Procedūra : 2017/2117(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0064/2018

Pateikti tekstai :

A8-0064/2018

Debatai :

PV 02/05/2018 - 32
CRE 02/05/2018 - 32

Balsavimas :

PV 03/05/2018 - 7.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0203

PRANEŠIMAS     
PDF 682kWORD 75k
3.4.2018
PE 612.315v03-00 A8-0064/2018

dėl dabartinės avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėties ir ateities perspektyvų Sąjungoje

(2017/2117(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėja: Esther Herranz García

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl dabartinės avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėties ir ateities perspektyvų Sąjungoje

(2017/2117/(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos prašymu 2015 ir 2016 m. surengto ES avienos sektoriaus forumo rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento užsakytą tyrimą „Avienos (ėrienos) ir ožkienos sektorių ateitis Europoje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Avienos (ėrienos) ir ožkienos sektoriaus ateitis Europoje“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. atlikto tyrimo „BŽŪP priemonių avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose vertinimas“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Veiksmų planas gamtai, piliečiams ir ekonomikai“(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (COM(2017) 0339),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Nyderlandų ombudsmeno ataskaitos dėl vyriausybės požiūrio į Ku karštligę išvadas(3), taip pat į 2017 m. Nyderlandų ombudsmeno atliktą tyrimą apie tai, ko vyriausybė išmoko iš Ku karštligės epidemijos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0064/2018),

A.  kadangi avininkystės ir ožkininkystės sektoriai beveik visoje ES mažai pelningi, jų pajamos yra vienos iš mažiausių ES, pirmiausia dėl didelių veiklos ir atitikties reglamentavimui sąnaudų, kurios kartais viršija pardavimo kainas, ir dėl didelės administracinės naštos, daug ūkininkų ir vis dažniau nutraukia šią veiklą;

B.  kadangi maisto grandinės disbalansas didina šių sektorių pažeidžiamumą ir kadangi Komisija šioje srityje iki šiol nesiėmė būtinų reguliavimo veiksmų, kaip ragino Parlamentas;

C.  kadangi avių ir ožkų produktus gaminantys ūkiai negali įsikurti ir išsilaikyti gyvulių augintojams neturint stabilių pajamų garantijos;

D.  kadangi Europoje avininkystė ir ožkininkystė yra sezoniškos, kitaip nei kai kuriuose kituose pasaulio regionuose, kuriuose avys ir ožkos gali būti veisiamos ir gyvūninė produkcija gali būti tiekiama ištisus metus; kadangi didelis sezoniškumas ūkininkams ir gamintojams gali sukelti ekonominį netikrumą;

E.  kadangi nepalankiose ūkininkauti vietovėse, pvz., atokiuose ir kalnuotuose regionuose, abiejuose šiuose sektoriuose gali būti kuriamos ir išsaugomos darbo vietos;

F.  kadangi avių ir ožkų produktų platinimo grandinės turi didelį plėtros ir užimtumo potencialą daugelyje pažeidžiamų kaimo vietovių ir priemiesčių, visų pirma parduodant avienos ir ožkienos ir kokybiškus pieno produktus, kurie gali būti parduodami naudojantis trumpomis ir vietos platinimo grandinėmis;

G.  kadangi avių augintojams sunku rasti ne tik kvalifikuotos, bet kartais ir nekvalifikuotos darbo jėgos;

H.  kadangi avininkystė ir ožkininkystė daugelyje valstybių narių yra kultūros paveldo dalis ir užsiimant šia veikla gaunama aukštos kokybės tradicinių produktų;

I.  kadangi avininkystės ir ožkininkystės sektoriai turi užtikrinti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir aplinkos apsaugos standartus;

J.  kadangi avininkystė ir ožkininkystė atlieka svarbų vaidmenį aplinkos tvarumo požiūriu, ypač kai gyvūnai ganosi, nes jų yra 70 proc. geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių vietovių, įskaitant izoliuotas ir santykinai sunkiai pasiekiamas vietoves, jos padeda išsaugoti kraštovaizdį, išlaikyti biologinę įvairovę (taip pat vietines veisles) ir kovoti su erozija, nepageidaujamomis biomasės sankaupomis, pylimams daroma žala, griūtimis ir miškų bei brūzgynų gaisrais;

K.  kadangi Europos kaimo vietovėse avininkystė ir ožkininkystė socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra svarbios, nes mažiau palankiose vietovėse padeda išlaikyti gamybą bei užimtumą ir tiekti aukštos kokybės tradicinius produktus;

L.  kadangi ūkininkų kartų kaitą būtina pagerinti siekiant užtikrinti šios rūšies gyvulininkystės išlikimą ir padėti sustabdyti spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą daugelyje kaimo regionų, kuriuose ribotos pagrindinės paslaugos ir parama šeimoms, o tai ypač veikia moteris, kurios atlieka didžiulį darbą sektoriuje, bet kuris dažnai lieka nematomas;

M.  kadangi šiuose sektoriuose palanki aplinka ir geros galimybės jaunimui užsiimti nedidelės apimties ūkininkavimo veikla arba steigti įmones, nes juose nedidelis kapitalizavimo lygis, gerai išplėtotas kolektyvinis veiklos organizavimas, tarpusavio pagalba, bendros įrangos naudojimo kooperatyvai;

N.  kadangi vidutinis avių ir ožkų augintojų amžius didėja ir kadangi žinios nepakankamai perduodamos kitoms kartoms, kyla pavojus sklandžiam šių sektorių veikimui ir ateityje jie taps pažeidžiami dėl įgūdžių ir žinių stokos; kadangi avių ir ožkų augintojams ir kokybiškų apdorotų produktų, pavyzdžiui, tradicinių sūrių, gamintojams dažnai trūksta reikalingų rinkodaros ir pardavimo įgūdžių, kad galėtų gaminius patraukliai tiekti rinkai;

O.  kadangi dauguma avių ir ožkų ES auginama ekstensyvaus žemės ūkio plotuose, pvz., pievose; kadangi kai kuriose valstybėse narėse šie sektoriai kliaujasi intensyvios ožkininkystės ir avininkystės modeliu;

P.  kadangi šie sektoriai prisideda prie didelės ekologinės vertės vietovių arba didelės gamtinės vertės, nesukultūrintų ir miškų ganyklų ir kitų miškų ganyklų sistemų, kaip antai aptvarinių ganyklų (isp. dehesa) ir ąžuolynų zonų (isp. montado), ir mažiau derlingų žemių, išsaugojimo ir atlieka itin svarbų vaidmenį neleidžiant apaugti krūmokšniais;

Q.  kadangi prieš įsigaliojant „Omnibus“ reglamentui taikyta daugiamečių žolynų apibrėžtis neapėmė Viduržemio jūros regiono pievų, kuriose auga daugiamečiai medingi augalai, pvz., aptvarinių ganyklų (isp. dehesa) ir kitų su agrarine miškininkyste siejamų ekosistemų, dėl to sumažėja plotas, už kurį galima gauti tiesiogines išmokas, taigi nukenčia šių vietovių ūkininkai;

R.  kadangi ganyklinė gyvulininkystė yra tradicinė ekstensyvaus gyvūnų veisimo veikla, kuria užsiimama visų pirma kalnuotuose regionuose, ir tai leidžia vystyti mažos agronominės vertės teritorijas, į kurias sunku patekti arba kurios nėra mechanizuotos, ir taip šiose vietovėse išlaikyti ekonominę veiklą;

S.  kadangi sezoninis gyvūnų pervarymas į naujas ganyklas kai kuriose valstybėse narėse yra ūkininkavimo veiklos dalis;

T.  kadangi pagal dabartinę bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) numatyta teikti paramą įvairių vietinių avių ir ožkų veislių augintojams;

U.  kadangi šios veislės yra gerai pritaikytos prie vietos aplinkos ir joms tenka svarbus vaidmuo išsaugant biologinę įvairovę ir natūralią pusiausvyrą jų buveinėse;

V.  kadangi vietinės veislės daug geriau prisitaiko prie teritorijos sąlygų ir ypatumų;

W.  kadangi nuo praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio avių skaičius sumažėjo 25 mln., o per pastaruosius 17 metų gamyba sumažėjo daugiau kaip 20 proc.;

X.  kadangi per pastaruosius metus gerokai sumažėjo avienos ir ožkienos suvartojimas (avienos atveju jis sumažėjo nuo 3,5 kg vienam asmeniui 2001 m. iki šiuo metu suvartojamų 2 kg) ir kadangi ši mažėjimo tendencija užfiksuota ir 2017 m., visų pirma tarp jaunimo;

Y.  kadangi Europos ožkienos rinka yra ypatinga – daugiausia produktų pagaminama Graikijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje ir labai daug jų suvartojama Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje;

Z.  kadangi ožkienos gamyba skerdžiant ožiukus ar naikinamus suaugusius gyvūnus yra sezoninė ir kartu šalutinis pieno gamybos produktas, kontroliuojamas kelių veiklos vykdytojų, o jos pardavimo kainos yra nepakankamos atlyginti ūkininkams už darbą;

AA.  kadangi mažmeninės prekybos vietose ožkienos yra nedaug, todėl produktas mažiau pastebimas ir vartotojai jo atitinkamai vartoja mažiau;

AB.  kadangi avininkystės ir ožkininkystės sektoriams priskiriama 3 proc. Europos pieno produkcijos ir 9 proc. Europos sūrių produkcijos ir kadangi abiejuose sektoriuose Europos Sąjungoje dirba 1,5 mln. asmenų;

AC.  kadangi kai kuriose šalyse per kelerius pastaruosius metus gerokai išaugo ožkų pieno ir sūrių vartojimas;

AD.  kadangi ES pagaminama aviena patenkina tik apie 87 proc. rinkos paklausos ir kadangi importas iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Naujosios Zelandijos, kelia pavojų ES gaminių konkurencingumui pačiais svarbiausiais metų laikotarpiais (Velykų ir Kalėdų), bet taip pat ir likusiu metų laikotarpiu, nes Naujoji Zelandija ir Australija yra pagrindinės avienos eksportuotojos;

AE.  kadangi pastaraisiais metais Naujoji Zelandija padidino šviežios arba atšaldytos mėsos eksportą, mažindama įprastai eksportuojamos užšaldytos mėsos kiekį, todėl didėja jos poveikis ES šviežių produktų rinkai ir mažinamos Europos gamintojams mokamos kainos; mano, kad į tai turi būti atsižvelgta būsimame laisvosios prekybos susitarime (LPS) su Naująja Zelandija;

AF.  kadangi daugeliu atvejų ES gamintojai negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių, kurių kokybės standartai, reglamentavimo reikalavimai ir aplinkosaugos standartai dažnai yra mažesni;

AG.  kadangi vedant derybas dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos bei Australijos LPS avininkystės ir ožkininkystės sektoriai turi būti arba apsaugoti, arba išvis neįtraukiami į šiuos prekybos susitarimus, nes yra pažeidžiami;

AH.  kadangi kai kuriuose ES kaimyninių šalių regionuose rodomas susidomėjimas ES avienos ir ožkienos gaminiais, o tai suteikia galimybių ES gamintojams, tačiau jomis, deja, nėra visapusiškai pasinaudojama;

AI.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES gali sukelti esminių ES vidaus prekybos aviena pokyčių, nes JK yra didžiausia šalis gamintoja ir pagrindinė šalis, per kurią vyksta importas iš trečiųjų šalių;

AJ.  kadangi Jungtinė Karalystė importuoja maždaug pusę savo avienos kvotos iš Naujosios Zelandijos ir beveik du trečdalius – iš Australijos, taip pat kadangi ES negali staiga atsisakyti savo tarptautinių įsipareigojimų, – tai padidina „Brexit‘o“ sukeliamą netikrumą;

AK.  kadangi avių ir ožkų vilna yra tvarus, atsinaujinantysis ir biologiškai skaidus tekstilės sektoriaus išteklius;

AL.  kadangi vilna pagal SESV I priedą nėra pripažinta žemės ūkio produktu, o pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ji laikoma tik šalutiniu gyvūniniu produktu;

AM.  kadangi dėl šio nepakankamo pripažinimo avių augintojai yra nepalankesnėje padėtyje, palyginti su kitais ūkininkais, nes transportuojant vilną jai taikomi griežtesni reikalavimai nei pripažintiems žemės ūkio produktams, ir kadangi vilnos atžvilgiu intervencija rinkoje pasitelkiant bendrus rinkos organizavimo principus yra neįmanoma;

AN.  kadangi avys ir ožkos daugiausia auginamos ekstensyviai, todėl jos tiesiogiai susiduria su laukiniais gyvūnais, kurių sveikatos būklės negalima užtikrinti;

AO.  kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 įgyvendinant skrepio ligos planą buvo 100 proc. apribotas keitimasis veisliniais galvijais ir kadangi mažų, vietinių veislių atveju genotipo nustatymo dėl skrepio ligos pasekmė buvo veislinių avinų ir ožių sumažėjimas iki 50 proc.;

AP.  kadangi pastarieji gyvūnų ligų protrūkiai parodė, jog ligos protrūkis vienoje valstybėje narėje gali kelti pavojų visai Europos žemės ūkio rinkai, turint omenyje kelias Europos Sąjungą ištikusias epidemijas, iš kurių kelios, pavyzdžiui, labiausiai išplitusi Ku karštinės epidemija, apėmusi ožkų ūkius 2007–2011 m. laikotarpiu, turi pasekmių ir žmonių sveikatai;

AQ.  kadangi skiepijant avis ir ožkas apsaugomos valstybių narių bandos nuo tarptautinių ligų, sumažinama tolesnė užkrėtimo rizika tarp valstybių narių ir padedama sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikį;

AR.   kadangi, remiantis Bendros sveikatos koncepcija grindžiamu Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planu, teigiama, kad imunizavimas pasitelkiant vakcinas yra ekonomiškai efektyvi sveikatos priežiūros srities intervencija kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, nors antibiotikų naudojimas trumpuoju laikotarpiu yra pigesnė priemonė; plane taip pat numatyta paskatų, kuriomis siekiama didinti diagnostikos vykdymo ir antimikrobinių medžiagų pakaitalų bei vakcinų naudojimo mastą;

AS.  kadangi elektroninė avių ir ožkų identifikavimo sistema veiksmingai užtikrina gyvūnų atsekamumą, tačiau dėl netyčinių klaidų nuskaitant ausų įsagus ar juos praradus gali būti taikomos sankcijos, kurios kartais yra neproporcingos;

AT.  kadangi gyvulių augintojams taip pat sunku įgyvendinti dabartines ožkų identifikavimo taisykles;

AU.  kadangi tam tikrų rūšių gyvūnams, visų pirma stambiems mėsėdžiams, pagal Buveinių direktyvą taikoma apsauga, jų natūralių buveinių būklės blogėjimas ir natūralaus grobio kiekio ir kokybės sumažėjimas kartu su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir nepakankamomis valstybių narių investicijomis į prevencines priemones lėmė reikšmingą atvejų, kai plėšrieji žvėrys visuose regionuose puola avių ir ožkų bandas, skaičiaus padidėjimą, o tai blogina ir taip nestabilią kai kurių ūkių padėtį ir daugelyje regionų kelia pavojų tradiciniam žemės ūkiui ir gyvulių ganymu paremtam ūkininkavimui;

AV.  kadangi kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose plėšrūnų ir stambių mėsėdžių apsaugos būklė yra gera;

AW.  kadangi pasiekus norimą apsaugos būklę turėtų būti atsižvelgiama į galimybę iš dalies pakeisti rūšių apsaugos statusą tam tikruose regionuose;

AX.  kadangi avių ir ožkų augintojai turi įveikti daug biurokratinių ir administracinių kliūčių, kurias sukelia ne tik BŽŪP, bet ir kiti ES teisės aktai, pavyzdžiui, susiję su žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų perdirbimu;

AY.  kadangi avienos ir ožkienos rinka yra labai susiskaidžiusi ir jai trūksta skaidrumo nurodant rinkos kainas;

AZ.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse yra labai nedaug skerdyklų ir tai jose trukdo plėtoti šiuos sektorius;

BA.  kadangi, restruktūrizavus skerdimo pramonę, užtikrinus atitiktį sanitariniams standartams ir dėl gyvulininkystės veiklos apimties mažėjimo sumažėjus skerdimo apimčiai, daugelyje regionų buvo panaikintos ekonominės priemonės, būtinos vietos platinimo grandinių vertei didinti ir jų ilgalaikiam išlikimui užtikrinti;

BB.  kadangi skerdimo pramonės restruktūrizavimas, priemonės, taikytos po kempinligės sukeltos krizės, ir higienos bei sveikatos dokumentų rinkinio priėmimas daugelyje šalių, be kita ko, lėmė įvairių priemonių, būtinų siekiant išlaikyti tiesioginę ir vietos prekybą, panaikinimą ir skerdimo sąnaudų padidėjimą;

BC.  kadangi kilnojamoji melžimo įranga ir skerdyklos arba priemonės vietoje naudotis tokia įranga yra svarbios ir būtinos, kad užsiimant avininkyste ir ožkininkyste būtų galima lengviau gaminti produktus;

BD.  kadangi avienos ir ožkienos gaminiai, palyginti su kitų rūšių mėsa, nėra tokie įvairūs, jie nėra ir tokie patrauklūs, vadinasi, vartotojai mažiau juos vertina;

BE.  kadangi reikia padidinti mėsos gamybos pridėtinę vertę ir pradėti taikyti naujoviškus būdus, geriau pritaikytus prie jaunimo vartojimo įpročių;

BF.  kadangi auginant avis ir ožkas visos ES vartotojams ne tik tiekiama mėsos, pieno ir vilnos produktų – avininkystei ir ožkininkystei daugelyje bendruomenių tenka labai svarbus vaidmuo puoselėjant kultūrines tradicijas, pvz., persirengėlių („kukerių“) eitynes Bulgarijoje ir ožių šokį („capra“) Rumunijoje;

BG.  kadangi daugelyje valstybių narių didėja vietos ir ekologiškų žemės ūkio produktų, atitinkančių vartotojų skaidrumo ir kokybės reikalavimus, rinka;

BH.  kadangi, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 ir deleguotajame reglamente (ES) Nr. 665/2014, valstybės narės gali vartoti neprivalomą kokybės terminą „kalnų produktas“, siekdamos suteikti didesnį matomumą kalnuotuose regionuose vykdomos avininkystės ir ožkininkystės produktams;

BI.  kadangi naudojant ES kokybės sistemas, visų pirma saugomas geografines nuorodas (SGN) ir saugomas kilmės vietos nuorodas (SKVN), suteikiama didesnio matomumo priemonė, taigi ir daugiau galimybių rinkoje realizuoti avininkystės ir ožkininkystės produktus;

BJ.  kadangi kai kurios valstybės narės nėra numačiusios struktūrinės vieno arba abiejų šių sektorių plėtros politikos, o tai yra kliūtis jų vystymuisi;

BK.  kadangi vykdant tokią politiką galėtų būti teikiamos rekomendacijos įvairiais etapais, pvz., gyvūnų veisimo (veislės pasirinkimo, avinų auginimo ir kt.), taip pat produktų realizavimo rinkoje;

Geresnė parama

1.  pritaria Komisijos iniciatyva sušaukto ES avienos sektoriaus forumo 2016 m. paskelbtoms rekomendacijoms, visų pirma poreikiui nustatyti aplinkosaugos išmoką pripažįstant avininkystės ir ožkininkystės vaidmenį tiekiant viešąsias gėrybes, ypač kai jos paremtos ekstensyviu ganymu, šiose srityse: žemės gerinimo ir biologinės įvairovės, ekosistemų, ekologiniu požiūriu svarbių plotų ir vandens kokybės išsaugojimo; klimato kaitos, potvynių, nuošliaužų, miškų gaisrų ir su jais susijusios erozijos prevencijos; kaimo vietovių ir užimtumo išsaugojimo; pabrėžia, kad šios rekomendacijos taip pat turėtų būti taikomos ožkienai ir abiejų sektorių pieno produktams;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę siūlyti paskatų ūkininkams, užsiimantiems sezoniniu gyvūnų pervarymu į naujas ganyklas;

3.  pritaria tam, kad vykdant būsimą bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą būtų išlaikyta arba, jei tinkama, padidinta savanoriška susietoji parama avininkystės ir ožkininkystės sektoriams ir taikomos kitos abiem sektoriams skirtos priemonės, numatant diferencijuotas subsidijas ganomoms bandoms, siekiant sustabdyti veiklos nutraukimą šiuose sektoriuose ES, turint omenyje didelę avių ir ožkų augintojų priklausomybę nuo tiesioginių išmokų;

4.  pabrėžia, kad pagal derybose dėl „Omnibus“ pasiektą susitarimą savanoriškos susietosios paramos schema yra supaprastinta ir tapo aiškesnė, išbrauktos nuorodos į kiekybinius apribojimus ir gamybos išsaugojimą, taip pat įtraukta nuostata, kad valstybės narės kasmet galėtų peržiūrėti kai kuriuos tinkamumo kriterijus ir bendrą biudžetą;

5.  ragina visas valstybes nares agrarinės aplinkosaugos išmokas skirti ir už ganyklas, skirtas avims ir ožkoms ganyti, ir remti ūkininkus, užtikrinančius pagerintus gyvūnų gerovės standartus;

6.  palankiai vertina per derybas dėl „Omnibus“ reglamento pasiektą susitarimą, kuriuo pripažįstamas specifinis Viduržemio jūros regiono ganyklų, tokių kaip aptvarinės ganyklos (isp. dehesa), pobūdis, siekiant rasti teisingesnę žemės, už kurią gali būti skiriamos tiesioginės išmokos, valdymo tvarką ir spręsti būdingą nevienodo požiūrio į nesukultūrintas ganyklas ir miškų ganyklų sistemas problemą;

7.  pabrėžia šio tipo ganyklų svarbą gaisrų prevencijai, tačiau pažymi, kad šie patobulinimai valstybėms narėms tebėra neprivalomi;

8.  mano, kad šiomis aplinkybėmis nereikėtų diskriminuoti kitų su agrarine miškininkyste siejamų ekosistemų, ir ragina avių ir ožkų augintojams netaikyti kriterijaus, pagal kurį 50 proc. žemės miškingose vietovėse turi būti apsėta žole ir kuris būtinas siekiant gauti tiesiogines išmokas už hektarą;

9.  pritaria tam, kad atitinkamas ganymas būtų leidžiamas ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, įskaitant sausas, prastos kokybės pievas, esančias kai kuriose mažiau palankiose vietovėse;

10.  pabrėžia, kad ganyti neturi būti leidžiama pažeidžiamose natūraliose teritorijose, jei rizikuojama jas pažeisti; šiomis aplinkybėmis pabrėžia didžiulę atrajotojų reikšmę panaudojant žalią ląstelieną;

11.  mano, kad reikia labiau remti jaunus ir pradedančius ūkininkus teikiant ir tiesiogines, ir pagal kaimo plėtros politiką skiriamas išmokas, numatyti paskatas kuriant naujus ar perimant avininkystės bei ožkininkystės ūkius, nes vis didėjantis vidutinis gyvulių augintojų amžius, kuris yra aiškiai didesnis net už kitų žemės ūkio profesijų vidutinį amžių, yra vienas iš svarbiausių iššūkių norint išlaikyti Sąjungos kaimo vietovių gyvybingumą ir maisto saugą;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į konkrečias problemas, kurias pabrėžia šiame sektoriuje dirbančių moterų organizacijos, ir imtis priemonių, be kita ko, didinti moterų matomumą, skatinti jas imtis atsakomybės ir bendros atsakomybės, taip pat teikti būtinas šeimų rėmimo paslaugas;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias programas, kurias įgyvendinant moterims būtų lengviau rasti savo vietą šiuose konkrečiuose sektoriuose, o tai galėtų labai palengvinti būtiną kartų kaitą sektoriuose ir padėti išlaikyti avių ir ožkų ūkius kaip šeimos įmones;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau rūpintis avininkystės ir ožkininkystės sektorių genetinių išteklių įvairove, nes jie svarbūs produktyvumui (vaisingumui, vislumui ir kt.), produktų kokybei ir gyvūnų prisitaikymui prie aplinkos;

15.  palankiai vertina tai, kad biudžete numatyta lėšų paramai ir jomis skatinamos vietinės veislės ir diferencijuotos kokybės nuorodos, pavyzdžiui, ekologinės gamybos sertifikavimas;

16.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad rengiant gyvūnų veisimo planus reikia siekti išsaugoti vietines ir atsparias veisles;

17.  pabrėžia vietinių avių ir ožkų veislių reikšmę Alpių regionui, nes šios teritorijos netinkamos ganytis kitų veislių gyvuliams;

18.  ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų labiau remiamas šių veislių avių ir ožkų auginimas;

19.  ragina labiau remti avininkystės ir ožkininkystės sektorių gamintojų organizacijas;

20.  atsižvelgia į šių sektorių subsidijų plėtrą, nes ji yra itin svarbi siekiant padidinti gamybos veiksmingumą ir konkurencingumą, pagerinti produktų kokybę ir avienos tiekimo Europos Sąjungoje požiūriu užtikrinti savarankišką apsirūpinimą – visa tai atitinka ES veiksmingumo plėtojimo ir kokybės gerinimo tikslus;

Parama ir naujovės

21.  ragina Komisiją padidinti paramą naujoviškų gamybos metodų ir technologijų tyrimams turint tikslą stiprinti avienos ir ožkienos sektoriaus konkurencingumą, remti mėsos, pieno ir vilnos produktus vidaus rinkoje, dėmesį skiriant ne tik tradiciniams produktams, pvz., sūriui, bet ir naujoviškesniems pjaustiniams, siekiant siūlyti produktų, kurie atitiktų vartotojų lūkesčius ir rinkos paklausą; taip pat ragina Komisiją skatinti dažniau vartoti šiuos produktus pasitelkiant informacines kampanijas, pristatant naujiems vartotojams, įskaitant besivystančias šalis ir Rytų rinkas, pritaikytus virimo ir ruošimo būdus ir pabrėžiant avienos ir ožkienos maistinę vertę ir naudą sveikatai;

22.  mano, jog būtina paneigti mintį, kad ėrieną sunku gaminti, ir stabdyti šių dienų tendenciją vengti raudonos mėsos;

23.  pabrėžia, kad pastangos didinti avienos ir ožkienos vartojimą yra būtinos, jei norima padidinti jų gamybą ES;

24.  palankiai vertina Komisijos ketinimą per ateinančias reklamos kampanijas, kurias bendrai finansuoja Sąjunga, skirti avių ir ožkų mėsos ir pieno produktams specialią biudžeto eilutę;

25.  pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą reklaminėms kampanijoms, kuriomis siekiama didinti avių ir ožkų produktų vartojimą visoje ES;

26.  ragina prie produktų, kuriems teikiama parama, priskirti ir vilną;

27.  ragina Komisiją koordinuoti SGN ir SKVN pažymėtiems avių ir ožkų produktams skirtas informavimo kampanijas siekiant padidinti jų patrauklumą; ragina atlikti išsamų naujų vilnos realizavimo rinkų tyrimą, kad gamintojai gautų didesnę ekonominę grąžą;

28.  skatina daugiau valstybių narių pradėti vartoti neprivalomą kokybės terminą „kalnų produktas“, kaip numatyta galiojančiuose ES teisės aktuose, nes tai yra didesnio produktų matomumo užtikrinimo priemonė, o vartotojai gali priimti geriau informacija pagrįstus sprendimus;

29.  pabrėžia, kad reikia nustatyti garantijos ženklą ėriukų ir ožiukų mėsai (jį galėtų naudoti tiek pavieniai gamintojai, tiek gamintojų asociacijos), pagal kurį galėtų būti skiriama parama už diferencijuotą kokybę; pabrėžia, kad toks ženklinimas turi būti patvirtintas vietinės kompetentingos institucijos laikantis atitinkamų teisės aktų ir tokius ženklus reglamentuojančių nuostatų;

30.  ragina remti ES masto avininkystės ir ožkininkystės sektoriams skirtus informacinius renginius, pvz., festivalius ar panašius kasmetinius renginius, nes tai yra informuotumą apie šių sektorių naudą ES, jos piliečiams ir aplinkai didinanti priemonė;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas išnaudoti dideles tradicinės avininkystės ir ožkininkystės galimybes pasitelkiant kaimo turizmą;

Geroji patirtis

32.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas avių ir ožkų pieno platinimo grandinių plėtrai ir užtikrinti, kad ūkiams būtų suteikiama kuo didesnė pridėtinė vertė, vykdant kokybiškas politikos priemones, kuriomis būtų skatinama daugiausia trumpomis tiekimo grandinėmis ir (arba) vietos mastu parduodamų pieno produktų gamyba ūkiuose; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad Komisijai svarbu užtikrinti geresnį higienos teisės aktų įgyvendinimą visose valstybėse narėse, be kita ko, vadovaujantis ūkiuose gaminamų sūrių higienos gerosios patirties vadovu, kurį bendradarbiaudamas su Komisija parengė Ūkininkų ir amatininkų sūrio ir pieno produktų gamintojų tinklas (FACE);

33.  ragina Komisiją sukurti interneto platformą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama avininkystės ir ožkininkystės sektoriams ir kurios pagrindinis tikslas būtų keistis gerąja patirtimi ir valstybių narių duomenimis;

34.  primygtinai ragina Komisiją parengti avininkystės ir ožkininkystės sektorių produktų rinkodaros gerosios patirties gairių projektą, kurį būtų galima platinti valstybėms narėms ir profesinėms organizacijoms;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vilnos gamybos ir perdirbimo sektoriui remiant programų, skirtų keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi tarp vilnos gamybos grandinės dalyvių, įgyvendinimą;

36.  primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas vilnai įgyvendinant reglamentus Nr. 1069/2009 ir Nr. 142/2011 dėl gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo, nes vilna yra žmonėms vartoti neskirtas produktas;

Rinkų gerinimas

37.  ragina Komisiją parengti siūlymų dėl šių sektorių kainų skaidrumo, kad būtų galima informuoti vartotojus ir gamintojus apie produktų kainas;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę suderinti su skerdenomis susijusius klausimus, kad būtų atspindimos realios sąnaudos, nedarant žalos vietinėmis veislėmis užtikrinamai biologinei įvairovei, taip pat įsteigti Europos observatoriją, kuri stebėtų avienos ir ožkienos kainas ir gamybos sąnaudas; pabrėžia, kad svarbu stebėti maržas visoje maisto tiekimo grandinėje, įskaitant didmenines kainas;

39.  įspėja, kad nekintant arba mažėjant paklausai ir didėjant gamybai kainos gamintojams gali mažėti;

40.  primena, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 149 straipsnį į gamintojų organizaciją susijungę avių ar ožkų pieno gamintojai gali vesti bendras derybas dėl sutarčių, jeigu pieno, dėl kurio deramasi, kiekis neviršija 33 proc. atitinkamos valstybės pagaminamo kiekio ir 3,5 proc. Sąjungoje pagaminamo kiekio; pabrėžia, kad šios ribos daugiausia buvo nustatytos žalio karvių pieno gamybai, todėl dėl jų kyla kliūčių ir jos nelabai pritaikytos smulkiųjų atrajotojų produkcijai, ypač tuo atveju, kai augintojai nori burtis į vietos gamintojų organizacijų asociacijas, daugiau supirkėjų turinčių gamintojų organizacijas arba konkuruoti su didele pramonės grupe;

41.  prašo parengti tikslius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima išsamiau stebėti ožkienos gamybą, vartojimą ir prekybą ja, suaugusius gyvūnus atskiriant nuo ožiukų;

42.  mano, kad būtina padidinti gamintojų derybines ir rinkos galias maisto grandinėje, išplečiant su sutartiniais santykiais susijusias taisykles avininkystės ir ožkininkystės sektoriams (tiek mėsos, tiek pieno produktams) steigiant gamintojų ir tarpšakines organizacijas, panašias į kituose Sąjungos žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriuose veikiančias organizacijas, laikantis susitarimo, pasiekto pagal „Omnibus“ reglamentą, kad šiuose sektoriuose būtų padidintas konkurencingumas ir dabartinis mažas našumas;

43.  ragina avienos kokybės SKVN arba SGN ženklinimą įtraukti į kumpiui taikomas ženklinimo priemones, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1308/2013 172 straipsnyje, kaip paklausos valdymo užtikrinimo priemonę siekiant geriau suderinti pasiūlą su paklausa;

44.  pažymi, kad avių arba ožkų pieno gamintojų organizacijos arba šių organizacijų asociacijos, bendrai vykdančios ekonominę veiklą (reklamą, kokybės kontrolę, pakavimą, ženklinimą arba perdirbimą), gali nesilaikyti Reglamento Nr. 1308/2013 149 straipsnyje nustatytų privalomų viršutinių ribų pagal „Omnibus“ reglamentu iš dalies pakeistą 152 straipsnį;

45.  ragina visas valstybes nares, kurios dar netaiko pieno sektoriaus teisės aktų rinkinyje numatytos finansinės paramos avių ir ožkų pieno gamintojams, pradėti tai daryti;

46.  mano, kad negalima leisti pardavinėti avių ir ožkų produktų mažesnėmis negu gamintojų kainomis;

47.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti avienos ir ožkienos tiekimo grandinę (pvz., kad reikia skirti suaugusių gyvūnų ir ožiukų mėsą), siekiant užtikrinti, kad ūkininkai gautų sąžiningą atlygį už šiuos produktus;

48.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia tiesioginės avių ir ožkų produktų rinkodaros reikšmę;

49.  ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas tiesioginiam gamintojų ir jų organizacijų pardavimui, kad būtų apribotas dirbtinis kainų kėlimas;

50.  remia avių produktų vietos platinimo grandinių plėtrą – šios grandinės yra priemonė avininkystės ūkių pajamoms didinti ir užtikrinti, kad pasiūla labiau atitiktų paklausą, taip pat prašo valstybių narių ir Komisijos ypatingą dėmesį skirti savo viešajai politikai, susijusiai su vietos skerdyklomis, kurios būtinos šių vietos platinimo grandinių plėtrai;

51.  primena, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 150 straipsnį gamintojai gali taikyti sūrių, taip pat pagamintų iš avių ar ožkų pieno ir paženklintų SKVN arba SGN, pasiūlos reguliavimo priemones;

52.  palankiai vertina tai, kad pagal susitarimą, pasiektą per derybas dėl „Omnibus“ reglamento, šių priemonių taikymas pratęstas ir po 2020 m.;

53.  mano, kad būtina skatinti pasiūlos koncentraciją tarp ūkininkų įmonėse, pvz., kooperatyvuose, nes tai padidintų jų derybinę galią maisto grandinėje, suteiktų pridėtinės vertės kooperatyvams priklausančių ūkininkų produkcijai ir būtų vykdoma veikla, padedanti sumažinti sąnaudas, arba veiksmai, kuriuos sunku įgyvendinti pavieniui, pavyzdžiui, inovacijos ir konsultacijos gyvulių auginimo klausimais;

54.  ragina valstybių narių, kurios akivaizdžiai domisi profesinėmis avininkystės ir ožkininkystės sektorių organizacijomis, valdžios institucijas parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes sektorių plėtros strategijas ir pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti veislių pasirinkimą ir produktų realizavimą rinkoje;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti programas siekiant paskatinti gamintojus burtis į gamintojų ir rinkodaros grupes, imtis tiesioginės rinkodaros ir gaminti specialiomis savybėmis pasižyminčius avienos ir ožkienos bei avių ir ožkų pieno produktus ir juos paženklinti (pvz., ekologiškus produktus arba regioninius tradicinius produktus);

56.  ragina Komisiją sušvelninti administracinius reikalavimus, taikomus atidarant mažas sūrines avininkystės ir ožkininkystės ūkiuose, – tai leistų ūkininkams padidinti savo ūkio pridėtinę vertę;

57.  primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti papildomas priemones, kurios galėtų padėti sektoriams įveikti krizes, spręsti visuotines problemas ir užtikrinti tvarų jų vystymąsi;

58.  mano, kad avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose būtina turėti krizių prevencijos ir valdymo priemonių, kad prireikus būtų galima sumažinti kainų svyravimus, užtikrinti teisingą atlygį gamintojams ir palankią aplinką investicijoms, taip pat kad jaunimas galėtų perimti ūkius;

59.  pažymi, kad avienos ir ožkienos kokybė iš esmės priklauso nuo gyvulių pašaro ir kad dėl šios priežasties konkurencijos sąlygos avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose skirtinguose ES regionuose labai skiriasi;

60.  ragina nacionalines valdžios institucijas užtikrinti gamintojams galimybę patekti į rinkas ir kurti specializuotas realizavimo rinkas;

„Brexit’as“ ir prekybos susitarimai

61.  prašo Komisijos išsiaiškinti, kokia bus avienos rinkos padėtis po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų išvengta didelių sutrikimų rinkoje, pvz., nustatyti efektyvesnes kainų ir rinkų apsaugines sąlygas siekiant apsaugoti sektorių nuo „Brexit’o“ poveikio;

62.  primygtinai ragina Komisiją, kol bus išnagrinėtas „Brexit’o“ poveikis avininkystės ir ožkininkystės sektoriams, apdairiai elgtis per derybas dėl naujų LPS su Naująja Zelandija ir Australija, ypač dėl 287 000 tonų avienos skerdenų kvotos, kurią ES yra suteikusi Naujajai Zelandijai ir kurios vidutiniškai išnaudojama beveik 75 proc. (beveik 48 proc. avienos eksportuojama į Jungtinę Karalystę), ir dėl 19 200 tonų avienos skerdenų kvotos, kurią ES yra suteikusi Australijai ir kurios vidutiniškai išnaudojama beveik 100 proc. (beveik 75 proc. mėsos suvartoja Jungtinė Karalystė);

63.  laikosi nuomonės, kad naujuose LPS šioms šalims skiriama ėrienos eksporto į ES kvota turėtų būti padalyta į atskiras šviežios, atšaldytos ir užšaldytos mėsos kategorijas; primena, kad ES labai dažnai parduodami 6 arba 9 mėnesių amžiaus ėriukai, o Naujojoje Zelandijoje jie dažnai parduodami 12 mėnesių amžiaus; pabrėžia, kad neturėtų būti taikoma kitų lengvatinių sąlygų patekti į rinką nei nustatytos tarifinės kvotos;

64.  primena, kad derybose dėl LPS su Naująja Zelandija Parlamentas laiko su aviena susijusius klausimus ypač opiais, ir savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliucijoje dėl rekomendacijos Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimų pritarė tam, kad būtų galima neįtraukti opiausių sektorių(5);

65.  dar kartą pabrėžia, kad visi LPS turi visiškai atitikti aukštus ES gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos standartus; pažymi, kad dabar Naujajai Zelandijai taikomos tarifinės kvotos turi poveikio ES avienos gamybai;

66.  reiškia susirūpinimą dėl laiško, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šešios didžiosios žemės ūkio produktų eksportuotojos (Argentina, Brazilija, Kanada, Naujoji Zelandija, Tailandas ir Urugvajus) rugsėjo 26 d. nusiuntė Jungtinės Karalystės ir ES atstovams Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), siekdamos pradėti vidaus diskusijas dėl galimo importo tarifinių kvotų perskirstymo tarp Jungtinės Karalystės ir likusių ES valstybių narių;

67.  pabrėžia, jog svarbu, kad išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė išlaikytų šiuo metu jai priklausančios tarifinės kvotos dalį ir kad būtų pasiektas susitarimas, apsaugantis Jungtinės Karalystės ir ES rinkas nuo importuotos avienos pertekliaus, siekiant išvengti neigiamų padarinių Jungtinės Karalystės ir ES gamintojams;

68.  supranta, kokiu mastu Jungtinės Karalystės avienos sektorius yra priklausomas nuo ES rinkos, tačiau mano, kad tokia padėtis yra ir iššūkis, ir galimybė;

69.  mano, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES suteikia galimybę dar labiau plėtoti Europos avininkystės ir ožkininkystės sektorius, siekiant mažesnės ES priklausomybės nuo avienos ir ožkienos importo iš Naujosios Zelandijos;

70.  apgailestauja, kad daugiau kaip 1 400 Europos žemės ūkio produktų, kurie ženklinami saugoma geografine nuoroda, automatiškai nesuteikiama lygiavertė apsauga trečiųjų šalių rinkose, kuriose taikomi tarptautiniai prekybos susitarimai, dėl kurių susitarė Sąjunga;

71.  prašo pasirašant kitus prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis atsižvelgti į nestabilią avių ir ožkų augintojų padėtį ir visų pirma įtraukti šiuos sektorius į pažeidžiamų sektorių sąrašą arba jų net neįtraukti į derybas, kad būtų išvengta nuostatų, kurios galėtų kokiu nors būdu kelti grėsmę Europos gamybos modeliui arba padaryti žalą vietos ir regionų ekonomikai;

72.  pabrėžia, kad pagrindinių avieną ir ožkieną eksportuojančių šalių gamybos sąnaudos daug mažesnės ir jos taiko daug žemesnius standartus negu Europos šalys;

73.  pabrėžia, kad šiems sektoriams turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos, visų pirma taikant tarifines kvotas arba atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į prekybos susitarimų bendrą poveikį žemės ūkiui ir, jei reikia, šie sektoriai neturėtų būti įtraukiami į derybas;

74.  šiomis aplinkybėmis visų pirma atkreipia dėmesį į dideles gyvūnų gerovės problemas juos transportuojant iš tolimų šalių ar į jas, taip pat į poveikį aplinkai;

75.  ragina Komisiją parengti avienos produktams skirtą ES privalomo ženklinimo reguliavimo sistemą, galbūt visoje ES naudojant vieną logotipą, kad vartotojai galėtų atskirti ES produktus nuo trečiosiose šalyse pagamintų produktų; mano, kad toks ženklinimas galėtų būti sertifikuojamas naudojant keletą kriterijų, įskaitant ūkių kokybės užtikrinimo sistemą ir kilmės šalies nuorodą, kad vartotojams nekiltų abejonių dėl produkto kilmės vietos;

76.  mano, kad ši sistema turi būti parengta taip, kad nebūtų pakenkta šiuo metu valstybių narių ir regionų lygmenimis taikomoms ženklinimo sistemoms;

77.  ragina Komisiją teikti paramą atveriant eksporto rinkas ES avienai ir subproduktams šalyse, kuriose šiuo metu taikomi nereikalingi apribojimai;

78.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų padidinti eksporto į Šiaurės Afriką – tai auganti rinka, kurioje vertinama ES užtikrinama maisto kokybė bei aprūpinimas maistu;

79.  ragina Komisiją pateikti pranešimų dėl galimų tikslinių ES ožkienos, avienos ir pieno produktų rinkų;

80.  ragina Komisiją pabrėžti ES eksportuojamų produktų kokybę, visų pirma griežtus sanitarinius standartus ir atsekamumą, kuriais užtikrinama, kad aviena ir ožkiena yra aukštesnės kokybės, palyginti su Naujosios Zelandijos ir Australijos eksportuojama mėsa; pažymi, kad šis ES ypatingas dėmesys kokybei turi būti pabrėžiamas siekiant paskatinti Europos avienos ir ožkienos vartojimą;

Elektroninė identifikavimo sistema

81.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę suderinti toleravimo lygį, kai gyvulių augintojams skiriamos sankcijos už netyčines klaidas, padarytas ženklinant avis ir taikant elektroninio identifikavimo sistemą, laikantis griežtos sąlygos, kad tai nenulems didesnės klaidų tolerancijos nei prevencinės gyvūnų sveikatos priežiūros srityje ir kad tai pagrįsta atsižvelgiant į Bendros sveikatos koncepciją;

82.  pripažįsta bendro Sąjungos požiūrio į prevencinę gyvūnų sveikatos priežiūrą ir jos gerinimą svarbą;

83.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teisės aktus įgyvendinti be išimčių;

84.  pabrėžia, kad ausų įsagų prarandama daugiau, kai avys plačiai ganomos vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, palyginti su kitais žemumose ganomais gyvuliais, ir prašo Komisijos tai pripažinti;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę sukurti supaprastintą identifikavimo sistemą, kuri būtų skirta mažoms bandoms vykdant ekstensyviąją gamybą vietos grandinėse ir kuri nepakenktų veiksmingam produktų atsekamumui, taip pat nustatyti lankstesnes į augimą orientuotas nuostatas dėl elektroninių ausų įsagų naudojimo;

86.  pažymi, kad identifikavimo sistemos turėtų būti parengtos taip, kad būtų kuo mažiau biurokratijos; pabrėžia, jog mažas pajamas gaunantiems gamintojams reikės finansinės paramos, kad jie galėtų naudoti brangias privalomas elektroninio identifikavimo sistemas;

Sveikatos apsaugos aspektai

87.  pažymi, kad gyvūnų ligų protrūkių pasekmės gyvūnų, ūkininkų ir šalia gyvenančių žmonių gerovei yra katastrofiškos;

88.  pabrėžia, kad žmonių ir gyvūnų sveikatai visada turi būti teikiamas prioritetas;

89.  mano, kad reikia imtis daugiau priemonių siekiant sustabdyti tarpvalstybinius gyvūnų ligų protrūkius ir sumažinti atsparumo antibiotikams poveikį, taip pat skatinti skiepijimą kovojant su avių ir ožkų infekcijomis;

90.  ragina Komisiją pasiūlyti paskatų ir remti avininkystės ir ožkininkystės ūkius, kurie gali įrodyti pasiekę aukštą savo gyvulių skiepijimo lygį laikydamiesi Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano, nes priešingu atveju ūkininkams nebūtų pakankamai rinkos paskatų to siekti;

91.  ragina Komisiją padidinti savo galimybes su gyvūnų ligų (pvz., mėlynojo liežuvio ligos) protrūkiais susijusiems klausimams spręsti pasitelkiant naują ES gyvūnų sveikatos strategiją, mokslinių tyrimų lėšas, nuostolių kompensavimo priemones, išankstinio apmokėjimo priemones ir t. t.;

92.  ragina Komisiją parengti ožiukų ligų ir kritimo prevencijos darbo planą, kuriame būtų atsižvelgiama į savaiminę gyvūnų vertę ir teikiama pirmenybė tiek ožiukų, tiek ožių gerovei;

93.  ragina Komisiją remti tikslios imunizacijos vakcinas, kaip pirminę priemonę kovojant su galimais ligų protrūkiais šiuose sektoriuose;

94.  pabrėžia poreikį pagerinti medicinos ir veterinarijos produktų pasiekiamumą avių ir ožkų sektoriams ES lygmeniu, teikiant paramą farmacijos moksliniams tyrimams ir nustatant paprastesnę leidimų prekiauti gavimo tvarką;

95.  ragina Komisiją ir valstybes nares dar kartą įvertinti laukinės gyvūnijos sveikatos būklės priežiūros lygį, ypač teritorijose, kuriose bandos auginamos ekstensyviai;

Plėšrūnai

96.  primena, kad plėšrūnų paplitimas yra dabartinių ES teisės aktų, be kita ko, teisės aktų, kuriais siekiama išsaugoti vietinių rūšių laukinius gyvūnus, rezultatas;

97.  palankiai vertina Buveinių direktyvos atitinkamų priedų peržiūrą turint tikslą kontroliuoti ir valdyti šių gyvūnų paplitimą tam tikruose ganomuose plotuose;

98.  ragina Komisiją atsižvelgti į toje direktyvoje numatytą lankstumą sprendžiant šias problemas, kad nebūtų keliama pavojaus kaimo vietovių tvariai plėtrai;

99.  pabrėžia, kad visuose svarstomuose pasiūlymuose reikia taikyti objektyvų, moksliškai pagrįstą požiūrį, kuriuo būtų atsižvelgiama į gyvūnų elgesį, plėšrūno ir grobio santykius, tiksliai kiekybiškai pagal regionus įvertintą grobuoniškumo riziką, kurią patiria Buveinių direktyvoje išvardytos rūšys, hibridizaciją, aprėpties dinamiką ir kitas ekologines problemas;

100.  pabrėžia, kad vilkai ir nesaugomi vilkų ir šunų mišrūnai vis labiau puola bandas, nors skiriama vis daugiau išteklių, o tai gyvulių augintojams ir bendruomenei kainuoja vis brangiau;

101.  pabrėžia, kad išryškėjo rekomenduojamų ir įgyvendinamų bandų apsaugos priemonių trūkumai, nes prarandamų gyvūnų skaičius gerokai padidėjo;

102.  pažymi, kad dėl tokio neveiksmingumo kyla abejonių dėl aplinkai vertingų gyvulininkystės būdų (tokių kaip atvira gyvulininkystės sistema, pavyzdžiui, ganymas) ateities, nes kai kurie gyvulių augintojai pradėjo laikyti gyvūnus uždarytus, todėl netrukus bus ne tik apleisti didžiuliai labai ekstensyvaus ganymo plotai, kils gaisrų ir sniego griūčių pavojus, bet ir vykdant gyvulininkystės veiklą vėl bus orientuojamasi į intensyvesnį ūkininkavimą;

103.  ragina Komisiją ir valstybes nares bei vietos ir regionų valdžios institucijas, pasikonsultavus su ūkininkais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, numatyti kaimo plėtros priemonių, kurios būtų skirtos bandoms apsaugoti ir dėl didelių plėšrūnų puolimo (įskaitant pagal Buveinių direktyvą nesaugomų plėšrūnus) patirtiems nuostoliams tinkamai kompensuoti, taip pat pritaikyti paramą, kad būtų galima vėl papildyti bandas;

104.  mano, kad būtina imtis veiksmų siekiant persvarstyti plėšrūnų apsaugos pagal Berno konvenciją statusą;

105.  primygtinai ragina valstybes nares taikyti šios konvencijos rekomendacijas ir neleisti plisti šunų ir vilkų hibridams, nes dėl jų kyla grėsmė rūšies Canis lupus išsaugojimui ir jie labai dažnai puola avių ir ožkų bandas;

106.  pažymi, kad programos, kurias įgyvendinant vėl naudoti aviganiai šunys vilkams arba bent jau mišrūnams nubaidyti, buvo iš dalies sėkmingos;

107.  vadovaujantis sėkmingu „meškų ombudsmeno“ pavyzdžiu kai kuriose valstybėse narėse siūlo paskirti „vilkų ombudsmeną“, kuris tarpininkautų įvairiems interesams atstovaujančioms grupėms ir vykstant diskusijoms dėl apsaugos statuso ir poreikio kompensuoti nuostolius dėl vilkų papjautų gyvūnų;

108.  ragina Komisiją atsižvelgti į rekomendacijas, kurias Europos Parlamentas pateikė 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai;

109.  turėdamas tikslą pagerinti užimtumo padėtį šiuose sektoriuose ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programų, skirtų sargybinių ir aviganių šunų dresavimo gerinimui ir jų tinkamo naudojimo gyvulininkystės ūkiuose mokymams, taip pat šiomis aplinkybėmis skubiai pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi idėjomis bei gerąja patirtimi tarp valdžios institucijų, gyvulininkystės ūkių ir aplinkosaugininkų didelių plėšrūnų klausimais;

110.  ragina nustatyti saugomus ganyklų plotus, kuriuose būtų galima reguliuoti stambiųjų plėšrūnų populiaciją, kad jų sugrįžimas nereikštų gyvūnų gerovės (nugintinė avininkystė, atviri tvartai) ir tradicinio žemės ūkio ir gyvulių ganymo (taip pat Alpėse) atžangos;

Skerdyklos

111.  pažymi, kad didėja skerdyklų koncentracija, o to pasekmė yra tai, kad mėsos perdirbimo įmonių grupės kontroliuoja visą mėsos gamybos grandinę nuo gyvo gyvulio iki supakuotos šviežios mėsos; dėl to ne tik didėja gyvų gyvulių vežimo atstumai, bet ir didėja gamintojų išlaidos ir mažėja pelningumas;

112.  ragina Komisiją nustatyti paramos priemones skerdimo vietoms steigti ir supaprastinti leidimų išdavimo tvarką;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti vietos platinimo grandines, kurios galėtų būti priemonė pajamoms didinti, sudarant geresnes sąlygas kurti kilnojamas vietos ir kilnojamąsias skerdyklas, būtinas šių sektorių struktūrizavimui;

Mokymas

114.  ragina valstybes nares parengti šio sektoriaus atstovams skirtas mokymų programas, apimančias produktų kainų nustatymo metodiką, kad jie galėtų konkuruoti su kitais mėsos ir pieno produktais;

115.  mano, kad labai svarbu steigti piemenavimo mokyklas, kuriose daug dėmesio skiriama gyvulių pervarymui į naujas ganyklas, tose valstybėse narėse, kuriose tokio tipo gyvulininkystė yra labiau paplitusi, siekiant suteikti darbo alternatyvą gyvulininkystės sektoriuje, kuri būtų palanki kartų kaitos požiūriu, ir kartu padėti užtikrinti, kad tradicinė piemens profesija būtų laikoma garbinga ir pripažįstama visuomenės;

116.  mano, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas ne tik inovacijoms (ūkininkavimo praktikai, naujiems produktams ir kt.), bet ir konsultacijoms ir pirminiam bei tęstiniam mokymui avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose;

Kiti klausimai

117.  ragina Komisiją įgyvendinti aktualius ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ypač 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 1/2005/EB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;

118.  pabrėžia, kad būtina vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad gyvūnų gerovės apsauga nesibaigia ties ES išorinėmis sienomis ir kad dėl šios priežasties vežėjai, išvežantys gyvūnus iš Europos Sąjungos, net ir už ES ribų turi laikytis Europos gyvūnų gerovės taisyklių;

119.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje regionų, kuriuose vykdoma avininkystės ir ožkininkystės veikla, ypač Viduržemio jūros regione, trūksta vandens, ir kad ši padėtis tik blogės vykstant klimato atšilimui;

120.  todėl pažymi, kad naudojantis pritaikytais įrenginiais būtina užtikrinti geresnį vandens išteklių valdymą, atsižvelgiant į lietaus vandens pasiskirstymą per metus ir į tvarumą;

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0310.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0441.

(3)

https://www.nationaleombudsman.nl/onderzoeken/2012/100

(4)

https://www.nationaleombudsman.nl/onderzoeken/2017030-onderzoek-naar-de-lessen-die-de-overheid-uit-de-qkoorts-epidemie-heeft

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0420.


AIŠKINAMOJI DALIS

Avininkystė ir ožkininkystė, be jokios abejonės, yra labiausiai pažeidžiami Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriai. Spartus darbuotojų senėjimas ir pastaraisiais metais patirtos didelės šių gyvūnų sveikatos krizės lėmė, kad nuo praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio gyvulių skaičius sumažėjo 25 mln.

Didelė priklausomybė nuo BŽŪP paramos yra šių sektorių, kurie susiduria su nuolatiniu mėsos vartojimo mažėjimu, pažeidžiamumo požymis. Nors avininkystės ir ožkininkystės sektorius sudaro tik 3,6 proc. Europos mėsos produkcijos, tačiau 98 mln. gyvulių turintys avininkystės ir ožkininkystės ūkiai apima didelius kaimo regionus, iš kurių daugeliui būdingos nepalankios gamtinės sąlygos. Gerai žinomas pavyzdys yra Jungtinė Karalystė, kur bandos užima 31 proc. žemės ūkio paskirties žemės, arba tokios šalys, kaip Ispanija, Rumunija ir Italija, kuriose jos užima 20 proc. žemės. Sąjungoje veikia 850 000 avių ir 450 000 ožkų ūkių. Pagal avių skaičių pirmauja Jungtinė Karalystė (39,5 proc. viso ūkių skaičiaus), po jos eina Ispanija (24,7 proc.), Graikija (15,9 proc.), Rumunija (15,6 proc.), Prancūzija (12,2 proc.), Italija (12,2 proc.) ir Airija (11 proc.). Ožkininkystės sektoriuje pirmą vietą užima Graikija (35 proc. ūkių), po jos eina Ispanija (21 proc.), Rumunija (10,6 proc.), Prancūzija (10,3 proc.) ir Italija (7,9 proc.).

Apskritai avienos gamyba yra ekonomiškai svarbesnė, tačiau ji smarkiai mažėja, palyginti su kai kurių pieno produktų gamyba, kuri lanksčiau prisitaiko prie vartotojų įpročių ir tampa vis populiaresnė. Ožkininkystės sektoriuje pastebimas pieno produktų paklausos didėjimas ir ožiukų eksporto į trečiąsias šalis augimas.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos yra vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų artimiausiu metu, nes šios valstybės svarba Europos rinkai yra didžiulė ir ji yra pagrindinė šalis, per kurią vyksta importas iš trečiųjų šalių. Prie poveikio prekybai prisideda „Brexit‘o“ pasekmės ES biudžetui, kurios, jeigu bus pradėtos mažinti visos bendrai žemės ūkio politikai skiriamos lėšos, bus labiau jaučiamos silpniausiuose sektoriuose, tokiuose kaip avininkystė ir ožkininkystė. Jungtinės Karalystės išstojimas labiausiai paveiktų Airijos avininkystės sektorių, nes ši šalis eksportuoja 80 proc. savo produkcijos (63 proc. eksportuojama į Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rinkas). Į Jungtinę Karalystę taip pat patenka didžioji avienos importo dalis iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Naujosios Zelandijos, todėl jos išstojimas iš Europos Sąjungos sukelia netikrumą dėl prekybos su kitomis 27 valstybėmis narėmis srautų.

Be cikliškų veiksnių, didelis struktūrinis trūkumas, su kuriuo susiduria šie sektoriai, yra avienos ir ožkienos vartojimo mažėjimas Europos Sąjungoje: per pastaruosius 15 metų jis sumažėjo 40 proc., t. y. nuo 3,6 kg vienam asmeniui jis sumažėjo iki maždaug 2 kg. Komisija, remdamasi 2015 m. įsteigto ES avienos sektoriaus forumo rekomendacijomis, atrodo, nusprendė padvigubinti pastangas propaguodama šį sektorių. Komisija pasiryžusi skirti specialią avininkystės ir ožkininkystės sektoriams numatytą eilutę per būsimas bendrai iš Bendrijos biudžeto finansuojamas reklamos kampanijas; taip nebus juntama spaudimo dėl kitų mėsos sektorių teikiamų prašymų. Pranešėja palankiai vertina pagirtinus Komisijos ketinimus padėti padidinti avienos ir ožkienos vartojimą ir siūlo ypatingą dėmesį skirti kampanijoms, kurių tikslas yra ne tik didinti tradicinių produktų, bet ir naujoviškesnių pjaustinių vartojimą, kad būtų galima pritraukti jaunesnius vartotojus. Parama avininkystės ir ožkininkystės sektoriams taip pat turėtų būti didinama naudojant Europos lėšas.

Šie gyvulininkystės sektoriai teikia neginčijamą pridėtinę vertę aplinkai, nes padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį daugelyje vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kurios yra nederlingos, padeda kovoti su tokiais reiškiniais, kaip erozija, griūtys ar miškų gaisrai. Ganymas atlieka neįkainojamą kaimo vietovių išsaugojimo funkciją. Dėl to, taip pat dėl šių sektorių pažeidžiamumo, pateisinama, kad 22 iš 28 valstybių narių nusprendė šios finansinės programos laikotarpiu teikti susietąją paramą avininkystės ir ožkininkystės sektoriams, kurios vidutinė metinė vertė yra 486 mln. EUR (apie 12 EUR vienam gyvuliui), kad būtų sustabdytas didelis darbuotojų pasitraukimo mastas, daug metų fiksuojamas šiuose sektoriuose. Susieta parama turėtų būti išlaikyta ir, jei įmanoma, padidinta vykdant kitą bendros žemės ūkio politikos reformą.

Europos apsirūpinimo produkcija lygis yra 87 proc., tačiau avienos gamybai ypač didelį spaudimą daro importas iš tam tikrų trečiųjų šalių, pvz., Naujosios Zelandijos ir Australijos, su kuriomis sunku konkuruoti svarbiausiais prekybos laikotarpiais (per Didžiąją savaitę ir Kalėdas). Naujosios Zelandijos eksporto struktūra pastaraisiais metais keitėsi, nuo užšaldytos mėsos eksporto pereita prie šviežios ir atšaldytos mėsos eksporto, todėl sektoriuje reikalaujama, kad derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo su šia šalimi būtų atsižvelgta į šiuos pokyčius suskaidant esamą kvotą.

Priešingai nei jautienos, su kuria aviena ir ožkiena, tarp kitko, konkuruoja, sektoriuje, šiuose sektoriuose nėra valstybėse narėse suderintų su skerdenomis susijusių nuostatų, dėl to, kaip ir dėl didelio produkcijos susiskaidymo, labai trūksta skaidrumo nurodant kainas; tai aplinkybė, trukdanti susidaryti tikrą padėties šiuose sektoriuose vaizdą, kad būtų galima priimti paramos susiklosčius kritinei padėčiai priemones. Prie viso šito dar prisideda įtampa, kylanti dėl maisto grandinėje įsigalėjusio disbalanso, kuris kelia susirūpinimą daugelyje Europos Sąjungos žemės ūkio sektorių. Priešingai nei avių ir ožkų pieno produktai, kuriems taikomas pieno dokumentų rinkinys, mėsos sektoriams netaikomos priemonės, kuriomis Europos lygmeniu reglamentuojami sutartiniai santykiai.

ES avienos sektoriaus forumo pasiūlymai

Pranešėja palankiai vertina už žemės ūkį atsakingo Komisijos nario Philo Hogano iniciatyvą 2015 m. surengti ES avienos sektoriaus forumą, kuris tapo platforma diskusijoms dėl būsimų šio sektoriaus paramos priemonių, ir tvirtai remia 2016 m. paskelbtas rekomendacijas. Ji mano, kad tokios rekomendacijos taip pat turėtų būti taikomos ožkienai ir abiejų sektorių pieno produktams.

Viena iš pažymėtinų šios platformos pasiūlytų priemonių yra pasiūlymas skirti su aplinka susijusią paramą kaip priemonę pripažįstant svarbų šių sektorių atliekamą vaidmenį išsaugant dideles gamtinių kliūčių turinčias teritorijas. Minėta parama neįeitų į paramą, kuri jau teikiama pagal kaimo plėtros programas ir yra priklausoma nuo to, ar vykdomi tam tikri aplinkosaugos reikalavimai.

Kita vertus, reikėtų teikti didesnę paramą jauniesiems ūkininkams, visų pirma pasitelkiant kaimo plėtros programas ir drauge išlaikant specialias išmokas, teikiamas taikant tiesioginių išmokų sistemą. Per derybas dėl „Omnibus“ reglamento pasiektas susitarimas dėl tiesioginių išmokų padidinimo jauniesiems ūkininkams yra labai svarbus tokiems sektoriams, kaip avininkystė ir ožkininkystė, kuriuose darbuotojų senėjimo mastas itin didelis.

Naujų reklamos priemonių, visų pirma skirtų vidaus rinkai, taikymas pasitelkiant kampanijas, kurias vykdant šiems produktams būtų skiriamos specialios lėšos, taip pat įeina į šias rekomendacijas, kurios jau sulaukė teigiamos Komisijos reakcijos.

Europos platforma taip pat pasiūlė įsteigti rinkos observatoriją, kuri nagrinėtų kainų skirtingose grandinės grandyse tendencijas, taip pat gamybos sąnaudas ir prekybos duomenis.

Gamintojų derybinių galių maisto grandinėje didinimas taip pat yra vienas iš šio forumo reikalavimų; juo siekiama, kad ir mėsos sektoriuje būtų taikomos derybų dėl sutarčių nuostatos, kurios pagal bendrą rinkos organizavimą taikomos kituose žemės ūkio sektoriuose.

Skyriuje dėl derybų pabrėžiamas augintojų noras, kad vykstant deryboms su trečiosiomis šalimis jų sektoriai būtų priskiriami pažeidžiamiems sektoriams, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos būtų iš naujo įvertinti prekybos srautai ir kad iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams būtų taikomi tokie patys sveikatos ir vartotojų apsaugos standartai, kokius turi atitikti Bendrijos produktai.

Be to, forumas remia priemones, kuriomis siekiama supaprastinti elektroninio identifikavimo sistemą išlaikant nukrypti leidžiančią nuostatą, taikomą gyvūnams, kurie vežami tiesiai į skerdyklas, tačiau sykiu pripažįsta šios priemonės, kuri pradėta taikyti po 2001 m. Jungtinę Karalystę ištikusios snukio ir nagų ligos krizės, atliekamą vaidmenį užtikrinant visišką produktų atsekamumą.

Kitas susirūpinimą keliantis klausimas, svarstytas šiame forume, yra dažnėjantys atvejai, kai plėšrūnai (vilkai, meškos ir lūšys) puola avių ir ožkų bandas. Taip yra dėl šių gyvūnų plitimo, kurį nulėmė Direktyvoje dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nustatytų apsaugos priemonių taikymas. Pagal kaimo plėtros programas šiuo metu numatyta galimybė teikti paramą siekiant kovoti su šia grėsme, tačiau atsižvelgiant į šių programų panaudojimo laipsnį ir BŽŪP antrojo ramsčio biudžeto ribotumą derėtų išnagrinėti šios direktyvos dalinio keitimo galimybes.

Pranešėja mano, kad Komisija ir valstybės narės, vykdydamos kitą bendros žemės ūkio politikos reformą, turėtų deramai atsižvelgti į šio forumo pateiktas rekomendacijas.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, José Bové, Daniel Buda, Matt Carthy, Michel Dantin, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, James Nicholson, Maria Noichl, Laurenţiu Rebega, Jens Rohde, Bronis Ropė, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Maria Gabriela Zoană, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Fredrick Federley, Jens Gieseke, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Ivari Padar

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tim Aker, Stanisław Ożóg


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

37

+

ALDE

Jan Huitema, Jens Rohde

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Stanisław Ożóg

EFDD

Marco Zullo

ENF

Philippe Loiseau, Laurenţiu Rebega

GUE

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan

NI

Diane Dodds

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Angélique Delahaye, Albert Deß, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Maria Noichl, Ivari Padar, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

3

-

EFDD

Tim Aker

GUE

Stefan Eck, Anja Hazekamp

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 18 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika