Pranešimas - A8-0337/2018Pranešimas
A8-0337/2018

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

    16.10.2018 - (COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD)) - ***I

    Žuvininkystės komitetas
    Pranešėja: Ruža Tomašić


    Procedūra : 2017/0043(COD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A8-0337/2018

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

    (COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD))

    (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0097),

    –  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0095/2017),

    –  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

    –  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

    –  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0337/2018),

    1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

    2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

    3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

    Pakeitimas    1

    Pasiūlymas dėl reglamento

    1 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (1)  bendra žuvininkystės politika (BŽP) turėtų padėti saugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklius ir visų pirma iki 2020 m. pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB40 1 straipsnio 1 dalyje;

    (1)  bendra žuvininkystės politika (BŽP) turėtų padėti saugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklius ir visų pirma iki 2020 m. pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB40 1 straipsnio 1 dalyje, ir užtikrinti palankią rūšių ir buveinių apsaugos būklę, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 92/43/EEB40a ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB40b;

    _________________

    _________________

    40 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

    40 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

     

    40a 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

     

    40b 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

    Pakeitimas    2

    Pasiūlymas dėl reglamento

    1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (1a)  2015 m. Niujorke vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. efektyviai reguliuoti žvejybą ir užkirsti kelią išteklių peržvejojimui, neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, panaikinti žalingus žvejybos metodus ir įgyvendinti mokslu pagrįstus išteklių valdymo planus, siekiant per trumpiausią įmanomą laikotarpį atkurti žuvų išteklius bent iki tokio dydžio, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, atsižvelgiant į jų biologines charakteristikas;

    Pakeitimas    3

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/201341 nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros veiklos ilgalaikį tvarumą aplinkos požiūriu, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

    (2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/201341 nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros veiklos ilgalaikę darną aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

    __________________

    __________________

    41 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

    41 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

    Pakeitimas    4

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (2a)  vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamam žuvininkystės valdymui reikalingi suderintų, patikimų ir tikslių duomenų rinkiniai;

    Pakeitimas    5

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (3a)  Adrijos jūra – svarbus Viduržemio jūros parajonis: jame sužvejoto laimikio vertė sudaro apie trečdalį visos iškraunamo laimikio vertės;

    Pakeitimas    6

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (4a)  įgyvendinami išteklių valdymo planai ir 2016 m. įvestos techninės priemonės turi turėti poveikio ištekliams, turi būti išnagrinėti ir į juos turi būti atsižvelgta nustatant daugiametį regiono pelaginių išteklių valdymo planą;

    Pakeitimas    7

    Pasiūlymas dėl reglamento

    5 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (5)  dabartinės Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės yra susijusios su naudojimusi vandenimis, žvejybos pastangų kontrole, techninėmis įrangos naudojimo reguliavimo priemonėmis. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tinkamiausia mirtingumo dėl žvejybos pritaikymo priemonė yra žvejybos laimikio tikrinimas ir ši priemonė būtų veiksmingesnė mažų pelaginių žuvų ištekliams valdyti43;

    (5)  dabartinės Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės yra susijusios su prieiga prie vandenų, žvejybos pastangų kontrole ir techninėmis įrankių naudojimo reguliavimo priemonėmis;

    __________________

     

    43 STECF, Assessment of Mediterranean Sea stocks - part 2 (STECF-11-14).

     

    Pagrindimas

    Atsižvelgiant į naujausią STEFC ataskaitą (STEFC 16-14), kurioje, išnagrinėjus teigiamą ir neigiamą įvairių valdymo metodų poveikį, prieita prie išvados, kad geriausią poveikį turi metodas, pagal kurį derinamos įvairios valdymo priemonės (laimikio, pastangų ir pajėgumo apribojimai) ir kad kiekvienai priemonei taikomas atskiras metodas turėtų ir neigiamą poveikį, siūloma išbraukti atitinkamą teiginį.

    Pakeitimas    8

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (6)  norint pasiekti BŽP tikslus, reikia priimti įvairių atitinkamų išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;

    (6)  norint pasiekti BŽP tikslus, reikia priimti įvairių atitinkamų išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų ir techninių priemonių;

    Pakeitimas    9

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6a)  Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų žvejyba, ypač 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose, turi labai didelį socioeokonominį poveikį valstybių narių pakrančių bendruomenių pragyvenimui ir ateičiai;

    Pakeitimas    10

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6b)  vadovaujantis BŽP principais ir tikslais ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio, reikėtų taikyti regionalizavimo metodą tam, kad būtų priimtos ir įgyvendinamos priemonės, kurias taikant atsižvelgiama į kiekvieno žvejybos rajono ypatumus ir apsaugoma jų aplinkos būklė;

    Pakeitimas    11

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 c konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6c)  žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje išdėstytų principų, taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkos, socialinius ir ekonominius kriterijus. Žvejybos galimybės turėtų būti sąžiningai paskirstytos įvairiuose žvejybos segmentuose, įskaitant tradicinę ir mažos apimties žvejybą. Be to, valstybės narės turėtų teikti paskatas tiems žvejybos laivams, kurie naudoja selektyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai;

    Pakeitimas    12

    Pasiūlymas dėl reglamento

    7 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (7)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turi būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turi būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;

    (7)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turi būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusių išsaugojimo ir techninių priemonių tikslai, priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų kuo labiau vengiama nepageidaujamo laimikio ir jis būtų kiek įmanoma mažinamas, ir apsaugos priemonės;

    Pakeitimas    13

    Pasiūlymas dėl reglamento

    8 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (8)  daugiamečio plano tikslas turėtų būti padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma siekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą išteklių valdymo sistemą;

    (8)  daugiamečio plano tikslas turėtų būti padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma atkurti ir išlaikyti atitinkamų žuvų išteklių dydį, viršijantį tokį biomasės dydį, kuriam esant galimas MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą išteklių valdymo sistemą;

    Pakeitimas    14

    Pasiūlymas dėl reglamento

    8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (8a)  šis reglamentas neturėtų būti laikomas precedentu kitiems Viduržemio jūros daugiamečiams planams, nebent būtų nustatyta kitaip;

    Pagrindimas

    Toks pasiūlymas dėl Adrijos jūros, koks yra dabar, būtų pavojingas precedentas, jeigu būtų priimtas, nes galėtų būti naudojamas kaip modelis kitiems Viduržemio jūros rajonams ir turėti net ir dar didesnį neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį. Kiekvienas jūrų rajonas turi skirtingų vandenyno savybių ir unikalias sąlygas.

    Pakeitimas    15

    Pasiūlymas dėl reglamento

    8 b konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (8b)  nustatant daugiametį planą visada turėtų būti užtikrintas per tam tikrą laikotarpį pasiektino rezultato ir socioekonominio poveikio balansas;

     

     

    Pakeitimas    16

    Pasiūlymas dėl reglamento

    10 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (10)  laikantis ekosisteminio metodo, be Direktyvoje 2008/56/EB pateikto su žvejyba susijusio deskriptoriaus, valdant žvejybą turi būti atsižvelgiama ir į direktyvos I priede nurodytus 1, 4 ir 6 kokybinius deskriptorius;

    (10)  laikantis ekosisteminio metodo, šis planas turėtų taip pat padėti užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, ir valdant žvejybą turėtų būti atsižvelgiama į direktyvos I priede nurodytus 1, 4 ir 6 kokybinius deskriptorius. Planas turėtų taip pat padėti užtikrinti palankią buveinių ir rūšių apsaugos būklę, kaip reikalaujama atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB1a ir Tarybos direktyvą 92/43/EEB1b;

     

    _________________

     

    1a 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

     

    1b 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

    Pakeitimas    17

    Pasiūlymas dėl reglamento

    11 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    18

    Pasiūlymas dėl reglamento

    12 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (12)  derėtų nustatyti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), kuris atitiktų MSY siekimo ir išlaikymo tikslą, ir jį išreikšti verčių intervalais, atitinkančiais didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY). Tie mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FTDL intervalus apskaičiavo STECF taip, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY45. Be to, viršutinė intervalo vertė nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis nebesieks Blim vertės, neviršytų 5 %;

    (12)  derėtų nustatyti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), kuris atitiktų MSY siekimo ir išlaikymo tikslą, ir jį išreikšti verčių intervalais, atitinkančiais didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY). Tie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus apskaičiavo STECF45a.Remiantis šiuo planu, intervalai nustatyti taip, kad būtų užtikrinta, kad laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Be to, viršutinė intervalo vertė nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis nebesieks Blim vertės, neviršytų 5 %;

    _________________

    _________________

    45 Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Small pelagic stocks in the Adriatic Sea. Mediterranean assessments part 1 (STECF-15-14). 2015 m. [Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27492 EN, JRC 97707, 52 p.] [Antra šios nuorodos dalis atrodo klaidinga. Prašome Leidinių biuro patikrinti.]

    45a Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Small pelagic stocks in the Adriatic Sea. Mediterranean assessments part 1 (STECF-15-14). 2015 m. [Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27492 EN, JRC 97707, 52 p.] [Antra šios nuorodos dalis atrodo klaidinga. Prašome Leidinių biuro patikrinti.]

    Pakeitimas    19

    Pasiūlymas dėl reglamento

    13 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (13)  siekiant nustatyti žvejybos galimybes, įprastai turi būti nustatyta FMSY intervalų riba, o konkrečiais atvejais, jeigu laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės, – viršutinė riba. Nustatyti žvejybos galimybių viršutinę ribą turėtų būti galima, tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ar įrodymus, tai yra būtina siekiant įgyvendinti šiame reglamente apibrėžtus mišrios žvejybos tikslus arba išvengti dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos ištekliams gresiančios didelės žalos, arba apriboti kasmetinį žvejybos galimybių kitimą;

    (13)  siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti daugiamečio plano tikslai, tikslas kiekvienos rūšies atveju turėtų būti SSBpa. Nustatyti didesnį tikslą turėtų būti galima, tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ar įrodymus, tai yra būtina siekiant įgyvendinti šiame reglamente apibrėžtus mišrios žvejybos tikslus arba išvengti dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos ištekliams gresiančios didelės žalos, arba tais atvejais, kai kurių nors smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių biomasė nesiekia SSBlim;

    Pagrindimas

    Labiau tinka naudoti vien tik biomasės rodiklį – tai patikimesnė vertė valdant smulkiųjų pelaginių rūšių išteklius, kurie labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų nei naudojimo, bent jau iki tol, kol pagerės mokslinis įvertinimas.

    Pakeitimas    20

    Pasiūlymas dėl reglamento

    15 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (15)  jeigu tie tikslai ištekliams yra nustatyti, siekiant taikyti apsaugos priemones , būtina nustatyti europinių ančiuvių ir europinių sardinių išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip MSY Btrigger ir Blim. Jei šių išteklių kiekis tapotų mažesnis nei TDL Btrigger, mirtingumą dėl žvejybos reikėtų sumažinti iki mažesnio lygio nei FMSY;

    (15)  siekiant taikyti apsaugos priemones, būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip smulkiųjų pelaginių žuvų SSBlim ir SSBpa. Jei šių išteklių biomasė nebesiektų SSBlim, turėtų būti priimamos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant prisidėti prie greito atitinkamų išteklių biomasės padidėjimo iki dydžio, viršijančio SSBpa;

    Pagrindimas

    Labiau tinka naudoti vien tik biomasės rodiklį – tai patikimesnė vertė valdant smulkiųjų pelaginių rūšių išteklius, kurie labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų nei naudojimo, bent jau iki tol, kol pagerės mokslinis įvertinimas.

    Pakeitimas    21

    Pasiūlymas dėl reglamento

    16 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (16)  jei išteklių dydis sumažėtų tiek, kad nebesiektų atskaitos taško Blim, turėtų būti įgyvendinamos tolesnės apsaugos priemonės. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tam tikriems ištekliams kyla grėsmė. Minėtos priemonės turėtų būti papildytos kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu, arba valstybių narių priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    22

    Pasiūlymas dėl reglamento

    17 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (17)  ištekliams, kuriems išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, derėtų taikyti atsargumo principą. Kai mokslinių rekomendacijų dėl minimalios konkrečių išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės dydžio nėra, o mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis taisomųjų priemonių, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės;

    (17)  ištekliams, kuriems išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, derėtų taikyti atsargumo principą;

    Pakeitimas    23

    Pasiūlymas dėl reglamento

    18 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (18)  kad būtų galima vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;

    (18)  kad būtų galima vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, visų pirma priemonės, kuriomis palaipsniui užtikrinama, kad nebebūtų išmetama į jūrą, įvertinamas mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių žuvų kiekis ir kuo labiau sumažinamas (o tais atvejais, kai įmanoma, išvengiamas) neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūros aplinkai. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;

    Pakeitimas    24

    Pasiūlymas dėl reglamento

    18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (18a)  nepriklausomiems ekspertams ir STEFC pateikti ir jų recenzuoti Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos (Adrijos aukšto lygio grupės) bendra rekomendacija ir gaubiamųjų tinklų techninių charakteristikų ir jų poveikio dugno ištekliams tyrimas. Todėl tikslinga numatyti galimybę nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir II priedo 2 punkto;

    Pakeitimas    25

    Pasiūlymas dėl reglamento

    19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (19a)  kai moksliniai duomenys rodo, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį konkrečių išteklių mirtingumui dėl žvejybos, Taryba turėtų atsižvelgti į tokią žvejybą. To siekiant, Taryba turėtų galėti nustatyti verslinių laimikių BLSK, apimantį mėgėjų žvejybos laimikius, ir (arba) priimti kitas priemones, kuriomis ribojama mėgėjų žvejyba, pvz., nustatyti kiekio limitus ir žvejybos draudimo laikotarpius;

    Pakeitimas    26

    Pasiūlymas dėl reglamento

    20 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (20)  plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais turėtų būti priimtos tam tikros papildomos techninės priemonės, kurios padėtų siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su žuvų jauniklių apsauga, arba pagerinti selektyvumą;

    (20)  plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, turėtų būti priimtos tam tikros papildomos techninės, taip pat laikotarpių ir rajonų priemonės, kurios padėtų siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su žuvų jauniklių apsauga, arba pagerinti selektyvumą;

    Pakeitimas    27

    Pasiūlymas dėl reglamento

    20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (20a)  nustatant technines priemones pagal daugiametį planą arba pagal jo pagrindu priimtus deleguotuosius aktus, derėtų apsaugoti tradicinius žvejybos įrankius, remiantis istorijos duomenimis apie žvejų bendruomenėse įsitvirtinusią praktiką;

    Pakeitimas    28

    Pasiūlymas dėl reglamento

    21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (21a)  siekiant, kad sektorius galėtų pakelti žvejybos pastangų mažinimo priemones ir dėl to mažėjančias įmonių ir jūrininkų pajamas, turėtų būti taikoma pirmenybės gauti atitinkamą paramą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/20141a tvarka;

     

    _____________

     

    1a 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

    Pakeitimas    29

    Pasiūlymas dėl reglamento

    21 b konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (21b)  siekiant užtikrinti, kad planas būtų įgyvendinamas proporcingai atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį poveikį, pageidautina, kad, viena vertus, būtų taikomos laikino veiklos nutraukimo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnyje, trukmės išimtys ir tos išimtys būtų taikomos tik tiems laivams, kuriems taikomas šis daugiametis planas, ir, kita vertus, būtų suteikiama teisė ir galimybės tiems laivams naudotis veiklos nutraukimo visam laikui priemone, nurodyta to reglamento 34 straipsnyje;

    Pakeitimas    30

    Pasiūlymas dėl reglamento

    22 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (22)  pripažįstant, kad mažas pelagines žuvis Adrijos jūroje žvejojančiais laivais paprastai vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti pritaikytas taip, kad išankstinis pranešimas būtų pateikiamas likus ne mažiau kaip pusantros valandos iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, per kuriuos sužvejojama labai mažas žuvų kiekis, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams, derėtų nustatyti, kad tokie išankstiniai pranešimai būtų teikiami tik tada, kai tuose laivuose yra bent 1 tona europinių ančiuvių arba europinių sardinių;

    (22)  pripažįstant, kad smulkiąsias pelagines žuvis Adrijos jūroje žvejojančiais laivais paprastai vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti pritaikytas taip, kad išankstinis pranešimas būtų pateikiamas likus ne mažiau kaip pusvalandžiui iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, per kuriuos sužvejojamas labai mažas žuvų kiekis, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams, derėtų nustatyti, kad tokie išankstiniai pranešimai būtų teikiami tik tada, kai tuose laivuose yra bent 1 tona smulkiųjų pelaginių žuvų;

    Pagrindimas

    Atsižvelgiant į pakrantės ypatumus ir į tai, kad žvejybos vietos yra gana arti uostų, reikia numatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį.

    Pakeitimas    31

    Pasiūlymas dėl reglamento

    24 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (24)  turėtų būti nustatyta europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikio riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo iškrauti laimikį paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos minėtus uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą kontrolę;

    (24)  turėtų būti nustatyta smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo iškrauti laimikį paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos minėtus uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą kontrolę;

    Pagrindimas

    Siūloma naudoti dabartiniame Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos daugiamečiame plane nustatytą smulkiųjų pelaginių žuvų apibrėžtį. Ši apibrėžtis reiškia, kad šių dviejų rūšių ištekliai yra valdomi kartu. Šių dviejų rūšių žuvys gaudomos kartu ir, kadangi žvejojant gaubiamaisiais tinklais neįmanoma tikslingai žvejoti tik vienos rūšies žuvų, valdymo priemonės turėtų būti taikomos abiem rūšims kartu. Be to, šios dvi rūšys gamtoje keičia viena kitą ir labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Dėl šios priežasties šių rūšių išteklių naudojimas turėtų būti kontroliuojamas ir valdomas kartu, kaip jau pripažįstama dabartiniuose Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos dokumentuose.

    Pakeitimas    32

    Pasiūlymas dėl reglamento

    25 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (25)  siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl atlantinėms skumbrėms ir paprastosioms stauridėms išsaugoti skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    (25)  siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    Pagrindimas

    Daugiamečio plano nuostatos turėtų būti taikomos tik europinėms sardinėms ir europiniams ančiuviams, nes kitų rūšių (skumbrių (Scomber spp) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp)) atveju labai trūksta duomenų ir mokslinio įvertinimo. Dėl įpareigojimo iškrauti laimikį šioms rūšims turėtų būti taikomas daugiametis planas, nes toks buvo pagrindinis Europos Komisijos paaiškinimas, tačiau tai turėtų būti aiškiai atskirta apibrėžiant daugiamečio plano taikymo sritį.

    Pakeitimas    33

    Pasiūlymas dėl reglamento

    26 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turėtų būti atliekamas po mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamo periodinio plano įvertinimo ir būti juo grindžiamas. Planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas visapusiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tokio minimalaus laikotarpio reikalauja ir mokslo įstaigos;

    (26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turėtų būti atliekamas po mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamo periodinio plano įvertinimo ir būti juo grindžiamas. Planas turėtų būti vertinamas praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to – kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas visapusiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tokio minimalaus laikotarpio reikalauja ir mokslo įstaigos;

    Pakeitimas    34

    Pasiūlymas dėl reglamento

    27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (27a)  siekdamos padėti žvejams įgyvendinti šiame reglamente nustatytas priemones, valstybės narės turėtų kuo plačiau naudotis priemonėmis, kuriomis galima naudotis pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014. Siekiant atsižvelgti į socialinius ir ekonominius šio reglamento aspektus, tikslinga paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, kurios buvo patvirtintos tam, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/20141. Be to, tikslinga leisti laivų, kuriems daro poveikį šis daugiametis planas, atveju nukrypti nuo nustatytų laikotarpių, kuriuos galima teikti paramą, ir nuo didžiausios galimos EJRŽF finansinės paramos sumos, skiriamos laikino veiklos nutraukimo priemonėms, nuostatų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 508/2014;

    Pakeitimas    35

    Pasiūlymas dėl reglamento

    1 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2.  Reglamentas taikomas Adrijos jūros europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ir europinių sardinių (Sardina pilchardus) ištekliams ir šių išteklių žvejybai. Jis taip pat taikomas atlantinių skumbrių (Scomber spp.) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) priegaudai Adrijos jūroje, sugautai žvejojant kurį nors iš minėtų išteklių arba juos abu.

    2.  Reglamentas taikomas Adrijos jūros europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ir europinių sardinių (Sardina pilchardus) ištekliams (toliau – smulkiosios pelaginės žuvys) ir tikslinei šių išteklių žvejybai. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį, šis reglamentas taip pat taikomas atlantinių skumbrių (Scomber spp.) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) priegaudai Adrijos jūroje, sugautai žvejojant smulkiąsias pelagines žuvis.

    Pagrindimas

    Daugiamečio plano nuostatos turėtų būti taikomos tik europinėms sardinėms ir europiniams ančiuviams, nes kitų rūšių atveju labai trūksta duomenų ir mokslinio įvertinimo. Dėl įpareigojimo iškrauti laimikį šioms rūšims turėtų būti taikomas daugiametis planas, nes toks buvo pagrindinis Europos Komisijos paaiškinimas, tačiau tai turėtų būti aiškiai atskirta apibrėžiant daugiamečio plano taikymo sritį.

    Pakeitimas    36

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ab)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – viešai prieinamos mokslinės rekomendacijos, kurios yra pagrįstos naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais ir kurias paskelbė ar recenzavo nepriklausoma mokslo įstaiga, Sąjungos ar tarptautiniu lygiu;

    Pakeitimas    37

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba)  tikslinė žvejyba – žvejyba, kai europinių sardinių arba europinių ančiuvių kiekis sudaro bent 50 % laimikio gyvojo svorio;

    Pagrindimas

    Tikslinės žvejybos apibrėžtis yra svarbi žvejybos dienų valdymui.

    Pakeitimas    38

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c)  mažų pelaginių žuvų ištekliai šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;

    c)  smulkiosios pelaginės žuvys europinių sardinių (Sardina pilchardus) ir europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ištekliai;

    Pagrindimas

    Siūloma naudoti dabartiniame Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos daugiamečiame plane nustatytą smulkiųjų pelaginių žuvų apibrėžtį. Ši apibrėžtis reiškia, kad šių dviejų rūšių ištekliai yra valdomi kartu. Šių dviejų rūšių žuvys gaudomos kartu ir, kadangi žvejojant gaubiamaisiais tinklais neįmanoma tikslingai žvejoti tik vienos rūšies žuvų, valdymo priemonės turėtų būti taikomos abiem rūšims kartu. Be to, šios dvi rūšys gamtoje keičia viena kitą ir labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Dėl šios priežasties šių rūšių išteklių naudojimas turėtų būti kontroliuojamas ir valdomas kartu, kaip jau pripažįstama dabartiniuose Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos dokumentuose.

    Pakeitimas    39

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d)  FMSY intervalas – reikšmių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į moksliškai nustatyto to intervalo ribas, mišriosios žvejybos atveju laikantis mokslinių rekomendacijų užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, esant vidutinėms aplinkos sąlygoms, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    40

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    da)  žvejybos diena – bet kuris nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis ar jo dalis, kai žvejybos laivas vykdo žvejybos veiklą, tokią kaip žuvų paieška, žvejybos įrankio metimas, statymas, vilkimas, traukimas, laimikio patalpinimas, perkrovimas, laikymas, perdirbimas laive, perdavimas, kėlimas į varžas, tukinimas ir žuvų ar žuvų produktų iškrovimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 28 punkte; .

    Pakeitimas    41

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    db)  SSBlim – neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, turi būti imamasi taisomųjų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ištekliai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris atitinka saugias biologines ribas;

    Pagrindimas

    Labiau tinka naudoti vien tik biomasės rodiklį – tai patikimesnė vertė valdant smulkiųjų pelaginių rūšių išteklius, kurie labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų nei naudojimo, bent jau iki tol, kol pagerės mokslinis įvertinimas.

    Pakeitimas    42

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies d c punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    dc)  SSBpa – atsargumo principu grindžiamas neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu jų biomasė yra mažesnė už šį dydį, turi būti imamasi išteklių valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ištekliai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris atitinka saugias biologines ribas;

    Pagrindimas

    Labiau tinka naudoti vien tik biomasės rodiklį – tai patikimesnė vertė valdant smulkiųjų pelaginių rūšių išteklius, kurie labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų nei naudojimo, bent jau iki tol, kol pagerės mokslinis įvertinimas.

    Pakeitimas    43

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e)  MSY Btrigger – žemiausias tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    44

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 straipsnio 2 dalies f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f)  žvejybos galimybė – kiekybiškai nusakyta juridinė teisė žvejoti, išreikšta laimikio kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis.

    Išbraukta.

    Pakeitimas    45

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1.  Daugiametis planas padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, ir juo siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY.

    1.  Daugiametis planas padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų.

    Pagrindimas

    Tikslai yra nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir nebūtina jų kartoti šiame dokumente. BŽP tikslai yra vienodai svarbūs, ir didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio siekio įgyvendinimas negali būti svarbesnis už kitus tikslus, pvz., atitinkamo žuvininkystės sektoriaus socialinio stabilumo siekį.

    Pakeitimas    46

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2.  Daugiamečiame plane numatoma veiksminga, paprasta ir stabili Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių naudojimo valdymo sistema.

    2.  Daugiamečiame plane numatoma veiksminga, paprasta ir stabili Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų naudojimo valdymo sistema.

    Pakeitimas    47

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a.  Rengiant ar keičiant daugiametį planą, atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius aspektus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalį.

    Pakeitimas    48

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3.  Daugiametis planas turi padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamos priegaudos arba mažinant jos kiekį, ir įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, kai žvejojamos žuvys, kurių rūšims taikomas tas planas ir šis reglamentas.

    3.  Daugiametis planas turi padėti mažinti į jūrą išmetamus kiekius, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamos priegaudos arba mažinant jos kiekį, ir įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, kai žvejojamos žuvys, kurių rūšims taikomas tas įpareigojimas ir šis reglamentas.

    Pagrindimas

    Užtikrinti, kad nebebūtų išmetama į jūrą, praktiškai neįmanoma, be kita ko, ir dėl to, kad pagrindiniame reglamente vis dar numatyta galimybė taikyti de minimis nuostatas.

    Pakeitimas    49

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 straipsnio 4 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4.  Daugiamečiu planu įgyvendinamas žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas dera su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę.

    4.  Daugiamečiu planu įgyvendinamas žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, ypač nykstančioms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius, jūrų paukščius ir roplius, ir, kai įmanoma, nebūtų daromas. Planas dera su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, ir su direktyvose 2009/147/EB ir 92/43/EEB nustatytais tikslais ir taisyklėmis.

    Pakeitimas    50

    Pasiūlymas dėl reglamento

    3 straipsnio 5 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    5a.  Priemonės pagal planą taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų.

    Pakeitimas    51

    Pasiūlymas dėl reglamento

    2 skyriaus antraštinė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    TIKSLAI, APSAUGOS PRIEMONĖS IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

    SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI TIKSLAI, APSAUGOS PRIEMONĖS IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

    Pagrindimas

    Žodis „socialiniai ir ekonominiai“ įterpiamas pagal pakeitimą, kuriuo įterpiamas 4a straipsnis (socialiniai ir ekonominiai tikslai), ir naujas 21a ir 24a konstatuojamąsias dalis.

    Pakeitimas    52

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 straipsnio antraštinė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Europiniams ančiuviams ir europinėms sardinėms taikomi tikslai

    Smulkiųjų pelaginių žuvų atveju taikomi tikslai

    Pagrindimas

    Ši apibrėžtis reiškia, kad šių dviejų rūšių ištekliai yra valdomi kartu.

    Pakeitimas    53

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1.  Tikslinis atitinkamų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas I priede nustatytų intervalų ribose, laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

    1.  Tiksliniai smulkiųjų pelaginių žuvų atskaitos taškai turi būti pasiekti kuo greičiau ir po to išteklių dydžiai išlaikomi taip, kad viršytų I priede nustatytas vertes, laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

    Pagrindimas

    4 straipsnio nuostatos patikslinamos pagal pasiūlymą dėl biomase grindžiamų atskaitos taškų.

    Pakeitimas    54

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2.  Žvejybos galimybės turi atitikti šio reglamento I priedo A skiltyje nurodytus tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus.

    2.  Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės turi atitikti šio reglamento I priedo A skiltyje nurodytus tikslinius atskaitos taškus.

    Pagrindimas

    4 straipsnio nuostatos patikslinamos pagal pasiūlymą dėl biomase grindžiamų atskaitos taškų. Siūloma išbraukti terminą „žvejybos galimybės“ ir jį pakeisti terminu „valdymo priemonės“. Visų pirma, žvejybos galimybės nurodo BLSK sistemą, o pagal pasiūlymą ji turi būti pakeista valdymo priemonėmis, kurios labiau tinka taikant pastangų ribojimu grindžiamą valdymo sistemą.

    Pakeitimas    55

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3.  Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatyti žvejybos galimybių lygiai, kurie atitiktų žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priedo A skiltyje.

    3.  Nepaisant 1 ir 2 dalių, valdymo priemonės gali būti skirtos pasiekti dydžiams, kurie atitiktų aukštesnes vertes, nei nustatytosios I priedo A skiltyje, jeigu:

     

    a)  remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

     

    b)  remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba

     

    c)  kai kurie smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai nesiekia I priedo B skiltyje nurodyto atskaitos taško.

    Pagrindimas

    4 straipsnio nuostatos patikslinamos pagal pasiūlymą dėl biomase grindžiamų atskaitos taškų. Visų pirma, žvejybos galimybės nurodo BLSK sistemą, o pagal pasiūlymą ji turi būti pakeista valdymo priemonėmis, kurios labiau tinka taikant pastangų ribojimu grindžiamą valdymo sistemą.

    Pakeitimas    56

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 straipsnio 4 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4.  Nepaisant 2 ir 3 dalių, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos remiantis I priedo B skiltyje pateiktais mirtingumo dėl žvejybos intervalais, jei atitinkamų išteklių dydis viršija II priedo A skiltyje nustatytą minimalų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką ir jei:

    Išbraukta.

    a) remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

     

    b) remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kurią lemia tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamika, arba

     

    c) siekiama užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

     

    Pakeitimas    57

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    4a.  Kai mokslinės rekomendacijos rodo, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį konkrečių išteklių žuvų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba į jas atsižvelgia ir gali apriboti mėgėjų žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, siekiant išvengti bendro tikslinio mirtingumo dėl žvejybos viršijimo.

     

     

    Pakeitimas    58

    Pasiūlymas dėl reglamento

    4 a straipsnis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    4a straipsnis

     

    Socialiniai ir ekonominiai tikslai

     

    Siekiant atsižvelgti į socialinius ir ekonominius Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies f punkte nustatytus tikslus, taikydamos šiame reglamente nustatytas technines ir išteklių išsaugojimo priemones, valstybės narės kuo plačiau naudojasi atitinkamomis Reglamente (ES) Nr. 508/2014 numatytomis priemonėmis.

    Pagrindimas

    Šiuo pakeitimu siekiama suteikti galimybę valstybėms narėms, kai žvejai nukenčia nuo techninių ir (arba) išteklių išsaugojimo priemonių, kurios daro itin didelį poveikį ir turi neigiamų pasekmių tiek įmonėms, tiek darbuotojams, gauti finansinę paramą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF).

    Pakeitimas    59

    Pasiūlymas dėl reglamento

    5 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1.  Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip minimalūs ir ribiniai neršiančių žuvų išteklių biomasės dydžiai, kurie turi būti taikomi siekiant išsaugoti visą atitinkamų išteklių reprodukcinį pajėgumą, yra nustatyti II priede.

    1.  Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip minimalios ir ribinės neršiančių žuvų išteklių biomasės dydžiai, taikomi siekiant išsaugoti visą atitinkamų išteklių reprodukcinį pajėgumą.

    Pakeitimas    60

    Pasiūlymas dėl reglamento

    5 straipsnio 1 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    1a.  Praėjus trejiems metams po 6 straipsnio 1a dalyje nurodytų valdymo priemonių taikymo pradžios, moksliniais tyrimais patikrinamas taikytų priemonių veiksmingumas, visų pirma ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai.

    Pagrindimas

    Šis pakeitimas reikalingas siekiant įvertinti 4a straipsnyje siūlomų priemonių veiksmingumą.

    Pakeitimas    61

    Pasiūlymas dėl reglamento

    5 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento II priedo A skiltyje nustatytas minimalus neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, skirtos užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų tuos, kuriems esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, nustatomos tokio lygio atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už šio reglamento I priedo A skiltyje nustatytą intervalą, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

    2.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors neršiančių smulkiųjų pelaginių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento I priedo B skiltyje nustatytas minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant padėti užtikrinti, kad smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių dydis greitai viršytų I priedo A skiltyje nustatytą atskaitos tašką. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies ir laikantis šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies, valdymo priemonės patikslinamos atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

    Pagrindimas

    Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

    Pakeitimas    62

    Pasiūlymas dėl reglamento

    5 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento II priedo B skiltyje nustatytas ribinis neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (Blim), imamasi tolesnių taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Tiksliau, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, gali būti sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

    3.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad abiejų smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių neršiančių biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento I priedo B skiltyje nustatytas ribinės neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (SSBlim), priimamos papildomos taisomosios priemonės, siekiant padėti užtikrinti, kad abiejų smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai greitai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris viršija I priedo A skiltyje nustatytą atskaitos tašką. Visų pirma, tos taisomosios priemonės, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, gali apimti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymą ir kitas atitinkamas valdymo priemones.

    Pagrindimas

    Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

    Pakeitimas    63

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų išsaugoti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti mažų pelaginių žuvų ištekliai, arba jeigu europinių ančiuvių ar europinių sardinių išteklių neršiančių žuvų biomasė tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento II priedo A skiltyje, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, remdamasi šio reglamento 16 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, dėl:

    1.   Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų išsaugotos smulkiosios pelaginės žuvys, arba jeigu kurių nors išteklių neršiančių žuvų biomasė tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento I priedo B skiltyje, Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

    Pagrindimas

    Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

    Pakeitimas    64

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a)  žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, įrankio konstrukcijos, įrankio dydžio arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    65

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b)  žvejybos įrankio naudojimo ir naudojimo gylio, siekiant užtikrinti ir pagerinti selektyvumą;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    66

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c)  atitinkamų žuvų žvejybos draudimo ar apribojimo tam tikruose rajonuose, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir žuvų jauniklius, žuvis, kurių išteklių dydis nesiekia minimalaus išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    67

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d)  žvejybos arba tam tikrų tipų žvejybos įrankių naudojimo tam tikrais laikotarpiais draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    68

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e)  mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą;

    Išbraukta.

    Pakeitimas    69

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 pastraipos f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f)  kitų su selektyvumu susijusių charakteristikų.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Pirmos pastraipos f punkte, kuriam taikomos įgaliojimų delegavimo nuostatos, vartojami terminai tokie nekonkretūs, kad gali būti peržengtos esminės ribos, nustatytos SESV 290 straipsnyje. Geriau išbraukti.

    Pakeitimas    70

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    1a.   Nepaisant 1 dalies nuostatų, kad būtų pasiekti 4 straipsnyje nustatyti tikslai, 2018–2022 m. taikomos šios priemonės:

     

    a)   2019 m. smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio limitas nustatomas toks, koks buvo 2014 m. laimikio dydis. Nuo 2020 m. smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio limitas atitinkamai valstybei narei kiekvienais metais laipsniškai mažinamas 4 %, palyginti su ankstesniais metais, iki 2022 m. Vis dėlto, limitas nemažinamas, jeigu praėjusiais metais visas kiekvienos atitinkamos valstybės narės laimikis daugiau kaip 2 % mažesnis už 2014 m. sužvejotą kiekį;

     

    b)   tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybą vykdančių žvejybos laivų žvejybos pastangos negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus ir 20 žvejybos dienų per mėnesį, taip pat negali viršyti 144 žvejybos dienų per metus, kai vykdoma tikslinė europinių sardinių žvejyba, ir 144 žvejybos dienų per metus, kai vykdoma tikslinė europinių ančiuvių žvejyba;

     

    c)   kasmet taikomi žvejybos rajonų ir laikotarpių draudimai, siekiant apsaugoti jauniklių augimo vietas ir nerštavietes. Tokie draudimai, susiję su įvairių tipų žvejybos įrankiais, apima visą smulkiųjų pelaginių žuvų arealą Adrijos jūroje ir taikomi ne trumpesnį kaip nepertraukiamą 15 dienų laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip nepertraukiamą 30 dienų laikotarpį. Šie draudimai taikomi šiais laikotarpiais:

     

    i)   europinių sardinių atveju – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. ir

     

    ii)   europinių ančiuvių atveju – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

     

    d)   papildomi draudimai taikomi laivams, kurių bendrasis ilgis viršija 12 metrų, atskirai pagal kiekvieno tipo žvejybos įrankį ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Tokie draudimai apima ne mažiau kaip 30 % rajono, kuris, kaip nustatyta, yra jauniklių augimo vieta arba rajonas, svarbus ankstyvo amžiaus žuvų grupių apsaugai (teritorinėje ir vidinėje jūroje);

     

    e)   bendras smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veiklą vykdančių tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų pajėgumas negali viršyti 2014 m. užregistruoto veiklą vykdžiusio laivyno pajėgumo, išreikšto bendrąja talpa (BT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (BRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi.

    Pakeitimas    71

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 straipsnio 1 b dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    1b.   Nepaisant 1a dalies, siekiant užtikrinti stabilumą ir apriboti išteklių valdymo priemonių nuostatų kitimą, c ir d punktuose nurodytų draudimų taikymo iš eilės einančiais metais trukmė negali skirtis daugiau kaip 10 % nuo prieš tuos metus ėjusiais metais taikytos trukmės.

    Pagrindimas

    Siūlomos priemonės visapusiškai įgyvendinamos nuo 2017 m. ir iš dalies nuo 2015 m. Jos atitinka BVJŽK išteklių valdymo planą, ir labai svarbu toliau taikyti tą patį valdymo metodą ir priemones, kad galėtume tinkamai įvertinti jų poveikį. Be to, siūloma palaipsniui mažinti per tą patį laikotarpį leidžiamą sužvejoti kiekį.

    Pakeitimas    72

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 a straipsnis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    6a straipsnis

     

    Techninės priemonės

     

    1.   Taikant šį reglamentą, netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir II priedo 2 punktas.

     

    2.   Taikant šį reglamentą, apsupamųjų tinklų (gaubiamųjų tinklų ir tinklų be lyno tinklo apačiai sutraukti) ilgis turi būti ne didesnis kaip 600 metrų, o plotis – ne didesnis kaip 1/3 ilgio.

    Pagrindimas

    Siekiant įgyvendinti bet kokį daugiametį planą, būtina į jį įtraukti šias nuostatas. To jau buvo prašoma Adrijos jūros valstybių narių bendroje rekomendacijoje ir tai išsamiai išnagrinėta gaubiamųjų tinklų techninių charakteristikų ir jų poveikio dugno ištekliams tyrime. Šį tyrimą ir prašymą taip pat recenzavo nepriklausomi ekspertai ir STECF, kurie patvirtino jų išvadas. Tai viena iš pagrindinių nuostatų, siekiant užtikrinti Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos gaubiamaisiais tinklais perspektyvumą.

    Pakeitimas    73

    Pasiūlymas dėl reglamento

    7 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

    Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

    Pagrindimas

    Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos įpareigojimo iškrauti laimikį ir regionalizavimo taisyklės yra pakankamos. Todėl nebūtų tikslinga Komisijai imtis kokių nors papildomų priemonių deleguotaisiais aktais.

    Pakeitimas    74

    Pasiūlymas dėl reglamento

    7 straipsnio 1 pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a)  įpareigojimo iškrauti laimikį netaikymo žuvų rūšims, kurių aukštas išgyvenimo koeficientas yra patvirtintas moksliškai, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

    a)  įpareigojimo iškrauti laimikį netaikymo žuvų rūšims, kurių aukštas išgyvenimo koeficientas yra patvirtintas patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

    Pakeitimas    75

    Pasiūlymas dėl reglamento

    7 straipsnio 1 pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d)  mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Pirmos pastraipos d punktas turėtų būti išbrauktas, nes šiuos klausimus jau apima 6 straipsnis ir nėra reikalinga kartoti.

    Pakeitimas    76

    Pasiūlymas dėl reglamento

    10 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent pusantros valandos prieš numatomą atvykimo į uostą laiką. Pakrantės valstybių narių kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

    1.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent pusvalandis prieš numatomą atvykimo į uostą laiką. Pakrantės valstybių narių kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

    Pagrindimas

    Daugelyje Adrijos rajonų įgula labai užsiėmusi iki pat grįžimo į uostą, nes rūšiuoja laimikį į atitinkamas dėžes. Reikalavimas pateikti minėtą pranešimą prieš atvykstant į uostą, kuris reiškia, kad žvejybos laivų kapitonai privalo perduoti informaciją apie laivą ir laimikį gerokai iš anksto jų valstybės narės kompetentingoms institucijoms, užkrauna didelę naštą.

    Pakeitimas    77

    Pasiūlymas dėl reglamento

    10 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2.  Išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra bent viena tona europinių ančiuvių arba bent viena tona europinių sardinių, kapitonams.

    2.  Išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra bent dvi tonos europinių ančiuvių arba bent dvi tonos europinių sardinių, kapitonams. Šie kiekiai apskaičiuojami atėmus laimikius, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 dalyje.

    Pagrindimas

    Svarbu nurodyti šią įpareigojimo iškrauti laimikį nuostatą, pagal kurią produktai, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, turi būti iškrauti ir perduoti tiesiogiai naudoti kitais tikslais, ne žmonių maistui. Kiekiai yra tokie, kokie nustatyti šio pasiūlymo dėl reglamento 13 straipsnio a ir b punktuose.

    Pakeitimas    78

    Pasiūlymas dėl reglamento

    12 straipsnio 2 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 2 dalies, visų Sąjungos laivų, kurių bendrasis ilgis lygus 12 ar daugiau metrų, kapitonai perduoda to reglamento 14 straipsnyje nurodytą informaciją prieš pradėdami iškrovimo operacijas.

    Pagrindimas

    Laivams, kuriems taikomi šio išteklių valdymo plano reikalavimai ir kurie susiję su stambiųjų žuvų žvejyba, turėtų būti leidžiama užpildyti žvejybos žurnalą prieš pradedant iškrovimo operacijas. Nusiųsti šią informaciją prieš atvykstant į uostą pagal bendruosius reikalavimus gali būti sudėtinga ir kartais pavojinga, atsižvelgiant į įplaukimo į doką sunkumus ir didelius žuvų, kurios turi būti išrūšiuotos ir sukrautos į dėžes, kiekius.

    Pakeitimas    79

    Pasiūlymas dėl reglamento

    13 straipsnio 1 pastraipa

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Atitinkamų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, rūšių žuvų gyvajam svoriui taikytina riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo laimikį iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje, yra:

    Smulkiųjų pelaginių žuvų gyvajam svoriui taikytina riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo laimikį iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje, yra 4 tonos.

    a) 2000 kg europinių ančiuvių;

     

    b) 2000 kg europinių sardinių.

     

    Pakeitimas    80

    Pasiūlymas dėl reglamento

    14 straipsnio 1 pastraipa

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimas. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

    Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir vėliau kas penkerius metus Komisija užtikrina, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai įvertinimas. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą.

    Pakeitimas    81

    Pasiūlymas dėl reglamento

    15 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    Pakeitimas    82

    Pasiūlymas dėl reglamento

    15 a straipsnis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    15a straipsnis

     

    EJRŽF parama

     

    1. Laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant daugiamečio plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, nurodytu Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

     

    2. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 2 dalies, iki 2020 m. gruodžio 31 d. ilgiausias leidžiamas paramos pagal tą reglamentą laikotarpis padidinamas iki 9 mėnesių tiems žvejybos laivams, kuriems taikomi šiame reglamente numatyti rajonų ir laikotarpių draudimai.

     

    3. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta šio straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 3 dalies, galima padidinti bendrą EJRŽF skiriamą paramos sumą 15 %, palyginti su didžiausia pagal tą straipsnį leidžiama suma.

     

    4. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 30 straipsnyje numatytus veiksmus, pirmenybė teikiama žvejams, patiriantiems šiame daugiamečiame plane nustatytų priemonių įgyvendinimo poveikį.

     

    5. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino, iki 2020 m. gruodžio 31 d. laivai, nutraukę visą žvejybos veiklą dėl šiame reglamente nurodytų žvejybos pastangų mažinimo priemonių, gali gauti veiklos nutraukimo visam laikui paramą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnyje.

    Pakeitimas    83

    Pasiūlymas dėl reglamento

    I priedas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    [...]

    Išbraukta.

    Pakeitimas    84

    Pasiūlymas dėl reglamento

    II priedas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    [...]

    Išbraukta.

    • [1]  OL C 288, 2017 8 31, p. 68.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    1) Bendrosios Komisijos pasiūlymo aplinkybės

    Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas (toliau – Adrijos jūros daugiametis planas) nustatomas pagal pagrindinį reglamentą. Daugiamečiai planai priimami prioriteto tvarka, remiantis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, ir į juos turi būti įtrauktos išteklių išsaugojimo priemonės, siekiant atkurti žuvų išteklius ir išlaikyti juos tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Pagrindiniame reglamente taip pat nustatyta, kad į daugiamečius planus negalima įtraukti priemonių, neatsižvelgus į jų ekonominį ir socialinį poveikį.

    Adrijos jūros daugiametis planas, pirmasis toks planas Viduržemio jūros rajone, tikriausiai turės didelį poveikį visos Viduržemio jūros žvejybos valdymui.

    Adrijos jūra – svarbus Viduržemio jūros parajonis, nes jame sužvejoto laimikio vertė sudaro apie trečdalį visos iškraunamo laimikio vertės. Didžiausią smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio dalį sudaro europinės sardinės ir europiniai ančiuviai. Didžiausius kiekius sužvejoja Italija ir Kroatija. Trečioji valstybė narė, Slovėnija, sužvejoja mažiau kaip 1 %, maždaug tiek pat mažai sužvejoja Albanija ir Juodkalnija. Šiuo metu smulkiųjų pelaginių žuvų žvejyba reglamentuojama nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Tarptautinis organas, šiuo metu reglamentuojantis šio tipo žvejybą, yra Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija.

    Galutinis pasiūlymo tikslas – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) iki 2020 m., kaip reikalaujama pagal bendros žuvininkystės politikos nuostatas. Pasiūlymo aiškinamajame memorandume Komisija teigia, kad pagrindinis Adrijos jūros daugiamečio plano tikslas – atkurti išteklius ir žvejybos sektorių, kad jie būtų sveikos būklės, užtikrinant, kad žvejyba būtų tausi.

    2) Pasiūlymo esmė

    2017 m. vasario 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano. Adrijos jūros daugiametis planas gali būti taikomas ančiuvių, sardinių, skumbrių ir stauridžių ištekliams. Pagrindinis daugiamečio plano tikslas – pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą valdymo sistemą.

    Pagal Adrijos jūros daugiametį planą siūlomi tikslai išreiškiami STECF rekomenduojamais žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalais, artimais FMSY, o jų įgyvendinimo terminas – 2020 m. Nustatyti europiniams ančiuviams ir europinėms sardinėms taikomi tikslai – intervalus rekomendavo STECF. Kaip teigiama Komisijos aiškinamajame memorandume, taikant tokius intervalus atitinkami ištekliai būtų valdomi pagal MSY principą ir, kaip manoma, būtų suteiktos galimybės koreguoti, jeigu pasikeistų mokslinės rekomendacijos. Jeigu turimi žuvų išteklių duomenys, atskaitos taškai yra neršiančių žuvų išteklių biomasė.

    Į pasiūlymą įtrauktos nuostatos, susijusios su įpareigojimu iškrauti laimikį, kurios turi būti priimtos regionalizavimo tikslais.  

    3) Pranešėjos pozicija

    Pranešėja teigiamai vertina Adrijos jūros daugiametį planą, nes jis suteiks daugiamečio jūrų biologinių išteklių valdymo priemonę, kuri padės atkurti išteklius ir užtikrinti žuvininkystės sektoriaus veiklos tvarumą. Sardinių ir ančiuvių išteklių būklės mokslinių vertinimų duomenimis, dabartinis žvejybos mastas Adrijos jūroje prilygsta peržvejojimui. Pranešėja pritaria priemonėms, kuriomis siekiama gerinti išteklių būklę, ypač teritorinei rajonų apsaugai, siekiant apsaugoti žuvų jauniklius ir neršiančius išteklius.

    Atsižvelgdama į išteklių būklę, specifinį žvejybos pobūdį ir sudėtingą socialinę ir ekonominę padėtį Adrijos regione, siekdama užtikrinti veiksmingą valdymą, paaiškinti ir supaprastinti atskiras pasiūlymo nuostatas, pranešėja siūlo iš dalies pakeisti toliau nurodytas nuostatas.

    Bendras sardinių ir ančiuvių išteklių valdymas

    Pranešėja nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl atskiro sardinių ir ančiuvių išteklių valdymo ir vietoj to siūlo, kad šių dviejų rūšių ištekliai būtų valdomi kartu. Smulkiųjų pelaginių žuvų biomasė skirtingais metais gali labai skirtis nepriklausomai nuo mirtingumo dėl žvejybos, nes smulkiosios pelaginės žuvys labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad jų žvejyboje nėra visiškai įmanoma vykdyti tik vienos iš šių dviejų rūšių tikslinę žvejybą, pranešėja mano, kad šie ištekliai turėtų būti valdomi kartu. Be to, abi rūšys, sardinės ir ančiuviai, užima tą pačią ekologinę nišą ir jų biomasė kinta priklausomai nuo vienų ir kitų išteklių padėties. Pranešėja į pasiūlymą įtraukia terminą „smulkiosios pelaginės žuvys“, vartojamą ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos parengtame regioniniame plane.

    Žvejybos pastangų valdymu grindžiamos sistemos principo taikymas

    Pranešėja griežtai prieštarauja Komisijos mėginimams užtikrinti, kad žvejyba būtų reglamentuojama nustatant bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotų sistemą. Šiuo metu visam Adrijos jūros rajonui (17 ir 18 geografiniams parajoniams) taikomas Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos parengtas išteklių valdymo planas, grindžiamas žvejybos pastangų ir pajėgumo reguliavimu nustatant rajonų ir laikotarpių nuostatas ir laivo žvejybos dienų apribojimus, tačiau pradžiai nustatomas saugaus lygmens laimikio limitas, kuris yra 2014 m. sužvejotas kiekis. Šiuo metu galiojanti GFCM rekomendacija (GFCM/40/2016/2) paskelbta 2016 m. Pranešėja mano, kad dabartinė rekomendacija yra ypač svarbi, nes ji užtikrina santykinį stabilumą sektoriui. Priemonių rinkinys taikytinas 2017 ir 2018 m. ir per tą laikotarpį turėtų paaiškėti, ar tos priemonės, kurios visapusiškai taikomos nuo 2015 m., yra veiksmingos ir duoda rezultatų.

    Visoje Viduržemio jūroje įgyvendinama tokia sistema, kaip nurodyta pirmiau, ir bet koks reikšmingas valdymo pakeitimas tik vienoje nedidelėje dalyje tikrai gali sutrikdyti ES rinką, sudaryti sąlygas didesniam importui iš šalių, kurios nepriklauso ES, ir pastatyti žuvininkystės sektorių į nelygiateisę rinkos padėtį.

    Kadangi pranešėjos pasiūlymas grindžiamas žvejybos pastangų valdymu, ji siūlo pakeisti valdymo sistemą, susijusią su galimybėmis, į išteklių valdymo priemones.

    Pranešėja taip pat norėtų pastebėti, kad moksliniai vertinimai ir rekomendacijos gali pasikeisti, ir mano, kad tai dar viena priežastis atsisakyti kvotų sistemų. Vertėtų pabrėžti, kad tuos pačius duomenis nagrinėjusios GFCM ir STEFC darbo grupės gavo skirtingus rezultatus. Šiuose vertinimuose esantis neužtikrintumas lemia papildomus nuogąstavimus, kad svarbūs pagrindiniai sprendimai priimami remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, kurios gali taip smarkiai skirtis.

    Moksliniai įvertinimai ir jų panaudojimas siūlomame plane

    Vienos iš pagrindinių pasiūlymo nuostatų yra susijusios su biologiniais atskaitos taškais. Pasiūlyme šie atskaitos taškai grindžiami mirtingumo dėl žvejybos (F) verte, atitinkančia išteklių naudojimą, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis (FMSY). Ši vertė yra tikslinis lygis, kurį reikia pasiekti, kaip nurodyta pagrindiniame reglamente, iki 2020 m. Vis dėlto, mirtingumo dėl žvejybos vertė, atitinkanti teorinį išteklių naudojimo lygį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, priklauso nuo tam tikrų prielaidų, taikomų mokslinio išteklių būklės vertinimo procese, taigi, gali labai skirtis. Pavyzdžiui, 2016 m. STECF laikėsi nuomonės, kad sardinių FMSY vertė yra 0,08, o GFCM tuo pačiu metu nustatė, kad ši vertė yra 0,7, kitaip tariant, kone dešimt kartų didesnė. Per paskutinį STECF plenarinį posėdį (17-01) pateikta rekomendacija, kad tikslinis išteklių naudojimo lygis, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, turėtų būti ne FMSY vertė, bet teorinio perskaičiavimo koeficientas (mirtingumo dėl žvejybos ir bendro mirtingumo santykis, E=0,4), kurio daugiklyje būtų naudojimo lygis, kurį taip pat galima išreikšti kaip mirtingumo dėl žvejybos (F) vertę. Atsižvelgiant į tai, kad netgi Komisijos mokslinis patariamasis organas (STECF) priėjo prie išvados, kad vertinime esama daug neužtikrintumo, pranešėja siūlo, kad Adrijos jūros daugiamečiame plane naudotinas atskaitos taškas būtų išteklių biomasė, o ne mirtingumas dėl žvejybos. Ypač svarbu, kad, esant nevienareikšmiškoms diskusijoms šiuo klausimu mokslininkų bendruomenėje, būtų atsisakyta galimybės įvesti kvotų sistemą, pagal kurią bendras leidžiamas sužvejoti kiekis būtų nustatomas griežtai remiantis tų atskaitos taškų siekiais. Atsižvelgiant į atskaitos taškų skirtumus, jie negali būti naudojami siekiant nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį; taikytina sistema turėtų būti grindžiama žvejybos pastangų reguliavimu, siekiant užtikrinti, kad išgyventų pakankamai atskiros rūšies žuvų, t. y. būtų pakankama tų išteklių biomasė.

    Gaubiamųjų tinklų Adrijos jūros smulkiosioms pelaginėms žuvims žvejoti techninių charakteristikų nustatymas

    Pranešėja siūlo, kad pasiūlyme dėl plano būtų leista netaikyti Viduržemio jūros reglamento nuostatos dėl gaubiamojo tinklo ilgio ir gylio ir tinklo pločio santykio. Derėtų pabrėžti, kad planas rengiamas atsižvelgiant į regioninius ypatumus ir turi būti tinkamas žvejybai tame rajone, kuriam jis skirtas; jame taip pat turi būti nuo pat pradžių pripažintos ir leidžiamos specifinės Adrijos jūroje naudojamų žvejybos įrankių ypatybės.

    Susibūrusios į grupę „AdriaMed“ (FAO projekto formos subregioninė iniciatyva), Adrijos jūros šalys atliko mokslinį tyrimą, kad aprašytų Adrijos jūroje naudojamų gaubiamųjų tinklų technines charakteristikas, jų galimą poveikį jūros dugnui ir žvejybos jais modelį. Šis tyrimas parodė, kad Italija, Kroatija ir Slovėnija yra teisios reikalaudamos plane nustatyti tokius gaubiamojo tinklo matmenis, kad didžiausias galimas tinklo ilgis būtų 600 m, o plotis būtų ne didesnis kaip 1/3 ilgio. Atsižvelgiant į šiuos siūlomus matmenis, labai svarbu leisti netaikyti Viduržemio jūros reglamento, pagal kurį gaubiamuosius tinklus leidžiama naudoti tik tuose rajonuose, kur gylis didesnis už 70 % tinklo pločio; dėl Adrijos jūros dugno reljefo šios nuostatos neįmanoma laikytis.

    Socialinis ir ekonominis siūlomo plano poveikis

    Pagrindiniame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad negalima įtraukti priemonių į daugiametį planą, jeigu neatsižvelgta į jų ekonominį ir socialinį poveikį.

    Pranešėja norėtų pažymėti, kad Komisijos pasiūlyme nepateiktas joks išsamus socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas. Tai jai kelia ypač didelį susirūpinimą, nes Viduržemio jūros žvejybos sektorius patiria krizę daugiau kaip dvidešimt metų ir naujos nepakankamai apsvarstytos nuostatos gali turėti didelį poveikį ir sužlugdyti visą sektorių. Be to, nieko nepasakyta apie finansinę paramą ir (arba) pakeitimo priemones įmonėms ir darbuotojams, kurios būtų susijusios su šiuo pasiūlymu, kad būtų mažinami sugaunami sardinių ir ančiuvių kiekiai, nors šios žuvys yra pagrindiniai ekonominiai ištekliai mažoms pakrančių bendruomenėms, ypač salų bendruomenėms, ir sektoriaus įmonėms.

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (14.9.2017)

    pateikta Žuvininkystės komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

    (COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD))

    PAKEITIMAI

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

    Pakeitimas    1

    Pasiūlymas dėl reglamento

    1 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (1)  bendra žuvininkystės politika (BŽP) turėtų padėti saugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklius ir visų pirma iki 2020 m. pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB40 1 straipsnio 1 dalyje;

    (1)  bendra žuvininkystės politika (BŽP) turėtų užtikrinti jūrų aplinkos apsaugą ir darnų visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklių valdymą ir turėtų padėti iki 2020 m. pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB40 1 straipsnio 1 dalyje;

    __________________

    __________________

    40 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

    40 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

    Pakeitimas    2

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6a)  regionalizavimas turėtų būti naudojamas tam, kad būtų sukurtos specialiai pritaikytos priemonės, pagal kurias atsižvelgiama į kiekvieno žvejybos rajono ypatumus ir saugomos jų aplinkos sąlygos;

    Pakeitimas    3

    Pasiūlymas dėl reglamento

    6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6b)  žvejybos galimybės turėtų būti skiriamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje išdėstytų principų, taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkos, socialinius ir ekonominius kriterijus. Žvejybos galimybės taip pat turėtų būti sąžiningai paskirstytos įvairiuose žvejybos segmentuose, įskaitant tradicinę ir mažos apimties žvejybą. Be to, valstybės narės turėtų teikti paskatas tiems žvejybos laivams, kurie naudoja selektyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai;

    Pakeitimas    4

    Pasiūlymas dėl reglamento

    5 straipsnio 3 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    3a.  Minėtos taisomosios priemonės atitinkamais atvejais gali taip pat apimti Komisijos teikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir neatidėliotinas priemones, Komisijos priimamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį.

    Pakeitimas    5

    Pasiūlymas dėl reglamento

    14 straipsnio 1 pastraipa

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimas. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

    Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir vėliau kas penkerius metus Komisija užtikrina, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai įvertinimas, visų pirma būtų įvertinta pažanga, padaryta siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų išteklius tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir gali, kai tikslinga, atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, pasiūlyti daugiamečio plano korekcijas ar inicijuoti deleguotųjų aktų pakeitimus.

    NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

    Nuorodos

    COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD)

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    PECH

    1.3.2017

     

     

     

    Nuomonę pateikė

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI

    1.3.2017

    Priėmimo data

    7.9.2017

     

     

     

    ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

    Nuorodos

    COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD)

    Pateikimo Europos Parlamentui data

    24.2.2017

     

     

     

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    PECH

    1.3.2017

     

     

     

    Nuomonę teikiantys komitetai

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI

    1.3.2017

     

     

     

    Pranešėjai

           Paskyrimo data

    Ruža Tomašić

    22.3.2017

     

     

     

    Svarstymas komitete

    25.4.2017

    21.6.2017

    21.11.2017

    21.3.2018

    Priėmimo data

    9.10.2018

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    14

    11

    1

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Linnéa Engström, Sylvie Goddyn, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Ruža Tomašić

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Nicola Caputo, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, Elisabetta Gardini, Anja Hazekamp, Francisco José Millán Mon, Nosheena Mobarik

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

    David Borrelli, Klaus Buchner, Fabio Massimo Castaldo, Tadeusz Zwiefka

    Pateikimo data

    16.10.2018

    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

    14

    +

    ECR

    Nosheena Mobarik, Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić

    EFDD

    Fabio Massimo Castaldo, Rosa D'Amato

    NI

    David Borrelli

    PPE

    Alain Cadec, Elisabetta Gardini, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Francisco José Millán Mon, Tadeusz Zwiefka

    S&D

    Renata Briano

    11

    -

    ALDE

    António Marinho e Pinto, Norica Nicolai

    GUE/NGL

    Anja Hazekamp

    S&D

    Clara Eugenia Aguilera García, Nicola Caputo, Giuseppe Ferrandino, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos

    VERTS/ALE

    Marco Affronte, Klaus Buchner, Linnéa Engström

    1

    0

    ENF

    Sylvie Goddyn

    Naudojami sutartiniai ženklai:

    +  :  už

    -  :  prieš

    0  :  susilaikė

    Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 5 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika