PRANEŠIMAS dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo

30.1.2019 - (2017/2284(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Jytte Guteland
Nuomonės referentė (*):
Sofia Ribeiro, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Bendra informacija

Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (7-oji AVP) nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. augalų apsaugos produktai neturėtų daryti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ar darytų nepageidaujamą įtaką aplinkai, ir kad tokie produktai turėtų būti naudojami tausiai.

Pesticidų naudojimas yra svarbus Europos žemės ūkio produktų gamybos veiksnys, nes jis padeda užtikrinti, kad augalai būtų sveiki ir būtų užkirstas kelias jų sunaikinimui dėl ligų ir užkrėtimui. Tačiau pesticidai, naudojami pasėliams, gali patekti į dirvožemį ir paviršinį vandenį, juos išplovus ir jiems nutekėjus, ir taip pat gali patekti į gruntinį vandenį, sukeldami neigiamą poveikį netikslinėms sausumos ir vandens ekosistemų rūšims. Tai daro poveikį buveinių funkcijai ir prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, be kita ko, labai mažina vabzdžių populiacijas; tai taip pat daro poveikį dirvožemio susidarymui ir jo sudėčiai, taip pat švaraus geriamojo vandens tiekimui. Pesticidų liekanos maiste taip pat gali kelti pavojų žmonių sveikatai, o liekanos gyvūnų pašaruose kelia pavojų gyvūnų sveikatai ir gali patekti į maisto grandinę. Ypač didelį susirūpinimą kelia pesticidų poveikis žmonių sveikatai, nes pesticidai turi endokrininę sistemą ardančių savybių, ir kylančios išlaidos, susiję su žmonių sveikata. Kiti su žmonių sveikata susiję klausimai apima neurotoksiškumą, pvz., insekticidus ir biocidus, kurie gali paveikti galvos smegenų funkciją, ypač jei sąlytis vyksta vaisiaus vystymosi stadijoje.

Dabartinė priklausomybė nuo pesticidų, t. y., dominuojanti priemonė kontroliuoti kenksminguosius organizmus nėra suderinama su tvariu žemės ūkiu, nes ilgą laiką naudojant pesticidus, kenkėjai tampa jiems atsparūs. Be to, jie taip pat turi žalingą šalutinį poveikį – išnaikina naudingus organizmus, kurie vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią kenksmingiesiems organizmams, ir dažnai sukelia antrinių kenkėjų protrūkį. Dėl šių abiejų veiksnių gali padidėti pesticidų naudojimas, o tai sukeltų laipsnišką padėties blogėjimą. Galiausiai pesticidai ūkiuose sunaikina biologinę įvairovę ir ardo žemės ūkio paskirties dirvožemį, kuris yra labai svarbus tvariai maisto gamybai. Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje[1] dėl pesticidų statistikos pripažįstama, kad pesticidų naudojimas yra viena iš taršos priežasčių ir tai visų pirma tiesiogiai veikia biologinės įvairovės, vandens telkinių ir dirvožemio būklę. Tuo pat metu 2017 m. JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl teisės į maistą[2] pabrėžiamas neigiamas pesticidų naudojimo poveikis žmogaus teisėms, žmonių sveikatai (darbuotojų, jų šeimų, pašalinių stebėtojų, gyventojų ir vartotojų) ir aplinkai. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad intensyvus žemės ūkis, grindžiamas pesticidų naudojimu, nepadėjo sumažinti bado pasaulyje, bet priešingai padidino maisto vartojimą ir maisto atliekų susidarymą pramoninėse šalyse.

Nuo 1996 m. pesticidų naudojimas Europoje nuolat didėjo ir nepaisant daug diskusijų apie žemės ūkio tvarumą ir fakto, kad į rinką buvo pateikti pesticidai, kuriuos galima naudoti nedideliais kiekiais, pastaraisiais metais vidutiniškai jų naudojimas nesumažėjo. 2015 metais ES parduotų pesticidų metinis kiekis siekė 400 000 tonų, kurių daugiausiai buvo sunaudojama žemės ūkio sektoriuje.

Direktyvos įgyvendinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo numatyti įvairūs veiksmai, kuriais siekiama tausiojo pesticidų naudojimo ES, mažinant pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotą kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar požiūrį, kaip antai nechemines pesticidų alternatyvas.

Valstybės narės, vadovaudamosi direktyvos 4 straipsniu, turi priimti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose pateikiami kiekybiniai uždaviniai, tikslai, priemonės ir tvarkaraščiai, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį ir skatinti parengti bei įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Be to, į nacionalinius veiksmų planus taip pat įtraukiami pesticidų, kurių sudėtyje yra ypač susirūpinimą keliančių veikliųjų medžiagų, naudojimo kontrolės rodikliai, ypač jei yra medžiagų, kuriomis būtų galima juos pakeisti. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose nurodo, kaip jos įgyvendins priemones pagal direktyvos 5–15 straipsnius.

2017 m. spalio 10 d. Europos Komisija, laikydamasi ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį, paskelbė ataskaitą dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos.

Pranešėja palankiai vertina Komisijos vertinimo ataskaitą, tačiau kartu reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamo direktyvos nuostatų įgyvendinimo daugumoje valstybių narių. Akivaizdu, kad tam tikra pažanga padaryta purškimo įrangos kontrolės srityje, taip pat rengiant mokymo kursus ir sertifikavimo schemas, kaip geriausiai naudoti purškiamuosius pesticidus. Tačiau padaryta labai nedidelė pažanga skatinant naudoti alternatyvius metodus, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti realų priklausomybės nuo pesticidų mažinimą. Europos aplinkos agentūros duomenimis, per pastaruosius metus ES pesticidų paklausa išliko beveik stabili[3], o tai galėtų reikšti, kad pesticidų keliamas pavojus žmonėms ir aplinkai išliko nepakitęs, nepaisant nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo, vadovaujantis Direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo.

Dvidešimt viena valstybė narė pranešė apie pesticidų rizikos mažinimo tikslus, o devynios valstybės narės turėjo tikslą mažinti pesticidų naudojimą, o kai kurios valstybės narės nurodė tiek rizikos mažinimo, tiek ir naudojimo mažinimo tikslus. Tik penkios valstybės narės nustatė aukšto lygio išmatuojamus tikslus: keturios (Belgija, Danija, Graikija ir Vokietija) – susijusius su rizikos mažinimu ir viena (Prancūzija) – su naudojamo kiekio mažinimu. Valstybės narės privalo bent kas penkerius metus peržiūrėti savo nacionalinius veiksmų planus ir, jei reikia, remdamosi šia peržiūra atnaujinti savo nacionalinius veiksmų planus. Deja, iki šiol tik Prancūzija ir Lietuva peržiūrėjo ir vėliau pakoregavo savo nacionalinius veiksmų planus.

Pranešėja apgailestauja dėl nacionalinių veiksmų planų nenuoseklumo ir dėl vyraujančios kiekybinių tikslų, uždavinių, matavimų ir tvarkaraščių, skirtų įvairioms sritims, stokos, nes be jų neįmanoma ES mastu atlikti pažangos vertinimo. Daugelyje nacionalinių veiksmų planų dėmesys skiriamas pesticidų naudotojams, skirtiems mokymams arba įrangos tikrinimo taisyklėms, tačiau trūksta informacijos apie konkrečių ekosistemų ir geriamojo vandens apsaugą. Be to, daugelyje veiksmų planų nenurodoma, kaip bus išmatuojami pasiekti tikslai ar uždaviniai. Daugelis valstybių narių nustatė priemones, kuriomis siekiama sustabdyti pesticidų patekimą į vandentakius, įskaitant įrangos tobulinimą ir finansines paskatas ūkininkams įrengti pesticidų buferines zonas, tačiau šių zonų aprėptis paprastai yra labai nedidelė, o nustatyti tikslai per maži.

Pranešėja visiškai sutinka su pagrindine ataskaitos išvada, kurioje valstybės narės raginamos nustatyti bendrus uždavinius ir kiekybinius pesticidų naudojimo mažinimo tikslus, ir mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pesticidų aplinkai ir sveikatai daromos žalos stebėjimui, vandens kokybės gerinimui, biologinės įvairovės skatinimui ir išsaugojimui ir integruotos kenkėjų kontrolės principų nustatymui Europos žemės ūkio sektoriuje. Integruotąja kenkėjų kontrole siekiama užtikrinti, kad pesticidai ir kitos intervencijos priemonės būtų naudojamos tokiu lygiu, kuris būtų ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstas ir kad būtų mažinama arba kuo labiau sumažinta rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, pirmenybę teikiant fiziniams, necheminiams ir tvariems biologiniams metodams, kuriais siekiama apsaugoti pasėlius ir užkirsti kelią kenkėjams. Deja, iki šiol valstybės narės integruotosios kenkėjų kontrolės principų neperkvalifikavo į būtinuosius ir įvertinamus kriterijus, o integruotą kenkėjų kontrolę daugiausia laiko ūkininkų švietimo priemone ir neturi jokių priemonių, kurios padėtų įvertinti, kaip laikomasi minėtų principų. Integruotoji kenkėjų kontrolė yra kertinis šios direktyvos elementas, todėl ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad valstybės narės vis dar nenustatė aiškių tikslų ir neužtikrino jų įgyvendinimo. Integruotoji kenkėjų kontrolė turi didelį nepanaudotą potencialą, kaip vartotojų ir aplinkos apsaugos nuo žalingo pesticidų poveikio būdas, ir todėl būtina, kad valstybės narės nedelsdamos pradėtų naudotis šia priemone, pakeisdamos įprastą pesticidų naudojimą, tuo pat metu užtikrindamos, kad yra nustatytos atitinkamos paskatų sistemos, kai jos yra būtinos siekiant skatinti integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įdiegimą.

Pranešėja tvirtai tiki tvariu žemės ūkiu, kuriame pirmenybė teikiama prevencijai, necheminiams metodams, biologinei kontrolei ir mažos rizikos produktams. Padidinus tradicinių produktų alternatyvų pasirinkimą, pvz., mažą riziką keliančių augalų apsaugos produktų, tuo pat metu prisidedama prie tvaraus žemės ūkio ir išplečiama ūkininkų priemonių įvairovė, didinant augalų apsaugos galimybes. Siekiant apsisaugoti nuo dabartinių ir būsimų kenksmingųjų organizmų, būtina pasitelkti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sukurti alternatyvius metodus, kurie mažintų priklausomybę nuo pesticidų ir (arba) suteiktų augalų apsaugos galimybes su mažesniu rizikos lygiu ar naujus veikimo būdus.

Pranešėja tiki, kad geriausias būdas užtikrinti visapusišką ir išsamų Direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimą yra užtikrinti, kad direktyvos tikslai būtų kuo plačiau integruoti į ES bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), tai atliekant per būsimą jos reformą. Siekiant užtikrinti direktyvos įgyvendinimo pažangą, labai svarbu integruoti pesticidų naudojimo mažinimo tikslus ir kitus integruotosios kenkėjų kontrolės principus į BŽŪP įgyvendinimo modelį. Dabartinės BŽŪP žalinimo priemonės kol kas turėjo nedidelį teigiamai poveikį šioje srityje ir užtikrinus, kad direktyvoje numatyta kompleksiškai susieta parama būtų suderinta su modernizuota BŽŪP, kurios pagrindą sudaro tvarumas ir iš tiesų padėtų įgyvendinti aplinką tausojantį, ekonomiškai perspektyvų ir socialiai atsakingą Europos žemės ūkį.

Pranešėja pabrėžia, kad įtariama arba jau įrodyta, jog kai kurie pesticidai veikia kaip endokrininę sistemą ardantys junginiai. Nepaisant to, Europoje jų vis dar galima plačiai rasti ir juos naudoti. Šios medžiagos turėtų būti nedelsiant nustatytos pagal neseniai priimtus kriterijus ir pesticidų produktai, kuriuose yra endokrininę sistemą ardančių veikliųjų medžiagų, neturėtų būti teikiami rinkai.

Galiausiai, pranešėjai kelia susirūpinimą tai, kad nepaisant direktyvos 15 straipsnyje aiškiai nustatytos prievolės, Komisija dar nėra priėmusi suderintų rizikos rodiklių, kuriais būtų užtikrinta, kad pažanga mažinant pesticidų naudojimo keliamą riziką ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai būtų tinkamai vertinama ir palyginama visose valstybėse narėse.

Išvados

Pranešėja yra įsitikinusi, kad reikia tolesnių pastangų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti veiksmingą direktyvos įgyvendinimą. Vis labiau akivaizdu, kad piliečiai yra sunerimę ir nori, kad ūkininkai būtų mažiau priklausomi nuo pesticidų, o tai taip pat įrodo ir neseniai įvykdyta Europos piliečių iniciatyva uždrausti glifosatą, kai per šešis mėnesius visoje Europoje buvo surinkta daugiau kaip 1,3 mln. parašų.

Europos Komisija turi pripažinti savo, kaip ES teisės sergėtojos, vaidmenį ir imtis priemonių dėl daugelio valstybių narių akivaizdaus direktyvos nesilaikymo. Labai svarbu, kad Komisija įsikištų, kai nesiimama veiksmų arba kai veiksmai yra neaiškūs ir kai leidžiančios nukrypti nuostatos nėra pagrįstos arba jomis viršijama tai, kas nustatyta direktyvoje. Be to, vykdydama stebėseną Komisija turėtų neapsiriboti vien tik vertinimu, kaip laikomasi direktyvos, o daugiausia dėmesio skirtų tam, kaip pasiekti geresnių bendrų aplinkos apsaugos rezultatų, susijusių su dirvožemiu, vandeniu ir biologine įvairove. Komisija turi pradėti diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis rengiant suderintus rizikos rodiklius, kad būtų galima gauti palyginamą ir aiškių duomenų rinkinį ir patikimai įvertinti pažangą.

Valstybės narės turi imtis aktyvios pozicijos dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos bei vykdyti teisinius įsipareigojimus pagal ES teisę, taip pat pasirūpinti Europos piliečių lūkesčiais. Valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių siekdamos skatinti ir taikyti paskatas diegti kenkėjų kontrolės metodus, kuriems naudojama mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams, kad profesionalūs pesticidų naudotojai iš visų tai konkrečiai kenkėjų problemai spręsti naudotinų veiklos būdų ir produktų pirmenybę teiktų veiklos būdams ir produktams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.

• [1]  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52017DC0109&from=LT
• [2]  https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G17/017/85/PDF/G1701785.pdf?OpenElement
• [3]  https://www.eea.europa.eu/airs/2017/environment-and-health/pesticides-sales

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo

(2017/2284(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo[1],

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantį Direktyvą 79/117/EEB[2],

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB[3],

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB[4],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB[5], atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą reglamento įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą ir į atitinkamus jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009[6],

–  atsižvelgdamas į 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe[7] ir į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe[8],

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)[9] ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Laukinių paukščių direktyva)[10],

–  atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės[11],

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[12],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyvą 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos[13],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/127/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2006/42/EB dėl pesticidų skleidimo mašinų[14],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje[15],

–  atsižvelgdama į 2018 m. birželio 1 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Žemės ūkis ir tvari vandentvarka ES“ (SWD(2017)153),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“ COM(2006)0373 - SEC(2006)0894 - SEC(2006)895 SEC(2006)0914),[16]

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje[17],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES[18],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų[19],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto[20],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų[21],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo[22],

–  atsižvelgdamas į besitęsiantį įgyvendinimo Europos mastu vertinimą „Direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo“ ir 2018 m. spalio 15 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos[23] ir į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl minėto reglamento įgyvendinimo (COM(2017)0109),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos įgyvendinimo (COM(2017)0109),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos (COM(2017)0587),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD apžvalginę ataskaitą dėl valstybių narių priemonių, taikomų siekiant tausiojo pesticidų naudojimo pagal Direktyvą 2009/128/EB[24],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą[25],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. JT specialiojo pranešėjo dėl teisės į maistą ataskaitą, parengtą pagal JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijas 6/2, 31/10 ir 32/8[26],

–  atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą įgyvendinimo planą siekiant padidinti mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam Taryba pritarė 2016 m. birželio 28 d.[27],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 19 d. Prancūzijos Senato rezoliuciją dėl pesticidų naudojimo Europos Sąjungoje apribojimo[28],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. paskelbtą mokslinį tyrimą dėl skraidančių vabzdžių biomasės [29],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0045/2019),

A.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo (toliau – direktyva) numatyti įvairūs veiksmai, kuriais siekiama tausiojo pesticidų naudojimo ES, mažinant pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotą kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar požiūrį, kaip antai nechemines alternatyvas ir mažos rizikos biologinius augalų apsaugos produktus, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo pesticidų ir apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką;

B.  kadangi ši direktyva yra viena iš vertingiausių Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad aplinka, ekosistemos ir žmonių sveikata būtų gerai apsaugotos nuo pesticiduose esančių pavojingų medžiagų, kartu pasiūlant tvaresnius ir ekologiškesnius sprendimus, taikytinus didesniam ir įvairesniam priemonių rinkiniui, skirtam kenkėjų, ligų, piktžolių ir invazinių rūšių sukeltiems nuostoliams mažinti, pašalinti ir išvengti, taip pat kovoti su atsparumu patogenams; kadangi visiškai ir išsamiai neįgyvendinus šios direktyvos, neįmanoma pasiekti aukščiausio žmonių ir gyvūnų sveikatos, taip pat aplinkos apsaugos lygio ir pereiti prie tvaraus žemės ūkio, sveiko ir saugaus maisto gamybos ir netoksiškos aplinkos, kurioje užtikrinamas aukštas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis;

C.  kadangi direktyva turi būti aiškinama kartu su dviem pagrindiniais teisės aktais, apimančiais visą pesticidų gyvavimo ciklą, pradedant nuo jų pateikimo rinkai (Reglamentas Nr. 1107/2009) ir baigiant didžiausių likučių kiekių nustatymu (Reglamentas Nr. 396/2005); kadangi todėl neįmanoma pasiekti direktyvos tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, jei nebus visiškai ir tinkamai įgyvendintas visas „pesticidų teisės aktų paketas“;

D.  kadangi dabartinė Komisijos ir valstybių narių vykdoma veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo praktika neatitinka direktyvos tikslų ir paskirties; kadangi dėl šios dabartinės praktikos kyla kliūčių siekiant aukščiausio galimo apsaugos lygio ir perėjimo prie tvaraus žemės ūkio sektoriaus ir netoksiškos aplinkos įgyvendinimo;

E.  kadangi turimi duomenys aiškiai rodo, kad direktyvos įgyvendinimas nėra pakankamai suderintas su susijusiomis ES politikos kryptimis pesticidų, žemės ūkio ir darnaus vystymosi srityje, visų pirma (bet ne tik) su reglamentu dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir augalų apsaugos produktų; kadangi ši direktyva ir susiję ES lygmens veiksmai suteikia daug galimybių toliau stiprinti nacionalines pastangas ir veiksmus ir suteikti jiems papildomos vertės žemės ūkio sektoriuje bei apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą;

F.  kadangi dabartinė reglamentavimo sistema, įskaitant duomenų reikalavimus, buvo skirta cheminių augalų apsaugos produktų vertinimui ir valdymui, todėl ji nėra tinkama mažos rizikos biologiškai aktyvių medžiagų ir produktų atveju; kadangi ši netinkama sistema gerokai sulėtina mažos rizikos biologinių augalų apsaugos produktų patekimą į rinką, o tai dažnai atgraso pareiškėjus; kadangi tai trukdo inovacijoms ir ES žemės ūkio konkurencingumui; kadangi dėl to daugiau nei 60 veikliųjų medžiagų, kurias Europos Komisija nurodė kaip keistinas medžiagas, nėra pakeičiamos, nes nėra saugių alternatyvų, įskaitant mažos rizikos biologiškai aktyvias medžiagas;

G.  kadangi trūksta mažos rizikos augalų apsaugos produktų, įskaitant biologinius; kadangi iš visų beveik 500 ES rinkoje prieinamų veikliųjų medžiagų tik 13 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai, iš jų 12 – biologiniai; kadangi nepakankamas direktyvos įgyvendinimas de facto lėmė nevienodas sąlygas Europoje ir skirtingą nacionalinę praktiką, kuri rinkoje trukdo optimaliai naudoti tvarias alternatyvas; kadangi dėl šios padėties alternatyviems mažos rizikos ir necheminiams produktams tapo sunku patekti į ES rinką, todėl mažėja jų patrauklumas ūkininkams, kurie trumpuoju laikotarpiu gali teikti pirmenybę išlaidų požiūriu veiksmingesnėms alternatyvoms; kadangi mažos rizikos augalų apsaugos produktų, įskaitant biologinius, trūkumas trukdo integruotosios kenkėjų kontrolės plėtrai ir įgyvendinimui;

H.  kadangi ekologinis žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį kaip sistema, kurioje naudojama mažai pesticidų, ir turėtų būti toliau skatinamas;

I.  kadangi yra vis daugėja įrodymų, kad Europoje vis labiau mažėja vabzdžių skaičius ir tai yra susijęs su dabartiniu pesticidų naudojimo lygiu; kadangi pastebėtas smarkus vabzdžių skaičiaus sumažėjimas turi neigiamą poveikį visai ekosistemai ir biologinei įvairovei, taip pat žemės ūkio sektoriui bei jo būsimai ekonominei gerovei ir produkcijai;

J.  kadangi šiuo metu Europa yra kryžkelėje, kuri lems žemės ūkio sektoriaus ateitį ir Sąjungos galimybes tausiai naudoti pesticidus, visų pirma pertvarkant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); kadangi BŽŪP reforma suteikia daug galimybių stiprinti politikos krypčių racionalizavimą ir derinimą bei direktyvos įgyvendinimą, taip pat supaprastinti perėjimą prie labiau aplinką tausojančios žemės ūkio praktikos;

K.  kadangi dėl pavojaus, kurį įprastų augalų apsaugos produktų naudojimas kelia žmogaus ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, minėtieji produktai vis dažniau tampa viešųjų diskusijų tema;

L.  kadangi svarbu skatinti alternatyvių procedūrų ar metodų kūrimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo įprastų pesticidų ir spręsti vis didėjančio atsparumo įprastiems augalų apsaugos produktams klausimus;

M.  kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 Taryba įpareigojama užtikrinti, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams[30], III priede nurodytuose teisės aktais nustatytuose valdymo reikalavimuose įtraukti integruotosios kenkėjų kontrolės principai, įskaitant gerąją augalų apsaugos praktiką ir necheminius augalų apsaugos ir kenkėjų bei pasėlių valdymo metodus;

N.  kadangi integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas ES yra privalomas, laikantis šios direktyvos; kadangi valstybes nares ir vietos valdžios institucijos daugiau dėmesio turėtų skirti tvariam pesticidų, įskaitant alternatyvias mažos rizikos augalų apsaugos priemones, naudojimui;

O.  kadangi pesticidų „taususis naudojimas“ negali būti įgyvendintas neatsižvelgiant į veikliųjų medžiagų derinių ir koformuliantų poveikį žmogui, taip pat į jų bendrąjį ir galimą bendrąjį bei sąveikaujantį poveikį žmonių sveikatai;

Pagrindinės išvados

1.  primena konkrečius Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos tikslus, kurie, be kita ko, yra sveikatai ir aplinkai kylančių pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, mažinimas; griežtesnė pesticidų naudojimo ir paskirstymo kontrolė; kenksmingų veikliųjų medžiagų kiekio mažinimas, įskaitant pavojingiausių medžiagų pakeitimą saugesnėmis, tarp jų ir ne cheminėmis, alternatyviomis medžiagomis; tokių auginimo būdų, kai naudojama mažai pesticidų arba jie visai nenaudojami, skatinimas; taip pat skaidrios atsiskaitymo apie įgyvendinant strategijos tikslus pasiektą pažangą ir šios pažangos kontrolės sistemos, įskaitant tinkamus rodiklius, sukūrimą;

2.  mano, kad labai svarbu šios direktyvos įgyvendinimą vertinti atsižvelgiant į ES pagrindinę pesticidų politiką, įskaitant taisykles, nustatytas Augalų apsaugos produktų reglamentu, Reglamentu (ES) Nr. 528/2012 (Biocidų reglamentas)[31], Didžiausio leistino likučių kiekio reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas)[32];

3.  apgailestauja, nors ir dedamos pastangos, tačiau bendra valstybių narių direktyvos įgyvendinimo pažanga yra nepakankama, kad būtų galima įgyvendinti pagrindinius direktyvos tikslus ir išnaudoti visas jos teikiamas galimybes mažinti bendrą riziką, kylančią dėl pesticidų naudojimo, kartu mažinant priklausomybę nuo pesticidų skatinti perėjimą prie ekologiškai tvarių ir saugių augalų apsaugos metodų ir pasiekti skubiai reikalingą aplinkos ir sveikatos apsaugos pagerinimą, kurį turi padėti įgyvendinti minėta direktyva; apgailestauja dėl to, kad Komisija trejus metus vėlavo parengti direktyvos įgyvendinimo ataskaitą;

4.  pabrėžia, kad direktyvos įgyvendinimas turi būti išsamus ir apimti visus būtinus aspektus ir kad dalinis, t. y. tik tam tikrų elementų, įgyvendinimas yra nepakankamas, kad būtų įgyvendintas visa apimantis direktyvos tikslas – užtikrinti tvarų pesticidų naudojimą; pabrėžia, kad integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimui, teikiant prioritetą necheminėms pesticidų alternatyvoms ir mažos rizikos augalų apsaugos produktams, tenka itin svarbus vaidmuo siekiant šio tikslo;

5.  pažymi, kad Komisijos 2017 m. pažangos ataskaitoje nustatyti dideli valstybių narių nacionalinių veiksmų planų trūkumai – jie rodo, kad kai kuriose šalyse mažiau įsipareigojimų saugoti aplinką ir sveikatą ir tai gali lemti nesąžiningą rinkos konkurenciją ir kenkti bendrajai rinkai; pasilieka teisę dėl reikalavimų nesilaikančių valstybių narių kreiptis į už konkurenciją atsakingą Komisijos narį;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad maždaug 80 proc. valstybių narių nacionaliniuose veiklos planuose trūksta konkrečios informacijos apie tai, kaip kiekybiškai įvertinti daugelio uždavinių ir tikslų, visų pirma susijusių su integruotąja kenkėjų kontrole ir vandens apsaugos priemonėmis, įgyvendinimą; pabrėžia, kad tai labai apsunkina valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant pagrindinius direktyvos uždavinius ir tikslą, vertinimo procesą;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad nacionaliniai veiksmų planai yra nenuoseklūs kiekybinių uždavinių, tikslų, priemonių ir tvarkaraščių, skirtų įvairioms veiklos sritims, nustatymo atžvilgiu ir dėl to neįmanoma įvertinti padarytos pažangos; apgailestauja dėl to, kad tik penkiuose nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyti aukšto lygio išmatuojami tikslai: keturi susiję su rizikos mažinimu ir tik vienas – su naudojamo kiekio mažinimu; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu tik 11 valstybių narių yra parengusios patikslintus nacionalinius veiksmų planus, nors galutinis peržiūros terminas buvo 2017 m. pabaiga;

8.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių nepakankamai įsipareigojama taikyti integruotosios kenkėjų kontrolės metodus, kurie pagrįsti aštuoniais principais, pirmenybę suteikiant ne cheminėms pesticidų alternatyvoms; apgailestauja, kad vienas iš pagrindinių uždavinių, susijusių su integruotosios kenkėjų kontrolės, kuri sudaro direktyvos pagrindą, įgyvendinimu yra tai, kad šiuo metu nėra tinkamų kontrolės priemonių ir metodų, kurie skirti įvertinti, kaip laikomasi šių principų valstybėse narėse, taip pat aiškių taisyklių ir gairių; pabrėžia, kad visapusiškas integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant mažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo tvariame žemės ūkyje, kuris būtų aplinką tausojantis, ekonomiškai perspektyvus ir socialiai atsakingas ir prisidėtų prie Europos apsirūpinimo maistu saugumo, stiprindamas biologinę įvairovę ir žmonių bei gyvūnų sveikatą, skatindamas kaimo ekonomiką ir mažindamas ūkininkų išlaidas, sukuriant palankias sąlygas mažos rizikos augalų apsaugos produktų ir necheminių alternatyvių produktų įsisavinimui rinkoje skirtingose Europos teritorijose; pabrėžia, kad reikia papildomų finansinių paskatų ir švietimo priemonių siekiant sustiprinti integruotosios kenkėjų kontrolės praktikos diegimą atskiruose ūkiuose;

9.  mano, kad integruotoji kenkėjų kontrolė yra vertinga priemonė ūkininkams kovojant su kenksmingaisiais organizmais ir ligomis ir siekiant užtikrinti derlingumą; pažymi, kad didėjantis integruotosios kenkėjų kontrolės naudojimas turi dvejopą tikslą – sustiprinti aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą, taip pat sumažinti ūkininkų išlaidas pereinant prie tvaresnių alternatyvų bei įprastų pesticidų naudojimo mažinimo; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų skatinti taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę, atliekant mokslinius tyrimus ir pasitelkiant valstybių narių konsultavimo įstaigas; primena, kad integruotoji kenkėjų kontrolė gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant naudojamų pesticidų kiekius ir rūšis;

10.  pažymi, kad, taikant integruotosios kenkėjų kontrolės priemonių rinkinį, biologinė kontrolė yra susijusi su naudingųjų rūšių, kurios maitinasi kenkėjais ir taip reguliuoja jų populiacijas, populiacijų didinimu ar įkurdinimu; todėl pabrėžia, kad svarbu cheminius pesticidus naudoti kaip paskutinę išeitį pagal integruotąją kenkėjų kontrolę, ir tipo po to, kai jau buvo panaudoti kiti fiziniai ir biologiniai metodai,, taip pat cheminius pesticidus naudoti pasirinktinai ir tikslingai, nes kitaip šie naudingi kenkėjų valdymo organizmai gali būti išnaikinti, padarant pasėlius dar pažeidžiamesnius būsimiems protrūkiams;

11.  yra susirūpinęs, kad labai nedidelė pažanga padaryta remiant ir skatinant kurti, tobulinti ir naudoti mažos rizikos ir alternatyvius necheminius tradicinių pesticidų produktus; pažymi, kad vos keliuose nacionaliniuose veiksmų planuose numatytos paskatos registruoti tokius alternatyvius produktus ir metodus; pabrėžia, kad naudojimas mažais kiekiais yra itin opus klausimas, kadangi stinga reikiamų veikliųjų medžiagų;

12.  pabrėžia, kad tausus ir atsakingas pesticidų naudojimas yra išankstinė AAP leidimų išdavimo sąlyga;

13.  apgailestauja, kad trūksta mažos rizikos veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų, nes tai labiausiai nulemia ilgas vertinimo, leidimų išdavimo ir registravimo procesas, iš dalies dėl to, kad valstybių narių lygmeniu retai laikomasi trumpesnio 120 dienų leidimo suteikimo laikotarpio; pabrėžia, kad dabartinė padėtis neatitinka integruotosios kenkėjų kontrolės skatinimo ir įgyvendinimo principų ir pabrėžia, kad labai svarbu turėti prieinamų mažos rizikos pesticidų, atlikti tinkamus mokslinius tyrimus ir dalytis geriausia patirtimi valstybėse narėse ir tarp jų, siekiant visiškai išnaudoti integruotosios kenkėjų kontrolės galimybes; mano, kad greitesnis patvirtinimo procesas skatintų pramonės tyrimus, susijusius su naujų mažos rizikos aktyviųjų veikliųjų medžiagų kūrimu, įskaitant novatoriškas mažos rizikos medžiagas, taip užtikrinant, kad ūkininkai turėtų pakankamai augalų apsaugos priemonių, galėtų greičiau pereiti prie tausių augalų apsaugos produktų ir padidinti integruotosios kenkėjų kontrolės veiksmingumą;

14.  primena, kad padidėjęs atsparumas pesticidams sąlygoja didesnį jų naudojimą ir priklausomybę; pažymi, kad didėjantis pesticidų naudojimas ir priklausomybė nuo jų reiškia dideles išlaidas ūkininkams, nes jie patiria dideles gamybos sąnaudas, taip pat sulaukia mažesnio derliaus dėl dirvožemio skurdinimo ir dirvožemio kokybės blogėjimo;

15.  pažymi, kad didesnis mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas rinkoje sumažintų atsparumo veikliosioms medžiagoms riziką ir poveikį netikslinėms rūšims, susijusį su įprastai naudojamais augalų apsaugos produktais;

16.  šiuo atžvilgiu pažymi, kad atsparumas pesticidų veikliosioms medžiagoms yra biologiniu požiūriu neišvengiamas, atsižvelgiant į greitai besidauginančius kenkėjus ir plintančias ligas, ir tai tampa vis didesne problema; todėl pabrėžia, kad cheminiai pesticidai turėtų būti naudojami pasirinktinai ir tikslingai, kaip paskutinė išeitis, o ne pirmoji priemonė, panaudojus visas galimas fizines ar biologines alternatyvas; pabrėžia, kad kitaip šie naudingi kenkėjų valdymo organizmai gali būti išnaikinti, padarant pasėlius dar pažeidžiamesnius būsimiems protrūkiams;

17.  be to, pažymi, kad labiausiai tikėtina daugiausia sumažinti naudojamus pesticidų kiekius padarius sisteminius pakeitimus, kuriais būtų mažinamas jautrumas kenkėjų protrūkiams, skatinama struktūrinė ir biologinė įvairovė, o ne monokultūros ir nuolatiniai pasėliai, ir mažinamas kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms; todėl pabrėžia poreikį skatinti, finansuoti ir integruoti agroekologinius metodus, kuriuos taikant visa ūkininkavimo sistema tampa atsparesnė kenksmingiesiems organizmams.

18.  pabrėžia, kad dabartinis BŽŪP pobūdis nepakankamai teikia paskatas ir skatina mažinti ūkių priklausomybę nuo pesticidų ir ekologinės gamybos metodų diegimą; mano, kad BŽŪP po 2020 m. turi būti numatytos konkrečios politikos priemonės, kad būtų galima padėti pakeisti ūkininkų elgesį, susijusį su pesticidų naudojimu;

19.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujosios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. integruotosios kenkėjų kontrolės principas nėra įtraukiamas į teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, nurodytus to pasiūlymo III priede; pabrėžia, kad šios direktyvos ir naujojo BŽŪP modelio susiejimo trūkumas trukdys veiksmingai mažinti priklausomybę nuo pesticidų;

20.  pažymi, kad dauguma valstybių narių naudoja nacionalinius rizikos rodiklius, kad įvertintų visiškai ar iš dalies neigiamą pesticidų naudojimo poveikį; dar kartą primena, kad, nepaisant direktyvos 15 straipsnyje nustatyto aiškaus įpareigojimo, valstybės narės dar nesusitarė dėl ES lygmens suderintų rizikos rodiklių ir dėl to neįmanoma įvertinti įvairiose valstybės narės pasiektos pažangos, kaip ir pažangos visoje Sąjungoje; tikisi, kad suderinti rizikos rodikliai, kurie šiuo metu yra rengiami, bus nustatyti 2019 m. pradžioje;

21.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti biologinę įvairovę ir tvirtas ekosistemas, visų pirma bičių ir kitų apdulkinančių augalus vabzdžių, kurie yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti sveiką ir tvarų žemės ūkio sektorių; pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsauga nėra tik aplinkos apsaugos priemonė, bet ir priemonė, skirta ateityje užtikrinti tvarų Europos apsirūpinimo maistu saugumą;

22.  yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio ir biologinės įvairovės nykimo Europoje ir dėl susirūpinimą keliančio sparnuotųjų vabzdžių nykimo, įskaitant apdulkintojus, kaip matyti iš 2017 m. spalio mėn. atlikto mokslinio tyrimo dėl sparnuotųjų vabzdžių biomasės[33], kuriame teigiama, kad per 27 metus Vokietijos 63 gamtos apsaugos teritorijose skraidančių vabzdžių populiacija sumažėjo daugiau kaip 75 procentais; be to, pabrėžia, kad Europoje labai mažėja bendrų paukščių rūšių, o tai greičiausiai nulemia sumažėjusi vabzdžių populiacija; be to, atkreipia dėmesį į netikslinį pesticidų poveikį dirvožemiui ir dirvožemio organizmams[34] bei kitoms netikslinėms rūšims; mano, kad pesticidai yra vienas iš svarbių veiksnių, susijusių su vabzdžių, žemės ūkio paskirties žemės plotuose gyvenančių paukščių rūšių ir kitų netikslinių organizmų mažėjimu, ir taip pat pabrėžia, kad Europa turi pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir ūkininkams didinti necheminių alternatyvų ir mažos rizikos augalų apsaugos produktų pasirinkimą;

23.  mano, kad nerimą keliantį bičių populiacijos mažėjimą visoje Europoje visų pirma lėmė neonikotinoidiniai pesticidai; tai matoma iš įvairių tarptautinių tyrimų, kuriais remdamiesi piliečiai pateikė peticijas su šimtais tūkstančių parašų iš viso kontinento;

24.  pripažįsta nacionalinių veiksmų planų ir integruotosios kenkėjų kontrolės svarbą siekiant gerokai sumažinti naudojamų pesticidų kiekius, kad būtų išvengta negrįžtamų biologinės įvairovės pokyčių, kai įmanoma, teikiant pirmenybę agroekologinėms priemonėms ir ekologiniam ūkininkavimui;

25.  be to, pabrėžia, kad tvarių žemės ūkio sprendimų plėtojimas yra būtinas siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį apsirūpinimo maistu saugumui;

26.  reiškia ypatingą susirūpinimą dėl tolesnio pesticidų, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai arba turi endokrininę sistemą ardančių savybių, žalingų žmonėms ar gyvūnams, naudojimo; pabrėžia, kad tokių pesticidų naudojimas nesuderinamas su direktyvos uždaviniais ir tikslu;

27.  pabrėžia, kad vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui; teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių šiai aplinkai apsaugoti nuo pesticidų naudojimo; tačiau apgailestauja dėl to, kad dauguma valstybių narių nenustatė kiekybinių tikslų ir terminų, skirtų priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti vandens aplinką nuo pesticidų, taip pat dėl to, kad net tos valstybės narės, kurios tai nustatė, nenurodė, kaip būtų galima įvertinti tikslų ar uždavinių pasiekimą; mano, kad reikėtų patobulinti šiuo metu naudojamų pesticidų stebėseną vandens aplinkoje;

28.  pažymi, kad žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių šaltinių, dėl kurių vandens telkiniai nesugeba pasiekti geros cheminės būklės, nes jie teršiami pesticidais; pabrėžia, kad pesticidų patekimo į gėlųjų vandenų sistemas prevencija yra ekonomiškai efektyvesnė už jų išvalymo iš vandens technologijas ir kad valstybės narės turi šiuo klausimu numatyti atitinkamas paskatas ūkininkams; todėl pripažįsta Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo svarbą gerinant vandens kokybę; teigimai vertina valstybių narių padarytą pažangą sprendžiant prioritetinių medžiagų klausimą, nes dėl to mažiau vandens telkinių neatitinka standartų, susijusių su medžiagomis, tokiomis kaip kadmis, švinas ir nikelis, taip pat pesticidais;

29.  apgailestauja dėl to, kad vandens išteklių būklės blogėjimas privertė geriamojo vandens operatorius papildomai valyti vandenį, siekiant užtikrinti, jog žmonėms vartoti skirtas vanduo atitiktų pesticidų ribas, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, ir dėl to, kad susidarančias išlaidas padengia vartotojai, o ne teršėjai;

30.  pabrėžia, kad kai kurie pesticidai yra tarptautiniu mastu pripažinti patvariaisiais organiniais teršalais (POT) dėl jų ilgalaikio pernešimo, išlikimo aplinkoje, gebėjimo biologiškai daugintis per maisto grandinę ir biologiškai kauptis ekosistemose savybių, taip pat dėl jų didelio neigiamo poveikio žmonių sveikatai;

31.  palankiai vertina tai, kad visose valstybėse narėse parengtos augalų apsaugos produktų naudojimo mokymų ir sertifikavimo programos, tačiau apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse ne visiškai laikomasi visiems būtiniems dalykams, išvardytiems I priede, skirtų mokymo įsipareigojimų; pabrėžia, kad naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti saugų ir tausų augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad reikalavimus reikėtų pritaikyti, kad jie būtų skirtingi profesionaliems ir neprofesionaliems naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad jiems tenka ne tokios pačios pareigos; pabrėžia, kad profesionalūs ir neprofesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turėtų būti tinkamai apmokyti;

32.  atkreipia dėmesį į galimybes naudoti pažangias technologijas ir tikslųjį ūkininkavimą kaip priemonę, kuria galima geriau valdyti augalų apsaugos produktus, pvz., naudojant bepiločius orlaivius ir GPS tiksliąsias technologijas; taip pat pabrėžia, kad valstybėse narėse būtų galima pagerinti tokių sprendimų panaudojimą, jeigu šie sprendimai nacionaliniuose veiksmų planuose būtų geriau įtraukiami į mokymo kursus ir pesticidų naudotojų sertifikavimo programas;

33.  pabrėžia, kad augalų apsaugos produktai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir piktžolių bei kenkėjų kontrolės tikslais vietovėse, kuriomis naudojasi visuomenė ar pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta direktyvos 12a straipsnyje, įskaitant viešuosius parkus ir geležinkelius; kadangi augalų apsaugos produktų naudojimas tokiose vietovėse yra nepriimtinas; teigimai vertina tai, kad kelios valstybės narės ir daugelis regionų ir vietos valdžios institucijų ėmėsi veiksmų, siekdami apriboti arba uždrausti pesticidų naudojimą vietovėse, kuriomis naudojasi plačiosios visuomenės ar pažeidžiamų grupių atstovai; vis dėlto pažymi, kad daugumoje valstybių narių nėra išmatuojamų tikslų;

34.  yra susirūpinęs dėl to, kad dauguma valstybių narių neteisingai aiškino 12 straipsnio a punkte nustatytą reikalavimą, interpretuodamos jį tik kaip nuorodą į naudojimą ne žemės ūkyje, nors iš tikrųjų pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, apima gyventojus, kurie patiria didelį pesticidų poveikį ilguoju laikotarpiu; be to, pažymi, jog Komisija patvirtino, kad nėra jokios teisinės priežasties, kodėl naudojimas žemės ūkyje neturėtų būti įtrauktas į 12 straipsnio nuostatas;

35.  atkreipia dėmesį į valstybių narių nuolatinę paramą ekologiniam žemės ūkiui kaip sistemai, kurioje naudojama mažai pesticidų; teigiamai vertina tai, kad ekologinių ūkių skaičius Sąjungoje toliau didėjo, tačiau pažymi, kad atskirose valstybėse narėse pasiekta pažanga vis dar gerokai skiriasi;

36.  atkreipia dėmesį į ekologinius ūkius, kurie patiria ekonominių nuostolių dėl kaimynų ūkiuose naudojamų pesticidų, nes, pvz., purškiant tokius pesticidus ir judant nesuyrančioms veikliosioms medžiagoms aplinkoje teršiamas dirvožemis ir ekologiški produktai; atkreipia dėmesį į tai, kad ekologiniai ūkiai dėl nuo jų nepriklausančių veiksmų gali būti priversti parduoti savo produktus kaip įprastinius, prarasdami patrauklesnę jų kainą, arba, dar blogiau, prarastų šių produktų sertifikatus;

37.  pažymi, kad valstybės narės dažniausiai turi sistemas, kuriomis renka informaciją apie ūmų apsinuodijimą pesticidais, tačiau tokių duomenų tikslumas ir jų panaudojimas abejotini; pabrėžia tai, kad sistemos, kuriomis būtų surenkama informacija apie lėtinius apsinuodijimo atvejus, nėra plačiai įgyvendintos;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje EFSA ataskaitoje dėl pesticidų liekanų maiste matyti, kad 97,2 proc. mėginių visoje Europoje atitiko ES teisės aktuose nustatytas teisines normas, o tai liudija ypatingai griežtą ir saugią maisto produktų gamybos sistemą;

Rekomendacijos

39.  ragina valstybes nares nedelsiant užbaigti direktyvos įgyvendinimą;

40.  ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti praktiškai įgyvendinant direktyvą, kad būtų nustatytos spragos ir konkrečios sritys, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu, o neapsiriboti įprastais nacionaliniais perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ir kontrolės mechanizmais;

41.  ragina valstybes nares pripažinti, kad ES turi nedelsdama imtis veiksmų siekiant pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir kad pagrindinė atsakomybė už tokios praktikos įgyvendinimą tenka valstybėms narėms; pabrėžia, kad būtina imtis skubių veiksmų;

42.  ragina valstybes nares laikytis nustatytų nacionalinių veiksmų planų peržiūros terminų; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios dar neatliko peržiūros, tai padaryti nedelsiant, o šį kartą nurodyti aiškius kokybinius uždavinius ir išmatuojamą bendrąjį tikslą – skubiai ir ilgam laikui sumažinti pesticidų naudojimą, įskaitant aiškiai apibrėžtus metinius mažinimo tikslus, ypatingą dėmesį skiriant galimam poveikiui apdulkintojams ir skatinant bei įgyvendinant tvarių necheminių alternatyvų ir mažos rizikos augalų apsaugos produktų naudojimą, vadovaujantis integruotosios kenkėjų kontrolės principais;

43.  ragina Komisiją toliau tobulinti visų integruotosios kenkėjų kontrolės principų ir jų įgyvendinimo gaires; prašo Komisijos šiuo klausimu parengti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimo kriterijų nustatymo gaires;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių mažos rizikos pesticidams skatinti ir teikti pirmenybę necheminiams metodams ir pasirinkimams, kurie mažiausiai kenkia sveikatai ir natūraliai gamtinei aplinkai, kartu užtikrinant veiksmingą ir efektyvią augalų apsaugą; pabrėžia, kad norint, kad tai būtų sėkminga, reikia stiprinti ekonomines paskatas ūkininkams rinktis tokias galimybes;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti mažos rizikos biologinių alternatyvų kūrimo, mokslinių tyrimų, registravimo ir rinkodaros skatinimui, įskaitant finansavimo galimybių pagal programą „Europos horizontas“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą didinimą; dar kartą primena, kaip svarbu integruotoje kenkėjų kontrolėje svarbu cheminius pesticidus naudoti tik kaip kraštutinę priemonę, pirmiau išbandžius kitus fizinius ir biologinius metodus, ir taip pat apie tai, kad ekologiškai tvarūs ir saugūs augalų apsaugos metodai suteikia papildomos naudos;

46.  ragina Komisiją toliau neatidėliojant įvykdyti savo įsipareigojimą pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą parengti Sąjungos netoksiškos aplinkos strategiją, kuria būtų sukurta inovacijoms palanki aplinka ir kuriami tvarūs pakaitalai, įskaitant necheminius sprendimus; tikisi, kad Komisija šioje strategijoje ypač atsižvelgs į pesticidų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

47.  ragina daugiau dėmesio skirti rizikos mažinimui, nes platus mažos rizikos medžiagų naudojimas gali būti kenksmingesnis už ribotą didelės rizikos medžiagų naudojimą;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį direktyvos ir jos įgyvendinimo suderinamumą su atitinkamais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su BŽŪP nuostatomis ir Reglamentu 1107/2009 ir ypač pagal BŽŪP nuostatas integruotosios kenkėjų kontrolės principus integruoti kaip teisinius reikalavimus, vadovaujantis direktyvos 14 straipsniu;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai apriboti esminių su naudojimu susijusių leidžiančių nukrypti nuostatų skaičių, vadovaujantis Reglamentu 1107/2009, ir atnaujinti atitinkamus rekomendacinius dokumentus, siekiant užtikrinti, kad pesticidų rizikos vertinimas atspindėtų realų poveikį aplinkai ir sąlygas, atsižvelgiant į visus galimus padarinius sveikatai ir aplinkai;

50.  rekomenduoja suteikti valstybėms narėms lankstumą taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę kaip žalinimo priemonių dalį pagal BŽŪP;

51.  ragina valstybes nares pasistūmėti į priekį patvirtinant ir plėtojant suderintus rizikos rodiklius, kuriuos neseniai pasiūlė Komisija, kad būtų galima tinkamai stebėti pesticidų poveikio mažinimą;

52.  ragina Komisiją sukurti visiškai veikiančią ir skaidrę operacinę sistemą, kuria būtų galima reguliariai rinkti statistinius duomenis apie pesticidų naudojimą, pesticidų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai darbe ir ne darbo aplinkoje ir pesticidų liekanų buvimą aplinkoje, ypač dirvožemyje ir vandenyje;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama nustatyti pesticidų naudojimo poveikį žmonių sveikatai, atsižvelgiant į visų rūšių toksikologinį poveikį, įskaitant imunotoksiškumą, endokrininę sistemą ardančias savybes ir neurodegeneracinį toksiškumą, ir sutelkti dėmesį į prenatalinį pesticidų poveikį vaikų sveikatai;

54.  primygtinai ragina Komisiją administruojant įprastus augalų apsaugos produktus ir jų naudojimą vadovautis rizika grindžiamu požiūriu, kuris būtų pagrįstas nepriklausomais recenzuotais moksliniais duomenimis;

55.  ragina Komisiją iki dabartinių jos įgaliojimų pabaigos pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dalinio pakeitimo, be bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, siekiant įtraukti atskirą „natūraliai susidarančių medžiagų“ ir „natūralioms tapačių medžiagų“ kategoriją ir pateikti jų apibrėžtį, kaip kriterijų taikant natūralų medžiagos buvimą ir susidarymą gamtoje, taip pat įdiegti griežtą biologinių mažos rizikos pesticidų įvertinimo, leidimų suteikimo ir registravimo procesą, kaip nustatyta 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų ir 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento įgyvendinimo;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą ir 2004 m. Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), t. y. labiau stengtis panaikinti POT pesticidų gamybą, pateikimą rinkai ir naudojimą, kartu nustatant nuostatas dėl atliekų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų arba kurios yra užterštos bet kuriomis iš šių medžiagų, šalinimo;

57.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad galutiniams naudotojams būtų teikiamos profesionalios, kvalifikuotos ir nepriklausomos konsultacinės, pateikiant galutiniams vartotojams patarimus ir mokymą apie tvarų pesticidų naudojimą, ypač apie integruotąją kenkėjų kontrolę;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti papildomoms investicijoms ir moksliniams tyrimams, kuriais būtų siekiama kurti ir diegti tiksliojo ir skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, kad būtų padidintas augalų apsaugos produktų veiksmingumas ir taip gerokai sumažinta priklausomybė nuo pesticidų, atsižvelgiant į direktyvos tikslus, taip sumažinant pesticidų poveikį tiek profesionaliems naudotojams, tiek plačiajai visuomenei; mano, kad skaitmeninimo arba tiksliojo ūkininkavimo taikymas neturėtų lemti ūkininkų priklausomybės nuo sąnaudų ar finansinio įsiskolinimo;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares nebeleisti naudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, kuriose lankosi plačioji visuomenė ar pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į tolesnius mokslinius tyrimus dėl pesticidų poveikio netikslinėms rūšims ir imtis skubių veiksmų, kuriais siekiama jį sumažinti;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti žemės ūkio modelį, grindžiamą prevencinėmis ir netiesioginės augalų apsaugos strategijomis, kuriomis siekiama mažinti išorės medžiagų naudojimą, taip pat daugiafunkcėmis natūraliai susidarančiomis medžiagomis; pripažįsta, kad būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir kurti prevencines ir netiesiogines agroekologines augalų sveikatos priežiūros strategijas;

62.  ragina valstybes nares daugiau investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos praktiką, kuria agrocheminėms medžiagoms užkertamas kelias pasiekti paviršių ir giliuosius vandenis, taip pat investuoti į priemones, kuriomis siekiama apriboti galimą šių medžiagų išplovimą į vandentakius, upes ir jūras; rekomenduoja, kad būtų uždrausta jas naudoti dirvožemyje, kuriame jos galėtų nutekėti į gruntinius vandenis;

63.  pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai vertinti, ar parduodamas pesticidų kiekis yra proporcingas atsižvelgiant į jų naudojimo žemės ūkio paskirties plotus, remiantis naudotojų duomenų bazėmis ir pardavimo duomenimis;

64.  ragina Komisiją nedelsiant uždrausti naudoti pesticidus su veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams;

65.  ragina valstybes nares griežtai laikytis draudimo importuoti uždraustus pesticidus iš trečiųjų šalių į ES;

66.  ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti visas prieinamas priemones, kuriomis užtikrinama atitiktis, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūros inicijavimą, taikomą valstybėms narėms, jei jos nesilaiko įsipareigojimo visiškai įgyvendinti direktyvą;

67.  ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų prieš valstybes nares, kurios sistemingai piktnaudžiauja nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl draudžiamų pesticidų, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad principas „teršėjas moka“ būtų visiškai įgyvendintas ir užtikrintas veiksmingas jo vykdymas vandens išteklių apsaugos srityje;

69.  ragina programoje „Europos horizontas“ numatyti pakankamą finansavimą siekiant skatinti augalų sveikatos priežiūros strategijų kūrimą, grindžiamą sisteminiu požiūriu, derinant naujoviškus agroekologinius metodus ir prevencines priemones, kad būtų kuo labiau sumažintas išorės medžiagų naudojimas;

70.  ragina Komisiją įsteigti visoje Europoje veikiančią tausiojo pesticidų naudojimo platformą, kurioje būtų suburti sektorių suinteresuotieji subjektai ir atstovai vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų lengviau dalytis informacija ir keistis geriausia patirtimi mažinant pesticidų naudojimą;

71.  be to, pažymi, kad labiausiai tikėtina daugiausia sumažinti naudojamus pesticidų kiekius padarius sisteminius pakeitimus, kuriais būtų mažinamas jautrumas kenkėjų protrūkiams, skatinama struktūrinė ir biologinė įvairovė, o ne monokultūros ir nuolatiniai pasėliai, ir mažinamas kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms; todėl pabrėžia poreikį skatinti, finansuoti ir integruoti agroekologinius metodus, kuriuos taikant visa ūkininkavimo sistema taptų atsparesnė kenksmingiesiems organizmams;

°

°  °

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
• [2]  OL L 158, 2004 4 30, p. 7.
• [3]  OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
• [4]  OL L 136, 2007 5 29, p. 3.
• [5]  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
• [6]  OL L 347, 2013 12 20, p. 608.
• [7]  OL L 131, 1998 5 5, p. 11.
• [8]  OL L 229, 2004 6 29, p. 23.
• [9]  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
• [10]  OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
• [11]  OL L 330, 1998 12 5, p. 32.
• [12]  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
• [13]  OL L 201, 2009 8 1, p. 36.
• [14]  OL L 310, 2009 11 25, p. 29.
• [15]  OL C 226, 2013 8 24, p. 1.
• [16]  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52006DC0372
• [17]  OL C 86, 2018 3 6, p. 62.
• [18]  OL C 86, 2018 3 6, p. 51.
• [19]  OL C 252, 2018 7 18, p. 184.
• [20]  OL C 346, 2018 9 27, p. 117.
• [21]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0057.
• [22]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.
• [23]  OL C 324, 2009 12 10, p. 1.
• [24]  http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=114
• [25]  OL L 354, 2013 12 28, p. 132.
• [26]  http://www.pan-uk.org/site/wp-content/uploads/United-Nations-Report-of-the-Special-Rapporteur-on-the-right-to-food.pdf
• [27]  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10041-2016-ADD-1/en/pdf
• [28]  http://www.senat.fr/leg/ppr16-477.html
• [29]  Hallmann et al., „Visos sparnuotųjų vabzdžių biomasės sumažėjimas daugiau kaip 75 procentais saugomose teritorijose per 27 metus“, PLOS, 2017 m. spalio 18 d. – https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0185809
• [30]  OL L 270, 2003 10 21, p. 1.
• [31]  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
• [32]  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
• [33]  https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0185809
• [34]  Žr. https://esdac.jrc.ec.europa.eu/public_path/shared_folder/doc_pub/EUR27607.pdf

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (27.11.2018)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo
(2017/2284(INI))

Nuomonės referentė (*): Sofia Ribeiro

(*)  Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina valstybių narių pasiektą pažangą įgyvendinant Direktyvą 2009/128/EB ir pabrėžia jos svarbą nustatant saugaus ir tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo sistemą;

2.  mano, kad labai svarbu šios direktyvos įgyvendinimą vertinti atsižvelgiant į ES pagrindinę pesticidų politiką, įskaitant taisykles, nustatytas Reglamentu (EB) 1107/2009 (Augalų apsaugos produktų reglamentas)[1], Reglamentu (ES) Nr. 528/2012 (Biocidų reglamentas)[2], Reglamentu (EB) Nr. 396/2005 (Didžiausio leistino likučių kiekio reglamentas)[3] ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas)[4];

3.  teigiamai vertina pastangas, įdėtas siekiant užtikrinti sėkmingą tausaus pesticidų naudojimo įgyvendinimą ES, mažinant naudojamų pesticidų keliamą riziką ir galimą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir skatinant taikyti tokią praktiką ir metodus, kurie yra ekologiška pesticidų alternatyva;

4.  pažymi, kad valstybės narės dažniausiai turi sistemas, kuriomis renka informaciją apie ūmų apsinuodijimą pesticidais, tačiau tokių duomenų tikslumas ir jų panaudojimas abejotini; pabrėžia, kad informacijos apie lėtinius apsinuodijimo atvejus rinkimo sistemos nėra plačiai įgyvendintos;

5.  pažymi, kad 2017 m. spalio mėn. pateikta direktyvos įgyvendinimo ataskaitą Komisija turėjo pateikti 2014 m. lapkričio 26 d.;

6.  taip pat pažymi, kad Komisijos 2017 m. pažangos ataskaitoje nurodytos didelės valstybių narių nacionalinių veiksmų planų (NVP) spragos, o kai kurie iš šių planų buvo patvirtinti pavėluotai ir jų išbaigtumas ir aprėptis labai skyrėsi, pvz., tik penkiuose NVP yra nustatyti išmatuojami mažinimo tikslai;

7.  pažymi, kad daugelis valstybių narių pakeitė savo pradinius tikslus, daugiau dėmesio skirdamos su augalų apsaugos produktais susijusios rizikos mažinimui, o ne faktiniam naudojamų kiekių sumažinimui;

8.  mano, kad NVP turi būti grindžiami rezultatais ir vertinimais, taip pat priemonėmis;

9.  primygtinai ragina Komisiją skatinti rizikos rodiklių derinimą ES lygmeniu ir įpareigoti valstybes nares savo nacionaliniuose veiksmų planuose pateikti išsamesnę informaciją, kuri turi būti nuosekli, palyginama ir apimti išmatuojamus ir pasiekiamus tikslus ir uždavinius ir rinkti patikimesnius duomenis, įskaitant viešąją statistiką, apie pesticidų poveikį sveikatai, vartojamas, gyvūnams, dirvožemio kokybei ir aplinkai, ir atsekamumą dirbant ir atliekant kito pobūdžio veiklą ;

10.  todėl ragina rinkti duomenis apie pesticidų naudojimą, kaip nustatyta Reglamente (EB) 1185/2009[5] dėl pesticidų naudojimo statistikos, be kita ko, naudoti paprastus rodiklius ir daugiau dėmesio skirti ES masto stebėjimo priemonėms;

11.  į tai atsižvelgdamas atkreipia dėmesį į pesticidų naudojimo statistikos skaidrumo svarbą, nes ji daro poveikį visuomenei ir viešosioms gėrybėms, o tai yra daugiau nei vien tik verslo interesai;

12.  mano, kad integruotas kenksmingųjų organizmų valdymas yra kertinis šios direktyvos akmuo ir yra svarbus siekiant sumažinti priklausomybę nuo augalų apsaugos produktų, kuri vadovaujantis kai kuriais specialistų tarpusavio vertinimų tyrimais, galėtų būti apie 30–50 proc., ir tai taip pat yra vertinga priemonė ūkininkams kovojant su kenksmingaisiais organizmais ir ligomis ir siekiant užtikrinti derlių;

13.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse iki galo nėra laikomasi integruotosios kenkėjų kontrolės įsipareigojimo, ir mano, kad ši padėtis turėtų būti ištaisyta siekiant sukurti ekologiškesnį ir palankesnį žmonių sveikatai žemės ūkį, kurio sąnaudos būtų mažesnės ir kuris būtų naudingas aplinkai, vartotojams ir ūkininkams, atsižvelgiant į tai, kad AAP naudojimas dažnai yra labai svarbus auginimo tikslais;

14.  todėl pabrėžia, kad integruotame kenksmingųjų organizmų valdyme svarbu cheminius pesticidus naudoti tik kaip kraštutinę priemonę, pirmiau išbandžius kitus fizinius ir biologinius metodus, ir visada juos naudoti pasirinktinai ir tikslingai;

15.  pabrėžia, kad ūkininkams reikia turėti daugiau augalų apsaugos priemonių, įskaitant įvairias veikliąsias medžiagas, nedidelės rizikos medžiagas, fizinius metodus ir jų alternatyvas, pvz., organizmus ar jų ekstraktus (biologinė kontrolė), kad būtų užtikrinta visapusiška integruoto kenksmingųjų organizmų valdymo strategija, kurią galėtų įgyvendinti Europos ūkininkai;

16.  primena, kad augalų apsaugos produktai yra svarbios žemės ūkio, piktžolių ir kenkėjų kontrolės priemonės miestų teritorijose, įskaitant viešuosius parkus ir geležinkelius bei kitus sektorius, ypač skirtos kenkėjų, ligų, piktžolių ir invazinių rūšių sukeltiems nuostoliams mažinti, pašalinti ir išvengti, taip pat kovoti su atsparumu patogenams, ir taip padeda stabilizuoti ūkininkų pajamas, kad jie galėtų gaminti saugiai ir prieinamomis kainomis;

17.  tačiau primena, kad padidėjęs atsparumas pesticidams sąlygoja didesnį jų naudojimą ir priklausomybę;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje EFSA ataskaitoje dėl pesticidų liekanų maiste matyti, kad 97,2 proc. mėginių visoje Europoje atitiko ES teisės aktuose nustatytas teisines normas, o tai liudija labai griežtą ir saugią maisto produktų gamybos sistemą;

19.  pažymi, kad valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių, siekdamos apsaugoti vandens aplinką nuo pesticidų poveikio;

20.  palankiai vertina tai, kad apskritai Europos vandenys tampa švaresniais, tačiau dar yra ką tobulinti;

21.  ragina daugiau investuoti į pritaikymo praktiką, kuria užkertamas kelias žemės ūkio cheminėms medžiagoms patekti į paviršinius ir giluminius vandenis;

22.  skatina taikyti priemones, kuriomis būtų išvengiama galimo šių medžiagų nutekėjimo į vandens šaltinius, upes ir jūras, ir rekomenduoja, kad būtų uždrausta jas naudoti dirvožemyje, kuriame jos galėtų nutekėti į požeminius vandenis;

23.  pabrėžia, kad ekonomiškai efektyviau neleisti pesticidams patekti į gėlojo vandens sistemas nei taikyti brangias jų pašalinimo technologijas;

24.  pabrėžia poreikį ūkininkams suteikti galimybę naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis ir investuoti į tikslų ir skaitmeninį žemės ūkį, siekiant, kad būtų išvengta augalų apsaugos produktų plitimo netikslinėse srityse, ir plėtoti biokontrolės metodus;

25.  pabrėžia inovacijų ir mokslinių tyrimų poreikį kuriant naujus nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus, nes jų išaugęs prieinamumas rinkoje sumažintų atsparumo veikliosioms medžiagoms riziką ir poveikį netikslinėms rūšims, susijusį su įprastai naudojamais augalų apsaugos produktais;

26.  primygtinai ragina Komisiją reglamentuojant šiuos produktus vadovautis rizika grindžiamu požiūriu ir šių produktų valdymu ir naudojimu, kuris būtų pagrįstas recenzuotais nepriklausomais moksliniais duomenimis;

27.  pabrėžia, kad atitinkamų veikliųjų medžiagų trūkumas daro labai didelį poveikį mažų kiekių naudojimui;

28.  mano, kad tolesnės investicijos ir moksliniai tyrimai, susiję su įranga ir technologijomis, galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad augalų apsaugos produktai būtų veiksmingesni, ir mažinant galimą poveikį ūkininkams, veiklos vykdytojams ir plačiajai visuomenei;

29.  mano, kad greitesnis patvirtinimo procesas skatintų pramonės tyrimus, susijusius su naujų nedidelės rizikos aktyviųjų veikliųjų medžiagų kūrimu, įskaitant naujas, novatoriškas nedidelės rizikos medžiagas, taip užtikrinant, kad ūkininkai turėtų pakankamai augalų apsaugos priemonių, galėtų greičiau pereiti prie tausių augalų apsaugos produktų ir padidinti integruotojo kenksmingųjų organizmų valdymo veiksmingumą;

30.  taip pat įspėja dėl daugybės išimčių, kurios mažina naudojimo nuspėjamumą ir stabdo įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

31.  primena, kad svarbu pasinaudoti programa „Europos horizontas“, siekiant finansuoti tolesnius nedidelės rizikos biologinių kenkėjų kontrolės produktų mokslinius tyrimus, ir surasti ekologiškesnių mechaninių arba cheminių sprendimų;

32.  pabrėžia, kad reikalingos investicijos, siekiant kurti, naudoti ar patvirtinti augalų apsaugos produktus, kuriuos būtų galima ribotai naudoti tam tikroms kultūroms, ypač svarbioms atokiausiuose regionuose, siekiant, be kita ko, suteikti toms kultūroms daugiau ekonominių perspektyvų ir konkurencingumo, ypač atvėrus rinkas importui iš trečiųjų šalių;

33.  pabrėžia nedidelės rizikos organinių pesticidų svarbą ir poreikį skatinti jų kūrimą, leidimų jiems išdavimą ir prekybą ES; ragina Komisiją skatinti būtinus dabartinių taisyklių pokyčius, siekiant įtraukti bendrą apibrėžtį, pagal kurią būtų aiškiai atskirti organiniai ir sintetiniai cheminiai augalų apsaugos produktai.

34.  ragina valstybes nares griežtai laikytis draudimo importuoti uždraustus pesticidus iš trečiųjų šalių į ES;

35.  mano, kad nerimą keliantį bičių populiacijos mažėjimą visoje Europoje visų pirma lėmė neonikotinoidiniai pesticidai; tai matoma iš įvairių tarptautinių tyrimų, kuriais remdamiesi piliečiai pateikė peticijas su šimtais tūkstančių parašų iš viso kontinento;

36.  rekomenduoja valstybėms narėms rengti informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas siekiant, kad ūkininkai žinotų, kaip tinkamai naudoti augalų apsaugos produktus ir visapusiškai suvoktų jų naudojimo pasekmes, įskaitant kaip apsaugoti savo ir kitų sveikatą;

37.  pabrėžia BŽŪP remiamų ūkių konsultavimo paslaugų svarbą siekiant padėti ūkininkams, inter alia, mažinti naudojamą pesticidų kiekį ir sėkmingai bei praktiškai įtraukti integruotą kenksmingųjų organizmų valdymą kaip standartinę praktiką, cheminius pesticidus naudojant tik tada, kai būtina, pirmiausia panaudojus fizines ir biologines alternatyvas;

38.  pabrėžia, kad tarp valstybių narių reikia dalytis geriausia patirtimi ir pabrėžia žinių ir įgūdžių įgijimo svarbą renkantis alternatyvas cheminiams pesticidams ir visapusiškai naudojant integruotą kenksmingųjų organizmų valdymą;

39.  be to, pažymi, kad labiausiai tikėtina daugiausia sumažinti naudojamus pesticidų kiekius padarius sisteminius pakeitimus, kuriais būtų mažinamas jautrumas kenkėjų protrūkiams, skatinama struktūrinė ir biologinė įvairovė, o ne monokultūros ir nuolatiniai pasėliai, ir mažinamas kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms; todėl pabrėžia poreikį skatinti, finansuoti ir integruoti agroekologinius metodus, kuriuos taikant visa ūkininkavimo sistema tampa atsparesnė kenksmingiesiems organizmams.

40.  pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai vertinti, ar parduodamas pesticidų kiekis yra proporcingas atsižvelgiant į jų naudojimo žemės ūkio paskirties plotus, remiantis naudotojų duomenų bazėmis ir pardavimo duomenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares regionų ir vietos lygmeniu kurti gerosios pesticidų naudojimo ir integruoto kenksmingųjų organizmų valdymo patirties platformas;

41.  pabrėžia, jog svarbu, kad mokymo naudotojai užtikrintų saugų ir tvarų augalų apsaugos produktų naudojimą, ir pabrėžia, kad profesionalūs ir neprofesionalūs naudotojai turėtų būti tinkamą apmokyti, šį mokymą skiriant ir mažoms ir labai mažoms įmonėms;

42.  palankiai vertina tai, kad visose valstybėse narėse parengtos augalų apsaugos produktų naudojimo mokymų ir sertifikavimo programos ir, kad iki šiol apmokyti maždaug 4 mln. naudotojų, tačiau pažymi, kad dėl duomenų trūkumo neturima informacijos apie augalų apsaugos produktų naudotojų, kurie dar nėra dalyvavę mokymuose, skaičių;

43.  pabrėžia, kad tausus ir atsakingas pesticidų naudojimas yra išankstinė AAP leidimų išdavimo sąlyga.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	22.11.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Nicola Caputo, Jacques Colombier, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Esther Herranz García, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Marc Tarabella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Angélique Delahaye, Maria Heubuch, Anthea McIntyre, John Procter, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Stanisław Ożóg, Monika Vana

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26	+
ALDE	Ulrike Müller
ECR	Anthea McIntyre, James Nicholson, Stanisław Ożóg, John Procter
ENF	Philippe Loiseau
PPE	Daniel Buda, Michel Dantin, Angélique Delahaye, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik
S&D	Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Karine Gloanec Maurin, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Marc Tarabella

1	-
GUE	Luke Ming Flanagan

4	0
EFDD	Giulia Moi
GUE/NGL	Maria Lidia Senra Rodríguez
VERTS/ALE	Maria Heubuch, Monika Vana

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB, OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
• [2]  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
• [3]  2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB, OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
• [4]  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
• [5]  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos, OL L 324, 2009 12 10, p. 1.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	22.1.2019
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 1 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Pilar Ayuso, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nikos Androulakis, Cristian-Silviu Buşoi, Christophe Hansen, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Tilly Metz, Bart Staes, Tiemo Wölken
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Olle Ludvigsson

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

51	+
ALDE	Catherine Bearder, Jan Huitema, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries, Nils Torvalds
ECR	Mark Demesmaeker, Arne Gericke
EFDD	Sylvie Goddyn
ENF	Jean-François Jalkh
GUE/NGL	Stefan Eck, Anja Hazekamp, Kateřina Konečná
PPE	Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Françoise Grossetête, Christophe Hansen, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean
S&D	Nikos Androulakis, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Daciana Octavia Sârbu, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli
VERTS/ALE	Margrete Auken, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Tilly Metz, Bart Staes

1	-
ECR	John Procter

6	0
PPE	Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling
ECR	Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė