Pranešimas - A8-0176/2019Pranešimas
A8-0176/2019

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014

18.3.2019 - (COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD)) - ***I

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Gabriel Mato


Procedūra : 2018/0210(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0176/2019
Pateikti tekstai :
A8-0176/2019
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014

(COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0390),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0270/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. … Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę[2],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0176/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

Antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014

dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014

 

(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui, santrumpa EJRŽF taip pat visur keičiama į santrumpą EJRŽAF). Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pagrindimas

Fondas turėtų vadintis Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondu (EJRŽAF). Akvakultūros svarba pasaulyje ir ES nuolat auga, todėl šis sektorius nusipelno atskiro tiek ES žuvininkystės politikos, tiek fondų skyriaus.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 13 ir 42 straipsnius, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

Pagrindimas

13 straipsnis: „Rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės politiką, transporto politiką, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu“.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  2021–2027 m. laikotarpiui būtina nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veiklą. To fondo tikslas turėtų būti skirti Sąjungos biudžeto finansavimą siekiant paremti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos jūrų politiką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje. Toks finansavimas itin svarbi darnios žuvininkystės ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo sąlyga;

(1)  2021–2027 m. laikotarpiui būtina nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veiklą. To fondo tikslas turėtų būti skirti Sąjungos biudžeto finansavimą siekiant paremti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos jūrų politiką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje. Toks finansavimas yra itin svarbi darnios žuvininkystės, įskaitant jūrų biologinių išteklių ir buveinių išsaugojimą, darnios akvakultūros, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, žvejybos ir akvakultūros bendruomenių klestėjimo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo sąlyga. Suteikiant paramą iš EJRŽF turėtų būti padedama tenkinti gamintojų ir vartotojų poreikius;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a)  atkreipia dėmesį į savo poziciją, kad, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, reikėtų gerokai, palyginti su dabartine daugiamete finansine programa (DFP), padidinti su klimatu susijusias horizontaliąsias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1b)  savo 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP Europos Parlamentas pabrėžė, kokie svarbūs horizontalieji principai, kuriais turėtų būti grindžiama 2021–2027 m. DFP ir visa susijusi Sąjungos politika. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas dar kartą patvirtino savo poziciją, kad Sąjunga turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestavo dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo klausimu; todėl Europos Parlamentas prašė darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas kitos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas. Be to, jis pakartojo, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta papildomų finansinių išteklių. Taigi Europos Parlamentas paragino teikti nuolatinę paramą jau įgyvendinamai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, būtent bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, taip pat sanglaudos politikai, nes jos teikia apčiuopiamą naudą Sąjungos piliečiams;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1c)  savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į socialinę, ekonominę ir ekologinę žuvininkystės sektoriaus, jūrų aplinkos ir mėlynosios ekonomikos svarbą ir jų indėlį į tvarų Sąjungos apsirūpinimo maistu savarankiškumą, užtikrinant Europos akvakultūros ir žuvininkystės tvarumą ir švelninant poveikį aplinkai. Be to, Europos Parlamentas ragino išlaikyti tokias žuvininkystės sektoriui skiriamas sumas, kokios yra numatytos dabartinėje DFP, ir, jei bus numatyta naujų tikslų, susijusių su mėlynosios ekonomikos veiksmais, padidinti jūrų reikalams skiriamus finansinius asignavimus;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

1 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1d)  be to, savo 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP Europos Parlamentas pabrėžė, kad, siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus dėl įtraukios Europos, būtina kovoti su diskriminacija, todėl turi būti taikomos konkrečios finansinės priemonės lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo į visų krypčių Sąjungos politiką ir iniciatyvas pagal kitą DFP srityse;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

1 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1e)  EJRŽF turėtų teikti pirmenybę mažos apimties žvejybai, kad būtų galima spręsti konkrečias šio segmento problemas ir remti darnų vietos žvejybos valdymą ir pakrančių bendruomenių vystymąsi;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei ir penktajai didžiausiai jūros gėrybių gamintojai pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvė, turinti didžiausią pasaulyje jūrų teritoriją (jei įskaičiuotume atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas), Sąjunga yra tapusi penkta pagal dydį jūros gėrybių gamintoja pasaulyje, taigi Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a)  tausi žvejyba ir jūros bei gėlavandenė akvakultūra svariai prisideda prie Sąjungos aprūpinimo maistu, darbo vietų kaime išsaugojimo ir kūrimo, taip pat prie natūralios gamtinės aplinkos, visų pirma biologinės įvairovės, išsaugojimo. Ypatingas dėmesys įgyvendinant kito laikotarpio Sąjungos žuvininkystės politiką turėtų būti skiriamas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus rėmimui ir vystymui;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  taikant tiesioginio valdymo principą turėtų būti kuriama EJRŽF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis. Finansavimas taip pat turėtų būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [„InvestEU“ reglamente]5;

(5)  taikant tiesioginio valdymo principą, turėtų būti kuriama EJRŽF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis bei sinergija tarp valstybių narių ir regionų. Finansavimas taip pat turėtų būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [„InvestEU“ reglamente]5;

_________________

_________________

5 OL C […], […], p. […].

5 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  EJRŽF parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti ir ja neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Parama turėtų pasižymėti akivaizdžia Europos pridėtine verte;

(6)  EJRŽF parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti, padedant surinkti daugiau pajamų iš žvejybos, skatinti darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisės šiame sektoriuje, kūrimą, gamintojams užtikrinti sąžiningas kainas, didinti žvejybos pridėtinę vertę ir remti su žvejyba susijusios pradinės ir galutinės grandies veiklos plėtrą;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo būdai turėtų būti atrenkami remiantis jų gebėjimu pasiekti veiksmams nustatytus prioritetus ir rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kartu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 125 straipsnio 1 dalyje;

(7)  pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo būdai turėtų būti atrenkami remiantis jų gebėjimu pasiekti veiksmams nustatytus prioritetus ir rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Kartu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 125 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

(8)  DFP pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas turėtų būti padidintas bent 10 %, palyginti su 2014–2020 m. EJRŽF biudžetu. Jo ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 87 proc. EUR turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 13 proc.– tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui, žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, taip pat jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui ir žinioms jūrų srityje, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos laikinam nutraukimui ir nutraukimui visam laikui bei investicijoms į laivus, reikėtų riboti;

__________________

__________________

6 OL C […], […], p. […].

6 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a)  atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus svarbą, sektoriui – ypač gėlavandenei akvakultūrai – numatytos Sąjungos lėšos turėtų likti tokio pat dydžio, kaip ir einamuoju biudžeto laikotarpiu;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti išmetamo CO2 kiekio tikslus, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką yra svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą reikia naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“;

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, susijusius su išmetamu CO2 kiekiu, reiškia, kad ne mažiau kaip 30 proc. Sąjungos biudžeto turėtų būti naudojama klimato politikos veiksmams. Taip pat būtina padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, aplinkosauginį pėdsaką – tai yra ir toliau turi būti svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą būtų galima naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  sprendimai investuoti į mėlynąją ekonomiką turi būti pagrįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kuris gali sukelti grėsmę darnai ilguoju laikotarpiu. Kai nėra pakankamų žinių ar informacijos, kad būtų galima įvertinti investicijų poveikį aplinkai, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turi būti taikomas atsargumo principas, nes kitaip gali būti imtasi veiksmų, kurie gali daryti žalingą poveikį;

Pagrindimas

Atsargumo principas yra vienas iš esminių ES sutarties, Rio deklaracijos ir kitų tarptautinių susitarimų bei konvencijų dėl jūros aplinkos apsaugos principų.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  EJRŽF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais: darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti ir pakrančių bendruomenėms klestėti sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones;

(10)  EJRŽF turėtų būti grindžiamas penkiais prioritetais: darnios žvejybos skatinimas, įskaitant jūrų biologinių išteklių išsaugojimą; darnios akvakultūros skatinimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų bei perdirbimo sektorių priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti, atsižvelgiant į ekologinę aplinkos talpą, ir pakrančių bei sausumos bendruomenėms klestėti ir jų ekonominei ir socialinei sanglaudai sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  prioritetai galėtų būti įvardyti remiantis konkrečiais Sąjungos tikslais, kad būtų išsamiau paaiškinta, kam gali būti naudojamas fondas, ir užtikrintas didesnis fondo veiksmingumas;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  po 2020 m. EJRŽF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

(11)  po 2020 m. EJRŽF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente įvardytas prioritetines sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą, siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą ir numatant tam tikras išimtis tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas nustatytas kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (14-asis DVT). Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgdama į tai, ji įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką ir tas įsipareigojimas dera su jūrinių teritorijų planavimu, biologinių išteklių išsaugojimu ir geros aplinkos būklės pasiekimu, uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai, panaikinti subsidijas, skatinančias neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą ir neskirti naujų panašaus pobūdžio subsidijų. Toks rezultatas turėtų būti pasiektas vykstant Pasaulio prekybos organizacijos deryboms dėl subsidijų žuvininkystei. Be to, kai 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) vyko Pasaulio prekybos organizacijos derybos, Sąjunga įsipareigojo panaikinti subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai;

(12)  2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas nustatytas kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (14-asis DVT). Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgdama į tai, ji įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, ir tas įsipareigojimas dera su ekosisteminiu jūrinių teritorijų planavimo metodu, ypač atsižvelgiant į rūšių ir buveinių pažeidžiamumą dėl žmogaus veiklos jūroje, biologinių išteklių išsaugojimu ir geros aplinkos būklės pasiekimu, uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai, panaikinti subsidijas, skatinančias neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą ir neskirti naujų panašaus pobūdžio subsidijų. Toks rezultatas turėtų būti pasiektas vykstant Pasaulio prekybos organizacijos deryboms dėl subsidijų žuvininkystei. Be to, kai 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) vyko Pasaulio prekybos organizacijos derybos, Sąjunga įsipareigojo panaikinti subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai laivyno pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai. Pripažįsta, kad darnūs Sąjungos žvejybos ir jūros bei gėlavandenės akvakultūros sektoriai svariai prisideda prie JT darnaus vystymosi tikslų siekio;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  EJRŽF turėtų padėti siekti ir kitų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). Šiame reglamente visų pirma atsižvelgiama į šiuos tikslus:

 

1-ąjį DVT – skurdo panaikinimas: EJRŽF prisidės gerinant pažeidžiamiausių pakrančių bendruomenių, visų pirma priklausančių nuo vienintelio ištekliaus – žvejybos, kuriai kyla pavojus peržvejojimo, pasaulinių pokyčių arba aplinkosaugos problemų, gyvenimo sąlygas.

 

3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė: EJRŽF prisidės kovojant su pakrančių vandens telkinių užterštumu, dėl kurio kyla endeminės ligos, ir užtikrinant gerą žvejybos ir akvakultūros kilmės maisto produktų kokybę.

 

7-ąjį DVT – švari energija: EJRŽF, finansuodamas mėlynąją ekonomiką, taip pat prisidės prie „Europos horizonto“ skiriamų lėšų skatinant atsinaujinančių jūrų išteklių energijos vystymą ir užtikrins, kad šis vystymas būtų suderinamas su jūrų aplinkos apsauga ir žuvininkystės išteklių išsaugojimu;

 

8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas: EJRŽF kartu su ESF prisidės prie mėlynosios ekonomikos, kuri yra ekonomikos augimo veiksnys, plėtros. Jis taip pat užtikrins, kad šis ekonomikos augimas būtų deramas pakrančių bendruomenių užimtumo šaltinis. Be to, EJRŽF padės gerinti žvejų darbo sąlygas;

 

12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba: EJRŽF padės pereiti prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo ir apriboti gamtos išteklių bei energijos nuostolius;

 

13-ąjį DVT – klimato politikos veiksmai: EJRŽF teiks rekomendacijas dėl savo kovos su klimato kaita biudžeto;

Pagrindimas

EJRŽF prisideda prie kitų Darnaus vystymosi tikslų (DVT) pagal šiame reglamente nustatytus tikslus ir principus.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 30 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams. EJRŽF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais EJRŽF galės prisidėti siekiant klimato tikslų, tačiau nedarant poveikio Sąjungos žuvininkystės politikos finansavimui, kurį reikia dar kartą įvertinti teigiamai. EJRŽF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, įskaitant projektus, skirtus jūržolių sąžalynams bei pakrančių šlapynėms – itin svarbiems anglies absorbentams – apsaugoti ir atkurti, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  EJRŽF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas;

(14)  EJRŽF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje, deramai atsižvelgiant į socialinę sanglaudą, laikantis BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, ir laikytis Europos aplinkos politikos, įskaitant vandens kokybės standartus, pagal kuriuos užtikrinama žvejybos perspektyvoms gerinti tinkamos jūros aplinkos kokybė. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (toliau – BŽP reglamentas)7 42 straipsnį, Sąjungos finansinė pagalba EJRŽF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu laikomasi BŽP taisyklių. Taikytinų BŽP taisyklių nesilaikančių paramos gavėjų paraiškos neturėtų būti priimamos;

(15)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (toliau – BŽP reglamentas)7 42 straipsnį Sąjungos finansinė pagalba EJRŽF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu visapusiškai laikomasi BŽP taisyklių ir susijusių ES aplinkos teisės nuostatų. Sąjungos finansinė parama turėtų būti skiriama tik tiems veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, kurie visapusiškai laikosi jiems taikomų teisinių įpareigojimų. Taikytinų BŽP taisyklių nesilaikančių paramos gavėjų paraiškos neturėtų būti priimamos;

_________________

_________________

7 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

7 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jei valstybė narė smarkiai nesilaiko BŽP taisyklių;

(16)  siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie visapusiško BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimų nesilaikoma, Komisijai turėtų būti leidžiama laikinai taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jei valstybė narė smarkiai nesilaiko BŽP taisyklių;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant BŽP daug pasiekta atkuriant žuvų išteklius iki geros būklės lygių, padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų įgyvendinant socialinius ekonominius ir aplinkosaugos BŽP tikslus. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė;

(17)  keletą pastarųjų metų buvo imamasi veiksmų siekiant, kad žuvų ištekliai iki geros būklės būtų atkurti padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau, siekiant visapusiško socialinių ekonominių ir aplinkosauginių BŽP tikslų įgyvendinimo, įskaitant teisinį įpareigojimą atkurti ir išlaikyti visas žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vis dar yra nemenkų sunkumų. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė ir kurie yra labiausiai izoliuoti kaip, pvz., atokiausi regionai;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės ir salų bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba, pvz., atokiausiuose regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas žvejybos sektoriuje vis dar kelia sunkumų; Todėl būtina, kad EJRŽF remtų žvejybos sektoriaus patrauklumą užtikrinant profesinius mokymus ir galimybes jaunimui gauti darbą žvejybos srityje;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  su profesine ir mėgėjų žvejyba ir akvakultūra susijusių bendro valdymo mechanizmų įgyvendinimas, tiesiogiai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, pvz., administracinėms institucijoms, žvejybos ir akvakultūros sektoriui, mokslo bendruomenei ir pilietinei visuomenei, mechanizmų funkcijas grindžiant teisingu atsakomybės už sprendimų priėmimą paskirstymu ir prisitaikomuoju valdymu, grindžiamu žiniomis, informacija ir betarpiškumu, padeda siekti BŽP tikslų. EJRŽF turėtų remti tų mechanizmų įgyvendinimą vietos lygmeniu;

Pagrindimas

Bendro valdymo modelio potencialas geriausiai išnaudojamas taikant bioekonominį valdymą, pagal kurį atsižvelgiama į ekosistemą ir atsargumo principus. Šis modelis turėtų suteikti priemonių realiuoju laiku reaguoti į kintančias aplinkybes, kaip būdinga prisitaikomajam valdymui.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  pasitelkiant EJRŽF turėtų būti siekiama įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, apibrėžtus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Tokia parama turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą;

(19)  naudojantis EJRŽF, turėtų būti prisidėta prie BŽP aplinkosauginių, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, siekio. Tokia parama turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris derėtų su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais, t. y. padėtų užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėtų užtikrinti sveiko maisto tiekimą, sykiu garantuojant tinkamas darbo sąlygas. Šiuo požiūriu ypač būtina atsižvelgti į toli jūroje esančias nedideles salas, priklausomas nuo žvejybos, ir jas remti, kad jos galėtų išgyventi ir klestėti;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  EJRŽF parama turėtų būti siekiama pasiekti ir išlaikyti tausiąją žvejybą remiantis didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu (MSY) ir kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir metodais;

(20)  EJRŽF parama turėtų padėti laiku įvykdyti teisinį įpareigojimą atkurti ir išlaikyti visų žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir kuo labiau sumažinti, o esant galimybių ir pašalinti neigiamą netausios ir žalingos žvejybos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir metodais, taip pat metodus, kuriais siekiama vykdyti atrankiąją žvejybą;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia, kad žvejybos sektoriuje reikės iš esmės keisti praktiką ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Iš EJRŽF turėtų būti galima skirti paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra teisinis įpareigojimas ir vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia aplinkos požiūriu nepriimtinos išmetimo į jūrą praktikos nutraukimą ir tai, kad žvejybos sektoriuje reikės atlikti svarbius praktikos pakeitimus ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Todėl valstybės narės turėtų panaudoti EJRŽF paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis visapusiškai ir laiku prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a)  įpareigojimas iškrauti laimikį turėtų būti vienodai stebimas visa apimtimi, t. y. tiek mažos apimties žvejybos laivuose, tiek didelės apimties žvejybos laivuose, kiekvienoje valstybėje narėje.

Pagrindimas

Airijos ir kitų šalių mažos apimties žvejai, kurie dažniausiai žvejoja pakrantėse, nuolat ir pastoviai skundžiasi, kad, kalbant apie patikrinimus ir bausmes, jie yra lengviausi taikiniai, o į didesnius laivus sudėtingiau patekti, todėl juos sunkiau patikrinti.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  paramą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę. Tačiau dėl tokios paramos neturėtų padidėti žvejybos pajėgumai arba gebėjimas rasti žuvį ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

(22)  paramą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus, siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, aplinkos apsaugą, energijos vartojimo efektyvumą, gyvūnų gerovę ir laimikio kokybę bei paremti konkrečių sveikatos priežiūros klausimų sprendimą. Tačiau tokia parama neturėtų lemti žvejybos pajėgumų arba gebėjimo rasti žuvį padidėjimo rizikos ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų ir paramos tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į problemas ir išlaidas, susijusias su patikimų ir išsamių duomenų gavimu, būtina remti valstybių narių veiksmus renkant ir tvarkant duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1004 (toliau – Duomenų rinkimo pagrindų reglamentas)9 ir prisidedant prie patikimų mokslinių rekomendacijų rengimo. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų rinkimo ir tvarkymo veikla;

(24)  BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į problemas ir išlaidas, susijusias su patikimų ir išsamių duomenų gavimu, būtina remti valstybių narių veiksmus renkant, tvarkant duomenis ir jais keičiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1004 (toliau – Duomenų rinkimo pagrindų reglamentas)9 ir prisidedant prie patikimų mokslinių rekomendacijų rengimo. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų, įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis, rinkimo, tvarkymo ir keitimosi jais veikla;

_________________

_________________

9 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

92017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)  EJRŽF lėšomis reikėtų remti veiksmingą žiniomis grindžiamą BŽP įgyvendinimą ir valdymą pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, teikiant mokslines rekomendacijas, kuriant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemas, užtikrinant patariamųjų tarnybų veikimą ir teikiant savanoriškus tarptautinėms organizacijoms skirtus įnašus;

(25)  EJRŽF lėšomis reikėtų remti veiksmingą žiniomis grindžiamą BŽP įgyvendinimą ir valdymą pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, teikiant mokslines rekomendacijas, kuriant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemas, užtikrinant patariamųjų tarnybų veikimą ir teikiant savanoriškus tarptautinėms organizacijoms skirtus įnašus, taip pat geriau vykdant Sąjungos įsipareigojimą tarptautinio vandenynų valdymo srityje;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  atsižvelgiant į sunkumus siekiant įgyvendinti BŽP išsaugojimo tikslus, EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti žvejybos valdymo ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus. Taigi kartais parama laivynų pritaikymui yra ir toliau būtina tam tikrų laivyno segmentų ir jūrų baseinų atveju. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumai neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti kaip priemonė įtraukta į veiksmų planus, skirtus struktūrinį perteklinį pajėgumą turintiems laivyno segmentams pritaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir modifikuojant jį kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų. Siekiant užtikrinti struktūrinio laivyno pritaikymo išsaugojimo tikslams nuoseklumą parama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui turėtų būti skiriama tik pagal pasiektus rezultatus ir su jais siejama. Todėl siūloma tokią paramą skirti tik suteikiant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Pagal tą mechanizmą Komisija turėtų atlyginti valstybėms narėms su žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui susijusias išlaidas remdamasi ne realiosiomis išlaidomis, o sąlygų laikymusi ir rezultatų pasiekimu. Šiuo tikslu tas sąlygas Komisija turėtų nustatyti deleguotuoju aktu ir jos turėtų būti susietos su BŽP išsaugojimo tikslų įgyvendinimu;

(26)  atsižvelgiant į sunkumus siekiant įgyvendinti BŽP išsaugojimo tikslus, EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti žvejybos valdymo ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus. Taigi kartais parama laivynų pritaikymui yra ir toliau būtina tam tikrų laivyno segmentų ir jūrų baseinų atveju. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumai neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti kaip priemonė įtraukta į veiksmų planus, skirtus struktūrinį perteklinį pajėgumą turintiems laivyno segmentams pritaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir modifikuojant jį kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26a)  siekiant plėtoti tausią ir aplinkai palankią žvejybą, kurią vykdant būtų daromas mažesnis poveikis žvejybos ištekliams, EJRŽF turėtų subsidijomis arba finansinėmis priemonėmis remti laivų modernizavimą siekiant naudoti mažiau energijos suvartojančius laivus, įskaitant neproporcingo pajėgumo laivyno segmentuose. Be to, EJRŽF turi suteikti galimybę padėti jauniesiems žvejams įsigyti darbo įrankių, įskaitant daugiau kaip 12 metrų ilgio laivus, išskyrus neproporcingo pajėgumo laivyno segmentuose;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

26 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26b)  kadangi žvejybos uostai, iškrovimo vietos, prieplaukos ir aukcionų vietos yra labai svarbūs siekiant užtikrinti iškraunamų produktų kokybę, saugą ir darbo sąlygas, EJRŽF turi visų pirma remti uostų infrastruktūros modernizavimą, ypač žvejybos produktų prekybos srityje, siekiant kuo didesnės iškraunamų produktų pridėtinės vertės;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  atsižvelgiant į didelį žvejybos veiklos nenuspėjamumą, dėl išimtinių aplinkybių žvejai gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Siekiant sušvelninti tas pasekmes EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti kompensaciją už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą, susijusį su tam tikrų išsaugojimo priemonių, t. y. daugiamečių planų, išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų, žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonių ir techninių priemonių, įgyvendinimu, skubos priemonių įgyvendinimu, tausios žvejybos partnerystės susitarimo pertraukimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, gaivaline nelaime arba ekologiniu įvykiu. Parama turėtų būti suteikiama tik jeigu tokių aplinkybių poveikis žvejams yra didelis, t. y. jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla sustabdoma bent 90 dienų iš eilės ir jeigu su sustabdymu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro daugiau nei 30 proc. atitinkamos įmonės vidutinės metinės apyvartos per nurodytą laikotarpį. Nustatant tokios paramos skyrimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į ungurių žvejybos ypatumus;

(27)  atsižvelgiant į didelį žvejybos nenuspėjamumą, dėl laikino veiklos nutraukimo žvejai gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Siekiant sušvelninti tas pasekmes EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti kompensaciją už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą, susijusį su tam tikrų išsaugojimo priemonių, t. y. daugiamečių planų, išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų, žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonių ir techninių priemonių, įgyvendinimu, skubos priemonių įgyvendinimu, tausios žvejybos partnerystės susitarimo pertraukimu ar neatnaujinimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, gaivaline nelaime arba ekologiniu įvykiu, įskaitant draudimą žvejoti dėl žvejybos išteklių sveikatos ar neįprasto mirtingumo atvejų, avarijas jūroje vykdant žvejybos veiklą ir nepalankius klimato reiškinius. Parama turėtų būti suteikiama tik jeigu tokių aplinkybių poveikis žvejams yra didelis, t. y. jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla per paskutinius dvejus metus sustabdoma bent 120 dienų iš eilės. Nustatant tokios paramos skyrimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į ungurių žvejybos ypatumus;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a)  žvejai ir jūros bei gėlavandenės akvakultūros produktų gamintojai turėtų turėti galimybę gauti EJRŽAF paramą, jei žvejybos ir akvakultūros rinkose kyla krizė, įvyksta gaivalinės nelaimės ar ekologiniai įvykiai;

Pagrindimas

Panašiai kaip ir žemės ūkio fondų atveju, turi būti sukurtos žvejų ir akvakultūros produktų gamintojų rinkos apsaugos priemonės.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai;

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką atsižvelgiant į BŽP tikslus. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes, taip pat su parama jauniesiems žvejams. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)  atokiausiuose regionuose, kaip aprašyta 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“10, susiduriama su konkrečiais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnyje, ir kuriuose esama tam tikro turto, kurį galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymosi, įskaitant tausų žvejybos ir akvakultūros naudojimą, turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybių narių programą ir tų veiksmų planų įgyvendinimui turėtų būti skiriama finansinė parama. EJRŽF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, patiriamų atokiausiuose regionuose dėlvietos ir izoliuotumo, kompensavimą. Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią bendros finansinės paramos sumos procentinę dalį, tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiems regionams turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams;

(29)  atokiausiuose regionuose susiduriama su konkrečiais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnyje, ir esama tam tikro turto, kurį galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymosi, įskaitant tausų žvejybos ir akvakultūros naudojimą, turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybių narių programą ir tų veiksmų planų įgyvendinimui turėtų būti skiriama finansinė parama. siekiant išlaikyti tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Sąjungos regionų, Sąjunga 1992 m. nustatė priemones, skirtas susijusioms papildomoms išlaidoms žuvininkystės sektoriuje kompensuoti. 2014–2020 m. taikomos priemonės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/201410a. Būtina tęsti paramos teikimą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba, kad šia kompensacija būtų prisidedama išlaikant veiklos vykdytojų iš tų regionų ekonominį gyvybingumą. Atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į laimikių ir išteklių pokyčius bei rinkos paklausą, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms apibrėžti žvejybos produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją,atitinkamus didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas bendroje kiekvienai valstybei narei skiriamoje sumoje. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama keisti atitinkamų žvejybos produktų sąrašą, jų kiekius ir kompensavimo sumą, neviršijant bendros konkrečiai valstybei narei skirtos sumos. Joms taip pat turėtų būti leidžiama koreguoti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama pasikeitusiomis sąlygomis. Valstybės narės turėtų nustatyti tokio lygio kompensavimo sumą, kad būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų specifinių trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, ta suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms kompensuoti skiriama parama. Tuo tikslu reikėtų taip pat atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, darančias poveikį papildomų išlaidų dydžiui. Be to, atokiausiems regionams turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams;

__________________

__________________

10 COM(2017) 623

 

 

10a 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29a)  siekiant užtikrinti, kad atokiausių regionų mažos apimties žvejybos sektorius išliktų, ir laikantis diferencijuoto požiūrio į mažas salas ir teritorijas, minimo 14-ame darnaus vystymosi tiksle (DVT), principų, derėtų suteikti galimybių EJRŽF, remiantis SESV 349 straipsniu, teikti paramą atokiausių regionų mažos apimties priekrantės žvejybai skirtų žvejybos laivų, kurie visą savo laimikį iškrauna atokiausių regionų uostuose ir prisideda prie vietos darnaus vystymosi, įsigijimui ir atnaujinimui, taip siekiant padidinti žmonių saugumą, Europos higienos standartų laikymosi mastą, geriau kovoti su NNN žvejyba ir užtikrinti didesnį aplinkosauginį veiksmingumą. Atnaujinant žvejybos laivyną turėtų būti neviršijamos leidžiamos pajėgumo ribos ir turėtų būti siekiama BŽP tikslų. Turėtų būti galimybė EJRŽF remti atitinkamas priemones, tokias kaip mažos apimties priekrantės žvejybos laivams skirtų laivų statyklų statyba ar modernizavimas atokiausiuose regionuose, infrastruktūros ir įrangos įsigijimas ar atnaujinimas, arba moksliniai tyrimai;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

29 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29b)  kaip nurodoma Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ypatingos salų padėties (2015/3014 (RSP)) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Specifinės salų problemos“ (1229/2011), žemės ūkis, gyvūnų veisimas ir žuvininkystė yra svarbus vietos salų ekonomikos veiksnys. Europos salų regionai kenčia nuo nepakankamo prieinamumo, ypač MVĮ, ir menko produktų diferencijavimo. Jiems reikia strategijų, kurios suteiktų galimybių pasinaudoti visa įmanoma Europos struktūrinių ir investicinių fondų ir kitų Sąjungos priemonių sinergija, siekiant kompensuoti salų patiriamus sunkumus ir skatinti ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir darnų vystymąsi. Net jeigu SESV 174 straipsnyje pripažįstamos nuolatinės gamtinės ir geografinės kliūtys, būdingos saloms, Komisija turi parengti saloms skirtą Sąjungos strateginę programą, kad būtų susietos priemonės, galinčios turėti didelį teritorinį poveikį;

Pagrindimas

Svarstant naują 2021 m. EJRŽF sistemą, reikėtų geriau atsižvelgti į ypatingą Europos salų padėtį.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)  pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu turėtų būti galima skirti kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir šiukšlių priėmimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva)11, erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimui pagal tą direktyvą, „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva)12, taip pat rūšių apsaugai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (Paukščių direktyva)13. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽF lėšomis reikėtų remti jūrų švaros ir geros būklės užtikrinimą ir įgyvendinti Europos strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, numatytą 2016 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“14, atsižvelgiant į tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę;

(30)  pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu turėtų būti galima skirti kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles, ypač plastiką, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir surinktų šiukšlių priėmimo ir saugojimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva)11, erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimui pagal tą direktyvą, „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (toliau – Buveinių direktyva)12, taip pat rūšių apsaugai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (toliau – Paukščių direktyva)13 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB13a, taip pat miesto nuotekoms taikomus Sąjungos standartus ir stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti atokiausiuose regionuose statymui, įrengimui, modernizavimui ir moksliniam parengimui bei vertinimui. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽF lėšomis reikėtų remti jūrų švaros ir geros būklės užtikrinimą ir įgyvendinti Europos strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, numatytą 2016 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“14, atsižvelgiant į tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę;

_________________

_________________

11 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

11 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

12 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

12 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

13 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

13 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

 

13a 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

14 COM(2018) 28

14 COM(2018) 28

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  žuvininkystė ir akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

(31)  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (2-asis DVT) nustatytas siekis panaikinti badą ir užtikrinti aprūpinimą maistu bei geresnę mitybą. Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, žvejyba ir darni akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žvejybos produktus, kuriuos galima įsigyti prieinamomis kainomis, tiekiant mažos apimties vietos žvejybos produktus viešosioms institucijoms, pvz., ligoninėms ir mokykloms, ir švietimo įstaigose pradedant įgyvendinti mokymo ir informuotumo didinimo apie vietos žuvies valgymo svarbą programas;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju parama turėtų būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas;

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Parama turėtų būti teikiama visų pirma finansinėmis priemonėmis, pagal programą „InvestEU“ ir skiriant dotacijas;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)  aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės ir vartotojų informavimo skaidrumas, stabilumas, kokybė ir įvairovė. Šiuo tikslu EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (BRO reglamentas)15 tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą gamintojų organizacijų kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, naujų realizavimo rinkų skatinimui ir informacijos apie rinką rinkimui ir sklaidai;

(33)  aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės ir vartotojų informavimo skaidrumas, stabilumas, kokybė ir įvairovė. Šiuo tikslu EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (BRO reglamentas)15 tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą, inter alia, gamintojų organizacijų, įskaitant žvejybos kooperatyvus ir smulkiuosius gamintojus, kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, sandėliavimo pagalbai, reklamos ir komunikacijos kampanijoms, naujų realizavimo rinkų skatinimui, rinkų tyrimams, Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) išsaugojimui ir stiprinimui ir informacijos apie rinką rinkimui ir sklaidai;

_________________

_________________

15 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

15 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

33 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(33a)  dėl Sąjungos jūros gėrybių produktų kokybės ir įvairovės gamintojai turi konkurencinį pranašumą ir tai labai padeda puoselėti kultūros ir gastronomijos paveldą suderinant kultūros tradicijų išsaugojimą su naujų mokslinių žinių plėtojimu bei taikymu. Piliečiai ir vartotojai vis labiau reikalauja kokybiškų produktų, pasižyminčių skirtingomis specifinėmis savybėmis, susijusiomis su jų geografine kilme. Šiuo tikslu EJRŽF lėšomis bus galima remti jūros gėrybių produktus, įtrauktus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1151/20121a. Visų pirma fondo lėšomis bus galima remti kokybiškų geografinių nuorodų pagal šį reglamentą pripažinimą ir registravimą. Fondo lėšomis taip pat bus galima remti saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) valdymo subjektus ir jų plėtojamas programas siekiant pagerinti kokybę. Be to, minėtomis lėšomis bus galima remti šių valdymo subjektų atliekamus mokslinius tyrimus siekiant padidinti informuotumą apie konkrečias gamybos priemones, procesus ir produktus;

 

___________________

 

1a 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

33 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(33b)  atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano ir 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją, EJRŽF lėšomis reikėtų remti mokslinius tyrimus ir duomenų apie migruojančių paukščių poveikį akvakultūros sektoriui ir susijusiems Sąjungos žuvų ištekliams rinkimą;

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

33 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(33c)  atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus augimo poreikį ir didelius žuvų išteklių nuostolius, kuriuos sukelia migruojantys paukščiai, EJRŽF reikėtų numatyti tam tikras šių nuostolių kompensacijas, kurios būtų mokamos tol, kol būtų pradėtas taikyti Europos valdymo planas;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34)  perdirbimo pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų pasiūlą ir kokybę. EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Tokia parama turėtų būti suteikiama tik pasitelkiant finansines priemones ir „InvestEU“, bet ne skiriant dotacijas;

(34)  perdirbimo pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų pasiūlą ir kokybę. EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Tokia parama gali būti suteikiama pasitelkiant dotacijas, finansines priemones ir „InvestEU“;

Pagrindimas

Siekiant skatinti perdirbimo pramonės konkurencingumą, reikėtų teikti tęstinę paramą, įskaitant dotacijas. Nereikėtų atmesti dotacijų, nes mažos ir vidutinės įmonės negali lengvai naudotis finansinėmis priemonėmis.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

34 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(34a)  be jau minėtų reikalavimus atitinkančių priemonių, turėtų būti galima gauti EJRŽF paramą ir kitoms su žvejyba ir akvakultūra susijusioms sritims, įskaitant paramą aplinkosauginei medžioklei ar laukinę gamtą trikdančių rūšių, kurios kelia pavojų tvariems žuvų ištekliams (t. y. ruonių ir kormoranų), valdymui;

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

34 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(34b)  be jau minėtų reikalavimus atitinkančių priemonių, turėtų būti galima gauti EJRŽF paramą ir kitoms su žvejyba ir akvakultūra susijusioms sritims, įskaitant kompensaciją už žalą, kurią laimikiui padaro pagal ES teisės aktus saugomi žinduoliai ir paukščiai (t. y. ruoniai ir kormoranai);

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų, įskaitant salas ir atokiausius regionus, socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones, bioekonomiką ir biotechnologijas, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas bei darnią žvejybos ir akvakultūros sektoriaus plėtrą, nes taip gali būti kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra ir naujų biologija pagrįstų jūrų produktų plėtojimas. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽAF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35a)  kaip nurodyta BŽP reglamento 3 konstatuojamoje dalyje, „mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žuvų ištekliams, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų vykdoma taip, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos tikslų“. Vis dėlto, mėgėjų žvejybos negalima tinkamai valdyti neturint patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie mėgėjų žvejybą, kaip pabrėžta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mėgėjų žvejybos Europos Sąjungoje padėties (2017/2120 INI);

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

35 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35b)  darnios mėlynosios ekonomikos tikslas – užtikrinti tausų vartojimą ir gamybą, taip pat veiksmingą išteklių naudojimą ir jūrų ekosistemų įvairovės, produktyvumo, atsparumo, pagrindinių funkcijų ir esminių vertybių apsaugą ir išsaugojimą. Jis grindžiamas ilgalaikių dabartinės ir būsimų kartų poreikių įvertinimu. Jis taip pat apima prekių ir paslaugų tinkamų kainų nustatymą;

Pagrindimas

Darni mėlynoji ekonomika reiškia, kad ekonominė, socialinė ir aplinkos apsaugos veikla yra neatskiriama jūrų ekosistemos dalis ir todėl būtina išlaikyti vietos pakrančių bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimo bei gerovės didinimo ir jūrų ekosistemų apsaugos pusiausvyrą. Darni mėlynoji ekonomika teiks ekonominės naudos jūros aplinkai tuomet, jei ji bus vykdoma išsaugant ir apsaugant jūrų išteklius ir ekosistemas.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

35 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35c)  būtina patvirtinti paramos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos socialiniam dialogui, ir naudoti EJRŽF siekiant padėti parengti kvalifikuotus jūrų ir žuvininkystės sektorių specialistus. Atsižvelgiant į jūrų ir žuvininkystės sektorių atnaujinimo svarbą ir šioje srityje inovacijų atliekamą vaidmenį, reikia iš naujo įvertinti EJRŽF numatytus finansinius asignavimus profesiniam mokymui;

Pagrindimas

Pakeitimas yra panašus į PECH nuomonės 2017/2052 (INI) 25 ir 27 dalis, kuriose pabrėžiamas poreikis pagal EJRŽF sistemą skirti lėšas būtent dabartinių ir naujų sektoriaus darbuotojų mokymui, netaikant amžiaus ribų, tačiau siekiant konkretaus tikslo – pagerinti ekonominį ir aplinkosauginį žvejybos tvarumą.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

35 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35d)  investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat itin svarbios norint padidinti žvejybos ir jūrinės veiklos konkurencingumą ir pagerinti jos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, skatinti žinių sklaidą, padėti gerinti veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti socialinį dialogą. Siekiant pripažinti savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktinių ir gyvenimo partnerių vaidmenį žvejybos bendruomenėse, laikantis tam tikrų sąlygų, jiems taip pat turėtų būti teikiama parama, skirta profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, žinių sklaidai ir bendradarbiavimui tinkluose, kuriuo prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo;

Pagrindimas

Pakeitimu pakartojama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 31 konstatuojamoji dalis, skirta žmogiškojo kapitalo skatinimui. Pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso tik nuo žvejybos, labai svarbu turėti galimybę skatinti naujų kvalifikuotų darbuotojų įtrauktį.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)  tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra labai priklauso nuo partnerystės su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kurie padeda užtikrinti pakrantės ir vidaus bendruomenių ir ekonomikų gyvybingumą. EJRŽF turėtų suteikti tokių partnerysčių skatinimo priemones. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima pagal pasidalijamojo valdymo principą remti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairovę vietos sąlygomis plėtojant pakrantės ir vidaus bendruomenes, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekviena vietos partnerystė turėtų atitikti pagrindinį savo strategijos tikslą užtikrindama subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems;

(36)  tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra labai priklauso nuo partnerystės su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kurie padeda užtikrinti pakrantės, salų ir vidaus bendruomenių gyventojų ir ekonomikų gyvybingumą ir tvarumą. EJRŽF turėtų suteikti tokių partnerysčių skatinimo priemones. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima pagal pasidalijamojo valdymo principą remti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairovę vietos sąlygomis plėtojant pakrantės ir vidaus bendruomenes, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekviena vietos partnerystė turėtų atitikti pagrindinį savo strategijos tikslą užtikrindama subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  pagal pasidalijamojo valdymo principą tvarią mėlynąją ekonomiką EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kuriais siekiama papildyti žinias apie jūrų aplinkos būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą ir gerinti duomenų kokybę ir sklaidą pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą.

(37)  pagal pasidalijamojo valdymo principą tvarią mėlynąją ekonomiką, vystomai neperžengiant ekologinių ribų, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kuriais siekiama papildyti žinias apie jūros ir gėlavandenės aplinkos ir išteklių būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą, žvejybos ir akvakultūros sektorių darną ir gerinti duomenų kokybę ir sklaidą pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)  Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, vandenynų klausimų išmanymo ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

(38)  pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF turėtų sutelkti dėmesį į sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai, vystomai neperžengiant ekologinių ribų ir skatinančiai gerą jūros aplinkos būklę, sudarymą, remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, jūrų ir vandenynų klausimų išmanymo ir aplinkos ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų ir salų, patenkančių į SESV 174 straipsnio taikymo sritį, padėtį;

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)  60 proc. vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, jiems taikoma pasidalijamoji tarptautinė atsakomybė. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriama vandenynuose, yra tarpvalstybinio pobūdžio, kaip antai didelis išteklių išeikvojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, tarša ir mažėjanti biologinė įvairovė, tad reikalingas bendras atsakas. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, kurios šalis pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB16 yra Sąjunga, siekiant reglamentuoti ir valdyti žmogaus veiklą vandenynuose sukurta daug jurisdikcijos teisių, institucijų ir specialių sistemų. Pastaraisiais metais bendrai sutariama, kad jūrų aplinką ir žmogaus veiklą jūroje reikėtų valdyti veiksmingiau, kad didėjantis neigiamas poveikis vandenynams būtų mažinamas;

(39)  60 proc. vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, jiems taikoma pasidalijamoji tarptautinė atsakomybė. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriama vandenynuose, yra tarpvalstybinio pobūdžio, kaip antai didelis išteklių išeikvojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, tarša, naftos žvalgyba ar gelminė kasyba, dėl kurių mažėja biologinė įvairovė, tad reikalingas bendras atsakas. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, kurios šalis pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB16 yra Sąjunga, siekiant reglamentuoti ir valdyti žmogaus veiklą vandenynuose sukurta daug jurisdikcijos teisių, institucijų ir specialių sistemų. Pastaraisiais metais bendrai sutariama, kad jūrų aplinką ir žmogaus veiklą jūroje reikėtų valdyti veiksmingiau, kad didėjantis neigiamas poveikis vandenynams ir jūroms būtų mažinamas;

_________________

_________________

16 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

16 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40)  kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga ryžtingai įsipareigoja skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas: mūsų vandenynų ateitį užtikrinsianti darbotvarkė“17. Sąjungos vandenynų valdymo politika yra nauja politika, integruotai aprėpianti vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas svarbus ne tik siekiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, visų pirma, 14-jo darnaus vystymosi tikslo („Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi“), bet ir užtikrinant, kad būsimosios kartos galėtų džiaugtis saugiomis, apsaugotomis, švariomis ir tvariai valdomomis jūromis ir vandenynais. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tvarios mėlynosios ekonomikos sąlygas ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis;

(40)  kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga ryžtingai įsipareigoja skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas: mūsų vandenynų ateitį užtikrinsianti darbotvarkė“17. Sąjungos vandenynų valdymo politika yra nauja politika, integruotai aprėpianti vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas svarbus ne tik siekiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, visų pirma, 14-jo darnaus vystymosi tikslo („Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi“), bet ir užtikrinant, kad būsimosios kartos galėtų džiaugtis saugiomis, apsaugotomis, švariomis ir tvariai valdomomis jūromis ir vandenynais. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis bei jam vadovauti, be kita ko, siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat kuo labiau sumažinti poveikį jūros aplinkai, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, sąlygas ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis;

_________________

_________________

17 JOIN(2016) 49

17 JOIN(2016) 49

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43)  pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Atsižvelgdama į regionalizavimo principą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis labiau strateginio požiūrio Komisija turėtų parengti kiekvienos jūros baseino analizę ir joje išvardyti bendrus pranašumus ir trūkumus, susijusius su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regionines problemas ir poreikius. Vertindama programas Komisija turėtų atsižvelgti į BŽP aplinkosauginius ir socialinius ekonominius sunkumus, darnios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius veiklos rezultatus, problemas jūrų baseinų lygmeniu, jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą, jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimą ir klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;

(43)  pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su regionais, turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Atsižvelgdama į regionalizavimo principą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis labiau strateginio požiūrio Komisija turėtų parengti kiekvienos jūros baseino analizę ir joje išvardyti bendrus pranašumus ir trūkumus, susijusius su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regionines problemas ir poreikius. Vertindama programas Komisija turėtų atsižvelgti į BŽP aplinkosauginius ir socialinius ekonominius sunkumus, darnios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, visų pirma mažos apimties priekrantės žvejybos srityje, socialinius ekonominius veiklos rezultatus, problemas jūrų baseinų lygmeniu, jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą, jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimą ir surinkimą, kovą su klimato kaita, jos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

43 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(43a)  siekiant, kad valdymo priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos regioniniu lygmeniu, valstybės narės turėtų taikyti bendro valdymo sistemą ir įtraukti patariamąsias tarybas, žvejų organizacijas ir kompetentingas įstaigas ar institucijas, kad būtų užtikrintas tvirtesnis dialogas ir šių šalių dalyvavimas;

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

44 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(44a)  turimais duomenimis, su dabartiniu EJRŽF susijusi mokėjimų procedūra veikia prastai, nes per ketverius metus nuo taikymo pradžios panaudota tik 11 proc. šio fondo lėšų. Ta procedūra turėtų būti patobulinta siekiant paspartinti išmokų mokėjimą gavėjams, ypač pavieniams asmenims ar šeimoms;

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

46 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(46a)  Komisija taip pat turėtų pateikti tinkamų priemonių visuomenei informuoti apie žvejybos ir akvakultūros veiklą ir žuvies bei jūros gėrybių vartojimo įvairinimo naudą;

Pagrindimas

Įvairinant žuvies vartojimą, sumažės žvejybos poveikis populiariausiems ištekliams.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47)  pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201319, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9520, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9621 ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/193922 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra galėtų tirti sukčiavimo ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137123, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant EJRŽF būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos];

(47)  pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201319, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9520, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9621 ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/193922 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turėtų atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turėtų tirti sukčiavimo ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137123, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant EJRŽF būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos];

_________________

_________________

19 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

19 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

20 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

20 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

21 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

21 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

22 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

22 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

23 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

23 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/67924;

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/67924;

_________________

_________________

242016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

24 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)  bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA) – sistemų, sukurtų tarpvalstybiniam ir sektoriniam keitimuisi informacija tarp jūrų stebėjimo institucijų paremti, siekiant padidinti jų informuotumą apie jūroje vykdomą veiklą;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)  

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3)  pakrančių apsaugos tarnyba – nacionalinės institucijos, vykdančios pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant saugią laivybą, jūrų saugumą, jūrų muitinės veiklą, neteisėtos prekybos ir kontrabandos prevenciją ir jų mažinimą, susijusios jūrų teisės vykdymo užtikrinimą, jūrų sienų kontrolę, jūrų stebėjimą, jūros aplinkos apsaugą, paiešką ir gelbėjimą, reagavimą į avarijas ir nelaimes, žuvininkystės kontrolę ir kitą su šiomis funkcijomis susijusią veiklą;

3)  pakrančių apsaugos tarnyba – nacionalinės institucijos, vykdančios pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant saugią laivybą, jūrų saugumą, jūrų muitinės veiklą, neteisėtos prekybos ir kontrabandos prevenciją ir jų mažinimą, susijusios jūrų teisės vykdymo užtikrinimą, jūrų sienų kontrolę, jūrų stebėjimą, jūros aplinkos apsaugą, paiešką ir gelbėjimą, reagavimą į avarijas ir nelaimes, žuvininkystės kontrolę, inspektavimą ir kitą su šiomis funkcijomis susijusią veiklą;

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 6 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a)  mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 6 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6b)  mėgėjų žvejybos sektorius – visi mėgėjų žvejybos segmentai ir įmonės bei darbo vietos, kurios priklauso nuo tokios žvejybos arba kurios kuriamos ją vykdant;

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 7 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a)  nuo kranto žvejojantis žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos nuo kranto veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė;

Pagrindimas

Nuo kranto žvejojančių žvejų padėtis dažnai panaši į mažos apimties priekrantės žvejybą vykdančių žvejų. Todėl nuo kranto žvejojantiems žvejams taip pat turėtų būti taikoma EJRŽF parama.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12)  gamybinės akvakultūros sektoriaus investicijos – investicijos į akvakultūros įrenginius arba jų statybą, plėtimą ar modernizavimą;

Išbraukta.

Pagrindimas

Šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į tai, kad 23 straipsnio 3 dalyje išbraukiamas žodis „gamybinės“.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 13 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13)  jūrų baseinų strategija – integruota programa, kuria siekiama spręsti iškilusius bendrus valstybių narių ir, jei reikia, trečiųjų šalių jūrų ir su jomis susijusių sričių sunkumus jūros baseine arba viename ar daugiau pabaseinių ir skatinti bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; ją rengia Komisija bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, jų regionais ir, jei reikia, su kitais suinteresuotaisiais subjektais;

13)  jūrų baseinų strategija – integruota programa, kuria siekiama spręsti iškilusius bendrus valstybių narių ir, jei reikia, trečiųjų šalių jūrų ir su jomis susijusių sričių sunkumus konkrečiame jūros baseine arba viename ar daugiau pabaseinių ir skatinti bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; ją rengia Komisija bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, jų regionais ir, jei reikia, su kitais suinteresuotaisiais subjektais;

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 14 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14)  mažos apimties priekrantės žvejyba – žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų įrankių, išvardytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/200626 2 straipsnio 1 dalyje;

14)  mažos apimties priekrantės žvejyba – žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų įrankių, išvardytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/200626 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat žvejyba nuo kranto ir jūrinių bestuburių rinkimas;

_________________

_________________

26 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

26 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

Pagrindimas

Būtina aiškiai nurodyti, kad nuo kranto žvejojantys žvejai priskiriami mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriui. 2014–2020 m. EJRŽF įgyvendinimo laikotarpiu, pasikonsultavus dėl mažos apimties priekrantės žvejybos apibrėžties aiškinimo, Komisijos tarnybos nurodė, kad žvejyba nuo kranto ir jūrinių bestuburių rinkimas yra priskiriami mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriui.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 14 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a)  atokiausių regionų mažos apimties žvejybos laivynas – mažos apimties žvejybos laivynas, vykdantis veiklą atokiausiuose regionuose, kaip apibrėžta kiekvienoje nacionalinėje veiklos programoje;

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 15 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15)  tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas.

15)  tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos salų ir atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas, kuria siekiama užtikrinti dabartinių ir būsimų kartų ekologinę, socialinę ir ekonominę gerovę, kartu išlaikant ir atkuriant geros būklės jūrų ekosistemas bei apsaugant pažeidžiamus gamtos išteklius;

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 15 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a)  bendras valdymas – valdžios sektoriaus, vietos bendruomenės, kurią sudaro išteklių naudotojai (žvejai), kitų subjektų (nevyriausybinių organizacijų, mokslinių tyrimų įstaigų) ir tam tikrais atvejais kitų vietos ištekliais suinteresuotų žvejybos ir ne žvejybos subjektų (laivų savininkų, žuvų prekybos verslo atstovų, kredito įstaigų ar paskolų teikimo subjektų, turizmo sektoriaus ir kt.) partnerystės susitarimas, sudaromas siekiant dalytis atsakomybe už žvejybos valdymo sprendimų priėmimą ir tų sprendimų priėmimo galiomis;

Pagrindimas

FAO apibrėžtis, pateikta FAO terminų portale (http://www.fao.org/faoterm/en/).

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 15 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15b)  ekologinis įvykis – gamtos arba žmogaus sukeltas atsitiktinis reiškinys, dėl kurio blogėja aplinkos būklė;

Pagrindimas

18 straipsnio 1 dalies d punkte vartojama ekologinio įvykio sąvoka nėra apibrėžta, todėl siekiant teisinio tikrumo ją reikia apibrėžti.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas;

1)  darnios žuvininkystės skatinimas;

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  darnios akvakultūros skatinimas;

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)  indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir darnios akvakultūros ir rinkų priemonėmis;

2)  indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų bei perdirbimo sektorių priemonėmis;

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3)  sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas;

3)  sąlygų mėlynajai ekonomikai augti, atsižvelgiant į ekologinę aplinkos talpą, ir pakrančių bei sausumos bendruomenėms klestėti ir jų ekonominei ir socialinei sanglaudai sudarymas;

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Suteikiant paramą EJRŽF lėšomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų įgyvendinimo. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką.

Suteikiant paramą EJRŽF lėšomis taip pat prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų įgyvendinimo. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką.

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Atokiausi regionai

 

Visomis šio reglamento nuostatomis būtina atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje pripažįstamus specifinius sunkumus.

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas padidinamas iki 6 867 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 7 739 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 311 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede.

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 87 proc. EJRŽF finansinio paketo [xxx EUR] dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede.

Pakeitimas    92

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent:

Išbraukta.

a)  102 000 000 EUR Azorų saloms ir Madeirai;

 

b)  82 000 000 EUR Kanarų saloms;

 

c)  131 000 000 EUR Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

 

Pakeitimas    93

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  21 straipsnyje nurodyta kompensacija neviršija 50 proc. kiekvienos 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos skiriamos sumos.

Išbraukta.

Pakeitimas    94

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Bent 15 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama 19 ir 20 straipsniuose nurodytoms paramos sritims. Prieigos prie Sąjungos vandenų neturinčios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo kontrolės ir duomenų rinkimo užduočių aprėptį, gali taikyti mažesnę procentinę dalį.

4.  Bent 15 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama 19 ir 20 straipsniuose nurodytoms paramos sritims. Prieigos prie Sąjungos vandenų neturinčios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo kontrolės ir duomenų rinkimo užduočių aprėptį, gali taikyti mažesnę procentinę dalį. Tais atvejais, kai asignavimai kontrolei ir duomenų rinkimui pagal šio reglamento 19 ir 20 straipsnius nepanaudojami, susijusi valstybė narė gali pervesti atitinkamas sumas, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pagal pasidalijamojo valdymo principą panaudotų jas šio reglamento 40 straipsnio b punkte nurodytos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos kūrimui ir įgyvendinimui.

Pakeitimas    95

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Bent 10 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui ir jūrų pažinimui (22 ir 27 straipsniai).

Pakeitimas    96

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b.  Bent 10 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama įgulos saugos, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimui, mokymui, socialiniam dialogui, gebėjimams ir užimtumui. Tačiau kiekvienai valstybei narei skiriama EJRŽF finansinė parama visoms investicijoms laivuose neturi viršyti 60 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos.

Pakeitimas    97

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 5 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  10 proc. valstybei narei skirtos Sąjungos finansinės paramos.

b)  15 proc. valstybei narei skirtos Sąjungos finansinės paramos.

Pakeitimas    98

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis – 829 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis – 13 proc. EJRŽF finansinio paketo [xxx EUR] dabartinėmis kainomis.

Pakeitimas    99

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 16 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia atskirą 4 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo programą.

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 16 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia 4 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo atskirą nacionalinę programą arba regionines veiklos programas.

Pakeitimas    100

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  jei taikytina, 4 dalyje nurodyti atokiausių regionų veiksmų planai.

c)  jei taikytina, 29c straipsnyje nurodyti atokiausių regionų veiksmų planai.

Pagrindimas

Reikia pakoreguoti nuorodą į atitinkamą nuostatą.

Pakeitimas    101

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  jei taikytina, už žvejybą, jūrinių bestuburių rinkimą ir jūrų reikalus atsakingoms subnacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms skirti jūrų baseinų veiksmų planai;

Pagrindimas

Tais atvejais, kai valstybių narių jūrų baseinai bendri, rengiant jūrų baseinams skirtas strategijas ir priemones gali reikėti planavimo pastangų ir susitarimo su kitais regionais bei šalimis, kad būtų suderinti tikslai, priemonės ir finansiniai ištekliai. Kaip pavyzdį galima nurodyti Andalūziją, kurios pakrantės zonos apima Viduržemio jūros baseiną, Pietų Atlanto vandenyno baseiną ir sritį su jai būdingomis ypatybėmis – Gibraltaro sąsiaurį. Visų šių vietovių padėtis skiriasi.

Pakeitimas    102

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

Išbraukta.

a) tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

 

b) aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

 

i struktūrinę paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

 

ii 21 straipsnyje nurodytą papildomų sąnaudų kompensaciją;

 

iii bet kokias kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti.

 

Pakeitimas    103

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Komisija parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu. Jei taikytina, atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas.

5.  Komisija, gavusi atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones, parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytos geros aplinkos būklės užtikrinimu. Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas.

Pakeitimas    104

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  jei taikytina, poreikis modernizuoti ar atnaujinti laivynus;

Pakeitimas    105

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  invazinių rūšių, kurios daro didelę žalą akvakultūros ir žvejybos sektoriaus našumui, kontrolę;

Pagrindimas

2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“.

Pakeitimas    106

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

db)  paramą inovatyvių selektyviosios žvejybos įrankių tyrimui ir naudojimui visoje Sąjungoje, remiantis, be kita ko, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 27 straipsniu;

Pakeitimas    107

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  naujausius duomenis apie tvarios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius veiklos rezultatus, visų pirma, žvejybos ir akvakultūros sektoriuje;

e)  naujausius duomenis apie aplinkos srities prioritetų ir tvarios mėlynosios ekonomikos socialinių ekonominių veiklos rezultatų pusiausvyrą, visų pirma, žvejybos ir akvakultūros sektoriuje;

Pakeitimas    108

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  programos indėlį išsaugant ir atkuriant jūrų ekosistemas, atsižvelgiant į tai, kad su „Natura 2000“ teritorijomis susijusi parama turi atitikti prioritetines veiksmų programas, sukurtas pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnio 4 dalį;

g)  programos indėlį suderinant ekonominius ir socialinius aspektus su jūrų ir gėlavandenių ekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu;

Pakeitimas    109

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  programos indėlį mažinant jūras teršiančių šiukšlių kiekį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą xx/xx [Direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo]27;

h)  programos indėlį renkant jūras teršiančias šiukšles ir mažinant jų kiekį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą xx/xx [Direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo]27;

_________________

_________________

27 OL C […], […], p. […].

27 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    110

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  programos indėlį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant.

i)  programos indėlį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, įskaitant išmetamo CO2 kiekio mažinimą taupant kurą.

Pakeitimas    111

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies i a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ia)  programos indėlį kovojant su NNN žvejyba;

Pakeitimas    112

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Paramos gavėjo pateikta paraiška dėl EJRŽF paramos laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal 4 dalį, jei kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamas paramos gavėjas:

1.  Pareiškėjo pateikta paraiška dėl EJRŽF paramos laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal 4 dalį, jei kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamas pareiškėjas:

Pakeitimas    113

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  padarė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/200828 42 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose teisės aktuose nurodytus sunkius pažeidimus;

a)  padarė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/200828 42 straipsnyje, Kontrolės reglamento 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos vykdant BŽP priimtuose teisės aktuose nurodytus sunkius pažeidimus;

__________________

__________________

28 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

28 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

Pakeitimas    114

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  padarė bet kurį iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB29 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikaltimų aplinkai, jei teikiama paraiška paramai pagal 23 straipsnį.

c)  padarė bet kurį iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB29 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikaltimų aplinkai.

__________________

__________________

29 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

29 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

Pakeitimas    115

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį bei per penkerių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo gavimo.

2.  Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį bei per dvejų metų laikotarpį po galutinio mokėjimo gavimo.

Pakeitimas    116

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 4 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  nustatomos sąlygos, kuriomis nepriimtinumo laikotarpio trukmė yra sutrumpinama;

Pakeitimas    117

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 4 dalies a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ab)  nustatomos sąlygos, kurių turi būti laikomasi po 2 dalyje nurodytos paraiškos pateikimo, ir suteiktos paramos susigrąžinimo tuo atveju, jei sąlygų nesilaikoma, tvarka, nustatoma atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą;

Pakeitimas    118

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Valstybės narės nepriimtinumo laikotarpį gali taikyti ir paraiškoms, kurias pateikė žvejybą vidaus vandenyse vykdantys žvejai, padarę nacionalinėse taisyklėse apibrėžtų sunkių pažeidimų.

Pakeitimas    119

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a straipsnis

 

Tinkami finansuoti veiksmai

 

EJRŽF gali remti įvairius valstybių narių programose numatytus veiksmus, jeigu tie veiksmai patenka į vieną ar daugiau šiame reglamente nustatytų prioritetinių sričių.

Pagrindimas

Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, reglamento tekste turi būti aiškiai paminėtas principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“.

Pakeitimas    120

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  veiksmai, kuriais didinamas žvejybos laivo žvejybos pajėgumas arba remiamas įrangos, kuria didinamas žvejybos laivo gebėjimas rasti žuvis, įsigijimas;

a)  veiksmai, kuriais didinamas žvejybos laivo žvejybos pajėgumas arba remiamas įrangos, kuria didinamas žvejybos laivo gebėjimas rasti žuvis, įsigijimas, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama pagerinti įgulos saugumą arba darbo ar gyvenimo sąlygas, o tai apima laivo stabilumo koregavimą, arba produkto kokybę, jeigu gerinant neviršijamas atitinkamai valstybei narei skirtas limitas, nekenkiant žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrai ir nedidinant atitinkamo žvejybos laivo žvejybos pajėgumo;

Pakeitimas    121

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  įmonės nuosavybės teisių perleidimas;

f)  įmonės nuosavybės teisių perleidimas, išskyrus įmonės perleidimą jauniesiems žvejams ar jauniesiems akvakultūros produktų gamintojams;

Pakeitimas    122

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais;

g)  tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais arba susiję su gamtinės aplinkos būklės ir produktyvumo sąlygų gerinimo procesais;

Pakeitimas    123

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statyba;

h)  naujų uostų arba naujų iškrovimo vietų statyba, išskyrus mažus uostus ir iškrovimo vietas atokiuose regionuose, visų pirma atokiausiuose regionuose, atokiose salose ir periferiniuose bei užmiesčio pakrantės rajonuose;

Pakeitimas    124

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  rinkos intervencijos mechanizmai, kuriais siekiama laikinai arba visam laikui pašalinti žvejybos ar akvakultūros produktus iš rinkos, siekiant sumažinti pasiūlą ir taip užkirsti kelią kainų mažėjimui arba paskatinti kainų didėjimą; kartu ir sandėliavimo veiksmai logistikos grandinėje, dėl kurių tyčia ar netyčia pasireiškia toks pat poveikis;

i)  rinkos intervencijos mechanizmai, kuriais siekiama laikinai arba visam laikui pašalinti žvejybos ar akvakultūros produktus iš rinkos, siekiant sumažinti pasiūlą ir taip užkirsti kelią kainų mažėjimui arba paskatinti kainų didėjimą;

Pakeitimas    125

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j)  investicijos į žvejybos laivų įrengimą, būtini siekiant įvykdyti Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais regioninėse žvejybos valdymo organizacijose;

j)  išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, investicijos į žvejybos laivų įrengimą, būtinos siekiant įvykdyti Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, nebent dėl šių investicijų veiklos vykdytojai patirtų neproporcingų išlaidų;

Pakeitimas    126

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos k punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

k)  investicijos į žvejybos laivų įrengimą, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 60 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje.

Išbraukta.

Pakeitimas    127

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ka)  laivo pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimas arba modernizavimas, jei dėl to padidės jo galia (kW);

Pakeitimas    128

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos k b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

kb)  genetiškai modifikuotų organizmų auginimas, jei toks auginimas gali daryti neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

Pakeitimas    129

Pasiūlymas dėl reglamento

2 antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 prioritetas. Darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas

1 prioritetas. Darnios žuvininkystės skatinimas, jūrų biologinių išteklių išsaugojimas ir socialinis bei ekonominis stabilumas

Pakeitimas    130

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje.

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ir skatinti socialinį šalių dialogą.

Pagrindimas

Manoma, kad labai svarbu iš naujo nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinamas socialinis dialogas, kuris yra labai svarbus siekiant palaikyti šalių ryšius ir skatinti geriausias darbo sąlygas laive ir sausumoje, be kita ko, imantis mokymo ir geros praktikos skatinimo veiksmų.

Pakeitimas    131

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Į savo programą valstybės narės įtraukia parengtą mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planą, kuriame išdėstoma pelningos ir tvarios mažos apimties priekrantės žvejybos plėtros strategija. Toje strategijoje, jei taikytina, yra tokie skirsniai:

1.  Deramai bendradarbiaudamos su atitinkamais sektoriais, į savo programą valstybės narės įtraukia parengtą konkretų mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planą, kuriame išdėstoma pelningos ir tvarios mažos apimties priekrantės žvejybos plėtros strategija. Toje strategijoje, jei taikytina, yra tokie skirsniai:

Pakeitimas    132

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  įgūdžių, žinių, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo skatinimas;

d)  įgūdžių, žinių, inovacijų ir gebėjimų, visų pirma jaunųjų žvejų, stiprinimo skatinimas;

Pakeitimas    133

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose gerinimas;

e)  sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose, vykdant žvejybą nuo kranto ir renkant jūrinius bestuburius, taip pat vykdant tiesiogiai su žvejyba susijusią veiklą sausumoje gerinimas;

Pakeitimas    134

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Siekdamos sumažinti administracinę naštą paraiškas gauti paramą teikiantiems veiklos vykdytojams, valstybės narės stengiasi nustatyti bendrą supaprastintą paraiškos formą dėl EJRŽF priemonių.

Pakeitimas    135

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pirmasis jauno žvejo, kuris teikdamas paraišką yra jaunesnis nei 40 metų ir dirba žveju bent penkerius metus arba yra įgijęs tinkamą profesinę kvalifikaciją, žvejybos laivo įsigijimas;

a)  pirmasis jaunojo žvejo, kuris teikdamas paraišką turi atitinkamą darbo žveju patirtį, yra oficialiai pripažintas atitinkamos valstybės narės arba yra įgijęs tinkamą profesinę kvalifikaciją, žvejybos laivo įsigijimas, įskaitant nuosavybės įsigijimą, kai žvejys yra didžiausias bendrovės akcininkas;

Pakeitimas    136

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  geresnių galimybių gauti kreditą ir pasinaudoti draudimo bei finansinėmis priemonėmis sudarymas;

Pakeitimas    137

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalyje nurodytuose laivuose turi būti žvejybos jūroje įranga ir jie turi būti 5–30 metų senumo.

Išbraukta.

Pakeitimas    138

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

EJRŽF, kai turima lėšų, gali remti 1 dalies ba punkte nurodytas investicijas į tausiuosius laivus nepriklausomai nuo jų ilgio, jeigu mažos apimties veiklos vykdytojams teikiama pirmenybė atrankos procese.

Pakeitimas    139

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu 1 dalyje nurodyta parama suteikiama kaip kompensacija, kai žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, laikomasi šių sąlygų:

2.  1 dalyje nurodyta parama gali būti suteikiama kaip kompensacija, kai žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, jeigu laikomasi šių sąlygų:

Pakeitimas    140

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  dėl veiklos nutraukimo visam laikui sumažėja žvejybos pajėgumas, nes gauta parama nėra pakartotinai investuojama į laivyną;

Pakeitimas    141

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  žvejybos laivas yra įregistruotas kaip naudojamas ir paskutinius trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus jis vykdė žvejybos veiklą jūroje;

c)  žvejybos laivas yra įregistruotas kaip naudojamas ir paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 90 dienų per metus jis vykdė žvejybos veiklą jūroje;

Pakeitimas    142

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  lygiavertis žvejybos pajėgumas visam laikui išbraukiamas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro, žvejybos licencijos ir leidimai visam laikui panaikinami, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir

d)  lygiavertis žvejybos pajėgumas visam laikui išbraukiamas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro, žvejybos licencijos ir leidimai visam laikui panaikinami, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse,

Pakeitimas    143

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Žvejai, įskaitant žvejybos laivų savininkus ir įgulos narius, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui, taip pat gali pasinaudoti 1 dalyje nurodyta parama. Atitinkami žvejai visiškai nutraukia visą žvejybos veiklą. Paramos gavėjas kompetentingai institucijai pateikia įrodymus, kad jis visiškai nutraukė žvejybos veiklą. Tuo atveju, jei praėjus mažiau kaip dvejų metų laikotarpiui nuo paraiškos paramai gauti pateikimo dienos žvejys atnaujina žvejybos veiklą, jis kompensaciją grąžina pagal pro rata temporis principą.

Pakeitimas    144

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 dalyje minima žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui parama įgyvendinama skiriant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkte ir 89 straipsnyje, ir grindžiama:

2 dalyje minima žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui parama įgyvendinama skiriant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkte ir 89 straipsnyje, ir grindžiama šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų įvykdymu.

Pakeitimas    145

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  sąlygų įvykdymu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkto i papunktyje, ir

Išbraukta.

Pakeitimas    146

Pasiūlymas dėl reglamento

17straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  rezultatų pasiekimu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkto ii papunktyje.

Išbraukta.

Pakeitimas    147

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos a punkte nurodytos sąlygos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnyje nurodytų išsaugojimo priemonių įgyvendinimu.

Išbraukta.

Pakeitimas    148

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

Pakeitimas    149

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiama kompensacija už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą dėl:

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiama kompensacija už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl:

Pakeitimas    150

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  išsaugojimo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnio 1 dalies a, b, c ir j punktuose, arba lygiaverčių regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtų išsaugojimo priemonių, jie jos taikomos Sąjungai;

a)  išsaugojimo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnio 1 dalies a, b, c, i ir j punktuose, įskaitant priemones, taikomas biologinio atsinaujinimo laikotarpiais, išskyrus BLSK ir kvotas, arba lygiaverčių regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtų išsaugojimo priemonių, jei jos taikomos Sąjungai;

Pakeitimas    151

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  Komisijos priemonių, taikomų, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, kai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje;

b)  Komisijos arba valstybių narių skubos priemonių, taikomų, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, kai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 atitinkamai 12 ir 13 straipsniuose;

Pakeitimas    152

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygotos tausios žvejybos partnerystės susitarimo arba jo protokolo taikymo pertraukos; arba

c)  nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygotos tausios žvejybos partnerystės susitarimo arba jo protokolo taikymo pertraukos ar neatnaujinimo arba

Pakeitimas    153

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  gaivalinių nelaimių ar ekologinių įvykių, kuriuos oficialiai pripažino atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos.

d)  gaivalinių nelaimių, ekologinių įvykių, įskaitant draudimą žvejoti dėl žvejybos išteklių sveikatos ar neįprasto mirtingumo atvejų, avarijas jūroje vykdant žvejybos veiklą ir nepalankius meteorologinius reiškinius, įskaitant užsitęsusias nesaugias meteorologines sąlygas jūroje, kurios turi poveikio tam tikro tipo žvejybai, kuriuos oficialiai pripažino atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos.

Pakeitimas    154

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Į pasikartojantį sezoninį žvejybos veiklos nutraukimą neatsižvelgiama teikiant kompensacijas arba atliekant mokėjimus pagal šį straipsnį.

Pakeitimas    155

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinkamo laivo komercinė veikla yra sustabdyta bent 90 dienų iš eilės ir

a)  atitinkamo laivo žvejybos veikla yra sustabdyta bent 30 dienų iš eilės.

Pakeitimas    156

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  ekonominiai nuostoliai dėl veiklos nutraukimo siekia daugiau kaip 30 proc. atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per pastaruosius trejus kalendorinius metus.

Išbraukta.

Pakeitimas    157

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip naudojami ir kurie per paskutinius trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams arba

a)  žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip naudojami, savininkams ir nuo kranto žvejojantiems žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų vykdė žvejybos veiklą, arba

Pakeitimas    158

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  žvejams, kurie per paskutinius trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama neeilinėmis aplinkybėmis.

b)  žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla laikinai nutraukiama.

Pakeitimas    159

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Visa atitinkamų laivų ir žvejų vykdoma žvejybos veikla faktiškai sustabdoma per atitinkamą veiklos nutraukimo laikotarpį. Kompetentinga institucija įsitikina, kad atitinkamas laivas nutraukė visą žvejybos veiklą per atitinkamą neeilinio veiklos nutraukimo laikotarpį ir kad nėra skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais.

5.  Visa atitinkamų laivų ir žvejų vykdoma žvejybos veikla faktiškai sustabdoma per atitinkamą veiklos nutraukimo laikotarpį. Kompetentinga institucija įsitikina, kad atitinkamas laivas nutraukė visą žvejybos veiklą per atitinkamą laikino veiklos nutraukimo laikotarpį ir kad nėra skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais.

Pakeitimas    160

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  būtinų privalomų laivo buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemų, naudojamų kontrolės tikslais, sudedamųjų dalių pirkimą ir įrengimą laivuose – tik mažos apimties priekrantės žvejybos laivų atveju;

a)  būtinų laivo buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemų, naudojamų kontrolės ir tikrinimo tikslais, sudedamųjų dalių pirkimą, įrengimą ir naudojimą laivuose – tik mažiau nei 12 metrų bendrojo ilgio laivų atveju;

Pakeitimas    161

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  būtinų privalomų nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų, naudojamų kontroliuojant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, sudedamųjų dalių pirkimą ir įrengimą laivuose;

b)  būtinų nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų, naudojamų kontroliuojant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, sudedamųjų dalių pirkimą ir įrengimą laivuose;

Pagrindimas

Parama turėtų nepriklausyti nuo to, ar priemonė yra privaloma ar ne.

Pakeitimas    162

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  privalomų nuolatinio varomojo variklio galios matavimo ir įrašymo prietaisų pirkimą ir įrengimą laivuose.

c)  nuolatinio varomojo variklio galios matavimo ir įrašymo prietaisų pirkimą ir įrengimą laivuose.

Pagrindimas

Parama turėtų nepriklausyti nuo to, ar priemonė yra privaloma ar ne.

Pakeitimas    163

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas

Žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, sklaida ir tvarkymas

Pakeitimas    164

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais.

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų, įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis, rinkimas, valdymas, apdorojimas, naudojimas ir sklaida, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais.

Pakeitimas    165

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21 straipsnis

29e straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

Papildomų išlaidų kompensavimas

1.  EJRŽF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, paramos gavėjai.

1.  EJRŽAF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų 29b straipsnio 1 dalyje, paramos gavėjai.

 

1a.   Kompensacija yra proporcinga papildomoms išlaidoms, kurias siekiama kompensuoti. Papildomų išlaidų kompensavimo dydis tinkamai pagrindžiamas kompensavimo plane. Tačiau kompensacija jokiu atveju negali būti didesnė nei 100 proc. patirtų išlaidų.

2.  Taikydama 7 dalyje nustatytus kriterijus kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

2.  Taikydama 7 dalyje nustatytus kriterijus kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

3.  Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

3.  Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

4.  Kompensacija neskiriama šiems žvejybos ir akvakultūros produktams:

4.  Kompensacija neskiriama šiems žvejybos ir akvakultūros produktams:

a)  sužvejotiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/156531;

a)  sužvejotiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/156531;

b)  sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

b)  sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

 

ba)  sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie yra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste, tačiau nevykdo savo veiklos tame regione ar neturi sąsajų su juo;

c)  importuotiems iš trečiųjų šalių.

c)  importuotiems iš trečiųjų šalių.

5.  4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

5.  4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

6.  Skiriant kompensaciją paramos gavėjams, vykdantiems 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba turintiems tų regionų uoste užregistruotą laivą, siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, atsižvelgiama į:

6.  Skiriant kompensaciją paramos gavėjams, vykdantiems 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba turintiems tų regionų uoste užregistruotą laivą, kuris vykdo savo veiklą tame regione, siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, atsižvelgiama į:

a)  papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, ir

a)  papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, ir

b)  bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

b)  bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

7.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijai.

7.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo ir kompensacijų mokėjimo metodinės sistemos patvirtinimo kriterijai.

__________________

__________________

31 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 14, p. 55).

31 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 14, p. 55).

(21 straipsnis keičiamas iš dalies ir pateikiamas po 29d straipsnio.)

Pagrindimas

Ši nuostata perkelta į Va skyrių (naujas skyrius), skirtą atokiausiems regionams.

Pakeitimas    166

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Jūrų, pakrantės ir gėlavandenės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Pagrindimas

Gėlavandenė akvakultūra neturėtų būti išbraukta iš aplinkosaugos priemonių ir subsidijų nuostatų.

Pakeitimas    167

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiami jūrų ir pakrantės, taip pat vidaus vandenų, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmai.

1.  EJRŽAF lėšomis gali būti remiami jūrų, pakrantės ir gėlavandenės, taip pat vidaus vandenų, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmai. Šiuo tikslu reikėtų skatinti bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra ir Europos palydovų programomis, kad būtų surinkta daugiau duomenų apie jūrų taršos ir ypač plastiko atliekų vandenyje padėtį.

Pakeitimas    168

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles;

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir pasyviai rinktų šiukšles, įskaitant sargasinių dumblių rinkimą atitinkamuose atokiausiuose regionuose;

Pakeitimas    169

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  investicijas į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir šiukšlių priėmimo infrastruktūra;

b)  investicijas į uostus, kad juose būtų įrengta tinkama pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių, taip pat nepageidaujamo laimikio, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, priėmimo, laikymo ir perdirbimo infrastruktūra;

Pakeitimas    170

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  įrankių ir laimikio apsaugą nuo žinduolių ir paukščių, saugomų pagal direktyvas 92/43/EEB arba 2009/147/EB, jeigu tai nekenkia žvejybos įrankių selektyvumui.

Pakeitimas    171

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb)  kompensaciją už tausių žuvų ir jūrinių bestuburių žvejybos įrankių naudojimą;

Pagrindimas

Įtraukus tokią nuostatą bus galima teikti pirmenybę kelių žuvų rūšių smulkiajai žvejybai, kurioje naudojami tausūs įrankiai, siekiant, kad įrankiai būtų modernizuoti ir toliau būtų saugoma jūros aplinka.

Pakeitimas    172

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  priemones, skirtas gerai gėlavandenės aplinkos būklei užtikrinti ir išlaikyti;

Pagrindimas

Gėlavandenė akvakultūra neturėtų būti išbraukta iš aplinkosaugos priemonių ir subsidijų nuostatų.

Pakeitimas    173

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb)  taršos, ypač plastiko, šalinimo veiksmus Sąjungos pakrančių zonose, uostuose ir žvejybos vietose;

Pakeitimas    174

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  rūšių apsaugą pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, laikantis Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytų prioritetinių veiksmų programų.

f)  rūšių apsaugą pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, laikantis Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytų prioritetinių veiksmų programų, ir visų rūšių, saugomų pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir (arba) įtrauktų į Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) raudonąją knygą, apsaugą;

Pakeitimas    175

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, ir atokiausių regionų atveju – inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių, kurie prisideda prie tausios ir selektyvios žvejybos, statymą, įrengimą arba modernizavimą, įskaitant mokslinį parengimą, stebėjimą ir įvertinimą.

Pakeitimas    176

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fb)  žalos, kurią laimikiui padaro žinduoliai ir paukščiai, saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemas;

Pagrindimas

Pakartojama tai, kas jau įtraukta į 2014–2020 m. EJRŽF reglamentą, kalbant apie jūrų paukščių ir žinduolių padarytos žalos kompensacijas.

Pakeitimas    177

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fc)  geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ar apsaugos pastangas.

Pagrindimas

Svarbu nepanaikinti paramos, nustatytos 2014–2020 m. EJRŽF reglamente, veiksmams, kuriais prisidedama prie geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ir apsaugos, kad būtų vykdomi jūrų ištekliams svarbių priekrantės buveinių ir rūšių reprodukcijai svarbių rajonų projektai.

Pakeitimas    178

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fd)  paramą aplinkosauginei medžioklei ar laukinę gamtą trikdančių rūšių, kurios kelia pavojų tvariems žuvų ištekliams, valdymui;

Pakeitimas    179

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fe)  tiesioginį išteklių atkūrimą, jeigu tokia apsaugos priemonė nustatyta Sąjungos teisės akte;

Pagrindimas

Jeigu nebus pakankamos paramos išteklių veisimui, kuris tiesiogiai padidina išteklių gausą, kils reali grėsmė ištekliams.

Pakeitimas    180

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ff)  paramą duomenų apie svetimų rūšių plitimą, kuris gali turėti katastrofiškų padarinių biologinei įvairovei, rinkimui ir tvarkymui.

Pagrindimas

Žinios apie invazines svetimas rūšis, plintančias jūrų vandenyse, užtikrins biologinės įvairovės apsaugą ir sudarys sąlygas parengti tinkamus prevencinius veiksmus. Siekiant apsaugoti jūros aplinką ir gyvuosius jūrų išteklius nuo invazinių svetimų rūšių poveikio, taip pat svarbu remti kovai su šiomis rūšimis skirtus sprendimus.

Pakeitimas    181

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f g punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fg)  žvejų mokymus, siekiant gerinti jų žinias apie žvejybos poveikį jūros aplinkai ir jį mažinti, visų pirma naudojant selektyvesnės žvejybos įrankius ir įrangą.

Pagrindimas

EJRŽF turėtų finansuoti žvejų mokymus, siekiant sumažinti žvejybos poveikį jūros aplinkai, visų pirma naudojant selektyvesnės žvejybos įrankius ir įrangą.

Pakeitimas    182

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  EJRŽF gali 100 proc. kompensuoti žalą ir investicijas, nurodytas 22 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.

Pagrindimas

Prarastų žvejybos įrankių ir atliekų rinkimas žvejams neduoda jokių pajamų, tik lemia išlaidas. Todėl žvejai, kurie surenka prarastus žvejybos įrankius ir šiukšles iš vandenyno, turėtų gauti 100 proc. paramą iš EJRŽF.

Pakeitimas    183

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b.  2 dalies e ir f punktų nuostatos apima atitinkamus akvakultūros ūkių ir produktų augintojų veiksmus.

Pakeitimas    184

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

22a straipsnis

 

Moksliniai tyrimai ir duomenų apie migruojančių paukščių poveikį rinkimas

 

1.  EJRŽF lėšomis, remiantis daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais, gali būti remiamas nacionalinių arba tarpvalstybinių mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektų rengimas, siekiant geriau suprasti migruojančių paukščių poveikį akvakultūros sektoriui ir kitiems susijusiems Sąjungos žuvų ištekliams. Šių projektų rezultatai turėtų būti skelbiami anksti ir turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl geresnio valdymo.

 

2.  Kad nacionalinis mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektas būtų tinkamas finansuoti, jame turi dalyvauti bent vienas nacionalinis arba Sąjungos pripažintas institutas.

 

3.  Kad tarpvalstybinis mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektas būtų tinkamas finansuoti, jame turi dalyvauti bent po vieną institutą iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių.

Pakeitimas    185

Pasiūlymas dėl reglamento

22 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

22b straipsnis

 

Inovacijos

 

1.  Siekiant skatinti žuvininkystės inovacijas, EJRŽF gali remti projektus, kuriais siekiama sukurti ar plėtoti naujus ar iš esmės pagerintus produktus ir įrangą, naujus ar geresnius procesus ir metodus, naujas ar geresnes valdymo ir organizavimo sistemas, be kita ko, perdirbimo ir rinkodaros grandyje, palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą ir kad būtų išvengta priegaudos, pateikti naujas technines ar organizacines žinias, sumažinti žvejybos veiklos poveikį aplinkai, be kita ko, tobulinti žvejybos būdus ir gerinti žvejybos įrankių selektyvumą, arba užtikrinti tausesnį jūrų gyvųjų išteklių naudojimą ir geresnį sambūvį su saugomais plėšrūnais.

 

2.  Pagal šį straipsnį finansuojamą veiklą inicijuoja atskiri verslininkai arba gamintojų organizacijos ir jų asociacijos.

 

3.  Valstybė narė viešai paskelbia pagal šį straipsnį finansuojamos veiklos rezultatus.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuos iš neigiamų reiškinių, kurie šiuo metu stebimi jūrų ekosistemoje, tikriausiai lemia žuvininkystės ir jūros aplinkos sąveika, būtina skubiai ieškoti sprendimų, kurie sumažintų neigiamą žvejybos poveikį ekosistemoms. Vienas iš būdų, kaip būtų galima sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, – nustatyti, be kita ko, kokios būtų galimybės naudoti jūros aplinkai nekenksmingą įrangą ir žvejybos įrankius.

Pakeitimas    186

Pasiūlymas dėl reglamento

2 antraštinės dalies 2 a skyriaus (naujo) 1 a prioritetas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

IIa SKYRIUS

 

1a prioritetas. Darnios akvakultūros skatinimas

Pagrindimas

Iš dalies pakeistas 23 straipsnis yra naujojo IIa skyriaus dalis.

Pakeitimas    187

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalyje numatytas darnios akvakultūros skatinimas. Jomis taip pat turėtų būti galima skatinti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros sektoriuje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/42932 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/201433;

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalyje numatytas darnios jūrinės ir gėlavandenės akvakultūros, įskaitant uždarų recirkuliacinių vandens sistemų akvakultūrą, skatinimas ir akvakultūros produkcijos didinimas, atsižvelgiant į ekologinę talpą. Jomis taip pat turėtų būti galima skatinti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros sektoriuje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/42932 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/201433;

__________________

__________________

32 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

32 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

33 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

33 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

Pakeitimas    188

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Gamybinės investicijos į akvakultūrą pagal šį straipsnį gali būti remiamos tik Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

3.  Investicijos į akvakultūrą pagal šį straipsnį gali būti remiamos dotacijomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 48 straipsnio 1 dalies, ir, geriau, Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal programą „InvestEU“, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

Pakeitimas    189

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

23a straipsnis

 

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

 

1.  EJRŽF gali remti akvakultūros valdymui reikalingų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose ir 35 straipsnio 1 dalies d punkte, siekiant sukurti Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA) ir parengti jam įgyvendinti reikalingus nacionalinius darbo planus.

 

2.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomoms operacijoms.

 

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 1 dalyje nurodyto tinklo ASIN-RISA kūrimo procedūromis, forma ir tvarkaraščiais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

 

4.  Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami darbo planai, nurodyti 1 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pagrindimas

Akvakultūros valdymui reikalingų duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas yra būtinas ir turėtų būti EJRŽF remiamas.

Pakeitimas    190

Pasiūlymas dėl reglamento

III skyriaus 2 prioriteto pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis

2 prioritetas. Konkurencingų ir tvarių žvejybos ir akvakultūros rinkų bei perdirbimo sektorių rėmimas, prisidedant prie aprūpinimo maistu Sąjungoje

Pagrindimas

Siekiant didesnio aiškumo, įtraukiamas akvakultūros prioritetas. Todėl reikia patikslinti šio prioriteto pavadinimą.

Pakeitimas    191

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė.

EJRŽF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti materialias investicijas ir veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir darnios akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė.

Pakeitimas    192

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Kalbant apie Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, atitinkama valstybė narė gali skirti 50 proc. finansinės paramos išankstinį mokėjimą patvirtinus gamybos ir prekybos planą pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 3 dalį.

Pagrindimas

Ši nuostata įtraukta į dabartinį EJRŽF reglamentą (66 straipsnis). Siekiant išvengti valstybių narių konkurencijos iškraipymų, svarbu išlaikyti bendras įgyvendinimo taisykles.

Pakeitimas    193

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  Per metus vienai gamintojų organizacijai suteikta parama pagal šį straipsnį negali viršyti 3 proc. tos gamintojų organizacijos per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos arba tos organizacijos narių per tą patį laikotarpį rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. Naujai pripažintai gamintojų organizacijai ta parama negali viršyti 3 proc. šios organizacijos narių per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės.

Pakeitimas    194

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c.  2 dalyje nurodyta parama teikiama tik gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms.

Pagrindimas

Ši nuostata įtraukta į dabartinį EJRŽF reglamentą (66 straipsnis). Siekiant išvengti valstybių narių konkurencijos iškraipymų, svarbu išlaikyti bendras įgyvendinimo taisykles.

Pakeitimas    195

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir sandėliavimas

Pakeitimas    196

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą. Tokia parama teikiama siekiant padėti įgyvendinti bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodytus Reglamente (EB) Nr. 1379/2013.

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą ir sandėliavimą. Tokia parama teikiama siekiant padėti įgyvendinti bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodytus Reglamente (EB) Nr. 1379/2013.

Pakeitimas    197

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  EJRŽF taip pat gali remti investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo inovacijas, taip pat investicijas, kuriomis skatinama gamintojų organizacijų ir mokslo subjektų partnerystė.

Pagrindimas

Žvejybos ir akvakultūros sektorių perdirbimo srityje esama tikrų inovacijų poreikio, pvz., siekiant sukurti skaitmeninį turizmą ir žvejybos turizmą. Visgi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje šis tikslas nėra aiškiai paminėtas.

Pakeitimas    198

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Parama pagal šį straipsnį teikiama tik Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

2.  Parama pagal šį straipsnį teikiama dotacijomis, Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal programą „InvestEU“, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

Pakeitimas    199

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Valstybės narės gali remti žvejybos ir akvakultūros perdirbimo įmonių plėtrą panaudodamos kitų struktūrinių fondų išteklius.

Pakeitimas    200

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

25a straipsnis

 

Parama sandėliavimui

 

1.  EJRŽF gali remti kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede išvardytus žvejybos produktus, jei tie produktai sandėliuojami pagal to reglamento 30 ir 31 straipsnius, šiomis sąlygomis:

 

a)  sandėliavimo pagalba neviršija veiksmų, reikalingų atitinkamų produktų rinkų stabilizavimui ir jų sandėliavimui, techninių ir finansinių išlaidų sumos;

 

b)  sandėliavimo pagalbos lėšomis tinkami finansuoti kiekiai neviršija 15 proc. atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

 

c)  finansinė parama per metus neviršija gamintojų organizacijos narių 2016–2018 m. laikotarpiu rinkai pateiktos produkcijos 2 proc. vidutinės metinės vertės. Taikant šį punktą, kai gamintojų organizacijos narys 2016–2018 m. laikotarpiu rinkai produkcijos nepateikė, atsižvelgiama į to nario pirmųjų trejų gamybos metų rinkai pateiktos produkcijos vidutinę metinę vertę.

 

2.  1 dalyje nurodyta parama teikiama tik tuo atveju, jeigu produktai pateikiami žmonėms vartoti.

 

3.  Valstybės narės savo teritorijose taikomų techninių ir finansinių išlaidų sumą nustato tokiu būdu:

 

a)  techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su atitinkamų produktų rinkų stabilizavimui ir jų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

 

b)  finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą palūkanų normą. Šios techninės ir finansinės išlaidos skelbiamos viešai.

 

4.  Siekdamos užtikrinti, kad produktai, kurių sandėliavimui teikiama parama, atitiktų šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, valstybės narės atlieka tikrinimus. Tokių tikrinimų tikslais paramos sandėliavimui gavėjai veda kiekvienos kategorijos produktų, padėtų į sandėlį, o vėliau vėl pateiktų rinkai žmonėms vartoti, atsargų apskaitą.

Pagrindimas

Žvejyba yra sezoninė veikla ir jos laimikis gali būti neužtikrintas; kartais laimikis viršija rinkos poreikius. Todėl veiklos vykdytojams būtinos galimybės sutvarkyti produkcijos perteklių, t. y. dalį produkcijos sandėliuoti, kol ją bus galima parduoti laimikiams sumažėjus. To siekiant, EJRŽF turi ir toliau teikti paramą gamintojų organizacijoms, kai reikia laikino sandėliavimo priemonių žvejybos produktams, skirtiems žmonėms vartoti.

Pakeitimas    201

Pasiūlymas dėl reglamento

2 antraštinės dalies 4 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai, vystomai neperžengiant ekologinių ribų, ir pakrantės, salų ir jūrų bei gėlųjų vandenų pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas

Pakeitimas    202

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas darnus vietos ekonomikos ir bendruomenių vystymasis užtikrinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 25 straipsnyje.

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiami veiksmai, kuriais siekiama sudaryti palankias sąlygas, reikalingas tvariai mėlynajai ekonomikai ir bendruomenių gerovei užtikrinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 25 straipsnyje.

Pagrindimas

Tvari mėlynoji ekonomika reiškia, kad visos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės veiklos yra neatsiejamai susijusios su jūrų ekosistema, ir todėl būtina užtikrinti, kad siekis gerinti vietos pakrančių bendruomenių gyvenimo sąlygas, didinti jų gerovę proporcingai derėtų su siekiu apsaugoti jūrų ekosistemas. Tvari mėlynoji ekonomika tik tada sukurs ekonominę jūros aplinkos vertę, jeigu ji bus plėtojama tokiu būdu, kurį taikant bus išsaugoti ir apsaugoti jūrų ištekliai ir ekosistemos.

Pakeitimas    203

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  EJRŽF paramos tikslais Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 26 straipsnyje nurodytomis bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijomis užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos.

2.  EJRŽF paramos tikslais Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 26 straipsnyje nurodytomis bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijomis užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos neperžengiant ekologinių ribų siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos.

Pakeitimas    204

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Strategijos turi atitikti atitinkamame regione nustatytas galimybes bei poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus 4 straipsnyje. Strategijos gali būti įvairios – nuo skirtų tik žuvininkystei iki platesnių strategijų, kuriomis siekiama žuvininkystės rajonų įvairinimo. Strategijomis siekiama daugiau nei vien tik parengti veiksmų rinkinį ar sektorių priemonių derinį.

Pagrindimas

Gali būti įvairių strategijų. Strategijos apima daugiau nei paprastas veiksmų rinkinys arba sektorių priemonių derinys. Įtraukus šią nuostatą, neskaitant kelis fondus naudojančių programų, atitinkamai bus galima parengti ir įgyvendinti tik EJRŽF bendrai finansuojamas vietos plėtros strategijas. 3 prioriteto atveju negalima numatyti priemonių lankstumo dėl nuostatų, įtrauktų į reglamento dėl bendrųjų nuostatų projektą. Tęsiant šį procesą pagal EJRŽF reglamentą bus galima toliau jį plėtoti atitinkama kryptimi.

Pakeitimas    205

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b.  Kad būtų sudarytos sąlygos tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės teritorijų galimybėms optimizuoti, šioje srityje vykdomi veiksmai turi derėti su regioninės plėtros strategijomis.

Pakeitimas    206

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2c.  Valstybės narės įgyvendina bendro valdymo sistemą, siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento tikslų būtų siekiama atsižvelgiant į vietos žvejybos realijas.

Pakeitimas    207

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų pažinimas

Jūrų ir gėlo vandens telkinių žinios

Pagrindimas

Taip pat būtina išplėsti duomenų rinkimą, kad būtų apimti gėlo vandens telkiniai.

Pakeitimas    208

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF lėšomis gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas žinioms apie jūros aplinkos būklę pagerinti, siekiant:

EJRŽAF lėšomis taip pat gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas žinioms apie jūros ir gėlavandenės aplinkos būklę, mėgėjų žvejybą ir mėgėjų žvejybos sektorių pagerinti, siekiant:

Pakeitimas    209

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  įvykdyti duomenų rinkimo reikalavimus pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 665/20081a, Komisijos sprendimą 2010/93/ES1b, Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/12511c ir Duomenų rinkimo pagrindų reglamentą 2017/1004;

 

____________________

 

1a 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo taikymo taisyklės (OL L 186, 2008 7 15, p. 3).

 

1b 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2010/93/ES priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą (praneštas dokumentu C(2009) 10121, OL L 41, 2010 2 16, p. 8).

 

1c 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

Pakeitimas    210

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  įvykdyti duomenų rinkimo reikalavimus pagal BŽP reglamentą;

Pakeitimas    211

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  gerinti duomenų kokybę ir dalytis jais per Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet).

c)  gerinti duomenų kokybę ir dalijimąsi jais naudojantis Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklu (EMODnet) ir kitais duomenų apie gėlo vandens telkinius tinklais;

Pagrindimas

Taip pat būtina išplėsti duomenų rinkimą, kad būtų apimti gėlo vandens telkiniai.

Pakeitimas    212

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  surinkti daugiau prieinamų patikimų duomenų apie mėgėjų žvejybos laimikius;

Pakeitimas    213

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb)  investuoti į jūros taršos, ypač plastiku, analizę ir stebėjimą siekiant surinkti daugiau duomenų apie padėtį;

Pakeitimas    214

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cc)  plėsti žinias apie į jūrą išmestas plastiko šiukšles ir jų koncentraciją.

Pakeitimas    215

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Siekiant tikslo užtikrinti saugias, švarias ir darniai valdomas jūras ir vandenynus, EJRŽF prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo.

Pakeitimas    216

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalyje nurodytų veiksmų parama taip pat gali būti prisidedama prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo 19 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  1 dalyje nurodytų veiksmų parama taip pat gali būti prisidedama prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės ir inspektavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo 19 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Pakeitimas    217

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29a straipsnis

 

Gamtos ir rūšių apsauga

 

EJRŽF remia gamtos apsaugos priemones, kurių imamasi pagal Jungtinių Tautų Pasaulinę gamtos chartiją, ypač jos 21, 22, 23 ir 24 straipsnius.

 

EJRŽF taip pat remia savanoriško tarptautinių įstaigų, organizacijų, organų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones, taip pat bendradarbiavimo su jomis priemones, siekiant sutelkti jėgas kovai su NNN žvejyba, neteisėtu jūrinių rūšių gyvūnų gaudymu ir žuvų ištekliais mintančių plėšriųjų rūšių gyvūnų žudymu.

Pakeitimas    218

Pasiūlymas dėl reglamento

2 antraštinės dalies 5 a skyrius (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Va skyrius Atokiausi regionai

Pakeitimas    219

Pasiūlymas dėl reglamento

29 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29b straipsnis

 

Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai

 

1.  Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent1a:

 

a)  114 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 128 566 000 EUR dabartinėmis kainomis) Azorų saloms ir Madeirai;

 

b)  91 700 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 103 357 000 EUR dabartinėmis kainomis) Kanarų saloms;

 

c)  146 500 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 165 119 000 EUR dabartinėmis kainomis) Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

 

2.  Kiekviena valstybė narė nustato, kokia 1 dalyje nustatyto finansinio paketo dalis bus rezervuota 29d straipsnyje numatytoms kompensacijoms.

 

3.  Nukrypdamos nuo šio reglamento 9 straipsnio 8 dalies ir Reglamento (ES) Nr. .../... [reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 19 straipsnio 2 dalies, siekdamos atsižvelgti į kintančias sąlygas, valstybės narės gali kasmet koreguoti tinkamų finansuoti žuvininkystės produktų sąrašą ir kiekį, taip pat 29d straipsnyje nurodytos kompensacijos dydį su sąlyga, kad neviršijamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos. Tokias korekcijas galima daryti tik tokiu mastu, kokiu atitinkamas padidinimas arba sumažinimas atliekamas kituose tos pačios valstybės narės kito regiono kompensacijų planuose. Valstybės narės apie korekcijas praneša Komisijai iš anksto.

 

____________________

 

1a Šiuos skaičius reikės patikslinti atsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalyje sutartus skaičius.

(6 straipsnio tekstas).

Pakeitimas    220

Pasiūlymas dėl reglamento

29 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29c straipsnis

 

Veiksmų planas

 

1.  Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

 

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

 

b)  aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

 

i  struktūrinę paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

 

ii  29d straipsnyje nurodytą papildomų sąnaudų kompensaciją, įskaitant tinkamų finansuoti žvejybos ir akvakultūros produktų sąrašą ir kiekį ir kompensavimo dydį;

 

iii  bet kokias kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti.

(9 straipsnio tekstas).

Pakeitimas    221

Pasiūlymas dėl reglamento

29 d straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29d straipsnis

 

Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų atnaujinimas ir su tuo susijusios priemonės

 

1.  Nepaisant 13 straipsnio a ir b punktų ir 16 straipsnio, EJRŽF atokiausiuose regionuose gali remti šiuos veiksmus:

 

a)  mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų atnaujinimą, įskaitant naujų laivų statybą ir įsigijimą, vykdomą pareiškėjų, kurių pagrindinė registracijos vieta paraiškos gauti paramą teikimo dieną yra atokiausiame regione, kuriame bus registruotas naujas laivas, ir kurie visus savo laimikius iškrauna atokiausių regionų uostuose, siekiant padidinti žmonių saugumą, laikytis Sąjungos ir nacionalinių higienos, sveikatos ir darbo sąlygų laive taisyklių, kovoti su NNN žvejyba ir užtikrinti didesnį aplinkosauginį veiksmingumą. Naudojant paramą įsigytas laivas lieka registruotas atokiausiame regione ne mažiau kaip 15 metų skaičiuojant nuo paramos skyrimo dienos. Jeigu ta sąlyga nevykdoma, turi būti grąžinama paramos suma, kuri yra proporcinga atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą. Atnaujinant žvejybos laivyną neviršijamos leidžiamos pajėgumo ribos ir siekiama BŽP tikslų;

 

b)  pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimą arba modernizavimą. Naujo variklio arba modernizuoto variklio galia gali viršyti seno variklio galią (kW), jeigu dėl priežasčių, susijusių su saugumu jūroje, pagrįstai reikalinga didesnė galia ir dėl to nedidėja atitinkamo žvejybos laivo žvejybos pajėgumas.

 

c)  žvejybos laivo medinio denio konstrukcijos dalinę renovaciją, kai ji būtina siekiant gerinti saugumą jūroje, remiantis objektyviais laivų statybos techniniais kriterijais;

 

d)   uostų, uosto infrastruktūros, iškrovimo vietų, aukcionų vietų, laivų statyklų ir remonto įmonių statybą ir modernizavimą, jeigu infrastruktūra prisideda prie tausios žvejybos;

Pakeitimas    222

Pasiūlymas dėl reglamento

29 f straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29f straipsnis

 

Valstybės pagalba

 

1.  Komisija, vadovaudamasi SESV 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose SESV I priede išvardytiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, siekiant sumažinti tokiems regionams būdingus sunkumus, atsirandančius dėl jų izoliuotumo, padėties salose ir labai didelio atokumo.

 

2.  Valstybės narės gali suteikti papildomą finansavimą, kad būtų įgyvendinti 29d straipsnyje nurodyto kompensavimo planai. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią Komisija pagal šio reglamento nuostatas gali patvirtinti kaip minėtų planų dalį. Laikoma, kad apie valstybės pagalbą, apie kurią taip pranešta, yra pranešta ir pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

Pakeitimas    223

Pasiūlymas dėl reglamento

29 g straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29g straipsnis

 

Peržiūra ir POSEI

 

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus priima atitinkamus pasiūlymus. Komisija įvertina galimybę sukurti atokiausiems regionams ir saloms skirtą jūrų reikalų ir žuvininkystės programą (POSEI).

Pakeitimas    224

Pasiūlymas dėl reglamento

32 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

32a straipsnis

 

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis

 

EJRŽF remia integruotos jūrų politikos įgyvendinimą ir tvarios mėlynosios ekonomikos augimą, plėtojant regionines novatoriškų projektų finansavimo platformas.

Pakeitimas    225

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 90 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų arba jų dalies mokėjimo terminą, jeigu esama duomenų, kad valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ir jeigu dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 90 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų arba jų dalies mokėjimo terminą, jeigu esama įrodymų, kad valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir jeigu dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

Pakeitimas    226

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 91 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu valstybė narė smarkiai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 91 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu valstybė narė smarkiai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

Pakeitimas    227

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių ir dėl to pagal 34 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje.

b)  mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to pagal 34 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje.

Pakeitimas    228

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių, pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą.

2.  Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų, pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą.

Pakeitimas    229

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių, Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį.

3.  Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų, Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį.

Pakeitimas    230

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Kiekviena valstybė narė skelbia 1 dalyje nurodytą ataskaitą originalo kalba ir viena iš Europos Komisijos darbo kalbų.

Pagrindimas

Valstybių narių metinės veiklos rezultatų ataskaitos dėl EJRŽF reglamento po 2020 m. įgyvendinimo turėtų būti reguliariai skelbiamos Europos Komisijos interneto svetainėje, laikantis Orhuso reglamente nustatytų įpareigojimų, susijusių su skaidrumu ir pilietinės visuomenės dalyvavimu sprendimų priėmimo procese.

Pakeitimas    231

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  1 dalyje nurodyta ataskaita reguliariai skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje.

Pagrindimas

Į EJRŽF po 2020 m. reglamentą turėtų būti įtraukta valstybių narių ir Europos Komisijos pareiga surinkti finansuojamų veiksmų geriausios praktikos pavyzdžius ir paskelbti juos savo interneto svetainėje, kad būtų palengvinta ir skatinama tolesnė geriausia praktika.

Pakeitimas    232

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 3 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3c.  Kiekviena valstybė narė ir Komisija savo interneto svetainėse skelbia geriausios praktikos ataskaitas.

Pagrindimas

Į EJRŽF po 2020 m. reglamentą turėtų būti įtraukta valstybių narių ir Europos Komisijos pareiga surinkti finansuojamų veiksmų geriausios praktikos pavyzdžius ir paskelbti juos savo interneto svetainėje, kad būtų palengvinta ir skatinama tolesnė geriausia praktika.

Pakeitimas    233

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Komisija skelbia visus svarbius dokumentus, susijusius su 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimu.

Pagrindimas

EJRŽF po 2020 m. reglamente turėtų būti numatyta, kad skaidrumo sumetimais Europos Komisijos interneto svetainėje bus skelbiami visi svarbūs su fondo įgyvendinimu susiję dokumentai.

Pakeitimas    234

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  pritraukiant kuo daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Europos horizontas“ lėšų, siekiant remti ir skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų veiklą žvejybos ir akvakultūros sektoriuje;

Pagrindimas

Teisės akto pasiūlyme yra didelis trūkumas – dėl šio pasiūlymo akvakultūros sektoriui tenkanti ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išteklių dalis nepadidėja. Jį reikia pakeisti. Iš tiesų, turime pabrėžti, kad galimybės žvejams ir akvakultūros produktų gamintojams pasinaudoti būsimos ES mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Europos horizontas“ ištekliais turi būti kuo labiau padidintos.

Pakeitimas    235

Pasiūlymas dėl reglamento

3 antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų priemonėmis

Pakeitimas    236

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF parama teikiama informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką rinkimui ir sklaidai, kuriuos vykdo Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį.

EJRŽF parama teikiama informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką rinkimui ir sklaidai, kuriuos vykdo Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį, visų pirma kurdama Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA).

Pagrindimas

Labai svarbu sukurti akvakultūrai skirtą statistinės informacijos tinklą.

Pakeitimas    237

Pasiūlymas dėl reglamento

3 antraštinės dalies 3 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas

3 prioritetas. Tinkamų sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai sudarymas ir sveikos jūros aplinkos klestinčioms pakrantės bendruomenėms puoselėjimas

Pagrindimas

Tvari mėlynoji ekonomika reiškia, kad visos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės veiklos yra neatsiejamai susijusios su jūrų ekosistema, ir todėl būtina užtikrinti, kad siekis gerinti vietos pakrančių bendruomenių gyvenimo sąlygas, didinti jų gerovę proporcingai derėtų su siekiu apsaugoti jūrų ekosistemas. Tvari mėlynoji ekonomika tik tada sukurs ekonominę jūros aplinkos vertę, jeigu ji bus plėtojama tokiu būdu, kurį taikant bus išsaugoti ir apsaugoti jūrų ištekliai ir ekosistemos.

Pakeitimas    238

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų jūroje ir gėlo vandens telkiniuose, vystymasis

Pakeitimas    239

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF lėšomis remiamas jūrų politikos įgyvendinimas:

EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų politikos įgyvendinimas ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis:

Pakeitimas    240

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką;

a)  skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką, užtikrinančią žmonių ir aplinkos gerovę ir vystomą neperžengiant ekologinių ribų jūroje ir gėlo vandens telkiniuose;

Pakeitimas    241

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  atkuriant, saugant ir išlaikant įvairovę, produktyvumą, atsparumą ir jūrų sistemoms būdingą vertę;

Pagrindimas

Tvari mėlynoji ekonomika reiškia, kad visos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės veiklos yra neatsiejamai susijusios su jūrų ekosistema, ir todėl būtina užtikrinti, kad siekis gerinti vietos pakrančių bendruomenių gyvenimo sąlygas, didinti jų gerovę proporcingai derėtų su siekiu apsaugoti jūrų ekosistemas. Tvari mėlynoji ekonomika tik tada sukurs ekonominę jūros aplinkos vertę, jeigu ji bus plėtojama tokiu būdu, kurį taikant bus išsaugoti ir apsaugoti jūrų ištekliai ir ekosistemos.

Pakeitimas    242

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  skatinant integruotą jūrų politikos valdymą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūrų baseinų strategijų ir jūrų srities regioninio bendradarbiavimo priemonėmis;

b)  skatinant integruotą jūrų politikos valdymą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūrų baseinų strategijų, jūrų srities regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos makroregioninių strategijų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėmis;

Pakeitimas    243

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  skatinant atsakingą vartojimą ir gamybą, švarias technologijas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir žiedinius medžiagų srautus;

Pagrindimas

Tvari mėlynoji ekonomika reiškia, kad visos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės veiklos yra neatsiejamai susijusios su jūrų ekosistema, ir todėl būtina užtikrinti, kad siekis gerinti vietos pakrančių bendruomenių gyvenimo sąlygas, didinti jų gerovę proporcingai derėtų su siekiu apsaugoti jūrų ekosistemas. Tvari mėlynoji ekonomika tik tada sukurs ekonominę jūros aplinkos vertę, jeigu ji bus plėtojama tokiu būdu, kurį taikant bus išsaugoti ir apsaugoti jūrų ištekliai ir ekosistemos.

Pakeitimas    244

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  aktyviau į tvarią mėlynąją ekonomiką perkeliant ir joje pritaikant mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijas, įskaitant Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet);

c)  aktyviau į tvarią mėlynąją ekonomiką perkeliant ir joje pritaikant mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijas, įskaitant Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet), taip pat kituose duomenų apie gėlo vandens telkinius tinkluose, siekiant užtikrinti, kad augimas nenusvertų technologijų ir efektyvumo aspektų, kad svarbiausia būtų darni ekonominė veikla, kurią vykdant tenkinami dabartinių ir ateities kartų poreikiai, ir kad būtų plėtojami pajėgumai ir priemonės, reikalingi perėjimui prie žiedinės ekonomikos, pagal Sąjungos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją;

Pakeitimas    245

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  gerinant jūrų srities įgūdžius, vandenynų klausimų išmanymą ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką mainus;

d)  gerinant jūrų srities įgūdžius, vandenynų ir gėlo vandens telkinių klausimų išmanymą ir socialinių ekonominių bei aplinkosauginių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką mainus;

Pakeitimas    246

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  remiant jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmus suteikiant kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles;

Pagrindimas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Pakeitimas    247

Pasiūlymas dėl reglamento

43 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

43a straipsnis

 

Investicijų į mėlynąją ekonomiką sprendimai

 

Sprendimai investuoti į tvarią mėlynąją ekonomiką turi būti pagrįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kuris gali sukelti grėsmę darnai ilguoju laikotarpiu. Kai nėra pakankamų žinių ar informacijos, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turi būti taikomas atsargumo principas, nes kitaip gali būti imtasi veiksmų, kurie gali daryti žalingą poveikį.

Pagrindimas

Atsargumo principas yra vienas iš esminių ES sutarties, Rio deklaracijos ir kitų tarptautinių susitarimų bei konvencijų dėl jūros aplinkos apsaugos principų.

Pakeitimas    248

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  įgyvendinant svarbius tarptautinius susitarimus, priemones ir praktiką, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti;

e)  įgyvendinant svarbius tarptautinius susitarimus, priemones ir praktiką, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, ir priemones bei būdus, kuriais užtikrinama, kad poveikis jūros aplinkai, visų pirma atsitiktinai sugaunamų jūrų paukščių, jūrų žinduolių ir jūrų vėžlių skaičius, būtų kuo mažesnis;

Pakeitimas    249

Pasiūlymas dėl reglamento

45 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

45a straipsnis

 

Vandenynų valymas

 

EJRŽF remia priemones, kurias įgyvendinant jūros ir vandenynai valomi nuo visų rūšių atliekų, pirmiausia plastiko, plastiko sankaupų ir pavojingų arba radioaktyvių atliekų.

Pakeitimas    250

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Su šiuo reglamentu susijusios mokėjimų procedūros turi būti paspartintos, siekiant sumažinti ekonominę naštą žvejams. Komisija įvertina dabartinius veiklos rezultatus, siekdama pagerinti ir paspartinti mokėjimų procesą.

Pakeitimas    251

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Su EJRŽF susijusios derinimo operacijos įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl „InvestEU“] ir Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] X antraštinę dalį.

Su EJRŽF susijusios derinimo operacijos įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl „InvestEU“] ir Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] X antraštinę dalį. Per keturis mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos Komisija pateikia valstybėms narėms išsamias gaires, kaip įgyvendinti mišraus finansavimo veiksmus vykdant nacionalines veiksmų programas ir naudojantis EJRŽF, ypatingą dėmesį skirdama mišraus finansavimo veiksmams, kuriuos vykdo vietos plėtros siekiantys vietos subjektai.

Pakeitimas    252

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tarpinis pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo paramos įgyvendinimo pradžios.

2.  Tarpinis pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo paramos įgyvendinimo pradžios. Šis vertinimas pateikiamas kaip Komisijos ataskaita ir į jį įtraukiamas išsamus visų konkrečių įgyvendinimo aspektų vertinimas.

Pagrindimas

Kaip pabrėžė Pirmininkų sueiga, atliekant laikotarpio vidurio vertinimą, ne tik galutinis priemonių vertinimas turėtų būti grindžiamas pakankamai išsamia ataskaita, kad būtų galima tinkamai įvertinti fondo veiklos rezultatus.

Pakeitimas    253

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.  2 ir 3 dalyse nurodytus vertinimus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Pagrindimas

Kaip pabrėžė Pirmininkų sueiga, atliekant laikotarpio vidurio vertinimą, ne tik galutinis priemonių vertinimas turėtų būti grindžiamas pakankamai išsamia ataskaita, kad būtų galima tinkamai įvertinti fondo veiklos rezultatus.

Pakeitimas    254

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Prireikus Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyta ataskaita, gali siūlyti šio reglamento pakeitimus.

Pagrindimas

Kaip pabrėžė Pirmininkų sueiga, atliekant laikotarpio vidurio vertinimą, ne tik galutinis priemonių vertinimas turėtų būti grindžiamas pakankamai išsamia ataskaita, kad būtų galima tinkamai įvertinti fondo veiklos rezultatus.

Pakeitimas    255

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje arba darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis;

a)  teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje, užjūrio šalyje ar teritorijoje arba darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis;

Pakeitimas    256

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, įskaitant profesines organizacijas, ar tarptautinė organizacija.

Pakeitimas    257

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Pagrindimas

Komisijos vykdomosios valdžios įgaliojimai, tokie kaip oficialūs reikalavimai ir valstybių narių veiklos rezultatų ataskaitų turinio reikalavimai, yra labai svarbūs, todėl valstybės narės turėtų galėti imtis prasmingų veiksmų. Patariamoji procedūra to neužtikrina, tačiau būtina nustatyti valdymo komiteto procedūrą.

Pakeitimas    258

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo lentelės 1 stulpelio 3 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis

Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų priemonėmis

Pakeitimas    259

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo lentelės 1 stulpelio 4 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas

Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bei salų bendruomenėms klestėti sudarymas

Pakeitimas    260

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo lentelės 2 stulpelio 3 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo pokytis

Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo ir užimtumo pokyčiai

Pakeitimas    261

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo lentelės 2 stulpelio 4 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„Natura 2000“ teritorijų, kitų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą saugomų jūrų teritorijų, kurioms taikomos apsaugos, priežiūros ir atkūrimo priemonės, plotas (ha)

Laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos pagal jūrų aplinkos veiksmų planą nustatytų tikslų įvykdymo lygis arba, jeigu nėra, reikšmingi teigiami „Natura 2000“ teritorijų, kitų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą saugomų jūrų teritorijų, kurioms taikomos apsaugos, priežiūros ir atkūrimo priemonės, būklės rezultatai

Pakeitimas    262

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo lentelės 2 stulpelio 6 a eilutė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo ir užimtumo pokyčiai

Pakeitimas    263

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelės 3 eilutės 4 stulpelis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

75 %

85 %

Pakeitimas    264

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelės 11 eilutė

 

Komisijos siūlomas tekstas

2

23 straipsnis

2.1

75 %

 

Akvakultūra

 

 

Pakeitimas

2

23 straipsnis

2.1

85 %

 

Akvakultūra

 

 

 

Žvejyba

2.1

75 %

Pakeitimas    265

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelės 11 a eilutė (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

 

 

Pakeitimas

2

23a straipsnis

X

75 %

 

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

 

 

Pakeitimas    266

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelės 12 eilutė

 

Komisijos siūlomas tekstas

2

24 straipsnis

2.1

75 %

 

Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai

 

 

Pakeitimas

3

24 straipsnis

3.1

75 %

 

Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai

 

 

Pakeitimas    267

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelės 13 eilutė

 

Komisijos siūlomas tekstas

2

25 straipsnis

2.1

75 %

 

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

 

 

Pakeitimas

3

25 straipsnis

3.1

75 %

 

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

 

 

Pakeitimas    268

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo lentelės 2 eilutės 3 stulpelis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

30 %

55 %

Pakeitimas    269

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo lentelės 6 eilutės 2 stulpelis

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

Atokiose Graikijos salose ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose vykdomi veiksmai

 

Pakeitimas

 

Atokiose Airijos salose, Graikijos salose ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose vykdomi veiksmai

 

Pakeitimas    270

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo lentelės 17 a eilutė (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

 

Pakeitimas

16a

Kolektyvinių projektų paramos gavėjų vykdomi veiksmai

60 %

Pakeitimas    271

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo lentelės 17 b eilutė (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

 

Pakeitimas

16b

Tarpšakinės profesinės organizacijos, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos vykdomi veiksmai

75 %

Pakeitimas    272

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo lentelės 9 eilutės 4 stulpelis

 

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

40 %

50 %

Pakeitimas    273

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo lentelės 11 a eilutė (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

 

 

Pakeitimas

22a straipsnis Migruojančių paukščių poveikio akvakultūrai moksliniai tyrimai ir duomenų rinkimas

2.1

0 %

100 %

Pakeitimas    274

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo lentelės 13 eilutės 4 stulpelis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

40 %

75 %

Pakeitimas    275

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo lentelės 14 eilutės 4 stulpelis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

0 %

20 %

  • [1]  OL C …, …, p. … .
  • [2]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

KOMISIJOS PASIŪLYMO BENDROSIOS APLINKYBĖS

Komisijos pasiūlymu siekiama sukurti 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF). To fondo tikslas – skirti Sąjungos biudžeto finansavimą siekiant padėti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos jūrų politiką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje, visų pirma vykdant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

Toks finansavimas yra itin svarbi darnios žuvininkystės ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir darnaus valdymo sąlyga.

Kaip pasaulio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei ir penktajai didžiausiai jūros gėrybių gamintojai pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, o vandenynų energija padeda užtikrinti energetinį saugumą. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip sprendžiant piliečių iškeltas saugumo problemas. Šiems prioritetams reikalinga Sąjungos finansinė parama iš EJRŽF.

PRANEŠĖJO POZICIJA

Sektoriaus poreikius atitinkantis biudžetas

Naujasis žuvininkystės fondas apims 2021–2027 m. biudžeto laikotarpį ir jam bus skirtas 6,14 mlrd. EUR finansinis paketas, kaip nurodyta Europos Komisijos pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos. Tai yra 5 % mažiau nei dabartinis EJRŽF biudžetas. Sykiu Komisija siūlo sumažinti pasidalijamojo valdymo paramos lėšas, kad daugiau išteklių būtų skirta tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai.

Pranešėjas norėtų pabrėžti, kad Europos jūrų, žvejybos ir akvakultūros sektorius, kurį sudaro daugiau kaip 85 000 laivų, kuriame (visoje grandinėje) dirba daugiau kaip 340 000 žmonių ir pagaminama daugiau kaip 6 000 000 tonų aukštos kokybės maistingų žvejybos ir akvakultūros teikiamų žuvies ir jūros gėrybių produktų, yra labai svarbus. Šio sektoriaus socialinis ir ekonominis poveikis itin didelis daugeliui pakrančių regionų, kurie yra labai nuo jo priklausomi ir kuriuos su juo sieja svarbūs kultūriniai ir tradiciniai saitai.

Vis dėlto esama daug su BŽP įgyvendinimu susijusių problemų, pavyzdžiui, užtikrinimu, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą arba kad būtų pasiektas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY), neskaitant problemų, kurias kelia „Brexit“ ir nauji iššūkiai, kasdien kylantys rinkoje ir susiję su pasauline jūrinės kilmės baltymų gamyba.

Todėl svarbu turėti specialų, didelį ir visiems prieinamą žuvininkystės fondą. Lygiai taip pat svarbu nemažinti biudžeto, kurio reikia šioms jūrų ir žuvininkystės sektoriui kylančioms problemoms spręsti ir iššūkiams įveikti, atsižvelgiant į tai, kad šiai politikai ES biudžete jau ir taip skiriama labai mažai asignavimų.

Dabartinis EJRŽF sudaro tik 0,6 % viso 2014–2020 m. ES bendrojo biudžeto. Bet koks žuvininkystei skirtų lėšų mažinimas beveik neturi poveikio ES biudžetui, bet gali turėti esminių pasekmių žvejams ir pakrančių regionams.

Negalima naudotis „Brexit“ kaip pasiteisinimu, kodėl mažinamas žuvininkystės finansavimas, atsižvelgiant į svarbius aplinkos apsaugos, gamybos ir prekybos iššūkius, kuriuos kelia šis procesas.

Su finansuoti tinkamomis priemonėmis susijęs lankstumas ir supaprastinimas

Apskritai kalbant, Komisijos požiūris, pagal kurį įtraukiamos lankstumo galimybės, susijusios su nacionalinių programų rengimu, ir siekiama administracinių procedūrų supaprastinimo, yra teisingas. Ypač palankiai vertinu galimybę siūlyti sprendimus, pritaikytus prie įvairių ES regionų ypatumų ir iššūkių, vengiant metodo „tas pats sprendimas tinka visiems“. Visgi lieka abejonių dėl tokio metodo galutinių rezultatų.

Regis, kad pasiūlymas grindžiamas principu, pagal kurį leidžiamos visos priemonės, kurios nėra aiškiai draudžiamos, nors toks principas nėra aiškiai nurodytas reglamento tekste, o tai gali kelti painiavą.

Dar blogiau, kad skaitant dar labiau neaišku, ar Komisija siūlo finansuoti įvairias priemones, kurios nenurodytos tekste, su sąlyga, kad jos patektų į „paramos sritis“, nustatytas būsimame reglamente, pagal kiekvieną „prioritetą“ (11 konstatuojamoji dalis). Bet, pavyzdžiui, pagal 1 prioritetą „Darni žuvininkystė“ vienintelės „paramos sritys“ yra: žvejybos ir žvejybos laivynų valdymas (daugiausia dėmesio skiriant veiklos nutraukimui visam laikui), neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas, kontrolė ir nuostatų vykdymo užtikrinimas, duomenų rinkimas, kompensavimo tvarka atokiausiuose regionuose, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Kyla klausimas, ar atsižvelgiant į šias „paramos sritis“ galima prašyti finansavimo, pavyzdžiui, tam tikroms priemonėms, finansuojamoms pagal dabartinio EJRŽF reglamentą, tokioms kaip: inovacijos, konsultavimo paslaugos, žvejų ir mokslininkų partnerystės, žmogiškojo kapitalo rėmimas, veiklos įvairinimas, jaunųjų žvejų parama, sveikata ir sauga, nepalankūs meteorologiniai reiškiniai, ir daug kitų.

Be to, būsimo fondo lankstumas taip pat priklauso nuo to, kaip valstybės narės parengia savo programas. Kiekviena valstybė narė nustatys darnaus žuvininkystės valdymo strateginius prioritetus ir uždavinius, kurie turės būti įgyvendinti pagal tvarkaraštį, ir galės parengti priemones, kurias ji laiko tinkamomis, tačiau turės pasiekti numatytus rezultatus, jeigu norės gauti ES finansavimą. Komisija kasmet atliks rezultatų vertinimą, po kurio gali reikėti imtis taisomųjų veiksmų.

Nors tai galbūt skamba logiškai, siekiant gerai panaudoti viešąsias lėšas, EJRŽF ir Bendrųjų nuostatų reglamentais keliamos sąlygos yra drakoniškos, o viešojo administravimo institucijoms taikomos taisyklės gerokai per griežtos. Tai ne tik tikrai atgrasys veiklos vykdytojus nuo prašymų skirti lėšų, bet ir privers administravimo institucijas bijoti rengti plataus užmojo programas.

Pažymėtina, kad Žuvininkystės komitetas neturi teisės spręsti dėl galutinio Bendrųjų nuostatų reglamento teksto.

Todėl kyla rizika, kad susidursime su tokia pačia lėšų nepanaudojimo problema, kuri iškilo per dabartinį finansavimo laikotarpį. Šiuo metu, praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo dabartinio EJRŽF reglamento priėmimo dienos, valstybės narės panaudojo tik 11 % šio fondo ir taip atsitiko daugiausia dėl sudėtingų procedūrų ir Komisijos beveik nevykdomo bendradarbiavimo. Žvejus, ypač smulkiuosius, gąsdina ir atgraso reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint gauti finansavimą.

Todėl reikia didesnio aiškumo ir teisinio tikrumo veiklos vykdytojams ir administravimo institucijoms.

Specifinės paramos sritys

Naujasis EJRŽF finansuos laikino ir galutinio (laivų atidavimo į metalo laužą) veiklos nutraukimo priemones, kaip prašo sektorius. Vis dėlto pasiūlyme nustatytos sąlygos nepaprastai griežtos.

Būsimas fondas turi padėti žuvininkystės sektoriui vykdyti restruktūrizacijos procesą, reikalingą dėl įvairių priežasčių, ir šis procesas gali apimti tokias priemones kaip taršių variklių pakeitimas kitais ir nesaugių laivų modernizavimas.

Nors, atsižvelgiant į žuvininkystės veiklos socialinę ir ekonominę svarbą ES pakrančių regionuose ir mažos apimties priekrantės, smulkiąją ir tradicinę žvejybą, EJRŽF turi jas laikyti ypač svarbiomis, restruktūrizacijos proceso finansavimas turėtų būti prieinamas visam laivynui.

Pranešėjas nepritaria tam, kad būtų uždraustos intervencinės priemonės, tokios kaip sandėliavimo pagalba, nes tai atimtų galimybę reaguoti esant ekstremalioms rinkos disbalanso sąlygoms.

Kita nuostata, kuri, pranešėjo nuomone, kelia problemų, yra ta, kad visos akvakultūros gamybinės investicijos ir investicijos į perdirbimą būtų finansuojamos tik finansinėmis priemonėmis, kurioms, be to, bus taikomos naujojo Bendrųjų nuostatų reglamento nuostatos. Nors bus turima konkrečiai pritaikytų finansinių priemonių, kuriomis bus galima finansuoti gamybines investicijas į mėlynąją ekonomiką, turėtų būti ir galimybė teikti tiesioginę pagalbą tam tikriems veiksmams.

Specifinis atokiausių regionų atvejis

Europos Komisija siūlo naujus finansinius paketus atokiausiems regionams. Tai yra mažiausia suma, kurią atitinkamos valstybės narės turėtų jiems skirti. Naudojant tuos paketus, papildomų išlaidų kompensacijoms skirta suma galėtų būti ne daugiau kaip 50 procentų kiekvieno paketo. Dėl to, palyginti su dabartinio EJRŽF kompensacijomis, Kanarų saloms ir Prancūzijai skirtos lėšos atitinkamai sumažėja 32,7 ir 24,2 procentais.

Pranešėjui įdomu, kuo remdamasi Komisija siūlo taip sumažinti didžiausias galimas sumas. Tai labai nelanksti nuostata. Atokiausiems regionams turėtų būti leista savo nuožiūra ir lanksčiai, kaip jiems reikia, paskirstyti lėšas pagal savo poreikius. Pažymėtina, kad papildomų išlaidų kompensavimas skatina veiklos vykdytojus žvejoti, auginti ir rinkai pateikti žvejybos ir akvakultūros produktus tuose regionuose, kurių rinkas užplūdę žemų kainų ir prastos kokybės produktai. Taigi, Komisijos pasiūlymas nedera su pastangomis užtikrinti savarankišką apsirūpinimą. Pažymėtina, kad šiai priemonės skirtos lėšos, bendrai imant, panaudojamos 100 %.

Pagal Komisijos pasiūlymą neleidžiama atnaujinti atokiausių regionų smulkiosios ir tradicinės žvejybos laivynų. Pranešėjas mano, kad turėtų būti tokia galimybė, jeigu turima lėšų. Neteisinga, kad ES gina besivystančių šalių ir mažų salų teisę atnaujinti savo laivyną tuose pačiuose jūrų baseinuose, kuriuose yra tam tikri atokiausi regionai, ir sykiu atsisako suteikti tokią teisę jai pačiai priklausančioms teritorijoms.

Pažymėtina, kad kai kuriuose atokiausiuose regionuose šiuo metu laivyną sudaro medinės kanojos be variklių, o gausūs priekrantės žvejybos ištekliai (daugiausia pelaginės žuvys) tebėra nepanaudojami. Iš tiesų, atokiausius regionus pradėta įtraukti į BŽP nuo tada, kai XX a. paskutiniame dešimtmetyje įvesti žvejybos pastangų apribojimai, ir jie nebespėjo pateikti paraiškų dėl laivyno atnaujinimo. O nuo to laiko tokios galimybės panaikintos.

Kitas svarbus su atokiausiais regionais susijęs aspektas yra poreikis ilguoju laikotarpiu nustatyti priemonę, specialiai skirtą žuvininkystės tuose regionuose paramai, remiantis žemės ūkiui skirtos POSEI programos tuose regionuose principais. Pažymėtina, kad 1989 m. Tarybos sprendimas, kuriuo numatoma kurti tokias programas, taikytinas visiems ekonomikos sektoriams.

Nauja Komisijos pasiūlymo nuostata – kiekvienas atokiausias regionas turi pateikti išsamų strateginį veiksmų planą. Žinoma, tai logiška, bet, kita vertus, gali užkrauti nereikalingą naštą ir Komisija gali atsisakyti skirti lėšas, jeigu nebus vykdomos primestos griežtos sąlygos. Taigi, veiksmų planai gali suteikti galimybių, bet galiausiai jie gali pavirsti trukdžiais.

Be to, trūksta leidžiančios nukrypti nuostatos dėl supaprastintos valstybės pagalbos veiksmams atokiausiuose regionuose teikimo procedūros, kuri yra dabartinio EJRŽF reglamente ir yra grindžiama žemės ūkiui skirtos POSEI modeliu.

Pranešėjas norėtų paaiškinti, kad ir toliau galima finansuoti inkarinius ŽSĮ (žuvų suburiamuosius įrenginius), prie kurių ūdomis žvejoja smulkieji ir tradiciniai žvejai – tai visiškai tausi priemonė ir tai buvo galima pagal dabartinio EJRŽF reglamentą, nes tai nebuvo aiškiai draudžiama.

Akvakultūra, perdirbimas ir rinkos

EJRŽF turėtų skatinti akvakultūros propagavimą ir darnų vystymąsi. Kai kuriose valstybėse narėse tebėra sudėtinga gauti galimybių naudotis teritorija ir tebetaikomos sudėtingos licencijų procedūros. Dėl to sektoriui sunku gerinti užaugintų produktų įvaizdį ir konkurencingumą. Reikėtų leisti teikti paramą dotacijomis, skirtą gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių įgūdžių įgijimui, darbo sąlygų gerinimui, kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti, ir suteikti galimybę naudotis finansinėmis priemonėmis, kai daromos gamybinės investicijos.

Siekiant skatinti perdirbimo pramonės ir rinkodaros sektoriaus konkurencingumą, reikėtų ir jiems teikti tęstinę paramą.

Išvados

Siūlomi naujojo 2021–2027 m. EJRŽF principai ir tikslai yra pagirtini. Tačiau kyla abejonių dėl numatomo lankstumo ir biudžeto lėšų paskirstymo. Skyrus mažiau biudžeto lėšų, nebus įvykdyti žuvininkystės ir jūrų reikalų uždaviniai, kuriuos ES yra užsibrėžusi pasauliniu mastu.

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (23.11.2018)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014
(COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))

Nuomonės referentė: Eider Gardiazabal Rubial

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendras Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) tikslas – remti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) – dėl kurios ES suteikta išimtinė kompetencija – tikslus, toliau plėtoti ES integruotą jūrų politiką ir remti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje, papildant sanglaudos politiką ir BŽP bei kitas ES politikos kryptis.

2021–2020 m. laikotarpiu EJRŽF yra nepaprastai svarbus, todėl labai svarbu iš esmės sustiprinti žuvininkystės sektorių, taip pat atsižvelgiant į jo finansinį paketą.

DFP pasiūlyta EJRŽF viršutinė riba, mln. EUR

 

2014–2020 m. DFP, 27 ES, 2018 m. palyginamosiomis kainomis

2021–2020 m. DFP, 2018 m. palyginamosiomis kainomis

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6,243

6,866

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 a dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1a.  primena, kad Europos Parlamentas 2018 m. kovo 14 d. ir gegužės 30 d. priėmė dvi rezoliucijas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP);

Pakeitimas    2

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 b dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1b.  pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama 2021–2027 m. DFP ir visos susijusios ES politikos priemonės, svarbą; atsižvelgdamas į tai, Parlamentas dar kartą patvirtino savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestavo dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūko aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo tikslu;

Pakeitimas    3

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 c dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1c.  atkreipia dėmesį į savo poziciją, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias horizontaliąsias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą;

Pakeitimas    4

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 d dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1d.  primena, kad savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į socialinę, ekonominę ir ekologinę žuvininkystės sektoriaus, jūrų aplinkos ir mėlynosios ekonomikos svarbą ir jų indėlį į tvarų ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą, užtikrinant Europos akvakultūros ir žuvininkystės tvarumą ir švelninant poveikį aplinkai; be to, Europos Parlamentas ragino išlaikyti tokį žuvininkystės sektoriui skiriamų finansinių asignavimų lygį, koks yra numatytas pagal dabartinę DFP, ir, jei kiltų naujų poreikių, padidinti jūrų reikalams skiriamus finansinius asignavimus;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a)  2018 m. kovo 14 d. ir gegužės 30 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos atkreipė dėmesį į horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama 2021–2027 m. DFP ir visa susijusi ES politika, svarbą. Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas dar kartą patvirtino savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestavo dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūko aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo tikslu. Todėl Parlamentas prašė darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas ES politikos priemones ir iniciatyvas pagal kitą DFP. Be to, jis pakartoja, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta papildomų finansinių išteklių. Taigi ragina teikti nuolatinę paramą jau įgyvendinamai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, būtent bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, taip pat sanglaudos politikai, nes jos teikia apčiuopiamą naudą Sąjungos piliečiams;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1b)  be to, savo 2018 m. kovo 14 d. ir gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos Europos Parlamentas pabrėžė, kad, siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus įtraukios Europos požiūriu, būtina panaikinti diskriminaciją. Todėl prašo, kad lyčių aspektas ir lyčių lygybės įsipareigojimai būtų integruoti į visas ES politikos priemones ir iniciatyvas pagal kitą DFP;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1c)  be to, savo 2018 m. kovo 14 d. ir gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos Europos Parlamentas pabrėžė, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias horizontaliąsias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo būdai turėtų būti atrenkami remiantis jų gebėjimu pasiekti veiksmams nustatytus prioritetus ir rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kartu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 125 straipsnio 1 dalyje;

(7)  pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo būdai turėtų būti atrenkami remiantis jų gebėjimu pasiekti veiksmams nustatytus prioritetus ir rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Kartu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 125 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 866 943 600 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 7 739 176 524 EUR dabartinėmis kainomis). EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 939 794 375 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 6 694 261 648 dabartinėmis kainomis) turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 927 149 225 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 1 044 914 876 EUR dabartinėmis kainomis) – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

__________________

__________________

6 OJ C […], […], p. […].

6 OJ C […], […], p. […].

Pagrindimas

Biudžeto komiteto siūlomas programos finansinio paketo paskirstymas yra tik orientacinio pobūdžio aritmetinė išraiška, gauta pakeitus programos bendrąjį paketą, ir iš anksto nenulemia paskirstymo, dėl kurio sprendimas priimamas vadovaujančiame komitete.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  EJRŽF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais: darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti ir pakrančių bendruomenėms klestėti sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones;

(10)  EJRŽF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais: darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios žuvininkystės, akvakultūros ir rinkų priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti ir pakrančių bendruomenėms, įskaitant salas ir atokiausius regionus, klestėti sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 30 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams. EJRŽF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą reikėtų padėti įtraukti klimato veiksmus į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti bent 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams 2021–2027 m. DFP laikotarpiu ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti metinį 30 proc. tikslą. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 35 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams. EJRŽF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  EJRŽF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas;

(14)  EJRŽF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje tinkamai atsižvelgiant į socialinę sanglaudą. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių, salų ir atokiausių regionų pragyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  žuvininkystė ir akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

(31)  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (2-asis DVT) nustatytas siekis panaikinti badą ir užtikrinti aprūpinimą maistu bei geresnę mitybą. Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, žuvininkystė ir akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju parama turėtų būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas;

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą ir uždaras atskyrimo sistemas, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju parama turėtų būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų, įskaitant salas ir atokiausius regionus, socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlį į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)  tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra labai priklauso nuo partnerystės su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kurie padeda užtikrinti pakrantės ir vidaus bendruomenių ir ekonomikų gyvybingumą. EJRŽF turėtų suteikti tokių partnerysčių skatinimo priemones. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima pagal pasidalijamojo valdymo principą remti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairovę vietos sąlygomis plėtojant pakrantės ir vidaus bendruomenes, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekviena vietos partnerystė turėtų atitikti pagrindinį savo strategijos tikslą užtikrindama subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems;

(36)  tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra labai priklauso nuo partnerystės su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kurie padeda užtikrinti pakrantės, salų ir vidaus bendruomenių gyventojų ir ekonomikų gyvybingumą ir tvarumą. EJRŽF turėtų suteikti tokių partnerysčių skatinimo priemones. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima pagal pasidalijamojo valdymo principą remti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairovę vietos sąlygomis plėtojant pakrantės ir vidaus bendruomenes, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekviena vietos partnerystė turėtų atitikti pagrindinį savo strategijos tikslą užtikrindama subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)  Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, vandenynų klausimų išmanymo ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

(38)  pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, vandenynų klausimų išmanymo ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų ir salų, kuriems taikomas SESV 174 straipsnis, padėtį;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

42 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(42a)  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (5-asis DVT) nustatytas siekis užtikrinti lyčių lygybę ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimą. Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, diskriminacijos panaikinimas yra esminis dalykas siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus įtraukios Europos požiūriu. Todėl į visas ES politikos priemones, įskaitant šį reglamentą, reikėtų integruoti lyčių aspektą ir lyčių lygybės įsipareigojimus;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43)  pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Atsižvelgdama į regionalizavimo principą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis labiau strateginio požiūrio Komisija turėtų parengti kiekvienos jūros baseino analizę ir joje išvardyti bendrus pranašumus ir trūkumus, susijusius su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regionines problemas ir poreikius. Vertindama programas Komisija turėtų atsižvelgti į BŽP aplinkosauginius ir socialinius ekonominius sunkumus, darnios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius veiklos rezultatus, problemas jūrų baseinų lygmeniu, jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą, jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimą ir klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;

(43)  pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Atsižvelgdama į regionalizavimo principą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis labiau strateginio požiūrio Komisija turėtų parengti kiekvienos jūros baseino analizę ir joje išvardyti bendrus pranašumus ir trūkumus, susijusius su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regionines problemas ir poreikius. Vertindama programas Komisija turėtų atsižvelgti į BŽP aplinkosauginius ir socialinius ekonominius sunkumus, darnios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius veiklos rezultatus, ypač atsižvelgiant į mažos apimties priekrantės žvejybą, problemas jūrų baseinų lygmeniu, jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą, jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimą ir klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 866 943 600 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 7 739 176 524 EUR dabartinėmis kainomis).

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 311 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede.

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 939 794 375 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 6 694 261 648 EUR dabartinėmis kainomis), atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede.

Pagrindimas

Biudžeto komiteto siūlomas programos finansinio paketo paskirstymas yra tik orientacinio pobūdžio aritmetinė išraiška, gauta pakeitus programos bendrąjį paketą, ir iš anksto nenulemia paskirstymo, dėl kurio sprendimas priimamas vadovaujančiame komitete.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  102 000 000 EUR Azorų saloms ir Madeirai;

a)  114 076 262 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 128 566 125 EUR dabartinėmis kainomis) Azorų saloms ir Madeirai;

Pagrindimas

Biudžeto komiteto siūlomas programos finansinio paketo paskirstymas yra tik orientacinio pobūdžio aritmetinė išraiška, gauta pakeitus programos bendrąjį paketą, ir iš anksto nenulemia paskirstymo, dėl kurio sprendimas priimamas vadovaujančiame komitete.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  82 000 000 EUR Kanarų saloms;

b)  91 708 367 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 103 357 081 EUR dabartinėmis kainomis) Kanarų saloms;

Pagrindimas

Biudžeto komiteto siūlomas programos finansinio paketo paskirstymas yra tik orientacinio pobūdžio aritmetinė išraiška, gauta pakeitus programos bendrąjį paketą, ir iš anksto nenulemia paskirstymo, dėl kurio sprendimas priimamas vadovaujančiame komitete.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  131 000 000 EUR Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

c)  146 509 709 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 165 119 239 EUR dabartinėmis kainomis) Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

Pagrindimas

Biudžeto komiteto siūlomas programos finansinio paketo paskirstymas yra tik orientacinio pobūdžio aritmetinė išraiška, gauta pakeitus programos bendrąjį paketą, ir iš anksto nenulemia paskirstymo, dėl kurio sprendimas priimamas vadovaujančiame komitete.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis – 829 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis – 927 149 225 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (1 044 914 876 EUR dabartinėmis kainomis).

Pagrindimas

Biudžeto komiteto siūlomas programos finansinio paketo paskirstymas yra tik orientacinio pobūdžio aritmetinė išraiška, gauta pakeitus programos bendrąjį paketą, ir iš anksto nenulemia paskirstymo, dėl kurio sprendimas priimamas vadovaujančiame komitete.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose ir vykdant mažos apimties priekrantės žvejybą salose, kurioms taikomas SESV 174 straipsnis, kompensavimas

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, paramos gavėjai.

1.  EJRŽF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų ir mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantys salų, kurioms taikomas SESV 174 straipsnis, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, paramos gavėjai.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiami jūrų ir pakrantės, taip pat vidaus vandenų, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmai.

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiami jūrų ir pakrantės, taip pat vidaus vandenų, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmai. Šiuo tikslu reikėtų skatinti bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra ir Europos palydovų programomis, kad būtų surinkta daugiau duomenų apie jūrų taršos ir ypač plastiko atliekų vandenyje padėtį.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  investuoti į jūrų taršos, ypač plastiko, analizę ir stebėjimą siekiant surinkti daugiau duomenų apie padėtį;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb) didinti žinias apie į jūrą išmestas plastiko šiukšles ir jų koncentraciją.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vandenynų mokslinių tyrimų ir duomenų srityje ir plėtojant šią sritį.

f)  vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vandenynų mokslinių tyrimų ir duomenų, visų pirma apie į jūrą išmestas plastiko šiukšles, gaunamų naudojant atitinkamus ES kosmoso programos „Copernicus“ komponento jutiklius palydovuose, autonominius orlaivius ir in situ stebėjimo sistemas, kuriais galima stebėti didesnes plūduriuojančias šiukšles ir mažesnių šiukšlių koncentraciją, srityje ir plėtojant šią sritį.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Nuorodos

COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

2.7.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

2.7.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Eider Gardiazabal Rubial

16.7.2018

Svarstymas komitete

26.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

21.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Jan Olbrycht, Răzvan Popa, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Stanisław Żółtek

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karine Gloanec Maurin, Giovanni La Via, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Tomáš Zdechovský

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

27

+

ALDE

Jean Arthuis, Gérard Deprez

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Giovanni La Via, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Inese Vaidere, Tomáš Zdechovský

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, Karine Gloanec Maurin, John Howarth, Vladimír Maňka, Răzvan Popa, Manuel dos Santos, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Jordi Solé, Indrek Tarand, Monika Vana

4

-

ECR

Bernd Kölmel

ENF

André Elissen, Stanisław Żółtek

NI

Eleftherios Synadinos

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (22.11.2018)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014
(COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))

Nuomonės referentas: Francesc Gambús

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2018 m. birželio 12 d. Komisija pateikė naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Šio fondo tikslas – skirti Sąjungos biudžeto finansavimą siekiant padėti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos integruotą jūrų politiką (IJP) ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje, visų pirma vykdant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

Kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas, teigiamai vertinu Komisijos komunikatą, nes jis yra geras pagrindas, kuriuo remdamosi teisėkūros institucijos galės pradėti teksto optimizavimo darbą ir pasiekti susitarimą. Visų pirma palankiai vertinu tai, kad Komisijos pasiūlyme daugiau fondo lėšų ketinama skirti klausimams, susijusiems su EJRŽF poveikiu aplinkai, daugiausia dėmesio skiriant jūrų ekosistemų apsaugai ir numatant 30 % biudžeto skirti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, laikantis įsipareigojimų, dėl kurių susitarta pagal Paryžiaus susitarimą.

Taip pat manau, kad naujasis fondas bus veiksmingesnis ir efektyvesnis, nes bus supaprastintas, suderintas su kitais fondais, bus užtikrintas subsidiarumas ir parama bus labiau orientuota į bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimą.

Žvejyba ir akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Vis dėlto šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau kaip 60 % joje suvartojamų žuvininkystės produktų ir todėl yra labai priklausoma nuo trečiųjų valstybių. Svarbiausias uždavinys – skatinti vartoti Sąjungoje pagaminamus žuvies produktus, laikantis aukštų kokybės standartų ir nustatant prieinamas kainas. Šiuo atžvilgiu akvakultūra turi įgyti didesnį vaidmenį sektoriuje ir didesnę kritinę masę, nes žuvys, užauginamos vykdant šią veiklą, šiuo metu sudaro tik 20 % visų Europos rinkose parduodamų žuvų.

Taip pat manau, kad pranešimą svarbu papildyti keletu pakeitimų, siekiant nuostatas pritaikyti ir padaryti lankstesnes, kad būtų išvengta nereikalingo neigiamo poveikio žvejybos laivynui, atsižvelgiant į jo įvairovę visoje Sąjungoje.

Manau esant reikalinga įtraukti nuostatą dėl bendro valdymo – tai profesinės žvejybos veiklos, mėgėjų žvejybos ir akvakultūros valdymo mechanizmas, pagal kurį valdžios institucijos dalijasi turimomis galiomis su vietos naudotojų bendruomene, kiekvienam subjektui suteikdamos konkrečių pareigų ir teisių, susijusių su informacija ir sprendimų dėl veiklos valdymo priėmimu. Turėtume nepamiršti, kad pagrindiniai subjektai, suinteresuoti žvejybos plotų ir žuvų išteklių išsaugojimu, yra patys žvejai, nes be žuvų nebus žvejybos, o be žvejybos nebus darbo vietų. Todėl pateiktais pakeitimais siekiu kuo geriau užtikrinti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo aspektų pusiausvyrą.

Be to, esu įsitikinęs, kad veiklos, kuri gali būti vykdoma remiant EJRŽF, nuostatų supaprastinimas ir paaiškinimas valstybėms narėms palengvins valdymą, sumažins biurokratiją ir labai padės Sąjungos jūrų žvejybos sektoriui, taip pat sykiu padės siekti darnaus vystymosi tikslų.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  2021–2027 m. laikotarpiui būtina nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veiklą. To fondo tikslas turėtų būti skirti Sąjungos biudžeto finansavimą siekiant paremti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos jūrų politiką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje. Toks finansavimas itin svarbi darnios žuvininkystės ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo sąlyga;

(1)  2021–2027 m. laikotarpiui būtina nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veiklą. To fondo tikslas turėtų būti skirti Sąjungos biudžeto finansavimą, siekiant paremti visapusišką ir savalaikį bendros žuvininkystės politikos (BŽP), Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, Sąjungos jūrų politikos ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vandenynų valdymo srityje įgyvendinimą. Toks finansavimas sykiu su atsakinga žuvininkystės politika yra viena esminių darnios žuvininkystės ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos, plėtojamos paisant ekologinių ribų, augimo ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo sąlygų;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei ir penktajai didžiausiai jūros gėrybių gamintojai pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei ir penktajai didžiausiai jūros gėrybių gamintojai pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika, plėtojama paisant ekologinių ribų, skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF daugiametis biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

_________________

_________________

6 OL C […], […], p. […].

6 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti išmetamo CO2 kiekio tikslus, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką yra svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą reikia naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“;

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų, bet reikėtų ir toliau stebėti žuvų išteklius ir tinkamomis priemonėmis juos apsaugoti nuo peržvejojimo. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti išmetamo CO2 kiekio tikslus, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką yra svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą reikia naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  EJRŽF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais: darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti ir pakrančių bendruomenėms klestėti sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones;

(10)  EJRŽF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais, kurie visiškai atitinka BŽP tikslus: darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai, plėtojamai paisant ekologinių ribų ir skatinančiai pakrančių bendruomenes klestėti, sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  po 2020 m. EJRŽF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

(11)  po 2020 m. EJRŽF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir ekosistemų irimo, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 30 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams. EJRŽF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 30 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams. EJRŽF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, įskaitant projektus, skirtus jūržolių sąžalynams ir pakrančių šlapynėms – itin svarbiems anglies absorbentams – apsaugoti ir atkurti, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

Pagrindimas

Naujausioje IPCC ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia atsižvelgti ne tik į išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, bet ir į anglies dioksido pašalinimą iš atmosferos.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  EJRŽF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas;

(14)  EJRŽF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje vykdant BŽP ir įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB1a. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas;

 

_________________

 

1a 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (toliau – BŽP reglamentas)7 42 straipsnį, Sąjungos finansinė pagalba EJRŽF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu laikomasi BŽP taisyklių. Taikytinų BŽP taisyklių nesilaikančių paramos gavėjų paraiškos neturėtų būti priimamos;

(15)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (toliau – BŽP reglamentas)7 42 straipsnį, Sąjungos finansinė pagalba EJRŽF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu laikomasi visų BŽP taisyklių ir atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų. Sąjungos finansinė parama turėtų būti skiriama tik tiems veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, kurie visiškai laikosi jiems taikomų teisinių įpareigojimų. Taikytinų BŽP taisyklių nesilaikančių paramos gavėjų paraiškos neturėtų būti priimamos;

_________________

_________________

7 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

7 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jei valstybė narė smarkiai nesilaiko BŽP taisyklių;

(16)  siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie visapusiško BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jei valstybė narė smarkiai nesilaiko BŽP taisyklių;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant BŽP daug pasiekta atkuriant žuvų išteklius iki geros būklės lygių, padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų įgyvendinant socialinius ekonominius ir aplinkosaugos BŽP tikslus. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė;

(17)  keletą pastarųjų metų įgyvendinant BŽP, buvo imtasi veiksmų, kad žuvų ištekliai iki geros būklės būtų atkurti padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau, siekiant visapusiško socioekonominių ir aplinkosauginių BŽP tikslų įgyvendinimo, įskaitant teisinį įsipareigojimą atkurti ir išlaikyti visas žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vis dar yra nemenkų sunkumų. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės ir salų bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  su profesine ir mėgėjų žvejyba ir akvakultūra susijusių bendro valdymo mechanizmų įgyvendinimas, tiesiogiai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, pvz., administracinėms institucijoms, žvejybos ir akvakultūros sektoriui, mokslo bendruomenei ir pilietinei visuomenei, mechanizmų funkcijas grindžiant teisingu atsakomybės už sprendimų priėmimą paskirstymu ir prisitaikomuoju valdymu, grindžiamu žiniomis, informacija ir betarpiškumu, padeda siekti BŽP tikslų. EJRŽF turėtų remti tų mechanizmų įgyvendinimą vietos lygmeniu;

Pagrindimas

Bendro valdymo modelio potencialas geriausiai išnaudojamas taikant bioekonominį valdymą, pagal kurį atsižvelgiama į ekosistemą ir atsargumo principus. Šis modelis turėtų suteikti priemonių realiuoju laiku reaguoti į kintančias aplinkybes, kaip būdinga prisitaikomajam valdymui.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  pasitelkiant EJRŽF turėtų būti siekiama įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, apibrėžtus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Tokia parama turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą;

(19)  EJRŽF turėtų padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, apibrėžtus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Tokia parama turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris derėtų su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais, t. y. padėtų užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėtų užtikrinti maisto tiekimą;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  EJRŽF parama turėtų būti siekiama pasiekti ir išlaikyti tausiąją žvejybą remiantis didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu (MSY) ir kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir metodais;

(20)  EJRŽF parama turėtų padėti laiku įgyvendinti teisinį įsipareigojimą atkurti ir išlaikyti visų žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai ir, kai įmanoma, užtikrinti, kad toks poveikis visai nebūtų daromas. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir metodais, ir neturėtų būti skiriama jokioms investicijoms į elektroimpulsinės žvejybos metodus;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia, kad žvejybos sektoriuje reikės iš esmės keisti praktiką ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Iš EJRŽF turėtų būti galima skirti paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra teisinis įsipareigojimas ir vienas iš pagrindinių BŽP uždavinių. Tai reiškia, kad žvejybos sektoriuje reikės nutraukti aplinkosaugos požiūriu nepriimtiną žuvų išmetimo į jūrą praktiką, gerokai keisti žvejybos praktiką ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Todėl valstybės narės turėtų naudotis EJRŽF, siekdamos skirti kuo didesnę paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie visapusiško ir savalaikio įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant gerokai didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius ir su laikotarpiais ir rajonais susijusias selektyvumo priemones, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a)  įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas turėtų būti vienodai stebimas visame laivyne, t. y. tiek mažos apimties žvejybos laivuose, tiek didelės apimties žvejybos laivuose, kiekvienoje Sąjungos valstybėje narėje.

Pagrindimas

Airijos ir kitų šalių mažos apimties žvejyba besiverčiantys žvejai, kurie dažniausiai žvejoja pakrantėse, nuolat ir pastoviai skundžiasi, kad, kalbant apie patikrinimus ir bausmes, jie yra lengviausi taikiniai, o į didesnius laivus sudėtingiau patekti, todėl juos sunkiau patikrinti.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  paramą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę. Tačiau dėl tokios paramos neturėtų padidėti žvejybos pajėgumai arba gebėjimas rasti žuvį ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

(22)  paramą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę, taip pat siekiant remti tam tikrų sveikatos priežiūros klausimų sprendimą. Tačiau dėl tokios paramos neturėtų padidėti žvejybos pajėgumai arba gebėjimas rasti žuvį ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti ir paramos taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai;

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką atsižvelgiant į BŽP tikslus. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes, taip pat su parama jauniems žvejams. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  Žvejyba ir akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

(31)  žvejyba ir darni akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju parama turėtų būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas;

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi, taip pat akvakultūros apsaugą nuo invazinių rūšių ir ligų, siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos pernelyg sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui nepagrįstai sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, tam tikrų ligų ir invazinių rūšių, kurios daro didelę žalą akvakultūrai, kontrolei, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju parama turėtų būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas;

Pagrindimas

Remiantis 2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“ (2017/2118(INI)).

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)  aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės ir vartotojų informavimo skaidrumas, stabilumas, kokybė ir įvairovė. Šiuo tikslu EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (BRO reglamentas)15 tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą gamintojų organizacijų kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, naujų realizavimo rinkų skatinimui ir informacijos apie rinką rinkimui ir sklaidai;

(33)  aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo jūros aplinkos apsaugos, darnaus žuvų išteklių valdymo, visapusiško BŽP įgyvendinimo, veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės ir vartotojų informavimo skaidrumas, stabilumas, kokybė ir įvairovė. Šiuo tikslu EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (BRO reglamentas)15 tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą gamintojų organizacijų kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, naujų realizavimo rinkų skatinimui ir informacijos apie rinką rinkimui ir sklaidai;

_________________

_________________

15 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

15 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose ir salose dažnai lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  pagal pasidalijamojo valdymo principą tvarią mėlynąją ekonomiką EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kuriais siekiama papildyti žinias apie jūrų aplinkos būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą ir gerinti duomenų kokybę ir sklaidą pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą.

(37)  pagal pasidalijamojo valdymo principą tvarią mėlynąją ekonomiką, plėtojamą paisant ekologinių ribų, EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kuriais siekiama papildyti žinias apie jūrų aplinkos būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą ir gerinti duomenų kokybę ir sklaidą pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40)  kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga ryžtingai įsipareigoja skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas: mūsų vandenynų ateitį užtikrinsianti darbotvarkė“17. Sąjungos vandenynų valdymo politika yra nauja politika, integruotai aprėpianti vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas svarbus ne tik siekiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, visų pirma, 14-jo darnaus vystymosi tikslo („Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi“), bet ir užtikrinant, kad būsimosios kartos galėtų džiaugtis saugiomis, apsaugotomis, švariomis ir tvariai valdomomis jūromis ir vandenynais. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tvarios mėlynosios ekonomikos sąlygas ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis;

(40)  kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga ryžtingai įsipareigoja skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas: mūsų vandenynų ateitį užtikrinsianti darbotvarkė“17. Sąjungos vandenynų valdymo politika yra nauja politika, integruotai aprėpianti vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas svarbus ne tik siekiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, visų pirma, 14-jo darnaus vystymosi tikslo („Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi“), bet ir užtikrinant, kad būsimosios kartos galėtų džiaugtis saugiomis, apsaugotomis, švariomis ir tvariai valdomomis jūromis ir vandenynais. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti bei organizuoti geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tvarios mėlynosios ekonomikos sąlygas ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis;

_________________

_________________

17 JOIN(2016) 49

17 JOIN(2016) 49

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

44 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(44a)  turimais duomenimis, su dabartiniu EJRŽF susijusi mokėjimų procedūra veikia prastai, nes per ketverius metus nuo taikymo pradžios panaudota tik 11 proc. šio fondo lėšų. Ta procedūra turėtų būti patobulinta siekiant paspartinti išmokų mokėjimą gavėjams, ypač asmenims ir šeimoms;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47)  pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201319 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9520, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9621 ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/193922 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra galėtų tirti sukčiavimo ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137123, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant EJRŽF būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos];

(47)  pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201319, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9520, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9621 ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/193922 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turėtų atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turėtų tirti sukčiavimo ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137123, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant EJRŽF būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos];

_________________

_________________

19 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

19 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

20 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

20 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

21 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

21 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

22 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

22 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

23 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

23 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/67924;

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti visą informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/67924;

_________________

_________________

24 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

24 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12)  gamybinės akvakultūros sektoriaus investicijos – investicijos į akvakultūros įrenginius arba jų statybą, plėtimą ar modernizavimą;

12)  gamybinės akvakultūros sektoriaus investicijos – investicijos į akvakultūros įrenginius arba jų statybą, plėtimą, modernizavimą ar inovacijas;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 15 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15)  tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas.

15)  tvari mėlynoji ekonomika – siekiant atkurti ir išlaikyti jūrų ekosistemas ir apsaugoti pažeidžiamus gamtos išteklius, gėrybes ir paslaugas, visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti ir paisant ekologinių ribų bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 15 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a)  bendras valdymas – valdžios sektoriaus, vietos bendruomenės, kurią sudaro išteklių naudotojai (žvejai), kitų subjektų (nevyriausybinių organizacijų, mokslinių tyrimų įstaigų) ir tam tikrais atvejais kitų vietos ištekliais suinteresuotų žvejybos ir ne žvejybos subjektų (laivų savininkų, žuvų prekybos verslo atstovų, kredito įstaigų ar paskolų teikimo subjektų, turizmo sektoriaus ir kt.) partnerystės susitarimas, sudaromas siekiant dalytis atsakomybe už žvejybos valdymo sprendimų priėmimą ir tų sprendimų priėmimo galiomis;

Pagrindimas

FAO apibrėžtis, pateikta FAO terminų portale (http://www.fao.org/faoterm/en/).

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas;

1)  darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)  indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir darnios akvakultūros ir rinkų priemonėmis;

2)  indėlis į maisto saugą ir aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir darnios akvakultūros ir rinkų priemonėmis;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3)  sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas;

3)  sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms bei žvejybos rajonams klestėti sudarymas;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  EJRŽF daugiamečio įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Bent 15 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama 19 ir 20 straipsniuose nurodytoms paramos sritims. Prieigos prie Sąjungos vandenų neturinčios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo kontrolės ir duomenų rinkimo užduočių aprėptį, gali taikyti mažesnę procentinę dalį.

Išbraukta.

Pagrindimas

Paskirstymas turėtų būti atliekamas pagal nustatytus kiekvienos valstybės narės poreikius. Skyrus bet kokias perteklines lėšas, atsirastų nepanaudotų lėšų arba nereikalingų išlaidų.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Visos lėšos, kurios nėra išleidžiamos pagal 19 ir 20 straipsnius, susijusius su kontrole ir duomenų rinkimu, gali būti perskiriamos Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos, plėtojamos paisant ekologinių ribų, sektorių plėtros strategiją;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Komisija parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu. Jei taikytina, atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas.

5.  Komisija, gavusi atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones, parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytos geros aplinkos būklės užtikrinimu. Jei taikytina, atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  tikslinga kova su invazinėmis svetimomis rūšimis, kurios daro didelę žalą akvakultūros ir žvejybos sektoriaus produktyvumui;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

db)  parama inovatyvių selektyviosios žvejybos įrankių tyrimui ir naudojimui visoje Sąjungoje, remiantis, be kita ko, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 27 straipsniu;

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  naujausius duomenis apie tvarios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius veiklos rezultatus, visų pirma, žvejybos ir akvakultūros sektoriuje;

e)  naujausius duomenis apie aplinkos prioritetų ir tvarios mėlynosios ekonomikos socialinių ekonominių veiklos rezultatų balansą, visų pirma, žvejybos ir akvakultūros sektoriuje;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 6 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  programos indėlį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant.

i)  programos indėlį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, įskaitant išmetamo CO2 kiekio mažinimą taupant kurą.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tačiau Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamoms išmokoms, kurioms taikomas Sutarties 42 straipsnis.

2.  Tačiau Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamoms išmokoms.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  padarė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/200828 42 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose teisės aktuose nurodytus sunkius pažeidimus;

a)  padarė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/200828 42 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose teisės aktuose nurodytus pažeidimus;

_________________

_________________

28 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

28 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį bei per penkerių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo gavimo.

2.  Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį ir po galutinio mokėjimo gavimo.

Pagrindimas

Nė vienas veiklos vykdytojas ar paramos gavėjas niekada neturėtų daryti sunkių pažeidimų, dalyvauti NNN žvejyboje ar daryti su aplinka susijusias nusikalstamas veikas.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nustatoma riba, nuo kurios prasideda 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas rimtų pažeidimų, nusikalstamų veikų ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus, ir to laikotarpio trukmė;

a)  nustatoma riba, nuo kurios prasideda 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas pažeidimų, nusikalstamų veikų ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus, ir to laikotarpio trukmė;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  žvejybos laivų statyba ir įsigijimas arba žvejybos laivų importas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

b)  žvejybos laivų statyba ir įsigijimas ar modernizavimas, įskaitant variklio pakeitimą, arba žvejybos laivų importas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

Pagrindimas

Įrangos modernizavimas arba pakeitimas dažnai yra susijęs su didesniu efektyvumu ir didesniais žvejybos pajėgumais. Tokios variklio modernizavimo ir pakeitimo priemonės pažeistų 14.6 darnaus vystymosi tikslą, pagal kurį draudžiamos subsidijos, kuriomis didinamas žvejybos pajėgumas. Net jeigu senų variklių modernizavimas arba pakeitimas atliekamas su sąlyga, kad jie bus tokios pačios arba mažesnės galios, tai nebūtinai lems mažesnį laivo žvejybos pajėgumą. Europos Audito Rūmai nurodė, kad laivai, kuriuose įmontuoti kurą taupantys varikliai, vis tiek gauna paskatą didinti savo žvejybos pastangas.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  operacijos, susijusios su bet kokios formos elektroimpulsine žvejyba;

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais;

g)  tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo ar perkėlimo į kitą vietą priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j)  investicijos į žvejybos laivų įrengimą, būtini siekiant įvykdyti Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais regioninėse žvejybos valdymo organizacijose;

Išbraukta.

Pagrindimas

Sunku suprasti, kodėl investicijos turėtų būti laikomos neatitinkančiomis paramos kriterijų, kai jos būtinos siekiant laikytis teisinių įpareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, nauju įrankiu, stebėjimo sistema ar įrankių modifikacijomis.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos k punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

k)  investicijos į žvejybos laivų įrengimą, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 60 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje.

Išbraukta.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ka)  veiklos išlaidos, pavyzdžiui, draudimo išlaidos, pridėtinės išlaidos, žvejybos laivų kuro arba įrangos išlaidos, kurios yra susijusios tik su veikla ar navigacija, pavyzdžiui, laivavirvės, privalomų saugumo arba saugos reikalavimų laikymosi išlaidos ir išlaidos techninės priežiūros paslaugoms.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje.

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ir skatinti socialinį suinteresuotųjų subjektų dialogą.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  sektoriaus vertės grandinės stiprinimas ir prekybos strategijų skatinimas;

c)  sektoriaus vertės grandinės kūrimas ir stiprinimas ir prekybos strategijų skatinimas;

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  geresnės galimybės gauti kreditą ir pasinaudoti draudimo bei finansinėmis priemonėmis;

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose gerinimas;

e)  sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose gerinimas, suteikiant galimybę pritraukti daugiau jaunimo ir gerokai sumažinti avarijų jūroje priežasčių skaičių;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  veiklos įvairinimas platesnėje tvarios mėlynosios ekonomikos srityje;

h)  veiklos įvairinimas platesnėje tvarios mėlynosios ekonomikos, plėtojamos paisant ekologinių ribų, srityje;

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ia)  tinkamos aplinkos bendro valdymo vietos planams rengti sukūrimas.

Pagrindimas

Bendro valdymo modelio potencialas geriausiai išnaudojamas taikant bioekonominį valdymą, pagal kurį atsižvelgiama į ekosistemą ir atsargumo principus. Šis modelis turėtų suteikti priemonių realiuoju laiku reaguoti į kintančias aplinkybes, kaip būdinga prisitaikomajam valdymui.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu 1 dalyje nurodyta parama suteikiama kaip kompensacija, kai žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, laikomasi šių sąlygų:

2.  Išimtiniais atvejais 1 dalyje nurodyta parama gali būti suteikiama kaip kompensacija, kai žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, jei laikomasi šių sąlygų:

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  veiklos nutraukimas numatomas kaip Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodyto veiksmų plano priemonė;

a)  veiklos nutraukimas numatomas kaip Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodyto veiksmų plano, pagal kurį siekiama sumažinti laivyno pajėgumą, priemonė;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  dėl veiklos nutraukimo sumažėja bendras žvejybos pajėgumas, nes gauti pinigai nėra pakartotinai investuojami į sektorių;

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  EJRŽF gali remti žvejybos ir akvakultūros įmones, kad padėtų joms surasti galimybių pasinaudoti rizikos valdymo priemonėmis, tokiomis kaip su draudimu ar savitarpio pagalbos fondais susijusios paskatos, siekiant padengti nuostolius, patirtus dėl vieno ar kelių šių įvykių:

 

a) gaivalinių nelaimių;

 

b) nepalankių meteorologinių reiškinių;

 

c) staigių vandens kokybės ar kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

 

d) ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

 

e) žvejų ar žvejybos laivų gelbėjimo išlaidų, kai jiems žvejojant įvyksta avarija jūroje.

Pagrindimas

Remiantis žemės ūkio sektoriaus pavyzdžiu, siūloma leisti panaudoti EJRŽF paramą rizikos valdymo priemonėms, tokioms kaip paskatos apsidrausti ar mokėti įnašus į savitarpio pagalbos fondus, siekiant padengti nuostolius a – e punktuose nurodytais atvejais.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinkamo laivo komercinė veikla yra sustabdyta bent 90 dienų iš eilės ir

a)  atitinkamo laivo komercinė veikla yra sustabdyta;

Pagrindimas

Kai kuriuose ES baseinuose gaubiamaisiais tinklais ir tralais žvejojančių laivų žvejybos veikla kasmet nutraukiama 30–60 dienų priklausomai nuo įvairių kintamųjų, pvz., žvejybos segmento ir konkretaus žvejybos tipo. Todėl laikinas veiklos nutraukimas turėtų būti padengiamas nepriklausomai nuo jo trukmės.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Visa atitinkamų laivų ir žvejų vykdoma žvejybos veikla faktiškai sustabdoma per atitinkamą veiklos nutraukimo laikotarpį. Kompetentinga institucija įsitikina, kad atitinkamas laivas nutraukė visą žvejybos veiklą per atitinkamą neeilinio veiklos nutraukimo laikotarpį ir kad nėra skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais.

5.  Visa atitinkamų laivų ir žvejų vykdoma žvejybos veikla faktiškai sustabdoma per atitinkamą veiklos nutraukimo laikotarpį. Kompetentinga institucija užtikrina, kad atitinkamas laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą per atitinkamą neeilinio veiklos nutraukimo laikotarpį ir kad nebūtų skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18a straipsnis

 

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

 

1. EJRŽF gali remti laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemones šiais atvejais:

 

a) išteklių biologinio atsinaujinimo laikotarpiais;

 

b) kai laikinas veiklos nutraukimas numatytas išteklių valdymo plane, priimtame pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, arba daugiamečiame plane, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia mažinti žvejybos pastangas, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyti tikslai.

 

2. 1 dalyje nurodyta parama gali būti skiriama ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį vienam laivui 2021–2027 m. laikotarpiu.

 

3. 1 dalyje nurodyta parama skiriama tik:

 

a) Sąjungos žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip vykdantys veiklą ir kuriais per dvejus metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos vidutiniškai ne mažiau kaip 90 dienų vykdyta žvejybos veikla jūroje, savininkams ar operatoriams arba

 

b) žvejams, kurie per dvejus metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos vidutiniškai ne mažiau kaip 90 dienų dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla laikinai nutraukiama.

 

4. Atitinkamas žvejybos laivas ar žvejai faktiškai sustabdo visą žvejybos veiklą. Kompetentinga institucija įsitikina, kad atitinkamas laivas laikotarpiu, kuriuo laikinai nutraukta veikla, nevykdo jokios žvejybos veiklos.

Pagrindimas

Reikėtų vėl įvesti šią priemonę, nes ji davė puikių rezultatų per visus programavimo laikotarpius, per kuriuos buvo įgyvendinta.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais.

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, valdymas, apdorojimas ir naudojimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

3.  Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija atitiktų BŽP taisykles.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles;

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir pristatytų atsitiktinai sužvejotas jūrų šiukšles;

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Akvakultūra

Darni akvakultūra

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalyje numatytas darnios akvakultūros skatinimas. Jomis taip pat turėtų būti galima skatinti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros sektoriuje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/42932 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/201433;

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalyje numatytas darnios akvakultūros skatinimas. Jomis taip pat turėtų būti galima teikti paramą, siekiant spręsti specifines sektoriaus problemas, kurias kelia invazinės svetimos rūšys, ir skatinti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros sektoriuje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/42932 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/201433;

_________________

_________________

32 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

32 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

33 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

33 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

Pagrindimas

Remiantis 2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“ (2017/2118(INI)), įskaitant poziciją dėl invazinės svetimos rūšies – japoninio gręžtuko ir gyvūnų ligos – austrių herpeso.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė.

EJRŽF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir darnios akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Parama pagal šį straipsnį teikiama tik Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

2.  Parama pagal šį straipsnį teikiama tik mažos apimties priekrantės žvejybai Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

2 antraštinės dalies 4 skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai, plėtojamai paisant ekologinių ribų, ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF lėšomis gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas žinioms apie jūros aplinkos būklę pagerinti, siekiant:

EJRŽF lėšomis gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas, analizė, apdorojimas ir naudojimas žinioms apie jūros aplinkos būklę pagerinti, siekiant:

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 90 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų arba jų dalies mokėjimo terminą, jeigu esama duomenų, kad valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ir jeigu dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 90 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų arba jų dalies mokėjimo terminą, jeigu esama duomenų, kad valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ar atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir jeigu dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 91 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu valstybė narė smarkiai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 91 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu valstybė narė smarkiai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ar atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių ir dėl to pagal 34 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje.

b)  mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių ar atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to pagal 34 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių, pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą.

2.  Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių ar atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų, pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių, Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį.

3.  Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių ar atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų, Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką;

a)  skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką, plėtojamą paisant ekologinių ribų;

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  gerinant jūrų srities įgūdžius, vandenynų klausimų išmanymą ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką mainus;

d)  gerinant jūrų srities įgūdžius, vandenynų klausimų išmanymą ir aplinkos ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką mainus;

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Su šiuo reglamentu susijusios mokėjimų procedūros turi būti paspartintos, siekiant sumažinti ekonominę naštą žvejams. Komisija įvertina dabartinius veiklos rezultatus, siekdama pagerinti ir paspartinti mokėjimų procesą.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Nuorodos

COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

2.7.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

2.7.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Francesc Gambús

21.6.2018

Svarstymas komitete

10.10.2018

 

 

 

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Bas Eickhout, Francesc Gambús, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Nicola Caputo, Michel Dantin, Martin Häusling, Esther Herranz García, Gesine Meissner, Tilly Metz, Ulrike Müller, Sirpa Pietikäinen, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mercedes Bresso, Innocenzo Leontini, Olle Ludvigsson, Ana Miranda

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

47

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Gesine Meissner, Ulrike Müller, Frédérique Ries

ECR

Mark Demesmaeker, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Michel Dantin, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Esther Herranz García, Giovanni La Via, Innocenzo Leontini, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Sirpa Pietikäinen, Annie Schreijer-Pierik, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Mercedes Bresso, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Nessa Childers, Seb Dance, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux , Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Tilly Metz, Ana Miranda

1

-

EFDD

Julia Reid

2

0

ECR

John Procter

EFDD

Sylvie Goddyn

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (19.12.2018)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014
(COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))

Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei ir penktajai didžiausiai jūros gėrybių gamintojai pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei, didžiausiai pasaulyje jūrų teritorijai (tai lemia atokiausieji regionai ir užjūrio šalys bei teritorijos) ir penktajai didžiausiai jūros gėrybių gamintojai pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant jūras, vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant jūrų ir vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  siekiant pagerinti koordinavimą ir suderinti pasidalijamojo valdymo fondų (toliau – fondai) paramos įgyvendinimą atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – nuosekliai supaprastinti politikos vykdymą, – buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. xx/xx [reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)3. Tos bendrosios nuostatos taikomos pasidalijamojo valdymo EJRŽF daliai. Fondais siekiama papildomų tikslų, jiems taikomas toks pat valdymo būdas. Taigi, Reglamentu (ES) Nr. [reglamentu, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] nustatytos bendrųjų tikslų ir bendrųjų principų grupės, kaip antai partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Jame taip pat įtvirtinti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės susitarimų, kurie turi būti sudaromi su kiekviena valstybe nare, ir apibūdinamas bendras požiūris į fondų orientavimą į veiklos rezultatus. Atitinkamai jame numatomos įgalinančios sąlygos, veiklos rezultatų peržiūra ir nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Taip pat nustatomos bendrosios nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir speciali finansinių priemonių, „InvestEU“ naudojimo, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių ir finansų valdymo priemonių įgyvendinimo tvarka. Kai kurios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės taip pat bendrai taikomos visiems fondams. fondų, įskaitant EJRŽF, ir kitų Sąjungos programų tarpusavio papildomumas turėtų būti aprašytas partnerystės susitarime, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Bendrųjų nuostatų reglamente];

(3)  siekiant pagerinti koordinavimą ir suderinti pasidalijamojo valdymo fondų (toliau – fondai) paramos įgyvendinimą atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – nuosekliai supaprastinti politikos vykdymą, – buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. xx/xx [reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)3. Tos bendrosios nuostatos taikomos pasidalijamojo valdymo EJRŽF daliai. Fondais siekiama papildomų tikslų, jiems taikomas toks pat valdymo būdas. Taigi, Reglamentu (ES) Nr. [reglamentu, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] nustatytos bendrųjų tikslų ir bendrųjų principų grupės, kaip antai partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Jame taip pat įtvirtinti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės susitarimų, kurie turi būti sudaromi su kiekviena valstybe nare, ir apibūdinamas bendras požiūris į fondų orientavimą į veiklos rezultatus. Atitinkamai jame numatomos įgalinančios sąlygos, veiklos rezultatų peržiūra ir nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Taip pat nustatomos bendrosios nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir speciali finansinių priemonių, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių ir finansų valdymo priemonių įgyvendinimo tvarka. Kai kurios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės taip pat bendrai taikomos visiems fondams. Fondų, įskaitant EJRŽF, ir kitų Sąjungos programų tarpusavio papildomumas turėtų būti aprašytas partnerystės susitarime, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Bendrųjų nuostatų reglamente];

_________________

_________________

3 OL C […], […], p. […].

3 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  taikant tiesioginio valdymo principą turėtų būti kuriama EJRŽF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis. Finansavimas taip pat turėtų būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [„InvestEU“ reglamente]5;

(5)  taikant tiesioginio valdymo principą turėtų būti kuriama EJRŽF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis;

 

__________________

5 OL C […], […], p. […].

5 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

(8)  daugiametėje finansinėje programoje pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx6 numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF biudžetas turėtų būti bent jau toks pats, koks 2014–2020 m. laikotarpiu. EJRŽF ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

__________________

__________________

6 OL C […], […], p. […].

6 OL C […], […], p. […].

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti išmetamo CO2 kiekio tikslus, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką yra svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą reikia naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“;

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, susijusius su išmetamu CO2 kiekiu, reiškia, kad ne mažiau kaip 30 proc. Sąjungos biudžeto turėtų būti panaudojama su kovos su klimato kaita veiksmams. Taip pat būtina padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką – tai yra ir toliau turi būti svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą galima naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  po 2020 m. EJRŽF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

(11)  po 2020 m. EJRŽF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą arba taikyti vandenynams žalą darančią žvejybos praktiką. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  EJRŽF turi padėti siekti ir kitų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). Visų pirma šiame reglamente pabrėžiami tokie tikslai:

 

a) 1-as DVT „Skurdo panaikinimas“: EJRŽF turi padėti gerinti pažeidžiamiausių pakrančių bendruomenių gyvenimo sąlygas, o ypač tų bendruomenių, kurios priklauso nuo vienos rūšies žvejybos išteklių, kuriems pavojų kelia peržvejojimas, klimato kaita ir aplinkos problemos;

 

b) 3-ias DVT „Gera sveikata ir gerovė“: EJRŽF turi padėti kovoti su priekrantės vandenų tarša, nes dėl jos kyla pandeminės ligos, ir užtikrinti žvejybos ir akvakultūros teikiamų maisto produktų kokybę;

 

c) 7-as DVT „Švari ir prieinama energija“: finansuodamas mėlynąją ekonomiką, EJRŽF turi remti jūrų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir užtikrinti, kad ši plėtra derėtų su jūros aplinkos apsauga ir žvejybos išteklių išsaugojimu;

 

d) 8-as DVT „Deramas darbas ir ekonomikos augimas“: EJRŽF turi prisidėti prie mėlynosios ekonomikos, kuri yra ekonomikos augimo veiksnys, vystymosi. Jis taip pat turi užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų deramo darbo vietų pakrančių bendruomenėms šaltinis. Be to, EJRŽF turi padėti gerinti žvejų darbo sąlygas;

 

e) 12-as DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“: EJRŽF turi padėti racionaliai naudoti gamtos išteklius ir kuo labiau mažinti gamtos ir energijos išteklių švaistymą;

 

f) 13-as DVT „Kova su klimato kaita“: 30 proc. EJRŽF biudžeto turi būti skiriama kovai su klimato kaita;

 

g) 14-as DVT „Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“;

Pagrindimas

Europos Sąjunga atliko svarbų vaidmenį rengiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę ir įsipareigojo įnešti svarų indėlį siekiant 17 jos tikslų (2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2016)739)).

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant BŽP daug pasiekta atkuriant žuvų išteklius iki geros būklės lygių, padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų įgyvendinant socialinius ekonominius ir aplinkosaugos BŽP tikslus. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė;

(17)  per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant BŽP daug pasiekta atkuriant žuvų išteklius iki geros būklės lygių, padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų įgyvendinant socialinius ekonominius ir aplinkosaugos BŽP tikslus. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė, o ypač labiausiai izoliuotuose baseinuose, tokiuose kaip atokiausi regionai;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių išgyvenimui, tradicijoms ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia, kad žvejybos sektoriuje reikės iš esmės keisti praktiką ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Iš EJRŽF turėtų būti galima skirti paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia, kad žvejybos sektoriuje reikės iš esmės keisti praktiką ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Iš EJRŽF turėtų būti galima skirti paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio mažinimą ir pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  paramą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę. Tačiau dėl tokios paramos neturėtų padidėti žvejybos pajėgumai arba gebėjimas rasti žuvį ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

(22)  paramą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, aplinkos apsaugą, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę. Tačiau dėl tokios paramos neturėtų padidėti žvejybos pajėgumai arba gebėjimas rasti žuvį ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į problemas ir išlaidas, susijusias su patikimų ir išsamių duomenų gavimu, būtina remti valstybių narių veiksmus renkant ir tvarkant duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1004 (toliau – Duomenų rinkimo pagrindų reglamentas)9 ir prisidedant prie patikimų mokslinių rekomendacijų rengimo. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų rinkimo ir tvarkymo veikla;

(24)  BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į problemas ir išlaidas, susijusias su patikimų ir išsamių duomenų gavimu, būtina remti valstybių narių veiksmus renkant ir tvarkant duomenis ir jais keičiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1004 (toliau – Duomenų rinkimo pagrindų reglamentas)9 ir prisidedant prie patikimų mokslinių rekomendacijų rengimo. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų rinkimo, tvarkymo ir keitimosi jais veikla;

_________________

_________________

9 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

9 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  atsižvelgiant į sunkumus siekiant įgyvendinti BŽP išsaugojimo tikslus, EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti žvejybos valdymo ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus. Taigi kartais parama laivynų pritaikymui yra ir toliau būtina tam tikrų laivyno segmentų ir jūrų baseinų atveju. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumai neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti kaip priemonė įtraukta į veiksmų planus, skirtus struktūrinį perteklinį pajėgumą turintiems laivyno segmentams pritaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir modifikuojant jį kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų. Siekiant užtikrinti struktūrinio laivyno pritaikymo išsaugojimo tikslams nuoseklumą parama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui turėtų būti skiriama tik pagal pasiektus rezultatus ir su jais siejama. Todėl siūloma tokią paramą skirti tik suteikiant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Pagal tą mechanizmą Komisija turėtų atlyginti valstybėms narėms su žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui susijusias išlaidas remdamasi ne realiosiomis išlaidomis, o sąlygų laikymusi ir rezultatų pasiekimu. Šiuo tikslu tas sąlygas Komisija turėtų nustatyti deleguotuoju aktu ir jos turėtų būti susietos su BŽP išsaugojimo tikslų įgyvendinimu;

(26)  atsižvelgiant į sunkumus siekiant įgyvendinti BŽP išsaugojimo tikslus, EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti žvejybos valdymo ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus. Taigi kartais parama laivynų pritaikymui yra ir toliau būtina tam tikrų laivyno segmentų ir jūrų baseinų atveju. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos išteklių pusiausvyrą. Todėl EJRŽF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumai neatitinka turimų žvejybos išteklių. Tokia parama turėtų būti kaip priemonė įtraukta į veiksmų planus, skirtus struktūrinį perteklinį pajėgumą turintiems laivyno segmentams pritaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir modifikuojant jį kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų. Siekiant užtikrinti struktūrinio laivyno pritaikymo išsaugojimo tikslams nuoseklumą parama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui turėtų būti skiriama tik pagal pasiektus rezultatus ir su jais siejama. Todėl siūloma tokią paramą skirti tik suteikiant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Pagal tą mechanizmą Komisija turėtų atlyginti valstybėms narėms su žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui susijusias išlaidas remdamasi ne realiosiomis išlaidomis, o sąlygų laikymusi ir rezultatų pasiekimu. Šiuo tikslu tas sąlygas Komisija turėtų nustatyti deleguotuoju aktu ir jos turėtų būti susietos su BŽP išsaugojimo tikslų įgyvendinimu;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  atsižvelgiant į didelį žvejybos veiklos nenuspėjamumą, dėl išimtinių aplinkybių žvejai gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Siekiant sušvelninti tas pasekmes EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti kompensaciją už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą, susijusį su tam tikrų išsaugojimo priemonių, t. y. daugiamečių planų, išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų, žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonių ir techninių priemonių, įgyvendinimu, skubos priemonių įgyvendinimu, tausios žvejybos partnerystės susitarimo pertraukimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, gaivaline nelaime arba ekologiniu įvykiu. Parama turėtų būti suteikiama tik jeigu tokių aplinkybių poveikis žvejams yra didelis, t. y. jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla sustabdoma bent 90 dienų iš eilės ir jeigu su sustabdymu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro daugiau nei 30 proc. atitinkamos įmonės vidutinės metinės apyvartos per nurodytą laikotarpį. Nustatant tokios paramos skyrimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į ungurių žvejybos ypatumus;

(27)  atsižvelgiant į didelį žvejybos veiklos nenuspėjamumą, dėl išimtinių aplinkybių žvejai gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Siekiant sušvelninti tas pasekmes EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti kompensaciją už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą, susijusį su tam tikrų išsaugojimo priemonių, t. y. daugiamečių planų, išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų, žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonių ir techninių priemonių, įgyvendinimu, skubos priemonių įgyvendinimu, tausios žvejybos partnerystės susitarimo pertraukimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, gaivaline nelaime arba ekologiniu įvykiu. Parama turėtų būti suteikiama tik jeigu tokių aplinkybių ekonominis poveikis žvejams yra didelis, t. y. jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla sustabdoma bent 90 dienų iš eilės ir jeigu su sustabdymu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro daugiau nei 30 proc. atitinkamos įmonės vidutinės metinės apyvartos per nurodytą laikotarpį. Nustatant tokios paramos skyrimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į ungurių žvejybos ypatumus;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai;

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti laivą, pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, renovuoti ir atkurti seną infrastruktūrą arba sukurti naują infrastruktūrą, pvz., aukcionams skirtas vietas arba uosto priėmimo įrenginius, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai;

Pagrindimas

Neprižiūrimos pramoninės vietos arba apleisti nedideli kaimai gali turėti infrastruktūrą, galinčia tapti ekologiška veiklos vieta įmonėms, susijusioms su žvejybos veikla (tokioms kaip informaciniai turizmo punktai, restoranai, prarastų žvejybos įrankių ar jūros šiukšlių, nepageidaujamo laimikio priėmimo įrenginiai).

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)  atokiausiuose regionuose, kaip aprašyta 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“10, susiduriama su konkrečiais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnyje, ir kuriuose esama tam tikro turto, kurį galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymosi, įskaitant tausų žvejybos ir akvakultūros naudojimą, turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybių narių programą ir tų veiksmų planų įgyvendinimui turėtų būti skiriama finansinė parama. EJRŽF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, patiriamų atokiausiuose regionuose dėl jų vietos ir izoliuotumo, kompensavimą. Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią bendros finansinės paramos sumos procentinę dalį, tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiems regionams turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams;

(29)  atokiausiuose regionuose, kaip aprašyta 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“10, susiduriama su konkrečiais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnyje, ir kuriuose esama tam tikro turto, kurį galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką; EJRŽF turėtų turėti galimybę atsižvelgti į specifinius sunkumus, kurie pripažįstami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymosi, įskaitant tausų žvejybos ir akvakultūros naudojimą, taip pat turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybių narių programą ir tų veiksmų planų įgyvendinimui turėtų būti skiriama finansinė parama. EJRŽF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, patiriamų atokiausiuose regionuose dėl jų vietos ir izoliuotumo, kompensavimą. Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią bendros finansinės paramos sumos procentinę dalį, tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiems regionams turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma ir EJRŽF finansavimo lygis nei dabar taikomi;

__________________

__________________

10 COM(2017) 623.

10 COM(2017) 623.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  kaip nurodoma Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ypatingos salų padėties (2015/3014(RSP)) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl specifinių salų problemų (1229/2011), žemės ūkis, akvakultūra ir žvejyba yra svarbus salų vietos ekonomikos veiksnys. Sąjungos salų regionai kenčia nuo nepakankamo prieinamumo, ypač MVĮ, ir menko produktų diferencijavimo. Jiems reikia strategijų, kurios suteiktų galimybių pasinaudoti visa įmanoma struktūrinių fondų, Sąjungos investicijų ir kitų Sąjungos priemonių sinergija, siekiant kompensuoti salų patiriamus sunkumus ir skatinti ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir darnų vystymąsi. Net jeigu SESV 174 straipsnyje pripažįstamos nuolatinės gamtinės ir geografinės kliūtys, būdingos saloms, Komisija turi parengti saloms skirtą Sąjungos strateginę programą, kad būtų susietos priemonės, galinčios turėti didelio poveikio teritorijai;

Pagrindimas

Svarstant naują nuo 2021 m. taikytiną EJRŽF programą, reikėtų geriau atsižvelgti į specifinę Sąjungos salų padėtį.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  siekiant išlaikyti tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš Sąjungos atokiausių regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Sąjungos regionų, Sąjunga 1992 m. nustatė priemones, skirtas atitinkamoms papildomoms išlaidoms žuvininkystės sektoriuje kompensuoti. Šios priemonės nustatytos 2007–2013 m. laikotarpiui Reglamentu (EB) Nr. 791/2007 ir toliau taikomos pagal 2014–2020 m. laikotarpiu galiojantį Reglamentą (ES) Nr. 508/2014. Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtina tęsti paramos teikimą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš Sąjungos atokiausių regionų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba, kad ši kompensacija padėtų išlaikyti veiklos vykdytojų iš tų regionų ekonominį gyvybingumą;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

29 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29b)  siekiant palengvinti minėtus specifinius sunkumus atokiausiuose regionuose ir remiantis SESV 349 straipsniu, turėtų būti suteiktos galimybės teikti paramą veiklai supaprastintos procedūros tvarka;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

29 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29b)  atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į laimikių, išteklių ir rinkos paklausos svyravimus, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms nustatyti žvejybos produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, jų atitinkamus didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas, neviršijant bendros kiekvienai valstybei narei skirtos sumos;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

29 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29c)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama keisti atitinkamų žvejybos produktų sąrašą, jų kiekius ir kompensavimo sumą, neviršijant bendros konkrečiai valstybei narei skirtos sumos. Joms taip pat turėtų būti leidžiama koreguoti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama dėl pasikeitusios padėties;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

29 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29d)    valstybės narės turėtų nustatyti tokio lygio kompensacijos sumą, kad būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų specifinių trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, ta suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms kompensuoti skiriama parama. Tuo tikslu reikėtų taip pat atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, darančias poveikį papildomų išlaidų dydžiui;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)  pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu turėtų būti galima skirti kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir šiukšlių priėmimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva)11, erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimui pagal tą direktyvą, „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva)12, taip pat rūšių apsaugai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (Paukščių direktyva)13. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽF lėšomis reikėtų remti jūrų švaros ir geros būklės užtikrinimą ir įgyvendinti Europos strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, numatytą 2016 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“14, atsižvelgiant į tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę;

(30)  pagal pasidalijamojo valdymo principą 25 proc. EJRŽF lėšų turi būti skiriama jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui remti. Tuo tikslu turėtų būti galima skirti kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir šiukšlių priėmimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva)11, erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimui pagal tą direktyvą, „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva)12, taip pat rūšių apsaugai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (Paukščių direktyva)13. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽF lėšomis reikėtų remti jūrų švaros ir geros būklės užtikrinimą ir įgyvendinti Europos strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, numatytą 2016 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“14, atsižvelgiant į tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę;

__________________

__________________

11 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

11 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

12 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

12 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

13 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

13 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

14 COM(2018)0028.

14 COM(2018)0028.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju parama turėtų būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas;

(32)  EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Šios sudėtingos ir apsunkinančios procedūros turėtų būti peržiūrėtos ir supaprastintos nedarant poveikio visiems tokiems ūkiams keliamiems standartams;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34)  perdirbimo pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų pasiūlą ir kokybę. EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Tokia parama turėtų būti suteikiama tik pasitelkiant finansines priemones ir „InvestEU“, bet ne skiriant dotacijas;

(34)  perdirbimo pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų pasiūlą ir kokybę. EJRŽF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose, o ypač salose, lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad jūrų ir vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlį į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35a)  būtina patvirtinti paramos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos socialiniam dialogui, ir naudoti EJRŽF siekiant padėti parengti kvalifikuotus jūrų ir žuvininkystės sektorių specialistus. Atsižvelgiant į jūrų ir žuvininkystės sektorių modernizavimo svarbą ir šioje srityje inovacijų atliekamą vaidmenį, reikia iš naujo įvertinti EJRŽF numatytus finansinius asignavimus profesiniam mokymui;

Pagrindimas

Pakeitimas yra panašus į PECH komiteto nuomonės 2017/2052 (INI) 25 ir 27 punktus: konkrečiai, manoma, kad būtina EJRŽF lėšas skirti visų pirma dabartinių ir naujų sektoriaus darbuotojų mokymui, netaikant amžiaus ribų, tačiau siekiant konkretaus tikslo gerinti žvejybos veiklos ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

35 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35b)  investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat itin svarbios norint padidinti žvejybos ir jūrinės veiklos konkurencingumą ir pagerinti jos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, skatinti žinių sklaidą, padėti gerinti veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti socialinį dialogą. Siekiant pripažinti savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktinių ir gyvenimo partnerių vaidmenį žvejybos bendruomenėse, laikantis tam tikrų sąlygų, jiems taip pat turėtų būti teikiama parama, skirta profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, žinių sklaidai ir bendradarbiavimui tinkluose, kuriuo prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo;

Pagrindimas

Pakeitime pakartojama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 31 konstatuojamoji dalis, skirta žmogiškojo kapitalo skatinimui. Ypač toms pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo žvejybos, nepaprastai svarbu turėti galimybę skatinti naujų kvalifikuotų darbuotojų integraciją.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)  Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, vandenynų klausimų išmanymo ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

(38)  Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, jūrų ir vandenynų klausimų išmanymo ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

41 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(41a)  EJRŽF tikslai ir veiksmai turėtų derėti su tarptautiniais ir regioniniais Sąjungos procesais, susijusiais su jūrų valdymu, pvz., susitarimu dėl Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos įsteigimo (GFCM susitarimas). Šiame susitarime nustatyta daugiašaliam bendradarbiavimui tinkama sistema, siekiant skatinti gyvųjų jūros išteklių vystymąsi, apsaugą, racionalų valdymą ir kuo geresnį panaudojimą Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje, neviršijant tvariais laikomų lygių ir nekeliant didelio pavojaus, kad ištekliai išseks;

Pagrindimas

Pakeitime atsižvelgiama į dabartinį Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama perkelti į Sąjungos teisę tam tikras Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (GFCM) 2015, 2016 ir 2017 m. metinėse sesijose nustatytas priemones.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/67924;

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/67924;

_________________

_________________

24 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

24 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies 15 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas.

(15)  tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos salų ir atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas;

(1)  darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių apsauga, atkūrimas ir išsaugojimas;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir darnios akvakultūros ir rinkų priemonėmis;

(2)  indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje ekologiškos akvakultūros ir darnių ir socialiniu požiūriu atsakingų rinkų priemonėmis, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos kriterijus;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas;

(3)  Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir pakrantės bendruomenių, o ypač atokiausiuose regionuose, klestėjimo skatinimas ir apsauga tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus ir visapusiškai siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas.

(4)  tarptautinio vandenynų valdymo ir Sąjungos jūrų valdymo regioninių procesų stiprinimas, siekiant jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo ir užtikrinant tam galimybes.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Suteikiant paramą EJRŽF lėšomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų įgyvendinimo. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką.

Suteikiant paramą EJRŽF lėšomis visapusiškai prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų įgyvendinimo. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Atokiausi regionai

 

Taikant visas šio reglamento nuostatas turi būti atsižvelgiama į specifinius sunkumus, pripažintus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  EJRŽF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 867 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 7 739 176 524 EUR dabartinėmis kainomis). Ne mažiau kaip 25 proc. šio paketo skiriama 1 prioritetui, nurodytam šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 311 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede.

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 939 794 375 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 6 694 261 648 EUR dabartinėmis kainomis), atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede.

Pagrindimas

Reikėtų skirti tokį patį, kaip praėjusio laikotarpio, fondo biudžetą ir nustatyti tokią pačią procentinę dalį, skiriamą pasidalijamojo valdymo ir tiesiogiai valdomai paramai. Atliekant skaičiavimus atsižvelgta į Biudžeto (BUDG) komiteto nuomonę.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent:

Išbraukta.

a) 102 000 000 EUR Azorų saloms ir Madeirai;

 

b) 82 000 000 EUR Kanarų saloms;

 

c) 131 000 000 EUR Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

 

Pagrindimas

Visos su atokiausiais regionais susijusios nuostatos išdėstytos naujame 5a skyriuje.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  21 straipsnyje nurodyta kompensacija neviršija 50 proc. kiekvienos 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos skiriamos sumos.

Išbraukta.

Pagrindimas

Visos su atokiausiais regionais susijusios nuostatos išdėstytos naujame 5a skyriuje.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis 829 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis 927 149 225 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 1 044 914 876 EUR dabartinėmis kainomis).

Pagrindimas

Reikėtų skirti tokį patį, kaip praėjusio laikotarpio, fondo biudžetą ir nustatyti tokią pačią procentinę dalį, skiriamą pasidalijamojo valdymo ir tiesiogiai valdomai paramai. Atliekant skaičiavimus atsižvelgta į Biudžeto (BUDG) komiteto nuomonę.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b)  tausios žvejybos partnerystės susitarimų rengimas, stebėsena bei vertinimas ir Sąjungos dalyvavimas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veikloje;

(b)  Sąjungos dalyvavimo regioninių žvejybos valdymo organizacijų veikloje parengiamieji veiksmai, stebėsena ir vertinimas;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 16 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia atskirą 4 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo programą.

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 16 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia atskirą nacionalinę 4 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo programą ir (arba) regionines veiksmų programas.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  jei taikytina, 4 dalyje nurodyti atokiausių regionų veiksmų planai.

c)  jei taikytina, 29b straipsnyje nurodyti atokiausių regionų veiksmų planai.

Pagrindimas

Visos su atokiausiais regionais susijusios nuostatos išdėstytos naujame 5a skyriuje.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  kai taikytina, regioninė veiksmų programa, skirta subnacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už žuvininkystės ir jūrų reikalus.

Pagrindimas

Valstybėms narėms leidus savo nuožiūra pagal nacionalines programas rengti atitinkamiems regionams skirtas regionines veiksmų programas, bus sudarytos sąlygos taikyti racionalesnes regionines išlaidų ir specializacijos strategijas, neviršijant EJRŽF paketo ribų.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

4.  Suinteresuotosios valstybės narės kartu su jų teritorijoje veikiančiomis atitinkamomis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo regionų, įskaitant atokiausius regionus, nurodytus 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją, visapusiškai kovojant su jūrų šiukšlinimu ir skatinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ir vietos žvejybos veiklos grupes;

Pagrindimas

Prioritetą ir toliau reikia skirti bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai ir vietos žvejybos veiklos grupėms ir reikia padidinti jų finansavimą, nes jos padeda žvejų bendruomenėms spręsti problemas vietos lygmeniu, panaudojant vietos subjektų žinias jų problemoms spręsti.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Komisija parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu. Jei taikytina, atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas.

5.  Komisija parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu. Atliekant šią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Visos nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei šio reglamento nuostatos dėl 2 dalyje nurodytų mokėjimų, traktuojamos kaip viena visuma, remiantis 1 dalimi.

3.  Visos nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei šio reglamento nuostatos dėl 2 dalyje nurodytų mokėjimų, traktuojamos kaip viena visuma, remiantis 1 dalimi, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statyba;

h)  naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statyba, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ka)  dugninė žvejyba tralais didesniame nei 200 m gylyje arba bet kuri kita veikla, iš esmės niokojanti jūrų ir pakrančių ekosistemą.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje.

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama visapusiškai padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ir skatinti socialinį šalių dialogą.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  geresnės galimybės gauti kreditą ir pasinaudoti draudimo ir finansinėmis priemonėmis, neatmetant dotacijų poreikio;

Pagrindimas

Reikia įtraukti naujas taikymo sritis, kurios labai svarbios siekiant plėtoti mažos apimties priekrantės žvejybą.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Siekiant sumažinti administracinę naštą mažos apimties priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams, rengiant veiksmų planą atsižvelgiama į galimybę nustatyti bendrą supaprastintą paraiškos formą dėl EJRŽF priemonių arba į ankstesnę regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu naudotą supaprastintą bendrą formą.

Pagrindimas

Kitaip nei žvejybos bendrovės, mažos apimties žvejyba besiverčiantys žvejai dažniausiai yra asmenys, kurie neturi administracinių pajėgumų, būtinų norint laiku įvykdyti administracines pareigas. Supaprastinta bendra paraiškos forma gerokai padidins jų galimybes gauti finansavimą.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pirmasis jauno žvejo, kuris teikdamas paraišką yra jaunesnis nei 40 metų ir dirba žveju bent penkerius metus arba yra įgijęs tinkamą profesinę kvalifikaciją, žvejybos laivo įsigijimas;

a)  pirmasis jauno žvejo, kuris teikdamas paraišką yra jaunesnis nei 40 metų ir dirba žveju bent trejus metus arba yra įgijęs tinkamą profesinę kvalifikaciją, žvejybos laivo įsigijimas;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  nauja aplinkai nekenksminga ir energiją efektyviai vartojanti infrastruktūra, pvz., naujos aukcionams skirtos vietos arba uosto priėmimo įrenginiai;

Pagrindimas

Nauja darni infrastruktūra gali tapti ekologiška veiklos vieta įmonėms, susijusioms su žvejybos veikla (tokioms kaip informaciniai turizmo punktai, restoranai, prarastų žvejybos įrankių ar jūros šiukšlių, nepageidaujamo laimikio priėmimo įrenginiai).

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb)  ekologiškas senų pastatų ir infrastruktūros renovavimas ir atkūrimas tais atvejais, kai veikla yra tiesiogiai susijusi su žvejyba, siekiant pagerinti jų aplinkosauginį tvarumą ir energijos vartojimo efektyvumą;

Pagrindimas

Neprižiūrimos pramoninės vietos arba apleisti nedideli kaimai gali turėti infrastruktūrą, galinčia tapti ekologiška veiklos vieta įmonėms, susijusioms su žvejybos veikla (tokioms kaip informaciniai turizmo punktai, restoranai, prarastų žvejybos įrankių ar jūros šiukšlių, nepageidaujamo laimikio priėmimo įrenginiai).

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalyje nurodytuose laivuose turi būti žvejybos jūroje įranga ir jie turi būti 5–30 metų senumo.

2.  1 dalyje nurodytuose laivuose turi būti žvejybos jūroje įranga ir jie turi būti ne daugiau kaip 30 metų senumo.

Pagrindimas

Pagalba įsigyjant naujus laivus turėtų sudaryti sąlygas atnaujinti laivynus ergonomiškesniais, saugesniais ir mažiau kuro naudojančiais laivais, nedidinant žvejybos pastangų.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  (nauja)

 

1 dalies c punkte nurodyta parama gali būti suteikta tik jeigu galima įrodyti, kad nauja infrastruktūra padės padidinti produktų vertę ir kokybę ir visų laivų tausumą nepadidinant žvejybos pajėgumo ir laikantis BŽP tikslų.

Pagrindimas

Ši priemonė nepadidins žvejybos pajėgumo, laikantis BŽP tikslų, tačiau labai svarbu remti jaunų žvejų įsitvirtinimą, padvigubinti pastangas kovoti su klimato kaita, gerinti saugą laive ir patenkinti su laivyno atnaujinimu susijusius poreikius.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  (nauja)

 

1 dalies c punkte nurodyta parama gali būti suteikta tik jeigu galima įrodyti, kad sena infrastruktūra bus renovuota arba atkurta siekiant skatinti pajamų įvairinimą tais atvejais, kai veikla yra tiesiogiai susijusi su žvejyba.

Pagrindimas

Neprižiūrimos pramoninės vietos arba apleisti nedideli kaimai gali turėti infrastruktūrą, galinčia tapti ekologiška veiklos vieta įmonėms, susijusioms su žvejybos veikla (tokioms kaip informaciniai turizmo punktai, restoranai, prarastų žvejybos įrankių ar jūros šiukšlių, nepageidaujamo laimikio priėmimo įrenginiai).

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  žvejybos laivas yra įregistruotas kaip naudojamas ir paskutinius trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus jis vykdė žvejybos veiklą jūroje;

c)  žvejybos laivas yra įregistruotas kaip naudojamas ir per kiekvienus paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, vidutiniškai ne mažiau kaip 90 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje;

Pagrindimas

Vidutinio dienų skaičiaus parametras labiau atitinka būdingus mažos apimties priekrantės žvejybos ypatumus, nes ji labai priklauso nuo oro sąlygų jūroje ir ekstremaliųjų situacijų (naftos išsiliejimų, jūrų gleivių sankaupų ir kt.). Lyginant vienus metus su kitais, darbo jūroje dienų skaičius gali gerokai skirtis.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  EJRŽF gali remti žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonių galimybes pasinaudoti rizikos valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, remti galimybes naudotis draudimu ir savitarpio pagalbos fondais, siekiant padengti nuostolius, patirtus dėl vieno ar kelių tokių įvykių:

 

a)  gaivalinių nelaimių, laikantis patvirtintų ES solidarumo fondo nuostatų;

 

b)  didelį poveikį turinčių nepalankių meteorologinių reiškinių;

 

c)  staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

 

d)  ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

 

e)  žvejų ar žvejybos laivų gelbėjimo operacijų išlaidų avarijų jūroje, įvykusių jiems vykdant žvejybos veiklą, atveju.

Pagrindimas

Kaip ir žemės ūkio sektoriuje, šiuo atveju nustatomos nuostatos dėl EJRŽF paramos, susijusios su rizikos valdymo priemonėmis, pvz., parama galimybėms draustis arba naudotis savitarpio fondais dėl konkrečių priežasčių, nurodytų šioje dalyje.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  EJRŽF gali remti veiksmus, kuriais skatinamas socialinis šalių dialogas, vedamas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, pasirašiusių nacionalinius kolektyvinius darbo susitarimus, visų pirma šiose srityse:

 

a)  žvejybos sektoriuje dirbsiančių jaunų verslininkų mokymas;

 

b)  profesinis rengimas ir gebėjimų tausios žvejybos srityje ugdymas;

 

c)  informuotumo apie gerą žvejybos praktiką ir biologinės įvairovės apsaugą didinimas;

 

d)  saugumas ir žmogaus gyvybės apsauga jūroje;

 

e)  žvejybos laive esančių darbuotojų sauga ir sveikata.

Pagrindimas

Negalima programuoti EJRŽF be paramos socialiniam šios veiklos aspektui.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b.  EJRŽF gali remti žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonių galimybes pasinaudoti rizikos valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, remti galimybes naudotis draudimu ir savitarpio pagalbos fondais, siekiant padengti nuostolius, patirtus dėl vieno ar kelių tokių įvykių:

 

a)  gaivalinių nelaimių;

 

b)  nepalankių meteorologinių reiškinių;

 

c)  staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

 

d)  ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

 

e)  žvejų ar žvejybos laivų gelbėjimo operacijų išlaidų avarijų jūroje, įvykusių jiems vykdant žvejybos veiklą, atveju.

Pagrindimas

Kaip daroma žemės ūkio sektoriuje, EJRŽF šiuo metu gali teikti paramą rizikos valdymo priemonėms, pavyzdžiui, remti galimybes naudotis draudimo priemonėmis ir savitarpio pagalbos fondais a–e punktuose nurodytais atvejais.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinkamo laivo komercinė veikla yra sustabdyta bent 90 dienų iš eilės ir

a)  atitinkamo laivo komercinė ir žvejybos veikla yra sustabdyta bent 30 dienų iš eilės ir

Pagrindimas

Laivas, kuris nenaudojamas 90 dienų iš eilės ir praranda 30 proc. savo apyvartos, negalėtų ekonomiškai atsigauti po tokio įvykio.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  ekonominiai nuostoliai dėl veiklos nutraukimo siekia daugiau kaip 30 proc. atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per pastaruosius trejus kalendorinius metus.

b)  ekonominiai nuostoliai dėl veiklos nutraukimo siekia daugiau kaip 30 proc. atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per pastaruosius vienerius kalendorinius metus.

Pagrindimas

Sąlygos, susijusios su laivų arba žvejų veikla per ankstesnius trejus metus, yra nepriimtinos. Dėl tokių sąlygų atmetami savo veiklą pradedantys laivai ir jūrininkai, taigi, įmonės, kurių finansinė pusiausvyra yra labiausiai pažeidžiama.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip naudojami ir kurie per paskutinius trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams arba

a)  žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip naudojami ir kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, vidutiniškai ne mažiau kaip 90 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams arba

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  žvejams, kurie per paskutinius trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama neeilinėmis aplinkybėmis.

b)  žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama neeilinėmis aplinkybėmis.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

19a straipsnis

 

Žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimas

 

1.  Siekdamas remti žmogiškąjį kapitalą, darbo vietų kūrimą ir socialinį dialogą, EJRŽF gali remti:

 

a)  profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, bendrus projektus, ekonominio, techninio, reguliavimo ar mokslinio pobūdžio žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių sklaidą, naujų profesinių gebėjimų įgijimą, visų pirma kai tai susiję su darniu jūrų ekosistemų valdymu, higiena, sveikata, sauga, jūrų sektoriaus veikla, inovacijomis ir verslumu;

 

b)  suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, organizacijų, propaguojančių lygias vyrų ir moterų galimybes, propaguojančių moterų vaidmenį žvejų bendruomenėse ir skatinančių mažos apimties priekrantės žvejyba ar žvejyba nuo kranto besiverčiančias grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, tinklaveiką ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

 

c)  socialinį dialogą Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

 

2.  1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti teikiama savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniams arba, jeigu jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ta apimtimi, kuria jie pripažįstami, savarankiškai dirbančių žvejų gyvenimo partneriams, laikantis sąlygų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES [1] 2 straipsnio b punkte.

 

3.  1 dalies a punkte nurodyta parama ne daugiau kaip dvejų metų laikotarpį gali būti teikiama jaunesnių nei 40 metų amžiaus atitinkamos valstybės narės bedarbiais pripažįstamų asmenų (toliau – besimokantys asmenys) mokymui. Tokia parama skiriama tik profesionaliam žvejui priklausančiame mažos apimties priekrantės žvejybos laive vykstančiam mokymui, įformintam atitinkamos valstybės narės pripažįstama besimokančiojo asmens ir laivo savininko sutartimi ir apimančiam tausios žvejybos praktikos ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, mokymo kursus.

 

4.  Pagal 3 dalį profesionaliems žvejams parama teikiama besimokančių asmenų atlyginimui ir susijusioms išlaidoms padengti ir apskaičiuojama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į ekonominę padėtį ir pragyvenimo lygį atitinkamoje valstybėje narėje. Ta parama negali viršyti didžiausios 40 000 EUR sumos per vieną programavimo laikotarpį.

Pagrindimas

Pakeitimu įtraukiamas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 29 straipsnis, skirtas žmogiškojo kapitalo skatinimui. Ypač toms pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo žvejybos, nepaprastai svarbu turėti galimybę skatinti naujų kvalifikuotų darbuotojų integraciją.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas

Žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, sklaida ir tvarkymas

Pagrindimas

Duomenys vis dažniau skleidžiami, siekiant įtraukti žuvininkystės sektoriaus vietos subjektus ir darbuotojus, kad jie dalyvautų EJRŽF įgyvendinimo procese.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas žuvininkystės valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais.

1.  EJRŽF lėšomis gali būti remiamas žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, valdymas, naudojimas ir sklaida, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais.

Pagrindimas

Duomenys vis dažniau skleidžiami, siekiant įtraukti žuvininkystės sektoriaus vietos subjektus ir darbuotojus, kad jie dalyvautų EJRŽF įgyvendinimo procese.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21 straipsnis

Išbraukta.

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

 

1. EJRŽF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, paramos gavėjai.

 

2. Taikydama 7 dalyje nustatytus kriterijus kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

 

3. Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

 

4. Kompensacija neskiriama šiems žvejybos ir akvakultūros produktams:

 

a) sužvejotiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/156531;

 

b) sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

 

c) importuotiems iš trečiųjų šalių.

 

5. 4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

 

6. Skiriant kompensaciją paramos gavėjams, vykdantiems 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba turintiems tų regionų uoste užregistruotą laivą, siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, atsižvelgiama į:

 

a) papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, ir

 

b) bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

 

7. Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijai.

 

_________________

 

31 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 14, p. 55).

 

Pagrindimas

Visos su atokiausiais regionais susijusios nuostatos išdėstytos naujame 5a skyriuje.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles;

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros prarastus žvejybos įrankius ir šiukšles, įskaitant sargasinių dumblių rinkimą atitinkamuose atokiausiuose regionuose;

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  investicijas į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir šiukšlių priėmimo infrastruktūra;

b)  investicijas į uostus, kad juose būtų įrengta tinkama prarastų žvejybos įrankių ir jūrų šiukšlių, taip pat nepageidaujamo laimikio, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, priėmimo infrastruktūra;

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  taršos, o ypač plastiko, šalinimo veiksmus Sąjungos uostų, pakrančių ir žvejybos vietų zonose.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  rūšių apsaugą pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, laikantis Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytų prioritetinių veiksmų programų.

f)  rūšių apsaugą pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, laikantis Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytų prioritetinių veiksmų programų, ir visų rūšių, saugomų pagal CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją) ir (arba) įtrauktų į UICN (Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos) raudonąją knygą, apsaugą.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Gamybinės investicijos į akvakultūrą pagal šį straipsnį gali būti remiamos tik Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

3.  Gamybinės investicijos į akvakultūrą pagal šį straipsnį gali būti remiamos dotacijomis arba Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal programą „InvestEU“, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė.

EJRŽF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1379/2013.

Pagrindimas

Nuostata perkelta į kitą dalį, skirtą pardavimo veiklai.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalies 1 punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1)  EJRŽF taip pat remia veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė. Visų pirma EJRŽF remia tausios žvejybos turizmo veiklą, kuri turi pridėtinės vertės, nes kuriamos darbo vietos, įvairinamos pajamos ir plėtojamas turizmas ir verslas.

Pagrindimas

Naujas EJRŽF turėtų remti rekreacinę žvejybą, nes ji gali būti svarbi kuriant darbo vietas ir plėtojant mažos apimties žvejybos ir pakrančių bendruomenių ekonomiką.

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl reglamento

24 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

24b straipsnis

 

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

 

1.  EJRŽF gali remti akvakultūros valdymui reikalingų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose ir 35 straipsnio 1 dalies d punkte, siekiant sukurti Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA) ir parengti jam įgyvendinti reikalingus nacionalinius darbo planus.

 

2.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

 

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 1 dalyje nurodyto tinklo ASIN-RISA kūrimo procedūromis, forma ir tvarkaraščiais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

 

4.  Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami nacionaliniai darbo planai, nurodyti 1 dalyje.

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  EJRŽF taip pat gali remti investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo inovacijas, taip pat investicijas, kuriomis skatinama gamintojų organizacijų ir mokslo įstaigų partnerystė.

Pagrindimas

Inovacijų žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo srityje poreikis tikrai didelis, pavyzdžiui, siekiant skatinti skaitmeninį turizmą ir žvejybos turizmą. Visgi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje šis tikslas nėra aiškiai paminėtas.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Parama pagal šį straipsnį teikiama tik Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje.

Išbraukta.

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF lėšomis gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas žinioms apie jūros aplinkos būklę pagerinti, siekiant:

EJRŽF lėšomis taip pat gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas ir naudojimas žinioms apie jūros aplinkos būklę pagerinti, siekiant:

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos c punkto i papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

i)  surinkti daugiau prieinamų patikimų duomenų apie rekreacinės žvejybos laimikius.

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

EJRŽF gali remti jūros aplinkos ir dugno tyrimus, jūros dugno kartografinę veiklą ir vandenynų ir jūros dugno ypatybių tyrimus.

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29a straipsnis

 

Gamtos ir rūšių apsauga

 

EJRŽF remia gamtos apsaugos priemones, kurių imamasi pagal Jungtinių Tautų Pasaulinę gamtos chartiją, o ypač jos 21, 22, 23 ir 24 straipsnius.

 

EJRŽF taip pat remia savanoriško tarptautinių įstaigų, organizacijų, organų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmus, taip pat bendradarbiavimo su jais priemones, siekiant sutelkti pastangas kovoti su NNN žvejyba, neteisėtu jūrinių gyvūnų gaudymu ir žuvų ištekliais mintančių plėšriųjų gyvūnų žudymu.

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl reglamento

29 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

29b straipsnis

 

Vandenynų valymas

 

EJRŽF remia priemones, kurias įgyvendinant jūros ir vandenynai valomi nuo visų rūšių atliekų, pirmiausia plastiko, plastiko sankaupų ir pavojingų arba radioaktyvių atliekų.

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl reglamento

2 pavadinimo 5 a skyrius (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Va SKYRIUS

 

Atokiausi regionai

 

29a straipsnis

Biudžeto ištekliai

 

1.  Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena atitinkama valstybė narė iš jai V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent:

 

a)  114 076 262 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 128 566 125 EUR dabartinėmis kainomis) Azorų saloms ir Madeirai;

 

b)  91 708 367 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 103 357 081 EUR dabartinėmis kainomis) Kanarų saloms;

 

c)  146 509 709 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 165 119 239 EUR dabartinėmis kainomis) Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

 

2.  Kiekviena valstybė narė nustato, kokia finansinio paketo dalis bus rezervuota 29c straipsnyje nurodytoms kompensacijoms, neviršijant 70 proc. 1 dalyje nustatytos dotacijos.

 

3.  Nukrypstant nuo šio reglamento 9 straipsnio 8 dalies ir Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 19 straipsnio 2 dalies, siekdamos atsižvelgti į kintančią padėtį, valstybės narės gali kasmet koreguoti tinkamų finansuoti žuvininkystės produktų sąrašą ir kiekį, taip pat 29c straipsnyje numatytos kompensacijos dydį su sąlyga, kad neviršijamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos.

 

Korekcijas galima daryti tik tokias, kokios papildo tos pačios valstybės narės kito regiono kompensacijų planus. Valstybės narės apie korekcijas praneša Komisijai iš anksto.

 

29b straipsnis

 

Veiksmų planas

 

Atitinkamos valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų veiksmų planą, kuriame pateikia:

 

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

 

b)  aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

 

i)  struktūrinę paramą žvejybos ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

 

ii)  29c straipsnyje numatytą papildomų išlaidų kompensaciją, įskaitant atitinkamos valstybės narės apskaičiuotas papildomų išlaidų sumas ir kompensacijoms numatytas paramos sumas;

 

iii)  visas kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti.

 

29c straipsnis

 

Papildomų išlaidų kompensavimas

 

1.  EJRŽF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų paramos gavėjai, kompensavimą.

 

2.  Taikydama 7 dalyje nustatytus kriterijus kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

 

3.  Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

 

4.  Kompensacija neskiriama už šiuos žvejybos ir akvakultūros produktus:

 

a)  sužvejotus trečiųjų valstybių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/15651a;

 

b)  sužvejotus Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste; c) sužvejotus Sąjungos žvejybos laivų, kurie yra registruoti kurio nors iš SESV 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų uoste, tačiau nevykdo savo veiklos tame regione; d) importuotus iš trečiųjų valstybių.

 

5.  4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo sektoriaus esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

 

6.  Skiriant kompensaciją paramos gavėjams, vykdantiems 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba turintiems tų regionų uoste registruotą laivą, kuris vykdo savo veiklą tame regione, siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, atsižvelgiama į:

 

a)  papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, ir

 

b)  bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

 

7.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijai.

 

29d straipsnis

 

Laivynų atnaujinimas ir su tuo susijusios priemonės

 

Nedarant poveikio 16 straipsnio nuostatoms, kad būtų padidintas žmonių saugumas, laikomasi Sąjungos higienos standartų, kovojama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir užtikrintas didesnis aplinkosauginis veiksmingumas, EJRŽF gali atokiausiuose regionuose remti šiuos veiksmus:

 

1.  laivų, kuriais pakeičiami seni laivai, arba naujų laivų įsigijimą, jeigu juos įsigydamas paramos gavėjas:

 

a)  neviršija leidžiamo žvejybos pajėgumo;

 

b)  užtikrina žvejybos darnumą socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu ir netrukdo pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) tikslo;

 

c)  įsipareigoja pateikti kontrolės institucijoms ir mokslui reikalingus išsamius duomenis apie laimikių sudėtį ir atsitiktinai sugautą nepageidaujamą laimikį. Šis įsipareigojimas gali apimti elektroninės stebėjimo sistemos įrengimą;

 

d)  lieka registruotas atokiausiame regione ne mažiau kaip 15 metų skaičiuojant nuo paramos skyrimo dienos;

e)  visą laimikį iškrauna atokiausiame regione;

 

2.  variklio įsigijimą arba variklio modernizavimą. Naujo ar modernizuoto variklio galia gali viršyti seno variklio galią, jeigu dėl priežasčių, susijusių su saugumu jūroje, pagrįstai reikalinga didesnė galia ir dėl to nedidėja žvejybos pastangos;

 

3.  žvejybos laivo medinio denio konstrukcijos renovaciją, kai ji būtina siekiant gerinti saugumą jūroje, remiantis objektyviais laivų statybos techniniais kriterijais;

 

4.  uostų, uosto infrastruktūros, prieplaukų, aukcionų vietų, laivų statyklų ir remonto įmonių atokiausių regionų žvejybos uostuose statybą ir modernizavimą, tačiau tik tokiu atveju, jei tai prisideda prie tausios ir selektyvios žvejybos atokiausiuose regionuose;

 

5.  stabilumo ir apsauginių konstrukcijų ar varymo įrangos projektavimo techninių gairių tyrimą;

 

6.  inkarinius žuvų suburiamuosius įrenginius, statomus atokiausiuose regionuose, tačiau tik tokiu atveju, jei tokie įrenginiai prisideda prie tausios ir selektyvios žvejybos.

 

29e straipsnis

 

Atokiausių regionų žvejybos išteklių statistinės informacijos tinklas

 

(ORFSN)

 

1.  EJRŽF gali remti atokiausių regionų žvejybos išteklių valdymui reikalingų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 4 dalyje, siekiant sukurti žvejybos išteklių statistinės informacijos tinklą ir parengti jam įgyvendinti reikalingus nacionalinius darbo planus, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje numatyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslai.

 

2.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

 

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 1 dalyje nurodyto tinklo ORFSN kūrimo procedūromis, forma ir tvarkaraščiais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

 

4.  Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami 1 dalyje nurodyti nacionaliniai darbo planai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

 

29f straipsnis

 

Valstybės pagalba

 

1.  Komisija, vadovaudamasi SESV 108 straipsniu, gali leisti atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose teikti veiklos pagalbą, susijusią tik su SESV I priede išvardytais žvejybos ir akvakultūros produktais, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, siekiant sumažinti tokiems regionams būdingus sunkumus, atsirandančius dėl jų izoliuotumo, padėties salose ir labai didelio atokumo.

 

2.  Valstybės narės gali suteikti papildomą finansavimą, kad būtų įgyvendinti 29c straipsnyje nurodyto kompensavimo planai. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija gali ją patvirtinti pagal šį reglamentą kaip tų planų dalį. Laikoma, kad apie valstybės pagalbą, apie kurią taip pranešta, yra pranešta ir pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

 

29g straipsnis

 

Peržiūra ir POSEI

 

Iki 2023 m. pabaigos Komisija pateikia šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus pateikia atitinkamų pasiūlymų. Komisija įvertina galimybę sukurti atokiausiems regionams ir saloms skirtą jūrų reikalų ir žuvininkystės programą (POSEI).

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF parama teikiama informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką rinkimui ir sklaidai, kuriuos vykdo Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį.

EJRŽF parama teikiama informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką rinkimui ir sklaidai, kuriuos vykdo Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį, konkrečiai ASIN-RISA finansavimui ir 29d straipsnyje nurodyto atokiausių regionų žvejybos išteklių statistinės informacijos tinklo (ORFSN) finansavimui.

Pakeitimas    92

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  skatinant integruotą jūrų politikos valdymą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūrų baseinų strategijų ir jūrų srities regioninio bendradarbiavimo priemonėmis;

b)  skatinant integruotą jūrų politikos valdymą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūrų baseinų strategijų, jūrų srities regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos makroregioninių strategijų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėmis;

Pakeitimas    93

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  remiant jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo priemones ir suteikiant kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros prarastus žvejybos įrankius ir šiukšles;

Pagrindimas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Pakeitimas    94

Pasiūlymas dėl reglamento

45 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

45a straipsnis

 

Vandenynų valymas

 

EJRŽF remia priemones, kurias įgyvendinant jūros ir vandenynai valomi nuo visų rūšių atliekų, pirmiausia plastiko, plastiko sankaupų ir pavojingų arba radioaktyvių atliekų.

Pakeitimas    95

Pasiūlymas dėl reglamento

45 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

45b straipsnis

 

Gamtos ir rūšių apsauga

 

EJRŽF remia gamtos apsaugos priemones, kurių imamasi pagal Jungtinių Tautų Pasaulinę gamtos chartiją, o ypač jos 21, 22, 23 ir 24 straipsnius.

 

EJRŽF taip pat remia savanoriško tarptautinių įstaigų, organizacijų, organų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmus, taip pat bendradarbiavimo su jais priemones, siekiant sutelkti pastangas kovoti su NNN žvejyba, neteisėtu jūrinių gyvūnų gaudymu ir žuvų ištekliais mintančių plėšriųjų gyvūnų žudymu.

Pakeitimas    96

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje arba darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis;

a)  teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje, UŠT arba darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis;

 

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Titre

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Nuorodos

COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

2.7.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI

2.7.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Younous Omarjee

20.6.2018

Svarstymas komitete

25.10.2018

 

 

 

Priėmimo data

13.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Victor Boştinaru, Rosa D’Amato, Aleksander Gabelic, Iratxe García Pérez, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Sławomir Kłosowski, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jude Kirton-Darling, Emmanuel Maurel

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Sławomir Kłosowski, Ruža Tomašić

EFDD

Rosa D'Amato

GUE/NGL

Emmanuel Maurel

PPE

Pascal Arimont, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso

S&D

Victor Boştinaru, Aleksander Gabelic, Iratxe García Pérez, Jude Kirton-Darling, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues, Damiano Zoffoli

0

-

 

 

3

0

ECR

Mirosław Piotrowski

VERTS/ALE

Terry Reintke, Monika Vana

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Nuorodos

COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

13.6.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

2.7.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

2.7.2018

EMPL

2.7.2018

ENVI

2.7.2018

TRAN

2.7.2018

 

REGI

2.7.2018

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

EMPL

12.7.2018

TRAN

20.6.2018

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Gabriel Mato

4.7.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

29.8.2018

24.9.2018

27.11.2018

 

Priėmimo data

7.3.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, David Coburn, Richard Corbett, Linnéa Engström, Nathan Gill, Sylvie Goddyn, Gabriel Mato, Ulrike Rodust, Annie Schreijer-Pierik, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, John Flack, Maria Heubuch, Czesław Hoc, Verónica Lope Fontagné, Ana Miranda, Nils Torvalds

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lynn Boylan, Barbara Kudrycka, Jérôme Lavrilleux, Marian-Jean Marinescu, Alex Mayer, João Pimenta Lopes, Gabriele Preuß, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Bogdan Andrzej Zdrojewski

Pateikimo data

18.3.2019

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica

ECR

John Flack, Czesław Hoc

EFDD

Sylvie Goddyn

GUE/NGL

Lynn Boylan

PPE

Barbara Kudrycka, Jérôme Lavrilleux, Verónica Lope Fontagné, Marian-Jean Marinescu, Gabriel Mato, Bogdan Andrzej Zdrojewski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Alex Mayer, Gabriele Preuß, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas

VERTS/ALE

Ana Miranda

6

-

ALDE

Nils Torvalds

EFDD

David Coburn, Nathan Gill

GUE/NGL

João Pimenta Lopes

VERTS/ALE

Linnéa Engström, Maria Heubuch

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 2 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika