PRANEŠIMAS ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto iš trečiųjų šalių išieškojimas sukčiavimo atvejais

1.10.2018 - (2018/2006(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Cătălin Sorin Ivan

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto iš trečiųjų šalių išieškojimas sukčiavimo atvejais

(2018/2006(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 18-ąją Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą dėl 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis[1],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje[2],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano (COM(2016)0148),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisijos pranešimą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2017 m. metinė ataskaita“ (COM(2018)0553) ir prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2018)0381–0386),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą (2014/335/ES, Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (galutinis pranešimas)[4] (toliau – CRIM komiteto rezoliucija) ir savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM rezoliucija[5],

–  atsižvelgdamas į Specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 470,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos (O-000066/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0298/2018),

A.  kadangi ES finansinių interesų apsauga turėtų būti esminė ES politinės darbotvarkės dalis, kuria būtų siekiama didinti piliečių pasitikėjimą, užtikrinant, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai ir veiksmingai;

B.  kadangi valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovė sudaro tokią aplinką, kurioje nelengva kovoti su sukčiavimu, nes Europos lygmeniu nėra vienodų teisės aktų, kuriais būtų kovojama su organizuotu nusikalstamumu;

C.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

D.  kadangi 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje[6] nustatomi minimalūs ES standartai dėl turto įšaldymo siekiant prireikus jį konfiskuoti vėliau ir turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose;

E.  kadangi 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti tarpusavio pripažinimo (2016/0412 (COD)) pradedamos taikyti standartizuotos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

F.  kadangi nė viena iš šių priemonių negali būti taikoma trečiosioms šalims;

G.  kadangi 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, ypač jo 104 straipsnyje, numatomos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės;

H.  kadangi Europos Tarybos konvencijos Nr. 198 dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 3 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad kiekviena šalis priima tokias būtinas teisėkūros ar kitas priemones, pagal kurias būtų reikalaujama, kad, atsižvelgiant į sunkų nusikaltimą arba nusikaltimus, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę, pažeidėjas nurodytų tariamų pajamų ar kito konfiskuotino turto kilmę tiek, kiek toks reikalavimas neprieštarauja šalies teisės principams;

I.  kadangi regioniniu ir pasauliniu lygmeniu JT ir Europos Taryba parengė keletą konfiskavimo ir turto susigrąžinimo konvencijų ir mechanizmų, t. y. 2003 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, 2000 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir dėl terorizmo finansavimo ir 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo; tačiau kadangi dėl įvairių priežasčių šios priemonės ne visada padeda veiksmingai ir laiku susigrąžinti pavogtą turtą;

J.  kadangi ES šį klausimą įvardijo kaip vieną iš bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetų; kadangi šiuo klausimu įgyvendinami bandomieji ir parengiamieji projektai;

K.  kadangi, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 883/2013 1, 3 ir 14 straipsnių, OLAF suteikti įgaliojimai vykdyti tyrimus visose srityse, kuriose naudojami ES pinigai, be kita ko, ES paramą gaunančiose ne ES šalyse;

L.  kadangi, laikantis 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 883/2013 14 straipsnio, OLAF gali su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis sudaryti administracinio bendradarbiavimo susitarimus, prieš tai suderinusi veiksmus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba;

1.  pabrėžia, kad dėl sukčiavimo prarandamos ES lėšos, kai jos pervedamos į trečiąsias šalis, yra nuolatinė problema;

2.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti prevenciją, reikia vengti lėšų pervedimo per finansų tarpininkus, veikiančius neskaidriose ir nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose; 

3.  susirūpinęs pabrėžia, kad lėšos iš trečiųjų šalių taip pat gali būti nesąžiningai pervedamos į ES; pabrėžia, kad ES finansuojamų parengiamųjų veiksmų, kuriais remiamos Arabų pavasario šalys tam, kad Jungtinių Tautų tarpregioninio nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų institutas (UNICRI) įgyvendintų turto susigrąžinimą, rezultatai turėtų padėti sukurti nuolatinę ir platesnę ES turto susigrąžinimo programą;

4.  pabrėžia, kad reikia susieti lėšų paskirstymą ir tikrosios nuosavybės duomenų paskelbimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas susigrąžinti turtą sukčiavimo atveju;

5.  pabrėžia, kad kol kas, deja, ES yra sudariusi susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos tik su keliomis trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Japonija, JAV, Norvegija ir Lichtenšteinas, nepaisant to, jog įtariama, kad lėšos taip pat perkeliamos į kitas jurisdikcijas; ragina Komisiją skatinti pastangas sudaryti susitarimus su ES finansavimą gaunančiomis trečiosiomis šalimis;

6.  apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių narių šiuo metu turi remtis dvišaliais susitarimais ir kad nėra ES požiūrio į šį svarbų klausimą; todėl pabrėžia, kad reikia laikytis labiau suvienodinto požiūrio;

7.  ragina ES kuo greičiau teikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir nuolat apie tai informuoti Parlamentą;

8.  ragina Komisiją sugriežtinti savo poziciją susitarimuose, kurie pasirašyti su trečiosiomis šalimis, į juos įtraukiant kovos su sukčiavimu nuostatas; apgailestauja dėl to, kad nėra duomenų apie per metus prarandamą ES lėšų kiekį dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su pinigų pervedimu į trečiąsias šalis; ragina Komisiją apskaičiuoti prarandamą ES lėšų sumą;

9.  ragina Komisiją atlikti ES teisės aktų, sudarančių sąlygas lengviau neteisėtai pervesti pinigus už ES ribų, rizikos vertinimą ir pašalinti silpnąsias šių teisės aktų vietas;

10.  ragina Komisiją parengti standartizuotą duomenų rinkimo metodą, kuris būtų identiškas visoms valstybėms narėms ir pagal kurį būtų galima nustatyti sukčiavimo būdu įgyto turto perkėlimą į trečiąsias šalis, siekiant kuo greičiau sukurti centrinę ES duomenų bazę; pabrėžia, kad toks kovos su pinigų plovimu mechanizmas jau egzistuoja ir kad šį mechanizmą būtų galima išplėsti;

11.  pabrėžia, kad 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir dėl terorizmo finansavimo ir 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo yra svarbios priemonės, kuriomis palengvinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turto įšaldymo ir susigrąžinimo klausimais; palankiai vertina sėkmingai užbaigtas derybas dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti tarpusavio pripažinimo ir pažymi, kad jo pagrindiniai elementai galėtų sudaryti naudingą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindą, atsižvelgiant į tarptautines konvencijas ir dvišalius susitarimus, kurių šalis yra ES;

12.  apgailestauja dėl to, kad ne visos ES valstybės narės sutiko būti Europos prokuratūros dalimi; pabrėžia Europos prokuratūros, kuri tampa pagrindine bet kurio būsimo susigrąžinimo mechanizmo trečiosiose šalyse veikėja, svarbą ir kad tam reikia, jog ji būtų šiuo tikslu pripažinta kaip kompetentinga institucija, laikantis Europos prokuratūros reglamento 104 straipsnio, galiojančiuose ir būsimuose susitarimuose dėl savitarpio teisinės pagalbos ir turto susigrąžinimo, visų pirma Europos Tarybos ir JT konvencijose;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai.

• [1]  OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
• [2]  OL L 283, 2017 10 31, p. 1.
• [3]  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
• [4]  OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
• [5]  OL C 215, 2018 6 19, p. 96.
• [6]  OL L 127, 2014 4 29, p. 39.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Inés Ayala Sender, Jonathan Bullock, Tamás Deutsch, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Wolf Klinz, Arndt Kohn, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Bart Staes, Indrek Tarand, Marco Valli, Joachim Zeller, Dennis de Jong
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Ashworth, Karin Kadenbach

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

19	+
ALDE	Wolf Klinz
ECR	Monica Macovei
EFDD	Marco Valli
GUE/NGL	Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong
PPE	Richard Ashworth, Ingeborg Gräßle, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Joachim Zeller
S&D	Inés Ayala Sender, Karin Kadenbach, Arndt Kohn, Bogusław Liberadzki, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski
VERTS/ALE	Bart Staes, Indrek Tarand
NI	Cătălin Sorin Ivan

1	-
PPE	Tamás Deutsch

1	0
EFDD	Jonathan Bullock

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė