Procedūra : 2017/2270(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0328/2018

Pateikti tekstai :

A8-0328/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 16
CRE 13/11/2018 - 16

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.11
CRE 14/11/2018 - 14.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PRANEŠIMAS     
PDF 716kWORD 79k
16.10.2018
PE 623.853v02-00 A8-0328/2018

su rekomendacijomis Komisijai dėl humanitarinių vizų

(2017/2270(INL))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Juan Fernando López Aguilar

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDASREKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai dėl humanitarinių vizų

(2017/2270(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 4, 18 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)(1),

–  atsižvelgdamas į JT Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, kuris buvo pasirašytas po 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtos Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą Humanitarinių vizų Europos pridėtinės vertės vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0328/2018),

A.  kadangi nepaisant daugelio pareiškimų ir prašymų tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims sukurti saugių ir teisėtų atvykimo į Sąjungos teritoriją būdų, šiuo metu Sąjungos lygmeniu nėra suderintos saugaus atvykimo į šalį procedūros ir nėra jokios teisinės humanitarinių vizų, t. y. vizų, išduodamų su tikslu pasiekti valstybės narės teritoriją siekiant prašyti tarptautinės apsaugos, sistemos;

B.  kadangi, remiantis 2017 m. kovo 7 d. priimtu teismo sprendimu C-638/16(2), valstybės narės pagal Sąjungos teisę neprivalo suteikti humanitarinės vizos asmenims, kurie nori patekti į jos teritoriją siekdami pateikti prieglobsčio prašymą, bet jie tai gali padaryti pagal savo nacionalinę teisę; kadangi šiuo sprendimu aiškinami galiojantys teisės aktai, kurie gali būti pakeisti;

C.  kadangi keletas valstybių narių šiuo metu turi arba anksčiau turėjo nacionalines humanitarinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sistemas, kad būtų užtikrintas nacionalinis asmenų, kuriems reikia apsaugos, saugus patekimas į šalį;

D.  kadangi vykdant nacionalines atvykimo į šalį humanitarinei apsaugai procedūras arba perkėlimo programas priimtų asmenų skaičius, palyginti su visuotiniais poreikiais, tebėra nedidelis ir skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi nacionalinių atvykimo į šalį humanitarinei apsaugai ir perkėlimo procedūrų apimtis apibrėžta siaurai ir perkėlimo atveju ji glaudžiai susijusi su pažeidžiamumo ir registravimo pabėgėliu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biure kriterijais;

E.   kadangi skaičiuojama, kad dėl to 90 proc. asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, Sąjungą pasiekė neteisėtais būdais, o tai lemia jų stigmatizaciją dar jiems neatvykus prie valstybių narių išorinių sienų;

F.   kadangi vienos arba su vaikais keliaujančios vienišos moterys, šeimos narius išlaikančios moterys, nėščios ir žindančios moterys, neįgalieji, paauglės ir pagyvenusios moterys yra tarp asmenų, kurie, keliaudami migracijos maršrutais į Europą, yra ypač pažeidžiami ir jiems visų pirma kyla didesnis smurto dėl lyties, pvz., prievartavimų, smurto, tapimo kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis aukomis, kurios gali būti seksualiai ir ekonomiškai išnaudojamos, pavojus; kadangi moterys ir mergaitės taip pat paprastai yra labiau pažeidžiamos įvairių formų išnaudojimo, įskaitant išnaudojimą darbe ir seksualinį išnaudojimą, atžvilgiu migracijos maršrutuose į Sąjungą ir dažnai, siekdamos išlikti gyvos, yra priverstos lytiškai santykiauti mainais už galimybę tęsti savo kelionę;

G.   kadangi tokia politika nuo 2000 m. kainavo mažiausiai 30 000 gyvybių Sąjungos pasienyje; kadangi būtina nedelsiant sukurti Sąjungos teisinę sistemą siekiant spręsti nepriimtinai didelio mirtingumo Viduržemio jūroje ir migracijos maršrutuose į Sąjungą problemą, iš tiesų kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu, prekybos žmonėmis, išnaudojimo darbe ir smurto pavojumi, siekiant valdyti tvarkingą atvykimą, orų priėmimą ir sąžiningą prieglobsčio prašymų tvarkymą, taip pat optimizuoti valstybių narių ir Sąjungos prieglobsčio procedūrų, pasienio kontrolės ir paieškos ir gelbėjimo veiklos biudžetą ir Sąjungos prieglobsčio teisės aktuose nustatyti nuoseklią praktiką;

H.   kadangi Parlamentas nuostatas šiuo klausimu siekė įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 810/2009;

I.   kadangi ir Taryba, ir Komisija šiuos pakeitimus atmetė, savo sprendimą, grįsdamos ir tuo, kad tokių nuostatų į Reglamentą (ES) Nr. 810/2009 įtraukti nereikėtų, nes į jo taikymo sritį patenka tik trumpalaikės vizos;

J.  kadangi Parlamentas, reaguodamas į Komisijos neveikimą, nusprendė imtis tolesnių veiksmų parengdamas šį savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą dėl humanitarinių vizų;

K.   kadangi siekiant parengti rekomendacijas, kurios pateiktos šio pasiūlymo priede, buvo įtemptai dirbama pasitelkiant ir specialistų pagalbą;

1.  prašo, kad Komisija, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies a punktu ir vadovaudamasi šios rezoliucijos priede nurodytomis rekomendacijomis, iki 2019 m. kovo 31 d. pateiktų pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza;

2.  mano, kad valstybės narės turėtų galėti išduoti Europos humanitarinę vizą tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, leisti tokiems asmenims atvykti į vizą išduodančios valstybės narės teritoriją tik siekiant toje valstybėje narėje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą;

3.  mano, kad Europos humanitarinės vizos turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines atvykimo į šalį humanitarinei apsaugai procedūras, perkėlimo procedūras ir savo iniciatyva pateiktas paraiškas pagal tarptautinę pabėgėlių teisę, o ne jas pakeisti;

4.  mano, kad bet kuria iniciatyva dėl Europos humanitarinių vizų neturėtų būti daromas poveikis kitoms migracijos politikos iniciatyvoms, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama šalinti pagrindines migracijos priežastis;

5.  pabrėžia nedelsiant sukurti saugius ir teisėtus atvykimo į Sąjungą būdus, iš kurių vienas galėtų būti humanitarinės vizos, taip pat dėl to, kad tai ypač svarbu lyčių požiūriu, nes moterys yra ypač pažeidžiamos ir todėl joms kyla didesnis seksualinės prievartos ir lytimi pagrįsto smurto pavojus visuose maršrutuose ir priėmimo centruose; pabrėžia, kad moterys ir mergaitės, kurios yra dažnai pažeidžiamos dėl ekonominės ir kito pobūdžio priklausomybės, trečiosiose valstybėse patenka į tokią padėtį, kai joms dar sunkiau nei vyrams saugiai prašyti prieglobsčio;

6.  mano, kad dalį prašomo pasiūlymo finansinių padarinių reikėtų padengti bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis, taip praktikoje įgyvendinant solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principą, įskaitant jo finansinius padarinius, laikantis SESV veikimo 80 straipsnio;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, taip pat nacionaliniams parlamentams, Teisingumo Teismui, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos prieglobsčio paramos biurui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.

(1)

  OL L 243, 2009 9 15, p. 1.

(2)

  2018 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas X ir X prieš Belgijos valstybę, C-638/16, ECLI:EU:C2017:173.


PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDASREKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Europos Parlamentas pateikia tokią nuomonę dėl priimtino teisėkūros procedūra priimamo akto:

1.  PRIEMONĖS, KURIĄ REIKIA PRIIMTI, FORMA IR PAVADINIMAS

–   tai turėtų būti atskiras teisės aktas, kurį reikia priimti kaip reglamentą pavadinimu „Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza“;

2.  TEISINIS PAGRINDAS

–   jo teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies a punktas;

3.  PAGRINDIMAS

–   jį reikėtų grįsti šiais veiksniais:

–   šiuo metu Sąjungos teisėje be perkėlimo procedūrų, kurios taikomis pažeidžiamiems pabėgėliams, esama teisinės spragos – nei vizos, nei sienų, nei prieglobsčio acquis nenumatytos konkrečios nuostatos dėl asmenų, siekiančių tarptautinės apsaugos, patekimo į valstybių narių teritoriją, todėl skaičiuojama, kad 90 proc. pabėgėliais vėliau pripažintų asmenų ir papildomos apsaugos gavėjų valstybių narių teritoriją pasiekia neteisėtai(1), dažnai maršrutais, kuriuose kyla pavojus jų gyvybei;

–   susiskaldymo rizika, kylančia dėl to, kad valstybės narės vis dažniau nustato savo humanitarinio priėmimo programas ir procedūras, nesilaikydamos SESV 78 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendro siekio kurti bendrą prieglobsčio, papildomos ir laikinos apsaugos politiką, ir dėl to taip pat kyla grėsmė, kad dėl skirtingų schemų bus pakenkta vienodam bendrųjų nuostatų dėl trečiosios šalies piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją taikymui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009(2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399(3);

–   didelėmis žmogiškosiomis, taip pat socialinėmis, ekonominėmis ir biudžeto išlaidomis, kurias dėl status quo patiria susiję trečiosios šalies piliečiai (mokesčiai neteisėtai žmones gabenantiems asmenims, prekybos žmonėmis ir išnaudojimo rizika, persekiojimo rizika, mirties ir netinkamo elgesio rizika ir kt.) ir valstybės narės bei Sąjunga (didesnis paieškos ir gelbėjimo, įskaitant privačią laivybą, sienų apsaugos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, prieglobsčio procedūrų biudžetas ir galimybė, kad atmetus prašymus dėl tarptautinės apsaugos tokie asmenys grįš, taip pat kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, neteisėtu žmonių gabenimu ir kt.);

–   Sąjungos veiksmų pridėtine verte užtikrinant, kad būtų laikomasi Sąjungos vertybių, įskaitant pagrindines teises, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir prieglobsčio prašytojų pasitikėjimą sistema, teisinį aiškumą, numatomumą ir vienodą taisyklių taikymą ir įgyvendinimą, masto ekonomijos siekį ir minėtų dėl status quo kylančių išlaidų mažinimą;

–   primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES(4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013(5) taikomi tik valstybių narių teritorijoje, o šiuo metu nėra pakankamai teisėtų būdų prieglobsčio prašytojams pasiekti tą teritoriją;

–  primena, kad pateikus prašymą suteikti prieglobstį valstybėje narėje taikomos Sąjungos bendros Europos prieglobsčio sistemos nuostatos;

–  pabrėžia, kad atsisakymas patenkinti prašymą dėl Europos humanitarinės vizos jokiu būdu nedaro poveikio teisei kreiptis dėl prieglobsčio Sąjungoje ir neužkerta kelio prašymą pateikusiam asmeniui pasinaudoti kitomis esamomis apsaugos sistemomis;

4.  BENDROSIOS NUOSTATOS

–   juo turi būti iškeltas tikslas parengti nuostatas dėl procedūrų ir sąlygų, kuriomis valstybė narė gali išduoti Europos humanitarinę vizą tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, leisti tokiems asmenims atvykti į vizą išduodančios valstybės narės teritoriją tik siekiant toje valstybėje narėje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą;

–   į jo taikymo sritį įtraukti trečiosios šalies piliečius, kurie, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 539/2001(6), ir kurių teiginiai dėl persekiojimo pavojaus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES(7) yra akivaizdžiai tinkamai pagrįsti, bet kuriems dar nepradėtas perkėlimo procesas, kaip apibrėžta nacionalinės perkėlimo sistemose arba [naujajame reglamente, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens Sąjungos perkėlimo sistema, arba] Tarybos direktyvoje 2001/55/EB(8);

–   iš jo taikymo srities išbraukti šeimos narius, kurie kitaip turėtų teisę laiku susijungti su savo šeima valstybėje narėje taikant kitus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus;

5.  HUMANITARINIŲ VIZŲ IŠDAVIMO PROCEDŪROS

–   numatyti, kad prašymai išduoti vizą būtų pateikiami tiesiogiai bet kuriame valstybių narių konsulate arba ambasadoje naudojantis elektroninėmis priemonėmis arba raštu;

–   numatyti praktines tokių prašymų išduoti vizą pateikimo sąlygas, be kita ko, dėl prašymo formos užpildymo, informacijos apie prašymą pateikiančio asmens tapatybės teikimo, įskaitant biometrinius identifikatorius, ir dėl kuo labiau dokumentais pagrįstų persekiojimo baimės ar rimtos žalos priežasčių teikimo;

–   numatyti, kad prašymą išduoti tokią vizą pateikiantis asmuo būtų kviečiamas pokalbiui (prireikus pasitelkiant vertėjo žodžiu pagalbą), kurį galima atlikti ir naudojantis nuotolinėmis garso ir vaizdo bendravimo priemonėmis, kuriomis galima užtikrinti tinkamą saugos, saugumo ir konfidencialumo lygį;

–   numatyti, kad pateiktus dokumentus, be kita ko, siekiant įvertinti jų tikrumą, vertintų kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija, turinti pakankamų žinių ir praktinės patirties tarptautinio persekiojimo klausimais;

–   numatyti, kad prašymai išduoti tokią vizą būtų vertinami remiantis prašymą pateikusio asmens pareiškimu, pokalbiu ir, kai turima, patvirtinamaisiais dokumentais neatliekant visapusiško statuso suteikimo proceso;

–   numatyti, kad prieš išduodant tokią vizą būtų atliktas visų prašymus išduoti tokią vizą pateikusių asmenų patikimumo patikrinimas aktualiose nacionalinėse ir Sąjungos duomenų bazėse visapusiškai laikantis duomenų apsaugos nuostatų, siekiant užtikrinti, kad toks asmuo nekelia pavojaus saugumui;

–   numatyti, kad sprendimas dėl prašymų išduoti tokią vizą būtų priimtas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo datos;

–   numatyti, kad prašymą pateikusį asmenį reikia informuoti apie sprendimą dėl prašymo, tai padaryti individualiai, raštu, ir tokį sprendimą pagrįsti;

–   nustatyti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam atsisakyta išduoti šią vizą, turėtų apeliacijos galimybę, kaip šiuo metu numatyta atsisakymo išduoti trumpalaikę vizą ar leisti įvažiuoti į šalį pasienyje atveju;

6.  HUMANITARINĖS VIZOS IŠDAVIMAS

–   numatyti, kad tokios vizos būtų išduodamos bendra įklijos forma ir įtrauktos į Vizų informacinę sistemą;

–   numatyti, kad išdavus humanitarinę vizą, jos turėtojas galėtų atvykti į vizą išdavusios valstybės narės teritoriją tik siekiant toje valstybėje narėje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą;

7.  ADMINISTRACINIS VALDYMAS IR ORGANIZAVIMAS

–   numatyti, kad prašymus išduoti tokią vizą vertintų tinkamai pasirengę valstybių narių darbuotojai;

–   numatyti, kad tokie darbuotojai būtų paskirti eiti pareigas ambasadose ir konsulatuose arba, tais atvejais, kai prašymai perduodami elektroniniu būdu, o pokalbiai vykdomi nuotoliniu būdu, – valstybėse narėse;

–   numatyti, kad tam tikrus proceso aspektus, kurie niekaip nėra susiję su išankstine atvejų atranka, vertinimu arba bet kokių sprendimų priėmimu, gali valdyti išorės paslaugų teikėjai, įskaitant informacijos teikimą, paskyrimų pokalbiui valdymą ir biometrinių identifikatorių rinkimą;

–   numatyti, kad būtų naudojamos tinkamos priemonės duomenų apsaugai, duomenų saugumui ir bendravimo konfidencialumui užtikrinti;

–   numatyti, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje, su Sąjungos agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis siekiant užtikrinti suderintą taikymą;

–   numatyti, kad būtų plačiai skelbiama informacija apie tokios vizos procedūras ir sąlygas, taip pat apie sąlygas ir procedūras siekiant gauti tarptautinę apsaugą valstybių narių teritorijoje, šią informaciją, be kita ko, skelbiant valstybių narių ambasadų ir konsulatų interneto svetainėse ir pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą;

8.  BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

–  numatyti, kad įgyvendindamos šį teisės aktą valstybės narės galėtų pasinaudoti reikšminga Integruoto sienų valdymo fondo finansine parama;

–   numatyti, kad valstybė narė, išduodanti tokią humanitarinę vizą, turėtų galimybę gauti tokią pačią kompensaciją iš Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšų, kokią gauna valstybė narė, priimanti pabėgėlį pagal Europos perkėlimo sistemą;

9.  KITŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI

–   numatyti, kad bus padaryti šie pakeitimai:

–  Reglamento (EB) Nr. 810/2009 pakeitimais siekiant aiškiai nustatyti, kad tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims būtų Reglamento, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza, nuostatos;

–  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2008(9) pakeitimai siekiant, kad į šią sistemą būtų galima įtraukti prašymus išduoti humanitarinę vizą;

–  Reglamento (ES) 2016/399 pakeitimai siekiant pritaikyti asmenų, kuriems suteikta Europos humanitarinė viza, atvykimo sąlygos;

–  Integruoto sienų valdymo fondo pakeitimai siekiant, kad juo valstybėms narėms būtų galima skirti finansavimą už Reglamento, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza, įgyvendinimą;

–  Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo(10) 26 straipsnio ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB(11) pakeitimai siekiant vežėjams, vežantiems trečiųjų šalių piliečius, netaikyti atsakomybės, pareigų ir sankcijų, kai šie trečiųjų šalių piliečiai pareiškia savo ketinimą kreiptis dėl tarptautinės ar humanitarinės apsaugos valstybių narių teritorijoje.

(1)

HEIN / DONATO (ITALIJOS PABĖGĖLIŲ TARYBA), 2012 m.: „Saugaus atvykimo į Europą tyrimas“, p. 17.

(2)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(3)

  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(4)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(5)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

(6)

  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(7)

  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(8)

  2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(9)

  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(10)

  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(11)

  2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45).


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendra informacija(1)

Parlamentas pradėjo raginti taikyti humanitarines vizas, atsižvelgdamas į migracijos krizę, ir į tai, kad gyvybės Viduržemio jūroje netenka neleistinai daug žmonių. Savo nuomonę jis yra išdėstęs, be kita ko, 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją.

Humanitarinės vizos ES aplinkybėmis jau buvo aptartos, tačiau nepasiekta jokių konkrečių rezultatų. Šiuo metu taikomos įvairios tikslinės nacionalinės programos, tačiau teisinės sistemos ES teisėje nėra.

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas siekė, kad vykdant Vizų kodekso peržiūrą (2014/0094(COD)) būtų šalinama ši teisinė spraga, tačiau ir Taryba, ir Komisija 2016 m. gegužės mėn. pradėtose vykdyti trišalio dialogo derybose nepritarė šiuo klausimu įtrauktiems pakeitimams. 2017 m. rugsėjo mėn., po mėnesius trukusios aklavietės Tarybai atsisakius tęsti derybas, jei nebus atsiimti šie pakeitimai, Parlamento derybų grupė pakeitimus atsiėmė. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas nusprendė verčiau parengti savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą.

Nepaisydamos šio žingsnio, Taryba ir Komisija derybas nutraukė.

2017 m. gruodžio 6 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui buvo suteikti įgaliojimai parengti šį savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą remiantis SESV 225 straipsniu ir Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsniu.

Rengdamas šį pranešimą, pranešėjas siekė pasinaudoti ne tik šešėlinių pranešėjų, bet ir pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės indėliu. Be to, rengiant pranešimą buvo remiamasi Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengtu Europos pridėtinės vertės vertinimu. Pranešėjas yra dėkingas už bendradarbiavimą ir suteiktą paramą.

Parlamento prašymai Komisijai

Reikėtų aiškiai paprašyti, kad Komisija iki 2019 m. kovo mėn. pabaigos parengtų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza. Gali pasirodyti, kad šis laikotarpis yra trumpas. Vis dėlto jis visiškai pagrįstas atsižvelgiant į neatidėliotiną klausimo svarbą, vykdytas plataus masto diskusijas, atliktus tyrimus ir šiame pranešime pateiktas išsamias rekomendacijas.

Išsamus rekomendacijų paaiškinimas

Nors rekomendacijos pateiktos priede, jos yra pasiūlymo dėl rezoliucijos dalis, ir jų tvarka grindžiama teisėkūros priemonės struktūra. Rekomendacijose aptariami pagrindiniai elementai, kurie turėtų būti įtraukti į tokią teisėkūros priemonę.

Ši teisėkūros priemonė turėtų būti naujas, atskiras teisės aktas. Vykstant diskusijoms dėl Vizų kodekso paaiškėjo, kad toks atskiras teisės aktas yra būtinas. Pranešėjo nuomone, tinkamas priemonės pasirinkimas būtų reglamentas, kaip ir kitos vizos acquis priemonės.

Teisinis pagrindas

Pranešėjas mano, kad SESV 77 straipsnio 2 dalies b punktas ir 78 straipsnio 2 dalies g punktas, kuriuose aptariami patikrinimai kertant sieną ir prieglobsčio siekiančių asmenų srautų valdymas, būtų tinkamas teisinis pagrindas.

Pasiūlymo pagrindimas

Naujosios teisėkūros priemonės konstatuojamosios dalys turėtų būti pradedamos paaiškinant esminį priemonės loginį pagrindą. 

Visų pirma, reikėtų nurodyti paradoksalią situaciją, kad ES teisėje nėra jokių nuostatų dėl to, kaip pabėgėlis iš tiesų turėtų atvykti, todėl susidarė tokia padėtis, kai dauguma asmenų atvyksta neteisėtu būdu. Dėl šios padėties kyla didelių pasekmių ne tik asmeniui, bet ir valstybėms narėms. Pabėgėliai turi dalyvauti gyvybei pavojingose kelionėse, naudodamiesi neteisėtai žmones gabenančių asmenų pagalba, už kurią jie turi sumokėti labai didelius mokesčius, be to, tokiose kelionėse jiems gresia išnaudojimo, netinkamo elgesio ir prievartos pavojus. Valstybės narės patiria neigiamus nekontroliuojamų atvykimų padarinius (nežinoma, kiek žmonių atvyko ir nėra informacijos apie tai, kokie žmonės atvyksta) ir turi imtis daugiau veiksmų siekdamos valdyti tokius atvykimus, todėl vykdo intensyvesnę sienų kontrolę ir stebėseną, paieškos ir gelbėjimo veiklą, labiau bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir kt. Kartu valstybės narės susiduria su vis stipresniu organizuotu nusikalstamumu, gaunančiu finansinės naudos iš neteisėto žmonių gabenimo. 

Susiskaldymas yra dar vienas argumentas, pagrindžiantis tokią naują teisėkūros priemonę. Matyti, kad valstybės narės kuria nacionalines schemas, bet jos visos skirtingos. Pranešėjas palankiai vertina visas iniciatyvas, kuriomis iš tiesų užtikrinami saugus atvykimo būdai. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ES yra vidaus sienų neturinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (ES sutarties 3 straipsnio 2 dalis), reikėtų skirti daugiau dėmesio bendrai politikai. 

Kadangi ES grindžiama pagarbos žmogaus orumui ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis (ES sutarties 2 straipsnis), ES tokia priemonė galiausiai reikalinga tam, kad ji galėtų laikytis savo pačios sutarties reikalavimų.

Bendrosios nuostatos

Naujosios teisėkūros priemonės tikslas turėtų būti tik nuostatos dėl humanitarinės vizos išdavimo procedūrų ir sąlygų. Kalbant apie tokios vizos pobūdį, ji turėtų būti riboto teritorinio galiojimo, kad jos turėtojas galėtų atvykti į tą teritoriją ir joje užpildyti tarptautinės apsaugos prašymą. Todėl vizą išduodanti valstybė taptų atsakinga už prieglobsčio procedūras.

Buvo diskutuojama apie tai, ar derėtų nustatyti kokį nors perkėlimo mechanizmą. Atlikęs išsamius svarstymus pranešėjas nesiūlo tokio mechanizmo, siekiant išvengti, kad sistema netaptų pernelyg sudėtinga. 

Naujoji priemonė turėtų būti taikoma trečiosios šalies piliečiams, kuriems taikomi vizos reikalavimai, ir kuriems būtina apsauga nuo realaus persekiojimo arba didelės žalos pavojaus ir asmenims, kuriems netaikoma jokia kita priemonė, kaip kad perkėlimas. Pranešėjas itin pritaria perkėlimui, bet tai negali būti vienintelis teisėtas ir saugus būdas, nes jis taikomas tik nedidelei grupei asmenų, kurie jau yra pripažinti pabėgėliais.

Humanitarinių vizų išdavimo procedūros ir sąlygos 

Visais galimais atvejais tokių vizų išdavimo procedūros turėtų būti tokios pačios kaip išduodant trumpalaikes vizas. Pvz., ši nuostata būtų taikoma kalbant apie procedūrų etapus, terminų tvarkymą, prašymo formos ir biometrinių duomenų poreikį, išorės paslaugų teikėjų įtraukimą, saugumo patikrinimą ir teisę apskųsti. Vis dėlto atsižvelgiant į ypatingą asmenų padėtį reikėtų taikyti skirtingas procedūras. Pvz., visais atvejais reikėtų surengti pokalbį (taip pat atsižvelgti į prekybos žmonėmis riziką) ir turėtų būti galima pateikti prašymą naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Be to, siekiant sumažinti išlaidas ir atsižvelgti į asmens padėtį, prašymų išduoti vizą srityje reikėtų plačiau nei iki šiol naudoti šiuolaikines bendravimo priemones. Pvz., turėtų būti sukurta galimybė pokalbius rengti nuotoliniu būdu, taip valstybėms narėms sudarant sąlygas dirbti su prieglobsčio specialistais, kurie nebūtinai turėtų būti trečiosiose šalyse.

Prašymą išduoti vizą reikėtų vertinti prima facie siekiant nustatyti, ar prašymą pateikusių asmenų nurodyti teiginiai nekelia abejonių dėl gresiančios persekiojimo arba didelės žalos rizikos. Pranešėjo nuomone, siekiant, kad procedūra būtų patikima, būtina atlikti tokį vertinimą. Jis pabrėžia, kad atliekant vertinimą vertinamas prašymas išduoti vizą, o ne išorės prieglobsčio prašymo tvarkymas. Vertinant šį aspektą kiltų pernelyg daug teisinių ir praktinių klausimų. 

Administracinis valdymas ir organizavimas 

Įgyvendindamos priemonę valstybės narės privalės imtis administracinių veiksmų, už kuriuos jos turėtų galėti gauti paramą, taip pat ir finansinę. Šiuo tikslu būtų galima padaryti naujosios DFP finansinių programų, o ypač – Integruoto sienų valdymo fondo, pakeitimų. Be to, tikimasi, kad atvykimams vykstant tvarkingiau ir atvykstant mažesniam skaičiui žmonių, kuriems tikrai nebūtina tarptautinė apsauga, bus galima sutaupyti lėšų kitose srityse. Naudojantis šiuolaikinėmis bendravimo technologijomis turėtų būti galimybių sutaupyti dar daugiau lėšų.

Baigiamosios nuostatos

Pranešėjas visapusiškai pripažįsta, kad prieš įgyvendinant šiame pranešime numatomą priemonę, būtina atlikti nemažai praktinių parengiamųjų darbų. Bus būtina naujai apsvarstyti sąsają tarp vizos ir prieglobsčio procedūrų ir atitinkamai organizuoti administracinio darbo srautą. Todėl pranešėjas siūlo prieš pradedant taikyti naująsias taisykles nustatyti dvejų metų trukmės pereinamąjį laikotarpį. Be to, reikėtų patikrinti, kaip taisyklės veikia kontroliuojamoje kai kurių atrinktų trečiųjų šalių aplinkoje, jas laikant bandomaisiais regionais. Taip būtų galima įgyti patirties ir atlikti jos tyrimą prieš toliau įgyvendinant priemonę.

Reikėtų numatyti konkrečias paramos valstybėms narėms bandomuosiuose regionuose struktūras. Jos turėtų gauti reikšmingą ES finansavimą (pvz., Integruoto sienų valdymo fondo lėšomis) už tai, kad toliau pritaiko savo patalpas, rengia darbuotojų mokymus ir pertvarko darbo srautus bei IT struktūrą. Agentūros, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biurą, FRONTEX, Europolą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, turėtų teikti specialistų konsultacijas. Reikėtų atidžiai vykdyti įgyvendinimo bandomuosiuose regionuose stebėseną siekiant, kad būtų galima padaryti išvadas. Stebėsenos rezultatus reikėtų įtraukti į po dvejų metų vyksiantį vertinimą. Šiuos rezultatus reikėtų labai atidžiai įvertinti ir prireikus būtų galima atlikti naujosios priemonės pakeitimus. Atlikus visus būtinus pakeitimus naująją priemonę reikėtų toliau įgyvendinti.

Kitų teisės aktų pakeitimai

Reikėtų iš dalies pakeisti daugelį vizos acquis teisės aktų, visų pirma – Vizos kodeksą ir Vizų informacinę sistemą, siekiant juos suderinti su šia visiškai nauja priemone. Taip pat reikėtų pakeisti būtinas teisines priemones, kurios būtų taikomos tokios vizos turėtojui keliaujant į ES. Pvz., reikės pakeisti Šengeno sienų kodeksą, kad būtų galima pripažinti atvykimą prie išorės sienos su tokia viza. Galiausiai reikės atlikti ir tam tikrus prieglobsčio acquis koregavimus. Nors akivaizdu, kad galiausiai visa prieglobsčio procedūra bus vykdoma ES teritorijoje, reikėtų atsižvelgti į tai, kad prašymą pateikęs asmuo buvo humanitarinės vizos turėtojas. Pvz., vykdant prieglobsčio procedūrą reikėtų atsižvelgti ir į visus vertinimus, kurie buvo atlikti nagrinėjant prašymą išduoti vizą, siekiant išvengti nereikalingo veiksmų dubliavimosi.

Išvada

Pranešėjas mano, kad dabar pats laikas rasti novatoriškų sprendimų, kuriais būtų atsižvelgiama ir į apsaugos siekiančių asmenų, ir į valstybių narių poreikius. Dabartinis uždaras mąstymas vizos acquis ir prieglobsčio acquis atžvilgiais yra dirbtinis ir nepritaikytas prie šių dienų realijų. Tam, kad ES laikytųsi savo vertybių, ji turi žengti ryžtingą žingsnį.

(1)

Išsamesnė informacija pateikta 2018 m. balandžio 5 d. pranešėjo darbo dokumente dėl humanitarinių vizų.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (10.9.2018)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

su rekomendacijomis Komisijai dėl humanitarinių vizų

(2017/2270(INL))

Nuomonės referentė: Malin Björk

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi plačiai pripažįstama, kad lytis yra priklausomybės tam tikrai socialinei grupei požymis ir viena iš apsaugos priežasčių pagal 1951 m. JT Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą (Konvencija dėl pabėgėlių statuso), kadangi persekiojimas dėl lyties yra pagrindas prašyti apsaugos ir ją gauti pagal ES teisines sistemas, įskaitant Stambulo konvenciją, ir kadangi moterys visame pasaulyje patiria neproporcingai daug seksualinio ir kitų formų smurto dėl lyties ir kenčia nuo kitų konkrečių smurto formų per ginkluotą konfliktą ar karą;

B.  kadangi dabartinės pabėgėlių krizės sąlygomis vienos arba su vaikais keliaujančios vienišos moterys, šeimos narius išlaikančios moterys, nėščios ir žindančios moterys, neįgalieji, paauglės ir pagyvenusios moterys yra tarp asmenų, kurie, keliaudami migracijos maršrutais į Europą, yra ypač pažeidžiami ir jiems visų pirma kyla didesnis smurto dėl lyties pavojus;

C.  kadangi 2002 m. UNHCR persekiojimo dėl lyties gairėse laikoma, kad pabėgėlio apibrėžtis turėtų apimti su lytimi susijusius prašymus, primygtinai ragina prieglobsčio teikėjus apsaugos priežastis aiškinti atsižvelgiant į lyties aspektą ir užtikrinti nediskriminacinį procesą;

D.  kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) statistika, nuo 2014 m. Viduržemio jūros regione pakeliui į Europą žuvo arba pradingo daugiau kaip 15 tūkstančių migrantų; kadangi 2015 m. centrinė Viduržemio jūros regiono dalis išliko pavojingiausiu maršrutu, kuriuo keliaudami žūsta beveik 2 iš 100 žmonių, o tai yra nepriimtina;

E.  kadangi pagal Stambulo konvenciją, ypač jos 60 straipsnį, šalys privalo imtis teisėkūros arba kitų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad smurtas dėl lyties prieš moteris galėtų būti laikomas tam tikra persekiojimo forma ir kad 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytos prieglobsčio suteikimo priežastys būtų aiškinamos atsižvelgiant į lyties aspektą;

F.  kadangi būtina užtikrinti saugius ir teisėtus kelius į Sąjungą, taip pat atsižvelgiant į lyčių perspektyvą, ir kadangi humanitarinės vizos gali papildyti kitus saugius kelius, pavyzdžiui, perkėlimą į ES ir humanitarinį priėmimą, tačiau negali jų pakeisti;

G.  kadangi šiuo metu nėra galimybės prašyti apsaugos dėl humanitarinių priežasčių esant ne Sąjungoje, todėl prieglobsčio prašytojai yra priversti atvykti į Europą neteisėtai ir taip rizikuoti savo gyvybe ir sveikata, o moterys, mergaitės ir LGBTI asmenys patiria ypač didelį poveikį dėl lyties, tokį kaip išprievartavimas, smurtas ir arba buvimas neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis taikiniu seksualinio ir ekonominio išnaudojimo tikslais;

H.  kadangi sukūrus humanitarines vizas pažeidžiamiems asmenims ir asmenims, kurie susiduria su konkrečiais sunkumais, pvz., sergantiems asmenims, neįgaliesiems, šeimoms, moterims, nėščioms moterims, vaikams, pagyvenusiems asmenims ir LGBTI asmenims, bus suteikta galimybė pasinaudoti prieglobsčio procedūromis ir gauti humanitarinę apsaugą, saugiai keliaujant į Europą, kur jų prašymas suteikti prieglobstį arba humanitarinę apsaugą būtų išnagrinėtas;

I.  kadangi moterys ir mergaitės savo kilmės šalyse gali patirti konkrečių formų persekiojimą ir diskriminaciją dėl lyties, įskaitant moters lyties organų žalojimą, priverstinę santuoką, smurtą šeimoje, išprievartavimą, seksualinį smurtą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, bet šiomis formomis neapsiribojant;

J.  kadangi, remiantis UNCHR duomenimis, 2017 m. 9–22 proc. jūra į Italiją, Graikiją ir Ispaniją atvykusių migrantų buvo moterys(1); didelis lyčių skirtumas yra susijęs su ypatingu moterų pažeidžiamumu, įskaitant ekonominę ir kitokio pobūdžio priklausomybę;

K.   kadangi moterims ir mergaitėms kyla didesnis pavojus patirti seksualinį ir fizinį smurtą, įskaitant išprievartavimą, ir jos dažniausiai yra pažeidžiamesnės visų formų išnaudojimo atžvilgiu, įskaitant išnaudojimą darbe ir seksualinį išnaudojimą keliaujant migracijos maršrutais į ES; kadangi moterys ir mergaitės, siekdamos išlikti gyvos, dažnai yra priverstos lytiškai santykiauti mainais už galimybę tęsti kelionę; kadangi nusikalstamos grupės, kai kurie nelegalios imigracijos tarpininkai ir prekiautojai žmonėmis naudojasi tuo, kad nėra saugaus patekimo būdo į Europos Sąjungą;

L.  kadangi smurto dėl lyties aukomis tapusios mergaitės ir moterys, kurioms reikia tarptautinės apsaugos, gali nenorėti atskleisti tikrojo persekiojimo, kurį jos patyrė arba kurio jos bijo, masto ir todėl joms reikia palankios aplinkos, kur jos galėtų būti užtikrintos dėl konfidencialumo;

1.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti saugaus ir teisėto atvykimo į Europos Sąjungą būdus, kurių vienas turėtų būti humanitarinės vizos; tai svarbu lyčių požiūriu, nes moterys ir LGBTI asmenys yra ypač pažeidžiami ir todėl jiems kyla didesnis pavojus patirti seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties keliaujant į ES ir priėmimo centruose;

2.  apgailestauja, kad moterys ir vyrai, kurie yra priversti išvykti iš savo kilmės šalių ir prašyti tarptautinės apsaugos, susiduria su didele lyčių nelygybe; pabrėžia, kad moterys ir mergaitės, kurios yra dažnai pažeidžiamos dėl ekonominės ir kito pobūdžio priklausomybės, trečiosiose valstybėse patenka į tokią padėtį, kai joms dar sunkiau nei vyrams saugiai prašyti prieglobsčio;

3.  smerkia besitęsiančią padėtį, kai moterys, mergaitės ir LGBTI asmenys, siekdami prašyti prieglobsčio ES, patiria didelę seksualinio smurto ir smurto dėl lyties riziką kelionėje ir priėmimo centruose;

4.  pabrėžia, kad smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, turi rimtų padarinių moterų ir mergaičių gyvybei ir sveikatai, kurie gali paveikti moterų psichinę sveikatą ir lemti potrauminio streso sindromą, nerimą ir depresiją;

5.  pabrėžia, kad moterys, mergaitės ir LGBTI asmenys, tvirtinantys, kad visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl lyties, turi galėti saugiai prašyti vizų dėl humanitarinių priežasčių;

6.  ragina sukurti atskirą priemonę dėl humanitarinių vizų, kuri egzistuotų greta Sąjungos programos dėl perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo ir ją papildytų, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai ir teisėtai patekti į ES teritoriją asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kartu užtikrinant veiksmingą lyčių aspekto integravimą ir asmenų, nukentėjusių nuo persekiojimo dėl lyties, apsaugą; nepaprastai svarbu, kad procesas būtų vykdomas delikačiai ir pagarbiai, visapusiškai atsižvelgiant į visų prašytojų, ypač moterų, vaikų ir LGBTI asmenų, padėties sudėtingumą ir jų pažeidžiamumą;

7.  pažymi, kad humanitarinės vizos priemonė taip pat turėtų apimti prašymus suteikti humanitarinę apsaugą dėl sveikatos būklės, įtikinamų šeiminių priežasčių, jei tai nėra šeimos susijungimo priežastys, su klimatu susijusių perkėlimo priežasčių ir kitus įtikinamus atvejus, kai reikia humanitarinės apsaugos;

8.  pabrėžia, kad įvairių formų smurtas ir diskriminacija dėl lyties, įskaitant, be kita ko, išprievartavimą ir seksualinį smurtą, moters lyties organų žalojimą, priverstinę santuoką, smurtą šeimoje, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir valstybės toleruojamą diskriminaciją dėl lyties, yra laikomi persekiojimu ir turėtų būti laikomi pagrįstomis priežastimis prašyti prieglobsčio arba humanitarinės apsaugos, taigi ir atsispindėti naujoje priemonėje; todėl ragina Komisiją pripažinti persekiojimą dėl lyties tinkama priežastimi prašyti tarptautinės apsaugos, taip pat užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visus prieglobsčio procedūros etapus, laikantis 2002 m. UNCHR gairių dėl tarptautinės apsaugos dėl persekiojimo dėl lyties;

9.  įspėja, kad nauja humanitarinės vizos priemonė negali būti naudojama kaip būdas perkelti atsakomybę už pabėgėlių prašymų vertinimą ne Europos šalims, bet turi būti naudojama kaip būdas užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai ir asmenys, kuriems reikia humanitarinės apsaugos, saugiai keliautų į Europą, į kurią atvykus jų prašymai būtų nagrinėjami; kadangi tokie pasiūlymai kaip išlaipinimo platformos iš esmės pažeidžia pagrindinius tarptautinės ir europinės pabėgėlių apsaugos principus;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares dabartinės pabėgėlių krizės sąlygomis pagerinti pagal lytį suskirstytą duomenų rinkimą ir užtikrinti, kad lyčių lygybės aspektas būtų įtrauktas į atitinkamas prieglobsčio politikos sritis;

11.  primena, kad teisės aktai ir politikos priemonės, kuriomis kovojama su neteisėtu žmonių gabenimu, niekada neturėtų panaikinti galimybės dalyvauti ES prieglobsčio procedūrose, o turėtų suteikti galimybę padėti migrantams ir pabėgėliams išvengti žalingų išnaudojimo situacijų;

12.  kritiškai vertina tai, kad trečiosios valstybės vadinamos saugiomis kilmės šalimis, saugiomis trečiosiomis valstybėmis ir pirmosiomis prieglobsčio valstybėmis, ir pabrėžia, kad net saugiomis laikomose valstybėse moterys gali patirti persekiojimą dėl lyties, o LGBTI asmenys – dar ir smurtą, tad jų prašymai suteikti apsaugą gali būti teisėti;

13.  ragina nedelsiant nutraukti vaikų, nėščių ir žindančių moterų, taip pat žaginimo, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukų sulaikymą ir suteikti atitinkamą psichologinę paramą;

14.  pabrėžia, kad būtina skirti finansavimą siekiant teikti ypatingą paramą pažeidžiamiausioms moterims ir mergaitėms mūsų visuomenėje, konkrečiai, neįgalioms moterims, pabėgėlėms ir prekybos žmonėmis bei prievartos aukoms;

15.  ragina valstybes nares teikti reikiamą ir pakankamą mokymą darbuotojams ir sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su smurtą dėl lyties patyrusiais vaikais, mergaitėmis ir moterimis, kai jie atvyksta į ES, siekiant jiems suteikti specializuotą pagalbą ir priežiūros paslaugas, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir psichologinę paramą;

16.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės neratifikavo Stambulo konvencijos, ir pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms nedelsiant ją ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti;

17.  ragina užtikrinti Europos šalių, tarptautinių organizacijų, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir sektorių atsakomybės pasidalijimą ir glaudų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, apsauga yra visiems rūpimas klausimas, tad turi būti pateiktas bendras atsakas, grindžiamas solidarumo principu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Mary Honeyball, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Krisztina Morvai, Maria Noichl, João Pimenta Lopes, Michaela Šojdrová, Anna Záborská, Maria Gabriela Zoană

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Inácio Faria, Eleonora Forenza, Jérôme Lavrilleux, Mylène Troszczynski, Monika Vana, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Cécile Kashetu Kyenge, Patrick O’Flynn, Patrizia Toia

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea

GUE/NGL

Malin Björk, Eleonora Forenza, João Pimenta Lopes

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Mary Honeyball, Cécile Kashetu Kyenge, Maria Noichl, Patrizia Toia, Julie Ward, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Monika Vana

8

-

EFDD

Patrick O'Flynn

ENF

Mylène Troszczynski

NI

Krisztina Morvai

PPE

José Inácio Faria, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Michaela Šojdrová, Anna Záborská

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

https://data2.unhcr.org/en/documents/download/63039


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

10.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Martina Anderson, Heinz K. Becker, Monika Beňová, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Frank Engel, Laura Ferrara, Romeo Franz, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Marek Jurek, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Claude Moraes, József Nagy, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Sergei Stanishev, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kostas Chrysogonos, Carlos Coelho, Gérard Deprez, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Innocenzo Leontini, Angelika Mlinar, Barbara Spinelli, Daniele Viotti

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Jude Kirton-Darling


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Sophia in 't Veld, Angelika Mlinar

EFDD

Laura Ferrara

GUE/NGL

Martina Anderson, Malin Björk, Kostas Chrysogonos, Barbara Spinelli

PPE

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Michał Boni, Carlos Coelho, Frank Engel, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Innocenzo Leontini, József Nagy, Csaba Sógor

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Sylvie Guillaume, Jude Kirton-Darling, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Daniele Viotti, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Romeo Franz, Eva Joly, Jean Lambert, Bodil Valero

10

-

ECR

Marek Jurek, Monica Macovei, Branislav Škripek, Kristina Winberg

EFDD

John Stuart Agnew

ENF

Auke Zijlstra

PPE

Kinga Gál, Brice Hortefeux, Traian Ungureanu, Tomáš Zdechovský

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. spalio 30 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika