PRANEŠIMAS dėl ES ir trečiųjų valstybių santykių, susijusių su finansinių paslaugų reguliavimu ir priežiūra

18.7.2018 - (2017/2253(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Brian Hayes

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir trečiųjų valstybių santykių, susijusių su finansinių paslaugų reguliavimu ir priežiūra

(2017/2253(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros[1],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekonominė finansinio reglamentavimo darbotvarkės peržiūra“ (SWD(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014)0509),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje[2],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“ (COM(2016)0855),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“[3],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 27 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES sprendimai dėl lygiavertiškumo finansinių paslaugų politikoje. Vertinimas“ (SWD(2017)0102),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindo[4],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0011/2018),

A.  kadangi nuo finansų krizės pradžios priimta daugiau kaip 40 naujų ES finansų srities teisės aktų ir 15-oje jų nustatytos su trečiosiomis valstybėmis susijusios nuostatos, kuriomis Komisijai pavedama savo nuožiūra vienašališkai ES vardu nuspręsti, ar užsienio jurisdikcijų reguliavimo taisyklės gali būti laikomos lygiavertėmis;

B.  kadangi lygiavertiškumas ir teisė steigti filialus yra labai skirtingos sąvokos, nes nustatomos skirtingos reguliavimo institucijų, priežiūros institucijų, finansų įstaigų ir rinkos dalyvių teisės ir pareigos; kadangi sprendimai dėl lygiavertiškumo nesuteikia trečiosiose valstybėse įsteigtoms finansų įstaigoms teisių steigti filialus, nes šios teisės neatsiejamai susijusios su vidaus rinka ir jos įprasta reguliavimo, priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir teismų sistema;

C.  kadangi į nė vieną iki šiol ES sudarytą prekybos susitarimą nebuvo įtraukta tarpvalstybinės apibusės prieigos nuostatų dėl finansinių paslaugų;

D.  kadangi nėra bendros sistemos, kuria būtų grindžiami sprendimai dėl lygiavertiškumo; kadangi kiekvienas teisėkūros aktas nustato specialią lygiavertiškumo sistemą, pritaikytą prie to akto politikos tikslų; kadangi dabartinės nuostatos dėl lygiavertiškumo suteikia galimybę taikyti skirtingus metodus, kurie turi įvairių galimų privalumų, priklausančių nuo finansinių paslaugų teikėjo ir rinkos, kurioje jis vykdo veiklą;

E.  kadangi nuostatos dėl lygiavertiškumo yra, be kita ko, priemonė tarptautinei reguliavimo konvergencijai skatinti – tai gali didinti konkurenciją ES vidaus rinkoje vienodomis veiklos sąlygomis sykiu išvengiant reglamentavimo arbitražo, užtikrinant vartotojų ir investuotojų apsaugą, išsaugant ES finansinį stabilumą ir užtikrinant nuoseklumą vidaus rinkoje; kadangi nuostatos dėl lygiavertiškumo taip pat yra būdas užtikrinti sąžiningą ir vienodą reguliavimo ir priežiūros institucijų požiūrį į ES finansų įstaigas ir trečiųjų valstybių finansų įstaigas;

F.  kadangi sprendimai dėl lygiavertiškumo yra pagrįsti bendru ES taisyklių sąvadu ir priimami remiantis techniniu vertinimu; kadangi vis dėlto Parlamentas turėtų juos labiau tikrinti;

G.  kadangi Komisija nuostatas dėl lygiavertiškumo apibūdina kaip pagrindinę priemonę, kuria ES naudojasi, kad efektyviai valdytų tarpvalstybinę rinkos dalyvių veiklą patikimoje ir saugioje riziką ribojančioje aplinkoje drauge su trečiųjų valstybių jurisdikcijos institucijomis, kurios nuodugniai laikosi tokių pačių aukštų rizikos ribojimo taisyklių standartų kaip ES, juos įgyvendina ir užtikrina, kad jų būtų laikomasi;

H.  kadangi, atsižvelgiant į dabartinius glaudžius valstybių narių santykius šioje srityje, būsimas Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES greičiausiai turės didelį poveikį finansinių paslaugų reguliavimui ir priežiūrai; kadangi JK išstojimo iš ES derybos vis dar vyksta;

I.  kadangi tuo atveju, jeigu bus sudarytas ir ratifikuotas susitarimas dėl išstojimo, įskaitant pereinamąjį laikotarpį, finansų įstaigos turės daugiau laiko prisitaikyti prie „Brexit“; kadangi, nesant pereinamojo laikotarpio, Komisija ir EPI turi būti pasirengusios apsaugoti finansinį stabilumą, vidaus rinkos vientisumą ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą ES;

J.  kadangi Sąjungos finansinio stabilumo tikslais būtina visapusiškai atsižvelgti į trečiųjų valstybių rinkų ir ES bendrosios rinkos tarpusavio sąsajas;

K.  kadangi savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai“ Parlamentas ragino Komisiją „pasiūlyti nuoseklią, darnią, skaidrią ir praktišką trečiųjų valstybių lygiavertiškumo pripažinimo procedūrų ir sprendimų tvarką, atsižvelgiant į rezultatais pagrįstą analizę ir tarptautinius standartus arba susitarimus“;

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis nuo krizės pradžios

1.  pažymi, kad nuo tada, kai prasidėjo finansų krizė, ES, vykdydama plataus masto reformas ir įgyvendindama tarptautinius standartus, toliau plėtoja savo finansų reguliavimo sistemą; palankiai vertina suintensyvėjusį ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą reguliavimo ir priežiūros srityse; pripažįsta, kad tai padėjo pagerinti pasaulinį finansų sektoriaus reguliavimo nuoseklumą ir padėjo ES tapti atsparesnei pasauliniams finansiniams sukrėtimams;

2.  mano, kad ES turėtų skatinti pasaulines finansų sektoriaus reguliavimo reformas, kuriomis būtų siekiama mažinti sisteminę riziką ir padidinti finansinį stabilumą, ir turėtų siekti sukurti atvirą, integruotą, efektyvią ir atsparią finansų sistemą, kuri padėtų užtikrinti darnų ir įtraukų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas; pabrėžia, kad nustatant tarptautinio reguliavimo ir priežiūros sričių bendradarbiavimo sistemą turėtų būti apsaugotas Sąjungos finansinis stabilumas ir paisoma ES reguliavimo ir priežiūros sistemos bei standartų ir jų taikymo;

3.  susirūpinęs pažymi, kad vis sunkiau užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą, nes esama įvairių nacionalinių interesų ir savaiminio siekio perkelti riziką į kitų jurisdikcijų teritorijas;

ES lygiavertiškumo procedūros

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad į kelis ES teisės aktus įtrauktos konkrečios nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje su trečiosiomis valstybėmis, susijusios su bendradarbiavimu priežiūros srityje ir rizikos ribojimo priemonėmis;

5.  pabrėžia, kad daugeliu atvejų lygiavertiškumo pripažinimas yra vienašališkas ES sprendimas, priimamas remiantis ES standartais; mano, kad tam tikrais atvejais tarptautinį bendradarbiavimą galėtų pagerinti, be kita ko, ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimo susitarimai;

6.  pabrėžia, kad ES turėtų raginti kitų jurisdikcijų šalis suteikti prieigą ES rinkos dalyviams prie tų šalių finansų rinkų;

7.  pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su trečiosiomis valstybėmis finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros klausimais, turėtų stiprinti bendradarbiavimą mokesčių srityje su trečiosiomis valstybėmis pagal tarptautinius ir ES standartus; mano, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turėtų priklausyti nuo to, ar trečiųjų valstybių kovos su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu taisyklės yra pakankamos;

8.  pripažįsta, kad ES lygiavertiškumo sistema yra neatsiejama ES finansų paslaugų reguliavimo ir priežiūros teisės aktų dalis ir gali duoti keleriopos naudos, pvz.: užtikrinti didesnę konkurenciją, didesnius kapitalo srautus į ES, daugiau priemonių ir investavimo variantų ES įmonėms ir investuotojams, geresnę investuotojų ir vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą;

9.  pakartoja, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo nesuteikia trečiosiose valstybėse įsteigtoms finansų įstaigoms teisių teikti finansines paslaugas visoje ES; pažymi, kad kai kuriais atvejais tie sprendimai gali suteikti trečiųjų valstybių įstaigoms ribotą prieigą prie bendrosios rinkos, kad jos galėtų teikti tam tikrus produktus ar paslaugas;

10.  pabrėžia, kad vadinamasis „ES pasas“ (teisė steigti filialus), priešingai, suteikia įmonėms teisę teikti finansines paslaugas visoje EEE pagal jų buveinės valstybės išduotą licenciją ir buveinės valstybei vykdant priežiūrą ir kad tokiu pasu negali naudotis ne EEE valstybėse įsteigtos finansų įstaigos, nes jis grindžiamas pagal ES teisę suderintais rizikos ribojimo reikalavimais ir abipusiu licencijų pripažinimu;

11.  pabrėžia, kad ES lygiavertiškumo sistema siekiama skatinti tarptautinę reguliavimo konvergenciją ir stiprinti bendradarbiavimą priežiūros srityje remiantis ES ir tarptautiniais standartais, taip pat užtikrinti vienodą požiūrį į ES ir trečiųjų valstybių finansų įstaigas, sykiu išsaugant ES finansinį stabilumą ir apsaugant investuotojus bei vartotojus;

12.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, ES lygiavertiškumo pripažinimo procedūra būtų skaidresnė, jeigu į ją būtų labiau įtrauktas Europos Parlamentas; mano, kad skaidrumą padidintų struktūruota, horizontali ir praktinė sistema ir gairės dėl trečiųjų valstybių priežiūros sistemų pripažinimo, taip pat tam tikro detalumo lygio tokių sistemų vertinimas;

13.  mano, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turėtų būti objektyvūs, proporcingi, susieti su rizika ir sykiu užtikrinti, kad būtų laikomasi aukštų ES reguliavimo standartų; be to, mano, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turėtų būti priimami atsižvelgiant į Sąjungos, jos valstybių narių ir jos piliečių interesus, atsižvelgiant į Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų ir vartotojų apsaugą bei vidaus rinkos veikimą;

14.  mano, kad lygiavertiškumo vertinimai yra techninio pobūdžio, tačiau pažymi, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turi aiškų politinį aspektą ir juose gali būti derinami skirtingi politiniai tikslai; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas ir Taryba visada atitinkamai tikrintų trečiųjų valstybių finansinių paslaugų srities lygiavertiškumo pripažinimo procesą ir kad siekiant didesnio skaidrumo tokie sprendimai būtų priimami deleguotaisiais aktais, prireikus laikantis išankstinio pareiškimo, kad nebus prieštaravimų, procedūros;

15.  pažymi, kad aiškų politinį aspektą turėjo 2017 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas pripažinti Šveicarijos prekybos akcijomis vietų lygiavertiškumą pagal Finansų rinkų direktyvoje ir reglamente numatytą lygiavertiškumo procedūrą, kuris galios 12 mėnesių laikotarpį numatant galimybę pratęsti, jeigu bus padaryta pakankama pažanga kuriant bendrą institucinę sistemą;

16.  pažymi, kad Komisija turi teisę atšaukti sprendimus dėl lygiavertiškumo, visų pirma tais atvejais, kai iškyla esminių trečiosios valstybės reguliavimo skirtumų, ir mano, kad iš esmės prieš priimant tokį sprendimą dėl atšaukimo turėtų būti tinkamai konsultuojamasi su Parlamentu; ragina įdiegti skaidrias procedūras, reglamentuojančias sprendimų dėl lygiavertiškumo priėmimą, atšaukimą arba galiojimo sustabdymą;

17.  mano, kad reikėtų parengti nuoseklią trečiosios valstybės lygiavertės sistemos nuolatinės priežiūros sistemą; mano, kad Europos priežiūros institucijoms (EPI) turėtų būti suteikti įgaliojimai konsultuoti Komisiją ir sekti reguliavimo ir priežiūros pokyčius trečiosiose valstybėse, atsižvelgiant į tai, kad tokie pokyčiai gali turėti poveikį Sąjungai dėl finansų sistemos tarpusavio sąsajų; ragina, kad Parlamentas būtų informuojamas apie vykdomą trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros sistemų peržiūrą; į tai atsižvelgdamas, atkreipia dėmesį į teisės aktų rinkinį, susijusį su Europos finansų priežiūros sistemos peržiūra, kuriame numatyta sustiprinti stebėseną, vykdomą priėmus sprendimą dėl lygiavertiškumo, įskaitant reguliavimo klausimus, priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat padėtį trečiosios valstybės rinkoje;

18.  mano, kad pagal būsimą ES lygiavertiškumo sistemą trečiosios valstybės privalės nuolat informuoti EPI apie visus nacionalinio reguliavimo pokyčius ir kad sprendime dėl lygiavertiškumo turėtų būti reikalaujama užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą reguliavimo ir priežiūros srityje ir keitimąsi informacija; mano, kad trečiosios valstybės taip pat turėtų palaikyti glaudų dialogą su ES;

19.  ragina Komisiją atlikti peržiūrą ir pateikti aiškią skaidraus, darnaus ir nuoseklaus lygiavertiškumo procedūrų taikymo sistemą, kuri užtikrintų patobulintą lygiavertiškumo nustatymo, peržiūros, galiojimo sustabdymo ar atšaukimo procesą; ragina Komisiją įvertinti, kokią naudą duotų trečiųjų valstybių paraiškų dėl lygiavertiškumo pripažinimo procedūros įvedimas;

20.  ragina, kad atitinkama EPI nuolat stebėtų padėtį, susijusią su sprendimu dėl lygiavertiškumo, ir skelbtų to stebėjimo išvadas viešai; pabrėžia, kad toks stebėjimas turėtų būti susijęs su atitinkamais teisės aktais, vykdymo užtikrinimo praktika ir priežiūros praktika, taip pat su pagrindiniais teisės aktų pakeitimais ir rinkos pokyčiais atitinkamoje trečiojoje valstybėje; be to, ragina EPI, remiantis pagrįstais Parlamento, Tarybos ir Komisijos prašymais, atlikti pokyčių trečiosiose valstybėse ad hoc vertinimus;

21.  ragina Komisiją apsvarstyti dabartinę lygiavertiškumo pripažinimo sistemą ir nustatyti, ar ji padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ES ir trečiųjų valstybių finansų įstaigoms, sykiu užtikrinant Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų ir vartotojų apsaugą bei vidaus rinkos veikimą; mano, kad ši peržiūra ir, jei bus taikytina, tobulinimo pasiūlymai turėtų būti skelbiami viešai;

22.  ragina Komisiją kasmet pateikti ataskaitą Europos Parlamentui apie visus sprendimus dėl lygiavertiškumo, įskaitant sprendimus dėl lygiavertiškumo pripažinimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo, ir pateikti tų sprendimų pagrindimą;

23.  primena EPI svarbą atliekant trečiosios valstybės priežiūros ir reguliavimo sistemų analizę ir stebėseną ir šiuo atžvilgiu ragina užtikrinti, kad atitinkamos EPI turėtų pajėgumų ir įgaliojimų rinkti, lyginti ir analizuoti duomenis; primena nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmenį leidimų suteikimo finansų įstaigoms, norinčioms perduoti dalį savo portfelio valdymo arba rizikos valdymą paslaugų teikėjams trečiosiose valstybėse, kurių reguliavimo sistema yra panaši į ES sistemą, procese ir priežiūros konvergencijos svarbą; atkreipia dėmesį į nuolatinę EPI vykdomą peržiūrą, visų pirma pasiūlymus dėl finansų įstaigų įgaliojimų perdavimo, užsakomųjų paslaugų arba rizikos perdavimo susitarimų priežiūros; mano, kad EPI ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi ir užtikrinamas vienodas bendradarbiavimo reguliavimo srityje su trečiosiomis valstybėmis ir reguliavimo veiklos įgyvendinimas;

ES vaidmuo nustatant pasaulinius finansų sektoriaus reguliavimo standartus

24.  pabrėžia aktyvaus ES vaidmens svarbą nustatant pasaulinius finansų sektoriaus reguliavimo standartus, nes tai priemonė siekti užtikrinti tarptautinio finansų sektoriaus reguliavimo nuoseklumą, kuo labiau padidinti finansinį stabilumą, sumažinti sisteminę riziką, apsaugoti vartotojus ir investuotojus, užkirsti kelią dėl nevienodo jurisdikcijų reguliavimo atsirandančioms spragoms ir sukurti efektyvią tarptautinę finansų sistemą;

25.  ragina Sąjungą ir valstybes nares, dalyvaujančias pasaulinius finansinių paslaugų standartus nustatančių organų veikloje, aktyviai veikti; primena savo pranešime dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje išdėstytus raginimus Komisijai;

26.  tuo tikslu ragina, be kita ko, atnaujinti ES ir JAV finansų rinkų reguliavimo dialogą, kad būtų rengiami reguliaresni susitikimai, siekiant dažnesnio ir nuoseklesnio koordinavimo;

27.  pažymi, kad santykių su trečiosiomis valstybėmis gerinimas finansinių paslaugų srityje ir ES kapitalo rinkų stiprinimas negali būti laikomi tarpusavyje nesuderinamais; todėl pabrėžia, kad reikia daryti kapitalo rinkų sąjungos projekto įgyvendinimo pažangą;

o

o  o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0202.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.
• [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.
• [4]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0069.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	11.7.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 4 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Petr Ježek, Barbara Kappel, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Costas Mavrides, Alex Mayer, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Manuel dos Santos, Paloma López Bermejo, Luigi Morgano, Siegfried Mureşan, Joachim Starbatty, Romana Tomc, Lieve Wierinck
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Pilar Ayuso

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

46	+
ALDE	Petr Ježek, Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck
ECR	Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Joachim Starbatty
EFDD	Bernard Monot, Marco Valli
ENF	Barbara Kappel
PPE	Pilar Ayuso, Burkhard Balz, Markus Ferber, Brian Hayes, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Romana Tomc
S&D	Pervenche Berès, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alex Mayer, Luigi Morgano, Alfred Sant, Manuel dos Santos, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker
Verts/ALE	Sven Giegold, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

4	-
GUE/NGL	Paloma López Bermejo, Dimitrios Papadimoulis, Martin Schirdewan, Miguel Viegas

2	0
ENF	Gerolf Annemans, Marco Zanni

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė