Procedūra : 2017/2273(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0197/2018

Pateikti tekstai :

A8-0197/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/06/2018 - 7.13
CRE 14/06/2018 - 7.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0268

PRANEŠIMAS     
PDF 968kWORD 99k
4.6.2018
PE 617.980v02-00 A8-0197/2018

dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.)

(2017/2273(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Kostas Chrysogonos

ERRATA/ADDENDA
PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 Peticijų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.)

(2017/2273(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 1, 2 ir 3 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 33-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2015 m.) (COM(2016) 0463),

–  atsižvelgdamas į 34-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2016 m.) (COM(2017) 0370),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „EU Pilot“ vertinimo ataskaita“ (COM(2010) 0070),

–  atsižvelgdamas į Komisijos „Antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2011) 0930),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(C(2016) 8600),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų pateikėjais (COM(2002) 0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012) 0154),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014) 0158),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 0215),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos(7) ir 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“ (COM(2016) 0316) ir 2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM(2017) 0063),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0197/2018),

A.  kadangi ES sutarties 17 straipsnyje nustatytas esminis Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

B.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“; ir kadangi labai svarbu tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus siekiant ES politikos tikslų, apibrėžtų Sutartyse ir antrinės teisės aktuose; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 straipsnyje Sąjungai iškeltas uždavinys visuose savo veiksmuose šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti lyčių lygybę;

C.  kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, moterų ir vyrų lygybė yra viena iš kertinių vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi įgyvendindama visus savo veiksmus Sąjunga turi siekti kovoti su visų formų diskriminacija, šalinti nelygybę ir skatinti lygias galimybes bei vienodą požiūrį;

D.  kadangi ES sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos tikslai be kita ko yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir dirbti siekiant tvaraus Europos vystymosi, pagrįsto subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria būtų siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu, taip pat kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą;

E.  kadangi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi aiškiai ir tiksliai informuoti Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti ES direktyvas į savo nacionalinę teisę; ir kadangi, pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą Komisijos ir valstybių narių politinį pareiškimą ir 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą, iš valstybių narių taip pat gali būti reikalaujama pranešant Komisijai apie direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pateikti dokumentus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jos perkėlė direktyvas į savo nacionalinę teisę;

F.  kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnio 3 dalį bei 291 straipsnio 1 dalį pagrindinė atsakomybė už teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą per nustatytą laiką, taip pat už pakankamų teisių gynimo priemonių nustatymą siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą srityse, kurias apima ES teisė, tenka valstybėms narėms;

G.  kadangi tinkamai taikant ES teisę visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrinama Sąjungos politikos nauda, o įmonėms – vienodos sąlygos;

H.  kadangi 2019 m. gruodžio mėn. priėmusi komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ Komisija nusprendė daugiausia dėmesio skirti tiems atvejams, kai valstybės narės nepraneša apie teisės aktų perkėlimo į savo nacionalinę teisę priemones, kai tomis priemonėmis į nacionalinę teisę netinkamai perkeliamos direktyvos arba kai valstybės narės nesilaiko Teisingumo Teismo sprendimo (pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį), labai kenkia finansiniams ES interesams arba kėsinasi į išimtinę ES kompetenciją;

I.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, ir jos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms, tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

J.  kadangi procedūrų „EU Pilot“ tikslas – glaudesnis ir nuoseklesnis Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas, kad ES teisės aktų pažeidimai būtų ištaisyti ankstyvuoju etapu įsitraukiant į dvišalį dialogą ir, esant galimybių, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

K.  kadangi atsižvelgdamas į dabartinę demokratijos stoką ir atkreipdamas dėmesį į 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, mano, kad būtina užtikrinant bendrą ir nuoseklią sistemą ir remiantis taikomomis priemonėmis ir mechanizmais, parengti naują mechanizmą, kuris turėtų būti vienodai taikomas visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms;

L.  kadangi vis dėlto pagal naująją Komisijos patvirtintą politiką, kuria siekiama užtikrinti atitiktį ES teisės aktams, „EU Pilot“ tikslas nėra prailginti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes ji yra priemonė dialogui su valstybe nare pradėti siekiant išspręsti problemas;

M.  kadangi, siekdama užtikrinti strategiškesnį ir veiksmingesnį požiūrį į vykdymo užtikrinimą nagrinėjant pažeidimus, Komisija nusprendė, kaip nurodyta jos komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras netaikant mechanizmo „EU Pilot“, išskyrus atvejus, kai manoma, kad konkrečiu atveju šį mechanizmą taikyti yra naudinga;

N.  kadangi 2016 m. Komisija gavo 3 783 naujus skundus, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus, o valstybės narės, dėl kurių pateikta daugiausia skundų, buvo Italija (753), Ispanija (424) ir Prancūzija (325);

O.  kadangi, vadovaujantis SESV 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jeigu mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laikotarpį į šią nuomonę neatsižvelgia;

P.  kadangi 2016 m. Komisija pradėjo 847 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl to, kad direktyvos į nacionalinę teisę perkeltos pavėluotai;

Q.  kadangi 2016 m. buvo nebaigtos 95 bylos dėl pažeidimų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad atitinkamos valstybės narės neįvykdė teismo sprendimų;

R.  kadangi savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo Parlamentas, remdamasis SESV 295 straipsniu, prašė Komisijos iki 2017 m. rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo tarpinstitucinio susitarimo forma ir šiame pakte nustatyti procedūras siekiant palengvinti Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimą pagal ES sutarties 7 straipsnį;

S.  kadangi pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta, kad turi būti keičiamasi informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias pradedant siunčiami oficialūs pranešimai, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios procedūros „EU Pilot“, vykdomos prieš pradedant oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą;

T.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

U.  kadangi savo 2017 m. vasario 3 d. komunikate „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra“ Komisija teigia pradėjusi struktūrinį ir visapusišką dialogą su valstybėmis narėmis apie ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir, nepažeisdama ES sutartimis jai suteiktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, siūlo palengvinti valstybių narių pastangas sukuriant naują specialią sistemą;

V.  kadangi SESV 157 straipsniu leidžiama, o 19 straipsniu sudaromos sąlygos priimti teisės aktus dėl kovos su visų formų diskriminacija – taip pat ir dėl lyties;

W.  kadangi Deklaracijoje Nr. 19, pridėtoje prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kuri priėmė Lisabonos sutartį, baigiamojo akto, ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios „kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu šeimoje [...], užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai ir bausti už ją bei padėti aukoms ir jas ginti“;

X.  kadangi remiantis SESV 79 ir 83 straipsniais buvo priimti ES teisės aktai dėl kovos su prekyba žmonėmis, visų pirma moterimis ir vaikais; kadangi pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, be kita ko, finansuojamos priemonės, kuriomis prisidedama prie smurto prieš moteris naikinimo;

Y.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse tinkamai neįgyvendinama nemažai ES direktyvų, visų pirma direktyvų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas lyčių lygybei, skirtingų lyčių asmenys nėra apsaugomi nuo diskriminacijos, kai mėgina įsidarbinti ir gauti tam tikras prekes bei paslaugas;

Z.  kadangi diskriminacija dėl lyties iš dalies sutampa su kitokio pobūdžio diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės ir tautybės, religijos, negalios, sveikatos, lytinės tapatybės, lytinės orientacijos, amžiaus ir (arba) socioekonominių sąlygų;

AA.  kadangi patirti fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ES yra tekę 33 proc. moterų, susidurti su seksualiniu priekabiavimu – 55 proc. moterų, 32 proc. iš jų – darbe; kadangi moterys ypač pažeidžiamos dėl seksualinio smurto, fizinio smurto ir smurto internete, patyčių kibernetinėje erdvėje ir persekiojimo; kadangi daugiau negu pusės žmogžudystės aukomis tapusių moterų atveju žudikas yra partneris arba giminaitis; kadangi smurtas prieš moteris – vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje, daromas nepaisant amžiaus, religijos, išsilavinimo ar finansinės ir socialinės padėties, o tai didžiulė kliūtis vyrų ir moterų lygybei užtikrinti; kadangi moterų žudymo dėl lyties reiškinio mastas valstybėse narėse nemažėja;

AB.  kadangi ES LGBT tyrime nustatyta, kad lesbietės, biseksualios ir translytės moterys patiria didžiulę diskriminacijos dėl savo seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės riziką; kadangi 23 proc. lesbiečių ir 35 proc. translyčių asmenų per pastaruosius penkerius metus bent kartą patyrė fizinį / seksualinį išpuolį arba jiems buvo grasinama smurtu namų ar kitoje aplinkoje (gatvėje, viešajame transporte, darbo vietoje ir t. t.);

AC.  kadangi nustatyta, kad taikant ES lyčių lygybės teisės nuostatas ir užtikrinant jų vykdymą valstybėse narėse kyla konkrečių problemų, susijusių su atitinkamų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų taikymu, pvz., teisės aktuose aptinkama esminių trūkumų, o nacionaliniai teismai jas taiko nenuosekliai;

AD.  kadangi lyčių lygybės institucijos ir mechanizmai nacionalinėse vyriausybinėse struktūrose dažnai marginalizuojami: jie susiejami su skirtingų sričių politika ir yra varžomi sudėtingų įgaliojimų, stokoja tinkamo personalo, mokymų ir duomenų bei pakankamų išteklių, be to, juos nepakankamai palaiko politikos lyderiai;

AE.  kadangi, remiantis lyginamąja nediskriminavimo teisės nuostatų Europoje analize, kurią 2017 m. paskelbė Europos teisės ekspertų lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais tinklas, didžiojoje daugumoje šalių ir toliau susiduriama su rimtą susirūpinimą keliančiais žinojimo ir sąmoningumo klausimais, nes asmenys dažnai nėra informuojami apie savo teises į apsaugą nuo diskriminacijos arba apie sukurtus apsaugos mechanizmus; kadangi, remiantis šia analize, iškilo daugiau susirūpinimą keliančių klausimų dėl ES kovos su diskriminacija direktyvų vykdymo, pvz., tai galėtų būti neapibrėžta (arba pernelyg ribota) organizacijų ir asociacijų teisinė padėtis dalyvaujant procedūrose diskriminacijos aukų vardu arba jas remiant bei ribotas prievolės įrodyti perkėlimo taikymas, taip pat įvairios kliūtys, kylančios norint veiksmingai kreiptis į teismą: susidurdami su šiomis kliūtimis, piliečiai negali visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis, kildinamomis iš nediskriminavimo teisės nuostatų, ir jų apginti;

AF.  kadangi Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. lyčių lygybės indeksas rodo, kad padėtis pagerėjo tik nežymiai, taigi aišku, kad ES tebėra toli nuo tikslo užtikrinti lyčių lygybę: šiuo metu bendras įvertinimas siekia 66,2 iš 100, taigi yra tik keturiais balais didesnis nei prieš 10 metų;

AG.  kadangi, kalbant apie sprendimų priėmimo sritį, minėtieji duomenys apie lyčių lygybę rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasitaisė beveik 10 balų: dabar įvertinimas siekia 48,5, tačiau laimėjimų įvertinimas šioje srityje ir toliau yra mažiausias iš visų; kadangi šis nepalankus rodiklis pirmiausia atspindi tai, kad politikoje moterims ir vyrams atstovaujama nevienodai, ir yra demokratinio deficito ES valdymo srityje ženklas;

AH.  kadangi, „Eurofound“ parengtos vyrų ir moterų užimtumo skirtumo ataskaitos vertinimu, šis skirtumas ES kainuoja apie 370 mlrd. EUR per metus, o tai atitinka 2,8 proc. ES BVP;

AI.  kadangi, kaip matyti iš „Eurofound“ darbo sąlygų tyrime pateikto sudėtinio mokamo ir nemokamo darbo laiko rodiklio, skaičiuojant mokamo ir nemokamo darbo valandas, moterys dirba ilgesnes darbo valandas;

AJ.  kadangi, nepaisant ES įsipareigojimo siekti lyčių lygybės sprendimų priėmimo srityje, ES agentūrų valdančiosiose tarybose rimtai pasigendama lyčių pusiausvyros, o tai yra įsigalėjusio lyčių segregacijos modelio ženklas;

AK.  kadangi skurdo feminizacija ES yra faktas ir kadangi tinkamas ir visapusiškas ES lygybės ir lyčių lygybės teisės aktų taikymas ir vykdymo užtikrinimas turėtų žengti koja kojon su politika, nukreipta į paties didžiausio nedarbo lygio, skurdo ir socialinės atskirties tarp moterų problemas bei reiškinius, kurie glaudžiai susiję su biudžeto apribojimais, neigiamai veikiančiais viešąsias paslaugas tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, švietimas, socialinės paslaugos ir socialinės išmokos; kadangi, nevykdant lygybės politikos ir neįgyvendinant lyčių ir lygybės teisės nuostatų, moterų padėtis tampa dar pavojingesnė, o užkertant joms kelią įsitraukti į darbo rinką didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika;

AL.  kadangi tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas nepaprastai svarbus moterų ir vyrų lygybei skatinti; kadangi, nors naujos redakcijos Direktyvoje 2006/54/EB aiškiai draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, o moterų vidutiniškai įgyjamas išsilavinimas yra aukšto lygio, 2015 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebesiekė 16,3 proc.;

AM.  kadangi lyčių lygybės principas turi būti esminis galiojančių ES teisės aktų taikymo stebėsenos aspektas;

AN.  kadangi duomenų rinkimas, jei įmanoma, suskirstant juos pagal lytį, nepaprastai svarbus norint įvertinti pažangą, kuri iki šiol padaryta taikant ES teisę;

1.  palankiai vertina Komisijos sprendimą(9) skubiai reaguoti į pažeidimus ir remia jos pastangas neformaliai spręsti įgyvendinimo problemas; ragina Komisiją tobulinti problemų sprendimo sistemą „EU Pilot“;

2.  reiškia susirūpinimą dėl 2016 m. padidėjusio bendro pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus: tai didžiausias per pastaruosius penkerius metus užregistruotas tokių atvejų skaičius;

3.  teigiamai vertina Komisijos ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2016 m.) ir pažymi, kad, kaip matyti iš šios ataskaitos, keturios sritys, kuriose 2016 m. prieš valstybes nares pradėta daugiausia pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę, buvo aplinka, teisingumas ir vartotojai, apmokestinimas ir vidaus rinka;

4.  primena, kad teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui – tai Europos pilietiškumo kertinis akmuo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 227 straipsnyje, ir, neseniai atliktų tyrimų duomenimis, tai yra antras pagal svarbą prioritetas piliečiams; pabrėžia peticijų, kaip priemonių piliečiams ir gyventojams dalyvauti Sąjungos veikloje ir kelti jiems rūpimus klausimus apie netinkamo ES teisės taikymo ar jos pažeidimo atvejus ir potencialias jos spragas, svarbą, kartu į šiuos trūkumus atkreipiant dėmesį ir tikintis greitų ir veiksmingų minėtųjų problemų sprendimų; pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia pripažinti, jog siekiant užtikrinti veiksmingą galiojančios ES teisės vykdymą atliktas darbas yra ne mažiau svarbus nei naujų teisės aktų rengimo veikla; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai geriau nagrinėti peticijas ir laiku teikti išsamius atsakymus;

5.  atkreipia dėmesį į tyrimą, kurį Peticijų komitetas užsakė C teminiam skyriui ir kuris vadinasi „ES teisės įgyvendinimo stebėjimas: priemonės ir uždaviniai“, ir palankiai vertina Europos Parlamentui pateiktas konkrečias rekomendacijas imtis veiksmų; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Europos Parlamento C teminiam skyriui užsakytą tyrimą „Veiksminga teisė kreiptis į teismą“, parengtą atsižvelgiant į nagrinėjant peticijas pastebėtus besikartojančius įtarimus; pritaria Komisijos pasiūlymui skatinti teisėjų mokymą ES teisės klausimais įvairiose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti nuoseklius sprendimus ir vienodas galimybes remtis savo teisėmis visoje Sąjungoje;

6.  teigiamai vertina didesnį skaidrumą ir tai, kad 2016 m. Komisijos ataskaitoje pateikta daugiau statistinės informacijos palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis; tačiau apgailestauja, kad joje nepateikta jokios tikslios informacijos apie kelias peticijas, dėl kurių buvo pradėtos taikyti procedūra „EU Pilot“ arba pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir prašo Komisijos pateikti šią konkrečią informaciją; apgailestaudamas pažymi, kad nei Parlamentas, nei peticijų pateikėjai šiose procedūrose nedalyvauja; dar kartą ragina Komisiją dalytis informacija su Parlamentu apie visas pradėtas procedūras „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų daugiau skaidrumo, kad su Peticijų komiteto pagalba sutrumpėtų ginčų sprendimo laikas, būtų sustiprintas pasitikėjimas ES projektu ir galiausiai būtų sustiprintas procedūros „EU Pilot“ teisėtumas, visų pirma kai jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis; ragina Komisiją nuolat pranešti apie savo sprendimus ir įvairius Komisijos narių kolegijos veiksmus ir skelbti darbotvarkę bei pagrindinius posėdžių dėl dokumentų rinkinių rezultatus; pripažįsta 2017 m. gegužės mėn. Teisingumo Teismo sprendimą bylose C-39/05 P, C-52/05 P ir C-562/05P, pagal kurį procedūros „EU Pilot“ dokumentai neturėtų būti skelbiami viešai, jeigu yra pavojus, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, keisti jos eigą ar trukdyti siekti šios procedūros tikslų; ragina Komisiją paskelbti dokumentus, kuriais apsikeista su valstybėmis narėmis, kai nebelieka šio pavojaus, t. y. baigus nagrinėti procedūras „EU Pilot“; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos ombudsmeno pasiūlymui dėl procedūrų „EU Pilot“, kurios taikomos prieš pradedant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, terminų ir skaidrumo; pabrėžia, kad svarbu informuoti visus susijusius dalyvius ir užtikrinti didesnį procedūrų „EU Pilot“ skaidrumą; apgailestauja, kad Komisija, atsakydama į susirūpinimą keliančius Parlamento narių iškeltus klausimus dėl procedūros „EU Pilot“, neparodė uolumo ir ragina Komisiją informuoti Peticijų komitetą apie visus svarbius naujus tyrimo etapus ir nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis nagrinėjamų peticijų klausimais; dar kartą ragina Komisiją į savo metinę ataskaitą įtraukti ES reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo rodiklius;

7.  mano, jog didelis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, kad teisingo ES teisės aktų taikymo valstybėse narėse užtikrinimas laiku tebėra rimtas iššūkis ir prioritetas, turint omenyje naująjį 2016 m. skirtą Komisijos patvirtintą strategiškesnį ir veiksmingesnį požiūrį į vykdymo užtikrinimą; mano, jog kai kuriuos iš šių pažeidimų gali lemti tai, kad kai kuriose valstybėse narėse viešosioms administracijoms skiriama nepakankamai išteklių;

8.  palankiai vertina Komisijos sprendimą skubiai reaguoti į pažeidimus ir remia jos pastangas neformaliai spręsti įgyvendinimo problemas; ragina Komisiją tobulinti problemų sprendimo sistemą „EU Pilot“;

9.  pabrėžia, kad naujų skundų skaičius – 3 783 – yra didžiausias nuo 2011 m., kad jis yra rekordinis ir kad sumažėjo išspręstų atvejų skaičiaus, be to 2016 m. pabaigoje liko nebaigtos nagrinėti 1 657 bylos dėl pažeidimų, tais pačiai metais pradėtos nagrinėti 986 bylos, iš kurių 847 7 bylos susijusios su vėlavimu perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę; susirūpinęs pažymi, kad dar nebaigtos 95 pažeidimo nagrinėjimo procedūros, nes Komisija laikėsi nuomonės, jog atitinkamos valstybės narės dar nebuvo įvykdžiusios sprendimų pagal SESV 258 straipsnį, ir kad labiausiai paveiktos sritys – užimtumas ir teisingumas bei vartotojų teisės, kitos paveiktos sritys yra vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ, mokesčiai bei muitai ir aplinka;

10.  teigiamai vertina, kad 2016 m. „EU Pilot“ bylų skaičius buvo mažesnis (790, palyginti su 881 byla 2014 m.) ir kad šis skaičius pasiekė žemiausią lygį nuo 2011 m., tačiau Komisija procedūrų „EU Pilot“ netaiko atvejais, kai vėluojama direktyvas perkelti į nacionalinę teisę; tačiau pažymi, kad, palyginti su 2015 m., jų išnagrinėta kiek mažiau (rodiklis krito nuo 75 iki 72 proc.); prašo Komisijos paaiškinti apie savo nustatytus su vykdymo užtikrinimo politika susijusius prioritetus, pagal kuriuos ji teigia, jog daugiausia dėmesio skirs vykdymo užtikrinimo priemonėms tais atvejais, kai jomis išties galima pakeisti padėtį, ir politikos prioritetus, kai nagrinėjant bylas atskleidžiami sisteminiai valstybių narių teisės sistemų trūkumai;

11.  pažymi, kad Komisijos įsipareigojimas strategiškiau užtikrinti ES teisės vykdymą neseniai leido baigti pažeidimo nagrinėjimo atvejus dėl politinių priežasčių; todėl ragina Komisiją būsimosiose stebėjimo ataskaitose paaiškinti tokių sprendimų motyvus;

12.  pabrėžia, kad dauguma „EU Pilot“ bylų, dėl kurių pradėtos oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros, daugiausia buvo susijusios su tam tikrų sričių politika, pavyzdžiui, aplinkos, vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ, energetikos bei mokesčių ir muitų; taip pat pažymi, kad Vengrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje buvo daugiausia „EU Pilot“ bylų, kurios buvo nagrinėjamos vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

13.  pripažįsta, kad atsakomybė už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma tenka valstybėms narėms, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl to ES institucijos neatleistos nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę, kai jos priima ES antrinės teisės aktus, ypač kalbant apie teisinės valstybės ir pagrindinių teisių sritį ES pagrindinių teisių chartijos požiūriu;

14.  pažymi, kad tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir taikymas nepaprastai svarbus norint vykdyti ES politiką moterų ir vyrų lygybės principo požiūriu, kaip įtvirtinta Sutartyse, ir skatinti bei puoselėti abišalį ES ir nacionalinio lygmenų viešųjų institucijų ir institucijų bei piliečių pasitikėjimą, taip pat primena, kad tiek pasitikėjimas, tiek teisinis tikrumas yra gero bendradarbiavimo ir veiksmingo ES teisės taikymo pagrindas;

15.  yra susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse tebesama didelių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo trūkumų, visų pirma atliekų tvarkymo, nuotekų valymo infrastruktūros ir oro kokybės ribinių verčių laikymosi srityse;

16.  pabrėžia svarbų socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, Europos Sąjungos piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, ir pranešant apie šio perkėlimo bei taikymo trūkumus; todėl teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant ES teisės aktus didinamas piliečių sąmoningumas, įskaitant labai svarbų informatorių vaidmenį privačiajame ir viešajame sektoriuose; pabrėžia, kad ES piliečiai, kaip ir pridera, turi pirmi sužinoti, ar į nacionalinę teisę perkeliant ES teisės aktus buvo priimti nacionaliniai įstatymai ir kurie nacionaliniai įstatymai buvo priimti, taip pat kurios nacionalinės institucijos atsakingos už teisingo jų įgyvendinimo užtikrinimą, ir ši informacija turi būti pateikiama aiškiai, skaidriai ir laiku bei būti praktiškai prieinama;

17.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijai svarbu, kad ES teisės aktai būtų laiku ir tinkamai perkeliami į nacionalinę teisę ir kad būtų taikomos aiškios vidaus sistemos nuostatos, pagal kurias iš valstybių narių būtų reikalaujama pirmenybę teikti šiam tikslui, siekiant išvengti ES teisės aktų pažeidimų ir kartu užtikrinti, kad veiksmingai ir efektyviai įgyvendinant šiuos teisės aktus asmenys ir įmonės galėtų gauti naudos;

18.  tačiau pažymi, kad nustatant nerealistiškus teisės aktų įgyvendinimo terminus valstybėms narėms gali būti neįmanoma jų laikytis, dėl to nebyliai pritariama, kad teisės aktai būtų įgyvendinami pavėluotai; primygtinai ragina ES institucijas susitarti dėl realistiškesnio reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo grafiko, deramai atsižvelgiant į laiką, kurio reikia patikroms ir konsultacijoms; mano, kad Komisija, laikydamasi taikomų teisinių nuostatų, teisėkūros institucijų nurodytomis datomis turėtų teikti ataskaitas, suvestines ir teisės aktų peržiūros rezultatus;

19.  pažymi, kad 2016 m. į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta 70 direktyvų, t. y. daugiau nei 2015 m. (56); reiškia susirūpinimą dėl to, kad labai padaugėjo naujų pažeidimų dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę, t. y. nuo 543 iki 847; apgailestauja, kad 2016 m. pabaigoje dar buvo nagrinėjamos 868 pažeidimo bylos dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę – tai 67,5 proc. daugiau nei 2015 m. pabaigoje (518 bylų);

20.  reiškia susirūpinimą, kad, kaip ir 2015 m., valstybės narės neįvykdė visų savo įsipareigojimų pateikti aiškinamuosius dokumentus ir nurodyti priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti direktyvas į savo nacionalinę teisę; mano, kad, atsižvelgiant į nevienodą daugelio pateiktų aiškinamųjų dokumentų kokybę, Komisija turėtų daugiau padėti valstybėms narėms rengiant šiuos dokumentus ir atitikties lenteles;

21.  pabrėžia, jog, neužtikrinus, kad į nacionalinę teisę būtų laiku ir teisingai perkelti galiojantys ES teisės aktai, skirti vyrų ir moterų vienodų galimybių bei vienodo požiūrio į juos principams sprendžiant švietimo, užimtumo ir profesinės veiklos, vienodo užmokesčio už vienodą darbą ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus siekiant prieigos prie prekių ir paslaugų bei galimybės jas gauti klausimus, taip pat galiojančios nuostatos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti bei visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites panaikinti, piliečiai ir įmonės galiausiai netenka pranašumų, į kuriuos jie turi teisę pagal ES teisę;

22.  pabrėžia, kad ES sukurta kaip Sąjunga, pagrįsta teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); pažymi, kad įgyvendindamos ES teisės aktus valstybės narės turi laikytis visų pagrindinių teisių, įtvirtintų Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; pakartoja, kad nepaprastai svarbu atidžiai stebėti valstybių narių ir ES institucijų veiklą ir neveiklumą;

23.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad Parlamentui pateikiama daug peticijų, o Komisijai – skundų dėl problemų, kurias, kaip manoma, turėjo išspręsti Komisija;

24.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES teisinės sistemos, kuri apima pirminės ir antrinės teisės aktus bei privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, vientisumą; todėl ragina laiku priimti teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas, kurių reikia, kad Europos socialinių teisių ramstis taptų piliečių realybe; ragina Komisiją užtikrinti kuo daugiau skaidrumo ir nuoseklumo stengiantis sukurti naują sistemą, skirtą ES teisės aktų įgyvendinimui, pavyzdžiui, „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti tokią sistemą, skirtą būtent sąžiningai ir suderintai plėtrai, užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties klausimams, kiek tai susiję su Europos socialinių teisių ramsčiu;

25.  primena raginimą Komisijai, pridėtą prie jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijos, pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo, taip veiksmingai susieti atitinkamas temines metines ataskaitas su esamų stebėsenos mechanizmų ir periodinio vertinimo priemonių rezultatais ir laiku juos pateikti; primena, kad Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, visapusiškai laikydamasi gero ir veiksmingo administravimo principų, nustatytų SESV 298 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, turi pareigą stebėti ir vertinti, ar teisingai įgyvendinama Sąjungos teisė, taip pat ar valstybės narės ir visos Sąjungos institucijos ir įstaigos paiso Sutartyse įtvirtintų principų ir tikslų, taip pat laikytis įsipareigojimo aktyviai padėti valstybėms narėms perkelti tam tikras direktyvas ir reglamentus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti; Todėl rekomenduoja atsižvelgti į šią užduotį nuo 2018 m. įgyvendinant minėtąjį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto politikos ciklą, jo susijusios teminės metinės ataskaitos su esamų stebėsenos mechanizmų ir periodinio vertinimo priemonių rezultatais turi būti pateiktos laiku;

26.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją aktyviau stebėti, nukreipti ir remti aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą;

27.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti tam tikrų direktyvų ir reglamentų įgyvendinimo planus ir tuo aktyviai padėti valstybėms narėms perkelti Europos Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti;

28.  mano, kad, atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimą laikantis atitinkamų Tarpinstitucinio susitarimo ir politinės kontrolės funkcijų, vykdomų Komisijos atžvilgiu pagal ES sutarties 14 straipsnį, Parlamentui turėtų būti automatiškai pranešama apie kiekvieną pradėtą procedūrą „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir turėtų būti suteikiama tinkama prieiga prie dokumentų, susijusių su šių dviejų rūšių procedūroms, ypač kai jos pradedamos dėl peticijų, kartu laikantis būtinų konfidencialumo nuostatų siekiant sėkmingo procedūrų nagrinėjimo;

29.  siūlo valstybių narių atstovams aktyviau dalyvauti aptariant peticijas Peticijų komitete;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai valstybėse narėse taikomi nepakankamai, kaip matyti iš didelio Komisijai siunčiamų skundų ir Europos Parlamentui teikiamų peticijų skaičiaus; palankiai vertina 2016 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate išreikštą Komisijos ketinimą daugiau naudotis prevencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rengti posėdžius dėl dokumentų rinkinių ir įgyvendinimo gaires, burti ekspertų grupes, kurti specializuotus tinklus, įskaitant Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT), ir remti gebėjimų stiprinimą valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės; ragina Komisiją pasinaudoti SESV 197 straipsnio nuostatomis siekiant įgyvendinti šią atnaujintą vykdymo užtikrinimo politiką visapusiškai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos Sąjungos institucijomis; ragina Komisiją patobulinti peticijų nagrinėjimą laiku teikiant išsamius atsakymus;

31.  pažymi, jog dar nėra baigtos tvarkyti 95 pažeidimų bylos, nors Teisingumo Teismas (EU TT) nusprendė, kad valstybės narės nesilaikė savo įsipareigojimų, ir Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnį tik dėl trijų iš šių bylų; mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir laiku vykdomi EU TT sprendimai ir prireikus visapusiškai naudojamasi SESV 279 straipsnio nuostatomis siekiant užkirsti kelią bet kokiems bandymams pakenkti ES teisės aktams ir sumažinti EU TT kompetenciją; ragina Komisiją spręsti šią padėtį ir reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie šiuo klausimu padarytą pažangą;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES institucijos privalo laikytis ES sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos(10);

33.  rekomenduoja rengiant bet kokias tarpparlamentines diskusijas dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių įtraukti pilietinę visuomenę ir skatinti piliečius dalyvauti, pavyzdžiui, teikiant peticijas, kurios perduodamos Parlamentui, ir dalyvaujant Europos piliečių iniciatyvoje;

34.  pabrėžia, kad ES institucijų ir valstybių narių sudaryti susitarimo memorandumai nėra laikomi ES aktais pagal SESV 288 straipsnį;

35.  pabrėžia didelę veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės ES institucijoms rengiant ES teisės aktus ir juos taikant reikšmę; atsižvelgdamas į tai, ypač akcentuoja demokratinės atskaitomybės principą ir Parlamento vaidmenį užtikrinant jo laikymąsi, taip pat ES piliečių teisę į teisingumą ir gerą administravimą, nustatytas ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose; pažymi, jog pagal šias teises ir principus reikalaujama, kad piliečiams būtų suteikiama tinkama ir lengva prieiga prie jiems aktualių teisės aktų projektų; primena, kad tos pačios teisės ir principai taip pat turėtų būti nepaprastai svarbūs valstybėms narėms teikiant teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti ES teisę, projektus; todėl ragina suteikti Parlamentui pagrindinę kontrolę priimant svarbiausius sprendimus, turinčius poveikį ES, pvz., sprendimus dėl nacionalinių biudžetų ir reformų;

36.  reiškia susirūpinimą, kad fiskalinės priemonės (įskaitant išlaidų pensijoms, sveikatos sistemai ir viešajam administravimui mažinimą) ir reformos, numatytos pagal struktūrinio koregavimo programas siekiamų rezultatų nedavė;

37.  ragina Komisiją, kai įmanoma ir būtina, padidinti ES finansinių išteklių, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, dalį, skirtą valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų instituciniams gebėjimams bei veiksmingam viešajam administravimui stiprinti siekiant skatinti socialinę gerovę ir ekonominę plėtrą bei stiprinti naudingų teisės aktų veiksmingumą; ragina Komisiją visapusiškai naudotis SESV 197 straipsniu siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimus įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą;

38.  ragina Komisiją parengti priemones, skirtas padėti valstybėms narėms pripažinti teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, spręsti jas ankstyvame pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etape ir padėti joms rasti bendrus sprendimus;

39.  primena, kad teisės aktai, dėl kurių pradedamos daugiausiai atgarsio sukeliančios pažeidimų nagrinėjimo procedūros, yra direktyvos; primena, kad reglamentai turi būti taikomi tiesiogiai ir privalomai visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai tik įmanoma, svarstyti galimybę rengti reglamentus; mano, kad laikantis šio principo būtų galima sumažinti pernelyg didelio reglamentavimo riziką;

40.  primena, kad prejudiciniais sprendimais prisidedama aiškinant, kaip turi būti taikoma Europos Sąjungos teisė; mano, kad taikant šią procedūrą galima vienodai aiškinti ir įgyvendinti ES teisės aktus; todėl ragina nacionalinius teismus kreiptis į ES TT, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią pažeidimo tyrimo procedūroms;

41.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo vykdomai 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės(11), įgyvendinimo kontrolei ir pradėti būtinas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ypač daug dėmesio skiriant neteisingo ar netinkamo taikymo atvejams;

42.  teigiamai vertina Komisijos nuolat dedamas pastangas užtikrinti ES aplinkos apsaugos taisyklių vykdymą, siekiant visoms valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas ir šalinti ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumus, taip pat prireikus vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras; tačiau pabrėžia žinomus ES aplinkos apsaugos taisyklių, visų pirma Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, veiksmingumo apribojimus; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į Parlamento rezoliuciją dėl Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimo; atkreipia dėmesį, kad kai kuriose valstybėse narėse, teisė į sveiką aplinką nukenčia dėl trūkumų, būdingų ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimui ir jų vykdymo užtikrinimui, ypač kai tai susiję su oro ir vandens taršos prevencija, atliekų tvarkymu ir nuotekų valymo infrastruktūra; pabrėžia, kad, visapusiškai įgyvendinus ES aplinkos teisės aktus, ES ekonomika kasmet galėtų sutaupyti 50 mlrd. EUR išlaidų, visų pirma sveikatai, ir tiesioginių išlaidų, susijusių su aplinka;

43.  pabrėžia, kad Sąjungos acquis taip pat apima ES sudarytus tarptautinius susitarimus; itin susirūpinęs pažymi, kad ES aplinkos apsaugos taisyklės, jei jomis aplinkos apsaugos organizacijoms ir visuomenės atstovams nesuteikiama pakankamai galimybių naudotis teise kreiptis į teismus, gali neatitikti Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos)(12); todėl ragina Komisiją atkreipti dėmesį į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas ir rekomendacijas(13) ir 2017 m. liepos 13 d. Tarybos poziciją(14) ir nagrinėti būdus ir priemones, kaip laikytis Orhuso konvencijos, kad tai būtų suderinama su pagrindiniais Sąjungos teisinės tvarkos principais ir jos teisminės peržiūros sistema;

44.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti patvirtintų priemonių prieglobsčio ir migracijos srityje įgyvendinimui, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintus principus, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nugalėti visus sunkumus, su kuriais jos gali susidurti šias priemones įgyvendindamos, ir prireikus inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūras; su susirūpinimu pažymi, kad tam tikros valstybės narės nevykdo su prieglobsčiu ir migracija susijusių pareigų, ypač susijusių su prieglobsčio prašytojų ir imigrantų perkėlimu; pabrėžia, kad reikėtų spręsti kai kurių valstybių narių solidarumo stokos prieglobsčio ir migracijos srityje problemą, kad visos valstybės narės vykdytų savo pareigas; ragina valstybes nares kovoti su stiprėjančia prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe ir seksualinio išnaudojimo tikslais;

45.  ragina Komisiją veiksmingai reaguoti į kintančią migracijos ir saugumo padėtį, taip pat veiksmingai vykdyti Europos migracijos darbotvarkę ir susijusius įgyvendinimo paketus; prašo valstybių narių teisingai įgyvendinti Grąžinimo direktyvą (2008/115/EB)(15) ir reguliariai informuoti apie Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimą;

46.  ragina Komisiją patikrinti, ar nenustatytos apimties darbo sutartys atitinka ES užimtumo teisės aktus, įskaitant Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną, nes 2016 m. buvo gauta daug peticijų, susijusių su mažų garantijų darbu;

47.  teigiamai vertina tai, kad ataskaitoje pripažįstamas Parlamento vaidmuo, kurį užduodamas parlamentinius klausimus ir nagrinėdamas peticijas jis atlieka atkreipiant Komisijos dėmesį į ES teisės taikymo trūkumus valstybėse narėse; pažymi, kad nacionalinių parlamentų vykdoma atidesnė atitinkamų savo vyriausybių kontrolė pastarosioms dalyvaujant teisėkūros procese skatintų veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse;

48.  reiškia susirūpinimą dėl nesutampančio daugelio direktyvų vertimo raštu į ES oficialiąsias kalbas, nes tikėtina, kad dėl nevienodų kalbų versijų atitinkamai tekstai bus aiškinami ir į valstybių narių nacionalinę teisę perkeliami skirtingai; apgailestauja, kad toks skirtingas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę ir teisinis aiškinimas greičiausiai atskleidžiamas ne sistemingai, o tik išaiškinus ES TT sprendimu;

49.  primena, kad nacionaliniai parlamentai atlieka esminį vaidmenį tiek vykdydami ES teisės aktų projektų kontrolę parengiamuoju teisėkūros etapu, tiek tikrindami, ar valstybės narės teisingai įgyvendina jau priimtus ES teisės aktus; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai atlikti šį vaidmenį;

50.  mano, kad atsižvelgiant į Komisijos pastangas rengti geresnius ir veiksmingesnius ES teisės aktus, visuomet turėtų būti atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus.

51.  pakartoja savo raginimą reikiamuose generaliniuose direktoratuose (IPOL GD, EXPO GD ir EPRS GD) sukurti savarankišką pagrindinių ES teisės aktų, kuriuos bendru sprendimu ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą priima Parlamentas, ex post poveikio vertinimo sistemą;

52.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo vykdomai ES teisės aktų, kuriais nustatomos kovos su korupcijos praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, įgyvendinimo kontrolei ir imtis reikiamų priemonių siekiant kovoti su šiais reiškiniais.

53.  primena valstybėms narėms ir ES institucijoms, kad tinkamo teisės aktų taikymo laiku užtikrinimas valstybėse narėse tebėra ES prioritetas; pabrėžia, jog svarbu laikytis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų vadovaujantis ES sutarties 5 straipsniu ir užtikrinti lygybę prieš įstatymą siekiant geriau stebėti, kaip taikoma ES teisė; primena, kad svarbu skatinti informavimą apie galiojančių direktyvų nuostatas, susijusias su įvairiais moterų ir vyrų lygybės principo ir praktinio jo įgyvendinimo aspektais;

54.  ragina ES institucijas visais atvejais laikytis savo pareigos gerbti ES pirminę teisę apibrėžiant ES antrinės ir privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų nuostatas, rengiant politiką ir pasirašant susitarimus ar sutartis su ne ES institucijomis, visais būdais remti valstybių narių pastangas perkelti visų sričių ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir gerbti Sąjungos vertybes ir principus, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius valstybėse narėse;

55.  pritaria Komisijos nuomonei, kad pavieniai skundo pateikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant didesnes ES teisės aktų, turinčių poveikio piliečių ir įmonių interesams, vykdymo užtikrinimo ir taikymo problemas;

56.  pabrėžia, jog dėl to, kad Sąjungoje trūksta nuoseklaus ir visapusiško susistemintų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams ir įmonėms sunku lengvai ir visiškai suprasti savo teises pagal Sąjungos teisės aktus; todėl pabrėžia, kad susisteminus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame nustatomi įvairūs administracinės procedūros aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko apribojimus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir didinamas skaidrumas; mano, kad aiškinant galiojančias taisykles šiuo reglamentu būtų užtikrinama daugiau prieinamumo, aiškumo ir suderinamumo, o tai būtų naudinga piliečiams, įmonėms, administracinės valdžios institucijoms ir jų pareigūnams;

57.  primena, kad savo 2013 m. sausio 15 d. ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijose Parlamentas ragino priimti reglamentą dėl atviro, veiksmingo ir nepriklausomo Europos Sąjungos administravimo pagal SESV 298 straipsnį, ir pažymi, kad Komisijos pasiūlyme į šį prašymą nebuvo atsižvelgta; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

58.  pabrėžia, kad netinkamas aplinkos klausimų integravimas į kitų sričių politiką yra viena iš esminių prasto aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo priežasčių;

59.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti aukšto lygio aplinkos apsaugą bei sveikatos ir maisto saugą;

60.  pabrėžia, kad veiksmingas ES taisyklių taikymas sveikatos, maisto saugos ir aplinkos srityje svarbus visiems ES piliečiams, nes turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui ir yra visuotinės svarbos klausimas;

61.  ragina Komisiją atidžiai stebėti su aplinka susijusių pažeidimų atvejus, kurie yra tarpvalstybinio pobūdžio, ypač susijusius su teisės aktais dėl švaraus oro, įskaitant teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą būsimosiose valstybėse narėse; be to, ragina Komisiją tinkamai, skaidriai ir laiku informuoti skundų pateikėjus apie argumentus, kuriuos atsakydamos į jų skundus pateikia atitinkamos valstybės;

62.  pažymi, kad su aplinka susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius 2016 m. sumažėjo, palyginti su 2015 m., tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad padidėjo procedūrų sveikatos ir maisto saugos srityje skaičius, ir ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą;

63.  pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė – kertinis ES principas, kuris turi būti integruojamas į visų sričių politiką;

64.  pabrėžia, kad pamatinį vaidmenį bet kurio pobūdžio demokratinio valdymo teisėtumo požiūriu atlieka teisinė valstybė; pabrėžia, kad tai yra Sąjungos teisinės tvarkos kertinis akmuo ir iš esmės atitinka Sąjungos, kuri grindžiama teisinės valstybės principu, sampratą;

65.  primena, kad lygybės principas vienodo užmokesčio už vienodą darbą atžvilgiu pagal Europos sutartis puoselėjamas nuo 1957 m. (SESV 157 straipsnis), ir pabrėžia, kad, remiantis SESV 153 straipsniu, ES gali imtis veiksmų platesnėje lygių galimybių ir vienodo požiūrio srityje sprendžiant užimtumo ir profesinės veiklos klausimus;

66.  su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad platus vienodo užmokesčio už vienodą darbą sampratos aiškinimas, suformuluotas ES TT sprendimuose ir išsamioje Teismo praktikoje, susijusioje su atitinkamu straipsniu, neabejotinai išplėtė kovos su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl lyties sprendžiant darbo užmokesčio bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo klausimus galimybių ribas, tačiau pabrėžia, jog vis dar turi būti padaryta daugiau siekiant panaikinti įsigalėjusį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES;

67.  yra labai nuliūdęs, jog vien to, kad buvo nustatyti teisiniai principai, kuriais nelygybė vyrų ir moterų darbo užmokesčio srityje buvo paskelbta neteisėta, nepakako įsigalėjusiam vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti; pabrėžia, jog pagal naujos redakcijos direktyvą 2006/54/EB valstybės narės turi užtikrinti, kad visos kolektyvinių sutarčių nuostatos, darbo užmokesčio skalės, darbo užmokesčio susitarimai ir individualios darbo sutartys, prieštaraujančios vienodo darbo užmokesčio principui, būtų arba galėtų būti skelbiamos negaliojančiomis arba kad jos galėtų būti iš dalies pakeistos;

68.  pabrėžia, kad be esamų ES teisės aktų įgyvendinimo priemonių tiek valstybės narės, tiek Komisija papildomą dėmesį turėtų skirti alternatyvioms priemonėms, kuriomis būtų galimas platesnis ES teisės – ypač nuostatų dėl lygybės darbo užmokesčio srityje – įgyvendinimas; todėl atkreipia dėmesį į kolektyvinių sutarčių sudarymo svarbą, kad kolektyvinėmis derybomis būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis, vaiko priežiūros atostogos ir kitos susijusios darbo teisės;

69.  primena savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją, kurioje buvo raginama priimti ES reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės vadovaujantis SESV 298 straipsniu; su nusivylimu pažymi, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento raginimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl administracinio proceso teisės.

70.  pripažįsta, jog svarbu rinkti duomenis, jei įmanoma, suskirstant juos pagal lytį, kad būtų galima įvertinti pažangą, daromą remiant moterų teises;

71.  apgailestauja dėl Komisijos požiūrio į gyvūnų gerovę trūkumų, ir kad ji nekreipia dėmesio į didelius neatitikimus, apie kuriuos pranešė daug piliečių, pasinaudojusių teise teikti peticijas; dar kartą ragina ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

72.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti peticijas, susijusias su to paties prekių ženklo maisto produktų kokybės skirtumais skirtingose valstybėse narėse; ragina Komisiją užkirsti kelią nesąžiningai praktikai ir užtikrinti, kad su visais vartotojais būtų elgiamasi vienodai;

73.  pabrėžia, kad diskriminacija mokyklose ir viešojo administravimo sektoriuje, vykdoma valstybių narių oficialiųjų kalbų pagrindu, pažeidžia judėjimo laisvę, nustatytą SESV 26 straipsnio 2 dalyje; ragina Komisiją išnagrinėti šį vidaus rinkos pažeidimą;

74.  ragina Komisiją veiksmingai stebėti, ar nacionaliniai teismai vykdo pareigą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ES TT, kaip nurodyta SESV 267 straipsnyje; todėl ragina Komisiją svarstyti galimybę sukurti registrą, kuriame būtų saugomi visi nacionalinių teismų sprendimai, susiję su ES teisės aiškinimu tais atvejais, kai į ESTT nebuvo kreiptasi dėl prejudicinio sprendimo;

75.  apgailestauja, kad nebuvo priimti ir įgyvendinti ES teisės aktai, kuriais būtų tinkamai sprendžiami darbo sąlygų ir darbo valandų klausimai, įskaitant darbą valstybinių švenčių dienomis ir sekmadieniais bei darbą be pertraukų ir poilsio laiko; pažymi, kad šis vienodų teisės aktų nebuvimas yra kliūtis tinkamai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti ir kad tai daro neigiamą poveikį, visų pirma, moterims ir jų padėčiai darbo rinkoje;

76.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385.

(2)

OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(3)

OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

(4)

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(5)

OL C 316, 2017 9 22, p. 246.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0279.

(8)

OL C 440, 2015 12 30, p. 17.

(9)

OL C 18, 2017 1 19, p. 10.

(10)

2016 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P Ledra Advertising Ltd (C-8/15 P), Andreas Eleftheriou (C-9/15 P), Eleni Eleftheriou (C-9/15 P), Lilia Papachristofi (C-9/15 P), Christos Theophilou (C-10/15 P), Eleni Theophilou (C-10/15 P) prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką.

(11)

OL L 193, 2016 7 19, p. 1.

(12)

OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(13)

ACCC/C/2008/32 (ES), II dalis, priimta 2017 m. kovo 17 d.

(14)

11150/17: Tarpinstitucinė byla: 2017/0151 (NLE);

(15)

OL L 348, 2008 12 24, p. 98.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  (28.3.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2016 m.)

(2017/2273(INI))

Nuomonės referentė: Marijana Petir

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad veiksmingas ES teisės taikymas visose srityse – taip pat ir pačiose ES institucijose – yra itin svarbus norint realizuoti naudą, kurią ES politika teikia piliečiams ir įmonėms, ir kad vienodas ES teisės taikymas visose valstybėse narėse yra esminis ES sėkmės veiksnys; pažymi, kad kai kuriais atvejais neveiksmingas ES teisės taikymas lemia nesąžiningos konkurencijos tarp valstybių narių atsiradimą;

2.  pažymi, kad, remiantis Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalimi, atsakomybė už teisės aktų perkėlimą, įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą tenka Komisijai, o valstybės narės pirmiausia atsakingos už teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą;

3.  primena, kad, visapusiškai įgyvendinus ES aplinkos teisės aktus, ES ekonomika kasmet galėtų sutaupyti 50 mlrd. EUR išlaidų sveikatai ir tiesioginių išlaidų, susijusių su aplinka;

4.  pabrėžia, kad ES teisinės sistemos paprastumas, aiškumas ir patikimumas nepaprastai svarbūs veiksmingam ir vienodam ES teisės taikymui;

5.  pabrėžia, kad netinkamas aplinkos klausimų integravimas į kitų sričių politiką yra viena iš esminių prasto aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo priežasčių;

6.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją iniciatyviau stebėti, nukreipti ir remti aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą;

7.  pažymi, kad Komisija yra įgaliota ir turi pareigą stebėti, kaip taikoma ES teisė, ir imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš valstybę narę, kuri nevykdo pagal Sutartis numatytų įsipareigojimų;

8.  yra susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse tebesama didelių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo trūkumų, visų pirma atliekų tvarkymo, nuotekų valymo infrastruktūros ir oro kokybės ribinių verčių laikymosi srityse;

9.  mano, kad prieš pateikdama naujus teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą esamų ES teisės aktų taikymą visoje ES;

10.  palankiai vertina Komisijos sprendimą(1) skubiai reaguoti į pažeidimus ir remia jos pastangas neformaliai spręsti įgyvendinimo problemas; ragina Komisiją tobulinti problemų sprendimo sistemą „EU Pilot“;

11.  reiškia susirūpinimą dėl 2016 m. padidėjusio bendro pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus: tai didžiausias per pastaruosius penkerius metus užregistruotas tokių atvejų skaičius;

12.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti aukšto lygio aplinkos apsaugą bei sveikatos ir maisto saugą;

13.  pabrėžia, kad veiksmingas ES taisyklių taikymas sveikatos, maisto saugos ir aplinkos srityje svarbus visiems ES piliečiams, nes turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui ir yra visuotinės svarbos klausimas;

14.  atkreipia dėmesį į 2012–2016 m. laikotarpiu padidėjusį skundų skaičių; pabrėžia, kad plačioji visuomenė, įmonės ir pilietinė visuomenė neabejotinai padeda stebėti, kaip į nacionalinę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai, teikdamos Komisijai informaciją apie sunkumus, kurių kyla valstybėms narėms taikant ES teisės aktus; pažymi, jog tai, kad padaugėjo skundų dėl neveiksmingo ES teisės taikymo, nebūtinai yra blogesnio ES teisės įgyvendinimo valstybėse narėse rodiklis: tai gali būti ir ženklas, kad piliečiai ir įmonės yra geriau susipažinę su savo teisėmis, grindžiamomis ES teise; todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti galimybę susipažinti su informacija apie aplinką, kaip reikalaujama pagal Orhuso konvenciją, kad visuomenė ir pilietinės visuomenės atstovai galėtų veiksmingai teikti skundus prieš valstybes nares;

15.  ragina Komisiją atidžiai stebėti su aplinka susijusių pažeidimų atvejus, kurie yra tarpvalstybinio pobūdžio, ypač susijusius su teisės aktais dėl švaraus oro, įskaitant teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą būsimosiose valstybėse narėse; be to, ragina Komisiją tinkamai, skaidriai ir laiku informuoti skundų pateikėjus apie argumentus, kuriuos atsakydamos į skundą pateikia atitinkamos valstybės;

16.  pažymi, kad su aplinka susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad padidėjo procedūrų sveikatos ir maisto saugos srityje skaičius, ir ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą;

17.  atkreipia dėmesį į svarbų Parlamento atliekamą vaidmenį: nagrinėdamas peticijas ir užduodamas klausimus, jis atkreipia dėmesį į valstybėms narėms būdingus ES teisės taikymo trūkumus;

18.  ragina Komisiją rengiant ir vertinant teisės aktus labiau atsižvelgti į būtinybę mažinti MVĮ tenkančią administracinę naštą; pabrėžia, kad, kalbant apie ES nuostatų dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų perkėlimą į nacionalinę teisę, MVĮ turėtų turėti galimybę lengviau ir pigiau teikti pasiūlymus dėl viešųjų sutarčių, visapusiškai laikantis ES skaidrumo ir konkurencijos principų;

19.  palankiai vertina aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, kaip priemonę, skirtą padėti užtikrinti ES aplinkos teisės ir politikos naudą įmonėms ir piliečiams užtikrinant geresnį įgyvendinimą;

20.  mano, kad, turint galvoje Komisijos pastangas rengti geresnius ir veiksmingesnius ES teisės aktus(2), visuomet turėtų būti atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Alberto Cirio, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Peter Liese, Lukas Mandl, Valentinas Mazuronis, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Nicola Caputo, Albert Deß, Eleonora Evi, Christofer Fjellner, Elena Gentile, Norbert Lins, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Dubravka Šuica, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Eleonora Evi

GUE/NGL

Stefan Eck, Kateřina Konečná

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Alberto Cirio, Angélique Delahaye, Albert Deß, Christofer Fjellner, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Lukas Mandl, Annie Schreijer-Pierik, Dubravka Šuica, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Pavel Poc, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

10

-

EFDD

Julia Reid

ENF

Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh

NI

Zoltán Balczó

VERTS/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Michèle Rivasi, Davor Škrlec, Keith Taylor

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 18, 2017 1 19, p. 10.

(2)

COM(2017) 0651, 2017 m. spalio 24 d.


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (21.3.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.)

(2017/2273(INI))

Nuomonės referentas: Kazimierz Michał Ujazdowski

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES buvo sukurta kaip Sąjunga, pagrįsta teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu atidžiai stebėti valstybių narių ir ES institucijų veiklą bei aplaidumo atvejus;

2.  pabrėžia, kad veiksmingas ES teisės įgyvendinimas nepaprastai svarbus siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą ES politika ir institucijomis; primena, jog SESV 197 straipsnyje šiuo atžvilgiu pažymima, kad „[v]eiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas, būtinas tinkamam Sąjungos veikimui, valstybėse narėse laikomas bendro intereso reikalu“; laikosi nuomonės, kad Sąjungos piliečiai jaus pasitikėjimą Sąjungos teise, kai ji valstybėse narėse bus įgyvendinama veiksmingai;

3.  pripažįsta, kad atsakomybė už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą pirmiausia tenka valstybėms narėms; tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos laikytis ES pirminės teisės, visų pirma joms rengiant ES antrinės teisės aktus;

4.  teigiamai vertina šią pirmąją ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą, parengtą 2015 m. įsigaliojus geresnio reglamentavimo darbotvarkei; primena, jog geresnės teisėkūros principai apima reikalavimą parodyti, kad priimti teisės aktus ES lygmeniu yra būtina ir kad jų priėmimas būtų griežtai proporcingas teisėkūros veiksmų tikslams, bei užtikrinti, kad teisės aktas teisingai įgyvendinamas reikiamu lygmeniu; todėl pabrėžia, jog svarbu laikytis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų vadovaujantis ES sutarties 5 straipsniu, taip pat teisinio tikrumo ir lygybės prieš įstatymą principų, kad būtų galima geriau stebėti, kaip taikoma ES teisė;

5.  apgailestauja, jog didelis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, kad rimtą susirūpinimą tebekelia klausimas dėl teisingo ES teisės aktų taikymo laiku valstybėse narėse; apgailestauja dėl aukšto neigiamų tendencijų rodiklio, kurį atskleidė einamoji ataskaita, pirmiausia dėl to, kad pradedama gerokai daugiau pažeidimo nagrinėjimo bylų – per pastaruosius metus šis rodiklis išaugo 67,5 proc. ir yra didžiausias per penkerius metus – ir kad fiksuojamas augantis skundų ir mažėjantis išspręstų atvejų skaičiaus; pažymi, kad, kaip matyti sugrupavus 2016 m. pabaigoje pradėtus pažeidimo nagrinėjimo atvejus, keturios politikos sritys, kuriose prieš valstybes nares pradėta daugiausia pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su perkėlimu į nacionalinę teisę, buvo vidaus rinka, aplinka, finansų stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjungą bei judumas ir transportas;

6.  pažymi, kad Komisijos įsipareigojimas strategiškiau užtikrinti ES teisės vykdymą neseniai leido baigti pažeidimo nagrinėjimo atvejus dėl politinių priežasčių; todėl ragina Komisiją būsimosiose stebėjimo ataskaitose paaiškinti tokių sprendimų motyvus;

7.  teigiamai vertina tai, kad sumažėjo bendras naujų atvejų, nagrinėjamų taikant mechanizmą „EU Pilot“, skaičius: dabartinis rodiklis yra žemiausias nuo 2011 m.; atkreipia dėmesį į Komisijos tikslą, išdėstytą jos komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(1), taikyti mechanizmą „EU Pilot“ tik kai juo faktiškai užtikrinama pridėtinė vertė vykstant pažeidimo nagrinėjimo procesui; tačiau primena, kad „EU Pilot“ yra darbo priemonė, neturinti teisinio statuso ir leidžianti Komisijai veikti savo nuožiūra, o tai neatitinka deramų skaidrumo ir atsiskaitomybės standartų; mano, kad šių trūkumų problema galėtų būti sprendžiama priimant reglamentą, kuriame būtų išaiškintos atskirų skundo pateikėjų ir Komisijos juridinės teisės ir pareigos;

8.  teigiamai vertina tai, kad ataskaitoje pripažįstamas Parlamento vaidmuo, kurį užduodamas parlamentinius klausimus ir nagrinėdamas peticijas jis atlieka atkreipiant Komisijos dėmesį į ES teisės taikymo trūkumus valstybėse narėse; pažymi, kad nacionalinių parlamentų vykdoma atidesnė atitinkamų savo vyriausybių kontrolė pastarosioms dalyvaujant teisėkūros procese skatintų veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse;

9.  pabrėžia, jog, neskaitant veiksmingumo, ES institucijoms rengiant ES teisės nuostatas ir jas taikant nepaprastai svarbus skaidrumas ir atskaitomybė, o tai reiškia, kad ES teisės aktai turi būti aiškūs, suprantami, nuoseklūs, tikslūs ir iš karto prieinami piliečiams, be to, juose turi būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, kurioje primygtinai pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad ES teisės nuostatos būtų nuspėjamos ir prognozuojamos(2);

10.  pabrėžia, kad ES piliečiai, kaip ir pridera, turi pirmi sužinoti, ar į nacionalinę teisę perkeliant ES teisės aktus buvo priimti nacionaliniai įstatymai ir kurie nacionaliniai įstatymai buvo priimti, taip pat kurios nacionalinės institucijos atsakingos už teisingo jų įgyvendinimo užtikrinimą, ir ši informacija turi būti pateikiama aiškiai, skaidriai ir laiku bei būti praktiškai prieinama; pripažįsta, kad, stebint ir stiprinant veiksmingas su ES teise susijusias teisių gynimo priemones, esminį vaidmenį atlieka socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos;

11.  pakartoja Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatą, kurioje valstybės narės, kurios į nacionalinę teisę perkeldamos ES direktyvas nusprendžia įtraukti su konkrečiu Sąjungos teisės aktu visiškai nesusijusių elementų, raginamos užtikrinti, kad šie papildomi elementai būtų aiškiai identifikuojami arba perkėlimo į nacionalinę teisę aktu, arba susijusiais dokumentais;

12.  reiškia susirūpinimą dėl nesutampančio daugelio direktyvų vertimo raštu į ES oficialiąsias kalbas, nes tikėtina, kad dėl nevienodų kalbų versijų atitinkamai tekstai bus aiškinami ir į valstybių narių nacionalinę teisę perkeliami skirtingai; todėl apgailestauja, kad toks skirtingas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę ir teisinis aiškinimas greičiausiai atskleidžiamas ne sistemingai, o tik išaiškinus ESTT sprendimu;

13.  primena, kad nacionaliniai parlamentai atlieka esminį vaidmenį tiek vykdydami ES teisės aktų projektų kontrolę parengiamuoju teisėkūros etapu, tiek tikrindami, ar valstybės narės teisingai įgyvendina jau priimtą ES teisės aktą; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai atlikti šį vaidmenį;

14.  ragina Komisiją veiksmingai stebėti, ar nacionaliniai teismai vykdo pareigą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ESTT, kaip nurodyta SESV 267 straipsnyje; todėl ragina Komisiją svarstyti galimybę sukurti registrą, kuriame būtų saugomi visi nacionalinių teismų sprendimai, susiję su ES teisės aiškinimu tais atvejais, kai į ESTT nebuvo kreiptasi dėl prejudicinio sprendimo;

15.  akcentuoja skaidrumo principą, įtvirtintą ES Sutartyse, ir ES piliečių teisę į teisingumą ir gerą administravimą, apibrėžtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose; pažymi, jog pagal šias teises ir principus reikalaujama, kad piliečiams būtų suteikiama tinkama ir lengva prieiga prie jiems aktualių teisės aktų projektų; primena, kad šios teisės ir principai taip pat turėtų būti nepaprastai svarbūs valstybėms narėms siūlant teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti ES teisę, projektus;

16.  ragina visas ES institucijas, dalyvaujančias teisėkūros procese, įsipareigoti stiprinti su teisėkūra susijusių tekstų rengimo kokybę vadovaujantis įsipareigojimu, prisiimtu pagal geresnės teisėkūros darbotvarkę; primena, kad, norint pasiekti šį tikslą, turi būti koreguojamas 1998 m. Tarpinstitucinis susitarimas dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių;

17.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą aktyviai padėti valstybėms narėms į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti teisės aktus parengiant kai kurių direktyvų ir reglamentų įgyvendinimo planus; ragina Komisiją užtikrinti tvirtesnį orientavimą ir pagalbą valstybėms narėms taikant konkrečias priemones, kad būtų pasiekti geresni ES teisės įgyvendinimo rezultatai; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms, kurioms gali tekti a priori susidurti su įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę problemomis bei atitinkamai jas spręsti stiprinant institucinį valstybės valdžios institucijų pajėgumą techniniu lygmeniu;

18.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės į nacionalinę teisę perkelia ir taiko ES teisės aktus, bei informuojant apie su tuo susijusius trūkumus atlieka socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys; siūlo nacionalinėms ir ES institucijoms skatinti šį vaidmenį;

19.  primena, kad Parlamentui taip pat būtina galimybė stebėti Komisija užtikrinamą reglamentų vykdymą – kaip jis tai daro ir direktyvų atveju; todėl ragina ES institucijas veiksmingiau ir naudingiau bendradarbiauti vadovaujantis ES sutarties 13 straipsnio 2 dalimi; pakartoja savo prašymą Komisijai užtikrinti, kad duomenys apie reglamentų įgyvendinimą būtų aiškiai pateikiami jos būsimosiose metinėse ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitose; primena valstybėms narėms pareigą pateikti Komisijai nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami arba įgyvendinami reglamentai, vadovaujantis ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu;

20.  pakartoja savo raginimą reikiamuose generaliniuose direktoratuose (IPOL GD, EXPO GD ir EPRS GD) sukurti savarankišką pagrindinių ES teisės aktų, kuriuos bendru sprendimu ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą priima Parlamentas, ex post poveikio vertinimo sistemą;

21.  primena, kad visos ES institucijos – net jeigu jos veikia kaip tarptautinių skolintojų grupių narės – turi laikytis Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos;

22.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo vykdomai ES teisės aktų, kuriais nustatomos kovos su korupcijos praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, įgyvendinimo kontrolei ir imtis reikiamų priemonių siekiant kovoti su šiais reiškiniais.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Michał Boni, Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Pervenche Berès, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jérôme Lavrilleux, Cristian Dan Preda, Jasenko Selimovic, Rainer Wieland

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMASNUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

ECR

Morten Messerschmidt, Kazimierz Michał Ujazdowski

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

PPE

Michał Boni, Elmar Brok, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin

S&D

Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Max Andersson, Pascal Durand

1

-

ENF

Gerolf Annemans

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

C(2016) 8600, OL C 18, 2017 1 19, p. 10.

(2)

2009 m. rugsėjo 10 d. ESTT sprendimas Plantanol GmbH & Co. KG / Hauptzollamt Darmstadt, C-201/08, ECLI:EU:C:2009:539, 46 punktas.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (12.4.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.)

(2017/2273(INI))

Nuomonės referentė: Marijana Petir

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 19 d. Direktyvą 79/7/EEB, kuria valstybės narės įpareigojamos pažangiai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą sprendžiant socialinės apsaugos klausimus,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Direktyvą 92/85/EEB, kuria nustatytos priemonės besilaukiančių darbuotojų ir neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe gerinti,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, kurios tikslas – „apsaugoti asmenį nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kuri gali kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam arba psichiniam neliečiamumui, orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui“ ir kuria remdamasi kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali toliau saugoti asmenį tos kitos valstybės narės teritorijoje; ši direktyva sustiprinta 2013 m. birželio 12 d. Reglamentu (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, kuriuo užtikrinamas civilinės apsaugos priemonių pripažinimas visoje ES,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR,

A.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsniu, Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms gyvenant visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 straipsnyje Sąjungai iškeltas uždavinys visuose savo veiksmuose šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

B.  kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, lyčių lygybė yra viena iš kertinių vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi įgyvendindama visus savo veiksmus Sąjunga turi siekti kovoti su visų formų diskriminacija, šalinti nelygybę ir skatinti lygias galimybes bei vienodą požiūrį;

C.  kadangi SESV 157 straipsniu leidžiama, o 19 straipsniu sudaromos sąlygos priimti teisės aktus dėl kovos su visų formų diskriminacija – taip pat ir dėl lyties;

D.  kadangi Deklaracijoje Nr. 19, pridėtoje prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kuri priėmė Lisabonos sutartį, baigiamojo akto, ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios „kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu šeimoje [...], užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai ir bausti už ją bei padėti aukoms ir jas ginti“;

E.  kadangi remiantis SESV 79 ir 83 straipsniais buvo priimti ES teisės aktai dėl kovos su prekyba žmonėmis, visų pirma moterimis ir vaikais; kadangi pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, be kita ko, finansuojamos priemonės, kuriomis prisidedama prie smurto prieš moteris naikinimo;

F.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse tinkamai neįgyvendinamos ES direktyvos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas būtent lyčių lygybei, taigi skirtingų lyčių asmenys nėra apsaugomi nuo diskriminacijos, kai mėgina įsidarbinti ir gauti tam tikras prekes bei paslaugas;

G.  kadangi diskriminacija dėl lyties iš dalies sutampa su kitokio pobūdžio diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės ir tautybės, religijos, negalios, sveikatos, lytinės tapatybės, lytinės orientacijos, amžiaus ir (arba) socioekonominių sąlygų;

H.  kadangi patirti fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ES yra tekę 33 proc. moterų, susidurti su seksualiniu priekabiavimu – 55 proc. moterų, 32 proc. iš jų – darbe; kadangi moterys ypač pažeidžiamos dėl seksualinio smurto, fizinio smurto ir smurto internete, patyčių kibernetinėje erdvėje ir persekiojimo; kadangi daugiau negu pusės žmogžudystės aukomis tapusių moterų atveju žudikas yra partneris arba giminaitis; kadangi smurtas prieš moteris – vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje, daromas nepaisant amžiaus, religijos, išsilavinimo ar finansinės ir socialinės padėties, o tai didžiulė kliūtis lyčių lygybei užtikrinti; kadangi moterų žudymo dėl lyties reiškinio mastas valstybėse narėse nemažėja;

I.  kadangi ES LGBT tyrime nustatyta, kad lesbietės, biseksualios ir translytės moterys patiria didžiulę diskriminacijos dėl savo seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės riziką; kadangi 23 proc. lesbiečių ir 35 proc. translyčių asmenų per pastaruosius penkerius metus bent kartą patyrė fizinį / seksualinį išpuolį arba jiems buvo grasinama smurtu namų ar kitoje aplinkoje (gatvėje, viešajame transporte, darbo vietoje ir t. t.);

J.  kadangi nustatyta, kad taikant ES lyčių lygybės teisės nuostatas ir užtikrinant jų vykdymą valstybėse narėse kyla konkrečių problemų, susijusių su atitinkamų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų taikymu, pvz., teisės aktuose aptinkama esminių trūkumų, o nacionaliniai teismai juos taiko nenuosekliai;

K.  kadangi lyčių lygybės institucijos ir mechanizmai nacionalinėse vyriausybinėse struktūrose dažnai marginalizuojami: jie susiejami su skirtingų sričių politika ir yra varžomi sudėtingų įgaliojimų, stokoja tinkamo personalo, mokymų ir duomenų bei pakankamų išteklių, be to, juos nepakankamai palaiko politikos lyderiai;

L.  kadangi, remiantis lyginamąja nediskriminavimo teisės nuostatų Europoje analize, kurią 2017 m. paskelbė Europos teisės ekspertų lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais tinklas, didžiojoje daugumoje šalių ir toliau susiduriama su rimtą susirūpinimą keliančiais žinojimo ir sąmoningumo klausimais, nes asmenys dažnai nėra informuojami apie savo teises į apsaugą nuo diskriminacijos arba apie sukurtus apsaugos mechanizmus; kadangi, remiantis šia analize, iškilo daugiau susirūpinimą keliančių klausimų dėl ES kovos su diskriminacija direktyvų vykdymo, pvz., tai galėtų būti neapibrėžta (arba pernelyg ribota) organizacijų ir asociacijų teisinė padėtis dalyvaujant procedūrose diskriminacijos aukų vardu arba jas remiant bei ribotas prievolės įrodyti perkėlimo taikymas, taip pat įvairios kliūtys, kylančios norint veiksmingai kreiptis į teismą: susidurdami su šiomis kliūtimis, piliečiai negali visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis, kildinamomis iš nediskriminavimo teisės nuostatų, ir jų apginti;

M.  kadangi Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. lyčių lygybės indeksas rodo, kad padėtis pagerėjo tik nežymiai, taigi aišku, kad ES tebėra toli nuo tikslo užtikrinti lyčių lygybę: šiuo metu bendras įvertinimas siekia 66,2 iš 100, taigi yra tik keturiais balais didesnis nei prieš 10 metų;

N.  kadangi, kalbant apie sprendimų priėmimo sritį, minėtieji duomenys apie lyčių lygybę rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasitaisė beveik 10 balų: dabar įvertinimas siekia 48,5, tačiau laimėjimų įvertinimas šioje srityje ir toliau yra mažiausias iš visų; kadangi šis nepalankus rodiklis pirmiausia atspindi tai, kad politikoje moterims ir vyrams atstovaujama nevienodai, ir yra demokratinio deficito ES valdymo srityje ženklas;

O.  kadangi, „Eurofound“ parengtos vyrų ir moterų užimtumo skirtumo ataskaitos vertinimu, šis skirtumas ES kainuoja apie 370 mlrd. EUR per metus, o tai atitinka 2,8 proc. ES BVP;

P.  kadangi, kaip matyti iš „Eurofound“ darbo sąlygų tyrime pateikto sudėtinio mokamo ir nemokamo darbo laiko rodiklio, skaičiuojant mokamo ir nemokamo darbo valandas, moterys dirba ilgesnes darbo valandas;

Q.  kadangi, nepaisant ES įsipareigojimo siekti lyčių lygybės sprendimų priėmimo srityje, ES agentūrų valdančiosiose tarybose rimtai pasigendama lyčių pusiausvyros, o tai yra įsigalėjusio lyčių segregacijos modelio ženklas;

R.  kadangi skurdo feminizacija ES yra faktas ir kadangi tinkamas ir visapusiškas ES lygybės ir lyčių lygybės teisės aktų taikymas ir vykdymo užtikrinimas turėtų žengti koja kojon su politika, nukreipta į paties didžiausio nedarbo lygio, skurdo ir socialinės atskirties tarp moterų problemas bei reiškinius, kurie glaudžiai susiję su biudžeto apribojimais, neigiamai veikiančiais viešąsias paslaugas tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, švietimas, socialinės paslaugos ir socialinės išmokos; kadangi, nevykdant lygybės politikos ir neįgyvendinant lyčių ir lygybės teisės nuostatų, moterų padėtis tampa dar pavojingesnė, o užkertant joms kelią įsitraukti į darbo rinką didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika;

S.  kadangi tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas nepaprastai svarbus moterų ir vyrų lygybei skatinti; kadangi, nors naujos redakcijos Direktyvoje 2006/54/EB aiškiai draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, o moterų vidutiniškai įgyjamas išsilavinimas yra aukšto lygio, 2015 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebesiekė 16,3 proc.;

T.  kadangi lyčių lygybės principas turi būti esminis galiojančių ES teisės aktų taikymo stebėsenos aspektas;

U.  kadangi duomenų rinkimas, jei įmanoma, suskirstant juos pagal lytį, nepaprastai svarbus norint įvertinti pažangą, kuri iki šiol padaryta taikant ES teisę;

1.  pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė – kertinis ES principas, kuris turi būti integruojamas į visų sričių politiką;

2.  pabrėžia, kad pamatinį vaidmenį bet kurio pobūdžio demokratinio valdymo teisėtumo požiūriu atlieka teisinė valstybė; pabrėžia, kad tai yra Sąjungos teisinės tvarkos kertinis akmuo ir iš esmės atitinka Sąjungos, kuri grindžiama teisinės valstybės principu, sampratą;

3.  primena, kad lygybės principas vienodo užmokesčio už vienodą darbą atžvilgiu Europos sutartimis puoselėjamas nuo 1957 m. (SESV 157 straipsnis), ir pabrėžia, kad, remiantis SESV 153 straipsniu, ES gali imtis veiksmų platesnėje lygių galimybių ir vienodo požiūrio srityje sprendžiant užimtumo ir profesinės veiklos klausimus;

4.  pažymi, kad tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir taikymas nepaprastai svarbus norint vykdyti ES politiką moterų ir vyrų lygybės principo požiūriu, kaip nustatyta Sutartyse, ir skatinti bei puoselėti abišalį ES ir nacionalinio lygmenų viešųjų institucijų bei institucijų ir piliečių pasitikėjimą, taip pat primena, kad tiek pasitikėjimas, tiek teisinis tikrumas yra gero bendradarbiavimo ir veiksmingo ES teisės taikymo pagrindas;

5.  pakartoja, kad Komisija atlieka Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir atlieka pareigą stebėti, kaip taikoma ES teisė, bei pabrėžia, kad atsakomybė už jos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą pirmiausia tenka valstybėms narėms; pažymi, kad galiojančių ES teisės aktų moterų ir vyrų lygybės srityje neįgyvendinimas, neteisingas taikymas ir nepakankamas vykdymo užtikrinimas neigiamai veikia Sąjungos veiksmingumą ir patikimumą;

6.  primena valstybėms narėms ir ES institucijoms, kad tinkamo teisės aktų taikymo laiku užtikrinimas valstybėse narėse tebėra ES prioritetas; pabrėžia, jog svarbu laikytis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų vadovaujantis ES sutarties 5 straipsniu ir užtikrinti lygybę prieš įstatymą, siekiant geriau stebėti, kaip taikoma ES teisė; primena, kad svarbu skatinti informavimą apie galiojančių direktyvų nuostatas, susijusias su įvairiais moterų ir vyrų lygybės principo ir praktinio jo įgyvendinimo aspektais;

7.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant laiku į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti teisės nuostatas bei taip praktiškai įgyvendinti moterų ir vyrų lygybę;

8.  pabrėžia, jog, neužtikrinant, kad į nacionalinę teisę būtų laiku ir teisingai perkelti galiojantys ES teisės aktai, kuriuose gilinamasi į vyrų ir moterų vienodų galimybių bei vienodo požiūrio į juos principus sprendžiant švietimo, užimtumo ir profesinės veiklos, vienodo užmokesčio už vienodą darbą ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus siekiant prieigos prie prekių ir paslaugų bei galimybės jas gauti klausimai, taip pat galiojančios nuostatos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti bei visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites panaikinti, piliečiai ir įmonės galiausiai netenka pranašumų, kurie jiems numatyti pagal ES teisę;

9.  atkreipia ypatingą dėmesį į poveikį, kurį stiprinant pasitikėjimą ES institucijomis daro veiksmingas ES teisės taikymas; todėl mano, kad Komisijos skelbiama metinė ataskaita, teisė pateikti peticijas ir Europos piliečių iniciatyva yra svarbios priemonės, leidžiančios ES teisėkūros institucijoms sužinoti apie galimas spragas;

10.  pripažįsta, jog svarbu rinkti duomenis, jei įmanoma, suskirstant juos pagal lytį, kad būtų galima įvertinti pažangą, daromą skatinant moterų teises;

11.  pabrėžia, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros yra vertinga priemonė teisingam ES teisės įgyvendinimui užtikrinti;

12.  pakartoja, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo privalomu ES pagrindinių teisių rinkiniu ir kad chartijoje draudžiama diskriminacija bet kuriuo pagrindu, neapribojant šio draudimo jokiomis konkrečiomis sritimis, taip pat kad ji taikoma ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę;

13.  ragina valstybes nares kovoti su stiprėjančia prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe ir seksualinio išnaudojimo tikslais, kuri tebėra labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma;

14.  įvertindamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo indėlį pažymi, kad Teismo pateiktas platus vienodo užmokesčio už vienodą darbą sampratos aiškinimas ir išsami Teismo praktika, susijusi su atitinkamu straipsniu, neabejotinai išplėtė kovos su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl lyties sprendžiant darbo užmokesčio bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo klausimus galimybių ribas, tačiau pabrėžia, jog vis dar turi būti padaryta daugiau siekiant panaikinti įsigalėjusį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES;

15.  apgailestauja, kad nebuvo priimti ir įgyvendinti ES teisės aktai, kuriais būtų tinkamai sprendžiami darbo sąlygų ir darbo valandų klausimai, įskaitant darbą valstybinių švenčių dienomis ir sekmadieniais bei darbą be pertraukų ir poilsio laiko; pažymi, kad šis vienodų teisės aktų nebuvimas yra kliūtis tinkamai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti ir kad tai daro neigiamą poveikį visų pirma moterims ir jų padėčiai darbo rinkoje;

16.  yra labai nuliūdęs, jog vien to, kad buvo nustatyti teisiniai principai, kuriais nelygybė vyrų ir moterų darbo užmokesčio srityje buvo paskelbta neteisėta, nepakako įsigalėjusiam vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti; pabrėžia, jog pagal naujos redakcijos direktyvą valstybės narės turi užtikrinti, kad visos kolektyvinių sutarčių nuostatos, darbo užmokesčio skalės, darbo užmokesčio susitarimai ir individualios darbo sutartys, kurios prieštarauja vienodo darbo užmokesčio principui, būtų arba galėtų būti skelbiamos negaliojančiomis arba kad jos galėtų būti iš dalies pakeistos;

17.  pabrėžia, kad be esamų ES teisės aktų įgyvendinimo priemonių tiek valstybės narės, tiek Komisija papildomą dėmesį turėtų skirti alternatyvioms priemonėms, kuriomis būtų galimas platesnis ES teisės – ypač nuostatų dėl lygybės darbo užmokesčio srityje – įgyvendinimas; todėl atkreipia dėmesį į kolektyvinių sutarčių sudarymo svarbą, kad kolektyvinėmis derybomis būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis, vaiko priežiūros atostogos ir kitos susijusios darbo teisės;

18.  primena savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją, kurioje buvo raginama priimti ES reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės vadovaujantis SESV 298 straipsniu(1); su nusivylimu pažymi, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento raginimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl administracinio proceso teisės.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lívia Járóka, Urszula Krupa, Kostadinka Kuneva, Nosheena Mobarik, Jordi Solé, Marc Tarabella, Mylène Troszczynski, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Margrete Auken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMASNUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

ECR

Nosheena Mobarik

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Kostadinka Kuneva, Ángela Vallina

PPE

Anna Maria Corazza Bildt, Marijana Petir, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

S&D

Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Julie Ward, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Margrete Auken, Florent Marcellesi, Jordi Solé

1

-

ENF

Mylène Troszczynski

5

0

ECR

Urszula Krupa, Jadwiga Wiśniewska

GUE/NGL

João Pimenta Lopes

PPE

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Lívia Járóka

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 440, 2015 12 30, p. 17.


Peticijų komiteto NUOMONĖ (23.3.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl ES teisės taikymo stebėjimo 2016 m.

(2017/2273(INI))

Nuomonės referentė: Cecilia Wikström

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui – tai ES pilietybės kertinis akmuo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 ir 227 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, ir, neseniai atliktų tyrimų duomenimis, tai yra antras pagal svarbą prioritetas piliečiams; pabrėžia peticijų, kaip priemonių piliečiams ir gyventojams dalyvauti Sąjungos veikloje ir kelti jiems rūpimus klausimus apie netinkamo ES teisės taikymo ar jos pažeidimo atvejus ir potencialias jos spragas, svarbą, kartu į šiuos trūkumus atkreipiant dėmesį ir tikintis greitų ir veiksmingų minėtųjų problemų sprendimų; pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia pripažinti, jog siekiant užtikrinti veiksmingą ES teisės vykdymą atliktas darbas yra ne mažiau svarbus nei naujų teisės aktų rengimo veikla; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai geriau nagrinėti peticijas ir laiku teikti išsamius atsakymus;

2.  atkreipia dėmesį į tyrimą, kurį Peticijų komitetas užsakė C teminiam skyriui ir kuris vadinasi „ES teisės įgyvendinimo stebėjimas: priemonės ir uždaviniai“(1), ir palankiai vertina Europos Parlamentui pateiktas konkrečias rekomendacijas imtis veiksmų; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Europos Parlamento C teminiam skyriui užsakytą tyrimą „Veiksminga teisė kreiptis į teismą“(2), parengtą atsižvelgiant į nagrinėjant peticijas pastebėtus besikartojančius kaltinimus; pritaria Komisijos pasiūlymui skatinti teisėjų mokymą ES teisės klausimais įvairiose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti nuoseklius sprendimus ir vienodas galimybes remtis savo teisėmis visoje Sąjungoje;

3.  pažymi, kad peticijų pateikėjai dažnai nurodo ES teisės pažeidimus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. daug peticijų užregistruota vidaus rinkos, teisingumo, pagrindinių teisių ir aplinkos srityse;

4.  pabrėžia, kad siekiant Sutartyse ir antrinės teisės aktuose apibrėžtų bendrų ES politikos tikslų, pavyzdžiui Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtinto teisinės valstybės principo, labai svarbu tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus; pabrėžia, kad nepakankamas įgyvendinimas ne tik kenkia veiksmingai vidaus rinkai ir sukelia sunkių pasekmių, kaip antai nepataisomą žalą aplinkai, bet ir turi tiesioginį poveikį asmens teisėms, todėl kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui ir patikimumui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įgyvendinimas ir vykdymas grindžiami Sutartimis suteiktų įgaliojimų paskirstymu, todėl valstybės narės ir Komisija bendrai atsako už Europos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, o Komisija yra pagrindinė sutarčių sergėtoja; taip pat pažymi, jog visos ES institucijos dalijasi atsakomybe, kad būtų užtikrinamas ES teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas, kaip nustatyta 2016 m. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;

5.  teigiamai vertina didesnį skaidrumą ir tai, kad 2016 m. Komisijos ataskaitoje pateikta daugiau statistinės informacijos palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis; tačiau apgailestauja, kad joje nepateikta jokios tikslios informacijos apie kelias peticijas, dėl kurių buvo pradėtos taikyti „EU Pilot“ arba pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir prašo Komisijos pateikti šią konkrečią informaciją; apgailestaudamas pažymi, kad nei Parlamentas, nei peticijų pateikėjai šiose procedūrose nedalyvauja; dar kartą ragina Komisiją dalytis informacija su Parlamentu apie visas pradėtas „EU Pilot“ procedūras ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų daugiau skaidrumo, kad su Peticijų komiteto pagalba sutrumpėtų ginčų sprendimo laikas, būtų sustiprintas piliečių pasitikėjimas ES projektu ir galiausiai būtų sustiprintas „EU Pilot“ procedūros teisėtumas, visų pirma kalbant apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras; ragina Komisiją nuolat pranešti apie savo sprendimus ir įvairius Komisijos narių kolegijos veiksmus ir skelbti darbotvarkę ir pagrindinius posėdžių dėl dokumentų rinkinių rezultatus; pripažįsta 2017 m. gegužės mėn. Teisingumo Teismo sprendimą bylose C-39/05 P, C-52/05 P ir C-562/05P, pagal kurį „EU Pilot“ procedūros dokumentai neturėtų būti skelbiami viešai, jeigu yra pavojus, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, keisti jos eigą ar trukdyti siekti šios procedūros tikslų; ragina Komisiją pateikti dokumentus, kuriais apsikeista su valstybėmis narėmis, kai nebelieka šio pavojaus, t. y. baigus nagrinėti „EU Pilot“ procedūras; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos ombudsmeno pasiūlymui dėl „EU Pilot“ procedūrų, taikomų prieš pradedant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, terminų ir skaidrumo; pabrėžia, kad svarbu informuoti visus susijusius dalyvius ir užtikrinti didesnį „EU Pilot“ procedūrų skaidrumą; apgailestauja, kad Komisija, atsakydama į susirūpinimą keliančius Parlamento narių iškeltus klausimus dėl „EU Pilot“ procedūros, neparodė uolumo ir ragina Komisiją informuoti Peticijų komitetą apie visus svarbius naujus tyrimo etapus ir nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis peticijų klausimais; dar kartą ragina Komisiją į savo metinę ataskaitą įtraukti ES reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo rodiklius;

6.  mano, kad, atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimą laikantis atitinkamų Tarpinstitucinio susitarimo ir politinės kontrolės funkcijų, vykdomų Komisijos atžvilgiu pagal ES sutarties 14 straipsnį, Parlamentui turėtų būti automatiškai pranešama apie kiekvieną pradėtą „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir turėtų būti suteikiama tinkama prieiga prie dokumentų, susijusių su šių dviejų rūšių procedūroms, ypač kai jos pradedamos dėl peticijų, kartu laikantis būtinų konfidencialumo nuostatų siekiant sėkmingo procedūrų nagrinėjimo;

7.  primena, kad Europos Sąjunga grindžiama teisės viršenybės principu ir kad ES teisės įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra vienas svarbiausių šio principo aspektų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su vėlavimu perkelti direktyvas į nacionalinę teisę, užtikrinti teisingą ir savalaikį direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir visapusiškai laikytis ES teisės aktų; atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja, skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir stiprinti ryšius su nacionaliniais parlamentais vykdant teisėkūros procesą, visų pirma padėti priimti teisės aktus, kad ES teisės aktai būtų tinkamai perkelti į nacionalinę teisę; be to, pabrėžia su peticijomis susijusių faktų nustatymo misijų į valstybes nares svarbą norint tobulinti peticijų pateikėjų pareiškimų tyrimą, kaip itin svarbia priemonę, ne tik padedančią Parlamentui rinkti įrodymus, ar tam tikru atveju buvo visapusiškai laikomasi ES teisės, bet ir išskirtinę priemonę siekiant būti arčiau piliečių ir parodyti, kad į jiems susirūpinimą keliančius klausimus rimtai atsižvelgiama; todėl, ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Parlamento faktų nustatymo vizitų ataskaitas ir peticijomis pagrįstas rezoliucijas; pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant ištaisyti šiuos konkrečius ES teisės taikymo ir įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumus;

8.  siūlo valstybių narių atstovams aktyviau dalyvauti aptariant peticijas Peticijų komitete;

9.  teigiamai vertina tai, kad ataskaitoje pateikiama Komisijos patikslinta strategija, skirta ES teisės taikymo stebėjimui, nes ši politika išdėstyta 2016 m. komunikate „Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, ir atsižvelgiama į šios ataskaitos turinį; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ketinimo pasiūlyti peticijos pateikėjams ginti savo teises nacionaliniu lygmeniu, kai skundai nesusiję su platesniais principiniais klausimais, su sistemos problemomis ir juos galima tinkamai išspręsti pasitelkus kitas priemones ES arba nacionaliniu lygmeniu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad minėta Komisijos taikoma teisės vykdymo užtikrinimo politika gali nuvilti piliečius, siekiančius, kad ES, visų pirma Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja pagal ES sutarties 17 straipsnį, apsaugotų jų teises; prašo Komisijos pateikti papildomą šios jos politikos prioritetų ir žodžių junginio „platesni principiniai klausimai“ paaiškinimą; Ragina persvarstyti minėtą teisės vykdymo užtikrinimo politiką siekiant užtikrinti, kad ji jokiu būdu nekenktų tam tikrų bylų, kurių sprendimas veiksmingiau gali būti pasiektas ES lygmeniu, nagrinėjimui; pažymi, kad Komisija linkusi pradėti „EU Pilot“ procedūrą tik tada, kai ji gali būti naudinga tuo konkrečiu atveju, ir imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūros netaikydama „EU Pilot“ procedūrų, kad kuo greičiau atliktų ES teisės aktų pažeidimų tyrimus; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dėl tokio požiūrio peticijose pateikti skundai gali būti tiriami neveiksmingai tais atvejais, kai ES lygmeniu galima būtų imtis tinkamesnių veiksmų atsižvelgiant į konkrečias susijusias nacionalines aplinkybes ar interesus; pažymi, kad 2016 m. pradėtų „EU Pilot“ procedūrų skaičius buvo gerokai mažesnis;

10.  atkreipia dėmesį į užsitęsusią ir vis prastėjančią padėtį, kai į nacionalinę teisę vėluojama perkelti direktyvas – 2016 m. pradėtos nagrinėti 847 naujos bylos dėl pažeidimų, susijusių su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti teisės aktus, palyginti su ankstesniais metais, jų padaugėjo daugiau kaip 60 proc., o 2016 m. pabaigoje buvo pradėtos 868 bylos dėl vėlavimo perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę; reiškia susirūpinimą dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų vykdymo; pažymi, jog dar nėra baigtos tvarkyti 95 pažeidimų bylos, nors Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės nesilaikė savo įsipareigojimų, ir Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnį tik dėl trijų iš šių bylų; labai apgailestauja dėl to, kad taip retai Komisija kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal 260 straipsnį; prašo nagrinėjant bylas dėl nepranešimo apie perkėlimo priemones visapusiškai ir griežtai taikyti 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą siekiant užtikrinti, kad laiku būtų taikomas veiksmingas teisių gynimo mechanizmas; mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog būtų visapusiškai ir laiku vykdomi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, taip pat prireikus, dėl SESV 279 straipsnio taikymo; ragina Komisiją nuolat teikti ataskaitas apie valstybių narių pažangą, padarytą įgyvendinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus;

11.  atkreipia dėmesį į vis didėjantį Komisijai pateiktų skundų (3 783) ir į 2016 m. pradėtų 986 naujų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičių, taip pat į 1 657 vis dar nebaigtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras; apgailestauja dėl šiuo metu nerimą keliančių pokyčių valstybėms narėms ES teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir dėl vis augančio atvejų, kai ES teisės aktai perkeliami netinkamai arba netaikomi, skaičių, tai rodo, kad vis dar kyla iššūkių norint laiku ir tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus; apgailestauja, kad nepakanka viešai prieinamos informacijos apie tai, kaip išnagrinėti 2016 m. Komisijai pateikti 3 783 skundai, ir apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų trukmę įvairiais etapais ir įvairiose valstybėse narėse bei politikos srityse; ragina valstybes nares skaidriau įgyvendinti teisės vykdymo užtikrinimo politika; ragina Komisiją laikytis aktyvesnio požiūrio renkant informaciją ir reaguojant į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos gautų skundų skaičius 2016 m. pasiekė aukščiausią lygį, viršijo 2014 m. skaičių, kuris buvo labai sumažėjęs 2015 m.; apgailestauja dėl to, kad labai padaugėjo pažeidimo nagrinėjimo bylų dėl vėluojančio perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse (daugiau nei 50 %); atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsauga ir toliau yra viena iš pagrindinių politikos sričių, kuriose pradedamos pažeidimų bylos, o pagrindiniai klausimai yra vandens kokybė, atliekų tvarkymas, oro kokybė ir biologinė įvairovė;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai valstybėse narėse taikomi nepakankamai, kaip matyti iš didelio Komisijai siunčiamų skundų ir Europos Parlamentui teikiamų peticijų skaičiaus; teigiamai vertina 2016 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate išreikštą ketinimą daugiau naudotis prevencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rengti posėdžius dėl dokumentų rinkinių ir įgyvendinimo gaires, burti ekspertų grupes, kurti specializuotus tinklus, pavyzdžiui, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT), ir remti gebėjimų stiprinimą valstybėse narėse siekiant užtikrinti ES teisės laikymąsi; ragina Komisiją šiomis priemonėmis naudotis visapusiškai laikantis gero ir veiksmingo administravimo principo, nustatyto SESV 298 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje; prašo Komisijos pasinaudoti SESV 197 straipsnio nuostatomis siekiant įgyvendinti šią atnaujintą vykdymo užtikrinimo politiką visapusiškai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos Sąjungos institucijomis; ragina Komisiją ir Tarybą visiškai įgyvendinti 2016 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(3) ir 2011 m. Bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(4);

14.  rekomenduoja atvejais, kai gali būti padaryti neatidėliotinais laikomi ES teisės aktų pažeidimai ir kai Komisijai gali tekti imtis skubių veiksmų, nustatyti trumpesnę pagreitintų procedūrų tvarką;

15.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES teisinės sistemos, kuri apima pirminės ir antrinės teisės aktus ir privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, vientisumą; todėl ragina laiku priimti teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas, kurių reikia, kad Europos socialinių teisių ramstis taptų piliečių realybe; pabrėžia, kad laiku priimti teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas būtina kaip pripažįsta ir Komisija, ir Europos Parlamentas;

16.  pažymi, kad, remiantis standartine Eurobarometro apklausa Nr. 86 laisvas ES piliečių judėjimas (pagal kurį jie gali gyventi, dirbti, studijuoti ir užsiimti verslu bet kurioje ES šalyje) laikomas vienu iš teigiamiausių ES laimėjimų, ir dauguma ES piliečių pritaria bendrai ES politikai tokiose srityse kaip gynyba, migracija ir kova su terorizmu; primena, kad norint, jog šios politikos kryptys būtų sėkmingos, itin svarbu, kad jas įgyvendinti laiku ir vienodai visose valstybėse narėse; su susirūpinimu pažymi, kad tam tikros valstybės narės nevykdo su prieglobsčiu ir migracija susijusių įsipareigojimų, ypač pareigų, susijusių su prieglobsčio prašytojų ir imigrantų perkėlimu; pabrėžia, kad reikėtų spręsti kai kurių valstybių narių solidarumo stokos prieglobsčio ir migracijos srityje problemą, kad visos valstybės narės vykdytų savo pareigas;

17.  pažymi tikslingą Komisijos darbą taikant Sąjungos teisę pagal Geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, ir valstybėms narėms siūlomą pagalbą, įgyvendinant planus dėl naujų direktyvų; vis dėlto pastebi, kad valstybės narės turėtų vykdyti savo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrai priimtų taisyklių ir įgyvendinamos ES teisę vengti perteklinio reglamentavimo praktikos, kad piliečiai nebūtų klaidinami dėl ES ir nacionalinės teisės aktų skirtumų ir nesusidarytų įspūdžio, jog ES vykdo perteklinį reglamentavimą;

18.  apgailestauja dėl Komisijos požiūrio į gyvūnų gerovę trūkumų, ir kad ji nekreipia dėmesio į didelius neatitikimus, apie kuriuos pranešė daug piliečių, pasinaudojusių teise teikti peticijas; dar kartą ragina ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

19.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti peticijas, susijusias su to paties prekių ženklo maisto produktų kokybės skirtumais skirtingose valstybėse narėse; ragina Komisiją užkirsti kelią nesąžiningai praktikai ir užtikrinti, kad su visais vartotojais būtų elgiamasi vienodai;

20.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse, teisė į sveikatos priežiūrą nukenčia dėl didelių trūkumų, vis dar būdingų ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimui ir vykdymui, ypač kai tai susiję su oro kokybės ribinių verčių laikymusi, atliekų tvarkymu ir nuotekų valymo infrastruktūra;

21.  pabrėžia, kad diskriminacija mokyklose ir viešojo administravimo sektoriuje, vykdoma valstybių narių oficialiųjų kalbų pagrindu, pažeidžia judėjimo laisvę, nustatytą SESV 26 straipsnio 2 dalyje; ragina Komisiją išnagrinėti šį vidaus rinkos pažeidimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Soledad Cabezón Ruiz, Eleonora Evi, Takis Hadjigeorgiou, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Lukas Mandl, Notis Marias, Ana Miranda, Marlene Mizzi, Cristian Dan Preda, Gabriele Preuß, Sofia Sakorafa, Yana Toom, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michela Giuffrida, Carlos Iturgaiz, Peter Kouroumbashev, Kostadinka Kuneva, Julia Pitera, László Tőkés

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Emil Radev

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

PPE

 

S&D

 

VERTS/ALE

Beatriz Becerra Basterrechea, Yana Toom, Cecilia Wikström

 

 

 

Carlos Iturgaiz, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Lukas Mandl, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Emil Radev, László Tőkés, Jarosław Wałęsa

Soledad Cabezón Ruiz, Michela Giuffrida, Peter Kouroumbashev, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß

Margrete Auken, Ana Miranda

1

-

ECR

Notis Marias

4

0

EFDD

GUE/NGL

Eleonora Evi

Takis Hadjigeorgiou, Kostadinka Kuneva, Sofia Sakorafa

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596799/IPOL_STU(2017)596799_EN.pdf

(2)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596818/IPOL_STU(2017)596818_EN.pdf

(3)

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(4)

OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

15.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, António Marinho e Pinto, Emil Radev, Pavel Svoboda, Axel Voss, Francis Zammit Dimech

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Geoffroy Didier, Pascal Durand, Jytte Guteland, Virginie Rozière

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dominique Bilde


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

19

+

ALDE

Jean-Marie Cavada, António Marinho e Pinto

EFDD

Joëlle Bergeron

GUE/NGL

Kostas Chrysogonos

PPE

Geoffroy Didier, Rosa Estaràs Ferragut, Emil Radev, Pavel Svoboda, Axel Voss, Francis Zammit Dimech

S&D

Mady Delvaux, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Jytte Guteland, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Virginie Rozière

VERTS/ALE

Max Andersson, Pascal Durand, Heidi Hautala

2

-

ENF

Dominique Bilde, Marie-Christine Boutonnet

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. birželio 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika