Procedūra : 2018/2009(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0161/2018

Pateikti tekstai :

A8-0161/2018

Debatai :

PV 28/05/2018 - 31
CRE 28/05/2018 - 31

Balsavimas :

PV 29/05/2018 - 7.13
CRE 29/05/2018 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0216

PRANEŠIMAS     
PDF 645kWORD 66k
3.5.2018
PE 616.858v02-00 A8-0161/2018

dėl 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės

(2018/2009(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Jytte Guteland

Nuomonės referentė (*): Sylvie Guillaume

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės

(2018/2009(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 70, 85, 86, 258, 259 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo atitinkamas rezoliucijas teisinės valstybės ir teisingumo srityse,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė“ (COM(2017) 0167),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2017 m. Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Valstybių narių teismų sistemos ir ekonominė plėtra“(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Teisės reformų instituto tyrimą „Kolektyvinio teisių gynimo vystymasis ES“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių statistinių duomenų bazę,(3)

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisijos) ataskaitas, ypač į jos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl teisingumo vertinimo baudžiamosios teisenos ir teisinės valstybės principo srityje(5),

–  atsižvelgdamas į įmonės „Milieu“ 2011 m. atliktą lyginamąjį tyrimą dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybės sritys (CM/Rec(2010) 12)(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Moterų ir vyrų atstovavimas teisinėse profesijose visoje ES“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) kartą per metus rengiamas Europos teismų sistemų vertinimo ataskaitas(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0161/2018),

A.  kadangi nepriklausomos, veiksmingos ir kokybiškos teisingumo sistemos yra labai svarbios užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą, piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema ir piliečių bei įmonių galimybę naudotis visomis turimomis teisėmis; kadangi veiksmingos teisingumo sistemos yra neatskiriamos nuo teismų nepriklausomumo ir padeda skatinti ekonomikos augimą, ginti pagrindines teises bei užtikrina tinkamą ES teisės taikymą; kadangi teisingumas savaime yra vertybė, visų pirma kalbant apie piliečių teisę kreiptis į teismą ir teisingo bylos nagrinėjimo taisyklių laikymąsi;

B.  kadangi Komisija paskelbė 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę – informacinę, lyginamąją, neprivalomą priemonę, kuria iš esmės vertinamas nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumas, nepriklausomumas ir kokybė, siekiant nurodyti trūkumus, nustatyti gerąją praktiką ir daromą pažangą, geriau apibrėžti valstybių narių teisingumo politiką, tuo tikslu sutelkiant dėmesį į teisingumo sistemų parametrus, kuriais prisidedama prie geresnės verslo, investicijų ir vartotojų aplinkos Sąjungoje;

C.  kadangi penktojoje ES teisingumo rezultatų suvestinėje visų pirma analizuojami klausimai, susiję su visuomenės galimybėmis naudotis teisminio nagrinėjimo priemonėmis, teisminių institucijų nepriklausomumas vertinamas pavienių asmenų ir verslo sektoriaus požiūriu, dabartinis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas teisingumo sistemoje ir nacionalinių teisingumo sistemų veikimas konkrečiose srityse, susijusiose su bendrąja rinka ir verslo sektoriumi, kartu pristatoma pradinė nacionalinių baudžiamosios teisenos sistemų veikimo apžvalga, siekiant užtikrinti ES kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimą;

D.  kadangi 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nepateikiamas bendras nacionalinių teisingumo sistemų klasifikavimas ir jos tikslas nėra nurodyti, kuri sistema geresnė;

E.  kadangi, kita vertus, teisingumo rezultatų suvestinė turėtų būti naudingas vadovas, kuriame apžvelgiama geriausia praktika civilinės, komercinės ir administracinės teisenos srityse, kurią valstybės narės turėtų taikyti;

F.  kadangi iš kai kurių valstybių narių vis dar negauta daug duomenų; kadangi skiriasi kai kurių valstybių narių pateiktų duomenų kiekybė ir konkretus turinys;

G.  kadangi 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama civilinei, komercinei ir administracinei teisenai ir pateikiama pirminė nacionalinių sistemų veikimo taikant ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus baudžiamosios teisenos srityje apžvalga;

H.  kadangi ši neprivaloma iniciatyva gera tuo, kad ja nustatomos tiek teigiamos, tiek neigiamos tendencijos ir sukuriamas forumas mokytis vieniems iš kitų ir keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, siekiant skatinti laikytis teisinės valstybės principo ir užtikrinti jo laikymąsi;

I.  kadangi informacijos apie teisingumo sistemą pateikimas patogia forma naudotojui yra būtina sąlyga norint užtikrinti teisę kreiptis į teismą;

J.  kadangi teismų sistemos turi būti pritaikytos siekiant įveikti naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius;

Bendros pastabos

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumas įtvirtina teisinės valstybės principą visuomenėje ir užtikrina kiekvieno asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant bet kokią teisingumo sistemos reformą būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir ES teisminių institucijų nepriklausomumo standartų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau stebėti nacionalinių teisingumo sistemų reformas įgyvendinant Europos semestrą, kurio metu taip pat remiamasi ES teisingumo rezultatų suvestinės informacija; taip pat ragina Komisiją parengti naujus kriterijus, pagal kuriuos būtų geriau įvertinama, ar teismų sistemose laikomasi teisinės valstybės principo, visų pirma, remiantis Venecijos komisijos parengtu teisinės valstybės kriterijų sąrašu;

2.  ragina Komisiją rinkti tikslesnę informaciją apie tai, kokių veiksmų imamasi atvejais, kai pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir kyla grėsmių pagrindinėms teisėms, įskaitant korupciją, diskriminaciją ir privatumo, minties, sąžinės, religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvių pažeidimus;

3.  primena prašymą, įtrauktą į jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, ir pakartoja savo prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo; kol neparengtas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas, ragina Komisiją surinkti esamas ataskaitas, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę;

4.  su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę ir ragina Komisiją toliau įgyvendinti šią iniciatyvą pagal Sutartis ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis;

5.   pabrėžia, kad parengus atskirą teisingumo rezultatų suvestinę baudžiamųjų bylų srityje bus labai prisidėta kuriant bendrą teisėjų ir prokurorų požiūrį į ES teisės aktus baudžiamosios teisės srityje, taigi bus stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas;

6.  ragina Komisiją atsižvelgti į kovą su korupcija ir mano, kad šios problemos įtraukimas į Teisingumo rezultatų suvestinę laikytinas prioritetu.

7.   pritaria šių mainų tikslui ir pabrėžia, kad nepriklausoma, veiksminga ir kokybiška teisingumo sistema galėtų paskatinti įmones plėtoti savo verslą ir investuoti nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kartu apsaugant piliečių pagrindines teises ir užtikrinant vartotojų bei darbuotojų teises, taip didinant jų indėlį į ekonomiką;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu nustatyti teismų veiklos gaires siekiant ugdyti tarpvalstybinį tarpusavio pasitikėjimą, kad teisminės institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti ir būtų galima sukurti bendrą teisminę erdvę ir Europos teisminę kultūrą; todėl ragina Komisiją toliau rengti konkrečius rodiklius, kuriais būtų galima praktiškai įvertinti ES vertybių, pvz., teisinės valstybės principų ir pagarbos pagrindinėms teisėms, laikymąsi;

9.  mano, kad toks palyginimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir įrodymais, kurie yra tiksliai renkami, lyginami ir analizuojami, atsižvelgiant į atskiras konstitucines ir teisines sistemas; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodą valstybių narių statusą jų teisingumo sistemų nešališko vertinimo metu;

10.  teigiamai vertina Komisijos pastangas atlikti pirmąjį tam tikrų baudžiamosios teisenos aspektų kovos su pinigų plovimu srityje vertinimą ir rekomenduoja Komisijai imtis būtinų priemonių siekiant paraginti valstybes nares pateikti duomenis apie šios srities teismo procesų trukmę, atsižvelgiant į Ketvirtosios, o vėliau ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įsigaliojimą;

11.   atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas pasiūlyti pamatuojamus duomenis ir parengti konkrečias išvadas, kaip valstybės narės pagerino ar dar gali pagerinti savo teisingumo sistemų kokybę ir veiksmingumą, ypač atsižvelgiant į teisėjų statusą ir skyrimą, jų nepriklausomumą ir lyčių lygybę; atkreipia dėmesį, kad duomenų trūkumas vis mažėja, ypač tai pasakytina apie duomenis, susijusius su teisingumo sistemų veiksmingumo rodikliais; apgailestauja, kad vis dar yra atvejų, kai kai kurios valstybės narės tam tikroms kategorijoms jokių duomenų nepateikė, nors jie buvo turimi; todėl ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant, kad duomenys būtų palyginami, ir visapusiškai bendradarbiauti su Komisija, teikiant reikalaujamus duomenis; pabrėžia, kad valstybės narės privalo toliau mažinti duomenų skirtumus, siekdamos įgyvendinti prioritetus veiksmingų teisingumo sistemų srityje; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija ir Komisija, visų pirma, pasitelkiant neoficialią ekspertų iš ministerijų ir atitinkamų nacionalinių teisingumo sistemų grupę, kad būtų galima užpildyti ilgalaikes tam tikrų teisingumo rezultatų suvestinės kategorijų duomenų spragas;

12.  ragina valstybes nares kruopščiai išnagrinėti 2017 m. teisingumo rezultatų suvestinės rezultatus ir nustatyti, ko galima iš jų pasimokyti, taip pat apsvarstyti, ar reikia patvirtinti nacionalines priemones, siekiant pašalinti visus pažeidimus, susijusius su jų nacionalinių teisingumo sistemų kokybe, veiksmingumu ir nepriklausomumu;

13.  pažymi, kad daug valstybių narių toliau stengėsi gerinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą, pradėdamos vykdyti reformas; palankiai vertina tai, kad daug naujų paskelbtų reformų susijusios su teisine pagalba, alternatyvaus ginčų sprendimo metodais, teismų specializacija ir teismų žemėlapiais;

Veiksmingumas

14.   pabrėžia veiksmingo ir laiku atliekamo proceso svarbą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje; taip pat pabrėžia greito ir veiksmingo proceso svarbą vartotojų apsaugos ir intelektinės nuosavybės ir duomenų privatumo teisių bylose; susirūpinęs pažymi, kad tokios bylos kai kuriose valstybėse narėse nagrinėjamos vis dar yra pernelyg ilgai; nurodo, kad dėl didelio nebaigtų nagrinėti bylų skaičiaus piliečiai ir įmonės gali, be kita ko, pradėti mažiau pasitikėti teismų sistema, gali sumažėti teisinis tikrumas, o pasitikėjimas yra svarbiausias teisinės valstybės principo laikymosi veiksnys;

15.   ragina valstybes nares investuoti į IRT priemonių taikymą savo teismų sistemose ir į nuolatinę jų plėtrą, kad jos taptų prieinamesnės, suprantamesnės ir būtų lengviau jas naudoti visiems ES piliečiams, ypač tiems, kurie turi bet kokios formos negalią ir priklauso pažeidžiamoms grupėms, taip pat tautinėms mažumoms ir (arba) imigrantams; pabrėžia IRT sistemų naudą valstybių narių teisminėms institucijoms vykdant tarpvalstybinį ir nacionalinio lygio bendradarbiavimą, nes mažinamos visų suinteresuotųjų subjektų išlaidos ir taip gerinamas bendras teisingumo sistemų veiksmingumas bei kokybė, pavyzdžiui, skundus pateikiant elektroniniu būdu, sudarant galimybę stebėti ir vykdyti procesus internetu ir elektroniniais ryšiais tarp teismų ir advokatų; apgailestauja, kad IRT teikiamos galimybės dar nėra visapusiškai išnaudotos visoje Europoje; teigiamai vertina tai, kad daugelyje valstybių narių skelbiant teismo sprendimus yra užtikrinamas skaidrumas; pritaria tam, kad prieiga prie informacijos internete naudotojams patogiu būdu labai prisideda užtikrinant piliečių ir įmonių teisę kreiptis į teismą; ragina valstybes nares skelbti internete visus teismų sprendimus, nes tai padės piliečiams ir įmonėms geriau susipažinti su teismų sistema ir padidins jos skaidrumą; be to, pažymi, kad tai galėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę teismų praktiką;

16.   pabrėžia, kad reikia stiprinti ir įvairinti teisėjams teikiamus mokymus, nes tai veiksmingos, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos pagrindas; pabrėžia, kad visų pirma reikia mokymų lyčių vaidmenų, normų ir stereotipų, teismų etikos, IT įgūdžių, teismo valdymo, tarpininkavimo ir ryšių su šalimis bei spauda srityse; be to, pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti apie ES teisę ir skirtingas ES bendradarbiavimo struktūras, pvz., Eurojustą; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrose ES teisės srityse, pavyzdžiui, autorių ir privatumo teisės srityse reikia suprasti ne tik teisinius dalykus, bet ir technologinius pokyčius; atkreipia dėmesį į tai, kad panašu, jog teisėjų ir teismų specializacija turi teigiamą poveikį teisingumo sistemos veiksmingumui ir kokybei; prašo Komisijos išsamiau išnagrinėti šį klausimą kitais metais rengiant suvestinę; pabrėžia, kad būtini nuolatiniai ir sistemingi teisėjų ir kitų teisės specialistų mokymai norint užtikrinti nuoseklų ir aukštos kokybės ES teisės taikymą ir kokybišką jos vykdymą; ragina valstybes nares daugiau investuoti į nuolatinio teisėjų mokymo organizavimą ir teisminių institucijų darbuotojų, pavyzdžiui, teisėjų, mokymus, taip pat kitose valstybėse narėse, siekiant keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

17.  ragina valstybes nares ir ES institucijas remti tolesnį tarpininkavimo ES lygmeniu plėtojimą; ragina Komisiją sistemingai vertinti tarpininkavimo poveikį ES teismų sistemose;

Kokybė

18.   ragina Komisiją kolektyvinio teisių gynimo procedūras įtraukti į kitų metų lyginamąjį tyrimą dėl teisingumo sistemų prieinamumo veiksnių, nes mano, kad galimybė kreiptis į teismą ir veiksmingai spręsti ginčus yra itin svarbi; mano, kad šios procedūros – labai svarbi priemonė siekiant stiprinti vartotojų, aplinkos ir sveikatos apsaugą visoje Europoje, nes šiose srityse daugelis ieškinį pateikiančių asmenų patiria tiesioginį poveikį; mano, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūros sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti piliečių teisę kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą ginčų sprendimą, taip pat atitinkamai panaikinti nepagrįstas kliūtis, visų pirma, piliečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, arba tarpvalstybinių bylų atvejais;

19.  pažymi, kad daugumoje valstybių narių reikalaujama, kad, pradėdamos teismo procesą, šalys sumokėtų teismo mokestį; pabrėžia, kad galimybės pasinaudoti teisine pagalba ir teismo mokesčių lygis daro esminį poveikį naudojimuisi teise kreiptis į teismą, nes tai yra pagrindinė teisė ES, visų pirma, kalbant apie skurdžiai gyvenančius piliečius, ir pabrėžia teisinės pagalbos svarbą užtikrinant, kad silpnesnės šalys galėtų vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą; pabrėžia, kad teisinė pagalba vartotojams, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, išlieka esminiu pusiausvyrą užtikrinančiu veiksniu; atkreipia dėmesį į tai, kad sunkumai, patiriami siekiant gauti teisinę pagalbą, galėtų būti ypač atgrasantys tais atvejais, kai teismo mokesčiai ar teisinės išlaidos sudaro didelę ieškinio sumos dalį; mano, kad teisinė pagalba turėtų būti susieta su valstybių narių nustatyta skurdo riba; toliau laikosi nuomonės, kad teisinės išlaidos turėtų apskritai būti dar labiau sumažintos, pavyzdžiui, naudojant nacionalinius elektroninius Europos e. teisingumo portalus; ragina valstybes nares pagerinti informacijos teikimą internete naudotojams patogiu būdu užtikrinant, kad piliečiai galėtų išsiaiškinti, ar jie turi teisę į teisinę pagalbą, ir, be kita ko, pagerinti internetine teikiamą informaciją asmenims, kurie turi regos sutrikimų;

20.  ragina Komisiją, prieš baigiant kitų metų iniciatyvą, nustatyti naują bet kokių grupių, kurios gali būti pažeidžiamos arba diskriminuojamos, teisės kreiptis į teismą rodiklį, taip siekiant nustatyti visas galimas kliūtis;

21.  pabrėžia, kad būtina spręsti vis dar esančius lyčių pusiausvyros skirtumus ir didelius vyrų ir moterų teisėjų, visų pirma aukštesniųjų instancijų teismuose ir aukščiausiuose teismuose, skaičiaus skirtumus nacionaliniu ir ES lygmenimis; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse neseniai pastebėtas neigiamas pokytis, susijęs su moterų teisėjų proporcine dalimi;

22.   pabrėžia, kad vis dar reikia daug padaryti siekiant visoje Europoje užtikrinti teismuose dirbančių specialistų lyčių lygybę, be kita ko, skiriant į teisėjo pareigas ir, turint omenyje lyčių stereotipus, skyrimų skaidrumą, darbo ir su darbu nesusijusių pareigų derinimą ar mentorystės praktiką; pabrėžia, kad moterų specialisčių, dirbančių žemesniosios grandies teismų sistemoje (įskaitant ne teismo pareigūnus), ir aukštesniuose teismuose bei prokuratūros tarnybose dirbančių moterų skaičius akivaizdžiai skiriasi; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, ypač teisininko profesijos siekiančių moterų aukštojo mokslo srityje, ir skatinti teigiamą požiūrį į moteris teisėjas;

23.  primena 2015 m. Europos Parlamento ir Tarybos bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad valstybės narės, kuo labiau atsižvelgdamos į tikslą pasiekti vyrų ir moterų lygybę, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, turėtų užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą, skiriant kandidatus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo teisėjus; primygtinai ragina valstybes nares šioje srityje rodyti gerą pavyzdį;

24.  pabrėžia, kad, nors daugiau kaip pusė valstybių narių 2015 m. padidino vienam gyventojui tenkančias išlaidas teismų sistemai, nustatydamos skiriamus finansinius išteklius, valstybės narės daugiausia atsižvelgia į buvusias išlaidas, užuot rėmusiosi faktiniu darbo krūviu arba teismų prašymais;

25.  teigiamai vertina tai, kad daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojami alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai, visų pirma, Europos elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platforma, skirta vartotojams ir prekybininkams;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta su santuoka ir tėvų pareigomis susijusių duomenų; ragina Komisiją įtraukti šiuos duomenis į ES teisingumo rezultatų suvestinę, kai valstybės narės juos paskelbia, ir galbūt tai nustatyti kaip vidutinės trukmės laikotarpio tikslą po to, kai bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo;

Nepriklausomumas

27.   pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra pamatiniai veiksmingos teisingumo sistemos elementai, gyvybiškai svarbūs užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą ir piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema; be to, pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas yra svarbi pamatinio demokratijos principo dalis; mano, kad nepriklausoma teismų sistema yra grindžiama, visų pirma, vyriausybės ir politikos atstovų arba ekonominių interesų turinčių asmenų nesikišimu arba spaudimo nedarymu ir, antra, veiksmingomis garantijomis, kurias teikia teisėjų statusas ir pareigos, ir jų finansine padėtimi; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą autonomiją, siekiant apsaugoti baudžiamojo persekiojimo institucijas nuo nederamos politinės įtakos; todėl ragina Komisiją į ES teisingumo rezultatų suvestinę įtraukti skirsnį, skirtą prokurorų statusui ir jų savarankiškumui; taip pat ragina Komisiją toliau vertinti teismų nepriklausomumo teisines apsaugos priemones, be kita ko, bendradarbiaujant su aukščiausiųjų teismų ir teisminių institucijų tarybų tinklais;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs nešališki, t. y. laisvi nuo savavališkos vykdomosios valdžios įtakos, ir visapusiški teisėjų skyrimo, vertinimo, perkėlimo ar atleidimo mechanizmai;

º

º  º

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

 http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC104594/jrc104594__2017_the_judicial_system_and_economic_development_across_eu_member_states.pdf (žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.).

(2)

 http://www.instituteforlegalreform.com/uploads/sites/1/The_Growth_of_Collective_Redress_in_the_EU_A_Survey_of_Developments_in_10_Member_States_April_2017.pdf (žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.).

(3)

http://eige.europa.eu/lt/gender-statistics/dgs

(4)

http://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2016)007-e

(5)

OL C 378, 2017 11 9, p. 136.

(6)

„Milieu Ltd“ (2011 m.), Lyginamasis tyrimas dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose (angl. „Comparative study on access to justice in gender equality and anti-discrimination law“), Apibendrinamoji ataskaita, Europos Komisijos Teisingumo GD, Briuselis.

(7)

 https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CM/Rec(2010)12&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=C3C3C3&BackColorIntranet=EDB021&BackColorLogged=F5D383&direct=true

(8)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596804/IPOL_STU(2017)596804_EN.pdf (žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.).

(9)

https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_en.asp


AIŠKINAMOJI DALIS

Šis pranešimas savo iniciatyva yra atsakas į Komisijos 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę.

Sąjungoje teisės aktų vykdymo užtikrinimas teismuose ir toliau daugiausia reglamentuojamas nacionalinėmis procesinėmis taisyklėmis ir praktika. Nacionaliniai teismai taip pat yra Sąjungos teismai. Taigi tai, ar bus užtikrintas sąžiningumas, teisingumas ir efektyvumas, taip pat veiksmingas Sąjungos teisės aktų taikymas, priklauso nuo to, kaip juose vykdomi teismo procesai.

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje, yra viena pagrindinių teisinės valstybės ir demokratijos principų paisymo garantijų.

Nors valstybės narės yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) šalys, patirtis rodo, kad vien tai ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių teisingumo sistemomis. Tarpusavio pasitikėjimo laipsnis labai priklauso nuo keleto kriterijų, tarp kurių, inter alia, – ieškovų arba atsakovų teisių apsaugos mechanizmai ir teisės kreiptis į teismą ir siekti teisingumo užtikrinimas.

Svarbus ir esamas šių parametrų tinkamumo pavyzdys yra LGBTI diskriminacijos atvejai. Kaip dažnai vis dar nutinka kitų rūšių diskriminacijos (grindžiamos lytimi, religija ir kt.) atvejais, Europos teisinės sistemos, įskaitant ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį dėl nediskriminavimo, veiksmingumas priklauso nuo nukentėjusiųjų galimybės kreiptis į teismą. Ši galimybė, be kitų veiksnių, apima veiksmingą ir laiku atliekamą procesą, pagrįstas teisinio atstovavimo išlaidas ir teisėjų supratimą, kaip nagrinėti tokius atvejus (pvz., sprendžiant praktinio tokių priemonių, kaip antai įrodinėjimo naštos perkėlimas, įgyvendinimo klausimą). Kaip nurodoma atitinkamoje literatūroje, šie veiksniai dar nėra visiškai įgyvendinti. Todėl būtų naudinga, kad valstybės narės pateiktų konkrečius duomenis apie priemones arba politiką, kurios yra rengiamos arba jau yra parengtos, siekiant veiksmingiau šalinti pirmiau minėtas kliūtis. Pavyzdžiui, jos galėtų pateikti informaciją, ar jų nacionaliniuose įstatymuose yra nustatyti terminai (ir kokie) teismo sprendimui priimti ir, jei taip, ar šie terminai skiriasi priklausomai nuo konkrečių atvejų ir ar dėl per didelio darbo krūvio, menkų išteklių ir kt. jų laikomasi, ar ne(1).

Todėl pranešėja teigiamai vertina tikslą sukurti veiksmingas, nepriklausomas ir aukštos kokybės teismų sistemas valstybėse narėse. Tuo taip pat būtų prisidėta prie ekonomikos augimo ir geresnės vartotojų apsaugos . Siekdama atlikti išsamesnį vertinimą, pranešėja taip pat nusprendė pasinaudoti ne vien tik pačia rezultatų suvestine, bet ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., Teisės reformų instituto, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE), Europos Tarybos, vieno iš Parlamento teminių skyrių ir pan. teikiama informacija.

Iš tikrųjų teismų veiksmingumo didinimas gali lemti didesnį ekonomikos augimo tempą, o teismų nepriklausomumo suvokimas įmonėse gali paskatinti našumo didėjimą. Jeigu teismų sistemose garantuojamas teisių įgyvendinimas, labiau tikėtina, kad kreditoriai teiks paskolas, įmonės bus atgrasomos nuo oportunistinio elgesio, bus sumažinamos sandorių sąnaudos ir labiau tikėtina, kad novatoriškos įmonės investuos(2).

Šiomis aplinkybėmis vertėtų pabrėžti, kad reikia toliau tobulinti informacijos apie nacionalines teisingumo sistemas teikimą internetu, visų pirma tinklalapiuose, kurie prieinami silpnaregiams, arba kuriuose suteikiamos interaktyvios priemonės, padedančios piliečiams sužinoti, ar jie gali gauti teisinę pagalbą. Be to, galėtų būti užtikrintas didesnis visų instancijų teismų civilinėse ir (arba) komercinėse ir administracinėse bylose priimamų sprendimų prieinamumas internete.

Taip pat reikėtų pastebėti, kad kai kuriose valstybėse narėse pastebėta neigiama tendencija, susijusi su lyčių pusiausvyra aukštesniųjų instancijų teismuose ir aukščiausiuose teismuose, yra ne tik nacionalinio lygmens klausimas. Naujausi duomenys, kuriuos surinko Europos lyčių lygybės institutas, rodo, kad moterų pirmininkių ir Europos teismų narių, būtent Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, procentinė dalis yra 19,2 proc., palyginti su vyrų procentine dalimi, kuri yra 80,8 proc. Nepaisant to, moterų ir vyrų pusiausvyros nebuvimas taip pat pastebimas tarp kitų teisės specialistų, ne tik tarp teisėjų. Apskritai pastebėtas moterų specialisčių skaičiaus mažėjimas teismų lygmeniu. Šis faktas, taip pat didelis skirtumas tarp žemesniosios instancijos teismų sistemos moterų darbuotojų (įskaitant ne teisėjus) ir aukštesniuosiuose teismuose bei baudžiamojo persekiojimo tarnybose dirbančių moterų skaičiaus, be kita ko, gali būti aiškinami mentorystės praktikos, skaidrių paskyrimo procedūrų, pagalbinių tinklų arba moterų vaidmens pavyzdžių matomumo trūkumu aukščiausio lygmens teismo pareigūnų profesijose(3)

Kiek tai susiję su teismų nepriklausomumu, pranešėja teigiamai vertina penktąjį Pasaulio ekonomikos forumo tyrimą, kuris rodo, kad įmonių suvokimas apie nepriklausomumą pagerėjo arba išliko stabilus daugiau nei dviejuose trečdaliuose valstybių narių, kuriose suvokimo apie nepriklausomumą lygis yra žemas. Tačiau ji mano, kad vien tik suteikus daugiau apsaugos priemonių nebūtų užtikrintas teisingumo sistemos veiksmingumas ir kad politikos ir praktikos, kuriomis skatinamas teismų sistemos vientisumas ir korupcijos prevencija, įgyvendinimas taip pat yra esminis dalykas, galintis užtikrinti teismų nepriklausomumą. Neseniai kai kuriose valstybėse narėse įvykę susirūpinimą keliantys pokyčiai patvirtina, kad tokia politika ir praktika būtina, todėl šį klausimą reikia spręsti neatidėliotinai.

Atitinkamai reikėtų užtikrinti visapusiškos ir nešališkos teisėjų įdarbinimo procedūros taikymą, nuo jų egzaminavimo iki paskyrimo, kuo labiau vengiant priimti sprendimus savo nuožiūra, o galutinį sprendimą priimant remiantis konkrečiais ir objektyviais veiksniais. Be to, būtina numatyti tvirtas apsaugos priemones nepaskyrimo atveju, pvz., pareigą nurodyti priežastis ir atlikti galimą teisminę peržiūrą. Šiuo tikslu būtų labai svarbu sukurti teisėjų vertinimo sistemą, paremtą objektyviais kriterijais, taip pat sistemą, kuri būtų taikoma nepriklausomai komisijai peržiūrint sprendimus dėl teisėjų perkėlimo arba atleidimo iš pareigų(4).

Aptariant teisėjų rengimą ir nepaisant didelės pažangos šioje srityje, vis dar reikia dėti pastangas, kad būtų įvairinama siūlomų mokymų apimtis. Tęstinio mokymo apie teisėjų įgūdžius, IT įgūdžius, teismo valdymą ir teisėjo etiką kursai rengiami ne visose valstybėse narėse. Be to, kai kurios valstybės narės nerengia jokių mokymo apie bendravimą su šalimis ir spauda kursų. Turėtų būti rengiami tolesni mokymai, susiję su lyčių pusiausvyra profesinėje aplinkoje ir smurto dėl lyties bylų nagrinėjimu.

Galiausiai, siekiant užtikrinti išsamų ir tikslų esamos padėties vertinimą, ypač svarbu išspręsti duomenų trūkumo klausimą. Nors atrodo, kad duomenų trūkumas mažėja dėl gero bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, teismais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir dėl naujų rodiklių, pvz., „galutinių naudotojų perspektyvos“, kūrimo, vis tiek dar yra daug neprieinamų duomenų ir valstybių narių teikiamų duomenų kiekio ir konkretumo neatitikimų.

(1)

Žr. Bendrą indėlį į Europos Komisijos vykdomą Direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, ir Direktyvos dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) įgyvendinimo stebėseną ES valstybėse narėse (ILGA, 2011 m.) ir Lyginamąjį tyrimą dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose (2011 m., „Milieu“).

(2)

Žr. „Valstybių narių teismų sistemos ir ekonominė plėtra“ (Europos Komisija, 2017 m.)

(3)

Žr. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių statistinių duomenų bazę ir tyrimą „Moterų ir vyrų atstovavimas teisinėse profesijose visoje ES“ (EP, 2017 m.).

(4)

Žr. CM/Rec(2010) 12.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (16.4.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės

(2018/2009(INI))

Nuomonės referentė (*): Sylvie Guillaume

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 70, 85, 86, 258, 259 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) veiklą ir ataskaitas, ypač į jos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą (CDL-AD(2016)007-f),

–  atsižvelgdamas į savo atitinkamas rezoliucijas teisinės valstybės ir teisingumo srityse,

A.  kadangi teisingumas savaime yra vertybė ir esminė teisinės valstybės dalis, visų pirma kalbant apie piliečių teisę kreiptis į teismą ir teisingo bylos nagrinėjimo taisyklių laikymąsi;

B.  kadangi teisinės valstybės principo apsauga ir pagrindinių teisių bei veiksmingų nepriklausomų teisingumo sistemų gynimas atlieka svarbiausią vaidmenį kuriant pozityvią politinę aplinką, susigrąžinant visuomenės pasitikėjimą institucijomis, palaikant ES teisės taikymą, remiant tvarų ekonomikos augimą ir užtikrinant didesnį teisinį bei reglamentavimo nuspėjamumą;

C.  kadangi dabartinis kontekstas lemia naujus iššūkius Europos teismų sistemoms, kuriuos jos turės atremti;

1.  ragina Komisiją toliau viešinti Suvestinę – kad ji taptų naudinga susijusių suinteresuotųjų šalių priemone Europos teismų sistemų veiksmingumui ir kokybei stiprinti – laikantis Sutarčių ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis;

2.  ragina Komisiją įgyvendinti baudžiamosios teisenos rezultatų suvestinę, įskaitant nekaltumo prezumpcijos ir kitus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektus, kurie glaudžiai susiję su teisinės valstybės principo laikymusi, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą apie teisingumą Europos Sąjungoje ir taip prisidėti prie bendro skirtingų Europos teismų sistemų supratimo bei Europos teisminės erdvės stiprinimo; ragina Komisiją į Suvestinę įtraukti savo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl nacionalinių teisingumo sistemų tobulinimo;

3.  pabrėžia, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūros tampa vis svarbesnės teikiant padedant kreiptis į teismą ir veiksmingai spręsti ginčus; ragina Komisiją atsižvelgti į šias procedūras atliekant būsimus veiksnių, pagal kuriuos nustatoma, ar teisingumo sistemos prieinamos, palyginimus;

4.  teigiamai vertina Komisijos pastangas atlikti pirmąjį tam tikrų baudžiamosios teisenos aspektų kovos su pinigų plovimu srityje vertinimą ir rekomenduoja Komisijai imtis būtinų priemonių siekiant paraginti valstybes nares pateikti duomenis apie šios srities teismo procesų trukmę, atsižvelgiant į Ketvirtosios, o vėliau ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įsigaliojimą;

5.  prašo Komisijos svarstyti galimybę į tolesnes Teisingumo rezultatų suvestines įtraukti informaciją apie galimybę kreiptis į teismą grupėms, kurios galėtų būti nepalankioje padėtyje dėl negalios, lyties, seksualinės orientacijos ir t. t., siekiant nustatyti galimas kliūtis;

6.  pabrėžia, kad teisinė pagalba vartotojams, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, tebėra esminis pusiausvyrą užtikrinantis veiksnys; atkreipia dėmesį į svarbų teisinės pagalbos vaidmenį užtikrinant, kad silpnesnės šalys taip pat galėtų kreiptis į teismą;

7.  atkreipia ypatingą dėmesį į IRT sistemų naudą visoms susijusioms suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms gerinant bendrą teisingumo sistemų veiksmingumą ir kokybę, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas skatinti tolesnį tokių priemonių kūrimą; kviečia Komisiją pateikti daugiau informacijos apie šių naujųjų technologijų naudojimą valstybių narių teismų sistemose ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamesnės visiems ES piliečiams, įskaitant neįgaliuosius ir kitų pažeidžiamų grupių atstovus;

8.  ragina Komisiją rinkti tikslesnę informaciją apie tai, kokių veiksmų imamasi atvejais, kai pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir kyla grėsmių pagrindinėms teisėms, įskaitant korupciją, diskriminaciją ir privatumo, minties, sąžinės, religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvių pažeidimus;

9.  ragina Komisiją toliau vystyti savo metodiką – taip pat ir atliekant kokybiškesnes analizes – bei naudoti papildomus informacijos šaltinius, kurių gali parūpinti pilietinė visuomenė, privatusis sektorius, mokslo ekspertai ir tarptautinės organizacijos; kviečia valstybes nares ir Komisiją aktyviai bendradarbiauti siekiant mažinti duomenų spragas ir rinkti tikslią, patikimą ir palyginamą informaciją Suvestinei parengti;

10.  ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintos ir laiku įgyvendintos veiksmingos procedūros teisminei visų asmenų, kurie siekia užsitikrinti savo teises, apsaugai stiprinti;

11.  ragina Komisiją parengti naujus kriterijus siekiant geriau įvertinti, ar teismų sistemos atitinka teisinės valstybės principą, visų pirma remiantis Venecijos komisijos parengtu teisinės valstybės kriterijų sąrašu;

12.  ragina valstybes nares ir ES institucijas stiprinti teisingumo nepriklausomumą ES, visų pirma kalbant apie garantijas, kurias teikia teisėjo ir prokuroro statusas, o Komisiją – įtraukti daugiau informacijos šiais klausimais į Teisingumo rezultatų suvestinę;

13.  prašo Komisijos į Suvestinės dalį, kurioje nagrinėjamas teismų nepriklausomumo klausimas, įtraukti skirsnį, skirtą prokurorų statusui ir jų savarankiškumui;

14.  primena prašymą, įtrauktą į jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(1), ir pakartoja savo prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo; kol neparengtas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas, ragina Komisiją surinkti esamas ataskaitas, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę;

15.  pabrėžia, kad būtina spręsti lyčių pusiausvyros spragų ir neproporcingumo tarp teismų darbuotojų, ypač teisėjų, problemą; pabrėžia, kad į būsimas suvestines turėtų būti įtraukiama informacija apie šiuo darbuotojus, jų įdarbinimą, mokymus ir lyčių pasiskirstymą;

16.  ragina Komisiją atsižvelgti į kovą su korupcija ir mano, kad šios problemos įtraukimas į Teisingumo rezultatų suvestinę laikytinas prioritetu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Daniel Dalton, Rachida Dati, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Monica Macovei, Roberta Metsola, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gérard Deprez, Iratxe García Pérez, Maria Grapini, Anna Hedh, Marek Jurek, Jean Lambert, Gilles Lebreton, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Emilian Pavel, Alyn Smith, Barbara Spinelli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pervenche Berès, Lynn Boylan, Matt Carthy, Kostadinka Kuneva, Marijana Petir, Julia Pitera, Evelyn Regner, Monika Smolková, Julie Ward

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Sophia in 't Veld, Angelika Mlinar

ECR

Helga Stevens

EFDD

Laura Ferrara

GUE/NGL

Lynn Boylan, Matt Carthy, Kostadinka Kuneva, Barbara Spinelli

PPE

Asim Ademov, Rachida Dati, Monika Hohlmeier, Roberta Metsola, Marijana Petir, Julia Pitera, Traian Ungureanu, Tomáš Zdechovský

S&D

Pervenche Berès, Tanja Fajon, Iratxe García Pérez, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Dietmar Köster, Andrejs Mamikins, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Emilian Pavel, Evelyn Regner, Monika Smolková, Julie Ward

VERTS/ALE

Jean Lambert, Alyn Smith, Bodil Valero

7

-

ECR

Daniel Dalton, Jussi Halla-aho, Marek Jurek, Monica Macovei

EFDD

Kristina Winberg

ENF

Gilles Lebreton, Auke Zijlstra

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

24.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Emil Radev, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Luis de Grandes Pascual, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Kosma Złotowski


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

Jean-Marie Cavada, António Marinho e Pinto

EFDD

Joëlle Bergeron

GUE/NGL

Kostas Chrysogonos

PPE

Luis de Grandes Pascual, Emil Radev, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka

S&D

Mady Delvaux, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Jytte Guteland, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner

VERTS/ALE

Max Andersson, Heidi Hautala

0

-

 

 

4

0

ECR

Angel Dzhambazki, Kosma Złotowski

ENF

Marie-Christine Boutonnet, Gilles Lebreton

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gegužės 18 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika