PRANEŠIMAS dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo
16.11.2018 - (2017/2283(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Michael Gahler
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
Praėjus ketveriems metams po to, kai ES su Moldova, Gruzija ir Ukraina pasirašė tris asociacijos susitarimus, kuriais, be kita ko, sukuriama išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (IVLPE), ir praėjus dvejiems metams nuo visiško jų įsigaliojimo, Europos Parlamentas nusprendė įvertinti šių susitarimų įgyvendinimo mastą, laikydamasis tvirto įsipareigojimo savo artimiausių rytinių partnerių ir jų glaudesnių santykių su ES plėtojimo atžvilgiu.
Rengdamas šį pranešimą, be reguliarių ir dažnų susitikimų su Ukrainos valdžios institucijomis, opozicijos lyderiais ir pilietinės visuomenės atstovais, Užsienio reikalų komitetas 2018 m. balandžio mėn. surengė faktų nustatymo misiją į Ukrainą ir pavedė atlikti tris ekspertų tyrimus, kurie buvo paskelbti per pastaruosius šešis mėnesius – dėl rinkimų reformos, asociacijos susitarimo įgyvendinimo masto ir šio įgyvendinimo institucinės sistemos.
Užsienio reikalų komiteto nustatyti faktai parodo teigiamą asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo vaizdą, nepaisant tam tikrų trūkumų, kuriuos Ukrainos valdžios institucijos vis dar turi pašalinti.
Teigiami pokyčiai vyko daugelyje sričių, ypač teisminių institucijų, decentralizacijos, energetikos, sveikatos priežiūros, pensijų ir švietimo srityse.
Šiame pranešime Užsienio reikalų komitetas konkrečiai pabrėžia savo abejones dėl:
1) tinkamai veikiančios teisinės sistemos kovai su korupcija, įskaitant institucijas, finansinį skaidrumą ir auditą;
2) decentralizacijos reformos užbaigimo;
3) nepakankamų pastangų deoligarchizacijos ir privatizavimo srityse.
Pranešime Ukrainos valdžios institucijos raginamos spręsti šiuos opius klausimus pagal Asociacijos susitarimo nuostatas ir kitus dvišalius įsipareigojimus, taip pat pabrėžiama Europos Parlamento pozicija dėl šiuo metu vykdomų reformų:
1) raginama panaikinti reikalavimą NVO aktyvistams teikti e. deklaracijas;
2) visiškas generalinio prokuroro nepriklausomumas;
3) skubus Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo įsteigimas, suteikiant pakankamai išteklių jo veikimui.
Galiausiai pranešime nagrinėjama esama institucinė sistema, skirta asociacijos susitarimui įgyvendinti, tiek iš Ukrainos, tiek iš ES pusės, daugiausia dėmesio skiriant pajėgumams žmogiškųjų išteklių ir patirties požiūriu, siekiant užtikrinti visapusišką atitinkamų teisės aktų įgyvendinimą ir jų stebėseną. Konkrečiai siūloma sutelkti kuo daugiau dėmesio administracinių gebėjimų stiprinimui Ukrainos parlamente, Aukščiausioje Radoje, taip pat dėti daugiau pastangų vykdant asociacijos susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir pagal jį imantis tolesnių veiksmų iš Ukrainos ir ES pusės.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą ir į susijusią asociacijos darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Ukrainos“ (SWD(2017)0376),
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto misijos į Ukrainą, kuri vyko 2018 m. balandžio 4–6 d., rezultatus,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komitetui parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų poveikis politiniams pokyčiams šiose šalyse“, 2018 m. birželio mėn. paskelbtą tyrimą „Įgyvendinimo susitarimų institucinė struktūra Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“ ir 2018 m. liepos mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės struktūros kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0369/2018),
Bendra reformų įgyvendinimo aplinka – karas, grėsmės saugumui ir problemos šalies viduje
A. kadangi, nors Ukraina daro pažangą siekdama Europos integracijos ir pirmuoju rinkiminiu laikotarpiu po Orumo revoliucijos padarė svarbių pasiekimų, vis dar reikia spręsti kitas sunkias užduotis, o visuomenės paramą modernizavimui bei reformoms apsunkina piliečių nusivylimas blogėjančiomis socialinėmis sąlygomis, netikrumas dėl ateities, nepasitenkinimas vyriausybės vykdoma reformų politika, besitęsiantis oligarchų viešpatavimas ir nuolat plintanti korupcija valstybės institucijose; kadangi, nors Ukrainos piliečiai ir toliau labai pritaria šalies priartinimo prie ES politikai, tačiau didelė gyventojų dalis bendrą šalies plėtrą vertina kaip netinkamą;
B. kadangi šiuo metu užsienyje, daugiausia Rusijoje ir vis dažniau Lenkijoje, tiek kaip ilgalaikiai migrantai, tiek kaip trumpalaikiai ir sezoniniai darbuotojai, dirba maždaug penki milijonai ukrainiečių, ir kadangi jų perlaidos yra svarbus ekonominio stabilumo veiksnys;
C. kadangi šiuo požiūriu reikia palankiai vertinti pagrindinius ES ir Ukrainos santykių pasiekimus, pavyzdžiui, 2017 m. birželio 11 d. įsigaliojusį bevizį režimą ir 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį asociacijos susitarimą;
D. kadangi Ukraina nusipelno ypatingo pagyrimo už reformas energetikos, sveikatos, pensijų, švietimo, viešojo administravimo, decentralizacijos, viešųjų pirkimų, gynybos ir saugumo bei bankų sektoriaus ir makroekonominio stabilizavimo užtikrinimo srityse; kadangi vykdant šias reformas drastiškai išaugo kainos, sumažintos socialinės išmokos ir pablogėjo galimybės naudotis socialinės gerovės apsaugos sistemomis; kadangi vis dar esama didelių problemų, ypač tokiose srityse, kaip kova su korupcija, privatizavimas ir teismų reforma; kadangi išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas (LPS), kuris yra ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo dalis ir oficialiai taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d., yra tvirtas Ukrainos ekonominio vystymosi ir modernizavimo pagrindas; kadangi per pastaruosius ketverius metus Ukrainos ekonomika ne tik stabilizavosi, bet ir matyti kai kurių jos gerėjimo ženklų; kadangi 2014 m. pasirašiusi asociacijos susitarimą Ukraina atliko daugiau proeuropietiškų reformų negu per visus ankstesnius Ukrainos nepriklausomybės metus;
E. kadangi praeities palikimas, būtent teisinis netikrumas ir daug iš dalies vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų, oligarchų ir kitų įtvirtintų teisių atstovų pasipriešinimas, korupcija, nepotizmas, silpnos viešosios institucijos ir aiškių procesų bei institucijų koordinavimo įgyvendinant asociacijos susitarimą nebuvimas trukdo vykdyti institucines reformas Ukrainoje; kadangi Ukrainos reformų darbotvarkėje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kompleksinėms decentralizavimo, viešojo administravimo reformos, reguliavimo panaikinimo ir deoligarchizacijos temoms;
F. kadangi Europos Sąjunga tvirtai puoselėja neabejotiną paramą ir įsipareigojimą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų ribose ir paramą tarptautiniu mastu koordinuojamoms sankcijoms vyriausybėms ir asmenims, pažeidžiantiems šios šalies teritorinį vientisumą;
G. kadangi įgyvendinant asociacijos susitarimus ir (arba) išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus bei užtikrinant reformų veiksmingumą itin svarbu stiprinti valstybės institucijų administracinius gebėjimus;
H. kadangi, smerkiant toliau tęsiamą Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje, neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją ir Rusijos įvykdytą kai kurių Donecko ir Luhansko apskričių regionų okupaciją – visi šie veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę ir prieštarauja Rusijos kaip tarptautinių organizacijų narės įsipareigojimams bei prievolėms ir jos dalyvavimui vykdant Europos susitarimus, kuriuos pasirašė tiek Rusijos Federacija, tiek Ukraina, ypač JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir Budapešto memorandumą, taip pat 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį – reikia pripažinti, kad Ukraina susiduria su transformacinio pobūdžio iššūkiais karo ir bandymų destabilizuoti aplinkoje;
I. kadangi dėl Rusijos sukeltos agresijos prieš Ukrainą buvo nustatytos ir reguliariai pratęstiamos ES ribojamosios priemonės Rusijos Federacijai; kadangi sprendžiant šį konfliktą pageidautinas platesnis ES dalyvavimas, pvz., skiriant ES specialųjį pasiuntinį konfliktui Rytų Ukrainoje ir Kryme; pakartoja savo raginimą nustatyti tarptautinį derybų dėl Krymo pusiasalio okupacijos nutraukimo formatą, dalyvaujant ES; kadangi Rusijai skirtos sankcijos turėtų būti tęsiamos ir plečiamos, ypač tiems asmenims ir įmonėms, kurie pelnosi iš neteisėtos padėties, iki Rusijos Federacija sudarys sąlygas Ukrainai visiškai atkurti suverenitetą ir teritorinį vientisumą;
J. kadangi nepaprastai didelį susirūpinimą kelia itin nepastovi saugumo padėtis Azovo jūroje, kuri galėtų lengvai peraugti į atvirą konfliktą; kadangi reikia pasmerkti tilto per Kerčės sąsiaurį, jungiančio neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi, statybą, kuri vyko be Ukrainos pritarimo ir aiškiai pažeidžiant jos suverenitetą ir vientisumą; kadangi Rusijos Federacijos Azovo jūroje vykdomi piktnaudžiaujantys veiksmai yra smerktini, nes jais pažeidžiama tarptautinė jūrų teisė ir pačios Rusijos tarptautiniai įsipareigojimai; kadangi reikia pasmerkti pernelyg dažną komercinių laivų, įskaitant Ukrainos laivus ir su trečiųjų valstybių vėliavomis plaukiojančius laivus, tarp jų ir su įvairių ES valstybių narių vėliavomis plaukiojančius laivus, stabdymą ir tikrinimą;
K. kadangi turi būti pagerinta ir sustiprinta komunikacija apie besikeičiantį ir dinamišką asociacijos susitarimo pobūdį ir susijusių reformų pobūdį, turinį ir naudą piliečiams siekiant užtikrinti būtinų Ukrainos europinės krypties etapų pripažinimą visuomenėje ir visuomenės pasitikėjimą jais;
Institucinė sistema reformoms įgyvendinti
1. pabrėžia penkias pagrindines sritis, į kurias Ukraina turi sutelkti dėmesį, kad būtų sustiprintas asociacijos susitarimo įgyvendinimo procesas: koordinavimas, atsakomybė, prioritetų nustatymas, stebėsena ir komunikacija; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina neseniai priimtą vyriausybės komunikacijos strategiją ir ES delegacijos Ukrainoje komunikacijos kampaniją „Kartu siekti pažangos“ (angl. “Moving Forward Together”); primena, kad siekiant atverti papildomų perspektyvų, buvo pateiktas pasiūlymas dėl Rytų partnerystės plius (RP+) politikos, kuriai Parlamentas pritaria;
2. pabrėžia savo įsitikinimą, kad įgyvendinant asociacijos susitarimą ir reformas esminės pažangos galima pasiekti tik tokiu atveju, jei bus vykdomas deoligarchizacijos procesas ir bus galutinai panaikinta įsitvirtinusi sistema, kurioje ekonominė, politinė ir žiniasklaidos valdžia sutelkta kelių vienas kitą palaikančių asmenų rankose, – tai problema, kuri ir toliau daro didelę įtaką reformų eigai ir vis labiau joms trukdo; kritikuoja tai, kad deoligarchizacijos procesas iki šiol buvo naudojamas kaip priemonė rinkai išvalyti ir 2014 m. iš esmės sutrikdytai įvairių oligarchų grupių pusiausvyrai atstatyti; reiškia susirūpinimą dėl reguliavimo ir kontrolės įstaigose besitęsiančių interesų konfliktų, peraugusių į atvirą įstaigų kovą;
3. primena neatidėliotiną poreikį užtikrinti didesnę politinę priežiūrą, sinergiją ir Europos integracijos proceso koordinavimą aukščiausiu politiniu lygmeniu ir didesnį dėmesį skirti reformoms, kurios duotų apčiuopiamos naudos piliečiams;
4. palankiai vertina teisėkūros veiksmų planą, susijusį su plataus užmojo asociacijos susitarimo taikymo sritimi, ir pabrėžia, kad tiek kokybiški teisės aktai, tiek nuolatinis noras ir gebėjimai užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir toliau bus labai svarbūs norint garantuoti piliečių gerovę;
5. pabrėžia, kad įgyvendinimo pažanga priklauso nuo politinių vadovų įsipareigojimo vykdyti reformas, politinio elito įsipareigojimo siekti integracijos į Europą ir jai teikti prioritetą ir ministerijų, vykdomųjų įstaigų ir nepriklausomų reguliavimo institucijų gebėjimų;
6. susirūpinęs pažymi, kad iki šiol vyriausybė nedėjo pakankamai pastangų, kad nuginkluotų vis dar ginkluotus Dešiniojo sektoriaus ir kitų dešiniųjų ekstremistų grupuočių dalinius; primygtinai ragina vyriausybę panaikinti nebaudžiamumo aplinką, kurioje dešiniųjų radikalų grupuotės nebaudžiamos už smurtą, naudojamą prieš mažumų atstovus bei kitokią nuomonę turinčius asmenis ir siekiant įbauginti teisėjus ir daryti įtaką rinkimams; taip pat ragina nuosekliai traukti atsakomybėn už šias baudžiamąsias veikas; tikisi, kad teismai ir prokuratūra veiks nedviprasmiškai ir savarankiškai;
7. pabrėžia, kad Aukščiausiajai Radai būtina gerinti vidaus sprendimų priėmimo procesą, kad būtų supaprastintas su asociacijos susitarimo įgyvendinimu susijusių įstatymų projektų priėmimas ir jiems būtų teikiama pirmenybė; šiuo požiūriu mano, kad Europos integracijos komiteto vaidmuo turėtų būti sustiprintas ir kad šiam komitetui turėtų būti suteikta galimybė blokuoti tuos teisės aktus, kurie prieštarauja pagal asociacijos susitarimą prisiimtiems įsipareigojimams; pabrėžia, kad šios reformos turėtų būti įgyvendintos iki dabartinės kadencijos pabaigos;
8. yra susirūpinęs dėl nepakankamų vyriausybės Europos integracijos biuro ir vyriausybės Europos ir euroatlantinės integracijos tarnybos turimų priemonių ir išteklių, įskaitant jų oficialų statusą, darbuotojus ir reikiamą biudžetą, kad jie galėtų vykdyti tokio dydžio ir sudėtingumo įgaliojimus; pabrėžia, kad nėra kriterijų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti vidaus teisės aktų ir ES teisės atitiktį;
9. palankiai vertina Ukrainos pastangas sukurti asociacijos susitarimo įgyvendinimo institucinę ir stebėsenos sistemą, įskaitant vyriausybės veiksmų planą;
10. atkreipia dėmesį įtai, kad Nacionaliniame manifeste, kurį neseniai pasirašė Laisvės partija, Dešinysis sektorius ir daugelis kitų dešiniųjų radikalų grupuočių, aiškiai pasisakoma prieš Ukrainos ir ES asociaciją ir reikalaujama rinktis naują geopolitinę kryptį prieš Rytus ir prieš Vakarus; pabrėžia tai, kad dėl neaiškios vyriausybės pozicijos šių įvykių atžvilgiu gali pablogėti ryšiai su atitinkamomis ES kaimynėmis bei visa ES ir iškilti grėsmė politinėms galimybėms išvengti politinio šalies susikaidymo ir išspręsti Donbaso konfliktą;
11. akcentuoja, kad skubiai reikia didesnės techninės, ekspertų ir finansinės pagalbos, sutelktos į Aukščiausiosios Rados ir svarbiausių ministerijų gebėjimų stiprinimą; palankiai vertina Europos Parlamento bendradarbiavimą su Aukščiausiaja Rada stiprinant gebėjimus ir Jean'o Monnet dialogo procesą;
12. atkreipia dėmesį į nepaliaujamą kai kurių ministerijų uždarą mąstymą, dėl kurio neįmanoma priimti nuoseklios pozicijos integracijos į Europą klausimais; šiuo požiūriu ragina užtikrinti didesnį vyriausybės ir Aukščiausiosios Rados bendradarbiavimą su ES susijusiais klausimais;
13. yra susirūpinęs dėl to, kad vyriausybės ir parlamento bendravimas nėra reguliuojamas specialiu mechanizmu, susijusiu su asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) įgyvendinimu;
14. palankiai vertina tai, kad priimtas naujas asociacijos susitarimo ir IVLPE įgyvendinimo planas ir pastangas sustiprinti vyriausybės ir parlamento pozicijas ir bendradarbiavimą remiantis asociacijos susitarimo įgyvendinimo gairėmis; pabrėžia, kad reformų įgyvendinimo veiksmingumas yra tiesiogiai susijęs su parengiamaisiais politikos formavimo ir teisės aktų kūrimo etapais; pabrėžia, kad numatyto teisės aktų ir reglamentavimo derinimo procesas Ukrainoje turi būti pagreitintas ir patobulintas, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų kokybei; pažymi, kad politikos formavimo cikle nėra esminės viešųjų konsultacijų, moksliniais tyrimais pagrįstų sprendimų priėmimo ir teisės aktų kokybės tikrinimo priemonės; pabrėžia, kad rinkimų kampanija neturėtų kenkti vykdomų reformų procesui;
15. atkreipia dėmesį į Europos Parlamento misijos ataskaitoje dėl vidaus reformų ir gebėjimų stiprinimo pateiktas rekomendacijas Ukrainos teisės aktų su ES acquis suderinimo klausimu, kurių dauguma dar turi būti įgyvendintos;
16. ragina Ukrainą savo reformų darbotvarkėje sutelkti dėmesį į tris pagrindinius prioritetus: i) veiksmingos teisinės sistemos kovai su korupcija, įskaitant institucijas, finansinį skaidrumą ir auditą, sukūrimą; ii) decentralizacijos reformą; iii) deoligarchizaciją ir privatizaciją;
17. pabrėžia tai, kad asociacijos susitarimas nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas ir palankiai vertina Ukrainos europinius siekius; remia naujų tvirtesnio bendradarbiavimo su ES formų, pavyzdžiui, laipsniško Ukrainos teisės aktų suderinimo su muitų sąjunga, energetikos sąjunga ir bendrąja skaitmenine rinka, kūrimą;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina turi europinę perspektyvą ir gali pateikti prašymą tapti Europos Sąjungos nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus ir laikosi demokratijos principų, paiso pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrina teisinės valstybės principo taikymą;
Politinis dialogas
19. palankiai vertina ir remia įvairiais lygmenimis vykdomą labai aktyvų dialogą tarp ES ir Ukrainos, be kita ko, tarp Europos Parlamento ir Aukščiausiosios Rados, be kita ko, pasitelkiant ES ir Ukrainos parlamentinį asociacijos komitetą, taip pat ir dėl daugelio prieštaringų klausimų;
20. palankiai vertina pirmuosius Jean'o Monnet dialogo tarp Europos Parlamento ir Aukščiausiosios Rados rezultatus kuriant reformų darbo grupę, stiprinant institucinius gebėjimus ir priimant pirmuosius institucinius į reformas orientuotus teisės aktus;
21. palankiai vertina Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos tarpparlamentinės asamblėjos įsteigimą ir jos pirmąjį susitikimą, surengtą 2018 m. birželio 8 ir 9 d. Kijeve; skatina šią asamblėją tikrinti, kaip įgyvendinami asociacijos susitarimai;
22. palankiai vertina veiksmingą ir saugų bevizio režimo su Ukraina įgyvendinimą ir šio proceso naudą Ukrainos ir ES gyventojų ryšiams;
23. pabrėžia, kaip svarbu siekti tolesnės pažangos ir stiprinti parlamentinio dialogo kultūrą, nes tai yra esminis žingsnis norint užtikrinti, kad Aukščiausioji Rada taptų efektyvesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė teisės aktų leidėja;
Teisinė valstybė ir geras valdymas
24. pabrėžia, kad kova su korupcija turėtų išlikti prioritetiniu klausimu ir turėtų būti vykdoma nuosekliai ir patikimai, siekiant ne tik įgyvendinti asociacijos susitarimą, bet ir suteikti Ukrainos ekonomikai naujų investicijų ir galios, nes tai būtina sąlyga naujų darbo vietų kūrimui ir namų ūkių pajamų didinimui;
25. palankiai vertina visas sėkmingas priemones ir veiksmus, kuriais siekiama panaikinti prielaidas korupcijai ir neteisėtam praturtėjimui, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų ir prekybos dujomis srityje;
26. teigiamai vertina vykdomą visapusišką teismų sistemos reformą, tačiau apgailestauja dėl tebesančio dabartinės Ukrainos teismų sistemos neveiksmingumo, korupcijos ir politinio priklausomumo masto; pabrėžia, kad svarbu, jog teisėjų patikimumo tikrinimo procesas vyktų laikantis aukščiausių tarptautinių standartų ir būtų nustatytas skaidrus ir labai patikimas atrankos procesas, kuris padėtų didinti teisėjų ir prokurorų sąžiningumą ir profesionalumą, taip pat didinti piliečių pasitikėjimą teismų sistema; ragina nedelsiant skaidriai ir patikimai įsteigti nepriklausomą Aukščiausiąjį kovos su korupcija teismą; palankiai vertina naujojo Aukščiausiojo teismo įsteigimą;
27. palankiai vertina Nacionalinio kovos su korupcija biuro jau atliktą darbą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad problemų kelia generalinio prokuroro kišimasis ir bandymai pakenkti teisinei kovos su korupcija sistemai; pabrėžia, kad ypatingai svarbu užtikrinti Nacionalinio kovos su korupcija biuro nepriklausomumą; pabrėžia specialaus kovos su korupcija prokuroro nepriklausomumo svarbą ir tai, kad jo biuro veiklai užtikrinti reikia suteikti reikiamų priemonių ir pakankamai išteklių; ragina veiksmingai ištirti vyriausiajam kovos su korupcija prokurorui pateiktus kaltinimus, susijusius su Nacionalinio kovos su korupcija biuro tyrimų trikdymu; ragina Ukrainos valdžios institucijas labiau stengtis veiksmingai visais lygmenimis tirti korupciją, traukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir kovoti su ja, taip pat šiuo požiūriu pateikti svarių įrodymų; ragina atlikti visuotinę prokuratūros reformą, kad būtų stiprinami prokurorų gebėjimai, didinamas jų veiksmingumas, nešališkumas, objektyvumas ir nepriklausomumas nuo vadovų;
28. primena, kad vyriausybė įsipareigojo toliau iš dalies keisti konstituciją vadovaujantis Venecijos komisijos rekomendacijomis, taip pat užtikrinti pagarbą esamų mažumų teisėms; primygtinai ragina sparčiai priimti naują rinkimų kodeksą, kuriuo turėtų būti užtikrintos lygios visų tautybių kandidatų, gyvenančių Ukrainoje, atstovavimo ir dalyvavimo rinkimuose galimybės, ir įstatymą dėl partijų finansavimo; palankiai vertina tai, kad atnaujinta Ukrainos centrinė rinkimų komisija, kuri yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti Ukrainos rinkimų proceso patikimumą ir labai svarbius 2019 m. vyksiančius rinkimus; ragina vyriausybę iki rinkimų nustatyti taisykles, kad būtų užkirstas kelias politinės konkurencijos iškraipymui ir manipuliavimui, kai politinė, ekonominė ir žiniasklaidos galia koncentruojama kelių asmenų rankose;
29. pakartoja savo raginimą kuo greičiau panaikinti reikalavimą NVO aktyvistams teikti e. deklaracijas ir užtikrinti veiksmingą ir skaidrų politinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų deklaracijų tikrinimą; griežtai smerkia didėjantį fizinių išpuolių prieš pilietinių teisių aktyvistus ir žurnalistus skaičių;
30. apgailestauja dėl to, kad nevykdomi veiksmingi žiaurių išpuolių prieš žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus tyrimai, kaip matyti iš kovos su korupcija aktyvistės Katerynos Handziuk, kuri mirė 2018 m. lapkričio 4 d. po išpuolio apipilant rūgštimi, nužudymo; ragina valdžios institucijas tokių išpuolių kurstytojus ir vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nutraukti nebaudžiamumą už šiuos nusikaltimus;
31. ragina rengiant ir įgyvendinant teisės aktus daugiau dėmesio skirti sritims, turinčioms poveikio pilietinės visuomenės erdvei, siekiant užtikrinti, kad teisės aktais nebūtų užkraunama neproporcingos naštos pilietinės visuomenės organizacijoms, jie neturėtų joms diskriminacinio poveikio ir nesumažintų pilietinės visuomenės erdvės; pabrėžia, kad būtina skirti viešąjį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, įskaitant stebėtojų ir gynėjų organizacijas, mažas visuomenines organizacijas ir asmenis, dirbančius su mažumų ar marginalizuotomis grupėmis; mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų galimybę laisvai gauti finansavimą iš kitų paramos teikėjų, pvz., privačių paramos teikėjų, tarptautinių organizacijų, įstaigų ar agentūrų;
32. ragina ryžtingai tęsti decentralizacijos reformą ir paspartinti teritorinių bendruomenių amalgamaciją atsižvelgiant į artėjančius visuotinius ir vietos rinkimus;
33. laikosi požiūrio, kad naujoms savivaldybėms turėtų būti užtikrintas finansinis stabilumas ir tinkamai įtvirtintas teisinis statusas ir kad didesni miestai taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti amalgamacijos procese; mano, jog svarbu, kad Ukrainos kovos su korupcija politika būtų įgyvendinama regionuose bei vietos institucijose; apgailestauja dėl to, kad buvo panaikintas ankstesnis atviras ir konkurencingas atrankos procesas į viešąją tarnybą priimant rajonų ir apskričių administratorius ir jų pavaduotojus, ir dėl prezidentui suteiktos galios juos skirti ir atleisti, nes dėl to gali rimtai nukentėti jau pasiekti rezultatai vykdant politinės decentralizacijos ir apskritai decentralizacijos reformą;
34. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal asosciacijos susitarimo 13 skyrių Ukrainos vyriausybė įsipareigojo veiksmingai įdiegti pagrindinius TDO darbo standartus ir derinti savo teisės aktus su atitinkamais ES teisės aktais; ragina laikytis šio įsipareigojimo ir pabrėžia, kad tai, jog darbdaviai įpareigojami pranešti valstybės saugumo tarnybai apie streikus ir kitus kolektyvinius veiksmus arba valstybės saugumo tarnybai pavedama sekti profesinių sąjungų vadovus ir aktyvius jų narius, yra nesuderinama su TDO konvencijos Nr. 87 3 straipsnio 2 dalimi; ragina pagerinti teisinį pagrindą, kad dirbantieji galėtų teisinėmis priemonėmis veiksmingai iš darbdavių išsireikalauti už atliktą darbą jiems priklausantį atlyginimą;
35. rekomenduoja atnaujinti 2017 m. sustabdytą darbo inspekcijų įstatymo rengimą, siekiant iš esmės padidinti darbuotojų saugos ir sveikatos standartus ir užtikrinti, kad darbo inspekcijos neprivalėtų gauti įmonių leidimo, turėtų pakankamai išteklių ir joms būtų suteikta didelių vykdymo įgaliojimų; pabrėžia, kad diskutuojant šiuo klausimu būtina aktyviai įtraukti socialinius partnerius;
Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms
36. tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad vis daugėja neteisėtai sulaikytų Ukrainos piliečių iš laikinai okupuotų teritorijų, kurie buvo suimti, nuteisti ir įkalinti Rusijos valdžios institucijų, ir ragina Rusijos Federaciją nedelsiant ir besąlygiškai paleisti 2018 m. Sacharovo premijos laureatą Olegą Sentsovą ir visus kitus neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius, įskaitant religinių ir etninių mažumų atstovus, pilietinės visuomenės veikėjus ir žmogaus teisių gynėjus; ragina Ukrainos valdžios institucijas ir tarptautinę bendruomenę naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant paleisti šiuos asmenis;
37. primena, kad žmogaus teisių padėtis Krymo pusiasalyje gerokai pablogėjo, kad žodžio laisvės pažeidimai, piktnaudžiavimas žiniasklaida ir priverstinis Rusijos pilietybės brukimas tapo sistemingi ir kad Kryme pagrindinės žmogaus teisės bei laisvės nėra užtikrinamos;
38. ragina dėti daugiau bendrų pastangų siekiant įgyvendinti Ukrainos žmogaus teisių strategiją, įskaitant politikos priemones, kuriomis siekiama pagerinti romų mažumos ir kitų mažumų grupių padėtį;
39. apgailestauja dėl to, kad pasirodo, jog tyrimai dėl per Maidano ir Odesos demonstracijas žuvusių asmenų ir žurnalistų nužudymų vykdomi lėtai ir neduoda apčiuopiamų rezultatų;
40. teigiamai vertina tai, kad priimtas įstatymas dėl dingusių asmenų teisinio statuso;
41. yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja baudžiamųjų bylų, iškeltų žurnalistams, kurie atskleidė korupcijos valstybės aparate atvejus arba kritikavo vyriausybės reformų politiką ar Rytų Ukrainos politiką; primena vyriausybei jos įsipareigojimą visapusiškai užtikrinti tarptautiniu mastu įtvirtintas žmogaus teises, tokias kaip saviraiškos laisvė ir teisė viešai skleisti savo nuomonę;
42. ragina ratifikuoti Romos statutą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir baigti rengti visas būtinas įgyvendinimo priemones;
43. ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Įstatymo dėl smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo priėmimą; palankiai vertina naujai sukurtas vyriausybės komisaro, atsakingo už lyčių politiką, pareigas;
44. aiškiai pabrėždamas, kad pirminė atsakomybė tenka Rusijos Federacijai ir separatistams, kuriuos ji remia, ragina Ukrainos valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų, kad būtų palengvintos nuo konflikto nukentėjusių gyventojų kančios, įskaitant paramą šalies viduje perkeltiems asmenims ir karo veteranams, taip pat sudarant galimybių nesunkiai gauti pensijas ir socialines išmokas bei paslaugas asmenims, gyvenantiems teritorijose, kurios šiuo metu nėra vyriausybės kontroliuojamos;
45. pabrėžia būtinybę užtikrinti nepriklausomą žiniasklaidą ir žiniasklaidos pliuralizmą, siekiant garantuoti žiniasklaidos darbuotojų ir žurnalistų saugumą; ragina neriboti mažumų kalbų žiniasklaidos šaltinių galimybių, siekiant visų tautybių piliečiams suteikti vienodas galimybes susipažinti su informacija;
46. ragina persvarstyti romų nacionalinės mažumos apsaugos ir integravimo į Ukrainos visuomenę strategiją ir į ją kaip pagrindinį prioritetą įtraukti saugumo stebėseną, taip pat užtikrinti tinkamą strategijos įgyvendinimą visais lygmenimis; ragina įgyvendinant nacionalinę žmogaus teisių strategiją nustatyti valstybės programas, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams ir kitų formų diskriminacijai; smerkia įsišaknijusią romų stigmatizaciją ir socialinę atskirtį, kurias lemia priešiškumas romams; reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai įvykusių smurto prieš romus ir LGBTI bendruomenę atvejų ir ragina valdžios institucijas nedelsiant ir veiksmingai atlikti tyrimus, o vyriausybę – aiškiai bei viešai pasmerkti šiuos veiksmus ir jų vykdytojus;
47. atkreipia dėmesį į Ukrainos ketinimą iš dalies pakeisti švietimo įstatymą atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas ir ragina greitai imtis konkrečių veiksmų; ragina šį įstatymą visapusiškai įgyvendinti remiantis turiningu dialogu su nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų atstovais, įskaitant teisės aktus, kuriais iki 2023 m. būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis ir kuriais reglamentuojama išimtis dėl privačių mokyklų;
48. reiškia susirūpinimą dėl neseniai Ukrainos teismo paskelbto sprendimo, kuriuo suteikiama prieiga prie „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL) tiriamosios žurnalistikos tema rašančio žurnalisto mobiliojo telefono duomenų, ir pabrėžia, kad nepaprastai svarbi yra žiniasklaidos laisvė ir žurnalistų šaltinių apsauga, ypač kovojant su korupcija;
49. ragina nedelsiant nuosekliai skatinti politiškai, ekonomiškai ir nuo valstybės struktūrų nepriklausomos visuomeninės žiniasklaidos, pasiryžusios laisvai formuoti nuomonę, plėtrą kaip atsvarą atitinkamoms privačių oligarchų valdomų monopolijų dominavimui;
50. griežtai smerkia pastarąjį Turkijos piliečių pagrobimą ir ekstradiciją dėl jų tariamų ryšių su F. Güleno judėjimu, pažeidžiant teisinės valstybės principą ir pagrindines žmogaus teises; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi iš trečiųjų šalių gauti ekstradicijos prašymai būtų tvarkomi skaidriai ir tinkamai laikantis teisminių procedūrų, kurios būdų vykdomos laikantis Europos principų ir standartų, ir kad visi veiksmai, kurių imasi vietos valdžios institucijos visiškai atitiktų teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagrindines laisves; pabrėžia, kad savavališko sulaikymo, įkalinimo ar ekstradicijos procedūros pažeidžia šiuos principus; ragina Ukrainos valdžios institucijas apsaugoti visus prieglobsčio prašytojus ir nagrinėti jų prašymus laikantis tarptautinių konvencijų; primygtinai ragina ES suteikti paramą ir pagalbą Rytų partnerystės šalims siekiant atlaikyti Turkijos spaudimą;
51. reiškia nerimą dėl to, kad Kryme sumažėjo pilietinės visuomenės erdvė, ypač dėl to, kad uždarytos žiniasklaidos priemonės, – tai žingsnis, kuris padarė neproporcingai didelį neigiamą poveikį Krymo totorių bendruomenei, be kita ko, jų teisėms į informaciją bei teisėms į savo kultūros ir tapatybės puoselėjimą;
52. pabrėžia, kad Ukrainoje turi būti užtikrinta saviraiškos laisvė ir spaudos laisvė, ir reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie teisminį žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir stebėjimą;
53. reiškia susirūpinimą dėl didelio vaikų ir suaugusiųjų, užkrėstų tymais Ukrainoje, skaičiaus; palankiai vertina atsakomuosius veiksmus, kurių imtasi, tačiau pabrėžia, kad šalyje tebėra daug pažeidžiamų vaikų ir suaugusiųjų; todėl pakartoja, kad reikia imtis Europos masto veiksmų, siekiant padidinti paskiepytų vaikų ir suaugusiųjų skaičių;
Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas
54. palankiai vertina Ukrainos ekonomikos stabilizavimą ir įgyvendinant IVLPE padarytą pažangą; ragina Komisiją remti Ukrainą nustatant sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir joms teikti prioritetą IVLPE įgyvendinimo procese;
55. palankiai vertina tai, kad išaugo ES ir Ukrainos prekybos apimtis ir Ukrainos eksportas į ES tapo įvairesnis; ragina Komisiją remti Ukrainą nustatant tas sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir joms teikti prioritetą IVLPE įgyvendinimo procese; pabrėžia, kad tuo pačiu laikotarpiu eksportas į Rusiją sumažėjo;
56. primena, kad svarbu užtikrinti tinkamą išsamaus ir visapusiško LPS įgyvendinimą ir jo nuostatų laikymąsi; jeigu nebūtų laikomasi kurios nors nuostatos, ragina Komisiją nedelsiant susisiekti su susijusia susitarimo šalimi ir panaudoti visas turimas priemones problemoms pašalinti;
57. ragina Ukrainą skubos tvarka paskirti savo vietos patarėjų grupę, siekiant užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos tinkamai stebėtų susitarimo įgyvendinimą;
58. pripažįsta, kad Ukrainoje vyksta ekonomikos augimas ir reformos, tačiau atkreipia dėmesį į didėjantį daugelio gyventojų susirūpinimą dėl vartojimo ir komunalinių paslaugų kainų augimo ir ragina nustatyti reformų darbotvarkės prioritetus tose srityse, kurios labiau susijusios su šalies gamybos struktūra ir eksporto galimybėmis, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų bei pajamų kūrimą; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinio gerovės perskirstymo tarp oligarchų struktūrų arba šeimų ir dėl didėjančio didelės gyventojų dalies skurdo; todėl ragina skirti daugiau dėmesio šalies socialinei padėčiai;
59. mano, kad siekiant konsoliduoti Ukrainos ekonomiką ir spręsti neatidėliotinus socialinius uždavinius, tokius kaip nedarbas, nepakankamas užimtumas ir šešėlinė ekonomika, reikės gerokai padidinti investicijas; ragina Ukrainos valdžios institucijas imtis būtinų reformų siekiant pritraukti naujų investicijų, ypač tiesioginių užsienio investicijų (TUI); atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai sudarytą Reformų sutartį dėl investicijų ir ragina Komisiją aktyviau veikti mažinant privačiojo sektoriaus riziką, susijusią su investicijomis į Ukrainą; ragina valstybes nares suvienyti jėgas su Komisija šioje srityje ir savo verslo bendruomenėms reklamuoti Ukrainą kaip investicijų paskirties vietą;
60. ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamų šio asociacijos susitarimo vertinimą, grindžiamą ligi šiol pasiekta pažanga, nes 2007 m. atliktas poveikio vertinimas nebeaktualus dėl seniai pasikeitusių aplinkybių; mano, kad minėtas vertinimas turėtų visų pirma apimti šiuos punktus:
– išsamų Ukrainos prekybos balanso pristatymą, pateiktą pagal sektorius ir regionus,
– mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vystymąsi ir IVLPE paskolos priemonės, kuriai 2015 m. skirta 200 mln. EUR ir kuri skirta Rytų kaimynystėje esančioms MVĮ padėti, pristatymą,
– rinkos dalies pristatymą,
– socialinės ir ekonominės padėties pristatymą,
– darbo rinkos padėties, šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo pristatymą,
– naujausią Ukrainos makrofinansinės padėties analizę, įskaitant mokestines pajamas ir išlaidas, mokesčių vengimą ir slėpimą;
61. primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1566 dėl laikinųjų autonominių prekybos priemonių Ukrainai, kuriomis papildomos prekybos lengvatos, taikomos pagal Asociacijos susitarimą, nustatymo apima teisinį reikalavimą, kad Komisija į savo metinę išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) įgyvendinimo ataskaitą įtrauktų išsamų minėtų autonominių prekybos priemonių vertinimą, įskaitant jų socialinį poveikį;
62. mano, kad ES ir Ukrainos teisės aktų derinimas IVLPE sąlygomis yra pagrindinė priemonė siekiant priartinti Ukrainą prie ES ir padėti palengvinti prekybą, prisidėti kuriant geresnę verslo ir investicijų aplinką ir užtikrinti tvarią Ukrainos ekonominę plėtrą; mano, kad reikėtų kruopščiai valdyti prekybos liberalizavimo aspektą siekiant mažiausios kainos ir didžiausios naudos Ukrainos įmonėms ir visuomenei, taip pat ragina Komisiją šiuo tikslu apsvarstyti papildomas autonomines prekybos lengvatas ir kitas priemones; ragina Ukrainą daug dėmesio skirti reformų darbotvarkės įgyvendinimui tose srityse, kurios glaudžiau susijusios su jos gamybos struktūra ir galimybėmis eksportuoti į ES, siekiant kuo labiau sumažinti perėjimo sąnaudas ir kuo labiau padidinti galimą naudą; ragina Ukrainą nedelsiant paskirti vidaus patarėjų grupę siekiant užtikrinti, kad susitarimo įgyvendinimą stebėtų pilietinės visuomenės organizacijos; yra susirūpinęs dėl didėjančio gyventojų skurdo;
63. mano, kad teisės aktų derinimas su ES acquis – tai svarbiausias išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) aspektas, nes faktiškas patekimas į ES rinką ir reformos labai priklauso nuo tinkamo atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; suvokia, kad tai yra didelis iššūkis Ukrainos valdymui, institucijoms ir viešajam administravimui, ir ragina Komisiją suteikti tinkamą techninę ir finansinę paramą; palankiai vertina Paramos Ukrainai grupės veiklą ir ragina šią grupę Parlamentui teikti daugiau ataskaitų dėl suteiktos pagalbos rūšies, visų pirma susijusios su acquis perkėlimu ir įgyvendinimu;
64. mano, kad būtų naudinga įtraukti Ukrainos valdžios institucijas nuo atitinkamų teisės aktų projektų rengimo etapo, siekiant užtikrinti įtraukesnį procesą ir sumažinti Ukrainos perėjimo išlaidas, ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti ex ante dalijimosi informacija mechanizmais;
65. palankiai vertina tai, kad pakoreguota nacionalinė transporto strategija, ir ragina įvykdyti būtinas teisines ir institucines reformas, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinta;
66. apgailestauja, kad nepasiekta pažangos derinant gyvūnų gerovės standartus su atitinkamais ES standartais, ir ragina Ukrainą nedelsiant patvirtinti strategiją, kad būtų galima įvykdyti šį įsipareigojimą;
67. atkreipia dėmesį į aukštą naudojimosi lengvatomis lygį ir palankiai vertina nuolat didėjantį tarifų eilučių, pagal kurias taikomos lengvatos, skaičių;
68. pažymi, kad IVLPE įgyvendinimo vertinime labai daug dėmesio skiriama prekybos srautams ir kliūtims prekybai; ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Ukrainos visuomenei, ir pateikti viešas ir išsamias metines ataskaitas, be kita ko, dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;
69. tikisi, kad Ukraina paskirs ginčų sprendimo sistemos arbitrus ir sukurs įstaigas bei paskirs atstovus pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių;
70. palankiai vertina tai, kad 2018 m. kovo 20 d. Aukščiausioji Rada per pirmą svarstymą priėmė Įstatymą Nr. 5495 dėl Ukrainos miškų išsaugojimo ir neteisėto neapdorotos medienos eksporto prevencijos; mano, kad bet koks prekybos mediena liberalizavimas turėtų būti vykdomas su sąlyga, kad bus nustatyta neteisėto eksporto prevencijos ir draudimo teisinė sistema;
71. atkreipia dėmesį į Ukrainos įsipareigojimą pagal asociacijos susitarimą kovoti su neteisėta prekyba ir užkirsti jai kelią ir ragina šalį imtis priemonių neteisėtai prekybai kriminalizuoti;
72. pažymi, kad pagal Rytų partnerystę iki dabar visų pirma didžiausias dėmesys skiriamas dvišalei prekybai ir investicijoms tarp ES ir kitų valstybių, kurias apima ši partnerystė; ragina parengti vieningesnį požiūrį į visas Rytų partnerystės valstybes ir labiau bendradarbiauti su Eurazijos ekonomine sąjunga prekybos lengvinimo, bevizio režimo ir techninių standartų srityse;
Bendradarbiavimas energetikos, saugumo ir gynybos klausimais
73. giria Ukrainą už gerą bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, ypač už padarytą pažangą energijos vartojimo efektyvumo srityje; pabrėžia, kad didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra yra svarbūs, taip pat ir kaip ekonomikos augimo ir užimtumo veiksniai; nurodo, kad reformas reikia tęsti, visų pirma siekiant užbaigti dujų ir elektros energijos rinkų reformą siekiant jas visapusiškai integruoti į ES energetikos rinką ir panaikinti esamas monopolijas bei užkirsti kelią naujoms monopolijoms, nes tai duos ilgalaikės ekonominės naudos verslui ir vartotojams; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi vamzdynų projektai atitiktų ES teisės aktus; ragina stiprinti Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimą energetikos srityje siekiant įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad būtina sukurti nuo politikos ir privačių interesų nepriklausomą dujų ir elektros energijos rinkos reguliavimo įstaigą, kuri būtų įpareigota siekti užtikrinti socialiniu požiūriu sąžiningą tiekėjų ir galutinių vartotojų interesų pusiausvyrą nustatant kainas;
74. palankiai vertina daug priimtų teisės aktų aplinkos srityje, visų pirma, teisės aktus dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina juos įgyvendinti ir vykdyti svarbias visuomenės informavimo kampanijas; palankiai vertina klimato politikos pažangą, padarytą priimant ir Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (UNFCCC) pateikiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtojimo strategiją; ragina kuo anksčiau priimti valstybės aplinkos politikos strategiją ir naujus atliekų tvarkymo ir klimato politikos teisės aktus pagal ES acquis;
75. primena, kad aplinkos valdymas yra esminis asociacijos susitarimo reikalavimų aspektas; ragina valdžios institucijas persvarstyti susitarimą ir būsimus planus, susijusius su „Dniester Hydro Power Complex“, siekiant, kad jie atitiktų tarptautines konvencijas ir ES standartus, užtikrinant, kad būtų viešai konsultuojamasi su visomis Moldovos ir Ukrainos suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, ir siekiant apsaugoti Dniestro upės ekosistemą ir aplinką;
76. išreiškia savo didelį susirūpinimą, kad dėl konflikto rytinėje Ukrainos dalyje ir Kryme blogėja ekologinė padėtis, ir visų pirma dėl su vandens tiekimu susijusių problemų, kurios galėtų turėti pražūtingų pasekmių visam regionui ir dėl jų galėtų įvykti nepataisoma nelaimė; primygtinai ragina visus suinteresuotuosius subjektus neleisti susidaryti tokiam scenarijui ir dirbti naudojant visas priemones, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra ir vandens pumpavimas, taip pat ir kasyklose;
77. pripažįsta Ukrainos pastangas sukurti tikrą skaitmeninę rinkos ekonomiką, įskaitant pažangą, susijusią su atvirųjų duomenų plėtra, prieigos prie skaitmeninės televizijos ir virtualaus tinklo paslaugų sąlyginės prieigos sistemų išplėtimą, elektroninių ryšių paslaugų piliečiams ir viešiesiems registrams, pvz., „ProZorro“, skaičiaus didinimą; pabrėžia, kad reikia toliau dirbti siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotos Ukrainos piliečių, kurie naudojasi internetu, teisės ir poreikiai, ir visapusiškai įgyvendinti bendrosios skaitmeninės rinkos reikalavimus;
78. palankiai vertina tai, kad priimtas Elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas, taip pat 2018–2020 m. Ukrainos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės plėtros koncepcijoje apibrėžti prioritetai, kurie yra svarbūs žingsniai siekiant Ukrainos integracijos į ES bendrąją skaitmeninę rinką;
79. Primena lemiamą Ukrainos vaidmenį Europos energijos tiekimo tinkle; smerkia vamzdyno „Nord Stream2“ statybas, nes tai yra politinis projektas, keliantis grėsmę Europos saugumui ir pastangoms įvairinti energijos tiekimą; ragina nutraukti šį projektą;
80. yra susirūpinęs dėl neteisėto gamtinių išteklių, pavyzdžiui, gintaro, anglies, smėlio ir medienos, dažnai saugomų ir tvarkomų padedant vietos ar regioninėms administracijoms ir teisėsaugos institucijoms, naudojimo sistemų, kurios daro žalą ir kelia grėsmę kraštovaizdžiams ir buveinėms, pavyzdžiui, miškams ir upėms, ir neleidžia ekologiniu ir ekonominiu požiūriu tausiai valdyti šalies išteklių, kad jie būtų naudingi jos piliečiams;
81. apgailestauja dėl Ukrainos miškų išeikvojimo, susijusio su Ukrainos įtvirtintų teisių atstovams ir ES įmonėms naudingomis korupcijos sistemomis; ragina parengti veiksmingus reglamentus ir užtikrinti jų greitą įgyvendinimą ir vykdymą siekiant užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai ir korupcijai Ukrainoje ir sukurti tvarią miškotvarką, kad būtų apsaugoti ir išsaugoti Ukrainos miškai ir ištekliai;
82. palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant modernizuoti Ukrainos kariuomenę ir karinį laivyną Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje, nes tai yra tvirtas Ukrainos stabilumo ir teritorinio vientisumo garantas, tačiau kartu ragina skubiai reformuoti gynybos pramonę;
83. mano ir pabrėžia, kad jei Ukraina (kaip ir kitos asocijuotosios valstybės – Moldova ir Gruzija) įsipareigos įgyvendinti asociacijos susitarimą ir laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių principų, ES jai turėtų suteikti specialius paramos mechanizmus, be kita ko, pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m., atsižvelgiant į Europos Parlamento rekomenduojamą Rytų partnerystės plius modelį;
84. primena, kaip svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina įvairiais lygmenimis, taip pat ir saugumo bei gynybos srityse; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Ukrainos interesus toliau dalyvauti gynybos projektuose, įskaitant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) saugumo ir gynybos klausimais;
85. pabrėžia, kad svarbu aktyviai informuoti Ukrainos piliečius apie konkrečią Rytų partnerystės naudą ir tikslus;
86. pabrėžia, kad svarbu kovoti su Rusijos melagingomis žiniomis ir propaganda, įskaitant numatomą jos kišimąsi į rinkimus Ukrainoje ir visoje Europos Sąjungoje; ragina stiprinti Ukrainos ir ES bendradarbiavimą šiuo klausimu;
87. ragina Ukrainą ir ES toliau plėtoti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir vidaus reikalų srityse;
Institucinės nuostatos
88. ragina, remiantis nuosekliais ir išmatuojamais rodikliais, geriau stebėti reformų įgyvendinimą ir šiuo klausimu imtis tolesnių veiksmų tiek iš Ukrainos, tiek iš ES pusės; dar kartą ragina Komisiją ir EIVT dažniau teikti Parlamentui ir Tarybai išsamesnes rašytines ataskaitas dėl susitarimų įgyvendinimo;
89. ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Ukrainos visuomenei, ir pateikti viešas ir išsamias metines ataskaitas, be kita ko, dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;
90. nutaria rengti metines asociacijos susitarimų įgyvendinimo ataskaitas;
°
° °
91. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (21.6.2018)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo
(2017/2283(INI))
Nuomonės referentas: Jarosław Wałęsa
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina tai, kad išaugo ES ir Ukrainos prekybos apimtis ir Ukrainos eksportas į ES tapo įvairesnis; ragina Komisiją remti Ukrainą nustatant tas sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir teikiant joms pirmenybę išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) įgyvendinimo procese; pabrėžia, kad tuo pačiu laikotarpiu eksportas į Rusiją sumažėjo;
2. ragina Komisiją Parlamentui pateikti išsamų šio asociacijos susitarimo vertinimą, grindžiamą ligi šiol pasiekta pažanga, nes 2007 m. atliktas poveikio vertinimas neaktualus dėl seniai pasikeitusių aplinkybių; mano, kad minėtas vertinimas turėtų visų pirma apimti šiuos punktus:
– išsamų Ukrainos prekybos balanso pristatymą, pateiktą pagal sektorius ir regionus,
– mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vystymąsi ir IVLPE paskolos priemonės, kuriai 2015 m. skirta 200 mln. EUR ir kuri skirta Rytų kaimynystėje esančioms MVĮ padėti, pristatymą,
– rinkos dalies pristatymą,
– socialinės ir ekonominės padėties pristatymą,
– darbo rinkos padėties, šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo pristatymą,
– naujausią Ukrainos makrofinansinės padėties analizę, įskaitant mokestines pajamas ir išlaidas, mokesčių vengimą ir slėpimą;
3. primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1566 dėl laikinųjų autonominių prekybos priemonių Ukrainai, kuriomis papildomos prekybos lengvatos, taikomos pagal Asociacijos susitarimą, nustatymo apima teisinį reikalavimą, kad Komisija į savo metinę išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) įgyvendinimo ataskaitą įtrauktų išsamų minėtų autonominių prekybos priemonių vertinimą, įskaitant jų socialinį poveikį;
4. mano, kad ES ir Ukrainos teisės aktų derinimas IVLPE sąlygomis yra pagrindinė priemonė siekiant priartinti Ukrainą prie ES ir padėti palengvinti prekybą, prisidėti kuriant geresnę verslo ir investicijų aplinką ir užtikrinti tvarią Ukrainos ekonominę plėtrą; mano, kad reikėtų kruopščiai valdyti prekybos liberalizavimo aspektą siekiant mažiausios kainos ir didžiausios naudos Ukrainos įmonėms ir visuomenei, taip pat ragina Komisiją šiuo tikslu apsvarstyti papildomas autonomines prekybos lengvatas ir kitas priemones; ragina Ukrainą daug dėmesio skirti reformų darbotvarkės įgyvendinimui tose srityse, kurios glaudžiau susijusios su jos gamybos struktūra ir galimybėmis eksportuoti į ES, siekiant kuo labiau sumažinti perėjimo sąnaudas ir kuo labiau padidinti galimą naudą; ragina Ukrainą nedelsiant paskirti vidaus patarėjų grupę siekiant užtikrinti, kad šios sutarties įgyvendinimą stebėtų pilietinės visuomenės organizacijos; yra susirūpinęs dėl didėjančio gyventojų skurdo;
5. primena, kad IVLPE yra reformų proceso, pagrįsto geru valdymu ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, dalis; palankiai vertina tai, kad priimtas Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo įstatymas; vis dėlto ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad nepasiekta tolesnės pažangos kovos su korupcija srityje; pažymi, kad laisva, kritiška pilietinė visuomenė itin svarbi šiame reformų procese ir ragina Ukrainos vyriausybę netaikyti pilietinės visuomenės organizacijoms e. deklaravimo prievolės; ragina Ukrainos vyriausybę užtikrinti Nacionalinio kovos su korupcija biuro nepriklausomumą ir įvykdyti atitinkamą slaptųjų tarnybų reformą; primena Ukrainos vyriausybei jos įsipareigojimą, įrašytą asociacijos susitarimo preambulėje, sukurti gilesnę, tvarią demokratiją; ragina prieš 2019 m. rinkimus atlikti balsavimo teisių reformą, kaip rekomendavo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, Venecijos komisija ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR); ragina Ukrainą pateikti patikinimą, kad Ukrainos centrinės rinkimų komisijos sudėtis atspindi politinę pusiausvyrą, nes joje atstovaujama visoms svarbioms politinėms jėgoms, ir pabrėžia, kad teisės viršenybė yra svarbiausia gero ir veiksmingo IVLPE susitarimo įgyvendinimo sąlyga;
6. mano, kad teisės aktų derinimas su ES acquis – tai svarbiausias išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) aspektas, nes faktiškas patekimas į ES rinką ir reformos labai priklauso nuo tinkamo atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; suvokia, kad tai yra didelis iššūkis Ukrainos valdymui, institucijoms ir viešajam administravimui, ir ragina Komisiją suteikti tinkamą techninę ir finansinę paramą; palankiai vertina Paramos Ukrainai grupės veiklą ir ragina šią grupę Parlamentui teikti daugiau ataskaitų dėl suteiktos pagalbos rūšies, visų pirma susijusios su acquis perkėlimu ir įgyvendinimu;
7. mano, kad būtų naudinga įtraukti Ukrainos valdžios institucijas nuo atitinkamų teisės aktų projektų rengimo etapo, siekiant užtikrinti įtraukesnį procesą ir sumažinti Ukrainos perėjimo išlaidas, ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti ex ante dalijimosi informacija mechanizmais;
8. palankiai vertina Vyriausybės ir Parlamento teisėkūros veiksmų gaires dėl susitarimo įgyvendinimo ir Ukrainos prisijungimą prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų; ragina Ukrainą daug dėmesio skirti reformų darbotvarkės įgyvendinimui tokiose srityse, kaip techniniai, sanitarijos ir fitosanitarijos standartai, intelektinė nuosavybė ir muitinės veiklos taisyklės;
9. apgailestauja, kad nepasiekta pažangos derinant gyvūnų gerovės standartus su atitinkamais ES standartais, ir ragina Ukrainą nedelsiant patvirtinti strategiją, kad būtų galima įvykdyti šį įsipareigojimą;
10. atkreipia dėmesį į aukštą naudojimosi lengvatomis lygį ir palankiai vertina nuolat didėjantį tarifų eilučių, pagal kurias taikomos lengvatos, skaičių;
11. pažymi, kad IVLPE įgyvendinimo vertinime labai daug dėmesio skiriama prekybos srautams ir kliūtims prekybai; ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Ukrainos visuomenei, ir pateikti viešas ir išsamias metines ataskaitas, be kita ko, dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;
12. tikisi, kad Ukraina paskirs ginčų sprendimo sistemos arbitrus ir sukurs įstaigas bei paskirs atstovus pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių;
13. palankiai vertina tai, kad 2018 m. kovo 20 d. Aukščiausioji Rada per pirmą svarstymą priėmė Įstatymą Nr. 5495 dėl Ukrainos miškų išsaugojimo ir neteisėto neapdorotos medienos eksporto prevencijos; mano, kad bet koks prekybos mediena liberalizavimas turėtų būti vykdomas su sąlyga, kad bus nustatyta neteisėto eksporto prevencijos ir draudimo teisinė sistema;
14. pažymi, kad ES ir Ukrainos suderintas požiūris į sankcijas, susijusias su Krymu ir Rytų Ukraina, padėtų didinti spaudimą, kad būtų užtikrintas taikus Ukrainos teritorinių problemų sprendimas; primena į asociacijos susitarimo 9 straipsnį įrašytą taikaus regioninių konfliktų sprendimo įsipareigojimą;
15. pažymi, kad pagal Rytų partnerystę iki dabar visų pirma didžiausias dėmesys skiriamas dvišalei prekybai ir investicijoms tarp ES ir kitų valstybių, kurias apima ši partnerystė; ragina parengti vieningesnį požiūrį į visas Rytų partnerystės valstybes ir labiau bendradarbiauti su Eurazijos ekonomine sąjunga prekybos lengvinimo, bevizio režimo ir techninių standartų srityse.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
21.6.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 5 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Tiziana Beghin, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Eleonora Forenza, Nadja Hirsch, Yannick Jadot, France Jamet, Elsi Katainen, Patricia Lalonde, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Adam Szejnfeld |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Goffredo Maria Bettini, Reimer Böge, Klaus Buchner, Dita Charanzová, Danuta Maria Hübner, Sajjad Karim, Sander Loones, Lola Sánchez Caldentey |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Czesław Hoc, John Howarth, Dietmar Köster, Kosma Złotowski |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
26 |
+ |
|
|
ALDE |
Dita Charanzová, Nadja Hirsch, Elsi Katainen |
|
|
ECR |
Czesław Hoc, Sajjad Karim, Sander Loones, Kosma Złotowski |
|
|
PPE |
Laima Liucija Andrikienė, Reimer Böge, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Danuta Maria Hübner, Sorin Moisă, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Adam Szejnfeld |
|
|
S&D |
Goffredo Maria Bettini, John Howarth, Dietmar Köster, Bernd Lange, David Martin, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández |
|
|
VERTS/ALE |
Klaus Buchner, Yannick Jadot |
|
|
5 |
- |
|
|
EFDD |
William (The Earl of) Dartmouth |
|
|
ENF |
France Jamet, Danilo Oscar Lancini |
|
|
GUE/NGL |
Eleonora Forenza, Anne-Marie Mineur |
|
|
4 |
0 |
|
|
ALDE |
Patricia Lalonde |
|
|
EFDD |
Tiziana Beghin |
|
|
GUE/NGL |
Lola Sánchez Caldentey |
|
|
S&D |
Emmanuel Maurel |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
12.11.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
41 9 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Bas Belder, James Carver, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Tunne Kelam, Wajid Khan, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Michel Reimon, Jean-Luc Schaffhauser, Anders Sellström, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Andrea Bocskor, Igor Gräzin, Rebecca Harms, Marek Jurek, Juan Fernando López Aguilar, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Bodil Valero, Mirja Vehkaperä, Marie-Christine Vergiat |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Eleonora Evi, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
41 |
+ |
|
|
ALDE |
Petras Auštrevičius, Igor Gräzin, Urmas Paet, Ivo Vajgl, Mirja Vehkaperä |
|
|
ECR |
Bas Belder, Marek Jurek |
|
|
PPE |
Michèle Alliot-Marie, Andrea Bocskor, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Anders Sellström, Jaromír Štětina |
|
|
S&D |
Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Wajid Khan, Arne Lietz, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato |
|
|
VERTS/ALE |
Rebecca Harms, Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero |
|
|
9 |
- |
|
|
EFDD |
Aymeric Chauprade, Eleonora Evi |
|
|
ENF |
Jean-Luc Schaffhauser |
|
|
GUE/NGL |
Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat |
|
|
NI |
James Carver, Georgios Epitideios |
|
|
1 |
0 |
|
|
NI |
Dobromir Sośnierz |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė