Lechevalier

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė