PRANEŠIMAS dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai

27.6.2018 - (2017/2225(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Derek Vaughan

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Šiaurės Airija yra vienas skurdžiausių Šiaurės Vakarų Europos regionų. Tai galima iš dalies paaiškinti tam tikrų tradicinių pramonės šakų nuosmukiu. Šiaurės Airija taip pat keletą dešimtmečių kentėjo nuo bendruomenių tarpusavio smurto per vadinamąjį „Neramumų“ (angl. Troubles) laikotarpį. Kelią į taiką nutiesė 1998 m. Didžiojo penktadienio susitarimas arba Belfasto susitarimas, kuriame Britanijos ir Airijos vyriausybės ir visuomenės šiaurėje ir rytuose didžiąja dalimi susitarė dėl tokio valdžios pasidalijimo, kuris nutrauktų smurtą ir segregaciją.

Pasirašius Didžiojo penktadienio susitarimą Europos Sąjunga atliko vis svarbesnį vaidmenį remiant taikos procesą Šiaurės Airijoje. Ši parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis. Pirma, Europos Sąjunga suteikia bendrą politinį pagrindą Jungtinės Karalystės, Airijos ir Šiaurės Airijos santykiams. Antra, įgyvendinant Europos Sąjungos sanglaudos politiką Šiaurės Airijai ilgus metus buvo skiriamas ypatingas dėmesys, kad vykstant taikos procesui būtų remiamas ekonominis ir socialinis vystymasis. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pageidauja ištirti ES sanglaudos politikos poveikį Šiaurės Airijoje, kad būtų galima nustatyti tolesnius veiksmus.

Šiaurės Airijoje įgyvendinamos įvairios sanglaudos programos, ypač naudojantis Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, taip pat Šiaurės Airijai ir Airijos pasienio regionui skirta PEACE programa ir INTERREG pasienio bendradarbiavimo programomis.

Tam tikrais atvejais ES fondai, skatindami ekonominį vystymąsi ir socialinę pažangą, Šiaurės Airijoje atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir kituose Europos regionuose. Kai kurios programos yra specialiai pritaikytos prie konkrečios padėties Šiaurės Airijoje ir jomis siekiama stiprinti tarpusavio ryšius tarp dviejų bendruomenių ir abipus sienos.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) Šiaurės Airijoje

Bendrasis ERPF programos tikslas Šiaurės Airijoje 2014–2020 m. laikotarpiu – didinti bendrą konkurencingumą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros technologijų perdavimui Šiaurės Airijos įmonėms – šioje srityje investuojama 113 mln. EUR.

Daugiau nei 140 mln. EUR skiriama mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui didinti, finansinių priemonių ir subsidijų derinimu padedant joms gauti kapitalo. Siekiant sukurti 2 800 darbo vietų, finansinės ir nefinansinės paramos bus gavusios daugiau kaip 6 000 įmonių. Trečiasis tikslas šioje srityje – skatinti alternatyvius mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus Šiaurės Airijoje. 47 mln. EUR skirta energijos vartojimo efektyvumui socialinio būsto sektoriuje didinti, taip pat priemonėms, kuriomis siekiama skatinti mažą anglies dioksido kiekį išskiriantį ir tvarų daugiarūšį miesto transportą Belfaste.

Vienas iš pastaruoju metu Šiaurės Airijoje ERPF finansuotų svarbių projektų – Milžinų kelio lankytojų centras, kuris didina vietovės patrauklumą turistams ir taip padeda skatinti vietos ekonomiką.

Bendras Europos regioninės plėtros fondo veiksmų programos biudžetas, skirtas Šiaurės Airijai 2014–2020 m. laikotarpiu, yra 522 091 481 EUR, o ES įnašas – 313 254 888 EUR.

Europos socialinis fondas (ESF) Šiaurės Airijoje

Pagrindinis ESF tikslas Šiaurės Airijoje 2014–2020 m. laikotarpiu – tobulinti įgūdžius, ypač jaunimo. Čia siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, mažinant nedarbą.

Konkrečiai, šia veiksmų programa siekiama pagerinti 40 000 žmonių, įskaitant ilgalaikius bedarbius, galimybes įsidarbinti. Numatytas darbo neturinčių jaunuolių profesinis orientavimas, konsultavimas ir mokymas. Programos tikslas taip pat yra pameistrysčių skatinimas.

Bendras Europos socialinio fondo biudžetas, skirtas Šiaurės Airijai 2014–2020 m. laikotarpiu, yra 513 382 725 EUR, o ES įnašas – 205 353 090 EUR.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) Šiaurės Airijoje

Atsižvelgiant į tai, kad nemažėja žemės ūkio svarba vietos ekonomikai, itin svarbi Kaimo plėtros programa Šiaurės Airijai. Programoje daugiausia dėmesio skiriama ekosistemų išsaugojimui ir gerinimui, vietos plėtrai kaimo vietovėse ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumo didinimui.

Pavyzdžiui, ūkininkams teikiama parama, kad Šiaurės Airijoje būtų sutartimi įsipareigota 12 proc. žemės ūkio paskirties žemėje vykdyti biologinės įvairovės apsaugą, taip pat, siekiant švelninti klimato kaitą, miškais apsodinamas 1 200 hektarų plotas. 2014–2020 m. laikotarpiu beveik 20 proc. Šiaurės Airijos ūkių gaus paramą investicijoms savo verslui pertvarkyti ir modernizuoti. Be to, 10 proc. ūkių ir 25 proc. žemės ūkio maisto produktų įmonių gaus paramos trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms plėsti. Pagal šią programą ūkininkams ir kitoms kaimo įmonėms taip pat bus organizuojami mokymo kursai, kuriuose galės dalyvauti beveik 30 000 dalyvių. Be to, numatoma, kad kiekvienam Šiaurės Airijos kaimo gyventojui bus taikoma vietos plėtros strategija, o maždaug 12 proc. kaimo gyventojų galės naudotis geresnėmis paslaugomis ir infrastruktūra.

Bendras Šiaurės Airijos veiksmų programos biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu yra 760 100 000 EUR, o ES įnašas – 228 400 000 EUR.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) Šiaurės Airijoje

EJRŽF remia jūrų ir žuvininkystės veiklą ir padeda įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus.

Teikiama parama projektams, kurie skatina tvarų ekonomikos augimą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose. Pavyzdžiui, galima gauti finansavimą žvejybos laivų modernizavimui, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir variklių keitimą, žuvininkystės ūkiams, žuvų perdirbimui ir prekybai, investicijoms į krante esančią įrangą, žvejybos pramonei skirtoms paslaugoms, darbo vietų kūrimui ir darbuotojų mokymui, taip pat jūrų aplinkai ir žvejybai vidaus vandenyse.

Iš viso Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo asignavimai, skirti Šiaurės Airijai 2014–2020 m. laikotarpiu, sudaro 18 310 000 EUR, o ES įnašas – 13 730 000 EUR.

Šiaurės Airijai ir Airijos pasienio regionui skirta PEACE programa

PEACE IV – tai unikali ES sanglaudos politikos programa, kurios tikslas – stiprinti taikią ir stabilią visuomenę skatinant susitaikymą Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio regione, būtent Kavano, Donegolo, Leitrimo, Lauto, Monachano ir Slaigo grafystėse. Šia programa siekiama remti veiklą, kuri didina pasitikėjimą ir suartina žmones tarpbendruomeniniu ir tarpvalstybiniu lygiu ir padeda kurti bendrą visuomenę kiekvienam.

Nuo pirmiau nurodytų fondų ir programų ji skiriasi tuo, kad lėšas valdo ne nacionalinės ar regioninės įstaigos, o ES specialiųjų programų įstaiga (Foras Um Chláir Speisialta An AE/Boord O Owre Ocht UE Projecks). Tai speciali tarpvalstybinė įstaiga, kuri buvo įsteigta pagal Didžiojo penktadienio susitarimą ir kurią pripažįsta ir Jungtinė Karalystė, ir Airijos Respublika. Dėmesys programoje sutelkiamas į keturis tikslus.

Bendro švietimo tikslas – didinti tiesioginius, tvarius, mokymo programa pagrįstus ryšius tarp moksleivių ir mokytojų iš visų socialinių grupių. Siekiama, kad bendro švietimo veikloje dalyvautų 350 mokyklų ir 144 000 moksleivių. Be to, numatytas mokytojų rengimas.

Vaikų ir jaunimo atžvilgiu programa siekiama investuoti į gerus santykius ir mentorystę, siekiant didinti visoms socialinėms grupėms priklausančių vaikų ir jaunuolių sąveiką, skatinti pagarbą įvairovei ir didinti jų norą užmegzti pozityvius santykius. Labiausiai marginalizuotoms, pažeidžiamiausioms ir sunkiausiai pasiekiamoms grupėms skiriami specialūs veiksmai. Daugiau kaip 43 000 vaikų ir jaunuolių įgis naujų įgūdžių ir gebėjimų. Įgyvendinant šiuos veiksmus įtraukiamos vietos valdžios institucijos ir bendruomenės, taip pat įstatymais nustatytos ir savanoriškos organizacijos.

Kuriant bendras erdves ir paslaugas siekiama pakeisti bendruomenių tarpusavio santykius regione, kuriame vykdoma programa, visų pirma Šiaurės Airijoje. Tai taip pat skatina aktyvesnę tarpvalstybinę ir tarpbendruomeninę ekonominę bei socialinę veiklą. Pagal šią programą teikiamos paslaugos, skirtos konflikto aukoms ir jį išgyvenusiems asmenims, pavyzdžiui, gydomos traumos, įvertinami fizinės ir psichinės sveikatos poreikiai ir padedama šeimoms išgyventi konflikto istoriją.

Vystant pozityvius santykius siekiama kurti pagarbą tarpbendruomeniniu ir tarpvalstybiniu pagrindu. Tai apima konfliktų sprendimą ir tarpininkavimą, vietos ir regioninius projektus, skirtus tarpusavio pasitikėjimui ir supratimui stiprinti, projektus, kuriais siekiama delikačiai tirti istoriją, sporto, meno ir kultūros veiklą, taip pat projektus, kuriais siekiama skatinti susiskaldžiusių rajonų gyventojų asmeninę sąveiką ir judumą.

Bendras veiksmų programos biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu yra 269 610 967 EUR, o ES įnašas – 229 169 320 EUR.

INTERREG programos Šiaurės Airijoje

Šiaurės Airija, kartu su gretimomis Airijos Respublikos ir Vakarų Škotijos dalimis, dalyvauja programoje INTERREG V-A. Šią programą taip pat administruoja ES specialiųjų programų įstaiga.

Dėmesys programoje sutelkiamas į keturias sritis, kurios yra itin svarbios norint užtikrinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą: pasienio iniciatyvos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bendros aplinkos išsaugojimas, tvarus judumas per sienas ir tarpvalstybinės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos. Itin svarbūs projektai, kuriais skatinamas tarpvalstybinis viešasis transportas ir suteikiamos galimybės pasienio regionuose naudotis moderniomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Bendras INTERREG V-A veiksmų programos biudžetas, skirtas Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai 2014–2020 m. laikotarpiu, yra 282 761 998 EUR, o ES įnašas – 240 347 696 EUR.

Šiaurės Airija taip pat atitinka reikalavimus gauti finansavimą pagal INTERREG V-B (tarpvalstybiniu mastu: Šiaurės periferijos ir Arkties programa, Šiaurės Vakarų Europos programa ir Atlanto regiono programa) ir INTERREG V-C (tarpregioniniu, t. y. visos Europos mastu).

Faktų nustatymo misija į Šiaurės Airiją

Siekdamas išsamiau įvertinti sanglaudos politikos poveikį Šiaurės Airijai, Regioninės plėtros komitetas 2018 m. kovo 21–23 d. suorganizavo faktų nustatymo misiją į Šiaurės Airiją. Per šią misiją, siekdami gauti informacijos apie sanglaudos politiką Šiaurės Airijoje, nariai susitiko su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat lankėsi keliose vietose, kuriose įgyvendinami su sanglaudos programų parama finansuojami projektai. Tai, be kita ko, urbanistiniai projektai Belfaste, tarpvalstybinis projektas Derio / Londonderio vietovėje ir kaimo plėtros projektai Milžinų kelio apylinkėse.

Pažymėtinas narių apsilankymas Skainos centre Rytų Belfaste ir Gerdvudo bendruomenės centre Šiaurės Belfaste, kurie yra bendrų tarpbendruomeninių erdvių pavyzdžiai. Deryje / Londonderyje misijos dalyviai apsilankė Šiaurės Vakarų regioniniame mokslo parke (Catalyst Inc), kuris padeda augti mažosioms ir vidutinėms žinių ekonomikos įmonėms. Milžinų kelio apylinkėse komiteto nariai apsilankė lankytojų centre, kuris yra svarbus skatinant turizmą šioje vietovėje, ir kalbėjosi su trijų vietos įmonių ir iniciatyvų, gavusių ES finansavimą siekiant prisidėti prie vietos ekonomikos vystymo, atstovais. Belfaste taip pat buvo surengti susitikimai su Komisijos atstovybe, ES specialiųjų programų įstaiga, Finansų departamentu ir Ekonomikos departamentu.

Susitikimai ir projektų vizitai yra išsamiai aprašyti misijos ataskaitoje, kuri skelbiama atskirai.

Išvada

Apskritai sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai klausimu pranešėjas priėjo prie išvados, kad ši politika padarė itin teigiamą poveikį gyvenimui Šiaurės Airijoje, ypač skurdžiose miesto ir kaimo vietovėse, taip pat tarpbendruomeniniams santykiams. Europos Sąjungos sanglaudos politika padėjo gerinti ekonominę ir socialinę padėtį Šiaurės Airijoje pradėjus įgyvendinti taikos procesą, o tai reiškia, kad šiuo metu vystymosi požiūriu Šiaurės Airija daug mažiau atsilieka nei prieš keletą dešimtmečių.

Tarpbendruomeninių santykių požiūriu itin svarbi PEACE programa. Ją administruoja nepriklausoma įstaiga, kuri nepriklauso nacionalinėms ar regioninėms valdžios institucijoms ir kuri ypatingą dėmesį skiria ryšių užmezgimui tarp Šiaurės Airijos bendruomenių ir abipus sienos. Šiuos ryšius būtų buvę sunku užmegzti be ES remiamos PEACE programos.

Kalbant apie sanglaudos politikos ateitį Šiaurės Airijoje, pranešėjas mano, kad, jei įmanoma, sanglaudos politikos finansavimas turėtų būti tęsiamas ir po 2020 m. Šiuo požiūriu dar didesnis prioritetas turėtų būti skiriamas dabartinę PEACE programą ir Šiaurės Airijoje ir pasienio teritorijose įgyvendinamą INTERREG V-A pakeisiančioms programoms, nes finansavimas tarpbendruomeniniams ir tarpvalstybiniams projektams turėtų būti ir toliau teikiamas.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai

(2017/2225(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sanglaudos politikos poveikį Šiaurės Airijai,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Belfasto susitarimo (Didžiojo penktadienio susitarimo) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0240/2018),

A.  kadangi ES sanglaudos politika Šiaurės Airijoje įgyvendinama pagal įvairias priemones, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, PEACE programą Šiaurės Airijai ir pasienio regionui ir tarpvalstybinę INTERREG programą;

B.  kadangi akivaizdu, jog Šiaurės Airija – tai regionas, kuriam ES sanglaudos politika buvo labai naudinga; kadangi įsipareigojimas tęsti finansavimą ateityje, prisiimtą Komisijos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) projekte yra labai sveikintinas;

C.   kadangi, be platesnės paskirties sanglaudos politiką remiančių fondų, Šiaurės Airijoje ypač naudingos buvo specialios tarpvalstybinės, bendruomenines ir tarpbendruomeninės programos, įskaitant PEACE programą;

D.   kadangi ES sanglaudos politika, visų pirma įgyvendinant PEACE programą, lemiamai prisidėjo prie taikos proceso Šiaurės Airijoje, remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir toliau remia bendruomenių susitaikymą;

E.  kadangi 1995 m. sukūrus pirmąją programą PEACE daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išleista dvejopu tikslu, t. y. skatinti konflikte dalyvaujančių Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių bendruomenių sanglaudą ir ekonominį bei socialinį stabilumą;

F.  kadangi ES sanglaudos politikos finansavimo sėkmę iš dalies lėmė tai, kad jis vertinamas kaip „neutralios lėšos“, t. y. tiesiogiai nesusijusios su nė vienos bendruomenės interesais;

1.  pabrėžia svarbų teigiamą ES sanglaudos politikos indėlį Šiaurės Airijoje, visų pirma padedant atsigauti skurstančioms miesto ir kaimo vietovėms, sprendžiant klimato kaitos klausimus ir užmezgant tarpbendruomeninius ir tarpvalstybinius ryšius vykdant taikos procesą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad skurdžioms miesto ir kaimo vietovėms pagalba dažnai yra teikiama kaip parama naujai ekonominei plėtrai, kuri skatina žinių ekonomiką, pavyzdžiui, mokslo parkams Belfaste ir Deryje / Londonderyje;

2.  pabrėžia, kad dabartiniu finansavimo laikotarpiu daugiau nei 1 mlrd. EUR ES finansinės paramos bus panaudota ekonominei ir socialinei Šiaurės Airijos ir kaimyninių regionų plėtrai, o 230 mln. EUR šios paramos bus investuota į Šiaurės Airijos programą PEACE (bendras biudžetas siekia beveik 270 mln. EUR) ir 240 mln. EUR – į programą INTERREG V-A, skirtą Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai (bendras biudžetas siekia 280 mln. EUR);

3.   mano, kad Šiaurės Airijai skirtos specialios ES programos, ypač PEACE programa, yra labai svarbios norint išlaikyti taikos procesą, nes jos skatina kontaktus bendruomenių viduje bei bendruomenių tarpusavio ir tarpvalstybinius ryšius; pažymi, kad šiuo požiūriu itin svarbūs tarpbendruomeniniai ir tarpvalstybiniai socialiniai centrai ir bendros paslaugos;

4.  palankiai vertina svarbius žingsnius, padarytus Šiaurės Airijoje vykdant PEACE programą, ir pripažįsta visų šalių darbą šiame procese;

5.   mano, kad pasitikėjimo bendruomenių vidujė ir bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo didinimo priemonės ir taikaus sugyvenimo priemonės, pavyzdžiui, bendros erdvės ir paramos tinklai, atliko svarbų vaidmenį taikos procese, nes bendros erdvės leidžia Šiaurės Airijos bendruomenėms susiburti į vieną bendrai veiklai ir puoselėti abipusį pasitikėjimą bei pagarbą, o tai padeda šalinti nesutarimus;

6.  pabrėžia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir principo „iš apačios į viršų“, kuriuo visos bendruomenės skatinamos prisiimti atsakomybę už projektus, svarbą, tokiu būdu stiprinant taikos procesą;

7.  pažymi visų Šiaurės Airijos suinteresuotųjų subjektų pasiryžimą toliau siekti ES sanglaudos politikos tikslų šiame regione; pabrėžia, kad šiuo aspektu svarbu laikytis koordinuoto daugiapakopio valdymo ir partnerystės principo;

8.   vis dėlto laikosi nuomonės, kad privalu nuveikti daugiau didinant bendrą informuotumą apie ES finansavimo poveikį, jo matomumą ir finansavimo būtinybę Šiaurės Airijoje, visų pirma informuojant plačiąją visuomenę apie ES finansuojamų projektų poveikį taikos procesui ir bendram regiono ekonominiam vystymuisi;

9.  teigiamai vertina tai, kad valdymo ir kontrolės sistemos regionuose veikia tinkamai ir kad todėl ES finansinė parama panaudojama veiksmingai; vis dėlto pabrėžia, kad, vertinant programos PEACE rezultatus, be jos laikymosi visada būtina atsižvelgti ir į jos pagrindinius tikslus;

10.  nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, mano, jog nepaprastai svarbu, kad po 2020 m. Šiaurės Airija galėtų toliau dalyvauti tam tikrose specialiose ES programose, pavyzdžiui, PEACE programoje ir Šiaurės Airijoje, Airijoje ir Škotijoje įgyvendinamoje INTERREG V-A programoje, nes tai labai padėtų užtikrinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, visų pirma nepalankioje padėtyje esančiose, kaimo ir pasienio vietovėse, mažinant esamas spragas; be to, ragina, kad pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m. būtų naudojamasi visomis tinkamomis finansinėmis priemonėmis, kad būtų galima toliau siekti sanglaudos politikos tikslų;

11.  nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, mano, kad turėtų ir toliau būti teikiama ES parama teritoriniam bendradarbiavimui, visų pirma kalbant apie tarpvalstybinius ir tarpbendruomeninius projektus, atsižvelgiant į Šiaurės Airijai skirtų specialių ES sanglaudos programų pasiekimus, ypač PEACE programos ir INTERREG programos, kurios yra ypač svarbios regiono stabilumui; baiminasi, kad nutraukus šias programas kiltų pavojus tarpvalstybinio pasitikėjimo, pasitikėjimo bendruomenių viduje ir tarp bendruomenių stiprinimo veiklai ir atitinkamai taikos procesui;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad 85 proc. lėšų PEACE ir INTERREG programoms skiriama iš ES; todėl mano, jog svarbu, kad po 2020 m. ES ir toliau siektų padėti Šiaurės Airijos bendruomenėms, atlikdama aktyvų vaidmenį administruojant ES finansavimą, skiriamą sanglaudos srities veiksmams bendruomenės viduje ir tarpbendruomeniniams veiksmams Šiaurės Airijoje, taip padėdama joms įveikti nesutarimus; šiomis aplinkybėmis mano, kad ir po 2020 m. turėtų būti išlaikytas atitinkamo lygmens finansavimas; pabrėžia, kad tai ypač svarbu norint sudaryti galimybės tęsti svarbų taikos kūrimo darbą;

13.  ragina Komisiją skleisti žinias apie Šiaurės Airijos patirtį naudojantis sanglaudos lėšomis, ypač PEACE programa, pateikiant ją kaip pavyzdį, kaip ES sprendžia bendruomenių tarpusavio konfliktus ir bendruomenių susiskaldymus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Šiaurės Airijos susitaikymo procesas yra teigiamas pavyzdys kitiems ES regionams, kuriuose vyko konfliktai;

14.  pabrėžia, kad geroji patirtis, įgyta naudojantis sanglaudos srities finansavimu ir PEACE programa, turėtų būti laikoma ES modeliu ir skleidžiama siekiant įveikti konfliktuojančių bendruomenių nepasitikėjimą ir pasiekti tvarią taiką kitose Europos dalyse ir net visame pasaulyje;

15.  mano, jog labai svarbu, kad Šiaurės Airijos gyventojai, ypač jaunimas, galėtų toliau dalyvauti ekonominiuose, socialiniuose ir kultūriniuose mainuose visoje Europoje, ypač programoje „Erasmus+“;

16.   atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyti tęsti šias programas; be to, pažymi Jungtinės Karalystės pozicijos dokumentą dėl 2018 m. balandžio mėn. sanglaudos politikos ateities, kuriame JK nurodo, kad yra pasirengusi kartu su Šiaurės Airijos vykdomąja valdžia ir Airijos vyriausybe ir ES apsvarstyti galimas PEACE IV ir Interrreg V-A laikotarpiu po 2020 m. pakeisiančias programas, taip pat patvirtino, kad vykdys pagal dabartinę daugiametę finansinę programą vykdomose PEACE ir Interreg programose prisiimtus įsipareigojimus;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai bei Komisijai, Šiaurės Airijos asamblėjai ir Vykdomajam komitetui, taip pat valstybių narių bei jų regionų vyriausybėms ir parlamentams.

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (15.5.2018)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai
(2017/2225(INI))

Nuomonės referentas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į ES sanglaudos politikos poveikį Šiaurės Airijai,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Belfasto susitarimo (Didžiojo penktadienio susitarimo) nuostatas,

A.  kadangi ES sanglaudos politika buvo labai naudinga Šiaurės Airijai;

B.  kadangi Šiaurės Airija naudojosi ne tik bendresnėmis sanglaudos politikos lėšomis, bet ir visų pirma specialiomis tarpvalstybinėmis ir bendruomenių programomis, įskaitant Šiaurės Airijos programą PEACE; kadangi šiomis programomis akivaizdžiai buvo prisidėta įgyvendinant taikos procesą Šiaurės Airijoje bei remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir toliau remiamas katalikų ir protestantų bendruomenių susitaikymas;

C.  kadangi 1995 m. sukūrus pirmąją programą PEACE daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išleista dvejopu tikslu, t. y. skatinti konflikte dalyvaujančių Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių bendruomenių sanglaudą ir ekonominį bei socialinį stabilumą;

1.  pabrėžia, kad dabartiniu finansavimo laikotarpiu daugiau nei 1 mlrd. EUR ES finansinės paramos bus panaudota ekonominei ir socialinei Šiaurės Airijos ir kaimyninių regionų plėtrai, o 230 mln. EUR šios paramos bus investuota į Šiaurės Airijos programą PEACE (bendras biudžetas siekia beveik 270 mln. EUR) ir 240 mln. EUR – į programą INTERREG V-A, skirtą Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai (bendras biudžetas siekia 280 mln. EUR);

2.  pripažįsta ES sanglaudos politikos vaidmenį išlaikant taiką Šiaurės Airijoje ir sudarant palankesnes sąlygas bendruomenių susitaikymui;

3.  teigiamai vertina tai, kad valdymo ir kontrolės sistemos regionuose veikia tinkamai ir kad todėl ES finansinė parama panaudojama veiksmingai; vis dėlto pabrėžia, kad, vertinant programos PEACE rezultatus, be jos laikymosi visada būtina atsižvelgti ir į jos pagrindinius tikslus;

4.  atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, negali numatyti, koks sprendimas bus rastas Šiaurės Airijos klausimu po 2020 m., ir pabrėžia, koks svarbus regionui sprendimas, pagal kurį būtų sudarytos galimybės tęsti svarbų taikos kūrimo darbą;

5.  yra įsitikinęs, kad tolesnis Šiaurės Airijos programos PEACE ir programos INTERREG V-A, skirtos Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai, finansavimas atitiktų Jungtinės Karalystės, Airijos ir visos Europos Sąjungos interesus siekiant remti taikią ir sėkmingą šių regionų plėtrą; ragina visas šalis kūrybiškai spręsti klausimą, kaip galima būtų gauti finansavimą šiems svarbiems tikslams;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 85 proc. lėšų PEACE ir INTERREG programoms skiriama iš ES ir kad, jei ES finansavimas nutrūks, gali kilti grėsmė projektų, finansuojamų pagal šias programas, įgyvendinimui;

7.  palankiai vertina Jungtinės Karalystės vyriausybės 2017 m. rugpjūčio mėn. pasiūlymą kartu su Šiaurės Airijos vykdomąja valdžia ir Airijos vyriausybe ištirti galimą laikotarpiu po 2020 m. programą PEACE IV pakeisiančią priemonę[1]; atkreipia dėmesį į teigiamą atsaką, pateiktą 2017 m. gruodžio mėn. bendroje ataskaitoje, kurioje Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkai sutarė ištirti galimybes toliau remti PEACE ir INTERREG finansavimo programas[2]; be to, atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą savo pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos pasiūlyti tęsti šias programas[3].

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	15.5.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	11 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zigmantas Balčytis, Jonathan Bullock, Martina Dlabajová, Raffaele Fitto, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Georgi Pirinski, Claudia Schmidt, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Brian Hayes, Julia Pitera

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

11	+
ALDE	Martina Dlabajová
ECR	Raffaele Fitto
PPE	Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Julia Pitera, Claudia Schmidt, Tomáš Zdechovský
S&D	Zigmantas Balčytis, Cătălin Sorin Ivan, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

1	-
EFDD	Jonathan Bullock

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]  Šiaurės Airija ir Airija: pozicijos dokumentas, 17 dalis, 2017 m. rugpjūčio mėn.
• [2]  Bendra Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaita dėl pažangos pirmuoju derybų etapu pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš Europos Sąjungos, 55 dalis, 2017 m. gruodžio mėn.
• [3]  2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatas dėl derybų su Jungtine Karalyste pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį pažangos (COM(2017) 0784), p. 9.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	20.6.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 2 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, John Flack, Aleksander Gabelic, Michela Giuffrida, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Martina Anderson, John Howarth, Elsi Katainen, Tunne Kelam, Ivana Maletić, Bronis Ropė, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Jonathan Bullock, Andrzej Grzyb

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

32	+
ALDE	Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg
EFDD	Rosa D'Amato
GUE/NGL	Martina Anderson, Martina Michels, Ángela Vallina
PPE	Pascal Arimont, Franc Bogovič, Andrzej Grzyb, Marc Joulaud, Tunne Kelam, Ivana Maletić, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller, Milan Zver
S&D	Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Aleksander Gabelic, Michela Giuffrida, John Howarth, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues, Derek Vaughan, Kerstin Westphal
VERTS/ALE	Bronis Ropė, Monika Vana

2	-
EFDD	Jonathan Bullock
NI	Konstantinos Papadakis

4	0
ECR	John Flack, Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė