PRANEŠIMAS dėl karinio mobilumo

21.11.2018 - (2018/2156(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Tunne Kelam

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl karinio mobilumo

(2018/2156(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities“ (COM(2017)0315),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ (JOIN(2017)0041),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl karinio mobilumo veiksmų plano (JOIN(2018)0005),

–  atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas[1],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 6 d. Tarybos rekomendaciją dėl PESCO įgyvendinimo veiksmų gairių[2],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/340, kuriuo sudaromas projektų, kurie turės būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašas[3],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. ir 2018 m. liepos 10 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrus pareiškimus, į bendrus pasiūlymų rinkinius dėl bendrų pareiškimų įgyvendinimo, kuriuos 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. patvirtino ES ir NATO tarybos, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. ir 2018 m. birželio 6 d. jų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, įskaitant atitinkamas Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl bendrų pareiškimų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Briuselio deklaraciją dėl transatlantinio saugumo ir solidarumo ir Briuselyje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurios abi buvo priimtos 2018 m. liepos 11 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos[4] ir 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir NATO santykių[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo[6],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0372/2018),

A.  kadangi pagrindinėms vertybėms, kuriomis grindžiama ES, t. y. demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinė valstybė, taip pat taisyklėmis pagrįstai tarptautinei sistemai ir Europos vienybei geopolitinių neramumų ir strateginės aplinkos blogėjimo laikais reikia atremti vis daugiau iššūkių;

B.  kadangi patikimos atgrasomosios priemonės, taip pat reagavimo į krizes ir žemyninės Europos gynybos planavimas priklauso nuo gebėjimo greitai ir veiksmingai dislokuoti priešakines pajėgas, įskaitant išorės sąjungininkų pajėgas;

C.  kadangi po 1989 m. susidarė „taikos dividendai“ – palaipsniui mažėjo gynybos poreikiai infrastruktūros ir pajėgų mobilumo visoje Europoje atžvilgiu;

D.  kadangi ES, visapusiškai bendradarbiaudama su NATO, siekia veikti pasauliniu mastu kaip saugumo garantas, prisidėdama prie taikos ir stabilumo tiek viduje, tiek ir išorėje, ir užtikrindama piliečių ir teritorijos saugumą, ir šiems ambicingiems tikslams pasiekti ji gali taikyti unikalią ir įvairių sričių politiką, instrumentus ir priemones;

E.  kadangi, siekdama Visuotinės ES strategijos tikslų, ES didina savo atsakomybę už savo pačios saugumą bei gynybą ir prisiima svarbesnį kaip partnerės vaidmenį tarptautinės taikos ir saugumo srityje, ypač savo kaimynystėje, bet ne tik, taip pat didina savo strateginį savarankiškumą, įgyvendindama bendrą užsienio ir saugumo politiką;

F.  kadangi ES, vykdydama veiksmingą užsienio ir saugumo politiką, turi užtikrinti savo strateginę autonomiją, kad išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir sustiprintų tarptautinį saugumą, tuo pačiu metu užtikrintų savo piliečių ir su BSGP misijomis susijusių asmenų saugumą, siekdama apsaugoti savo interesus ir ginti savo pagrindines vertybes ir kartu prisidėtų prie veiksmingo daugiašališkumo;

G.  kadangi ES turi galėti priimti sprendimus ir veikti, nepriklausomai nuo trečiųjų šalių pajėgumų, jeigu reikia stiprinti jos pačios atsparumą ir sutvirtinti jos strateginę autonomiją gynybos, kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo srityse;

H.  kadangi standartizacija ir sąveikumas infrastruktūros ir viešųjų pirkimų lygmeniu yra pagrindinės išankstinės sąlygos siekiant strateginės autonomijos, gynybos sąjungos ir veiksmingo karinio mobilumo;

I.  kadangi veiksmingą karinį mobilumą galima pasiekti tik visapusiškai dalyvaujant ir įsipareigojant visoms valstybėms narėms, veiksmingai bendradarbiaujant su NATO, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės turimus išteklius ir poreikius ir užtikrinant suderinamumą su atitinkamomis ES lygmens iniciatyvomis, siekiant sukurti veiksmingą Europos infrastruktūrą, skirtą saugumo poreikiams tenkinti, kuriant nuoseklius ir papildomus projektus;

J.  kadangi karinis mobilumas – tai strateginės ir operatyvinės karinių veiksmų priemonės, kuriomis remiamas strateginis Sąjungos savarankiškumas ir sudaromos palankesnės sąlygos Sąjungos valstybių narių pajėgoms dislokuoti, perskirstyti ir remti, kad būtų įgyvendinti Sąjungos kariniai siekiai;

K.  kadangi ES susiduria su hibridiniais ir daugiakrypčiais iššūkiais, visų pirma kylančiais Tolimojoje Šiaurėje, Rytuose, Balkanuose ir pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse; kadangi greitesnis ir sklandesnis turto ir prekių dislokavimas palei šias ašis (Šiaurės ir Pietų, Vakarų ir Rytų) gali būti nepaprastai svarbus siekiant patikimai reaguoti;

L.  kadangi 2016 m. NATO Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkų lyderiai susitarė sustiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos pozicijas ir padidinti reagavimo pajėgų parengtį, tuo pačiu metu pradėjo didesnį priešakinių pajėgų dalyvavimą ir pritaikytą priešakinių pajėgų dalyvavimą, kad būtų pasiekti šie tikslai;

M.  kadangi karinis mobilumas – tai konkretus veiksmas, kuriuo siekiama patenkinti pačios Sąjungos saugumo ir gynybos poreikius ir kuris yra BSGP dalis; kadangi ES valstybių narių kolektyvinis saugumas ir gynyba ir jų gebėjimas įsitraukti į krizių valdymą užsienyje iš esmės priklauso nuo gebėjimo laisvai ir greitai perkelti kariuomenę ir civilinį krizių valdymo personalą, reikmenis ir įrangą viena kitos teritorijoje ir už Sąjungos ribų; kadangi 22 ES valstybės narės taip pat yra NATO sąjungininkės, yra įsipareigojusios vykdyti bendrą gynybą ir turi tik vieną bendrą ginkluotųjų pajėgų ir transporto infrastruktūrą; kadangi planuojamos investicijos į transporto infrastruktūrą turi būti geriau suderintos su saugumo ir gynybos poreikiais;

N.  kadangi dėl daugelio kliūčių – fizinių, teisinių ir reguliavimo – tokie judėjimai dažnai tampa sudėtingi, nes susidaro dideli vėlavimai, o tai gali kelti pavojų siekiamiems tikslams, ypač krizės atvejais; kadangi pastaraisiais metais NATO remiant vykdomos Europos karinės pratybos atskleidė labai didelę tinkamos transporto infrastruktūros svarbą norint, kad būtų sėkmingai pasiekti kariniai tikslai;

O.  kadangi ES vykdo įvairių sričių politiką ir turi daug priemonių, kad galėtų padėti valstybėms narėms patenkinti savo karinio mobilumo poreikius ir įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus;

P.  kadangi 2018 m. kovo 28 d. Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė paskelbė karinio mobilumo veiksmų planą, kuriame nustatytas veiksmų, kurių turi imtis ES ir jos valstybės narės, grafikas; kadangi jo įgyvendinimas buvo pradėtas nuo bendrų karinių reikalavimų dėl karinio mobilumo ES viduje ir už jos ribų nustatymo ir pasiūlymo dėl karinio mobilumo finansavimo per Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) pateikimo, sudarant sąlygas finansuoti projektus, susijusius su dvejopo (civilinio ir karinio) naudojimo transporto infrastruktūra;

Q.  kadangi 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadose valstybės narės raginamos kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2024 m. nacionaliniu lygmeniu imtis priemonių, kad būtų padidintas karinio mobilumo veiksmingumas, supaprastintos atitinkamos taisyklės ir procedūros, suderinant jas su veiksmų planu ir kariniais reikalavimais, taikomais kariniam mobilumui Sąjungoje ir už jos ribų, laikantis valstybių narių nacionalinių teisės aktų;

R.  kadangi siekiant papildyti Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės veiklą buvo pradėtas nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektas karinio mobilumo srityje; kadangi šias pastangas turėtų papildyti dar vienas PESCO projektas, skirtas logistikos centrų tinklui Europoje ir paramos operacijoms; kadangi siekiant patenkinti šiuos logistinius poreikius nepaprastai svarbu užtikrinti dvejopo infrastruktūros naudojimo galimybę; kadangi valstybės narės, prisiimdamos labiau saistančius įsipareigojimus, kaip reikalaujama pagal PESCO protokolą, taip pat prisiėmė įsipareigojimus dėl karinio mobilumo; kadangi PESCO projektai turėtų būti rengiami derinant juos su NATO; kadangi yra poreikis parengti PESCO projektą, skirtą mobilumo klausimui spręsti, atsižvelgiant į ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas karines užduotis;

S.  kadangi EITP yra bendra centralizuotai valdoma finansavimo programa, skirta didelio pajėgumo, tvaraus ir tarpusavyje sujungto transeuropinio tinklo (TEN) vystymui transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų srityse skatinti, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybinių jungčių gerinimui ir kliūčių šalinimui, taip pat aiškios ES pridėtinės vertės užtikrinimui sudarant palankesnes tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas; kadangi į 2021–2027 m. DFP projektą pagal EITP biudžeto eilutę transporto sektoriui įtrauktas naujas paketas, skirtas karinio mobilumo reikmėms; kadangi labai pageidautina palaikyti ir dar labiau didinti EITP efektyvumą;

T.  kadangi Europos gynybos agentūra karinio mobilumo srityje vykdo keletą projektų dėl diplomatinio patikimumo patikrinimų ir dėl ES daugiarūšio transporto mazgų, taip pat neseniai pradėtas ad hoc programas dėl tarpvalstybinio judėjimo leidimų išdavimo procedūrų ir su muitine susijusių karinių reikalavimų suderinimo; kadangi Europos gynybos agentūros ir Komisijos darbas turi būti aiškiai ir nuosekliai koordinuojamas, siekiant padėti valstybėms narėms užbaigti tam tikrus veiksmų plano aspektus; kadangi konsultavimosi procese turi būti atsižvelgiama į valstybių narių karinius poreikius, prioritetus ir karinius reikalavimus;

U.  kadangi bendrame pasiūlymų rinkinyje dėl bendro pareiškimo įgyvendinimo karinis mobilumas neseniai buvo įvardytas kaip prioritetinė ES ir NATO bendradarbiavimo sritis ir dar kartą patvirtintas kaip prioritetas naujame bendrame pareiškime ir Briuselio pareiškime dėl transatlantinio saugumo ir solidarumo; kadangi NATO perdavė ES savo standartus, susijusius su kariniu mobilumu, įskaitant NATO bendruosius transporto infrastruktūros parametrus;

V.  kadangi NATO taip pat siekia pagerinti savo logistinius pajėgumus įgyvendindama Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado (SACEUR) atsakomybės rajono įgalinimo planą, visų pirma pritaikydama teisės aktus ir procedūras, sustiprindama vadovavimą ir kontrolę, didindama transporto pajėgumus ir atnaujindama infrastruktūrą; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įkurtos dvi naujos vadavietės, t. y. Jungtinių pajėgų vadavietė Norfolke ir Jungtinės paramos ir įgalinimo vadavietė Ulme;

W.  kadangi trys iš keturių vadovaujančiųjų šalių, kurios dislokuoja pajėgas pagal didesnio NATO pajėgų dalyvavimo NATO rytuose programą, nuo 2019 m. bus ES nepriklausančios šalys; kadangi Europos saugumui labai svarbus nuolatinis JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės buvimas žemyne ir jų teikiamas pastiprinimas;

X.  kadangi didesnis išankstinis karinių logistikos atsargų, įskaitant šaudmenis ir kurą, paskirstymas padės sumažinti tam tikrą spaudimą mobilumui;

Y.  kadangi, nepaisant visų šių institucinių priemonių, karinio mobilumo pajėgumus visų pirma turės tobulinti ES valstybės narės, kurios turi pritaikyti savo nacionalinę infrastruktūrą ir reguliavimo aplinką; kadangi šiuo tikslu reikės taikyti „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūrį, nes spręstinų klausimų spektras yra labai platus; kadangi šios bendros pastangos turi būti įgyvendinamos visapusiškai laikantis nacionalinių sprendimų priėmimo procedūrų ir ES valstybių narių konstitucinių reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus, nustatytus bendradarbiaujant ES ir NATO;

Z.  kadangi pagal karinio mobilumo veiksmų planą ir Europos Tarybai pirmininkavusios Estijos 2017 m. inicijuotą transeuropinio transporto tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriaus šalims skirtą bandomąją analizę matyti, kad daugelio kelių tiltų didžiausias aukštis virš kelio ir leistinos svorio apkrovos yra nepakankami karinėms transporto priemonėms ir kad trūksta apkrovos pajėgumų siekiant geležinkeliais perkelti stambią karinę įrangą;

1.  pabrėžia, kad karinis mobilumas yra svarbiausia strateginė priemonė, leidžianti ES veiksmingai įgyvendinti savo saugumo ir gynybos interesus, užtikrinant papildomumą su kitomis organizacijomis, pvz., NATO, ir neturėtų apsiriboti tik fizinių, teisinių ir infrastruktūros kliūčių šalinimu; pabrėžia, kad reikia gerinti karinį mobilumą atsižvelgiant į NATO greitojo reagavimo pajėgumus, nes tai padidintų mūsų bendrą saugumą ir galbūt padidintų ES indėlį į tarptautinį saugumą ir stabilumą ; palankiai vertina tai, kad karinis mobilumas neseniai sulaukė didelio dėmesio iš visų atitinkamų subjektų; atkreipia dėmesį į tai, kad jis didina Europos parengtį ir stiprina gynybinę poziciją prieš galimus priešininkus ir krizių atvejais, kartu padeda pasiekti aukštus ES lygio tikslus įgyvendinant saugumo ir gynybos politiką, įskaitant politikos, veiksmų ir pramonės strateginį savarankiškumą;

2.  pabrėžia, kad veiksmų plano dėl karinio mobilumo Sąjungoje nustatymas yra pagrindinio tikslo pagerinti judumą ES dalis, kartu sprendžiant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) saugumo ir mobilumo uždavinius; todėl būtina suderinti tarpvalstybinius standartus ir muitinės teisės aktus, taip pat administracines ir teisėkūros procedūras; pabrėžia, kad ES bendrų įmonių vaidmuo yra labai svarbus siekiant suderinti administracines ir teisėkūros procedūras tiek su EITP, tiek su karinio mobilumo veiksmų planu; tikisi, kad dvejopas mobilumas padarys teigiamą poveikį EITP plėtojimui, prisidėdamas biudžeto srityje ir tenkinant naujus bei būsimus poreikius;

3.  pabrėžia, kad Europos gynybos sąjungos plėtojimas ir strateginio savarankiškumo bei atsparumo stiprinimas neturėtų lemti didėjančios įtampos ES santykiuose su strategiškai svarbiais regiono subjektais;

4.  pabrėžia, kad karinio mobilumo įgyvendinimas Europoje visų pirma atspindi valstybių narių išreikštą įsipareigojimą ir politinę valią, o ES turėtų prisidėti pateikdama šio proceso gaires, nustatydama reikalavimų sistemą, teikdama finansavimą, parengdama protokolus, kuriais būtų palengvinamas veiksmingas techninės įrangos ir žmogiškųjų išteklių judėjimas, skatindama bendradarbiavimą ir sudarydama sąlygas forumams, skirtiems keistis geriausia praktika, informacija ir patirtimi, įtraukiant tiek civilines, tiek ir karines institucijas; pabrėžia, kad veiksmingas karinis mobilumas bus naudingas visoms valstybėms narėms, sustiprindamas jų junglumą tiek karinėse, tiek civilinėse srityse; primena, kad bus atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės nacionalinę sprendimų priėmimo tvarką ir konstitucines normas;

5.  pabrėžia, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpsektorinį bendradarbiavimą (sinergiją) siekiant plėtoti dvejopą mobilumą, kuris būtų veiksmingas, sąveikus, saugus, daugiarūšis, pažangus, tvarus bei reaguojantis į naujas transporto skaitmeninimo (autonomiškumo ir junglumo) problemas, taip pat patikimai įgyvendintų su logistika susijusius ES dvejopos (civilinės ir gynybos) logistikos įsipareigojimus ir pareigas, atsižvelgiant į ES kaip pasaulinės veikėjos vaidmenį;

6.  tvirtai pritaria Tarybos raginimui valstybėms narėms iki 2019 m. pabaigos parengti nacionalinius karinio mobilumo planus ir jų įgyvendinimui skirti svarbų prioritetą; palankiai vertina kitas priemones, dėl kurių susitarta Tarybos išvadose įgyvendinant 2018 m. birželio 25 d. Visuotinę ES strategiją, ir primygtinai ragina valstybes nares laikytis joje nustatytų terminų; pabrėžia, kad sėkmingos karinio mobilumo skatinimo pastangos leis valstybėms narėms efektyviai vykdyti tiek nacionalinį, tiek kolektyvinį Europos gynybos planavimą ir veiksmingai dalyvauti bendrose pratybose, mokymuose ir BSGP misijose bei operacijose;

7.  pabrėžia mobilumo svarbą reaguojant į krizes, t. y. poreikį greitai ir veiksmingai panaudoti misijoms ir operacijoms skirtus išteklius, siekiant užtikrinti, kad ES išlaikytų savo, kaip patikimo pasaulinio saugumo garanto ir taikos proceso dalyvės, poziciją ir galėtų veiksmingai reaguoti į gaivalines nelaimes, humanitarines krizes, ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas karines užduotis, kaip pateikiama iliustruojamuosiuose scenarijuose, ir įgyvendinant savitarpio pagalbos ir solidarumo sąlygas;

8.  mano, kad veiksminga karinio mobilumo politika sustiprins ES BSGP misijas, atsižvelgiant į jų tarptautinį aspektą ir jų taikos palaikymo tikslą, didinant gynybos poreikių sinergiją, ir sustiprins ES gebėjimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, ir mano, kad didesnis karinis mobilumas taip pat būtų naudingas siekiant vykdyti humanitarines misijas ir reaguoti į gaivalines nelaimes Europos Sąjungoje; pažymi, kad didesnis karinis mobilumas ES ir už jos ribų būtų labiausiai naudingas kolektyvinės gynybos srities misijoms ir nacionalinėms ar Europos krizių valdymo misijoms ir operacijoms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pažanga šioje srityje padės toms ES valstybėms narėms, kurios taip pat yra NATO narės, įvykdyti savo pagal 5 straipsnį prisiimtus įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į ypatingą neutralių valstybių narių vaidmenį; vis dėlto pripažįsta, kad, vadovaujantis ES sutarties 42 straipsnio 7 dalimi, ES valstybėms narėms taip pat tenka aiški pareiga visomis turimomis priemonėmis teikti pagalbą ir paramą, jeigu valstybė narė nukenčia nuo ginkluotos agresijos savo teritorijoje, o tai atitinka NATO įsipareigojimus;

9.  pripažįsta, kad svarbu atlikti išsamų tyrimą dėl to, kurioms ES ar valstybių narių teritorijoms labiausiai reikia karinio mobilumo investicijų ir kyla didesnė išorės saugumo grėsmių rizika;

10.  pripažįsta sudėtingą šios užduoties pobūdį, kuris be kitų aspektų apima infrastruktūros statybos, bendrų standartų, transporto srities teisės aktų, muitinės, mokesčių ir judėjimo leidimų klausimus, taip pat visus valdymo lygmenis nuo savivaldybių administracijų iki tarptautinių organizacijų; šiuo požiūriu ragina kurti struktūras, kurios leistų visais lygmenimis suburti karinius ir civilinius subjektus, įskaitant NATO ir NATO partnerių atstovus, aktualiems klausimams aptarti, ir taip užtikrinti pridėtinę vertę ir veiksmingą koordinavimą bei įgyvendinimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti optimalių rezultatų, reikia, kad valstybės narės investuotų į bendrus administracijos ir institucijų darbuotojų mokymus; palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą išnagrinėti galimybes suvienodinti ir supaprastinti muitinės procedūras iki 2018 m. pabaigos; pabrėžia, kad susijusių valstybių narių institucijų, organizacijų ir įstaigų bendradarbiavimas yra labai svarbus, siekiant suderinti ES teisės aktus; pabrėžia, kad dvejopo infrastruktūros naudojimo pavojingų prekių vežimui atveju turėtų būti vykdomas specialus koordinavimas ir keitimasis patirtimi, siekiant išvengti avarijų grėsmės, tuo pačiu metu optimizuojant saugumą visame tinkle;

11.  pripažįsta, kad labai sumažėjo turimų riedmenų, visų pirma platforminių drezinų, naudojamų sunkiajai įrangai ir transporto priemonėms skubiai gabenti, kiekis;

12.  pripažįsta, kad veiklai tokioje sudėtingoje aplinkoje kyla daug sunkumų, susijusių su dubliavimusi ir koordinavimu, taip pat su išlaidomis, kurie gali kelti esminę grėsmę visam projektui, jei jie nebus tinkamai valdomi; pripažįsta, kad dvejopo bendradarbiavimo ES transporto sektoriuje pavyzdžių, kaip antai Bendro dangaus atveju, jau esama; prašo valstybes nares ir Europos Komisiją užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimo sistemą; pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti karinio mobilumo projektus, reikės glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo ir reikės skatinti civilinių ir karinių sričių bendradarbiavimą; pabrėžia, kad reikia koordinuoti veiksmus su karinio mobilumo projektais, parengtais remiantis PESCO sistema, taip pat su projektais, įgyvendinamais naudojantis Europos gynybos fondu;

13.  todėl pabrėžia, kad sėkmei užtikrinti absoliučiai būtina, kad valstybės narės suprastų bendrą strateginį tikslą, parengtų bendrą planą ir bendradarbiautų tarpusavyje; pabrėžia, kad nuoseklus karinis planavimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą strateginį savarankiškumą, pagrįstą įrangos ir ginkluotės standartizacija ir sąveikumu, taip pat strategine doktrina ir vadovavimu bei kontrolės procesais; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina karinio mobilumo veiksmų planą, kuriame išdėstomi konkretūs įvairių institucinių subjektų ir ES valstybių narių veiksmai ir kuriame pripažįstamas strateginis vaidmuo, kurį atlieka transeuropinis transporto tinklas; palankiai vertina valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus;

14.  apgailestauja dėl to, kad veiksmų planas iš esmės parengtas remiantis principu „iš apačios į viršų“, jam trūksta strateginės vizijos, kokius konkrečius gynybos tikslus nori pasiekti ES vykdydama įvairią veiklą, įvardytą veiksmų plane; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra parengta ES baltoji knyga dėl gynybos, kurioje galėtų būti išdėstytas toks pagrindinis bendras siekis; vis dėlto mano, kad dabartinis metodas turi daug privalumų ir bus naudingas tenkinant visų ES valstybių narių, taigi ir neutralių valstybių, ir ES valstybių narių, NATO sąjungininkių, interesus;

15.  pabrėžia, kad tiek ES institucijos, tiek valstybės narės turėtų laikytis veiksmų plane nustatyto ambicingo veiksmų grafiko, siekdamos užtikrinti, kad dabartinės mobilumo spragos būtų kuo greičiau panaikintos ir būtų pasiekti aukšti gynybos ir saugumo politikos tikslai; palankiai vertina tai, kad veiksmų plane raginama pagerinti karinį mobilumą, atsižvelgiant į hibridines grėsmes, ypač kylančias transporto ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ir didinti transporto infrastruktūros atsparumą hibridinėms grėsmėms;

16.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą rengiant karinius reikalavimus, taikomus kariniam mobilumui ES viduje ir už jos ribų, visų pirma dvejopo naudojimo infrastruktūrai, ir palankiai vertina aktyvų valstybių narių dalyvavimą visais šio proceso etapais, Nyderlandų lyderystę PESCO projekte, taip pat NATO įdirbį;

17.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl EITP naudojimo ir numatytą didelį finansavimą dvejopos paskirties karinio mobilumo projektams, siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra būtų pritaikyta dvejopo naudojimo poreikiams; mano, kad dvejopas infrastruktūros naudojimas yra esminė prielaida norint, kad civilinio transporto tinklas pasinaudotų veiksmų planu ir karinio mobilumo paketu; mano, kad veiksmų plano įgyvendinimas – tai proga leisti civilinio transporto tinklui pasinaudoti didesniu tinklo pajėgumu ir vystyti daugiarūšio transporto jungtis; palankiai vertina raginimus įvertinti ir pritaikyti transeuropinį transporto tinklą siekiant patenkinti nustatytus karinius reikalavimus, kurie taip pat bus taikomi naujiems civiliniams transporto projektams, ypač oro uostams, uostams, greitkeliams ir geležinkeliams, kaip įvairiarūšio transporto mazgams pagrindiniuose koridoriuose; todėl pabrėžia, kad kartu su valstybėmis narėmis reikia sudaryti infrastruktūros ir nacionalinių koridorių sąrašą, kuriame būtų atsižvelgiama į valstybių narių specifines karines savybes; pažymi, kad dvejopo naudojimo projektų plėtojimas turėtų būti tvarus ir atitikti aplinkosaugos standartus;

18.  laikosi nuomonės, jog, siekiant optimizuoti ES lėšų panaudojimą, į bet kurį bendros svarbos transporto projektą, finansuojamą taikant EIPT, prireikus nuo pat užuomazgų turėtų būti integruojami karinio mobilumo reikalavimai, kad vėlesniuoju etapu būtų išvengta nereikalingo infrastruktūros atnaujinimo bei, savo ruožtu, neekonomiško lėšų naudojimo; mano, kad, kai įmanoma, skiriant bet kokį EITP karinio mobilumo paketo indėlį prioritetas turėtų būti teikiamas daugiarūšio transporto projektams, nes jie užtikrina daugiausia dvejopo naudojimo galimybių, taip pat tarpvalstybiniams projektams, nes jais prisidedama prie esamų trūkstamų jungčių ir trukdžių problemų – o šiuo metu tai didžiausios fizinės greito ir sklandaus judumo kliūtys, su kuriomis susiduriama tik gabenat civilius, tiek pajėgas bei sunkiąją karinę techniką – sprendimo; pabrėžia, kad nustatant kariniam transportui tinkamas TEN-T atkarpas turi būti besąlygiškai siekiama kuo didesnės civilinio ir karinio sektorių sąveikos ir laikomasi dvejopo naudojimo principo; mano, kad papildomos investicijos į tinklą galėtų duoti didelės naudos kariniam mobilumui ir kartu prisidėti prie TEN-T pagrindinio tinklo užbaigimo iki 2030 m., o visuotinio tinklo – iki 2050 m.; pabrėžia, kad turėtų būti suteikta galimybė panaudoti lėšas iš kariniam mobilumui skirto paketo transporto infrastruktūros pritaikymui tiek pagrindiniuose, tiek visuotiniuose TEN-T tinkluose;

19.  pritaria sprendimui skirti karinio mobilumo paketą pagal centralizuotai valdomą EITP programą, kurios griežtas tikslas – dvejopas mobilumo panaudojimas; atkreipia dėmesį į veiksmų plane numatytus parengiamuosius veiksmus; ragina Komisiją iki 2019 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kad būtų toliau patikslinti kariniai reikalavimai, transeuropinio transporto tinklo dalių, kurios yra tinkamos kariniam transportui, sąrašas, dvejopos paskirties infrastruktūros projektų prioritetų sąrašas ir nustatytos vertinimo procedūros dėl veiksmų, susijusių su kariniu mobilumu, tinkamumo finansuoti ir finansavimo skyrimo kriterijų;

20.  primena, kad kelios gynybos sektoriuje naudojamos technologijos, pvz., internetas, buvo sėkmingai perkeltos į civilinį sektorių; pabrėžia, kad pažangių transporto sistemų dislokavimas remiantis telematinių prietaikų sistemomis, pvz., ERTMS ir SESAR, ir su sistemomis GALILEO, EGNOS ir (arba) GOVSATCOM susijusių technologijų įsisavinimas yra vienas sudėtingiausių uždavinių, laukiančių civilinio transporto sektoriaus; todėl mano, kad ateityje peržiūrint veiksmų planą galiausiai turėtų būti svarstoma galimybė civilinio transporto sektoriui pasinaudoti karinio sektoriaus atsaku į šiuos iššūkius, pvz., kibernetinio saugumo ir saugaus ryšio srityje; ragina imtis tolesnių priemonių siekiant didinti kibernetinio saugumo ir gynybos srities subjektų bendradarbiavimą ir stiprinti bendradarbiavimą pagal PESCO; pabrėžia, kad reikia toliau kurti bendrą kovos su hibridinėmis grėsmėmis tinklą, kad būtų užtikrintas tų infrastruktūrų, kurios yra strateginės siekiant pagerinti karinį mobilumą ES, atsparumas; pabrėžia šiuo metu ES institucijų atliekamo darbo siekiant atnaujinti dvejopo naudojimo eksporto kontrolės reglamentą svarbą;

21.  pripažįsta galimų pasiūlymų dėl pavojingų krovinių vežimo kariniams tikslams reglamentavimo, ES muitinės kodekso atnaujinimo ir PVM taisyklių pritaikymo vertingumą;

22.  palankiai vertina keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp karinių ir civilinių subjektų šioje srityje ir pabrėžia, kad reikia dirbti kartu siekiant nustatyti bendrą pagrindą dėl pavojingų krovinių vežimo kariniams tikslams reglamentavimo;

23.  pažymi, kad veiksmų plane numatyta nemažai užduočių, kurias reikia atlikti valstybių narių lygmeniu, todėl Europos gynybos agentūra ir Komisija turi teikti paramą ir gaires, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas tų užduočių įgyvendinimas; primena, kad būtina sukurti muitinių ir mokesčių reguliavimo sistemą, ypač atsižvelgiant į PVM; ypač pabrėžia, kad svarbu parengti suderintas taisykles dėl tarpvalstybinio judėjimo leidimų, nes tai yra didelė kliūtis greitam judėjimui; mano, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekiant užtikrinti kuo didesnį tarpvalstybinio dvejopo naudojimo veiksmingumą ir sumažinti administracines išlaidas; atsižvelgdamas į tai, remia norą iki 2019 m. pabaigos sutrumpinti sienų kirtimo laikotarpį ir šiuo tikslu per penkias dienas išduoti diplomatinius leidimus sausumos, jūros ir oro judėjimui, ir apsvarstyti galimybę dar labiau sutrumpinti šį terminą greitojo reagavimo priemonėms;

24.  remia valstybių narių, dalyvaujančių PESCO, priimtą sprendimą įtraukti karinį mobilumą į pradinį 17 prioritetinių projektų, kurie turi būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad kariniam mobilumui skirtas PESCO projektas galėtų būti veiksminga priemonė koordinuojant valstybių narių pastangas, numatytas veiksmų plane, taip pat kitą veiklą, kuri nepriklauso tiesioginei ES kompetencijai; mano, kad šis darbo pasidalijimas, kartu vykdant tinkamą koordinavimą, yra gyvybiškai svarbus, kad PESCO projektas galėtų sukurti pridėtinę vertę; taip pat palankiai vertina labiau saistančius įsipareigojimus supaprastinti tarpvalstybinį karinį transportą, kaip nurodyta PESCO pranešime; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti PESCO karinio mobilumo projekte;

25.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai informuoti vietos bendruomenes apie didelės karinio mobilumo infrastruktūros planavimą bei poveikį ir įtraukti jas į šį procesą;

26.  pabrėžia, kad galiausiai ES gali tik papildyti valstybių narių pastangas; akcentuoja, kad sėkmė iš esmės priklauso nuo valstybių narių sutikimo ir gebėjimo taikyti „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūrį siekiant spręsti aktualius klausimus; pabrėžia valstybių narių politinio įsipareigojimo užtikrinti, kad veiksmingas karinis mobilumas ES ir už jos ribų virstų realybe, svarbą; pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti karinį mobilumą reikės bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su visais NATO sąjungininkais;

27.  teigiamai vertina naują bendrą pareiškimą dėl ES ir NATO bendradarbiavimo ir Briuselio deklaraciją dėl transatlantinio saugumo ir solidarumo ir tai, kad abiejuose akcentuojami karinio mobilumo klausimai; taip pat palankiai vertina naujas NATO iniciatyvas, ypač Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado (SACEUR) atsakomybės rajono įgalinimo planą; palankiai vertina NATO pastangas siekiant užtikrinti karinį mobilumą šiuo tikslu ir primygtinai ragina ES ir NATO išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo; pabrėžia uostų kaip ES jungčių su jos NATO sąjungininkais ir Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transporto jungčių, svarbą; atkreipia dėmesį į skaidrumo ir komunikacijos apie ES gynybos iniciatyvas, įskaitant PESCO, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO sąjungininkėms svarbą, kad būtų išvengta bet kokio neteisingo supratimo, ir palankiai vertina ES gynybos srities iniciatyvas siekiant stiprinti Europos ramstį NATO aljanse;

28.  todėl primygtinai ragina ES, jos valstybes nares ir NATO stiprinti savo bendradarbiavimą ir koordinavimą, be kita ko, naudojant lėšas bendriems projektams, didinant politinį lankstumą, formalizuojant ES ir NATO santykius, plečiant bendradarbiavimo sritis ir plačiau dalijantis informacija, kai tai suderinama su ES saugumo interesais, taip siekiant užtikrinti sinergiją; viliasi, kad kliūtys dalytis įslaptinta informacija tarp šių dviejų organizacijų bus kuo skubiau panaikintos, kad toks glaudesnis bendradarbiavimas būtų įmanomas;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, gynybos srities ES agentūroms, NATO generaliniam sekretoriui ir ES bei NATO valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL L 331, 2017 12 14, p. 57.
• [2]  OL C 88, 2018 3 8, p. 1.
• [3]  OL L 65, 2018 3 8, p. 24.
• [4]  OL C 224, 2018 6 27, p. 18.
• [5]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0257.
• [6]  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0492.

MAŽUMOS NUOMONĖ

Mažumos pranešimas dėl karinio judumo pranešimo (2018/2156 (INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas: Tunne Kelam

Mažumos pranešimas, kurį pateikė GUE/NGL frakcijai priklausantys EP nariai Sabine Lösing, Miguel Urban Crespo, Takis Hadjigeorgiou

Pranešime aptariamas karinio Šengeno, kuris turi palengvinti sienų atvėrimą laisvam karinių pajėgų ir karinės įrangos judėjimui, sukūrimas. Pranešime teigiama, kad karinis mobilumas yra pagrindinė strateginė priemonė siekiant ES saugumo ir gynybos interesų ir siekiant užtikrinti galimybę dalyvauti krizėse užsienyje. Be to, pranešime reikalaujama, kad ES ir NATO aktyviau bendradarbiautų karinio mobilumo srityje. Jame puikiai vertinama tai, kad Komisija ketina kariniam mobilumui skirti daug lėšų (ne mažiau kaip 6,5 mlrd. EUR 2021–2027 m.) iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP).

Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:

–  pateikiami siūlymai reiškia lėšų, skirtų labai būtiniems civiliniams infrastruktūros projektams, mažinimą, nes pirmenybė bus teikiama kariuomenės dislokavimo pridėtinei vertei;

–  stiprinamas civilinis ir karinis bendradarbiavimas ir ES militarizacija;

–  karinis mobilumas laikomas neatskiriama ES dalimi ir turi tapti greitos intervencijos pajėgumais užsienyje ir ES teritorijoje;

–  prisideda prie tolesnio eskalavimo ES kaimynystėje, užuot skatinęs saugumą ir stabilumą;

–  užtikrina ES ir NATO susijungimo vykdymą;

–  neatspindi ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies, kurioje draudžiama iš ES biudžeto finansuoti karines reikmes, ir ją pažeidžia.

Reikalaujame:

–  konfliktus spręsti diplomatiniu keliu ir atmesti bet kokios formos karinį intervencionizmą;

–  iš ES biudžeto neskirti jokių lėšų karinėms reikmėms ir griežtai aiškinti 41 straipsnio 2 dalį;

–  panaikinti NATO ir visas karines ES programas.

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (12.10.2018)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl karinio mobilumo
(2018/2156(INI))

Nuomonės referentas: Pavel Telička

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra bendra centralizuotai valdoma finansavimo programa, sukurta siekiant skatinti didelio efektyvumo tvaraus jungtinio transeuropinio tinklo (TEN) transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų srityse vystymą;

B.  kadangi taikant EITP ypatingas dėmesys skiriamas tarpvalstybinių jungčių skatinimui ir trukdžių šalinimui bei, sudarant palankesnes tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas, užtikrinama akivaizdi Europos pridėtinė vertė;

C.  kadangi 2021–2027 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos projekte pagal EITP biudžeto eilutę transporto sektoriui numatytas naujas paketas, skirtas karinio mobilumo reikmėms;

D.  kadangi labai pageidautina palaikyti ir dar labiau didinti EITP efektyvumą;

1.  teigiamai vertina tai, kad Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikate dėl karinio mobilumo veiksmų plano pripažįstamas strateginis vaidmuo, kurį transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) atlieka integruojant Sąjungos infrastruktūrą, kad visame žemyne būtų užtikrintas greitas ir sklandus judumas su aukštais saugos standartais ir rezultatais bei taip toliau vystoma vidaus rinka;

2.  mano, kad užtikrinus efektyvų ir veiksmingą karinį judumą bus sustiprintas ES gebėjimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, pavyzdžiui, humanitarines krizes, gaivalines nelaimes arba civilines avarijas;

3.  tvirtai pritaria sprendimui paskirti karinio mobilumo paketą pagal centralizuotai valdomą EITP programą, kurios griežtas tikslas – dvejopas mobilumo panaudojimas, užtikrinantis didesnį veiksmingumą; atkreipia dėmesį į veiksmų plane nustatytus preliminarius veiksmus iki karinio mobilumo įgyvendinimo, kurie bus grindžiami karinių reikalavimų apibrėžimu ir susitarimu dėl jų, tuomet bus įvardytos TEN-T atkarpos, tinkamos ir kariniam transportui, bei parengtas prioritetinių projektų sąrašas ir galiausiai atnaujinti TEN-T taikomi techniniai reikalavimai;

4.  tvirtina, kad būtina užtikrinti šių veiksmų aiškumą; todėl ragina Komisiją iki 2019 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kad būtų toliau patikslinti kariniai reikalavimai, transeuropinio transporto tinklo dalių, kurios yra tinkamos kariniam transportui, sąrašas, dvejopos paskirties infrastruktūros projektų prioritetų sąrašas ir vertinimo procedūra dėl veiksmų, susijusių su kariniu mobilumu, tinkamumo finansuoti ir finansavimo skyrimo kriterijų;

5.  pabrėžia, kad infrastruktūros savybės (pvz., leistinos svorio apkrovos, didžiausias viadukų aukštis virš kelio) turi didelio poveikio judėjimo greičiui; pažymi, kad sklandus judumas ir logistika nepaprastai svarbūs tiek karinių pajėgų dislokavimui, tiek keleiviniam ir krovininiam transportui; mano, kad veiksmų plano įgyvendinimas – tai proga leisti civilinio transporto tinklui pasinaudoti didesniu tinklo pajėgumu ir vystyti daugiarūšio transporto jungtis;

6.  pažymi, kad iš karinio mobilumo paketo finansuojami gynybos sektoriaus projektai, kad būtų tinkami finansuoti, turės griežtai atitikti tokius pat kriterijus, sąlygas ir procedūras, kokie nustatyti EITP reglamente; pabrėžia, kad įvardijant kariniam transportui tinkamas TEN-T atkarpas turi būti besąlygiškai siekiama kuo didesnės civilinio ir karinio sektorių sąveikos ir laikomasi dvejopo naudojimo principo; pabrėžia, kad turėtų būti suteikta galimybė panaudoti lėšas iš kariniam mobilumui skirto paketo transporto infrastruktūros pritaikymo tikslais tiek pagrindiniuose, tiek visapusiškuose TEN-T tinkluose;

7.  pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti karinio mobilumo projektus, reikia užtikrinti didesnį valstybių narių bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad bus būtina skatinti civilinės ir karinės sričių bendradarbiavimą;

8.  mano, kad dvejopas infrastruktūros naudojimas, taip pat ir susisiekimo su svarbiomis pramoninėmis zonomis, turinčiomis didelę reikšmę gynybos sektoriui, atvejais, išskyrus oro uostus ir uostus, yra būtina prielaida norint, kad civilinio transporto tinklas pasinaudotų veiksmų planu ir karinio mobilumo paketu; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad EITP karinio mobilumo paketo lėšomis finansuojami projektai turėtų būti laikomi tam tinkamais, tik ir išimtinai jeigu jais prisidedama prie esamos civilinės infrastruktūros ir projektų įgyvendinant TEN-T veiklą ir suteikia dvejopo infrastruktūros naudojimo galimybę, siekiant užtikrinti, kad pagrindinis dėmesys įgyvendinant EITP programą ir toliau būtų skiriamas civilinėms reikmėms, pvz., pirmenybę teikiant pažangiojo transporto TEN-T tinkle plėtojimui arba didinant transporto infrastruktūros prieinamumą saugumo ir civilinės saugos reikmėms;

9.  pabrėžia, kad dvejopo infrastruktūros naudojimo pavojingų prekių vežimui atveju turėtų būti vykdomas specialus koordinavimas ir keitimasis patirtimi, taip pat pritaikymas, siekiant išvengti avarijų grėsmės, tuo pačiu metu optimizuojant saugumą visame tinkle;

10.  laikosi nuomonės, jog, siekiant optimizuoti ES lėšų panaudojimą, į bet kurį bendros svarbos transporto projektą, finansuojamą taikant EIPT, prireikus nuo pat užuomazgų turėtų būti integruojami techniniai karinio mobilumo reikalavimai, kad vėlesniuoju etapu būtų išvengta bereikalingo infrastruktūros atnaujinimo dėl išimtinai karinių priežasčių bei, savo ruožtu, neekonomiško lėšų naudojimo;

11.  pažymi, kad TEN-T tinklas buvo sukurtas išimtinai civilinėms reikmėms, ir mano, kad papildomos investicijos į tinklą, pvz., tarpvalstybinius projektus ar ypatingos svarbos infrastruktūrą, galėtų duoti reikšmingos naudos kariniam mobilumui ir padėtų iki 2030 m. užbaigti kurti pagrindinį TEN-T tinklą, o iki 2050 m. – visapusišką tinklą;

12.  mano, kad, kai įmanoma, skiriant bet kokį EITP karinio mobilumo paketo indėlį prioritetas turėtų būti teikiamas daugiarūšio transporto projektams, nes, remiantis 2017 m. atlikta bandomąją analize, jie užtikrina daugiausia dvejopo naudojimo galimybių, taip pat tarpvalstybiniams projektams, nes jais prisidedama prie esamų trūkstamų jungčių ir trukdžių problemų – o šiuo metu tai didžiausios fizinės greito ir sklandaus judumo kliūtys, su kuriomis susiduria ir civiliai, ir, pajėgas bei sunkiąją karinę techniką perkeldami, kariškiai – sprendimo; todėl pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti šio tinklo tęstinumą ir tinkamumą, taip pat jo sąveikumą ir įvairiarūšiškumą;

13.  primena, kad kelios kariniame sektoriuje naudojamos technologijos, pvz., internetas, buvo sėkmingai perkeltos į civilinį sektorių; pabrėžia, kad pažangių transporto sistemų dislokavimas remiantis telematinių prietaikų sistemomis, pvz., ERTMS ir SESAR, ir su sistemomis GALILEO, EGNOS ir (arba) GOVSATCOM susijusių technologijų įsisavinimas yra vienas sudėtingiausių uždavinių, laukiančių civilinio transporto sektoriaus; todėl mano, kad ateityje peržiūrint veiksmų planą galiausiai turėtų būti svarstoma galimybė civilinio transporto sektoriui pasinaudoti karinio sektoriaus atsaku į šiuos iššūkius, pvz., kibernetinio saugumo ir saugaus ryšio srityje.

14.  atkreipia dėmesį į uostų svarbą, nes jie sujungia ES ir jos sąjungininkus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos aljanso sistemoje, ir Europos vidaus trumpų nuotolių jūrų transporto jungčių svarbą, taip pat į poreikį įdiegti arba patobulinti tam tikras infrastruktūros dalis, kad būtų galima priimti ir iš naujo aprūpinti karinius laivus;

15.  primena, kad būtina sukurti muitinių ir mokesčių reguliavimo sistemą, ypač atsižvelgiant į PVM, kuri būtų standartizuota ir tinkama karinės ir susijusios įrangos judėjimo požiūriu, ypač ekstremaliųjų situacijų atvejais;

16.  mano, kad ES valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekiant užtikrinti kuo didesnį tarpvalstybinio dvejopo kelių transporto veiksmingumą ir sumažinti administracines išlaidas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	9.10.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 7 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Daniela Aiuto, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Innocenzo Leontini, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Wim van de Camp, Marie-Pierre Vieu, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Stefan Gehrold, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Ryszard Antoni Legutko, Patricija Šulin, Henna Virkkunen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Angel Dzhambazki

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
ALDE	Izaskun Bilbao Barandica, Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička
ECR	Angel Dzhambazki, Ryszard Antoni Legutko, Kosma Złotowski
ENF	Georg Mayer
PPE	Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Stefan Gehrold, Dieter-Lebrecht Koch, Innocenzo Leontini, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp, Patricija Šulin
S&D	Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Gabriele Preuß, Marc Tarabella

7	-
EFDD	Jill Seymour
GUE/NGL	Tania González Peñas, Merja Kyllönen, Marie-Pierre Vieu
S&D	Ismail Ertug
VERTS/ALE	Michael Cramer, Keith Taylor

2	0
ECR	Peter Lundgren
EFDD	Daniela Aiuto

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	12.11.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 13 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Elmar Brok, James Carver, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Tunne Kelam, Wajid Khan, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Michel Reimon, Jean-Luc Schaffhauser, Anders Sellström, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Andrea Bocskor, Igor Gräzin, Rebecca Harms, Marek Jurek, Juan Fernando López Aguilar, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Bodil Valero, Mirja Vehkaperä, Marie-Christine Vergiat
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Inés Ayala Sender, Eleonora Evi, Rupert Matthews, Miroslav Mikolášik, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39	+
ALDE	Petras Auštrevičius, Igor Gräzin, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Mirja Vehkaperä
ECR	Marek Jurek
EFDD	Aymeric Chauprade, Eleonora Evi
PPE	Michèle Alliot-Marie, Andrea Bocskor, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Miroslav Mikolášik, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Anders Sellström, Jaromír Štětina
S&D	Inés Ayala Sender, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Wajid Khan, Arne Lietz, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato

13	-
ENF	Jean-Luc Schaffhauser
GUE/NGL	Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat
NI	James Carver, Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz
VERTS/ALE	Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero

4	0
ECR	Bas Belder, Rupert Matthews, Charles Tannock
VERTS/ALE	Rebecca Harms

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė