PRANEŠIMAS Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga
28.2.2018 - (2017/2226(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Hugues Bayet
Nuomonės referentas (*):
Jean Arthuis, Biudžeto komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
- PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
- AIŠKINAMOJI DALIS
- Biudžeto komiteto NUOMONĖ
- Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
- Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
- Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
- INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
- GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį, 136 ir 148 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms[2],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje[3],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[4],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[5],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje[6],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų[7],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo[8],
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Europos fiskalinės valdybos ataskaitą dėl galimų euro zonai tinkamų fiskalinės politikos krypčių,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių[9],
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo[10],
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“[11],
– atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (toliau – penkių pirmininkų pranešimas),
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015) 0600),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Baigiama kurti ekonominė ir pinigų sąjunga“ (COM(2017) 0821),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. rudens Europos ekonominę prognozę,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui parengtas euro zonos ekonominės politikos koordinavimo pagal Europos semestrą tyrimus ir išsamias analizes (2015 m. lapkričio mėn.),
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2015) 0690), 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015) 0691) ir Bendros užimtumo ataskaitos projektą (COM(2015) 0700),
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge pasirašytą ir paskelbtą tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo[12],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo[13],
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos,
– atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2018 m. Europos semestro prioritetų,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamente vykusią diskusiją su Komisija dėl Europos semestro dokumentų rinkinio ir 2018 m. metinės augimo apžvalgos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto nuomones bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0047/2018),
A. kadangi, remiantis Komisijos prognozėmis, Europos ekonomikos augimas turėtų tęstis, tačiau darbo vietų kūrimo ir namų ūkių perkamosios galios augimo tempas rodo, jog per ateinančius dvejus metus esamas pagreitis šiek tiek sumažės – ES ekonomikos augimo tempas 2017 m. turėtų pasiekti 2,4 %, o po to šiek tiek sumažėti 2018 m. (iki 2,2 %) ir 2019 m. (iki 2,0 % ); kadangi vis dėlto reikės imtis kitų politikos veiksmų siekiant pašalinti neįveiktus pasaulinės ekonomikos krizės padarinius;
B. kadangi dėl dabartinės ES ekonomikos būklės reikia plataus užmojo ir socialiai subalansuotų struktūrinių reformų ir investicijų valstybėse narėse, siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą, užimtumą bei konkurencingumą ir pasiekti konvergenciją link aukštesnių standartų;
C. kadangi privataus vartojimo augimas šiais metais turėtų šiek tiek sumažėti, po to vėl padidėti 2019 m. dėl didesnės infliacijos, palyginti su 2017 m., nors ji mažesnė už ECB tikslinį rodiklį (mažesnis kaip 2 %, bet 2 % artimas infliacijos lygis);
D. kadangi Europos investicijų bankas, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) bei Europos struktūriniai ir investicijų fondai teikė svarbią paramą investicijoms į ES; kadangi vis dėlto privačių investicijų lygis tebėra žemesnis nei 2008 m., o tai turi neigiamą poveikį potencialiam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir produktyvumui;
E. kadangi numatoma, jog užimtumo lygis ES toliau augs ir 2017 m. antrame ketvirtyje darbą turėjo 235,4 mln. gyventojų (tai rekordinis rodiklis); nors kai kurie darbo rinkos rodikliai rodo išliekančius sunkumus, pavyzdžiui, didėjančią darbo rinkos segmentaciją, nelygybės didėjimą, ypač kalbant apie jaunimą ir asmenis, turinčius žemą išsilavinimo lygį; kadangi nedarbo lygis siekia 7,5 % ES ir 8,9 % euro zonoje, o tai žemiausias lygis per paskutinius atitinkamai devynis ir aštuonis metus, tačiau jis vis dar pernelyg aukštas, ypač jaunimo atžvilgiu; kadangi vis dar išlieka labai didelių skirtumų tarp daugelio valstybių narių ir užimtumo lygis dar turi augti, kad atsigautų po krizės ir, be kita ko, pasiektų strategijos „Europa 2020“ nacionalinius tikslus; kadangi paslėpto nedarbo lygis (rodantis norinčius dirbti, tačiau darbo aktyviai neieškančius bedarbius) 2016 m. sudarė 20 %;
F. kadangi dėl tam tikroms didelėms bendrovėms ir asmenims naudingo mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo kelios valstybės narės prarado milijardines įplaukas, kurios reikalingos siekiant sutvarkyti viešuosius finansus, o MVĮ ir kiti mokesčių mokėtojai patyrė žalą;
G. kadangi pagerėjusi ekonominė padėtis, sudaro sąlygas įgyvendinti plataus užmojo ir socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, ypač priemones investicijoms skatinti, atsižvelgiant į tai, kad investicijų dalis BVP šiandien vis dar mažesnė nei laikotarpiu prieš pat finansų krizę, taip pat gerinti viešųjų finansų padėtį, atsižvelgiant į sunkų demografinių pokyčių poveikį valstybės skolos tvarumui;
1. atkreipia dėmesį į paskelbtą 2018 m. metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinį ir siūlomą politikos priemonių derinį, apimantį investicijas, plataus užmojo ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas bei fiskalinį konsolidavimą, kuris buvo pateiktas kaip priemonė, skirta toliau skatinti spartesnį ekonomikos augimą, stiprinti Europos atsigavimą ir konvergenciją link aukštesnių standartų bei konkurencingumą; sutinka, jog, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei kovoti su ekonomikos augimui kliudančia nelygybe, reikalinga tolesnė pažanga įgyvendinant struktūrines reformas;
1 skyrius. Investicijos ir ekonomikos augimas
2. atkreipia dėmesį į išliekančią struktūrinę nepakankamo potencialios gamybos apimties, produktyvumo ir konkurencingumo augimo problemą, susijusią su per mažomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis bei plataus užmojo ir socialiai subalansuotų struktūrinių reformų stoka kai kuriose valstybėse narėse;
3. primena, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar didelis einamosios sąskaitos perteklius, kurį būtų galima panaudoti viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijoms remti ir ekonomikos augimui skatinti;
4. primena, jog siekiant padidinti ir išnaudoti ekonomikos augimą svarbu derinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ir struktūrines reformas;
5. pabrėžia, kad svarbu didinti viešąsias investicijas į ES, kad būtų pašalinta dabartinė viešųjų investicijų sumažėjimo problema; be to, primygtinai ragina sukurti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant skatinti privačiąsias investicijas visoje bendrojoje rinkoje; mano, kad privačiųjų investicijų reglamentavimo sistema turėtų būti toliau tobulinama;
6. pabrėžia, kad reikia daugiau investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat į technologijų modernizavimą, siekiant padidinti produktyvumą; primena, kad investicijas į infrastruktūrą, vaikų priežiūrą, socialinį būstą, švietimą, mokymą, sveikatą, mokslinius tyrimus, skaitmenines inovacijas ir žiedinę ekonomiką gali padidinti našumą ir (arba) užimtumą; ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas efektyvaus energijos vartojimo ir išteklių naudojimo srityse ir užtikrinti, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų visapusiškai suderintos su Paryžiaus klimato kaitos susitarimu;
7. prašo Komisijos įvertinti dabartines kliūtis svarbios ekonomikos augimą skatinančios infrastruktūros projektams, kylančias per visą tokių investicijų laikotarpį, ir aptarti su Parlamentu ir Taryba, kaip būtų galima pašalinti tokias kliūtis pagal galiojančią teisinę sistemą;
2 skyrius. Atsakingumas viešųjų finansų srityje
8. konstatuoja, kad euro zonai skirtose rekomendacijose siūloma neutrali bendra fiskalinės politikos kryptis, nors ir numatoma, jog kelete valstybių narių 2018 m. fiskalinės politikos kryptis bus šiek skatinamoji; primena, kad nuoseklus Sąjungos fiskalinių taisyklių įgyvendinimas ir laikymasis (įskaitant visapusišką atitiktį galiojančioms lankstumo nuostatoms), yra itin svarbus norint užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą;
9. pabrėžia, kad nustatant nacionalines ir euro zonos lygmens fiskalinės politikos kryptis reikia užtikrinti ilgalaikio viešųjų finansų ir investicijų tvarumo (visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto) ir trumpalaikio makroekonominio stabilizavimo pusiausvyrą;
10. palankiai vertina pažangą viešųjų finansų srityje (tai itin svarbu siekiant tvirtesnio, tvaresnio ir efektyvesnio ekonomikos augimo), ypač ES ir euro zonoje palaipsniui mažėjantį skolos santykį su BVP ir mažėjantį nominalųjį biudžeto deficitą, tuo pat metu pabrėždamas, kad visos euro zonos skolos santykis su BVP vis dar siekia apie 90 %, o keliose valstybėse narėse gerokai didesnis už tą lygį; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skubiai mažinti savo skolos santykį su BVP, nes tai gerokai paprasčiau atlikti ekonomikos atsigavimo laikotarpiu; primena, kad dėl visuomenės senėjimo ir kitų demografinių pokyčių atsiranda didelė našta viešųjų finansų tvarumui; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę už ateities kartas;
11. pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti nacionalinių biudžetų sandarai ir valdymui; todėl palankiai vertina tai, kad vis dažniau atliekama išlaidų peržiūra, taip pat ragina valstybes nares įvertinti savo biudžetų kokybę;
3 skyrius. Struktūrinės reformos
12. primena, kad kai kurioms valstybėms narėms reikia toliau įgyvendinti socialiai ir ekologiškai tvarias ir ekonomikos augimui palankias struktūrines reformas, ypač atsižvelgiant į geresnę ekonominę padėtį visoje ES (BVP auga beveik visose valstybėse narėse), kad būtų skatinamas konkurencingumas, darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir konvergencija link aukštesnių standartų;
13. primygtinai ragina išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai priartinti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina valstybes nares nustatyti tinkamą politiką ir vykdyti investicijas, siekiant užtikrinti arba išlaikyti vienodą prieigą prie švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, įskaitant naujų profesijų atsiradimą;
14. pabrėžia, kad skaitmeninimas, globalizacija ir technologiniai pokyčiai iš esmės keičia mūsų darbo rinkas, pavyzdžiui, stipriai pakeisdami užimtumo formas ir statusus, o dėl to reikia tam pritaikyto pereinamojo laikotarpio; todėl pabrėžia, kaip svarbu kurti dinamiškas darbo rinkas su prieinamomis ir kokybiškomis socialinės apsaugos sistemomis, galinčiomis reaguoti į šias naujas darbo rinkos realijas;
15. mano, kad reformos, kuriomis būtų šalinamos kliūtys investicijoms, suteiktų galimybes nedelsiant teikti paramą ekonominei veiklai ir tuo pačiu sudarytų sąlygas ilgalaikiam ekonomikos augimui;
16. ragina atlikti apmokestinimo peržiūras, kuriomis siekiama teisingai subalansuoti kapitalo, darbo ir vartojimo apmokestinimą;
4 skyrius. Konvergencija ir įtrauktis
17. pabrėžia, kad Europos semestras ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, įskaitant pagal Europos socialinių teisių ramstį, ir turėtų užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; todėl palankiai vertina socialinių rodiklių suvestinę, kuri yra priemonė, skirta stebėti, kaip įgyvendinamas socialinis ramstis;
18. pabrėžia, kad pastaruoju laikotarpiu realusis darbo užmokesčio augimas buvo mažesnis nei našumo augimas, o padėtis darbo rinkoje pagerėjo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tam tikruose sektoriuose ir srityse galėtų būti galimybių laikantis našumo tikslų didinti darbo užmokestį, siekiant užtikrinti aukštą gyvenimo lygį, atsižvelgiant į konkurencingumą ir poreikį kovoti su nelygybe;
19. atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant fiskalinės politikos priemones reikia atsižvelgti į pinigų politiką ir ECB nepriklausomumą;
20. primygtinai ragina Komisiją parengti išsamią strategiją, kurios paskirtis – remti aplinkos tvarumą didinančias investicijas ir užtikrinti tinkamą ryšį tarp Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir Europos semestro;
21. palankiai vertina tai, kad 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje pripažįstama, jog reikia sukurti efektyvias ir teisingas mokesčių sistemas, sudarančias tinkamas paskatas ekonominei veiklai; remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir pertvarkyti PVM sistemą, taip pat atkreipia dėmesį į darbą, nuveiktą siekiant nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę; palankiai vertina tarptautines pastangas kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; pažymi, kad didesnis nacionalinių mokesčių sistemų efektyvumas gali gerokai padidinti valstybės įplaukas;
22. ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, skirtų padėti nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (angl. NEET) ir pabėgėliams ir juos integruoti, iš anksto numatant reikalavimus, kuriuos reikia patenkinti norint užtikrinti sklandų jų patekimą į darbo rinką, siekiant užkirsti kelią jų patekimui į šešėlinę ekonomiką, taip pat užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių viešosioms paslaugoms; pabrėžia, kad socialiniai partneriai turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas integruoti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą ir pabėgėlius, taip pat užtikrinant, kad jie nebūtų diskriminuojami darbo rinkoje;
23. yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurių valstybių narių darbo rinkose esama spragų ir diskriminacijos, kuri skatina skirtumus tarp vyrų ir moterų atlyginimų, pensijų ir dalyvavimo priimant sprendimus srityse;
5 skyrius. Europos semestro sistema: atsakomybė ir įgyvendinimas
24. palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama euro zonos bendrai fiskalinei krypčiai, kartu atkreipdamas dėmesį į atskirų valstybių narių prievoles vykdyti Stabilumo ir augimo paktą, be kita ko, visapusiškai laikantis jo esamų lankstumo nuostatų; pabrėžia, kad bendros fiskalinės krypties koncepcija nereiškia, kad įvairių valstybių narių proficitas ir deficitas vienas kitą kompensuoja;
25. yra susirūpinęs dėl to, kad menkai laikomasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, įskaitant tas, kuriomis siekiama skatinti konvergenciją, didinti konkurencingumą bei mažinti makroekonominius disbalansus; mano, kad vykdant viešas diskusijas nacionaliniu lygmeniu užtikrinama didesnė nacionalinė atsakomybė padėtų geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; mano, jog svarbu užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai aptartų šalių ataskaitas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų aktyviau dalyvauti Europos semestro procese; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriomis siekiama spręsti šias problemas, kurios kelia grėsmę pinigų sąjungos tvarumui;
26. pabrėžia, kad bet kokie tolesni veiksmai link ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo turi būti vykdomi kartu stiprinant demokratinę kontrolę; primygtinai reikalauja šiuo tikslu stiprinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį, vadovaujantis atsakomybės principu; prašo derybų proceso metu tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis konsultuotis su socialiniais partneriais;
Sektorių indėlis rengiant 2018 m. metinę augimo apžvalgą
Biudžetas
27. mano, kad ES biudžetas turi skatinti tvarų augimą, konvergenciją, investicijas ir reformas pasitelkiant su nacionaliniais biudžetais susijusius sprendimus ir sinergiją; todėl mano, kad metinė augimo apžvalga yra gairės valstybėms narėms ir rengiant nacionalinius ir ES biudžetus, visų pirma rengiant laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą;
28. šiuo klausimu dar kartą pabrėžia, kad reikėtų daugiau sinergijos tarp nacionalinių ir ES biudžetų; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, atsižvelgiant į jos dalyvavimą Europos semestre ir rengiant bei vykdant ES biudžetą, turi atlikti esminį vaidmenį šioje srityje;
29. palankiai vertina pasiūlymą padidinti ES biudžeto sinergiją ir vientisumą, pateiktą Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinės ataskaitos „ES finansavimas ateityje“ rekomendacijose;
Aplinka, visuomenė sveikata ir maisto sauga
30. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti sveikatos priežiūros skatinimui ir ligų prevencijai skirtą interneto portalą, kuriame pateikiama naujausia informacija klausimais, susijusiais su sveikatos ir gerovės skatinimu, ir kuris veikia kaip svarbus aiškios ir patikimos informacijos piliečiams šaltinis; pabrėžia, kad šis portalas turėtų būti visiškai prieinamas visiems ES piliečiams, įskaitant tuos, kurie kenčia nuo disleksijos ar turi kitų panašių sunkumų;
31. ragina užtikrinti didesnę darną su kitomis ES nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms sričių politikos priemonėmis, pvz., ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, Solidarumo fondu, aplinkos teisės aktais, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;
32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams bei Europos Centriniam Bankui.
- [1] OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
- [2] OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
- [3] OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
- [4] OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
- [5] OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
- [6] OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
- [7] OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
- [8] OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
- [9] OL L 192, 2015 7 18, p. 27.
- [10] OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
- [11] OL C 407, 2016 11 4, p. 105.
- [12] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0469.
- [13] Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2017)0491.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos Sąjunga nuo 2008 m. patyrė didelę ekonomikos ir pinigų krizę. Po dešimties metų euro zonoje pamažu pradėjo gerėti ekonominiai rezultatai ir atsinaujino augimas.
Tačiau, nepaisant šių makroekonominių rodiklių, valstybėse narėse auga nelygybė, nes stiprėja dirbančiųjų skurdo reiškinys ir trūksta euro zonos valstybių narių konvergencijos.
2018 m. Europos semestras turi tapti galimybe vykdyti tokią ekonominę politiką, kuri užtikrintų ekonomikos augimą, investicijas ir visišką užimtumą. Jis taip pat turėtų visapusiškai padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos Europos Sąjunga nustatė socialinių teisių ramsčio srityje.
Dabartinė Europos ekonomikos valdymo sistema atskleidė savo trūkumus. Be euro zonos fiskalinės pozicijos pasikeitimo, viltis dėl tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų bus apgaulinga. Todėl pranešėjas ragina pertvarkyti Stabilumo ir augimo paktą bei sukurti euro zonos biudžeto pajėgumus ir plataus užmojo viešųjų investicijų planą.
Nors J.-C. Junckerio planas (Investicijų planas Europai) buvo pirmas svarbus žingsnis privačiam sektoriui, jį reikia papildyti viešajam sektoriui skirtu investicijų planu.
Kokybiška viešoji infrastruktūra yra vienas iš Europos konkurencingumo šaltinių.
Tačiau Europa rizikuoja prarasti šį privalumą, nes šiuo metu trūksta investicijų ir dėl to sensta infrastruktūros, o to pasekmės yra eismo spūstys, lėtesnis geležinkelių eismas bei abejonės dėl investicijų į energijos rinką.
Europos Sąjunga taip pat turi vykdyti tvarią investicijų politiką, kuri užtikrintų būtiną perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir leistų Europos Sąjungai pasiekti užsibrėžtus tikslus. Šis prioritetas turėtų būti visapusiškai įtrauktas į Europos semestrą.
Pranešėjas taip pat rems kitus prioritetus, pavyzdžiui:
darbo užmokesčio augimą ir socialinių sistemų apsaugą,
Europos mokesčių sistemų derinimą ir kovą su mokesčių slėpimu, kad būtų pasiektas mokesčių sistemos teisingumas,
mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo didinimą siekiant padidinti našumą Europos lygiu.
Biudžeto komiteto NUOMONĖ (25.1.2018)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga
(2017/2226(INI))
Nuomonės referentas: Jean Arthuis
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
PASIŪLYMAI
Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad ES biudžetas turi skatinti tvarų augimą, konvergenciją, investicijas ir reformas pasitelkdamas su nacionaliniais biudžetais susijusius sprendimus ir sąveiką; todėl mano, kad metinė augimo apžvalga (MAA) yra gairės valstybėms narėms ir rengiant nacionalinius ir ES biudžetus, visų pirma rengiant laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP);
2. ragina Komisiją vykdant kitą DFP užtikrinti, kad būtų gerokai padidintos Europos socialinio fondo lėšos siekiant konkretaus tikslo – paremti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;
3. ragina Komisiją pateikti konkretų 2018–2019 m. teisėkūros planą, kurio tikslas būtų pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio paskelbimą, ir, konkrečiai, paskatinti, kad būtų paskelbtas socialinis protokolas, kuris turėtų būti pridėtas prie Sutarčių siekiant užtikrinti, kad pagrindinėms socialinėms teisėms būtų teikiama pirmenybė ekonominių laisvių atžvilgiu;
4. šiuo klausimu dar kartą pabrėžia, kad reikėtų didesnės nacionalinių ir ES biudžetų sąveikos; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, atsižvelgiant į jos dalyvavimą Europos semestre ir rengiant bei vykdant ES biudžetą, turi atlikti esminį vaidmenį šioje srityje;
5. primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo euro zonos valdymo reformų, įskaitant specialios priemonės, skirtos remti euro įvedimą valstybėse narėse, kurios nepriklauso euro zonai, nustatymą ir naudojimą; palankiai vertina pasiūlymą dėl didesnės ES biudžeto sąveikos ir neskaidymo, išdėstytą Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinėje ataskaitoje ir rekomendacijose „ES finansavimas ateityje“;
6. kartoja, jog remia euro zonos fiskalinio pajėgumo sukūrimą siekiant užtikrinti konvergenciją ir įveikti simetrinius ir asimetrinius makroekonominius sukrėtimus, taip pat padidinti valstybių narių ekonomikos konkurencingumą ir stabilumą, kaip pasiūlė savo 2017 m. vasario 16 d. Rezoliucijoje dėl euro zonos biudžeto pajėgumo; mano, kad finansavimą turėtų skirti euro zonos ir kitos dalyvaujančios valstybės narės iš pajamų šaltinio, dėl kurio turi susitarti dalyvaujančios valstybės narės (tai būtų kompetencijos perdavimo dalis), ir mano, kad esant stabiliai padėčiai šis fiskalinis pajėgumas taip pat turėtų būti finansuojamas nuosavais ištekliais, tokiais kaip finansinių sandorių mokestis; mano, kad šis biudžeto pajėgumas turėtų būti ES biudžeto dalis, turėtų viršyti dabartines DFP viršutines ribas ir būti laikomas asignuotosiomis pajamomis ir garantijomis;
7. ragina Komisiją skatinti vykdyti mokesčių sistemų reformas, kuriomis būtų siekiama didinti didžiausią pajamų mokesčio tarifą ir visų pirma pajamų iš kapitalo apmokestinimą, kaupti išteklius viešųjų gėrybių ir paslaugų perdavimui ir pakeisti grėsmę augimui ir darbo vietų kūrimui keliančias tendencijas, atsirandančias dėl pajamų ir turto nelygybės ir daugiausia paveikiančias 40 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų;
8. atkreipia dėmesį į 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos pateiktą dokumentą „Ekonominės ir pinigų sąjungos įtvirtinimo planas“; ypač palankiai vertina Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą dėl pasiūlymo pertvarkyti Europos stabilumo mechanizmą (ESM) į Europos valiutos fondą, kuris turėtų būti įtrauktas į ES sistemą; apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas įtraukti į ES sistemą su euru susijusias tarpvyriausybines priemones buvo pateiktas naudojantis teisiniu pagrindu, pagal kurį Europos Parlamentas negali tinkamai dalyvauti kaip viena iš teisėkūros institucijų; pabrėžia, kad būtina užsibrėžti aukštesnius tikslus siekiant sukurti visapusišką euro zonos biudžeto pajėgumą;
9. primena ES ir jos valstybių narių biudžeto išteklių svarbą kovojant su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu; palankiai vertina mokesčių rojų ES juodąjį sąrašą, tačiau apgailestauja, kad Taryba sušvelnino įtraukimo į sąrašą kriterijus; pabrėžia, kad juodasis sąrašas turi būti papildytas griežtomis atgrasomosiomis priemonėmis, nukreiptomis prieš į sąrašą įtrauktas šalis; ragina teikti viešas ataskaitas pagal šalis ir pradėti taikyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kad būtų skatinamas skaidrumas ir sudaromos vienodos sąlygos;
10. mano, kad reikia skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas ir švietimą siekiant didinti našumą ir daryti teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir darbo užmokesčiui; ragina vykdyti tvirtą ir veiksmingą sanglaudos politiką, pagal kurią, be kitų prioritetų, būtų remiamas įvairių ekonominės politikos priemonių derinio, kurio tikslas yra pasiekti aukštą plėtros ir ekonomikos augimo lygį ir skatinti kurti darbo vietas, įgyvendinimas;
11. mano, kad, kalbant apie į pasiūlymą, reikia išsamesnių ir griežtesnių nuostatų, susijusių su Europos valiutos fondo (EVF) atskaitomybe Europos Parlamentui ir Parlamento galimybėmis paremti visas jo funkcijas, visų pirmą kaip bankų sąjungos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, taip pat su konkrečiu jo gebėjimu priimti sprendimus vykdant stabilizavimo funkciją;
12. yra susirūpinęs dėl euro zonoje vyraujančio žemo infliacijos lygio, į kurį ne kartą atkreipė dėmesį ECB; mano, kad kai kuriose valstybėse dirbtinai palaikomas mažas darbo užmokestis ir kad tai daro neigiamą poveikį visai ES ekonomikai;
13. rekomenduoja visoms valstybėms narėms, kurios įsipareigojo įsivesti eurą ir to dar nepadarė, kuo greičiau priimti konkrečius bendros Europos valiutos įvedimo planus;
14. pabrėžia, kad jaunimo nedarbas ES sudaro 17 %, ir palankiai vertina tai, kad ES skyrė biudžeto lėšų šiai problemai spręsti, visų pirma pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI); primena, kad 75 % viso JUI biudžeto iki 2020 m. buvo skirta projektams ir valstybės narės jau išleido 19 %, todėl JUI biudžeto vykdymo mastas yra didžiausias iš visų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai); atsižvelgdamas į klausimo svarbą ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant toliau gerinti lėšų panaudojimą.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
24.1.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
25 6 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, John Howarth, Zbigniew Kuźmiuk, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Răzvan Popa, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Tiemo Wölken |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Xabier Benito Ziluaga, Heidi Hautala, Ivana Maletić, Stanisław Ożóg, Ivan Štefanec |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Rosa Estaràs Ferragut, Dietmar Köster, Monika Smolková |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
25 |
+ |
|
|
ALDE |
Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Gérard Deprez |
|
|
ECR |
Zbigniew Kuźmiuk, |
|
|
PPE |
Rosa Estaràs Ferragut, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Ivana Maletić, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Ivan Štefanec, Patricija Šulin, Inese Vaidere |
|
|
S&D |
Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, John Howarth, Dietmar Köster, Răzvan Popa, Monika Smolková, Isabelle Thomas, Tiemo Wölken, Manuel dos Santos |
|
|
6 |
- |
|
|
ECR |
Richard Ashworth, Stanisław Ożóg |
|
|
ENF |
André Elissen |
|
|
GUE/NGL |
Xabier Benito Ziluaga, Liadh Ní Riada |
|
|
NI |
Eleftherios Synadinos |
|
|
3 |
0 |
|
|
VERTS/ALE |
Heidi Hautala, Indrek Tarand, Monika Vana |
|
Naudojami sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (2.2.2018)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2018 m. metinė augimo apžvalga
(2017/2226(INI))
Pranešėjas: Nuno Melo
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad aplinkos apsauga nėra kliūtis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ir kad, priešingai, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų būti laikomas svarbiu šaltiniu naujam ir tvariam ekonomikos augimui ir užimtumui užtikrinti; mano, kad ES turi daugiau investuoti, kad išlaikytų savo, kaip pasaulinės lyderės perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir tvarios gamybos ir vartojimo sistemos srityje, statusą;
2. pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą aplinkos apsaugos ir tvarumo politikai turi būti suteiktas svarbesnis vaidmuo, ypač esminiais klausimais, pvz., išteklių naudojimo efektyvumo, gamtinio kapitalo ir ekosisteminių paslaugų, ekologiškų darbo vietų, tvarių inovacijų ir žaliojo finansavimo;
3. dar kartą tvirtina, kad, kadangi 20 proc. 2014–2020 m. ES biudžeto turėtų būti išleista su klimato kaita susijusiems veiksmams, 2018 m. indėlis turi viršyti bendrąjį tikslą, kad būtų kompensuoti visi mažesni pirmosios dabartinės daugiametės finansinės programos dalies asignavimai; pabrėžia, kad stabilus ir tinkamas finansavimas yra itin svarbus siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos įsipareigojimus, visų pirma atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato kaitos aspekto integravimo mechanizmas būtų visapusiškai optimizuotas;
4. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą darnaus vystymosi tikslus (DVT) įtraukti į visas ES politikos sritis ir iniciatyvas; pabrėžia, jog tam, kad ES pasiektų tikslus, nustatytus Darbotvarkėje iki 2030 m., juos būtina visapusiškai atspindėti įgyvendinant Europos semestrą; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgalaikį visiško DVT įgyvendinimo ES veiksmų planą pripažįstant skirtingų DVT tarpusavio ryšį ir vienodą kiekvieno iš jų svarbą; be to, ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti visus likusius Darbotvarkės iki 2030 m. ir 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos aspektus;
5. pabrėžia, kad diskusijos dėl Europos semestro itin svarbios atsižvelgiant į poreikį nustatyti naują struktūrinių reformų ir atrankinių investicijų plėtros modelį, pagal kurį būtų investuojama į strategines sritis;
6. atkreipia dėmesį į biologinės įvairovės svarbą aplinkai ir jos socialinę bei ekonominę naudą, pvz., tinklo „Natura 2000“ indėlis į ES BVP siekia nuo 1,7 iki 2,5 proc., nes užtikrinamos ekosistemų paslaugos, kaip antai anglies dioksido saugojimas, vandens valymas, apdulkinimas ir turizmas; susirūpinęs pažymi, kad ES 2020 m. biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti be didelių papildomų pastangų ir tinkamų finansinių įsipareigojimų, kuriems užtikrinti Europos semestras yra itin svarbi priemonė;
7. apgailestauja dėl to, kad Komisijos 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje ES ekonomikos ateitis nėra susiejama su būtinu laipsnišku anglies dioksido išmetimo atsisakymu ir perėjimu prie žiedinės ekonomikos, o todėl prarandama galimybė ES ekonomiką nukreipti į stabilesnio, įtraukesnio, našesnio ir atsparesnio vystymosi kelią;
8. pabrėžia poreikį horizontaliai taikyti tvarumo kriterijus ir veiklos efektyvumu pagrįstus tikslus visiems ES struktūriniams ir investicijų fondams, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą siekiant iš esmės pereiti prie tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo; ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti investicijas į tvarias technologijas ir įmones, kad būtų ilguoju laikotarpiu tvariai finansuojamas ekonomikos augimas;
9. mano, kad efektyvaus išteklių naudojimo ir taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo matavimo ir lyginamosios analizės metodikos turėtų būti įtrauktos ir į Europos semestrą, sudarant makroekonominio disbalanso suvestinę, ir į strategijos „Europa 2020“ peržiūrą;
10. palankiai vertina tai, kad vis daugiau institucijų ir privataus kapitalo skiriama DVT įgyvendinimui finansuoti; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti darnaus vystymosi kriterijus ES institucijų išlaidoms, nustatyti galimas reguliavimo kliūtis ir investavimo į DVT paskatas ir ieškoti galimybių viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų konvergencijai ir bendradarbiavimui;
11. rekomenduoja užtikrinti, kad įgyvendinant priemones, kuriomis remiamas tolesnis ekonomikos atsigavimas, didžiausias dėmesys būtų skiriamas investicijoms, kuriomis remiamas perėjimas prie veiksmingos atsinaujinančiųjų išteklių ekonomikos, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, remiant vietos užimtumą ir paklausą;
12. pabrėžia, kad investuojant į efektyvų išteklių naudojimą, energijos taupymą ir išmetamų teršalų kiekio mažinimą bus padidintas produktyvumas visoje ekonomikoje ir bus sumažintos išorės sąnaudos ir poveikis; atkreipia dėmesį į galimybes remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos siekiant kurti naujas darbo vietas inovatyvių techninės priežiūros ir remonto paslaugų srityje, taip pat kuriant ir gaminant naujus tvaresnius produktus;
13. mano, kad Komisija kaip diskusijos dėl Europos semestro elementą turėtų pasiūlyti naujų politikos priemonių ir paskatų siekiant paskatinti valstybes nares skubiai iki 2020 m. atsisakyti iškastinio kuro subsidijų, kurios sudaro didžiausią kliūtį siekiant ES klimato ir atsinaujinančiųjų išteklių srities tikslų, strategijos „Europa 2020“ tikslų ir DVT;
14. pakartoja, kad būtina iki 2020 m. laipsniškai atsisakyti kitų aplinkai kenksmingų subsidijų ir pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkos mokesčių;
15. teigiamai vertina tai, kad per socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis, paremtas 20 principų, įskaitant sveikatos priežiūros srities tikslą – užtikrinti teisę naudotis aukštos kokybės prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugomis už prieinamą kainą;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų rengiant, pertvarkant ir veiksmingai įgyvendinant politikos priemones, kuriomis skatinama sveikatos priežiūra ir ligų prevencija, be kita ko, teikiant techninę paramą pagal Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP);
17. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą kuriant interneto portalą, skirtą sveikatos priežiūrai ir ligų prevencijai skatinti, kuriame pateikiama naujausia informacija klausimais, susijusiais su sveikatos ir gerovės skatinimu, ir kuris veikia kaip svarbus aiškios ir patikimos informacijos piliečiams šaltinis; pabrėžia, kad šis portalas turėtų būti visiškai prieinamas visiems ES piliečiams, įskaitant tuos, kurie kenčia nuo disleksijos ar turi kitų panašių sunkumų;
18. pabrėžia, kad persvarstant Europos civilinės saugos mechanizmą reikia veiksmingai kurti ES civilinės saugos reagavimo išteklių rezervą, kuris papildytų nacionalinius išteklius, siekiant padidinti bendrą Europos reagavimo į tokias nelaimes, kaip, pvz., miškų gaisrai ir žemės drebėjimai, pajėgumą; pabrėžia, kad būtina skatinti glaudesnį bendradarbiavimą Europos reagavimo į nelaimes operacijų pažangaus planavimo srityje, be kitų priemonių, identifikuojant valstybių narių išteklius, rengiant nenumatytų atvejų planus ir užtikrinant geresnį rizikos valdymo planavimą;
19. ragina užtikrinti didesnę darną su kitomis ES nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms sričių politikos priemonėmis, pvz., ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, Solidarumo fondu, aplinkos teisės aktais, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;
20. pabrėžia, kad dėl ekstremaliųjų situacijų, pavyzdžiui, sausrų Europos pietinėse šalyse, uraganų ir katastrofines pasekmes turinčių potvynių, Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys yra priverstos didinti savo užmojus, siekdamos įgyvendinti nustatytus tikslus;
21. ragina Komisiją parengti tikrą tvaraus miškų valdymo ir apsaugos strategiją siekiant padėti kovoti su klimato kaitos padariniais, kurioje didžiausias akcentas tektų sąvokai „tvarus“ ir taip pat būtų skirtas didelis dėmesys tuose miškuose augančių medžių rūšims; be to, ragina Komisiją įgyvendinti ir skatinti projektą, kuriuo būtų skatinama upelių ir upių pakrantėse auginti medžius ir krūmus, tokiu būdu padedant sumažinti ilgalaikių gausių kritulių padarinius;
22. ragina į Europos semestro procesą aktyviau ir struktūruotai įtraukti pilietinės visuomenės ir aplinkos apsaugos organizacijas ir užtikrint aktyvesnį aplinkos ministrų dalyvavimą Europos semestro procese Tarybos lygmeniu.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
24.1.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
50 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marco Affronte, Pilar Ayuso, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Stefan Eck, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Elena Gentile, Martin Häusling, Norbert Lins, Nuno Melo, Ulrike Müller, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor, Carlos Zorrinho |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Jiří Maštálka |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
50 |
+ |
|
|
ALDE |
Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Frédérique Ries |
|
|
ECR |
Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska |
|
|
EFDD |
Piernicola Pedicini |
|
|
GUE/NGL |
Stefan Eck, Jiří Maštálka |
|
|
EPP |
Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Nuno Melo, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean |
|
|
S&D |
Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho |
|
|
Verts/ALE |
Marco Affronte, Martin Häusling, Bart Staes, Keith Taylor |
|
|
1 |
- |
|
|
EFDD |
Julia Reid |
|
|
0 |
0 |
|
|
|
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (20.2.2018)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga
(2017/2226(INI))
Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad Europos ekonomika per pastaruosius 18 ketvirčių rodo vilčių teikiančių atsigavimo ženklų: valstybėse narėse pastebimas teigiamas stabilus augimas, o nedarbo rodikliai yra žemiausi nuo krizės pradžios; tačiau pabrėžia, kad, kaip matyti iš paskutinių EBPO gerovės indekso rezultatų, esama aiškių ir didelių skirtumų tarp visuomenių ir asmenų, priklausomai nuo išsilavinimo lygio, pajamų, turto, amžiaus ir gimimo vietos; pažymi, kad tokie skirtumai, ypač jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygis, taip pat skurdo lygis išlieka kaip krizės metu kai kuriuose regionuose, kur atsigavimo tempas vis dar lėtas; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į struktūrinį nedarbą ir jo žalingus ekonominius, socialinius ir politinius padarinius; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ši problema ypač opi jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms ir kad tikimybė, jog jie bus bedarbiai, yra 60 % didesnė nei 25–54 metų amžiaus asmenų grupėje; pabrėžia, jog svarbu pratęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI) 2017–2020 m. laikotarpiui ir 1,2 mlrd. EUR padidinti jos biudžetą;
2. todėl pabrėžia, kad yra būtina skatinti didesnę konvergenciją ir įtrauktį; palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog yra postūmis remti tolesnį atsigavimą ekonomikos augimo ir socialinės konvergencijos pagrindu, taip pat vykdant struktūrines reformas ir skatinant teritorinę sanglauda, ir tai, kad ji traukiasi iš savo griežtos taupymo politikos kelio, kuriuo ėjo praeityje; pabrėžia, kad Europos Sąjunga, kaip visuma, siekdama skatinti bendrą harmoningą savo vystymąsi, turėtų parengti ir vykdyti veiksmus, dėl kurių sustiprėtų jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir kuriais būtų siekiama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių, visų pirma mažų pajamų ir mažo augimo ES regionų (menkiau išsivysčiusių regionų) atsilikimą; pabrėžia, kad būtina atlikti visa apimančią kokybinę esamų politikos priemonių pertvarką pirmenybę teikiant neatidėliotinam pagal Europos socialinių teisių ramstį nustatytų principų ir teisių įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad laikotarpiu po 2020 m. sanglaudos politikai turi būti suteikta užtektinai finansinių išteklių, ir prašo Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą; pažymi, kad norint didesnio našumo, kuris yra viena iš išankstinių didesnio augimo sąlygų, reikia investicijų į inovacijas, švietimą ir naujus įgūdžius;
3. palankiai vertina konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų racionalizavimą ir kryptį; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos įvairiose politikos srityse ir šalyse įgyvendinamos nevienodai; primena, kad naudojant visas turimas ES lėšas svarbu taikyti sąveika pagrįstą požiūrį, ir ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti procesą siekiant užtikrinti paramą didesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir investicijų, užimtumo bei augimo skatinimui, taip pat pripažinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti pagalbinį vaidmenį šiame procese; pabrėžia, kad būtinos gebėjimų stiprinimo priemonės ir tolesnis ES fondų įgyvendinimo paprastinimas, atsižvelgiant į tai, kad didelėje 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dalyje buvo svarstomos su administraciniais gebėjimais susijusios problemos; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų geriau atspindėti valstybių narių ypatumus; pabrėžia, kad norint pasiekti Metinės augimo apžvalgos prioritetus ir įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas reikia didesnės ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų sąveikos;
4. pabrėžia svarbų sanglaudos politikos, kaip pagrindinės valstybės investicijų, augimo ir plėtros politikos Europoje krypties, suderintos su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais, vaidmenį atsigavimo procese; primena, kad 2015–2017 metais vykdant sanglaudos politiką buvo suteiktas finansavimas, atitinkantis 8,5 % vyriausybių kapitalo investicijų Europos Sąjungoje (ES), ir kad šis skaičius siekia 41 % 13 valstybių narių, kurios prisijungė prie ES po 2004 m., o 7 valstybėse narėse – daugiau kaip 50 %; laikosi nuomonės, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikytas bent tokio paties lygio jai skirtas biudžetas; tačiau mano, kad šios politikos sąveika su Europos semestru neturėtų trukdyti siekti jos pačios tikslų, nustatytų Sutartyse, įskaitant jos teritorinį aspektą, o tokia sąveika turėtų būti subalansuota ir turėtų skatinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) įgyvendinimą ir dar labiau didinti sanglaudos išlaidų didinamąjį poveikį ir jų indėlį į tvarų ir integracinį augimą, skatinantį kokybiškų darbo vietų kūrimą ir socialinę raidą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad apibrėžiant Europos semestro parametrus būtų naudinga įtraukti vietos ir regiono valdžios institucijas; pabrėžia, kad reikėtų daugiau lankstumo nustatant veiklą ir projektus, kurie turėtų būti finansuojami iš ESI fondų ir susieti su kasmet rengiamomis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis ir metinėmis augimo apžvalgomis (MAA);
5. pakartoja, kad būtina paspartinti ESI fondų įgyvendinimą, nes jie yra itin svarbi ekonomikos augimo, darnaus vystymosi ir darbo vietų kūrimo priemonė, taigi iš jų teikiama svarbi parama nacionalinei investicijų politikai ir prisidedama prie struktūrinių reformų; ragina valstybes nares plėtoti tvirtesnes koordinavimo ir planavimo struktūras bei valdymo sistemas, taip pat veiksmingesnius viešojo administravimo subjektus ir sumažinti administracinę naštą, kad būtų galima veiksmingiau ir efektyviau jais naudotis; taip pat ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visomis turimomis priemonėmis ir ištekliais siekiant, kad nekiltų įsipareigojimų panaikinimo rizika ir nesusikauptų vėluojantys mokėjimai;
6. palankiai vertina tai, kad Europos strateginių investicijų fondas buvo išplėstas trukmės ir dydžio atžvilgiu, kad būtų galima paskatinti investicijas, išvengti finansavimo pertrūkių ir užtikrinti projektų vykdytojams, kad jie vis dar galės planuoti projektus pasibaigus pradiniam investavimo laikotarpiui; akcentuoja, kad būtinas ESI fondų, ESIF ir kitų finansinių priemonių papildomumas ir sąveika, taip pat su horizontaliosiomis Bendrijos programomis drauge išlaikant pastaruosius kaip pagrindinę ES investicijų politikos priemonę; primygtinai ragina, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) būtų įgyvendinamas labiau subalansuotai teritoriniu požiūriu, tokiu būdu prisidedant prie darnios ES plėtros ir neleidžiant toliau didėti skirtumams tarp valstybių narių, regionų ir žmonių; primena, kad pratęsus ESIF veiklą vykdomų projektų dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas klausimams, susijusiems su neoptimaliomis investavimo situacijomis ir rinkos spragomis, spręsti; ragina iš naujo suderinti teritorinį investicijų suskirstymą stiprinti jų panaudojimą mažiau išsivysčiusiuose regionuose; todėl pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis esama didesnio poreikio sudaryti sąlygas, kuriomis būtų paprasčiau derinti ESIF su kitais ES finansavimo šaltiniais;
7. akcentuoja struktūrinių reformų rėmimo programos (SRSP) vaidmenį remiant specialiai pritaikytą pagalbą, kad valstybėms narėms būtų padedama vykdyti savo reformas, kad padidėtų sanglauda, laiku taikant ES teisę ir veiksmingiau bei efektyviau naudojant ES lėšas; pabrėžia, jog ligšiolinė patirtis rodo, kad daug valstybių narių prašė paramos pagal programą ir kad paramos prašymai yra susiję su visomis rėmimo politikos sritimis; kalbant apie programos įgyvendinimą ragina Komisiją užtikrinti visapusišką skaidrumą metinėje stebėsenos ataskaitoje dėl konkrečių atskirų projektų rezultatų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog svarbu nustatyti ir vykdyti tinkamas struktūrines reformas visais vyriausybės lygmenimis ir šalinti biurokratizmą, susijusį su įgyvendinamomis investicijomis, kad pagerėtų ESI fondų įgyvendinimas ir verslo bei investicijų aplinka;
8. pabrėžia, kad būtinas tikrumas dėl išteklių, skirtų struktūrinių reformų rėmimo programai finansuoti po 2020 m., t. y. išteklių, kurie neturėtų būti nukreipiami nuo ESI fondų uždavinių ir tikslų.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
20.2.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
31 7 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Raymond Finch, John Flack, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal, Joachim Zeller |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Daniel Buda, Andor Deli, Ivana Maletić, Urmas Paet, Tonino Picula, Georgi Pirinski, Bronis Ropė, Milan Zver |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Eleonora Evi, Anna Hedh, Bogdan Brunon Wenta |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
31 |
+ |
|
|
ALDE |
Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Paet Urmas |
|
|
ECR |
John Flack, Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić |
|
|
PPE |
Daniel Buda, Andor Deli, Krzysztof Hetman, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Bogdan Brunon Wenta, Milan Zver, Lambert van Nistelrooij |
|
|
S&D |
Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Tonino Picula, Georgi Pirinski, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Kerstin Westphal |
|
|
VERTS/ALE |
Bronis Ropė |
|
|
7 |
- |
|
|
EFDD |
Eleonora Evi, Raymond Finch, Paul Nuttall |
|
|
ENF |
Steeve Briois |
|
|
GUE/NGL |
Martina Michels, Ángela Vallina |
|
|
PPE |
Joachim Zeller |
|
|
0 |
0 |
|
|
|
|
|
Naudojami sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (11.1.2018)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga
Nuomonės referentė: Evelyn Regner
PAKEITIMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 4 a dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 6 a dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 6 b dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 7 a dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 7 b dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 7 c dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 7 d dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 7 e dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 16 a dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 16 b dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 16 c dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl rezoliucijos 19 a dalis (nauja) | |||||||||||||
| |||||||||||||
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
2017.12.4 |
|
|
|
|
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
21.2.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
45 7 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Hugues Bayet, Udo Bullmann, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Alex Mayer, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Matt Carthy, Bas Eickhout, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Luigi Morgano, Laurenţiu Rebega, Joachim Starbatty, Lieve Wierinck |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
45 |
+ |
|
|
ALDE |
Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck |
|
|
ECR |
Sander Loones, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Joachim Starbatty, Kay Swinburne |
|
|
PPE |
Burkhard Balz, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan |
|
|
S&D |
Hugues Bayet, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alex Mayer, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker |
|
|
VERTS/ALE |
Bas Eickhout, Sven Giegold, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun |
|
|
7 |
- |
|
|
EFDD |
Marco Valli |
|
|
ENF |
Bernard Monot |
|
|
GUE/NGL |
Matt Carthy, Paloma López Bermejo, Martin Schirdewan, Miguel Viegas |
|
|
PPE |
Markus Ferber |
|
|
1 |
0 |
|
|
ENF |
Laurenţiu Rebega |
|
Naudojami sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė