Procedūra : 2018/0166R(APP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0358/2018

Pateikti tekstai :

A8-0358/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 2
CRE 13/11/2018 - 2

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.1
CRE 14/11/2018 - 14.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0449

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS     
PDF 1948kWORD 287k
7.11.2018
PE 626.946v02-00 A8-0358/2018

dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP))

Biudžeto komitetas

Pranešėjai: Jan Olbrycht, Isabelle Thomas, Janusz Lewandowski, Gérard Deprez

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
 PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0324), ir 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325, COM(2018)0326, COM(2018)0327 ir COM(2018)0328),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2018)0323),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijas „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ ir dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas(3) ir 2016 m. spalio 5 d. Taryba(4) ratifikavo Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto preliminarų pranešimą, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto nuomones, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0358/2018),

A.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,

B.  kadangi dabartinėje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti mažesni (ir taip yra pirmą kartą) ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimai nei ankstesnėje DFP; kadangi dėl vėlyvo DFP ir sektorinių teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų priėmimo labai nukentėjo naujų programų įgyvendinimas;

C.  kadangi greitai paaiškėjo, jog DFP yra nepakankama tam, kad būtų galima reaguoti į keletą krizių, naujus tarptautinius įsipareigojimus ir naujus politinius iššūkius, kurie nebuvo integruoti ir (arba) numatyti jos priėmimo metu; kadangi, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą, DFP buvo išnaudota maksimaliai ir, be kita ko, beprecedenčiu būdu pasinaudota lankstumo nuostatomis ir specialiomis priemonėmis po to, kai buvo išnaudotos turimos maržos; kadangi prioritetinių ES programų mokslinių tyrimų ir infrastruktūros srityje lėšos buvo net sumažintos praėjus vos dvejiems metams nuo šių programų priėmimo;

D.  kadangi paaiškėjo, kad 2016 m. pabaigoje pradėtas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas buvo būtinas siekiant išplėsti esamų lankstumo nuostatų galimybes, tačiau DFP viršutinės ribos nebuvo patikslintos; kadangi šį tikslinimą teigiamai įvertino ir Parlamentas, ir Taryba;

E.  kadangi naujos DFP nustatymas bus labai svarbus momentas 27 valstybių narių Sąjungai, nes bus sudarytos galimybės patvirtinti bendrą ilgalaikę viziją ir priimti sprendimus dėl būsimų politinių prioritetų bei užtikrinti Sąjungos pajėgumą juos įgyvendinti; kadangi 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa turėtų suteikti Sąjungai reikiamų išteklių, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas įgytų daugiau galių, būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos problemos, vyktų kova su nedarbu, nuolatiniu skurdu ir socialine atskirtimi, toliau stiprėtų ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, būtų sprendžiamos tvarumo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemos, stiprėtų ES saugumas ir gynyba, būtų apsaugoma išorės siena ir remiamos kaimyninės valstybės;

F.  kadangi, turint omenyje pasaulinius iššūkius, kurių valstybės narės negali išspręsti pavieniui, turėtų būti įmanoma pripažinti Europos bendrąjį gėrį ir įvertinti sritis, kuriose Europos išlaidos būtų veiksmingesnės už nacionalines išlaidas, tam, kad atitinkami finansiniai ištekliai būtų perkelti į Sąjungos lygmenį ir taip sustiprėtų Sąjungos strateginė reikšmė, nebūtinai padidinant bendras viešąsias išlaidas;

G.  kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. DFP ir ES nuosavų išteklių rinkinį, o vėliau pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų ES programų ir priemonių sukūrimo;

1.  pabrėžia, kad 2021–2027 m. DFP turi padėti pamatą Sąjungos atsakomybei ir pajėgumui reaguoti į naujus poreikius, papildomus iššūkius ir naujus tarptautinius įsipareigojimus ir pasiekti politinius prioritetus bei tikslus; atkreipia dėmesį į rimtas problemas, susijusias su nepakankamu 2014–2020 m. DFP finansavimu, ir pakartoja, kad būtina išvengti ankstesnių klaidų pasikartojimo nuo pat pradžių piliečių labui užtikrinant tvirtą ir patikimą ES biudžetą, skirtą ateinančiam septynerių metų laikotarpiui;

2.  mano, kad būsimas derybas galima pradėti remiantis Komisijos pasiūlymais dėl 2021–2027 m. DFP ir Sąjungos nuosavų išteklių sistemos; išreiškia savo poziciją dėl tų pasiūlymų ir laukia, kol bus patvirtinti Tarybos derybų įgaliojimai, nes tai dar nepadaryta;

3.  pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme numatomas bendras DFP lygis yra 1,08 % 27 ES valstybių narių BNPj (įtraukus Europos plėtros fondą – 1,11 %) ir, vertinant pagal BNPj procentinę dalį, realiai yra mažesnis, palyginti su dabartine DFP; mano, kad siūlomas DFP lygis Sąjungai nesudarys sąlygų vykdyti savo politinius įsipareigojimus ir reaguoti į svarbius ateities iššūkius; todėl ketina derėtis dėl būtinybės jį padidinti;

4.  taip pat prieštarauja bet kokiam ilgalaikėms Sutartyse nurodytoms ES politikos priemonėms, tokioms kaip sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika, skiriamų lėšų dydžio mažinimui; ypač prieštarauja bet kokiam radikaliam finansavimo mažinimui, nes tai neigiamai paveiktų tų sričių politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai; šiomis aplinkybėmis prieštarauja pasiūlymui sumažinti – nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį integruotos keturios egzistuojančios programos, be kita ko, Jaunimo užimtumo iniciatyva – „Europos socialinio fondo +“ („ESF+“) lėšas;

5.  taip pat pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių sričių ES politika, svarbą; todėl dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą rodyti pavyzdį įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir matomo įsipareigojimo šioje srityje; todėl prašo darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas būsimos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas; taip pat pabrėžia, jog visos pagal kitą DFP įgyvendinamos programos turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, panaikinti diskriminaciją, be kita ko, tą, kuri nukreipta prieš LGBTI asmenis, ir sukurti mažumų, įskaitant romus, portfelį – visa tai labai svarbu siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus dėl įtraukios Europos; pabrėžia, kad siekdama įvykdyti su Paryžiaus susitarimu susijusius įsipareigojimus klimato politikos tikslams įgyvendinti ES turėtų skirti bent 25 % 2021–2027 m. DFP laikotarpio išlaidų ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti 30 % rodiklį;

6.  šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai nekreipė dėmesio į jos įgyvendinimą; labai apgailestauja, kad DFP pasiūlyme lyčių aspekto integravimas tėra antraeilis aspektas, ir apgailestauja, kad pasiūlymuose dėl konkrečių ES politikos sričių trūksta aiškių lyčių lygybės tikslų, reikalavimų ir rodiklių; ragina, kad metinėse biudžeto procedūrose būtų visapusiškai įvertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika, t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą; tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija vėl įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir jos veiksmingą stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

7.  pabrėžia, kad būsimoje DFP reikia vadovautis atskaitomybės, supaprastinimo, matomumo ir veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principais; primena, kad šiomis aplinkybėmis planuojant būsimas išlaidas reikia daugiau dėmesio skirti veiklos pasiekimams ir rezultatams, išsikeliant didelio užmojo aktualius veiklos rezultatų tikslus ir remiantis bendra Europos pridėtinės vertės apibrėžtimi; prašo Komisijos supaprastinti, atsižvelgiant į minėtuosius universalius principus, ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimo tvarką, papildyti ją kokybiniu požiūriu, apimančiu aplinkos ir socialinius rodiklius, ir informaciją apie tebespręstinus pagrindinius ES uždavinius pateikti aiškiai;

8.  supranta rimtas problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga, ir prisiima visą atsakomybę laiku užtikrinti biudžetą, atitinkantį ES piliečių poreikius, lūkesčius ir interesus; yra pasirengęs nedelsiant pradėti derybas su Taryba, kad būtų galima pagerinti Komisijos pasiūlymus ir parengti realistišką DFP;

9.  primena, kad Parlamento pozicija jau aiškiai išdėstyta 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose, kurios yra jo politinė pozicija dėl 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių; primena, kad šios rezoliucijos buvo priimtos labai didele balsų dauguma, o tai rodo Parlamento vienybę ir pasirengimą būsimoms deryboms;

10.  todėl tikisi, kad DFP bus įtraukta į Tarybos politinę darbotvarkę kaip prioritetas, ir apgailestauja, kad iki šiol nepadaryta reikšminga pažanga; mano, kad viena po kitos Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių atstovų ir Europos Parlamento derybų grupės reguliarūs susitikimai turėtų būti intensyvesni ir padėti pasirengti oficialioms deryboms; tikisi, kad iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų bus pasiektas tinkamas susitarimas, kad pradedant vykdyti naujas programas būtų išvengta didelių vėlavimų dėl vėlyvo finansinės programos patvirtinimo, kaip atsitiko anksčiau; pabrėžia, kad šis tvarkaraštis suteiks galimybę naujai išrinktam Europos Parlamentui pakoreguoti 2021–2027 m. DFP per privalomą vidurio laikotarpio peržiūrą;

11.  primena, kad per būsimas derybas išlaidų ir įplaukų klausimai turėtų būti svarstomi kaip vienas bendras paketas; taip pat pabrėžia, kad nebus pasiektas joks susitarimas dėl DFP, jei nebus padaryta atitinkama pažanga Sąjungos naujų nuosavų išteklių klausimu;

12.  pabrėžia, kad visi DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektai, įskaitant DFP sumas, turėtų išlikti derybų objektas tol, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; ryšium su tuo primena kritišką Parlamento poziciją dėl procedūros, pagal kurią priimtas dabartinis DFP reglamentas, ir dėl šiame procese Europos Vadovų Tarybos dominuojančio vaidmens, prisiimto neatšaukiamai nusprendžiant dėl kai kurių elementų, įskaitant DFP viršutines ribas ir kelias su sektorių politika susijusias nuostatas, ir tuo pažeidžiant Sutarčių dvasią ir raidę; yra ypač susirūpinęs, kad pirmieji Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtų derybų dėl DFP schemų elementai pagrįsti tais pačiais principais ir juose yra aspektų, dėl kurių turi kartu spręsti Taryba ir Parlamentas priimdami teisės aktus, kuriais steigiamos naujos ES programos; todėl ketina atitinkamai pakoreguoti savo strategiją;

13.  mano, kad DFP reglamento priėmimui ir peržiūrai taikomas vienbalsiškumo reikalavimas labai apsunkina procesą; ragina Europos Vadovų Tarybą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad Taryba galėtų DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma;

14.  priima šią rezoliuciją, siekdamas išdėstyti savo derybinius įgaliojimus dėl kiekvieno Komisijos pasiūlymų aspekto, be kita ko, pateikdamas konkrečius siūlomų DFP reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo pakeitimus; taip pat pateikia lentelę, kurioje nurodytos kiekvienos ES politikai ir programai skirtos sumos, kurios atspindi Parlamento poziciją, jau patvirtintą ankstesnėmis rezoliucijomis dėl DFP; pabrėžia, kad šie skaičiai taip pat bus įtraukti į Parlamento įgaliojimus, susijusius su būsimomis teisėkūros derybomis dėl 2021–2027 m. laikotarpio ES programų priėmimo;

A. SU DFP SUSIJĘ PRAŠYMAI

15.  taigi prašo Tarybą tinkamai atsižvelgti į šią Parlamento poziciją siekiant teigiamų 2021–2027 m. DFP derybų rezultatų ir Parlamento pritarimo pagal SESV 312 straipsnį;

Sumos

16.  dar kartą patvirtina savo oficialią poziciją, kad 2021–2027 m. DFP lygis turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. 1,3 % 27 ES valstybių narių BNPj, siekiant užtikrinti reikalingą pagrindinių ES politikos sričių finansavimo lygį, kad būtų galima įvykdyti su šiomis sritimis susijusius uždavinius ir tikslus;

17.  šiame kontekste ragina ES programoms ir politikai užtikrinti tokio lygio finansavimą, koks nurodytas išsamioje lentelėje (šios rezoliucijos III ir IV priedai) laikantis Komisijos pasiūlytą DFP struktūrą atitinkančios tvarkos; ragina atitinkamai pakoreguoti atitinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas, kaip nustatyta šios rezoliucijos I ir II prieduose:

i.  padidinti programos „Europos horizontas“ biudžetą iki 120 mlrd. EUR 2018 m. kainomis;

ii.  padidinti „InvestEU“ fondo asignavimus, kad jie geriau atitiktų į naują programą integruotų finansinių priemonių 2014–2020 m. laikotarpio lygį;

iii.  padidinti transporto infrastruktūros finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą („EITP– Transportas“) lygį;

iv.  padvigubinti, palyginti su COSME, specialų MVĮ finansavimą bendrosios rinkos programoje siekiant pagerinti MVĮ galimybes patekti į rinkas bei verslo sąlygas ir įmonių konkurencingumą ir skatinti verslumą;

v.  padidinti bendrosios rinkos programą, kad būtų lėšų naujam rinkos priežiūros uždaviniui;

vi.  dvigubai padidinti pasiūlytą ES kovos su sukčiavimu programos finansavimo lygį ir padidinti programos FISCALIS finansavimo lygį;

vii.  numatyti specialius tvariam turizmui skirtus asignavimus;

viii.  toliau stiprinti Europos kosmoso programą, konkrečiai, sustiprinti SSA/GOVSATCOM ir „Copernicus“;

ix.  27 ES valstybių narių sanglaudos politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo numatytas 2014–2020 m. biudžete;

x.  padvigubinti, palyginti su dabartine Jaunimo užimtumo iniciatyva, kovai su jaunimo nedarbu skiriamus „ESF+“ išteklius, kartu užtikrinant programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę;

xi.  numatyti specialius asignavimus vaiko garantijų iniciatyvai (5,9 mlrd. EUR) siekiant kovoti su vaikų skurdu ES šalyse ir vykdant išorės veiksmus;

xii.  trigubai padidinti dabartinį programos „Erasmus +“ biudžetą;

xiii.   užtikrinti pakankamą finansavimo lygį programai „DiscoverEU“ („Interrail“);

xiv.  padidinti dabartinį programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą;

xv.  padidinti dabartinį Teisių ir vertybių programos finansavimą ir numatyti specialius asignavimus naujai Sąjungos vertybių paprogramei (bent 50 mln. EUR), kad paramos sulauktų pilietinės visuomenės organizacijos, kurios Europos Sąjungoje puoselėja pagrindines vertybes ir demokratiją vietos ir nacionaliniu lygmenimis;

xvi.  27 ES valstybių narių bendros žemės ūkio politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo 2014–2020 m. biudžete, kartu į biudžetą įtraukiant pradinę žemės ūkio rezervo sumą;

xvii.  10 % padidinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų lygį atsižvelgiant į naujus su mėlynąją ekonomika susijusius uždavinius;

xviii.  padvigubinti dabartinį finansavimą programai „Life+“, be kita ko, numatant specialius finansinius paketus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui;

xix.  numatyti specialius asignavimus (4,8 mlrd. EUR) naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui siekiant švelninti visuomeninį, socioekonominį ir su aplinką susijusį poveikį darbuotojams ir bendruomenėms, nukentėjusiems atsisakant anglies ir priklausomybės nuo energetikos, susijusio su anglies dioksido išmetimu;

xx.  3,5 mlrd. EUR padidinti kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonės (-ių) lėšas siekiant labiau prisidėti prie investicijų plano Afrikai finansavimo;

xxi.  visoms agentūroms atkurti bent 2020 m. lygio finansavimą pritariant aukštesniems lygiams, kuriuos Komisija siūlo agentūroms, gavusioms naujų įgaliojimų ir pareigų, ir raginant laikytis kompleksiško požiūrio į mokestinį finansavimą;

xxii.  išlaikyti tokio lygio finansavimą, koks buvo 2014–2020 m., kelioms ES programoms (pvz., branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis), įskaitant tas programas, kurias siūloma prijungti prie didesnių programų (pvz. pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, sveikatos, vartotojų teisių) ir kurioms Komisijos pasiūlymas reiškia realų sumažinimą;

xxiii.  atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, visų kitų programų, įskaitant programą „EITP – Energetika“, „EITP – Skaitmeninė infrastruktūra“, Skaitmeninės Europos programa, Europos gynybos fondas ir humanitarinė pagalba, finansinius paketus nustatyti tokio lygio, kokį siūlo Komisija;

18.  ketina užtikrinti pakankamą finansavimą, remdamasis Komisijos pasiūlymu dėl migracijos ir sienų valdymo (4 išlaidų kategorija) ir saugumo ir gynybos, įskaitant reagavimą į krizę (5 išlaidų kategorija); dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad papildomi politiniai prioritetai turėtų būti susieti su papildomomis finansinėmis priemonėmis, siekiant nepakenkti esamoms politikos priemonėms ir programoms bei jų finansavimui pagal naująją DFP;

19.  ketina ginti Komisijos pasiūlymą užtikrinti pakankamą finansavimą tvirtai, veiksmingai ir aukštos kokybės Europos viešajai administracijai, dirbančiai visų europiečių labui; primena, kad dabartinės DFP laikotarpiu ES institucijos ir decentralizuotos agentūros darbuotojų skaičių sumažino 5 %, ir mano, kad darbuotojų skaičius neturėtų būti toliau mažinamas, nes dėl to atsirastų tiesioginių kliūčių įgyvendinti Sąjungos politiką; dar kartą reiškia didžiulį pasipriešinimą siekiui pakartotinai pasitelkti vadinamąjį agentūrų darbo vietų perskirstymo fondą;

20.  yra pasiryžęs užkirsti kelią kitai mokėjimų krizei pirmaisiais 2021–2027 m. DFP įgyvendinimo metais, kaip nutiko dabartiniu laikotarpiu; mano, kad bendra viršutinė mokėjimo riba turi būti nustatyta atsižvelgiant į precedento neturinčių neįvykdytų įsipareigojimų mastą 2020 m. pabaigoje, kurių prognozuojamas dydis nuolat auga dėl smarkaus vėlavimo įgyvendinant programą, o juos reikės padengti įgyvendinant būsimą DFP; todėl reikalauja, kad bendras mokėjimų lygis ir metinės viršutinės mokėjimų ribos, ypač laikotarpio pradžioje, būtų nustatytos atitinkamo lygio, deramai atsižvelgiant į šią situaciją; ketina patvirtinti tik ribotą ir gerai pagrįstą būsimos DFP įsipareigojimų ir mokėjimų neatitikimą;

21.  remdamasis tuo, kas išdėstyta, šios rezoliucijos II priede pateikia lentelę su tiksliomis kiekvienai ES politikos sričiai ir programai siūlomomis sumomis; nurodo, kad palyginimo tikslais ketina išlaikyti Komisijos pasiūlytą atskirų ES programų struktūrą, neužkirsdamas kelio galimiems pakeitimams, kurių gali būti pareikalauta vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

22.  pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, pasinaudojant pozityviu dabartinės programos precedentu, ir ragina, kad:

i.  po DFP veikimo peržiūros ir atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant klimato rodiklių, integruojant darnaus vystymosi tikslus ir lyčių lygybės aspektą, ir į paprastinimo priemonių poveikį paramos gavėjams būtų atliktas privalomas ir teisiškai saistantis laikotarpio vidurio tikslinimas;

ii.  atitinkamas Komisijos pasiūlymas būtų laiku pateiktas naujam Parlamentui ir Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. atliktų prasmingą 2021–2027 m. programos patikslinimą;

iii.  atliekant šią peržiūrą nebūtų sumažinti iš anksto paskirstyti nacionaliniai finansiniai paketai;

Lankstumas

23.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl lankstumo, nes jie yra geras derybų pagrindas; pritaria bendrai 2021–2027 m. DFP lankstumo mechanizmų struktūrai; pabrėžia, kad specialioms priemonėms priskirti skirtingi uždaviniai, ir jos atitinka skirtingus poreikius, todėl nepritaria jokiems mėginimams jas sujungti; tvirtai pritaria aiškiai nuostatai, kad tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimai, skiriami taikant specialias priemones, turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas ir kad būtų panaikintos bet kokios patikslinimų, susijusių su bendrąja mokėjimų marža, viršutinės ribos; ragina atlikti keletą papildomų patobulinimų, be kita ko:

i.  Sąjungos rezervą papildyti suma, kuri būtų lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų ir delspinigių;

ii.  neatidėliotinai vėl panaudoti asignavimus, su kuriais susiję įsipareigojimai panaikinti n-2 metais, įskaitant asignavimus, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal dabartinę DFP;

iii.  sudaryti galimybę nepanaudotomis specialiųjų priemonių lėšomis pasinaudoti taikant bet kokias specialiąsias priemones, o ne tik lankstumo priemonę;

iv.  skirti didesnius asignavimus lankstumo priemonei, neatidėliotinos pagalbos rezervui, ES solidarumo fondui ir nenumatytų atvejų rezervui, pastaruoju atveju nenumatant privalomo kompensavimo;

Trukmė

24.  pabrėžia, jog reikia, kad DFP trukmė palaipsniui būtų pailgina iki 5+5 metų laikotarpio, numatant privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą; pritaria tam, kad kita DFP turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui, ir tai būtų paskutinį kartą taikomas pereinamasis sprendimas; tikisi, kad išsami 5+5 metų programos įgyvendinimo tvarka bus patvirtinta atliekant 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

Struktūra

25.  pritaria Komisijos pasiūlytai bendrai septynių DFP išlaidų kategorijų struktūrai, kuri didžia dalimi atitinka Parlamento pasiūlymą; mano, kad tokia struktūra užtikrina didesnį skaidrumą, didina ES išlaidų matomumą ir kartu garantuoja reikiamo laipsnio lankstumą; be to, pritaria tam, kad būtų sukurtos vadinamosios programų grupės, nes tai padės iš esmės supaprastinti ir racionalizuoti ES biudžeto struktūrą ir ją aiškiai suderinti su DFP išlaidų kategorijomis;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo ES programų skaičių sumažinti daugiau kaip trečdaliu; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl 37 naujų programų struktūros ir sudėties bus suformuota svarstant atitinkamus sektorinius teisėkūros procedūra priimamus aktus; bet kuriuo atveju tikisi, kad siūlomoje biudžeto nomenklatūroje bus atsižvelgta į visus skirtingus kiekvienos programos komponentus taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir biudžeto valdymo institucijai būtų suteikta informacijos, kurios reikia norint sudaryti metinį biudžetą ir prižiūrėti jo įgyvendinimą;

Biudžeto vieningumas

27.  palankiai vertina pasiūlymą Europos plėtros fondą įtraukti į Sąjungos biudžetą, nes tai atitinka Parlamento seniai pareikštą reikalavimą dėl visų į biudžetą neįtrauktų priemonių; primena, kad vieningumo principas, pagal kurį visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai nurodomi biudžete, yra Sutarties reikalavimas ir pamatinė demokratijos prielaida;

28.  todėl kvestionuoja į biudžetą neįtraukiamų priemonių kūrimo logiką ir pagrįstumą, nes tai trukdo vykdyti parlamentinę viešųjų finansų priežiūrą ir užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą; mano, kad priimant sprendimus kurti tokias priemones ignoruojama trejopa Parlamento – teisėkūros, biudžeto ir kontrolės institucijos – atsakomybė; mano, kad, kai siekiant specifinių tikslų laikoma, kad būtinos išimtys, pavyzdžiui, naudoti finansines priemones arba patikos fondus, jos turėtų būti visiškai skaidrios, tinkamai pagrįstos įrodant jų papildomumą ir pridėtinę vertę ir vykdomos griežtai laikantis sprendimų priėmimo procedūrų ir atskaitomybės nuostatų;

29.  vis dėlto pabrėžia, kad šių priemonių integravimas į ES biudžetą neturėtų lemti sumažinto finansavimo kitoms ES politikos sritims ir programoms; todėl pabrėžia, kad reikia nuspręsti dėl bendro būsimos DFP lygio, neskaičiuojant Europos plėtros fondą atitinkančių 0,03 % ES BNP asignavimų, kurie turėtų būti pridėti viršijant sutartas viršutines ribas;

30.  pabrėžia, kad DFP viršutinės ribos neturėtų kliudyti finansuoti Sąjungos politikos tikslų naudojantis Sąjungos biudžetu; todėl tikisi, kad bus užtikrinta DFP viršutinių ribų padidinimo galimybė, kai to reikės naujiems politikos tikslams finansuoti, nenaudojant tarpvyriausybinio finansavimo metodų;

B. TEISĖKŪROS KLAUSIMAI

Teisinė valstybė

31.  pabrėžia, koks svarbus naujas mechanizmas, kurį taikant užtikrinama pagarba Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms – kai jų nepaisančios valstybės narės gali pajusti finansines pasekmes; tačiau įspėja, kad galutiniai Sąjungos biudžeto lėšų gavėjai jokiu būdu neturi nukentėti dėl to, kad jų vyriausybės nepaiso pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo; todėl pabrėžia, kad priemonės nedaro jokio poveikio valdžios subjektų ar valstybių narių pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams;

Įprasta teisėkūros procedūra ir deleguotieji aktai

32.  pabrėžia, kad programų tikslai ir išlaidų prioritetai, finansiniai asignavimai, tinkamumo finansuoti, atrankos ir skyrimo kriterijai, apibrėžtys ir apskaičiavimo metodai turėtų būti nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, priimtuose atsižvelgiant į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas; pabrėžia, kad, kai tokios priemonės, kurios gali būti susijusios su svarbiais politiniais sprendimais, nėra įtrauktos į pagrindinį teisės aktą, jos turėtų būti nustatytos deleguotaisiais aktais; todėl mano, kad daugiametės ir (arba) metinės darbo programos apskritai turėtų būti priimamos deleguotaisiais aktais;

33.  pareiškia, kad Parlamentas ketina, kai būtina, sugriežtinti nuostatas dėl valdymo, atskaitomybės, skaidrumo ir parlamentinės priežiūros, dėl galių suteikimo vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų partneriams ir dėl nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo naujos kartos programose; taip pat ketina pagerinti įvairių fondų ir politikos sričių tarpusavio ir vidaus suderinamumą ir sinergiją ir prireikus tai išaiškinti; pripažįsta, kad reikia daugiau lankstumo skirstant išteklius tam tikrų programų viduje, tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma jų pirminių ir ilgalaikių politikos tikslų, nuspėjamumo ir Parlamento teisių sąskaita;

Peržiūros nuostatos

34.  pabrėžia, kad į atskiras DFP programas ir priemones turėtų būti įtrauktos išsamios ir veiksmingos peržiūros nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas prasmingas jų vertinimas ir kad po to Parlamentui būtų suteikta galimybė dalyvauti priimant visus sprendimus dėl reikiamų pakeitimų;

Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

35.  ragina Komisiją pateikti, greta jau pateiktų pasiūlymų, atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų pirma pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos energetikos pertvarkos fondas, ir dėl specialios tvaraus turizmo programos; taip pat pritaria tam, kad į „ESF+“ būtų įtraukta Europos vaikų garantijų iniciatyva, o į Teisių ir vertybių programą – speciali Sąjungos vertybių paprogramė ir kad būtų peržiūrėtas reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas; apgailestauja, kad atitinkamuose Komisijos pasiūlymuose nėra priemonių, kurios atitiktų SESV 174 straipsnio reikalavimus, susijusius su labai retai apgyvendintais toliausiai šiaurėje esančiais regionais, salomis, pasienio ir kalnuotais regionais; mano, kad, vedant derybas dėl DFP, jei reikia, taip pat turėtų būti pasiūlyta peržiūrėti Finansinį reglamentą;

C. NUOSAVI IŠTEKLIAI

36.  pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra labai sudėtinga, nesąžininga, neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams; dar kartą ragina numatyti paprastesnę sistemą, kuri būtų suprantamesnė ES piliečiams;

37.  todėl palankiai vertina 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos priimtą pasiūlymų dėl naujos nuosavų išteklių sistemos rinkinį kaip svarbų žingsnį siekiant vykdyti platesnio užmojo reformą; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 5/2018 dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kurioje pabrėžiama, kad reikalingas geresnis skaičiavimas ir tolesnis sistemos supaprastinimas;

38.  primena savo poziciją, kad kuriant naujus nuosavus išteklius reikėtų turėti dvejopą tikslą: pirma, dėl jų turėtų būti iš esmės sumažintas BNPj pagrįstų įnašų nuošimtis ir, antra, jie turėtų užtikrinti galimybę finansuoti adekvačias ES išlaidas pagal po 2020 m. galiosiančią DFP;

39.  pritaria siūlomam esamų nuosavų išteklių modernizavimui, kuris reiškia, kad:

–  muitai ir toliau yra ES tradiciniai nuosavi ištekliai, bet sumažinama procentinė dalis, kurią valstybės narės pasilieka kaip surinkimo išlaidas, ir vėl nustatoma pirminė 10 % dalis;

–  supaprastinami pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai, t. y. nustatomas vienodas pareikalavimo tarifas be išimčių;

–  išsaugomi BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai užsibrėžiant pasiekti, kad finansuojant ES biudžetą jų nuošimtis palaipsniui artėtų link 40 %, ir kartu išlaikant jų subalansavimo funkciją;

40.  pagal Komisijos pasiūlymą prašo programiškai įvesti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris, nedidinant fiskalinės naštos piliečiams, atitiktų du strateginius ES strateginius tikslus, kurių pridėtinė vertė yra akivaizdi ir nepakeičiama:

–  tinkamą bendrosios rinkos veikimą, konsolidavimą ir stiprinimą, visų pirma, įgyvendinant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) kaip pagrindą naujiems nuosaviems ištekliams – taikant vienodą įplaukų iš BKPMB mokesčio tarifą ir apmokestinant dideles skaitmeninio sektoriaus bendroves, kurios naudojasi bendrąja rinka;

–  kovą su klimato kaita ir spartesnę energetikos pertvarką, numatant tokias priemones, kaip pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalis;

–  kovą už aplinkos apsaugą numatant įnašą, grindžiamą neperdirbtų plastiko pakuočių kiekiu;

41.  prašo išplėsti galimų naujų nuosavų išteklių sąrašą, pvz., į jį būtų galima įtraukti:

–  finansinių sandorių mokesčiu pagrįstus nuosavus išteklius, kartu raginant visas valstybes pasiekti susitarimą dėl veiksmingos sistemos;

–  anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmo, kaip naujo ES biudžeto nuosavo ištekliaus, įvedimą, kuris turėtų užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinėje prekyboje ir sumažinti gamybos perkėlimą į kitas šalis, kartu įtraukiant klimato kaitos išlaidas į importuojamų prekių kainą;

42.  tvirtai pritaria visų nuolaidų ir kitų koregavimo mechanizmų panaikinimui, numatant, jei reikia, ribotą laipsniško panaikinimo laikotarpį;

43.  tvirtina, kad reikia nustatyti kitas įplaukas, kuriomis papildant ES biudžeto įplaukas nebūtų atitinkamai mažinami BNPj įnašai:

–  įmonių mokamas baudas už Sąjungos taisyklių pažeidimą arba baudas už pavėluotą įnašų mokėjimą;

–  pajamas iš baudų, mokamų vykdant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, įskaitant vienkartines sumas arba pinigines baudas, kurias turi mokėti valstybės narės dėl pažeidimo nagrinėjimo bylų;

44.  be to, pabrėžtinai nurodo numatyti kitų formų įplaukas, laikantis Komisijos pasiūlymų:

–  mokesčius, renkamus taikant tiesiogiai su ES susijusius mechanizmus, tokius kaip Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);

–  senjoražą asignuotųjų pajamų forma, siekiant finansuoti naują investicijų stabilizavimo priemonę;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išlaikyti ES biudžeto patikimumą finansų rinkose, o tai reiškia, kad nuosavų išteklių viršutines ribas reikia padidinti;

46.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip spręsti paradoksalią padėtį, kurioje prie iki 2021 m. neįvykdytų įsipareigojimų priskirti Jungtinės Karalystės įnašai bus įtraukti į biudžetą kaip bendrosios įplaukos, taigi į juos atsižvelgiama skaičiuojant nuosavų išteklių viršutinę ribą, nors ši viršutinė riba bus apskaičiuojama remiantis 27 ES valstybių narių BNP, taigi be Jungtinės Karalystės, kai šalis išstos iš ES; mano, kad JK įnašai, priešingai, turėtų būti skaičiuojami kaip nuosavų išteklių viršutinę ribą viršijanti sumą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad muitų sąjunga yra svarbus Europos Sąjungos finansinio pajėgumo šaltinis; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina suderinti muitinės kontrolę ir valdymą visoje ES, siekiant užkirsti kelias sukčiavimui ir pažeidimams, kurie kelia didelį pavojų ES finansiniams interesams, ir su jais kovoti;

48.  tvirtai remia Komisijos Tarybai pateiktą iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės; primena, kad reikia gauti Parlamento pritarimą šiam reglamentui; primena, kad šis reglamentas yra neatskiriama Europos Komisijos pateikto nuosavų išteklių paketo dalis, ir tikisi, kad Taryba keturis susijusius dokumentus dėl nuosavų išteklių nagrinės kartu su DFP kaip vieną paketą;

D. REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DFP, PATAISOS

49.  mano, kad pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Pataisa    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, taip pat į demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės poreikį, turėtų būti nustatyta, kad šios daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpis yra septyneri metai ir kad ji taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. turint tikslą vėliau pereiti 5+5 metų laikotarpio, nes jis būtų suderintas su Europos Parlamento ir Komisijos politiniu ciklu;

Pataisa    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(2)  DFP nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą;

(2)  DFP turėtų būti nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos siekiant užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos būtų plėtojamos tvarkingai ir neviršijant nuosavų išteklių ir kad Sąjunga galėtų pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio 1 dalį ir vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims pagal SESV 323 straipsnį;

Pataisa    3

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

(2a)  viršutinių ribų lygis turėtų būti nustatomas remiantis sumomis, kurių reikia Sąjungos programoms ir politikos sritims finansuoti ir įgyvendinti, taip pat turi būti paliktos reikiamos maržos, kad būtų galima atlikti koregavimus atsižvelgiant į būsimus poreikius. Be to, nustatant viršutines mokėjimų ribas turėtų būti atsižvelgiama į 2020 m. pabaigoje numatomą didelę neįvykdytų įsipareigojimų sumą. Šiame reglamente ir 2021–2027 m. programoms skirtuose pagrindiniuose aktuose nustatytos sumos turėtų būti nustatytos 2018 m. kainomis ir, siekiant supaprastinimo ir nuspėjamumo, koreguojamos remiantis fiksuotu 2 proc. metiniu defliatoriumi;

Pataisa    4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(3)  jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis nuosavų išteklių viršutinės ribos;

(3)  jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas ir todėl į ją turėtų būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių viršutines ribas;

Pataisa    5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(4)  DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente;

(4)  asignuotosios pajamos, kuriomis finansuojami biudžeto punktai, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, neturėtų būti įskaičiuojamos į DFP viršutines ribas, o visa turima informacija turėtų būti visiškai skaidriai pateikiama priimant ir įgyvendinant metinį biudžetą;

Pataisa    6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(6)  siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;

(6)  DFP turėtų būti užtikrintas didžiausias galimas lankstumas, visų pirma tam, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 311 ir 323 straipsnius;

Pataisa    7

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(7)  toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

(7)  toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios metinės biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

Pataisa    8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

(7a)  visų pirma, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, siekdamos užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos patvirtinti įsipareigojimai būtų veiksmingai įgyvendinti jų pirminiam tikslui pasiekti, tačiau turėtų būti įmanoma mobilizuoti įsipareigojimų asignavimus, kurie nebuvo panaudoti arba kurie buvo panaikinti, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai nėra būdas naudos gavėjams apeiti atitinkamų įsipareigojimų panaikinimo taisyklių;

Pataisa    9

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(9)  reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ir priimtomis pagal atitinkamus pagrindinius aktus;

(9)  reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu pagal atitinkamus pagrindinius aktus;

Pataisa    10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(10)  DFP įgyvendinimo laikotarpio viduryje būtina atlikti jos veikimo peržiūrą. Į šios peržiūros rezultatus turėtų būti atsižvelgta keičiant šį reglamentą likusiais DFP galiojimo metais;

(10)  siekiant atsižvelgti į naujas politikos priemones ir prioritetus turėtų būti atliktas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, pagrįstas DFP veikimo ir įgyvendinimo peržiūros rezultatais, o vykdant peržiūrą taip pat turėtų būti pateikta ataskaita, kurioje būtų nurodyti metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą;

Pataisa    11

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

(10a)  siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą tapti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, įskaitant lyčių lygybę, DFP tikslinimui rengiamasi atsižvelgiant į jų įgyvendinimo pažangą, padarytą vykdant visų sričių ES politiką ir iniciatyvas 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, įvertintą remiantis Komisijos parengtais veiklos rodikliais, taip pat lyčių aspekto integravimo į visas ES veiklos sritis pažangą; DFP tikslinimas taip pat vykdomas atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir tikslo, kad su klimatu susijusių išlaidų dalis vėliausiai 2027 m. sudarytų 30 proc., vertinant pagal veiklos rodiklius, kurie yra skirtingi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atvejais; atliekant tikslinimą taip pat reikėtų įvertinti, pasikonsultavus su nacionaliniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, ar priimtos paprastinimo priemonės iš tikrųjų padėjo sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams įgyvendinant programas;

Pataisa    12

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

(12a)  visos Sąjungos lygmeniu Sąjungos politikai įgyvendinti pagal Sutartis patiriamos išlaidos yra Sąjungos išlaidos pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, todėl jos turėtų būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą laikantis SESV 314 straipsnyje nustatytos biudžeto procedūros ir taip užtikrinant pagrindinių principų, t. y. demokratinio piliečių atstovavimo priimant sprendimus, parlamentinės viešųjų finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumo principų laikymąsi. DFP viršutinės ribos negali būti kliūtis Sąjungos politikos tikslams finansuoti lėšomis iš Sąjungos biudžeto. Todėl būtina numatyti DFP viršutinių ribų padidinimo galimybę atvejais, kai to reikia, kad būtų galima palengvinti Sąjungos politikos ir visų pirma naujų politikos tikslų finansavimą, nenaudojant tarpvyriausybinių finansinių metodų;

Pataisa    13

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(13)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

(13)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Šių didelio masto projektų, kurie Sąjungai yra strategiškai svarbūs, finansavimas turi būti užtikrintas bendrajame Sąjungos biudžete, tačiau būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad galimas išlaidų viršijimas nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

Pataisa    14

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(14)  būtina numatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles;

(14)  būtina numatyti bendras skaidrumo užtikrinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus institucijų įgaliojimus biudžeto srityje, siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl biudžeto būtų priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, kaip reikalaujama ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, ir kad biudžeto procedūra vyktų sklandžiai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;

Pataisa    15

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

(15)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,

(15)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Nustačius šį terminą, naujai paskirta Komisija turės laiko, kurio jai reikės savo pasiūlymams parengti, o per 2024 m. rinkimus išrinktas Europos Parlamentas galės pateikti savo poziciją dėl DFP po 2027 m. Institucijos taip pat galės ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos.

Pataisa    16

Pasiūlymas dėl reglamento

1 skyriaus 3 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis

Santykis su nuosavais ištekliais

Pataisa    17

Pasiūlymas dėl reglamento

1 skyriaus 3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

4.  Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuris priimtas pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – sprendimas dėl nuosavų išteklių).

4.  Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų Sąjungos nuosavų išteklių ribas, nedarant poveikio Sąjungos pareigai pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal SESV 311 straipsnio pirmą pastraipą, taip pat institucijų pareigai užtikrinti, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, remdamasi SESV 323 straipsniu.

Pataisa    18

Pasiūlymas dėl reglamento

1 skyriaus 3 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

5.  Prireikus DFP nustatytos viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.

Išbraukta.

Pataisa    19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 skyriaus 5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

4.  Nedarant poveikio 6, 7 ir 8 straipsniams, neatliekami jokie atitinkamų metų tolesni techniniai koregavimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.

Išbraukta.

Pataisa    20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 skyriaus 7 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Koregavimai, susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

Koregavimai, susiję su biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu

Pataisa    21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 skyriaus 7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų, susijusių su Sąjungos fondais, sustabdymas dėl priemonių, susijusių su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.

Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, tai atitinkamos sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais. Nuo n + 3 metų į 12 straipsnyje nurodytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti nepanaudotus įsipareigojimus.

Pataisa    22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002, didžiausia metinė suma neviršija 600 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.

1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo paskirtis – užtikrinti finansinę paramą kurios nors valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame teisės akte, o jo didžiausia metinė suma neviršija 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.

Pataisa    23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 10 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

1a.  Europos Sąjungos solidarumo fondo asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

Pataisa    24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2.  Šiam rezervui skirta metinė suma yra 600 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

2.  Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirta metinė suma yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip 150 mln. EUR (2018 m. kainomis) iš n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

Pataisa    25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas)

Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas)

Pataisa    26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1.  Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2022–2027 m. viršutines ribas, sudaro:

a) turimos likusios DFP n−1 metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;

b) nuo 2023 m., be a punkte nurodytų maržų, suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui.

1.  Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos įsipareigojimų rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2021–2027 m. viršutines ribas, sudaro:

a) turimos likusios DFP ankstesnių metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;

aa) n-1 metų nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai;

b) suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui;

ba) suma, lygiavertė n-3 metų sustabdytų įsipareigojimų asignavimų, kurie nebegali būti įtraukti į biudžetą pagal 7 straipsnį, sumai;

baa) suma, lygiavertė pajamų, gautų iš baudų ir delspinigių, sumai.

Pataisa    27

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2.  Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje.

2.  Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos įsipareigojimų rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje. N metų maržos gali būti mobilizuotos n ir n+1 metais, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai neprieštarauja rengiamiems taisomiesiems biudžetams ar taisomiesiems biudžetams, kuriuos numatyta parengti.

Pataisa    28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 12 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

3.  2027 m. pabaigoje likusios sumos, kurias galima panaudoti pagal Sąjungos įsipareigojimų rezervą, perkeliamos į kitą DFP iki 2030 m.

Pataisa    29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų arba pasinaudojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir neatidėliotinos pagalbos rezervu. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Pataisa    30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1.  Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą.

1.  Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,05 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą. Jis gali būti mobilizuojamas ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimams arba tik mokėjimų asignavimams skirti.

Pataisa    31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2.  Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime, ir atitinka nuosavų išteklių viršutinę ribą.

2.  Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime.

Pataisa    32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

3.  Panaudotos nenumatytų atvejų rezervo lėšos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar ateinančių finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose.

Išbraukta.

Pataisa    33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 skyriaus 14 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

4.  Pagal 3 dalį kompensuotos sumos pagal DFP toliau nenaudojamos. Dėl nenumatytų atvejų rezervo naudojimo neviršijamos bendros DFP nustatytos einamųjų ir ateinančių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinės ribos.

Išbraukta.

Pataisa    34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

DFP peržiūra ir keitimas

Keitimas

Pataisa    35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti keičiama laikantis pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos nuosavų išteklių viršutinės ribos.

 

1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, atitinkamos DFP viršutinės ribos didinamos tuo atveju, jei tai būtina siekiant palengvinti Sąjungos politikos ir, visų pirma, naujų politikos tikslų finansavimą esant aplinkybėms, kai kitu atveju reikėtų numatyti papildomus tarpvyriausybinius arba iš dalies tarpvyriausybinius finansavimo metodus, kuriais būtų apeinama SESV 314 straipsnyje nustatyta biudžeto procedūra.

Pataisa    36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

3.  Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP keitimo nagrinėjama galimybė išlaidas perskirstyti tarp toje pačioje keičiamoje išlaidų kategorijoje esančių programų, visų pirma atsižvelgiant į visus galimus nevisiško asignavimų panaudojimo atvejus.

Išbraukta.

Pataisa    37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 16 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

DFP laikotarpio vidurio peržiūra

DFP laikotarpio vidurio tikslinimas

Pataisa    38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija pateikia DFP veikimo peržiūrą. Prireikus su šia peržiūra pateikiami atitinkami pasiūlymai.

Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento persvarstymo pagal SESV nustatytas procedūras remdamasi DFP veikimo peržiūra. Nedarant poveikio šio reglamento 6 straipsniui, atliekant tokį tikslinimą nėra sumažinami iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai.

 

Pasiūlymas parengiamas atsižvelgiant į:

  pažangos, padarytos siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir kad kuo greičiau jos artėtų prie 30 proc., vertinimą;

  JT darnaus vystymosi tikslų integravimą;

  lyčių aspekto integravimą į Sąjungos biudžetą (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą);

  paprastinimo priemonių poveikis administracinės naštos mažinimui paramos gavėjams įgyvendinant finansines programas; vertinimas turi būti atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais;

Pataisa    39

Pasiūlymas dėl reglamento

4 skyriaus 17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, prireikus pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, arba tuomet, kai dėl mokėjimų viršutinių ribų Sąjunga gali nepajėgti įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų, pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

Pataisa    40

Pasiūlymas dėl reglamento

5 skyriaus 21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1.  Didžiausia 14 196 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą].

1.  Didžiausia suma iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui bendrai skiriama Europos palydovinėms navigacijos programoms (EGNOS ir GALILEO) ir programai „Copernicus“ (Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programai). Nustatoma didžiausia suma, 15 proc. viršijanti orientacines sumas, abiem didelio masto projektams numatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą]. Bet koks šios didžiausios sumos padidinimas finansuojamas iš maržų arba specialiųjų priemonių ir dėl jo nesumažinamas finansavimas kitoms programoms ir projektams.

Pataisa    41

Pasiūlymas dėl reglamento

5 skyriaus 21 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

2a.  Jei atsirastų pirmiau minėtų didelio masto projektų papildomų finansavimo iš Sąjungos biudžeto poreikių, Komisija pasiūlo atitinkamai patikslinti DFP viršutines ribas.

Pataisa    42

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Pataisa    43

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 22 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

Pataisa    44

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 22 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

Kai vyksta politinio lygmens posėdžiai, ir Europos Parlamentui, ir Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai.

Pataisa    45

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 22 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

6a.  Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.

Pataisa    46

Pasiūlymas dėl reglamento

6 skyriaus 23 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal Finansinio reglamento 7] straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

 

Pataisa    47

Pasiūlymas dėl reglamento

7 skyriaus 24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija kartu su pasiūlymais dėl laikotarpio vidurio tikslinimo pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą.

 

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

 

Jeigu iki 2027 m. gruodžio 31 d. nepriimamas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma nauja daugiametė finansinė programa, DFP nurodytos paskutinių metų viršutinės ribos ir kitos nuostatos taikomos toliau, kol priimamas reglamentas, kuriuo nustatoma nauja finansinė programa. Jeigu nauja valstybė narė į Sąjungą įstoja po 2020 m., prireikus išplėsta finansinė programa tikslinama, kad būtų atsižvelgta į įstojimą.

E. PASIŪLYMO DĖL TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PATAISOS

50.  pabrėžia, kad po derybų dėl naujo DFP reglamento ir jį priėmus pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Pataisa    48

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

A skyriaus 6 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

6a.  Informacija apie operacijas, neįtrauktas į bendrąjį Sąjungos biudžetą, ir numatomus įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčius yra nurodoma atskirose lentelėse, darant atitinkamas nuorodas. Ši informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.

Pataisa    49

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

A skyriaus 7 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

7.  Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad liktų pakankamos maržos iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų.

7.  Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu, kiek įmanoma, užtikrina, kad liktų pakankamos maržų sumos neviršijant įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų ar pakankamos sumos, kuriomis būtų galima pasinaudoti pagal esamas specialias priemones.

Pataisa    50

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

A skyriaus 8 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Mokėjimų asignavimų prognozių po 2027 m. atnaujinimas

8.  2024 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2027 m.

Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai nustatomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.

Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas

8.  Kiekvienais metais Komisija atnaujina mokėjimų asignavimų prognozes iki ir po 2027 m.

Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai nustatomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.

Pataisa    51

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 9 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

9.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą pervesti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo lėšų mobilizavimo sąlygos.

Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

9.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.

Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Pataisa    52

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 10 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

10.  Komisija pateikia pasiūlymą dėl tinkamos biudžeto priemonės pagal Finansinį reglamentą, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo sąlygos.

10.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.

Su Solidarumo fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Pataisa    53

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 11 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

11.  Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.

11.  Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.

Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.

Pataisa    54

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 12 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

Lankstumo priemonė

 

12.  Pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra lėšų papildomoms išlaidoms poreikis.

Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.

Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.

Lankstumo priemonė

 

12.  Pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia tuomet, kai išnaudojamos atitinkamose išlaidų kategorijose numatytos maržos.

Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma.

Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.

Pataisa    55

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 13 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

13.  Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.

Nenumatytų atvejų rezervo lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.

13.  Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį.

Nenumatytų atvejų rezervo lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.

Pataisa    56

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

2 dalis

A skyriaus 14 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

14a.  Siekiant palengvinti naujos DFP priėmimą ar tikslinimą ir įgyvendinti SESV 312 straipsnio 5 dalies nuostatas, institucijos rengia reguliarius susitikimus, t. y.:

 

  Pirmininkų susitikimus, kaip nustatyta Sutarties 324 straipsnyje;

 

  Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės informacinius pranešimus ir dalijimąsi informacija su Europos Parlamento delegacija prieš ir po atitinkamų Tarybos posėdžių;

 

  neoficialius trišalius susitikimus vykstant posėdžiams Taryboje siekiant atsižvelgti į Parlamento nuomonę bet kokiame Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtame dokumente;

 

  trišalius dialogus, Parlamentui ir Tarybai patvirtinus atitinkamus derybų įgaliojimus;

 

  bendrus Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų apsilankymus atitinkamame Parlamento komitete ir Parlamento derybinės grupės atstovų apsilankymus atitinkamos sudėties Taryboje.

 

 

Parlamentas ir Taryba iš karto perduoda viena kitai visus jų atitinkamuose parengiamuosiuose organuose oficialiai priimtus arba oficialiai jų vardu pateiktus dokumentus.

Pataisa    57

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 15 punkto 2 įtrauka

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

–  Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais,

–  Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais, kurie nėra finansuojami iš Sąjungos biudžeto, bet kuriais naudojamasi siekiant padėti įvykdyti Sąjungos politikus tikslus remiantis Sutartimis,

Pataisa    58

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

1 dalis

B skyriaus 15 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

15a.  Komisija, kai tvirtina savarankiškus perkėlimus pagal Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalį, nedelsdama išsamiai informuoja biudžeto valdymo instituciją apie tokių perkėlimų pagrindą. Kai Parlamentas arba Taryba pareiškia išlygą dėl savarankiško perkėlimo, Komisija į tai atsižvelgia ir, be kita ko, atitinkamais atvejais sustabdo tokį perkėlimą.

Pataisa    59

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

3 dalis

A skyriaus 24 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

24a.  Kai biudžeto procedūros metu biudžeto valdymo institucija nusprendžia dėl konkretaus lėšų padidinimo, Komisija šių sumų nekompensuoja vėlesniais finansinio programavimo laikotarpio metais, išskyrus atvejus, kai biudžeto valdymo institucija konkrečiai nurodo tai padaryti.

Pataisa    60

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

A dalies 1 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

1a.  Kiekviena institucija įsipareigoja kitoms institucijoms nepateikti svarstyti jokių neskubių biudžeto pozicijų, perkėlimų ar kitokių pranešimų, su kuriais susiję terminai būtų per institucijos nedarbo laikotarpį, kad būtų galima užtikrinti kiekvienos institucijos galimybę tinkamai naudotis savo procedūrinėmis prerogatyvomis.

Institucijų tarnybos laiku informuoja viena kitą apie savo atitinkamų institucijų nedarbo laikotarpį.

Pataisa    61

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

B dalies 2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

2.  Likus pakankamai laiko iki Komisijos parengto biudžeto projekto priėmimo, pradedamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.

2.  Likus pakankamai laiko iki Komisijos parengto biudžeto projekto priėmimo, pradedamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams ir visiems klausimams, susijusiems su einamųjų finansinių metų biudžeto vykdymu, aptarti.

Pataisa    62

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

C dalies 8 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

8.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neoficialius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.

8.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, visų pirma institucijoms viena kitai iš karto siunčiant visus procedūrinius dokumentus, kai tik jie priimti jų atitinkamuose parengiamuosiuose organuose. Be to, jie įsipareigoja prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neoficialius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.

Pataisa    63

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

D dalies 12 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

12a.  Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.

Pataisa    64

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

E dalies 15 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

15.  Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.

15.  Taikinimo komitete tiek Europos Parlamentui, tiek Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.

Pataisa    65

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

E dalies 19 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

19.  Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu.

19.  Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu. Per taikinimo laikotarpį gali būti rengiami, jei reikia, papildomi posėdžiai, įskaitant posėdžius techniniu lygmeniu.

Pataisa    66

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

E dalies 21 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

 

21a.  Kad būtų išnaudojamas visas Sutartyje nustatytas 21 dienos taikinimo laikotarpis ir institucijoms būtų suteikta galimybė atnaujinti savo atitinkamas derybines pozicijas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja per visą pirmiau minėtą laikotarpį per kiekvieną jų atitinkamų parengiamųjų organų posėdį vertinti esamą padėtį vykdant taikinimo procedūrą, o ne palikti šios užduoties paskutiniams procedūros etapams.

Pataisa    67

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

G dalies pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

G dalis.  Neįvykdyti įsipareigojimai

G dalis.  Biudžeto vykdymas, mokėjimai ir neįvykdyti įsipareigojimai

Pataisa    68

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo

Priedas

G dalies 36 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pataisa

36.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir būtų išvengta bet kokių neįprastų neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų lygį, siekdami sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.

 

Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, visose išlaidų kategorijose griežtai taikomos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma, automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės.

 

Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis prognozėmis. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

36.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir būtų išvengta bet kokių neįprastų neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti mokėjimų prognozes ir neįvykdytų įsipareigojimų lygį, siekdami sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.

 

Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis trumpalaikėmis bei ilgalaikėmis prognozėmis. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

°

°           °

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

I priedas. 2021–2027 m. DFP. Viršutinės ribos ir priemonės, neįtrauktos apskaičiuojant viršutines ribas (2018 m. kainomis)

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

 

Komisijos pasiūlymas

Parlamento pozicija

Įsipareigojimų asignavimai

Iš viso

2021-2027 m.

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021-2027 m.

I. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

166 303

31 035

31 006

31 297

30 725

30 615

30 757

30 574

216 010

II. Sanglauda ir vertybės

391 974

60 026

62 887

64 979

65 785

66 686

69 204

67 974

457 540

iš jų: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

330 642

52 143

52 707

53 346

53 988

54 632

55 286

55 994

378 097

III. Gamtos ištekliai ir aplinka

336 623

57 780

57 781

57 789

57 806

57 826

57 854

57 881

404 718

IV. Migracija ir sienų valdymas

30 829

3 227

4 389

4 605

4 844

4 926

5 066

5 138

32 194

V. Saugumas ir gynyba

24 323

3 202

3 275

3 223

3 324

3 561

3 789

4 265

24 639

VI. Kaimyninės šalys ir pasaulis

108 929

15 368

15 436

15 616

15 915

16 356

16 966

17 729

113 386

VII. Europos viešasis administravimas

75 602

10 388

10 518

10 705

10 864

10 910

11 052

11 165

75 602

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

58 547

8 128

8 201

8 330

8 432

8 412

8 493

8 551

58 547

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 134 583

181 025

185 293

188 215

189 262

190 880

194 688

194 727

1 324 089

kaip BNP procentinės dalies

1,11 %

1,29 %

1,31 %

1,31 %

1,30 %

1,30 %

1,31 %

1,29 %

1,30 %

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 104 805

174 088

176 309

186 391

187 490

188 675

189 961

191 398

1 294 311

kaip BNP procentinės dalies

1,08 %

1,24 %

1,24 %

1,30 %

1,29 %

1,28 %

1,28 %

1,27 %

1,27 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

4 200

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

7 000

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

1 400

200

200

200

200

200

200

200

1 400

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)

4 200

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

7 000

Lankstumo priemonė

7 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

14 000

Europos investicijų stabilizavimo priemonė

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Europos taikos priemonė

9 223

753

970

1 177

1 376

1 567

1 707

1 673

9 223

BENDRA NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA

26 023

4 953

5 170

5 377

5 576

5 767

5 907

5 873

38 623

BENDRA SUMA: DFP + NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA,

1 160 606

185 978

190 463

193 592

194 838

196 647

200 595

200 600

1 362 712

kaip BNP procentinės dalies

1,14 %

1,32 %

1,34 %

1,35 %

1,34 %

1,34 %

1,35 %

1,33 %

1,34 %

II priedas. 2021–2027 m. DFP. Viršutinės ribos ir priemonės, neįtrauktos apskaičiuojant viršutines ribas (dabartinėmis kainomis)

(mln. EUR, dabartinėmis kainomis)

 

Komisijos pasiūlymas

Parlamento pozicija

Įsipareigojimų asignavimai

Iš viso

2021-2027 m.

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021-2027 m.

I. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

187 370

32 935

33 562

34 555

34 601

35 167

36 037

36 539

243 395

II. Sanglauda ir vertybės

442 412

63 700

68 071

71 742

74 084

76 601

81 084

81 235

516 517

iš jų: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

373 000

55 335

57 052

58 899

60 799

62 756

64 776

66 918

426 534

III. Gamtos ištekliai ir aplinka

378 920

61 316

62 544

63 804

65 099

66 424

67 785

69 174

456 146

IV. Migracija ir sienų valdymas

34 902

3 425

4 751

5 084

5 455

5 658

5 936

6 140

36 448

V. Saugumas ir gynyba

27 515

3 397

3 545

3 559

3 743

4 091

4 439

5 098

27 872

VI. Kaimyninės šalys ir pasaulis

123 002

16 308

16 709

17 242

17 923

18 788

19 878

21 188

128 036

VII. Europos viešasis administravimas

85 287

11 024

11 385

11 819

12 235

12 532

12 949

13 343

85 287

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

66 028

8 625

8 877

9 197

9 496

9 663

9 951

10 219

66 028

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 279 408

192 105

200 567

207 804

213 140

219 261

228 107

232 717

1 493 701

kaip BNP procentinės dalies

1,11 %

1,29 %

1,31 %

1,31 %

1,30 %

1,30 %

1,31 %

1,29 %

1,30 %

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 246 263

184 743

190 843

205 790

211 144

216 728

222 569

228 739

1 460 556

kaip BNP procentinės dalies

1,08 %

1,24 %

1,24 %

1,30 %

1,29 %

1,28 %

1,28 %

1,27 %

1,27 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

4 734

1 061

1 082

1 104

1 126

1 149

1 172

1 195

7 889

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

1 578

212

216

221

225

230

234

239

1 578

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)

4 734

1 061

1 082

1 104

1 126

1 149

1 172

1 195

7 889

Lankstumo priemonė

7 889

2 122

2 165

2 208

2 252

2 297

2 343

2 390

15 779

Europos investicijų stabilizavimo priemonė

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Europos taikos priemonė

10 500

800

1 050

1 300

1 550

1 800

2 000

2 000

10 500

BENDRA NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA

29 434

5 256

5 596

5 937

6 279

6 624

6 921

7 019

43 633

BENDRA SUMA: DFP + NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA,

1 308 843

197 361

206 163

213 741

219 419

225 885

235 028

239 736

1 537 334

kaip BNP procentinės dalies

1,14 %

1,32 %

1,34 %

1,35 %

1,34 %

1,34 %

1,35 %

1,33 %

1,34 %

III priedas. 2021–2027 m. DFP. Suskirstymas pagal programas (2018 m. kainos)

N.B.: Palyginimo tikslais lentelėje išsaugoma Komisijos pasiūlyta atskirų ES programų struktūra, nedarant poveikio galimiems pakeitimams, jei jų prireiktų vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas.

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

 

2014–2020 M. DFP (ES-27 + EDF)

Komisijos pasiūlymas (2021–2027)

Parlamento pozicija

2021-2027 m.

I. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

116 361

166 303

216 010

1. Moksliniai tyrimai ir inovacijos

69 787

91 028

127 537

„Europos horizontas“

64 674

83 491

120 000

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa

2 119

2 129

2 129

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

2 992

5 406

5 406

Kita

2

2

2

2. Europos strateginės investicijos

31 886

44 375

51 798

„InvestEU“ fondas

3 968

13 065

14 065

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (bendras 1 išlaidų kategorijos įnašas)

įskaitant:

17 579

21 721

28 083

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

12 393

11 384

17 746

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (energetika)

4 185

7 675

7 675

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (skaitmeninis sektorius)

1 001

2 662

2 662

Skaitmeninės Europos programa

172

8 192

8 192

Kita

9 097

177

177

Decentralizuotos agentūros

1 069

1 220

1 281

3. Bendroji rinka

5 100

5 672

8 423

Bendrosios rinkos programa (įsk. programą COSME)

3 547

3 630

5 823

ES kovos su sukčiavimu programa

156

161

322

Bendradarbiavimas mokesčių klausimais (FISCALIS)

226

239

300

Bendradarbiavimas muitinių klausimais (MUITINĖ)

536

843

843

Tvarus turizmas

 

 

300

Kita

61

87

87

Decentralizuotos agentūros

575

714

748

4. Kosmosas

11 502

14 404

15 225

Europos kosmoso programa

11 308

14 196

15 017

Decentralizuotos agentūros

194

208

208

Marža

-1 913

10 824

13 026

II. Sanglauda ir vertybės

387 250

391 974

457 540

5. Regioninė plėtra ir sanglauda

272 647

242 209

272 647

ERPF + Sanglaudos fondas, įskaitant:

272 411

241 996

272 411

Europos regioninės plėtros fondą

196 564

200 622

 

Sanglaudos fondą

75 848

41 374

 

Iš jų: įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

11 487

10 000

 

Parama Kipro turkų bendruomenei

236

213

236

6. Ekonominė ir pinigų sąjunga

273

22 281

22 281

Reformų rėmimo programa

185

22 181

22 181

Apsauga nuo euro padirbinėjimo

7

7

7

Kita

81

93

93

7. Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes

115 729

123 466

157 612

Europos socialinis fondas + (įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvai skirtų 5,9 mlrd. eurų)

96 216

89 688

106 781

Iš jų: sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms

1 075

1 042

1 095

Programa „Erasmus+“

13 699

26 368

41 097

Europos solidarumo korpusas

373

1 113

1 113

„Kūrybiška Europa“

1 403

1 642

2 806

Teisingumas

316

271

316

Teisės ir vertybės, įskaitant ne mažiau kaip 500 mln. EUR 2018 m. kainomis Sąjungos vertybių paprogramei

594

570

1 627

Kita

1 158

1 185

1 185

Decentralizuotos agentūros

1 971

2 629

2 687

Marža

-1 399

4 018

4 999

III. Gamtos ištekliai ir aplinka

399 608

336 623

404 718

8. Žemės ūkis ir jūrų politika

390 155

330 724

391 198

EŽŪGF + EŽŪFKP, įskaitant:

382 855

324 284

383 255

Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF)

286 143

254 247

 

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

96 712

70 037

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6 243

5 448

6 867

Kita

962

878

962

Decentralizuotos agentūros

95

113

113

9. Aplinka ir klimato politika

3 492

5 085

11 520

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

3 221

4 828

6 442

Teisingos energetikos pertvarkos fondas

 

 

4 800

Decentralizuotos agentūros

272

257

278

Marža

5 960

814

1 999

IV. Migracija ir sienų valdymas

10 051

30 829

32 194

10. Migracija

7 180

9 972

10 314

Prieglobsčio ir migracijos fondas

6 745

9 205

9 205

Decentralizuotos agentūros*

435

768

1 109

11. Sienų valdymas

5 492

18 824

19 848

Integruoto sienų valdymo fondas

2 773

8 237

8 237

Decentralizuotos agentūros*

2 720

10 587

11 611

Marža

-2 621

2 033

2 033

V. Saugumas ir gynyba

1 964

24 323

24 639

12. Saugumas

3 455

4 255

4 571

Vidaus saugumo fondas

1 200

2 210

2 210

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas,

įskaitant:

1 359

1 045

1 359

atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą (Lietuvoje)

459

490

692

Branduolinę saugą ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą (įsk. Bulgariją ir Slovakiją)

900

555

667

Decentralizuotos agentūros

896

1 001

1 002

13. Gynyba

575

17 220

17 220

Europos gynybos fondas

575

11 453

11 453

Karinis mobilumas

0

5 767

5 767

14. Reagavimas į krizes

1 222

1 242

1 242

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)

560

1 242

1 242

Kita

662

p. m.

p. m.

Marža

-3 289

1 606

1 606

VI. Kaimyninės šalys ir pasaulis

96 295

108 929

113 386

15. Išorės veiksmai

85 313

93 150

96 809

Kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonė (-ės), įskaitant EPF pakeisiančią priemonę ir investicijų planą Afrikai

71 767

79 216

82 716

Humanitarinė pagalba

8 729

9 760

9 760

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

2 101

2 649

2 649

Užjūrio šalys ir teritorijos (įskaitant Grenlandiją)

594

444

594

Kita

801

949

949

Decentralizuotos agentūros

144

132

141

16. Pasirengimo narystei pagalba

13 010

12 865

13 010

Pasirengimo narystei pagalba

13 010

12 865

13 010

Marža

-2 027

2 913

3 567

VII. Europos viešasis administravimas

70 791

75 602

75 602

Europos mokyklos ir pensijos

14 047

17 055

17 055

institucijų administracinės išlaidos

56 744

58 547

58 547

 

 

 

 

IŠ VISO

1 082 320

1 134 583

1 324 089

BNPj (procentais) (ES-27)

1,16 %

1,11 %

1,30 %

* EP suma decentralizuotoms agentūroms 10 ir 11 grupėse apima 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansinį poveikį.

IV priedas. 2021–2027 m. DFP. Suskirstymas pagal programas (dabartinėmis kainomis)

(mln. EUR, dabartinėmis kainomis)

 

2014–2020 M. DFP (ES-27 + EDF)

Komisijos pasiūlymas (2021–2027)

Parlamento pozicija

2021-2027 m.

I. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

114 538

187 370

243 395

1. Moksliniai tyrimai ir inovacijos

68 675

102 573

143 721

„Europos horizontas“

63 679

94 100

135 248

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa

2 085

2 400

2 400

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

2 910

6 070

6 070

Kita

1

3

3

2. Europos strateginės investicijos

31 439

49 973

58 340

„InvestEU“ fondas

3 909

14 725

15 852

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (bendras 1 išlaidų kategorijos įnašas)

įskaitant:

17 435

24 480

31 651

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

12 281

12 830

20 001

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (energetika)

4 163

8 650

8 650

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (skaitmeninis sektorius)

991

3 000

3 000

Skaitmeninės Europos programa

169

9 194

9 194

Kita

8 872

200

200

Decentralizuotos agentūros

1 053

1 374

1 444

3. Bendroji rinka

5 017

6 391

9 494

Bendrosios rinkos programa (įsk. programą COSME)

3 485

4 089

6 563

ES kovos su sukčiavimu programa

153

181

363

Bendradarbiavimas mokesčių klausimais (FISCALIS)

222

270

339

Bendradarbiavimas muitinių klausimais (MUITINĖ)

526

950

950

Tvarus turizmas

 

 

338

Kita

59

98

98

Decentralizuotos agentūros

572

804

843

4. Kosmosas

11 274

16 235

17 160

Europos kosmoso programa

11 084

16 000

16 925

Decentralizuotos agentūros

190

235

235

Marža

-1 866

12 198

14 680

II. Sanglauda ir vertybės

380 738

442 412

516 517

5. Regioninė plėtra ir sanglauda

268 218

273 240

307 578

ERPF + Sanglaudos fondas, įskaitant:

267 987

273 000

307 312

Europos regioninės plėtros fondą

193 398

226 308

 

Sanglaudos fondą

74 589

46 692

 

Iš jų: įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

11 306

11 285

 

Parama Kipro turkų bendruomenei

231

240

266

6. Ekonominė ir pinigų sąjunga

275

25 113

25 113

Reformų rėmimo programa

188

25 000

25 000

Apsauga nuo euro padirbinėjimo

7

8

8

Kita

79

105

105

7. Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes

113 636

139 530

178 192

Europos socialinis fondas + (įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvai skirtus 5,9 mlrd. eurų 2018 m. kainomis)

94 382

101 174

120 457

Iš jų: sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms

1 055

1 174

1 234

Programa „Erasmus+“

13 536

30 000

46 758

Europos solidarumo korpusas

378

1 260

1 260

„Kūrybiška Europa“

1 381

1 850

3 162

Teisingumas

 

305

356

Teisės ir vertybės, įskaitant ne mažiau kaip 500 mln. EUR 2018 m. kainomis Sąjungos vertybių paprogramei

 

642

1 834

Kita

1 131

1 334

1 334

Decentralizuotos agentūros

1 936

2 965

3 030

Marža

-1 391

4 528

5 634

III. Gamtos ištekliai ir aplinka

391 849

378 920

456 146

8. Žemės ūkis ir jūrų politika

382 608

372 264

440 898

EŽŪGF + EŽŪFKP, įskaitant:

375 429

365 006

431 946

Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF)

280 351

286 195

 

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

95 078

78 811

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6 139

6 140

7 739

Kita

946

990

1 085

Decentralizuotos agentūros

94

128

128

9. Aplinka ir klimato politika

3 437

5 739

12 995

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

3 170

5 450

7 272

Teisingos energetikos pertvarkos fondas

 

 

5 410

Decentralizuotos agentūros

267

289

313

Marža

5 804

918

2 254

IV. Migracija ir sienų valdymas

9 929

34 902

36 448

10. Migracija

7 085

11 280

11 665

Prieglobsčio ir migracijos fondas

6 650

10 415

10 415

Decentralizuotos agentūros*

435

865

1 250

11. Sienų valdymas

5 439

21 331

22 493

Integruoto sienų valdymo fondas

2 734

9 318

9 318

Decentralizuotos agentūros*

2 704

12 013

13 175

Marža

-2 595

2 291

2 291

V. Saugumas ir gynyba

1 941

27 515

27 872

12. Saugumas

3 394

4 806

5 162

Vidaus saugumo fondas

1 179

2 500

2 500

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas,

įskaitant:

1 334

1 178

1 533

atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą (Lietuvoje)

451

552

780

Branduolinę saugą ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą (įsk. Bulgariją ir Slovakiją)

883

626

753

Decentralizuotos agentūros

882

1 128

1 129

13. Gynyba

590

19 500

19 500

Europos gynybos fondas

590

13 000

13 000

Karinis mobilumas

0

6 500

6 500

14. Reagavimas į krizes

1 209

1 400

1 400

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)

561

1 400

1 400

Kita

648

p. m.

p. m.

Marža

-3 253

1 809

1 809

VI. Kaimyninės šalys ir pasaulis

93 381

123 002

128 036

15. Išorės veiksmai

82 569

105 219

109 352

Kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonė (-ės), įskaitant EPF pakeisiančią priemonę ir investicijų planą Afrikai

70 428

89 500

93 454

Humanitarinė pagalba

8 561

11 000

11 000

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

2 066

3 000

3 000

Užjūrio šalys ir teritorijos (įskaitant Grenlandiją)

582

500

669

Kita

790

1 070

1 070

Decentralizuotos agentūros

141

149

159

16. Pasirengimo narystei pagalba

12 799

14 500

14 663

Pasirengimo narystei pagalba

12 799

14 500

14 663

Marža

-1 987

3 283

4 020

VII. Europos viešasis administravimas

69 584

85 287

85 287

Europos mokyklos ir pensijos

13 823

19 259

19 259

institucijų administracinės išlaidos

55 761

66 028

66 028

 

 

 

 

IŠ VISO

1 061 960

1 279 408

1 493 701

BNPj (procentais) (ES-27)

1,16 %

1,11 %

1,30 %

* EP suma decentralizuotoms agentūroms 10 ir 11 grupėse apima 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansinį poveikį.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075 ir P8_TA(2018)0076.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.

(3)

OL C 215, 2018 6 19, p. 249.

(4)

OL L 282, 2016 10 19, p. 1.

(5)

OL C 242, 2018 7 10, p. 24.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (11.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)03222018/0166R(APP))

Nuomonės referentė: Marietje Schaake

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atsižvelgdamas į didėjančius uždavinius, kurie yra svarbūs pasaulio ir regionų stabilumui, pabrėžia poreikį gerokai padidinti asignavimų ES išorės veiksmams pagal naują daugiametę finansinę programą (DFP) sumą, kartu išsaugant ES vertybėmis, demokratija, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms teisėms grindžiamą užsienio politiką; pažymi, kad Komisija pasiūlė kuklų ir realų finansavimo padidinimą, ir ragina toliau atitinkamai didinti su išorės veiksmais susijusius įsipareigojimus, kuriuos reikia užtikrinti tarpinstitucinėse derybose;

2.  primena savo poziciją, kad Europos kaimynystės priemonė, Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonė, įskaitant jų tikslus ir siekius, turėtų būti įgyvendinamos kaip nepriklausomos priemonės, atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, ir pabrėžia, kad reikia išvengti skirtingų politikos priemonių konkuravimo; primygtinai ragina stiprinti teminių ir geografinių programų ryšį, turint mintyje, kad daugelis klausimų, kaip antai žmogaus teisės, lyčių lygybė, neįgalių asmenų nediskriminavimas ir klimato kaita, yra kompleksiniai; taip pat primena savo prašymą išlaikyti esamą finansinę pusiausvyrą skirstant išteklius Europos Sąjungos pietinėms ir rytinėms kaimynėms;

3.  primena, kad priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), yra vienintelė ES priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią civiliniams konfliktams, įskaitant tarpininkavimą, dialogą ir susitaikymą; apgailestauja, kad į dabartinį Komisijos pasiūlymą dėl Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KPTBP) sukūrimo neįtraukti svarbūs IcSP aspektai, pvz., parama susitaikymo komisijoms, veiksmai dėl vaikų karių, kova su neteisėtu šaunamųjų ginklų naudojimu arba nuo ginkluoto smurto nukentėjusių asmenų reabilitacija;

4.  palankiai vertina pasiūlymą įtraukti Europos plėtros fondą (EPF) į ES biudžetą ir ragina sustiprinti Parlamentui suteiktus tikrinimo įgaliojimus;

5.  primygtinai ragina įtraukti konkrečius su lyties aspektu susijusius tikslus didinant šiai sričiai skiriamą biudžetą;

6.  pakartoja, kad vykdant dabartinės išorės finansavimo priemonių sistemos reformą reikėtų padidinti atskaitomybę, skaidrumą, demokratinę ir parlamentinę priežiūrą, veiksmingumą ir nuoseklumą, tuo pat metu atsižvelgiant į strateginius Sąjungos prioritetus; pabrėžia, kad šių tikslų neįmanoma pasiekti be solidžios valdymo struktūros, kuri sudarytų sąlygas vykdyti politinę priežiūrą, būtų grįsta strategija, įtrauki ir atskaitinga ir kurią įdiegiant būtų nustatyti aiškūs tikslai, lyginamieji standartai ir stebėsenos bei vertinimo mechanizmai, įskaitant tvirtesnį rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo požiūrį; tai pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų formuojant ir įgyvendinant ES išorės veiksmus; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme dėl Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KPTBP) ir Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) iš esmės nesama tokių nuostatų dėl valdymo aspektų ir kad pagal jas nenumatyta jokių konkrečių Europos Parlamento dalyvavimo strategiškai pasirenkant prioritetus ir finansavimą mechanizmų; todėl pažymi, kad dabartinis šių pasiūlymų variantas nėra priimtinas;

7.  pripažįsta didesnio lankstumo poreikį; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad lėšos, skiriamos siūlomiems vadinamiesiems naujiems uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti, negali būti naudojamos kitiems tikslams, pvz., migracijos valdymo ir saugumo tikslams, ir kad didesnis lankstumas negali būti užtikrintas nesilaikant ilgalaikių politikos tikslų ir mažinant Europos Parlamento galimybes naudotis savo politinio valdymo ir tikrinimo teisėmis; mano, kad reikia numatyti aiškius kriterijus dėl to, kaip turėtų būti skirstomos rezervo lėšos, taip pat numatyti tinkamą stebėsenos mechanizmą;

8.  griežtai kritikuoja tai, kad vienas iš 17 straipsnyje minimiems veiklos rezultatais grindžiamiems asignavimams taikomų kriterijų, pagal kuriuos nustatomi papildomi finansiniai asignavimai, yra „bendradarbiavimas migracijos klausimais“; pabrėžia, kad pradinis principo „parama pagal pažangą“ tikslas buvo kurti tvirtesnę partnerystę su tomis kaimyninėmis šalimis, kurios daro didesnę pažangą įgyvendindamos demokratinę reformą, ir kad vertinant „bendradarbiavimą migracijos klausimais“ šis principas šiurkščiai pažeidžiamas ir ES nepaiso ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų principų;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti demokratiškesnes diskusijas dėl ES išorės pagalbos, taip pat užtikrinant aktyvesnį Europos Parlamento įsitraukimą į strateginį ES išorės veiksmų priemonių politinį valdymą;

10.  mano, kad gynybos priemonių grupei skirtos lėšos turėtų būti panaudojamos tik gynybos tikslais, pavyzdžiui, su gynyba susijusiai veiksmų, vykdomų naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos gynybos fondą ir įgyvendinant programą „Europos horizontas“, daliai, įskaitant dvejopo naudojimo infrastruktūrą ir turtą – pagrindines priemones, padedančias užtikrinti veiksmingesnę gynybą ir glaudesnę civilinių ir karinių veiksmų sąveiką;

11.  ragina Komisiją pagal SESV 8 straipsnį vykdyti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

13.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Marietje Schaake

10.7.2018

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

4

11

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Klaus Buchner, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Wajid Khan, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Michel Reimon, Sofia Sakorafa, Jean-Luc Schaffhauser, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Dubravka Šuica, Charles Tannock, László Tőkés, Ivo Vajgl, Anders Primdahl Vistisen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Norica Nicolai, Gilles Pargneaux, Helmut Scholz, Igor Šoltes, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ivan Štefanec

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Javier Nart, Norica Nicolai, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

ECR

Charles Tannock

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Michèle Alliot-Marie, Lorenzo Cesa, Andrzej Grzyb, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Cristian Dan Preda, Ivan Štefanec, Dubravka Šuica, László Tőkés, Željana Zovko

S&D

Francisco Assis, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Ana Gomes, Wajid Khan, Arne Lietz, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Gilles Pargneaux, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula

4

-

ECR

Anders Primdahl Vistisen

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

NI

Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

11

0

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Helmut Scholz, Marie-Christine Vergiat

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Jordi Solé, Igor Šoltes, Bodil Valero

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (17.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Tarpinis pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(2018/0166R(APP))

Nuomonės referentė: Željana Zovko

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

1.  primena SESV 208 straipsnį, pagal kurį Sąjungos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, iš kurių svarbiausias tikslas yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą; pabrėžia, kad Sąjungos ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politika papildo ir stiprina viena kitą; primena, jog ES sutarties 21 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad vystomojo bendradarbiavimo politika padeda siekti ES išorės veiksmų tikslų; ragina pagal būsimą 2021–2027 m. DFP visapusiškai vykdyti SESV ir ES sutartyse įtvirtintus teisinius įsipareigojimus ir į tą DFP įtraukti į vystymąsi nukreiptą išorės priemonę;

2.  primena būtinybę pagal būsimos DFP išorės veiksmams skirtų išlaidų kategoriją padidinti ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) lygį, palyginti su dabartiniu, ir palankiai vertina kuklų padidinimą (2018 m. kainomis), kurį pasiūlė Komisija;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės pateikiamas naujas požiūris į išorės politiką ir vystymosi politiką, kuris nėra suderintas su SESV 208 straipsniu; pabrėžia, kad skurdo panaikinimas turi būti galutinis ES vystymosi politikos tikslas ir kad skurdo panaikinimas, kartu su tvaria žmogaus socialine raida bei aplinkos ir ekonomikos vystymusi, kova su nelygybe, neteisingumu ir atskirtimi, geras valdymas bei taika ir saugumas turi būti svarbiausi kitos DFP išorės finansinių priemonių tikslai, kartu su įsipareigojimais, susijusiais su darnaus vystymosi tikslais (DVT), pagal SESV 208 straipsnio 2 dalį;

4.  primena, kad ES yra įsipareigojusi įgyvendinti DVT, Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo ir Paryžiaus klimato susitarimą, ir šie įsipareigojimai turėtų būti ES vystymosi politikos gairės; mano, kad ES teikiant paramą šių tikslų įgyvendinimui besivystančiose šalyse turi būti išlaikomas teisėmis grindžiamas požiūris ir didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ilgalaikiams tikslams, kaip antai skurdo panaikinimas, nelygybės, neteisingumo ir atskirties problemų sprendimas, taip pat demokratinio valdymo, žmogaus teisių ir lyčių lygybės skatinimas, be kita ko, skatinant pilietinės visuomenės erdvę ir stiprinant tvarų ir įtraukų vystymąsi, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ);

5.  pabrėžia, jog pagal kitą DFP turi būti užtikrinta, kad išorės priemonės būtų vykdomos vadovaujantis politika ir kad jomis būtų kuo veiksmingiau naudojamasi siekiant atitinkamos politikos tikslų, nustatytų Sutartyse; primena, kad ES vidaus interesai neturėtų lemti jos kaimynystės, vystymosi, humanitarinės ir tarptautinio bendradarbiavimo darbotvarkės; pabrėžia, jog prieštarauja tam, kad parama būtų naudojamasi kaip priemone;

6.  pažymi, kad nauji finansavimo poreikiai, atsiradę pablogėjus saugumo padėčiai Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse ir padidėjus migracijos srautams į Sąjungą, reikalauja didesnio finansavimo pagal kitą DFP; pažymi, kad kartu su DVT būtina spręsti ir naujus uždavinius; mano, kad sukūrus Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, kyla pavojus paaštrinti problemas, į kurias atkreiptas dėmesys atliekant išorės finansinių priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą, o būtent tai, kad dėl išaugusių kitų politikos sričių poreikių ES vystymosi politika nukrypo nuo skurdo mažinimo siekio; pabrėžia, kad, nors labai pageidautina įtraukti į biudžetą Europos plėtros fondą (EPF), tai negali būti suprantama kaip vystymosi finansavimo didinimas;

7.  primena, kad pagal ES tarptautinio bendradarbiavimo programas šalims skiriama parama turėtų papildyti užsienio politiką, kartu užtikrinant, kad vystymosi finansavimas būtų naudojamas tik su vystymusi susijusiems tikslams ir uždaviniams ir šiomis lėšomis nebūtų padengiamos išlaidos, susijusios su įvairiais kitais tikslais, kaip antai sienų kontrolė ar kovos su migracija politika;

8.  pažymi, kad kuriant bendradarbiavimo priemones jose turėtų būti paliekama pakankamai lankstumo, kad būtų galima pritaikyti programas konkretiems besivystančių šalių poreikiams; pakartoja, kad esminė ES paramos dalis turėtų būti skiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ), kurios yra svarbiausia OPV tikslinė grupė; pabrėžia, kad svarbiausi vystymosi aspektai, kurie turi būti išlaikyti ir patobulinti per kitą DFP ciklą, yra veiksmingumo, efektyvumo, matomumo ir politikos suderinamumo vystymosi labui užtikrinimas, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo užtikrinimas ir teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą įgyvendinimas, taip pat 20 proc. lėšų skyrimo pagrindinėms socialinėms paslaugoms kriterijaus įdiegimas;

9.  pabrėžia, kad lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir didesnių galių joms suteikimas turi būti itin svarbus visų programų, tiek geografinių, tiek teminių, tikslas; mano, kad ES biudžetas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir į konfliktus;

10.  pažymi, kad pasiūlytoje Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėje esama kelių lankstumo mechanizmų, kaip antai rezervai, specialiems tikslams skiriamos lėšos ir skubaus reagavimo programos; pabrėžia, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į padidinto lankstumo poveikį OPV nuspėjamumui; ragina taikyti griežtesnį parlamentinį tikrinimą ir aiškesnį parengimą šios paramos valdymui ir struktūroms; susirūpinęs pažymi, kad tarp tikslų nėra aiškiai nurodyti skurdo panaikinimas, tvari plėtra, DVT ir kova su nelygybe; pabrėžia, kad šie prioritetai turi aiškiai atsispindėti siūlomos priemonės tiksluose, kad būtų galima įgyvendinti Konsensusą dėl vystymosi;

11.  atkreipia dėmesį į neįvykdytus ES tarptautinius įsipareigojimus padidinti OPV iki 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, iš jų 20 proc. skiriant žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai, taip pat iki 2030 m. 0,2 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei skirti naują finansavimą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse; tvirtina, kad šiuos įsipareigojimus reikia tinkamai įtraukti į 2021–2027 m. DFP;

12.  palankiai vertina siūlomą reikalavimą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei, kad ne mažiau kaip 92 proc. pagal ją vykdomų veiksmų atitiktų OPV teikimo kriterijus, ir siūlo priimti šį reikalavimą; ragina rezervuoti ne mažiau kaip 20 proc. oficialios paramos vystymuisi lėšų, skirtų visoms programoms pagal visas geografines ir temines sritis kasmet ir per visą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės įgyvendinimo laikotarpį, skiriant šias lėšas vien tik socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai, siekiant remti ir stiprinti pagrindinių socialinių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos, įskaitant mitybą, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugas, teikimą, visų pirma labiausiai marginalizuotoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina ne mažiau kaip 85 proc. oficialios paramos vystymuisi lėšų, skiriamų visoms programoms pagal visas geografines ir temines sritis kasmet ir per visą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės įgyvendinimo laikotarpį skirti veiksmams, kurių pagrindinis tikslas arba reikšmingas uždavinys yra lyčių lygybė bei moterų ir mergaičių teisės ir įgalėjimas; patvirtina, kad, be to, pagal 20 proc. šių veiksmų pagrindinis uždavinys turėtų būti lyčių lygybė bei moterų ir mergaičių teisės ir įgalėjimas; ragina 50 proc. visų priemonei numatytų lėšų skirti įnašui į su klimatu ir aplinka susijusių tikslų ir veiksmų įgyvendinimą;

13.  mano, kad ES biudžetas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir į konfliktus, ir ragina Komisiją įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

14.  primena, kad pagalbai šalims lėšos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo susitarimų dėl migracijos su ES ir finansavimas neturėtų būti nukreipiamas iš skurdžių šalių ir regionų į migrantų kilmės ar tranzito į Europą šalis remiantis vien tik tuo, kad jomis eina migracijos maršrutai;

15.  pakartoja, kad pritaria Europos plėtros fondo (EPF) integravimui į Sąjungos biudžetą, kuriame taip pat numatomas visų tokiu būdu pervestų lėšų papildomumas;

16.  palankiai vertina tai, kad sukurta priemone, skirta bendradarbiavimui su užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) siekiant jų darnaus vystymosi tikslo ir siekiant skatinti Sąjungos vertybes ir standartus visame pasaulyje; vis dėto pabrėžia, kad reikia suteikti šiai priemonei pakankamus finansinius išteklius, paskirstant juos taip, kad šis paskirstymas būtų geriau pritaikytas įvairių užjūrio šalių ir teritorijų poreikiams ir paskirstytas joms harmoningiau;

17.  pripažįsta dideles Komisijos pastangas kitoje DFP padidinti asignavimus pagal humanitarinei pagalbai skirtą biudžeto eilutę; vis dėlto pažymi, kad šis padidėjimas dar neatitinka poreikių lygio, kuris nuo 2011 m. išaugo daugiau kaip dvigubai;

18.  pabrėžia, jog būtina, kad visa kita DFP atitiktų politikos suderinamumo vystymosi labui principą, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, ir padėtų pasiekti DVT;

19.  primena, kad lyčių lygybė įtvirtinta ES Sutartyse ir, siekiant lyčių lygybės principą įgyvendinti praktiškai, turėtų būti integruota į visą ES veiklą; pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi tapti neatskiriama DFP dalimi, tuo tikslu į DFP reglamentą įtraukiant aiškų atitinkamą įsipareigojimą;

20.  palankiai vertina tai, kad išplėsta neatidėliotinos pagalbos aprėptis ir jai skirta daugiau asignavimų, siekiant reaguoti ir į vidaus krizes; primena, kad reikia užtikrinti prioritetą staiga prasidėjusioms humanitarinėms krizėms už ES ribų;

21.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti proga ir pagal kitą DFP finansiškai remti operacijas, vykdomas vadovaujantis pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo koncepcija; pabrėžia, kad įgyvendinant humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsają būtina užtikrinti vystymosi ir humanitarinės veiklos papildomumą, taip pat kultūros pokyčius nuo spaudimo ES kaip donorei link didesnio veiklos lankstumo ir rizikos prisiėmimo, siekiant remti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą, asmenų ir bendruomenių atsparumą ir ankstyvą atkūrimą ir rekonstrukciją; ragina labiau taikyti ES humanitarinės veiklos daugiametį planavimą ir finansavimą, taip pat sistemingai įtraukti krizėms įtakos turinčius veiksnius į ES veiklą vystymosi srityje, siekiant sudaryti galimybes ES partneriams veiksmingai prisidėti prie minėtos sąsajos įgyvendinimo;

22.  pabrėžia, kad pagal 2021–2027 m. DFP būtina išlaikyti ir patobulinti Parlamento vykdomą lėšų naudojimo priežiūrą ir kontrolę, taikant aiškų mechanizmą ir sprendimų priėmimo procesą paskirstant nepaskirtas lėšas, užtikrinant Parlamento poveikį išorės finansinių priemonių programavimo ir įgyvendinimo etapais; pakartoja, kad bet kurį pasiūlymą dėl didesnio lankstumo turi atsverti skaidrumo ir atskaitomybės padidinimas.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

13.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

 Paskyrimo data

Željana Zovko

11.7.2018

Pakeistas (-a) pranešėjas (-a)

Frank Engel

Svarstymas komitete

30.8.2018

 

 

 

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Nirj Deva, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Eleni Theocharous, Mirja Vehkaperä, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller, Željana Zovko, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Thierry Cornillet, Cécile Kashetu Kyenge, Ádám Kósa, Florent Marcellesi, Paul Rübig, Kathleen Van Brempt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Kati Piri

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Thierry Cornillet, Mirja Vehkaperä

ECR

Nirj Deva, Eleni Theocharous

EFDD

Ignazio Corrao

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

PPE

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Joachim Zeller, Željana Zovko

S&D

Enrique Guerrero Salom, Cécile Kashetu Kyenge, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Kati Piri, Kathleen Van Brempt

1

-

EFDD

Mireille D’Ornano

3

0

PPE

Paul Rübig

VERTS/ALE

Maria Heubuch, Florent Marcellesi

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (15.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)03222018/0166R(APP))

Nuomonės referentas: Helmut Scholz

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

Rekomendacijos

1.  kadangi teisėkūros institucijos susitarė dėl naujos visapusiškų išorės veiksmų priemonės, jos pavadinime turėtų aiškiai būti minima prekyba ir pats pavadinimas galėtų, pavyzdžiui, būti „Kaimynystės, vystymosi, prekybos ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė“;

2.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) padidinti asignavimai veiksmams pagal šeštą išlaidų kategoriją „Kaimyninės šalys ir pasaulis“, ir ragina proporcingai (30 proc.) padidinti išteklius, skiriamus pagal šį skirsnį tarptautinei prekybai, ir skirti minėtus asignavus būtent prekybai;

3.  pabrėžia, kad DFP tikslas – įgyvendinti politiką; todėl palankiai vertina tai, kad ryžtingoje strategijoje „Prekyba visiems“ apibrėžiamas vertybėmis grindžiamas Sąjungos požiūris į prekybą, be kita ko, sąžiningos ir etiškos prekybos principai, ir ragina nustatyti tokią 2021–2027 m. DFP, kad būtų teikiamas pakankamas finansavimas ir užtikrinama tolesnė politinė ir administracinė parama tolesniam Sąjungos prekybos politikos, kuria remiami Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT), plėtojimui, taikant nuoseklias strategijas; susirūpinęs dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šioje srityje; pažymi, kad, siekiant sudaryti tvaraus ekonomikos augimo ir stabilumo, užimtumo ir darnaus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, ypač besivystančių šalių, vystymosi sąlygas, būtina tinkamai atsižvelgti į DVT uždavinius; primena, kad DVT įgyvendinimas susijęs ir su ES išorės, ir su jos vidaus politika; todėl prašo darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas Sąjungos politikos sritis, įskaitant prekybos politiką, ir kitos DFP iniciatyvas; pabrėžia, kad indėlis į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą turėtų būti naudojamas kaip politikos sėkmės gairė; taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų tiekiama pakankamai geros kokybės maisto, švaraus vandens ir įrengiama papildomų nuotekų šalinimo įrenginių, kad būtų galima įgyvendinti 2-ąjį ir 6-ąjį DVT; be to, atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir poveikį ir prašo imtis papildomų veiksmų, kad, atsižvelgiant į 7-ąjį DVT, būtų mažinamas energijos nepriteklius, visų pirma atokiose kaimo vietovėse regionuose, kurie neprijungti prie elektros energijos tinklų; pabrėžia, kad pagalbos prekybai iniciatyvų finansavimas turėtų būti padidintas;

4.  pabrėžia, kad būsimoje išorės finansinių priemonių struktūroje reikia išlaikyti dabar galiojančioms priemonėms, pvz., partnerystės priemonei, taikomą lankstumą finansuojant su prekyba susijusių užduočių, pvz., vietos patarėjų grupių (angl. DAGs), įgyvendinimą, ir ragina padidinti sumas, kurios būtų skiriamos tokioms paramos priemonėms; pažymi, kad vienas iš Sąjungos išorės priemonių tikslų yra viešoji diplomatija siekiant užtikrinti ES nepriklausančiose šalyse pasitikėjimą ES politika ir jos supratimą; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbus, ir pripažįsta vietos patarėjų grupių, kaip reikšmingų priemonių, padedančių tinkamai įgyvendinti prekybos partnerystės susitarimus, svarbą; tačiau susirūpinęs pažymi, kad joms trūksta lėšų ir jos turi nepakankamai pajėgumų, ypač trečiosiose šalyse, todėl ragina skirti daugiau lėšų siekiant paremti pilietinės visuomenės organizacijų šalyse partnerėse dalyvavimą atitinkamose vietos patarėjų grupėse;

5.  pakartoja raginimą skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima atlikti prekybos susitarimų ex ante, tarpinį ir ex post vertinimus, ir peržiūrėti taikomą metodiką, be kita ko, įskaitant metodiką, taikomą vertinant kaupiamąjį poveikį, poveikį DVT siekiui ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui; mano, kad Europos Sąjunga, vertindama dabartinius ir būsimus scenarijus, turėtų labiau atsižvelgti į savo prekybos ryšių ir susitarimų socialinį poveikį, poveikį sveikatai ir aplinkai, ir kartu būtina kaupti pagal lytį suskirstytus duomenis; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksliniais skyriais;

6.  pažymi, kad kiekvieną kartą, kai sudaromas naujas laisvosios prekybos susitarimas, tai gali reikšti, kad prarandama daug Sąjungos nuosavų išteklių biudžeto pajamų; ragina Komisiją kruopščiai išmatuoti šiuos nuostolius ir pateikti Parlamentui atitinkamus skaičius kiekvieno sudaryto susitarimo atveju; pažymi, kad valstybės narės pasilieka 20 proc. muitų mokesčio, taikomo importui iš ES nepriklausančių šalių, kad kompensuotų šių muitų surinkimo išlaidas; pritaria pasiūlymui 2021–2027 m. DFP laikotarpiu sumažinti šią dalį iki 10 proc. ir taip padidinti Sąjungos nuosavų išteklių biudžetą; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su sukčiavimu muitų srityje;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad muitų sąjunga yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos finansinio pajėgumo šaltinių; todėl ragina griežčiau ir nuosekliau įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą; pakartoja, jog yra susirūpinęs dėl 2017 m. OLAF ataskaitos(1), kurioje nurodoma, kad importuotojai Jungtinėje Karalystėje nuslėpė didelę muitų sumą pasinaudodami fiktyviomis ir neteisingomis sąskaitomis faktūromis ir importo metu neteisingai deklaruodami muitinę vertę; pripažįsta, jog tolesni Komisijos patikrinimai parodė, kad šio Jungtinėje Karalystėje vykdomo sukčiavimo, kai deklaruojama mažesnė vertė, mastas yra daug didesnis; primena, kad, nors jau nuo 2007 m. buvo pranešama apie sukčiavimo, susijusio su importuojama Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tekstile ir avalyne, riziką ir buvo paprašyta imtis atitinkamų rizikos kontrolės priemonių, Jungtinė Karalystė nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią sukčiavimui; susirūpinęs pažymi, jog OLAF padarė išvadą, kad dėl nuolatinio Jungtinės Karalystės muitinės aplaidumo Europos Sąjunga prarado 1,987 mlrd. EUR pajamų, nes nebuvo sumokėti muitai, ir ragina Jungtinę Karalystę sumokėti 2,7 mlrd. EUR baudą, kaip prašė Komisija;

8.  pakartoja, kad prekybos politika ir vystymosi politika yra papildantieji Sąjungos išorės politikos elementai ir neatsiejama Europos konsensuso dėl vystymosi dalis ir kad pagalbos veiksmingumo principai taip pat turi būti taikomi pagalbos prekybai srityje; primena apie Sąjungos ir daugumos jos valstybių narių neįvykdytą įsipareigojimą iki 2030 m. padidinti savo oficialią paramą vystymuisi (OPV) iki 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir, be kita ko, skirti 20 proc. ES oficialios paramos vystymuisi veiksmams, kuriais siekiama socialinės įtraukties ir žmogaus socialinės raidos, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti 0,2 proc. Sąjungos BNP siekiančią oficialią paramą vystymuisi;

9.  pabrėžia, kad pagal kitą DFP makrofinansinė parama turėtų būti teikiama taikant griežtas ekonominės ir socialinės pažangos sąlygas;

10.  pabrėžia, kad itin didelė MVĮ svarba Sąjungos ekonomikai turėtų būti atspindėta išsamioje ir nuoseklioje strategijoje, pagal kurią Europos MVĮ būtų sukurta verslui palanki aplinka ir skatinamos jų tarptautinės prekybos ir investicijų galimybės; pakartoja savo raginimą Komisijai įvertinti įvairių (tiek privačių, tiek valstybių narių) iniciatyvų, įgyvendinamų pagal partnerystės priemonę siekiant remti MVĮ tarptautinimą, taip pat kitų ES finansavimo priemonių, pagal kurias remiamos MVĮ, pvz., COSME, veiksmingumą ir efektyvumą ir juos didinti, kad būtų užtikrintas papildomumas ir Europos pridėtinė vertė; ragina Komisiją toliau finansuoti MVĮ tarptautinimo programas ir dėti pastangas siekiant parengti MVĮ pritaikytą kilmės taisyklių skaičiuoklę, pagal kurią joms turėtų būti suteikta speciali galimybė naudotis esamomis lengvatomis pagal galiojančius susitarimus, kad būtų padidintas lengvatų naudojimo rodiklis; pažymi, kad reikėtų pagerinti MVĮ galimybes naudotis išorės finansavimo priemonėmis, numatant ne tokį sudėtingą ir palankesnį reguliavimą, kad būtų galima sudaryti sąlygas lankstesniam lėšų naudojimui ir kartu padėti MVĮ įgyti tarptautinės patirties; pabrėžia, kad būtina gerinti MVĮ informavimą ir informuotumą apie esamas priemones, ypač nacionaliniu lygmeniu;

11.  rekomenduoja pagal būsimą finansinių priemonių struktūrą numatyti patikimus ir nuoseklius stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, įskaitant mechanizmus, reikalaujamus siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir tikslingesnis lėšų naudojimas; ragina pagal būsimą finansinių priemonių struktūrą numatyti Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui daugiau ir pakankamai biudžeto išteklių ir skirti darbuotojų, kad šis direktoratas galėtų atlikti savo užduotis, kurių skaičius nuolat auga, ir vykdyti prekybos susitarimų įgyvendinimo ir prekybos apsaugos priemonių taikymo stebėseną, visų pirma siekiant ginti ir skatinti daugiašališkumą plėtojant pasaulines prekybos taisykles ir reguliavimą, reformuoti PPO ir labiau integruoti prekybos politiką bei taisyklių formavimą į Jungtinių Tautų sistemą; prašo ES skirti papildomą paramą PPO parlamentiniam aspektui, visų pirma, didesnę finansinę ir su darbuotojais susijusią paramą atsakingam sekretoriatui; pabrėžia, kaip svarbu skirti pakankamai finansinių išteklių, siekiant sudaryti galimybes tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos misijoms, reguliariai ir veiksmingai stebėti, kaip vykdomos prievolės, nustatytos prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose, taip pat kitoms JT organizacijoms vykdyti atitinkamą priežiūrą ir faktų nustatymo darbą;

12.  ragina Komisiją numatyti, taikant išorės finansavimo priemones, pakankamai lėšų, kad būtų galima bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir, visų pirma, besivystančiomis šalimis ir teikti joms techninę pagalbą, kad būtų priimti su prekyba susiję teisės aktai, kaip antai Reglamentas, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, vykdomas Kimberley procesas ir Komisijos pavyzdinė iniciatyva drabužių sektoriuje bei panašios iniciatyvos ir JT Pasaulinis susitarimas;

13.  laikosi nuomonės, kad Europos išorės veiksmų garantijų fondas yra efektyvus ir veiksmingas mechanizmas siekiant sušvelninti riziką, susijusią su Sąjungos skolinimo operacijomis trečiosiose valstybėse; primygtinai ragina sudaryti sąlygas skolinti daugiau, kad būtų remiamos MVĮ ir plėtojama socialinė ir ekonominė infrastruktūra regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo migracijos ir pabėgėlių krizės;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad parama, teikiama siekiant palengvinti prekybą šalyse partnerėse, ir toliau turi būti svarbi DFP užduotis, ir kartu rekomenduoja daugiau dėmesio skirti pateikimo rinkai laiko mažinimui vietos ir regioninėse rinkose, didinti paramą žuvų ir žemės ūkio produktų saugykloms ir didinti paskatas vykdyti sąžiningą ir etišką prekybą su Sąjunga.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

13.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Helmut Scholz

23.8.2018

Svarstymas komitete

30.8.2018

 

 

 

Priėmimo data

11.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

8

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Yannick Jadot, France Jamet, Elsi Katainen, Jude Kirton-Darling, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, David Martin, Anne-Marie Mineur, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, William (The Earl of) Dartmouth, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Goffredo Maria Bettini, Sander Loones, Fernando Ruas, Paul Rübig, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Czesław Hoc, Stanisław Ożóg, Jozo Radoš, Anders Sellström

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Elsi Katainen, Jozo Radoš

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Helmut Scholz

PPE

Laima Liucija Andrikienė, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Christophe Hansen, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Fernando Ruas, Paul Rübig, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Anders Sellström, Adam Szejnfeld

S&D

Maria Arena, Goffredo Maria Bettini, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

8

-

ECR

Czesław Hoc, Sander Loones, Stanisław Ożóg, Jan Zahradil

EFDD

Tiziana Beghin, William (The Earl of) Dartmouth

ENF

France Jamet, Danilo Oscar Lancini

1

0

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, „OLAF 2016 m. metinė ataskaita. 17-oji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita“, 2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d., 2017 m.


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (11.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)03222018/0166R(APP))

Nuomonės referentai: Inés Ayala Sender, Gerben-Jan Gerbrandy

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo preliminarų pranešimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, ir dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įtraukti toliau išdėstytus pasiūlymus.

Pasiūlymas dėl DFP

1.  primena ES biudžeto valdymo principus – vientisumą, biudžeto tikslumą, metinį periodiškumą, pusiausvyrą, universalumą, konkretumą, veiklos rezultatų siekimą, patikimą finansų valdymą ir skaidrumą, kurių reikia laikytis rengiant daugiametę finansinę programą (DFP);

2.  pabrėžia, kad pagal 2021–2027 m. DFP turėtų būti įmanoma lengviau sudaryti tikros Europos pridėtinės vertės biudžetą, kuriame būtų pakankamai finansinių išteklių siekiant įgyvendinti jo užmojus ir pagal kurį daugiau dėmesio būtų skiriama stabilumui ir paprastumui, veiklai bei rezultatams – dėl to Sąjungos lėšos būtų leidžiamos geriau ir veiksmingiau, sumažėtų veiklos išlaidos, būtų veiksmingai paskirstomi ištekliai, padidėtų teisingumas ir atskaitomybė už Sąjungos lėšas bei jų skaidrumas ir Europos piliečiams būtų lengviau suprasti biudžetą;

Skaičiai(1)

3.  pažymi, kad, remiantis Europos Audito Rūmų duomenimis, į Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) įrašytų lėšų kiekis dabartinėmis kainomis padidėjo 18 proc., palyginti su 2014–2020 m. DFP – nuo 1087 iki 1279 mlrd. EUR; tačiau pabrėžia, kad įskaičius infliaciją, Jungtinės Karalystės paramos gavėjams 2014–2020 m. DFP laikotarpiu priskirtinas sumas ir atsižvelgus į tai, kad Europos plėtros fondas (EPF) įtrauktas į biudžetą, faktinis lėšų padidėjimas lygus 5 proc.; nurodo, kad, jei lėšas laikysime santykine bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) dalimi, Komisijos apskaičiavimu, taikant tą patį palyginamąjį pagrindą, faktinis lėšų kiekis sumažėjo nuo 1,16 proc. iki 1,08 proc., o jei įtraukiamas EPF – 11 proc.;

4.  pažymi, kad Komisija siūlo sumažinti DFP išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai ir aplinka“ finansavimą 16 proc., o tai visų pirma reiškia, kad:

–  bus 15 proc. sumažintas visos BŽŪP finansavimas (11 proc. sumažinamos tiesioginėms išmokoms skiriamos lėšos ir 27 proc. sumažinamos kaimo plėtros programoms skiriamos lėšos);

–  Parlamento duomenimis, 38 proc. didesnį Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) finansavimą – tai sudarys nedidelę išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai ir aplinka“ dalį, t. y. 2 proc.;

5.  pažymi, kad išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ išlaidas siūloma padidinti 1 proc., tačiau pažymi, kad programos lygmeniu yra esminių pakeitimų, nes, apskritai vertinant, trims fondams, pagal kuriuos šiuo metu finansuojama sanglaudos politika, t. y. Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Sanglaudos fondui ir Europos socialiniam fondui (ESF) skiriamos lėšos turi būti sumažintos 10 proc., o tai reiškia, kad:

–  bus 2 proc. padidintas ERPF finansavimas;

–  45 proc. sumažintas Sanglaudos fondo finansavimas;

–  7 proc. sumažintas ESF finansavimas, nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį buvo įtraukta Jaunimo užimtumo iniciatyva;

6.  susirūpinęs pažymi, kad Bendrųjų nuostatų reglamente Komisija pateikė sanglaudos politikai skiriamus nacionalinius asignavimus, nenurodydama jų išsamaus paskirstymo ERFD, Sanglaudos fondui ir „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+);

7.  pažymi, kad į išlaidų kategoriją „Sanglauda ir vertybės“ bus įtrauktos kitos programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“, kurių finansavimą Komisija planuoja padidinti 77 proc. (tai sudaro 7 proc. naujosios išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ lėšų);

8.  pažymi, kad apskritai Komisija siūlo 115 mlrd. EUR padidinti kitų DFP išlaidų kategorijų finansavimą, o tai atitinka 11 proc. dabartinės DFP;

9.  pažymi, kad, Komisijai pasiūlius iš naujo nustatyti prioritetus, daugiausia dėmesio skiriama išlaidų kategorijoms „Migracija ir sienų valdymas“ ir „Saugumas ir gynyba“, kurių finansavimas padidės ir sudarys beveik 5 proc. viso biudžeto, palyginti su dabartiniu 1 proc. lygiu, ir kad išlaidos pagal išlaidų kategoriją „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ nuo dabartinio 11 proc. lygio padidės iki 15 proc.;

Strateginis planavimas

10.  pažymi, kad Komisija ketina ES biudžeto struktūrą ir programas visiškai suderinti su Sąjungos konstruktyvia darbotvarke, skirta laikotarpiui po 2020 m., kaip sutarta Bratislavoje ir Romoje(2); pažymi, kad Bratislavoje ir Romoje priimtos deklaracijos ir gairės negali būti laikomos ilgalaike strategine vizija su nustatytais visas Sąjungos politikos sritis apimančiais tikslais ir rodikliais;

11.  pakartoja savo raginimą Komisijai pristatyti ilgalaikę Europos Sąjungos pozicijos globalizuotame pasaulyje viziją, paremtą tinkamai taikoma ilgalaikius politinius tikslus turinčia politika, kad ES galėtų spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius; pažymi, kad to nepadarius gali būti pakenkta pasiūlymo dėl DFP pridėtinei vertei;

12.  nurodo, kad strategija „Europa 2020“ baigs galioti prieš prasidedant naujajam DFP laikotarpiui ir kad dar nepriimtas joks sprendimas dėl naujo strateginių ES tikslų rinkinio; pabrėžia, kad Komisija turėtų toliau vykdyti strateginį politikos planavimą, ir pakartoja, kad viešieji biudžetai turi būti nustatomi po to, kai pagal bendrą ES viziją nustatomi ilgalaikiai politiniai tikslai ir suformuojama politika, todėl apgailestauja, kad naujajame DFP pasiūlyme ne visiškai atsižvelgta į šį prašymą;

13.  pabrėžia, kad prieš planuojant bet kokias išlaidas valstybės narės ir Komisija turėtų turėti galimybę visų pirma tinkamai pagrįsti Sąjungos finansavimo poreikius ir apibrėžti siektinus strateginius tikslus bei rezultatus, taip pat nustatyti atitinkamus išmatuojamus rodiklius;

Politiniai prioritetai ir ES biudžeto pristatymas

14.  palankiai vertina tai, kad naujos programos bus sugrupuotos pagal politikos sritis ir tai atsispindės metinio biudžeto antraštinėse dalyse; išreiškia viltį, kad dėl to taps aiškiau, kaip jos padės siekti politikos tikslų;

15.  pritaria bendram biudžeto modernizavimui ir supaprastinimui, taip pat užmojui siekti didesnio racionalizavimo, lankstumo ir skaidrumo;

16.  palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. Komisija ketina suderinti politikos sričių koncepciją su programų grupėmis ir kad šis suderinimas sudarys galimybes lengviau derinti metinį biudžetą su DFP išlaidų kategorijomis;

17.  primena, kad Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas daug kartų prašė Komisijos pateikti Sąjungos biudžetą pagal Parlamento priimtus DFP politinius tikslus; laikosi nuomonės, kad tai sudarys sąlygas biudžeto valdymo institucijai lengviau tikrinti ir stebėti pažangą, susijusią su biudžeto rengimu ir vykdymu;

18.  primena, kad politikos ir projektų finansavimas turėtų atitikti klimato ir energetikos tikslus, taip pat pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus; todėl primena, kad bent 30 proc. ES išlaidų turėtų padėti siekti klimato tikslų, ir pritaria, kad geriausiai būtų galima tai padaryti į visas ES programas įtraukiant klimato srities išlaidas; dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad tai būtų daroma nuosekliai ir išsamiai laikantis strateginio planavimo;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta aiškių investicijų, susijusių su trijų institucijų patvirtintais ES socialinių teisių ramsčio tikslais;

20.  apgailestauja dėl to, kad siūloma DFP nesuderinta su 17-ka 2030 m. JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), padedant vykdyti laipsnišką perėjimą prie tvarios Europos visuomenės;

21.  ragina Komisiją nuolat tinkamai vadovauti ir įsipareigoti strateginėse srityse ir užtikrinti, kad plačioji visuomenė apskritai geriau matytų finansavimo sritį;

Supaprastinimas ir veiklos rezultatai

22.  džiaugiasi Komisijos pasiūlymu trečdaliu sumažinti lėšų panaudojimo programų skaičių ir nustatyti nuoseklesnes taisykles; pabrėžia, kad, siekiant faktinio supaprastinimo naudos gavėjams, turėtų būti panaikintos visos nereikalingos taisyklės, reikalavimai ir procedūros;

23.  stebisi, kodėl Komisija, matuodama finansų valdymo veiksmingumą, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius; viena vertus, Komisijos generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose įvertina, ar pasiekti jų valdymo planuose nustatyti tikslai, ir, kita vertus, Komisija prie biudžeto projekto pridėtose programų veiklos išlaidų ataskaitose įvertina lėšų panaudojimo programų rezultatus;

24.  primena, kad programų ataskaitose nurodyta dabartinė programų veiklos rezultatų sistema apima 716 įvairių rūšių rodiklių, kuriais remiantis vertinami veiklos rezultatai, susiję su 61 bendruoju tikslu ir 228 konkrečiais tikslais;

25.  prašo Komisijos:

a)  supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:

–  toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių, sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai, siekiant supaprastinimo, skaidrumo ir geresnės kontrolės;

–  plačiau taikant kokybinį metodą ir įtraukiant aplinkosaugos ir socialinius rodiklius, kad būtų galima įvertinti ES politikos poveikį aplinkos ir socialinei politikai;

–  pateikiant finansinę informaciją taip, kad ją būtų galima palyginti su veiklos rezultatų informacija ir kad būtų aiški sąsaja tarp išlaidų ir veiklos rezultatų;

b)  geriau derinant ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą aiškiai pristatant informaciją apie pagrindines ES problemas, kurias dar reikės įveikti;

c)  pateikiant perduotų veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaraciją;

Prie pasiūlymo dėl DFP pridėta išlaidų apžvalga

26.  apgailestauja, kad Komisija atliko tik išlaidų peržiūrą, o ne visų pagrindinių pagal dabartinę DFP vykdomų programų analizę, taikydama nulinės bazės biudžeto metodą; pažymi, kad Komisija, atlikdama ribotą peržiūrą, vis dėlto siekė:

–  strateginę peržiūrą (ją atliekant stengiamasi programoms teikti prioritetą pagal jų pridėtinę vertę ir suderinamumą su ES tikslais) suderinti su

–  veiksmingumo peržiūra (ją atliekant ieškoma būdų, kaip pagerinti esamų programų įgyvendinimą);

27.  apgailestauja, kad atliekant pirmiau nurodytą išlaidų peržiūrą nebuvo pateiktas išsamus vertinimas, kuriuo būtų siekiama parodyti realią programų pridėtinę vertę;

28.  primena, jog norint sudaryti sąlygas Parlamentui parengti politinę programą kiekvieniems kitiems penkeriems metams, biudžeto programavimas turėtų būti suderintas su teisėkūros ciklais; mano, kad 2021–2017 m. DFP bus pereinamasis laikotarpis nuo septynerių metų biudžeto prie naujos struktūros, biudžeto laikotarpį suderinant su penkerių metų teisėkūros laikotarpiu ir nekeliant pavojaus politikos sritims, kurioms reikia ilgalaikio programavimo;

29.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog reikia DFP suderinti su politiniais ir instituciniais ciklais ir mano, kad ne vėliau kaip 2023 m. pabaigoje rengiama laikotarpio vidurio peržiūra yra žingsnis į priekį siekiant palaipsniui suderinti DFP galiojimą su ES institucijų penkerių metų politiniu ciklu;

Europos pridėtinė vertė

30.  primena, kad diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities(3) Komisija pasiūlė septynių Europos pridėtinės vertės vertinimo kriterijų sąrašą ir nurodė, kad ES finansinė parama programoms turėtų priklausyti nuo to vertinimo rezultatų(4); yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta skaidrios ES pridėtinės vertės apibrėžties ir greitu laiku nesitikima, kad ji bus suformuluota;

31.  pažymi, kad, pagal diskusijoms skirtą dokumentą, visiškai ES finansuojamos turėtų būti tik tos programos, kurių ES pridėtinė vertė yra labai didelė, ir kad tų programų, kurių ES pridėtinė vertė yra nuo vidutinės iki didelės, finansavimas turėtų būti ribotas ir finansavimas neturėtų būti skiriamas toms programoms, kurių ES pridėtinė vertė maža;

32.  apgailestauja dėl to, kad paskelbtoje išlaidų apžvalgoje nepateikiamas nei sistemingas programų vertinimas, kuris būtų grindžiamas Komisijos nustatytais ES pridėtinės vertės kriterijais, nei aiškios bendros išvados dėl kiekvienos programos ES pridėtinės vertės; prašo Komisijos parengti ir taikyti patikimą ES pridėtinės vertės sąvoką, grindžiamą septyniais diskusijoms skirtame dokumente nustatytais kriterijais;

33.  pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog strateginiai laikotarpio po 2020 m. tikslai dar nenustatyti, Komisija negalėjo tinkamai įvertinti suderinamumo su ES 2021–2027 m. laikotarpio tikslais, todėl sunku nurodyti ir stebėti Europos pridėtinę vertę ir šioje srityje bet kuriuo atveju reikia toliau siekti pažangos, visų pirma ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos požiūriu;

34.  primena, kad Europos biudžetas privalo tinkamai reaguoti į Europos politikos sričių poreikius ir siekius ir turėti pridėtinės vertės Sąjungai;

Lankstumas ir atskaitomybė

35.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus gerinti ES biudžeto pajėgumus, kad, padidinus bendrą lankstumą ir užtikrinus pakankamai asignavimų, būtų galima reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, siekiant atsižvelgti į nenumatytus įvykius ir netrukdant vykdyti stebėsenos ir kontrolės; ypač palankiai vertina pasiūlymus, kaip padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą, sumažinti visų mokėjimų asignavimų ir visų įsipareigojimų asignavimų skirtumą, panaikinti bendrosios mokėjimų maržos ribas, padidinti specialiųjų priemonių, kurios neįrašytos į DFP (lankstumo priemonės, neatidėliotinos pagalbos rezervo, Europos Sąjungos solidarumo fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo) apimtį ir taikymo sritį, išplėsti neatidėliotinos pagalbos rezervo taikymo sritį ir į ją įtraukti operacijas ES viduje ir išplėsti bendrąją įsipareigojimų maržą bei pavadinti ją Sąjungos rezervu;

36.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą EPF įtraukti į ES biudžetą ir nustatyti, kad jam būtų taikomi tie patys principai ir taisyklės, kurie taikomi kitoms iš ES biudžeto finansuojamoms programoms, tačiau pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintas nuoseklus atskaitomybės ir skaidrumo lygis, susijęs su ES biudžeto lėšomis, panaudotomis siekiant ES tikslų, ir su tomis lėšomis, kurios ir toliau nebus įtraukiamos į ES biudžetą;

37.  primygtinai tvirtina, kad reikėtų nustatyti ES politikos visų rūšių finansavimo ES ir nacionaliniu lygmenimis viešojo audito įgaliojimus ir kad Europos Audito Rūmai turėtų būti paskirti įstaigų, įsteigtų ES politikai įgyvendinti, auditoriumi, įskaitant ES įstaigas, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūrą ir siūlomą Europos valiutos fondą, bei įstaigas, susijusias su ne ES biudžeto operacijomis ir įsteigtas pagal susitarimus ne ES teisinėje sistemoje, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmą ir Europos investicijų banką;

BŽŪP ir sanglaudos politikos finansavimo mažinimas

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pasiūlė sumažinti BŽŪP ir sanglaudos politikos asignavimus, ir mano, kad toks sumažinimas būtinas siekiant veiksmingesnių ir tikslingesnių išlaidų;

39.  nuogąstauja, kad BŽŪP finansavimo mažinimas turės įtakos daugelio ūkininkų gebėjimui toliau vykdyti savo profesinę veiklą; mano, kad siekiant mažinti tokį neigiamą poveikį neabejotinai reikia didinti BŽŪP paramos veiksmingumą;

40.  primena Europos Audito Rūmų rekomendacijas dėl Komisijos komunikato dėl BŽŪP ateities, t. y. tai, kad naujasis įgyvendinimo modelis turėtų padėti siekti plataus užmojo ir atitinkamų veiklos rezultatų tikslų, pagrįstų statistiniais ir moksliniais įrodymais, suderintais su ES tikslais, kuriems būdinga griežta atskaitomybė ir audito grandinė ir kurie grindžiami geresniu veiklos rezultatų stebėjimu ir politikos rezultatų vertinimu bei patikima vertinimo sistema;

41.  pabrėžia, kad BŽŪP finansavimo schemos visų pirma turėtų būti naudingos mažųjų ūkininkų įmonėms, ekologinių ir geografinių sunkumų turinčioms vietovėms ir retai apgyvendintiems regionams, atsižvelgiant į ES strateginius tikslus;

42.  pažymi, kad priėmus Komisijos pasiūlymą rengti naują BŽŪP remiantis strateginiais planais, kuriuos turėtų parengti valstybės narės, būtų galima įpareigoti jas prisiimti daugiau atsakomybės už žemės ūkio politiką ir biudžeto sudarymą; be to, pažymi, kad dėl to gali padidėti pavojus, kad BŽŪP finansų valdymas taps įvairesnis ir sudėtingesnis ir bus sunkiau vykdyti teisėtą kontrolę;

43.  pažymi, kad kaimo plėtros programoms skiriamos lėšos yra sumažintos: iš viso – 27 proc., sanglaudos politikos srityje – 45 proc. ir Europos socialinio fondo srityje – 10 proc.; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad ji sugebės sėkmingai šalinti miesto ir kaimo vietovių skirtumus ir didelį jų susiskaidymą, sustabdyti skirtumų didėjimo procesus ir įveikti fragmentaciją;

Nuosavi ištekliai

44.  palankiai vertina tris naujas nuosavų išteklių kategorijas, kurios apima bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės dalį, 20 proc. pajamų, gautų taikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir nacionalinį įnašą, apskaičiuojamą remiantis neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu kiekvienoje valstybėje narėje; atsižvelgdamas į tai, primena, kad dėl siūlomos nuosavų išteklių sistemos neturėtų padidėti bendra ES mokesčių mokėtojų fiskalinė našta ir kad dėl to turėtų būti proporcingai mažinamas valstybių narių įnašas į ES biudžetą;

45.  ragina Komisiją pateikti papildomų pasiūlymų dėl naujų nuosavų išteklių, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų užtikrintas tvarus ES biudžetas; mano, kad naujų tikrų nuosavų išteklių dalis turi atlikti svarbias funkcijas ES biudžeto pajamų dalyje;

46.  pakartoja, kad dabartinė lengvatinių korekcijų ir korekcijų mechanizmų sistema turi būti panaikinta, ir pritaria Komisijos pasiūlymui iki 2025 m. palaipsniui panaikinti visas korekcijas, taip užtikrinant paprastesnę ir skaidresnę struktūrą;

47.  pritaria Komisijos pasiūlymui iki 10 proc. sumažinti muitų procentinę dalį, kurią valstybės narės pasilieka kaip surinkimo išlaidas;

48.  ragina toliau laikyti PVM ES nuosavais ištekliais, sykiu įgyvendinant tikrą jo supaprastinimą;

49.  mano, kad ES finansavimas turėtų būti stabilesnis, tvaresnis, nuspėjamas, skaidresnis ir suprantamesnis ES piliečiams;

50.  pažymi, kad svarbiausias sąlygų nustatymo tikslas Europos Sąjungoje yra skatinti valstybių narių integraciją ir sanglaudą; mano, kad patikimos logiškos sąlygos turi apimti tokių paskatų nustatymą, kad skatintų valstybes nares daugiau įsipareigoti Europos projektui, būtų padedama siekti numatytų rezultatų ir užkertamas kelias netinkamam ES lėšų naudojimui;

51.  prašo Komisijos paaiškinti nacionalinio įnašo, grindžiamo neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu valstybėse narėse, apskaičiavimą ir tai, kaip jis bus renkamas; ragina Komisiją įdiegti stebėsenos priemonių rinkinį, kuriuo valstybės narės galėtų naudotis nustatydamos bendrą įnašo surinkimo ir apskaičiavimo metodiką;

52.  susirūpinęs pažymi, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės dar nepriimtas ir kad nenustatytas laikas, kada dėl jo bus susitarta Taryboje; mano, kad dėl šios priežasties bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) kitą programavimo laikotarpį negali būti laikoma tikru nuosavu ištekliu; ragina Tarybą susitarti šiuo klausimu, atsižvelgiant į BKPMB svarbą sprendžiant tarptautinių įmonių vengimo mokėti mokesčius problemą;

53.  palankiai vertina principą, pagal kurį būsimos ES politikos sričių pajamos turėtų įplaukti į ES biudžetą, nes jos sudaro tikrą ES pajamų šaltinį.

54.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sustiprintos esamos ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo bei pažeidimų kontrolės ir prevencijos sistemos;

55.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad visoje ES būtina panaikinti muitinio tikrinimo skirtumus, kurie kelia didelį pavojų ES finansiniams interesams, ir ragina Komisiją suderinti muitų tvarkymą visoje ES, kad būtų veiksmingai kovojama su prekių kontrabanda ir mokestiniu sukčiavimu.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT

13.9.2018

Priėmimo data

10.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Jonathan Bullock, Tamás Deutsch, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Iris Hoffmann, Andrey Novakov, Julia Pitera, Miroslav Poche

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

Nedzhmi Ali

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Andrey Novakov, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Iris Hoffmann, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Miroslav Poche, Derek Vaughan

2

-

EFDD

Jonathan Bullock

ENF

Jean-François Jalkh

1

0

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Europos Audito Rūmų informacinis pranešimas, 2018 m. liepos mėn.

(2)

2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos deklaracija; 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracija.

(3)

2017 m. birželio 28 d. diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities (COM(2017) 0358).

(4)

Šie kriterijai yra: Sutartyje nustatyti tikslai ir įpareigojimai, Europos masto viešosios gėrybės, masto ekonomija, šalutinis poveikis, subsidiarumas, ES integracijos teikiama nauda ir Europos vertybės: taika, demokratija, teisinė valstybė.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (15.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(2018/0166R(APP))

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu: Marita Ulvskog (pirmininkė)

Position

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ea.  kadangi nustatyta sąsaja tarp Sąjungos lėšų planavimo ir Europos semestro bei atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų; kadangi Sąjungos lėšos skirtos tam, kad būtų įgyvendinti tikslai, numatyti SESV 174 straipsnyje, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygių skirtumus;

Pakeitimas    2

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

5.  taip pat pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių sričių ES politika, svarbą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir matomo įsipareigojimo šioje srityje; todėl prašo, kad darnaus vystymosi tikslai būtų integruoti į visas ES politikos sritis ir iniciatyvas pagal kitą DFP; taip pat pabrėžia, jog diskriminacijos panaikinimas yra esminis dalykas, kad būtų įvykdyti ES įsipareigojimai siekiant įtraukios Europos, ir apgailestauja dėl to, kad įvairių sričių ES politikoje trūksta įsipareigojimų integruoti lyčių aspektą ir įsipareigojimų lyčių lygybės klausimu, kaip matyti iš pasiūlymų dėl DFP; be to, pabrėžia savo poziciją, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 % rodiklį;

5.  taip pat pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių sričių ES politika, svarbą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir matomo įsipareigojimo šioje srityje; todėl prašo, kad darnaus vystymosi tikslai būtų integruoti į visas ES politikos sritis ir iniciatyvas pagal kitą DFP; taip pat pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį siekiant sukurti atsparią socialinę Europą, jog diskriminacijos panaikinimas yra esminis dalykas, kad būtų įvykdyti ES įsipareigojimai siekiant įtraukios Europos, ir apgailestauja dėl to, kad įvairių sričių ES politikoje trūksta įsipareigojimų integruoti lyčių aspektą ir įsipareigojimų lyčių lygybės klausimu, kaip matyti iš pasiūlymų dėl DFP; be to, pabrėžia savo poziciją, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 % rodiklį;

Pakeitimas    3

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

4.  taip pat prieštarauja bet kokiam pagrindinėms ES politikos sritims, pavyzdžiui, ES sanglaudos politikai ir bendros žemės ūkio politikai (BŽŪP), skiriamų lėšų lygio mažinimui; ypač prieštarauja bet kokiam radikaliam finansavimo mažinimui, nes tai neigiamai paveiktų minėtų sričių politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai; ryšium su tuo prieštarauja pasiūlymui sumažinti Europos socialinio fondo lėšasnepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį buvo integruota Jaunimo užimtumo iniciatyva;

4.  taip pat prieštarauja bet kokiam pagrindinėms ES politikos sritims, pavyzdžiui, ES sanglaudos politikai ir bendros žemės ūkio politikai (BŽŪP), skiriamų lėšų lygio mažinimui; ypač prieštarauja bet kokiam radikaliam finansavimo mažinimui, nes tai neigiamai paveiktų minėtų sričių politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai; atsižvelgdamas į tai, prieštarauja pasiūlymui sumažinti „Europos socialinio fondo +“ lėšas nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį buvo integruota Jaunimo užimtumo iniciatyva, taip pat Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programa ir Sveikatos programa;

Pakeitimas    4

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

5 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

5a.  pabrėžia, kad siūloma sąsaja tarp struktūrinių fondų, jų politinių tikslų ir Europos semestro, visų pirma konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, programavimo turėtų būti labai aiški ir pagal ją turėtų būti atsižvelgiama į vietos ir regioninį matmenis; ragina nustatyti veiksmingą ES fondų, visų pirma ESF +, programavimo mechanizmą, pagal kurį būtų praktiškai įgyvendinami Europos socialinių teisių ramsčio principai ir teisės, be kita ko, užtikrinant plataus užmojo finansinius išteklius, taip pat būtinas Sąjungos fondų sąveikas;

Pakeitimas    5

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalies vi punktas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

vi)  padvigubinti išteklius, skiriamus kovai su jaunimo nedarbu (pagal dabartinę Jaunimo užimtumo iniciatyvą);

vi)  padvigubinti išteklius, skiriamus kovai su jaunimo nedarbu pagal ESF + (pagal dabartinę Jaunimo užimtumo iniciatyvą), kartu užtikrinant atitinkamos programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę;

Pakeitimas    6

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

15 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

15a.  dar kartą pabrėžia, kad reikia paspartinti kovą su jaunimo nedarbu; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos integravimo į ESF + gali būti sumažinti valstybių narių įsipareigojimų lygiai ir tikslinių išteklių, skirtų tiesiogiai jaunimui, lygis;

Pakeitimas    7

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto varduPasiūlymas dėl rezoliucijos

16 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

16a.  pabrėžia, kad reikia patobulinti Sąjungos priemones, kuriomis siekiama socialinės įtraukties ir trečiųjų šalių piliečių įtraukimo į darbo rinką; todėl ragina pasiekti geresnės Sąjungos fondų sąveikos ir skirti jiems pakankamai išteklių; pabrėžia, kaip svarbu spręsti konkrečias miesto ir vietos problemas, susijusias su migracija, be kita ko, sudarant galimybes miestams, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, socialinėje ir ekonomikos srityje veikiantiems subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, rengiantiems ir įgyvendinantiems šios srities projektus, gauti finansavimą;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (18.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)03222018/0166R(APP))

Nuomonės referentas: Ivo Belet

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

1.  pabrėžia Sąjungos vaidmens svarbą išsaugant, užtikrinant ir gerinant aplinkos kokybę ir kovojant su klimato kaita, ekosistemų būklės prastėjimu ir biologinės įvairovės nykimu; pažymi, kad Sąjunga turi vykdyti savo įsipareigojimą būti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie yra pasaulinis veiksmų planas siekiant sukurti tvaresnes, teisingesnes ir klestinčias visuomenes planetos lygmeniu; primena Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir tai, kad skubiai reikia pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tvarios žiedinės ekonomikos;

2.  mano, kad derybos dėl nuosavų išteklių ir 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP), taip pat ir „Brexit“ aplinkybėmis, suteikia galimybę Sąjungos biudžeto pajamas padaryti tvaresnes ir skaidresnes, Sąjungai suteikti daugiau autonomiškumo ir galiausiai geriau išnaudoti Sąjungos biudžeto transformacinę galią; ragina iš esmės reformuoti nuosavų išteklių sistemą, panaikinti visas biudžeto korekcijas ir nustatyti naujus finansavimo šaltinius, kurie visiškai atitinka Sąjungos politiką, be kita ko, aplinkos, sveikatos ir klimato sričių politiką;

3.  pabrėžia, kad programa LIFE – pagrindinė programa, pagal kurią remiamas Sąjungos teisės aktų, susijusių su aplinka ir klimato politika, įgyvendinimas; pažymi, kad didelė dalis padidintų biudžeto lėšų, siūlomų skirti programai LIFE 2021–2027 m. laikotarpiu, skiriama naujajai paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“; pritaria išsamios perėjimo prie švarios energijos programos sukūrimui, bet mano, kad tai neturėtų pakenkti gamtos ir biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo finansavimui; pakartoja raginimą, kad finansiniai ištekliai, skiriami programai LIFE, būtų dvigubai padidinti ir sudarytų 6,442 mlrd. EUR palyginamosiomis (2018 m.) kainomis, taip pat ragina numatyti specialius finansinius paketus, skirtus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui;

4.  palankiai vertina tai, kad siūloma didinti biudžeto lėšas programai „Europos horizontas“ ir visų pirma specialiems finansiniams paketams, skirtiems sveikatos srities (6,83 mlrd. EUR), klimato, energetikos ir judumo (13,31 mlrd. EUR) ir maisto ir gamtos išteklių (8,87 mlrd. EUR) moksliniams tyrimams ir inovacijoms; tačiau pakartoja savo raginimą labiau finansuoti 9-ąją bendrąją programą, kad jos biudžetas būtų ne mažesnis kaip 116,895 mlrd. EUR, kartu išlaikant 15,94 proc. dalį – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“, 10,63 proc. dalį – veiksmų grupei „Maistas ir gamtiniai ištekliai“ ir padidinti bent iki 9,7 proc. dalį, skiriamą veiksmų grupei „Sveikata“, kaip numatyta pagal 8-ąją bendrąją programą; be to, ragina skirti didelį finansavimą fundamentiniams šių sričių moksliniams tyrimams;

5.  palankiai vertina tai, kad buvo gerokai padidintos Europos infrastruktūros tinklų priemonei 2021–2027 m. skirtos lėšos: iki 7,675 mlrd. EUR palyginamosiomis (2018 m.) kainomis; 

6.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl siūlomo sveikatos programos finansavimo mažinimo; pakartoja savo raginimą, kad sveikatos programa būtų atkurta kaip patikima atskira programa su didesniu finansavimu pagal kitą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), siekiant įgyvendinti DVT visuomenės sveikatos, sveikatos apsaugos sistemų ir su aplinka susijusių problemų srityse, taip pat užtikrinti plataus užmojo sveikatos politiką, didžiausią dėmesį skiriant tarpvalstybiniams uždaviniams, įskaitant visų pirma visapusišką bendrų Sąjungos pastangų kovojant su vėžiu stiprinimą, lėtinių ligų prevenciją, kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, ir užtikrinti lengvesnę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse;

7.  apgailestauja, jog esama rizikos, kad nebus pasiektas dabartinis su klimatu susijusių išlaidų tikslinis rodiklis, ir todėl atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma šį rodiklį didinti bent iki 25 proc. 2021–2027 m. Sąjungos biudžeto; vis dėlto ragina 2021–2027 m. laikotarpiui nustatyti platesnio užmojo su klimatu susijusių išlaidų tikslinį rodiklį, siekiantį 30 proc. Sąjungos biudžeto, kad būtų pasiekti ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai, taip pat kad būtų atsižvelgiama į didėjančią klimato politikos svarbą bei skubą ir būtinybę imtis tolesnių diplomatijos klimato srityje veiksmų, taip pat ragina išplėtoti patikimą ir skaidrų kontrolės metodą; taip pat siekia imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad Sąjungos biudžeto struktūra ir vykdymas netrukdytų siekti Sąjungos klimato srities ir energetikos tikslų;

8.  tvirtina, kad į 2021–2027 m. DFP neturėtų būti įtraukta jokia tiesioginė ar netiesioginė parama iškastiniam kurui;

9.  yra susirūpinęs dėl siūlymo 5 proc. sumažinti finansinius išteklius decentralizuotoms agentūroms, priklausančioms Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai (Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC), Europos aplinkos agentūrai (EAA), Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) ir Europos vaistų agentūrai (EMA)); ragina decentralizuotoms agentūroms skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, t. y. ne mažiau kaip 2014–2020 m. realiąja išraiška, jei jų reikia ir atsižvelgus į jų individualius poreikius, ypač jei skiriama naujų užduočių, kaip, pavyzdžiui, ECHA ir EAA atvejais; pabrėžia, kaip svarbu skirti šioms agentūroms pakankamą finansavimą, kad būtų sustiprintas moksliniais duomenimis grindžiamas reguliavimas ir padidėtų visuomenės pasitikėjimas Sąjungos politikos formavimu;

10.  dar kartą pabrėžia, kad Europos aplinkos agentūros (EAA) paskirtis – padėti Sąjungai ir valstybėms narėms priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl aplinkos apsaugos ir gerinimo, įtraukti aplinkosaugos klausimus į ekonominę politiką ir siekti tvarumo; pabrėžia, kad Komisija paskyrė EAA papildomų uždavinių, be kita ko, stebėti naujus teisės aktus ir politikos pokyčius, susijusius su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, žiedinės ekonomikos darbotvarke ir DVT įgyvendinimu, ir pabrėžia, kad tai turėtų būti tinkamai atspindėta agentūros finansiniame pakete, kuris 2021–2027 m. biudžete turėtų būti klasifikuojamas bent kaip stabilus realiąja išraiška;

11.  palankiai vertina pasiūlymą dėl nuosavų išteklių, gaunamų iš neperdirbto plastiko pakuočių atliekų; pabrėžia, kad pagal šio pasiūlymo skatinamąjį poveikį pirmenybė turi būti teikiama atliekų susidarymo prevencijai, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybes gautas pajamas nukreipti pakuočių atliekų perdirbimo tikslams pasiekti; ragina nustatyti veiksmingus registravimo ir kontrolės mechanizmus ir paaiškinti apskaičiavimo metodą;

12.  ragina didelę dalį augančių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) pajamų iš aukcionų (pradedant 4-uoju etapu (2021 m.)) laikyti ES nuosavųjų išteklių dalimi ir palaipsniui nukreipti į tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektus, atitinkančius Sąjungos tikslus klimato ir energetikos srityse, atsinaujinančiosios energijos ir energijos kaupimo projektus, taip pat į investicijas į pažangias anglies dioksido kiekio mažinimo inovacijas pramonėje; mano, kad tai turėtų būti daroma palaipsniui siekiant išvengti spaudimo nacionaliniams biudžetams, skirtiems klimato ir energetikos politikai (50 proc. pajamų numatyta skirti šiam tikslui pagal ATLPS direktyvą (Direktyva 2003/87/EB));

13.  be to, ragina ištirti galimą anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmą, kaip būdą surinkti naujų Sąjungos biudžeto nuosavų išteklių, kuris taip pat turėtų padėti užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinėje prekyboje ir sumažinti gamybos perkėlimą į kitas šalis, kartu įtraukiant klimato kaitos išlaidas į importuojamų prekių kainą;

14.  mano, kad nesant suderintų tarptautinių žibalo apmokestinimo priemonių, reikėtų Sąjungos lygmeniu ištirti anglies kiekiu pagrįstą aviacijos mokestį ir suteikti papildomų paskatų atlikti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir investuoti į našesnius, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius orlaivius ir kurą, taip pat pažaboti aviacijos sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekio didėjimą, kartu sudarant vienodas sąlygas transporto sektoriuje;

15.  ragina ir toliau dėti pastangas siekiant nustatyti finansinių sandorių mokestį ir mano, kad dalis bendro finansinių sandorių mokesčio ateityje turėtų būti naudojama kaip nuosavas išteklius;

16.  ragina 25 proc. struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP) biudžeto lėšų perkelti struktūriniams fondams, sudarant galimybes šias lėšas nukreipti į papildomą paramą nuo iškastinio kuro priklausomiems regionams, kurie patiria sunkumų vykstant būtinam struktūriniam perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; mano, kad šie regionai turėtų turėti galimybę pasinaudoti šia papildoma parama, kuria būtų padedama pasiekti Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo antrąjį politikos tikslą (2-asis PT), siekiant palengvinti teisingą perėjimą; pažymi, kad siekiama remti tokius regionus, visų pirma tuos, kurie dar neturi teisės gauti Modernizavimo fondo paramos pagal Direktyvą 2003/87/EB, skatinant darbuotojų perkėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, švietimą, aktyvią darbo rinkos politiką, taip pat naujų darbo vietų kūrimą, pavyzdžiui, steigiant startuolius, glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant veiklą su socialiniais partneriais;

17.  pabrėžia, kad kitos DFP išlaidos ir pajamos turėtų būti laikomos vienu paketu ir kad su Parlamentu negalima susitarti dėl DFP, nesusitarus dėl nuosavų išteklių.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

5.7.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Ivo Belet

10.7.2018

Svarstymas komitete

10.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

18.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

6

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Arne Gericke, Jens Gieseke, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Susanne Melior, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Giorgos Grammatikakis, Rebecca Harms, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Carolina Punset, Christel Schaldemose, Keith Taylor, Tiemo Wölken, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sophia in ‘t Veld, Kati Piri, Mirja Vehkaperä

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

44

+

ALDE

Carolina Punset, Frédérique Ries, Nils Torvalds, Mirja Vehkaperä, Sophia in ’t Veld

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp, Merja Kyllönen

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Peter Liese, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean

S&D

Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Giorgos Grammatikakis, Jytte Guteland, Jo Leinen, Susanne Melior, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Kati Piri, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Rebecca Harms, Martin Häusling, Keith Taylor, Davor Škrlec

6

-

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter,

EFDD

Julia Reid

2

0

ALDE

Jan Huitema

NI

Zoltán Balczó

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas NUOMONĖ (10.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)03222018/0166R(APP))

Nuomonės referentas: Jerzy Buzek

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

1.  pabrėžia, kad 2021–2027 m. DFP apimtis neturėtų būti mažesnė už 2020 m. lygį, net ir įvykus „Brexit'ui“, ir kad naujos ES iniciatyvos turi būti derinamos su naujais atitinkamais finansiniais ištekliais ir joms turi būti taikoma bendro sprendimo procedūra; pabrėžia, kad, visų pirma, ilgalaikiai Europos Sąjungos politiniai prioritetai, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimas, į ateitį orientuotos, tvarios ir konkurencingos Europos pramonės kūrimas ir kova su klimato kaita pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, turi būti remiami skiriant pakankamai išteklių ir turėtų likti naujos daugiametės finansinės programos prioritetinės sritys;

2.  pabrėžia, kad visapusiška pagarba teisinės valstybės principui yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga; todėl pritaria naujajam mechanizmui, kuris sudarytų sąlygas Komisijai imtis veiksmingų ir tinkamų priemonių tuo atveju, jei kiltų finansinių nuostolių rizika, sukelta bendrų teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, ypač atsižvelgiant į kovą su didele korupcija;

3.  ragina nustatyti aiškią duomenų pateikimo metodiką, grindžiamą palyginamosiomis kainomis;

4.  primena, kad finansavimo politika ir projektai turėtų atitikti klimato ir energetikos tikslus, taip pat pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus; ragina, kad pagal kitą, 2021–2027 m. DFP įsipareigojimų asignavimai klimato tikslams būtų padidinti suma, sudarančia iki 30 proc. su klimatu susijusių išlaidų, siekiant palengvinti ir užtikrinti perėjimą prie visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomikos 2050 m.;

5.  pakartoja Parlamento raginimą padidinti bendrą biudžetą, skiriamą programai „Europos horizontas“, mažiausiai 120 mlrd. EUR palyginamosiomis kainomis, kad būtų galima tinkamai reaguoti į visuomenei iškylančius uždavinius, užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje, žmonių gerovę, lyderystę mokslo ir pramonės srityse ir padėti įgyvendinti siekius, nustatytus darnaus vystymosi tiksluose ir pagal Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, kad reikia programos „Europos horizontas“ investicijas nukreipti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir teikti visuomenei technologinius bei netechnologinius sprendimus, kuriais siekiama spręsti neatidėliotinus visuomenei iškylančius uždavinius, pavyzdžiui, kovoti su klimato kaita, pereiti prie tvarios ir atsinaujinančiosios energijos, efektyviai energiją ir išteklius naudojančios netoksiškos atviros žiedinės ekonomikos, tvarios aprūpinimo maistu ir ūkininkavimo praktikos, taip pat nebrangios sveikatos priežiūros ir vaistų; palankiai vertina galimybę perkelti iš vieno fondo į kitą programoms skirtus finansinius asignavimus, kaip numatyta Bendrųjų nuostatų reglamente, ir ragina visas teritorijas plėtoti savo mokslinių tyrimų potencialą; mano, kad, siekiant užtikrinti suderinamumą su struktūriniais fondais, reikia toliau tobulinti tokių lėšų perkėlimų sąlygas ir mechanizmus ir išvengti dvigubo audito; pabrėžia, kad finansinė parama pagal programą „Europos horizontas“ turėtų būti prieinama naudos gavėjams taikant greitą, principu „iš apačios į viršų“ pagrįstą ir mažiau administracinio darbo reikalaujantį procesą ir teikiant techninės pagalbos paslaugas, kurios nukreiptų paramos gavėjus į tinkamiausius fondus; be to, mano, kad turėtų būti kuo daugiau skatinama ir išnaudojama sąveika su kitomis finansavimo programomis, sykiu siekiant kuo didesnio administracinio supaprastinimo;

6.  mano, kad, ypač atsižvelgiant į siekio užtikrinti didesnį programos „Europos horizontas“ lankstumą mastą, kiekvienos programos išlaidų prioritetai turėtų būti nustatyti Bendrosios programos teisės aktuose, o ne susitarime dėl DFP;

7.  pritaria tam, kad „InvestEU“ priemonei būtų skirtas 3,5 mlrd. EUR biudžetas; vis dėlto griežtai pabrėžia, kad šis biudžetas neturėtų būti skiriamas iš programos „Horizontas“ lėšų, bet turėtų būti skiriamas papildomai; mano, kad „InvestEU“ mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo krypčiai turėtų būti taikomos tokios pat taisyklės kaip sėkmingai „InnovFin“ priemonei, taikomi visi pagrindiniai kriterijai ir padengiama didžiausia rizikos dalis;

8.  palankiai vertina sumą, skirtą Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) energetikos ir skaitmeninimo komponentams, kuriais siekiama panaikinti pagrindinio Europos energetikos ir skaitmeninio tinklo grandžių spragas, prisidedant prie didelio našumo, tvarių ir veiksmingai sujungtų transeuropinių tinklų kūrimo energijos ir skaitmeninių paslaugų srityse, visapusiškai vadovaujantis ilgalaikiais ES tinklais energijos ir klimato srityse; mano, kad pagal EITP turėtų būti siekiama ryžtingesnių tikslų sąveikos klausimais, kaip nurodyta laikotarpio vidurio tikslinime, visų pirma siekiant geriau išnaudoti transporto, skaitmeninės ir energetikos infrastruktūros sąveiką; primena, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų sistemos yra svarbiausias Europos infrastruktūros tinklų priemonės aspektas;

9.  pabrėžia, kad EITP reglamentu nustatyta centralizuoto valdymo struktūra yra veiksminga; atkreipia dėmesį į tai, kad Sanglaudos fondo lėšų dalies perkėlimas Europos infrastruktūros tinklų priemonei buvo labai sėkmingas sprendimas ir kad, atsižvelgiant į susijusių valstybių narių teigiamą vertinimą, galima ir kitoje DFP numatyti šio mechanizmo taikymą; todėl siūlo 20 mlrd. EUR sumą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) skirti EITP, nustatant tokias pat valdymo taisykles, kokios buvo taikomos Sanglaudos fondo lėšų dalį perduodant EITP; mano, kad atsižvelgiant į didelį atotrūkį tarp turimų lėšų ir poreikių, šis pasiūlymas leistų užtikrinti esminę TEN-E projektų Europoje pažangą;

10.  apskritai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą naujajai Europos kosmoso programai skirti 16 mlrd. EUR; vis dėlto ragina šiek tiek padidinti bendrą šios programos biudžetą; kalbant apie programos komponentus, pabrėžia, kad informuotumui apie padėtį kosmose ir vyriausybiniam palydoviniam ryšiui (GOVSATCOM) reikia skirti didesnio užmojo finansinius paketus, sykiu išsaugant ar net šiek tiek padidinant komponentams „Copernicus“ ir GALILEO numatytą biudžetą; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti dviejų pavyzdinių komponentų – GALILEO ir „Copernicus“ – tęstinumą ir užtikrinti, kad veiktų dvi naujos iniciatyvos – vyriausybinis palydovinis ryšys ir informuotumas apie padėtį kosmose, pagal kurias sprendžiama didėjanti kosmoso infrastruktūros saugos ir palydovinių ryšių saugumo problema;

11.  palankiai vertina tai, kad ne mažiau kaip 9,194 mlrd. EUR numatyta skaitmeninės Europos programai, pagal kurią bus kuriami Sąjungos skaitmeniniai pajėgumai, ypač skirti dirbtiniam intelektui, kibernetiniam saugumui ir itin našioms kompiuterinėms sistemoms, kartu stiprinant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę transformaciją, remiant skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia glaudaus koordinavimo su programa „Europos horizontas“, EITP ir ESIF svarbą;

12.  primygtinai reikalauja tinkamai finansuoti ES veiksmų programą, didinant įmonių konkurencingumą, ypač daug dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); pažymi, kad į MVĮ orientuota programa turėtų papildyti kitas Sąjungos programas ir ji turėtų būti pagrįsta solidžia patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnę programą (COSME), siekiant sudaryti geresnes galimybes patekti į rinkas Sąjungoje ir už jos ribų, gerinti pagrindines verslo sąlygas ir didinti įmonių konkurencingumą, skatinti verslumą ir verslumo kultūrą;

13.  mano, kad energetikos sektoriuje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama energetiniam saugumui, energijos vartojimo efektyvumui, didesniam atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui, sektorių susiejimui, pažangiajai ir šiuolaikinei infrastruktūrai, vartotojų įgalėjimui ir veikiančiai energijos rinkai, kuria sudaromos sąlygos didesnei tarpvalstybinei prekybai ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui; mano, kad būtina pasiekti ne mažiau kaip 15 proc. tinklų sujungimo tikslą iki 2030 m.; pabrėžia, kad pagal kitą DFP itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimui; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turėtų būti siekiama užtikrinti Europos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad būtų pasiekti energetikos sąjungos tikslai, ES kovos su klimato kaita tikslai ir tvarios plėtros tikslai, kurie būtų naudingi ES ir visiems jos piliečiams, o visų pirma būtų padedama efektyviausiai naudoti energiją pažeidžiamiems, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius;

14.  pabrėžia branduolinės saugos svarbą ir pažymi, kad reikia padidinti sumą, skirtą Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo paramos programai, nuo 552 mln. EUR iki 780 mln. EUR, kad būtų galima tinkamai padėti Lietuvai išspręsti technologinius Černobylio tipo grafito branduolinio reaktoriaus aktyviųjų zonų išmontavimo uždavinius, taip pat užkirsti kelią radiologinei rizikai ir dar labiau sumažinti pavojų ES piliečiams;

15.  labai apgailestauja, kad pasiūlyme dėl naujos daugiametės finansinės programos (DFP) neatsižvelgta į Parlamento raginimą pagal naują DFP sukurti Teisingos pertvarkos fondą, skirtą regionams, kuriuose intensyviai naudojama anglis ir išskiriama daug anglies dioksido; pakartoja savo raginimą įsteigti Sąjungos lygmens Teisingos energetikos pertvarkos fondą, kurio bendras biudžetas būtų 5 mlrd. EUR, siekiant paremti teisingą energetikos pertvarką tuose regionuose, kuriuose daug darbuotojų dirba nuo anglies ir iškastinio kuro priklausomuose sektoriuose ir daug bendruomenių, kurioms ši pertvarka daro neigiamą poveikį; be to, pabrėžia, kad pakankamai šio fondo išteklių turėtų būti skirta siekiant kurti įtraukias, vietos ir teisingos pertvarkos strategijas ir spręsti visuomenės, socialines ir ekonomines bei poveikio aplinkai problemas, kartu pertvarkant teritorijas ir siekiant kurti tinkamas ir tvarias darbo vietas bei perkvalifikuoti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją švaresnių procesų ir technologijų, grindžiamų atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais arba efektyvaus energijos vartojimo sprendimais, srityse;

16.  pabrėžia būtinybę išlaikyti pakankamą ir aiškų 13 mlrd. EUR Europos gynybos fondo biudžetą, kad būtų skatinamas Europos gynybos pramonės augimas ir konkurencingumas;

17.  ragina tinkamą finansavimą skirti į ITRE programą įtrauktoms agentūroms siekiant užtikrinti, kad jos turėtų pajėgumų tinkamai vykdyti savo užduotis, kurių vis daugėja;

18.  ragina laiku priimti DFP ir susijusius teisinius pagrindus, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas iš vienos programos į kitą ir būtų išvengta įgyvendinimo vėlavimų;

19.  pabrėžia, kad būtinas teisiškai privalomas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas; mano, kad, atliekant bet kokį DFP tikslinimą, turėtų būti užtikrintas Parlamento dalyvavimas;

20.  pažymi, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra ir (arba) tikslinimas yra pagrindinis ES išlaidų valdymo aspektas, siekiant įvertinti, kaip investicijų programos vykdomos siekiant nustatytų tikslų ir uždavinių, taip pat ar pagal jas teikiamų lėšų įsisavinimo gebėjimai yra pakankami ir ar sukuriama ES pridėtinė vertė; pabrėžia, kad laikotarpio vidurio peržiūra ir (arba) tikslinimas yra galimybė taikyti dar didesnį supaprastinimą per visą įgyvendinimo ciklą;

21.  pažymi, kad rengiant kitą DFP reikės atsižvelgti į tai, kad Jungtinė Karalystė išstoja iš ES, ir į šio reiškinio poveikį ES biudžetui; išreiškia pageidavimą, kad su ITRE susijusias ES programas būtų galima tęsti netrukdomai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymus modernizuoti esamus ir įgyvendinti naujus nuosavus išteklius, taip pat panaikinti lengvatas ir padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

13.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Jerzy Buzek

16.7.2018

Svarstymas komitete

10.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

10

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Jonathan Bullock, Jerzy Buzek, Reinhard Bütikofer, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Theresa Griffin, Igor Gräzin, András Gyürk, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Tilly Metz, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Julia Reda, Paul Rübig, Sven Schulze, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Pervenche Berès, Tamás Deutsch, Jens Geier, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Werner Langen, Sofia Sakorafa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Fredrick Federley, Igor Gräzin, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Lieve Wierinck

ECR

Edward Czesak, Hans-Olaf Henkel, Zdzisław Krasnodębski

PPE

Pilar Ayuso, Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Tamás Deutsch, Françoise Grossetête, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Nadine Morano, Paul Rübig, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Hermann Winkler, Anna Záborská

S&D

Zigmantas Balčytis, Pervenche Berès, Jens Geier, Theresa Griffin, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Csaba Molnár, Dan Nica, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

4

-

EFDD

Jonathan Bullock

ENF

Angelo Ciocca, Christelle Lechevalier

PPE

Christian Ehler

10

0

ECR

Ashley Fox

EFDD

Dario Tamburrano

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Jaromír Kohlíček, Sofia Sakorafa

VERTS/ALE

Reinhard Bütikofer, Jakop Dalunde, Benedek Jávor, Tilly Metz, Julia Reda

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (10.10.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Preliminarus pranešimas dėl 2021–2027 m. DFP. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

(COM(2018)03222018/0166R(APP))

Nuomonės referentas: Dominique Riquet

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Įžanga

1.  primygtinai teigia, kad daugiametė finansinė programa (DFP) yra strategiškai svarbi nuo ilgalaikių investicijų priklausantiems sektoriams, pvz., transporto sektoriui; pabrėžia, kad transporto infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas, taip pat augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas ir itin svarbi siekiant užtikrinti keturias pagrindines laisves, susijusias su asmenimis, kapitalu, prekėmis ir paslaugomis; primena būsimos daugiametės finansinės programos (DFP) uždavinius ir bendruosius apribojimus atsižvelgiant į augančias transporto apimtis ir didėjantį problemų skaičių, visų pirma kylančių aplinkos apsaugos srityje dėl didesnio išmetamo CO2, kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekio, nepaisant nustatytų plataus užmojo klimato ir aplinkos apsaugos tikslų, numatytų pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat primena mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikius, susijusius su susietųjų ir autonominių transporto priemonių kūrimu; be to, primena, kad vėluojama investuoti į naują infrastruktūrą, kuria būtų gerinamas junglumas, ir visų pirma į esamos infrastruktūros priežiūrą;

DFP

2.  primena pagal paskutiniąją DFP įgyvendinamos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) sėkmę ir tai, kad pagal kvietimus teikti paraiškas pateiktų paraiškų skaičius trigubai viršijo numatytą atitinkamo finansavimo sumą; teigiamai vertina tolesnį EITP plėtojimą įgyvendinant naująją DFP; vis dėlto apgailestauja, kad EITP programos „Transportas“ biudžetas eurais palyginamosiomis kainomis sumažinamas 12 proc., o Sanglaudos fondo įnašas – 13 proc.; mano, kad EITP biudžetas negali būti skiriamas kitoms programoms, kurios nesusijusios su konkrečiais šios priemonės tikslais; prašo vėl įrašyti anksčiau buvusias sumas: EITP programai „Transportas“ skirtą 17,746 mlrd. EUR sumą palyginamosiomis kainomis ir 10 mlrd. EUR palyginamosiomis kainomis Sanglaudos fondo įnašą, atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį ekonominei plėtrai;

3.  pabrėžia, kad EITP reglamentu nustatyta centralizuoto valdymo struktūra yra veiksminga; atkreipia dėmesį, kad EITP perkelta Sanglaudos fondo dalis buvo labai sėkmingas sprendimas ir kad atsižvelgiant į susijusių valstybių narių teigiamą vertinimą galima patvirtinti, kad šis mechanizmas bus ir toliau taikomas kitoje DFP ir jo pakaks tam, kad būtų užbaigti šiuo metu vykdomi projektai, finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis; atitinkamai siūlo EITP skirti 20 mlrd. EUR iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), kurie turėtų būti tvarkomi pagal tokį pat principą, kuris buvo taikomas Sanglaudos fondo finansavimui per EITP, tačiau prieinami visoms valstybėms narėms; mano, kad, atsižvelgiant į didelį atotrūkį tarp turimų finansinių išteklių ir poreikių, daugiau dėmesio reikėtų skirti sprendimams, teikiantiems didelę ES pridėtinę vertę, kaip antai trūkstamų tarpvalstybinių jungčių, pvz., geležinkelio jungčių, atkūrimui, ir kad šiuo lėšų perkėlimu būtų sudarytos sąlygos užtikrinti esminę TEN-T projektų Europoje pažangą;

4.  pabrėžia, kad pagal naują 2021–2027 m. DFP atnaujinta ir veiksmingesnė EITP programa turėtų apimti visas transporto rūšis, skatinti pereiti prie kitų transporto rūšių, skatinti valstybes nares investuoti į pažangų, tvarų, integruotą viešąjį transportą, pagal ją prioritetas turėtų būti teikiamas geresnėms visa apimančių susisiekimo tinklų jungtims, stiprinamas sąveikumas pasinaudojant Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, sudaromos galimybės visapusiškai pasinaudoti Bendro Europos dangaus iniciatyva ir padedama pasiekti ES saugumo keliuose tikslų;

5.  primena, kad EITP yra dotacijų mechanizmas, ir teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą aiškiau apibrėžti šį aspektą EITP finansinę priemonę įtraukiant į naująją „InvestEU“ programą; mano, kad EITP transporto sektoriui skirto paketo dalis kaip finansinė priemonė neturėtų viršyti 5 proc. viso paketo; apgailestauja, kad, nors, kaip būtų gaila, dalis EITP skirtų lėšų buvo pervesta Europos strateginių investicijų fondui (ESIF), vertinant kiekybiniu požiūriu, ESIF transportui skirta dalis toli gražu nesiekė 30 proc. tikslinės sumos, o kokybiniu požiūriu, dažnai buvo gerokai nutolta nuo ES pridėtinės vertės kriterijų; šiuo požiūriu labai pabrėžia, kad neturėtų būti leidžiama programai „Europos horizontas“ skirtas lėšas pervesti programai „InvestEU“; pabrėžia, jog svarbu, kad kitoje DFP programa „InvestEU“ galėtų pasinaudoti tikrą ES pridėtinę vertę turintys projektai, ir teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kad viena iš keturių nustatytų investicijų sričių būtų tvari infrastruktūra;

6.  primena, kad svarbu ir būtina sukurti tvariam turizmui skirtą biudžeto eilutę atsižvelgiant į šio sektoriaus, kuris 2016 m. sudarė 5 proc. BVP, svarbą ES ekonomikai, taip pat į Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal SESV 195 straipsnį, kad būtų siekiama sukurti tikrą ES turizmo politiką, pagal kurią būtų galima išspręsti dabartinio susiskaidymo ir galimybės gauti finansavimą problemas, populiarinti Europą kaip turistų lankomą vietą ir skatinti turizmo pramonę, taip prisidedant prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

7.  pažymi, kad išorės sąnaudų sumažinimas iki minimumo turi būti įtrauktas į DFP kaip pagrindinis principas, nes tai yra ekonomiškai efektyvi priemonė siekiant sumažinti naštą būsimiems viešiesiems biudžetams;

Agentūros

8.  teigiamai vertina tai, kad Europos transporto agentūroms, visų pirma Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA), Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (EGA), suteikta daug naujų įgaliojimų; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad visos transporto agentūros turėtų pakankamai išteklių, kurie būtų stabilūs realiąja išraiška, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas ir naujus įpareigojimus;

9.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos darbo instituciją; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ši nauja institucija turėtų pakankamai lėšų savo pareigoms transporto sektoriuje įgyvendinti;

Moksliniai tyrimai

10.  primena, kad būtina nedelsiant skirti paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai transporto srityje, atsižvelgiant į tokias problemas kaip, pavyzdžiui, dėl intensyvėjančio transporto ir eismo spūsčių didėjantis išmetamo CO2, kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis, taip pat į būtinybę užtikrinti energetikos pertvarką ir didesnę transporto saugą bei kurti susietąsias ir autonomines transporto priemones; todėl pabrėžia, kad svarbu išsaugoti tiesioginį ryšį tarp programos „Europos horizontas“ ir transporto sprendimų, sukurtų įgyvendinant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, taikymo ES lygmeniu; primena bendrų įmonių SESAR, Shift2Rail ir CleanSky sėkmę; mano, kad svarbu toliau teikti didelę paramą ir tinkamą finansavimą šioms įmonėms pagal programą „Europos horizontas“; pabrėžia, kad remiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą transporto srityje turėtų būti taikomas technologinio neutralumo principas;

Nuosavi ištekliai

11.  pažymi, kad visos valstybės narės surenka daug fiskalinių ir parafiskalinių pajamų, tiesiogiai susijusių su transportu ir turizmu, ir kad, pervedus nors ir nedidelę dalį šių pajamų į Sąjungos nuosavus išteklius, būtų galima sustiprinti jos pajėgumus spręsti naujus uždavinius; mano, kad grįžus prie didesnių nuosavų išteklių, tokių, kokie buvo numatyti sukuriant Europos bendriją, būtų galima sustiprinti Sąjungos pajėgumus imtis politinių ir biudžetinių veiksmų.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Preliminarus pranešimas dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo

Nuorodos

2018/0166R(APP)

Atsakingas komitetas

 

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

13.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Dominique Riquet

27.6.2018

Svarstymas komitete

8.10.2018

 

 

 

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

4

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Innocenzo Leontini, Peter Lundgren, Georg Mayer, Gesine Meissner, Renaud Muselier, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Keith Taylor, Pavel Telička, Marie-Pierre Vieu, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Kosma Złotowski, Luis de Grandes Pascual, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Claudia Țapardel

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Francisco Assis, Jill Evans, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Ryszard Antoni Legutko, Marek Plura, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Angel Dzhambazki, John Howarth, Wajid Khan

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE