Procedūra : 2018/2111(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0041/2019

Pateikti tekstai :

A8-0041/2019

Debatai :

PV 11/02/2019 - 16
CRE 11/02/2019 - 16

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0076

PRANEŠIMAS     
PDF 290kWORD 90k
29.1.2019
PE 631.784v02-00 A8-0041/2019

dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo

(2018/2111(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėja: Maite Pagazaurtundúa Ruiz

PAKEITIMAI
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Peticijų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Įžanga

Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 9 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsniu, kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė papildo atitinkamos valstybės pilietybę jos nepakeisdama, o ją sudaro teisių ir pareigų, kurios siejamos su teisėmis ir pareigomis, tenkančiomis atitinkamos valstybės narės pilietybės turėtojams, derinys.

ES pilietybei taip ir nepavyko iki galo įprasminti vaidmens, kurį ES piliečiai atlieka kitais Europos kūrimo aspektais, o realus jos poveikis statistiniam piliečiui labai ribotas.

ES pilietybė – ekvivalentų niekur kitur pasaulyje neturintis konstruktas. Tai, kad ji taikoma, yra Europos projekto laimėjimas, tačiau neįmanoma paneigti, kad viso savo potencialo ji nėra pasiekusi. Šiuo pranešimu dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo siekiama įvertinti į Sutartis įtrauktų koncepcijų veiksmingumą. Dar vienas jo tikslas – pateikti rekomendacijas ES institucijoms, kad patobulėtų jų įgyvendinimas ir taikymo sritis bei veiksmingumas, siekiant sumažinti Europos integracijos proceso ir potencialo, kurį siūlo ES pilietybė, atotrūkį.

Tiriamoji veikla

Rengiant pranešimą buvo vykdoma ši tiriamoji veikla:

–  techniniai posėdžiai su Europos Komisijos (Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, C3 – Sąjungos pilietybės teisė ir laisvas judėjimas) atstovais;

–  akademinės literatūros laisvo judėjimo, nediskriminavimo, bepilietybės, pilietybės įgijimo klausimais ir C teminio skyriaus 2016 m. rugsėjo mėn. tyrimo Obstacles to the right of free movement and residence for EU citizens and their families („Kliūtys, su kuriomis siekdami pasinaudoti teise laisvai judėti ir gyventi susiduria ES piliečiai ir jų šeimos“) bei Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2016 m. liepos mėn. tyrimo Europe for Citizens Programme 2014-2020 („Programa „Europa piliečiams“ 2014–2020 m.“) analizė;

–  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. rugpjūčio mėn. ataskaitos Making EU citizens’ rights a reality: national courts enforcing freedom of movement and related rights („ES piliečių teisių virsmas tikrove: laisvo judėjimo ir susijusių teisių užtikrinimas nacionaliniuose teismuose“) analizė;

–  teismų praktikos, pirmiausia susijusios su laisvu judėjimu ir Direktyvos 2004/38/ES taikymu, o būtent sprendimų Zhu ir Chen (C-200/02), Ruiz Zambrano (C-34/09), Rottmann (C-135/08), McCarthy (C-434/09), Dereci (C-256/11), O ir kt. (C-356/11 ir C-357/11), Iida (C-40/11), Alimanovic (C-67/14), peržiūra.

Dviprasmiškas ES pilietybės statusas

Nors Lisabonos sutartyje ES apibrėžiama kaip valstybių ir piliečių sąjunga, pati ES piliečio samprata ne vienu požiūriu dviprasmiška.

Didžiausia dviprasmybė siejama su tuo, kad, taikant Sutarties nuostatas dėl laisvo judėjimo, naudojimasis įvairiomis šiomis teisėmis tiesiogiai susijęs su bendrąja rinka, taigi jis aktualus tik judiems piliečiams. Minėtosios teisės apima rinkimų teises ir draudimą diskriminuoti dėl tautybės. Kai kuriomis pilietybės teisėmis ES piliečiai gali naudotis savarankiškai: pvz., teise paremti Europos piliečių iniciatyvą (SESV 24 straipsnis), teise susipažinti su dokumentais (ES sutarties 11 straipsnis), teise teikti peticijas, teise kreiptis į Ombudsmeną ir teise bendrauti su ES institucijomis bet kuria iš oficialiųjų kalbų (24 straipsnis) bei – tam tikru mastu – teise į konsulinę apsaugą (SESV 23 straipsnis). Vis dėlto jomis naudotis sudėtingiau, kadangi ES pilietybė sąveikauja ir su įvairiomis kitomis nuostatomis, pirmiausia su ES pagrindinių teisių chartija.

ES teismai svariai prisidėjo prie ES pilietybės plėtojimo, vadovaudamiesi prielaida, kad „Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas“(1). Pirma, jie tai padarė išaiškindami įvairiais sąvokas, įtrauktas į teisės aktus dėl laisvo judėjimo, kuriuos vėliau konsolidavus buvo parengta ES pilietybės direktyva 2004/38/ES. Antra, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) pamažu išaiškino nacionalinių priemonių ir ES pilietybės santykį. Kalbant konkrečiai, jis formavo savo praktiką, pagal kurią remiantis SESV 20 straipsniu „draudžiamos nacionalinės priemonės, (...) kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis tuo, kas sudaro jų statuso suteikiamų teisių esmę“.(2)

Politinės teisės

Politiniu požiūriu pilietybės pobūdis atspindi piliečių priklausymą politinei bendruomenei atsižvelgiant į tokius esminius elementus, kaip sprendimų priėmimo teisėtumas ir asmenų dalyvavimas politinėje veikloje. Politinių teisių paskirtis – stiprinti aktyvų piliečių dalyvavimą politikos procese ir prisidėti prie patikimo administravimo.

SESV 15 straipsnis (teisė susipažinti su dokumentais), 22 straipsnis (teisė balsuoti per Europos Parlamento ir vietos rinkimus gyvenamojoje valstybėje narėje) ir 24 straipsnis (teisė teikti peticijas) yra tvirtai įsigalėję ir tai yra politinių teisių, kurios suteikiamos ES pilietybės pagrindu, kertinis akmuo. Nors vidutinis aktyvumas per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus siekė 42,6 proc., rinkimai mažiausiai domino jaunuosius (18–24 metų amžiaus) europiečius. Remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, tik 19 proc. kalbintų europiečių žinojo ateinančių Europos Parlamento rinkimų datą; 31 proc. jų pateikė neteisingą atsakymą, o 50 proc. atsakė, kad nežino.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, SESV 15 straipsnio 3 dalis tapo teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis visuomenei suteikiama teisė susipažinti su dokumentais. Ši nuostata dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais taikoma visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, tačiau iki šiol nėra numatyta priimti naujo reglamento, pagal kurį visuomenės susipažinimo su dokumentais tvarka būtų suderinta su Sutarties reikalavimais.

Viena kertinių Sutartyse įtvirtintų teisių yra teisė nebūti diskriminuojamiems, kuri buvo nustatyta remiantis SESV 19 straipsnyje išdėstytu teisiniu pagrindu. Nors buvo priimta keletas sektoriaus direktyvų, tenka apgailestauti, kad nuo 2008 m. nebuvo pasiekta jokio susitarimo dėl horizontalios kovai su diskriminacija skirtos direktyvos.

Turint galvoje piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejus, rinkimų saugumo ir sąžiningumo užtikrinimas irgi tapo visuomenei rūpimu klausimu. Svarbu pripažinti vertingą Komisijos indėlį stiprinant būsimų Europos Parlamento rinkimų proceso saugumą(3).

Europos piliečių iniciatyva (SESV 24 straipsnis) yra pagrindinė piliečių demokratinio dalyvavimo priemonė. Šiuo metu atliekama jos peržiūra. Nuo 2012 m. sėkmės sulaukė keturios iniciatyvos: „Teisė į vandenį“ (Right2Water), „Vienas iš mūsų“ (One of Us), „Vivisekcijai – ne“ (Stop Vivisection) ir „Glifosatui – ne“ (Stop Glyphosate). Reglamentas dėl Europos piliečių iniciatyvos šiuo metu peržiūrimas vadovaujantis bendru tikslu stiprinti šią unikalią ES piliečių teisę aktyviai dalyvauti ES politiniame gyvenime.

Programa „Europa piliečiams“ – tai ES programa, skirta puoselėti ES pilietybę skatinant piliečius aktyviai dalyvauti ES demokratiniame gyvenime. Šiais metais Komisija pristatė pasiūlymą dėl šios programos įpėdinės – Teisių ir vertybių programos(4).

Verta pažymėti, kad daug dėmesio šiomis programomis skiriama švietimui. Nors ES kompetencija šiuo klausimu ribota, nedažnai naudojamasi ir galimybėmis, kurios siūlomos ES sutartimis ir ypač SESV 165 straipsniu, kaip teisiniu pagrindu piliečių švietimo Europos aspektui skatinti.

Turime sau priminti, kad piliečiai, kurie visapusiškai naudojasi savo demokratinėmis teisėmis remdamiesi teisinės valstybės principais, yra piliečiai, kurie turės ryšį su savo kuriama demokratija, ir kad vadovaujantis ES sutarties 2 straipsniu demokratija ir teisinė valstybė yra Europos Sąjungos vertybės.

Judėjimo laisvė

Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė (ES sutarties 21 straipsnis), diskriminacijos dėl tautybės draudimas (ES sutarties 18 straipsnis) ir laisvas darbuotojų judėjimas (ES sutarties 45 straipsnis) yra ES pilietybės aspektai, kurie, neabejotina, žmonėms aktualiausi, nes tai laisvės, kuriomis galima naudotis kasdien(5) – turbūt ir todėl, kad tai laisvės, kurios yra neatsiejamos nuo pasitikėjimo, solidarumo ir Europos sanglaudos.

Tačiau turime pažymėti, kad judėjimo laisvė įgyjama tik ES piliečiams judant (remiantis Eurostato duomenimis, per 16 mln. Europiečių gyvena kurioje nors kitoje valstybėje narėje). 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (Piliečių teisių direktyva)(6) buvo parengta siekiant supaprastinti naudojimąsi šiomis teisėmis, apribojant administracinius formalumus. Nežiūrint į tai, dėmesys į jos įgyvendinimo trūkumus nuolat atkreipiamas Komisijos, Europos Parlamento ir kitų ES įstaigų bei agentūrų tyrimuose ir studijose(7). Moksliniai tyrimai atskleidė, kad ne vienoje valstybėje narėje susiduriama su nemažais sunkumais atsirenkant reikiamą teismų praktiką, svarbią nacionalinių valdžios institucijų ir nacionalinių teismų darbui. Be to, gauta informacijos apie diskriminaciją dėl tautybės, kuri buvo tiesiogiai susijusi ne su Pilietybės direktyva, o su naudojimusi laisvu judėjimu, atvejais, kai asmenys mėgino įsidarbinti ir pasinaudoti įvairiomis (nuomos, banko, švietimo) paslaugomis, bei sprendžiant apmokestinimo klausimus. Galiausiai galimybė lengviau pasinaudoti teise atvykti ir apsigyventi ES piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, lieka problema ne vienoje valstybėje narėje: neretai jiems neleidžiama pasinaudoti greitesnėmis vizos gavimo procedūromis ir keliami pertekliniai administraciniai reikalavimai pasienyje.

Judėjimo laisvė yra vienas pagrindinių klausimų derantis dėl „Brexit“ proceso. Iki šiol nesusitarta dėl daugiau nei 4,5 mln. žmonių (3,5 mln. JK gyvenančių europiečių ir daugiau nei milijono valstybėse narėse gyvenančių Didžiosios Britanijos piliečių) pilietybės statuso.

Teisės užsienyje

Teisė į konsulinę apsaugą pagal ES sutarties 23 straipsnį siejama su tuo, kad ambasadas ar konsulines atstovybes visose pasaulio šalyse išlaiko ne visos valstybės narės (tuo pat metu 14 trečiųjų šalių turi tik po vieną ambasadą ES valstybėse narėse).

Informuotumas apie šias teises, kaip ir naudojimasis jomis, lieka ribotas, taigi esama pagrindo įvertinti, kaip jos įgyvendinamos. Verta svarstyti, kaip galėtų būti dar labiau stiprinamas ES delegacijų vaidmuo, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą 2016/679 numatytas lankstumas darbo pasidalijimo tarp jų ir valstybių narių atstovybių požiūriu.

ES pilietybės teisių žinojimas ir naudojimasis jomis

Kaip matyti, teisių, kurias suteikia ES pilietybė, žinojimas ir supratimas yra viena iš horizontaliųjų problemų, kurios aktualios visais pirmiau apžvelgtais pilietybės aspektais. Neseniai atliktos „Eurobarometro“(8) apklausos, skirtos pilietybės klausimui, parodė, kad tik 54 proc. respondentų turi kokių nors žinių apie savo, kaip ES piliečių, teises, 45 proc. apie jas nieko nežino, o 67 proc. norėtų apie jas sužinoti daugiau. Norint, kad ES pilietybe būtų naudojamasi sėkmingai, nepaprastai svarbi ir geresnė bei aiškesnė informacija apie šias teises, taip pat suprantami bei laiko aktualijas atitinkantys paaiškinimai, kaip jomis naudotis.

SESV 25 straipsniu siūlomos galimybės

Vis dėlto dabar raginama, kad ES pilietybė būtų taikoma naujomis ir sudėtingomis aplinkybėmis, kurios nėra aiškiai numatytos Sutartyse – kaip Europos Sąjungos struktūros pripažinimas. SESV 25 straipsnyje siūloma unikali galimybė svarstyti naujus būsimosios ES piliečių teisių raidos matmenis. Kaip matyti, pagal procedūrą, numatytą šios teisėms išplėsti ir stiprinti, šis užmojis lieka valstybių narių ir Komisijos nuožiūrai.

(1)

Sprendimas Grzelczyk (C-184/99).

(2)

Sprendimas Ruiz Zambrano (C-34/09).

(3)

2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendacija dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinių incidentų ir kovos su dezinformacija kampanijų Europos Parlamento rinkimų kontekste.

(4)

COM(2018) 0383.

(5)

Nemažai daliai ES piliečių vadinamoji kasdienio gyvenimo europeizacija yra didesnio masto reiškinys nei esame linkę įsivaizduoti. Pvz., daugiau nei 50 proc. europiečių reguliariai bendrauja su šeima ir (arba) draugais užsienyje telefonu, internetu, paštu arba e. paštu, per pastaruosius dvejus metu yra apsilankę bent vienoje kitoje valstybėje narėje, žiūrėję televizijos laidas užsienio kalba arba susipažinę bent su viena kita ES šalimi (žr. ES finansuojamą tiriamąjį projektą EUCROSS).

(6)

OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(7)

Žr., pvz., naujausią Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą Making EU citizens’ rights a reality: national courts enforcing freedom of movement and related rights (2018 m.).

(8)

Pavasarinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 89/2018, pilietybės ataskaita.


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo

(2018/2111(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 9, 10, 11, 12, 21 ir 23 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 15, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 45, 46, 47, 48, 153 ir 165 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 10 ir 11 straipsnius ir į tai, kad 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, jog „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013(5),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(7) ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą(8),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą Tarybos direktyvos, kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP (COM(2018) 0358),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti, ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (COM(2009) 0313),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017) 0030),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis Europos Parlamento rinkimų kontekste (C(2018)5949),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos(10) ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017) 0482),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje(14),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę „ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių supažindinimas su jų rinkimų teisėmis“,

–  atsižvelgdamas į Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. paskelbtą tyrimą Obstacles to the right of free movement and residence for EU citizens and their families („Kliūtys, su kuriomis siekdami pasinaudoti teise laisvai judėti ir gyventi susiduria ES piliečiai ir jų šeimos“),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. ataskaitą Making EU citizens’ rights a reality: national courts enforcing freedom of movement and related rights („ES piliečių teisių virsmas tikrove: laisvo judėjimo ir susijusių teisių vykdymo užtikrinimas nacionaliniuose teismuose“),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausos Nr. 89/2018 rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, projekto(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros(17),

  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo(19),

– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Laisvų ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“ (COM(2018)0637),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Peticijų komitetų nuomones (A8–0041/2019),

A.  kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir toliau buvo stiprinamos 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, tačiau yra įgyvendintos tik iš dalies;

B.  kadangi, vadovaujantis teisėmis, vertybėmis ir principais, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie išdėstyti ES sutarties 2 straipsnyje, įgyvendinant Europos projektą svarbiausias yra pilietis; kadangi dėl to diskusija dėl Europos ateities apima ir svarstymus apie mūsų bendros tapatybės stiprybę;

C.  kadangi ES institucijų ir sprendimų priėmimo procesų vientisumo, skaidrumo ir atskaitomybės principai, kaip nustatyta ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, yra pagrindiniai pilietybės sąvokos elementai ir jie yra būtini siekiant kurti ir stiprinti patikimumą ir pasitikėjimą visoje Sąjungoje; kadangi naudojantis ad hoc ir tarpvyriausybiniais susitarimais bei priemonėmis keliose ES politikos srityse, taip pat pasitelkiant neoficialias sprendimų priėmimo institucijas apeinant ir deinstitucionalizuojant įprastą teisėkūros procedūrą, gali būti labai pakenkta tokiems principams;

D.  kadangi ES yra patyrusi sunkumų susidūrusi su įvairiomis krizėmis, turėjusiomis reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, dėl kurių iškilo populistinės ir nacionalistinės ideologijos, pagrįstos išimtine tapatybe ir rasių viršenybės kriterijais, o tai prieštarauja Europos vertybėms;

E.  kadangi nepatenkinamas įvairių krizių valdymas padidino piliečių nusivylimą kai kuriais ES integracijos projekto rezultatais; kadangi itin svarbu užtikrinti, kad piliečiai ES pilietybę laikytų vertinga privilegija ir kad būtų atkurtas pasitikėjimas ES projektu, pirmenybę teikiant visų piliečių teisių, įskaitant pilietines, politines ir socialines teises, stiprinimui, gerinant demokratijos kokybę Sąjungoje, didinant praktines galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybę kiekvienam piliečiui dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, kartu užtikrinant aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose;

F.  kadangi šiuo metu peržiūrint Europos piliečių iniciatyvą siekiama užtikrinti didesnį jos veiksmingumą ir stiprinti dalyvaujamąją demokratiją bei aktyvų pilietiškumą;

G.  kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai, turėjimo; kadangi tuo pat metu ES pilietybės suteikiamos teisės ir pareigos yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių, taigi jos negali jų riboti dėl nepagrįstos priežasties;

H.  kadangi suteikdamos savo šalies pilietybę valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo, teisinės valstybės ir nediskriminavimo principai, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;

I.  kadangi rengiantis „Brexit“ buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės suteikiamų teisių svarbą – ypač tarp jaunųjų europiečių – ir jų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime, be to, dabar ES geriau suprantama, ką galimybė netekti šių teisių reikštų abiem pusėms;

J.  kadangi 2014 m. vidutinis rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo 42,6 proc.; kadangi remiantis naujausia 2018 m. gegužės mėn. paskelbta „Eurobarometro“ apklausa, tik 19 proc. kalbintų europiečių žinojo ateinančių Europos Parlamento rinkimų datą,

K.  kadangi ES piliečiai beveik visiškai nežino apie „Europe Direct“ biurus, nors jų pagrindinis vaidmuo – teikti informaciją;

L.  kadangi visoje ES yra daugiau kaip 400 „Europe Direct“ informacijos centrų, kurie prisideda prie Komisijos vykdomos informavimo apie piliečiams tiesiogiai svarbias Europos Sąjungos politikos kryptis veiklos ir stengiasi įtraukti piliečius vietos ir regionų lygmeniu;

M.  kadangi pilietybės samprata apibrėžia piliečių ir politinės bendruomenės santykį, įskaitant jų teises, pareigas ir atsakomybę; kadangi pagal SESV 20 straipsnį Sąjungos piliečiams suteikiama teisė balsuoti ir kandidatuoti per Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, vykstančius jų gyvenamoje valstybėje narėje, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams;

N.  kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir kiekvienam piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

O.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne viename sprendime nustatė, kad valstybės narės piliečiai, imdamiesi veiksmų tos pačios valstybės atžvilgiu, gali remtis ir su ES pilietybe siejamomis teisėmis(20);

P.  kadangi valstybės narės siūlo vadinamąsias auksinės vizos ir investuotojų programas kaip būdus jų pilietybei gauti;

Q.  kadangi judėjimo laisvė suteikia ES piliečiams galimybių keliauti, studijuoti, dirbti ir gyventi kitose ES šalyse; kadangi daugiau kaip 16 mln. europiečių naudojasi savo teise gyventi kitoje ES šalyje;

R.  kadangi laisvo judėjimo teisė turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauniesiems europiečiams ypač aktuali judėjimo laisvė – ji laikoma geriausiu ES laimėjimu po taikos Europoje užtikrinimo;

S.  kadangi įgyvendinant Direktyvą 2004/38 susidurta su praktiniais sunkumais ir europiečiams iki šiol gali atrodyti, kad persikelti į kitą valstybę narę ar joje apsigyventi yra sunku dėl diskriminacijos tautybės pagrindu, atvykimo ir gyvenamosios vietos reikalavimų; kadangi sukaupta gausi ESTT praktika, kuria siekiama išaiškinti svarbiausias sampratas judiems ES piliečiams;

T.  kadangi pagal SESV 20 ir 23 straipsnius užtikrinama konsulinė apsauga, taigi ES piliečiai, esantys trečiosios šalies teritorijoje, kurioje jų pilietybės valstybė narė atstovybės neturi, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai; kadangi ES piliečiai iš valstybių narių, neturinčių atstovybės susijusioje trečiojoje šalyje, gali nukentėti susidarius ekstremaliai situacijai, kilus gaivalinei nelaimei arba įvykus teroristiniam išpuoliui;

U.  kadangi 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisija parodė prisiimanti įsipareigojimą surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES pilietybę, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; kadangi valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi dalytis šia atsakomybe geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas;

V.  kadangi, remiantis Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaita, nuo 2012 m. vis daugiau asmenų praneša, kad patiria kurios nors formos diskriminaciją;

W.  kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų;

X.  kadangi Europos pilietybės sukūrimas yra Europos projekto rezultatas, kurio visas potencialas dar nėra iki galo atskleistas; pabrėžia, kad tai niekur kitur pasaulyje neregėtas konstruktas;

1.  mano, jog ne visos nuostatos dėl ES pilietybės yra įgyvendinamos taip, kad būtų pasinaudota visapusišku jų potencialu, net jeigu tai leistų sustiprinti Europos tapatybę; pabrėžia, kad sukūrus Sąjungos pilietybę paaiškėjo, kad gali egzistuoti pilietybės forma, kuri nėra nulemta nacionalinės pilietybės, ir kad ji sudaro politinės srities, iš kurios kyla teisės ir pareigos, nustatomos pagal Europos Sąjungos, o ne valstybės teisę, pagrindą; ragina Sąjungos institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų gerinamas Sutarties nuostatų dėl pilietybės ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas, taikymo sritis ir veiksmingumas; atkreipia dėmesį į tai, kad ES piliečiai ne visiškai žino savo teises, susijusias su Sąjungos pilietybe;

2.  primena, kad ES pilietybė papildo valstybės narės pilietybę; pabrėžia, kad ES pilietybė sudaro galimybes piliečiui papildyti įvairias savo tapatybes ir kad išskirtinio nacionalizmo bei populistinės ideologijos kelia grėsmę šiai galimybei; laikosi nuomonės, kad buvimas aktyviu piliečiu ir piliečių dalyvavimo skatinimas yra labai svarbūs siekiant sustiprinti priklausymo politiniam projektui jausmą, siekiant puoselėti bendrą Europos tapatybės jausmą, tarpusavio supratimą, kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat kurti atviras, įtraukias, darnias ir atsparias visuomenes;

3.  mano, kad ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms visapusiškai įgyvendinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir aktyviai remiant joje įtvirtintas teises ir principus yra iš esmės užtikrinama, kad piliečiai veiksmingai dalyvautų ES demokratiniame procese ir konkrečiai įgyvendinamos SESV 20 straipsnyje įtvirtintos nuostatos;

4.  pabrėžia, kad dėl Sąjungos pilietybės atsirandančios teisių ir pareigų visumos negalima nepagrįstai riboti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares pasinaudoti savo prerogatyva suteikti pilietybę pagal sąžiningo bendradarbiavimo principus, be kita ko, tais atvejais, kai ES piliečių vaikams sunku atitikti pilietybės kriterijus pagal nacionalines taisykles; pabrėžia, kad sėkmingas naudojimasis pilietinėmis teisėmis reiškia, kad visos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės ir laisvės yra saugomos ir skatinamos, taip pat ir neįgaliųjų, kurie turėtų turėti galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis kaip ir bet kurie kiti piliečiai, ir kad lyčių aspekto integravimas yra įgyvendinamas siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų visapusiškai naudotis su ES pilietybe susijusiomis teisėmis;

5.  primena, kad Sąjungos pilietybė taip pat turi platesnį poveikį ir suteikia teises demokratinio dalyvavimo srityje pagal ES sutarties 10 ir 11 straipsnius; pabrėžia, jog tam, kad būtų galima naudotis teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, sprendimai turėtų būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, todėl labai svarbu teikti atitinkamas garantijas dėl skaidrumo priimant sprendimus ir kovojant su korupcija;

6.  apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo dalyvauti ES sutarčių dalyse, nes tai kenkia ir skatina faktinius piliečių teisių, kurios pagal ES sutartis turi būti lygios, skirtumus;

7.  pažymi, kad programa „Erasmus+“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa bei programa „Europa piliečiams“ duoda ES piliečiams – pirmiausia jaunimui – daug naudos, nes didina jų informuotumą apie jų, kaip ES piliečių, statusą ir gilina jų žinias apie su šiuo statusu siejamas teises bei vertybes, kuriomis jos grindžiamos; laikosi nuomonės, kad Europos savanoriškų veiklos programų, pvz., Europos savanorių tarnybos ir Europos solidarumo korpuso, vaidmuo irgi neatskiriamas nuo ES pilietybės plėtojimo; akcentuoja didžiulę šių programų svarbą – ypač jaunimui – ir ragina labiau jas remti finansiškai;

Politinės teisės

8.  reiškia susirūpinimą dėl mažėjančio rinkėjų, ypač jaunimo, aktyvumo tiek per nacionalinius, tiek per Europos Parlamento rinkimus tendencijos; yra įsitikinęs, kad ES viešosios sferos stiprinimas ir visapusiškas ES pilietybės įgyvendinimas turi potencialo padėti pakeisti šią mažėjimo tendenciją – stiprinti piliečių priklausymo Europos bendruomenei pojūtį ir skatinti atstovaujamąją demokratiją;

9.  primena, kad tarpvalstybiniai sąrašai gali padėti stiprinti ES viešąją sferą vykstant Europos Parlamento rinkimams – visoje ES būtų skatinamos diskusijos ES politikos klausimas, užuot rinkimų kampaniją orientuojant į nacionalinius klausimus;

10.  pripažįsta Komisijos pastangas skatinti programas, kuriomis puoselėjama ES pilietybė ir piliečių informuotumas apie savo politines teises; tačiau pastebi, kad įgyvendinant SESV 165 straipsnį – teisinį pagrindą piliečių švietimo Europos aspektui skatinti – padaryta menka pažanga; mano, jog nepaprastai svarbu skatinti piliečius dalyvauti ES demokratiniame gyvenime, ir laikosi nuomonės, jog prioritetas turėtų būti teikiamas ES mokymo programų kūrimui švietimo sistemose, kad būtų galima toliau pasikliauti ES pilietybės potencialu;

11.  dar kartą apgailestauja, kad iš kai kurių ES piliečių atimama teisė balsuoti savo pilietybės valstybėje narėje ir kad jie negali dalyvauti nacionaliniuose parlamento rinkimuose savo gyvenamojoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad rinkimų teisių netekimas dėl to, kad piliečiai gyvena kitoje valstybėje narėje, gali juos stabdyti nuo persikėlimo į kitą valstybę narę, o tai, savo ruožtu, galėtų būti potencialus SESV 18 straipsnio pažeidimas;

12.  mano, kad atstovaujamosios demokratijos sistemoje būtina užtikrinti tinkamą ES institucijų veikimą, kad būtų apsaugotos visos ES piliečių politinės teisės; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti ES pilietybės sąvoką, svarbu, kad informacija apie ES pilietybę ir su ja susijusias teises būtų prieinama visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis; apgailestauja dėl to, kad nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, SESV 15 straipsnio 3 dalis, kuri tapo teisiniu pagrindu visuomenei susipažinti su dokumentais ir kuria išplečiamas taisyklių dėl galimybės susipažinti su visų Sąjungos institucijų, įstaigų, agentūrų ir organų dokumentais taikymo sritis, dar nėra visiškai įgyvendinta; mano, kad valstybės narės nuolat trukdė daryti pažangą priimant naują reglamentą;

Judėjimo laisvė

13.  teigiamai vertina naudą, kurią ES piliečiams ir valstybių narių ekonomikai teikia laisvas judėjimas; pažymi, kad teisės, siejamos su Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ne visuomet žinomos ir kad jų ne visuomet paisoma, o dėl to ES piliečiams ir jų šeimoms kyla kliūčių laisvai judėti bei apsigyventi ir jie yra diskriminuojami; primena, kad valstybės narės privalo apsaugoti tos pačios lyties sutuoktinių laisvo judėjimo teises, įskaitant teisę į šeimos susijungimą;

14.  yra susirūpinęs, kad tai, kaip nacionaliniai teismai aiškina Direktyvos 2004/38/EB nuostatas ir sąvokas skiriasi ne tik skirtingose valstybėse narėse, bet ir kai kuriais atvejais toje pačioje šalyje; susirūpinęs pažymi, kad nacionalinės valdžios institucijos ne visada žino apie teises ir pareigas, nustatytas pagal Direktyvą 2004/38/EB;

15.  pabrėžia problemą, kad neteikiama informacija arba teikiama neteisinga ar klaidinanti informacija apie vizų reikalavimus šeimos nariams arba dėl teisės apsigyventi; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų panaikintos nereikalingos kliūtys naudotis teise atvykti ir (arba) apsigyventi, ypač trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimos nariai;

16.  reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria piliečiai, siekdami savo profesinių kvalifikacijų pripažinimo visoje Europoje; mano, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva ir Europos kvalifikacijų sandara padeda skatinti pripažinimą tarp valstybių narių; taip pat mano, kad profesinis pripažinimas itin svarbus norint užtikrinti didesnį studentų ir specialistų judumą; ragina Komisiją ir toliau kiek įmanoma palengvinti profesinį pripažinimą;

17.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktų mokslinių tyrimų išvadų, kuriose pažymima, kad ieškant darbo, mėginant gauti įvairias paslaugas, pvz., išsinuomoti automobilį ar butą arba pasinaudoti tam tikromis banko paslaugomis, bei švietimo ir apmokestinimo srityse susiduriama su diskriminacija; pabrėžia, kad diskriminuojant dėl tautybės Sąjungos piliečiams gali atsirasti laisvo judėjimo kliūčių; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tokių diskriminacijos atvejų stebėsenai ir imtis ryžtingų veiksmų, kad užkirstų jiems kelią;

18.  pabrėžia, kad judumas svarbus jaunimo asmeniniam tobulėjimui – juo skatinamas mokymasis ir kultūriniai mainai bei didinamas supratimas apie aktyvų pilietiškumą ir jo įgyvendinimą; skatina valstybes nares remti ES programas, kuriomis skatinamas judumas;

19.  vertina kultūros, meno ir mokslo, kaip neatsiejamų aktyvaus ES pilietiškumo aspektų, svarbą; pabrėžia jų vaidmenį stiprinant bendrą piliečių priklausymo Sąjungai jausmą, skatinant tarpusavio supratimą ir puoselėjant kultūrų dialogą;

Konsulinė apsauga

20.  pažymi, kad šiuo metu beveik septyni mln. ES piliečių gyvena ne ES šalyse ir kad iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti bent iki 10 mln.;

21.  mano, kad teisė į konsulinę apsaugą naudinga visiems ES piliečiams, ir primena, kad 2015 m. balandžio 20 d. Direktyvoje 2015/637 dėl konsulinės apsaugos(21) konsulinė apsauga aiškinama pačia plačiausia prasme, t. y. kaip visų rūšių konsulinė pagalba; pabrėžia, kad informuotumas apie šias teises tebėra ribotas;

22.  ragina Komisiją paskelbti Direktyvos (ES) 2015/637 įgyvendinimo įvertinimą ir prireikus imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūros; ragina valstybes nares parengti veiksmų susidarius ekstremalioms situacijoms protokolus atsižvelgiant į piliečių, kuriems neatstovaujama, padėtį, kad, derinant veiksmus su kitų valstybių narių atstovybėmis ir ES delegacijomis, pagerėtų komunikacija ekstremalių situacijų atvejais; primena savo ilgalaikį raginimą stiprinti ES delegacijų vaidmenį trečiosiose šalyse ir atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią teikia vietoje veikiantis ES diplomatinis tinklas;

Peticija Europos Parlamentui ir skundas Europos ombudsmenui

23.  pabrėžia teisės pateikti peticiją, nustatytos Pagrindinių teisių chartijos 227 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, ir teisės kreiptis į ombudsmeną, įtvirtintos SESV 228 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje, svarbą; teigiamai vertina Europos ombudsmeno darbą kovojant su netinkamu administravimu Sąjungos institucijose, įstaigose ir agentūrose, ir ypač skaidrumo srityje; pabrėžia skaidrumo svarbą tinkamam demokratiniam veikimui ir dalyvavimui Sąjungoje, nes jis kelia piliečių pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai, pritaria ombudsmenės neseniai specialiojoje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo;

Rekomendacijos

24.  primena, kad pagal SESV 258 straipsnį Komisija turi prerogatyvą prašyti ESTT priimti sprendimą dėl to, ar rinkimų teisių netekimas apsigyvenus kitoje ES valstybėje narėje turėtų būti laikomas judėjimo ir apsigyvenimo laisvės pažeidimu; dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksą, įskaitant užsieniečių balsavimo teisės rinkimuose į nacionalinius parlamentus atėmimo panaikinimą;

25.  siūlo Komisijai pasinaudoti SESV 25 straipsnyje įtvirtinta procedūra ir išplėsti SESV 20 straipsnio 2 dalyje išvardytas teises, kad ES piliečiai galėtų pasirinkti, ar balsuoti savo pilietybės, ar savo gyvenamoje valstybėje narėje, taip pat kad jos būtų išplėstos įtraukiant visus rinkimus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narėse konstitucines galimybes;

26.  ragina valstybes nares vietos ir nacionaliniu lygmenimis diegti e. demokratijos priemones ir jas tinkamai integruoti į politinį procesą, sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir gyventojams dalyvauti demokratiniame gyvenime;

27.  mano, kad persvarsčius teisinę sistemą, kuria reglamentuojama Europos piliečių iniciatyva (EPI), piliečiai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant ES politiką, jei ši priemonė taptų mažiau biurokratiška, prieinamesnė ir veiksmingesnė;

28.  ragina Komisiją parengti patikimesnę praktiką, susijusią su tolesniais politiniais ir teisiniais veiksmais po sėkmingų EPI;

29.  primygtinai reikalauja daugiau išteklių investuoti į papildomų programų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama puoselėti Europos viešąją erdvę, kurioje naudojimasis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, socialinė gerovė ir Europos vertybių įgyvendinimas tampa piliečių tapatybės modeliu, kūrimą; palankiai vertina Teisių ir vertybių programą kaip vertingą Sąjungos aktyvios paramos savo vertybėms ir teisėms, kylančioms iš ES pilietybės ir įtvirtintoms Sutartyse, pavyzdį, be kita ko, teikiamos pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios skatina ir gina šias teises bei vertybes; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti dabartinį Teisių ir vertybių programos biudžetą; griežtai nepritaria tam, kad jis būtų sumažintas naujoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, kaip siūlo Komisija;

30.  primygtinai ragina Europos politines partijas ir jų narius užtikrinti renkamų kandidatų lyčių pusiausvyrą, sudarant sąrašus, kuriuose vyrų ir moterų būtų po lygiai, arba kitais lygiaverčiais būdais;

31.  siūlo gerokai padidinti „Europe Direct“ biurų matomumą; pabrėžia, kad šie biurai turėtų veikti kaip tarpininkai, bendradarbiaujantys su valstybių narių viešojo administravimo institucijomis ir pilietine visuomene (įskaitant profesines sąjungas, verslo asociacijas ir viešas bei privačias įstaigas), ir aktyviai informuotų ES piliečius apie jų teises ir pareigas bei skatintų piliečius dalyvauti Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime vietos lygmeniu; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos lygmens subjektus aktyviai bendradarbiauti su šiais biurais; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta šių biurų veiklos ir tokių programų, kaip programa „Europa piliečiams“, sąveika; prašo Komisijos užtikrinti, kad šie biurai centralizuotų susijusią informaciją, kuri leistų ES piliečiams naudotis savo teisėmis ir sudarytų palankesnes sąlygas naudotis ES piliečių teisėmis; mano, kad SOLVIT paslauga turėtų būti dar labiau supaprastinta, kad būtų galima veiksmingiau apsaugoti ES piliečių teises iki jiems pasitelkiant teisines ar administracines teisių gynimo priemones;

32.  taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų stiprinamas „Europe Direct“ biurų vaidmuo ir naudojimasis ES pilietybe remiantis pagal Direktyvą 2014/54 darbuotojams suteiktomis teisėmis, įskaitant ES piliečių teises į apsaugą nuo diskriminacijos, naudojimąsi balsavimo teisėmis pagal SESV 22 straipsnį ir jų teises laisvai judėti pagal SESV 21 straipsnį ir Direktyvą 2004/38 ES, taip pat teisę į judėjimo laisvę, kurią naudojasi jų šeimos nariai;

33.  ragina Komisiją imtis sistemingų veiksmų, susijusių su valstybių narių daromais Direktyvos 2004/38/EB pažeidimais, ir prašo atnaujinti ES gaires, skirtas teisės aktams, kurie turi poveikio ES piliečiams, taikyti ir aiškinti, kad būtų įtraukti naujausi ESTT sprendimai ir taip užtikrintas visapusiškas ES teisės veiksmingumas;

34.  ragina nuosekliai įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į visas ES veiklos sritis, ypač priimant teisės aktus ar įgyvendinant su ES pilietybe susijusią politiką;

35.  primena, jog nuo 2014 m. Parlamentas yra ne kartą reiškęs susirūpinimą dėl to, kad bet kuri nacionalinė programa, apimanti tiesioginį ar netiesioginį ES pilietybės pardavimą, pakerta pačią ES pilietybės sampratą; prašo Komisijos stebėti šias programas ir parengti nacionalinių programų, pagal kurias ES pilietybė suteikiama investuotojams, ataskaitą, kaip numatyta 2017 m. Pilietybės ataskaitoje;

36.   apgailestauja, kad Komisijos 2017 m. pilietybės ataskaitoje neminima Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, teisė teikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną, teisė susipažinti su dokumentais arba teisė remti Europos piliečių iniciatyvą; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio Chartijos nuostatoms ir kito vertinimo metu pašalinti trūkumus;

37.  pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu;

38.  siūlo valstybėms narėms gegužės 9-ąją paskelbti ne darbo diena visoje Europoje, siekiant stiprinti europietišką priklausymo bendruomenei pojūtį ir kurti erdvę pilietiniams judėjimams bei veiklai;

39.  pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Parlamento rekomendacijų dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo įgyvendinimo;

40.   tvirtai tiki, kad nediskriminavimo principas yra Europos pilietybės kertinis akmuo ir bendrasis principas bei pagrindinė ES teisės vertybė pagal ES sutarties 2 straipsnį; ragina Tarybą užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą, kad būtų galima toliau užtikrinti pagrindines teises Sąjungoje priimant konkrečius ES teisės aktus, kuriais būtų visapusiškai įgyvendinami SESV 18 ir 19 straipsniai laikantis horizontaliojo požiūrio; apgailestauja dėl to, kad praėjus dešimtmečiui po Komisijos pasiūlymo paskelbimo Taryba vis dar blokuoja Kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą;

41.  primena Sutartyse nustatytą prievolę prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK); ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užbaigti Sąjungos prisijungimą prie EŽTK ir prisijungti prie Europos socialinės chartijos;

42.  pabrėžia, kad visų amžiaus grupių asmenų (formalusis ir neformalusis) kokybiškas pilietinis ugdymas yra labai svarbus siekiant, kad piliečiai galėtų užtikrintai naudotis demokratinėmis teisėmis ir kad demokratinė visuomenė tinkamai veiktų; pažymi, kad tik nuolatinės švietimo pastangos gali užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą Europos lygmens rinkimuose ir skatinti Europos kultūrų tarpusavio supratimą ir solidarumą, taip pat įveikti diskriminaciją, išankstinį nusistatymą ir lyčių nelygybę; rekomenduoja kaip teisinį pagrindą naudoti SESV 165, 166 ir 167 straipsnius ir išnagrinėti, koks yra švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo politikos potencialas;

43.  primena Europos politinių partijų indėlį „formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“ (ES sutarties 10 straipsnio 4 dalis); todėl ragina suteikti ES piliečiams galimybę tiesiogiai kreiptis dėl narystės politinėse partijose ES lygmeniu;

44.  primena, kad reikia propaguoti Europos Parlamento rinkimų europinį aspektą, siekiant prisidėti prie Parlamento darbo ateityje jam naudojantis savo teisėkūros iniciatyva pagal SESV 225 straipsnį; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant remti Europos piliečių pilietines teises, įskaitant su balsavimu susijusias pilietines teises; pabrėžia, kad geresnė ir labiau sutelkta informacija apie Europos politiką ir ES teisės aktų poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui užtikrintų didesnį rinkėjų dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose; primena, kad reikia skatinti dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose didinant Europos politinių partijų matomumą; pakartoja, kad skatinimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose yra bendra piliečių, valstybių narių ir ES atsakomybė; pabrėžia, kad reikia informuoti piliečius apie naujausią rinkimų įstatymo reformą ir Spitzenkandidat procedūrą; pabrėžia šios schemos politinę svarbą ir simbolinę reikšmę stiprinant ES pilietybę;

45.  primena, kad Europos Parlamentas yra visos Sąjungos parlamentas ir kad jis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES politinių institucijų teisėtumą užtikrinant jų atskaitomybę vykdant parlamentinę kontrolę; todėl primygtinai reikalauja, kad būtų užtikrintos, konsoliduotos ir sustiprintos Parlamento teisėkūros ir kontrolės teisės;

46.  primena Komisijos gaires dėl Sąjungos duomenų apsaugos teisės taikymo rinkimuose ir jos 2018 m. rugsėjo 12 d. komunikatą dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų Europoje apsaugos (COM(2018)0637); ragina dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad rinkimams nebūtų daroma netinkama įtaka; pabrėžia, kad būtina apibrėžti ES kovos su propaganda, nukreipta prieš Europos Sąjungą, ir tikslinga dezinformacija politiką;

47.  ragina Komisiją aktyviau skatinti demokratinį dalyvavimą intensyvinant dialogą su piliečiais, didinant piliečių supratimą apie ES teisės aktų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime ir pabrėžiant jų teisę balsuoti ir būti renkamiems vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

48.  atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją naudotis socialinės žiniasklaidos ir skaitmeninėmis priemonėmis ypatingą dėmesį skiriant jaunimo ir neįgaliųjų dalyvavimo didinimui; ragina sukurti ir įgyvendinti e. demokratijos priemones, pvz., internetines platformas, siekiant labiau tiesiogiai įtraukti piliečius į ES demokratinį gyvenimą ir skatinti jų dalyvavimą;

49.  pritaria spaudos ir multimedijos priemonių gamybai ir sklaidai visomis oficialiosiomis ES kalbomis, didžiausią dėmesį skiriant ES piliečių informuotumo apie jų teises didinimui ir jų gebėjimo veiksmingai šiomis teisėmis naudotis stiprinimui;

50.  mano, kad, atsižvelgiant į didėjantį socialinės žiniasklaidos poveikį piliečių gyvenimui, Europos institucijos turėtų ir toliau kurti naujus mechanizmus ir viešąją politiką, skirtus pagrindinėms asmenų teisėms skaitmeninėje aplinkoje apsaugoti; pabrėžia, kad būtina užtikrinti patikimą, sąžiningą ir skaidrų keitimąsi piliečių duomenimis; pabrėžia, kad laisva žiniasklaida ir galimybė išgirsti įvairias nuomones yra neatskiriama sveikos demokratijos dalis ir kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra labai svarbus ir turėtų būti plėtojamas ankstyvame amžiuje;

51.  ragina taikyti SESV 25 straipsnį ir imtis priemonių, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ES pilietybe kasdieniame gyvenime;

52.  pagal SESV 25 straipsnį prašo Komisijos kitoje Pilietybės ataskaitoje atsižvelgti į tai, kaip plėtojamos ES pilietybės teisės antrinės teisės aktuose ir į teismų praktiką, ir pasiūlyti veiksmų planą siekiant apjungti šią raidą, kad būtų oficialiai įvertinta Sąjungos pažanga šioje srityje;

53.  pabrėžia, kad galutinis šios proceso tikslas būtų pagal SESV 25 straipsnyje nustatytą procedūrą imtis konkrečių iniciatyvų siekiant konsoliduoti su pilietybe susijusias teises ir laisves parengiant ES pilietybės statutą, panašų į Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant pagrindines teises ir laisves, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijoje, kartu su socialinėmis teisėmis, nustatytomis Europos socialinių teisių ramstyje, ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis, kaip Europos viešąją erdvę apibrėžiančius elementus, įskaitant, be kita ko, valdymo modelį, be kita ko, tai viešajai erdvei būtiną valdymo modelį, orumą, laisvę, teisinės valstybės principą, demokratiją, pliuralizmą, toleranciją, teisingumą ir solidarumą, lygybę ir nediskriminavimą, į kuriuos būtų atsižvelgta ateityje vykdant ar galiausiai pertvarkant Sutartis;

°

°  °

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

OL L 145, 2001 4 30, p. 43.

(2)

OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(3)

OL L 115, 2014 4 17, p. 3.

(4)

OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

(5)

OL L 107, 2016 4 22, p. 1.

(6)

OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(7)

OL L 354, 2013 12 28, p. 132.

(8)

OL L 316, 2012 11 14, p. 1.

(9)

OL C 252, 2018 7 18, p. 215.

(10)

OL C 355, 2017 10 20, p. 17.

(11)

OL C 482, 2016 12 23, p. 117.

(12)

OL C 58, 2018 2 15, p. 57.

(13)

OL C 263, 2018 7 25, p. 28.

(14)

OL C 263, 2018 7 25, p. 98.

(15)

OL C 463, 2018 12 21, p. 83.

(16)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0282.

(17)

OL C 463, 2018 12 21, p. 89.

(18)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.

(19)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

(20)

Pvz., 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Gerardo Ruiz Zambrano prieš Office national de l’emploi (ONEm), C-34/09, ECLI:EU:C:2011:124, 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Janko Rottman prieš Freistaat Bayern, C-135/08, ECLI:EU:C:2010:104, 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Shirley McCarthy prieš Secretary of State for the Home Department, C-434/09, ECLI:EU:C:2011:277 ir 2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Murat Dereci ir kiti prieš Bundesministerium für Inneres, C-256/11, ECLI:EU:C:2011:734.

(21)

OL L 106, 2015 4 24, p. 1.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (11.1.2019)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo

(2018/2111(INI))

Nuomonės referentė: Martina Anderson

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB(2) dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas įvertinimo proceso užbaigimo (atitinkamai 9166/3/11 ir 9167/3/11),

–  atsižvelgdamas į pranešimą apie Jungtinės Karalystės ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos, kurį 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybai pateikė Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl ES mažumoms taikomų minimaliųjų standartų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo(4),

A.  kadangi, laikantis ES sutarties 2 straipsnio, Europos Sąjunga yra grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms;

B.  kadangi ES Pagrindinių teisių chartijoje yra išdėstytos visos ES piliečiams suteiktos asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės; kadangi Chartijos tikslas – apsaugoti Europos Sąjungos piliečius nuo diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsniu draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės;

C.  kadangi piliečių teisių įtvirtinimas ir demokratinių institucijų kūrimas taip pat apima kovą su visomis diskriminacijos formomis ir lyčių nelygybe;

D.  kadangi tam, kad būtų sėkmingai naudojamasi pilietybės teikiamomis teisėmis, valstybėse narėse turi būti paisoma visų teisių ir laisvių, įtvirtintų Pagrindinių teisių chartijoje;

E.  kadangi ES pilietybė įgyjama turint valstybės narės pilietybę ir pagal ES sutarties 9 straipsnį aiškiai papildo valstybės narės pilietybę; kadangi ES pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia; kadangi valstybės narės turėtų pasinaudoti išimtine teise suteikti pilietybę laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo ir Sutarčių, kuriomis buvo sutvirtintos su ES pilietybe susijusios teisės ir apsaugos priemonės ir taip Pagrindinių teisių chartija įgijo teisinę vertę; kadangi Šiaurės Airijos atvejis yra ypatingas – pagal ES ir Jungtinės Karalystės 2017 m. gruodžio mėn. bendrąjį susitarimą Airijos piliečiai turėtų turėti galimybes naudotis savo, kaip ES piliečių teisėmis toje šalyje, kurioje jie gyvena, ir turėti garantijas jomis pasinaudoti; kadangi SESV 20 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris valstybės narės pilietybę turintis asmuo yra ir Sąjungos pilietis, kuriam galioja Sutartyse ir Chartijoje įtvirtintos teisės ir pareigos;

F.  kadangi teisė į vienodą požiūrį yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir pagrindinė visų žmonių teisė; kadangi nustatant Sąjungos pilietybę ES sutarties 9 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga turi laikytis jos piliečių lygybės principo ir kad jie turi gauti vienodą dėmesį iš jos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų;

G.  kadangi maždaug 8 proc. ES piliečių priklauso tautinėms mažumoms ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi ES vis dar nėra sukūrusi bendros ES sistemos jų teisėms užtikrinti, į kurią galėtų būti įtrauktos gairės ir sankcijos;

H.  kadangi, remiantis Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaita, nuo 2012 m. vis daugiau asmenų praneša, kad patiria kurios nors formos diskriminaciją;

I.  kadangi judėjimo laisvė yra viena iš keturių pagrindinių ES laisvių, Europos integracijos pagrindas ir viena iš labiausiai ES piliečių vertinamų teisių; kadangi teisė laisvai judėti ir jos įgyvendinimas ypač svarbūs ES pilietybės požiūriu; kadangi gali būti, kad ES piliečiai, naudodamiesi savo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, iki šiol susiduria su įsisenėjusiomis arba naujomis kliūtimis: pertekliniais su dokumentų pateikimu susijusiais reikalavimais, sudėtingomis procedūromis siekiant teisės apsigyventi šalyje, sunkumais norint pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis arba ilgai trunkančiomis procedūromis siekiant įsidarbinti arba užsitikrinti profesinės kvalifikacijos pripažinimą; kadangi esama atvejų, kai ES piliečiai buvo išsiųsti arba buvo išduotas įsakymas juos išsiųsti ES teritorijoje;

J.  kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir integravus Šengeno acquis į ES teisės sistemą labai sustiprėjo judėjimo laisvė Europos Sąjungoje ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų; kadangi Taryba savo 2011 m. birželio 9 d. išvadose (9166/3/11 ir 9167/3/11) patvirtino, kad Bulgarijos ir Rumunijos vertinimo procesas sėkmingai baigtas ir kad jos techniškai pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės;

K.  kadangi Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija; kadangi atstovaujamosios demokratijos, atskaitomybės ir skaidrumo principai yra pagrindiniai Europos Parlamento ramsčiai;

L.  kadangi ES piliečiams yra tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir jie turi demokratinę teisę būti išrinkti ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, nepaisant konkrečios kai kuriose valstybėse narėse taikomos tvarkos, kaip numatyta Sutartyse; kadangi šios teisės turėtų būti gerbiamos net ir tais atvejais, kai piliečiai gyvena kitos valstybės narės teritorijoje; kadangi, pagal SESV 22 straipsnį ir ES sutarties 10 straipsnį, ES piliečiai turėtų turėti teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose;

M.  kadangi judėjimo laisvė yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos principų; kadangi ES piliečiams, pasinaudojusiems judėjimo laisvės teise, gali būti neleidžiama naudotis balsavimo teise balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose ar sudaromos kliūtys priimančiosiose valstybėse narėse, kuriose ši teisė nėra palengvinama ir atitinkamai skatinama;

N.  kadangi Šiaurės Airija bus labiausiai paveikta „Brexit’o“; kadangi ypač didelį susirūpinimą kelia sienos su Airijos Respublika sustiprinimas, nes ji paveiktų laisvą judėjimą ir ES pilietybės teises;

O.  kadangi Europos pilietybės sukūrimas yra Europos projekto rezultatas, kurio visas potencialas dar nėra iki galo atskleistas; pabrėžia, kad tai unikalus konstruktas, kurio nėra daugiau niekur pasaulyje;

1.  pabrėžia, kad ES turi pareigą apsaugoti mažumas ir užtikrinti jų teises taip pat, kaip apsaugomos ir užtikrinamos daugumos teisės; pažymi, kad ES sutarties 2 straipsnyje mažumų apsauga apibrėžiama kaip viena iš pagrindinių ES vertybių; taip pat pažymi, kad Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis (dėl nediskriminavimo) ir 22 straipsnis (dėl kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės) SESV sutartyje įgijo teisiškai privalomą pobūdį; pažymi, kad visos šiuo metu pagal Chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją turimos teisės, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo užtikrinama priežiūra ir apsauga yra labai svarbios Šiaurės Airijos gyventojams, kad būtų vykdomas Didžiojo penktadienio susitarimas;

2.  pabrėžia, kad vietinės tautinių, etninių ar kalbinių mažumų bendruomenės ypatingai prisideda prie Europos įvairovės ir kultūros; primena, kad kultūrų ir kalbų įvairovės išsaugojimas ir skatinimas valstybių narių viduje ir tarpusavyje yra pagrindinė vertybė ir kartu vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos uždavinių;

3.  pažymi, kad Europos piliečiai nepakankamai žino apie Sąjungos pilietybės suteikiamas teises, įskaitant teisę balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose arba gauti konsulinę apsaugą kitų valstybių narių ambasadose; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti piliečių dalyvavimą demokratiniame gyvenime visapusiškai informuojant juos apie jų balsavimo teises ir pašalinant kliūtis jų dalyvavimui, taip pat spręsti prieinamumo, dalyvavimo, nediskriminavimo ir lygybės klausimus, kad visi ES piliečiai, įskaitant neįgaliuosius, galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis kaip ir kiti piliečiai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse balsavimo teisės Europos Parlamento rinkimuose nesuteikiamos jų piliečiams, kurie yra Europos piliečiai, – tokia praktika riboja nuomonių Parlamente įvairovę ir mažina Europos institucijų atskaitomybę Europos piliečiams; mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų apsaugotos visos su ES pilietybe susijusios jų piliečių ekonominės, socialinės, politinės, aplinkosauginės ir demokratinės teisės; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse taikoma skirtinga SESV 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės taikymo praktika; ragina valstybes nares kiek įmanoma išplėsti balsavimo teises;

5.  ragina Komisiją nuolat stebėti, kaip valstybėse narėse taikoma Direktyva 2004/38/EB, ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos galimos kliūtys laisvam judėjimui ir taip visiems ES piliečiams būtų suteikta galimybė visapusiškai naudotis judėjimo laisve nesusiduriant su sienų kontrolės kliūtimi;

6.  ragina Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą leisti visoms šalims, kurios atitinka būtinuosius techninius kriterijus, tapti Šengeno erdvės narėmis, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis judėjimo laisve nevaržomi pasienio kontrolės;

7.  pažymi, kad šiuo metu beveik 7 mln. ES piliečių gyvena ne ES šalyse ir kad iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti bent iki 10 mln.; pabrėžia, kad būtina, jog valstybės narės remtų platų demokratinį dalyvavimą būsimuose 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose; ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2015/637, siekiant užtikrinti konsulinę ES piliečių apsaugą trečiosiose valstybėse, kuriose jų valstybė narė atstovybės neturi;

8.  išreiškia susirūpinimą tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse taikoma „auksinių vizų“ praktika, pagal kurią teisės į pilietybę suteikiamos trečiųjų šalių piliečiams mainais vien už investicijas taikant minimalius kriterijus; pabrėžia, kad ES pilietybė negali tapti preke; ragina valstybes nares nutraukti leidimų gyventi ir pilietybių pardavimą vykdant „auksinių vizų“ ir investuotojų programas, atsižvelgiant į didelę korupcijos, piktnaudžiavimo ir netinkamo Šengeno zonos naudojimo nusikalstamais tikslais riziką; ragina Komisiją savo pasiūlyme atidžiai išnagrinėti nacionalines programas, pagal kurias investuotojams suteikiama Sąjungos pilietybė, ir primygtinai reikalauti taikyti tvarką, pagal kurią valstybės narės turėtų naudotis savo kompetencija, susijusia su pilietybės suteikimu, visapusiškai laikydamosi ES teisės;

9.  primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgti į tam tikrą savo Sutartyse numatytomis teisėmis besinaudojančių ES piliečių vaikų padėtį, kai pagal nacionalines taisykles tie vaikai gali neatitikti pilietybės kriterijų, visų pirma, kai pagal pilietybės reikalavimus gali reikėti įrodyti artimus ryšius su atitinkama šalimi;

10.  susirūpinęs pažymi, kad daugumos ES piliečių, kurie yra susituokę ar turi ilgalaikius santykius su ne ES piliečiais, teisė į šeimos gyvenimą, taip pat jų galimybė naudotis savo Sutartyse numatytomis teisėmis keliaujant Europos Sąjungoje, gali būti pažeistos dėl nacionalinės teisės arba dėl prasto jos įgyvendinimo;

11.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis proporcingumo principo priimant sprendimus dėl valstybės narės piliečiais nesančių ES piliečių išsiuntimo iš savo teritorijos ir primena, kad tokie sprendimai turi būti susiję su konkrečiu asmeniu, turi būti priimami deramai įvertinus aplinkybes ir laikantis pagrindinių teisių;

12.  ragina Pagrindinių teisių agentūrą įgyvendinant savo darbo programą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis pradėti spręsti regioninių arba mažumų kalbų diskriminacijos klausimą;

13.  mano, jog, norėdama įgyvendinti nuostatas dėl mažumų ir visų ES piliečių lygybės, išdėstytas atitinkamai ES sutarties 2 ir 9 straipsniuose, bei geriau atskleisti ES pilietybės potencialą, ES turi imtis veiksmų, kad užtikrintų pagrindinių ES vertybių ir mažumų teisių apsaugą; pakartoja, kad būtina visapusiška ES apsaugos sistema vietos nacionalinėms, etninėms ir kalbinėms mažumoms, kuri turi būti sukurta įtraukiant esamas nacionalinės teisės priemones ir laikantis geriausios įrodytos patirties Europos Sąjungoje; mano, kad tokia sistema turėtų turėti savo aukštus standartus ir šalia jos turėtų būti sukurtas patikimas stebėsenos mechanizmas;

14.  griežtai smerkia vis dažnesnes rasizmo, ksenofobijos, diskriminacijos ir neapykantos kurstymo apraiškas, taip pat įvairiose ES valstybėse narėse neofašistinių ir neonacistinių organizacijų įvykdyto smurto atvejus;

15.  pabrėžia, kad 27 ES valstybių narių piliečių, gyvenančių ar gyvenusių Jungtinėje Karalystėje, ir Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ar gyvenusių vienoje iš 27 ES valstybių narių, teisės ir interesai turi būti vertinami kaip didžiausias prioritetas derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo; yra nepaprastai susirūpinęs dėl dabartinės derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES būklės ir dėl dramatiškų padarinių, kuriuos patirtų daugiau kaip penki milijonai žmonių, jei nebūtų rastas susitarimas; ragina Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes užtikrinti, kad ES piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje, teisės, numatytos pagal ES sutartis ir atitinkamus tarptautinius susitarimus, būtų apsaugotos po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES;

16.  prašo Komisijos griežtai ir greitai reaguoti reikalaujant, kad valstybės narės pateiktų visus susijusius duomenis ir taikytų kontrolės priemones, kad nebūtų pažeistas Šengeno sistemos vientisumas ir saugumas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Martina Anderson, Heinz K. Becker, Monika Beňová, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Frank Engel, Laura Ferrara, Romeo Franz, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Cécile Kashetu Kyenge, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, Ivari Padar, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Dennis de Jong, Anna Hedh, Lívia Járóka, Marek Jurek, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Norbert Erdős, Fernando Ruas, Adam Szejnfeld

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Nathalie Griesbeck, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström

EFDD

Laura Ferrara

GUE/NGL

Martina Anderson, Dennis de Jong, Marie-Christine Vergiat

PPE

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Michał Boni, Rachida Dati, Frank Engel, Kinga Gál, Monika Hohlmeier, Lívia Járóka, Jeroen Lenaers, Roberta Metsola, Fernando Ruas, Csaba Sógor, Adam Szejnfeld, Traian Ungureanu, Tomáš Zdechovský

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Ana Gomes, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Cécile Kashetu Kyenge, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Ivari Padar, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Romeo Franz, Jean Lambert, Judith Sargentini, Bodil Valero

7

-

ECR

Marek Jurek, Monica Macovei, Helga Stevens, Kristina Winberg

ENF

Auke Zijlstra

NI

Udo Voigt

PPE

Norbert Erdős

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 369, 2018 10 11, p. 11.

(2)

OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0447.

(4)

OL C 463, 2018 12 21, p. 21.


Peticijų komiteto NUOMONĖ (21.11.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo

(2018/2111(INI))

Nuomonės referentas: Notis Marias

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad SESV 20 straipsniu įsteigta Sąjungos pilietybė, be šiame straipsnyje užtikrintų teisių, t. y. teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, balsuoti ir būti kandidatais per rinkimus į Parlamentą ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, prireikus turėti kitos valstybės narės konsulinę apsaugą, taip pat teikti peticijas ir kreiptis į Europos ombudsmeną bet kuria Sutarčių kalba, taip pat turi platesnį poveikį ir suteikia teises demokratinio dalyvavimo srityje, kaip nustatyta ES sutarties 11 straipsnyje, SESV 24 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos V skyriuje, bei kitais teisiniais pagrindais;

2.  mano, kad ES institucijos turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų didesnį Sąjungos piliečių rinkimų teisių įgyvendinimo veiksmingumą siekiant efektyviai spręsti mažėjančio rinkėjų aktyvumo problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad rinkimų įstatymai daugelyje valstybių narių tebėra sudėtingi ar diskriminaciniai, ir dėl to atsiranda pernelyg didelių kliūčių naudojantis teise balsuoti arba tiesiog užkertamas tam kelias, ypač atvejais, kai ES piliečiai pasinaudojo laisvo judėjimo teise, apskaičiuota, kad tokių atvejų skaičius siekia 15 mln. žmonių; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su f iš kitoje valstybėje narėje gyvenančių ES piliečių, ir pasiūlyti konkrečius veiksmus siekiant apsaugoti šių piliečių politines teises; primygtinai ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviai puoselėti geriausią praktiką, kuri padėtų piliečiams balsuoti ir būti kandidatais rinkimuose į Europos Parlamentą pagal SESV 22 straipsnio 2 dalį, įskaitant paskelbti rinkimų įstatymus likus vieneriems metams iki ES rinkimų, kovoti su melagingomis naujienomis ir populistiniais pasisakymais, taip pat skatinti švietimą ir žiniasklaidos pliuralizmą; mano, kad viešoji ir privačioji žiniasklaida turėtų pateikti Europos Parlamento narių nuomonę taip, kad būtų užtikrintas objektyvumas ir pliuralizmas;

3.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) prisidėjo prie laipsniško pilietybės sąvokos plėtojimo tiek, kad atsižvelgiant į Europos konstitucinę sandarą tam tikri aspektai tapo santykinai savarankiškais; primena, kad pagal SESV 20 straipsnį draudžiamos nacionalinės priemonės, dėl kurių Sąjungos piliečiai netenka galimybės iš esmės naudotis teisėmis, kurias jie įgyja dėl savo, kaip Sąjungos piliečių, statuso(1);

4.  primena, kad atsižvelgiant į ES sutarties 17 straipsnį skiriant Komisijos pirmininką reikia atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus; pabrėžia šio posto politinę svarbą ir simbolinę reikšmę ES pilietybės atžvilgiu ir mano, kad Europos Vadovų Taryba kitos Komisijos pirmininką turėtų pasiūlyti iš pagrindinių kandidatų, kuriems apskritai daugiau paramos galėtų skirti įvairios Europos Parlamento frakcijos;

5.  tvirtai tiki, kad nediskriminavimo principas yra Europos pilietybės kertinis akmuo ir bendrasis principas bei pagrindinė ES teisės vertybė pagal ES sutarties 2 straipsnį; visų pirma pabrėžia, kad pagal SESV 10 straipsnį įgyvendinant politiką ir vykdant veiksmus draudžiama diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos; primena, kad pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį taip pat draudžiama diskriminacija dėl šių priežasčių ir diskriminacija dėl genetinių bruožų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties ar gimimo; primena, kad Rasinės lygybės direktyvoje (2000/43/EB)(2) nustatytas draudimas darbo santykiuose diskriminuoti dėl rasės ar etninės priklausomybės; primena, kad Vienodo požiūrio į lytis dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis direktyvoje (2004/113/EB)(3) ir Lyčių lygybės direktyvoje (2006/54/EB)(4) užtikrinamas vienodas požiūris tik socialinės apsaugos srityje; apgailestauja dėl to, kad direktyvos vis dar nėra įgyvendinamos praėjus 10 metų nuo jų perkėlimo į nacionalinę teisę termino;

6.  apgailestauja, kad praėjus dešimtmečiui po Komisijos pasiūlymo paskelbimo Taryba vis dar blokuoja direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis principas ne darbo rinkoje, ir pagal kurią apsaugos nuo diskriminacijos taikymo sritis išplėtojama horizontaliuoju požiūriu, priėmimą; mano, kad artimoje ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės turėtų stengtis pateikti savo poziciją dėl direktyvos iki kadencijos pabaigos;

7.  pakartoja 2017 m. birželio mėn. Peticijų komiteto surengto viešojo klausymo „Piliečių pasitikėjimo Europos projektu atkūrimas“ išvadas, kuriose, be kita ko, pabrėžiamas poreikis, kad ES rinkimų procesas ir institucijos taptų atviresni ir skaidresni visiems Sąjungos piliečiams; mano, kad tiesioginis piliečių dalyvavimas ir visiškas skaidrumas visuose ES sprendimų priėmimo etapuose yra būtini siekiant sutvirtinti piliečių demokratines teises ir ES lygmeniu duoti atkirtį demokratijos stokai; primygtinai reikalauja, kad, patikimai vadovaudama kovai su korupcija, Sąjunga imtųsi labai svarbių veiksmų ne tik užtikrinant gerą administravimą visose valstybėse narėse ir ginant mokesčių mokėtojų bendruosius interesus, bet ir stiprinant savo įvaizdį ES piliečių akyse; mano, kad ES turėtų rodyti pavyzdį ir taikyti aukščiausius standartus, kad būtų išvengta bet kokių interesų konfliktų, taip pat skiriant pareigūnus į atitinkamus postus ES institucijose ir agentūrose; apgailestauja dėl pastarojo meto Komisijos narių „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų, kurie kenkia Sąjungos įvaizdžiui visuomenės nuomone;

8.  primena, kad, siekdama, jog valstybės narės užtikrintų veiksmingą Sąjungos teisės aktų, susijusių su visomis Sutartyse nustatytomis pilietybės teisėmis, visų pirma teise į laisvą judėjimą, įgyvendinimą, Komisija turi visapusiškai vykdyti jai kaip Sutarčių sergėtojai pagal SESV 258–260 straipsnius suteiktas pareigas; ragina Komisiją šiuo tikslu naudotis visomis turimomis priemonėmis ir mechanizmais; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjungos sprendimų priėmimo ir vykdymo užtikrinimo veikla būtų veiksmingesnė ir labiau matoma siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai būtų geriau informuoti apie ES;

9.  atsižvelgia į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“(5), kurioje be kita ko pabrėžiama, kad valstybės narės negali nepagrįstai riboti šių Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų; pabrėžia, jog tam, kad būtų sėkmingai naudojamasi pilietybės teikiamomis teisėmis, valstybėse narėse turi būti paisoma visų teisių ir laisvių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje;

10.  ragina visas ES institucijas kovoti su vadinamuoju „kaltas Briuselis“ reiškiniu, kai valstybės narės suverčia kaltę už sprendimus, kuriuos priėmė jos pačios kaip Europos Sąjungos Tarybos narės; ragina Tarybą užtikrinti didesnį savo sprendimų priėmimo proceso skaidrumą;

11.  ragina lyčių aspektą ir lyčių požiūrį įtraukti į visus analizės ir vertinimo procesus, susijusius su dabartiniais pilietybės teisės aktais ir būsimais pasiūlymais;

12.  primena Europos politinių partijų indėlį „formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“ (ES sutarties 10 straipsnio 4 dalis); todėl ragina suteikti ES piliečiams galimybę tiesiogiai kreiptis dėl narystės politinėse partijose ES lygmeniu;

13.  mano, kad Sąjungos piliečių naudojimasis rinkimų teisėmis savivaldybių lygmeniu pagal SESV 22 straipsnio 1 dalį turi lemiamos įtakos laisvo judėjimo teisei ir Sąjungos pilietybei; mano, kad dalyvaujamoji demokratija ES lygmeniu būtų veiksmingesnė nustačius tikrai demokratinį valdymą, kuriuo būtų užtikrinamas visiškas skaidrumas, veiksminga pagrindinių teisių apsauga, tiesioginis piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procesuose, ir ES politinėje darbotvarkėje atsižvelgiama į piliečių prioritetus; mano, kad turi būti stiprinamos dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos priemonės, taip pat siekiant padidinti piliečių politinį dalyvavimą vietos ir nacionalinėse bendruomenėse; todėl ragina Komisiją toliau taikyti geriausią praktiką, be kita ko, siekiant skatinti didesnį rinkėjų aktyvumą savivaldos ir vietos rinkimuose visoje Sąjungoje, ypač pasitelkiant švietimą, didinant informuotumą apie vietos rinkimų svarbą, informaciją apie ES piliečių teises šioje srityje ir tiesiogiai skatinant dalyvauti tokiuose rinkimuose; pripažįsta, kad reikia reaguoti į dabartinę padėtį, kai kai kurių valstybių narių piliečiai praranda teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose savo kilmės šalyje, tačiau taip pat neįgyja teisės balsuoti šalies, kurioje jie gyvena, nacionaliniuose rinkimuose; toliau mano, kad toks ES piliečių balsavimo teisės atėmimas nesuderinamas su Sutartyje nustatyta jų teise visapusiškai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime.

14.  primena, kad pagal SESV 227 straipsnį teisė pateikti peticiją yra oficialus kanalas piliečiams tiesiogiai bendrauti su ES institucijomis, atkreipti dėmesį į ES teisės trūkumus ir neatitikimus, susijusius su tikslu užtikrinti visišką ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugą, ir pranešti apie nacionalinių institucijų netinkamai taikomus ar perkeliamus Sąjungos teisės aktus; pažymi, kad, nors Sąjungos piliečiai žino apie teisę pateikti peticiją, ES institucijų pastangoms reaguoti į problemas, apie kurias piliečiai pranešė pateikdami peticijas, ir šias problemas spręsti nuolat trūksta veiksmingumo; ragina ES institucijas priimti veiksmingą strategiją, kuria būtų siekiama užtikrinti visapusišką piliečių pagrindinių teisių apsaugą ir pagerinti bendradarbiavimo su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis pastangas, ypač politikos srityse, kuriose reiškiamas didžiausias peticijų skaičius, būtent: aplinkos, pagrindinių teisių (visų pirma balsavimo teisių ir vaiko teisių), laisvo asmenų judėjimo, socialinių reikalų ir užimtumo, diskriminacijos ir imigracijos srityse;

15.  pabrėžia, kad teisės Europos Parlamentui teikti peticijas yra viena pagrindinių Sąjungos pilietybės sudedamųjų dalių; pakartoja, jog SESV 227 straipsnyje ir Chartijos 44 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę pateikti peticiją; primena, kad tarp peticijos nagrinėjimo ir Komisijos stebėsenos bei vykdymo užtikrinimo veiklos pagal SESV 258–260 straipsnius yra svarbus ryšys; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares skatinti visiems Sąjungos piliečiams teikti informaciją ir šviesti apie teisę teikti peticijas, kaip priemonę skatinti dalyvaujamąją demokratiją ir aktyvesnį piliečių dalyvavimą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką prieigą prie ES institucijų ir jų politikos turinio, taip pat skaitmeninėmis priemonėmis ir pritaikytą neįgaliesiems;

16.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, pagal SESV 24 ir 228 straipsnius turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, visų pirma dėl teisės susipažinti su viešaisiais dokumentais; ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą apie šią teisę; pažymi, kad piliečių galimybė kreiptis į atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos administraciją tebėra itin svarbi norint veiksmingai užtikrinti galimybę naudotis šia teise, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje; primena, jog ES sutarties 5 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo artimesniu ES piliečiams lygmeniu. primena esminį Europos ombudsmeno tarnybos indėlį didinant bendrą ES sprendimų priėmimo ir teisėkūros procesų skaidrumą ir atvirumą, taip remiant aktyvų Sąjungos piliečių dalyvavimą ir didinant jų pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai visiškai pritaria Ombudsmeno rekomendacijoms atliekant strateginį tyrimą OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus;

17.  siūlo persvarstyti Reglamentą Nr. 1049/2001(6) dėl galimybės susipažinti su dokumentais siekiant sustiprinti šią teisę, kuria naudojasi ES piliečiai ir pilietinė visuomenė;

18.  yra tvirtai įsitikinęs, kad skaidrumas yra esminė teisinės valstybės principo dalis ir kad užtikrinant, jog skaidrumo būtų laikomasi viso teisėkūros proceso metu, daromas poveikis veiksmingam naudojimuisi teise balsuoti ir teisei būti kandidatu rinkimuose, taip pat kitoms teisėms, pvz., saviraiškos laisvei, ypač jos žodžio laisvės aspektui ir teisei susipažinti su informacija; taip pat mano, kad skatinant aktyvų Europos pilietiškumą reikia sukurti visuomenės tikrinimo, proceso peržiūros ir vertinimo ribas, taip pat galimybę užginčyti rezultatą; pabrėžia, kad tai padėtų piliečiams palaipsniui susipažinti su pagrindinėmis teisėkūros proceso koncepcijomis ir skatintų dalyvavimo Sąjungos demokratiniame gyvenime aspektus;

19.  mano, kad daugiakalbystė institucijose ir jų bendravimas su piliečiais yra labai svarbus aspektas stiprinant ES pilietybės sąvoką; ragina dėti daugiau pastangų siekiant kuo labiau užtikrinti galimybę susipažinti su oficialiais dokumentais, neapsiribojant trimis darbo kalbomis;

20.  ragina valstybes nares mokyklų programose daugiau dėmesio skirti politiniam švietimui apie ES reikalus, be kita ko ES piliečių teises, ir atitinkamai pritaikyti mokytojų mokymą;

21.  atkreipia dėmesį į Sąjungos pilietybės teisių ir Europos socialinių teisių ramsčio sąsajas; pabrėžia, kad teisę laisvai judėti ir dirbti Sąjungoje galima remti tik taikant tolesnes teisėkūros priemones, pagal kurias visoje ES būtų užtikrintos lygios galimybės ir galimybės patekti į darbo rinką, sąžiningos darbo sąlygos ir socialinė apsauga bei įtrauktis; ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių siekiant paspartinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą; ragina valstybes nares visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 987/2009(7), nustatantį įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarką, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos išmokų (įskaitant valstybines pensijas, sveikatos draudimą, bedarbio pašalpas ir išmokas šeimai) perkeliamumą;

22.  pabrėžia, kad reikia atsisakyti griežto taupymo priemonių ir priimti veiksmingą ir nuoseklią politiką ES lygmeniu, siekiant užtikrinti visišką užimtumą ir tinkamą socialinę apsaugą, aukščiausio lygio švietimą ir mokymą ir aukščiausio lygio žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugą;

23.  apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo dalyvauti ES sutarčių dalyse, nes tai kenkia ir skatina faktinius piliečių teisių, kurios pagal ES sutartis turi būti lygios, skirtumus;

24.  mano, kad persvarsčius teisinę sistemą, kuria reglamentuojama Europos piliečių iniciatyva (EPI), piliečiai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant ES politiką, jei ši priemonė taptų mažiau biurokratiška, prieinamesnė ir veiksmingesnė; pabrėžia, kad Sąjunga turi skirti pakankamai išteklių visai Europos piliečių iniciatyvos proceso vykdymo infrastruktūrai ir paramai; primena, kad piliečių iniciatyvoms ES institucijos turi skirti pakankamai dėmesio, kaip pabrėžiama naujausioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (byla T-646/13, Minority SafePack — milijonas parašų už įvairovę Europoje prieš Komisiją); pabrėžia, kad reikia parengti išsamesnes taisykles ir pažangesnę praktiką, susijusią su sėkmingų EPI tolesniais politiniais ir teisiniais veiksmais;

25.  pripažįsta, kad „Brexit“ bus pirmas kartas, kai iš ES piliečių bus atimta iš ES pilietybė ir su ja susijusios teisės, privilegijos ir apsauga; primena, kad, suteikus ES pilietybę, turi būti užtikrinta, kad tie, kurie naudojosi šiomis teisėmis, nebūtų palikti teisiniam vakuume, ypač kai šios teisės buvo atimtos prieš jų valią, kaip matyti vykstant Jungtinės Karalystės išstojimui iš Sąjungos; ragina piliečių teises užtikrinti atskiru nuo šiuo metu vykdomų derybų dėl „Brexit’o“ susitarimu, siekiant, kad joms nebūtų taikomas politinis procesas ir užtikrinti jų apsaugą, taip pat atveju, jeigu nebūtų pasiekta susitarimo; svarsto galimybę suteikti visą gyvenimą galiojančią ES pilietybę arba asocijuotos pilietybės formą tiems, iš kurių ES pilietybė buvo atimta;

26.  mano, kad SOLVIT paslauga turėtų būti toliau integruojama ir, siekiant didesnio veiksmingumo, jai turėtų būti suteikti papildomi įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su laisvo judėjimo teisėmis, įskaitant teisę atvykti, taip pat gyvenamosios vietos ir diskriminacijos klausimus, prieš kreipiantis dėl teisminių ar administracinių teisių gynimo priemonių, taip taupant laiko ir užtikrinant, kad piliečiai galėtų laiku kreiptis į teismą ir reaguoti į savo problemas;

27.  mano, kad tokios ES pilietybės programos, kaip „Erasmus +“ arba „Europa piliečiams“, ir kitos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti demokratinį dalyvavimą Sąjungos gyvenime, pvz., visuomenės patalka, yra labai svarbūs elementai, kuriuos reikia atnaujinti ir paremti įgyvendinant būsimą daugiametę finansinę programą;

28.  mano, kad į Lisabonos sutartį įtraukta Pagrindinių teisių chartija yra tiek simboliškai, tiek turinio požiūriu itin svarbus teisės aktas – ji formuoja ES pilietybę; apgailestauja, kad dėl savo 51 straipsnio kartu atsižvelgiant į vyraujantį siaurą jo aiškinimą, Chartija daugeliu atvejų netaikoma;

29.  mano, kad, nepaisant Europos institucijų pastangų, daugelyje valstybių narių vis dar nepakankamai vykdomas informuotumo didinimas teisių klausimais, taigi tai yra didžiausia kliūtis norint visapusiškai naudotis teisėmis, kylančiomis iš ES pilietybės statuso;

30.  pabrėžia, kad dėl Sąjungos pilietybės atsirandančios teisių ir pareigų visumos negalima nepagrįstai riboti;

31.  ragina valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie jų teises bei pareigas ir padėti sudaryti vienodas sąlygas naudotis šiomis teisėmis tiek jų kilmės šalyje, tiek ir kitoje valstybėje narėje;

32.  primena, kad kaip nustatyta ES sutarties 48 straipsnyje, Lisabonos sutartyje nustatyta jos peržiūros procedūra; pabrėžia, kad tai vertinga priemonė siekiant toliau plėtoti ES pilietybės teikiamas galimybes; pažymi, kad nuo paskutinės Sutarties peržiūros praėjo 10 metų – tai vienas ilgiausių laikotarpių be peržiūros pastaraisiais dešimtmečiais; mano, kad „Brexit’o“ įvykiai yra aiškus pagrindas ir unikali priežastis pradėti naują peržiūros procesą; siūlo šiuo tikslu sušaukti naują Europos konventą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Takis Hadjigeorgiou, Peter Jahr, Rikke-Louise Karlsson, Svetoslav Hristov Malinov, Lukas Mandl, Notis Marias, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß, Eleni Theocharous, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Urszula Krupa, Kostadinka Kuneva, Julia Pitera, Ángela Vallina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Asim Ademov, Adam Szejnfeld, Mihai Ţurcanu

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

NI

PPE

S&D

VERTS/ALE

Beatriz Becerra Basterrechea, Cecilia Wikström,

Urszula Krupa, Notis Marias, Eleni Theocharous

Eleonora Evi

Takis Hadjigeorgiou, Kostadinka Kuneva, Ángela Vallina

Rikke-Louise Karlsson

Pál Csáky, Julia Pitera

Andrea Cozzolino, Miriam Dalli, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß

Margrete Auken, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs

1

-

PPE

Rosa Estaràs Ferragut

6

0

PPE

Asim Ademov, Peter Jahr; Svetoslav Hristov Malinov, Lukas Mandl Adam Szejnfeld, Mihai Ţurcanu,

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija ) sprendimas Gerardo Ruiz Zambrano prieš Office national de l’emploi (ONEm), C-34/09, ECLI:EU:C:2011:124.

(2)

2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(3)

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(4)

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(5)

OL C 369, 2018 10 11, p. 11.

(6)

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(7)

OL L 284, 2009 10 30, p. 1.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

22.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Mercedes Bresso, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pervenche Berès, Ashley Fox, Sylvia-Yvonne Kaufmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler, Jarosław Wałęsa


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

19

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Michael Gahler, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Markus Pieper, György Schöpflin, Jarosław Wałęsa

S&D

Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Pascal Durand, Josep Maria Terricabras

3

-

ECR

Ashley Fox

ENF

Gerolf Annemans

PPE

Paulo Rangel

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 7 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika