Procedūra : 2018/0043(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0390/2018

Pateikti tekstai :

A8-0390/2018

Debatai :

PV 17/04/2019 - 24
CRE 17/04/2019 - 24

Balsavimas :

PV 18/04/2019 - 10.12

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0432

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 848kWORD 86k
26.11.2018
PE 626.780v02-00 A8-0390/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(COM(2018)0094 – C8-0113/2018 – 2018/0043(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Bernd Lucke

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(COM(2018)0094 – C8-0113/2018 – 2018/0043(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0094),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0113/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0390/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(3)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(6) 52 straipsnio 4 dalyje pateikiami ypač bendro pobūdžio reikalavimai, susiję su struktūriniais padengtųjų obligacijų elementais. Pagal tuos reikalavimus tenumatyta, kad padengtąsias obligacijas turi išleisti valstybėje narėje registruotą buveinę turinti kredito įstaiga, o pačioms obligacijoms turi būti taikoma speciali viešoji priežiūra ir dvigubo reikalavimo tvarka. Šios sritys yra reglamentuojamos ir kur kas išsamiau reguliuojamos pagal nacionalines padengtųjų obligacijų sistemas. Be to, tos nacionalinės sistemos apima kitas struktūrines nuostatas, visų pirma taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties, turto tinkamumo kriterijų, galimybės sutelkti turtą į grupę, skaidrumo ir informacijos teikimo pareigų ir likvidumo rizikos mažinimo. Valstybių narių požiūriai į reglamentavimo esmę taip pat skiriasi. Kelios valstybės narės neturi jokios specialios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos. Todėl pagrindiniai struktūriniai elementai, kuriuos turi atitikti Sąjungoje leidžiamos padengtosios obligacijos, dar nėra Sąjungos teisėje nustatyti;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(7) 129 straipsniu nustatomos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus papildančios sąlygos, pagal kurias apskaičiuojant kapitalo reikalavimus taikomas lengvatinis prudencinis vertinimas, leidžiantis į padengtąsias obligacijas investuojančioms kredito įstaigoms turėti mažiau kapitalo nei investuojant į kitą turtą. Nors šiais papildomais reikalavimais padidinamas padengtųjų obligacijų aspektų suderinimas Sąjungoje, jie turi specialią paskirtį – apibrėžti tokio lengvatinio vertinimo taikymo padengtųjų obligacijų investuotojams sąlygas – ir nėra taikytini Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nereguliuojamose srityse;

(3)  kituose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61(8), Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35(9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES(10), taip pat pateikiama nuoroda į Direktyvoje 2009/65/EB nustatytą apibrėžtį, pagal kurią turi būti nustatomos padengtosios obligacijos, kurioms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas, numatytas tuose padengtųjų obligacijų investuotojams taikomuose teisės aktuose. Tačiau tų teisės aktų formuluotės skiriasi priklausomai nuo jų paskirties ir dalyko, todėl terminas „padengtosios obligacijos“ vartojamas nenuosekliai;

(4)  kalbant apie investavimo į padengtąsias obligacijas sąlygas, padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką apskritai galima laikyti suderinta. Tačiau trūksta Sąjungos lygmens padengtųjų obligacijų emisijų sąlygų suderinimo ir tai turi bent dvi pasekmes. Pirmiausia lengvatinis vertinimas vienodai taikomas priemonėms, kurios gali skirtis savo pobūdžiu, rizikos lygiu ir investuotojų apsauga. Antra, ▌ dėl skirtingų apsaugos priemonių, nustatytų pagal nacionalines taisykles, gali kilti rizika finansiniam stabilumui, kai visoje Sąjungoje galima įsigyti padengtųjų obligacijų, kurioms taikoma skirtingo lygio investuotojų apsauga, ir joms taikyti lengvatinį prudencinį vertinimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 bei kitus Sąjungos teisės aktus;

(5)  suderinus tam tikrus nacionalinių sistemų aspektus ir pradėjus taikyti nustatytą geriausią patirtį bus užtikrintas sklandus ir tolygus gerai veikiančių padengtųjų obligacijų rinkų vystymasis Sąjungoje ir apribota galima rizika finansiniam stabilumui ir jo pažeidžiamumas. Šiuo principais grindžiamu suderinimu turėtų būti padedamas visų padengtųjų obligacijų emisijų Sąjungoje bendras pagrindas. Dėl suderinimo visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti padengtųjų obligacijų sistemas, o tai taip pat turėtų padėti vystytis padengtųjų obligacijų rinkoms tose valstybėse narėse, kuriose jos šiuo metu neegzistuoja. Tokia rinka suteiktų stabilų finansavimo šaltinį kredito įstaigoms, kurios dėl to turėtų geresnes sąlygas teikti vartotojams ir įmonėms prieinamas hipotekos paskolas, o investuotojams užtikrinti saugesnes investicijas;

(6)  Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) paskelbė rekomendaciją(11), kuria paragino nacionalines kompetentingas institucijas ir Europos bankininkystės instituciją (EBI) nustatyti geriausią padengtųjų obligacijų srities praktiką ir paskatinti nacionalinių sistemų suderinimą. Ji taip pat rekomendavo EBI koordinuoti nacionalinių priežiūros institucijų vykdomus veiksmus, visų pirma susijusius su užtikrinamojo turto grupių kokybe ir atskyrimu, padengtųjų obligacijų neliečiamumu bankroto atveju, užtikrinamojo turto grupėms gresiančia turto ir įsipareigojimų rizika ir informacijos apie užtikrinamojo turto grupių sudėtį atskleidimu. Be to, rekomendacijoje EBI raginama dvejus metus stebėti padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lyginant su geriausia jos nustatyta praktika, nustatyti, ar reikia teisėkūros veiksmų, ir apie tokį poreikį pranešti ESRV ir Komisijai;

(7)  2013 m. gruodžio mėn. pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 503 straipsnio 1 dalį Komisija paprašė EBI rekomendacijos;

(8)  atsižvelgdama tiek į 2012 m. gruodžio 20 d. ESRV rekomendaciją, tiek į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos prašymą pateikti rekomendaciją, 2014 m. liepos 1 d. EBI paskelbė ataskaitą(12). Ataskaitoje rekomenduojama didinti nacionalinių padengtųjų obligacijų srities teisės, reguliavimo ir priežiūros sistemų konvergenciją, siekiant toliau skatinti padengtosioms obligacijoms Sąjungoje taikyti vieną bendrą lengvatinių rizikos koeficientų vertinimą;

(9)  kaip numatė ESRV, EBI dvejus metus stebėjo padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lygindama jį su geriausia toje rekomendacijoje nustatyta praktika. Tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 20 d. EBI pateikė ESRV, Tarybai ir Komisijai antrą padengtųjų obligacijų ataskaitą(13). Ataskaitoje padaryta išvada, kad, siekiant Sąjungoje suvienodinti padengtųjų obligacijų apibrėžtis ir reguliavimo tvarką, suderinimo darbą reikėtų tęsti. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vykdant derinimą reikėtų remtis dabartinėmis gerai veikiančiomis rinkomis kai kuriose valstybėse narėse;

(10)  paprastai padengtąsias obligacijas leidžia kredito įstaigos. Būdinga šios priemonės savybė – teikti paskolų finansavimą, o plataus masto paskolų teikimas yra viena iš pagrindinių kredito įstaigų veiklos sričių. Atitinkamai pagal Sąjungos teisės aktus lengvatinis vertinimas taikomas tik kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms;

(11)  padengtąsias obligacijas leidžiant išleisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad emitentas turėtų reikalingų žinių, kad galėtų valdyti užtikrinamojo turto grupės paskoloms kylančią kredito riziką. Be to, taip užtikrinama, kad emitentui būtų taikomi kapitalo reikalavimai, užtikrinantys investuotojų apsaugą, grindžiamą dvigubo reikalavimo tvarka, pagal kurią investuotojui suteikiama teisė teikti reikalavimą tiek padengtosios obligacijos emitentui, tiek užtikrinamojo turto grupės turto atžvilgiu. Todėl leidus padengtąsias obligacijas leisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad padengtosios obligacijos ir toliau būtų saugi ir veiksminga finansavimo priemonė, kartu siekiant svarbių bendro intereso viešosios politikos tikslų – didinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Be to, tai atitiktų gerai veikiančių nacionalinių rinkų taikomą metodą, pagal kurį padengtąsias obligacijas leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms;

(12)  todėl pagal Sąjungos teisę padengtąsias obligacijas derėtų leisti išleisti tik kredito įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą reglamentuoti sąlygas, kuriomis tos kredito įstaigos gali leisti padengtąsias obligacijas kaip finansavimo priemonę, nustatant produktui taikytinus reikalavimus ir specialią priežiūrą;

(13)  dvigubo reikalavimo tvarka – daugelio dabartinių padengtųjų obligacijų nacionalinių sistemų esminė sąvoka ir elementas, be to, tai yra pagrindinis padengtųjų obligacijų elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Todėl, siekiant užtikrinti, kad pagal suderintas sąlygas investuotojai visoje Sąjungoje galėtų teikti reikalavimą tiek padengtųjų obligacijų emitentui, tiek užtikrinamojo turto grupės turtui, būtina tą sąvoką patikslinti;

(14)  siekiant užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų investuotojams suėjus obligacijos terminui būtų grąžinti pinigai, esminė padengtųjų obligacijų ypatybė taip pat turėtų tapti neliečiamumas bankroto atveju. Emitento įsipareigojimų neįvykdymo atveju automatiškai paankstinus pinigų grąžinimą galima iškreipti padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumą, todėl svarbu užtikrinti, kad šiems investuotojams pinigai net ir įsipareigojimų neįvykdymo atveju būtų grąžinami pagal sutartinį tvarkaraštį. Neliečiamumas bankroto atveju yra atitinkamai tiesiogiai susijęs su dvigubo reikalavimo tvarka, todėl turėtų taip pat būti pagrindinė padengtųjų obligacijų sistemos ypatybė;

(15)  kita pagrindinė dabartinių nacionalinių padengtųjų obligacijų sistemų ypatybė yra tai, kad, siekiant užtikrinti pakankamą užtikrinamojo turto grupės vertę neapmokėtų obligacijų mokėjimo įsipareigojimams padengti, kaip užtikrinimo priemonė naudojamas turtas turi būti labai aukštos kokybės. Tokios užtikrinamojo turto grupės gali būti sudarytos iš valdžios institucijų, turinčių teisę rinkti mokesčius, pozicijų arba reikalavimų, garantuojamų aukštos kokybės materialiuoju turtu. Aukštos kokybės turtui būdingos specialios ypatybės, susijusios su tuo, kad reikalavimai yra užtikrinami, ir su užtikrinimo priemonės turtu. Todėl derėtų nustatyti bendrąsias užtikrinamojo turto grupių ir jų užtikrinamojo turto kokybės ypatybes. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose išvardytas turtas ir paskolos valstybės įmonėms, kurioms taikoma viešoji priežiūra arba pripažintos ECAI suteiktas investicinis reitingas, pagal padengtųjų obligacijų sistemą turėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, įtraukiama į užtikrinamojo turto grupę. Kitas panašios aukštos kokybės užtikrinamasis turtas taip pat galėtų būti laikomas tinkamu, jei jis atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, įskaitant užtikrinimo priemonei, kuria garantuojamas mokėjimo prašymas, taikomus reikalavimus. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leista į savo nacionalines sistemas tam tikro turto neįtraukti;

(15a)  skolos priemonėms, užtikrinamoms augimui, inovacijoms ir tvarumui svarbiu strateginiu turtu, kuris yra rizikingesnis už valdžios sektoriaus skolą ir hipotekos skolą, ir kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, turėtų būti galima taikyti naują finansinių priemonių klasifikavimą ir vadinti jas Europos užtikrintaisiais vekseliais. Tokią sistemą taip pat svarbu nustatyti siekiant atsižvelgti į MVĮ finansavimo Sąjungos ekonomikoje ypatybes. Europos užtikrintieji vekseliai gali būti naudinga papildoma priemonė bankams, finansuojantiems realiąją ekonomiką;

(16)  padengtosioms obligacijoms būdingos specialios struktūrinės ypatybės, skirtos nuolatinei investuotojų apsaugai. Viena šių ypatybių – reikalavimas suteikti padengtųjų obligacijų investuotojams galimybę teikti reikalavimą ne tik emitentui, bet ir specialioje užtikrinamojo turto grupėje esančio turto atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad tas turtas būtų aukštos kokybės, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus turto, kurį galima įtraukti į turto grupę, kokybei. Tie struktūriniai su produktu susiję reikalavimai skiriasi nuo prudencinių reikalavimų, taikytinų padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai. Pirmųjų paskirtis – ne užtikrinti įstaigos emitentės tinkamą prudencinę padėtį, bet apsaugoti investuotojus nustatant konkrečius reikalavimus pačioms padengtosioms obligacijoms. Be konkretaus reikalavimo į užtikrinamojo turto grupę įtraukti tik aukštos kokybės turtą, siekiant dar labiau padidinti investuotojų apsaugą, derėtų reglamentuoti ir užtikrinamojo turto grupės ypatybėms taikomus bendruosius reikalavimus. Tie reikalavimai turėtų apimti konkrečias taisykles, kuriomis būtų siekiama apsaugoti užtikrinamojo turto grupę, įskaitant užtikrinamojo turto grupės turto atskyrimo (taip pat steigiant specialiosios paskirties įmonę, SPĮ) ir buvimo vietos taisykles, kuriomis būtų užtikrintas toks vienarūšiškumo laipsnis, kuris leistų pakankamai diversifikuoti riziką šio vienarūšiškumo ribose ir sudaryti sąlygas investuotojams sąžiningai įvertinti riziką. Šiuo tikslu užtikrinamojo turto grupės turėtų būti paprastos ir skaidrios. Šioje direktyvoje taip pat reikėtų apibrėžti rizikos mažinimo reikalavimus, nedarant poveikio valstybių narių teisei juos papildyti įvairiais būdais. Siekiant užtikrinti, kad užtikrinamojo turto grupėms būtų taikomi bendri aukštos kokybės standartai visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti padengimo turtu apskaičiavimo būdą ir sąlygas, kuriomis išvestinių finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukti į užtikrinamojo turto grupę;

(17)  keliose valstybėse narėse jau reikalaujama, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas vykdytų specialias užduotis, susijusias su reikalavimus atitinkančio turto kokybe, ir užtikrintų atitiktį nacionaliniams padengimo turtu reikalavimams. Todėl, siekiant visoje Sąjungoje suderinti padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką, svarbu aiškiai nustatyti užtikrinamojo turto grupės stebėtojo (kai jis yra privalomas pagal nacionalinę sistemą) užduotis ir pareigas. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojo egzistavimas nepanaikina kompetentingų institucijų pareigų, susijusių su specialios viešosios priežiūros vykdymu;

(18)  leisdamos padengtąsias obligacijas mažos kredito įstaigos patiria sunkumų, nes padengtųjų obligacijų programos rengimas dažnai pareikalauja didelių išankstinių išlaidų. Padengtųjų obligacijų rinkose taip pat ypač svarbus yra likvidumas, kuris iš esmės priklauso nuo neapmokėtų obligacijų kiekio. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas padengtąsias obligacijas leisti mažesnėms kredito įstaigoms, derėtų numatyti dviejų ar daugiau kredito įstaigų bendrą finansavimą. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė kelioms kredito įstaigoms sutelkti turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonė padengtosioms obligacijoms, kurias išleidžia viena kredito įstaiga, ir supaprastinta padengtųjų obligacijų emisija tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu rinkos nėra gerai išvystytos. Bendro finansavimo sutarčių naudojimui taikomais reikalavimais svarbu užtikrinti, kad kredito įstaigoms emitentėms parduodamas arba perleidžiamas turtas pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Direktyva 2002/47/EB, atitiktų turto tinkamumo ir užtikrinamojo turto atskyrimo reikalavimus pagal Sąjungos teisę;

(20)  užtikrinamojo turto grupės, kuria užtikrinama padengtoji obligacija, skaidrumas yra šios rūšies finansinių priemonių esminė dalis, nes leidžia lengviau jas palyginti, o investuotojams sudaro sąlygas atlikti reikalingą rizikos įvertinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB(14) nustatytos taisyklės, taikomos prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, sąrašą, sudarymui, tvirtinimui ir platinimui. Ilgainiui nacionalinės teisėkūros institucijos ir rinkos dalyviai parengė keletą Direktyvą 2003/71/EB papildančių iniciatyvų, susijusių su padengtųjų obligacijų investuotojams atskleistina informacija. Vis dėlto Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti būtiną bendrąją informaciją, pateiktiną investuotojams prieš perkant padengtąsias obligacijas arba jų pirkimo metu. Valstybėms narėms reikėtų leisti šiuos būtinuosius reikalavimus papildyti papildomomis nuostatomis;

(21)  užtikrinant padengtųjų obligacijų investuotojų apsaugą svarbiausia yra mažinti priemonės likvidumo riziką. Tai ypač svarbu užtikrinant su padengtąja obligacija susijusių įsipareigojimų vykdymą laiku. Todėl siekiant valdyti likvidumo trūkumo riziką, kaip antai terminų ir palūkanų normų neatitikimo, mokėjimų nutrūkimo, bendro lėšų naudojimo riziką, išvestinių finansinių priemonių ir kitų veiklos įsipareigojimų terminų suėjimo padengtųjų obligacijų programos laikotarpiu riziką, derėtų nustatyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą. Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga skiriasi nuo kredito įstaigoms pagal kitus Sąjungos teisės aktus taikomų bendrųjų likvidumo reikalavimų, nes yra tiesiogiai susijusi su užtikrinamojo turto grupe ir jos paskirtis – mažinti konkrečiai šiai grupei kylančią likvidumo riziką. Siekdamos kuo labiau sumažinti reglamentavimo naštą, valstybės narės turėtų galėti numatyti deramą sąveiką su likvidumo reikalavimais, nustatytais kitais Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais ir turinčiais kitą paskirtį nei užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kad užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai kredito įstaigoms netaikomas joks kitas likvidumo reikalavimas pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus laikotarpiu, kurį tokie kiti reikalavimai apima;

(22)  keliose valstybėse narėse siekiant išvengti potencialios likvidumo rizikos, įskaitant terminų nesutapimą, yra sukurtos naujoviškos terminų struktūros. Pagal šias struktūras numatyta galimybė tam tikram laikotarpiui pratęsti nustatytą padengtosios obligacijos terminą arba leisti padengtųjų obligacijų turėtojams gauti pinigų srautus tiesiogiai iš užtikrinamojo turto grupės turto. Termino pratęsimas kaip alternatyva nemokumui ar pertvarkymui leidžia kredito įstaigoms sušvelninti skubaus turto pardavimo poveikį ir padidinti investuotojų saugumą. Vis dėlto svarbu nustatyti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali leisti šias struktūras naudoti, kad jos nebūtų per daug sudėtingos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad kredito įstaigos negalėtų pratęsti termino savo nuožiūra. Terminas turėtų būti pratęsiamas tik tada, kai atsiranda objektyvių ir aiškiai apibrėžtų priežastinių veiksnių;

(23)  specialios viešosios priežiūros sistema – padengtosioms obligacijoms būdingas elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ta direktyva tokios priežiūros pobūdis, turinys ir už ją atsakingos institucijos nėra nustatyti. Todėl būtina suderinti tokios padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros sandaros elementus ir aiškiai nustatyti ją vykdysiančių nacionalinių kompetentingų institucijų užduotis ir pareigas;

(24)  kadangi padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra skiriasi nuo kredito įstaigų Sąjungoje priežiūros, valstybės narės turėtų galėti šioms kitokioms priežiūros funkcijoms vykdyti paskirti kitas nacionalines kompetentingas institucijas nei ta, kuri vykdo bendrąją kredito įstaigos priežiūrą. Tačiau, siekiant užtikrinti nuoseklų padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymą visoje Sąjungoje, būtina šią priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas įpareigoti glaudžiai bendradarbiauti su kompetentinga institucija, vykdančia bendrąją kredito įstaigų priežiūrą;

(25)  padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra turėtų apimti leidimo kredito įstaigoms leisti padengtąsias obligacijas suteikimą. Kadangi padengtąsias obligacijas turėtų būti leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms, be kredito įstaigos veiklos leidimo šis leidimas neturėtų būti suteikiamas. Į šią direktyvą reikėtų įtraukti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojamos sąlygos, kuriomis pagal Sąjungos teisę veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos gali gauti leidimą vykdyti padengtųjų obligacijų leidimo pagal padengtųjų obligacijų programą veiklą;

(26)  kalbant apie leidimo taikymo sritį, padengtųjų obligacijų programa paprastai susideda iš užtikrinamojo turto grupės, užtikrinančios padengtųjų obligacijų emisijas (su skirtingais tarptautiniais vertybinių popierių identifikavimo numeriais, ISIN).

(27)  siekiant užtikrinti, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikytųsi joms taikomų reikalavimų, ir užtikrinti panašų vertinimą bei laikymąsi visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų būti įpareigotos numatyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(30)  kad galėtų nustatyti galimus padengtųjų obligacijų emisijai ir pardavimui taikomų reikalavimų pažeidimus, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos turėtų turėti reikalingus tyrimo įgaliojimus ir veiksmingus mechanizmus, skatinančius pranešti apie galimus arba faktinius pažeidimus. Tie mechanizmai neturėtų daryti poveikio jokių asmenų arba subjektų, kuriems tokių įgaliojimų ir mechanizmų taikymas padarė neigiamą poveikį, teisei į gynybą;

(31)  padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos taip pat turėtų būti įgaliotos skirti administracines sankcijas ir priimti kitas administracines priemones, kad užtikrintų kuo platesnio masto veiksmus įvykus pažeidimui ir padėtų užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepriklausomai nuo to, ar pagal nacionalinę teisę tokios priemonės yra laikomos administracinėmis sankcijomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis. Be nurodytųjų šioje direktyvoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomas sankcijas, taip pat didesnius nei pagal šią direktyvą numatytus administracinių piniginių baudų dydžius;

(32)  dabartiniams padengtųjų obligacijų srities nacionalinės teisės aktams būdingas išsamus padengtųjų obligacijų emisijų ir programų reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu ir priežiūra siekiant užtikrinti, kad visada būtų paisoma investuotojų teisių, susijusių su padengtųjų obligacijų emisija. Ta priežiūra apima nuolatinį programos ypatybių, padengimo turtu reikalavimų ir užtikrinamojo turto grupės kokybės stebėjimą. Esminis investuotojų apsaugos elementas – tinkamo lygio investuotojų informavimas apie reglamentavimo sistemą, taikomą padengtųjų obligacijų emisijai. Todėl derėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos reguliariai skelbtų informaciją apie savo nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir būdą, kuriuo jos vykdo padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą;

(33)  šiuo metu padengtosios obligacijos Sąjungoje platinamos su nacionaliniais pavadinimais ir ženklais (kai kurie iš jų yra gerai žinomi, o kai kurie – ne). ▌Todėl būtų prasminga padengtąsias obligacijas Sąjungoje leidžiančioms kredito įstaigoms parduodant padengtąsias obligacijas tiek Sąjungos, tiek trečiųjų valstybių investuotojams leisti naudoti specialų Europos padengtųjų obligacijų ženklą, jeigu šios padengtosios obligacijos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Jei padengtosios obligacijos taip pat atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus, kredito įstaigoms turėtų būti leidžiama naudoti ženklą „Europos padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies)“. Tas ženklas, rodantis itin aukštą ir gerai suprantamą kokybę, gali būti patrauklus ir tose valstybėse narėse, kuriose naudojami gerai žinomi nacionaliniai ženklai. Du Europos padengtųjų obligacijų ženklai sudaro palankesnes sąlygas investuotojams įvertinti padengtųjų obligacijų kokybę ir taip padidinti tų padengtųjų obligacijų, kaip investavimo priemonės, patrauklumą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Tačiau naudoti tuos ženklus neturėtų būti privaloma – valstybės narės turėtų galėti palikti galioti savo nacionalinius pavadinimus ir ženklinimo sistemą greta Europos padengtųjų obligacijų ženklų;

(34)  siekdama įvertinti šios direktyvos taikymą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų stebėti padengtųjų obligacijų raidą Sąjungoje ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų rinkų raidos. Ataskaitoje turėtų būti skirta dėmesio ir turto, kuriuo užtikrinama padengtųjų obligacijų emisija, raidai, įskaitant galimybę valstybėms narėms numatyti padengtųjų obligacijų emisiją siekiant finansuoti paskolas valstybės įmonėms;

(35)  Europos Parlamentas savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliucijoje pavadinimu „Veiksmai Europos padengtųjų obligacijų sistemai sukurti“ pabrėžė, kad emitentams turėtų būti pašalintos patekimo į rinką kliūtys plėtojamose padengtųjų obligacijų rinkose už EEE ribų suteikiant vienodas sąlygas trečiųjų šalių emitentų padengtosioms obligacijoms, jei kompetentinga Europos institucija atlieka nuodugnų jų teisinės, institucinės ir priežiūros aplinkos lygiavertiškumo vertinimą. Pagrindiniai Sąjungos teisės aktų principai turėtų tapti galimu pasaulinio masto padengtųjų obligacijų rinkų standartu. Turint omenyje tai, kad padengtųjų obligacijų rinkos sparčiai vystosi daugelyje ne Europos šalių, būtina nepagrįstai nedelsiant nustatyti trečiųjų valstybių lygiavertiškumo sistemą. Sumažinus patekimo į rinką kliūtis padengtųjų obligacijų trečiųjų valstybių emitentams Sąjungos investuotojai turės didesnį pasirinkimą ir galimybę pasinaudoti ilgalaikiu finansavimu, be to, tai paskatins tarptautinių investicijų padidėjimą;

(36)  padengtosioms obligacijoms būdingas nustatytas kelerių metų terminas. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ... [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje] jau išleistoms padengtosioms obligacijoms poveikis nebūtų daromas;

(37)  nustačius vienodą padengtųjų obligacijų sistemą, reikėtų pakoreguoti padengtųjų obligacijų apibūdinimą, pateiktą Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Direktyvoje 2014/59/ES padengtosios obligacijos apibrėžiamos pateikiant nuorodą į Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį, tad pakeitus šį apibūdinimą, reikėtų koreguoti ir Direktyvą 2014/59/ES. Be to, siekiant išvengti poveikio iki ... [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje] pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį išleistoms padengtosioms obligacijoms, tos padengtosios obligacijos iki jų termino turėtų būti ir toliau nurodomos arba apibrėžiamos kaip padengtosios obligacijos. Todėl direktyvas 2009/65/EB ir 2014/59/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(38)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(15) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(39)  kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti▌, o dėl poreikio toliau plėtoti padengtųjų obligacijų rinkas visoje Sąjungoje ir remti tarpvalstybines investicijas tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(40)  remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(16) 28 straipsnio 2 dalimi, pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę dėl […](17);

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALISDALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnisDalykas

Šia direktyva nustatomos šios investuotojų apsaugos taisyklės, susijusios su:

1)  padengtųjų obligacijų emisijos reikalavimais;

2)  struktūrinėmis padengtųjų obligacijų ypatybėmis;

3)  padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra;

4)  ▌skelbimo reikalavimais, susijusiais su padengtosiomis obligacijomis.

2 straipsnisTaikymo sritis

Ši direktyva taikoma Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms.

3 straipsnisApibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  padengtoji obligacija – kredito įstaigos, kuriai pagal 18 straipsnį taikoma viešoji priežiūra, arba specializuotos hipotekos kredito įstaigos išleistas skolinis įsipareigojimas, kuris yra dvigubo reikalavimo priemonė pagal 4 straipsnį, kuri yra neliečiama bankroto atveju pagal 5 straipsnį, kurios užtikrinamojo turto grupės turtas atskirtas pagal 12 straipsnį ir kuri užtikrinta reikalavimus atitinkančiu turtu pagal 6 ir tam tikrais atvejais pagal 6a straipsnį;

2)  padengtųjų obligacijų programa – kredito įstaigos turtas ir įsipareigojimai, kaip nurodyta 15 straipsnyje, taip pat veikla, susiję su padengtųjų obligacijų emisija pagal ▌ leidimą, suteiktą pagal 19 straipsnį;

3)  užtikrinamojo turto grupė – aiškiai apibrėžtas identifikuojamo turto rinkinys, užtikrinantis padengtųjų obligacijų emitento mokėjimų įsipareigojimus iki padengtųjų obligacijų termino, kuriam taikomos teisinės nuostatos, užtikrinančios, kad tas turtas būtų atskirtas nuo kito padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikomo turto ne vėliau kaip pradėjus padengtųjų obligacijų emitento pertvarkymo arba nemokumo procedūrą;

4)  kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

5)  specializuota hipotekos kredito įstaiga – kredito įstaiga,

a)  finansuojanti suteiktas paskolas arba gautinas sumas padengtųjų obligacijų emisijomis,

b)  kuriai pagal teisės aktus leidžiama teikti tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas ir

c)  kuriai neleidžiama priimti indėlių, išskyrus kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų,

nedarant poveikio papildomai veiklai, kuri ribojama ir apibrėžiama pagal valstybių narių nacionalinę teisę;

6)  padengtosios obligacijos termino paankstinimas – situacija, kai padengtąją obligaciją išleidusios kredito įstaigos nemokumo arba pertvarkymo atveju padengtoji obligacija tampa nedelsiant apmokėtina, o pagal ją padengtosios obligacijos investuotojas turi vykdytiną reikalavimą, kuris išmokamas nesuėjus pradiniam terminui;

7)  nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – rinkos vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 76 punkte;

8)  nekilnojamojo turto atveju „hipotekinė vertė“ – hipotekinė vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 74 punkte;

▌10)  vyraujantis turtas – dominuojantis užtikrinamojo turto grupės turtas, pagal kurį nustatomas užtikrinamojo turto grupės pobūdis;

11)  pakaitinis turtas – turtas, naudojamas padengimo turtu reikalavimams vykdyti, išskyrus vyraujantį turtą;

12)  užtikrinimo priemonės perviršis – bendras teisės aktais arba sutartyje nustatytas arba savanoriškas užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijamas padengimo turtu reikalavimas, nustatytas 15 straipsnyje, neskaitant kitų esamų ar būsimų papildomų garantijų, kurios galėtų būti suteiktos pagal nacionalinį reglamentą ir laikui bėgant kisti;

13)  finansavimo atitikmens reikalavimas – taisyklės, kuriomis įpareigojama suderinti vykdytinų įsipareigojimų ir turto pinigų srautus, užtikrinant, kad mokėjimai iš paskolos gavėjų būtų gauti anksčiau, nei mokami mokėjimai padengtųjų obligacijų investuotojams, ir kad iš paskolos gavėjų gautos sumos būtų bent tokios pačios vertės kaip padengtųjų obligacijų investuotojams mokėtini mokėjimai;

14)  grynasis netenkamų pinigų srautas – visi per tam tikrą laikotarpį atlikti mokėjimai, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus, taip pat mokėjimus pagal padengtųjų obligacijų programos išvestinių finansinių priemonių sandorius, atskaičius visus per tą patį laikotarpį gautus mokėjimus, susijusius su užtikrinamojo turto grupės turtu;

15)  terminų pratęsimo struktūra – tvarka, pagal kurią numatyta galimybė atsiradus priežastiniam veiksniui tam tikram laikotarpiui pratęsti nustatytą padengtųjų obligacijų terminą;

16)  padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra – padengtųjų obligacijų programų priežiūra, kuria užtikrinamas padengtųjų obligacijų emisijai taikytinų reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas;

17)  specialusis administratorius – asmuo ar subjektas, paskirtas administruoti padengtųjų obligacijų programą pagal tą programą padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju;

17a)  pertvarkymas – reorganizavimo priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/24/EB 2 straipsnio septintoje įtraukoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS.STRUKTŪRINĖS PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ YPATYBĖS

1 skyriusDvigubo reikalavimo tvarka ir neliečiamumas bankroto atveju

4 straipsnisDvigubo reikalavimo tvarka

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams suteikiama teisė teikti šiuos reikalavimus:

a)  reikalavimą padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai;

b)  padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju – prioritetinį reikalavimą, susijusį su turto, įtraukto į užtikrinamojo turto grupę, pagrindine suma ir visomis sukauptomis palūkanomis;

c)  jeigu padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju prioritetinis reikalavimas, nurodytas b punkte, negali būti visiškai įvykdytas, – reikalavimą tos kredito įstaigos nemokaus skolininko turto atžvilgiu, kurio eiliškumas pari passu prilygsta kredito įstaigos pirmaeilių neapsaugotų kreditorių reikalavimų eiliškumui, nustatytam pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju.

2.  1 dalyje nurodyti reikalavimai neviršija visų su padengtosiomis obligacijomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų.

3.  Taikant 1 dalies c punktą, specializuotos hipotekos kredito įstaigos nemokumo atvejui valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams suteikiama teisė teikti didesnio prioriteto reikalavimą, nei teikia tos specializuotos hipotekos kredito įstaigos paprastieji neapsaugoti kreditoriai, kurių reikalavimų eiliškumas nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, bet mažesnio prioriteto nei bet kurių kitų privilegijuotųjų kreditorių reikalavimai.

5 straipsnisPadengtųjų obligacijų neliečiamumas bankroto atveju

Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju su padengtosiomis obligacijomis susijusiems mokėjimo įsipareigojimams nebūtų taikomas automatiškas termino paankstinimas.

2 skyriusUžtikrinamojo turto grupė ir padengimas turtu

I skirsnisReikalavimus atitinkantis turtas

6 straipsnis

Padengtųjų obligacijų (aukščiausios rūšies) užtikrinamasis turtas

Valstybės narės reikalauja, kad padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies) visada būtų užtikrintos aukštos kokybės užtikrinamuoju turtu. Tas turtas apima visą turtą, kuris Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose įvardijamas kaip tinkamas. ▌

6a straipsnisPaprastųjų padengtųjų obligacijų užtikrinamasis turtas

1.  Valstybės narės gali suteikti leidimą išleisti padengtąsias obligacijas, kurios užtikrintos aukštos kokybės užtikrinamuoju turtu, kuris Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nėra įvardytas kaip tinkamas. Tokiu atveju valstybės narės reikalauja, kad užtikrinamasis turtas suteiktų padengtąsias obligacijas išleidžiančiai kredito įstaigai teisę teikti mokėjimo prašymus aiškiai apibrėžtai pinigų sumai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir kad jie būtų garantuojami užtikrinamuoju turtu, kaip nurodyta 3 dalyje. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad užtikrinamojo turto pasirinkimas švelnintų užtikrinamojo turto grupės riziką, kaip nurodyta 4 dalyje.

2.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad 1 dalyje nurodytas mokėjimo prašymas atitiktų šiuos teisinius reikalavimus:

a)  kiekvienas prašymas turi būti užtikrintas turtu, kurio nuosavybės ir užtikrinamojo turto teisės užregistruotos viešame registre arba kuris yra paskola valstybinei įmonei, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte;

b)  kiekvienas prašymas, kuris nėra paskola valstybinei įmonei, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte, užtikrinamas teisiškai nustatyta hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teise arba garantija, kurių kiekviena yra vykdytina;

c)  b punkte paminėta hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba garantija suteikia padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai teisę laiku ir pagrįstomis išlaidomis gauti mokėjimą.

a ir b punktų tikslais valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinamas neatidėliotinas užtikrinamojo turto grupės turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisės arba garantijos įvedimas į sistemą arba registravimas.

b ir c punktų tikslais valstybės narės užtikrina, kad prieš įtraukdamos šiuos prašymus į užtikrinamojo turto grupę padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos įvertintų ir galimybę gauti mokėjimus, ir tikėtiną teisinių procedūrų trukmę.

3.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad 1 dalyje nurodytas užtikrinamasis turtas atitiktų šiuos reikalavimus:

a)  materialaus turto atveju galima nustatyti rinkos vertę arba hipotekinę vertę arba, jei tai neįmanoma, turtas vertinamas vadovaujantis toje valstybėje narėje nustatytomis taisyklėmis;

b)  paskolų valstybinei įmonei atveju tai įmonei taikoma viešoji priežiūra, arba pripažinta ECAI pozicijai arba sandorio šaliai yra suteikusi investicinį reitingą.

Taikydamos a punkte nurodytas turto vertinimo taisykles valstybės narės reikalauja, kad materialų užtikrinamąjį turtą vertintų nepriklausomas vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus ir patirtį tokiam vertinimui atlikti. Be to, įtraukimo į užtikrinamojo turto grupę metu valstybės narės pateikia vertinimo metodiką ir procedūrą, kurios parengtos taip, kad būtų gaunamos vertės, kurios yra lygios nežinomos turto rinkos arba hipotekos vertei arba už ją mažesnės.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas rizikos švelninimas būtų vykdomas nustatant šiuos reikalavimus:

a)  visos užtikrinamojo turto grupės užtikrinimo priemonės yra tinkamai apdraudžiamos nuo nuostolių arba sugadinimo rizikos, o draudimo mokėjimo prašymas yra pakaitinio užtikrinamojo turto grupės turto dalis;

b)  3 dalies a punkte nurodytas materialus turtas naudojamas kaip užtikrinimo priemonė užtikrinamojo turto grupės prašymams ne daugiau kaip 70 proc. jų vertės; Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nurodyto materialaus turto atveju vertės procentinė dalis gali būti didesnė, bet neturi viršyti maksimalios tame reglamente tokiam turtui taikomos procentinės dalies. Vertė nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytomis galiojančiomis taisyklėmis pirminio paskolų finansavimo padengtosiomis obligacijomis metu;

c)  paskolos 3 dalies b punkte nurodytoms valstybinėms įmonėms yra laikomos tinkamu užtikrinamojo turto grupės turtu jų nominaliajai vertei taikant diskonto normą, neviršijančią

- 80 proc. pozicijų tuo atveju, jei vykdoma kitos sandorio šalies viešoji priežiūra;

- 60 proc. pozicijų tuo atveju, jei kitai sandorio šaliai taikomas ECAI kredito vertinimas, ne mažesnis už jos pačios investicinio reitingo kokybės ribą;

d)  užtikrinamojo turto grupės turtas turi būti pakankamai įvairus, kad būtų galima išskaidyti riziką;

e)  užtikrinamojo turto grupėje nėra reikšmingos koncentracijos.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose kiekvienai užtikrinamojo turto grupės pirminio turto klasei nurodo:

a)  minimalų atskiro užtikrinamojo turto grupės turto, kuris užtikrina pakankamą įvairovę, kaip nurodyta pirmos pastraipos d punkte, kiekį;

b)  pirmos pastraipos e punkte nurodytos reikšmingos koncentracijos nebuvimą, išreikštą kaip bendros pozicijos, kurios negali viršyti pavienio įsipareigojančiojo asmens pozicija, procentine dalimi.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šią direktyvą priimant antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7 straipsnisUž Sąjungos ribų esantis turtas

1.  Laikydamosi 2 dalies nuostatos, valstybės narės gali leisti padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms į užtikrinamojo turto grupę įtraukti už Sąjungos ribų esantį turtą.

2.  Kai valstybės narės numato tokio turto įtraukimą pagal 1 dalį, jos užtikrina investuotojų apsaugą patikrindamos, ar už Sąjungos ribų esantis turtas atitinka visus 6 straipsnyje arba 6a straipsnyje nustatytus reikalavimus. Valstybės narės užtikrina, kad toks užtikrinamasis turtas suteiktų panašaus lygio saugumą kaip Sąjungoje esantis turtas ir kad tokio turto realizavimo vykdymą galima teisiškai užtikrinti panašiu būdu kaip Sąjungoje esančio turto.

2a.  Valstybės narės leidžia įtraukti už Sąjungos ribų, tačiau Europos ekonominėje erdvėje esantį turtą, jei jis tenkina šios direktyvos 6 straipsnio arba 6a straipsnio reikalavimus.

8 straipsnisGrupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros

Valstybės narės gali nustatyti taisykles, pagal kurias vykdant grupės vidaus sandorį grupei priklausančios kredito įstaigos išleistas padengtąsias obligacijas (grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos) galima naudoti kaip užtikrinamąjį turtą kitos tai pačiai grupei priklausančios kredito įstaigos išorinei padengtųjų obligacijų emisijai (išorei išleistos padengtosios obligacijos). Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą į šias taisykles įtraukdamos bent šiuos reikalavimus:

-a)  grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos atitinka šią direktyvą;

a)  grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos parduodamos kredito įstaigai, išleidžiančiai išorei padengtąsias obligacijas;▌;

b)  grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos įrašomos į kredito įstaigos, išleidžiančios padengtąsias obligacijas išorei, balansą; ▌;

ba)  užtikrinamojo turto grupė neturi kitų emitentų grupės viduje išleistų padengtųjų obligacijų;

c)  išorei išleistos padengtosios obligacijos yra parduodamos grupei nepriklausantiems padengtųjų obligacijų investuotojams;

ca)  padengtųjų obligacijų investuotojai, ketinantys pirkti išorei išleistas padengtąsias obligacijas, turi visapusišką prieigą prie šios direktyvos 14 straipsnyje nurodytos informacijos investuotojams, susijusios su visomis grupės vidaus emisijos padengtosiomis obligacijomis;

d)  tiek grupės viduje, tiek išorei išleistos padengtosios obligacijos priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, ir yra reikalavimus atitinkantis turtas, kaip nurodyta 6 straipsnyje arba 6a straipsnyje.

9 straipsnisBendras finansavimas

1.  ▌Valstybės narės leidžia kelioms kredito įstaigoms bendrai finansuoti padengtąsias obligacijas, jei bendrai finansuojamos padengtosios obligacijos leidžiamos vienos kredito įstaigos (pagrindinė įstaiga).

Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą nustatydamos taisykles, kuriomis reglamentuojamas kredito įstaigos suteiktų paskolų ir hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisių arba kitų lygiaverčių užtikrinimo teisių pardavimas arba perdavimas pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Direktyva 2002/47/EB, padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai. ▌

2.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis ribojamas bendras reikalavimus atitinkančio užtikrinamojo turto naudojimo finansavimas, kaip nurodyta 6 straipsnyje arba 6a straipsnyje, kaip užtikrinamojo turto grupės užtikrinamojo turto pagrindinės įstaigos padengtųjų obligacijų emisijos atveju. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinės įstaigos nemokumo arba pertvarkymo atveju visų padengtųjų obligacijų investuotojai turėtų tiesioginį reikalavimą dėl viso užtikrinamojo turto grupės turto, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalies b punkte, ir likutinį reikalavimą pagrindinei įstaigai, kaip nustatyta to straipsnio 1 dalies c punkte. Valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojami likusių investuotojų reikalavimai kredito įstaigoms, kurios prisidėjo prie bendro užtikrinamojo turto grupės finansavimo, jei pagrindinės įstaigos nemokaus skolininko turtas yra nepakankamas.

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrai finansuojamoms padengtosioms obligacijoms būtų taikomos visos padengtosioms obligacijoms ir padengtųjų obligacijų viešajai priežiūrai taikomos taisyklės.

10 straipsnisUžtikrinamojo turto grupės sudėtis

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrina pakankamą užtikrinamojo turto grupės turto vienarūšiškumo lygį, kad turtas pasižymėtų panašiomis ypatybėmis, kiek tai susiję su užtikrinimo priemonės, kuria garantuojami užtikrinamojo turto grupės mokėjimo prašymai, tipais. Kalbant apie 6 straipsnyje nurodytą turtą, užtikrinamojo turto grupė laikoma pakankamai vienarūše, jei visas jos pagrindinis turtas priklauso vienai iš šių trijų grupių:

turtas, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–c punktus;

turtas, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d–f punktus;

turtas, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies g punktą.

Valstybės narės leidžia sudaryti kelias atskiras vienarūšes užtikrinamojo turto grupes pagal pirminio turto klasę. Šis straipsnis netaikomas užtikrinamojo turto grupės turtą sudarančioms viešosioms paskolų priemonėms, išvestinių finansinių priemonių sutartims arba pakaitiniam turtui.

2.  EBI stebi įvairią šios srities praktiką, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio, paskelbia šio straipsnio taikymo gaires.

11 straipsnisUžtikrinamojo turto grupėje esantys išvestinių finansinių priemonių sandoriai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad į užtikrinamojo turto grupę būtų galima įtraukti išvestinių finansinių priemonių sandorius. Jos taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai išvestinės finansinės priemonės yra užtikrinamojo turto grupės dalis, būtų įvykdyti bent šie reikalavimai:

a)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai į užtikrinamojo turto grupę įtraukiami tik siekiant apsidrausti nuo rizikos; ji apskaičiuojama pagal grynuosius pinigų srautus;

b)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra pakankamai pagrįsti dokumentais;

c)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra atskirti pagal 12 straipsnį;

d)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju negali būti nutraukti;

e)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai atitinka pagal 2 dalį nustatytas taisykles.

2.  Siekdamos užtikrinti 1 dalyje išvardytų reikalavimų laikymąsi, valstybės narės nustato bent šias taisykles, taikomas užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių sandoriams:

a)  apsidraudimo sandorio šalių tinkamumo kriterijus;

c)  dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių pateiktinus būtinuosius dokumentus.

12 straipsnisUžtikrinamojo turto grupės turto atskyrimas

Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamas užtikrinamojo turto grupės turto atskyrimas. Į tas taisykles įtraukiami šie reikalavimai:

a)  visą užtikrinamojo turto grupės turtą padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga gali visada identifikuoti;

b)  viso užtikrinamojo turto grupės turto atskyrimas atliekamas ne vėliau kaip iškart paskelbus apie padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumą ar pertvarkymą;

c)  visas užtikrinamojo turto grupės turtas yra apsaugotas nuo trečiųjų šalių reikalavimų ir nėra įtrauktas į padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokaus skolininko turto sudėtį, kol vykdomas 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prioritetinis reikalavimas.

Taikant pirmą pastraipą, laikoma, kad užtikrinamojo turto grupės turtas apima visas gautas užtikrinimo priemones, susijusias su išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijomis.

13 straipsnisUžtikrinamojo turto grupės stebėtojas

1.  Valstybės narės gali įpareigoti padengtąsias obligacijas leidžiančią kredito įstaigą paskirti užtikrinamojo turto grupės stebėtoją, kad šis nuolat stebėtų užtikrinamojo turto grupės atitiktį 6–12 ir 14–17 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.  Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, jos nustato taisykles, kuriomis reglamentuojami bent šie aspektai:

a)  užtikrinamojo turto grupės stebėtojo paskyrimas ir atleidimas;

b)  visi užtikrinamojo turto grupės stebėtojui taikomi tinkamumo kriterijai;

c)  užtikrinamojo turto grupės stebėtojo vaidmuo ir pareigos, taip pat padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju;

d)  pareiga teikti informaciją kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 18 straipsnio 2 dalį;

e)  teisė gauti informaciją, reikalingą užtikrinamojo turto grupės stebėtojo pareigoms vykdyti.

3.  Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas turi būti atskiras ir nepriklausomas nuo padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos ir jos auditoriaus. Tačiau pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirta kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms stebėti savo užtikrinamojo turto grupę.

4.  Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, jos apie tai informuoja EBI.

14 straipsnisInformacija investuotojams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos teiktų pakankamai išsamią informaciją apie padengtųjų obligacijų programas, kad investuotojai galėtų įvertinti tos programos pobūdį ir riziką ir atlikti išsamų patikrinimą.

2.  Taikydamos 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad informacija investuotojams būtų teikiama bent du kartus per metus ir ją sudarytų ši būtiniausia portfelio informacija:

a)  užtikrinamojo turto grupės ir neapmokėtų padengtųjų obligacijų vertė;

b)  užtikrinamojo turto grupės turto geografinis pasiskirstymas ir turto rūšis, į jo sudėtį įtrauktų paskolų dydis ir vertinimo metodas;

c)  informacija apie riziką, susijusią su palūkanų normomis, valiuta, kreditu, rinka ir likvidumu;

d)  užtikrinamojo turto grupės turto ir padengtųjų obligacijų terminų struktūra, įskaitant, jei taikoma, terminų pratęsimo priežasčių apžvalgą;

e)  privalomo ir turimo padengimo turtu, įskaitant nustatyto teisės aktais, sutartinio ir savanoriško užtikrinimo priemonių perviršio lygius;

f)  daugiau kaip devyniasdešimt dienų pradelstų paskolų procentinė dalis.

Valstybės narės užtikrina, kad investuotojams būtų teikiama apibendrinta informacija. ▌

3.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą įpareigodamos padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas skelbti savo interneto svetainėse pagal 1 ir 2 dalis investuotojams pateiktą informaciją. Valstybės narės nustato, kad šio straipsnio tikslais pakanka suteikti elektroninę prieigą prie šios informacijos.

II skirsnisPadengimo turtu ir likvidumo reikalavimai

15 straipsnisPadengimo turtu reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad padengtųjų obligacijų programos visada atitiktų bent šiuos padengimo turtu reikalavimus:

a)  visų mokėjimo prašymų, susijusių su užtikrinamojo turto grupės turtu, suma visais atvejais yra bent lygi su atitinkamomis padengtosiomis obligacijomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų sumai, įskaitant neapmokėtų padengtųjų obligacijų pagrindinės sumos ir visų sukauptų palūkanų išmokėjimą, taip pat su padengtųjų obligacijų programos vykdymu ir administravimu susijusių išlaidų apmokėjimą;

b)  apskaičiuojant reikalingą padengimo turtu lygį užtikrinama, kad:

i)  bendra užtikrinamojo turto grupės turto nominalioji suma, išskyrus turtą, kuris yra išvestinės finansinės priemonės, bent būtų lygi bendrai neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliajai sumai („nominaliosios sumos principas“); taip pat

ii)  turtas ir įsipareigojimai, susiję su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinami pagal grynuosius pinigų srautus;

c)  padengimo turtu reikalavimą atitinka šis užtikrinamojo turto grupės turtas:

i)  vyraujantis turtas;

ii)  pakaitinis turtas;

iii)  pagal 16 straipsnį laikomas likvidusis turtas;

iv)  mokėjimai grynaisiais pinigais, gauti pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius, įtrauktus į užtikrinamojo turto grupę;

v)  teisės aktais nustatytas užtikrinimo priemonės perviršis;

d)  tais atvejais, kai laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, neužtikrinti reikalavimai į padengiamąjį turtą nėra įtraukiami.

Taikydamos pirmos pastraipos a punktą, valstybės narės gali leisti apskaičiuoti vienkartinę sumą, kai išlaidos susijusios su padengtųjų obligacijų programos valdymu ir administravimu.

Taikydamos pirmos pastraipos b punktą, valstybės narės gali numatyti kitus apskaičiavimo principus, jei apskaičiuojant pagal juos padengimo turtu skaičiavimas nėra aukštesnis nei apskaičiuojant pagal nominaliosios sumos principą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad padengimas turtu ir įsipareigojimai būtų apskaičiuojami pagal tą pačią metodiką.

16 straipsnisUžtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad užtikrinamojo turto grupėje visada būtų iš prieinamo likvidžiojo turto sudaryta likvidumo atsarga padengtųjų obligacijų programos grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.

2.  Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga turi padengti 180 kalendorinių dienų grynąjį netenkamų pinigų srautą, išskyrus nepalankiausių sąlygų laikotarpius, apibrėžtus Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 11 punkte.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą sudarytų šių rūšių turtas:

a)  1 lygio, 2A lygio ir 2B lygio reikalavimus atitinkantis turtas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 10, 11 ir 12 straipsnius, įvertintas pagal to deleguotojo reglamento 9 straipsnį ir atskirtas pagal šios direktyvos 12 straipsnį;

b)  kredito įstaigų pozicijos ▌pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punktą.

Taikydamos pirmos pastraipos a punktą, valstybės narės užtikrina, kad nuosavos išleistos padengtosios obligacijos nebūtų įskaičiuojamos į užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą.

Taikydamos pirmos pastraipos b punktą, valstybės narės užtikrina, kad į užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą nebūtų įskaičiuojami neužtikrinti reikalavimai, susiję su neįvykdytomis pozicijomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį.

3a.  Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą sudarantis likvidusis turtas neįskaičiuojamas į likvidumo reikalavimus, nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61.

4.  Nukrypdamos nuo 3a dalies valstybės narės gali nuspręsti, kad užtikrinamojo turto grupėje kaip likvidumo atsarga esantis likvidusis turtas, nurodytas 3 dalies a punkte, gali būti įskaičiuojamas į likvidumo reikalavimus, nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61, jei jis neviršija padengtųjų obligacijų programos grynojo netenkamų pinigų srauto sumos. Tačiau ta galimybė nedaro poveikio reikalavimui, kad tas užtikrinamojo turto grupėje kaip likvidumo atsarga esantis likvidusis turtas padengtųjų obligacijų programoje turi būti laikomas atskirai, o emitento pertvarkymo arba nemokumo atveju turi būti atskirtas nuo likvidaus turto, kuris laikomas Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 nustatyto likvidumo reikalavimo tikslais.

5.  Pratęsimo struktūrų atveju valstybės narės užtikrina, kad su pagrindinės sumos išmokėjimu susiję likvidumo reikalavimai pratęsus terminą būtų atnaujinti taip, kad jie visada atitiktų mokėjimo poreikius iki tos dienos, kurią turi būti grąžinta paskutinė pagrindinio kapitalo suma.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai.

17 straipsnisTerminų pratęsimo struktūroms taikomos sąlygos

1.  Valstybės narės gali leisti padengtųjų obligacijų emisijas numatant terminų pratęsimo struktūrą, kai investuotojų apsauga užtikrinama bent šiais būdais:

a)  terminų pratęsimo priežastiniai veiksniai nurodomi sutartyje arba įstatuose;

b)  terminas gali būti pratęstas tik emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju ir pritarus kompetentingai priežiūros institucijai arba dėl pagal nacionalinę teisę nustatytų objektyvių finansinių priežasčių;

c)  investuotojams pateikiama pakankamai informacijos apie terminų pratęsimą, kad jie galėtų nustatyti padengtosios obligacijos riziką, išsamiai aprašant:

i)  terminų pratęsimo priežastinius veiksnius;

ii)  terminų pratęsimo pasekmes padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju;

iii)  pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos ir specialiojo administratoriaus vaidmenį terminų pratęsimo atžvilgiu (jei aktualu);

d)  bet kuriuo metu galima nustatyti galutinį padengtosios obligacijos terminą;

e)  dėl terminų pratęsimo padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumas nesikeičia;

f)  dėl terminų pratęsimo nesikeičia padengtųjų obligacijų struktūrinės ypatybės, susijusios su dvigubo reikalavimo tvarka, kaip nurodyta 4 straipsnyje, ir neliečiamumu bankroto atveju, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

1a.  EBI parengia techninių standartų projektus, kuriuose papildomai paaiškina 1 dalies b punkte nurodytas objektyvias finansines priežastis ir objektyvią tų priežasčių nustatymo metodiką. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šią direktyvą priimant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2.  Valstybės narės, leidusios padengtųjų obligacijų emisijas numatant terminų pratęsimo struktūrą, apie šį sprendimą informuoja EBI.

III ANTRAŠTINĖ DALISPADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ VIEŠOJI PRIEŽIŪRA

18 straipsnisPadengtųjų obligacijų viešoji priežiūra

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą numatydamos padengtųjų obligacijų emisijai taikyti padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą.

2.  Kad galėtų vykdyti 1 dalyje nurodytą padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą, valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų. Apie tas paskirtas institucijas ir apie bet kokį funkcijų ir pareigų paskirstymą jos informuoja Komisiją ir EBI.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos stebėtų padengtųjų obligacijų emisijas siekdamos įvertinti jų atitiktį nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, reikalavimams.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos registruotų visus savo sandorius, susijusius su padengtųjų obligacijų programa, ir taikytų pakankamas ir tinkamas dokumentavimo sistemas ir procesus.

5.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos priemonės, leidžiančios pagal 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms gauti informacijos, reikalingos siekiant įvertinti atitiktį nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, reikalavimams, ištirti galimus šių reikalavimų pažeidimus ir skirti administracines sankcijas bei taisomąsias priemones pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 23 straipsnis.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų žinių, išteklių, veiklos pajėgumų, įgaliojimų ir savarankiškumą, reikalingų siekiant vykdyti jų funkcijas, susijusias su padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra.

19 straipsnisPadengtųjų obligacijų programoms suteikiamas leidimas

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad prieš leidžiant padengtąsias obligacijas pagal padengtųjų obligacijų programą, tai programai būtų gautas leidimas. Valstybės narės suteikia įgaliojimą suteikti tokius leidimus pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms.

2.  Valstybės narės nustato 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo reikalavimus, apimančius bent šiuos aspektus:

a)  tinkamą veiklos programą, kurioje numatyta padengtųjų obligacijų emisija;

b)  į užtikrinamojo turto grupę įtrauktų paskolų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir refinansavimo tinkamą politiką, procesus ir metodikas, kuriais užtikrinama investuotojų apsauga;

c)  padengtųjų obligacijų programai įgyvendinti skirtą vadovybę ir darbuotojus, turinčius tinkamą kvalifikaciją ir žinių, susijusių su padengtųjų obligacijų emisija ir padengtųjų obligacijų programos administravimu;

d)  užtikrinamojo turto grupės administracinę struktūrą, atitinkančią taikytinus reikalavimus, nustatytus nacionalinėse nuostatose, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

20 straipsnisPadengtųjų obligacijų viešoji priežiūra nemokumo ar pertvarkymo atveju

1.  Padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos pertvarkymo atveju pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos bendradarbiauja su pertvarkymo institucija siekdamos užtikrinti, kad būtų apsaugotos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai, be kita ko, bent tikrindamos nuolatinį ir kompetentingą padengtųjų obligacijų programos valdymą pertvarkymo proceso metu.

2.  Valstybės narės gali numatyti, kad padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju būtų paskirtas specialusis administratorius, užtikrinsiantis, kad būtų apsaugotos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai, be kita ko, bent tikrindamas nuolatinį ir kompetentingą padengtųjų obligacijų programos valdymą nemokumo proceso metu.

Kai valstybės narės ta galimybe pasinaudoja, jos reikalauja, kad specialiojo administratoriaus paskyrimą ir atleidimą privalėtų patvirtinti pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtosios kompetentingos institucijos.

3.  Kai valstybės narės numato specialiojo administratoriaus paskyrimą pagal 2 dalį, jos patvirtina taisykles, kuriomis nustatomos to specialiojo administratoriaus užduotys ir pareigos, susijusios bent su:

a)  įsipareigojimų, susijusių su padengtosiomis obligacijomis, vykdymu;

b)  užtikrinamojo turto grupės turto valdymu ir realizavimu, įskaitant jo perdavimą kartu su padengtųjų obligacijų įsipareigojimais kitai padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai;

c)  teisinių sandorių, būtinų užtikrinamojo turto grupei tinkamai administruoti, ir įsipareigojimų, susijusių su padengtosiomis obligacijomis, padengimo turtu situacijai nuolat stebėti, vykdymu siekiant pradėti procedūras, kad būtų susigrąžinta užtikrinamojo turto grupės turto vertė, ir įvykdžius visus padengtųjų obligacijų įsipareigojimus likusį tokį turtą perduoti padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokaus skolininko turtui.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos, specialusis administratorius, kai jis yra paskirtas, ir pertvarkymo institucija dėl nemokumo arba pertvarkymo proceso koordinuotų savo veiklą ir keistųsi informacija.

21 straipsnisInformacijos teikimas kompetentingoms institucijoms

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą įpareigodamos padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas teikti 2 dalyje nurodytą informaciją apie padengtųjų obligacijų programas pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms. Informacija teikiama reguliariai ir gavus kompetentingų institucijų prašymą. Valstybės narės nustato taisykles dėl reguliaraus informacijos teikimo periodiškumo.

2.  Pagal 1 dalį nustatytinomis pareigomis teikti informaciją reikalaujama teikti informaciją bent apie šiuos padengtųjų obligacijų programos reikalavimus:

a)  dvigubo reikalavimo tvarką pagal 4 straipsnį;

b)  padengtosios obligacijos neliečiamumą bankroto atveju pagal 5 straipsnį;

c)  turto tinkamumą ir užtikrinamojo turto grupės reikalavimus pagal 6–11 straipsnius;

d)  užtikrinamojo turto grupės turto atskyrimą pagal 12 straipsnį;

e)  užtikrinamojo turto grupės stebėtojo veikimą pagal 13 straipsnį;

f)  informacijai investuotojams keliamus reikalavimus pagal 14 straipsnį;

g)  padengimo turtu reikalavimus pagal 15 straipsnį;

h)  užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą pagal 16 straipsnį;

i)  terminų pratęsimo struktūroms taikomas sąlygas pagal 17 straipsnį.

3.  Valstybės narės numato taisykles, pagal kurias padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos teikia informaciją apie 2 dalyje nurodytus reikalavimus pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms.

22 straipsnisKompetentingų institucijų įgaliojimai vykdant padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą suteikdamos pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms visus priežiūros, tyrimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, kurių reikia vykdant padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros užduotį.

2.  1 dalyje nurodyti įgaliojimai apima:

a)  įgaliojimą suteikti arba atsisakyti suteikti leidimus pagal 19 straipsnį;

b)  įgaliojimą reguliariai peržiūrėti padengtųjų obligacijų programą siekiant įvertinti jos atitiktį šiai direktyvai;

c)  įgaliojimą vykdyti patikrinimus vietoje ir nuotoliniu būdu;

d)  įgaliojimą skirti administracines sankcijas ar nuobaudas ir taisomąsias priemones pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 23 straipsnis;

e)  įgaliojimą priimti ir įgyvendinti priežiūros gaires, taikytinas padengtųjų obligacijų emisijoms.

23 straipsnisAdministracinės nuobaudos ir

kitos administracinės priemonės

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis nustatomos tinkamos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikytinos bent šiais atvejais:

a)  kai kredito įstaiga gavo leidimą leisti padengtąsias obligacijas pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

b)  kai kredito įstaiga nebeatitinka sąlygų, kuriomis leidimas buvo suteiktas;

c)  kai kredito įstaiga leidžia padengtąsias obligacijas neturėdama leidimo pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 19 straipsnis;

d)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 4 straipsnis;

e)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, neatitinkančias reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 5 straipsnis;

f)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, neužtikrintas pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 6 straipsnis ir 6a straipsnis;

g)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, užtikrintas už Sąjungos ribų esančiu turtu, pažeisdama reikalavimus, nustatytus nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 7 straipsnis;

h)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga padengtąsias obligacijas užtikrina grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūra, pažeisdama reikalavimus, nustatytus nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 8 straipsnis;

i)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka bendro finansavimo sąlygų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 9 straipsnis;

j)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka užtikrinamojo turto grupės sudėties reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 10 straipsnis;

k)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga į užtikrinamojo turto grupę įtraukia išvestinių finansinių priemonių sandorius ne apsidraudimo nuo rizikos tikslu arba neįvykdo reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 11 straipsnis;

l)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka užtikrinamojo turto grupės turto atskyrimo reikalavimų pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 12 straipsnis;

m)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją, pažeisdama nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 14 straipsnis;

n)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga pakartotinai arba nuolat neturi užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos, pažeisdama nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 16 straipsnis;

o)  kai padengtąsias obligacijas su terminų pratęsimo struktūromis leidžianti kredito įstaiga neatitinka terminų pratęsimo struktūroms taikomų sąlygų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 17 straipsnis;

p)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie pareigas, pažeisdama nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkelti 21 straipsnio 2 dalies a–i punktai.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių už pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę skiriamos baudžiamosios sankcijos. Tokiais atvejais valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

2)  1 dalyje nurodytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

3.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad administracinės sankcijos ir taisomosios priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos.

25 straipsnisBendradarbiavimo pareigos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų su bendrąją kredito įstaigų priežiūrą vykdančia kompetentinga institucija, laikydamosi atitinkamų toms įstaigoms taikomų Sąjungos teisės aktų.

2.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje. Bendradarbiaudamos jos, be kita ko, viena kitai teikia visą informacija, svarbią kitų institucijų priežiūros užduotims, laikydamosi nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

3.  Taikydamos 2 dalies antrą sakinį, valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos:

a)  gavusios kitos tokios kompetentingos institucijos prašymą, perduotų jai visą svarbią informaciją;

b)  savo iniciatyva kitoms kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms perduotų visą būtiną informaciją.

4.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiautų su EBI įgyvendinant šią direktyvą.

5.  Taikant šį straipsnį, informacija laikoma būtina, jei ji gali daryti reikšmingą įtaką padengtųjų obligacijų emisijos vertinimui kitoje valstybėje narėje.

26 straipsnisInformacijos atskleidimo reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbtų šią informaciją:

a)  su padengtųjų obligacijų emisijomis susijusių priimtų nacionalinių įstatymų, potvarkių, administracinių taisyklių ir bendro pobūdžio gairių tekstus;

b)  leidimus leisti padengtąsias obligacijas turinčių kredito įstaigų sąrašą;

c)  padengtųjų obligacijų, kurias leista žymėti Europos padengtųjų obligacijų ženklu, ir obligacijų, kurias leista žymėti ženklu „Europos padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies)“, sąrašą.

2.  Pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turi pakakti, kad būtų galima iš esmės palyginti skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomus metodus. Ši informacija atnaujinama siekiant atsižvelgti į visus pasikeitimus.

3.  Taikydamos 1 dalies b ir c punktus, pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos EBI kasmet pateikia kredito įstaigų ir padengtųjų obligacijų sąrašus.

IV ANTRAŠTINĖ DALISŽENKLINIMAS

27 straipsnisŽENKLINIMAS

Valstybės narės užtikrina, kad Europos padengtųjų obligacijų ženklas ir jo vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudojamas tik padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms reikalavimus, nustatytus nuostatomis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

Valstybės narės užtikrina, kad Europos (aukščiausios rūšies) padengtųjų obligacijų ženklas ir jo vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudojamas tik padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms reikalavimus, nustatytus nuostatomis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio tinkamumo reikalavimus.

V ANTRAŠTINĖ DALISKITŲ DIREKTYVŲ PAKEITIMAI

28 straipsnisDirektyvos 2009/65/EB pakeitimas

Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

1)  pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 25 %, jeigu obligacijos buvo išleistos iki [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena] ir atitiko jų emisijos dieną galiojančioje šios dalies versijoje nustatytus reikalavimus arba jeigu obligacijos atitinka padengtųjų obligacijų apibrėžtį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 20XX/XX* 3 straipsnio 1 punktą.

____________________________

*  [LB: prašom įrašyti nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL C […], […], p. […])].“;

2)  trečia pastraipa išbraukiama.

29 straipsnisDirektyvos 2014/59/ES pakeitimas

Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 96 punktas pakeičiamas taip:

„96)  padengtoji obligacija – finansinė priemonė, kaip nurodyta jos emisijos dieną galiojančios versijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB* 52 straipsnio 4 dalyje, išleista iki ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena], arba padengtoji obligacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 20XX/XX** 3 straipsnio 1 punkte;

__________________________________

*  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

**  [LB: prašom įrašyti nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL C […], […], p. […])].“.

VI ANTRAŠTINĖ DALISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnisPereinamojo laikotarpio priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad padengtosioms obligacijoms, išleistoms iki XX [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena] ir atitinkančioms jų emisijos dieną galiojančios versijos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, nebūtų taikomi šios direktyvos 5–12, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių reikalavimai, tačiau jas būtų galima toliau iki jų termino laikyti padengtosiomis obligacijomis pagal šią direktyvą.

Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma padengtųjų obligacijų serijų, kurių pirmoji emisijos data yra ankstesnė nei [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena], naujiems segmentams arba tęstinėms emisijoms.

31 straipsnis

Lygiavertiškumas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka:

a)  būtų lygiavertė II antraštinėje dalyje išdėstytiems reikalavimams ir III antraštinėje dalyje nurodytiems priežiūros įgaliojimams ir sankcijoms; taip pat

b)  būtų veiksmingai taikoma ir jos vykdymas būtų užtikrinamas teisingai ir iškraipymų nesukeliančiu būdu, siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje valstybėje.

2.  Jeigu Komisija priima deleguotąjį aktą dėl lygiavertiškumo trečiosios valstybės atžvilgiu, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, laikoma, kad padengtoji obligacija atitinka II antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus, jei emitentas yra įsisteigęs toje trečiojoje valstybėje.

3.  Komisija, bendradarbiaudama su EBI, stebi trečiosios valstybės nuostatų, kurios laikomos lygiavertėmis II antraštinėje dalyje išdėstytiems reikalavimams, dėl kurių buvo priimtas deleguotasis aktas, veiksmingumą ir reguliariai teikia jo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei ataskaitoje atskleidžiama, kad trečiosios valstybės institucijos nepakankamai arba nenuosekliai taiko lygiaverčius reikalavimus, arba jei yra esminių trečiosios valstybės reguliavimo skirtumų, Komisija sprendžia, ar panaikinti tos trečiosios valstybės teisinės sistemos lygiavertiškumo pripažinimą. Jei Komisija imasi veiksmų sprendimui dėl lygiavertiškumo atšaukti arba sustabdyti, ji nustato skaidrią procedūrą, pagal kurią atšaukiami arba sustabdomi sprendimai dėl lygiavertiškumo, kad būtų suteikiama tikrumo rinkai ir remiamas finansinis stabilumas.

31a straipsnisPeržiūra ir ataskaitos

1.  Ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 3 metai] Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos įgyvendinimo investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų emisijų pokyčių Sąjungoje aspektais, įskaitant:

a)  leidimų leisti padengtąsias obligacijas skaičiaus pokyčius;

b)  laikantis nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio išleistų padengtųjų obligacijų skaičiaus pokyčius;

c)  padengtųjų obligacijų emisijas užtikrinančio turto pokyčius;

d)  užtikrinimo priemonių perviršio lygio pokyčius;

e)  tarpvalstybines investicijas į padengtąsias obligacijas, įskaitant vietos ir užsienio investicijas iš trečiųjų valstybių ir į jas;

f)  padengtųjų obligacijų emisijų numatant terminų pratęsimo struktūrą pokyčius;

g)  padengtųjų obligacijų rinkos veikimo vertinimą ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.

2.  Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, užsakiusi ir gavusi ataskaitą šiuo klausimu ir pasikonsultavusi su EBI ir ECB, priima ataskaitą, kurioje įvertina riziką, kylančią dėl terminų pratęsimo struktūra pasižyminčių padengtųjų obligacijų. Ypatingas dėmesys skiriamas rizikai, kurią patiria investuotojai, turintys tokių obligacijų krizės laikotarpiu. Komisija tą tyrimą ir ataskaitą bei, prireikus, pasiūlymą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, užsakiusi ir gavusi tyrimą šiuo klausimu ir pasikonsultavusi su EBI ir ECB, priima ataskaitą dėl galimybės sukurti dvigubo reikalavimo priemonę, vadinamą Europos užtikrintaisiais vekseliais. Komisija tą tyrimą ir ataskaitą bei, prireikus, pasiūlymą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.  Taikydamos 1 dalį, valstybės narės ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 2 metai] pateikia Komisijai informaciją pagal a–f punktus.

32 straipsnisPerkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ... [įrašyti datą: dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo … [įrašyti datą: dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos + 1 diena].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

33 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnisAdresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas          Pirmininkas

(1)

OL C 382, 2018 10 23, p. 2.

(2)

OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

(3)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(4)

  OL C 382, 2018 10 23, p. 2.

(5)

  OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

(6)

  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(7)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(8)

  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

(9)

  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1).

(10)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(11)

  2012 m. gruodžio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2012/2 dėl kredito įstaigų finansavimo (2013/C 119/01).

(12)

  EBI ataskaita „ES padengtųjų obligacijų sistemos ir kapitalo vertinimas“ (2014 m.).

(13)

  Ataskaita „Padengtosios obligacijos: rekomendacijos dėl ES padengtųjų obligacijų sistemų suderinimo“, EBI (2016 m.), EBA-Op-2016-23.

(14)

  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(15)

  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(16)

  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(17)

  [OL C […].]


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Padengtųjų obligacijų emisijos ir viešoji priežiūra

Nuorodos

COM(2018)0094 – C8-0113/2018 – 2018/0043(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

7.3.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

16.4.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

16.4.2018

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

JURI

27.3.2018

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Bernd Lucke

31.5.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

10.9.2018

18.10.2018

 

 

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

16

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hugues Bayet, Pervenche Berès, David Coburn, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Stefan Gehrold, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Marisa Matias, Costas Mavrides, Alex Mayer, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Cozzolino, Ashley Fox, Jeppe Kofod, Paloma López Bermejo, Michel Reimon, Joachim Starbatty, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso, Helga Stevens

Pateikimo data

26.11.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

34

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

ECR

Ashley Fox, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Joachim Starbatty, Helga Stevens

ENF

Barbara Kappel

PPE

Pilar Ayuso, Markus Ferber, Stefan Gehrold, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Tom Vandenkendelaere

S&D

Jeppe Kofod, Alex Mayer, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Michel Reimon, Ernest Urtasun

16

-

EFDD

David Coburn

GUE/NGL

Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Dimitrios Papadimoulis, Miguel Viegas

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Andrea Cozzolino, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Roberto Gualtieri, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Paul Tang

1

0

EFDD

Marco Valli

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 6 d.Teisinė informacija - Privatumo politika