PRANEŠIMAS Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinė strateginė ataskaita

4.3.2019 - (2018/2279(INI))

Vystymosi komitetas
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjai: Eleni Theocharous, Francesc Gambús
(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinė strateginė ataskaita

(2018/2279(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą Paryžiaus susitarimą ir ES bei jos valstybių narių numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Europos Komisija pateikė UNFCCC,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi. Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“[1],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, kuris paskelbtas 2019 m. sausio 30 d.,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą dėl JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir į bendrą 2018 m. spalio 11 d. indėlį rekomenduojant, kad ES parengtų ir įgyvendintų visapusišką, į ateitį nukreiptą ir pokyčius lemiančią tvarios Europos iki 2030 m. strategiją, kuri būtų visų ES politikos sričių ir programų pagrindas, įskaitant tarpinius ir ilgalaikius tikslus, ir apimtų ES viziją dėl tvarios Europos po Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitą, paskelbtą 2019 m. sausio 28 d.,

–  atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“,[2]

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo[6],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo[7],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga“[8],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą[9],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES atsako į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (10502/17),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) (COM(2018)0382),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. bendrą Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Parlamento pareiškimą „Susivieniję, kad būtų paspartintas su sveikata susijusių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, nepamirštant nė vieno piliečio“,

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2018 m. stebėsenos ataskaitą dėl pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų ES kontekste,

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tinkamesni DVT įvertinimo rodikliai. Pilietinės visuomenės indėlis“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 13/18), kuriose teigiama, kad ES ir jos valstybės narės yra visapusiškai įsipareigojusios laikytis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir ją įgyvendinti, ir kuriose Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą 2018 m. paskelbti diskusijoms skirtą dokumentą, kuris turėtų nutiesti kelią visapusiškai įgyvendinimo strategijai 2019 m.,

–  atsižvelgdamas į ES prioritetus Jungtinėse Tautose, kuriuos Taryba priėmė 2018 m. birželio 25 d., ir į 73-ąją Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją (2018 m. rugsėjo mėn.–2019 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos dėl darnaus vystymosi tikslų indėlį rengiant Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, kuris paskelbtas 2018 m. spalio 12 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. pasaulinį susitarimą dėl migracijos ir pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT valstybių narių trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių rizikos mažinimo priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030 m.),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė vystymosi srityje“[10],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 23 d. Niujorke vykusio trečiojo Afrikos Sąjungos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų trišalio susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą[11],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 23 d. bendrą ES ir JT pranešimą spaudai[12],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0160/2019),

A.  kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. turi galimybių užtikrinti permainas ir joje nustatomi visuotiniai, plataus užmojo, visapusiški, nedalomi ir tarpusavyje susiję tikslai, kuriais siekiama panaikinti skurdą, kovoti su didėjančia nelygybe ir diskriminacija, skatinti gerovę, tvarumą, atsakomybę už aplinką, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir žmogaus teisių paisymą, taip pat užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir stiprinti taiką ir saugumą; kadangi neatidėliotini veiksmai visais lygmenimis kartu su veiksminga Europos įgyvendinimo strategija ir stebėsenos bei peržiūros mechanizmais yra nepaprastai svarbūs siekiant darnaus vystymosi tikslų;

B.  kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. ir DVT yra plataus užmojo turtingesnio, įtraukesnio ir atsparesnio pasaulio vizija; kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. grindžiama pagrindinėmis Sąjungos vertybėmis – demokratija ir dalyvavimu, geru valdymu, socialiniu teisingumu, solidarumu ir tvarumu, pagarba teisinei valstybei ir žmogaus teisėmis Europos Sąjungoje, jos, valstybėse narėse ir visame pasaulyje; kadangi darnaus vystymosi tikslų siekimas natūraliai atitinka Europos Sąjungos užmojus kurti geresnę, sveikesnę ir tvaresnę ateitį Europoje ir tai turėtų būti vienas iš jos strateginių prioritetų;

C.  kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. ir DVT siekimas yra didelis uždavinys; kadangi 17 tikslų ir 169 susiję smulkesni tikslai reikalauja koordinavimo tarp ES ir jos valstybių narių, Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, be to, daugiapakopio valdymo požiūrio, taip pat pagrįsto aktyviu ir plačiu visuomenės, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimu;

D.  kadangi socialinių partnerių dalyvavimas nuo pat pradžių buvo svarbus įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), skatinant įtraukti tokius prioritetus kaip deramas darbas, kova su nelygybe ir pilietinės visuomenės dalyvavimas; kadangi jų aktyvus dalyvavimas vykdant pažangos ir Darbotvarkės iki 2030 m. ir DVT įgyvendinimo peržiūros procesą yra itin svarbus;

E.  kadangi Komisija dar nėra parengusi išsamios strategijos, pagal kurią būtų įgyvendinama Darbotvarkė iki 2030 m., apimanti ES vidaus ir išorės politikos sritis, išsamų tvarkaraštį iki 2030 m., uždavinius ir konkrečias priemones, kaip reikalauja Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Vadovų Taryba, taip pat kadangi Komisija neįtraukė DVT kaip visa apimančios sistemos į persvarstytas geresnio reglamentavimo gaires, paskelbtas 2017 m.; kadangi reikia nustatyti bendrus rodiklius ir kriterijus, kuriais vadovaujantis šiuo metu ir ateityje galėtų būti sistemingai vertinamas ir stebimas tokios strategijos įgyvendinimas ir nustatomi trūkumai;

F.  kadangi tvarumas ir perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui, žiedinės ir socialiai įtraukios ekonomikos yra labai svarbūs užtikrinant ilgalaikį ES augimą ir konkurencingumą, ir tai bus įmanoma tik visapusiškai gerbiant planetos ribas;

G.  kadangi Europos konsensuse dėl vystymosi pripažįstama, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminė ES indėlio siekiant DVT dalis ir kad darniam vystymuisi reikalingas visaapimantis ir kompleksinis politikos požiūris, kuris galiausiai yra valdymo klausimas, ir jo reikia siekti bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais ir visais lygmenimis; kadangi veiksmingas politikos suderinamumo vystymosi labui principo įgyvendinimas yra būtinas, kad būtų įgyvendinta Darbotvarkė iki 2030 m.;

H.  kadangi ES politika ir valdymo sistema jau apima tam tikrus privalomus ir neprivalomus politikos tikslus, lyginamuosius standartus ir rodiklius, pvz., biudžeto, socialinių reikalų, energetikos ir klimato srityse, net ir nesant išsamios, nuoseklios ir suderintos politikos strategijos;

I.  kadangi siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. reikalingas didesnis piliečių sąmoningumas;

J.  kadangi ex ante ir ex post vertinimai yra labai svarbios priemonės siekiant išvengti neigiamo ES politikos sričių poveikio darniam vystymuisi, visų pirma besivystančioms šalims, ir užtikrinti, kad jų teigiamas poveikis būtų kuo didesnis; kadangi vertinimai turėtų būti skelbiami, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę;

K.  kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. yra visuotinė darbotvarkė, kurią reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyje; kadangi visuotinumo principas reikalauja, kad kiekviena šalis apsvarstytų savo veiksmų poveikį kitų šalių atžvilgiu, kad būtų užtikrintas politikos suderinamumas vystymosi labui, kuris, atsižvelgiant į ES politikos sudėtingumą ir susiskaidymą, yra didelis uždavinys Sąjungai;

L.  kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamų maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu;

M.  kadangi Visuotinė veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (VVVBP) galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant įrodymais pagrįstus stebėsenos ir atskaitomybės aspektus, susijusius su veiksmingumo principais siekiant DVT ir remiant visų dalyvių vykdomą visapusiškesnį jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu; kadangi VVVBP turėtų suteikti aiškiai apibrėžtus konkrečių vystymosi subjektų, kurie nėra EBPO paramos teikėjai, be kita ko, naujų paramos teikėjų, pilietinės visuomenės organizacijų, privačių filantropų, finansinių institucijų ir privačiojo sektoriaus įmonių, bendradarbiavimo kanalus;

N.  kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, kuriam atremti ne tik reikalingas tvirtas politinis ES ir jos valstybių narų įsipareigojimas, bet ir būtina numatyti tvirtą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei novatoriškais šaltiniais); kadangi privatus finansavimas yra labai svarbus, bet neturėtų pakeisti viešo finansavimo;

O.  kadangi DVT įgyvendinimas priklauso ne tik nuo pakankamo finansavimo, bet ir nuo nefinansinių veiksmų, kaip nurodyta Darbotvarkėje iki 2030 m.;

P.  kadangi siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų būtina veiksmingai mobilizuoti vidaus išteklius; kadangi besivystančioms šalims itin didelį poveikį daro pelno mokesčio slėpimas ir mokesčių vengimas;

Q.  kadangi lyčių nelygybė, klimato kaita, mažėjantys ištekliai, biologinės įvairovės nykimas, maisto stygius, oro tarša ir priverstinės migracijos didėjimas yra keletas labai sudėtingų uždavinių, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų civilizacija; kadangi tai yra tarpusavyje susiję uždaviniai, kuriems reikia visapusiško atsako; kadangi Jungtinių Tautų darbotvarkė iki 2030 m. yra pagrindinė priemonė siekiant išspręsti šias pasaulines problemas įtraukiu ir visa apimančiu būdu;

R.  kadangi SESV 208 straipsnyje nustatyta, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindinis tikslas yra skurdo mažinimas ir ilgainiui skurdo panaikinimas;

S.  kadangi Jungtinių Tautų aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi srityje 2019 m. rugsėjo mėn. rinksis į aukščiausiojo lygio susitikimą, remiant JT Generalinei Asamblėjai, kad įvertintų visos Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, išsamiai apžvelgiant pažangą siekiant visų DVT, o 2019 m. liepos mėn. rinksis į susitikimą ministrų lygmeniu, kad apžvelgtų pažangą siekiant 4-ojo (kokybiškas švietimas), 8-ojo (deramas darbas ir ekonomikos augimas), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) darnaus vystymosi tikslų, o vėliau kasmet rengs tokius susitikimus, kad galėtų apžvelgti tikslus, kurių srityje pažanga neapžvelgta atliekant 2019 m. teminę apžvalgą;

T.  kadangi JT Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl DVT suteikia galimybę ES ir jos valstybėms narėms išsamiai apžvelgti savo pažangą įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir DVT;

U.  kadangi vykstant pažangos stebėjimo ir JT darbotvarkės iki 2030 m. persvarstymo procesui ES ne visada vieningai balsavo, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimais;

V.  kadangi Aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi srityje suteikia palankią aplinką ES ir jos valstybėms narėms apžvelgti jų pažangą įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. atliekant savanoriškus nacionalinius vertinimus ir atlikti pagrindinį vaidmenį, t. y. kaip didžiausios oficialios paramos vystymusi (OPV) teikėjos ir lyderės tvarumo ir aplinkosaugos politikos srityse; kadangi šie užbaigti savanoriški nacionaliniai vertinimai padeda įvertinti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangą ir nustatyti esamas spragas ir problemas;

W.  kadangi OPV atliks itin svarbų vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse ir kovojant su ypač dideliu skurdu ir nelygybe, jei ją teikiant bus laikomasi veiksmingo vystymosi principų, būtent šalies atsakomybės, skaidrumo ir atskaitomybės, didesnio dėmesio rezultatams ir įtraukties principų;

X.  kadangi principas „nepamiršti nė vieno piliečio“ yra Darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas; kadangi 2017 m. apie 22,5 proc. ES gyventojų vis dar grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, o 6,9 proc. europiečių vis dar patyrė didelį materialinį nepriteklių[13]; kadangi nelygybė turi keleriopų socialinių padarinių, nes lemia didelius gerovės ir gyvenimo kokybės skirtumus, įskaitant profesinių galimybių ir sveikatos priežiūros sritis;

Y.  kadangi Sąjungoje nuolat auga vaikų skurdas ir socialinė atskirtis (2017 m. – 26,4 proc.); kadangi Europos socialinių teisių ramsčiuose nurodyta, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir kad nepalankioje padėtyje esančių šeimų vaikai turi teisę į konkrečias priemones, kuriomis skatinamos lygios galimybės; kadangi ankstyvos investicijos į vaikus atneša didelę naudą šiems vaikams ir visai visuomenei ir yra labai svarbios siekiant užkirsti kelią užburtam nepalankių sąlygų ratui pirmaisiais jų gyvenimo metais;

Z.  kadangi per pastaruosius penkerius metų ES pasiekė pažangos beveik pagal visus darnaus vystymosi tikslus, o septynios iš 27 ES valstybių narių patenka į pasaulinio DVT indekso pirmąjį dešimtuką, ir kadangi visos 27 ES valstybės narės įrašytos tarp pirmųjų 50 šalių (iš 156)[14]; kadangi ES valstybės narės jau vadovauja darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimui; kadangi ES vis dar neturi darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategijos;

AA.  kadangi didelė ir vis didėjanti nelygybė tarp šalių ir šalyse gali lemti dideles socialines ir ekonomines išlaidas; kadangi nelygybė akivaizdžiai prieštarauja darnaus vystymosi tikslui;

AB.  kadangi Komisijos komunikate buvo aiškiai paminėtas geresnis reglamentavimas, kaip kitas būdas, kuris gali būti naudojamas siekiant labiau integruoti DVT į visas politikos sritis[15];

AC.  kadangi 2018 m. liepos 19 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl kovos su ŽIV / AIDS, virusiniu hepatitu ir tuberkulioze Europos Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse (SWD(2018)0387) pabrėžiami virusinio hepatito duomenų stebėsenos spragos ir trūkumai, dėl kurių sunku įvertinti pažangą, kurią turi pasiekti ES valstybės narės, kad būtų galima įgyvendinti DVT tikslą;

AD.  kadangi Komisija į 2017 m. kovo 1 d. Baltąją knygą dėl Europos ateities (COM(2017)2025) neįtraukė darnaus vystymosi ir Darbotvarkės iki 2030 m. kaip būsimos ES vizijos ir naratyvo;

AE.  kadangi 2018 m. kovo mėn. paskelbtoje UNICEF ataskaitoje „Pažanga kiekvienam vaikui DVT amžiuje“ (angl. Progress for Every Child in the SDG Era) nustatyta, jog susirūpinimą kelia tai, kad 64 šalyse trūksta duomenų, o kitose 37 šalyse pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų nepakankama; kadangi daugiau nei pusė milijardo vaikų gyvena šalyse, kurios negali įvertinti DVT įgyvendinimo pažangos;

AF.  kadangi deramas darbas yra sąžiningo ir integracinio augimo pagrindas ir vystymosi bei socialinės pažangos skatinamoji jėga; kadangi kartu su socialine apsauga tiems asmenims, kurie negali susirasti darbo arba negali dirbti, tai padeda spręsti nelygybės klausimus ir itin skatina socialinę bei ekonominę pažangą;

Europos lyderystė užtikrinant visuotines vertybes daugiašalėje sistemoje, skirtoje žmonėms, planetai ir klestėjimui

1.  pabrėžia, kad sudėtingi pasauliniai uždaviniai, su kuriais susiduriama pasaulyje, reikalauja visapusiško ir integruoto atsako, kurį galima pasiekti įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;

2.  pabrėžia, kad Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas – visiems užtikrinti didesnę gerovę, atsižvelgiant į planetos ribas, bei sąžiningą pasaulį ir nė vieno nepalikti nuošalyje ir kad siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) būtina visapusiškai atsižvelgti į keturis esminius tvaraus vystymosi ramsčius (socialinį, aplinkos, ekonominį ir valdymo); pabrėžia, kad darnus vystymasis yra pagrindinis Sąjungos tikslas, nustatytas Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalyje, ir jis turėtų atlikti esminį vaidmenį diskutuojant dėl Europos ateities ir kuriant jos naratyvą; taip pat pabrėžia, kad DVT įgyvendinimas turėtų paskatinti paradigmos pakeitimą ir tapti ES bendru ilgalaikiu ekonominiu modeliu, kad būtų galima įgyvendinti dabartinę strategiją „Europa 2020“;

3.  pabrėžia, kad Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su Europos vertybėmis ir interesais ir yra svarbi naujovė, suteikianti galimybių sustiprinti pasaulinę tvarką, grindžiamą daugiašališkumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu;

4.  primena, kad reikia sistemingai visuose tiksluose ir uždaviniuose pagal lytį ir kitas savybes suskirstyti su visais svarbiais rodikliais susijusius duomenis;

5.  pabrėžia, kad Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis ir jų vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis turėtų atnaujinti savo įsipareigojimą būti pasauline lydere įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir DVT, laikantis subsidiarumo principo ir glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarptautiniais partneriais; primena, kad ES politinis įsipareigojimas turėtų atsispindėti 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP); pabrėžia, kad Darbotvarkė iki 2030 m. turi toliau skatinti laikytis darnaus požiūrio į ES vidaus ir išorės veiksmus ir kitas jos politikos sritis ir užtikrinti Sąjungos finansavimo priemonių suderinamumą siekiant visuotinio atsako ir įsipareigojimo siekti darnaus augimo ir vystymosi;

6.  primygtinai teigia, kad įgyvendinant DVT reikia veiksmingai bendradarbiauti ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; pabrėžia, kad šiame bendradarbiavime svarbus aplinkos ir darnaus vystymosi patariamųjų tarybų vaidmuo, ir mano, kad turėtų būti didinamas jų dalyvavimas visų lygmenų valdyme;

7.  palankiai vertina tai, kad daug valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių partnerių dėjo daug pastangų, kad būtų sukurti ir į jų politikos priemones ir valdymo sistemas integruoti DVT įgyvendinimo mechanizmai ir strategijos; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios tokių mechanizmų dar nesukūrė, tai padaryti; pabrėžia, kad ES, padėdama trečiosioms šalims imtis panašių veiksmų ir skatindama jas tai daryti, padeda užtikrinti visiems vienodas sąlygas; pripažįsta, kad vis dar reikia siekti tolesnės pažangos ES lygmeniu;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares savo vykdomoje politikoje užtikrinti horizontalųjį požiūrį į DVT;

9.  pripažįsta, kad 2015 m. visos Europos šalys, priklausančios ir nepriklausančios ES, įsipareigojo įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; mano, kad plėtojant diskusijas dėl Europos ateities dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų sukurta visą Europą apimanti DVT įgyvendinimo sistema, kurioje dalyvautų ES valstybės narės, EEE valstybės, ES asociacijos susitarimus pasirašiusios šalys, ES šalys kandidatės ir Jungtinė Karalystė, jai išstojus; pabrėžia, kad svarbu skatinti parlamentines diskusijas visais lygmenimis;

10.  palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“, kuriame išdėstyti trys scenarijai, kaip ES galėtų toliau siekti DVT; pritaria pirmajam scenarijui, kuriame siūloma visa apimanti ES ir valstybių narių DVT įgyvendinimo strategija; mano, kad, turint mintyje Europos ateitį, tvari Europa yra vienintelis tinkamas kelias siekiant užtikrinti jos piliečių ir planetos klestėjimą ir gerovę;

11.  apgailestauja dėl to, kad Komisija dar neparengė integruotos ir visa apimančios DVT įgyvendinimo strategijos;

12.  pabrėžia oficialios paramos vystymuisi (OPV), kaip pagrindinės skurdo panaikinimo priemonės, svarbą ir primena atitinkamus ES ir valstybių narių prisiimtus OPV įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą siekti tikslo 0,7 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti OPV, 0,15–0,20 proc. oficialios paramos vystymuisi OPV/BNP skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti siekti 0,7 proc. OPV/BNP tikslo ir palaipsniui didinti OPV, kad šis tikslas būtų pasiektas; ragina valstybes nares nustatyti patikrinamus metinius veiksmų planus, skirtus atskiriems OPV tikslams pasiekti; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ES ir valstybių narių bendrą atsakomybę už 0,7 proc. OPV/BNP tikslo įgyvendinimą, valstybės narės yra atskaitingos tiek nacionaliniams parlamentams, tiek Europos Parlamentui;

13.  pripažįsta, kad nauda sveikatai turi būti saugoma ir pažanga turi būti paspartinta, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai; tvirtina, kad nors pasaulyje kai kuriose sveikatos srityse pasiekta didelės pažangos, išlieka daug uždavinių: vienas iš tokių uždavinių – panaikinti stabilių šalių gyventojų ir nestabiliose bei pažeidžiamose teritorijose gyvenančių gyventojų sveikatos skirtumus, taip pat panaikinti pačios šalies gyventojų sveikatos skirtumus;

14.  pripažįsta, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. sustiprino pasaulinės sveikatos užtikrinimo politinį prioritetą; tvirtina, kad gyventojų sveikata yra labai svarbi siekiant darnaus vystymosi, t. y. siekiant panaikinti skurdą, skatinti taikią ir įtraukią visuomenę ir saugoti aplinką; primygtinai tvirtina, kad sveikata taip pat yra pažangos rezultatas ir rodiklis – ji rodo, ar apsikritai sėkmingai įgyvendinami daugelis tikslų ir Darbotvarkė iki 2030 m.;

15.  pabrėžia, kad apskritai ES sugebėjo sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir atsieti jį nuo ekonomikos augimo, taip stipriai prisidėdama prie pasaulinių pastangų, taip pat atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ES importo ir eksporto sektoriuose[16]; vis dėlto pažymi, kad reikia daugiau pastangų tiek ES, tiek pasaulio lygmenimis;

Strateginių ir bendrų ES veiksmų stiprinimas siekiant visuotinių tikslų

16.  ragina Komisiją atlikti išsamią esamų politikos sričių trūkumų ir įgyvendinimo analizę, siekiant nustatyti svarbiausias tarpusavio sąveikos ir nesuderinamumo sritis; ragina Komisiją toliau neatidėliojant aiškiai nustatyti politikos ir teisės aktų, statistikos ir suskirstytų duomenų rinkimo, valdymo ir įgyvendinimo sričių veiksmus, kurių reikia imtis iki 2030 m., siekiant iki 2019 m. pabaigos parengti išsamią strategiją dėl Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo;

17.  ragina Komisiją parengti plataus užmojo, visapusišką ir visa apimančią strategiją, skirtą Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, visiškai integruojant DVT į ES politikos priemones ir valdymą, padedant tiek ES institucijoms, tiek valstybėms narėms juos įgyvendinti, stebint ir persvarstant Darbotvarkę iki 2030 m. ir numatant išsamų veiksmų planą, konkrečius tikslus ir terminus; prašo Komisijos užtikrinti, kad šioje strategijoje būtų aptarti DVT tarpusavio ryšiai;

18.  ragina Komisiją stiprinti savo bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis, o ES valstybes nares remti vykdomą jų reformą, kad ji atitiktų Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo tikslą;

19.  primena, kad visi DVT yra svarbūs vaikų teisių įgyvendinimo požiūriu; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ES išorės santykiuose; prašo Komisijos stebėti ir pranešti apie ES išorės programose daromą vaiko teisių pažangą;

20.  ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant tvarų maisto gamybos ir vartojimo modelį, kaip pagrindinį tvarios Europos kūrimo pagrindą, kuris apsaugotų ir pašalintų maisto sistemų daromą spaudimą sveikatai ir aplinkai bei teiktų ekonominę naudą ūkininkams, įmonėms ir piliečiams;

21.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visų lygių pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, imtis priemonių siekiant užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių asmenų gerovę, visų pirma siekiant, kad sveikatos priežiūra taptų prieinamesnė, įperkamesnė, veiksmingesnė ir tvaresnė, kompleksiškiau mažinant neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius, keičiantis geriausia patirtimi ir stiprinant gebėjimus užkirsti kelią pasaulinėms grėsmėms sveikatai, pvz., atsparumui antimikrobinėms medžiagoms, ir jas valdyti;

22.  ragina Komisiją su JT organizacija ir jos partneriais derinti programavimo, finansavimo ir veiklos politiką, metodus ir metodiką, kai tai gali padidinti veiksmingumą ir efektyvumą, kad būtų padidintas keleto bendrų prioritetų, pvz., lyčių lygybės ir reprodukcinės, motinų, naujagimių, vaikų ir paauglių sveikatos, klimato kaitos ir aplinkos, veiksmingumas sprendžiant nelygybės ir skurdo problemas;

23.  pabrėžia, kad siekiant finansuoti Darbotvarkę iki 2030 m. labai svarbu užtikrinti teisingumą ir skaidrumą mokesčių srityje, kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, panaikinti neteisėtus finansų srautus ir mokesčių rojus bei didinti vidaus išteklių telkimą; dar kartą ragina įvertinti nacionalinės ir ES mokesčių politikos šalutinį poveikį besivystančioms šalims, užtikrinant politikos suderinamumą vystymosi labui;

24.  pabrėžia, kad svarbu spręsti socialinės ir ekonominės nelygybės klausimą ir skatinti lyčių lygybę Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje; primena pagrindinį Darbotvarkės iki 2030 m. principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“; todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti labiausiai socialiai atskirtiems ir pažeidžiamiems visuomenės asmenims, užtikrinant visapusišką jų įtrauktį;

25.  ragina Komisiją skatinti tvarias pasaulines vertės grandines, įdiegiant įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, didelį dėmesį skiriant visoms jų tiekimo grandinėms, nes tai padrąsintų įmones atsakingiau investuoti ir paskatintų veiksmingiau įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimuose numatytus darnaus vystymosi skyrius, įskaitant jų nuostatas dėl kovos su korupcija, skaidrumo, kovos su mokesčių vengimu ir atsakingo įmonių elgesio;

26.  mano, kad DVT turėtų būti ES darnaus vystymosi ir integracinio augimo strategijos pagrindas; pabrėžia, kad reikia aiškiai nustatyti bendrus rodiklius, kriterijus ir tikslus ir išnagrinėti, ko trūksta uždaviniams ir tikslams pasiekti, taip pat nurodyti, kokių veiksmų reikia imtis ir kokias priemones naudoti norint, kad tikslai būtų pasiekti; pabrėžia, kad 2030 m. ES strategijoje taip pat turėtų būti apibrėžta, kada ir kaip Sąjunga atliks poveikio darniam vystymuisi vertinimus, siekdama pašalinti esamas spragas, perorientuoti esamą politiką ir parengti naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar atlikti jų peržiūras, kartu užtikrinant nuoseklumą ir koordinavimo veiksmus tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis; todėl ragina Komisiją ir visų sudėčių Tarybą nedelsiant imtis šio darbo;

27.  mano, kad Parlamentas turėtų būti įtrauktas į Europos semestro darbą, Europos semestras turėtų būti suderintas su Darbotvarke iki 2030 m. ir į šį procesą turėtų būti įtraukta tvarumo patikra; todėl ragina Komisiją toliau adaptuoti vykdomą Europos semestro procesą; pabrėžia, jog tai darant visų pirma reikės užtikrinti, kad Europos semestre būtų visapusiškai atsižvelgiama į visus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

28.  pabrėžia, kad reikia aiškiai nurodyti veiksmus, kurių reikės imtis kiekvienu valdymo lygmeniu, kad būtų įgyvendinti numatyti tikslai ir uždaviniai, kartu laikantis subsidiarumo principo; ragina valstybėse narėse, kurios dar to nepadarė, numatyti aiškias ir nuoseklias atitinkamo (nacionalinio, subnacionalinio, vietos) lygmens darnaus vystymosi galimybes; pabrėžia, kad Komisija turėtų vadovauti šiam procesui siekdama užtikrinti nuoseklų požiūrį; ragina taikyti daugiapakopį požiūrį, kad būtų užtikrintas geresnis supratimas, tvirtas įsipareigojimas ir bendra atsakomybė įgyvendinant DVT;

29.  palankiai vertina tai, kad paskelbta antroji Eurostato darnaus vystymosi Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita, kuri yra žingsnis į priekį kuriant visapusišką ES stebėsenos mechanizmą; apgailestauja dėl to, kad ataskaitoje nepateikiamas ES teisės aktų poveikio trečiosioms šalims vertinimas ir atotrūkio tarp dabartinių rezultatų ir tikslų bei uždavinių siekimo vertinimas;

30.  pabrėžia, kad Komisija turi sukurti integruotą, veiksmingą ir dalyvaujamąją darnaus vystymosi tikslų ir Darbotvarkės iki 2030 m. vykdymo ir integravimo stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros sistemą, atitinkančią JT visuotinių rodiklių sistemą, pagal kurią nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis būtų renkama informacija ir atitinkami suskirstyti duomenys, kartu pripažįstant, kad Eurostatas negali vienas visapusiškai apžvelgti visų DVT įgyvendinimo pažangos aspektų; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šalutinį poveikį ir į tai, kad tikslai yra tarpusavyje susiję ir nedalomi, ir prašo, kad Eurostatui taip pat būtų pavesta sistemingai teikti ataskaitas dėl DVT įgyvendinimo rezultatų kiekvienoje valstybėje narėje, remiantis vienodais rodikliais;

31.  pabrėžia, kad reikia naudoti daug įvairių rodiklių, kurie nėra grynai ekonominio pobūdžio ir kuriuos naudojant būtų galima įvertinti perkeičiantį DVT pobūdį, ypač atsižvelgiant į visų formų skurdo panaikinimą, – toks pobūdis turėtų būti vertinamas renkant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui svarbius suskirstytus duomenis; pabrėžia, kad reikia, jog Eurostatas parengtų konkrečių pažangos rodiklių, skirtų DVT vidiniam taikymui ES atitinkamais valdymo lygmenimis, rinkinį;

32.  primena svarbų ES vaidmenį gerinant pasaulinių vertės grandinių skaidrumo, atskaitomybės ir tvarumo standartus; pabrėžia, kad ES yra normatyvinė ir ekonominė galia, todėl ji turi būti geros praktikos ir pasaulinių taisyklių nustatymo lyderė; ragina Komisiją ir valstybes nares remti derybas dėl privalomos JT tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių sutarties;

33.  ragina ES valstybes nares, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro nustatytais rodikliais, teikti duomenis apie veiksmingą virusinio hepatito stebėseną ir ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, atsižvelgiant į savo įsipareigojimą, prisiimtą 2016 m. lapkričio mėn. komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“;

34.  pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. pokyčius skatinantį potencialą ir jos tikslus; primena, kad vykdant įgyvendinimo ir stebėsenos procesus būtina bendradarbiauti su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia svarbų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atliekamą vaidmenį;

35.  pabrėžia skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės svarbą vykdant ES darbotvarkės iki 2030 m. pažangos stebėseną ir atitinkamai pabrėžia teisės aktų leidėjų vaidmenį šiame procese; mano, kad sudarius privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal SESV 295 straipsnį būtų sukurta tinkama bendradarbiavimo šioje srityje sistema;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti turimą informaciją ir didinti piliečių sąmoningumą apie būtinybę užbaigti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą;

37.  pabrėžia, kad DFP turi būti orientuota į Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į visus finansavimo mechanizmus ir biudžeto eilutes; todėl ragina Komisiją, įgyvendinant DFP, didinti atskaitomybę už kolektyvinius rezultatus; dar kartą primena savo poziciją dėl būsimos DFP, ragindamas, įvykdžius DFP veikimo tinkamumo peržiūrą, atlikti privalomą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, atsižvelgiant į DVT pažangos vertinimą; pabrėžia, kad reikia patikrinti planuojamus esamų politikos sričių finansinius paketus, siekiant užtikrinti suderinamumą su darniu vystymusi;

38.  mano, kad norint laiku ir sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. būtina gerokai paspartinti žaliąsias investicijas, inovacijas ir ekonomikos augimą ES, ir pabrėžia, kad svarbu plačiau taikyti novatoriškas ir esamas finansavimo priemones, pvz., žaliuosius viešuosius pirkimus, taip pat dabartinėje investavimo politikoje skubiai taikyti įvairius požiūrius, visų pirma laipsniškai atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų;

39.  palankiai vertina tai, kad vis didėja DVT finansavimui skirto institucinio ir privataus kapitalo dydis, ir pabrėžia, kad svarbu turėti tvirtą tvarią finansų sistemą, įskaitant bankų kapitalo reikalavimų kalibravimą, daug anglies dioksido išskiriančio turto prudencinį vertinimą, prudencines taisykles draudimo bendrovėms ir institucinių investuotojų bei turto valdytojų pareigų atnaujinimą;

Politikos suderinamumas, koordinavimas ir DVT integravimas

40.  pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti didesnį politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui, svarbu, kad būtų užtikrintas geresnis sprendimus priimančių įstaigų, įvairių organizacijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas;

41.  palankiai vertina Komisijos 2019 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos priėmimą ir mėginimą geriau integruoti politikos suderinamumą vystymosi labui į ES požiūrį įgyvendinant DVT; primena, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra principas, nustatytas SESV 208 straipsnyje, tačiau jis taip pat turi esminę reikšmę siekiant darnaus vystymosi tikslų;

42.  pripažįsta taikant politikos suderinamumo vystymosi labui priemones padarytos pažangos poveikį ES politikos formavimui; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti, su vystymusi nesusijusioje politikoje būtų atsižvelgiama į vystymosi tikslus, – tai būtų politikos suderinamumo vystymosi labui mechanizmų taikymo rezultatas;

43.  pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui aspektas ir įnašas į jį; rekomenduoja, kad geriausia praktika ir patirtis, įgyta įgyvendinant politikos suderinamumą vystymosi labui, būtų taikoma toliau plėtojant ir įgyvendinant politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą siekti politikos suderinamumo vystymosi labui, nes tai svarbus indėlis siekiant platesnio politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui jos veiksmuose įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad būtina stiprinti politikos suderinamumo vystymosi labui mechanizmus visose ES institucijose ir politikos formavimo procesuose, ir užtikrinti, kad šio principo būtų tinkamai laikomasi atliekant reguliarius ex ante poveikio vertinimus ir nustatant tinkamus atskaitomybės ir poveikio švelninimo mechanizmus;

45.  mano, kad politikos suderinamumas vystymosi labui reiškia, kad ateityje visos aktualios politikos sritys ir visos ES lygmens finansinės ir nefinansinės priemonės turės būti kuriamos, įgyvendinamos ir stebimos atsižvelgiant į DVT įgyvendinimo pažangą, todėl Komisija turėtų sparčiai plėtoti reikiamus politinius gebėjimus visais lygmenimis;

46.  primygtinai ragina Komisiją priimti tolesnių veiksmų planą, atsižvelgiant į politikos suderinamumo vystymosi labui išorės vertinimo rekomendacijas, kuriose raginama patvirtinti aiškias šios koncepcijos įgyvendinimo taisykles; pakartoja savo raginimą aiškiai apibrėžti kiekvienos ES institucijos atsakomybę įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimus;

47.  pakartoja savo raginimą apsvarstyti politikos suderinamumą vystymosi labui Europos Vadovų Taryboje, kad būtų paskatintas jo mechanizmų įgyvendinimas pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; mano, kad, kaip pabrėžta politikos suderinamumo vystymosi labui išorės vertinime, tik ES politinė valia turės reikšmingos įtakos politikos suderinamumo vystymosi labui metodo propagavimui ir veiksmingumui;

48.  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui, pabrėžia, kad ES turi pradėti aktyvų dialogą su besivystančiomis šalimis ir regionais, kad aptartų ir apsvarstytų svarbiausias politikos iniciatyvas, galinčias turėti jiems įtakos;

49.  pabrėžia, kad ES institucijos turi imtis vadovaujamojo vaidmens ir pritaikyti savo valdymą, kad būtų galima į jų darbą integruoti DVT; ragina Komisiją koordinuoti DVT aukščiausiuoju lygmeniu, pasitelkiant specialią projekto grupę, veikiančią prie pirmininko kabineto, ir bendradarbiaujant su visais Komisijos nariais ir generaliniuose direktoratuose dirbančiais apmokytais kontaktiniais asmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime apie Sąjungos padėtį reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia DVT įgyvendinimo padėtis; primygtinai reikalauja, jog Parlamentas taip pat užtikrintų, kad DVT būtų nuosekliai įtraukti į komitetų veiklą;

50.  palankiai vertina tai, kad Bendrųjų reikalų taryboje sukurta darbo grupė dėl Darbotvarkės iki 2030 m.; ragina Parlamente, Taryboje, Komisijoje ir tarp jų sukurti koordinavimo ir bendradarbiavimo DVT klausimais mechanizmus, siekiant užtikrinti politikos suderinamumą; pabrėžia, kad tokie mechanizmai turėtų būti aiškiai apibrėžti ir nustatyti pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl tvarios Europos iki 2030 m., nes nuoseklūs politiniai trijų institucijų bendradarbiavimo procesai bus labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; ]ragina visas tris institucijas įsitraukti į būsimą įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos dėl DVT darbą ir pabrėžia, kad svarbu į šią platformą įtraukti visus atitinkamus subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas;

51.  mano, kad, turint mintyje 17-ąjį DVT dėl partnerysčių, reikėtų išplėtoti dabartinės suinteresuotųjų subjektų platformos dėl DVT vaidmenį ir įtraukti platformą į oficialią ir tarpinstitucinę konsultacijų sistemą;

52.  pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo vaidmenį remiant Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą besivystančiose šalyse; palankiai vertina tai, kad DVT įtraukti į naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi; primena, kad skurdo panaikinimas (1-asis DVT) išlieka pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas; primena, kad 1-asis DVT ir 2-asis DVT yra iš esmės susiję; pakartoja, kad, nepaisant pažangos, nepanašu, kad dabartinė įgyvendinimo sparta ir apimtis paskatins radikalius pokyčius, kurių reikia 2-ajam DVT tikslui įgyvendinti; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi 2017 m. Aukšto lygio politinio forumo parengtos 2-ojo DVT teminės apžvalgos rekomendacijų;

53.  pakartoja savo raginimą įtraukti DVT įgyvendinimą į visas politikos sritis; džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu įtraukti DVT į savo geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir pabrėžia geresnio reglamentavimo priemonių strateginio naudojimo potencialą Komisijos atliekamuose nepriklausomuose ES politikos suderinamumo vertinimuose, susijusiuose su Darbotvarke iki 2030 m. ir vystomojo bendradarbiavimo politiką; ragina Komisiją skubiai persvarstyti geresnio reglamento darbotvarkės gaires ir toliau gerinti ir stebėti savo reguliarius ex ante vertinimus, siekiant užtikrinti visapusišką politikos suderinamumą įgyvendinant DVT, drauge skatinant sąveiką, kuriant papildomą naudą ir vengiant kompromisų tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu;

54.  ragina Parlamente sukurti tarpkomitetinio koordinavimo mechanizmą, siekiant prižiūrėti ES įsipareigojimų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą ir imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu;

55.  ragina Europos Parlamento Pirmininkų sueigą ir Komitetų pirmininkų sueigą įvertinti dabartinės Parlamento struktūros tinkamumą, kad būtų užtikrintas jos gebėjimas veiksmingai ir visapusiškai stebėti visų politikos sektorių darbą siekiant darnaus vystymosi tikslų ES vidaus ir išorės politikos srityse;

56.  ragina Europos Parlamentą, Komisiją ir Tarybą rengti bendrą deklaraciją dėl tvarumo, įtvirtinant DVT daugiamečiuose tarpinstituciniuose kitos teisėkūros kadencijos prioritetuose;

57.  atkreipia dėmesį į reguliarių ir tinkamų ex ante poveikio vertinimų ir ex post vertinimų svarbą, siekiant užtikrinti geresnį Darbotvarkės iki 2030 m. integravimą ir gauti rezultatų; pabrėžia, kad svarbu įvertinti trumpalaikes ir ilgalaikes politikos pasekmes ir galimą jos poveikį darniam vystymuisi; primena Sutartyje nustatytą įpareigojimą atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus visose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

58.  primena, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų besivystančioms šalims labai svarbu sutelkti vidaus pajamas; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymosi klausimais (UNCTAD) pasaulio investicijų ataskaitoje „2015 m. pasaulio investicijų ataskaita – Tarptautinių investicijų valdymo reformavimas“[17] manoma, kad besivystančios šalys praranda mažiausiai 100 mlrd. USD pelno mokesčio pajamų per metus dėl didelių bendrovių mokesčių vengimo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Daugiau surinkti, geriau išleisti. Kaip įtraukiu ir tvariu būdu užtikrinti vystymąsi“ (SWD(2015)0198), kuriame siekiama spręsti šį klausimą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad nebuvo imtasi konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti pirmiau minėtos Komisijos strategijos įgyvendinimą; ragina Komisiją pasiūlyti pavyzdinę vidaus pajamų sutelkimo programą siekiant užtikrinti, kad būtų surenkama daugiau mokesčių pajamų ir būtų galima finansuoti DVT įgyvendinimą;

59.  primygtinai reikalauja stiprinti vietos veikėjus, kad jie taptų aktyviais darnaus vystymosi dalyviais, ir ragina nacionalinius parlamentus ir regionines bei vietos valdžios institucijas aktyviau dalyvauti visuose DVT įgyvendinimo etapuose, pradedant planavimu ir programavimu ir baigiant vertinimu bei stebėsena; be to, ragina Komisiją labiau remti miestus ir vietos valdžios institucijas, kad jie rengtų, įgyvendintų ir stebėtų veiksmingas politikos iniciatyvas ir strategijas, kuriomis siekiama įgyvendinti DVT;

60.  palankiai vertina tai, kad vis daugiau privačiojo sektoriaus atstovų dalyvauja įgyvendinant DVT; pabrėžia, kad svarbu sukurti aplinką, kurioje būtų galima lengviau imtis naujų iniciatyvų bei sudaryti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, o įmonės būtų skatinamos suderinti savo verslo strategijas su darnaus vystymosi tikslais;

61.  primena, jog JT apskaičiavo, kad norint pasiekti DVT kasmet reikia 5–7 trln. USD dydžio investicijų; todėl primygtinai tvirtina, kad būtina sutelkti investicijas, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES išorės investicijų plano teikiamas galimybes;

Savanoriški nacionaliniai vertinimai ir ES ataskaitų teikimas JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio politiniam forumui darnaus vystymosi srityje 2019 m.

62.  ragina valstybes nares atlikti reguliarias ir įtraukias pažangos apžvalgas ir ragina tas valstybes nares, kurios dar nėra įsipareigojusios atlikti savanoriškų nacionalinių vertinimų, tai daryti laikantis Darbotvarkės iki 2030 m., o valstybes nares, jau pateikusioms savanorišką nacionalinį vertinimą, nustatyti reguliaraus savanoriškų nacionalinių vertinimų teikimo ateityje tvarkaraštį;

63.  ragina Komisiją reguliariai atlikti valstybių narių savanoriškų nacionalinių vertinimų analizę siekiant įvertinti pažangą ir gerąją patirtį; be to, ragina atlikti mažiausiai išsivysčiusių šalių savanoriškų nacionalinių vertinimų analizę, siekiant nustatyti poreikius, pašalinti trūkumus ir padidinti paramą bei bendradarbiavimą, ir glaudžiai bendradarbiauti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kuriant tarpusavio vertinimo mechanizmus, kurie padėtų sėkmingai įgyvendinti DVT strategijas ir veiksmus šalies ir užsienio politikoje, taip pat gerinti keitimąsi geriausia patirtimi ir vykdyti neigiamo išorės šalutinio poveikio stebėseną;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti bendrą vystomojo bendradarbiavimo programavimą ir bendrą įgyvendinimą, grindžiamą dialogais DVT politikos klausimais su šalimis partnerėmis, nacionaliniais vystymosi planais ir savanoriškais nacionaliniais vertinimais, tinkamai atsižvelgiant į šalių atsakomybę ir kitus vystymosi veiksmingumo principus;

65.  pabrėžia Aukšto lygio politinio forumo vaidmenį toliau stebint ir persvarstant DVT; tvirtai pritaria Sąjungos įsipareigojimui atlikti savanorišką vertinimą Aukšto lygio politiniame forume; ragina Komisiją gerbti ES vadovaujantį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir pateikti išsamią bendrą ataskaitą apie visus DVT; pabrėžia, kad ES ataskaitos, įskaitant būsimą bendrą suvestinę ataskaitą dėl ES paramos besivystančioms šalims, turėtų apimti esamos padėties ir dabartinių trūkumų bei spragų analizę;

66.  ragina Komisiją būti pavyzdžiu Aukšto lygio politinio forumo vykdomame procese; ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., be kita ko, pasitelkiant JT Europos ekonomikos komisiją;

67.  ragina, ruošiantis Aukšto lygio politiniam forumui darnaus vystymosi srityje, surengti metinį Europos DVT forumą, kad būtų sudarytos sąlygos išorės suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų bei parlamento narių dalyvavimui ir dialogui DVT įgyvendinimo srityje;

68.  palankiai vertina Jungtinių Tautų aukšto lygio politinio forumo darnaus vystymosi srityje aukščiausiojo lygio susitikimą, rengiamą remiant JT Generalinei Asamblėjai, kuris vyks 2019 m. rugsėjo mėn., ir būsimus aukščiausiojo lygio susitikimus, kaip galimybę įvertinti visų DVT įgyvendinimą pagal visą Darbotvarkę iki 2030 m., ir tikisi, kad Sąjunga atliks pagrindinį vaidmenį aukščiausiojo lygio susitikime; pažymi, kad valstybės narės padarė skirtingą pažangą, ir tam turėjo įtakos, be kita ko, atitinkami DVT, nacionaliniai prioritetiniai tikslai ir uždaviniai; pabrėžia, kad DVT yra tarpusavyje labai susiję ir kad turėtų būti laikomasi sisteminio požiūrio į jų įgyvendinimą;

Pagrindinis dėmesys DVT pagal būsimą nuodugnią apžvalgą 2019 m. Aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje

69.  palankiai vertina rengiamą nuodugnią 4-ojo (kokybiškas švietimas), 8-ojo (deramas darbas ir ekonomikos augimas), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) DVT apžvalgą ir tikisi, kad Sąjunga visapusiškai prisidės rengiant šią apžvalgą; laukia būsimų nuodugnių visų kitų DVT apžvalgų ateinančiais metais, kartu pabrėždamas Darbotvarkės iki 2030 m. nedalumą ir tikslų tarpusavio sąsajas;

70.  pakartoja, kad kokybiškas švietimas ir galimybė visiems vaikams gauti pradinį išsilavinimą (4-asis DVT) yra būtini siekiant darnaus vystymosi ir savarankiškų visuomenių, taip pat užtikrinant jaunimo įgalėjimą bei galimybes įsidarbinti; pripažįsta, kad kokybiškas švietimas daugelyje valstybių narių yra didelio prioriteto tikslinė sritis, ir pabrėžia, kad techninis ir profesinis mokymas yra itin svarbus, norint suteikti jaunimui įsidarbinimo galimybių ir galimybių gauti kvalifikuotą darbą; tačiau apgailestauja dėl to, kad miesto ir kaimo vietovių skirtumai švietimo srityje bei lyties skirtumai vis dar vyrauja tiek ES, tiek už jos ribų; todėl ragina daugiau investuoti į švietimo ir susijusios infrastruktūros kokybės gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams pačioje ES ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims už ES ribų;

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares sistemingiau įgyvendinti uždavinius pagal 8-ąjį DVT (tvarus augimas ir užimtumas) naudojant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir (bendrą) programavimą; ragina dar labiau prisidėti siekiant 8-ojo DVT, kuris apima tiek gamybos pajėgumų gerinimą, pajamų kūrimą, industrializaciją, tvaraus vartojimo didinimą ir gamybos modelių tobulinimą, tiek prekybos, privačiojo sektoriaus, verslo aplinkos, infrastruktūros ir turizmo plėtojimą;

72.  pripažįsta labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų, kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, svarbą; ragina skatinti vienodas sąlygas tvarioms investicijoms, industrializacijai, verslo veiklai, įskaitant atsakingą įmonių elgesį, finansus ir mokesčius, mokslui, technologijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms, siekiant skatinti ir spartinti šalies ekonomikos ir žmogaus raidą ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus augimo, laikantis DVT ir Paryžiaus susitarimo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujų verslo modelių kūrimą ir naudotis naujomis technologijomis, pvz., dirbtiniu intelektu;

73.  pabrėžia ypatingą privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant pažangos įgyvendinant DVT, visų pirma vykdant atsakingas ir tvarias investicijas, stiprinant integracinį augimą, taip pat skatinant atsakingą įmonių elgesį ir jam įsipareigojant; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikalingos investicijoms palankios politikos sistemos, įskaitant tvarumo rezultatų rodiklius ir reikalavimus, kad būtų galima integruoti tvarumo riziką priimant sprendimus dėl investicijų ir teisinės valstybės;

74.  pripažįsta, kad ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų centrai ir inkubatoriai yra svarbūs darnaus vystymosi struktūroms remti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti stipresnius ryšius tarp mokslininkų ir verslo sektoriaus, kad jie galėtų keistis geriausia patirtimi ir skleisti inovacijas; pabrėžia, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas finansavimas turi būti papildytas strateginiu požiūriu į investicijas, suteikiančiu galimybę inovaciniams sprendimams pasiekti rinką, nes jiems dažnai reikia didelio kapitalo ir didelės rizikos investicijų;

75.  ragina Tarybą, rengiant savo poziciją dėl būsimo ESF+, atsižvelgti į DVT ir skirti jiems būtinus finansinius asignavimus; pabrėžia, kad sėkmingas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas Sąjungoje priklauso nuo plačių užmojų politikos, kuriai skiriami pakankami ištekliai;

76.  apgailestauja dėl to, kad vis dar pastebimi valstybių narių padarytos pažangos skirtumai įgyvendinant 10-ąjį DVT ir siekiant mažinti pajamų nelygybę, taip pat nelygybę dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės priklausomybės, kilmės, religijos, ekonominės padėties ir kitų veiksnių, – toks mažinimas gali pagerinti socialinę sanglaudą – ir kad nelygybė išlieka ir didėja šalių viduje ir tarp jų, tiek ES, tiek už jos ribų; ragina paspartinti pažangą mažinant didėjančius skirtumus ir skatinant lygias galimybes visiems, tiesiogiai padedant pažeidžiamoms grupėms ir tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, siekiant įtraukesnio ir tvaresnio augimo, taip pat žmogaus vystymosi; ragina Komisiją į 10-ojo DVT peržiūrą, be kita ko, įtraukti pagerintus kriterijus, susijusius su ekonomine nelygybe;

77.  pripažįsta, kad ES ir visos jos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir kad dauguma valstybių narių laiko Paryžiaus susitarimą pagrindiniu jų tarptautinio bendradarbiavimo politikos ramsčiu kartu su Darbotvarke iki 2030 m., o kai kurios valstybės narės teikia prioritetą kovos su klimato kaita ir jos padariniais tikslui (13-asis DVT); ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti komunikacijos strategijas ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informuotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, pvz., geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energijos tiekimo patikimumą ir mažesnes energijos importo išlaidas;

78.  ragina Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti kaip visumą, koordinuojant bei derinant su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, įskaitant aspektus, susijusius su poreikiu skubiai panaikinti spragas tarp to, ką dar reikia padaryti siekiant sumažinti visuotinį klimato atšilimą, ir daugiau dirbti prisitaikymo srityje ir finansuoti prisitaikymą; primena ES įsipareigojimą skirti 20 proc. savo 2014–2020 m. biudžeto lėšų (apytikriai 180 mlrd. EUR) pastangoms kovoti su klimato kaita, be kita ko, naudojant savo išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką;

79.  apgailestauja, kad nepaisant to, kad IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C visuotinio atšilimo pateikti aiškūs ir išsamūs moksliniai įrodymai dėl žalingo tokio temperatūros padidėjimo poveikio ir labai didelio skirtumo, susijusio su 2 °C atšilimo poveikiu, Paryžiaus susitarimo šalims iki šiol nepavyko padidinti savo klimato srities užmojų; palankiai vertina tarptautinį bendradarbiavimą prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais ir susiejant trečiųjų šalių bei regionų anglies dioksido rinkas; ragina Sąjungą skatinti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse kurti į rinką orientuotas išmetamųjų teršalų mažinimo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad tai padės sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, sutaupyti išlaidų ir padidinti veiklos efektyvumą, taip pat sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką sukuriant vienodas sąlygas pasauliniu mastu;

80.  pabrėžia, kad švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos yra būtina ir atkreipia dėmesį į pagrindinį vaidmenį, kurį atlieka besivystančios šalys įgyvendinant Paryžiaus susitarimo, Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų plano tikslus, taip pat neatidėliotiną poreikį padėti toms šalims įgyvendinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; todėl palankiai vertina tai, kad kovai su klimato kaita suteiktas prioritetas pagal neseniai įsteigto Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF), kuriuo siekiama sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į šalis partneres Afrikoje ir ES kaimynystės regione, nuostatas;

81.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau eiti savo keliu, pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato požiūriu neutralios, efektyviai išteklius naudojančios ir didelės biologinės įvairovės ekonomikos, visapusiškai laikantis JT darbotvarkės iki 2030 m. ir 17-os DVT, kad būtų sumažintos netvarios tendencijos, grindžiamos pernelyg dideliu gamtinių išteklių eikvojimu, taip pat biologinės įvairovės praradimu, atsiradusiu dėl netvaraus vartojimo ir netvarių gamybos modelių; pabrėžia, kaip svarbu, kad ES paspartintų savo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti atsakingą ir tvarų vartojimą ir gamybą, ir kartu imtųsi vadovaujančio vaidmens kuriant žiedinę ekonomiką;

82.  primena visuotines demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes, kurios yra darnaus vystymosi prielaidos, kaip apibrėžta 16-ame DVT (taikios ir įtraukios visuomenės); vis dėlto labai apgailestauja, kad visame pasaulyje vis dar vyrauja ginkluoti konfliktai ir smurtas; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje šalių trūksta pažangos stiprinant teisinę valstybę ir teisę kreiptis į teismą; primena ES ir valstybių narių įsipareigojimą, išreikštą Europos konsensuse dėl vystymosi, priimti visapusišką požiūrį į konfliktus ir krizes, daugiausia dėmesio skiriant nestabilumui ir žmonių saugumui, kartu pripažįstant darnaus vystymosi, humanitarinės veiklos, taikos ir saugumo ryšį, ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir konfliktų paveiktoms valstybėms; pabrėžia, kad tikslas sukurti taikas ir įtraukias visuomenes, kuriose teisė kreiptis į teismą būtų prieinama visiems, turėtų būti integruotas į ES išorės veiksmus, kuriais, remiant vietos suinteresuotuosius subjektus, būtų galima padėti kurti atsparumą, skatinti žmonių saugumą, stiprinti teisinę valstybę ir spręsti sudėtingas nesaugumo, nestabilumo ir perėjimo prie demokratijos problemas;

83.  pabrėžia, kad kova su nelygybe šalyse ir tarp jų, diskriminacijos naikinimas, taikos skatinimas, dalyvaujamoji demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės turi būti pagrindiniai ES vystymosi politikos tikslai;

84.  palankiai vertina ES pastangas didinti įvairių politikos krypčių nuoseklumą ir kurti jų sąveiką, siekiant sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę;

85.  pabrėžia, kad įtraukus ir teisingas švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbios priemonės siekiant įgyvendinti DVT, ir pripažįsta, kad reikia pagerinti šio sektoriaus valdymą; apgailestauja, kad iki šiol dar nepadidintas galimas mokslininkų bendruomenės indėlis; pabrėžia, jog būtina, kad į programą „Horizontas 2020“ ir būsimas bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukta darnaus vystymosi sąvoka ir visuomenės uždaviniai; primena, kad reikia padėti kurti didelės apimties technologijų perdavimo besivystančioms šalims mechanizmus;

86.  ragina Komisiją įtraukti su DVT susijusius duomenis į didelės vertės duomenų rinkinius, kaip apibrėžta direktyvoje dėl atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos, ir skatinti valstybes nares skelbti visas ataskaitas apie DVT pagal nemokamą licenciją;

87.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti esamas ir būsimas ES programas ir priemones, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir LIFE, kurios sudarytų sąlygas trečiųjų šalių dalyvavimui energetikos, klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse;

88.  ragina parengti ES biudžetą, kuriame darnus vystymasis būtų pripažintas pagrindiniu tikslu; primena, kad kova su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu yra solidariojo vystymosi klausimas;

89.  pabrėžia, kad DVT įgyvendinimas maisto, žemės ūkio, energetikos, medžiagų, miestų ir sveikatos bei gerovės srityse galėtų atverti didesnės nei 10 trln. EUR vertės rinkos galimybes[18]; tačiau pabrėžia, kad norint pasiekti ES tikslą sukurti tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, ES ir jos valstybės narės turi pirmauti mokslo, technologijų ir šiuolaikinės infrastruktūros kūrime;

90.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjantį tiekimo grandinių sudėtingumą ir globalizaciją, svarbu skatinti aukštų tvarumo standartų taikymą, be kita ko, ir trečiosiose šalyse.

°

°  °

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EBPO ir Jungtinėms Tautoms.

• [1]  OL C 210, 2017 6 30, p. 1.
• [2]  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
• [3]  OL C 353, 2016 9 27, p. 2.
• [4]  OL C 76, 2018 2 28, p. 45.
• [5]  OL C 86, 2018 3 6, p. 2.
• [6]  OL C 224, 2018 6 27, p. 36.
• [7]  OL C 334, 2018 9 19, p. 151.
• [8]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0077.
• [9]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0279.
• [10]  http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-18-5927_en.htm
• [11]  http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-18-5882_en.htm
• [12]  http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-18-5870_en.htm
• [13]  Eurostato 2017 m. duomenys, paskelbti 2018 m. spalio 16 d.
• [14]  Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, p. 7.(https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/rp_sustainable_europe_lt_v2_web.pdf.pdf)
• [15]  Komisijos komunikatas „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739).
• [16]  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773).
• [17]  http://unctad.org/en/PublicationChapters/wir2015ch0_KeyMessage_en.pdf
• [18]  Verslo ir darnaus vystymosi komisijos ataskaita, „Better Business, Better World“, 2017 m. sausio mėn.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) stebėsena ir apžvalga JT lygmeniu vykdoma kasmet liepos mėn. Aukšto lygio politiniame forume, o kas ketverius metus – valstybių ir vyriausybių vadovų lygmeniu. Pastarasis susitikimas įvyks pirmą kartą 2019 m. rugsėjo mėn.

Europos Sąjunga įsipareigojo 2019 m. bendrai teikti ataskaitą dėl ES pastangų, susijusių su darbotvarke, taip papildydama savanoriškus nacionalinius vertinimus, kuriuos jau atlieka beveik visos ES valstybės narės. Šiuo strateginiu pranešimu savo iniciatyva, kurį kartu rengia Vystymosi komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, ketinama prisidėti prie ES rezultatų apžvalgos.

Pranešimas rengiamas praėjus beveik ketveriems metams po to, kai visų JT valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai iškilmingai priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ir po kelerių metų trukusių derybų, kuriose Europos Sąjunga atliko pagrindinį vaidmenį. DVT yra svarbi daugiašališkumo ir JT sistemos naujovė ir vienas iš pagrindinių šiuo metu vykdomos JT reformos bei didelių ilgesnio laikotarpio politikos planavimo pokyčių daugelyje pasaulio šalių veiksnių. DVT skiriasi nuo Tūkstantmečio vystymosi tikslų tuo, kad yra visuotiniai, kompleksiniai ir tarpusavyje susiję. Taigi ES ir jos valstybėms narėms jie daro poveikį ne tik Europos lygmeniu, bet ir nacionaliniu / šalies, regioniniu ir vietos bei tarptautiniu lygmenimis.

Iniciatyvą parengti bendrą pranešimą lėmė suvokimas, kad Parlamentas turėtų pareikšti savo nuomonę tuo metu, kai daugiašalio bendradarbiavimo žmonių, planetos ir klestėjimo labui, kovojant su klimato kaita, siekiant solidarumo ir taikos, negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Dviejų komitetų glaudesnio bendradarbiavimo ir aktyvesnio Parlamento dalyvavimo skatinant Darbotvarkę iki 2030 m. Europoje ir už jos ribų poreikis buvo aiškiai juntamas per 2018 m. liepos mėn. vykusį bendros ad hoc delegacijos vizitą Aukšto lygio politiniame forume.

Šis pranešimas yra rengiamas pačiu laiku, nes Komisija rengia bendrą suvestinę ataskaitą dėl ES paramos besivystančioms šalims įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., prie kurios prisideda ir ES valstybės narės. Pranešimu taip pat bus padedama Parlamentui reaguoti į Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, jis teikiamas laiku atsižvelgiant į būsimas Tarybos išvadas ir diskusijas Sibiu vyksiančiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime dėl Europos ateities, kurį planuojama surengti 2019 m. gegužės mėn. Pranešėjai mano, kad DVT gali ir turėtų būti įkvėpimo šaltinis ir kelrodis tam, ko ateinančiais metais sieks ES ir kam ji skirs dėmesį.

Daugelis DVT ir 169 susiję tikslai, įtraukti į Darbotvarkę iki 2030 m., yra tiesiogiai susiję su ne tik su nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, bet ir Sąjungos įgaliojimais ir pareigomis ir todėl jų siekiant reikia vykdyti tikrą daugiapakopį valdymą. Pranešėjai yra įsitikinę, kad siekiant veiksmingo DVT įgyvendinimo, būtina laikytis tikro daugiapakopio valdymo požiūrio, aktyviai ir plačiu mastu dalyvaujant visuomenės, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovams.

Kalbant apie taikymo sritį, pranešėjai siūlo sutelkti dėmesį į visapusišką ir strateginį požiūrį į DVT įgyvendinimą, įskaitant geresnį koordinavimą ir susietą valdymą. Mūsų pranešime siekiama nukreipti ES, kad ji parengtų visa apimančią ES strategiją iki 2030 m., pagal kurią būtų įgyvendinami DVT, ir padidinti jų integravimą į ES politikos priemones ir valdymo mechanizmus. Tokioje visa apimančioje Europos darnaus vystymosi strategijoje, pagrįstoje politikos spragų analize ir vertinimu, ko dar reikia tikslams pasiekti, turėtų būti apibrėžti konkretūs uždaviniai, tikslai, rodikliai ir veiksmai, kurių reikia siekiant gerinti politikos koordinavimą ir politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui Europos lygmeniu. Siekdami integruoti DVT, pranešėjai pritaria tam, kad būtų strategiškai naudojamos geresnio reglamentavimo priemonės siekiant įvertinti ir užtikrinti ES politikos suderinamumą atsižvelgiant į Darbotvarkę iki 2030 m., tuo pačiu metu skatinant sinergiją, gaunant papildomą naudą ir išvengiant kompromisų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu. Į pranešimą įtraukti vienodos svarbos klausimai susiję su klausimu, kaip pagerinti tinkamą stebėseną, proporcingą atskaitomybę ir veiksmingus apžvalgos mechanizmus, vertinant padarytą pažangą.

Svarbiausia, pranešimu siekiama prisidėti prie 2019 m. vyksiančios apžvalgos ir ataskaitų, kuriuos bus teikiamos. Tai bus vykdoma trimis būdais, kurie turi būti atspindėti:

•  atliekant atrinktų kelių DVT, būtent, 4-ojo (kokybiškas švietimas), 8-ojo (deramas darbas ir ekonomikos augimas), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų), teminę apžvalgą Aukšto lygio politiniame forume;

•  teikiant savanoriškus nacionalinius vertinimus – tai yra svarbi priemonė siekiant įvertinti geros praktikos pavyzdžius ir pažangą, kuriuos ES institucijos galėtų įvertinti sistemingiau;

•  šiais metais teikiant ES ataskaitas dėl DVT įgyvendinimo ir indėlio jų siekiant.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	27.2.2019
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	57 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pilar Ayuso, Beatriz Becerra Basterrechea, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Nirj Deva, Stefan Eck, Bas Eickhout, Francesc Gambús, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Enrique Guerrero Salom, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Anneli Jäätteenmäki, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Jo Leinen, Linda McAvan, Susanne Melior, Norbert Neuser, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, Julia Reid, Elly Schlein, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Bogusław Sonik, Eleni Theocharous, Adina-Ioana Vălean, Anna Záborská, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Frank Engel, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Ádám Kósa, Cécile Kashetu Kyenge, Gesine Meissner, Maria Noichl, Alojz Peterle, Keith Taylor, Babette Winter, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Georges Bach, Heinz K. Becker, Edward Czesak, Bogdan Andrzej Zdrojewski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

57	+
ALDE	Beatriz Becerra Basterrechea, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Gesine Meissner
ECR	Edward Czesak, Nirj Deva, Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Eleni Theocharous
GUE/NGL	Lynn Boylan, Stefan Eck, Anja Hazekamp, Kateřina Konečná
PPE	Pilar Ayuso, Georges Bach, Heinz K. Becker, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Frank Engel, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Alojz Peterle, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Bogusław Sonik, Adina-Ioana Vălean, Anna Záborská, Bogdan Andrzej Zdrojewski
S&D	Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Enrique Guerrero Salom, Jytte Guteland, Cécile Kashetu Kyenge, Jo Leinen, Linda McAvan, Susanne Melior, Norbert Neuser, Maria Noichl, Massimo Paolucci, Elly Schlein, Babette Winter, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho
VERTS/ALE	Bas Eickhout, Martin Häusling, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Keith Taylor

1	-
EFDD	Julia Reid

1	0
EFDD	Sylvie Goddyn

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė