PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas
10.1.2019 - (COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD)) - ***I
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Clara Eugenia Aguilera García
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas
(COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0115),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0104/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0005/2019),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5) vieni iš BŽP tikslų – užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros veiklos tvarumą aplinkos atžvilgiu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą; |
(5) vieni iš BŽP tikslų – užtikrinti, kad jūrų gyvieji biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų sudaromos ilgalaikės tvarios ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės sąlygos. Siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros veiklos aplinkosauginį ir socialinį bei ekonominį tvarumą, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą. Tai taip pat padės aprūpinti Sąjungos rinką labai maistingu maistu, sumažinti Sąjungos rinkos priklausomybę nuo maisto importo, paskatinti kurti tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas ir ekonominį vystymąsi pakrančių regionuose ir užtikrinti deramą žuvininkystės sektoriuje dirbančių asmenų pragyvenimo lygį, įskaitant smulkiosios ir mažos apimties žvejybos sektorių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6) tam, kad būtų galima pasiekti BŽP tikslus, reikėtų priimti įvairių išsaugojimo priemonių, tokių kaip daugiamečiai planai, techninės priemonės ir žvejybos galimybių nustatymas bei paskirstymas; |
(6) tam, kad būtų galima pasiekti BŽP tikslus, reikėtų priimti įvairių išsaugojimo priemonių, tokių kaip daugiamečiai planai, techninės priemonės ir žvejybos galimybių nustatymas bei paskirstymas. Vis dėlto, žvejybos išteklių atkurti nepavyks, jei nebus mažinamas vis didėjantis taršos poveikis: taršos šaltiniai daugiausia sausumoje, bet ją kelia ir jūrų veikla (transportas, nafta, turizmas ir kt.); |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(6a) į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 įtrauktas aiškus su jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimu susijęs tikslas apima žvejojamų rūšių populiacijų dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galimas MSY, atkūrimą ir išlaikymą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, kaip nurodyta to reglamento 2 straipsnyje, visų išteklių žvejybos lygis, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, palaipsniui turi būti pasiektas, jei įmanoma, iki 2015 m., bet ne vėliau kaip 2020 m. Siekiant šio tikslo, ypač atsižvelgiama į ekonominį ir socialinį poveikį; |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(7) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti; |
(7) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio, kuo labiau jį sumažinti ir užtikrinti, kad žvejybos veiklos poveikis jūros aplinkai būtų kuo mažesnis; |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8) patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias parengė arba peržiūrėjo nepriklausoma Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta mokslo įstaiga; |
(8) patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbia arba recenzuoja nepriklausoma Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta mokslo įstaiga, tokia kaip Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) arba Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM), ir kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio reikalavimus; |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(11) Prancūzija, Italija ir Ispanija priėmė valdymo planus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006. Tačiau šie planai tarpusavyje nėra suderinti, juose atsižvelgta ne į visus žvejybos įrankius, kuriais žvejojami demersiniai ištekliai, ir neatsižvelgta į daugiateritorį tam tikrų išteklių paplitimą bei laivynų išsidėstymą. Be to, pasirodė, kad tie planai nepadeda veiksmingai siekti BŽP tikslų. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai išreiškė pritarimą tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų parengtas ir įgyvendintas daugiametis atitinkamų išteklių žvejybos valdymo planas; |
(11) Prancūzija, Italija ir Ispanija priėmė valdymo planus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006. Tačiau šie planai tarpusavyje nėra suderinti, juose atsižvelgta ne į visus žvejybos įrankius, kuriais žvejojami demersiniai ištekliai, ir neatsižvelgta į daugiateritorį tam tikrų išteklių paplitimą bei laivynų išsidėstymą. Be to, pasirodė, kad tie planai nepadeda veiksmingai siekti BŽP tikslų. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai išreiškė pritarimą tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų parengtas ir įgyvendintas daugiametis atitinkamų išteklių žvejybos valdymo planas. Siekiant, kad šiame reglamente nustatytos priemonės būtų kuo efektyvesnės, reikėtų, kad jas įgyvendintų visos šalys; |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12) ŽMTEK įrodė, kad dauguma vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY; |
(12) ŽMTEK įrodė, kad tam tikri vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY; |
Pagrindimas | |
ŽMTEK turi mokslinės informacijos apie tam tikras rūšis, kurių ištekliai buvo įvertinti, ir tos rūšys nesudaro rūšių, gyvenančių vakarų Viduržemio jūroje, daugumos. | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15) atsižvelgiant į mėgėjų žvejybos svarbą, šiame reglamente nustatytas planas turėtų būti taikomas ir tokiai žvejybai, kai ją vykdant sužvejojami vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių individai. Šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti numatyta galimybė taikyti specialias valdymo priemones tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį poveikį ištekliams; |
(15) kadangi mėgėjų žvejyba gali turėti didelį poveikį žuvų ištekliams, daugiametis planas turėtų numatyti sistemą, kuria užtikrinama, kad tokia žvejyba būtų vykdoma tokiu būdu, kuris dera su plano tikslais. Valstybės narės turėtų rinkti mėgėjų žvejybos laimikių duomenis. Tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį neigiamą poveikį tiems ištekliams, plane turėtų būti numatyta galimybė priimti sprendimą dėl specialių valdymo priemonių, kurios nedarytų žalos verslinės žvejybos sektoriui; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(16) geografinė daugiamečio plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos ateityje gali reikėti pakoreguoti daugiamečiame plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas daugiamečiame plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė; |
(16) geografinė daugiamečio plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos ateityje gali reikėti pakoreguoti daugiamečiame plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisija gali priimti naują pasiūlymą, kuriuo koreguojamas daugiamečiame plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė; |
Pagrindimas | |
1 straipsnio 2 dalyje nustatoma reglamento taikymo sritis (ištekliai ir GFCM parajoniai), o šio reglamento I priede nustatytos pastangų grupės ir žvejybos pastangų valdymo tvarka. Abiejose dalyse esama esminių teisėkūros procedūra priimamo akto elementų ir, norint juos keisti, turi būti prieš tai konsultuojamasi su Parlamentu, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatų. | |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(17) šiame reglamente nustatytu planu turėtų būti siekiama BŽP tikslų, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių individams taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planas taip pat turėtų būti grindžiamas ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvoje 2008/56/EB28 nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB29 bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB30 nustatytais tikslais; |
(17) šiame reglamente nustatytu planu turėtų būti padedama siekti BŽP tikslų, visų pirma atkurti ir išlaikyti tikslinių išteklių žuvų populiacijų dydžius, viršijančius biomasės dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį, užtikrinant deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį ir atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planas taip pat turėtų būti grindžiamas ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę (pagal Direktyvą 2008/56/EB28), ir turėtų padėti užtikrinti, kad buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė būtų palanki, kaip reikalaujama pagal Direktyvoje 2009/147/EB29 ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB30 nustatytus tikslus; |
|
__________________ |
__________________ |
|
28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). |
28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). |
|
29 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). |
29 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). |
|
30 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). |
30 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 17a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(17a) kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas efektyviai ir kad būtų pasiekti BŽP tikslai, gali būti reikalinga laivyno restruktūrizacija. Dėl to būtina numatyti galimybę valstybėms parengti laivynų ir pastangų restruktūrizacijos planus, siekianti didinti selektyvumą ir energijos vartojimo efektyvumą, kad jos galėtų naudotis laivų atidavimo į metalo laužą ir modernizavimo parama. To siekiant, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į tokias priemones; |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 17 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(17b) siekiant užtikrinti mirtingumą dėl žvejybos, patenkantį į FMSY intervalus, derėtų atsižvelgti į tai, kad šis reglamentas įsigalioja vėlokai, ir į dinamišką mišriosios žvejybos pobūdį, ir suteikti reikiamą paramą, kad būtų panaikintas bet koks žvejybos sektoriaus socialinis ir ekonominis disbalansas; |
Pagrindimas | |
Atsižvelgiant į dabartinę išteklių būklę ir į tai, kad Komisija pateikė šį pasiūlymą vėlokai, praktiškai neįmanoma užtikrinti visų atitinkamų išteklių MSY iki 2020 m. be didžiulio masto mažinimo priemonių ir katastrofiškų pasekmių vakarų Viduržemio jūros laivynams. | |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(21) turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad tiksliniai rodikliai būtų pasiekti, ir, jei reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės, be kita ko, tais atvejais, kai išteklių dydis yra mažesnis už jų išsaugojimo lygio atskaitos taškus. Taisomosios priemonės turėtų apimti neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius, žvejybos galimybes ir kitas specialias išsaugojimo priemones; |
(21) turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad tiksliniai rodikliai būtų pasiekti, ir, jei reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės, be kita ko, tais atvejais, kai išteklių dydis yra mažesnis už jų išsaugojimo lygio atskaitos taškus. Taisomosios priemonės turėtų apimti neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius, žvejybos galimybes ir kitas specialias išsaugojimo priemones, taip pat finansinę paramą žvejams, tiesiogiai patiriantiems tų priemonių poveikį; |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(23) tam, kad galimybės vykdyti žvejybą būtų skaidrios ir būtų pasiektas tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygis, turėtų būti priimta žvejybai tralams (pagrindiniu žvejybos įrankiu, kuriuo žvejojami vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai) taikoma Sąjungos žvejybos pastangų sistema. Todėl tam, kad Taryba kasmet galėtų nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, išreikštas žvejybos dienų skaičiumi, reikėtų nustatyti žvejybos pastangų grupes. Prireikus žvejybos pastangų sistema turėtų apimti ir kitus žvejybos įrankius; |
(23) tam, kad galimybės vykdyti žvejybą būtų skaidrios ir būtų pasiektas tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygis, reikia, kad Sąjunga turėtų tinkamų duomenų ir patikimų statistinių duomenų ir jais remdamasi nustatytų žvejybai tralams (pagrindiniu žvejybos įrankiu, kuriuo žvejojami vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai) taikomą žvejybos pastangų sistemą. Todėl tam Taryba kasmet turėtų nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, išreikštas žvejybos dienų skaičiumi. Prireikus žvejybos pastangų sistema turėtų apimti ir kitus žvejybos įrankius; |
Pagrindimas | |
Žvejybos pastangų valdymas būtų geresnis, jeigu jos būtų valdomos bendrai kiekviename geografiniame parajonyje, nes siūlomos ilgio kategorijos lemtų dirbtinį laivyno suskirstymą. Pranešėja siūlo pastangų grupes išbraukti. | |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(24) atsižvelgiant į nerimą keliančią beveik visų vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių padėtį ir siekiant sumažinti didelį dabartinį mirtingumą dėl žvejybos, pirmaisiais šiame reglamente nustatyto plano įgyvendinimo metais pagal žvejybos pastangų sistemą žvejybos pastangos turėtų būti labai sumažintos; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(25) jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį atitinkamų išteklių individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba turėtų į ją atsižvelgti. Tuo tikslu Taryba, atsižvelgdama į mėgėjų žvejybos laimikio dydį, gali nustatyti žvejybos galimybes pagal verslinės žvejybos laimikiui taikomą žvejybos pastangų sistemą ir (arba) priimti kitas priemones, kuriomis mėgėjų žvejyba būtų ribojama; |
(25) jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį atitinkamų išteklių individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba turėtų į ją atsižvelgti. Tuo tikslu Taryba, atsižvelgdama į mėgėjų žvejybos laimikio dydį, nustatys žvejybos galimybes pagal verslinės žvejybos laimikiui taikomą žvejybos pastangų sistemą, kad nebūtų keliamas pavojus verslinei žvejybai, ir (arba) priims kitas priemones, kuriomis mėgėjų žvejyba būtų ribojama, atsižvelgdama į tai, kad tokios priemonės turėtų jokiu būdu nekenkti verslinės žvejybos veiklai; |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(26) jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad žvejybos pastangų sistemos nepakanka šiame reglamente nustatyto plano tikslams arba tiksliniams rodikliams pasiekti, reikėtų priimti bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamas valdymo priemones, kuriomis būtų papildoma žvejybos pastangų sistema; |
(26) jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad žvejybos pastangų sistemos nepakanka šiame reglamente nustatyto plano bendriesiems tikslams arba kiekybiniams tikslams pasiekti, kai tikslinga, reikėtų priimti technines priemones, kurios, sumažinus tikslinių rūšių mirtingumą dėl žvejybos, sudarytų sąlygas išteklių būklei pagerėti ir kuriomis būtų papildoma žvejybos pastangų sistema; |
Pagrindimas | |
Valdymo priemonės, grindžiamos bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK), nėra tinkamos Viduržemio jūros regionui, atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės yra sunkiai įgyvendinamos vykdant įvairių rūšių žvejybą ir kai ištekliai naudojami drauge su ES nepriklausančiomis šalimis. Pageidautina, kai tikslinga, taikyti technines priemones, kurios, sumažinus tikslinių rūšių mirtingumą dėl žvejybos, sudarytų sąlygas išteklių būklei pagerėti. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 27a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(27a) siekiant, kad valdymo priemonės būtų efektyviai įgyvendinamos regioniniu lygmeniu, valstybės narės turėtų taikyti bendro valdymo sistemą ir įtraukti patariamąsias tarybas, žvejų organizacijas ir kompetentingas įstaigas ar institucijas, kad būtų užtikrintas tvirtesnis dialogas ir šių šalių dalyvavimas; |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(28) tam, kad būtų galima apsaugoti jauniklių augimo vietas bei pažeidžiamas buveines ir išlaikyti mažos apimties žvejybą, pakrančių zona turėtų būti reguliariai skiriama selektyvesnei žvejybai. Todėl šiame reglamente nustatytame plane reikėtų nustatyti, kad žvejyba tralais iki 100 m izobatos draudžiama tris mėnesius kiekvienais metais; |
(28) tam, kad būtų galima apsaugoti jauniklių augimo vietas bei pažeidžiamas buveines ir išlaikyti mažos apimties žvejybą, pakrančių zona turėtų būti reguliariai skiriama selektyvesnei žvejybai. Todėl šiame reglamente nustatytame plane reikėtų nustatyti, kad žvejyba tralais iki 100 m izobatos draudžiama tris mėnesius kiekvienais metais kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, kai būtina ir pagrįsta moksliniais duomenimis, taikant regionalizavimo principą; |
Pagrindimas | |
Pasiūlymas įvesti draudimą naudoti tralus iki 100 m izobatos nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. gali būti tam tikrais atvejais neproporcinga ir nepagrįsta priemonė, neparemta moksliniais duomenimis. Daugelyje vietų kontinentinis šelfas baigiasi staiga ir vos už kelių mylių prasideda didelė giluma, todėl traleriams neįmanoma žvejoti už šios zonos ribų. Siūloma priemonė padarytų labai didelį poveikį ne tik traleriams, bet ir nuo tralerių priklausomiems sektoriams, pavyzdžiui, uostams, aukcionams ir pagalbinėms pramonės šakoms. | |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 29 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(29) demersiniams ištekliams išsaugoti turėtų būti imamasi papildomų priemonių. Visų pirma, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga nustatyti papildomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose yra daug neršiančių individų santalkų, ir taip apsaugoti suaugusias europines jūrines lydekas, kurių populiacijos būklė smarkiai pablogėjo; |
(29) demersiniams ištekliams išsaugoti turėtų būti imamasi papildomų priemonių. Visų pirma, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga nustatyti papildomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose yra daug neršiančių individų santalkų, ir taip apsaugoti suaugusias europines jūrines lydekas ir dideles jauniklių santalkas, neatmetant galimybės skirti teisingą kompensaciją žvejams, kuriems šie draudimai daro poveikį; |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(30) ištekliai, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, ir demersiniai ištekliai, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų, turėtų būti valdomi laikantis atsargumo principo. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina imtis taisomųjų priemonių, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį turėtų būti priimamos specialios išsaugojimo priemonės; |
(30) ištekliai, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, ir demersiniai ištekliai, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų, turėtų būti valdomi laikantis atsargumo principo. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina imtis taisomųjų priemonių, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį turėtų būti priimamos specialios išsaugojimo priemonės su sąlyga, kad žvejams, kuriems šios priemonės daro poveikį, bus skiriama teisinga kompensacija; |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 31 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(31a) siekiant apsaugoti jautrias rūšis ir buveines, kurioms gresia išnykimas dėl demersinės žvejybos veiklos poveikio, plane turėtų būti nustatytos atitinkamos žvejybos valdymo priemonės; |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 37 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(37) siekiant suteikti teisinio tikrumo, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos tam, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyto plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/201432; |
(37) siekiant suteikti teisinio tikrumo, reikėtų paaiškinti, kad laikino ar galutinio veiklos nutraukimo priemonės, taikomos pagal restruktūrizacijos planus ir priimtos tam, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyto plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/201432; |
|
_________________ |
_________________ |
|
32 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1). |
32 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1). |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) afrikinėms gelmių krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 1 parajonyje; |
a) ilgaūsėms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) 1-5-6 parajoniuose; |
Pagrindimas | |
Sumažinus punktų skaičių, lengviau skaityti rūšių sąrašą. | |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) afrikinėms gelmių krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 5 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
c) afrikinėms gelmių krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 6 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies d punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
d) ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 1 parajonyje; |
d) ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 1-5-6-9-10-11 parajoniuose; |
Pagrindimas | |
Sumažinus punktų skaičių, lengviau skaityti rūšių sąrašą. | |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies e punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
e) ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 5 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
f) ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 6 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies g punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
g) ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 9-10-11 parajoniuose; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies h punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
h) didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristaeomorpha foliacea) GFCM 9 parajonyje; |
h) didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristaeomorpha foliacea) GFCM 9-10-11 parajoniuose; |
Pagrindimas | |
Sumažinus punktų skaičių, lengviau skaityti rūšių sąrašą. | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies i punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
i) didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 10 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies j punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
j) didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 11 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies k punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
k) europinėms jūrų lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 1-5-6-7 parajoniuose; |
k) europinėms jūrų lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 1-5-6-7-9-10-11 parajoniuose; |
Pagrindimas | |
Sumažinus punktų skaičių, lengviau skaityti rūšių sąrašą. | |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies l punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
l) europinėms jūrų lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 9-10-11 parajoniuose; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies m punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
m) norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 5 parajonyje; |
m) norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 5-6-9-11 parajoniuose; |
Pagrindimas | |
Sumažinus punktų skaičių, lengviau skaityti rūšių sąrašą. | |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies n punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
n) norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 6 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies o punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
o) norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 9 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies p punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
p) norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 11 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies q punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
q) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 1 parajonyje; |
q) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 1-5-6-7-9-10 parajoniuose; |
Pagrindimas | |
Sumažinus punktų skaičių, lengviau skaityti rūšių sąrašą. | |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies r punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
r) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 5 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies s punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
s) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 6 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies t punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
t) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 7 parajonyje; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies u punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
u) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 9 parajonyje; ir |
Išbraukta. |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies v punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
v) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 10 parajonyje. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies va punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
va) europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 11 parajonyje; |
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Šis reglamentas taip pat taikomas ištekliams, kurių individai sužvejojami kaip priegauda vakarų Viduržemio jūroje žvejojant 1 dalyje nurodytus išteklius. Jis taikomas ir bet kuriems kitiems demersiniams ištekliams, kurių individai sužvejojami vakarų Viduržemio jūroje ir apie kuriuos turima nepakankamai duomenų. |
3. Šis reglamentas taip pat taikomas ištekliams, kurių individai sužvejojami kaip priegauda vakarų Viduržemio jūroje žvejojant 1 dalyje nurodytus išteklius, ir juo siekiama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje. Jis taikomas ir bet kuriems kitiems demersiniams ištekliams, kurių individai sužvejojami vakarų Viduržemio jūroje ir apie kuriuos turima nepakankamai duomenų. |
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse žvejojant visų rūšių, dėl kurių tas įpareigojimas nustatytas, individus. |
5. Šiame reglamente taip pat nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti atitinkamų rūšių laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse vykdant demersinę žvejybą. |
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(2) FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgainiui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog išteklių dydis taps mažesnis už ribinį atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %; |
(2) FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgainiui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog išteklių dydis taps mažesnis už ribinį atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %; |
Pagrindimas | |
Siūloma nenurodyti, kad vertinimą „visų pirma“ atlieka Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), nes reikia atsižvelgti ir į kitus nepriklausomus mokslinius vertinimus, pripažįstamus Sąjungos ar tarptautiniu mastu, pvz., GFCM patariamojo mokslinio komiteto vertinimus. | |
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(3) FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis ilgainiui užtikrina didžiausią laimikį; |
(3) FMSY – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis ilgainiui užtikrina didžiausią laimikį; |
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8) BLIM – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK rekomendacijose, nustatytas ribinis atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas; |
(8) BLIM – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nustatytas ribinis atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo; |
Pagrindimas | |
Siūloma nenurodyti, kad vertinimą „visų pirma“ atlieka Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), nes reikia atsižvelgti ir į kitus nepriklausomus mokslinius vertinimus, pripažįstamus Sąjungos ar tarptautiniu mastu, pvz., GFCM patariamojo mokslinio komiteto vertinimus. | |
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9) BPA – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK rekomendacijose, nustatytas atsargumo principu grindžiamas atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kuris užtikrina, kad tikimybė, jog ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis taps mažesnis už BLIM, būtų mažesnė kaip 5 %; |
(9) BPA – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nustatytas atsargumo principu grindžiamas atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kuris užtikrina, kad tikimybė, jog ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis taps mažesnis už BLIM, būtų mažesnė kaip 5 %; |
Pagrindimas | |
Siūloma nenurodyti, kad vertinimą „visų pirma“ atlieka Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), nes reikia atsižvelgti ir į kitus nepriklausomus mokslinius vertinimus, pripažįstamus Sąjungos ar tarptautiniu mastu, pvz., GFCM patariamojo mokslinio komiteto vertinimus. | |
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 12 a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(12a) mėgėjų žvejyba – žvejybos veikla, kuriai naudojamas bet kokio tipo ir bet kokiu būdu varomas sportui ar laisvalaikiui skirtas laivas, kurio korpusas yra 2,5 m ilgio arba ilgesnis ir kuris nevykdo verslinės žvejybos; |
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 12 b punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(12b) bendras valdymas – išteklių valdymo, siekiant įgyvendinti BŽP tikslus, procesas, kuriame kompetentingos institucijos, vietos žvejai, nevyriausybinės organizacijos, mokslinių tyrimų įstaigos ir tam tikrais atvejais kiti vietos ištekliais suinteresuoti žvejybos ir ne žvejybos subjektai, kurių kiekvienas turi konkrečias pareigas ir teises, dalijasi sprendimų dėl tam tikro tipo žvejybos valdymo priėmimo galiomis; |
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 12 c punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(12c) patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbia arba recenzuoja nepriklausoma Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažinta Sąjungos ar tarptautinė mokslo įstaiga, tokia kaip Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) arba Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM), ir kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus. |
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY. |
1. Planas grindžiamas žvejybos pastangų sistema, kurios tikslas – padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą atitinkantis naudojimo lygis turi būti pasiektas kuo greičiau ir palaipsniui, pakopomis, bet ne vėliau kaip 2020 m., visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju ir po to išlaikomas. Kalbant apie šio plano tikslus, ypač atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį tvarumą, konkrečiai, į poveikį atitinkamoms bendruomenėms. |
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Planas turi būti įgyvendinamas laikantis ekosisteminio žvejybos valdymo metodo – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais. |
3. Planas turi būti įgyvendinamas laikantis ekosisteminio žvejybos valdymo metodo – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai, visų pirma pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius, roplius ir paukščius, ir atsitiktinai sugaunamų gyvūnų skaičius būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais. |
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Jei nėra pakankamai duomenų, turi būti siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį. |
5. Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. |
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinio atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis turi būti palaipsniui pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m., o vėliau jis turi atitikti FMSY intervalą. |
1. 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinio atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis turi būti palaipsniui, pakopomis, pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m., o vėliau jis turi atitikti FMSY intervalą. Siekiant šio tikslo, ypač atsižvelgiama į siūlomo tvarkaraščio ekonominį ir socialinį poveikį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalyje. |
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Pagal šį planą turi būti prašoma (visų pirma ŽMTEK) nustatyti FMSY intervalus. |
2. Pagal šį planą turi būti prašoma nepriklausomos mokslo įstaigos, pripažintos Sąjungos arba tarptautiniu lygiu, visų pirma ŽMTEK arba GFCM patariamojo mokslinio komiteto, nustatyti FMSY intervalus. |
Pagrindimas | |
Siūloma nenurodyti, kad vertinimą „visų pirma“ atlieka Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), nes reikia atsižvelgti ir į kitus nepriklausomus mokslinius vertinimus, pripažįstamus Sąjungos ar tarptautiniu mastu, pvz., GFCM patariamojo mokslinio komiteto vertinimus. | |
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį nustatydama žvejybos galimybes atitinkamų išteklių grupei, Taryba laikosi tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomo FMSY intervalo. |
3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį nustatydama žvejybos pastangas, Taryba nustato tas priemones atitinkamų išteklių grupei, laikydamasi tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomo FMSY intervalo. |
Pagrindimas | |
Valdymo priemonės, grindžiamos bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK), nėra tinkamos Viduržemio jūros regionui, atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės yra sunkiai įgyvendinamos vykdant įvairių rūšių žvejybą ir kai ištekliai naudojami drauge su ES nepriklausančiomis šalimis. Pageidautina, kai tikslinga, taikyti technines priemones, kurios, sumažinus tikslinių rūšių mirtingumą dėl žvejybos, sudarytų sąlygas išteklių būklei pagerėti. | |
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Nukrypstant nuo 1 ir 3 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis gali būti mažesnis už FMSY intervalus. |
4. Nukrypstant nuo 1 ir 3 dalių, nustatytas žvejybos pastangų lygis gali būti mažesnis už FMSY intervalus. Ypač atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį poveikį atitinkamiems laivynams, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalyje. |
|
|
(Jei šis kompromisinis pakeitimas bus priimtas, terminas „žvejybos galimybės“ bus pakeistas terminu „žvejybos pastangos“ visame tekste ir reikės padaryti atitinkamą 22 konstatuojamosios dalies pabaigos pakeitimą – išbraukti žodžius „ir (arba) laimikius“.) |
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, gali būti nustatytos tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomą FMSY intervalą viršijančios žvejybos galimybės (su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA): |
5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, gali būti nustatytos tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomą FMSY intervalą viršijančios žvejybos pastangos (su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA): |
|
a) jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai; |
a) jei, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai; |
|
b) jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba |
b) jei, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba |
|
c) siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %. |
c) siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos pastangos nesikeistų daugiau kaip 10 %, o suminės žvejybos pastangos per pirmuosius trejus plano įgyvendinimo metus nesiskirtų daugiau kaip 30 %. |
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško (BPA), priimamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės mažėjimą. |
1. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško (BPA), priimamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, atsižvelgiant į biomasės mažėjimą, galima nustatyti tokį žvejybos tam tikrame geografiniame parajonyje pastangų lygį, kuris neviršytų naudojimo lygio, atitinkančio didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį ir mirtingumo dėl žvejybos lygį, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo. |
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia ribinio atskaitos taško (BLIM), imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, tos priemonės gali apimti tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą. |
2. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia ribinio atskaitos taško (BLIM), imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, tos priemonės gali apimti tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos pastangų sumažinimą su sąlyga, kad bus skiriama teisinga kompensacija žvejams, kuriems šios priemonės daro poveikį. |
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia 5 straipsnyje nurodytų verčių, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimą. |
4. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia 5 straipsnyje nurodytų verčių, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimą ir tos priemonės taikomos su sąlyga, kad bus skiriama teisinga kompensacija žvejams, kuriems tokių priemonių taikymas daro poveikį. |
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Žvejybos pastangų sistema taikoma visiems I priede apibrėžtuose rajonuose tralais žvejojantiems laivams, kurių ilgis atitinka tame priede nustatytas ilgio kategorijas. |
1. Žvejybos pastangų sistema taikoma visiems I priede nurodytuose geografiniuose parajoniuose tralais žvejojantiems laivams ir laivams, kurių ilgis atitinka tame priede nustatytas ilgio kategorijas. Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant įtraukti išteklių, kuriuos apima šis reglamentas, žvejybos gylio intervalus. Tie deleguotieji aktai priimami tik po to, kai paskelbiama 17 straipsnyje nurodyta ataskaita už kiekvienus praėjusius penkerius metus. |
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei. |
2. Kas treji metai, remdamasi patikimiausiomis turimomis metinėmis mokslinėmis rekomendacijomis, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei. |
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos smarkiai sumažinamos, palyginti su 4 dalyje nustatytu baziniu dydžiu. |
3. Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl išteklių būklės, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos sumažinamos 10 %, palyginti su 4 dalyje nustatytu baziniu dydžiu, išskyrus tuos geografinius parajonius, kuriuose žvejybos pastangos šiuo laikotarpiu jau sumažintos daugiau kaip 20 %. |
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalies a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) pirmaisiais šio reglamento taikymo metais kiekvienos grupės žvejybos pastangų bazinis dydis apskaičiuojamas kaip vidutinis žvejybos pastangų dydis, išreikštas žvejybos dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiumi, atsižvelgiant tik į tuo laikotarpiu veiklą vykdžiusius laivus; |
a) pirmaisiais šio reglamento taikymo metais kiekvieno geografinio parajonio žvejybos pastangos apskaičiuojamos kaip didžiausių patvirtintų žvejybos pastangų dydis, išreikštas žvejybos dienų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiumi, atsižvelgiant tik į tuo laikotarpiu veiklą vykdžiusius laivus; |
Pagrindimas | |
Pailginamas bazinis laikotarpis, kad gauti duomenys būtų reprezentatyvesni. Apskaičiuojant metinį žvejybos pastangų dienų skaičių reikėtų remtis didžiausiu patvirtintos žvejybos dienų skaičiumi (remiantis LSS, žurnalais ir kt.), atsižvelgiant į tai, kad žvejybos dienų skaičiaus mažinimas ankstesniais metais buvo sektoriaus savanoriškai taikyta priemonė. Jeigu bus skaičiuojama ne taip, bus baudžiami tie, kurie savanoriškai taikė atsakingesnio žvejybos rajonų valdymo priemones. | |
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomas to (tų) konkretaus įrankio (-ių) žvejybos galimybių lygis. |
5. Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai įrankiais sužvejojamas daugiau kaip 10 % didesnis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomas to (tų) konkretaus (-čių) įrankio (-ių) žvejybos galimybių lygis. |
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 6 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
6. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali apriboti tokią žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos. |
6. Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba apriboja tokią žvejybą nustatydama žvejybos pastangas, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos, nemažindama verslinės žvejybos vykdytojams skirtų žvejybos galimybių. Valstybės narės gali įtraukti mėgėjų žvejybą į specialius nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai surenkami duomenys, stebima atitinkama žvejyba ir vykdoma jos kontrolė. |
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
8 straipsnis |
Išbraukta. |
|
Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis |
|
|
Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad žvejybos pastangų sistemos nepakanka 3 ir 4 straipsnyje nustatytiems tikslams arba tiksliniams rodikliams pasiekti, Taryba priima papildomas bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamas valdymo priemones. |
|
Pagrindimas | |
Jeigu Viduržemio jūroje būtų įvesta bendra BLSK ir kvotų sistema, tai galėtų sukelti įvairių sunkumų ją įgyvendinti ir sukeltų naujų kontrolės problemų, susijusių su žvejybą stabdančiomis rūšimis ir pan., nes šiame rajone vykdoma žvejyba yra mišri. Siekiant išvengti žvejybos pastangų valdymo koncepcijos, kuria grindžiamas šis daugiametis planas, iškraipymų, siūloma, kad veiksmai apimtų daugiausia valdymo priemones ir būtų palikta atvira galimybė ateityje siūlyti tokio kitokio tipo priemones. | |
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) teisingai paskirsto nacionalines kvotas laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir |
b) teisingai paskirsto nacionalines kvotas laivyne, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir |
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Jei valstybė narė leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tralais, ji užtikrina, kad tokia žvejyba būtų vykdoma ne ilgiau kaip 12 valandų per žvejybos dieną ir ne daugiau kaip penkias žvejybos dienas per savaitę ar lygiaverčiu intensyvumu. |
3. Jei valstybė narė leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tralais, ji užtikrina, kad tokia žvejyba būtų vykdoma ne ilgiau kaip 12 valandų per žvejybos dieną ir ne daugiau kaip penkias žvejybos dienas per savaitę ar lygiaverčiu intensyvumu. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai šio reglamento 11 straipsnio nuostatos lemia didesnį kelionės valandų skaičių, trukmė gali būti ne daugiau kaip 18 valandų, gavus specialų išankstinį valstybės narės leidimą. |
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos pajėgumas (išreikštas GT ir kW), atitinkantis nurodytąjį pagal 4 dalį išduotuose žvejybos leidimuose, plano taikymo laikotarpiu nebūtų didinamas. |
5. Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos pajėgumas (išreikštas GT ir kW), atitinkantis nurodytąjį pagal 4 dalį išduotuose žvejybos leidimuose, plano taikymo laikotarpiu nebūtų didinamas. Leidžiama valdomiems rajonams numatytus pajėgumus perkelti iš vieno rajono į kitą (vykdyti jų mainus), jeigu išteklių būklė pagerėjusi tiek, kad galima tai padaryti. |
Pagrindimas | |
Ši nuostata turėtų suteikti galimybę perkelti pajėgumus iš vieno valdomo rajono (geografinio parajonio) į kitą, jeigu išteklių būklė pagerėjusi tiek, kad galima tai padaryti (tenkinami kriterijai, jau nustatyti reglamentuose dėl bendro pajėgumo viršutinių ribų). Perkeliant pajėgumus (vykdant jų mainus) visada turi būti laikomasi kiekvienai valstybei narei nustatyto bendro pajėgumo viršutinių ribų. | |
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 7 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
7a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų veiksmingai surenkami duomenys, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti mėgėjų žvejybos poveikį ištekliams, įtrauktiems į šį planą. |
Pagrindimas | |
Norint įvertinti mėgėjų žvejybos poveikį populiacijoms, reikia turėti jos duomenų. | |
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 7 b dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
7b. Siekiant pagerinti išteklių būklę, valstybės narės gali taikyti bendro valdymo sistemą, kad plano tikslai būtų pasiekti atsižvelgiant į vietos žvejybos ypatumus. |
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Be to, kas numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. draudžiama iki 100 metrų izobatos naudoti tralus. |
1. Be to, kas numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje, kai tai būtina ir pagrįsta patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu arba deleguotaisiais aktais pagal to reglamento 15 straipsnį, kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 31 d. draudžiama iki 100 metrų izobatos naudoti tralus. Vis dėlto galima nukrypti nuo šių nuostatų priklausomai nuo izobatos skirtumų, t. y. atstumo nuo kranto, specifinių atitinkamo baseino priekrantės ypatybių ir tame rajone žvejojančių laivynų charakteristikų. |
Pagrindimas | |
Nediferencijuotas draudimas naudoti tralus iki 100 metrų izobatos nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. turėtų būti laikomas nepriimtinu, jei neatsižvelgiama į izobatos skirtumus, t. y. atstumą nuo kranto ir įvairių geografinių parajonių ypatybes; taip pat neatsižvelgiama į įvairias specifines atitinkamo baseino priekrantės ypatybes ir laivynų charakteristikas – laivybos licencijas ir techninę įrangą, skirtą tikslinėms rūšims, kurių gyvūnai žvejojami. | |
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo dienos atitinkamos valstybės narės, remdamosi mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų ir nerštaviečių. |
2. Per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo dienos atitinkamos valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, jei nustatyti rajonų draudimai pasirodė esą nepakankami, kad ištekliai atsikurtų, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių didelių santalkų, mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių žuvų ir nerštaviečių. |
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Jeigu draudimas žvejoti 2 dalyje nurodytuose žvejybos draudimo rajonuose daro poveikį kelių valstybių narių žvejybos laivams, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį ir šio reglamento 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis mokslinėmis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi atitinkami žvejybos draudimo rajonai. |
3. Jeigu draudimas žvejoti 2 dalyje nurodytuose žvejybos draudimo rajonuose daro poveikį kelių valstybių narių žvejybos laivams, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį ir šio reglamento 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi atitinkami žvejybos draudimo rajonai. |
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio pavadinimas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Kitos techninės išteklių išsaugojimo priemonės |
Specialios išteklių išsaugojimo priemonės |
Pagrindimas | |
Kadangi šis straipsnis panašus į Šiaurės jūros daugiamečio plano 8 straipsnį, reikėtų suderinti abu tekstus. | |
Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas šiomis techninėmis išteklių išsaugojimo priemonėmis: |
1. Jeigu iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad, norint išsaugoti kuriuos nors iš šios reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų demersinių išteklių, būtina taikyti taisomąsias priemones, Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas šiomis demersinių išteklių žvejybai vakarų Viduržemio jūroje taikomomis specialiomis išteklių išsaugojimo priemonėmis: |
Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Jeigu 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra rekomendacija nepateikta, pasibaigus tame straipsnyje nustatytiems terminams Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priimant 1 dalyje išvardytas priemones, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad norint užtikrinti, jog ištekliai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų valdomi pagal 3 straipsnį, reikia imtis specialių veiksmų. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 15 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių vakarų Viduržemio jūroje, kuriais šis reglamentas papildomas priimant išsamias Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose numatytas to įpareigojimo įgyvendinimo priemones. |
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 15 straipsnį, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, priimti deleguotuosius aktus dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių ir vykdant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybą atsitiktinai sugautų pelaginių rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, vakarų Viduržemio jūroje, kuriais šis reglamentas papildomas priimant išsamias Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose numatytas to įpareigojimo įgyvendinimo priemones. |
Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
2a. Atsižvelgdamos į tai, ar ištekliai naudojami bendrai, prireikus valstybės narės sudaro regionines partnerystes su trečiosiomis valstybėmis, kurios nepriklauso ES, vadovaujant GFCM, kad būtų užtikrintas regioninių valdymo planų efektyvumas. |
Pagrindimas | |
Svarbu turėti galimybių bendradarbiauti, vadovaujant GFCM, su trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis bendrai naudojami šiame plane nurodyti ištekliai, kad būtų užtikrintas efektyvus žvejybos valdymas. | |
Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad pasikeitė 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių geografinis paplitimas, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojamos 1 straipsnio 2 dalyje ir I priede nurodytų rajonų ribos. |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
1 straipsnio 2 dalyje nustatoma reglamento taikymo sritis (ištekliai ir GFCM parajoniai), o šio reglamento I priede nustatytos pastangų grupės, įtraukiamos į žvejybos pastangų valdymo sistemą. Abiejose dalyse esama esminių teisėkūros procedūra priimamo akto elementų ir, norint juos keisti, turėtų būti prieš tai konsultuojamasi su Parlamentu, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatų. | |
Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad reikia iš dalies pakeisti 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą išteklių sąrašą, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo. |
2. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad reikia iš dalies pakeisti 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą išteklių sąrašą, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo. |
Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje pateikiami kiekybiniai rodikliai turi apimti metinius atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, F / FMSY ir neršiančių žuvų biomasės metinius įverčius. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, tie rodikliai gali būti papildyti kitais rodikliais. |
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje pateikiami kiekybiniai rodikliai turi apimti metinius atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, F / FMSY, socialinius ir ekonominius rodiklius ir neršiančių žuvų biomasės metinius įverčius. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, tie rodikliai gali būti papildyti kitais rodikliais. |
Pagrindimas | |
BŽP grindžiama biologiniais žvejybos aspektais, bet taip pat atsižvelgiama į šio aspekto sąveiką su socialiniais ir ekonominiais žvejybos aspektais. | |
Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. |
2. Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. |
Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami penkerių metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. |
2. 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimų delegavimas gali būti pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams, jeigu Europos Parlamentas ir Taryba drauge to paprašo. |
Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 6 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
6. Pagal 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
6. Pagal 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais. |
Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas numato galimybę suteikti paramą, susijusią su galutinio žvejybos veiklos nutraukimo priemonėmis, jeigu valstybė narė gali įrodyti, kad atitinkamas laivyno segmentas nėra suderinamas su tam segmentui skirtomis turimomis žvejybos galimybėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnyje, nukrypstant nuo to straipsnio 4 dalies nuostatų. |
Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento 3 skyriaus pavadinimas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS |
ŽVEJYBOS PASTANGŲ PRIEMONĖS |
Pagrindimas | |
Valdymo priemonės, grindžiamos bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK), nėra tinkamos Viduržemio jūros regionui, atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės yra sunkiai įgyvendinamos vykdant įvairių rūšių žvejybą ir kai ištekliai naudojami drauge su ES nepriklausančiomis šalimis. Pageidautina, kai tikslinga, taikyti technines priemones, kurios, sumažinus tikslinių rūšių mirtingumą dėl žvejybos, sudarytų sąlygas išteklių būklei pagerėti. | |
- [1] OL C 367, 2018 10 10, p. 103.
AIŠKINAMOJI DALIS
Bendra informacija ir aplinkybės
Vakarų Viduržemio jūra – vienas iš labiausiai išsivysčiusių Viduržemio jūros žvejybos subregionų. Jai tenka apie 31 % viso šiame regione iškraunamo laimikio (t. y. 1,35 mlrd. eurų iš bendros 4,76 mlrd. eurų sumos) ir maždaug 19 % oficialiai deklaruoto Viduržemio jūros žvejybos laivyno.
Demersinė žvejyba Viduržemio jūroje yra labai paklausi: vakarų Viduržemio jūroje daug įvairių rūšių žuvų ir vėžiagyvių.
Svarbiausi vakarų Viduržemio jūroje žvejojami gyvūnai – jūrų lydeka, europinė barzdotė, ilgaūsė raudonoji krevetė, didžioji raudonoji krevetė, rausvoji krevetė ir omaras.
Pagrindinis įrankis, naudojamas demersinių rūšių gyvūnams gaudyti, yra tralas, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir kitiems įrankiams, tokiems kaip sieniniai tinklai, žiauniniai tinklai, gaudyklės ir ūdos.
Vakarų Viduržemio jūroje vykdoma demersinė žvejyba šiuo metu valdoma laikantis nacionalinių valdymo planų, priimtų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (Viduržemio jūros reglamentas). Ispanija, Prancūzija ir Italija yra priėmusios valdymo planus, atitinkančius galiojantį reglamentą. Pasirodė, kad, norint pasiekti nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, šie planai neveiksmingi.
Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įrodė, kad tam tikri vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY): šiame subregione pereikvojama daugiau kaip 80 % iš vertintų išteklių. Be to, kai kurių iš šių išteklių biomasės dydis priartėjo prie ribinio atskaitos taško ir tai rodo, jog tikimybė, kad tie ištekliai sunyks, yra didelė.
Todėl, Komisijos nuomone, tikslinga nustatyti daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planą.
Pasiūlyme siūloma:
• nustatyti kiekybinius mirtingumo dėl žvejybos tikslus, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2020 m., siekiant valdyti atitinkamus išteklius taip, kad būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, drauge užtikrinant lankstumo galimybes mišriosios žvejybos atveju;
• nustatyti kiekvienų išteklių ribinį išsaugojimo atskaitos tašką, kurį pasiekus ištekliui gresia didelis pavojus sunykti, ir atsargumo principu grindžiamą atskaitos tašką, kuris būtų išteklių saugumo riba;
• nustatyti apsaugos priemones, padedančias ištekliams atsikurti tais atvejais, kai jų dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamų arba ribinių atskaitos taškų;
• nustatyti ES masto žvejybos pastangų sistemą, taikomą visiems tralams, kuriais I priede nurodytuose rajonuose žvejoja laivai, kurių ilgis atitinka tame priede nustatytas ilgio kategorijas;
• uždrausti naudoti tralus mažesniame nei 100 m izobatos gylyje kasmet nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d., siekiant apsaugoti reprodukcijos rajonus ir jautrias buveines ir išsaugoti tradicinę žvejybą, leidžiant priekrantės zonoje vykdyti tik selektyvesnių tipų žvejybą;
• nustatyti regionalizavimo nuostatas, kurių reikia norint išplėsti ir (arba) keisti išimtis, taikomas rūšims, kurių gyvūnams, kaip įrodyta, būdingas didelis išgyvenamumas, ir de minimis išimtis, regioninio valstybių narių bendradarbiavimo tvarką, siekiant, kad būtų patvirtintos atitinkamos taisyklės, įpareigojimus iškrauti laimikį ir specialias išsaugojimo priemones, įskaitant technines priemones, skirtus tam tikriems ištekliams;
• vykdyti mokslinį stebėjimą, kad būtų vertinama pažanga siekiant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslo demersinės žvejybos tikslinių išteklių atveju ir, kai įmanoma, priegaudos rūšių atveju.
Pranešėjos nuomonė
Pranešėja palankiai vertina Komisijos ir teisės aktų leidėjų darbą, nuveiktą rengiant daugiamečius planus, taikant regionalizuoto žvejybos valdymo ir žvejybos išteklių išsaugojimo metodą, tačiau mano, kad į šį pasiūlymą dėl daugiamečio valdymo plano turėtų būti įtraukti vakarų Viduržemio jūros ypatumai.
Šiuo tikslu pranešėja pateikė pasiūlymo pakeitimų, siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti, kad ištekliai būtų išsaugoti sykiu atsižvelgiant į laivynų socialines ir ekonomines realijas, atitinkamai koreguojant žvejybos pastangų valdymą, įskaitant bendrą valdymą, kaip vieną iš būdų valdyti žvejybos išteklius vakarų Viduržemio jūroje.
Socialinis ir ekonominis tvarumas
Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, bendros žuvininkystės politikos tikslai apima tiek aplinkosauginį tvarumą, tiek socialinį ir ekonominį tvarumą.
Į Komisijos pasiūlymą įtrauktos priemonės, kuriomis užtikrinama geresnė išteklių apsauga ir aplinkosauginis išteklių tvarumas. Vis dėlto tam, kad siekiant aplinkosauginio tvarumo būtų užtikrinamas ir socialinis ir ekonominis tvarumas, pranešėja siūlo atitinkamų pakeitimų, kad būtų galima užtikrinti balansą ir sumažinti poveikį regionams.
Tokiu būdu, neskaitant laikinio veiklos nutraukimo priemonių, pranešėja siūlo leisti valstybėms narėms nustatyti kompensacines galutinio veiklos nutraukimo priemones laivams, patyrusiems šiame plane siūlomų žvejybos pastangų mažinimo priemonių poveikį, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek savininkai, tiek jūrininkai.
Kalbant apie draudimo rajonus, pranešėja mano, jog būtina įtraukti tam tikras lankstumo nuostatas, susijusias su draudimu naudoti tralus mažesniame nei 100 m izobatos gylyje, taikytinas geografiniuose parajoniuose, kuriuose būtų neįmanoma taikyti šio draudimo dėl jūros dugno topogafijos ir (arba) socialinio ir ekonominio poveikio, kurį turėtų ši priemonė. Kadangi žemyninis šelfas palei vakarų Viduržemio jūros pakrantę yra nepaprastai skirtingas, ši priemonė turėtų nevienodų, nelygiaverčių ir neproporcingų padarinių skirtingiems šiame rajone žvejojantiems laivynams. Vietos laivynai yra prisitaikę prie atitinkamų žvejybos rajonų ypatybių, todėl pernelyg dideli žvejybos šiuose rajonuose apribojimai remiantis vien geografiniais ar topografiniais kriterijais gali padaryti negrįžtamą socialinę ir ekonominę žalą žvejybos sektoriui.
Žvejybos pastangų valdymo koregavimas
Pranešėja mano, kad žvejybos pastangų valdymas gali būti efektyvesnis ir patogesnis, kai jos nustatomos bendrai kiekvienam geografiniam parajoniui, nes siūlomos ilgio kategorijos lemtų dirbtinį laivyno suskirstymą. Todėl siūloma išbraukti ilgio kategorijų nuostatas atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai traleriai yra 12–24 metrų ilgio. Praktiškai toks skirtumas nedaromas.
Kita vertus, reikėtų sukonkretinti, kas yra „didelis“ žvejybos pastangų sumažinimas per pirmuosius plano taikymo metus: jis Komisijos pasiūlyme neapibrėžtas ir gali turėti katastrofinių padarinių, jeigu bus įgyvendinamas interpretuojant pažodžiui. Pranešėja siūlo per pirmuosius metus mažinti žvejybos pastangas 10 %, išskyrus tuos geografinius parajonius, kuriuose žvejybos pastangos jau sumažintos daugiau kaip 20 %. 2002 m. įvykus BŽP reformai, įvestos priemonės siekiant kovoti su peržvejojimu, pagerinti išteklių apsaugą ir užtikrinti tausų jų naudojimą, ir, be kita ko, pirmą kartą atsižvelgta į ilgo laikotarpio perspektyvas išteklių valdymo srityje. Be to, įvykdžius BŽP reformą 2013 m., ES įsipareigojo užtikrinti, kad išteklių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis būtų pasiektas 2015 m., kai įmanoma, bet ne vėliau kaip 2020 m. Kai kurie ES regionai dėjo daug pastangų, kad sumažintų laivyną, siekdami prisidėti prie BŽP tikslų įgyvendinimo, ir būtina, kad teikiant pasiūlymą dėl didelio laivyno mažinimo būtų sąžiningiau ir teisingiau atsižvelgiama į šias pastangas.
Be to, siekiant konsoliduoti žvejybos sektoriaus pastangas taikyti efektyvaus ir atsakingo žvejybos pastangų valdymo sistemą, pranešėja siūlo išbraukti nuostatas, kuriomis Viduržemio jūroje būtų įvesta bendra BLSK ir kvotų sistema, nes toji sistema galėtų sukelti įvairių sunkumų ją įgyvendinti ir sukeltų naujų kontrolės problemų, susijusių su žvejybą stabdančiomis rūšimis ir pan., nes žvejyba rajone yra mišri. Siekiant išvengti žvejybos pastangų valdymo koncepcijos, kuria grindžiamas šis daugiametis planas, iškraipymų, pranešėja siūlo, kad veiksmai apimtų daugiausia valdymo priemones ir būtų palikta atvira galimybė ateityje siūlyti tokio kitokio tipo priemones.
Bendras valdymas
Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apibrėžia bendrą valdymą kaip žvejybos išteklių valdymo procesą, kuriame valdžios institucijos dalijasi turimomis galiomis su vietiniais išteklių naudotojais ir kuriame kiekvienas turi tam tikrų teisių ir pareigų, susijusių su informacija ir sprendimų dėl išteklių valdymo priėmimu. Kalbant konkrečiai, vietinę išteklių naudotojų bendruomenę sudaro žvejybos sektorius ir kiti subjektai, pvz., NVO ir mokslo įstaigos, taip pat kitokie vietos subjektai.
Daugelis demersinės žvejybos vakarų Viduržemio jūroje tipų yra vietos ar aukštesniojo vietos lygmens pobūdžio, todėl įtraukus metodas, efektyviai įtraukiant žvejybos sektorių, valdžios institucijas ir kitus subjektus, pvz., mokslo bendruomenę, užtikrina, kad įgyvendinamos valdymo priemonės atitiktų žvejybos konkrečiame rajone realijas. Į tai atsižvelgiant, subjektų įgalinimas, susijęs su šio plano valdymo priemonėmis, įvairių jūrų rajonų mastu užtikrina visapusišką jų įtraukimą, didesnį valdymo priemonių priimtinumą ir geresnį jų taikymą.
Pranešėjai bendro valdymo pavyzdžiai, su kuriais ji susipažino, padarė labai didelį įspūdį ir todėl ji siūlo, kad valstybės narės savanoriškai, jeigu mano, jog tai tikslinga, galėtų įgyvendinti bendro valdymo sistemą, siekiant užtikrinti optimalų plano pritaikymą prie vietos žvejybos realijų.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetoPOZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (19.9.2018)
pateikta Žuvininkystės komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas
(COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD))
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu: Adina-Ioana Vălean
PAKEITIMAS
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas teikia atsakingam Žuvininkystės komitetui šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(6a) į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 įtrauktas aiškus su jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimu susijęs tikslas apima žvejojamų rūšių populiacijų dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galimas MSY, atkūrimą ir išlaikymą. Todėl pagal to reglamento 2 straipsnio 2 dalį atitinkamas visų išteklių naudojimo lygis turėjo būti užtikrintas, kai įmanoma, 2015 m., ir palaipsniui, pakopomis, turėtų būti užtikrintas ne vėliau kaip 2020 m., ir po to jis turėtų būti išlaikomas; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(7) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti; |
(7) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti ir užtikrinti, kad jūros aplinkai daromas poveikis būtų kuo mažesnis; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12) ŽMTEK įrodė, kad dauguma vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY; |
(12) STECF įrodė, kad dauguma vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY, ir kad peržvejojimas kelia didelę biologinę grėsmę, kad tie ištekliai sunyks; |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15) atsižvelgiant į mėgėjų žvejybos svarbą, šiame reglamente nustatytas planas turėtų būti taikomas ir tokiai žvejybai, kai ją vykdant sužvejojami vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių individai. Šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane turėtų būti numatyta galimybė taikyti specialias valdymo priemones tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį poveikį ištekliams; |
(15) kadangi mėgėjų žvejyba gali turėti didelį poveikį žuvų ištekliams, daugiametis planas turėtų numatyti sistemą, kuria užtikrinama, kad tokia žvejyba būtų vykdoma tokiu būdu, kuris dera su plano tikslais. Valstybės narės turėtų rinkti mėgėjų žvejybos laimikių duomenis. Tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį neigiamą poveikį ištekliams, plane turėtų būti numatyta galimybė priimti sprendimą dėl specialių valdymo priemonių; |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(17) šiame reglamente nustatytu planu turėtų būti siekiama BŽP tikslų, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių individams taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planas taip pat turėtų būti grindžiamas ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvoje 2008/56/EB28 nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB29 bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB30 nustatytais tikslais; |
(17) šiame reglamente nustatytu planu turėtų būti siekiama BŽP tikslų, visų pirma atkurti ir išlaikyti tikslinių išteklių žuvų populiacijų dydžius, viršijančius biomasės dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių individams taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūros aplinkai būtų kuo mažesnis ir, kai įmanoma, būtų užtikrinta, kad jis visai nebūtų daromas, planu taip pat turėtų būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas. Šis planas taip pat turėtų padėti pasiekti, kad aplinkos būklė būtų gera, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB28, ir kad buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė būtų palanki, kaip reikalaujama atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB29 ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB30; |
|
_________________ |
_________________ |
|
28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). |
28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). |
|
29 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). |
29 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). |
|
30 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). |
30 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(18) reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), atitinkantį tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriąją žvejybą. Remiantis šiuo planu, nustatomi intervalai turėtų užtikrinti, kad laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Be to, nustatoma tokia viršutinė FMSY intervalo riba, kad tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį biomasės atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %; |
(18) kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti kiekybiniai tikslai, reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), atitinkantį tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, neviršijant MSY naudojimo lygio, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šis lygis turėtų būti pasiektas kuo greičiau ir palaipsniui, pakopomis, bet ne vėliau kaip 2020 m., visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju ir po to išlaikomas. Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriąją žvejybą. Remiantis šiuo planu, nustatomi intervalai turėtų užtikrinti, kad laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Be to, nustatoma tokia viršutinė FMSY intervalo riba, kad tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį biomasės atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %; |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(19) tam, kad būtų galima nustatyti žvejybos galimybes, turėtų būti nustatyti įprasto naudojimo FMSY intervalai ir, jei atitinkami ištekliai yra geros būklės, lankstesni FMSY intervalai. Žvejybos galimybes nustatyti pagal lankstesnius intervalus turėtų būti galima tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tai būtina siekiant šiame reglamente nustatytų mišriosios žvejybos tikslų, taip pat siekiant išvengti dėl tos pačios individų rūšies arba kelių individų rūšių išteklių dinamikos ištekliui gresiančios žalos arba apriboti kasmetinį žvejybos galimybių kitimą; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 28 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(28a) siekiant apsaugoti pažeidžiamas rūšis, ypač tas, kurioms kyla didelis išnykimo pavojus dėl žvejybos poveikio, turėtų būti taikomos žvejybos valdymo priemonės. Todėl šiame reglamente numatytame plane turėtų būti nustatytos valdymo priemonės, įskaitant laivų žvejybos įrankių modifikacijas, laivų veiklos pakeitimus ir laivų modifikacijas; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 31 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(31a) be to, priimant daugiametį planą Komisijai turėtų būti pratęsti įgaliojimai nustatyti jautrius saugomus žuvų išteklių atkūrimo rajonus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsniu; |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
4a. Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatoma, kaip įgyvendinti tikslą užtikrinti kuo mažesnį žvejybos poveikį jūros aplinkai, visų pirma kuo labiau sumažinti atsitiktinai sugaunamų saugomų rūšių gyvūnų kiekį, Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse, kai juose vykdoma bet kokio tipo žvejyba. |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY. |
1. Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY. Didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą atitinkantis visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojimo lygis turi būti pasiektas kuo greičiau ir palaipsniui, pakopomis, bet ne vėliau kaip 2020 m., ir po to išlaikomas. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Planas turi būti įgyvendinamas laikantis ekosisteminio žvejybos valdymo metodo – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais. |
3. Planas turi būti įgyvendinamas laikantis ekosisteminio žvejybos valdymo metodo – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai, visų pirma pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius, roplius ir paukščius, būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) padėti įvykdyti kitų atitinkamų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių sąlygas proporcingai vaidmeniui, kurį jas vykdant atlieka žvejyba. |
b) padėti įvykdyti kitų atitinkamų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių sąlygas proporcingai vaidmeniui, kurį jas vykdant atlieka žvejyba, ir užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas žvejybos poveikis jūros aplinkai, visų pirma pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius, roplius ir jūrų paukščius. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, gali būti nustatytos tuo metu labiausiai pažeidžiamiems ištekliams taikomą FMSY intervalą viršijančios žvejybos galimybės (su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA): |
Išbraukta. |
|
a) jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai; |
|
|
b) jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba |
|
|
c) siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %. |
|
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško (BPA), priimamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės mažėjimą. |
1. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad bet kurio atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško (BPA), priimamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi neviršyti naudojimo lygių, atitinkančių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės mažėjimą. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei. |
2. Kiekvienais metais, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos smarkiai sumažinamos, palyginti su 4 dalyje nustatytu baziniu dydžiu. |
3. Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos smarkiai sumažinamos, palyginti su 4 dalyje nustatytu baziniu dydžiu. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 5 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomas to (tų) konkretaus įrankio (-ių) žvejybos galimybių lygis. |
5. Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomas to (tų) konkretaus įrankio (-ių) žvejybos galimybių lygis. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 6 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
6. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali apriboti tokią žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos. |
6. Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali apriboti tokią žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Be to, kas numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. draudžiama iki 100 metrų izobatos naudoti tralus. |
1. Be to, kas numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. draudžiama bent iki 100 metrų izobatos naudoti tralus. |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo dienos atitinkamos valstybės narės, remdamosi mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų ir nerštaviečių. |
2. Per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo dienos atitinkamos valstybės narės, remdamosi mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių didelių santalkų, mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių žuvų ir nerštaviečių. |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
12a straipsnis |
|
|
Atsitiktinai sužvejojamų saugomų rūšių gyvūnų atvejų valdymas |
|
|
1. Saugomų jūrų paukščių, kuriems daro poveikį žvejyba vakarų Viduržemio jūroje, atvejais nustatomos valdymo priemonės, taikomos visiems ūdomis žvejojantiems laivams, įskaitant reikalavimus laive įmontuoti baidymo įtaisus, statyti žvejybos įrankius naktį ir didinti kabliukų grimzdimo spartą. |
|
|
2. Tais atvejais, kai valstybės narės neįgyvendina valdymo priemonių, kad užtikrintų rūšių ir buveinių, kurioms žvejyba daro poveikį, apsaugą vakarų Viduržemio jūroje, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas priimant išsamias valdymo priemones. |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalies a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) nustatomos žvejybos įrankių charakteristikos, visų pirma tinklo akių dydis, kabliukų dydis ir skaičius, įrankių konstrukcijos, siūlo storis, įrankių dydis arba papildomų selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo reikalavimai; |
a) nustatomos žvejybos įrankių charakteristikos, visų pirma tinklo akių dydis, kabliukų dydis ir skaičius, įrankių konstrukcijos, siūlo storis, įrankių dydis arba papildomų selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo reikalavimai, siekiant sumažinti nepageidaujamą laimikį ir kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos operacijų poveikį ekosistemai; |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) siekiant padidinti selektyvumą apribojamas žvejybos įrankių naudojimas, visų pirma jų panardinimo trukmė ir naudojimo gylis; |
b) siekiant padidinti selektyvumą apribojamas žvejybos įrankių naudojimas, visų pirma jų panardinimo trukmė ir naudojimo gylis, arba taikomos techninės priemonės, siekiant sumažinti nepageidaujamą laimikį ir kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos operacijų poveikį ekosistemai; |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
c) siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir žuvų jauniklius, žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslinių rūšių žuvis, draudžiama arba ribojama žvejyba tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais; |
c) siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir žuvų jauniklius, žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslinių rūšių žuvis, draudžiama arba ribojama žvejyba tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais, kad būtų kuo labiau mažinamas neigiamas žvejybos operacijų poveikis ekosistemai; |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalies d punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
d) siekiant apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas ir rūšis, draudžiama arba ribojama žvejyba tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais; |
d) siekiant apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas ir rūšis, draudžiama arba ribojama žvejyba tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais, kad būtų kuo labiau mažinamas neigiamas žvejybos operacijų poveikis ekosistemai; |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. |
2. Praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. |
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo plano nustatymas |
||||
|
Nuorodos |
COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD) |
||||
|
Pateikimo Europos Parlamentui data |
8.3.2018 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
PECH 15.3.2018 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ENVI 15.3.2018 |
REGI 15.3.2018 |
|
|
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
REGI 27.3.2018 |
|
|
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Clara Eugenia Aguilera García 22.3.2018 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
21.3.2018 |
21.6.2018 |
24.9.2018 |
|
|
|
Priėmimo data |
10.1.2019 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
18 5 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, David Coburn, Diane Dodds, Sylvie Goddyn, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Annie Schreijer-Pierik, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
José Blanco López, Ole Christensen, Rosa D’Amato, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Czesław Hoc, Nosheena Mobarik |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Tilly Metz |
||||
|
Pateikimo data |
10.1.2019 |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
18 |
+ |
|
|
ECR |
Peter van Dalen, Czesław Hoc, Nosheena Mobarik |
|
|
EFDD |
David Coburn, Rosa D'Amato |
|
|
NI |
Diane Dodds |
|
|
PPE |
Norbert Erdős, Jens Gieseke, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Jarosław Wałęsa |
|
|
S&D |
Clara Eugenia Aguilera García, José Blanco López, Renata Briano, Ole Christensen, Ricardo Serrão Santos |
|
|
5 |
- |
|
|
ALDE |
António Marinho e Pinto, Norica Nicolai |
|
|
EFDD |
Sylvie Goddyn |
|
|
VERTS/ALE |
Marco Affronte, Tilly Metz |
|
|
1 |
0 |
|
|
S&D |
Isabelle Thomas |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė