PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)
1.3.2018 - (COM(2016) 0683 – C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS)) - *
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Alain Lamassoure
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)
(COM(2016) 0683 – C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016) 0683),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0471/2016),
– atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Atstovų Rūmų, Airijos Senato, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Maltos parlamento, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0051/2018),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(1) įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus; |
(1) įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Globalizacijos ir skaitmeniniame amžiuje tampa vis sudėtingiau atsekti visų pirma finansinio ir intelektinio kapitalo šaltinio apmokestinimą ir vis paprasčiau juo manipuliuoti. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Dėl įprasto daugelio ekonomikos sektorių skaitmeninimo, susieto su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika, kyla klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti iš naujo nustatyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų visų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai, ir atsiranda iškraipymų tarp didelių įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių. Todėl turėtų būti taikomas naujas Sąjungos pelno mokesčio bazės standartas šalinant šių rūšių rinkos trūkumus, tuo tarpu vadovaujantis ilgalaikio teisinio aiškumo ir tikrumo tikslais ir mokesčių neutralumo principo. Didesnė nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija paskatins gerokai mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms, veikiančioms Sąjungoje tarpvalstybiniu mastu. Nors apmokestinimo politika priklauso nacionalinei kompetencijai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai leidžia direktyvas dėl valstybių narių tokių apmokestinimo įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo. | ||||||||||||||
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(2) siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą ir lengvinti tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos mokesčių ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti; |
(2) siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną ir kurioje įmonės turi nuolatinę buveinę. Atsižvelgiant į skaitmeninius verslo aplinkos pokyčius, reikia užtikrinti, kad su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės nuolatinės buveinės, tačiau turi skaitmeninę nuolatinę buveinę, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę nuolatinę buveinę. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą ir lengvinti tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos mokesčių ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti; Konsolidacija yra esminis BKPMB sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria tos pačios grupės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Užtikrinant konsolidaciją pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas; | ||||||||||||||
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(3) kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo siekiant vienodai spręsti tiek verslo palengvinimo, tiek iniciatyvos vaidmens kovojant su mokesčio vengimu klausimus. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; |
(3) kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo siekiant vienodai spręsti tiek verslo palengvinimo, tiek iniciatyvos vaidmens kovojant su mokesčio vengimu klausimus. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir kur įmonės turi nuolatinę buveinę. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus. Bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB būtų užtikrintas geresnis ekonomikos augimas ir Sąjungoje būtų sukurta daugiau darbo vietų, nes būtų sumažinta žalinga įmonių mokesčių konkurencija; | ||||||||||||||
|
__________________ |
__________________ | ||||||||||||||
|
7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), KOM(2011) 121 galutinis/2. |
7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), KOM(2011) 121 galutinis/2. | ||||||||||||||
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(4) atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų būti pasiektas susitarimas dėl bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas; |
(4) atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, labai svarbu užtikrinti, kad Direktyva dėl bendros pelno mokesčio bazės ir Direktyva dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės įsigaliotų vienu metu. Kadangi toks sistemos pasikeitimas – svarbus žingsnis kuriant vidaus rinką, ir norint ją nuo pradžių tinkamai įgyvendinti, reikalingas lankstumas. Todėl, kadangi vidaus rinka apima visas valstybes nares, BKPMB turėtų būti nustatyta visose valstybėse narėse. Jei Tarybai nepavyksta priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB, Komisija turėtų paskelbti naują pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnį, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima būtinus teisės aktus. Valstybės narės turėtų inicijuoti tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip kraštutinę priemonę, ir šis bendradarbiavimas turėtų būti atviras bet kuriuo metu nedalyvaujančioms valstybėms narėms laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad nebuvo atliktas joks pasiūlymų dėl BPMB ir BKPMB išsamus įvertinimas siekiant nustatyti valstybių narių pelno mokesčio pajamų poveikį pagal šalis; | ||||||||||||||
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(5) daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, BKPMB taisyklės turėtų būti privalomos tik didelėms įmonių grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, kurios pagal dydį nesiekia ribinės vertės, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti BKPMB taisykles; |
(5) daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti iš pradžių privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi pradinė 750 mln. EUR dydžio viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Kadangi šioje direktyvoje nustatomas naujas visų Sąjungos įmonių pelno mokesčio bazės standartas, viršutinė riba turėtų būti sumažinta iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, pirmuoju etapu turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles; | ||||||||||||||
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
(5a) esant lygybei, perėjimas prie bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės galėtų lemti valstybių narių mokestinių pajamų sumažėjimą arba padidėjimą. Siekiant kompensuoti nuostolius, turėtų būti sukurtas laikinas kompensacijų fondas, kuris būtų finansuojamas iš valstybių narių, kurios dėl naujos tvarkos gauna didesnes mokestines pajamas, biudžeto pertekliaus. Kiekvienais metais kompensacija turėtų būti koreguojama atsižvelgiant į galimus nacionalinius ar regioninius sprendimus, priimtus prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Turėtų būti reikalaujama, kad po septynerių metų Komisija pasiūlytų panaikinti arba pakeisti kompensavimo sistemą ir nustatytų kompensacijos viršutines ribas; | ||||||||||||||
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
(5b) siekiant išvengti esamo mokesčių naštos paskirstymo tarp mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir tarptautinių bendrovių, kaip minėta 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, bendros pelno mokesčio bazės tikslas – užtikrinti, kad MVĮ nepatektų į nepalankią konkurencinę padėtį, ir tokiu būdu užtikrinti joms vienodas veiklos sąlygas. Pagrindinis mokesčių administratorius gali suteikti MVĮ reikalingų priemonių, kad padėtų joms laikytis administracinių ir organizacinių reikalavimų, kurie taikomi pasirinkus taikyti BKPMB; | ||||||||||||||
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(6) Konsoliduotosios mokesčio grupės reikalavimų atitiktis turėtų būti nustatoma pagal dviejų dalių testą, kurį sudaro i) kontrolės (daugiau negu 50 % balsavimo teisių) testas ir ii) nuosavybės (daugiau negu 75 % nuosavo kapitalo) arba teisių į pelną (daugiau negu 75 % teisių, suteikiančių teisę į pelną) testas. Atlikus tokį testą būtų užtikrinamas aukštas grupės narių ekonominės integracijos lygis. Siekiant užtikrinti sistemos vientisumą, dvi viršutinės kontrolės ir nuosavybės arba teisių į pelną vertės turėtų būti atitinkamos visus mokestinius metus. Kitu atveju jų neatitinkanti įmonė turėtų iš karto palikti grupę. Siekiant užkirsti kelią manipuliavimui mokesčio rezultatais įmonėms tampant grupės narėmis ir ją paliekant per trumpą laikotarpį, turėtų būti nustatytas reikalavimas, kad grupės narystės trukmė būtų mažiausiai devyni mėnesiai iš eilės; |
(6) būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Tarptautinės įmonės pernelyg dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į palankias mokesčių sistemas prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nustačius nuolatinės buveinės sąvoką būtų nustatyta tiksli privaloma kriterijų, kuriuos tarptautinė įmonė turi atitikti, jei nori įrodyti, jog yra įsisteigusi tam tikroje šalyje, apibrėžtis. Tokiu būdu tarptautinės įmonės bus priverstos sąžiningai mokėti mokesčius. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Taip pat svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Jeigu dėl sandorių kainodaros pelnas imamas perkelti į jurisdikciją, kurioje taikomi maži mokesčiai, teikiama pirmenybė sistemai, pagal kurią pelnas skiriamas taikant proporcingo paskirstymo formulę. Sąjunga, priėmusi tokią sistemą, gali nustatyti tarptautinį modernaus ir veiksmingo įmonių apmokestinimo standartą. Komisija turėtų parengti pereinamojo etapo gairių projektą, kuriame, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, o paskirstymo formulė galiausiai turėtų būti standartinis paskirstymo metodas. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą nustatyti Sąjungos mokesčių sutarties pavyzdį, kuris visiškai pakeistų tūkstančius kiekvienos valstybės narės sudarytų dvišalių sutarčių; | ||||||||||||||
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
(6a) skaitmeninės prekės dažnai būna labai mobilios ir nematerialios. Iš tyrimų matyti, kad skaitmeninis sektorius labai susijęs su agresyvaus mokesčių planavimo praktika, nes daugelis verslo modelių nereikalauja fizinės infrastruktūros, kad būtų vykdomi sandoriai su klientais ir gaunamas pelnas. Dėl to didžiausios skaitmeninės įmonės gali iš savo pajamų mokėti beveik nulio dydžio mokesčius. Neturint galimybės apmokestinti skaitmeninių tarptautinių įmonių, valstybių narių iždas netenka milijardų eurų mokestinių pajamų. Siekiant kovoti su šia tikra ir rimta socialine neteisybe, dabartinę pelno mokesčio teisę reikia išplėsti ir į ją įtraukti naują įmonės nuolatinės buveinės sąsają, pagrįstą reikšminga skaitmenine veikla. Panašiems verslo modeliams reikia vienodų veiklos sąlygų, kad nedarant žalos skaitmeninio sektoriaus galimybėms būtų sprendžiami su mokesčiais susiję iššūkiai, atsirandantys skaitmeninimo aplinkybėmis. Šiuo klausimu ypatingą dėmesį reikėtų skirti EPBO veiklai, susijusiai su tarptautiniu mastu suderintu taisyklių rinkiniu; | ||||||||||||||
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(10) konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys vienodi svertiniai veiksniai – darbas, turtas ir pardavimas pagal paskirties vietą. Šie vienodi svertiniai veiksniai turėtų atspindėti subalansuotą metodą, pagal kurį atitinkamoms valstybėms narėms paskirstomas apmokestinamas pelnas, ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis iš tikrųjų uždirbamas. Todėl darbas ir turtas turėtų būti priskiriamas valstybei narei, kurioje darbas atliekamas, o turtas laikomas, taip suteikiant atitinkamą svertinį veiksnį kilmės valstybės narės interesams, o pardavimas turėtų būti priskiriamas prekių ir paslaugų paskirties valstybei narei. Kad būtų atsižvelgiama į atlyginimų lygio skirtumus Sąjungoje ir taip užtikrinamas teisingesnis konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas, darbo veiksnį turėtų sudaryti darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius (t. y. kiekvienam straipsniui tenka pusė). Kita vertus, turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis turtas, bet ne nematerialusis ir finansinis turtas dėl jų mobilumo ir rizikos, kad šios direktyvos taisyklės galėtų būti apeitos. Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje turėtų būti numatytas alternatyvus pajamų paskirstymo metodas; |
(10) konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti keturi vienodi svertiniai veiksniai – darbas, turtas, pardavimas pagal paskirties vietą ir elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų (pastarieji čia vadinami „duomenų veiksniais“) asmens duomenų rinkimą ir naudojimą. Šie vienodi svertiniai veiksniai turėtų atspindėti subalansuotą metodą, pagal kurį atitinkamoms valstybėms narėms paskirstomas apmokestinamas pelnas, ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis iš tikrųjų uždirbamas. Todėl darbas ir turtas turėtų būti priskiriamas valstybei narei, kurioje darbas atliekamas, o turtas laikomas, taip suteikiant atitinkamą svertinį veiksnį kilmės valstybės narės interesams, o pardavimas turėtų būti priskiriamas prekių ir paslaugų paskirties valstybei narei. Kad būtų atsižvelgiama į atlyginimų lygio skirtumus Sąjungoje ir taip užtikrinamas teisingesnis konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas, darbo veiksnį turėtų sudaryti darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius (t. y. kiekvienam straipsniui tenka pusė). Kita vertus, turto veiksnį turėtų sudaryti tik materialusis turtas. Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje turėtų būti numatytas alternatyvus pajamų paskirstymo metodas; | ||||||||||||||
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
(10a) proporcingo konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymo formulė turi visiškai atitikti ekonominę veiklą, vykdomą kiekvienoje valstybėje narėje, ir turi būti deramai visapusiškai atsižvelgiama į galimus reikšmingus valstybių narių ekonomikos skirtumus. Jei taikant formulę atsiranda nesubalansuotas paskirstymas, kuris neatitinka ekonominės veiklos, tokią padėtį galėtų ištaisyti ginčų sprendimo mechanizmas. Atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes, Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti ginčų sprendimo mechanizmą, siekiant užtikrinti deramą ginčų sprendimą, kai su jais yra susijusios skirtingos valstybės narės; | ||||||||||||||
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(11) dėl tam tikrų ypatumų tam tikriems sektoriams, kaip antai finansų ir draudimo, naftos ir dujų, laivybos ir oro transporto, reikia patikslintos proporcingo konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymo formulės; |
Išbraukta. | ||||||||||||||
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(14) ši direktyva pagrįsta Tarybos direktyva 2016/xx/ES dėl bendros pelno mokesčio bazės (joje nustatomos bendros pelno mokesčio taisyklės, taikomos apskaičiuojant mokesčio bazę), daugiausia dėmesio joje skiriama visos grupės mokesčio rezultatų konsolidavimui. Taigi būtina atsižvelgti į dviejų teisės aktų sąsają ir nustatyti tam tikrų mokesčio bazės elementų perkėlimą į naują grupės sistemą. Visų pirma tokie elementai – palūkanų ribojimo taisyklė, pakeitimo sąlyga ir kontroliuojamosios užsienio įmonės teisės aktas, taip pat šalių mokestinės tvarkos neatitikimai; |
(14) ši direktyva pagrįsta Tarybos direktyva 2016/xx/ES dėl bendros pelno mokesčio bazės (joje nustatomos bendros pelno mokesčio taisyklės, taikomos apskaičiuojant mokesčio bazę), daugiausia dėmesio joje skiriama visos grupės mokesčio rezultatų konsolidavimui. Taigi būtina atsižvelgti į dviejų teisės aktų sąsają ir nustatyti tam tikrų mokesčio bazės elementų perkėlimą į naują grupės sistemą. Visų pirma tokie elementai – palūkanų ribojimo taisyklė, pakeitimo sąlyga ir kontroliuojamosios užsienio įmonės teisės aktas, taip pat šalių mokestinės tvarkos neatitikimai. Valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama taikyti papildomas kovos su mokesčių vengimu priemones, siekiant sumažinti neigiamą pelno perkėlimo į mažų mokesčių šalis už Sąjungos ribų poveikį; | ||||||||||||||
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(16) kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) palūkanų atskaitymo apribojimo taisyklės papildymą taisyklėmis, kuriomis būtų užkertamas kelias susiskaidymui, kad būtų geriau sprendžiama mokesčio vengimo rizikos problema, kuri gali kilti grupės nariams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(16) kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) palūkanų atskaitymo apribojimo taisyklės papildymą taisyklėmis, kuriomis būtų užkertamas kelias susiskaidymui, kad būtų geriau sprendžiama mokesčio vengimo rizikos problema, kuri gali kilti grupės nariams ir iv) pereinamojo etapo gairių, kuriose, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, parengimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais ir atsižvelgtų į Europos Parlamento metinę rezoliuciją. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; | ||||||||||||||
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(17) kad būtų užtikrintos vienodos šios direktyvos įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai kasmet i) patvirtinti trečiųjų šalių įmonių teisines formas, kurios yra panašios į I priede išvardytas formas. ii) nustatyti išsamias darbo, turto ir pardavimo veiksnių apskaičiavimo, darbuotojų ir darbo užmokesčio, turto ir pardavimo paskirstymo pagal atitinkamą veiksnį ir turto vertinimo taisykles; iii) priimti teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą; iv) nustatyti taisykles, kuriomis nustatomos konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos forma ir būtini patvirtinamieji dokumentai. Komisija šiuos įgaliojimus turėtų vykdyti remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/201112; |
(17) kad būtų užtikrintos vienodos šios direktyvos įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai kasmet i) patvirtinti trečiųjų šalių įmonių teisines formas, kurios yra panašios į I priede išvardytas formas. ii) nustatyti išsamias darbo, turto, pardavimo ir duomenų veiksnių apskaičiavimo, darbuotojų ir darbo užmokesčio, surinktų asmens duomenų ir naudojamų asmens duomenų, turto ir pardavimo paskirstymo pagal atitinkamą veiksnį ir turto vertinimo taisykles; iii) priimti teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą; iv) nustatyti taisykles, kuriomis nustatomos konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos forma ir būtini patvirtinamieji dokumentai. Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių mokesčių administracijomis, turėtų sukurti tas vienodas mokesčių deklaracijos formas. Komisija šiuos įgaliojimus turėtų vykdyti remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/201112; | ||||||||||||||
|
__________________ |
__________________ | ||||||||||||||
|
12 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). |
12 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). | ||||||||||||||
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(18) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su tarptautine mokesčio vengimo praktika ir palengvinti įmonių tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai ir skirtingai taikydamos taisykles, nes šiems tikslams pasiekti būtini koordinuoti veiksmai, tačiau dėl to, kad direktyva siekiama šalinti vidaus rinkos trūkumus, kurių atsiranda dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir atgraso nuo tarpvalstybinės veiklos, sąveikos, šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jos taikymo sritis apima tik tam tikrą dydį viršijančias grupes; |
(18) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su tarptautine mokesčio vengimo praktika ir palengvinti įmonių, ypač MVĮ, tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai ir skirtingai taikydamos taisykles, nes šiems tikslams pasiekti būtini koordinuoti veiksmai, tačiau dėl to, kad direktyva siekiama šalinti vidaus rinkos trūkumus, kurių atsiranda dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir atgraso nuo tarpvalstybinės veiklos, sąveikos, šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jos taikymo sritis apima tik tam tikrą dydį viršijančias grupes; | ||||||||||||||
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(20) Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus ketveriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus, |
(20) kadangi šioje direktyvoje reikšmingai pakeistos pelno mokesčio taisyklės, Komisija turėtų atlikti nuodugnų šios direktyvos taikymo praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo įvertinimą ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje įgyvendinimo ataskaitoje turi būti nurodyti bent šie duomenys: šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikis valstybių narių pajamoms, sistemos pranašumai ir trūkumai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, poveikis teisingam mokesčių rinkimui valstybėse narėse, poveikis visai vidaus rinkai, ypatingą dėmesį skiriant galimam įmonių konkurencijos iškraipymui dėl naujų šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, ir įmonių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius. Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus 10 metų po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus, | ||||||||||||||
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
(20a) siekiant užtikrinti visišką ir nuoseklų konsolidavimą ir užkirsti kelią naujoms arbitražo galimybėms, atsirandančioms dėl valstybių narių apskaitos nesuderinamumo, būtina priimti aiškius, nuoseklius ir objektyvius konsoliduotosios mokesčio bazės apskaičiavimo kriterijus. Šiuo tikslu Komisija turėtų pasiūlyti reikalingus atitinkamų šios direktyvos nuostatų pakeitimus dėl konsoliduotosios mokesčio bazės apibrėžties ir apskaičiavimo; | ||||||||||||||
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
(20b) Komisija turėtų apsvarstyti galimybę atlikti papildomus tyrimus siekiant išanalizuoti galimą BKPMB poveikį atskirų valstybių narių pajamoms iš pelno mokesčio ir galimus Sąjungos konkurencinius trūkumus trečiųjų šalių atžvilgiu; | ||||||||||||||
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
1. Šioje direktyvoje nustatoma grupėms priklausančių įmonių mokesčių bazių konsolidavimo sistema, nurodyta Tarybos direktyvoje 2016/xx/ES14, ir taisyklės, kaip bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė paskirstoma valstybėms narėms ir kaip ją administruoja nacionaliniai mokesčių administratoriai. |
1. Šioje direktyvoje nustatoma tam tikrų įmonių bendra apmokestinimo Sąjungoje bazė ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, ir priemonių, susijusių su tarptautiniu siūlomos mokesčių sistemos aspektu. | ||||||||||||||
|
_______________ |
| ||||||||||||||
|
14 [visas direktyvos pavadinimas (OL L [...], [...], p. [...]). |
| ||||||||||||||
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
1. Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas: |
1. Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmeninės nuolatinės buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas: | ||||||||||||||
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
c) ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR; |
c) ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR. Ta viršutinė riba sumažinama iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį; | ||||||||||||||
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
3. Įmonė, atitinkanti 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c punkte nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse, penkerius mokestinius metus. Jeigu nepranešama apie nutraukimą, kaip nurodyta 47 straipsnio antroje pastraipoje, šis laikotarpis automatiškai pratęsiamas kitam penkerių metų mokestiniam laikotarpiui. Kiekvieną kartą pratęsiant šį laikotarpį turi būti atitinkamos 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytos sąlygos. |
3. Įmonė, atitinkanti 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c punkte nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse. | ||||||||||||||
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 4 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
4. Šios direktyvos taisyklės netaikomos laivybos įmonėms, kurioms nustatyta speciali mokesčių tvarka. Siekiant nustatyti įmones, kurios yra tos pačios grupės narės, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, atsižvelgiama į laivybos įmonę, kuriai nustatyta speciali mokesčių tvarka. |
Išbraukta. | ||||||||||||||
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
(23) konsoliduotoji mokesčio bazė – rezultatas, gautas susumavus visų grupės narių mokesčio bazes, apskaičiuotas pagal Direktyvą 2016/xx/ES; |
23) konsoliduotoji mokesčio bazė – grupės narių konsoliduotosios grynosios apmokestinamosios pajamos, apskaičiuotos pagal nuoseklų apskaitos standartą, taikomą visiems grupės nariams pagal Direktyvą 2016/xx/ES; | ||||||||||||||
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 28 a punktas (naujas) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
28a) duomenų veiksnys – tai elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų asmens duomenų rinkimas ir naudojimas komerciniais tikslais vienoje ar daugiau valstybių narių; | ||||||||||||||
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
3. Jeigu grupės nario, užsiimančio laivybos arba vežimo vidaus vandens keliais veikla, pagrindinis administracijos centras yra laive, laikoma, kad jis yra rezidentas mokesčio tikslais laivo buveinės uosto valstybėje narėje arba, kai tokio buveinės uosto nėra, valstybėje narėje, kurioje laivo operatorius yra rezidentas mokesčio tikslais. |
Išbraukta. | ||||||||||||||
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 4 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
4. Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo rezidento pajamoms, gautoms iš bet kokio šaltinio, esančio valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčio tikslais. |
4. Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo rezidento pajamoms, gautoms iš bet kokios veiklos, vykdomos valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčio tikslais. | ||||||||||||||
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 5 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
5. Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo nerezidento pajamoms, gautoms iš veiklos, vykdomos per nuolatinę buveinę valstybėje narėje. |
5. Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo nerezidento pajamoms, gautoms iš veiklos, vykdomos per nuolatinę buveinę, įskaitant skaitmeninę nuolatinę buveinę, valstybėje narėje. Mokesčių mokėtojo skaitmeninė nuolatinė buveinė nustatoma atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje ... dėl bendros pelno mokesčio bazės1a 5 straipsnyje išvardintas sąlygas ir kriterijus. | ||||||||||||||
|
|
_______________ | ||||||||||||||
|
|
1a Tarybos direktyva ... dėl bendros pelno mokesčio bazės (OL L ..., …, p. ...). | ||||||||||||||
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktas | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
a) teisę turėti daugiau negu 50 % balsavimo teisių ir |
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) | ||||||||||||||
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
2a. Mokesčių mokėtojo nuolatinės buveinės apima skaitmenines nuolatines buveines atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje ... dėl bendros pelno mokesčio bazės1a 5 straipsnyje išvardintas sąlygas ir kriterijus. | ||||||||||||||
|
|
_______________ | ||||||||||||||
|
|
1a Tarybos direktyva ... dėl bendros pelno mokesčio bazės (OL L ..., …, p. ...). | ||||||||||||||
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
1. Visų grupės narių mokesčio bazės sudedamos ir gaunama konsoliduotoji mokesčio bazė. |
1. Konsoliduotos įmonių grupės mokesčio bazė nustatoma tartum tai būtų vienas subjektas. Šiuo tikslu grupės bendra mokesčio bazė perskaičiuojama siekiant atmesti visą pelną ar nuostolius, įskaitant tuos, kurie patiriami dėl bet kokio dviejų ar daugiau grupės subjektų sandorio, kad ir koks būtų jo pobūdis. | ||||||||||||||
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
2. Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė yra neigiama, nuostoliai perkeliami į būsimą laikotarpį ir įskaitomi į kito laikotarpio teigiamą konsoliduotąją mokesčio bazę. Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė teigiama, ji proporcingai paskirstoma pagal VIII skyrių. |
2. Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė yra neigiama, nuostoliai perkeliami į būsimą laikotarpį ir įskaitomi į kito laikotarpio teigiamą konsoliduotąją mokesčio bazę ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė teigiama, ji proporcingai paskirstoma pagal VIII skyrių. | ||||||||||||||
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
2. Grupė taiko nuoseklų ir tinkamą dokumentavimo metodą grupės vidaus sandoriams registruoti. Grupė gali pakeisti metodą tik dėl pagrįstų komercinių priežasčių ir tik mokestinių metų pradžioje. |
2. Grupė taiko nuoseklų ir tinkamą dokumentavimo metodą grupės vidaus sandoriams registruoti. Grupė gali pakeisti metodą tik dėl pagrįstų komercinių priežasčių ir tik mokestinių metų pradžioje. Visi tokie sandoriai pašalinami iš mokesčio bazės dėl pagal 7 straipsnio 1 dalį įvykdyto konsolidavimo. | ||||||||||||||
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
3. Grupės vidaus sandorių registravimo metodas leidžia identifikuoti visus grupės vidaus perdavimo ir pardavimo sandorius mažiausia verte, kai turtas nenuvertėja, ir verte mokesčio tikslais, kai turtas nuvertėja. |
Išbraukta. | ||||||||||||||
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
4. Grupės vidaus perdavimai nekeičia nuosavo nematerialiojo turto statuso. |
Išbraukta. | ||||||||||||||
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Jeigu dėl veiklos reorganizacijos viena ar daugiau grupių arba du ar daugiau grupės narių tampa kitos grupės nariais, bet kokie neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai paskirstomi kiekvienam pastarosios grupės nariui pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta veiklos reorganizacija, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai perkeliami į būsimų metų laikotarpius. |
Jeigu dėl veiklos reorganizacijos viena ar daugiau grupių arba du ar daugiau grupės narių tampa kitos grupės nariais, bet kokie neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai paskirstomi kiekvienam pastarosios grupės nariui pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta veiklos reorganizacija, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai perkeliami į ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį. | ||||||||||||||
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
2. Jeigu du ar daugiau pagrindiniai mokesčių mokėtojai jungiasi, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2009/133/EB15 2 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, bet kokie grupės neįskaityti nuostoliai priskiriami jos nariams pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta jungimasis, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti nuostoliai perkeliami į būsimų metų laikotarpius. |
2. Jeigu du ar daugiau pagrindiniai mokesčių mokėtojai jungiasi, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2009/133/EB15 2 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, bet kokie grupės neįskaityti nuostoliai priskiriami jos nariams pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta jungimasis, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti nuostoliai perkeliami į ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį. | ||||||||||||||
|
__________________ |
__________________ | ||||||||||||||
|
15 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 310, 2009 11 25, p. 34). |
15 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 310, 2009 11 25, p. 34). | ||||||||||||||
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama ši formulė, atsižvelgiant į vienodą pardavimo, darbo ir turto veiksnių svarbą: |
Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama ši formulė, atsižvelgiant į vienodą pardavimo, darbo, turto ir duomenų veiksnių svarbą: | ||||||||||||||
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 dalies formulė | |||||||||||||||
| |||||||||||||||
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
Kai dėl mokesčių mokėtojo veiklos pobūdžio netaikomas vienas ar daugiau veiksnių, visi kiti taikomi veiksniai turėtų būti proporcingai perskaičiuoti formulėje, kad būtų išsaugota kiekvienam taikomam veiksniui suteikta absoliuti vienoda reikšmė. | ||||||||||||||
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 5 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
5. Nustatant grupės nariui proporcingai paskirstytą dalį, vienoda svarba suteikiama pardavimo, darbo ir turto veiksniams. |
5. Nustatant grupės nariui proporcingai paskirstytą dalį, vienoda svarba suteikiama pardavimo, darbo, turto ir duomenų veiksniams. | ||||||||||||||
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 5 a dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
5a. Pusę duomenų veiksnio sudaro skaitiklis – bendras valstybėje narėje grupės nario surinktų elektroninės platformos ir paslaugų vartotojų asmens duomenų kiekis ir vardiklis – bendras valstybėje narėje grupės surinktų elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų asmens duomenų kiekis, kitą pusę: skaitiklis – bendras valstybėje narėje grupės nario naudojamų elektroninės platformos ir paslaugų vartotojų asmens duomenų kiekis ir vardiklis – bendras valstybėje narėje grupės naudojamų elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų asmens duomenų kiekis. | ||||||||||||||
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 5 b dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
5b. Pagal duomenų veiksnį surinktų asmens duomenų kiekis kiekvienoje valstybėje narėje nustatomas mokestinių metų pabaigoje. | ||||||||||||||
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 5 c dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
5c. Su duomenų veiksniu susijusio asmens duomenų rinkimo ir naudojimo komerciniais tikslais apibrėžtis nustatoma pagal Reglamentą 2016/679/ES. | ||||||||||||||
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 straipsnis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
29 straipsnis |
Išbraukta. | ||||||||||||||
|
Apsaugos sąlyga |
| ||||||||||||||
|
Nukrypstant nuo 28 straipsnyje nustatytos taisyklės, jeigu pagrindinis mokesčio mokėtojas arba kompetentinga institucija mano, kad konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo grupės nariui rezultatas netiksliai parodo to grupės nario veiklos mastą, pagrindinis mokesčio mokėtojas arba kompetentinga institucija gali prašyti naudoti alternatyvų kiekvieno grupės nario mokesčio dalies apskaičiavimo metodą. Alternatyvus metodas naudojamas tik jeigu, pasibaigus kompetentingų institucijų tarpusavio konsultacijoms ir, jeigu taikytina, diskusijoms, surengtoms pagal 77 ir 78 straipsnius, visos šios institucijos pritaria alternatyviam metodui. Apie naudojamą alternatyvų metodą pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybė narė praneša Komisijai. |
| ||||||||||||||
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
1. Prekių pardavimas įtraukiamas į grupės nario, įsikūrusio valstybėje narėje, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, pardavimo veiksnį. Jeigu šios vietos negalima nustatyti, prekių pardavimas priskiriamas valstybėje narėje, kuri buvo paskutinė nustatyta prekių vieta, įsikūrusiam grupės nariui. |
1. Prekių pardavimas įtraukiamas į grupės nario, įsikūrusio valstybėje narėje, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, pardavimo veiksnį. Jeigu šios vietos negalima nustatyti arba grupės narys nesusijęs su apmokestinimu, prekių pardavimas priskiriamas valstybėje narėje, kuri buvo paskutinė nustatyta prekių vieta, įsikūrusiam grupės nariui. | ||||||||||||||
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 43 straipsnis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
43 straipsnis |
Išbraukta. | ||||||||||||||
|
Laivyba, vežimas vidaus vandens keliais ir oro transportu |
| ||||||||||||||
|
Grupės nario, kurio pagrindinė veikla yra tarptautinis laivų ir oro transportas arba vežimas vidaus vandens keliais, pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai į konsoliduotąją mokesčio bazę neįtraukiami ir nėra proporcingai paskirstomi pagal 28 straipsnyje nurodytas taisykles. Šios pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai priskiriami tam grupės nariui atsižvelgiant į kiekvieną sandorį atskirai ir pagal Direktyvos 2016/xx/ES 56 straipsnį taikant kainodaros patikslinimus. |
| ||||||||||||||
|
Į grupės vidaus ir grupės narių dalyvavimą atsižvelgiama tam, kad būtų galima nustatyti, ar sudaroma grupė, nurodyta 5 ir 6 straipsniuose. |
| ||||||||||||||
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
2. Į 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiami visi grupės nariai, išskyrus 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas laivybos įmones. |
2. Į 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiami visi grupės nariai. | ||||||||||||||
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 straipsnio 2 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Komisija gali priimti teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisija priima teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. | ||||||||||||||
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 55 straipsnio 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Komisija gali priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos formos ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisija priima teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos formos ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų. Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių mokesčių administracijomis, sukuria šias vienodas mokesčių deklaracijos formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. | ||||||||||||||
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 65 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
1. Jeigu valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas mokesčio tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentinga institucija nesutinka su pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimu, priimtu pagal 49 straipsnį arba 56 straipsnio 2 arba 4 dalis ar 56 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, ji gali per trijų mėnesių laikotarpį sprendimą apskųsti pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teismuose. |
1. Jeigu valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas mokesčio tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, įskaitant skaitmeninę nuolatinę buveinę, kompetentinga institucija nesutinka su pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimu, priimtu pagal 49 straipsnį arba 56 straipsnio 2 arba 4 dalis ar 56 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, ji gali per trijų mėnesių laikotarpį sprendimą apskųsti pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teismuose. | ||||||||||||||
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 65 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
2a. Komisija išanalizuoja, ar nustačius ginčų sprendimo mechanizmą būtų užtikrintas didesnis valstybių narių nesutarimų sprendimo veiksmingumas ir efektyvumas. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. | ||||||||||||||
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
1. Apeliaciniai skundai dėl pakeistų mokesčio vertinimų arba mokesčio vertinimų pagal 54 straipsnį nagrinėjami administracinėje įstaigoje, kuri yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus pagal pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teisę. Ta administracinė įstaiga yra nepriklausoma nuo pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybėje narėje esančių mokesčių administratorių. Jeigu toje valstybėje narėje tokios kompetentingos administracinės įstaigos nėra, pagrindinis mokesčio mokėtojas gali vertinimą tiesiogiai apskųsti teisme. |
1. Apeliaciniai skundai dėl pakeistų mokesčio vertinimų arba mokesčio vertinimų pagal 54 straipsnį nagrinėjami administracinėje įstaigoje, kuri yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus pagal pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teisę. Ta administracinė įstaiga yra nepriklausoma nuo pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybėje narėje esančių mokesčių administratorių. Jeigu toje valstybėje narėje tokios kompetentingos administracinės įstaigos nėra arba jei pagrindinis mokesčių mokėtojas to pageidauja, jis gali vertinimą tiesiogiai apskųsti teisme. | ||||||||||||||
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 5 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
5. 1 dalyje nurodyta administracinė įstaiga apeliacinį skundą išsprendžia per šešis mėnesius. Jeigu per tą laikotarpį pagrindinis mokesčio mokėtojas negauna sprendimo, laikoma, kad patvirtinamas pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimas. |
5. Jei 1 dalyje nurodyta administracinė įstaiga gauna apeliacinį skundą, ji jį išsprendžia per šešis mėnesius. Jeigu per tą laikotarpį pagrindinis mokesčio mokėtojas negauna sprendimo, laikoma, kad patvirtinamas pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimas. | ||||||||||||||
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 69 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
2. Jeigu taikoma 1 dalis, didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojami grupės lygmeniu ir apima visų grupės narių rezultatus. Direktyvos 2016/xx/ES 13 straipsnyje nurodyta 3 000 000 EUR suma padidinama iki 5 000 000 EUR. |
2. Jeigu taikoma 1 dalis, didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojami grupės lygmeniu ir apima visų grupės narių rezultatus. Direktyvos 2016/xx/ES 13 straipsnyje nurodyta 1 000 000 EUR suma padidinama iki 5 000 000 EUR. | ||||||||||||||
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 71 straipsnis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
71 straipsnis |
Išbraukta. | ||||||||||||||
|
Nuostolių užskaita ir atskaitymo sugrąžinimas |
| ||||||||||||||
|
1. Direktyvos 2016/xx/ES 41 straipsnis dėl nuostolių užskaitos ir atskaitymo sugrąžinimo automatiškai nustoja galioti, kai įsigalioja ši direktyva. |
| ||||||||||||||
|
2. Perkelti nuostoliai, kurių atskaitymas nesugrąžintas, kai įsigalioja ši direktyva, lieka mokesčio mokėtojui, kuriam jie buvo perkelti. |
| ||||||||||||||
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 72 straipsnio 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Taikant šią direktyvą, nuoroda į įstatymu nustatytą pelno mokesčio tarifą, kuris mokesčio mokėtojui turėjo būti taikomas pagal Direktyvos 2016/xx/ES 53 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, netaikoma ir yra pakeičiama vidutiniu įstatymu nustatytu pelno mokesčio tarifu, kuris taikomas visoms valstybėms narėms. |
Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvos 2016/xx/ES 53 straipsnyje nustatytos pakeitimo taisyklės. | ||||||||||||||
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 73 straipsnio 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Taikant šią direktyvą, kontroliuojamųjų užsienio įmonių teisės aktų taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 59 straipsnį apribojama grupės narių ir subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje šalyje arba kurie yra joje įsisteigusios nuolatinės buveinės, tarpusavio santykiais. |
Taikant šią direktyvą, kontroliuojamųjų užsienio įmonių teisės aktų taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 59 straipsnį apribojama grupės narių ir subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje šalyje arba kurie yra joje įsisteigusios nuolatinės buveinės, įskaitant skaitmenines nuolatines buveines, tarpusavio santykiais. | ||||||||||||||
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 74 straipsnio 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Taikant šią direktyvą, šalių mokestinės tvarkos neatitikimų taisyklių taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 61 straipsnį apribojama grupės narių ir grupei nepriklausančių subjektų, kurie yra asocijuotosios įmonės, kaip nurodyta Direktyvos 2016/xx/ES 56 straipsnyje, tarpusavio santykiais. |
Taikant šią direktyvą, šalių mokestinės tvarkos neatitikimų ir naudojimosi jais schemų taisyklių taikymo sritis taikoma kaip apibrėžta pagal Direktyvos 2016/xx/ES 61 straipsnį. | ||||||||||||||
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 76 straipsnis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
76 straipsnis |
76 straipsnis | ||||||||||||||
|
Europos Parlamento informavimas |
Europos Parlamento informavimas | ||||||||||||||
|
|
1. Europos Parlamentas surengia tarpparlamentinę konferenciją, kurioje atsižvelgiant į diskusijų dėl mokesčių politikos, surengtų pagal Europos semestro procedūrą, išvadas būtų įvertinta BKPMB sistema. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje Komisijai ir Tarybai pateikia savo nuomonę ir išvadas. | ||||||||||||||
|
Apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą informuojamas Europos Parlamentas. |
2. Apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą informuojamas Europos Parlamentas. | ||||||||||||||
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 78 a straipsnis (naujas) | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
|
78a straipsnis | ||||||||||||||
|
|
Kompensavimo mechanizmas | ||||||||||||||
|
|
Siekiant valstybėse narėse kompensuoti staigius mokestinių pajamų sukrėtimus, kylančius dėl biudžeto pajamų ir nuostolių, kuriuos tiesiogiai lemia tik perėjimas prie naujos šia direktyva įvedamos tvarkos, Komisija turi nustatyti specialų kompensavimo mechanizmą, kuris imtų veikti įsigaliojus šiai direktyvai. Kiekvienais metais kompensacija pritaikoma atsižvelgiant į galimus nacionalinius ar regioninius sprendimus, kurie priimti prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Kompensavimo mechanizmas finansuojamas iš valstybių narių, kurios gauna didesnes mokestines pajamas, biudžeto pertekliaus ir nustatomas pradiniam septynerių metų laikotarpiui. Pasibaigus šiam laikotarpiui, Komisija įvertina būtinybę tęsti kompensavimo mechanizmo veikimą ir atitinkamai nusprendžia jį panaikinti arba dar kartą jį atnaujinti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. | ||||||||||||||
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 79 straipsnis | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
79 straipsnis |
79 straipsnis | ||||||||||||||
|
Peržiūra |
Įgyvendinimo ataskaita ir peržiūra | ||||||||||||||
|
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos VIII skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių proporcingam paskirstymui tarp valstybių narių. |
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Toje įgyvendinimo ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos VIII skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių proporcingam paskirstymui tarp valstybių narių. Komisija, rengdama tokio įgyvendinimo vertinimo išvadas arba atsižvelgdama į būsimą daugiametę finansinę programą, pasiūlo nuostatas ir sąlygas, pagal kurias dalis dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės gautų pajamų būtų skiriama Sąjungos biudžetui, kad būtų proporcingai sumažinti valstybių narių indėliai į tą biudžetą. | ||||||||||||||
|
|
Praėjus 10 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. | ||||||||||||||
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. |
Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. | ||||||||||||||
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||||
|
Tas nuostatas jos taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. |
Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. sausio 1 d. | ||||||||||||||
AIŠKINAMOJI DALIS
Įžanga
2016 m. pabaigoje Komisija dviejų etapų strategijoje pateikė esminį įmonių apmokestinimo taisyklių pakeitimą, būtent pasiūlymą dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) ir bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB). Kartu Komisija atsiėmė savo 2011 m. pasiūlymą dėl BKPMB, kuriam nepritarė Taryba. Šio atnaujinto projekto tikslas – stiprinti vidaus rinką užtikrinant, kad įmonėms būtų paprasčiau ir pigiau veikti ES tarpvalstybiniu mastu, taip pat kovoti su įmonių agresyvaus mokesčių planavimo praktika ir didinti įmonių mokesčių skaidrumą ES.
BPMB nustatomas vienas mokesčių bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinys, o BKPMB įvedamas konsolidavimo elementas, kuris įmonėms suteiktų galimybę kompensuoti nuostolius vienoje valstybėje narėje kitoje valstybėje narėje gautu pelnu.
Mintis suderinti įmonių mokesčių sistemas ES nėra nauja, ji jau buvo pasiūlyta XX a. 7 dešimtmečio pradžios politikos dokumentuose. 1975 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl įmonių mokesčių sistemų suderinimo ir iš dividendams taikomų išskaičiuojamųjų mokesčių, kuris 1990 m. dėl nepakankamos pažangos Taryboje galiausiai atsiimtas. Vietoje to Komisija paskelbė gaires dėl įmonių apmokestinimo. 2001 m. Komisija paskelbė tyrimą dėl įmonių apmokestinimo vidaus rinkoje; vis dėlto Komisija tik 2011 m. pateikė pasiūlymą dėl BKPMB.
Europos Parlamentas ne kartą išreiškė paramą BKPMB projektui. 2008 m. jis pritarė Komisijos ketinimui priimti BKPMB, o 2012 m. jis priėmė pranešėjos Mariannos Thyssen pranešimą, kuriame ragino kuo greičiau pradėti taikyti BKPMB kuo didesniam įmonių skaičiui. 2015 m. savo rezoliucijoje dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (TAXE 1) Parlamentas paragino nustatyti privalomą BKPMB ir pakartojo savo raginimą 2016 m. rezoliucijoje (TAXE 2).
Aplinkybės
Atsižvelgiant į pasaulinę finansų krizę ir atskleistus įvairius finansinius skandalus, pvz., Luxleaks ir Panama Papers, sąžiningas įmonių apmokestinimas tapo svarbiausiu tarptautinės darbotvarkės klausimu. Kovojant su mokesčių vengimu priimta EBPO iniciatyva dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS). ES BEPS rekomendacijos įgyvendintos 2016 m. viduryje priimtame kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinyje (1-oji Kovos su mokesčių vengimu direktyva) ir anksčiau šiais metais priimtoje 2-ojoje Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje dėl mokestinės tvarkos neatitikimų, taip pat dėl informacijos apie sprendimus dėl mokesčių mainų (4-oji Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje) ir dėl ataskaitų pagal šalis (5-oji Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje).
BKPMB – svarbiausias trūkstamas elementas kuriant tikrą vidaus rinką ir kovojant su mokesčių vengimu. BKPMB skatina mokesčių patikimumą, aiškią ir stabilią reguliavimo sistemą ir tvirtas kovos su mokesčių vengimu taisykles, įskaitant sandorių kainodaros panaikinimą.
Dabartinėmis tarptautinės ekonomikos sąlygomis valstybėms narėms sudėtinga užtikrinti, kad būtų apmokestinamos įmonės pajamos, kai jomis sukuriama vertė. Ypač didelės tarptautinės įmonės gali lengvai perkelti pelną valstybėms narėms, kurių efektyvieji pelno mokesčio tarifai yra mažesni. Kad būtų išvengta žalingo poveikio pavienių valstybių narių pajamoms, pranešėjas mano, kad reikėtų pradėti teikti kompensaciją taikant BKPMB taisykles. Be to, pranešėjas ragina priimti su tuo pačiu BPMB direktyvos tvarkaraščiu suderintus lankstumo mechanizmus, kuriais būtų visiškai įgyvendinta direktyva ir kuriais būtų stebimas įgyvendintos sistemos veikimas, kad būtų prisitaikyta prie kintančios politinės ir ekonominės padėties.
Dėl galimų būsimų tarptautinių pokyčių, pvz., smarkaus pelno mokesčio tarifo mažėjimo Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“ arba numatomos įmonių apmokestinimo sistemos pertvarkos JAV, reikia kuo skubiau priimti BKPMB numatant tam tikrą sistemos lankstumą.
Be to, dabartinės pelno mokesčio sistemos atspindi praėjusio amžiaus ekonominę padėtį, kai įmonės buvo aiškiai susietos su vidaus rinka. Globalizacija, pasaulio ekonomikos skaitmeninimas, elektroninė prekyba ir nauji verslo modeliai suteikia dideles galimybes įmonėms ir Europos piliečiams. Vis dėlto dėl to taip pat kyla iššūkių, susijusių su rinkos iškraipymo prevencija, kova su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu. ES veiklą vykdančioms įmonėms, neturinčioms fizinės buveinės, turi būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip įmonėms, kurios turi fizinę buveinę ES. Šiuolaikinėse XXI a. mokesčių sistemose turi būti atsižvelgiama į naujos globalizuotos skaitmeninės ekonomikos ypatumus, todėl pranešėjas mano, kad BKPMB taip pat turėtų apimti skaitmeninės veiklos sąvoką ir komercinės asmens duomenų vertės panaudojimą.
BKPMB akivaizdžiai suteikia didelę naudą įmonėms suteikiant jiems galimybę visose valstybėse narėse laikytis bendrų mokesčių taisyklių ir teikti tik vieną mokesčių deklaraciją pagrindiniam mokesčių administratoriui už visą ES vykdomą veiklą. Bendra įmonių apmokestinimo sistema ES taip pat padėtų išvengti to, kad valstybėse narėse būtų vykdomos panašios sistemos ir taip būtų gerokai sumažintos administracinės išlaidos.
Konsolidavimas
Šiame pasiūlyme Komisija siūlo apmokestinamą pelną padalyti valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą. Paskirstymo formulė (kuri yra nuo XX a. vidurio naudojama Masačiusetso formulė, kurią jau 2011 m. pasiūlė naudoti Komisija), apima tris vienodus svertinius veiksnius: pardavimą, turtą ir darbą. Siekiant užtikrinti, kad BKPMB taip pat būtų taikoma skaitmeninei veiklai, pranešėjas siūlo įtraukti ketvirtą veiksnį – asmens duomenų rinkimą ir naudojimą komerciniais tikslais (Duomenys). Šie veiksniai atsparesni agresyviam mokesčių planavimui nei kainodaros panaikinimui. Paskirstymo formulės naudojamos tam tikrose federalinėse valstybėse, pvz., JAV, Kanadoje ir Šveicarijoje.
Be to, šia sistema valstybėms narėms suteikiama galimybė išsaugoti suverenumo teisę, kad jos galėtų nustatyti mokesčių dydį, ir apmokestinti tinkamą įmonės gauto pelno dalį. Pranešėjas tvirtina, kad konsolidavimo elementas – naujos apmokestinimo sistemos sąlyga sine qua non ir jį reikia nustatyti kartu su bendromis pelno mokesčio sistemomis.
Sėkmingam konsolidavimui itin svarbus tvirtesnis nacionalinių mokesčių administracijų bendradarbiavimas. Pagrindinė mokesčių mokėtojo institucija įmonėms veiks vieno langelio principu, todėl reikia toliau plėtoti jų pajėgumus, atsižvelgiant į naujausią patirtį įgyvendinant Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje.
Pranešėjas mano, kad pasiūlymai dėl BKPMB yra svarbiausia dalis kuriant vidaus rinką ir kad jais galima padidinti Europos ekonomikos augimą. Nauja sistema būtų skatinama sąžiningesnė ir geriau integruota vidaus rinka ir ji galėtų prisidėti prie kitų pavyzdinių projektų, pvz., kapitalo rinkų sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos ir Investicijų plano Europai, tikslų siekimo. Pranešėjas mano, kad BKPMB sprendžiamos dabartinės problemos tarptautinio apmokestinimo srityje ir ji gali būti veiksminga priemonė kovojant su agresyviu mokesčių planavimu.
MAŽUMOS NUOMONĖ
pagal Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalį
PPE nariai Esther de Lange, Brian Hayes, Gunnar Hökmark
1. Nors apmokestinimas priklauso valstybių narių kompetencijai, kova su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu rodo, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą Europos lygmeniu. Vis dėlto šis pasiūlymas dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės turės tik nedidelį poveikį kovai su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, tuo tarpu valstybių narių ekonomikos patirs sunkių padarinių, ypač todėl, kad pasiūlyta konsolidavimo priemonė neteisingai atspindi ekonominės veiklos lygį.
2. Nebuvo atliktas joks BPMB ir BKPMB išsamus poveikio įvertinimas pagal šalis, ypač turint mintyje poveikį valstybių narių mokestinėms pajamoms. Dėl šiame pranešime pasiūlytų tolesnių pakeitimų dar labiau reikia atlikti naują poveikio įvertinimą, kuriame būtų aiškiai apskaičiuoti padariniai kiekvienai valstybei narei.
3. Be to, tarptautinių įmonių agresyvus mokesčių planavimas yra pasaulinio masto problema. Geriausia šią problemą spręsti susitarus tarptautiniu mastu naudojantis EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) iniciatyva.
4. Septyni nacionaliniai parlamentai paskelbė pagrįstas nuomones prieštaraudami pasiūlymams dėl BPMB ir BKPMB dėl subsidiarumo ir mokesčių suverenumo priežasčių. Šiame pranešime nebuvo visiškai atsižvelgta į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (4.10.2017)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)
(COM(2016)0683 – C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS))
Nuomonės referentė: Evelyn Regner
TRUMPAS PAGRINDIMAS
I. Įžanga
Šiuo pasiūlymu ir pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (2016/0337(CNS)) atnaujinama Komisijos 2011 m. iniciatyva nustatyti ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę. Abiejų pasiūlymų tikslas yra pateikti šios srities ES teisės aktų, kurie būtų tinkami ekonominei aplinkai, tapusiai labiau globalizuota, mobilia ir skaitmenine, kurioje valstybėms narėms vis sunkiau veiksmingai kovoti su agresyviu mokesčių planavimu vienašališkai vykdant veiksmus, kad apsaugotų savo nacionalines mokesčių bazes nuo erozijos ir pasipriešintų pelno perkėlimui.
II. Veiksmingas konsolidavimo įgyvendinimas
Kovojant už tai, kad būtų pasiekta ES ir ne ES įmonių lygybė apmokestinimo aspektu būtina įgyvendinti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę. Viena iš pagrindinių grėsmių teisingumui mokesčių srityje yra plačiai paplitusi pelno perkėlimo praktika. Visapusiškai įgyvendinus bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę bus įmanoma priskirti pajamas ten, kur sukuriama vertė, naudojant formulę, pagrįstą trimis vienodais svertiniais veiksniais, kurie yra atsparesni agresyviai mokesčių planavimo praktikai negu sandorių kainodara. Tokiu būdu galėtų būti pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, visų pirma sandorių kainodaros, kurios yra apie 70 proc. visų pelno perkėlimo atvejų priežastis, ir galėtų būti padaryta didelė pažanga siekiant sukurti sąžiningą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą. Taigi abu pasiūlymai turėtų būti laikomi dokumentų rinkiniu ir turėtų būti įgyvendinami drauge, kad būtų pasiekta daugiau teisingumo mokesčių srityje. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė turėtų būti nustatyta iki 2020 m. pabaigos.
Kalbant apie bendrą sąžiningumą, susijusį su mūsų apmokestinimo sistemomis, korporacijos turi prisiimti dalį naštos, ir todėl itin svarbu, kad dėl naujų atleidimo nuo mokesčių nuostatų nevyktų mokesčio bazės erozija. Turi būti remiamos priemonės, kuriomis privatieji subjektai būtų skatinami investuoti į realiąją ekonomiką, nes dabartinis investicijų trūkumas ES yra viena iš pagrindinių jos ekonominių problemų priežasčių. Tačiau reikia atidžiai rengti mokesčių lengvatas įmonėms ir taikyti jas tik tuo atveju, jei akivaizdus teigiamas jų poveikis užimtumui ir augimui ir nėra jokios rizikos, kad bus sukurta naujų mokesčių sistemos spragų. Todėl inovacijos ir investicijos turėtų būti skatinamos teikiant viešąsias subsidijas, o ne taikant atleidimą nuo mokesčių.
Siekiant kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo struktūromis ir išvengti dviejų lygiagrečių mokesčių sistemų, bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė turėtų būti privaloma visoms įmonėms, kurių apyvarta viršija 40 mln. eurų. Labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio bei didžiųjų įmonių ribinės vertės jau seniai apibrėžtos. Ši sąvoka apibrėžta dar 1978 m. 4-ojoje Bendrovių teisės direktyvoje. Iki šiol Europos Komisija dar nėra tinkamai pagrindusi poreikio nustatyti naują ribinę vertę. Kadangi MVĮ neturi išteklių, kuriuos galėtų investuoti į priedangos įmonių struktūras, kad galėtų dirbtinai perkelti pelną, jos patenka į nepalankią konkurencinę padėtį, palyginti su tarptautinėmis įmonėmis. Siekiant užtikrinti tvirtą vidaus rinką, labai svarbu sukurti teisingą, veiksmingą, skaidrią ir augimui palankią bendros pelno mokesčio bazės sistemą, grindžiamą principu, kad pelnas turėtų būti apmokestintas šalyje, kurioje įmonė jį gauna.
Atsižvelgiant į skaitmeninius pokyčius verslo aplinkoje, būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką. Su įmonėmis, gaunančiomis pajamas valstybėje narėje, kurioje neturi fizinės buveinės, turi būti elgiamasi taip pat, kaip ir su fizinę buveinę turinčiomis įmonėmis. Todėl BKPMB turi būti taikoma ir skaitmeninėms bendrovėms.
III. Minimalaus pelno mokesčio tarifo nustatymas pasiūlyme
Bendras ir teisingas minimalus pelno mokesčio tarifas yra vienintelis būdas vienodai ir teisingai elgtis su skirtingais subjektais, vykdančiais verslą ES, ir su mokesčių subjektais platesne prasme. Nenustačius tokio minimalaus tarifo susidarys tokia padėtis, kuriai esant lenktynės dėl žemesnių standartų mokesčio tarifų srityje dar labiau suaktyvės. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė reikš, kad valstybės narės daugiau negalės konkuruoti mokesčio bazių srityje, todėl pagausės ekonominių paskatų konkuruoti mokesčio tarifų srityje. Pelno mokesčio tarifai ES vidutiniškai sumažėjo nuo 35 proc. praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje iki 22,5 proc. šiandien. Siekiant nutraukti lenktynes dėl žemesnių standartų pelno mokesčio tarifų srityje ES lygmeniu, reikia nustatyti minimalų 25 proc. pelno mokesčio tarifą.
PAKEITIMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(1) įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus; |
(1) įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis agresyvesnės ir vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Taigi labiau globalizuotoje, mobilioje ir skaitmeninėje ekonomikos sistemoje šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus – derinant pelno mokesčio bazę Sąjungoje ir sukuriant teisingesnę ir nuoseklesnę mokestinę aplinką įmonių veiklai; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(2) siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą ir lengvinti tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos mokesčių ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti; |
(2) siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Pelno mokesčio sistema, pagal kurią apskaičiuojant bendrovių pelno mokesčio bazę Sąjunga laikoma viena rinka, padidintų daugiašalių įmonių veiklos skaidrumą ir sudarytų sąlygas visuomenei įvertinti jų poveikį ekonomikai. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie neleistų įmonėms naudotis nacionalinių mokesčių sistemų tarpusavio neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Sąjungoje įsisteigusios įmonių grupės turėtų remti Sąjungos nustatytus gero valdymo principus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą ir lengvinti tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos mokesčių ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(3) kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)1 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo siekiant vienodai spręsti tiek verslo palengvinimo, tiek iniciatyvos vaidmens kovojant su mokesčio vengimu klausimus. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; |
(3) kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)1 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo siekiant vienodai spręsti tiek verslo palengvinimo, tiek iniciatyvos vaidmens kovojant su mokesčio vengimu klausimus. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; |
|
______________ |
________________ |
|
1 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011) 121 galutinis/2. |
1 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011) 121 galutinis/2. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(4) atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų būti pasiektas susitarimas dėl bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas; |
(4) atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų būti pasiektas susitarimas dėl bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas. Tačiau įgyvendinant BPMB be konsolidavimo nebūtų išspręsta pelno perkėlimo problema. Todėl būtina, kad konsolidavimas būtų taikomas visose valstybėse narėse nuo 2021 m. sausio 1 d.; |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5) daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, BKPMB taisyklės turėtų būti privalomos tik didelėms įmonių grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, kurios pagal dydį nesiekia ribinės vertės, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti BKPMB taisykles; |
(5) siekiant veiksmingai kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo struktūromis ir išvengti dviejų lygiagrečių mokesčių sistemų, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos visoms įmonėms, išskyrus MVĮ. Ribinės vertės, taikomos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms ilgą laiką buvo nustatomos pagal Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EB (4-oji Bendrovių teisės direktyva)1a. Kadangi MVĮ neturi išteklių, kuriuos galėtų investuoti į priedangos įmonių struktūras, kad galėtų dirbtinai perkelti pelną, jos netenka konkurencinio pranašumo, palyginti su tarptautinėmis įmonėmis. Siekiant užtikrinti tvirtą vidaus rinką, labai svarbu sukurti teisingą, veiksmingą, skaidrią ir augimui palankią bendros pelno mokesčio bazės sistemą, grindžiamą principu, kad pelnas turėtų būti apmokestintas šalyje, kurioje įmonė jį gauna. Be to, siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, kurios pagal dydį nesiekia ribinės vertės, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti BKPMB taisykles; |
|
|
________________ |
|
|
1a1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978 8 14). |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(5a) atsižvelgiant į skaitmeninius pokyčius verslo aplinkoje, būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką. Su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės buveinės, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę buveinę. Todėl BKPMB turėtų būti taikoma ir skaitmeninėms bendrovėms; |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10) konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys vienodi svertiniai veiksniai – darbas, turtas ir pardavimas pagal paskirties vietą. Šie vienodi svertiniai veiksniai turėtų atspindėti subalansuotą metodą, pagal kurį atitinkamoms valstybėms narėms paskirstomas apmokestinamas pelnas, ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis iš tikrųjų uždirbamas. Todėl darbas ir turtas turėtų būti priskiriamas valstybei narei, kurioje darbas atliekamas, o turtas laikomas, taip suteikiant atitinkamą svertinį veiksnį kilmės valstybės narės interesams, o pardavimas turėtų būti priskiriamas prekių ir paslaugų paskirties valstybei narei. Kad būtų atsižvelgiama į atlyginimų lygio skirtumus Sąjungoje ir taip užtikrinamas teisingesnis konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas, darbo veiksnį turėtų sudaryti darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius (t. y. kiekvienam straipsniui tenka pusė). Kita vertus, turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis turtas, bet ne nematerialusis ir finansinis turtas dėl jų mobilumo ir rizikos, kad šios direktyvos taisyklės galėtų būti apeitos. Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje turėtų būti numatytas alternatyvus pajamų paskirstymo metodas; |
(10) konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys vienodi svertiniai veiksniai – darbas, turtas ir pardavimas pagal paskirties vietą. Šie vienodi svertiniai veiksniai turėtų atspindėti subalansuotą metodą, pagal kurį atitinkamoms valstybėms narėms paskirstomas apmokestinamas pelnas, ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis iš tikrųjų uždirbamas, įskaitant ir skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiklą, dėl kurios nebūtinai reikia valstybėje narėje įsteigti nuolatinį padalinį, siekiant ten vykdyti veiklą. Todėl darbas ir turtas turėtų būti priskiriamas valstybei narei, kurioje darbas atliekamas, o turtas laikomas, taip suteikiant atitinkamą svertinį veiksnį kilmės valstybės narės interesams, o pardavimas turėtų būti priskiriamas prekių ir paslaugų paskirties valstybei narei. Kad būtų atsižvelgiama į atlyginimų lygio skirtumus Sąjungoje ir taip užtikrinamas teisingesnis konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas, darbo veiksnį turėtų sudaryti darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius (t. y. kiekvienam straipsniui tenka pusė). Kita vertus, turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis turtas, bet ne nematerialusis ir finansinis turtas dėl jų mobilumo ir rizikos, kad šios direktyvos taisyklės galėtų būti apeitos. Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje turėtų būti numatytas alternatyvus pajamų paskirstymo metodas. Kita vertus, šie trys vienodo svorio veiksniai atsparesni agresyvaus mokesčių planavimo praktikai negu šiuo metu plačiai paplitę sandorių kainodaros metodai, skirti pelnui paskirstyti. Tokiu būdu galėtų būti pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, ypač susijusios su sandorių kainodara, kuri yra apie 70 proc. visų pelno perkėlimo Sąjungoje atvejų priežastis, ir būtų padaryta didelė pažanga siekiant sukurti teisingą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą; |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(11a) siekiant nutraukti lenktynes dėl žemesnių standartų pelno mokesčio tarifų srityje Sąjungos lygmeniu, reikia nustatyti minimalų pelno mokesčio tarifą Sąjungoje. Pelno mokesčio tarifai Sąjungoje vidutiniškai sumažėjo nuo 35 proc. praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje iki 22,5 proc. šiandien. Priėmusios BKPMB, valstybės narės daugiau negalės konkuruoti vis labiau mažindamos pelno mokesčio tarifus; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Įmonei, kuri taiko šios direktyvos taisykles, nebetaikomas nacionalinis pelno mokesčio įstatymas visais šioje direktyvoje reglamentuojamais klausimais, jeigu nenumatyta kitaip. |
2. Įmonei, kuri taiko šios direktyvos taisykles, taikomas nacionalinis pelno mokesčio įstatymas. Jeigu nenumatyta kitaip, direktyvos ir nacionalinė pelno mokesčio teisės kolizijos atveju pastaroji turi viršenybę. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas: |
1. Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmenines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas: |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
c) ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR; |
c) ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 40 000 000 EUR; |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Be to, ši direktyva taikoma įmonėms, kurių nuolatinės buveinės, esančios vienoje arba keliose valstybėse narėse, yra įsisteigusios pagal trečiosios šalies įstatymus, jeigu įmonė atitinka 1 dalies b–d punktuose nustatytas sąlygas. |
Be to, ši direktyva taikoma įmonėms, kurių nuolatinės buveinės, esančios vienoje arba keliose valstybėse narėse, yra įsisteigusios pagal trečiosios šalies įstatymus, ir kurių pajamos gaunamos vienoje arba keliose valstybėse narėse, jeigu įmonė atitinka 1 dalies b–d punktuose nustatytas sąlygas. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
2a. Be to, ši direktyva taikoma įmonių, įsisteigusių pagal trečiosios valstybės įstatymus, skaitmeninėms buveinėms, kurios skirtos specialiai konkrečios valstybės narės vartotojams ar įmonėms arba kurių pagrindinės pajamos gaunamos vykdant veiklą toje valstybėje narėje, jeigu ta įmonė atitinka 1 dalies b–d punktuose nustatytas sąlygas. Siekiant nustatyti, ar konkreti skaitmeninė buveinė skirta specialiai konkrečios valstybės narės vartotojams ar įmonėms, pagal EBPO BEPS 1 priemonę atsižvelgiama į prekių ir paslaugų vartotojų ar naudotojų bei tiekėjų (teikėjų) fizinę buvimo vietą. Jei jos negalima nustatyti, atsižvelgiama į tai, ar skaitmeninė buveinė vykdo veiklą naudodama valstybės narės arba Sąjungos aukščiausio lygio domeną, arba, mobiliųjų įrenginių programinę įrangą naudojančių įmonių atveju, į tai, ar skaitmeninė buveinė platina savo programinę įrangą per mobiliųjų įrenginių programinės įrangos platinimo centro valstybei narei skirtą padalinį arba vykdo veiklą naudodama domeną, iš kurio dėl, pavyzdžiui, naudojamų valstybių narių, regionų arba miestų pavadinimų galima suprasti, kad orientuojamasi į vartotojus ar įmones konkrečioje valstybėje narėje, arba veiklai taikomos bendrosios sąlygos yra specialiai skirtos Europos Sąjungai arba konkrečiai valstybei narei, arba skaitmeninės įmonės interneto puslapiuose naudojamas reklamos plotas specialiai skirtas vartotojų ir įmonėms konkrečioje valstybėje narėje. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 28 a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
28a) skaitmeninė buveinė – vadovaujantis EBPO BEPS 1 priemonės duomenimis, tai buveinė, specialiai skirta vartotojams arba įmonėms konkrečioje valstybėje narėje. Ją nustatant atsižvelgiama į prekių ir paslaugų vartotojų ar naudotojų bei tiekėjų (teikėjų) fizinę buvimo vietą. Jei jos negalima nustatyti, atsižvelgiama į tai, ar buveinė vykdo veiklą naudodama valstybės narės arba Sąjungos aukščiausio lygio domeną, arba, mobiliųjų įrenginių programinę įrangą naudojančių įmonių atveju, į tai, ar skaitmeninė buveinė platina savo programinę įrangą per mobiliųjų įrenginių programinės įrangos platinimo centro valstybei narei skirtą padalinį arba vykdo veiklą naudodama domeną, iš kurio dėl, pavyzdžiui, naudojamų valstybių narių, regionų arba miestų pavadinimų galima suprasti, kad orientuojamasi į vartotojus ar įmones konkrečioje valstybėje narėje, arba veiklai taikomos bendrosios sąlygos yra specialiai skirtos Europos Sąjungai arba konkrečiai valstybei narei, arba įmonės interneto puslapiuose naudojamas reklamos plotas yra specialiai skirtas vartotojų ir įmonėms konkrečioje valstybėje narėje. |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 28 b punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
28b) efektyvusis pelno mokesčio tarifas – pelno mokestis, mokamas atsižvelgiant į bendrovės finansinėse ataskaitose nurodytas pajamas ir pelną; |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
da) visas jos skaitmenines buveines. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 73 straipsnio 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Taikant šią direktyvą, kontroliuojamųjų užsienio įmonių teisės aktų taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 59 straipsnį apribojama grupės narių ir subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje šalyje arba kurie yra joje įsisteigusios nuolatinės buveinės, tarpusavio santykiais. |
Taikant šią direktyvą, kontroliuojamųjų užsienio įmonių teisės aktų taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 59 straipsnį apribojama grupės narių ir subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje šalyje arba kurie yra joje įsisteigusios nuolatinės buveinės ar įmonės skaitmeninės buveinės, tarpusavio santykiais. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 79 straipsnio 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos VIII skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių proporcingam paskirstymui tarp valstybių narių. |
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos VIII skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių proporcingam paskirstymui tarp valstybių narių. |
NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) |
||||
|
Nuorodos |
COM(2016)0683 – C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS) |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 24.11.2016 |
|
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 24.11.2016 |
||||
|
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Evelyn Regner 28.11.2016 |
||||
|
Svarstymas komitete |
3.5.2017 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
7.9.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
13 8 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Sergio Gaetano Cofferati, Luis de Grandes Pascual, Angel Dzhambazki, Rainer Wieland, Tiemo Wölken |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Gabriel Mato, Andrey Novakov |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
13 |
+ |
|
|
ALDE EFDD ENF GUE/NGL VERTS/ALE S&D |
Jean-Marie Cavada Joëlle Bergeron Marie-Christine Boutonnet, Gilles Lebreton Kostas Chrysogonos Max Andersson, Julia Reda Sergio Gaetano Cofferati, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner, Tiemo Wölken |
|
|
8 |
- |
|
|
ALDE ECR PPE |
António Marinho e Pinto Angel Dzhambazki Gabriel Mato, Andrey Novakov, Axel Voss, Rainer Wieland, Tadeusz Zwiefka, Luis de Grandes Pascual |
|
|
0 |
0 |
|
|
|
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) |
||||
|
Nuorodos |
COM(2016)0683 – C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS) |
||||
|
Konsultacijos su EP data |
21.11.2016 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 24.11.2016 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
IMCO 24.11.2016 |
JURI 24.11.2016 |
|
|
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
IMCO 5.12.2016 |
|
|
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Alain Lamassoure 22.11.2016 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
30.8.2017 |
10.10.2017 |
6.11.2017 |
|
|
|
Priėmimo data |
21.2.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 11 5 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Hugues Bayet, Udo Bullmann, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Stanisław Ożóg, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Matt Carthy, Bas Eickhout, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Luigi Morgano, Joachim Starbatty, Romana Tomc, Lieve Wierinck |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Alberto Cirio, Alex Mayer, Laurenţiu Rebega |
||||
|
Pateikimo data |
1.3.2018 |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
38 |
+ |
|
|
ALDE |
Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck |
|
|
ECR |
Pirkko Ruohonen-Lerner |
|
|
PPE |
Burkhard Balz, Alberto Cirio, Markus Ferber, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Dariusz Rosati, Anne Sander, Romana Tomc, Esther de Lange |
|
|
S&D |
Hugues Bayet, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Alex Mayer, Luigi Morgano, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker |
|
|
Verts/ALE |
Bas Eickhout, Sven Giegold, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun |
|
|
11 |
- |
|
|
ECR |
Sander Loones, Stanisław Ożóg, Joachim Starbatty, Kay Swinburne |
|
|
ENF |
Marco Zanni |
|
|
GUE/NGL |
Matt Carthy, Miguel Viegas |
|
|
PPE |
Brian Hayes, Gunnar Hökmark |
|
|
S&D |
Costas Mavrides, Alfred Sant |
|
|
5 |
0 |
|
|
EFDD |
Marco Valli |
|
|
ENF |
Bernard Monot, Laurenţiu Rebega |
|
|
GUE/NGL |
Paloma López Bermejo, Martin Schirdewan |
|
|
|
Corrections to vote |
|
|
+ |
|
|
|
- |
Esther de Lange, Laurenţiu Rebega |
|
|
0 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė