dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo

(05940/2019 – C8-0050/2019 – 2019/0801(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 11 d. Tarybos rekomendaciją (05940/2019)(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0050/2019),

–  atsižvelgdama į Protokolą Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0144/2019),

A.  kadangi 2019 m. vasario 14 d. laišku Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Philipo R. Lane’o skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2019 m. birželio 1 d.;

B.  kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo prievolę pagal šios sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C.  kadangi po to, 2019 m. vasario 26 d., komitetas surengė kandidato klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

D.  kadangi, nepaisant daugybės Europos Parlamento prašymų Tarybai dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad ECB vykdomojoje valdyboje nėra lyčių pusiausvyros, Tarybą į šį prašymą neatsižvelgė; Parlamentas dėl to apgailestauja ir reikalauja atsižvelgti į šį prašymą, kai bus skiriamas kitas kandidatas; kadangi moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityse ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Philipą R. Lane’ą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

GYVENIMO APRAŠYMAS PHILIP RICHARD LANE, 2019 m. sausio mėn.

Asmens duomenys

Gim. data:  1969 m. rugpjūčio 27 d.

Pilietybė:     Airijos pilietis

Išsilavinimas

Harvardo universiteto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis (1995).

Harvardo universiteto ekonomikos mokslų magistro laipsnis (1993).

Dublino Švč. Trejybės kolegijos ekonomikos bakalauro diplomas (Mod.) su pagyrimu ir aukso medalis (1991).

Karjera

Airijos centrinio banko valdytojas (nuo 2015).

Dublino Švč. Trejybės kolegijos politinės ekonomikos Whately vardo profesūra (2012–2015).

Dublino Švč. Trejybės kolegijos tarptautinės makroekonomikos profesorius (2004–2012).

Švč. Trejybės kolegijos ekonomikos docentas (2000–2004).

Švč. Trejybės kolegijos ekonomikos dėstytojas (1997–2000).

Kolumbijos universiteto ekonomikos ir tarptautinių reikalų docentas (1995–1997).

Profesinė veikla

Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) Patariamojo techninio komiteto pirmininkas (nuo 2017).

ESVR aukšto lygio darbo grupės saugaus turto klausimams pirmininkas, 2016–2018.

Centrinės statistikos tarnybos Ekonominės statistikos peržiūros grupės pirmininkas, 2016.

Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) Patariamojo mokslinio komiteto pirmininkas (nuo 2015).

Vienas iš jungtinio komiteto, sudaryto iš ESRV Patariamojo techninio, Patariamojo mokslinio ir Finansinio stabilumo komitetų, makroprudencinių klausimų ir struktūrinių pokyčių esant žemoms palūkanų normoms darbo grupės pirmininkų (2015).

Ekonominės politikos mokslinių tyrimų centro (CEPR) Tarptautinės makroekonomikos ir finansų programos direktorius (2015); CEPR mokslo darbuotojas (nuo 2002); CEPR asocijuotasis mokslo darbuotojas (1997–2001).

Airijos ekonomikos asociacijos pirmininkas (2012–2014).

Airijos karališkosios akademijos narys (nuo 2007).

Tarptautinės ekonominės politikos ir reformų komiteto (CIEPR) narys (2012–2015).

Bellagio grupės narys (2010–2015).

Ekonominių ir socialinių tyrimų (ESRI) tarybos narys (2010–2016).

Tinklaraščio The Irish Economy Blog steigėjas (nuo 2008).

Akademinės patariamosios grupės narys Slovakijos biudžeto taryboje (2013–2015).

Nacionalinės statistikos tarybos narys (2009–2013).

ECB šešėlinės tarybos narys, Handelsblatt (2005–2007).

Kylio Pasaulio ekonomikos instituto tarptautinis mokslo darbuotojas (nuo 2005).

Išorės priežiūros komiteto narys (Suomijos banke (2004), Europos Centriniame Banke (2010–2011), Airijos centriniame banke (2011–2012), Izraelio banke (2012)).

Akademinis konsultantas (pagrindinė veikla):

Europos centriniame banke (2006–2007, 2014–2016); Tarptautinių atsiskaitymų banke (2015); Portugalijos banke (2015); Tarptautiniame valiutos fonde (2014); Pasaulio banke (2006–2007, 2011, 2014–2015); Singapūro pinigų institucijoje (2013); Europos Komisijoje (2012–2013). Federalinio rezervo valdyboje (2013); Naujosios Zelandijos ižde (2010–2011); Azijos plėtros banke (2009–2011); Airijos Irachto Finansų ir viešųjų paslaugų jungtinis komitete (2010); EBPO (2009–2010); Švedijos Europos politikos studijų institute (SIEPS) (2009–2010); Airijos nacionalinėje ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje (NESC) (2009); Japonijos ekonomikos ir socialinių mokslinių tyrimų institute (2007–2009); Švedijos centriniame banke (Sveriges Riksbank) (2005–2006); Nacionalinėje kainų ir darbo užmokesčio konkurencingumo taryboje (2004); Ministro pirmininko (Taoiseach) kabinete (2002).

Nenuolatinis teisinis konsultantas; retkarčiais kalbėtojas profesinėse konferencijose.

Kai kurie apdovanojimai, premijos ir stipendijos

Airijos karališkoji akademija: Socialinių mokslų srities aukso medalis (2015).

Bhagwati premija (kartu su Gian Maria Milesi-Ferretti) (2010).

ECB Lamfalussy stipendija (2004–2005).

Vokietijos „Bernacer“ apdovanojimas pinigų ekonomikos srityje (2001).

Barringtono premija (1997–1998).

JAV nacionalinio mokslo fondo finansuojama stipendija dalyvauti Harvardo universiteto ir Masačusetso technologijos instituto mokymo grupėje pozityviosios politinės ekonomikos klausimais (1994–1995).

Džono F. Kenedžio fondo stipendija (1994).

Harvardo absolventų stipendija (1991–1995).

Dublino Švč. Trejybės kolegijos aukso medalis, Whateley ir Bastable ekonomikos apdovanojimai (1991). Aukščiausiais balais ekonomikos mokslų egzaminus išlaikęs studentas.

Dublino Švč. Trejybės kolegijos fondo stipendija (1989). Aukščiausiais balais stipendijos egzaminus išlaikęs studentas.

Dublino Švč. Trejybės kolegijos įstojimo apdovanojimas (angl. Entrance Exhibition) (1987).

Airijos mokslinių tyrimų tarybos, instituto Institute for New Economic Thinking, fondo Fondation Banque de France, agentūros NORFACE, Airijos karališkosios akademijos suteiktos stipendijos

Akademinis profilis

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: tarptautinė makroekonomika; Europos pinigų ekonomika; finansų globalizacija; fiskalinės politikos cikliškumas, Airijos ekonomika.

Publikacijos toliau nurodytuose leidiniuose: Journal of the Statistical and Social Inquiry Society of Ireland, Journal of International Economics, Pacific Economic Review, Fiscal Studies, Scandinavian Journal of Economics, International Journal of Central Banking, National Institute Economic Review, World Economics, Economic and Social Review, Open Economies Review, Journal of International Money and Finance, New Zealand Economic Papers, European Economic Review, Moneda y Credito, World Economy, Journal of Economic Perspectives, International Finance, IMF Economic Review, Nordic Economic Policy Review, American Economic Review, Journal of Money, Credit and Banking, Journal of the Japanese and International Economies, Review of Economics and Statistics, Economic Policy, ,The Economic Journal, Journal of Public Economics, NEER Macroeconomics Annual, Oxford Economic Papers, Canadian Journal of Economics, Journal of Development Economics.

A.  Biografija ir profesinis pasirengimas

1.  Nurodykite svarbiausius savo profesinių įgūdžių pinigų, finansų ir verslo srityse aspektus, taip pat pagrindinius savo europinės ir tarptautinės patirties aspektus.

Nuo 2015 m. pabaigos esu Airijos centrinio banko valdytojas. Be pareigų Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiojoje taryboje, taip pat vadovauju apie 2000 darbuotojų turinčiai organizacijai, kuri, kaip nacionalinė kompetentinga kredito įstaigų, draudimo bendrovių ir investicinių įmonių priežiūros institucija, kuri taip pat yra vertybinių popierių ir rinkų reguliavimo institucija ir nacionalinė finansų valdymo institucija, yra atsakinga už nacionalinio centrinio banko funkcijas ir veiksmus. Airijos centrinis bankas taip pat yra nacionalinė makroprudencinės rizikos ribojimo institucija, nacionalinė pertvarkymo institucija ir nacionalinės indėlių garantijų sistemos veiklos vykdytojas. Šie platūs įgaliojimai reiškia, kad, be savo pareigų centriniame banke, tiesiogiai dalyvavau sprendžiant įvairius reguliavimo klausimus.

1995–2015 m. buvau ekonomistas akademikas ir daugiausia dėmesio skyriau finansų globalizacijos ir Europos monetarinės integracijos moksliniams tyrimams. Dėl savo mokslinių tyrimų empirinio pobūdžio ir politinio aspekto nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio daug bendradarbiavau ir bendravau su politikos institucijomis, įskaitant ECB, Europos Komisiją, Tarptautinį valiutos fondą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB). 2001 m. man buvo didelė garbė tapti pirmuoju Vokietijos „Bernacer“ apdovanojimo „Už iškilų įnašą į Europos pinigų ekonomiką“ gavėju.

Per visą savo karjerą daug rašiau pinigų sąjungos makrofinansinio poveikio tema. Be kita ko, 1996–1998 m. parašiau seriją straipsnių apie makroekonominius Airijos uždavinius, susijusius su pinigų sąjunga, daug straipsnių apie pinigų sąjungos poveikį tarpvalstybinių finansų srautų ir išorės disbalanso didėjimui ir du ilgus apžvalginius straipsnius (2006, 2012) apie euro zoną svarbiausiam Amerikos ekonomikos asociacijos politikos leidiniui „Journal of Economic Perspectives“. 2006 m. straipsnyje buvo aprašyta rizika, galinti kilti euro zonos stabilumui dėl finansinių sunkumų laikotarpio, ir išdėstytos intervencinių veiksmų, kurių reikėtų imtis esant tokiam scenarijui, rūšys.

2.  Ar turite įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su numatomomis Jūsų pareigomis? Ar yra kokių nors svarbių kitų asmeninių arba kitokių veiksnių, į kuriuos Parlamentui būtina atsižvelgti svarstant Jūsų paskyrimą?

Ne.

3.  Kokių pagrindinių tikslų sieksite per savo, kaip Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nario, kadenciją?

Esu tvirtai įsitikinęs, kad pinigų sąjunga gali būti tvirtas visos Europos stabilumo ir gerovės pagrindas. Vykdydamas savo įgaliojimus, ECB atlieka pagrindinį vaidmenį padedant užtikrinti pinigų sąjungos sėkmę. Kaip vykdomosios valdybos narys, pirmiausia sieksiu užtikrinti, kad ECB vykdytų savo užduotis, kaip nustatyta ES sutartyse. Be to, labai svarbu, kad valdybos nariai įgytų bendrą pasitikėjimą ECB kaip institucija, kuri gina Europos viešuosius interesus. Kalbant apie vidaus struktūrą, valdybos nariai turėtų išlaikyti tokią organizacinę kultūrą, kuri skatintų meistriškumą ir sudarytų darbuotojams palankią darbo aplinką.

B.  ECB pinigų politika

4.  Kaip dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis ECB turėtų vykdyti savo pinigų politiką? Kaip vertinate ECB veiklos rezultatus siekiant savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą?

Dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis ECB turėtų vykdyti savo pinigų politiką vadovaudamasis savo pagrindiniu įgaliojimu išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje, kaip nustatyta Sutartyje. Veiklos lygmeniu tai apibrėžiama kaip „infliacijos lygio, kuris būtų žemesnio negu 2 %, bet jam artimo lygio, išlaikymas“. Vykdydamas šį įgaliojimą ECB gali sudaryti sąlygas Europos žmonėms priimti ekonominius ir finansinius planus stabilioje monetarinėje aplinkoje ir kartu užtikrinti, kad įmonės ir investuotojai galėtų sutelkti dėmesį į pagrindines verslo problemas ir neskirti išteklių pinigų nestabilumui valdyti.

Iki finansų krizės pradžios ECB savo užduotį užtikrinti kainų stabilumą labai sėkmingai vykdė naudodamasis standartinėmis pinigų politikos priemonėmis. Kad būtų galima toliau siekti šio tikslo prasidėjus krizei, reikėjo priimti netradicines priemones. Mano nuomone, dabartinė strategija, kuri yra toliau nurodytų priemonių derinys: a) neigiamos kredito palūkanų norma, kuri yra -40 bazinių punktų; b) turto pirkimo programos (TPP); c) ateities gairių dėl palūkanų normų ir reinvestavimo ir d) operacijų, tokių kaip tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO), buvo veiksminga vykdant skatinamąją pinigų politiką, reikalingą ekonomikos atsigavimui skatinti, numatytam infliacijos lygiui įtvirtinti, defliacijos rizikai pašalinti ir laikui bėgant užtikrinti, kad infliacija vėl tolydžiai artėtų ECB tikslo link.

2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. kovo mėn., 2016 m. gruodžio mėn,, 2017 m. spalio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. sprendimai dėl priemonių rekalibravimo buvo pagrįsti gaunamais ekonominiais ir finansiniais duomenimis (tiek euro zonos, tiek, imant plačiau, pasaulio ekonomikos) ir įvairių galimų pinigų politikos priemonių veiksmingumo ir ribotumo vertinimais. Šis derinys – kiekybinė analizė ir ekonominių modelių, kurie yra būtini, kad būtų galima įvertinti įvairias politikos galimybes, taikymas – sudarė sąlygas valdančiajai tarybai kruopščiai ir remiantis duomenimis priimti sprendimus, kuriuos gerai supranta ir rinkos dalyviai. ECB turėtų ir toliau vykdyti tokią pinigų politiką.

5.   Kaip reaguotumėte į kritiką dėl mažų palūkanų normų ir jų poveikio? Ką manote apie nenumatyto ECB palūkanų normų politikos poveikio ir konvergencijos siekiant numatyto vidutinės trukmės infliacijos lygio pusiausvyrą?

ECB siekia išlaikyti kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu. Savo ruožtu, kainų stabilumas vidutinės trukmės laikotarpiu yra svarbus pagrindas tam, kad mažinant įmonių ir namų ūkių patiriamą netikrumą būtų užtikrinti geri ekonominės veiklos rezultatai.

Dabartinis politikos priemonių rinkinys yra proporcingas atsakas į po krizės susidariusias sąlygas, kai radosi su defliacija susijęs spaudimas ir dėl krizės masto palūkanų normos jau buvo sumažėjusios. Akivaizdu, kad svarbu stebėti galimą šalutinį skatinamosios pinigų politikos sąlygų poveikį atsižvelgiant į finansinio stabilumo riziką. Be to, esama makroprudencinės politikos priemonių rinkinio, kad būtų galima suvaldyti tokią riziką.

Kalbant apie poveikį pajamų ir turto paskirstymui, aiškiai matyti teigiamas skatinamosios pinigų politikos indėlis mažinant nedarbą (ir didinant darbo užmokestį). Be to, lygiai taip, kaip dėl skatinamosios pinigų politikos didėja turto kainos, lygiai taip pat tai kompensuojama pinigų politikos griežtinimo laikotarpiais, todėl svarbu pripažinti skirtumą tarp laikinų ir nuolatinių pasiskirstymo pokyčių.

6.  Kokia Jūsų nuomonė dėl euro zonos pinigų politikos sąlygų nevienalytiškumo bei galimybių naudotis kredito paslaugomis ir to poveikio bendrai ECB pinigų politikai?

Nuo 2014 m. skolinimo namų ūkiams ir ne finansinėms įmonėms normos labai sumažėjo. Skolinimo normų skirtumai tarp šalių gerokai sumažėjo. Skolinimosi sąlygos toliau gerėja: iš apklausos įmonių galimybių gauti finansavimą (angl. SAFE) tema matyti, kad MVĮ galimybės naudotis išorės finansavimo šaltiniais toliau gerėjo, įskaitant didesnį bankų norą pratęsti kreditą.(1)

Savo ruožtu, dėl tokių palankesnių finansavimo sąlygų nuo 2014 m. buvo paskatintas paskolų augimo atsigavimas ir ši tendencija šiuo metu išlieka. Paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams augimas (atitinkamai 4 %, palyginti su ankstesniais metais, ir 3,3 proc., palyginti su ankstesniais metais, 2018 m. gruodžio mėn.) rodo, kad pinigų politikos priemonės yra nuodugnios.(2) 2018 m. ketvirtą ketvirtį taip pat toliau didėjo įmonių ir namų ūkių paskolų paklausa, taigi taip buvo toliau padedama atsigauti paskolų augimui.(3) Šį padidėjimą daugiausia lėmė apskritai mažos palūkanų normos, atsargos ir apyvartinis kapitalas, tai, kad vyko nemažai susijungimų ir įsigijimų, palankios būsto rinkos perspektyvos ir vartotojų pasitikėjimas.

Apskritai, dėl nedidelio skolos finansavimo augimo, tolydaus ekonomikos augimo ir turto vertės atsigavimo, kuriuos taip pat parėmė vykdoma skatinamoji pinigų politika, buvo sudarytos palankios sąlygos mažinti bendrovių sektoriaus finansinį įsiskolinimą euro zonos lygmeniu. Tačiau ne finansų bendrovių finansinio įsiskolinimo mažinimas 2018 m. stagnavo, kaip matyti iš nedidelio ne finansų bendrovių finansinio sverto padidėjimo, o didelė skola toliau daro neigiamą poveikį sektoriui.(4)

Kalbant plačiau, svarbu pripažinti, kad bendra pinigų politika neužtikrina vienodų kredito sąlygų visoje euro zonoje. Kredito sąlygos taip pat priklauso nuo vietos rizikos priedų, vietos lygmens konkurencinio spaudimo vidaus finansų sistemoje ir institucinių veiksnių, pvz., teisinės sistemos pajėgumo tvarkytis su probleminėmis paskolomis.

7.  Ekonominės veiklos rezultatų skirtumai tarp EPS centro ir periferijos per pastarąjį dešimtmetį padidėjo. Ateityje kelios ES valstybės narės rengiasi prisijungti prie euro zonos. Kaip tikitės per ateinantį dešimtmetį vengti tolesnių skirtumų tarp euro zonos valstybių narių, atsižvelgiant į tai, kad kelios šalys kandidatės turi silpnesnę ekonomiką? Koks yra tinkamiausias ekonominis euro zonos plėtros scenarijus?

Konkretaus ekonominio euro zonos plėtros scenarijaus nėra. Numatoma, kad visos ES valstybės narės, kurios neatsisakė dalyvauti, anksčiau ar vėliau įsives eurą. Kada tai įvyks, priklausys nuo dviejų veiksnių: pirma, nuo nacionalinių euro įvedimo strategijų ir, antra, nuo pasirengimo įsivesti eurą, kuris vertinamas remiantis konvergencijos kriterijais, nustatytais ES sutartyse.

ECB ir Europos Komisija reguliariai vertina pažangą, kurią kiekviena ne euro zonos valstybė narė padarė siekdama atitikti Sutartyse nustatytus euro įvedimo kriterijus, kaip nurodyta konvergencijos ataskaitose. Vienas kriterijus yra valstybės narės dalyvavimas valiutų kurso mechanizme (VKM) ne mažiau kaip dvejus metus, VKM II, nenuvertinant savo valiutos euro atžvilgiu. Šiuo metu sutariama, kad dėl kiekvienos valstybės narės pareiškėjos sprendimas dėl tokio dalyvavimo turėtų būti priimamas remiantis trimis veiksniais: pirma, tinkamai atsižvelgiant į euro zonos krizės patirtį; antra, skiriant deramą dėmesį tam, kad euro įvedimas dabar taip pat reiškia prisijungimą prie bankų sąjungos, ir, trečia, įgyvendinant visas konkrečiai šaliai skirtas politikos priemones, kurios sudaro sąlygas sklandžiai dalyvauti VKM II, o vėliau – euro zonoje.

Be to, svarbu pripažinti, kad daug pasimokyta iš spartaus ekonomikos augimo ir staigaus ekonomikos smukimo ciklų, buvusių per pirmąjį euro dešimtmetį. Visų pirma labai svarbu, kad vykdant nacionalinę fiskalinę ir makroprudencinę politiką būtų atsižvelgiama į įvairių šalių finansinių ciklų skirtumus.

8.  Ką manote apie ECB pinigų politikos normalizavimo sekos ir (arba) laiko nustatymą, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą? Kokio poveikio rinkai tikitės iš TPP reinvestavimo strategijos? Kaip tai paveiks pinigų politikos priemonių rinkinį, jei bendros sąlygos pablogės?

Kalbant apie būsimus pinigų politikos veiksmus, mūsų ateities gairės tiek dėl palūkanų normų, tiek dėl reinvestavimo yra labai aiškios. Mūsų politika priklauso nuo duomenų ir priklausys nuo infliacijos prognozių. Todėl skatinamosios pinigų politikos mastas bus nustatytas atsižvelgiant į tai, ko reikia, kad būtų užtikrinta, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Atlikdami politikos priemonių veiksmingumo ir poveikio vertinimą atsižvelgiame į savo duomenų – tiek vidaus, tiek tarptautinių ekonominių ir finansinių duomenų – interpretaciją.

Reinvestuojant didelį turto kiekį stiprinama nuolat teikiama didelė pinigų politikos parama pasitelkiant mūsų ateities gaires dėl palūkanų normų. Tęsime savo reinvestavimo politiką tiek, kiek bus reikalinga siekiant užtikrinti, kad infliacija nuosekliai artėtų prie mūsų tikslo.

Mūsų priemonių rinkinyje esama pakankamai galimybių, kad prireikus galėtume reaguoti suteikdami atitinkamą postūmį pinigų politikos priemonėmis.

9.  Kaip užtikrinsite Turto pirkimo programos įgyvendinimo skaidrumą? Ar sutinkate, kad reikėtų daugiau skaidrumo Turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos (ABSSP) ir 3-osios Padengtų obligacijų pirkimo programos (CBPP3) atžvilgiu?

Rengdami pinigų politikos priemones ar jų įgyvendinimo strategiją visada turime užtikrinti veiksmingumo ir skaidrumo pusiausvyrą. Kalbant apie ABSPP ir CBPP3, ECB jau elgiasi labai skaidriai ir skelbia daug informacijos, be kita ko: mėnesio duomenis apie Eurosistemos turtą, grynuosius pirkimus ir apie tai, kiek turto įsigyta atitinkamai pirminėje ir antrinėje rinkoje.

Atskleidžiant išsamius duomenis apie vertybinius popierius reikia įvertinti neigiamus padarinius, kurie mažina programų veiksmingumą. Kai kurių turto pirkimo programų atveju galima tikėtis, kad jie nebus dideli. Todėl BSPP ir VSPP atveju skaidrumo lygis šiuo metu yra labai aukštas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal šias programas nupirkti vertybiniai popieriai yra prieinami vertybinių popierių skolinimo tikslais. Kai dėl kitų programų, dėl papildomo informacijos atskleidimo rinkos dalyviai galėtų padaryti išvadas apie Eurosistemos turtą ir pakoreguoti savo elgesį remdamiesi šia informacija. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad skelbiant papildomus duomenis galėtų būti iškreipta konkurencija ir pakenkta rinkos vientisumui.

10.  Kokių sąlygų reikia, kad būtų galima valdyti palūkanų normos didėjimą nedarant neigiamo poveikio valstybėms ir rinkoms? Kas priklauso ECB kompetencijai ir už ką, Jūsų nuomone, atsako valstybės narės ir rinkos dalyviai?

Mes ir toliau tikimės, kad esamas ECB palūkanų normų lygis išliks bent jau visą 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Tiesa, kad gaunami duomenys ir toliau buvo mažiau palankūs nei tikėtasi; tai susiję su lėčiau augusia išorės paklausa ir kai kuriais atskiroms šalims bei sektoriams būdingais veiksniais. Tačiau mūsų pinigų politikos kryptys išlieka tinkamos dėl dviejų priežasčių: pirma, dėl labai palankių skatinamojo finansavimo sąlygų, palankios darbo rinkos dinamikos ir didėjančio darbo užmokesčio toliau remiamas tebesitęsiantis ekonomikos augimas, taigi ir mūsų pasitikėjimas, kad infliacija artės prie mūsų tikslo. Antra, mūsų pinigų politika pasitelkiant ateities gaires dėl palūkanų normų ir reinvestavimo ir toliau yra itin skatinanti.

Kalbant apie sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, mūsų požiūris yra dvejopas. Mes naudojame duomenų komponentą – „visą vasarą“ – ir nuo padėties priklausantį komponentą – „tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų norimo lygio link“.

Kalbant apie rinkos dalyvių vaidmenį, mūsų ateities gairių dėl palūkanų normų komponente, susijusiame su padėtimi, numatyta, kad rinkos interpretuotų ekonomiką ir atitinkamai pakoreguotų savo tikėtinas palūkanų normas. Taip koreguojant tikėtinas palūkanų normas rinkos palūkanų normos suderinamos su tuo, kaip rinkos interpretuoja mūsų reagavimo funkciją. Valstybinis komponentas taip pat užtikrina, kad blogesnė perspektyva būtų atspindima nustatant palankesnes išankstines palūkanų normas, taigi ir paprastesnes finansavimo sąlygas. Mūsų ateities gairės dėl palūkanų normų dar labiau sustiprinamos reinvestuojant didelį įsigyto turto kiekį, t. y. mes susiejome numatomą reinvestavimo laikotarpį su palūkanų normų padidinimo data. Dėl to stiprėja poveikis finansinėms sąlygoms, nes rinkos lūkesčiai reinvestavimo laikotarpiu keisis atsižvelgiant į tikėtiną palūkanų normų padidinimo datą.

Valstybėms narėms tenka aiški atsakomybė, be kita ko, nacionalinės fiskalinės politikos srityje. Apdairiai valdoma, ši politika gali būti svarbus stabilizavimo veiksnys nuosmukio atveju. Valstybės narės taip pat turi su euru ir EPS sukūrimu susijusių įsipareigojimų, o tai užtikrina pasitikėjimą valiutą ir didesnį visos euro zonos atsparumą sukrėtimams.

11.  Kaip, Jūsų nuomone, ECB galėtų padėti skatinti ekonomikos augimą ir visišką užimtumą, kartu visiškai laikantis ECB pirminio tikslo išlaikyti kainų stabilumą? Kas, Jūsų nuomone, yra papildomos pinigų politikos priemonės, kuriomis būtų pagerintas teigiamas pinigų politikos poveikis realiajai ekonomikai? Kokią įtaką struktūrinės reformos valstybėse narėse daro pinigų politikai ir atvirkščiai?

Pagrindinis Eurosistemos ir bendros pinigų politikos tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 1 dalyje. Pinigų politika gali paveikti realią veiklą trumpuoju laikotarpiu. Netinkamai vykdoma pinigų politika gali pakenkti ilgalaikiams veiklos rezultatams sukeldama pernelyg didelį kintamumą, tačiau ilgalaikis gyvenimo lygis galiausiai priklauso nuo ne piniginių veiksnių, pvz., našumo.

Atsižvelgiant į tai, mūsų užduotis yra užtikrinti kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu, o šio laikotarpio trukmė kinta priklausomai nuo sukrėtimų, kurių laikui bėgant gali patirti ekonomika. Jeigu sukrėtimas paveikia bendrą paklausą taip, kad neigiamas sukrėtimas nulemia ir ekonomikos nuosmukį, ir tai, kad nepasiekiamas infliacijos tikslas, laikotarpis yra trumpesnis, o mūsų strategija reikalauja imtis ryžtingesnio pinigų politikos atsako. Kainų stabilumo atkūrimas šiuo atveju taip pat padeda panaikinti gamybos apimties atotrūkį. Jei sukrėtimas paveikia pasiūlą, pvz., energijos kainų sukrėtimas, dėl kurio infliacija viršija tikslą, o gamybos apimtis sumažėja, tada infliacija ir augimas atsveria vienas kitą. Tokiu atveju vidutinės trukmės laikotarpis yra ilgesnis ir mūsų strategija reikalauja elgtis kantriai. Be to, pritaikydami savo pinigų politikos atsaką prie kintančios ekonomikos būklės mes atsižvelgiame ir į ekonomikos augimą, ir į nedarbą, nors pagrindinis mūsų tikslas yra vien tik kainų stabilumas.

Politika, kuria skatinamos inovacijos ir investicijos, didinamas ekonomikos atsparumas ir ekonomikos augimo potencialas, yra svarbi siekiant nustatyti ilgalaikį augimo potencialą ir ilgalaikę palūkanų normą. Todėl esama akivaizdaus ryšio tarp ekonomikos augimo potencialo ir atitinkamo vidutinės trukmės palūkanų normų lygio.

Kita vertus, sėkmingai užtikrinant kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir drauge taikant tinkamas augimą skatinančias politikos sistemas mažėja netikrumas ir sudaromos sąlygos įmonėms ir namų ūkiams vykdyti ilgalaikes investicijas, kurių reikia siekiant kuo labiau padidinti augimo potencialą.

12.  Koks Jūsų požiūris į riziką, siejamą su bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP)? Ar įžvelgtumėte kokį nors iškraipomąjį poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje? Kaip, Jūsų nuomone, būtų įmanoma kuo labiau sumažinti bendrovių sektoriaus pirkimo programos iškraipomąjį poveikį?

BSPP sustiprino euro sistemos pinigų politikos priemonių perkėlimą į realiąją ekonomiką, nes padėjo supaprastinti įmonių finansavimo sąlygas euro zonoje, įskaitant įmonių obligacijų pajamingumo skirtumų sumažinimą, pagerino įmonių obligacijų pasiūlos sąlygas pirminėje rinkoje ir, per pakeitimo mechanizmą, padidino bankų skolinimą ne finansų bendrovėms, kurios neturi prieigos prie finansavimo naudojant obligacijas.

Siekdamas tikslo išlaikyti kainų stabilumą, ECB privalo veikti pagal atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principą, kuris skatina veiksmingą išteklių paskirstymą. Taigi ECB siekia rinkos atžvilgiu neutraliai įgyvendinti TPP ir todėl BSPP pirkimai vykdomi remiantis lyginamaisiais indeksais, kurie proporcingai atspindi reikalavimus atitinkančių obligacijų rinkos vertę.

Įmonių obligacijų rinkoje ir toliau laisvai cirkuliuoja daug obligacijų, todėl mažėja susirūpinimas dėl neigiamo programos poveikio rinkos veikimui. Tebesitęsiantis veiksmingas rinkos veikimas taip pat atsispindi iš esmės nuosekliuose maržos judėjimuose įprastai susijusiose rinkose, ir tai yra portfelio perbalansavimo rezultatas. Nuolatinis atidus rinkos dinamikos stebėjimas turėtų užtikrinti galimybę sumažinti potencialų iškraipomąjį poveikį.

13.  Ar manote, kad turėtų būti integruotas Paryžiaus susitarimas ir darnaus vystymosi tikslai, ir kokios sąlygos turėtų būti įvykdytos, kad būtų užtikrinta atitiktis ECB įgaliojimams ir rizikos valdymo sistemai? Ką ECB turėtų daryti, kad jo turtas atitiktų JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus klimato susitarimą?

Svarbu, kad visos institucijos – ir viešosios, ir privačiosios – visiškai pripažintų klimato kaitos keliamus iššūkius ir veiktų pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, kad paremtų politines kovos su ja priemones. Nedarant poveikio ECB uždaviniams užtikrinti kainų stabilumą, galima atsižvelgti į kitus Sąjungos tikslus, įskaitant aplinkos apsaugą.

ECB pinigų politika visų pirma yra užduoties užtikrinti kainų stabilumą vykdymas. TPP įgyvendinimas grindžiamas rinkos neutralumo principu ir nei teigiamai, nei neigiamai nediskriminuoja remiantis aplinkos apsaugos ar kitais kriterijais. Tinkamumo dalyvauti TPP kriterijai sąmoningai apibrėžti plačiai, kad būtų daug vertybinių popierių, kuriuos galima pirkti, siekiant užtikrinti kuo didesnį programos veiksmingumą ir išvengti tam tikrų rinkos segmentų iškraipymo. Nors ECB pinigų politikoje nenustatytas aiškus aplinkos apsaugos tikslas, jis turi daug žaliųjų obligacijų, įsigytų tiek pagal viešojo, tiek pagal įmonių sektoriaus pirkimo programas.

Be to, esama ne tik pinigų politikos portfelio, bet ir galimybių integruoti aplinkos apsaugos aspektus.

Džiugu, kad ECB pernai prisijungė prie Finansų sistemos žalinimo tinklo. Manau, jog labai svarbu, kad centriniai bankai ir priežiūros institucijos taikytų bendrą priežiūros ir makroprudencinę praktiką kovojant su rizika klimatui ir aplinkai. Todėl labai svarbu parengti bendrą tvaraus turto taksonomiją. Todėl sveikintina naujausia Europos Komisijos iniciatyva šiuo klausimu, taip pat pasiūlymai dėl informacijos apie tvarumą atskleidimo, nes tai galėtų padėti geriau įkainoti riziką aplinkai.

14.  Neseniai skaitėte pranešimą tema „Klimato kaita ir Airijos finansų sistema“, kuriame teigėte, kad centriniai bankai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad kova su klimato kaita būtų visos finansų sistemos strateginis prioritetas. Kaip užtikrintumėte, kad ECB galėtų atlikti savo vadovaujamąjį vaidmenį apskritai ir, konkrečiai, kaip siektumėte sumažinti pranešime aprašomą riziką klimatui ECB balanse?

Centriniai bankai ir, imant plačiau, reguliavimo institucijos atlieka vadovaujamą vaidmenį nustatant finansinę riziką. Tai apima ir dėl klimato kaitos kylančios finansinės rizikos nustatymą, taip pat aiškios sistemos, skirtos finansinių srautų perorientavimui ir tokios rizikos mažinimui paremti, sukūrimą. Aiški politikos sistema yra labai reikalinga išankstinė sąlyga siekiant finansuoti mūsų ekonomikos žalinimą ir išplėsti privačiųjų bei viešųjų institucijų vykdomą aplinkosauginių, socialinių ir valdymo kriterijų naudojimą.

Centriniai bankai gali atlikti kruopščią šių klimato kaitos aspektų analizę ir mokslinius tyrimus. Toks vaidmuo tikrai priklauso centrinių bankų kompetencijai, nes klimato kaita gali paveikti pinigų politikos vykdymą darydama įtaką ekonominių sukrėtimų dažnumui bei pasiskirstymui ir taip galbūt paveikti tikėtiną infliaciją vidutinės trukmės laikotarpiu; 1) dėl dažnesnių su klimatu susijusių sukrėtimų gali būti sunkiau atlikti vidutinės trukmės laikotarpiu infliacijos daromą poveikį; 2) dėl stipresnių sukrėtimų palūkanų normos ateityje gali dažniau pasiekti apatinę ribą ir 3) netikrumas, susijęs su perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos greičiu ir aprėptimi, galėtų paveikti tikėtiną vidutinės trukmės infliaciją. ECB pinigų politika visų pirma yra užduoties užtikrinti kainų stabilumą vykdymas. Vis dėl to ne pinigų politikos portfelių atveju turėtų būti apsvarstyta galimybė įtraukti ASV kriterijus.

15.  Kaip vertinate dabar pirminėje rinkoje didėjančią bendrovių sektoriaus pirkimo programai tekančią dalį ir kartu dabar antrinėje rinkoje mažėjančią viešojo sektoriaus pirkimo programai tenkančią dalį?

TPP pabaiga nereiškia, kad nustosime vykdyti skatinamąją pinigų politiką: mūsų ateities gairės dėl pagrindinių ECB palūkanų normų, paremtos didelio įsigyto turto kiekio reinvestavimu, ir toliau užtikrina pakankamą skatinamosios politikos mastą, kad būtų užtikrinta tvari infliacijos konvergencija mūsų tikslo link. Per savo 2018 m. posėdį pradėjome savo politikos priemonių rotaciją nuo turto pirkimo programos prie labiau įprastų pinigų politikos priemonių – palūkanų normų ir ateities gairių dėl tikėtinos jų raidos ateityje. Vykdant šią rotaciją pabrėžiama, kad pagrindinės ECB palūkanų normos ir su jomis susijusios ateities gairės dėl tikėtinos jų raidos ateityje yra pagrindinė priemonė, kuria galima koreguoti pinigų politikos kryptis ateityje.

Šias priemones sustiprina mūsų ateities gairės dėl reinvestavimo, jas pasitelkdami susiejome reinvestavimo laikotarpį su palūkanų normų padidinimo data. Šios „grandininės gairės“ sustiprina mūsų gairių dėl palūkanų normų poveikį finansinėms sąlygoms, nes rinkos lūkesčiai reinvestavimo laikotarpiu keisis atsižvelgiant į tikėtiną palūkanų normų padidinimo datą. Laisva cirkuliacija įmonių obligacijų rinkoje tebėra santykinai didelė, todėl mažėja susirūpinimas dėl neigiamo programos poveikio rinkos veikimui.

16.  Ką manote apie skubios paramos likvidumui padidinti teikimą? Kaip būtų galima patobulinti sprendimų dėl skubios paramos likvidumui padidinti teikimo priėmimo procesą?

Šiuo metu atsakomybė už skubios paramos likvidumui padidinti teikimą, įskaitant su tokiu teikimu susijusias išlaidas ir riziką, prisiimama nacionaliniu lygmeniu, už tai atsako atitinkami nacionaliniai centriniai bankai pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Todėl, vadovaujantis ECBS statuto 14 straipsnio 4 dalimi, ECB vaidmuo apsiriboja užtikrinimu, kad skubios paramos likvidumui padidinti teikimas nesikirstų su ECBS uždaviniais ir tikslais. Žvelgiant į ateitį, sprendimų dėl skubios paramos likvidumui padidinti teikimo priėmimas turėtų keistis atsižvelgiant į bankų sąjungos kūrimo pažangos tempą.

17.  Ar reikėtų nerimauti dėl dabartinio sistemos TARGET disbalanso?

Iš daugelio techninių analizių aišku, kad dabartinis TARGET disbalanso lygis visų pirma atspindi turto pirkimo programų mechanizmus. Decentralizuotas pinigų politikos įgyvendinimas reiškia, kad APP pirkimus ir reinvesticijas vykdo visi nacionaliniai centriniai bankai (NCB). Dažniausiai tuos pirkimus vykdo sandorio šalys, esančios už NCB šalies ribų. Jei centrinių bankų mokėjimai už įsigytus vertybinius vykdomi tarpvalstybiniu mastu, gali būtų paveiktas sistemos TARGET2 balansas. Kadangi praėjusių metų pabaigoje buvo nustota pirkti grynąjį turtą, mažai tikėtina, kad sistemos TARGET2 balansai toliau labai didės, nors tam tikrą laiką jie gali likti didesni, nes mes toliau reinvestuosime pagrindines sumas, gautas iš įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui. Sistemos vidaus balansai yra neatskiriama bet kokios decentralizuotos pinigų sąjungos dalis. Apskritai, tai nereiškia, kad didėja įtampa finansų rinkoje, susiskaidymas ar kad mokėjimų balanso raida yra netvari.

18.  Kokia rizika kyla pinigų stabilumui, susijusiam su virtualiosios valiutos, pavyzdžiui, bitkoinų, plėtra? Koks vaidmuo, Jūsų nuomone, turėtų tekti ECB sprendžiant su virtualiosiomis valiutomis susijusius klausimus?

Pritariu vyraujančiai nuomonei, kad privačių virtualių valiutų vaidmuo yra labai nedidelis. Kalbant plačiau, šiuo metu kriptovaliuta nekelia didelės rizikos ES finansų sistemai ar pinigų stabilumui. Vis dėlto būtina nuolat stebėti kriptovaliutą, siekiant įvertinti riziką, kurią ji galėtų kelti finansiniam stabilumui, ir galimą neigiamą poveikį euro naudojimui, pinigų politikos vykdymui ir rinkos infrastruktūros bei mokėjimų saugumui ir veiksmingumui.

Technologinės inovacijos galėtų padidinti finansų rinkų veiksmingumą. Jeigu bus užtikrintos vienodos sąlygos, technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis gali pasinaudoti tiek finansinių technologijų bendrovės, tiek bankai. Todėl turime suvokti, kad reikia suderinti teisės aktus, siekiant išvengti susiskaidymo, kuris galėtų atsirasti priėmus skirtingas finansinių technologijų reglamentavimo sistemas. ECB vaidmens klausimu galima pasakyti, kad kriptovaliuta gali paveikti daug ECB darbo aspektų, todėl būtina atidžiai stebėti raidą siekiant neatsilikti nuo svarbių pokyčių ir analizuoti galimą poveikį pinigų politikai ir su jais galbūt susijusią riziką sklandžiam rinkos infrastruktūros ir mokėjimų veikimui, taip pat finansų sistemos stabilumui.

19.  Kaip vertinate mokėjimo sistemų ir pinigų politikos sąsajas? Koks turėtų būti ECB, emisijos centrinio banko, vaidmuo vykdant pagrindinių sandorio šalių priežiūrą? Kokios su tuo susijusios teisinės nuostatos turėtų sudaryti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 22 straipsnio pakeitimą?

Centrinė tarpuskaita suteikia svarbių privalumų didinant finansų rinkų stabilumą. Be to, tai, kad pagrindinių sandorio šalių vaidmuo toks svarbus, reiškia, kad būtina reguliavimo priežiūra, o centriniams bankams taip pat tenka svarbus vaidmuo. Siūloma ERIR reglamento ir statuto peržiūra visiškai atitinka tikslą stiprinti ES centrinių bankų vaidmenį ir suteikti jiems tinkamas rizikos stebėjimo ir šalinimo priemones, kad jie galėtų vykdyti savo įgaliojimus pinigų politikos srityje. Taip pat labai svarbu, kad centriniai bankai turėtų būtiniausias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėms sandorio šalims, kurių likvidumą tam tikrais atvejais jiems gali tekti užtikrinti.

Jeigu ES teisės aktų leidėjai priims ECBS ir ECB statuto 22 straipsnį, ECB būtų sudarytos sąlygos atlikti savo vaidmenį šalinant riziką, kurią pagrindinės sandorio šalys galėtų kelti jo pinigų politikos uždaviniams. Pagal jį taip pat išlaikomas ECB nepriklausomumas ir didelė veiksmų laisvė apibrėžti savo pinigų politikos sritį. Kaip ir visų ECB vykdomų uždavinių atveju, taip ir vykdant su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusius uždavinius, būtų vykdoma teisminė jo priežiūra. Iš ECB taip pat būtų reikalaujama veikti proporcingai ir neperžengiant Sutartimis jam suteiktos kompetencijos ribų.

20.  Kokia su „Brexit’u“ siejama rizika kyla finansiniam stabilumui?

Buvo daug padaryta siekiant pašalinti vadinamojo skardžio efekto riziką, susijusią su „Brexit’u“ be susitarimo. Šis darbas apėmė reguliavimo institucijų spaudimą, darytą siekiant užtikrinti, kad įmonės imtųsi būtinų teisinių veiksmų, kad ES klientai galėtų būti aptarnaujami ir po „Brexit’o“. Tai buvo ir įvairūs veiksmai, kurių ėmėsi Europos Komisija, atsižvelgdama į Jungtinėje Karalystėje esančios rinkos infrastruktūros laikino pripažinimo svarbą tais atvejais, kai artimiausiu metu nebūtų įmanoma pereiti prie ES alternatyvų.

Taigi manau, kad pagrindinė rizika yra susijusi su makrofinansiniu „Brexit’o“ poveikiu, turint mintyje jo poveikį JK verslo ciklui, svaro sterlingų ir euro keitimo kursui, JK turto kainoms ir šalutiniam poveikiui tiems ES regionams, kuriems JK ekonomika daro didžiausią poveikį. Toks poveikis gali būti esminis vietos lygmeniu, tačiau tikėtina, kad makrofinansinis „Brexit’o“ poveikis 27 ES valstybių narių lygmeniu bus nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad JK, palyginti su 27 ES valstybėmis narėmis, yra nedidelė.

21.  Koks, Jūsų nuomone, galėtų būti ECB vaidmuo galimo augimo sulėtėjimo per ateinančius ketvirčius sąlygomis?

Gaunami duomenys ir toliau buvo mažiau palankūs nei tikėtasi; tai susiję su lėčiau augusia išorės paklausa ir kai kuriais atskiroms šalims bei sektoriams būdingais veiksniais. Naujausiame ECB valdančiosios tarybos vertinime pažymėta, kad ir toliau reikalingas didelis pinigų politikos postūmis, kad būtų galima paremti tolesnį spaudimą vidaus kainoms ir bendrosios infliacijos pokyčius vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai bus padaryta mūsų ateities gairėmis dėl pagrindinių ECB palūkanų normų ir sutvirtinta reinvestuojant didelį kiekį įsigyto turto. Valdančioji taryba taip pat pareiškė, kad ji pasirengusi atitinkamai pakoreguoti visas savo priemones, siekdama užtikrinti, kad infliacija ir toliau tvariai artėtų prie valdančiosios tarybos infliacijos tikslo. Visapusiškas atsakas į nuosmukį taip pat turėtų apimti atitinkamą reakciją į fiskalinę politiką ir kitą skatinimo politiką.

22.  Ar manote, kad dar vieno didelio nuosmukio atveju ECB nebeturėtų ko pasiūlyti? Ar ECB galėtų parengti naujas netradicines pinigų politikos priemones?

Kaip visada aiškiai išdėstoma mūsų politikos pranešimuose, valdančioji taryba gali reaguoti į didelį nuosmukį taikydama didelį priemonių paketą, grindžiamą skirtingais politikos priemonių rinkinio elementais. Kaip dabartinei strategijai naudingas papildomumas, susidarantis dėl įvairių dabartinių politikos priemonių rinkinio elementų, taip ir rengiant tinkamą atsaką į didelį nuosmukį galima remtis plačiu galimybių pasirinkimu.

23.  Kaip būtų galima pagerinti ekonomikos valdymo sistemą ir visų pirma jos įgyvendinimą? Ko reikėtų norint sustiprinti EPS? Ar manote, kad vadinamasis vertybių trikampis, kurį sudaro investicijos, struktūrinės reformos ir viešieji finansai, taip pat turėtų apimti tolesnius veiksmus siekiant pašalinti disbalansą, kurio priežastis – skirtingos valstybių narių mokesčių sistemos?

Pastaraisiais metais EPS valdymo sistema vystėsi įvairiais lygmenimis. Vienu lygmeniu, sukūrus ir plėtojant Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), Bendrą pertvarkymo valdybą (BVP) ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM) gerokai padaugėjo pasidalijamojo suverenumo. Bendrijos metodo ir tarpvyriausybinių požiūrių valdant bendras institucijas pusiausvyra turėtų keistis nykstant finansinei asimetrijai tarp valstybių narių ir atkuriant tarpusavio pasitikėjimą.

Kalbant apie EPS stiprinimą, bankų sąjungos sukūrimas gali labai padėti padidinti pinigų sąjungos atsparumą, ji būtų dar labiau sustiprinta sukūrus kapitalo rinkų sąjungą. Taip pat aišku, kad, jei būtų pasiektas jų teisėtumui užtikrinti būtinas politinis konsensusas, fiskalinės rizikos pasidalijimo mechanizmai taip pat būtų naudingi didinat atsparumą, ypač didelių sukrėtimų atveju. Esama daug galimybių sukurti tokias fiskalinės rizikos pasidalijimo sistemas, turint mintyje poveikį nacionalinėms apmokestinimo ir socialinio draudimo sistemoms.

Kalbant apie apmokestinimo politiką ir jos svarbą EPS, decentralizuojant mokesčių politiką visada reikia kompromisų. Tai pasakytina apie regionų lygmenį federacinėse sistemose ir apie nacionalinį lygmenį – tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Nors tokios įtampos esama apmokestinant darbuotojus, prekes ir paslaugas, tačiau karščiausios diskusijos vyksta dėl pasaulinių bendrovių apmokestinimo, atsižvelgiant į dviejų tarpusavyje susijusių dėmenų – nematerialiojo (ir judaus) kapitalo rūšių ir skaitmeninimo – svarbą, dėl kurių išaugo vadinamųjų superbendrovių rinkos dalis. Šis reiškinys būdingas skirtingoms valiutos zonoms, ir atsakomybė už tai, kad jis išnyktų, tenka politiniams lyderiams, o ne bankų pareigūnams.

24.  Koks Jūsų požiūris į vykstančius debatus dėl nuolat aukšto euro zonos valstybių ir privačiojo sektoriaus skolos lygio?

Svarbu turėti integruotą požiūrį į sektorių pusiausvyros balansus. Pavyzdžiui, labai įsiskolinusios valstybės ir grynosios išorės skolintojos pozicijos kombinacija (pavyzdžiui Japonija) aiškiai skiriasi pagal „dviejų skolų“ situacijos rizikos profilį, kai tiek vyriausybė, tiek valstybė yra grynosios skolininkės.

Taip pat svarbu pripažinti grįžtamojo ryšio tarp skolos lygio ir augimo rezultatų svarbą. Viena kryptimi pernelyg didelis viešojo ar privačiojo sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimas gali būti žalingas, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį makroekonomikai. Tačiau, taip pat laiko ir valstybės atžvilgiais besiskiriantys rizikos priedai, kurie gali būti susieti su didele skola, reiškia, kad svarbu, ypač palankiu laikotarpiu, tvariai mažinti pernelyg aukštą įsiskolinimą. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas optimali finansinio įsiskolinimo mažinimo sparta, kartu reikia atlikti įvairiapusę skolos lygio ir produkcijos bendros dinamikos analizę.

25.  Ką manote apie kritiką, kad ECB įkaito sistema nėra pakankamai laipsniška ir per daug priklauso nuo išorės kredito reitingų agentūrų? Ar manote, kad ES turėtų įsteigti savo viešąją kredito reitingų agentūrą tam tikram turtui vertinti?

Eurosistema yra teisiškai įpareigota užtikrinti, kad jos veikla būtų užtikrinta pakankamu įkaitu. Todėl svarbu taikyti patikimas rizikos kontrolės priemones, kad būtų sumažinta su jos veikla susijusi finansinė rizika. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Eurosistema, vertindama savo kredito operacijose turimas užtikrinimo priemones, nesiremia vien tik kredito reitingų agentūromis, bet remiasi keturiais skirtingais šaltiniais: išorinėmis kredito rizikos vertinimo institucijomis; nacionalinių centrinių bankų vidinėmis kredito rizikos vertinimo sistemoms; sandorio šalių vidaus reitingais pagrįstomis (IRB) sistemomis; ir trečiųjų šalių teikėjų reitingavimo priemonėmis.

Nepriklausomai nuo kredito reitingų agentūros tapatybės, cikliškumas yra neišvengiamas kredito rizikos vertinimų požymis. Nepalanki makroekonominė aplinka sudaro blogesnę kreditavimo perspektyvą. Atskirų kredito reitingų agentūrų atliekamo išskirtinio vertinimo rizika yra sušvelninama dėl KRA gausos ir tai turėtų būti reguliariai stebima. Apskritai, ECB įkaito tinkamumo taisyklės yra pakankamai bendros, kad būtų galima pateikti įvairų turtą su atitinkamais vertės mažinimų skirtumais.

26.  Ar manote, kad Graikijos obligacijos turėtų ir galėtų būti įtrauktos į VSPP ir BSPP reinvestavimo etapą?

Šiuo metu Graikijos vyriausybės obligacijos negali būti perkamos, nes Graikija neatitinka minimalių kredito reikalavimų ir koregavimo programos nebėra taikoma. Jei Graikijos vyriausybės obligacijos taptų tinkamos Eurosistemai atlieka reinvesticijas, galėtų būti numatytas Graikijos vyriausybės turimų kapitalo dalių kaupimas.

27.  Kaip vertinate pastarojo meto JAV dolerio ir euro keitimo kurso pokyčius?

Nuo pirmojo 2018 m. ketvirčio euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo, iš dalies dėl pagerėjusios JAV makroekonominės padėties ir Federalinio rezervo pradėtos pinigų politikos griežtinimo ciklo. Tačiau, tuo pačiu laikotarpiu euro keitimo kursas išliko iš esmės stabilus kitų pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Tai reiškia, kad euro nuvertėjimas nominaliąja verte buvo kur kas nuosaikesnis. Apskritai tai atitinka nuomonę, kad euro keitimo kurso pokyčiai nuo 2018 m. kovo mėn. iš esmės atspindi veiksnius JAV.

28.  Kaip vertinate G 20 laimėjimus? Koks Jūsų požiūris į dabartinį pagrindinių centrinių bankų koordinavimo lygį?

G 20 yra svarbus daugiašalio dialogo ir bendradarbiavimo sprendimų paieškos forumas. Didėjanti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių dalis pasaulio ekonomikoje reiškia, kad yra labai svarbu, jog būtų sukurta tvirta institucinė struktūra, į kurią būtų sutelktos pagrindinių išsivysčiusių ir sparčiai augančios ekonomikos šalių vyriausybės. G 20 Finansinio stabilumo tarybos darbui pateiktos gairės pasirodė esančios svarbios užtikrinant plataus masto požiūrį į finansų reguliavimą pasauliniu lygmeniu. Kaip buvo įrodyta 2009–2010 m. laikotarpiu, G20 taip pat gali būti svarbus forumas formuluojant bendrus sprendimus didelio pasaulinio masto sukrėtimo atveju.

Pagrindiniai centriniai bankai palaiko tvirtus daugiašalius ir dvišalius santykius pasinaudodami tokiomis sistemomis, kaip TAB, G20, G7, TVF ir EBPO. Didėjanti pasaulio ekonomikos ir finansų sistemos integracija reiškia, kad visuose centriniuose bankuose turi būti atsižvelgta į šalutinį ir slenkantį vidaus ir tarptautinės politikos priemonių poveikį, tuo pačiu metu daugiausia dėmesio skiriant individualių įgaliojimų vykdymui. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad šis suderintas požiūris, kai priimami nepriklausomi politikos sprendimai kartu atsižvelgiant į stiprius daugiašalius santykius, turėtų būti iš esmės veiksmingas.

29.  Ar ECB turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad euras būtų įvestas kaip tarptautinė valiuta?

Tarptautinis euro vaidmuo remiamas siekiant patikimos ekonominės politikos euro zonoje ir gilesnės bei visapusiškesnės ekonominės ir pinigų sąjungos, įskaitant bankų sąjungos sukūrimą ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Atsižvelgiant į tai, sukūrus EPS struktūrą, padarant euro zoną atsparesne, bus lengviau didinti euro naudojimo patrauklumą. Teigiamą poveikį taip pat gali turėti Eurosistemos rinkos infrastruktūros ir mokėjimų iniciatyvos, kurios padeda didinti veiksmingumą ir finansų rinkos integraciją euro zonoje. Taip pat svarbu didinti eurais išreikšto mažos rizikos turto pasiūlą norint, kad pasauliniai investuotojai remtųsi euru kaip saugia valiuta.

30.  Ar Jūsų nuomone realu, kad Japonijos jena arba Kinijos juanis gali kelti grėsmę eurui, kaip antrajai pagal svarbą tarptautinei valiutai?

Ilguoju laikotarpiu galima numatyti daug ašių turinčią tarptautinę finansų sistemą, kurioje jokia valiuta nėra vyraujanti. Kadangi tiek prekybos prekėmis, tiek ir prekybos turtu mastas yra didelis, tikėtina, kad viena ar daugiau Azijos šalių atliks svarbesnį tarpvalstybinį vaidmenį tiek regioniniu, tiek pasauliniu lygmeniu. Tai priklauso nuo tolesnės šių šalių vidaus finansų sistemų plėtros pažangos, visapusiškos finansinės sąskaitos liberalizavimo ir vidaus pinigų politikos tvarkos.

31.  Kokia yra didžiausia rizika ir (arba) galimybės euro atžvilgiu?

Institucinės reformos po krizės padidino euro zonos atsparumą. Kita vertus, didesnė pažanga bankų sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos ir didesnės rizikos pasidalijimo srityse (kartu stiprinant nacionalinę politiką) padidintų nuoseklumą. Todėl, ypač už krizės aplinkos ribų, politikos formuotojams suteikiama galimybė siekti pažangos nacionaliniu ir visos Sąjungos lygmenimis. Priešingai, pagrindinis rizikos veiksnys yra alternatyvios politikos pasirinkimo galimybės, kurios kelia nestabilumą ir verčia abejoti kolektyviniu įsipareigojimu kurti atsparią euro zoną.

32.  Ar ECB turėtų nerimauti dėl galimo valiutų karo rizikos su JAV? Ar ECB turėtų apsvarstyti galimybę priimti aiškesnę komunikacijos politiką, susijusią su euro keitimo kurso politika?

Euro zona ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra didelės valiutos zonos, kuriose gali būti taikomos vidinės pinigų strategijos, atsižvelgiant į vyraujantį euro ir dolerio vaidmenį ir atitinkamai valdant šias ekonomikas bei finansines sistemas. Atitinkamai, nors valiutos kursas gali būti svarbus pinigų politikos perdavimo mechanizmas, siekiant užtikrinti kainų stabilumą, nei ECB, nei federalinis rezervas neturi nustatyti valiutos kurso lygio. Tuo pat metu didelis ir staigus valiutų judėjimas gali būti žalingas, todėl svarbu, kad pagrindiniai centriniai bankai išlaikytų pasirinkimo galimybę nestandartiniu pagrindu įsikišti į valiutų rinkas.

33.  Ar, Jūsų asmeniniu požiūriu, ECB turėtų įsigyti daugiau EIB obligacijų siekiant lengviau finansuoti Europos investicijas, kaip tai numatyta pagal ECB pagrindinius ir antrinius tikslus?

Viršvalstybinės obligacijos (įskaitant EIB obligacijas) yra svarbi eurais išreikštų obligacijų rinkos dalis, o Eurosistema yra didelė tokių obligacijų savininkė pagal VSPP. Tuo pat metu viršvalstybinių obligacijų visuma yra per maža, kad šios obligacijos būtų pagrindinis Eurosistemos rinkos operacijų tikslas ir taip būtų pasiektas programos pinigų politikos tikslas.

Reikėtų priminti, kad Eurosistemai draudžiama pirkti obligacijas, kurias EIB išleido pirminėje rinkoje pagal Sutarties 123 straipsnį. Taigi šias obligacijas galima įsigyti antrinėje rinkoje ir tik laikantis taikomų tinkamumo kriterijų, įskaitant emisijos ir emitento ribas.

34.  Ar manote, kad naujosios valstybės narės turėtų įgyvendinti papildomas sąlygas, kad taptų naujos euro zonos narėmis, pvz., prisijungti prie bankų sąjungos pasitelkiant bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), veiksmingai kontroliuoti pinigų plovimo riziką, įrodyti palyginti stabilias nekilnojamojo turto rinkas, veiksmingai kontroliuoti korupciją?

Labai svarbu, kad kiekviena šalis, kuri ketina įsivesti eurą, laikytųsi tinkamos krypties, sąlygų ir laiko, įskaitant dalyvavimą VKM II be sunkumų bent dvejus metus.

Po to, kai buvo įsteigta bankų sąjunga, bet kuri šalis, įsivedusi eurą, taip pat prisijungs prie bankų sąjungos. Dėl šios priežasties prisijungti prie euro zonos norinčios valstybės narės taip pat turėtų būti pasirengusios dalyvauti bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme. Todėl valstybių narių prašoma glaudžiai bendradarbiauti su ECB ir, vykstant šiam procesui, ECB turi atlikti išsamų šalių bankų vertinimą.

35.  Federalinis rezervas ir Kanados bankas neseniai pranešė apie savo pinigų politikos sistemos peržiūrą. Ar praėjus dvidešimčiai metų nuo euro įvedimo manote, kad atėjo laikas atlikti panašią peržiūrą ECB?

Kaip matyti iš šių pavyzdžių, naudinga periodiškai peržiūrėti pinigų politikos sistemas. Esu įsitikinęs, kad Valdančioji taryba šį klausimą svarstys tinkamu laiku.

36.  Kokį vaidmenį, palyginti su skaitmeninėmis operacijomis ateityje, atlieka grynųjų pinigų operacijos?

Skaitmeninių sandorių pranašumas yra akivaizdus. Tuo pat metu, dar reikia išspręsti kai kuriuos klausimus (įskaitant anonimiškumo ir atsekamumo skaitmeninių sandorių srityje pusiausvyrą), kad galėtume visiškai pereiti prie skaitmeninių sandorių. Centriniai bankai gali prisitaikyti prie skirtingų skaitmeninimo laipsnių, o pasaulinė centrinė bankininkystės bendruomenė atidžiai stebi šias tendencijas.

37.  Koks Jūsų požiūris į tam tikrų didelių nominalų banknotų ribojimą?

Esu dalyvavęs ir pritariau 2016 m. gegužės mėn. valdančiosios tarybos apžvalgai ir sprendimui dėl „Europa“ serijos banknotų nominalų struktūros sprendimo. Tuo metu Valdančioji taryba nusprendė nebegaminti 500 eurų banknoto, esant susirūpinimui, kad tai galėtų palengvinti neteisėtą veiklą. Tačiau 500 eurų banknotas liks teisėta mokėjimo priemone ir jį visada bus galima iškeisti nacionaliniuose centriniuose bankuose, o jis išlaikys savo vertę.

C.  Finansinis stabilumas ir priežiūra

38.  Kaip galėtume spręsti klausimus, susijusius su tuo, kad po krizės liko daug neveiksnių paskolų, taip pat klausimus, susijusius su neveiksnių paskolų srauto rizika? Kaip vertinate neveiksnių paskolų problemą vidutinių ir mažų kredito įstaigų balansuose? Kokių priemonių ECB/BPM turėtų imtis siekiant užtikrinti, kad visi euro zonos bankai, o ne tik didžiausi bankai tinkamai pasirengtų blogų paskolų atvejams?

Būtinybė ryžtingai veikti neveiksnių paskolų atveju yra akivaizdi. Nesprendžiamas neveiksnių paskolų klausimas ypač padidina bankų sistemos pažeidžiamumą būsimo nuosmukio atveju, todėl svarbu spręsti šį klausimą ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimo laikotarpiais. Priežiūros iniciatyvos, kurias vykdo ECB bankininkystės priežiūros institucijos, pradėjo duoti rezultatų. Svarbių įstaigų neveiksnių paskolų lygis sumažėjo nuo 7,5 proc. 2015 m. pradžioje iki 4,2 proc. 2018 m. trečiuoju ketvirčiu.(5) 2017 m. kovo mėn. ECB bankininkystės priežiūros gairėse nurodyta, kad bankai turėtų įgyvendinti neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio išsaugojimo strategijas. Gairės taikomos visoms svarbioms euro zonos institucijoms, o jos buvo papildytos 2018 m. kovo mėn. paskelbtu priedu. ES teisės aktai, kuriais siekiama spręsti neveiksnių paskolų problemą pagal 1 ramstį, yra dar vienas būtinas elementas, kad būtų galima nustatyti teisės aktais nustatytą atidėjinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir sustiprinti ES bankų kovos su neveiksniomis paskolomis problemą.

Nors didesnių bankų turimos priemonės (įskaitant neveiksnių paskolų portfelio pardavimą ne bankų investuotojams) negali būti vienodai prieinamos mažesniems bankams, neveiksnių paskolų bendras kiekis finansiniam stabilumui yra svarbiausias, todėl mažesnių bankų nacionalinės priežiūros institucijos taip pat turėtų imtis veiksmų šiai problemai spręsti.

39.  Kaip vertinate tai, kad daugelio bankų balansuose yra daug 2 ir 3 lygio turto? Ar į tą turtą deramai atsižvelgta dabartinėje priežiūros sistemoje?

Bendrame priežiūros mechanizme įvertintas bankų vertinimo praktikos patikimumas siekiant skatinti informuotumą apie būdingą riziką ir rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo ir rizikos valdymo metodų taikymą, naudojant priežiūros priemonių derinį. BPM taikė visą savo priežiūros priemonių rinkinį, kad užtikrintų bankų vertinimo praktikos patikimumą, o dideli ištekliai šiam klausimui skirti nuo bendro priežiūros mechanizmo sukūrimo pradžios, pradedant turto kokybės peržiūra, kuri yra 2014 m. išsamaus vertinimo dalis. BPM požiūris į sudėtingo turto vertinimo riziką grindžiamas sustiprintos stebėsenos, išsamaus įsigilinimo ir patikrinimų vietoje deriniu. Atliekant šiuos patikrinimus vertinamas vertinimo sistemos patikimumas ir veiksmingumas bei kainų nustatymo modelių, kurie naudojami nustatant tikrąsias vertes, kontrolė. Misijose ypač daug dėmesio skiriama teisingam pozicijų priskyrimui tikrosios vertės hierarchijoje (t. y. tinkamam klasifikavimui) ir apimamas konkrečių sandorių testavimas. Galiausiai taip pat reikėtų pažymėti, kad santykinės tikrosios vertės turto ir įsipareigojimų (kartu 1, 2 ir 3) svarba BPM bankams pastaraisiais metais gerokai sumažėjo.

40.  Ką manote apie šešėlinio bankų sektoriaus subjektų reguliavimą? Ar BPM turėtų būti pavesta prižiūrėti šešėlinę bankininkystę? Kokios, Jūsų nuomone, reguliavimo ir priežiūros spragos turėtų būti pašalintos trumpuoju laikotarpiu? Koks turėtų būti BPM vaidmuo „FinTech“ atžvilgiu?

Padaryta didelė pažanga stiprinant ES reguliavimo ir priežiūros sistemą, taikomą ne bankams. Visų pirma pakeitimo vertybiniais popieriais, pinigų rinkos fondų ir investicinių fondų reguliavimo sistemos po krizės yra kertinis akmuo siekiant sumažinti riziką nebankiniame finansų sektoriuje. Tuo pačiu metu ne bankų finansinio tarpininkavimo dalis Europoje ir pasaulyje auga, o tai gali turėti įtakos finansiniam stabilumui ir realiosios ekonomikos finansavimui. Pavyzdžiui, per pastaruosius dešimt metų investicinių fondų sektorius euro zonoje sparčiai išplito, o bendras turtas padidėjo nuo 4,5 trln. EUR 2008 m. pabaigoje iki 12,2 trln. EUR 2018 m. pabaigoje.(6) ES obligacijų fondai padidino likvidumo pokyčius, atsižvelgiant į tolimesnę kredito ir palūkanų normos riziką. Siekiant reaguoti į naujus ir kylančius pavojus, susijusius su nebankiniu finansiniu tarpininkavimu, turime atidžiai stebėti šį sektorių ir apskritai plėtoti makrolygio rizikos ribojimo priemonių rinkinį, skirtą investiciniams fondams ir ne bankų finansams. Todėl investicinės įmonės, kurios yra didelės, sudėtingos, tarpusavyje susijusios ir vykdo panašią į bankinę veiklą bei gali kelti sisteminę riziką, turėtų užtikrinti, kad jų reguliavimas ir priežiūra būtų suderinti su sisteminės bankininkystės įstaigų veikla. Pavyzdžiui, BPM būtų tikslinga prižiūrėti dideles tarpininkų prekybos įmones, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp tarpininkų - prekiautojų ir bankų sistemos veiklos.

Dėl „FinTech“ bendrovių ir nebankinių finansų tarpininkų konkurencijos gali būti pakenkta bankų pajėgumams uždirbti, bet taip pat suteikiama galimybių įvairinti pajamas ir mažinti sąnaudas. Turėtų būti aišku, kad priežiūros institucijos (įskaitant bendrą priežiūros mechanizmą) turėtų būti neutralios tradicinių įmonių ir „FinTech“ įmonių atžvilgiu, o abiejų grupių reguliavimo lūkesčiai tokie patys.

41.  Koks jūsų požiūris į galimus veiksmus siekiant baigti kurti bankų sąjungą įdiegiant Europos indėlių garantijų sistemą ir nustatant fiskalinio stabilumo priemones, įskaitant būtiną esamų bankų sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdomą darbą, susijusį su rizikos pasidalijimu ir rizikos mažinimu?

Susitarimas dėl Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės yra svarbus žingsnis siekiant sukurti visapusiškesnę bankų sąjungą. Tuo pat metu, visos bankų sąjungos teikiamomis galimybėmis galima pasinaudoti tik prisiimant dar didesnius bendrus įsipareigojimus užtikrinti finansinį stabilumą ir sukurti bendrą indėlių garantijų sistemą. Savo ruožtu, toks didelis rizikos pasidalijimas, savaime suprantama, yra susijęs su asimetrinės rizikos mažinimu visose šalyse. Be priemonių, kuriomis siekiama dar labiau sustiprinti bankų sektoriaus patikimumą, nacionalinių bankų sistemų jautrumas valstybės suverenumui ir toliau trukdo kurti visapusišką bankų sąjungą. Vienas iš elementų siekiant nutraukti šį užburtą ratą – mažinti bankų turimų valstybės obligacijų portfelių vidaus šališkumą. Tai galima pasiekti įvairiais būdais, be kita ko, diegiant inovacijas, pvz., sudarant palankesnes sąlygas valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams.

42.  Kokią riziką, susijusią su skolintomis paskolomis, matote kaip keliančią grėsmę finansiniam stabilumui?

Pastaraisiais metais skolinimo skolintomis lėšomis rinkos plėtrą atidžiai stebi centriniai bankai ir finansų reguliavimo institucijos. Nors esama akivaizdžių abejonių dėl šios kredito kategorijos, taip pat svarbu atsižvelgti į ribotą santykinį šios rinkos dydį ir rizikos paskirstymą įvairių rūšių galutiniams investuotojams.

43.  Kaip vertinate ECB kylančius uždavinius, jeigu Europos stabilumo mechanizmas (ESM) būtų transformuotas į Europos valiutos fondą (EVF)?

Susitarimas sustiprinti ESM ir suteikti jam finansinių priemonių, būtinų jo užduotims vykdyti yra teigiamas pokytis. Kalbant apie tolesnius veiksmus, išsiskiria du prioritetai. Pirma, svarbu, kad susitarimu būtų atsižvelgiama į skirtingoms institucijoms pagal ES sutartis ir antrinę teisę, įskaitant BPM reglamentą, nustatytas funkcijas. Antra, ESM sutarties atidarymas suteikia puikią galimybę sustiprinti ESM valdymo sistemą. Pavyzdžiui, aiški TVF darbuotojų nepriklausomumo struktūra yra tinkamas pavyzdys ESM. Šie veiksniai išsamiau paaiškinti naujausioje ECB nuomonėje šiuo klausimu.(7)

44.  Kaip vertinate tai, kad ECB dalyvauja įgyvendinant finansinės paramos programas? Kaip, Jūsų nuomone, ateityje keisis galimas ECB dalyvavimas finansinės pagalbos programose ir priežiūra po programos įgyvendinimo?

Siekiant papildyti Komisijos patirtį, valstybių narių prašymu ECB dalyvavo koregavimo programose. ECB dalyvavimas turėtų būti susijęs su finansinio stabilumo ir finansų sektoriaus klausimais, taip pat su biudžeto politikos makroekonominiu aspektu. Kalbant apie įgaliojimus, reikėtų, kad ECB nedalyvautų sprendžiant mikroekonominius klausimus, tokius kaip biudžeto eilutės, socialinės apsaugos sistemų kūrimas, privatizavimo programos ir struktūrinės darbo ir produktų rinkų reformos.

45.  Koks jūsų požiūris į poreikį užtikrinti, kad pinigų politika ir bankų priežiūra būtų griežtai atskirtos, ir kokios, jūsų nuomone, reformos būtų palankios šiam atskyrimui ir jį sustiprintų?

Remiu atskyrimo principą, kuris praktiškai veikia taikant Bendrą priežiūros mechanizmą. Tuo pat metu akivaizdu, kad dėl narystės toje pačioje organizacijoje priežiūros institucijoms ir centriniams bankams gaunama svarbios abipusės naudos. Viena vertus, ECB centrinių bankų makroekonominės kompetencijos poveikis turėtų padėti priežiūros institucijoms įvertinti kredito riziką. Kita vertus, suvestinių bankų duomenų analizė padeda pinigų politikos pareigūnams geriau suprasti finansinio perdavimo kanalą.

46.  Kaip būtų galima sustiprinti Bendrą priežiūros mechanizmą ir BPV bendradarbiavimą?

Remiantis susitarimo memorandumu, toliau gerinamas ECB ir BPV bendradarbiavimas, reguliariai ir ad hoc pagrindais keičiantis informacija. Tai pasakytina tiek apie kasdienę veiklą, tiek apie krizių valdymo atvejus (pvz. FOLTF sprendimus). Suprantu, kad yra vykdomas aktyvus valdybų bendradarbiavimas ir glaudus bendradarbiavimas techniniu lygmeniu. Kadangi tiek BPM, tiek ir BPV yra brandžios institucijos, esu įsitikinęs, kad bendradarbiavimas bus dar glaudesnis.

47.  Koks jūsų požiūris į esamą institucinę Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) struktūrą ECB prieglobstyje, vertinant pagal jos konkrečius makroprudencinės priežiūros srities laimėjimus?

Makroprudencinė ir pinigų politika viena kitą papildo. Taikant makroprudencinę politiką, kuria švelninamos finansų stabilumo rizikos nacionaliniu ir visos Sąjungos lygmenimis, pinigų politikai suteikiama visiška laisvė siekti atskiro tikslo, t. y. išlaikyti kainų stabilumą. Sprendimų priėmimo procedūros ir organai ESRV (bendroji valdyba) ir ECB (Valdančioji taryba) yra aiškiai atskirti pagal ES teisę. Manau, kad tarp ESRV finansinio stabilumo vertinimo ir ECB pinigų politikos funkcijų nėra reikšmingo interesų konflikto. Be to, atsižvelgiant į ECB darbuotojų patirtį, būtų neveiksminga ir brangu trukdyti ESRV sekretoriato ir ECB bendradarbiavimui.

48.  Kaip manote dėl bankų sektoriaus struktūrinės reformos, kiek tai susiję su „pernelyg didelėmis arba tarpusavyje susijusiomis, kad žlugtų“ institucijomis, taupomaisiais bankais, bendru bankų sektoriaus pelningumu ES ir tolesniais veiksmais, siekiant patenkinti realiosios ekonomikos ir ilgalaikio finansavimo poreikius?

Euro zonos bankai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos kelia tiek cikliniai, tiek ir struktūriniai rinkų, kuriose jie veikia, ypatumai. Nors kai kurių ciklinių problemų, susijusių su bankų pelningumu, sumažėjo, nemažai struktūrinių problemų vis dar yra reikšmingos ir jos toliau stabdo pelningumo perspektyvas. Nėra vieno visiems tinkamo struktūrinio pokyčio, kurio turi imtis euro zonos bankai, siekdami užtikrinti, kad bankų sistema atitiktų realiosios ekonomikos poreikius. Optimali strategija priklausys nuo daugelio veiksnių, įskaitant išlaidų mažinimo galimybes, pvz., paskirstymo kanalų supaprastinimą, išlaidų mažinimą, IT sistemų tobulinimą, taip pat priemones, kuriomis siekiama išplėsti mokesčiais pagrįstus pajamų srautus. Norint sukurti tvarius pelno siekimo būdus pasibaigus krizei, reikia persvarstyti daugelį bankų verslo modelių. Pertekliniai pajėgumai ir susiskaidymas pagal nacionalines linijas tam tikru mastu trukdo kai kurių euro zonos bankų sektorių pelningumui. Bankų sektoriaus konsolidavimui yra reikalingas tarpvalstybinis paslaugų teikimas vykdant susijungimus ir įsigijimus euro zonoje, tuo pat metu vis stiprėjančioje bankų sąjungoje mažinant subjektus.

49.  Kaip būtų galima veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu visoje bankų sąjungoje? Kokį vaidmenį šiuo klausimu turėtų atlikti ECB ir BPM?

Dalyvavimas pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje gali kelti didelę riziką bankui, galiausiai net ir jo egzistencijai. Dėl šios priežasties ECB, vykdydamas savo priežiūros funkcijas, labai rimtai vertina pinigų plovimo rizikos poveikį. Tačiau, ECB nėra atsakingas už teisės aktų dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos įgyvendinimą. Šią užduotį turi vykdyti nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir kovos su teroristų finansavimu institucijos. Šiuos klausimus būtų galima išspręsti veiksmingiau, laiku ir patikimai gavus informaciją apie kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų keliamą riziką ir pažeidimus, vykdomus prižiūrimų subjektų.

50.  Naujausiu Maltos „Pilatus Bank“ atveju , ECB susidūrė su teisinėmis kliūtimis, siekdamas atšaukti skolintojo licenciją po to, kai kovo mėn. Jungtinėse Valstijose buvo areštuotas banko pirmininkas įtariant pinigų plovimu sukčiavimu. Šios kliūtys buvo pagrįstos neaiškiomis taisyklėmis ir pernelyg didele nacionalinių priežiūros institucijų veiksmų laisve. Kaip vertinate ECB gebėjimą užkirsti kelią pinigų plovimui ir efektyviai veikti tokiomis aplinkybėmis ateityje, pasiremiant dabartiniais rizikos ribojimo įgaliojimais?

ECB visiškai priklauso nuo nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijų teikiamos informacijos (tiesiogiai arba netiesiogiai per nacionalines rizikos ribojimo priežiūros institucijas). ECB ir nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų susitarimo tikslas – palengvinti ir sustiprinti dalyvaujančių institucijų keitimąsi susijusia informacija kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Visų pirma susitarime išsamiai nurodoma procedūra, pagal kurią prašoma informacijos ir ji pateikiama (gavus prašymą ir savo iniciatyva), taip pat numatomi kontaktiniai asmenys, kurie, kaip tikimasi, visą laiką turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija.

51.  Po pastarojo meto skandalų ES, kaip manote bus atsižvelgta į pinigų plovimo riziką ECB vertinant bankų finansinį stabilumą? Ar sutinkate su poreikiu Europos Sąjungoje centralizuoti kovos su pinigų plovimu priežiūrą vienoje agentūroje ir, tuo tarpu, leisti kompetentingoms institucijoms naudotis mokesčių duomenimis kovos su pinigų plovimu tikslais?

Reikia taikyti visą Europą apimantį požiūrį kovoje su pinigų plovimu. Kadangi pinigų plovimas dažnai yra tarpvalstybinis reiškinys, dabartinė sistema gali būti tiek veiksminga, kiek yra veiksmingas įgyvendinimas silpniausioje šiuo atžvilgiu valstybėje narėje. Naujausios kovos su pinigų plovimu direktyvos peržiūros gali nepakakti, kad būtų užtikrintas sklandus ir visapusiškas atitinkamų priežiūros institucijų bendradarbiavimas. Reikėtų apsvarstyti didesnį taikomų taisyklių suderinimo lygį. Tačiau atlikti būtinus vertinimus ir pasiūlyti, kaip ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą būtų galima toliau plėtoti, visų pirma priklauso Europos Komisijos kompetencijai.

52.  Palyginti su euro zona, JAV naudojasi labiau integruotu finansų sektoriumi, kuris padeda sušvelninti sukrėtimų poveikį (atsparumas). Vis dėlto pasaulinė finansų krizė parodė, kad finansiniai tinklai vis dar yra nestabilūs. Tos pačios savybės, dėl kurių sistema tam tikromis sąlygomis tampa atsparesnė, gali veikti kaip svarbūs sisteminės rizikos ir nestabilumo kitose srityse šaltiniai. Ar didesnė finansinė integracija visuomet dera su finansinio stabilumo tikslu? Koks turėtų būti BPM vaidmuo „FinTech“ atžvilgiu?

Finansinės „trilemos“ sistema atkreipia dėmesį į pagrindinį reikalavimą, būtiną norint sėkmingai suderinti finansinę integraciją ir finansinį stabilumą. Visų pirma, tam reikia bendros reguliavimo ir priežiūros sistemos bei centrinių bankų, galinčių padėti užtikrinti finansinį stabilumą krizės epizodais. Pinigų sąjungos pirmojo dešimtmečio tragedija buvo ta, kad sparti tarpvalstybinių kreditų plėtra nebuvo derinama su finansų priežiūros integracija. Prasidėjus krizei, BPM ir Europos priežiūros institucijos (EBI, EVPRI, EIOPA) šiuo metu padeda plėtoti bendrą priežiūros metodą pagal KRR ir KRD nustatytą bendrą teisinę sistemą. Finansų sistemos integracija taip pat buvo suderinta su Bendros pertvarkymo valdybos, Bendro pertvarkymo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) įvedimu. Be to, aktyvus makroprudencinės politikos priemonių naudojimas taip pat gali padėti apriboti galimą riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl finansinės integracijos.

Taip pat svarbu atsižvelgti į galimą finansinės integracijos naudą. Kartu su konkurencija ir sąnaudų veiksmingumo skatinimu tuose rinkos segmentuose, kuriuose nustatytos didelės pastoviosios sąnaudos, geografinis įvairinimas yra svarbus veiksnys, kuriuo investuotojai ir vartotojai izoliuojami nuo konkrečioms šalims skirtų rizikos pozicijų. Taigi tolesnė pažanga bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos srityje gali padidinti visų valstybių narių stabilumą.

D.  ECB veikimas ir demokratinis atskaitingumas bei skaidrumas

53.  Koks jūsų asmeninis požiūris į socialinį dialogą Europos Centriniame Banke?

Socialinis dialogas yra esminė Europos socialinio modelio sudedamoji dalis. Tiek ECB, tiek ECBS lygmeniu svarbu, kad tarp vadovų ir darbuotojų atstovų būtų tiesioginis bendradarbiavimas. ECB mano, kad pastaruoju metu pasiekta pažangos darbo krūvio, darbo laiko ir lankstumo klausimais. Asmeniškai aš manau, kad visapusiškas dalyvavimas ir diskusijos su darbuotojų atstovais, siekiant užtikrinti, kad nuomonės būtų visapusiškai išklausytos ir suprantamos, yra svarbus veiksnys kuriant tvarią ir pasitenkinimą teikiančią darbo aplinką.

54.  EP atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ECB atskaitomybę. Kokias išvadas galima daryti lyginant su kitomis jurisdikcijomis? (pvz., JAV Kongreso/Federalinio rezervo jurisdikcija lyginant su EP/ECB ir JK parlamento/Anglijos banko jurisdikcija)

Nepriklausomumo užtikrinimo priemonė yra atskaitomybė. Jei centriniams bankams bus patikėtas didelis nepriklausomumas, labai svarbu pademonstruoti, kad šis nepriklausomumo yra tinkamai laikomasi.

Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, kuri vaidina esminį vaidmenį užtikrinant ECB atskaitomybę. Tai vyksta ECB pirmininkui reguliariai pasirodant Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, taip pat kitose plenarinio posėdžio diskusijose, pateikiant metinę ataskaitą ECON komitetui, atsakant raštu į Europos Parlamento narių pateiktus klausimus (jie yra viešai skelbiami) ir kitus mechanizmus. ECB yra suinteresuotas visapusiškai ir laiku atsakyti į EP narių per šiuos įvairius forumus pateiktas užklausas, nes šie klausimai paprastai atspindi plačiosios visuomenės susirūpinimą skirtingose valstybėse narėse. Be to, gerinant bendrą ECB politikos supratimą, taip pat padidinamas šios politikos, kuri paprastai priklauso nuo namų ūkių, įmonių ir rinkos dalyvių, kurie reaguoja į šias politikos priemones, veiksmingumas.

ECB pasimokė iš kitų jurisdikcijų (ir iš platesnės raidos, susijusios su nepriklausomų institucijų atskaitomybe) ir taip pat pakeitė savo komunikavimo metodus. Pavyzdžiui, Europos Parlamento valdančiosios tarybos diskusijų metu skelbiamos ataskaitos leidžia Europos Parlamento nariams, rinkos dalyviams ir piliečiams suprasti mūsų požiūrį. Didelis ECB išleistų leidinių kiekis taip pat yra svarbus elementas siekiant užtikrinti, kad politikos formavimo procesas būtų kuo skaidresnis, o jį dar labiau sustiprina bendradarbiavimas naujais socialinės žiniasklaidos kanalais.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad ECB praktika po kiekvieno pinigų politikos režimo rengti spaudos konferenciją dabar yra vykdoma ir kitur.

Svarbu tai, kad, atsižvelgiant į naujas atsakomybes, pvz., priežiūrą, buvo įdiegta peržiūrėta atskaitomybės sistema. ECB veikia unikalioje institucinėje aplinkoje ir reagavo į naujus didesnės kontrolės, skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus. Apskritai esu įsitikinęs, kad ECB komunikacijos strategija artimiausiais metais toliau vystytis.

55.  Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis ir būsimomis reformomis būtų padidinta ECB atskaitomybė Europos Parlamentui?

Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintas ir dabartinis Europos Centrinio Banko ir Europos Parlamento (kaip minima anksčiau) dalyvavimo modelis. Pavyzdžiui, ECB visada turėtų galėti gauti EP narių atsiliepimus apie atsakymų į klausimus kokybę ir savalaikiškumą. ECB taip pat turėtų būti atviras naujų rūšių įsitraukimui, atsižvelgiant į žiniasklaidos pokyčius ir inovacijas.

Per savo, kaip Airijos centrinio banko valdytojo kadenciją, atskaitomybė ir skaidrumas buvo svarbiausia banko strategijos dalis, atspindinti mūsų visuomenės pasitikėjimo viziją ir ar šių reikalavimų laikosi atitinkami subjektai. Iš tiesų, Airijos centrinis bankas laimėjo apdovanojimą už skaidrumą centrinėje bankininkystėje, ko buvo pasiekta pripažįstant aukštus skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Prie to prisidėjo mūsų darbas, susijęs su informacijos užklausų laisve, banko Komisijos (Valdybos) sąskaitų skelbimu ir pagrindinių pokalbių su žiniasklaida stenogramomis ir skaidrumu tokiais klausimais, kaip – mūsų kelionės išlaidos, organizacinė politika ir darbo užmokesčio skalė. Visada turėtume būti pasirengę mokytis, tobulėti ir diegti naujoves.

56.  Ką konkrečiai ECB galėtų padaryti, kad ateityje į aukščiausias ECB pareigas kandidatuotų moterys ir kad ECB būtų didesnė bendra lyčių įvairovė? Kaip asmeniškai ketinate pagerinti lyčių pusiausvyrą ECB?

Lyčių įvairovė (ypač vyresniųjų pareigūnų lygmeniu) ne tik kelia klausimų ECB, bet ir Eurosistemai, centrinei bankų sistemai visame pasaulyje bet ir visoms makroekonomikos bei finansų sritims. Airijos centriniame banke keturių aukščiausio lygio vadovų pareigas eina du vyrai ir dvi moterys (valdytojas, du valdytojo pavaduotojai ir už finansus atsakingas generalinis direktorius). Bendrai paėmus, 40 proc. mūsų vyresniųjų vadovų ir 46 proc. mūsų skyrių vadovų yra moterys. Kiekvieną dieną stebiu lyčių įvairovės reikšmę politikos formavime ir organizacinėje raidoje.

Svarbus principas kuriant tvarią ir pažangią darbo vietą yra skatinti sveiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tai naudinga tiek vyrams, tiek moterims ir padeda lengviau suderinti aukštų pareigų ir šeimyninio gyvenimo reikalavimus.

Antras svarbus principas – užtikrinti, kad paaukštinimo kriterijai būtų labiau orientuoti į kandidatų potencialą, o ne į gyvenimo aprašymo trukmę. Taikant šį metodą lengviau prisitaikyti prie įvairesnių karjeros istorijų.

Trečiasis principas yra tai, kad skiriant pareigas skirtinguose organizaciniuose lygmenyse yra taikomas portfelio metodas, kad kiekvieno lygmens bendras profilis būtų tinkamai subalansuotas.

57.  Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų pagerinti ECB atskaitomybę Europos Audito Rūmams, kad šie galėtų veiksmingiau dirbti?

Sutartyje yra apibrėžti EAR įgaliojimai nagrinėti ECB valdymo veiklos efektyvumą. Per pastaruosius kelerius metus ECB bendradarbiavo ir palankiai įvertino EAR atliktą darbą ir jų indėlį siekiant toliau didinti ECB valdymo veiklos efektyvumą.

Esu pasirengęs toliau bendradarbiauti ir prisiimti įsipareigojimus dėl galimų tarpinstitucinių susitarimų dėl keitimosi informacija su Europos Audito Rūmais, laikantis Sutartyje nustatytų apribojimų. ECB yra suinteresuotas užtikrinti, kad EAR galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas.

58.  Ką manote apie tai, kad Taryba anksčiau jau yra nepaisiusi EP nuomonės dėl valdybos nario skyrimo?

Tikslinga, kad vykdomosios valdybos narių skyrimo procesas būtų paliktas ES teisės aktų leidėjams.

59.  Ar pritartumėte Jūsų paskyrimui į ECB vykdomąją valdybą, jei EP balsuotų prieš?

Man didelė garbė būti nominuotam mano vyriausybės ir būti rekomenduotam Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos į Europos Vadovų Tarybą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Europos Parlamentas taip pat pateiks teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos.

60.  Kaip vertinate ECB Pirmininko Mario Draghi narystę „Group of Thirty“ (G30)? Ar pritariate ES ombudsmenui prašymui, kad ECB pirmininkas nutrauktų savo narystę G30, tuo siekiant išsaugoti visos Europos Sąjungos institucijų sąžiningumą?

Labai svarbu, kad ECB vykdomosios valdybos nariai laikytųsi patikimo skaidrumo ir gero valdymo principų.

ECB atsakyme į Europos ombudsmeno sprendimą buvo nurodyta, kad jos sprendimus priimančių organų nariams turi būti leidžiama dalyvauti forumuose, kuriuose dalyvauja tokie dalyviai kaip prižiūrimų subjektų atstovai ir dalyvauti susijusiuose posėdžiuose, kai tokie susibūrimai yra laikomi svarbiais ir naudingais centrinių bankų atstovams vykdant savo įgaliojimus, su sąlyga, kad jų narystė forume yra suderinama su gero valdymo principais. Sutinku su šia pozicija. Be to, palankiai vertinu tai, kad G30 neseniai ėmėsi veiksmų skaidrumui didinti, skelbdama savo posėdžių darbotvarkes bei kitų priemonių.

(1) Žr. „Survey on the Access to Finance of Enterprises in the Euro Area: April to September 2018“, ECB, 2018 m.lapkričio mėn. (2) Žr. „Monetary Developments in the Euro Area: December 2018“, ECB, 2019 m. sausio mėn. (3) Žr. „The euro area bank lending survey: Fourth quarter of 2018“, ECB, 2019 m. sausio mėn. (4) Žr. „Financial Stability Review, November 2018,“ ECB, 2018 m. lapkričio mėn. (5) Žr. „Bankų priežiūros statistiniai duomenys: 2018 m. trečiasis ketvirtis,” ECB bankų priežiūra, 2019 m. sausis (6) Šaltinis: Investicinių fondų balanso statistika, ECB statistikos duomenų saugykla. (7) Žr. ECB nuomonė (CON/2018/20).