PRANEŠIMAS dėl ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimo

22.11.2018 - (2018/2086(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Brian Hayes

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimo

(2018/2086(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“, kurį 2016 m. paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas[1],

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į dabartinį ES finansavimo laikotarpį (2014–2020 m.) ir į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos (2021–2028 m.),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 197 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0378/2018),

A.  kadangi viešasis administravimas valstybėse narėse – tai labai svarbus elementas įgyvendinant ES biudžetą, o tinkamai veikdamas jis gali padėti sukurti modernias sistemas, kurios padėtų padidinti klestėjimą ir gerovę ES;

B.  kadangi į naująjį pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) neįtrauktas dabartinis viešajam administravimui skirtas tikslas;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad su viešuoju administravimu susijusios kompetencijos yra paskirstytos įvairioms Komisijos tarnyboms ir kad tai apsunkina veiksmingą kompetentingų tarnybų, ES finansuojamų programų ir iniciatyvų koordinavimą; ragina geriau koordinuoti visas techninės pagalbos programas, kad būtų išvengta dubliavimosi ir menko priemonių veiksmingumo, dėl kurių visos Komisijos pastangos skatinti lėšų derinimą, kad būtų galima pasinaudoti sinergija, yra bergždžios; ragina Komisiją tobulinti keitimosi gerąja praktika sistemas siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti geriausią praktiką, tačiau nenustatant politikos priemonių, kuriomis siekiama darbo užmokesčio nuvertėjimo, ir socialiniu požiūriu netvarių reformų;

2.  ragina kitą Komisijos pirmininką atsakomybę, susijusią su geresnio viešojo administravimo ir valdymo klausimais, skirti vienam Komisijos nariui;

3.  mano, kad veiksminga viešojo sektoriaus reforma yra labai svarbi siekiant padėti valstybėms narėms prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, didinti atsparumą būsimoms krizėms, plėsti e. valdžią ir gerinti paslaugų visoje ES, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir IT sistemomis, teikimą, ir kad tai labai padėtų mažinti lėšų švaistymą ir švaistymo poveikį bei nuostolius ar apgaulingą Sąjungos lėšų naudojimą; todėl ragina, kad, laikantis ES e. valdžios veiksmų plane nustatytų principų ir prioritetų, būsimu programavimo laikotarpiu taip pat numatyti e. valdžios sklaidai skirtų priemonių finansavimą;

4.  pastebi, kad dažnai, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pasitaiko sunkumų norint gauti finansavimą arba jį panaudoti, pirmiausia dėl biurokratizmo, administracinių pajėgumų problemų ar dėl pažeidimų; todėl tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos konkretesnių rezultatų ir kurios paspartins teismo procesus;

5.  pažymi, kad ES biudžete numatyta maždaug 9 mlrd. EUR parama ES valstybių narių viešojo administravimo reformai; ragina Komisiją suderinti šią finansinę paramą su tiksliniu valstybių narių dalijimusi žiniomis, patirtimi ir gerąją praktika;

6.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų remiami atsiliekantys regionai, stiprinami gebėjimai ir administracinis valdymas;

7.  ragina imtis priemonių, skatinančių įgyvendinti programas, propaguojančias žmogiškųjų išteklių strategijų rengimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, keičiantis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, taip pat įtraukiant lyderius bei kitus aukšto rango vadovus;

8.  pabrėžia, kad dažnai nustatoma daug konkrečių veiklos programų ir kitų ES finansavimo išteklių dubliavimosi atvejų, ir ragina teikti pasiūlymus; todėl tikisi, kad bus pagerinta parama, skirta koordinavimui, papildomumui ir supaprastinimui skatinti;

9.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad veiklos programos būtų įgyvendinamos kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės nekurtų papildomų taisyklių, dėl kurių pagalbos gavėjui būtų sunkiau naudotis lėšomis;

10.  pažymi, kad Komisija neturi nei standartizuotos ir bendros viešojo administravimo vertinimo sistemos, nei sistemingo duomenų rinkimo metodo; su susirūpinimu pažymi, kad dėl šių priemonių trūkumo Komisija rengia neišsamias problemų valstybėse narėse analizes; siūlo į metinę augimo apžvalgą vėl įtraukti viešajam administravimui ir valdymui skirtą skyrių;

11.  kviečia Komisiją iš anksto įvertinti už vystymosi politikos įgyvendinimą atsakingų struktūrų administracinius pajėgumus skatinant, ypač strategiškai svarbių projektų atveju, raginti pasitelkti nacionalines įstaigas ir agentūras, galinčias apibrėžti programas bei atskiras priemones ir paspartinti jų įgyvendinimą;

12.  mano, kad DFP turėtų būti naudojama skatinti toms programoms, kurias įgyvendinant užtikrinamas geresnis viešasis administravimas ir valdymas, visų pirma siekiant padėti valstybėms narėms ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, pripažįstant, kad tokiomis aplinkybėmis viešojo administravimo sistemų srities reformos gali padėti susijusioms valstybėms narėms;

13.  palankiai vertina tai, kad į kitą DFP įtraukti pasiūlymai siekiant išvengti programų dubliavimosi ir skatinti tolesnį supaprastinimą;

14.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti specialią vertinimo sistemą, apimančią kiekybinius ir kokybinius aukštos kokybės viešojo administravimo aspektus, ir ugdyti savo analitinius gebėjimus; pabrėžia poreikį nustatyti kiekvienos valstybės narės problemas ir, naudojantis turimais ištekliais, skatinti naudoti priemones, kuriomis būtų galima įveikti šias problemas, stiprinant ex ante sąlygų kriterijų ir nustatant tikslus;

15.  siūlo Komisijai stiprinti politinį dialogą su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad būtų įsteigtas specialus forumas;

16.  siūlo savo parlamentinėje darbotvarkėje skirti laiko struktūriniam dialogui su nacionaliniais parlamentais dėl klausimų, susijusių su viešojo administravimo gerinimu visoje ES; kviečia ES pagerinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų stebėseną ir vertinimą pagal vienuoliktąjį teminį tikslą, įtraukiant konkrečius rodiklius tam, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant su viešojo administravimo reformomis susijusių ES tikslų ir prioritetų;

17.  palankiai vertina lyginamojo indekso sukūrimą siekiant įvertinti ES šalių kandidačių viešojo administravimo pajėgumus, kad jos galėtų prisiimti narystės ES įsipareigojimus; tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos dar konkretesnių rezultatų;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos viešojo sektoriaus apdovanojimas (angl. EPSA) yra bendrai finansuojamas Komisijos ir kai kurių valstybių narių ir sutelkia geriausius, novatoriškiausius ir efektyviausius Europos viešojo sektoriaus subjektus; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti aktyvesnį mokymąsi ir keitimąsi informacija ir siekti platesnės aprėpties visoje Europoje;

19.  mano, kad viešosios valdžios institucijose reikia skatinti novatoriškus procesus, kurie padėtų užtikrinti geresnius ryšius, skaitmeninimą ir kokybiškas skaitmenines paslaugas piliečiams, įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms, tuo pačiu nuolat palaikant spartų naujų technologijų plėtojimo aptariamose srityse ritmą; palankiai vertina tai, kad pagal naują pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) būsimiems naudos gavėjams numatyta suteikti informaciją, reikalingą, kad jie kuo greičiau galėtų pradėti naudoti sistemas;

20.  pripažįsta, kad vietos administracijos dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant ES lygmens tikslų šioje srityje; atkreipia dėmesį į Talino deklaracijoje pateiktą pasiūlymą su vietos ir regionų valdžios institucijomis stiprinti bendras valdymo struktūras nacionaliniu lygmeniu[2];

21.  palankiai vertina esamus tinklus[3], kuriuose dalyvauja valstybių narių atstovai, ypač tie, kurie gauna ES finansavimą, siekiant pagerinti viešąjį administravimą dalijantis geriausia patirtimi ir mokantis vieniems iš kitų;

22.  laikosi nuomonės, kad esami tinklai galėtų gerokai pagerinti savo veiklos rezultatus nustatydami platesnio užmojo tikslus bei plėtodami iniciatyvesnius metodus, pavyzdžiui, lyginamąjį mokymąsi, kurio metu valstybių narių atliekamas savęs vertinimas derinamas su patobulinta tarpusavio vertinimo sistema;

23.  mano, kad aukštos kokybės viešasis administravimas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant ES politikos tikslų pagal daugiametę finansinę programą ir kitose srityse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerą komunikaciją ir politinį sąmoningumą kuriant pasitikėjimą ir skatinant pozityvius reformų veiksmus bei programas;

24.  mano, kad reikalingas nuolatinis vertinimas norint įsitikinti, ar įgyvendinant iš įprastų išteklių finansuojamas priemones laikomasi sanglaudos politikos papildomos naudos ir tarpusavio papildomumo principų, be kita ko, siekiant išvengti, kad sanglaudos politikos priemonės netaptų įprastų nacionalinių išteklių pakaitalu;

25.  pažymi, kad nepaisant to, kad paskutiniu programavimo laikotarpiu ESI fondų ištekliai, skirti regioniniam įgyvendinimo planui, kiekybiniu požiūriu padidėjo, stebėsena galėtų būti patobulinta siekiant įvertinti, kokį poveikį šis finansavimas daro minėtam planui;

26.  ragina tęsti Komisijos darbo grupių, atsakingų už pagalbą valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, darbą siekiant geriau panaudoti sanglaudos politikos lėšas tose valstybėse narėse, kurios atsilieka įsisavinti ESI fondų lėšas;

27.  pabrėžia, kad reformų rėmimo programa yra svarbi, ir tikisi, kad minėtoji programa ateinančiu programavimo laikotarpiu bus sustiprinta aiškiai apibrėžiant, kad ji atlieka tarpininkavimo, o ne techninės pagalbos šaltinio vaidmenį, ir kad taip pat bus pagerintas jos veiksmingumas ir rezultatyvumas, tuo pat metu nesumažinant sanglaudos biudžeto lėšų sumomis, kurias šiuo metu pasiūlė Komisija pagal 2021–2027 m. laikotarpio DFP;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES, net ir neturėdama tiesioginės teisinės kompetencijos administraciniame sektoriuje, daro teigiamą poveikį valstybių narių viešajam administravimui ir ypač atlieka svarbų netiesioginį vaidmenį nustatydama Bendrijos teisyno administravimo standartus, sudarydama sąlygas keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, taip pat nustatydama biudžeto priemones, skirtas viešojo administravimo reformai remti ir skatinti, stiprinant administracinius gebėjimus ir administravimo veiksmingumą bei skatinant viešojo sektoriaus inovacijas;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Tyrimas „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“ (angl. Public Sector Reform: How the EU budget is used to encourage it), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, D teminis skyrius – biudžeto reikalai, 2016 m.
• [2]  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration
• [3]  Europos viešojo administravimo tinklas (EVAT), Viešojo administravimo ir valdymo teminis tinklas ir kitos platformos ir tinklai, kurie ypatingą dėmesį skiria teisingumui, kovai su korupcija, skaitmeninimui, viešiesiems pirkimams ir kt.

AIŠKINAMOJI DALIS

Ataskaita parengta remiantis 2016 m. rugpjūčio mėn. paskelbtu Vidaus politikos (IPOL) GD tyrimu „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“, kuris aptartas Biudžeto kontrolės (CONT) komitete surengus viešąjį klausymą.

Tyrime pabrėžta, kad nuo 2007 m. sustiprintas ES biudžeto vaidmuo remiant administracines reformas. Tačiau ES iniciatyvos ir ES biudžeto priemonės, skirtos viešojo administravimo reformai plėtoti ir tobulinti, buvo nenuoseklios ir nepakankamai suderintos.

Iš tyrimo matyti, kad, nors ES biudžetas įvairiose valstybėse narėse daro teigiamą poveikį viešojo administravimo reformoms, šioje srityje yra daug galimybių geriau panaudoti ES biudžetą. Tyrimas rodo, kad e. valdžios sprendimų galimybės galėtų būti pagrindinė ES skatinamų viešojo administravimo reformų sritis, nes šie sprendimai padeda sudaryti geresnes galimybes piliečiams naudotis viešosiomis paslaugomis.

Esama nemažai principais pagrįsto požiūrio į viešojo administravimo reformas trūkumų. Konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nenuosekliai nurodomi blogo administravimo subjektai arba itin probleminiai administraciniai trūkumai ir tai būtų galima pagerinti.

Kitos tyrime pateiktos rekomendacijos apima klausimus dėl:

–  geresnio struktūrinių fondų vertinimo ir veiklos rezultatų rodiklių;

–  ES teisingumo programos suderinimo su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis;

–  vyriausybės ir techninės pagalbos srities sinergijos ir papildomumo kūrimo;

–  tarpusavio keitimosi informacija apie viešojo administravimo reformas skatinimo;

–  visų Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos galimybių išnaudojimo.

Tai yra 114 puslapių tyrimas, kurį Europos Parlamentas užsakė atlikti CONT komiteto prašymu. Taigi visiškai pagrįsta, kad CONT komitetas vadovaujasi šiuo tyrimu pranešime savo iniciatyva pateikdamas politinių rekomendacijų rinkinį.

Šis pasiūlymas visiškai nesusijęs su viešųjų paslaugų privatizavimu; jame kalbama apie valstybių narių viešojo administravimo veiksmingumo padidinimą ir ES biudžeto panaudojimą šiuo tikslu. Valstybėms narėms yra daug daugiau galimybių bendradarbiauti dalijantis gerąja patirtimi ir daug galimybių ES koordinuoti viešojo administravimo reformas.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (26.10.2018)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimo
(2018/2086(INI))

Nuomonės referentas: Raffaele Fitto

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį, kad ES, net ir neturėdama teisinės kompetencijos administraciniame sektoriuje, daro teigiamą poveikį valstybių narių viešosios valdžios institucijoms ir ypač atlieka svarbų netiesioginį vaidmenį per Bendrijos teisyno administravimo standartų nustatymą, keitimąsi gerąja patirtimi visoje Sąjungoje, taip pat per biudžeto priemones, skirtas valdžios sektoriaus reformai paremti ir skatinti, stiprinant administracinius pajėgumus, administravimo veiksmingumą ir skatinant viešojo sektoriaus naujoves;

2.  pažymi, j nepaisant to, kad paskutiniu programavimo laikotarpiu Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų ištekliai, skirti regioniniam įgyvendinimo planui, kiekybiniu požiūriu padidėjo, o stebėsena galėtų būti patobulinta siekiant įvertinti, kokį poveikį šis finansavimas daro minėtam planui;

3.  palankiai vertina tai, jog pasiūlymai įtraukti į kitą DFP, kad būtų išvengta programų dubliavimosi ir kad būtų skatinamas tolesnis supaprastinimas;

4.  pabrėžia, kad nustatyta daug konkrečių veiklos programų ir kitų ES finansavimo išteklių dubliavimosi atvejų, ir ragina teikti pasiūlymus; todėl tikisi, kad bus patobulintos priemonės, skirtos koordinavimui, suderinamumui ir supaprastinimui skatinti;

5.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad veiklos programos būtų įgyvendinamos kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės nekurtų papildomų taisyklių, dėl kurių pagalbos gavėjui būtų sunkiau naudotis lėšomis;

6.  mano, kad reikia nuolat vertinti, ar įgyvendinant iš įprastų išteklių finansuojamas priemones laikomasi sanglaudos politikos papildomos naudos ir tarpusavio papildomumo principų, be kita ko, siekiant išvengti, kad sanglaudos politikos priemonės netaptų įprastų nacionalinių išteklių pakaitalu;

7.  tikisi geresnio visų techninės pagalbos programų koordinavimo, kad būtų išvengta priemonių dubliavimosi ir užtikrinamas didesnis priemonių veiksmingumas, vadovaujantis visomis Komisijos pastangomis skatinti fondų derinimą, kad būtų galima pasinaudoti sinergija;

8.  pabrėžia poreikį įvertinti kiekvienos valstybės narės problemas ir, neviršijant numatytų išteklių, skatinti priemones, kuriomis atsakingos institucijos remtų problemų sprendimą, tobulinant palankių sąlygų kriterijų ir siekiant nustatytų tikslų;

9.  kviečia Komisiją iš anksto įvertinti už vystymosi politikos įgyvendinimą atsakingų struktūrų administracinius pajėgumus skatinant, ypač strategiškai svarbių projektų atveju, naudotis nacionalinėmis struktūromis ir agentūromis, galinčiomis apibrėžti programas bei atskiras priemones ir paspartinti jų įgyvendinimą;

10.  pastebi, kad dažnai, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pasitaiko sunkumų norint gauti finansavimą arba jį panaudojant, pirmiausia dėl biurokratizmo, administracinių pajėgumų problemų ar dėl pažeidimų; todėl tikisi, kad valstybių narių viduje bus skatinamos reformos, dėl kurių gero administravimo principo taikymas taps konkretesnis ir kurios paspartins teismo procesus;

11.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų remiami atsiliekantys regionai, stiprinami gebėjimai ir administracinis valdymas;

12.  mano, kad viešosios valdžios institucijose reikia skatinti novatoriškus procesus, kurie padėtų užtikrinti geresnį ryšį, skaitmeninimą ir kokybiškas skaitmenines paslaugas piliečiams, įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms, tuo pačiu nuolat palaikant spartų naujų technologijų plėtojimo aptariamose srityse ritmą; todėl palankiai vertina tai, kad pagal naują BNR pasiūlymą būsimu programavimo laikotarpiu numatytas finansavimas priemonėms, skirtoms e. valdžiai diegti, laikantis ES e. valdžios veiksmų plane nustatytų principų ir prioritetų, suteikiant būsimiems naudos gavėjams informaciją, reikalingą, kad jie kuo greičiau galėtų pradėti naudoti sistemas;

13.  ragina imtis priemonių, skatinančių įgyvendinti programas, propaguojančias žmogiškųjų išteklių strategijų rengimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, keičiantis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, įtraukiant lyderius bei kitus aukšto rango vadovus;

14.  ragina tęsti Komisijos darbo grupių, atsakingų už pagalbą valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, siekiant geriau įgyvendinti sanglaudos politikos fondus tose valstybėse narėse, kurios atsilieka įsisavinti ESI fondų lėšas, darbą;

15.  pabrėžia, kad struktūrinių reformų rėmimo programa yra svarbi, ir tikisi, kad minėtoji programa ateinančiu programavimo laikotarpiu bus sustiprinta aiškiai apibrėžiant, kad ji atlieka tarpininkavimo, o ne techninės pagalbos šaltinio vaidmenį, ir kad taip pat bus pagerintas jos veiksmingumas ir rezultatyvumas, tuo pat metu nesumažinant sanglaudos biudžeto lėšų sumomis, kurias šiuo metu pasiūlė Komisija pagal 2021–2027 m. laikotarpio DFP.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.10.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Aleksander Gabelic, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Raffaele Fitto, Elsi Katainen, Ivana Maletić, Bronis Ropė, Milan Zver

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
ALDE	Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg
ECR	Raffaele Fitto, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić
EFDD	Rosa D’Amato
GUE/NGL	Martina Michels, Younous Omarjee, Ángela Vallina
PPE	Pascal Arimont, Franc Bogovič, Daniel Buda, Tamás Deutsch, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Milan Zver, Lambert van Nistelrooij
S&D	Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Aleksander Gabelic, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

1	-
NI	Konstantinos Papadakis

2	0
VERTS/ALE	Bronis Ropė, Monika Vana

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	20.11.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	16 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Tamás Deutsch, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Wolf Klinz, Bogusław Liberadzki, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Bart Staes, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Ashworth, Caterina Chinnici, Julia Pitera, Miroslav Poche
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	John Howarth, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

16	+
ALDE	Nedzhmi Ali, Wolf Klinz
PPE	Richard Ashworth, Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Tomáš Zdechovský
S&D	Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Caterina Chinnici, John Howarth, Bogusław Liberadzki, Miroslav Poche, Tiemo Wölken
VERTS/ALE	Bart Staes

0	-

1	0
GUE/NGL	Luke Ming Flanagan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė