Pranešimas - A8-0108/2019Pranešimas
A8-0108/2019

PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas

27.2.2019 - (2018/2167(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėja: Claudia Schmidt


Procedūra : 2018/2167(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0108/2019
Pateikti tekstai :
A8-0108/2019
Priimti tekstai :

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas

(2018/2167(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0319/2018)[2],

–  atsižvelgdamas į 2017 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas[3],

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2017 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais[4],

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[5],

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[6], ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[7], ypač į jo 260, 261 ir 262 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių[8], ypač į jo 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0108/2019),

A.  kadangi 2017 m. liepos 4 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2017 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2018 m. liepos 6 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais ir kad nustatytos kontrolės procedūros suteikė būtinas garantijas dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.  kadangi, atlikę auditą, Audito Rūmai pareiškė, jog pagal jų atliktą specialųjį 2017 m. administracinių ir kitų išlaidų įvertinimą tikrintose institucijų ir įstaigų metinėse veiklos ataskaitose, kurias būtina parengti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046, nenustatyta jokių rimtų trūkumų;

D.  kadangi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 262 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį,

(2018/2167(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0108/2019),

A.  kadangi tvirtindamas galutines ataskaitas Europos Parlamento (toliau – Parlamento) apskaitos pareigūnas pateikė pakankamą užtikrinimą, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Parlamento finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai;

B.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas 161 klausimas ir gauti atsakymai raštu, jie vėliau viešai aptarti Parlamento Biudžeto kontrolės (CONT) komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.  kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, efektyvumą ir veiksmingumą ir būtina atlikti tikrinimus siekiant užtikrinti, kad politiniai lyderiai ir Parlamento administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams;

Parlamento biudžeto ir finansų valdymas

1.  nurodo, kad bendra galutinių Parlamento asignavimų suma 2017 m. buvo 1 909 590 000 EUR  arba 19,25 proc. visų daugiametės finansinės programos[9] V išlaidų kategorijoje 2017 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų ir kad ši suma, palyginti su 2016 m. biudžetu (1 838 613 983 EUR), yra 3,9 proc. didesnė; pabrėžia, kad šis padidėjimas smarkiai viršija 2017 m. Belgijos infliacijos dydį, kuris siekė tik 2,65 proc.;

2.  pažymi, kad bendra 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 206 991 865 EUR (2016 m. – 183 381 513 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 50 052 674 EUR (2016 m. – 30 589 787 EUR);

3.  pabrėžia, kad 69,5 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių – 10 skyriaus (Institucijos nariai), 12 skyriaus (Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (Pastatai ir su jais susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) – įsipareigojimai, ir iš to matyti, kad didžioji dalis Parlamento išlaidų beveik visai nekinta; pabrėžia, kad didžioji Parlamento biudžeto dalis visų pirma skirta administracinei, o ne operacinei veiklai ir kad į tai reikia atsižvelgti;

4.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remiantis buvo uždarytos 2017 finansinių metų Parlamento sąskaitos, t. y.:

a) Turimi asignavimai (EUR)

2017 m. asignavimai:

1 909 590 000

nesavaiminiai perkėlimai iš 2016 finansinių metų:

---

savaiminiai perkėlimai iš 2016 finansinių metų:

285 312 645

asignavimai, atitinkantys 2017 m. asignuotąsias pajamas:

50 052 674

perkėlimai, atitinkantys 2016 m. asignuotąsias pajamas:

39 595 290

Iš viso:

2 284 550 609

b) Asignavimų panaudojimas (EUR) 2017 finansinių metais

įsipareigojimai:

2 209 881 836

atlikti mokėjimai:

1 904 053 540

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų pajamų asignavimus:

329 655 011

ne savaime perkelti asignavimai:

337 227 783

panaikinti asignavimai:

39 823 600

c) Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2017 m.:

206 991 865

d) Bendras 2017 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 628 445 094

5.  pažymi, kad 99 proc. į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, sudarančių 1 889 574 057 EUR, buvo paskirta, o panaikinta 1 proc. asignavimų; džiaugiasi, kad, kaip ir kelerius praėjusius metus, buvo pasiektas labai aukštas biudžeto įgyvendinimo lygis; nurodo, kad mokėjimai sudarė 1 599 788 767 EUR, taigi mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 84,7 proc., ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 0,3 proc.;

6.  pabrėžia, kad panaikinti 2017 m. asignavimai, siekę 17 451 943 EUR, buvo daugiausia susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis teisėmis, taip pat su išlaidomis pastatams;

7.  nurodo, kad 2017 finansiniais metais buvo patvirtinti septyni perkėlimai pagal Finansinio reglamento 27 ir 46 straipsnius, jie sudarė 57 402 860 EUR arba 3,01 proc. galutinių asignavimų; pažymi, kad dauguma perkėlimų buvo susiję su Parlamento pastatų politika ir visų pirma atlikti siekiant padėti finansuoti su Konrado Adenauerio pastato projektu susijusius metinius ilgalaikės nuomos mokesčius;

8.  pabrėžia, kad kaupiamojo perkėlimo praktika sušvelnina konkretumo principą, taigi sąmoningai pažeidžiamas biudžeto tikslumo principas; prašo, kad pastatams, visų pirma Konrado Adenauerio pastatui, finansuoti skirti asignavimai būtų įtraukti į metinio biudžeto projektą, kuris patvirtins biudžeto valdymo institucijos; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų skaičius vis dar yra labai didelis; yra įsitikinęs, kad geriau valdant biudžetą būtų galima kuo labiau sumažinti tokius perkėlimus; pabrėžia, kad Parlamento pastatų politika, kuri yra biudžeto strategijos dalis, turi būti išdėstyta pakankamai aiškiai; griežtai nepritaria dažnai paskutinę minutę vykdomiems perkėlimams, kuriais siekiama finansuoti Parlamento pastatų politiką; prašo generalinio sekretoriaus ir Biuro Biudžeto komitetui pateikti visus dokumentus, planus ir sutartis, susijusius su pastatų politika;

9.  pabrėžia, kad, nepaisant metinio biudžeto pobūdžio, yra būtina į kitą laikotarpį perkelti lėšas, susijusias su dideliais pastatų ar infrastruktūros projektais;

Europos Audito Rūmų nuomonės dėl 2017 m. sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

10.  primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų ES institucijų administracinių ir kitų išlaidų, kaip vienos bendros politikos grupės, vertinimą; pabrėžia, kad administracines ir susijusias išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimams, išmokoms ir pensijoms) – joms tenka 60 proc. visų administracinių išlaidų – ir išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšiams ir informacinėms technologijoms;

11.  pažymi, kad apskritai audito įrodymai rodo, kad administracinėse išlaidose nenustatyta reikšmingo klaidų lygio; taip pat nurodo, kad, remiantis devyniomis kiekybiškai įvertinamomis klaidomis, apskaičiuotasis klaidų, nustatytų daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijoje, skirtoje administracinėms išlaidoms, lygis yra 0,5 proc. (padidėjo, palyginti su 0,2 proc. 2016 m.);

12.  atkreipia dėmesį į 2017 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje pateiktas konkrečias išvadas, susijusias su Parlamentu; labai susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai, patikrinę aštuonias Parlamento atliktas operacijas, net trijose iš jų rado su viešųjų pirkimų procedūra susijusių trūkumų, t. y. sutarčių atrankos kriterijų laikymosi, visapusiško preliminariosios sutarties laikymosi ir kelionių agentūros atrankos kriterijų laikymosi trūkumų, o vienoje operacijoje – su lankytojų grupių išlaidų kompensavimu susijusių trūkumų;

13.  atkreipia dėmesį į Parlamento atsakymus, pateiktus komentuojant Audito Rūmų pastabas; prašo Audito Rūmų informuoti atsakingą komitetą apie tai, kaip įgyvendinamos jų rekomendacijos;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

14.  pažymi, kad 2018 m. lapkričio 26 d. surengtame atvirame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2017 m. parengė ataskaitas, kuriose nagrinėjami šie klausimai:

–  tolesnės priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus. 2017 m. I ir II etapai;

–  peržiūrėta Komunikacijos generalinio direktorato (Komunikacijos GD) biudžeto nomenklatūra;

–  Komunikacijos GD atliekamas kvietimų žurnalistams organizavimas;

–  viešieji pirkimai ir sutarčių įgyvendinimas išorės vertimo raštu srityje;

–  bibliotekų prenumeratos pirkimo politika – Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (EPRS GD);

–  asmeninės teisės pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas;

–  decentralizuota informacinių technologijų (IT) veikla;

15.  primena, kad metinis veiklos pranešimas yra svarbi Parlamento valdymo struktūros dalis; palankiai vertina ir remia šiuos veiksmus, kuriuos vidaus auditorius patvirtino su atsakingais generaliniais direktoratais:

–  atsižvelgiant į Komunikacijos GD kvietimų žurnalistams organizavimo auditą: tobulinti valdymo ir kontrolės sistemą užtikrinant, kad žurnalistams skiriamos kompensacijos atitiktų faktines patirtas išlaidas (pvz., patikrinami kelionės pradžios ir pabaigos punktai); spręsti sisteminių nukrypimų nuo kvietimo taisyklių klausimą; nustatyti, kad išmokant kompensacijas žurnalistams būtų privaloma mokėti banko pavedimu, taip pat kelionių į Strasbūrą atvejais; taip pat numatyti priemones, kuriomis būtų vadovaujamasi vykdant atranką ir vertinant kvietimo proceso ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą;

–  atsižvelgiant į asmeninių teisių pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus auditus: pagerinti kontrolės aplinką ir kontrolės metodiką, konkrečias valdymo ir kontrolės procedūras, susijusias su teise gauti ekspatriacijos išmoką ir dienpinigius (pvz., taisyklių taikymo nuoseklumas), taip pat konkrečias procedūras, susijusias su metinėmis fiksuoto dydžio kelionės išmokomis;

–  atsižvelgiant į viešųjų pirkimų ir sutarčių vykdymo išorės vertimo raštu srityje, įskaitant viešųjų pirkimų proceso organizavimą, auditą: užtikrinti, kad prašymai suteikti papildomą informaciją būtų pateikiami laiku, tobulinti vertinimą, gerinti su kokybe susijusius skyrimo kriterijus būsimose viešųjų pirkimų procedūrose, skatinti išorės bendroves gerinti vertimo kokybę, be kita ko, atliekant išplėstines ex post patikras, ir didinti realių visų išorės vertimo išlaidų skaičiavimo patikimumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad maždaug trečdalį išverstų puslapių pateikia išorės vertėjai, ir labai tikėtina, kad ši dalis padidės;

–  atsižvelgiant į decentralizuotos informacinių technologijų veiklos auditą: stiprinti, siekiant gauti visapusišką naudą iš tokios veiklos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) iniciatyvoms, koordinuojamoms pagal IT programas, skirto biudžeto stebėseną ne tik teikiant ataskaitas apie tam tikrus projekto etapus, bet ir atliekant proceso nuo pradžios iki pabaigos peržiūrą; didinti užtikrintumą, kad IRT iniciatyvos būtų įgyvendinamos laiku, sutarta apimtimi ir reikiamos kokybės bei neviršijant biudžeto; gerinti decentralizuotų padalinių kontrolę ir naujų programinės įrangos versijų bei jų problemų valdymo procesų patvirtinimą; sudarant sutartis dėl išorės ekspertų veiklos, palaipsniui pereiti nuo laikotarpio ir išteklių sutarčių prie rezultatais grindžiamų sutarčių;

16.  nurodo, kad 2017 m. tolesnių veiksmų proceso rezultatas – užbaigti 34 iš 71 nebaigtų veiksmų ir kad 2017 m. buvo toliau laipsniškai mažinamas nebaigtų veiksmų rizikos profilis; ypač pabrėžia, kad nebaigtų veiksmų, susijusių su didelės rizikos problemomis, skaičius sumažėjo nuo 26 iki 11 ir kad vykdytinų su didžiausia rizikos kategorija susijusių ir ypatingos svarbos žyma pažymėtų veiksmų nebuvo; pažymi, kad, nors atsirado naujų su 2017 biudžetiniais metais susijusių nebaigtų veiksmų, tai neturėtų sumažinti teigiamų pokyčių, susijusių su nebaigtų veiksmų įvykdymu;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus 2016 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

17.  atkreipia dėmesį į Biudžeto kontrolės komitetui 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais;

18.  apgailestauja, kad nebuvo imtasi veiksmų, reaguojant į kai kurias Parlamento rezoliucijoje dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktas rekomendacijas, ir kad dokumente dėl tolesnių veiksmų, susijusių su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, šiuo klausimu nepateikta jokio pagrindimo; pabrėžia, kad labai svarbu dažniau Biudžeto kontrolės komitete aptarti su generaliniu sekretoriumi klausimus, susijusius su Parlamento biudžetu ir jo įvykdymu;

Parlamento 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

19.  atkreipia dėmesį į Pirmininko pavaduotojo, atsakingo už biudžetą, generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto narių 2018 m. lapkričio 26 d. keitimąsi nuomonėmis Parlamento 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimais, dalyvaujant vidaus auditoriui;

20.  pažymi, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos turėjo didelį poveikį įvairioms Parlamento tarnyboms, ypač komitetams, tyrimų skyriams ir horizontaliosioms tarnyboms; nurodo, kad Parlamento tarnybos parengė surinkta informacija pagrįstą analitinę medžiagą, kuria siekiama įvertinti Jungtinės Karalystės pasitraukimo poveikį politikos sritims ir atitinkamų sričių teisės aktams ir kad šią medžiagą galima rasti Parlamento interneto svetainėje;

21.  pažymi, kad 6 laikiniesiems darbuotojams generaliniame sekretoriate, 41 laikinajam darbuotojui frakcijų ir nepriklausomų Parlamento narių sekretoriate bei 30 sutartininkų turi įtakos Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos; supranta, kad jų padėtis vertinama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai; palankiai vertina generalinio sekretoriaus patikinimą, kad nebus atsisakyta pratęsti sutarties vien tik dėl pilietybės; ragina generalinį sekretorių atidžiai įvertinti galimą interesų konfliktų poveikį sudėtingu metu, t. y. galimo pereinamojo laikotarpio ir galimo netvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos metu;

22.  palankiai vertina Parlamento teisės tarnybos paramą rengiant gaires finansiniams subjektams, sprendžiantiems sutartinius klausimus, susijusius su Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos, ir nuostatas, kurios turi būti įtrauktos į konkurso ir sutarties dokumentus, susijusius su Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos;

23.  atkreipia dėmesį į 5 proc. metinį darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslą, t. y. į tai, kad 2017 m. Parlamentas turėjo panaikinti 60 etatų savo administracijos etatų plane; primena, kad Parlamento ir Tarybos pasiektame politiniame susitarime dėl 2016 m. biudžeto, kuriame nustatyta nauja Parlamento darbuotojų skaičiaus mažinimo sąlyga ir atitinkamas laikotarpis pratęstas iki 2019 m., frakcijoms palikta mažinimo išimtis; vis dėlto apgailestauja, kad biudžeto valdymo institucijos numatė 2017 m. papildomai sumažinti Parlamento administraciją 76 etatais kaip kompensaciją dėl frakcijų darbuotojų skaičiaus padidinimo; yra susirūpinęs dėl to, kad šis didelis sumažėjimas gali turėti neigiamą poveikį Parlamento veiklos rezultatams ir sukurti papildomą krūvį likusiems dirbti darbuotojams bei paskatinti atsakomybės perkėlimą EP narių biurams;

24.  ragina generalinį sekretorių ir visus atsakingus generalinius direktoratus bendradarbiauti rengiant išsamią nuo 2014 m. vykdomo darbuotojų skaičiaus mažinimo apžvalgą, įskaitant darbuotojų perkėlimą iš administracijos į frakcijas ir tarp institucijų; pabrėžia, kad dėl šios darbuotojų rotacijos kyla klausimas dėl pareigybių aprašymo tinkamumo; yra labai susirūpinęs, kad dėl pernelyg didelio darbuotojų skaičiaus mažinimo Parlamento nariams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams uždedama papildoma administracinė našta ir dėl to nukenčia aktualus su teisėkūra susijęs darbas, kurį turėtų vykdyti Parlamento nariai ir akredituoti Parlamento narių padėjėjai;

25.  pabrėžia, kad užtikrinus bepopierį biurą ir tinkamai naudojant skaitmenines technologijas, pvz., skaitmeninį parašą, dvietapę patikrą ir elektronines rinkmenas, įskaitant su plenarinėmis sesijomis susijusias rinkmenas, būtų sumažinta administracinė našta visoms susijusioms šalims ir prisidedama prie Parlamento popieriaus naudojimo mažinimo tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kokia iš tikrųjų yra padėtis Parlamento komitetų bepopieriuose biuruose, – visų dokumentų spausdinimas iš tiesų yra perkeltas iš komitetų sekretoriatų į Parlamento narių kabinetus;

26.  pažymi, kad labai vėluojama kompensuoti tam tikrų komandiruočių išlaidas; siūlo išnagrinėti sprendimus siekiant užtikrinti, kad komandiruočių išlaidos būtų kompensuojamos per pagrįstą laiką;

27.  pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai ir Biurui persvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos, sudaryti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams galimybę lydėti Parlamento narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir komandiruotes, kaip to jau prašė ne vienas Parlamento narys; ragina generalinį sekretorių ištirti, kokie būtų padariniai biudžetui, ir šių komandiruočių organizavimą bei logistiką;

28.  pakartoja susirūpinimą dėl įtariamos praktikos, kai Parlamento nariai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be siuntimų į komandiruotes, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad taikant tokią praktiką sudaromos galimybės piktnaudžiauti: kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be siuntimo į komandiruotę jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina generalinį sekretorių ištirti šią įtariamą praktiką ir iki šių metų pabaigos pateikti ataskaitą šiuo klausimu;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad persvarstytos taisyklės, reglamentuojančios finansinių išmokų mokėjimą finansuojamoms lankytojų grupėms, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.; ragina generalinį sekretorių nedelsiant paskelbti šių taisyklių vertinimą; pakartoja savo raginimą panaikinti galimybę akredituotus Parlamento narių padėjėjus skirti grupės vadovais;

30.  ragina peržiūrėti sistemą, pagal kurią apskaičiuojamas lankytojų grupių, kurias finansuoja EP nariai, kelionės išlaidų kompensavimas, siekiant, pirma, užtikrinti vienodą požiūrį į visus Sąjungos piliečius, ir, antra, skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, nes pagal rida pagrįstą esamą apskaičiavimo sistemą neatsižvelgiama į kai kurių Sąjungos regionų izoliaciją ir geografines kliūtis, taip pat nepadengiamos kelionės išlaidos iki vietų, kur yra greitesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių;

31.  atkreipia dėmesį, kad Parlamento narių įdarbinti stažuotojai yra pasirašę privatinės teisės sutartį su Parlamento nariu, ir ta sutartimi jiems nesuteikiamas toks pats kaip kitų kategorijų Parlamento darbuotojų statusas nei teisė gauti paties Parlamento stažuotojų stipendijų (Šumano stipendijos); apgailestauja dėl to, kad Finansų generaliniame direktorate (FINS GD) nėra mechanizmo ar teisinės sistemos, kuriuos taikant būtų galima nustatyti tiesioginių išankstinių išmokų, tokiems stažuotojams mokamų iki komandiruočių, sistemą, kaip tai daroma visų kitų darbuotojų atveju, atsižvelgiant į tai, kad dėl akivaizdžių priežasčių stažuotojams finansiškai sudėtinga šias išlaidas iš anksto apmokėti savo lėšomis;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras išnagrinėjo generalinio sekretoriaus pasiūlymą patobulinti dabartinę teisinę sistemą, taikomą Parlamento narių įdirbantiems stažuotojams, nes joje šiuo metu trūksta tam tikrų apsaugos priemonių; to taip pat prašė daugiau kaip 140 Parlamento narių, remiančių jaunimo jungtinės grupės kampaniją „Sąžininga stažuotė“; pabrėžia, kad kiekvieno Parlamento nario pareiga yra suteikti stažuotojams tinkamą atlyginimą, atitinkantį teisinę sistemą; remia Biuro pastangas parengti išsamų ir suderintą pasiūlymą, kuriuo užtikrinamos Parlamento narių prerogatyvos ir tinkamas stažuotojų atlyginimas bei visapusiškos teisinės apsaugos priemonės; ragina Biurą nedelsiant priimti naujas taisykles, kurios turėtų įsigalioti naujos kadencijos pradžioje; tikisi, kad pasiūlymas bus pateiktas kaip įmanoma greičiau;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl 2017 m. spalio mėn. įvykusio IT gedimo buvo labai sutrikdyta parlamentinė veikla; pažymi, kad šiuo metu yra parengtas veiksmų planas siekiant užtikrinti patikimesnį veiklos tęstinumą; pabrėžia, kad svarbu greitai reaguoti į sutrikimus ir juos pašalinti, ypač tuomet, kai jie trukdo arba visiškai sustabdo teisėkūros darbą;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo paskelbtos dvi ES veiksmų nebuvimo kaštų ataskaitos ir atlikti du Europos pridėtinės vertės vertinimai;

35.  pažymi, kad, atsižvelgdami į generalinio sekretoriaus prašymą, visi Parlamento generaliniai direktoratai sukūrė valdymo priemones, kad būtų laikomasi rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principo; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal politinio ciklo tvarkaraštį dirbantiems generaliniams direktoratams gali būti sunku įgyvendinti esamus kiekybinius tikslus; ragina generalinį sekretorių atsižvelgti į šį faktą vertinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymą generaliniuose direktoratuose ir nepamiršti pridėtinės vertės;

36.  su pasitenkinimu pažymi, kad buvo sukurti techniniai sprendimai Parlamento nariams, pageidaujantiems Parlamento interneto svetainėje naudotis savo atskiru puslapiu, kad galėtų skelbti susitikimus su interesų grupių atstovais; taip pat pažymi, kad Biuras svarsto galimybę išplėtoti šį sprendimą siekiant užtikrinti, kad informacija būtų tiesiogiai prieinama Parlamento interneto svetainėje;

37.  ragina Parlamento administraciją parengti ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgti interesų grupių atstovai ir kitos organizacijos, kurių atstovams 2017 m. buvo leista patekti į Parlamento patalpas; prašo, kad ši ataskaita būtų rengiama kasmet, siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą;

38.  ragina Parlamento administraciją pateikti 2017 m. paskirtų aukšto rango pareigūnų apžvalgą; ragina generalinį sekretorių imtis papildomų priemonių siekiant padidinti skaidrumą ir lygybę vykdant skyrimo procedūras Parlamente, atsižvelgiant į Europos ombudsmeno išvadas ir rekomendacijas bendrose bylose 488/2018/KR ir 514/2018/KR;

Parlamento geografinis išsklaidymas – viena būstinė

39.  vis dar labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinių Parlamento raginimų nustatyti vieną būstinę ir to, kad Sąjungos piliečiai nesupranta, kodėl Parlamentas turėtų vykdyti savo veiklą dviejose būstinėse, Europos Vadovų Taryba kol kas net nepradėjo diskusijos, kaip patenkinti su tuo susijusius Parlamento prašymus; primena Audito Rūmų 2014 m. analizę, kurioje apskaičiuota, kad, jei Parlamentas centralizuotų savo veiklą, per metus būtų sutaupyta 114 mln. EUR; primena 2013 m. Parlamento rezoliuciją[10], kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 156–204 mln. EUR per metus;

40.  be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos[11] pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, kad pranešime taip pat apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; primena apie dėl to išsklaidymo susiformavusią neigiamą visuomenės nuomonę; pakartoja savo raginimą Tarybai parengti išsamią strategiją, kad būtų susitarta dėl vienos Parlamento būstinės;

41.  ypač pabrėžia, kad šios papildomos išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo ir biudžetinės drausmės principo; pripažįsta, kad viena būstinė galima tik tuomet, kai vieningu sutarimu bus iš dalies pakeista Sutartis; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant inicijuoti tokį Sutarties pakeitimą ir mano, kad šis Sutarties pakeitimas bus naudingas Europos mokesčių mokėtojams tiek finansiniu, tiek Parlamento narių atliekamo darbo kokybės požiūriais; todėl ragina skubiai imtis praktinių veiksmų siekiant nustatyti vieną Parlamento būstinę, kad nebūtų toliau švaistomos viešosios lėšos; apgailestauja dėl to, kad per vieną Parlamento kadenciją išlaidos, patirtos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, gali siekti net 1 mlrd. EUR; reiškia nepritarimą daugiamečiams pastatų projektams, kuriais siekiama padidinti Parlamento narių biurų erdvę Strasbūre;

42.  atkreipia dėmesį į papildomas išlaidas, susijusias su Parlamento narių 12 kelionių per metus į Strasbūrą išlaidomis, kurias 2017 m. galima suskirstyti taip:

 

 

Kategorija

 

 

IŠ VISO 1

 

 

MĖN. VIDURKIS

Kelionės išlaidos

7 700 358

641 696

Dienpinigiai

10 036 444

836 370

Išmoka už kelionės atstumą

1 394 608

116 217

Išmoka už kelionės trukmę

1 994 045

166 170

Kitos išlaidos

47 594

3 966

IŠ VISO

21 173 049

1 764 421

43.  pabrėžia, kad papildomai 2017 m. patirtos išlaidos, susijusios su užsakomuoju traukiniu „Thalys“, siekė net 3 668 532 EUR;

44.  pažymi, kad būsimų Europos diplomatų švietimui skirto instituto sukūrimas Europos išorės veiksmų tarnyboje galėtų tapti pavyzdžiu, kaip pakeisti Strasbūre esančių Parlamento patalpų paskirtį, kad joje įsikurtų šis diplomatinis institutas;

Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD)

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komunikacijos GD pagrindinis rodiklis 2017 m. yra dėmesio, skiriamo Parlamentui, laikas visuose komunikacijos kanaluose; su pasitenkinimu pažymi, kad Komunikacijos GD veikla neapsiriboja tik dėmesio apimties aspektais ir kad jis taip pat kuria metodiką, pagal kurią vertinamas jo veiklos ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas visuose komunikacijos kanaluose; ragina generalinį direktorių pirmųjų taikymo metų rezultatus įtraukti į savo metinę veiklos ataskaitą;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikių strateginių projektų, nustatytų 2017–2019 m. strateginės veiklos programoje / Parlamento projektų portfelyje, pažangos etapai yra skirtingi, tačiau visais jais siekiama paisyti tikslo – mažesnė produkcija, geresnė komunikacija;

47.  atkreipia dėmesį į didelius techninius ir redakcinius pakeitimus, atliekamus Parlamento viešoje interneto svetainėje, visų pirma atsižvelgiant į svetainės paieškos sistemos optimizavimą; sveikina Komunikacijos GD su pažanga, bet yra susirūpinęs dėl to, kad pažangos tempas tebėra lėtas, ypač atsižvelgiant į 2019 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir padidėjusį susidomėjimą Parlamento darbu; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau gerinti padėtį, ir prašo nedelsiant paspartinti šį procesą; pabrėžia, kad skaidri ir prieinama svetainė yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti piliečių dalyvavimą;

48.  pabrėžia, kad sudėtinga rasti Parlamento balsavimo rezultatus jo svetainėje ir kad komercinė svetainė „VoteWatch“ gerokai praktiškesnė, nes joje lengviau rasti balsavimo rezultatus; ragina generalinį sekretorių sukurti pažangesnę Parlamento svetainės sistemą, kurioje būtų registruojami plenarinio vardinio balsavimo balsai ir būtų paprasta atlikti paiešką ieškant atskirų Parlamento narių balsavimo ir norint palyginti juos su kitais jų frakcijos ir kitų frakcijų nariais;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidos srityje 2017 m. įgyvendinta daug projektų ir Parlamento pristatymas internete buvo dar labiau įtvirtintas įdiegus daugiaplatformį metodą, naują portalą ir naujienų platformą; be to, pripažįsta, kad Parlamentas daug geriau naudojasi socialine žiniasklaida ir vykdo informuotumo apie Sąjungos veiksmus didinimo veiklą; taip pat pažymi, kad daug pastangų įdėta realizuojant išsamią lankytojų strategiją ir vykdant Europos Parlamento ambasadorių mokyklos programą bei kartu ypatingą dėmesį skiriant jaunimui; pabrėžia, kad Europos mokslo žiniasklaidos centras turėtų būti toliau plėtojamas ir kad turėtų būti kuo greičiau užtikrintas visapusiškas jo veikimas, kad būtų galima teikti daugiau moksliškai pagrįstų žiniasklaidos pranešimų;

50.  pažymi, kad 2017 m. valstybėse narėse surengti 223 spaudos seminarai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 3 076 žurnalistai; palankiai vertina tai, kad dar 1 905 žurnalistai buvo pakviesti dalyvauti plenarinėse sesijose, centralizuotai surengtuose spaudos seminaruose ir konferencijose; giria Komunikacijos GD už naudojimąsi visais galimais žiniasklaidos kanalais siekiant skleisti informaciją apie Parlamento darbą ir pasiekimus; ragina generalinį direktoratą tinkamai atsižvelgti į socialinės žiniasklaidos svarbą ir jos dideles bei vis didėjančias piliečių informavimo galimybes;

51.  pripažįsta, kad Komunikacijos GD taip pat bandė susisiekti su piliečiais, kurie automatiškai nesidomi Parlamento darbu; ragina generalinį sekretorių parengti iš tikrųjų sąveikią ryšių strategiją, apimančią ne tik tokias tikslines grupes, kaip žurnalistai ir studentai, į kurią būtų įtrauktas „klausymo metodas“, skirtas galimoms kritiškoms nuomonėms rinkti ir į jas atsakyti;

52.  atkreipia dėmesį į Komunikacijos GD reorganizavimą, t. y. dviejų naujų direktoratų, skirtų atitinkamai su kampanijomis ir lankytojais susijusiai veiklai vykdyti, sukūrimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta 2019 m. Europos Parlamento rinkimų strategija; ragina Komunikacijos GD tęsti darbą įgyvendinant išsamią kovos su tikslinėmis dezinformacijos kampanijomis, kuriomis siekiama daryti įtaką 2019 m. Europos Parlamento rinkimams, strategiją; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl užsienio įtakos gali atsirasti trukdžių ir gali būti pakenkta rinkimams, sąmoningai skleidžiant neteisingą informaciją ir taip darant poveikį balsavimui;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Piliečių informavimo tarnyba („AskEP“) išnagrinėjo daugiau kaip 9 200 pavienių užklausų ir 42 900 užklausų, pateiktų vykdant kampanijas, kai, atrodytų, buvo koordinuotai siunčiami laiškai aktualiais klausimais; siūlo, kad Parlamento atsakymai būtų skelbiami jo portale;

54.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gegužės mėn. buvo atidaryti Europos istorijos namai, o 2017 m. liepos mėn. – Simone Veil vardu pavadintas parlamentariumas Strasbūre; pažymi, kad nuo gegužės mėn. iki gruodžio mėn. Europos istorijos namuose apsilankė 99 344 lankytojai; apgailestauja, kad jų atidarymas buvo atidėtas ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui; yra susirūpinęs dėl to, kad 99 344 lankytojai, atrodo, yra nedaug, palyginti su personalo išlaidomis, kurios sudaro 4,4 mln. EUR: 2,7 mln. EUR nuolatiniam personalui ir 1,7 mln. EUR sutartininkams (įskaitant su saugumo darbuotojais susijusias išlaidas); ragina Biurą atlikti sąnaudų ir naudos analizę;

55.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant visos Komunikacijos GD organizuotos veiklos, ES piliečiai vis dar mano, kad trūksta informacijos apie Sąjungą ir apie tai, ką Parlamentas yra nuveikęs ir šiuo metu veikia; ragina Komunikacijos GD dėti daugiau pastangų ir sugalvoti novatoriškų būdų, kaip pašalinti šį atotrūkį tarp Sąjungos ir jos piliečių, ir atkreipia dėmesį į novatorišką požiūrį, kurio siūloma laikytis per institucinę komunikacijos kampaniją, skirtą 2019 m. Europos Parlamento rinkimams;

56.  ragina Komunikacijos generalinį direktorių užtikrinti, kad rengiantis 2019 m. Europos Parlamento rinkimams visuomeninė ir privati žiniasklaida skelbtų Parlamento narių ir politinių frakcijų nuomones taip, kad būtų užtikrintas objektyvumas ir pliuralizmas;

Europos Parlamento ryšių biurai

57.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio mėn. Biuro patvirtintą Europos Parlamento ryšių biurų reformą, kurios peržiūrėtas misijos tikslas yra megzti ryšius su piliečiais, žiniasklaida ir suinteresuotaisiais subjektais ir taip teikti informaciją piliečiams; ragina ryšių biurus užtikrinti, kad piliečiai žinotų apie Europos institucijų vykdomą darbą, ir užtikrinti, kad jie žinotų apie ryšių biurų veikimą;

58.  atkreipia dėmesį į įvairius 2017 m. išlaidų punktus ir toliau pateikiamą jų suskirstymą:

Išlaidų punktas

2017 m. išlaidos

Bendra komunikacijos veikla

5 945 229 EUR

Su konkrečia veikla susijusios išlaidos

5 320 867 EUR

Bendra pastatų išlaidų suma

8 874 530 EUR

Saugumo įrangos priežiūra

1 733 071,32 EUR

59.  bendra pastatų išlaidų suma ir jos suskirstymas:

Nuoma

5 898 724 EUR

Darbai

148 573 EUR

Specifinės pastatų valdymo išlaidos

266 977 EUR

Valymas ir priežiūra

1 126 853 EUR

Mokesčiai už komunalines ir aptarnavimo paslaugas

1 433 403 EUR

60.  atkreipia dėmesį į aktyvesnę komunikacijos veiklą, susijusią su kasdieniais ryšiais su regionine ir vietos žiniasklaida, tiksline socialinių tinklų veikla ir vietos bendruomenės valdymu, vietos renginių vykdymu, ryšiais su vietos valdžios institucijomis, mokyklomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kurią 2017 m. vykdė ryšių biurai; apgailestauja, kad pateikiant klausimyno atsakymus nebuvo pranešta apie išlaidų punktus, susijusius su atlyginimais ir komandiruotėmis; atkreipia dėmesį į per 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą informaciją, pagal kurią Parlamento ryšių biurų darbuotojams mokamas atlyginimas sudarė 23 058 210 EUR, o komandiruočių išlaidos siekė 1 383 843 EUR; daro prielaidą, kad šios sumos 2017 biudžetiniais metais labai nepasikeitė;

61.  pripažįsta, kad svarbu užtikrinti veiksmingą komunikaciją valstybėse narėse, tačiau pabrėžia išlaidų veiksmingumo poreikį, yra įsitikinęs, kad prie šio tikslo bus prisidedama peržiūrėtu misijos tikslu, ragina visas susijusias sprendimus priimančias šalis siekti didesnės pridėtinės vertės, ypač atsižvelgiant į einamąsias išlaidas;

62.  pabrėžia, kad, optimizuojant naujų komunikacijos technologijų naudojimą, reikia modernizuoti Parlamento ryšių biurų misiją, nes jų užduotis – geriau informuoti piliečius;

Personalo generalinis direktoratas (PERS GD)

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad Personalo GD pagrindinis rodiklis 2017 m. yra vykdymo laikas; su pasitenkinimu pažymi, kad duomenų rinkimo tikslai ir metodai buvo patobulinti ir iš esmės rezultatai vertinami teigiamai; susirūpinęs pažymi, kad nebuvo pasiekti tikslai pagerinti akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo ir vaikų priėmimo į Parlamento darželį procedūras, tačiau sunkumai, su kuriais susidurta, buvo pašalinti 2018 m.;

64.  pabrėžia, kad dėl to akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo procedūra gali kelti problemų kitos Parlamento kadencijos pradžioje; taigi prašo generalinio sekretoriaus, atsižvelgiant į Parlamento narių ir padėjėjų interesus, numatyti visas reikiamas technines ir su personalu susijusias priemones, kad būtų išvengta problemų ir vėlavimo, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų išvengta 2009 ir 2014 m. kilusių problemų;

65.  pažymi, kad 2017 m. gruodžio mėn. Parlamente dirbo 9 682 darbuotojai, įskaitant nuolatinius ir laikinus darbuotojus, sutartininkus ir akredituotus Parlamento narių padėjėjus (palyginti su 9 643 darbuotojais 2016 m.); primena, kad po taikinimo susitarimo dėl 2017 m. biudžeto iš viso panaikinti 136 etatai;

66.  pripažįsta, kad akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie dirbo dvi Parlamento kadencijas be pertraukos, tačiau dėl 2014 m. anksčiau įvykusių rinkimų ir vėlavimo pirmą kartą įdarbinti 2009 m., įsigaliojus Statutui, neišdirbo dešimties metų ir todėl jiems trūksta nuo vieno iki dviejų mėnesių, kad jie turėtų teisę į Europos pensijų teisių sistemą, padėtis yra sudėtinga; džiaugdamasis pažymi, kad Biuras aptarė šį klausimą ir kartu su Personalo GD ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovais deda pastangas, kad rastų sprendimus; prašo priimant šiuos sprendimus kuo labiau vengti keisti jų sutartimi įformintus susitarimus taip, kad dėl to šie asmenys prarastų teises, įgytas įdarbinus juos 2009 m.;

67.  prašo administracijos prasidėjus kitai Parlamento kadencijai kuo anksčiau surengti mokymus arba skelbti leidinius, skirtus visų pirma naujiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, be kita ko, praktiniais ir administraciniais klausimais (siuntimais į komandiruotę, medicininiais patikrinimais, akreditavimu, automobilių stovėjimo vinjetėmis, lankytojų grupėmis, parodomis ir kt.), kad būtų išvengta sisteminių klaidų, darančių neigiamą poveikį sklandžiam jiems taikomų administracinių procedūrų įgyvendinimui;

68.  pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose generaliniuose direktoratuose išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

69.  tačiau pažymi, kad tokiais užsakomųjų paslaugų sprendimais negalima paaiškinti visų išorės darbuotojų įdarbinimo;

70.  reiškia susirūpinimą dėl poveikio, kurį dabartinių Parlamento darbuotojų, teikiančių maitinimo paslaugas, tolesniam įdarbinimui daro maitinimo sektoriaus įvairinimas; prašo imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad dabartiniai Parlamento darbuotojai, teikiantys maitinimo paslaugas, išlaikytų savo darbo vietas;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo internalizuotos vairuotojų paslaugos siekiant pagrindinio tikslo – padidinti Parlamento narių saugumą; pažymi, kad taip Parlamentui suteikta galimybė prieš įdarbinant vairuotojus atlikti jų patikimumo patikrinimą ir savo darbuotojams organizuoti nuolatinius mokymus bei vykdyti jų stebėseną; su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. buvo įdarbinti 116 vairuotojai ir dispečeriai; prašo pateikti išsamią su vairuotojų paslaugų internalizavimu susijusių išlaidų informaciją;

72.  pritaria pastangoms internalizuoti vairuotojų paslaugas ir gerai vertina iki šiol padarytą pažangą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vairuotojų paslaugų internalizavimo procedūros buvo galima pagerinti Parlamento nariams teikiamų paslaugų kokybę ir padidinti paslaugų kiekį, taip pat atsirado galimybių veiksmingai ir efektyviai reaguoti į neįmanomas numatyti ekstremaliąsias situacijas arba staigų paklausos padidėjimą;

73.  palankiai vertina tai, kad Parlamento generaliniame sekretoriate pradėta taikyti nenuolatinio nuotolinio darbo sistema; pritaria tam, kad būtų atliktas pirmųjų nuotolinio darbo metų tyrimas, ir prašo, kad vertinimo rezultatais būtų pasidalyta su Parlamento nariais ir visomis Parlamento tarnybomis; mano, kad, jei vertinimas bus teigiamas, sistema turėtų galėti naudotis visi darbuotojai, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir frakcijoms dirbančius darbuotojus;

74.  palankiai vertina tai, kad lygių galimybių skatinimas tebėra viena pagrindinių Parlamento žmogiškųjų išteklių valdymo politikos dalių; labai apgailestauja dėl to, kad lyčių lygybės veiksmų gairės ir toliau ne visiškai įgyvendinamos, ypač atsižvelgiant į tikslą, kad iki 2020 m. moterys užimtų 40 proc. viduriniosios ir aukštesniosios grandies vadovų pareigų;

75.  labai apgailestauja, kad moterų, einančių generalinių direktorių lygmens pareigas, skaičius sumažėjo nuo 25 proc. (3 etatai) 2016 m. iki 17 proc. (2 etatai) 2017 m.; pažymi, kad bendra padėtis nepakito, palyginti su 2006 m., kai tik 11,1 proc. generalinių direktorių lygmens pareigų ėjo moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras 2019 m. tikslas buvo, kad 30 proc. generalinių direktorių lygmens pareigų eitų moterys; be to, apgailestauja, kad direktorių pareigas einančių moterų skaičius nuo 2006 m. (29,6 proc.) iki 2017 m. (30 proc. ir 14 etatų) nepakito;

76.  atkreipia dėmesį, kad bendras 2019 m. tikslas buvo, kad 35 proc. direktorių lygmens pareigų eitų moterys; pabrėžia, kad tie skaičiai smarkiai nukrypsta nuo lyčių lygybės ir įvairovės veiksmų gairių; mano, kad tokia tendencija prieštarauja Parlamento moterų ir vyrų lygybės gairėms; reikalauja, kad generalinis sekretorius Biudžeto, Biudžeto kontrolės ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetams nedelsdamas praneštų, dėl kokių priežasčių nesilaikoma veiksmų gairių; ragina Biurą ir patį siekti didesnio aukštas pareigas einančių moterų skaičiaus, kurį užtikrinti nuolat ragina Europos Parlamentas;

77.  palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius teikė pirmenybę moterų skyrimui skyriaus vadovėmis, todėl skaičius padvigubėjo nuo 21 proc. 2006 m. iki beveik 40 proc. 2018 m.;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Parlamentas patvirtino visiško seksualinio priekabiavimo netoleravimo politiką; taip pat pažymi, kad buvo pradėtos ir vykdomos kelios iniciatyvos siekiant kovoti su priekabiavimo praktika, visų pirma atnaujintos gairės dėl prevencinių ir ankstyvosios pagalbos priemonių koregavimo siekiant spręsti konfliktus ir priekabiavimo problemas tarp Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų, stažuotojų ir kitų darbuotojų, atliktas Parlamento vidaus praktikos ir procedūrų išorės auditas, sukurtas konfidencialios informacijos patikėtinių tinklas ir surengtas viešas klausymas, kuriame dalyvavo ekspertai priekabiavimo darbo vietoje klausimais; pažymi, kad tikėtasi, jog išorės audito rezultatai bus gauti iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ir prašo juos pateikti iš karto, kai tik bus gauti; be to, tikisi, kad veiksmų gairės bus visiškai ir skaidriai įgyvendintos, laikantis priimtos Parlamento rezoliucijos, pradedant ar kuo labiau stengiantis tai padaryti jau iki šios Parlamento kadencijos pabaigos;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas (INLO GD)

79.  pažymi, kad 2017 m. INLO GD skirti įsipareigojimų asignavimai siekia 267 588 704 EUR, t. y. padidėjo 6 %, palyginti su 2016 m. suma (251 599 697 EUR); pažymi, kad buvo užbaigtas statyti W. Martenso pastatas Briuselyje ir jame atlikti įrengimo ir pritaikomieji darbai, atidaryti Europos istorijos namai, įsigytas pastatas Trèves I, rekonstruojami ir plečiami dar du kiti objektai; pastebi, kad Liuksemburge padaryta pažanga vykdant KAD projektą ir kad V. Havelo pastatas Strasbūre pradėtas naudoti 2017 m. balandžio mėn., o Simone Veil vardu pavadintas Parlamentariumas – tų pačių metų liepos mėn.;

80.  pažymi, kad Biuras patvirtino Europos namų keliuose ryšių biuruose kūrimą ir kad šie projektai bus įgyvendinti ateinančiais metais; ragina generalinį sekretorių prižiūrėti, kad naujos vietos ryšių biurams būtų parinktos atlikus išsamią sąnaudų ir naudos analizę, ir apgailestauja, kad tam tikruose miestuose, pvz., Paryžiuje, vietos be deramo pagrindo parinktos brangiausiose gatvėse; ragina į generalinio direktorato metinę veiklos ataskaitą įtraukti išsamią informaciją apie darbų pažangą; ragina generalinį sekretorių iki artėjančių Europos Parlamento rinkimų pateikti Biudžeto komitetui ir Biudžeto kontrolės komitetui įvairius Biuro patvirtintus projektus, jų pagrindimą ir biudžetus;

81.  atkreipia dėmesį į didelę Parlamento infrastruktūrą, kuri gali būti suskirstyta taip:

Pastatai Briuselyje

Pastatai Liuksemburge

Pastatai Strasbūre

13 nuosavų pastatų

1 nuosavas pastatas

5 nuosavi pastatai

6 nuomojami pastatai

6 nuomojami pastatai

 

659 960 m2

197 873 m2

343 930 m2

Parlamento ryšių biurai

 

Iš viso

35

nuosavi pastatai

11

nuomojami pastatai

24

plotas

27 737 m2

82.  primena, kad dauguma Parlamento pastatų buvo suprojektuoti ir pastatyti neatsižvelgiant į Europos projektavimo ir statybų standartų („Eurokodų“) reikalavimus, susijusius su struktūriniu vientisumu, nes statant pastatus tų normų dar nebuvo; pripažįsta, kad tai reiškia, jog pastatų politika palaipsniui keisis: nuo įsigijimo bus pereinama prie renovacijos bei priežiūros;

83.  primena Europos Parlamento pareiškimą dėl pavyzdinio pastatų vaidmens, atsižvelgiant į Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kad jo pastatai atitiktų aukščiausią energijos vartojimo efektyvumo standartą[12]; ragina parengti nuoseklią, ilgalaikę visų Parlamento pastatų esminės renovacijos strategiją ir į sutartis dėl pastatų renovacijos įtraukti standartines specifikacijas dėl perdirbamų statybinių medžiagų išgavimo;

84.  pripažįsta, kad Biuras pavedė generaliniam sekretoriui įgalioti INLO GD pradėti architektūrinį konkursą dėl Paulio-Henri Spaako pastato atnaujinimo, atsižvelgiant tik į pasirinktus variantus: B variantą (techninis atnaujinimas) ir C variantą (pastato perprojektavimas); pažymi, kad vykdant šį procesą rezultatų numatyta pasiekti 2019 m.; ragina generalinį sekretorių parengti išsamų planą dėl garantijų, kuriomis bus užtikrinta, kad išlaidos neviršytų skaičiavimų, ir užtikrinti, kad sutartyse būtų numatyta, jog Europos Parlamentas neprisiims jokios tokių nuostolių rizikos; be to, ragina generalinį sekretorių Parlamentui pateikti aiškų planą, į kurį būtų įtrauktos netiesioginės išlaidos, susijusios su kiekvienu scenarijumi, visų pirma, kai vykdant renovaciją ir statybos veiklą veiklos dalis turės būti vykdoma kitur, ir nurodyti saugumo pavojų sprendimo galimybes, kad nereikėtų sukurti visiškai naujo pastato;

85.  apgailestauja, kad 2017 m. 75 000 EUR skirta bandomajam novatoriškų patalpų įrengimui skirtų objektų ir biurų įrangos modelių Parlamento nariams instaliavimui; be to, apgailestauja, kad Parlamento narių biurų ir koridorių Louise Weiss pastate (tai vienintelis Parlamento pastatas, kuriame 2016 m. ir 2017 m. vykdyti darbai) renovacijai išleista net 1157 975 EUR, o tai yra gerokai daugiau, palyginti su ankstesniais metais (840 260 EUR 2016 m.);

86.  dar kartą labai apgailestauja, kad buvo priimtas sprendimas Parlamento narių ir jų padėjėjų biuruose Briuselyje pakeisti baldus; pažymi, kad dauguma šių baldų yra tinkami naudoti ir gerai atrodo, todėl nėra jokios būtinybės juos keisti; laikosi nuomonės, kad šio keitimo negalima pagrįsti vien kai kurių EP narių atsiliepimais (o ne visuotine apklausa), tuo tarpu skonio, mados ar pasenusio stiliaus argumentai, kuriuos pateikia administracija, taip pat yra netinkami; pabrėžia, kad konkretūs baldai turi būti keičiami tik tada, kai jie akivaizdžiai sugadinti, labai nusidėvėję ir suplyšę arba darbo vietoje dėl jų kyla specifinis ar bendro pobūdžio pavojus sveikatai (pavyzdžiui, galima pakeisti darbo kėdes ir pagerinti jų ergonomiją);

87.  prašo generalinį sekretorių iki 2019 m. balandžio pabaigos informuoti Biudžeto komitetą ir Biudžeto kontrolės komitetą, kaip ir per kiek laiko bus įrengti (iš naujo paskirstyti) Parlamento narių ir jų padėjėjų kabinetai tiek Briuselyje, tiek Strasbūre, taip pat apie numatomų darbų kainą;

88.  pabrėžia, kad bet kokį baldų keitimą Parlamento narių kabinetuose svarbu tinkamai pagrįsti ir paaiškinti Parlamento nariams, galėsiantiems nuspręsti pritarti šiems pokyčiams arba nepritarti;

89.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas dėl Sąjungos institucijų pastatų valdymo ir pažymi, kad Parlamentas 55 proc. pastatų naudoja biurų erdvei ir 45 proc. susitikimų kabinetams ir kitoms reikmėms; pažymi, kad Parlamentui priklauso 84 proc. pastatų, ir pabrėžia, kad šis procentas padidės, kaip bus baigtas statyti KAD pastatas Liuksemburge;

90.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad iš pradžių KAD II pastato statyba turėjo būti baigta 2013 m., tačiau, remiantis dabartiniu vertinimu, rytinė statybvietė bus baigta 2019 m. pabaigoje, o vakarinė statybvietė – 2022 m.; pabrėžia, kad šį didelį vėlavimą lėmė nepakankama projekto plėtotojo patirtis ir nesėkmingas pirmas konkursas dėl statybos darbų; yra nusivylęs, kad dėl to padidėjusi nuomos būtinybė lėmė 14,4 mln. EUR dydžio papildomas išlaidas per metus arba 86 mln. EUR dydžio išlaidas per šešerių metų laikotarpį;

91.  pažymi, kad 2009 m. peržiūrėtas pirminis numatytas 317,5 mln. EUR biudžetas ir jis dėl konceptualių pakeitimų padidintas iki 363 mln. EUR (2005 m. kainomis); yra labai susirūpinęs, kad projektas dar nebaigtas, nors jį užbaigti numatyta iki 2019 m. pabaigos, ir todėl galutinė kaina nežinoma, nors Parlamentas ketina užtikrinti, kad išlaidos neviršytų dabartinio 432 mln. EUR biudžeto (2012 m. kainomis); pažymi, kad pastatą užbaigti vėluojama daugiau kaip šešerius metus, o biudžetas viršija 115 mln. EUR; prašo iki 2019 m. birželio 30 d. jam pateikti pažangos ataskaitą dėl KAD II pastato užbaigimo;

92.  reiškia susirūpinimą dėl 2012–2017 m. 8 proc. padidėjusio statybos darbų kainos indekso, dėl kurio gali toliau didėti statybos išlaidos;

93.  atkreipia dėmesį į įgyvendinamą elektromobilumo veiksmų planą siekiant įvairinti, žalinti ir elektrifikuoti turimas transporto priemones; primena apie rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, dėl kurios balsuota 2018 m. balandžio mėn. ir kurioje nurodyta, kad Biuras neturėtų apsiriboti elektromobiliais, kaip ekologiškesniu sprendimu, nes rūpesčių kelia jų gamyba (įskaitant pakankamą reikiamų išteklių kiekį) ir baterijų šalinimas jų gyvavimo ciklo pabaigoje; vis dar apgailestauja, kad Parlamento nariai nebuvo informuoti apie analizę, susijusią su alternatyvaus kuro, kaip antai biokuras, sintetinis kuras ar vandenilio elementai, rūšimis; pabrėžia, kad dėl ekologiško automobilių parko įvairinimo sumažėtų priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir ateityje būtų galima išvengti galimų tiekimo sutrikimų;

94.  yra susirūpinęs dėl didelio vienkartinio plastiko ir plastiko atliekų kiekio, kuris susidaro Europos Parlamento valgyklose ir kavinėse, ir primygtinai ragina administraciją būsimame kvietime teikti pasiūlymus dėl maisto tiekimo visiškai panaikinti galimybę siūlyti į plastiką suvyniotus ir vienkartinius plastiko produktus;

95.  pažymi, kad valgyklose skiriasi vieno ir to paties paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybė; mano, kad šį aspektą reikia atidžiau stebėti, todėl ragina pradėti naudotojų poreikių patenkinimo apklausą; teigiamai vertina tai, kad maitinimo paslaugų teikėjai Strasbūre jau pradėjo tiekti maistą, pritaikytą glitimo netoleruojantiems darbuotojams, ir ragina šią pasiūlą didinti, taip pat užtikrinti, kad kitose darbo vietose paslaugų teikėjai kuo greičiau imtų visuotinai taikyti šią praktiką;

96.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuose savitarnos restoranuose Briuselyje ir Liuksemburge stažuotojams taikoma 0,50 EUR nuolaida pagrindiniams patiekalams, o Strasbūre – 0,90 EUR nuolaida; tačiau atsižvelgdamas į vidutinį jų gaunamą užmokestį ir pastaruosius trejus metus taikomas aukštas kainas mano, jog šių nuolaidų neužtenka, kad jos turėtų bent nedidelį poveikį stažuotojų finansams; dar kartą pakartotinai ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad kainos stažuotojams būtų sumažintos atsižvelgiant į jų pajamas;

97.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. įsteigtas Ex ante kontrolės ir viešųjų pirkimų koordinavimo skyrius, o kiekviename direktorate – po viešųjų pirkimų tarnybą; prašo, kad metinėje veiklos ataskaitoje būtų specialus skirsnis, skirtas naujo skyriaus veiklai;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas tapo Konferencijų logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu

98.  pažymi, kad vidutinis valandų, nuolatinių vertėjų žodžiu praleistų verčiant žodžiu sinchroninio vertimo kabinose, skaičius per savaitę padidėjo iki 14 val. 2017 m; palankiai vertina šį padidėjimą atsižvelgdamas į 2016 m. duomenis – 13 val. 25 min., praleistas verčiant žodžiu sinchroninio vertimo kabinose; apgailestauja dėl to, kad dėl darbo modelio pokyčių, pradėtų diegti pradėjus taikyti naujuosius Tarnybos nuostatus, prasidėjo streikas, dėl kurio atsirado trikdžių, susijusių su vertimo žodžiu paslaugų Parlamento nariams teikimu; palankiai vertina darbą, vykdomą siekiant užtikrinti pagrindines vertimo žodžiu paslaugas, kad būtų galima tęsti teisėkūros darbą;

99.  griežtai smerkia įtampos, kurios kulminacija – 45 minučių nutrūkęs plenarinis darbas Strasbūre, eskalavimą ir tai, kad nededama jokių pastebimų pastangų siekiant sušvelninti padėtį; palankiai vertina generalinio sekretoriaus inicijuotą susitarimą, pagal kurį atkurta reguliari vertimo žodžiu veikla;

100.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Konferencijų valdymo modernizavimo strategiją Parlamente buvo perkeltas Salės tvarkdarių skyrius ir generaliniame direktorate sukurtas naujas Konferencijų organizavimo direktoratas; prašo, kad metinėje veiklos ataskaitoje, apžvelgiant nuolatinę generalinio direktorato veiklą, dar būtų numatytas specialus naujam skyriui skirtas skirsnis, apimantis veiklos vertinimą, kuriame būtų pateikti galutiniai veiklos rodikliai;

Finansų generalinis direktoratas

101.  pažymi, kad generalinis sekretorius nusprendė perkelti kelias funkcijas, susijusias su akredituotiems Parlamento narių padėjėjams teikiamomis paslaugomis ir Parlamento narių profesinio mokymo tarnyba, iš FINS GD į PERS GD; apgailestauja dėl to, kad šių perkėlimų nepakako siekiant panaikinti 2017 m. darbuotojų skaičiaus sumažinimo FINS GD neigiamą poveikį; ragina supaprastinti Parlamento narių, darbuotojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų kelionės išlaidų kompensavimą ir pasinaudoti tokiomis sistemomis, kaip elektroninio parašo funkcija (DISP) ir dvietapė patikra; pripažįsta, kad patikros yra būtinos, tačiau pabrėžia, kad jas galima įvykdyti veiksmingiau ir nenaudojant popieriaus;

102.  rekomenduoja išsamiai peržiūrėti vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojamos pareigūnų ir kitų Europos Parlamento tarnautojų misijos ir tarnybinės kelionės, ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštės įgyvendinimo priemonės, visų pirma tam, kad elgesys su atkredituotais Parlamento narių padėjėjais būtų suderintas su elgesiu su pareigūnais;

103.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji Parlamento kelionių tarnyba, kuri jau dirbo su Parlamentu, pradės veikti 2019 m. sausio 1 d.; palankiai vertina tai, kad naujoje sutartyje numatytos griežtesnės sąlygos, visų pirma susijusios su bilietų kainodara ir kelionių tarnybos skambučių centro pasiekiamumu bet kuriuo metu, taip pat savaitgaliais; dar kartą pabrėžia, kad svarbu turėti paprastą ir patogų naudoti skundų mechanizmą tam, kad būtų galima greitai pamatyti trūkumus ir greitai spręsti bet kokias problemas; pabrėžia, kad reikia skirti dėmesį konkretiems EP narių reikalavimams ir jų poreikiui gauti specialiai pritaikytas paslaugas;

104.  ragina naująją kelionių agentūrą siekti konkurencingiausių kainų Parlamento darbinėms kelionėms;

105.  ragina supaprastinti įdarbinimo procedūras ir vietos padėjėjų komandiruočių išmokų ir išmokų kelionei kompensavimą; apgailestauja dėl to, kad šios procedūros dažnai yra sudėtingos ir ilgos, todėl susiduriama su dideliais vėlavimais; ragina Finansų generalinį direktoratą šį klausimą spręsti kaip prioritetinį;

106.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų tarpininkai, su kuriais EP nariams tenka dirbti valstybėse, kuriose jie buvo išrinkti, nepakankamai gerai žino vidines Parlamento procedūras; pabrėžia, kad dėl sudėtingų taisyklių jie dažnai padaro klaidų, dėl kurių nukenčia Parlamento nariai; mano, kad mokėjimų tarpininkams turėtų būti surengti mokymai arba parengtas vadovas;

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka

107.  atkreipia dėmesį į Biuro veiklą, susijusią su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, visų pirma sukuriant ad hoc darbo grupę, skirtą taisyklėms dėl šios išmokos naudojimo nustatyti ir skelbti; vis dėlto apgailestauja, kad vienintelis Biuro priimtas sprendimas susijęs su nebaigtiniu finansuoti tinkamų išlaidų sąrašu; be to, pažymi, kad Biuro darbo grupė sugebėjo susitarti dėl reikalavimo, kad kiekvienas Parlamento narys turėtų atskirą banko sąskaitą, skirtą lėšoms, gautoms kaip bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos dalis;  atkreipia dėmesį į Biuro su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka susijusį sprendimą sutartus pakeitimus taikyti tik po 2019 m. rinkimų; prašo, kad Parlamento nariai pateiktų išsamią šių išlaidų ataskaitą; pažymi, kad ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo raginama:

-  nustatyti, išplėsti ir paskelbti taisykles dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos (tam, be kita ko, reikia išsamaus tinkamų išlaidų sąrašo);

-  kad Parlamento nariai saugotų su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka susijusius kvitus;

-  kad pasibaigus Parlamento nario kadencijai būtų grąžinta neišleista bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

108.  primena, kad savo 1997 m. spalio 23 d. rezoliucijoje Parlamentas paragino savo Biurą prašyti Audito Rūmų ištirti Parlamento savanorišką pensijų kaupimo sistemą, kuria remiantis buvo parengta Audito Rūmų nuomonė Nr. 5/99 dėl Europos Parlamento narių pensijų fondo ir programos; ragina Biurą skubiai prašyti Audito Rūmų 2019 m. pateikti kitą tokią nuomonę apie pensijų programą ir fondą;

109.  primena, kad 2018 m. kovo 8 d. pranešime Biurui Parlamento generalinis sekretorius pripažino, kad pensijų fondo, susijusio su Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programa, lėšos bus išnaudotos dar gerokai prieš pensijų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymo užbaigimą ir galbūt jau iki 2024 m.; todėl ragina generalinį sekretorių ir Biurą, visapusiškai paisant Parlamento narių statuto, skubiai parengti aiškų planą, pagal kurį iš karto po 2019 m. rinkimų Parlamentas prisiimtų ir perimtų įsipareigojimus ir atsakomybę už Parlamento narių savanorišką pensijų kaupimo sistemą;

110.  pažymi, kad savanoriškos pensijų kaupimo sistemos įvertintas aktuarinis deficitas 2017 m. pabaigoje sudarė 305,4 mln. EUR; taip pat pažymi, kad 2017 m. pabaigoje grynojo turto suma, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 137 mln. EUR ir 442,4 mln. EUR; dėl to pažymi, kad turtas sudaro vos 30 proc. savanoriškos pensijų kaupimo sistemos įsipareigojimų;

111.  primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau jie viršija šiuo metu turimas lėšas, ir pažymi, kad 2017 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 17,2 mln. EUR; pažymi, kad 2017 m. pabaigoje fondui priklausė 661 pensininkas ir 99 išlaikytiniai;

112.  pabrėžia, kad tai kelia nerimą, kad fondas, tikėtina, bus išnaudotas per anksti, nes fondas keletą metų pardavinėjo ilgalaikį turtą, kad įvykdytų savo mokėjimų įsipareigojimus pensininkams todėl, kad fondo pajamų nepakanka didesnėms pensijų išmokoms; primena, kad pensijų mokėjimas ir panašūs įsipareigojimai apskaičiuoti pagal 6,5 proc. metinę investavimo grąžą, kuri nuo pradžių nebuvo tvari;

113.  palankiai vertina generalinio sekretoriaus pasiūlymus, įskaitant susitarimą, kad 2020 m. generalinis sekretorius iš naujo išnagrinės padėtį, kad patikrintų, ar šiomis priemonėmis pakankamai sumažintas aktuarinis deficitas; palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius konsultavosi su Teisės tarnyba;

114.  pažymi, kad po generalinio sekretoriaus pateikto pasiūlymo 2018 m. gruodžio 10 d. Biuras priėmė du taisyklių, kuriomis reglamentuojama savanoriška pensijų kaupimo sistema, pakeitimus, kuriais pritarta pensinio amžiaus padidinimui nuo 63 iki 65 m. ir nustatytas 5 proc. mokestis būsimų pensininkų pensijų išmokoms; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad Biuras nedelsdamas priimtų visas teisiniu požiūriu galimas priemones, siekiant padidinti fondo tvarumą, kad iš anksto būtų užkirstas kelias fondo nemokumui; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad Biuras sprendimą priimtų iki dabartinės kadencijos pabaigos;

115.  ragina generalinį sekretorių išnagrinėti savanoriško pensijų kaupimo fondo teisinį pagrindą ir galimus padarinius, ir ypač tai, ar Europos Parlamentas, kaip laiduotojas, yra teisiškai ir finansiškai tvarus, nes Savanoriškas pensijų kaupimo fondas yra Liuksemburgo investicijų fondas, o ne įprastas pensijų fondas; pabrėžia, kad šį tyrimą turėtų atlikti nepriklausoma šalis;

116.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą išnagrinėti visas galimybes, kaip užtikrinti, kad Parlamento atsakomybė būtų kuo mažesnė, nes tai susiję su mokesčių mokėtojų pinigais; primena, kad fondas buvo įsteigtas 1990 m. tam, kad EP nariai galėtų savanoriškai naudotis papildoma pensijų sistema; primena, kad kol 2009 m. nebuvo priimtas Parlamento narių statutas, Parlamento nariai jau turėjo teisę gauti pensiją, atitinkančią savo kolegų nacionaliniuose parlamentuose pensijas, išskyrus EP narius iš Italijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo, kurie galėjo mokėti išmokas į specialią Europos Parlamento pensijų sistemą, 1981 m. sukurtą konkrečiai pirmiau minėtų trijų tautybių narių reikmėms; todėl primena, kad Savanoriškas pensijų kaupimo fondas visada suteikė tik papildomą pensiją;

117.  nurodo, kad už kiekvieną Fondo narį iš Europos Parlamento biudžeto jau sumokėti du trečdaliai Parlamento narių mėnesio įmokų į savanorišką pensijų kaupimo fondą, t. y. 2 236 EUR 2006 m.; primena, kad sumokėjus vos dvejų metų įmokas į Fondą įgyjama teisė visą gyvenimą gauti pensiją, po to kai sulaukiama pensinio amžiaus; pažymi, kad 2018 m. didžiausia pensija, mokama iš savanoriško pensijų kaupimo fondo, sudarė 6 262 EUR, o vidutinė pensija – 1 934 EUR; pažymi, kad šiuo metu (2018 m. spalio mėn.) 71 dabartinis Parlamento narys yra Savanoriško pensijų kaupimo fondo narys; apeliuoja į direktorių valdybos, Biuro ir Fondo narių etikos ir ekonominius įsitikinimus ir sveiką protą, kad būtų remiamos visos priemonės, kuriomis siekiama apriboti Fondo deficitą;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas (ITEC GD)

118.  pažymi, kad 2017 m. ITEC GD ateities tendencijų rodiklis yra jo gebėjimas laiku ir veiksmingai reaguoti į naudotojų ir partnerių poreikius visose veiklos srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad bendri rezultatai, susiję su pagalbos prieinamumu, IT priimamojo tarnyba ir telefonu teikiama pagalba, yra patenkinami, tačiau dar reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta saugios nuotolinės prieigos paslauga, nes naudotojams tai antras pagal svarbą dalykas; pabrėžia, kad reagavimas nereiškia, kad problemos sprendžiamos laiku; atkreipia dėmesį į tai, kad tokių IT sistemų, kaip antai, „at4am“, problemos turėtų būti kategorizuojamos kaip prioritetas Nr. 1, jei dar taip nėra daroma;

119.  primena, kad pagrindinis strateginis Parlamento ramstis atviros komunikacijos pasaulyje yra IRT saugumo stiprinimas nesudarant kliūčių Parlamento narių, darbuotojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbui dėl to, kad kuriamos iš pažiūros nepagrįstos taisyklės ir reikalavimai; pabrėžia, kad saugumo priemonės turi būti pritaikytos, kad apimtų visas operacines sistemas („iOS“ ir „Windows“) ir nebūtų trukdoma dirbti su viena ar kita operacine sistema; pabrėžia, kad ITEC GD turi atsižvelgti į tai, kad vis daugiau naudojamasi sistema „iOS“ ir kad visos nuotolinio valdymo paslaugos, skirtos „Windows“ įrenginiams, turi būti nedelsiant pritaikytos prie sistemos „iOS“; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad 2017 m. sausio mėn. įsteigtas IRT saugumo skyrius; apgailestauja dėl to, kad, visų pirma, dėl rinkos konkurencingumo itin gerų kibernetinio saugumo ekspertų, kuriuos domintų galimybė kreiptis dėl darbo vietos Parlamento administracijoje, yra nedaug;

120.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. pradėti du nauji projektai: „Perėjimas nuo planšetinio kompiuterio prie hibridinio kompiuterio“ ir „Inovacijų integravimas“, kuriais bus pagerinta inovatyvi ir skaitmeninė Parlamento darbo aplinka; prašo nedelsiant suplanuoti ir organizuoti Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir darbuotojams skirtus IT saugumo mokymus ir dėmesį sutelkti į jų atitinkamus poreikius;

121.  ragina visus susijusius generalinius direktoratus siekti bepopierės biuro aplinkos ir ją užtikrinti naudojantis visomis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, e. parašu ir dvietapėmis patikromis; pabrėžia, kad elektroninės formos sutaupo laiko ir išteklių tik tuo atveju, kai jos neturi būti atspausdintos, pasirašytos ir siunčiamos į kitą įstaigą ar net kitą šalį, kaip tai yra daroma tvarkant komandiruočių išlaidų kompensavimo formas;

122.  atkreipia dėmesį į Strasbūro transporto dėžių keliamas išlaidas, išmetamą teršalų kiekį ir saugumo problemas ir siūlo nedelsiant jas panaikinti, atsižvelgiant į galimus IT sprendimus, pvz., spausdinimą pagal poreikį, sisteminį požiūrį, pvz., bepopierius biurus ir tokią IT įrangą, kaip planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai;

123.  pabrėžia, kad Biuras padarė išvadą, jog, siekiant užtikrinti optimalų visų atitinkamų tarnybų, kurios reaguoja į ekstremalias situacijas, koordinavimą reikia laikytis integruoto požiūrio saugumo klausimais, todėl labai svarbu, kad ITEC GD ir Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas (SAFE GD) glaudžiai bendradarbiautų; ragina generalinius direktoratus planuoti bendrą veiklą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

124.  ragina Biurą, bendradarbiaujant su ITEC GD parengti rizikos mažinimo priemones, kad būtų užtikrintas sklandus Parlamento darbas sistemos gedimų arba visiškai atsijungus elektros energijos tiekimui; pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti paslaugų teikimo hierarchiją ir eilės tvarką, pagal kurią tos paslaugos turi būti kuo greičiau atkurtos, tokiu būdu užtikrinant minimalų paslaugų teikimą kibernetinių atakų atveju; ragina Biurą sukurti nenumatytų atvejų planą, kuris leistų reaguoti į ilgalaikius bendruosius sistemos gedimus; siūlo, kad duomenų centrai įvairintų savo serverių vietas ir tokiu būdu didintų Parlamento IT sistemų saugumą ir tęstinumą;

125.  pakartoja savo raginimą sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su SAFE GD, galėtų greitai perduoti informaciją SMS tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas

126.  palankiai vertina 2017 m. padarytą didelę pažangą stiprinant Parlamento saugumą ir apsaugą; pažymi, kad aplink Strasbūro ir Briuselio pastatus įrengtos saugumo zonos, kad Belgijos valdžios institucijos atlieka visų išorės įmonių darbuotojų, dirbančių Parlamente, patikimumo patikrinimą ir kad su Taryba ir Komisija pradėtas tarpinstitucinis projektas dėl bendro sandėlio; palankiai vertina su bendru sandėliu susijusią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti tinkamą priemonių saugumo kontrolę ir patikras prieš joms patenkant į Parlamento patalpas;

127.  primena, kad atvirumas visuomenei yra Parlamento skiriamasis ženklas ir kad reikia ir toliau užtikrinti tinkamą pusiausvyrą atlikus būtinus su saugumu susijusius patobulinimus;

128.  pripažįsta, kad saugumo pratybos, kaip antai, evakuacija iš didžiosios posėdžių salės Strasbūre 2018 m., yra reikalingos siekiant tinkamai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms; pabrėžia, kad reikalinga aiški patirtimi pagrįsta koncepcija, siekiant išvengti potencialiai pavojingų situacijų, kai, pvz., reikalaujama, kad evakuacijos metu EP nariai, darbuotojai ir akredituoti Parlamento narių padėjėjai pridėtų savo leidimus prie leidimų skaitytuvo;

129.  ragina SAFE GD apsaugos darbuotojus vykstant evakuacijai atidžiai patikrinti visą pastatą, už kurį jie yra atsakingi, užtikrinti, kad jis buvo evakuotas, ir kai žmones reikia evakuoti, suteikti pagalbą žmonėms, kurie turi klausos arba kitokią negalią; pabrėžia, kad saugumo ir ekstremaliųjų situacijų srityje Parlamento nariams neturi būti taikomas privilegijuotas elgesys ir Parlamento darbuotojai neturėtų būti skirstomi pagal darbo pobūdį;

130.  vis dėlto pažymi, kad ekstremaliosios situacijos atvejais, tokiais kaip 2018 m. gruodžio mėn. įvykis Strasbūro plenarinių posėdžių salėje, per mažai komunikuojama; daro išvadą, kad procedūras galima ir reikia tobulinti; prašo ekstremaliosios situacijos atvejais kuo griežčiau taikyti galiojančias saugos taisykles, kad vėl nekiltų neaiškumų, jeigu ateityje pasitaikytų tokių atvejų;

131.  prašo išaiškinti, ar visi vadovaujančiąsias pareigas einantys Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato darbuotojai yra užbaigę patikimumo patikrinimo procedūrą;

Informatorių apsauga

132.  pripažįsta, kad informavimas apie pažeidimą labai svarbus siekiant atgrasyti nuo neteisėtos veiklos ir pažeidimų; pažymi, kad 2017 m. nebuvo nė vieno informavimo apie pažeidimą atvejo Parlamente, o trys 2016 m. apie pažeidimus pranešę informatoriai buvo akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir visus juos atleido atitinkami EP nariai; mano, kad Parlamentas galbūt iš esmės nekelia pasitikėjimo savo darbuotojams ir konkrečiai akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie nori pranešti apie pažeidimą, neteikia reikalingos teisinės apsaugos; ragina generalinį sekretorių kuo skubiau ištaisyti šią padėtį;

133.  dar kartą patvirtina, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir Parlamento narių stažuotojai vidaus informatorių apsaugos taisyklių požiūriu yra pažeidžiami; reiškia didelį susirūpinimą dėl generalinio sekretoriaus patvirtinimo, kad „informavimo apie pažeidimą taisyklės taikomos akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, tačiau Parlamentas negali jiems suteikti darbo vietos apsaugos“; primygtinai ragina generalinį sekretorių akredituotiems Parlamento narių padėjėjams informatoriams taikyti panašias teisių gynimo priemones, kaip ir tiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie tapo priekabiavimo aukomis, pvz., perkelti į kitą darbo vietą ir mokėti atlyginimą iki jų sutarties pabaigos; primygtinai ragina generalinį sekretorių nedelsiant išspręsti šią padėtį ir laikytis pagal pareigūnų tarnybos nuostatus prisiimtų Parlamento teisinių įsipareigojimų saugoti visų Sąjungos darbuotojų klasifikacijų informatorius;

Ekologiškas Parlamentas

134.  palankiai vertina teigiamą Parlamento indėlį į tvarų vystymąsi atliekant savo politinį vaidmenį ir vaidmenį teisėkūros procedūrose; žino savo daromą poveikį aplinkai, kurį institucija seka ir nuolat švelnina pasitelkdama aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikavimą ir savo aplinkos apsaugos politiką;

135.  atsižvelgdamas į Sąjungos energetikos ir klimato politiką 2030 m. ir vėliau, palankiai vertina papildomas priemones neišvengiamiems išmetamiems teršalams kompensuoti; prašo Parlamento sukurti papildomas priemones išmetamam CO2 kiekiui kompensuoti;

136.  gerai vertina Parlamento įsipareigojimą užtikrinti žaliąjį viešąjį pirkimą; pažymi, kad 2017 m. 40,71 proc. sutarčių buvo klasifikuotos kaip ekologiškos, 10,96 proc. – kaip šiek tiek ekologiškos, o 48,33 proc. kaip sutartys, kuriose nėra ekologinių elementų; ragina Parlamentą toliau didinti žaliojo viešojo pirkimo įsipareigojimų dalį;

137.  palankiai vertina bandomąjį elektrinių motorolerių, naudojamų su darbu susijusiems važinėjimams tarp Sąjungos institucijų pastatų, projektą, taip pat su važinėjimu į darbą susijusį projektą; tačiau pažymi, kad šių transporto priemonių eksploatacinis veiksmingumas yra mažesnis, nei tikėtasi; ragina Parlamentą užtikrinti, kad rangovas pagerintų transporto priemonių pajėgumus ir, visų pirma, bateriją;

138.  palankiai vertina tai, kad laikantis 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio Sąjungos energetikos ir klimato politikos, priimtos papildomos išmetamo teršalų kiekio mažinimo ir neišvengiamo išmetamo teršalų kiekio kompensavimo priemonės, kad Parlamentas taptų 100 proc. anglies junginių aspektu neutralia institucija; ragina Parlamentą rodyti pavyzdį ir plėtoti Parlamento patalpoms skirtą papildomą išmetamo CO2 kiekio kompensavimo politiką;

Metinė paskirtų sutarčių ataskaita

139.  primena, kad Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklėse[13] nustatyta biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei pateiktina informacija, susijusi su institucijos paskirtomis sutartimis; atkreipia dėmesį į tai, kad Finansiniame reglamente reikalaujama skelbti apie paskirtas sutartis, kurių vertė didesnė nei 15 000 EUR – tai riba, kurią viršijus privaloma skelbti konkursą;

140.  nurodo, kad 2017 m. iš visų 224 sutarčių 79 buvo paskirtos taikant atvirą arba ribotą procedūrą (jų vertė – 517 mln. EUR), o 145 sutartys – vykdant derybas (jų vertė – 70 mln. EUR); pažymi, kad bendra sutarčių, paskirtų taikant derybų procedūrą, procentais išreikšta dalis, vertinant pagal vertę ir lyginant su visų sudarytų sutarčių verte, šiek tiek sumažėjo – nuo 14 proc. 2016 m. iki 12 proc. 2017 m., nors apimties rodiklis nuo 2016 m. iki 2017 m. padidėjo beveik 10 proc. (70,5 mln. EUR 2017 m., palyginti su 64,28 mln. EUR 2016 m.);

141.  atkreipia dėmesį į toliau pateiktas 2017 m. ir 2016 m. sudarytas sutartis, įskaitant sutartis dėl pastatų, suskirstytas pagal tipus:

Sutarties tipas

2017

2016

Skaičius

Procentai

Skaičius

Procentai

Paslaugos

Tiekimas

Darbai

Pastatai

177

36

11

0

79 %

16 %

5 %

0 %

170

36

13

1

77 %

16 %

6 %

1 %

Iš viso

224

100 %

220

100 %

Sutarties tipas

2017

2016

Vertė (EUR)

Procentai

Vertė (EUR)

Procentai

Paslaugos

446 313 270

76 %

246 512 789

49 %

Tiekimas

133 863 942

23 %

155 805 940

31 %

Darbai

6 892 972

1 %

97 640 851

19 %

Pastatai

0

0 %

1 583 213

1 %

Iš viso

587 070 184

100 %

501 542 793

100 %

(Metinė Europos Parlamento paskirtų sutarčių ataskaita, 2017 m., p. 6)

142.  pažymi, kad 2017 m. ir 2016 m. paskirtos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

Procedūros tipas

  

2017

2016

Skaičius

Procentai

Skaičius

Procentai

Atvira procedūra

Ribota procedūra

Derybos

Konkurencija

Išimtis

78

1

145

-

-

35 %

1 %

64 %

-

-%

71

7

141[14]

-

1

32 %

3 %

64 %

-

1

Iš viso

224

100 %

220

100 %

Procedūros tipas  

2017

2016

Vertė (EUR)

Procentai

Vertė (EUR)

Procentai

Atvira procedūra

Ribota procedūra

Derybos

Konkurencija

Išimtis

488 368 460

2820000 070 501 724

-

-

83 %

5 %

12 %

-

- %

408 040 332

29 190 756

64 284 705[15]

-

27 000

81,6 %

13 %

- %

-

-

Iš viso

587 070 184

100 %

501 542 793

100 %

(Metinė Europos Parlamento paskirtų sutarčių ataskaita, 2017 m., p. 8)

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

143.  pažymi, kad 2017 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2017

2016

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Europos liaudies partija (PPE)

17 790

8 150

19 330

108,66 %

6 610

17 440

8 907

18 303

105,19 %

8 005

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D)

15 610

5 469

15 268

97,81 %

5 812

15 327

5 802

15 713

102,51 %

5 417

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR)

6 200

2 810

6 051

97,60 %

2 959

6 125

2 518

5 835

95,25 %

2 809

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE)

5 711

1 694

5 596

98 %

1 809

5 759

2 366

6 448

111,98 %

1 676

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Verts/ALE)

4 333

1 826

4 583

105,76 %

1 578

4 180

1 557

3 921

93,82 %

1 815

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE/NGL)

4 421

1 407

4 571

103,39 %

1 257

4 340

1 729

4 662

107,43  %

1 407

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija (EFDD)

3 654

1 917

3 523

96,41 %

1 827

3 820

1 873

2 945

77,10 %

1 910

Tautų ir laisvės Europos frakcija (ENF)

2 719

846

2 474

91 %

1 091

3 273

765

827

25,27 %

846

Nepriklausomi Parlamento nariai

929

257

494

53,18 %

318

772

216

616

79,90 %

257

Iš viso

61 367

24 394

61 890

100,85 %

23 261

60 996

25 733

59 059

96,82 %

24 142

*   Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

144.  palankiai vertina tai, kad nepriklausomas išorės auditorius dėl frakcijų pateikė tik besąlygines nuomones; pabrėžia, kad tai teigiamas pokytis, atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą 2016 biudžetiniais metais, kai nepriklausomas išorės auditorius vienos frakcijos atveju pateikė sąlyginę audito nuomonę;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

145.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (APPF) įsteigta 2016 m., jos užduotis – vertinti registracijos prašymus, registruoti naujas Sąjungos partijas ir fondus, stebėti jų finansavimą ir taikyti sankcijas tais atvejais, kai nesilaikoma įsipareigojimų; pripažįsta, kad 2017 m. ji pradėjo veikti visu pajėgumu;

146.  pažymi, kad 2017 m. APPF trūko išteklių, visų pirma žmogiškųjų išteklių, vykdyti užduotims, kurias atlikti ji buvo sukurta; pripažįsta, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas susitarė 2019 m. biudžete numatyti papildomų išteklių APPF; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į APPF darbo svarbą, tinkami žmogiškieji ištekliai turėjo būti numatyti iš pat pradžių;

147.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad septyniais atvejais dėl finansinio ir administracinio nestabilumo ar įtarimų dėl šiurkščių pažeidimų Biurui reikėjo nuspręsti priimti rizikos mažinimo priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, arba dėl vykdomos procedūros dėl Sąjungos pamatinių principų nesilaikymo;

148.  pažymi, kad 2017 m. 4 0 2 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:[16]

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai

Parlamento dotacija

Iš viso pajamų[17]

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas

Europos liaudies partija

PPE

1 548 409

8 018 034

12 118 607

85 %

-

Europos socialistų partija

PES

1 335 161

6 901 688

8 518 219

 

85 %

 

-84 178

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

693 618

 

2 449 108

 

3 586 785

 

85 %

 

159 481

Europos žaliųjų partija

EGP

1 006 971

 

1 865 999

3 064 646

73 %

 

150 000

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

 

316 291

 

1 439 310

1 755 601

 

 

85 %

 

 

-565 789

Europos kairiųjų partija

EL

 

297 363

 

1 342 594

1 705 284

 

85 %

 

1 374

Europos demokratų partija

PDE

106 162

532 072

638 234

85 %

 

1

ES demokratai

EUD

-

-

-

-

-

Europos laisvasis aljansas

EFA

153 856

779 408

1 045 014

85 %

808

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

107 018

499 993

627 808

84 %

2 143

Europos laisvės aljansas

EAF

-

 

-

 

-

 

-

-

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AEMN

74 076

342 788

445 568

85 %

6 344

Judėjimas

už laisvą

ir demokratinę Europą

MENL

127 900

525 296

775 467

85 %

-20 184

Taikos ir laisvės aljansas

APF

 

29 775

 

27 055

56 830

85 %

22 471

Koalicija už gyvenimą ir laisvę

CLF

-

-

-

-

-

Iš viso

 

5 796 602

24 723 344

34 338 065

 

-327 530

149.  pažymi, kad 2017 m. 4 0 3 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau[18]:

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai

EP galutinė dotacija

Iš viso pajamų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Wilfriedo Martenso Europos studijų centras

WMCES

PPE

1 020 598

5 042 165

6 062 764

85 %

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PES

915 754

4 221 134

5 136 888

85 %

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

254 994

1 164 869

1 419 863

85 %

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

201 899

1 090 052

1 291 951

85 %

Transformuoti Europą

TE

EL

229 957

929 481

1 159 438

85 %

Europos demokratų institutas

IED

PDE

50 768

264 390

315 158

85 %

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

90 867

365 038

455 905

85 %

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

278 837

1 412 218

1 691 055

85 %

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

-

-

-

-

Krikščionių politinis fondas už Europą

SALLUX

ECPM

69 056

310 164

379 220

83 %

Europietiška tapatybė ir tradicijos

ITE

AEMN

43 963

212 402

256 365

85 %

Europos tautų ir laisvės fondas

FENL

MENL

77 400

447 972

525 372

85 %

„Europa Terra Nostra“

ETN

APF

37 791

41 428

79 219

85 %

Fondas „Pegasus“

FP

CLF

-

-

-

-

Iš viso

 

 

3 271 884

15 501 313

18 773 197

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Wolf Klinz, Bogusław Liberadzki, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Blanco López, Julia Pitera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa D’Amato, John Flack, Czesław Hoc

Vardinis balsavimas dėl 88 pakeitimo

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

10

+

ALDE

EFDD

GUE/NGL

S&D

Verts/ALE

Nedzhmi Ali

Rosa D'Amato

Dennis de Jong

Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Bogusław Liberadzki, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

Bart Staes

10

-

ENF Group

GUE/NGL

PPE

Jean-François Jalkh

Luke Ming Flanagan

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

1

0

ALDE

Martina Dlabajová

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Wolf Klinz

ENF

Jean-François Jalkh

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Bogusław Liberadzki, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Bart Staes

4

-

ECR

John Flack, Czesław Hoc

EFDD

Rosa D'Amato

S&D

José Blanco López

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

  • [1]  OL L 51, 2017 2 28.
  • [2]  OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
  • [3]  OL C 411, 2018 11 13, p. 1.
  • [4]  OL C 357, 2018 10 4, p. 1.
  • [5]  OL C 357, 2018 10 4, p. 9.
  • [6]  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
  • [7]  OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
  • [8]  PPE 422.541/Bur.
  • [9]  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa.
  • [10]  P7_TA(2013)0498.
  • [11]  OL C 436, 2016 11 24, p. 2.
  • [12]  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2012-0306+0+DOC+XML+V0//LT
  • [13]  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl
    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui
    taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31).
  • [14]  Įskaitant koncesijas, suteiktas 2016 m., nesant teisinio pagrindo
  • [15]  Įskaitant koncesijas, suteiktas 2016 m., nesant teisinio pagrindo
  • [16]  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
  • [17]  Bendros pajamos apima perkeltus praėjusių metų asignavimus pagal Finansinio reglamento 125 straipsnio 6 dalį.
  • [18]  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
Atnaujinta: 2019 m. kovo 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika