PRANEŠIMAS dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų

12.6.2018 - (2017/2277(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Jana Žitňanská

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų

(2017/2277(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos taikymo[1],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos lėtinių ligų aljanso bendrą deklaraciją dėl „Didesnio lėtinėmis ligomis sergančio žmonių užimtumo Europoje“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB nuo 2011 m. sausio 21 d. ji galioja Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos[2],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. bendrą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Psichosocialinė rizika Europoje. Paplitimas ir prevencijos strategijos“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d., rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas[4],

–  atsižvelgdamas į 1944 m. gegužės 10 d. Filadelfijos deklaraciją dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) siekių ir tikslų,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo[5],

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008)0412),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl socialinių partnerių patvirtinto bendrojo susitarimo dėl streso darbe įgyvendinimo (SEC(2011)0241),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (COM(2007)0062),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

–  atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija direktyvą 2000/78/EB ir Teisingumo Teismo praktiką, pvz., Teisingumo teismo sprendimus 2013 m. balandžio 11 d. sujungtose bylose C-335/11 ir C-337/11 (HK Denmark), kuriose nustatomas draudimas darbdaviams diskriminuoti, kai ilgalaikė prasta sveikata gali būti prilyginta invalidumui, ir prievolė darbdaviams atitinkamai pritaikyti darbo sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. pradėtus ES Psichikos sveikatos ir gerovės bendruosius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į EU-OSHA vykdomą kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“,

–  atsižvelgdamas į savo naujausią bandomąjį projektą dėl vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir saugos, kurį vykdo EU-OSHA,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EU-OSHA ataskaitą „ES ir valstybių narių politikos, strategijų ir programų analitinė ataskaita „Reabilitacija ir grįžimas į darbą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą dėl lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo galimybių,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. organizacijos „Business Europe“ dokumentą „Darbdavių taikoma vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo praktika“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0208/2018),

A.  kadangi su darbu susijęs stresas yra antra pagal dažnumą ir vis didėjanti su darbu susijusi sveikatos problema Europoje; kadangi 25 proc.[6] darbuotojų teigia, jog patiria stresą darbe; kadangi darbe patiriamas stresas gali pakenkti asmens teisei į sveikas darbo sąlygas; kadangi dėl su darbu susijusio streso ir toliau daugėja neatvykimo į darbą atvejų, mažėja pasitenkinimas darbu ir našumas – tai sudaro beveik pusę kiekvienais metais prarastų darbo dienų;

B.  kadangi Europos darbo jėgos senėjimo tendencijos kelia naujų iššūkių darbo aplinkos ir kintančio darbo organizavimo požiūriu; kadangi senėjimas eina greta su didesne lėtinių psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimų ir sveikatos problemų rizika, įskaitant negalią ir ligas, todėl, siekiant išlaikyti darbo vietas ir užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą, yra svarbi prevencijos, reintegracijos ir reabilitacijos politika; kadangi lėtinės ligos yra ne vien vyresnių žmonių problema;

C.  kadangi ilgalaikis nedarbingumas turi žalingą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai, dėl jo patiriamos didelės socialinės ir ekonominės išlaidos ir gali būti sunku grįžti į darbą; kadangi sveikata ir gerovė yra svarbiausios kuriant tvarią ekonomiką; kadangi svarbu atsižvelgti į didžiulį finansinį ligų ar negalios poveikį šeimoms, jei pasveikę asmenys negali grįžti į darbą;

D.  kadangi nepaisant to, jog negalia, trauma, liga ir su amžiumi susijusios būklės skiriasi, dažnai jos persipina ir kiekvieną individualų atvejį reikia vertinti visapusiškai, bet atskirai;

E.  kadangi senėjimas yra vienas iš svarbiausių ES socialinių iššūkių; kadangi dėl to reikia taikyti politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas ir kad jie dirbtų iki pat pensinio amžiaus arba net ilgiau; kadangi vyresnioji karta su savo patirtimi būtina darbo rinkai; kadangi toliau norintys dirbti vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai ieško galimybių dirbti lanksčiomis, prie jų poreikių priderintomis darbo valandomis; kadangi ligos, negalia ir atskirtis nuo darbo rinkos turi rimtų finansinių padarinių;

F.  kadangi rūkymas, alkoholis ir narkotikų vartojimas yra bene didžiausi rizikos veiksniai, su kuriais susiduria ES darbingo amžiaus gyventojai, nes jie siejami ne tik su traumomis, bet ir su įvairiomis neužkrečiamosiomis ligomis[7]; kadangi 20–25 proc. visų nelaimų darbo vietoje ištinka nuo alkoholio apsvaigusius asmenis[8] ir yra apskaičiuota, kad 5–20 proc. darbingo amžiaus Europos gyventojų turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo[9]; kadangi darbdaviams kyla specifinių problemų siekiant reintegruoti darbuotojus, kurie yra turėję problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis;

G.  kadangi neįgalieji, lėtinėmis ligomis sergantys ar po traumos arba ligos atsigaunantys asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir jiems turėtų būti teikiama individuali parama grįžtant į savo darbo vietą arba į darbo rinką; kadangi kai kurie lėtinėmis ligomis sergantys žmonės nenori arba negali grįžti į darbą;

H.  kadangi profesinis perkvalifikavimas ir grįžimas į darbą galėtų suteikti vertingą galimybę savanoriškai veiklai, pvz., tai galėtų būti savanoriška veikla po išėjimo į pensiją; kadangi savanoriška veikla turėtų būti remiama bet kokiame amžiuje;

I.  kadangi darbdaviai turi visų pirma skatinti sveikatos ir saugos kultūrą darbo vietoje; kadangi savanoriškas dalyvavimas profesinės sveikatos ir saugos veikloje, pvz., darbo grupėse, taip pat galėtų padėti pakeisti darbo kultūrą;

J.  kadangi darbas padeda sveikti ir palengvina reabilitacijos procesą, nes duoda reikšmingą psichologinę ir socialinę naudą darbuotojams; kadangi darbo jėgos našumas ir motyvacija labai priklauso nuo taikomos darbuotojų saugos ir sveikatos praktikos, o tai savo ruožtu padeda įmonėms išlikti konkurencingoms ir novatoriškoms, užtikrinti darbuotojų gerovę ir išlaikyti vertingus įgūdžius ir darbo patirtį, sumažinti darbuotojų kaitą ir užkirsti kelią atskirčiai, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms; kadangi dėl šios priežasties Komisija turėtų imtis visų išlaidų aktyvios ir socialinės įtraukties apskaitymo praktikos; kadangi labai svarbu taikyti tinkamus ir individualiai pritaikytus metodus nuo traumų ar ligų sveikstantiems žmonėms reintegruoti į kokybišką užimtumą, kad būtų išvengta papildomų nedarbo dienų ar darbo sergant;

K.  kadangi valstybėse narėse vartojamos skirtingos riboto darbingumo asmens apibrėžtys;

L.  kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės turi specifinių poreikių šioje srityje, nes jos turi mažiau išteklių įsipareigojimams ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos srityje vykdyti ir todėl joms dažnai reikia pagalbos, kad pasiektų savo darbuotojų saugos ir sveikatos tikslus; kadangi, kita vertus, gera darbuotojų saugos ir sveikatos praktika yra būtina MVĮ ir labai mažoms įmonėms, ypač jų verslo tvarumui; kadangi įvairiose ES finansuojamose programose siūloma galimybių keistis vertingomis inovacijomis ir geriausia patirtimi tvarios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

M.  kadangi neigiami psichosocialiniai veiksniai darbo vietoje yra susiję ne tik su padariniais sveikatai, bet ir su padažnėjusiu neatvykimu į darbą ir mažu pasitenkinimu darbu; kadangi individualios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės gali padėti pasikeitusio darbingumo asmeniui likti darbo vietoje ir gali būti naudingos visai darbo jėgai; kadangi, nors kartais nevykti į darbą reikia dėl medicininių priežasčių, asmenys, kurie ilgesnį laikotarpį nedirba ir dėl to mažėja tikimybė, kad jie grįš į darbą, patiria ir kitokį neigiama psichologinį ir socialinį poveikį; kadangi ankstyva koordinuota priežiūra, didžiausią dėmesį skiriant darbuotojo gerovei, yra būtina darbo našumui pagerinti ir ilgalaikiam neigiamam asmeniui daromam poveikiui pašalinti;

N.  kadangi ES lygmens duomenys apie profesines ligas dažnai yra nepakankami ir jie sunkiai palyginami; kadangi, Eurofound duomenimis, maždaug 28 proc. Europos gyventojų turi lėtinių fizinės arba psichinės sveikatos problemų, ligų arba negalią[10]; kadangi apskaičiuota, jog vienas iš keturių darbinio amžiaus žmonių turi ilgalaikių sveikatos problemų[11]; kadangi negalia ir prasta sveikata sykiu yra ir skurdo priežastis, ir jo pasekmė; kadangi EBPO tyrime nustatyta, jog neįgaliųjų pajamos yra vidutiniškai 12 proc. mažesnės nei kitų gyventojų[12]; kadangi kai kuriose šalyse šis pajamų skirtumas siekia net 30 proc.; kadangi, 2013 m. tyrimo duomenimis, 21,8 proc. 18–57 metų vėžiu sergančių asmenų prarado darbą iškart, kai jiems buvo nustatyta diagnozė, o 91,6 proc. šios grupės asmenų tapo bedarbiais praėjus 15 mėnesių po diagnozės nustatymo[13]; kadangi 2011 m. Eurostato tyrimu[14] nustatyta, kad tik 5,2 proc. dirbančių asmenų, kurie dėl ilgalaikių sveikatos problemų ir (arba) pagrindinės veiklos sutrikimo yra riboto darbingumo, naudojasi specialiomis darbo sąlygomis; kadangi tame pačiame Eurostato tyrime teigiama, jog 24,2 proc. darbo neturinčių asmenų nurodė, kad specialios sąlygos jiems padėtų grįžti į darbą;

O.  kadangi skaitmeninimas turėtų labai pakeisti darbo organizavimo metodus ir galėtų padėti pagerinti galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, tiems, kurių fiziniai gebėjimai sumažėjo; kadangi šiuo požiūriu vyresnė karta tikriausiai susidurs su jai būdingais iššūkiais; kadangi vyresni žmonės taip pat turėtų pasinaudoti šiais pokyčiais;

P.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta kiekvieno darbuotojo teisė į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, ir kadangi geros darbo sąlygos pačios savaime turi teigiamą vertę; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į jo sveikatą ir gerovę tenkinančias gyvenimo sąlygas ir teisę į darbą, taip pat į teisingas ir palankias darbo sąlygas, kaip numatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; kadangi užtikrinus geresnę sveikatos priežiūrą ir darbuotojų reintegraciją didėja bendra visuomenės gerovė, valstybės narės, darbuotojai, įskaitant vyresnius darbuotojus ir sveikatos problemų turinčius darbuotojus, ir darbdaviai gauna ekonominės naudos ir padedama išlaikyti įgūdžius, kurie kitaip būtų prarasti; kadangi darbdaviams, darbuotojams, šeimoms ir bendruomenėms yra naudinga, kai nedarbingumas paverčiamas darbingumu;

Prevencija ir ankstyvoji intervencija

1.  mano, kad itin svarbu valstybėse narėse geriau valdyti nebuvimą darbe dėl ligos ir labiau pritaikyti darbo vietas lėtinėmis ligomis sergantiems ir neįgaliems darbuotojams kovojant su diskriminacija ir geriau įgyvendinant Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus; pripažįsta, kad siekiant pažangos valstybėse narėse turi būti gerai veikiantys teisės aktai ir veiksminga apžvalga, kad būtų užtikrinta, jog darbdaviai dės pastangas sudarydami įtraukias sąlygas nuo lėtinių ligų ar negalios kenčiantiems darbuotojams, įskaitant, pavyzdžiui, užduočių, įrangos pritaikymą ir įgūdžių ugdymą; primygtinai ragina valstybes nares remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą ir užtikrinti greitą grįžimą į darbą;

2.  ragina Komisiją skatinti integracijos ir reabilitacijos priemones ir remti valstybių narių pastangas didinant informuotumą ir nustatant gerą sąlygų sudarymo ir darbo vietos pritaikymo praktiką ir dalytis jos pavyzdžiais; ragina visus atitinkamus darbuotojų grįžimu į darbą suinteresuotus veikėjus padėti palengvinti informacijos mainus apie galimas nemedicinines grįžimo į darbą kliūtis ir koordinuoti veiksmus jas šalinant;

3.  ragina Eurofound toliau nagrinėti ir analizuoti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo ir įsidarbinimo galimybes; ragina, kad įrodymais pagrįstos politikos naudojimas taptų standartine praktika ir ja būtų grindžiami grįžimo į darbą metodai; ragina politikos formuotojus imtis svarbiausio vaidmens užtikrinant, kad darbuotojai galėtų susipažinti su informacija ir gautų medicininę priežiūrą ir kad geriausia patirtimi būtų dalijamasi Europos lygmeniu;

4.  mano, kad būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje po 2020 m. turėtų būti toliau teikiama pirmenybė investicijoms naudojant ES lėšas, kuriomis siekiama sukurti sveikesnes ilgesnio gyvenimo ir darbo sąlygas bei rasti individualius darbo sprendimus, taip pat remti įdarbinimą ir tinkamai pritaikytą grįžimą į darbą, jei darbuotojas to pageidauja ir jei tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę; mano, kad neatskiriama šios strategijos dalis turėtų būti investicijos į pirmines ir antrines prevencijos priemones diegiant, pvz., e. sveikatos technologijas; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti su darbu susijusios rizikos ir profesinių ligų prevencijai;

5.  ragina valstybes nares visapusiškai dalyvauti būsimoje 2020–2022 m. ES masto su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos kampanijoje, rasti naujoviškų ne teisėkūros sprendimų ir dalytis informacija ir gerąja patirtimi su socialiniais partneriais; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti platinant EU-OSHA teikiamą informaciją; primena savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti teisės aktą dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų; ragina valstybes nares atlikti dirbančių gyventojų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų tyrimus pagal lytį, amžių ir ekonominės veiklos sektorių, siekiant užkirsti kelią šių sutrikimų atsiradimui ir parengti visapusišką ES lėtinių ligų prevencijos ir ankstyvosios intervencijos strategiją;

6.  ragina valstybes nares ir darbdavius aktyviai dalyvauti integruojant EU-OSHA teikiamą informaciją į savo darbo vietų politiką ir programas; palankiai vertina naują Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros interneto svetainės skiltį, skirtą su darbu susijusioms ligoms, reabilitacijai ir grįžimui į darbą, siekiant pateikti daugiau informacijos apie prevenciją, politikos priemones ir praktiką;

7.  mano, kad sisteminė psichosocialinės rizikos prevencija yra esminis šiuolaikinių darbo vietų aspektas; susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais padaugėjo pranešimų apie psichikos sveikatos ir psichosocialines problemas, ir tai, kad darbe patiriamas stresas yra didėjanti darbuotojų ir darbdavių problema; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius remti įmones, įgyvendinančias suderintas darbo vietos politikos priemones ir programas, kad būtų sustiprinta šių problemų prevencija, panaikinta psichikos sveikatos stigma ir suteikta parama tokių sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams; pabrėžia, turint tikslą dar labiau paskatinti darbdavius imtis veiksmų, psichosocialinės rizikos prevencijos ir sveikatos stiprinimo naudą, įskaitant įrodytą investicijų grąžą; pažymi, kad valstybėse narėse skiriasi teisės aktai ir psichosocialinės rizikos bei psichikos sveikatos problemų, pvz., nuolatinio streso ir išsekimo, pripažinimas;

8.  pabrėžia, kad svarbu atnaujinti ir pateikti bendras su darbu susijusių ligų apibrėžtis, įskaitant stresą darbe, ir visos ES statistinius duomenis, kad būtų galima nustatyti sergamumo profesinėmis ligomis rodiklių mažinimo tikslus;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti programą, pagal kurią būtų siekiama sistemiškai stebėti psichosocialinę riziką (įskaitant stresą, depresiją ir išsekimą) patiriančius darbuotojus, jais rūpintis ir juos remti, be kita ko, siekiant parengti veiksmingas kovos su šia rizika rekomendacijas ir gaires; pabrėžia, kad pripažįstama, jog nuolatinis stresas darbe yra pagrindinė našumo ir gyvenimo kokybės kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kad psichosocialinių problemų rizika ir stresas darbe yra struktūrinės problemos, susijusios su darbo organizavimu, ir kad įmanoma užkirsti kelią šiai rizikai ir ją valdyti; pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimus, sustiprinti prevenciją ir dalytis geriausia patirtimi ir priemonėmis siekiant reintegruoti į darbo rinką susijusius asmenis;

10.  ragina liautis stigmatizavus psichikos sveikatos ir mokymosi sutrikimus; skatina vykdyti iniciatyvas informuotumui didinti ir palengvinti pokyčius šioje srityje formuojant psichosocialinės rizikos prevencijos politiką ir imantis veiksmų įmonių lygmeniu; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi socialinių partnerių veiksmais valstybėse narėse, kuriais prisidedama prie teigiamų pokyčių; primena, kad svarbu deramai apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjus ir darbo inspektorius psichosocialinės rizikos valdymo srityje; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir atgaivinti ES iniciatyvas, kuriomis kovojama su psichosocialine rizika darbe, ir skirti pirmenybę šiam klausimui būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos programoje;

11.  pripažįsta, kad darbdaviams kyla specifinių problemų siekiant reintegruoti darbuotojus, kurie yra turėję problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į modelį „Alna“, kurį vykdo Švedijos socialiniai partneriai[15], kad padėtų darbovietėms imtis aktyvių ir ankstyvų intervencijos priemonių ir padėtų reabilituotis darbuotojams, kurie turėjo su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis susijusių problemų;

12.  palankiai vertina kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“; pabrėžia, kad į iniciatyvas, kuriomis siekiama įveikti stresą darbe, dėl specifinių moterų darbo sąlygų būtina įtraukti lyčių aspektą;

13.  pabrėžia didesnių investicijų į rizikos prevencijos politiką ir prevencijos kultūros rėmimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad prevencinių paslaugų kokybė yra svarbiausia teikiant paramą įmonėms; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingą politiką dėl sveikos mitybos, alkoholio ir tabako vartojimo ir oro kokybės ir remti tokią politiką darbo vietoje; taip pat ragina valstybes nares plėtoti sveikatos paslaugas, integruotas su socialinėmis, psichologinėmis, darbo paslaugomis ir darbo medicina; ragina valstybes nares užtikrinti deramą sveikatos priežiūros prieinamumą darbuotojams, kad fizinės ir psichikos ligos būtų nustatytos pačioje jų pradžioje ir taip palengvintų reintegracijos procesą; primena, kad ankstyvos investicijos ir prevenciniai veiksmai gali duoti ilgalaikę psichosocialinę naudą asmeniui ir sumažinti bendras išlaidas visuomenei;

14.  prašo, kad reintegracijos politika būtų:

–  suderinta su požiūriu, kad švietimas, mokymasis visą gyvenimą, socialinė ir užimtumo politika yra visą gyvenimą trunkantis ciklas;

–  individualiai pritaikyta, kryptinga ir orientuota į tikslus, ir ją taikant dalyviui nebūtų keliamos sąlygos, kurias jis vargiai galėtų patenkinti dėl savo būklės;

–  dalyvaujamojo pobūdžio ir grindžiama integruotu požiūriu, taip pat

–  nepažeistų išankstinių sąlygų, kurios yra būtinos, kad būtų galima dalyvauti, ir nekiltų pavojus pragyvenimą užtikrinančiam darbo užmokesčiui;

15.  mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslingas papildomas socialines išmokas neįgaliems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurios padengtų papildomas išlaidas, susijusias, be kita ko, su asmenine pagalba ir palaikymu, specialių įrenginių naudojimu ir medicinine bei socialine priežiūra, taip pat nustatant prieinamas vaistų kainas socialiai remtinoms grupėms; pabrėžia būtinybę užtikrinti tinkamą invalidumo ir senatvės pensijų lygį;

Grįžimas į darbą

16.  pripažįsta, kad darbas yra teigiamas asmenų psichosocialinės gerovės šaltinis ir kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką taikant individualiems poreikiams pritaikytas priemones yra vienas svarbiausių veiksnių kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, jis taip pat teikia kitokios prevencinės psichosocialinės naudos; pabrėžia, kad po traumos ar ligos (fizinės ar psichinės) į darbą grįžtančių asmenų integravimas turi įvairialypio teigiamo poveikio: teigiamai veikia susijusio asmens gerovę, sumažina išlaidas nacionalinei socialinės apsaugos sistemai ir pavienėms įmonėms ir plačiąja prasme remia ekonomiką, pvz., pensijų ir socialinės apsaugos sistemos tampa tvaresnės ateities kartoms; pažymi sunkumus, kuriuos darbuotojai patiria naudodamiesi kompensacijų sistemomis, dėl kurių gali būti be reikalo atidėtas gydymas, ir kurios tam tikrais atvejais gali būti toli nuo realybės; ragina visose su darbuotojų reintegracija susijusiose administracinėse procedūrose nedelsiant pradėti taikyti į klientą orientuotą požiūrį; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir susijusiomis ES agentūromis imtis veiksmų siekiant pažaboti neigiamą ilgalaikio nebuvimo darbe poveikį, pvz., izoliaciją, psichosocialinius sunkumus, socialinius ir ekonominius padarinius ir sumažėjusias įsidarbinimo galimybes;

17.  mano, kad ir valstybės narės, ir darbdaviai turėtų laikytis teigiamo ir į darbą nukreipto požiūrio į neįgalius ir vyresnio amžiaus darbuotojus, taip pat į darbuotojus, grįžusius į darbą po psichikos arba fizinės ligos ar traumos, taip pat į darbuotojus, kuriems diagnozuota mirtina liga, pirmiausia ir anksti įvertinant likusį asmens darbingumą ir pasirengimą dirbti, ankstyvu etapu organizuojant psichologines, socialines ir užimtumo konsultacijas, pritaikant darbo vietą pagal asmens profesinį profilį ir socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat įmonės padėtį; ragina valstybes nares tobulinti savo socialinės apsaugos sistemų nuostatas, kuriomis būtų skatinama grįžti į darbą, jei to pageidauja darbuotojas ir tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę;

18.  pažymi teigiamą socialinių įmonių, konkrečiai darbo integracijos socialinių įmonių, vaidmenį reintegruojant ilgalaikius bedarbius į darbo rinką; ragina valstybes nares deramai pripažinti šias įmones ir teikti joms techninę paramą;

19.  atsižvelgdamas į tai ragina įgyvendinant visas susijusias priemones ir politiką remtis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos neprivalomu protokolu (A/RES/61/106) ir naudotis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautine funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacija; pritaria nuomonei, kad negalia yra tam tikromis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis įgyjama sveikatos srities patirtis;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti ir pateikti geriausios patirties gaires ir mokyti, remti ir konsultuoti darbdavius, kaip sudaryti ir įgyvendinti reintegracijos planus, sykiu užtikrinant tęstinį socialinių partnerių dialogą, kad darbuotojams būtų teikiama informacija apie jų teises nuo grįžimo į darbą proceso pradžios; taip pat ragina valstybes nares, profesines bendruomenes, socialinius partnerius, NVO ir politikos formuotojus dalytis geriausia patirtimi po ligų ar traumų sveikstančių darbuotojų reintegracijos srityje;

21.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir teikti išorės pagalbą, kad MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios turi nedaug patirties profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą priemonių taikymo srityje, būtų teikiamos konsultacijos ir užtikrinama techninė parama; pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti ne tik į MVĮ ir labai mažų įmonių, bet ir į tam tikrų viešųjų paslaugų sektorių padėtį, specifinius poreikius ir su reikalavimų laikymusi susijusius sunkumus įgyvendinant priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad siekiant šiame procese padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, nepaprastai svarbus informacijos teikimas, dalijimasis gerąja patirtimi, konsultavimas ir internetinės platformos; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tobulinti praktines priemones ir gaires, kurios gali padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, turinčioms nedaug patirties profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą priemonių taikymo srityje; pripažįsta investicijų į vadovų mokymus svarbą;

22.  atkreipia dėmesį į riziką, kad gali būti atsisakyta finansuoti kūrybiškesnius metodus labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims reintegruoti, vietoj to pasirinkus siauresnį požiūrį, grindžiamą lengvai kiekybiškai įvertinamais rezultatais; todėl ragina Komisiją padidinti struktūrinių fondų finansavimą pagal principą „iš apačios į viršų“ finansuojamoms strategijoms, visų pirma iš ESF;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reintegravimo programų atvejų valdymo metodas buvo sėkmingas, ir pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai arba paskirti konsultantai, atsižvelgdami į asmens padėtį, turi teikti individualiems poreikiams pritaikytą paramą; mano, kad bendrovėms itin svarbu palaikyti glaudų ryšį su darbuotojais arba jų atstovais nedarbo dėl ligos ar traumos metu;

24.  mano, kad grįžimo į darbą ir reintegracijos politika turi būti platesnio holistinio požiūrio į sveiką darbinį gyvenimą dalis; ja siekiama užtikrinti fiziškai ir psichiškai saugią ir sveiką darbo aplinką visą žmogaus profesinį gyvenimą ir visų vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumą ir sveikatą; pabrėžia didžiulę bendravimo, specialistų pagalbos profesinės reabilitacijos valdymo srityje (darbo asistentų) ir integruoto požiūrio įtraukiant visas susijusias šalis svarbą įgyvendinant sėkmingą fizinę ir profesinę darbuotojų reabilitaciją; mano, kad grįžimo į darbą sistemose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo vietai; giria sėkmingą Austrijos programoje „fit2work“[16] taikomą nebiurokratišką ir praktišką požiūrį, pagal kurį daug dėmesio skiriama lengvo bendravimo priemonėms, kuriomis gali naudotis visi darbuotojai (pvz., galimybei vartoti supaprastintą kalbą);

25.  pabrėžia, kad riboto darbingumo asmenims svarbu išlikti darbo rinkoje, taip pat svarbu užtikrinti, kad MVĮ ir labai mažos įmonės turėtų išteklių, kad veiksmingai galėtų tai įgyvendinti; primygtinai ragina reintegruoti po ligos ar traumos sveikstančius žmones į kokybiškas darbo vietas, jei darbuotojai to pageidauja ir tai įmanoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, juos perkvalifikuojant ir keliant jų kvalifikaciją; pabrėžia, kad svarbu politikos nuostatas orientuoti į asmenų darbingumą, taip pat svarbu parodyti darbdaviams darbuotojų, kuriuos rizikuojama prarasti dėl nuolatinio nedarbingumo dėl ligos, patirties ir žinių išsaugojimo naudą; vis dėlto pripažįsta, kad svarbi stipri nacionalinė socialinė apsaugos sistema asmenims, kurie į darbą grįžti negali;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aktyvią darbo rinkos politiką ir taikyti politines skatinimo priemones darbdaviams, kad būtų remiamas neįgalių arba lėtinėmis ligomis sergančių asmenų užimtumas, be kita ko, darbo vietoje atliekant reikiamus pakeitimus ir šalinant kliūtis, kad jiems būtų lengviau iš naujo integruotis darbe; primena, kad būtina informuoti įmones ir susijusius asmenis apie esamas paskatas ir teises;

27.  šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kad lanksčioms, individualiems poreikiams pritaikytoms darbo sąlygoms, pavyzdžiui, nuotoliniam darbui, lanksčiam ir sutrumpintam darbo laikui, pritaikytai įrangai ir sumažintam darbo krūviui tenka svarbus vaidmuo grįžtant į darbą; pabrėžia, kad svarbu skatinti darbuotojus anksti arba palaipsniui grįžti į darbą (jei tai įmanoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę), be to, turėtų būti skiriamos dalinės ligos išmokos, kad būtų užtikrinta, jog grįžęs į darbą asmuo nepraras pajamų, tačiau įmonės išlaikytų finansines paskatas; pabrėžia, kad šios sąlygos, apimančios geografinį, darbo laiko ir pareigų lankstumą, turi būti įgyvendinamos ir darbuotojams, ir darbdaviams, padėti organizuoti darbą ir atsižvelgti į gamybos ciklo svyravimus;

28.  palankiai vertina nacionalines programas ir iniciatyvas, kurios padeda lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims reintegruotis į kokybišką darbą, pvz., Vokietijos programą „Job4000“[17], kurioje taikant integruotą požiūrį gerinamas stabilus didelę negalią turinčių ir ypatingai sunkiai darbą randančių asmenų profesinis integravimas, ir reintegracijos agentūrų, padedančių lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms rasti jų padėtį ir gebėjimus atitinkantį darbą, steigimą[18];

29.  pažymi svarbią psichologinę naudą ir didesnį našumą, gaunamą padidinus savarankiškumą darbo vietoje; mano, kad savarankiškumas darbo vietoje gali būti esminis veiksnys, palengvinantis sergančių ir traumas patyrusių darbuotojų, turinčių skirtingus sutrikimus ir poreikius, reintegraciją;

30.  pripažįsta grįžimo į darbą svarbą slaugos procese, nes daugumai asmenų darbas suteikia finansinį nepriklausomumą, pagerina gyvenimo kokybę, o tai kartais gali būti lemiamas veiksnys sveikstant;

31.  ragina valstybes nares iškart nepanaikinti socialinių išmokų, kai lėtinėmis ligomis sergantys žmonės įsidarbina, kad būtų išvengta „išmokų spąstų“;

Keičiamas požiūris į darbuotojų reintegraciją

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, rengiant komunikatus, gaires ir formuojant politiką užtikrinti, kad darbdaviai reintegracijos procesą vertintų kaip galimybę panaudoti darbuotojų įgūdžius, kompetenciją ir patirtį; mano, kad darbdaviai ir darbuotojų atstovai nuo pat pradžių yra svarbūs grįžimo į darbą proceso dalyviai, jie taip pat dalyvauja sprendimų priėmimo procese;

33.  primena JT neįgaliųjų teisių konvencijos 26 ir 27 straipsnius, kuriais konvencijos šalys įpareigojamos organizuoti, stiprinti ir plėsti reabilitacijos paslaugas ir programas, visų pirma sveikatos, užimtumo, švietimo ir socialinių paslaugų srityse, ir remti užimtumo ir karjeros galimybes neįgaliesiems darbo rinkoje bei padėti jiems grįžti į darbo rinką;

34.  pabrėžia, kad informuotumo apie profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą politikos priemones ir programas didinimas ir įmonių kultūros gerinimas yra itin svarbūs sėkmės veiksniai grįžimo į darbą procese, kovojant su neigiamu požiūriu ir su išankstinėmis nuostatomis bei diskriminacija; laikosi nuomonės, kad ekspertų grupių, pvz., psichologų ir profesinės reabilitacijos instruktorių, paslaugomis galėtų efektyviai dalytis įvairios bendrovės, kad jų patirtimi galėtų pasinaudoti ir mažesnės įmonės; mano, kad šiame procese yra galimybių įtraukti NVO ir savanorius, kad jie teiktų paramą ir vykdytų papildomus veiksmus;

35.  giria įmones, kurios imasi iniciatyvos teikti paramą sveikatos problemų ar negalią turintiems asmenims ir pakitusio darbingumo asmenims, vykdydamos visapusiškas prevencines programas, pritaikydamos užduotis, rengiančios mokymus ir perkvalifikavimo kursus, arba informuodamos kitus darbuotojus apie pasikeitusius grįžtančių darbuotojų gebėjimus ir taip padedančios jiems reintegruotis; primygtinai ragina daugiau įmonių įsitraukti į šią veiklą ir imtis tokių iniciatyvų vykdymo; mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad darbuotojų reintegraciją įmonėje skatinančios priemonės būtų įmonių kultūros dalis;

36.  ragina geriau suprasti problemas ir diskriminaciją, dėl kurių sveikatos problemų ar negalią turintys asmenys turi mažiau galimybių, pavyzdžiui, trūksta supratimo apie sveikatos problemą, iš anksto susidaroma nepalanki nuomonė, tikima, kad šių asmenų mažas našumas, jaučiama socialinė stigma;

37.  laikosi nuomonės, kad švietimas ir įmonių kultūros pokyčiai, taip pat ES masto kampanijos, pvz., kampanija „Vision Zero“, atlieka svarbų vaidmenį keičiant viešąją nuomonę; ragina didinti informuotumą apie demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos; laiko nepriimtinu faktą, kad vyresnio amžiaus asmenys dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus; pabrėžia kampanijų, kuriomis kovojama su darbuotojų diskriminacija dėl amžiaus ir kuriomis remiamos prevencijos ir darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, svarbą; ragina valstybes nares ir Sąjungą atsižvelgti į Parlamento bandomojo projekto dėl vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir saugos išvadas;

38.  mano, kad nacionalinėms politikos sistemoms tenka svarbiausias vaidmuo kuriant aplinką, kurioje remiamas žmogiškųjų išteklių valdymas atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir vyresnių žmonių aktyvumas bei sveikata; mano, kad tam būtų galima suteikti efektyvią paramą ES veiksmais, pvz., politika, gairėmis, žinių mainais ir įvairiomis finansinėmis priemonėmis, kaip antai naudojant ESF ir ESIF fondus; ragina valstybes nares skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų reabilitacijos ir reintegracijos priemones, kai tai įmanoma ir kai darbuotojai to pageidauja, pavyzdžiui, įgyvendinant ES bandomojo projekto, susijusio su vyresnio amžiaus darbuotojų sveikata ir sauga, rezultatus;

39.  pripažįsta, kad asmenys, kuriems buvo diagnozuota mirtina liga, nepraranda teisės dirbti; taip pat pripažįsta, kad jiems tenka įveikti unikalius su jų užimtumu susijusius iššūkius, kurie labai skiriasi nuo iššūkių, kuriuos tenka įveikti kitoms pacientų grupėms, nes dažnai jie turi mažai laiko prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės, o įmonės turi mažai laiko atitinkamai pritaikyti darbo sąlygas; giria iniciatyvas, pvz., „Dying to Work“ kampaniją, siekiant suteikti daugiau informacijos apie šias konkrečias problemas; ragina darbdavius kuo glaudžiau bendradarbiauti su darbuotojais, kuriems buvo diagnozuota mirtina liga, kad būtų atlikti visi reikalingi ir galimi pakeitimai, kad darbuotojas galėtų toliau dirbti, jei tik to pageidauja; laikosi nuomonės, kad daugumai pacientų labai svarbu toliau dirbti dėl asmeninių, psichologinių ar ekonominių priežasčių, be to, tai svarbiausias jų orumo ir gyvenimo kokybės veiksnys; primygtinai ragina valstybes nares remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą atsižvelgiant į unikalias šios žmonių grupės patiriamas problemas; ragina Komisiją užpildyti duomenų apie vėžiu sergančių asmenų užimtumo statusą spragą ir padėti rinkti geresnius duomenis, kuriuos būtų galima palyginti visose valstybėse narėse, kad šiems asmenims būtų galima teikti geresnes paramos paslaugas;

40.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu tobulinti ir atnaujinti darbuotojų įgūdžius, atitinkančius įmonės ir rinkos poreikius, visų pirma pabrėžiant skaitmeninius įgūdžius, tinkamai apmokant darbuotojus ir suteikiant jiems galimybę mokytis visą gyvenimą; pabrėžia, kad darbo rinka vis labiau skaitmeninama; pažymi, kad skaitmeninių įgūdžių tobulinimas gali būti neatskiriama pasirengimo grįžti į darbą dalis, visų pirma vyresniems darbuotojams;

41.  pažymi, kad tiek formalieji, tiek neformalieji slaugytojai atlieka itin svarbų vaidmenį profesinės reabilitacijos srityje; pripažįsta, kad 80 proc. slaugos paslaugų Europoje suteikia neapmokami slaugytojai[19] ir kad faktas, jog jie teikia šias slaugos paslaugas, reikšmingai sumažina ilgalaikes šios asmenų grupės įsidarbinimo perspektyvas; taip pat pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog didžioji dauguma slaugytojų yra moterys, nagrinėjant slaugytojų užimtumo padėties klausimą išryškėja aiškus lyčių aspektas; ragina Sąjungą, valstybes nares ir darbdavius skirti ypatingą dėmesį artimuosius slaugančių asmenų užimtumo problemoms;

º

º  º

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0411.
• [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0474.
• [4]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0318.
• [5]  OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
• [6]  https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/reports/psychosocial-risks-eu-prevalence-strategies-prevention/view
• [7]  „Institute for Health Metrics and Evaluation“ (2016 m.), GBD duomenų palyginimo vizualizacija. http:// vizhub.healthdata.org/gbd-compare
• [8]  Europos alkoholio ir sveikatos forumo mokslo grupė (2011 m.), „Alkoholis, darbas ir produktyvumas“. https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/alcohol/docs/science_02_en.pdf
• [9]  Eurofound (2012 m.), „Alkoholio ir narkotikų vartojimas darbo vietoje“. https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_files/docs/ewco/tn1111013s/tn1111013s.pdf
• [10]  Eurofound trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas 2001–2012 m., https://www.eurofound.europa.eu/lt/surveys/european-quality-of-life-surveys/european-quality-of-life-survey-2012
• [11]  p. 7,https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/social_determinants/docs/final_sum_ecorys_web.pdf
• [12]  p. 7, pagrindinės išvados, https://www.oecd.org/els/emp/42699911.pdf
• [13]  p. 5, https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/policies/docs/2017_chronic_framingdoc_en.pdf
• [14]  Eurostat, 2011 m. LFS ad hoc modulis, paminėtas čia: https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/policies/docs/2017_chronic_framingdoc_en.pdf
• [15]  http://www.alna.se/in-english
• [16]  EU-OSHA Austrijos atvejo studija. Programa „Fit2Work“ https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/austria-fit2work/view
• [17]  Šaltinis: „Pathways project deliverable 5.2 “Scoping Paper on the Available Evidence on the Effectiveness of Existing Integration and Re-Integration into Work Strategies for Persons with Chronic Conditions”“
• [18]  Šaltinis: „Return to work coaching services for people with a chronic disease by certified “experts by experience”: Nyderlandai. Atvejo tyrimas. EU-OSHA
• [19]  http://www.ecpc.org/WhitePaperOnCancerCarers.pdf

AIŠKINAMOJI DALIS

Dėl tikėtinos gyvenimo trukmės Europos Sąjungoje keičiasi amžiaus piramidė. 2015 m. 28 ES valstybėse narėse moterų tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo buvo 83,3 metų, o vyrų – 77,9. Tačiau sveiko gyvenimo metų be apribojimų paprastai būna mažiau, ypač kai kuriose valstybėse narėse. Dėl ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės ir didėjančio vidutinio pensinio amžiaus Europa ir valstybės narės susiduria su didelėmis problemomis, susijusiomis ne tik su mūsų sveikatos sistemomis, bet ir darbo rinkomis. Pranešėja siekia rasti metodą, kuris padėtų nustatyti galimas politikos priemones, kurių reikia norint pakeisti mūsų darbo rinkas taip, kad a) jos taptų labiau įtraukios ir geriau atlieptų senėjančios ir sergančios visuomenės poreikius ir kad b) būtų mažiau linkstama prarasti įgūdžius dėl neveiklos darbo rinkoje. Pranešėja bandė tai daryti siūlydama priemones, kurios padėtų supaprastinti darbuotojų reintegraciją į darbo rinką po traumos ar ligos.

Pranešėja pritaria požiūriui, kad darbuotojų reabilitaciją sudaro trys skirtingi aspektai: medicininis, profesinis (arba darbo) ir socialinis. Pranešime daugiausia dėmesio skiriama profesinei reabilitacijai ir problemoms, su kuriomis susiduria darbdaviai ir į darbą norintys grįžti darbuotojai (procedūroms ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama palengvinti reintegraciją į darbo vietą). Be to, pranešimu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad sėkminga reabilitacija ir grįžimas į darbą apima visus tris aspektus.

Pranešime taip pat rekomenduojama skatinti valstybes nares mokytis iš gerosios patirties ir metodų taikymo pavyzdžių ir kartu bandoma nustatyti sritis, kuriose ES gali suteikti papildomos naudos ir dalytis praktine patirtimi, siekiant toliau skatinti politiką, kuri galiausiai padės valstybėms narėms skatinti darbuotojų reintegraciją į darbo rinką.

Pranešėja mano, kad ES gali suteikti papildomos naudos padėdama valstybėms narėms:

•  rengti prevencines priemones;

•  rengti valstybėse narėse taikytinas visapusiško politinio atsako priemones, įskaitant ankstyvąją intervenciją, visų susijusių suinteresuotųjų subjektų tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir asmens poreikiais pagrįstą požiūrį;

•  skatinti kultūrines permainas, t. y. skatinti sąmoningai suvokti, kad būtina rūpintis šiais darbuotojais, plėtoti teigiamą visuomenės požiūrį į šiuos darbuotojus ir skatinti imtis visą gyvenimą trunkančios darbuotojų psichosocialinės gerovės užtikrinimo veiksmų.

Be to, pranešime nagrinėjamos pagrįstos ekonominės priežastys, dėl kiurių reikia taikyti politikos priemones siekiant padėti darbuotojams grįžti į atvirą darbo rinką. Pavyzdžiui, organizacijose, kuriose dirba amžiaus požiūriu labiau subalansuotos darbuotojų komandos, yra mažesnė darbuotojų kaita, be to, jos gali veikti našiau, nes jose dirba daugiau įvairių įgūdžių ir patirties turinčių darbuotojų. Pasak „Business Europe“, iš darbuotojų apklausų galima spręsti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai yra tvirčiau įsipareigoję atlikti savo darbą ir gali viršyti jaunesnių darbuotojų rezultatus, kai reikia spręsti problemas ir parodyti vadovavimo gebėjimus. Teigiamas poveikis siejamas ne tik su darbuotojų amžiumi, bet ir jų įvairove. Taigi grįžus į darbą galima save realizuoti ir savarankiškai gyventi, be to, taip daromas teigiamas ekonominis poveikis visuomenei ir mažiau priklausoma nuo valstybių narių socialinių apsaugos sistemų. Kaip patvirtinta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO)[1] tyrimais, neįgalieji būna panašaus našumo patikimi darbuotojai, jie patiria mažiau nelaimingų atsitikimų ir dažniau išsaugo darbo vietą, palyginti su visais kitais įmonės darbuotojais. Neįgaliųjų įgūdžiai, įskaitant techninius įgūdžius, ir talentas yra neišnaudoti, jei jie gali dalyvauti mokymuose ir turi pritaikomų gebėjimų spręsti problemas, kurių įgijo kasdieniame gyvenime. Žmonės, kurie neįgaliais tampa dirbdami, be įgūdžių ir oficialios kvalifikacijos, dažnai turi ir vertingos patirties.

Kaip savo dokumente nurodė EU-OSHA, grįžimas į darbą įmonėms gali būti sudėtingas procesas, susijęs ne tik su biudžeto aspektais, bet ir praktine patirtimi. Mažesnėms įmonėms šis procesas gali būti itin sudėtingas. Išorės techninė ir finansinė parama gali padėti darbdaviams kurti į darbą po ligos grįžtantiems žmonėms skirtas pavienes priemones ir suteikti jiems galimybių reintegruotis. Tinkamai naudojamai finansinei paramai iš ES fondų galėtų tekti svarbus vaidmuo remiant pokyčius. Tačiau bet kokia teikiama parama turi būti derinama su tikrais organizacinės įmonių kultūros pokyčiais.

ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant ir skatinant nacionalines darbo rinkos reformas, dalijantis naujoviškais sumanymais ir padedant kurti sėkmingas politikos sistemas. Pranešėja pritaria ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje išdėstytam požiūriui, kad teisės aktai yra neabejotinai svarbūs siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio darbuotojų apsaugą ir parengti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos srities apibrėžčių, standartų, metodų ir prevencinių priemonių rinkinį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad modelių esama įvairių, valstybės narės, siekdamos pakeisti padėtį, taip pat turėtų atlikti lyginamąją analizę, nustatyti gerąją patirtį ir ja keistis, didinti informuotumą, nustatyti savanoriškas normas ir kurti naudotojui patogias IT priemones.

Galiausiai pranešėja taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbo vietose esama psichosocialinės rizikos, ir mano, jog siekiant pašalinti šią riziką reikia imtis intervencinių veiksmų ir nuolat kovoti su neigiamu požiūriu, susijusiu su tokiais funkcijos sutrikimais.

• [1]  http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---ifp_skills/documents/publication/wcms_167204.pdf

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	7.6.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Guillaume Balas, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Michael Detjen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Miroslavs Mitrofanovs, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Claude Rolin, Siôn Simon, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Georges Bach, Sergio Gutiérrez Prieto, Dieter-Lebrecht Koch, Eduard Kukan, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Rory Palmer, Jasenko Selimovic, Monika Vana, Flavio Zanonato
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Andrea Bocskor, Dietmar Köster, Renaud Muselier

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

41	+
ALDE	Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, António Marinho e Pinto, Jasenko Selimovic, Renate Weber
ECR	Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Jana Žitňanská
ENF	Dominique Martin
GUE/NGL	Patrick Le Hyaric, Paloma López Bermejo
NI	Lampros Fountoulis
PPE	Georges Bach, Andrea Bocskor, David Casa, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Eduard Kukan, Jérôme Lavrilleux, Elisabeth Morin-Chartier, Renaud Muselier, Claude Rolin
S&D	Guillaume Balas, Michael Detjen, Elena Gentile, Sergio Gutiérrez Prieto, Agnes Jongerius, Jan Keller, Dietmar Köster, Miapetra Kumpula-Natri, Rory Palmer, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato
VERTS/ALE	Miroslavs Mitrofanovs, Terry Reintke, Monika Vana

0	-

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė