PRELIMINARUS PRANEŠIMAS dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

7.11.2018 - (COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP))

Biudžeto komitetas
Pranešėjai: Jan Olbrycht, Isabelle Thomas, Janusz Lewandowski, Gérard Deprez

Procedūra : 2018/0166R(APP)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0358/2018

Pateikti tekstai :

A8-0358/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 2
CRE 13/11/2018 - 2

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.1
CRE 14/11/2018 - 14.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0449

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas NUOMONĖ
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas NUOMONĖ
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0324), ir 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325, COM(2018)0326, COM(2018)0327 ir COM(2018)0328),

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2018)0323),

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),

– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijas „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ ir dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos[1],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[2],

– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas[3] ir 2016 m. spalio 5 d. Taryba[4] ratifikavo Paryžiaus susitarimą,

– atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio[5],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto preliminarų pranešimą, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto nuomones, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0358/2018),

A. kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,

B. kadangi dabartinėje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti mažesni (ir taip yra pirmą kartą) ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimai nei ankstesnėje DFP; kadangi dėl vėlyvo DFP ir sektorinių teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų priėmimo labai nukentėjo naujų programų įgyvendinimas;

C. kadangi greitai paaiškėjo, jog DFP yra nepakankama tam, kad būtų galima reaguoti į keletą krizių, naujus tarptautinius įsipareigojimus ir naujus politinius iššūkius, kurie nebuvo integruoti ir (arba) numatyti jos priėmimo metu; kadangi, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą, DFP buvo išnaudota maksimaliai ir, be kita ko, beprecedenčiu būdu pasinaudota lankstumo nuostatomis ir specialiomis priemonėmis po to, kai buvo išnaudotos turimos maržos; kadangi prioritetinių ES programų mokslinių tyrimų ir infrastruktūros srityje lėšos buvo net sumažintos praėjus vos dvejiems metams nuo šių programų priėmimo;

D. kadangi paaiškėjo, kad 2016 m. pabaigoje pradėtas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas buvo būtinas siekiant išplėsti esamų lankstumo nuostatų galimybes, tačiau DFP viršutinės ribos nebuvo patikslintos; kadangi šį tikslinimą teigiamai įvertino ir Parlamentas, ir Taryba;

E. kadangi naujos DFP nustatymas bus labai svarbus momentas 27 valstybių narių Sąjungai, nes bus sudarytos galimybės patvirtinti bendrą ilgalaikę viziją ir priimti sprendimus dėl būsimų politinių prioritetų bei užtikrinti Sąjungos pajėgumą juos įgyvendinti; kadangi 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa turėtų suteikti Sąjungai reikiamų išteklių, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas įgytų daugiau galių, būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos problemos, vyktų kova su nedarbu, nuolatiniu skurdu ir socialine atskirtimi, toliau stiprėtų ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, būtų sprendžiamos tvarumo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemos, stiprėtų ES saugumas ir gynyba, būtų apsaugoma išorės siena ir remiamos kaimyninės valstybės;

F. kadangi, turint omenyje pasaulinius iššūkius, kurių valstybės narės negali išspręsti pavieniui, turėtų būti įmanoma pripažinti Europos bendrąjį gėrį ir įvertinti sritis, kuriose Europos išlaidos būtų veiksmingesnės už nacionalines išlaidas, tam, kad atitinkami finansiniai ištekliai būtų perkelti į Sąjungos lygmenį ir taip sustiprėtų Sąjungos strateginė reikšmė, nebūtinai padidinant bendras viešąsias išlaidas;

G. kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. DFP ir ES nuosavų išteklių rinkinį, o vėliau pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų ES programų ir priemonių sukūrimo;

1. pabrėžia, kad 2021–2027 m. DFP turi padėti pamatą Sąjungos atsakomybei ir pajėgumui reaguoti į naujus poreikius, papildomus iššūkius ir naujus tarptautinius įsipareigojimus ir pasiekti politinius prioritetus bei tikslus; atkreipia dėmesį į rimtas problemas, susijusias su nepakankamu 2014–2020 m. DFP finansavimu, ir pakartoja, kad būtina išvengti ankstesnių klaidų pasikartojimo nuo pat pradžių piliečių labui užtikrinant tvirtą ir patikimą ES biudžetą, skirtą ateinančiam septynerių metų laikotarpiui;

2. mano, kad būsimas derybas galima pradėti remiantis Komisijos pasiūlymais dėl 2021–2027 m. DFP ir Sąjungos nuosavų išteklių sistemos; išreiškia savo poziciją dėl tų pasiūlymų ir laukia, kol bus patvirtinti Tarybos derybų įgaliojimai, nes tai dar nepadaryta;

3. pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme numatomas bendras DFP lygis yra 1,08 % 27 ES valstybių narių BNPj (įtraukus Europos plėtros fondą – 1,11 %) ir, vertinant pagal BNPj procentinę dalį, realiai yra mažesnis, palyginti su dabartine DFP; mano, kad siūlomas DFP lygis Sąjungai nesudarys sąlygų vykdyti savo politinius įsipareigojimus ir reaguoti į svarbius ateities iššūkius; todėl ketina derėtis dėl būtinybės jį padidinti;

4. taip pat prieštarauja bet kokiam ilgalaikėms Sutartyse nurodytoms ES politikos priemonėms, tokioms kaip sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika, skiriamų lėšų dydžio mažinimui; ypač prieštarauja bet kokiam radikaliam finansavimo mažinimui, nes tai neigiamai paveiktų tų sričių politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai; šiomis aplinkybėmis prieštarauja pasiūlymui sumažinti – nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį integruotos keturios egzistuojančios programos, be kita ko, Jaunimo užimtumo iniciatyva – „Europos socialinio fondo +“ („ESF+“) lėšas;

5. taip pat pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių sričių ES politika, svarbą; todėl dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą rodyti pavyzdį įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir matomo įsipareigojimo šioje srityje; todėl prašo darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas būsimos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas; taip pat pabrėžia, jog visos pagal kitą DFP įgyvendinamos programos turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, panaikinti diskriminaciją, be kita ko, tą, kuri nukreipta prieš LGBTI asmenis, ir sukurti mažumų, įskaitant romus, portfelį – visa tai labai svarbu siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus dėl įtraukios Europos; pabrėžia, kad siekdama įvykdyti su Paryžiaus susitarimu susijusius įsipareigojimus klimato politikos tikslams įgyvendinti ES turėtų skirti bent 25 % 2021–2027 m. DFP laikotarpio išlaidų ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti 30 % rodiklį;

6. šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai nekreipė dėmesio į jos įgyvendinimą; labai apgailestauja, kad DFP pasiūlyme lyčių aspekto integravimas tėra antraeilis aspektas, ir apgailestauja, kad pasiūlymuose dėl konkrečių ES politikos sričių trūksta aiškių lyčių lygybės tikslų, reikalavimų ir rodiklių; ragina, kad metinėse biudžeto procedūrose būtų visapusiškai įvertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika, t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą; tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija vėl įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir jos veiksmingą stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

7. pabrėžia, kad būsimoje DFP reikia vadovautis atskaitomybės, supaprastinimo, matomumo ir veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principais; primena, kad šiomis aplinkybėmis planuojant būsimas išlaidas reikia daugiau dėmesio skirti veiklos pasiekimams ir rezultatams, išsikeliant didelio užmojo aktualius veiklos rezultatų tikslus ir remiantis bendra Europos pridėtinės vertės apibrėžtimi; prašo Komisijos supaprastinti, atsižvelgiant į minėtuosius universalius principus, ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimo tvarką, papildyti ją kokybiniu požiūriu, apimančiu aplinkos ir socialinius rodiklius, ir informaciją apie tebespręstinus pagrindinius ES uždavinius pateikti aiškiai;

8. supranta rimtas problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga, ir prisiima visą atsakomybę laiku užtikrinti biudžetą, atitinkantį ES piliečių poreikius, lūkesčius ir interesus; yra pasirengęs nedelsiant pradėti derybas su Taryba, kad būtų galima pagerinti Komisijos pasiūlymus ir parengti realistišką DFP;

9. primena, kad Parlamento pozicija jau aiškiai išdėstyta 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose, kurios yra jo politinė pozicija dėl 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių; primena, kad šios rezoliucijos buvo priimtos labai didele balsų dauguma, o tai rodo Parlamento vienybę ir pasirengimą būsimoms deryboms;

10. todėl tikisi, kad DFP bus įtraukta į Tarybos politinę darbotvarkę kaip prioritetas, ir apgailestauja, kad iki šiol nepadaryta reikšminga pažanga; mano, kad viena po kitos Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių atstovų ir Europos Parlamento derybų grupės reguliarūs susitikimai turėtų būti intensyvesni ir padėti pasirengti oficialioms deryboms; tikisi, kad iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų bus pasiektas tinkamas susitarimas, kad pradedant vykdyti naujas programas būtų išvengta didelių vėlavimų dėl vėlyvo finansinės programos patvirtinimo, kaip atsitiko anksčiau; pabrėžia, kad šis tvarkaraštis suteiks galimybę naujai išrinktam Europos Parlamentui pakoreguoti 2021–2027 m. DFP per privalomą vidurio laikotarpio peržiūrą;

11. primena, kad per būsimas derybas išlaidų ir įplaukų klausimai turėtų būti svarstomi kaip vienas bendras paketas; taip pat pabrėžia, kad nebus pasiektas joks susitarimas dėl DFP, jei nebus padaryta atitinkama pažanga Sąjungos naujų nuosavų išteklių klausimu;

12. pabrėžia, kad visi DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektai, įskaitant DFP sumas, turėtų išlikti derybų objektas tol, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; ryšium su tuo primena kritišką Parlamento poziciją dėl procedūros, pagal kurią priimtas dabartinis DFP reglamentas, ir dėl šiame procese Europos Vadovų Tarybos dominuojančio vaidmens, prisiimto neatšaukiamai nusprendžiant dėl kai kurių elementų, įskaitant DFP viršutines ribas ir kelias su sektorių politika susijusias nuostatas, ir tuo pažeidžiant Sutarčių dvasią ir raidę; yra ypač susirūpinęs, kad pirmieji Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtų derybų dėl DFP schemų elementai pagrįsti tais pačiais principais ir juose yra aspektų, dėl kurių turi kartu spręsti Taryba ir Parlamentas priimdami teisės aktus, kuriais steigiamos naujos ES programos; todėl ketina atitinkamai pakoreguoti savo strategiją;

13. mano, kad DFP reglamento priėmimui ir peržiūrai taikomas vienbalsiškumo reikalavimas labai apsunkina procesą; ragina Europos Vadovų Tarybą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad Taryba galėtų DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma;

14. priima šią rezoliuciją, siekdamas išdėstyti savo derybinius įgaliojimus dėl kiekvieno Komisijos pasiūlymų aspekto, be kita ko, pateikdamas konkrečius siūlomų DFP reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo pakeitimus; taip pat pateikia lentelę, kurioje nurodytos kiekvienos ES politikai ir programai skirtos sumos, kurios atspindi Parlamento poziciją, jau patvirtintą ankstesnėmis rezoliucijomis dėl DFP; pabrėžia, kad šie skaičiai taip pat bus įtraukti į Parlamento įgaliojimus, susijusius su būsimomis teisėkūros derybomis dėl 2021–2027 m. laikotarpio ES programų priėmimo;

A. SU DFP SUSIJĘ PRAŠYMAI

15. taigi prašo Tarybą tinkamai atsižvelgti į šią Parlamento poziciją siekiant teigiamų 2021–2027 m. DFP derybų rezultatų ir Parlamento pritarimo pagal SESV 312 straipsnį;

Sumos

16. dar kartą patvirtina savo oficialią poziciją, kad 2021–2027 m. DFP lygis turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. 1,3 % 27 ES valstybių narių BNPj, siekiant užtikrinti reikalingą pagrindinių ES politikos sričių finansavimo lygį, kad būtų galima įvykdyti su šiomis sritimis susijusius uždavinius ir tikslus;

17. šiame kontekste ragina ES programoms ir politikai užtikrinti tokio lygio finansavimą, koks nurodytas išsamioje lentelėje (šios rezoliucijos III ir IV priedai) laikantis Komisijos pasiūlytą DFP struktūrą atitinkančios tvarkos; ragina atitinkamai pakoreguoti atitinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas, kaip nustatyta šios rezoliucijos I ir II prieduose:

i. padidinti programos „Europos horizontas“ biudžetą iki 120 mlrd. EUR 2018 m. kainomis;

ii. padidinti „InvestEU“ fondo asignavimus, kad jie geriau atitiktų į naują programą integruotų finansinių priemonių 2014–2020 m. laikotarpio lygį;

iii. padidinti transporto infrastruktūros finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą („EITP– Transportas“) lygį;

iv. padvigubinti, palyginti su COSME, specialų MVĮ finansavimą bendrosios rinkos programoje siekiant pagerinti MVĮ galimybes patekti į rinkas bei verslo sąlygas ir įmonių konkurencingumą ir skatinti verslumą;

v. padidinti bendrosios rinkos programą, kad būtų lėšų naujam rinkos priežiūros uždaviniui;

vi. dvigubai padidinti pasiūlytą ES kovos su sukčiavimu programos finansavimo lygį ir padidinti programos FISCALIS finansavimo lygį;

vii. numatyti specialius tvariam turizmui skirtus asignavimus;

viii. toliau stiprinti Europos kosmoso programą, konkrečiai, sustiprinti SSA/GOVSATCOM ir „Copernicus“;

ix. 27 ES valstybių narių sanglaudos politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo numatytas 2014–2020 m. biudžete;

x. padvigubinti, palyginti su dabartine Jaunimo užimtumo iniciatyva, kovai su jaunimo nedarbu skiriamus „ESF+“ išteklius, kartu užtikrinant programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę;

xi. numatyti specialius asignavimus vaiko garantijų iniciatyvai (5,9 mlrd. EUR) siekiant kovoti su vaikų skurdu ES šalyse ir vykdant išorės veiksmus;

xii. trigubai padidinti dabartinį programos „Erasmus +“ biudžetą;

xiii. užtikrinti pakankamą finansavimo lygį programai „DiscoverEU“ („Interrail“);

xiv. padidinti dabartinį programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą;

xv. padidinti dabartinį Teisių ir vertybių programos finansavimą ir numatyti specialius asignavimus naujai Sąjungos vertybių paprogramei (bent 50 mln. EUR), kad paramos sulauktų pilietinės visuomenės organizacijos, kurios Europos Sąjungoje puoselėja pagrindines vertybes ir demokratiją vietos ir nacionaliniu lygmenimis;

xvi. 27 ES valstybių narių bendros žemės ūkio politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo 2014–2020 m. biudžete, kartu į biudžetą įtraukiant pradinę žemės ūkio rezervo sumą;

xvii. 10 % padidinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų lygį atsižvelgiant į naujus su mėlynąją ekonomika susijusius uždavinius;

xviii. padvigubinti dabartinį finansavimą programai „Life+“, be kita ko, numatant specialius finansinius paketus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui;

xix. numatyti specialius asignavimus (4,8 mlrd. EUR) naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui siekiant švelninti visuomeninį, socioekonominį ir su aplinką susijusį poveikį darbuotojams ir bendruomenėms, nukentėjusiems atsisakant anglies ir priklausomybės nuo energetikos, susijusio su anglies dioksido išmetimu;

xx. 3,5 mlrd. EUR padidinti kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonės (-ių) lėšas siekiant labiau prisidėti prie investicijų plano Afrikai finansavimo;

xxi. visoms agentūroms atkurti bent 2020 m. lygio finansavimą pritariant aukštesniems lygiams, kuriuos Komisija siūlo agentūroms, gavusioms naujų įgaliojimų ir pareigų, ir raginant laikytis kompleksiško požiūrio į mokestinį finansavimą;

xxii. išlaikyti tokio lygio finansavimą, koks buvo 2014–2020 m., kelioms ES programoms (pvz., branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis), įskaitant tas programas, kurias siūloma prijungti prie didesnių programų (pvz. pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, sveikatos, vartotojų teisių) ir kurioms Komisijos pasiūlymas reiškia realų sumažinimą;

xxiii. atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, visų kitų programų, įskaitant programą „EITP – Energetika“, „EITP – Skaitmeninė infrastruktūra“, Skaitmeninės Europos programa, Europos gynybos fondas ir humanitarinė pagalba, finansinius paketus nustatyti tokio lygio, kokį siūlo Komisija;

18. ketina užtikrinti pakankamą finansavimą, remdamasis Komisijos pasiūlymu dėl migracijos ir sienų valdymo (4 išlaidų kategorija) ir saugumo ir gynybos, įskaitant reagavimą į krizę (5 išlaidų kategorija); dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad papildomi politiniai prioritetai turėtų būti susieti su papildomomis finansinėmis priemonėmis, siekiant nepakenkti esamoms politikos priemonėms ir programoms bei jų finansavimui pagal naująją DFP;

19. ketina ginti Komisijos pasiūlymą užtikrinti pakankamą finansavimą tvirtai, veiksmingai ir aukštos kokybės Europos viešajai administracijai, dirbančiai visų europiečių labui; primena, kad dabartinės DFP laikotarpiu ES institucijos ir decentralizuotos agentūros darbuotojų skaičių sumažino 5 %, ir mano, kad darbuotojų skaičius neturėtų būti toliau mažinamas, nes dėl to atsirastų tiesioginių kliūčių įgyvendinti Sąjungos politiką; dar kartą reiškia didžiulį pasipriešinimą siekiui pakartotinai pasitelkti vadinamąjį agentūrų darbo vietų perskirstymo fondą;

20. yra pasiryžęs užkirsti kelią kitai mokėjimų krizei pirmaisiais 2021–2027 m. DFP įgyvendinimo metais, kaip nutiko dabartiniu laikotarpiu; mano, kad bendra viršutinė mokėjimo riba turi būti nustatyta atsižvelgiant į precedento neturinčių neįvykdytų įsipareigojimų mastą 2020 m. pabaigoje, kurių prognozuojamas dydis nuolat auga dėl smarkaus vėlavimo įgyvendinant programą, o juos reikės padengti įgyvendinant būsimą DFP; todėl reikalauja, kad bendras mokėjimų lygis ir metinės viršutinės mokėjimų ribos, ypač laikotarpio pradžioje, būtų nustatytos atitinkamo lygio, deramai atsižvelgiant į šią situaciją; ketina patvirtinti tik ribotą ir gerai pagrįstą būsimos DFP įsipareigojimų ir mokėjimų neatitikimą;

21. remdamasis tuo, kas išdėstyta, šios rezoliucijos II priede pateikia lentelę su tiksliomis kiekvienai ES politikos sričiai ir programai siūlomomis sumomis; nurodo, kad palyginimo tikslais ketina išlaikyti Komisijos pasiūlytą atskirų ES programų struktūrą, neužkirsdamas kelio galimiems pakeitimams, kurių gali būti pareikalauta vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

22. pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, pasinaudojant pozityviu dabartinės programos precedentu, ir ragina, kad:

i. po DFP veikimo peržiūros ir atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant klimato rodiklių, integruojant darnaus vystymosi tikslus ir lyčių lygybės aspektą, ir į paprastinimo priemonių poveikį paramos gavėjams būtų atliktas privalomas ir teisiškai saistantis laikotarpio vidurio tikslinimas;

ii. atitinkamas Komisijos pasiūlymas būtų laiku pateiktas naujam Parlamentui ir Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. atliktų prasmingą 2021–2027 m. programos patikslinimą;

iii. atliekant šią peržiūrą nebūtų sumažinti iš anksto paskirstyti nacionaliniai finansiniai paketai;

Lankstumas

23. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl lankstumo, nes jie yra geras derybų pagrindas; pritaria bendrai 2021–2027 m. DFP lankstumo mechanizmų struktūrai; pabrėžia, kad specialioms priemonėms priskirti skirtingi uždaviniai, ir jos atitinka skirtingus poreikius, todėl nepritaria jokiems mėginimams jas sujungti; tvirtai pritaria aiškiai nuostatai, kad tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimai, skiriami taikant specialias priemones, turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas ir kad būtų panaikintos bet kokios patikslinimų, susijusių su bendrąja mokėjimų marža, viršutinės ribos; ragina atlikti keletą papildomų patobulinimų, be kita ko:

i. Sąjungos rezervą papildyti suma, kuri būtų lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų ir delspinigių;

ii. neatidėliotinai vėl panaudoti asignavimus, su kuriais susiję įsipareigojimai panaikinti n-2 metais, įskaitant asignavimus, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal dabartinę DFP;

iii. sudaryti galimybę nepanaudotomis specialiųjų priemonių lėšomis pasinaudoti taikant bet kokias specialiąsias priemones, o ne tik lankstumo priemonę;

iv. skirti didesnius asignavimus lankstumo priemonei, neatidėliotinos pagalbos rezervui, ES solidarumo fondui ir nenumatytų atvejų rezervui, pastaruoju atveju nenumatant privalomo kompensavimo;

Trukmė

24. pabrėžia, jog reikia, kad DFP trukmė palaipsniui būtų pailgina iki 5+5 metų laikotarpio, numatant privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą; pritaria tam, kad kita DFP turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui, ir tai būtų paskutinį kartą taikomas pereinamasis sprendimas; tikisi, kad išsami 5+5 metų programos įgyvendinimo tvarka bus patvirtinta atliekant 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

Struktūra

25. pritaria Komisijos pasiūlytai bendrai septynių DFP išlaidų kategorijų struktūrai, kuri didžia dalimi atitinka Parlamento pasiūlymą; mano, kad tokia struktūra užtikrina didesnį skaidrumą, didina ES išlaidų matomumą ir kartu garantuoja reikiamo laipsnio lankstumą; be to, pritaria tam, kad būtų sukurtos vadinamosios programų grupės, nes tai padės iš esmės supaprastinti ir racionalizuoti ES biudžeto struktūrą ir ją aiškiai suderinti su DFP išlaidų kategorijomis;

26. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo ES programų skaičių sumažinti daugiau kaip trečdaliu; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl 37 naujų programų struktūros ir sudėties bus suformuota svarstant atitinkamus sektorinius teisėkūros procedūra priimamus aktus; bet kuriuo atveju tikisi, kad siūlomoje biudžeto nomenklatūroje bus atsižvelgta į visus skirtingus kiekvienos programos komponentus taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir biudžeto valdymo institucijai būtų suteikta informacijos, kurios reikia norint sudaryti metinį biudžetą ir prižiūrėti jo įgyvendinimą;

Biudžeto vieningumas

27. palankiai vertina pasiūlymą Europos plėtros fondą įtraukti į Sąjungos biudžetą, nes tai atitinka Parlamento seniai pareikštą reikalavimą dėl visų į biudžetą neįtrauktų priemonių; primena, kad vieningumo principas, pagal kurį visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai nurodomi biudžete, yra Sutarties reikalavimas ir pamatinė demokratijos prielaida;

28. todėl kvestionuoja į biudžetą neįtraukiamų priemonių kūrimo logiką ir pagrįstumą, nes tai trukdo vykdyti parlamentinę viešųjų finansų priežiūrą ir užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą; mano, kad priimant sprendimus kurti tokias priemones ignoruojama trejopa Parlamento – teisėkūros, biudžeto ir kontrolės institucijos – atsakomybė; mano, kad, kai siekiant specifinių tikslų laikoma, kad būtinos išimtys, pavyzdžiui, naudoti finansines priemones arba patikos fondus, jos turėtų būti visiškai skaidrios, tinkamai pagrįstos įrodant jų papildomumą ir pridėtinę vertę ir vykdomos griežtai laikantis sprendimų priėmimo procedūrų ir atskaitomybės nuostatų;

29. vis dėlto pabrėžia, kad šių priemonių integravimas į ES biudžetą neturėtų lemti sumažinto finansavimo kitoms ES politikos sritims ir programoms; todėl pabrėžia, kad reikia nuspręsti dėl bendro būsimos DFP lygio, neskaičiuojant Europos plėtros fondą atitinkančių 0,03 % ES BNP asignavimų, kurie turėtų būti pridėti viršijant sutartas viršutines ribas;

30. pabrėžia, kad DFP viršutinės ribos neturėtų kliudyti finansuoti Sąjungos politikos tikslų naudojantis Sąjungos biudžetu; todėl tikisi, kad bus užtikrinta DFP viršutinių ribų padidinimo galimybė, kai to reikės naujiems politikos tikslams finansuoti, nenaudojant tarpvyriausybinio finansavimo metodų;

B. TEISĖKŪROS KLAUSIMAI

Teisinė valstybė

31. pabrėžia, koks svarbus naujas mechanizmas, kurį taikant užtikrinama pagarba Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms – kai jų nepaisančios valstybės narės gali pajusti finansines pasekmes; tačiau įspėja, kad galutiniai Sąjungos biudžeto lėšų gavėjai jokiu būdu neturi nukentėti dėl to, kad jų vyriausybės nepaiso pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo; todėl pabrėžia, kad priemonės nedaro jokio poveikio valdžios subjektų ar valstybių narių pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams;

Įprasta teisėkūros procedūra ir deleguotieji aktai

32. pabrėžia, kad programų tikslai ir išlaidų prioritetai, finansiniai asignavimai, tinkamumo finansuoti, atrankos ir skyrimo kriterijai, apibrėžtys ir apskaičiavimo metodai turėtų būti nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, priimtuose atsižvelgiant į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas; pabrėžia, kad, kai tokios priemonės, kurios gali būti susijusios su svarbiais politiniais sprendimais, nėra įtrauktos į pagrindinį teisės aktą, jos turėtų būti nustatytos deleguotaisiais aktais; todėl mano, kad daugiametės ir (arba) metinės darbo programos apskritai turėtų būti priimamos deleguotaisiais aktais;

33. pareiškia, kad Parlamentas ketina, kai būtina, sugriežtinti nuostatas dėl valdymo, atskaitomybės, skaidrumo ir parlamentinės priežiūros, dėl galių suteikimo vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų partneriams ir dėl nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo naujos kartos programose; taip pat ketina pagerinti įvairių fondų ir politikos sričių tarpusavio ir vidaus suderinamumą ir sinergiją ir prireikus tai išaiškinti; pripažįsta, kad reikia daugiau lankstumo skirstant išteklius tam tikrų programų viduje, tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma jų pirminių ir ilgalaikių politikos tikslų, nuspėjamumo ir Parlamento teisių sąskaita;

Peržiūros nuostatos

34. pabrėžia, kad į atskiras DFP programas ir priemones turėtų būti įtrauktos išsamios ir veiksmingos peržiūros nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas prasmingas jų vertinimas ir kad po to Parlamentui būtų suteikta galimybė dalyvauti priimant visus sprendimus dėl reikiamų pakeitimų;

Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

35. ragina Komisiją pateikti, greta jau pateiktų pasiūlymų, atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų pirma pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos energetikos pertvarkos fondas, ir dėl specialios tvaraus turizmo programos; taip pat pritaria tam, kad į „ESF+“ būtų įtraukta Europos vaikų garantijų iniciatyva, o į Teisių ir vertybių programą – speciali Sąjungos vertybių paprogramė ir kad būtų peržiūrėtas reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas; apgailestauja, kad atitinkamuose Komisijos pasiūlymuose nėra priemonių, kurios atitiktų SESV 174 straipsnio reikalavimus, susijusius su labai retai apgyvendintais toliausiai šiaurėje esančiais regionais, salomis, pasienio ir kalnuotais regionais; mano, kad, vedant derybas dėl DFP, jei reikia, taip pat turėtų būti pasiūlyta peržiūrėti Finansinį reglamentą;

C. NUOSAVI IŠTEKLIAI

36. pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra labai sudėtinga, nesąžininga, neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams; dar kartą ragina numatyti paprastesnę sistemą, kuri būtų suprantamesnė ES piliečiams;

37. todėl palankiai vertina 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos priimtą pasiūlymų dėl naujos nuosavų išteklių sistemos rinkinį kaip svarbų žingsnį siekiant vykdyti platesnio užmojo reformą; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 5/2018 dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kurioje pabrėžiama, kad reikalingas geresnis skaičiavimas ir tolesnis sistemos supaprastinimas;

38. primena savo poziciją, kad kuriant naujus nuosavus išteklius reikėtų turėti dvejopą tikslą: pirma, dėl jų turėtų būti iš esmės sumažintas BNPj pagrįstų įnašų nuošimtis ir, antra, jie turėtų užtikrinti galimybę finansuoti adekvačias ES išlaidas pagal po 2020 m. galiosiančią DFP;

39. pritaria siūlomam esamų nuosavų išteklių modernizavimui, kuris reiškia, kad:

– muitai ir toliau yra ES tradiciniai nuosavi ištekliai, bet sumažinama procentinė dalis, kurią valstybės narės pasilieka kaip surinkimo išlaidas, ir vėl nustatoma pirminė 10 % dalis;

– supaprastinami pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai, t. y. nustatomas vienodas pareikalavimo tarifas be išimčių;

– išsaugomi BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai užsibrėžiant pasiekti, kad finansuojant ES biudžetą jų nuošimtis palaipsniui artėtų link 40 %, ir kartu išlaikant jų subalansavimo funkciją;

40. pagal Komisijos pasiūlymą prašo programiškai įvesti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris, nedidinant fiskalinės naštos piliečiams, atitiktų du strateginius ES strateginius tikslus, kurių pridėtinė vertė yra akivaizdi ir nepakeičiama:

– tinkamą bendrosios rinkos veikimą, konsolidavimą ir stiprinimą, visų pirma, įgyvendinant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) kaip pagrindą naujiems nuosaviems ištekliams – taikant vienodą įplaukų iš BKPMB mokesčio tarifą ir apmokestinant dideles skaitmeninio sektoriaus bendroves, kurios naudojasi bendrąja rinka;

– kovą su klimato kaita ir spartesnę energetikos pertvarką, numatant tokias priemones, kaip pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalis;

– kovą už aplinkos apsaugą numatant įnašą, grindžiamą neperdirbtų plastiko pakuočių kiekiu;

41. prašo išplėsti galimų naujų nuosavų išteklių sąrašą, pvz., į jį būtų galima įtraukti:

– finansinių sandorių mokesčiu pagrįstus nuosavus išteklius, kartu raginant visas valstybes pasiekti susitarimą dėl veiksmingos sistemos;

– anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmo, kaip naujo ES biudžeto nuosavo ištekliaus, įvedimą, kuris turėtų užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinėje prekyboje ir sumažinti gamybos perkėlimą į kitas šalis, kartu įtraukiant klimato kaitos išlaidas į importuojamų prekių kainą;

42. tvirtai pritaria visų nuolaidų ir kitų koregavimo mechanizmų panaikinimui, numatant, jei reikia, ribotą laipsniško panaikinimo laikotarpį;

43. tvirtina, kad reikia nustatyti kitas įplaukas, kuriomis papildant ES biudžeto įplaukas nebūtų atitinkamai mažinami BNPj įnašai:

– įmonių mokamas baudas už Sąjungos taisyklių pažeidimą arba baudas už pavėluotą įnašų mokėjimą;

– pajamas iš baudų, mokamų vykdant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, įskaitant vienkartines sumas arba pinigines baudas, kurias turi mokėti valstybės narės dėl pažeidimo nagrinėjimo bylų;

44. be to, pabrėžtinai nurodo numatyti kitų formų įplaukas, laikantis Komisijos pasiūlymų:

– mokesčius, renkamus taikant tiesiogiai su ES susijusius mechanizmus, tokius kaip Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);

– senjoražą asignuotųjų pajamų forma, siekiant finansuoti naują investicijų stabilizavimo priemonę;

45. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išlaikyti ES biudžeto patikimumą finansų rinkose, o tai reiškia, kad nuosavų išteklių viršutines ribas reikia padidinti;

46. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip spręsti paradoksalią padėtį, kurioje prie iki 2021 m. neįvykdytų įsipareigojimų priskirti Jungtinės Karalystės įnašai bus įtraukti į biudžetą kaip bendrosios įplaukos, taigi į juos atsižvelgiama skaičiuojant nuosavų išteklių viršutinę ribą, nors ši viršutinė riba bus apskaičiuojama remiantis 27 ES valstybių narių BNP, taigi be Jungtinės Karalystės, kai šalis išstos iš ES; mano, kad JK įnašai, priešingai, turėtų būti skaičiuojami kaip nuosavų išteklių viršutinę ribą viršijanti sumą;

47. atkreipia dėmesį į tai, kad muitų sąjunga yra svarbus Europos Sąjungos finansinio pajėgumo šaltinis; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina suderinti muitinės kontrolę ir valdymą visoje ES, siekiant užkirsti kelias sukčiavimui ir pažeidimams, kurie kelia didelį pavojų ES finansiniams interesams, ir su jais kovoti;

48. tvirtai remia Komisijos Tarybai pateiktą iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės; primena, kad reikia gauti Parlamento pritarimą šiam reglamentui; primena, kad šis reglamentas yra neatskiriama Europos Komisijos pateikto nuosavų išteklių paketo dalis, ir tikisi, kad Taryba keturis susijusius dokumentus dėl nuosavų išteklių nagrinės kartu su DFP kaip vieną paketą;

D. REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DFP, PATAISOS

49. mano, kad pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Pataisa 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(1) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(1) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, taip pat į demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės poreikį, turėtų būti nustatyta, kad šios daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpis yra septyneri metai ir kad ji taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. turint tikslą vėliau pereiti 5+5 metų laikotarpio, nes jis būtų suderintas su Europos Parlamento ir Komisijos politiniu ciklu;

Pataisa 2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(2) DFP nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą;

(2) DFP turėtų būti nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos siekiant užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos būtų plėtojamos tvarkingai ir neviršijant nuosavų išteklių ir kad Sąjunga galėtų pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio 1 dalį ir vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims pagal SESV 323 straipsnį;

Pataisa 3

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(2a) viršutinių ribų lygis turėtų būti nustatomas remiantis sumomis, kurių reikia Sąjungos programoms ir politikos sritims finansuoti ir įgyvendinti, taip pat turi būti paliktos reikiamos maržos, kad būtų galima atlikti koregavimus atsižvelgiant į būsimus poreikius. Be to, nustatant viršutines mokėjimų ribas turėtų būti atsižvelgiama į 2020 m. pabaigoje numatomą didelę neįvykdytų įsipareigojimų sumą. Šiame reglamente ir 2021–2027 m. programoms skirtuose pagrindiniuose aktuose nustatytos sumos turėtų būti nustatytos 2018 m. kainomis ir, siekiant supaprastinimo ir nuspėjamumo, koreguojamos remiantis fiksuotu 2 proc. metiniu defliatoriumi;

Pataisa 4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(3) jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis nuosavų išteklių viršutinės ribos;

(3) jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas ir todėl į ją turėtų būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių viršutines ribas;

Pataisa 5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(4) DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente;

(4) asignuotosios pajamos, kuriomis finansuojami biudžeto punktai, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, neturėtų būti įskaičiuojamos į DFP viršutines ribas, o visa turima informacija turėtų būti visiškai skaidriai pateikiama priimant ir įgyvendinant metinį biudžetą;

Pataisa 6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(6) siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;

(6) DFP turėtų būti užtikrintas didžiausias galimas lankstumas, visų pirma tam, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 311 ir 323 straipsnius;

Pataisa 7

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(7) toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

(7) toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios metinės biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

Pataisa 8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(7a) visų pirma, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, siekdamos užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos patvirtinti įsipareigojimai būtų veiksmingai įgyvendinti jų pirminiam tikslui pasiekti, tačiau turėtų būti įmanoma mobilizuoti įsipareigojimų asignavimus, kurie nebuvo panaudoti arba kurie buvo panaikinti, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai nėra būdas naudos gavėjams apeiti atitinkamų įsipareigojimų panaikinimo taisyklių;

Pataisa 9

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(9) reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ir priimtomis pagal atitinkamus pagrindinius aktus;

Pataisa 10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(10) DFP įgyvendinimo laikotarpio viduryje būtina atlikti jos veikimo peržiūrą. Į šios peržiūros rezultatus turėtų būti atsižvelgta keičiant šį reglamentą likusiais DFP galiojimo metais;

(10) siekiant atsižvelgti į naujas politikos priemones ir prioritetus turėtų būti atliktas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, pagrįstas DFP veikimo ir įgyvendinimo peržiūros rezultatais, o vykdant peržiūrą taip pat turėtų būti pateikta ataskaita, kurioje būtų nurodyti metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą;

Pataisa 11

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(10a) siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą tapti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, įskaitant lyčių lygybę, DFP tikslinimui rengiamasi atsižvelgiant į jų įgyvendinimo pažangą, padarytą vykdant visų sričių ES politiką ir iniciatyvas 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, įvertintą remiantis Komisijos parengtais veiklos rodikliais, taip pat lyčių aspekto integravimo į visas ES veiklos sritis pažangą; DFP tikslinimas taip pat vykdomas atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir tikslo, kad su klimatu susijusių išlaidų dalis vėliausiai 2027 m. sudarytų 30 proc., vertinant pagal veiklos rodiklius, kurie yra skirtingi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atvejais; atliekant tikslinimą taip pat reikėtų įvertinti, pasikonsultavus su nacionaliniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, ar priimtos paprastinimo priemonės iš tikrųjų padėjo sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams įgyvendinant programas;

Pataisa 12

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(12a) visos Sąjungos lygmeniu Sąjungos politikai įgyvendinti pagal Sutartis patiriamos išlaidos yra Sąjungos išlaidos pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, todėl jos turėtų būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą laikantis SESV 314 straipsnyje nustatytos biudžeto procedūros ir taip užtikrinant pagrindinių principų, t. y. demokratinio piliečių atstovavimo priimant sprendimus, parlamentinės viešųjų finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumo principų laikymąsi. DFP viršutinės ribos negali būti kliūtis Sąjungos politikos tikslams finansuoti lėšomis iš Sąjungos biudžeto. Todėl būtina numatyti DFP viršutinių ribų padidinimo galimybę atvejais, kai to reikia, kad būtų galima palengvinti Sąjungos politikos ir visų pirma naujų politikos tikslų finansavimą, nenaudojant tarpvyriausybinių finansinių metodų;

Pataisa 13

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(13) be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

(13) be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Šių didelio masto projektų, kurie Sąjungai yra strategiškai svarbūs, finansavimas turi būti užtikrintas bendrajame Sąjungos biudžete, tačiau būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad galimas išlaidų viršijimas nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

Pataisa 14

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(14) būtina numatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles;

(14) būtina numatyti bendras skaidrumo užtikrinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus institucijų įgaliojimus biudžeto srityje, siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl biudžeto būtų priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, kaip reikalaujama ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, ir kad biudžeto procedūra vyktų sklandžiai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;

Pataisa 15

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(15) Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,

(15) Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Nustačius šį terminą, naujai paskirta Komisija turės laiko, kurio jai reikės savo pasiūlymams parengti, o per 2024 m. rinkimus išrinktas Europos Parlamentas galės pateikti savo poziciją dėl DFP po 2027 m. Institucijos taip pat galės ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos.

Pataisa 16

Pasiūlymas dėl reglamento

1 skyriaus 3 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis

Santykis su nuosavais ištekliais

Pataisa 17

Pasiūlymas dėl reglamento

1 skyriaus 3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

4. Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuris priimtas pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – sprendimas dėl nuosavų išteklių).

4. Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų Sąjungos nuosavų išteklių ribas, nedarant poveikio Sąjungos pareigai pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal SESV 311 straipsnio pirmą pastraipą, taip pat institucijų pareigai užtikrinti, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, remdamasi SESV 323 straipsniu.

Pataisa 18

Pasiūlymas dėl reglamento

1 skyriaus 3 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

5. Prireikus DFP nustatytos viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.

Išbraukta.

Pataisa 19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 skyriaus 5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

4. Nedarant poveikio 6, 7 ir 8 straipsniams, neatliekami jokie atitinkamų metų tolesni techniniai koregavimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.

Išbraukta.

Pataisa 20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 skyriaus 7 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Koregavimai, susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

Koregavimai, susiję su biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu

Pataisa 21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 skyriaus 7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų, susijusių su Sąjungos fondais, sustabdymas dėl priemonių, susijusių su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.

Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, tai atitinkamos sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais. Nuo n + 3 metų į 12 straipsnyje nurodytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti nepanaudotus įsipareigojimus.

Pataisa 22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1. Europos Sąjungos solidarumo fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002, didžiausia metinė suma neviršija 600 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.

1. Europos Sąjungos solidarumo fondo paskirtis – užtikrinti finansinę paramą kurios nors valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame teisės akte, o jo didžiausia metinė suma neviršija 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.

Pataisa 23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 10 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1a. Europos Sąjungos solidarumo fondo asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

Pataisa 24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2. Šiam rezervui skirta metinė suma yra 600 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

2. Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirta metinė suma yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip 150 mln. EUR (2018 m. kainomis) iš n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

Pataisa 25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas)

Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas)

Pataisa 26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1. Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2022–2027 m. viršutines ribas, sudaro:

a) turimos likusios DFP n−1 metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;

b) nuo 2023 m., be a punkte nurodytų maržų, suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui.

1. Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos įsipareigojimų rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2021–2027 m. viršutines ribas, sudaro:

a) turimos likusios DFP ankstesnių metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;

aa) n-1 metų nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai;

b) suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui;

ba) suma, lygiavertė n-3 metų sustabdytų įsipareigojimų asignavimų, kurie nebegali būti įtraukti į biudžetą pagal 7 straipsnį, sumai;

baa) suma, lygiavertė pajamų, gautų iš baudų ir delspinigių, sumai.

Pataisa 27

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2. Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje.

2. Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos įsipareigojimų rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje. N metų maržos gali būti mobilizuotos n ir n+1 metais, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai neprieštarauja rengiamiems taisomiesiems biudžetams ar taisomiesiems biudžetams, kuriuos numatyta parengti.

Pataisa 28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

3. 2027 m. pabaigoje likusios sumos, kurias galima panaudoti pagal Sąjungos įsipareigojimų rezervą, perkeliamos į kitą DFP iki 2030 m.

Pataisa 29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų arba pasinaudojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir neatidėliotinos pagalbos rezervu. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Pataisa 30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1. Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą.

1. Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,05 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą. Jis gali būti mobilizuojamas ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimams arba tik mokėjimų asignavimams skirti.

Pataisa 31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2. Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime, ir atitinka nuosavų išteklių viršutinę ribą.

2. Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime.

Pataisa 32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

3. Panaudotos nenumatytų atvejų rezervo lėšos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar ateinančių finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose.

Išbraukta.

Pataisa 33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

4. Pagal 3 dalį kompensuotos sumos pagal DFP toliau nenaudojamos. Dėl nenumatytų atvejų rezervo naudojimo neviršijamos bendros DFP nustatytos einamųjų ir ateinančių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinės ribos.

Išbraukta.

Pataisa 34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

DFP peržiūra ir keitimas

Keitimas

Pataisa 35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1. Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti keičiama laikantis pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos nuosavų išteklių viršutinės ribos.

1. Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, atitinkamos DFP viršutinės ribos didinamos tuo atveju, jei tai būtina siekiant palengvinti Sąjungos politikos ir, visų pirma, naujų politikos tikslų finansavimą esant aplinkybėms, kai kitu atveju reikėtų numatyti papildomus tarpvyriausybinius arba iš dalies tarpvyriausybinius finansavimo metodus, kuriais būtų apeinama SESV 314 straipsnyje nustatyta biudžeto procedūra.

Pataisa 36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

3. Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP keitimo nagrinėjama galimybė išlaidas perskirstyti tarp toje pačioje keičiamoje išlaidų kategorijoje esančių programų, visų pirma atsižvelgiant į visus galimus nevisiško asignavimų panaudojimo atvejus.

Išbraukta.

Pataisa 37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 16 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

DFP laikotarpio vidurio peržiūra

DFP laikotarpio vidurio tikslinimas

Pataisa 38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija pateikia DFP veikimo peržiūrą. Prireikus su šia peržiūra pateikiami atitinkami pasiūlymai.

Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento persvarstymo pagal SESV nustatytas procedūras remdamasi DFP veikimo peržiūra. Nedarant poveikio šio reglamento 6 straipsniui, atliekant tokį tikslinimą nėra sumažinami iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai.

Pasiūlymas parengiamas atsižvelgiant į:

– pažangos, padarytos siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir kad kuo greičiau jos artėtų prie 30 proc., vertinimą;

– JT darnaus vystymosi tikslų integravimą;

– lyčių aspekto integravimą į Sąjungos biudžetą (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą);

– paprastinimo priemonių poveikis administracinės naštos mažinimui paramos gavėjams įgyvendinant finansines programas; vertinimas turi būti atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais;

Pataisa 39

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, prireikus pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, arba tuomet, kai dėl mokėjimų viršutinių ribų Sąjunga gali nepajėgti įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų, pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

Pataisa 40

Pasiūlymas dėl reglamento

5 skyriaus 21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1. Didžiausia 14 196 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą].

1. Didžiausia suma iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui bendrai skiriama Europos palydovinėms navigacijos programoms (EGNOS ir GALILEO) ir programai „Copernicus“ (Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programai). Nustatoma didžiausia suma, 15 proc. viršijanti orientacines sumas, abiem didelio masto projektams numatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą]. Bet koks šios didžiausios sumos padidinimas finansuojamas iš maržų arba specialiųjų priemonių ir dėl jo nesumažinamas finansavimas kitoms programoms ir projektams.

Pataisa 41

Pasiūlymas dėl reglamento

5 skyriaus 21 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2a. Jei atsirastų pirmiau minėtų didelio masto projektų papildomų finansavimo iš Sąjungos biudžeto poreikių, Komisija pasiūlo atitinkamai patikslinti DFP viršutines ribas.

Pataisa 42

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Pataisa 43

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 22 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Pataisa 44

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 22 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Kai vyksta politinio lygmens posėdžiai, ir Europos Parlamentui, ir Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai.

Pataisa 45

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 22 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

6a. Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.

Pataisa 46

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 23 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal Finansinio reglamento 7] straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

Pataisa 47

Pasiūlymas dėl reglamento

7 skyriaus 24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija kartu su pasiūlymais dėl laikotarpio vidurio tikslinimo pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą.

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

Jeigu iki 2027 m. gruodžio 31 d. nepriimamas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma nauja daugiametė finansinė programa, DFP nurodytos paskutinių metų viršutinės ribos ir kitos nuostatos taikomos toliau, kol priimamas reglamentas, kuriuo nustatoma nauja finansinė programa. Jeigu nauja valstybė narė į Sąjungą įstoja po 2020 m., prireikus išplėsta finansinė programa tikslinama, kad būtų atsižvelgta į įstojimą.

E. PASIŪLYMO DĖL TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PATAISOS

50. pabrėžia, kad po derybų dėl naujo DFP reglamento ir jį priėmus pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Pataisa 48