EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir Protokolo dėl to Partnerystės susitarimo įgyvendinimo sudarymo projekto

(08974/2019 – C9-0106/2019 – 2019/0076(NLE))

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08974/2019),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo projektą (08984/2019),

– atsižvelgdamas į Protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo projektą (09949/2019),

– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0106/2019),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A9-0026/2019),

1. pritaria susitarimo ir protokolo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Gambijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

11 420 kv. km ploto ir maždaug 1,36 milijono gyventojų turinti Gambijos Respublika yra viena mažiausių Afrikos valstybių, kurios vakarinę pakrantę skalauja Atlanto vandenynas. Vis dėlto žvejybos potencialas yra gana didelis. Gambijos kontinentinis šelfas, apimantis maždaug 4 000 kv. km, ir jos išskirtinė ekonominė zona (IEZ), apimanti beveik 10 500 kv. km, suteikia šaliai galimybę naudotis labai daug rūšių žuvų ištekliais, įvairovę ir pelnytą tarptautinę vieno iš turtingiausių pasaulyje žvejybos rajonų reputaciją – kaip teigia ekspertai, Gambijos vandenyse užregistruota daugiau kaip 500 jūrinių žuvų rūšių.

Nors šie ištekliai galėtų suteikti labai daug galimybių Gambijos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, Gambijos žvejybos sektorius menkai prisideda prie ekonomikos. Jį sudaro du subsektoriai (plačiai šalyje paplitusios tradicinės žvejybos subsektorius – daugiausia pirogos ir kanojos su prikabinamais varikliais ir pramoninės žvejybos subsektorius – jį sudaro palyginti mažai tralerių, kurių dauguma priklauso užsienio įmonėms). Remiantis Gambijos 2012 m. biudžeto sąmata, žvejybos sektorius buvo vienas iš sektorių, mažiausiai prisidedančių prie valstybės pajamų: žvejybos licencijos ir registracijos rinkliavos sudarė vos 0,1 proc. visų valstybės pajamų, kaip atskleista 2014 m. vienoje iš Jungtinių Tautų ataskaitų. Visgi Gambijos žvejybos departamentas nurodo, kad žvejybos sektorius yra vienas svarbiausių maisto gamybos sektorių, nusileidžiantis savo svarba tik žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriams. Taigi, žvejyba Gambijos gyventojams yra nepaprastai svarbi, nes jiems ji yra pagrindinis gyvūninių baltymų šaltinis.

Jei pažvelgtume į šio paradokso priežastis, būtų nesunku suprasti, kad tokia padėtis susidaro dėl, be kita ko, darnaus žvejybos išteklių valdymo stokos, struktūrinės paramos stygiaus, naujų mokslinių tyrimų trūkumo ir neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos. Visa tai prieštarauja reformuotos bendrosios žuvininkystės politikos principams ir prisideda prie Gambijos žvejybos sektoriaus nuvertinimo.

Todėl reikia skubiai sudaryti tausios žvejybos partnerystės susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos, siekiant padėti šaliai žingsnis po žingsnio įgyti savo žvejybos išteklių kontrolę ir ieškoti darnaus vystymosi perspektyvų ateityje.

Naujasis susitarimas, dėl kurio Taryba suteikė Europos Komisijai įgaliojimus derėtis su Gambija Europos Sąjungos vardu, panaikina ir pakeičia esamą susitarimą, įsigaliojusį 1987 m. birželio 2 d., tačiau jau baigusį galioti. Naujasis protokolas bus taikomas šešerius metus nuo jo laikino taikymo pradžios dienos ir yra savaime pratęsiamas. Pagrindinis naujojo susitarimo tikslas – užtikrinti atnaujintą abiem šalims naudingą pagrindą, atsižvelgiant į reformuotos bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir jos išorės aspektą, suteikiant galimybes Europos Sąjungos laivams žvejoti Gambijos vandenyse, atsižvelgiant į turimas patikimiausias mokslines rekomendacijas ir sykiu skatinant darnios žuvininkystės politiką ir tausų žvejybos išteklių naudojimą.

Europos Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės susijusios su toli migruojančiomis rūšimis (galimybės numatytos 28 tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams šaldikliams ir 10 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų) ir giliavandenių demersinių rūšių žuvimis (galimybės numatytos 3 traleriams).

Laikantis griežtų Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo nuostatų, per šešerių metų laikotarpį bendras finansinis įnašas, kurį Sąjunga sumokės, bus 3 300 300 EUR, t. y. 550 000 EUR per metus. Metinę 275 000 EUR sumą Europos Sąjunga mokės už prieigą prie žvejybos išteklių Gambijos žvejybos zonoje – už šią sumą bus galima per metus sužvejoti orientacinį 3 300 tonų toli migruojančių rūšių žuvų kiekį, o kita metinio įnašo pusė bus naudojama kaip struktūrinė parama, siekiant stiprinti darnų žvejybos išteklių valdymą ir Gambijos žvejybos sektoriaus plėtrą – tai atitinka Gambijos nacionalinės politikos tikslus, susijusius su darniu žemyninės ir jūrinės žvejybos išteklių valdymu.

Pirmiausias ir svarbiausias susitarimo tikslas – bendradarbiavimas kovojant su NNN žvejyba ir skatinant mėlynąją ekonomiką, įskaitant akvakultūrą. Be to, speciali parama bus skiriama tradicinės žvejybos sektoriui, kuris šiuo metu išgyvena sunkius laikus.

Antra, pranešėja atsižvelgia į faktą, kad Gambija įsipareigojo tapti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) nare. Todėl turėtų užsimegzti labai tvirtas Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos bendradarbiavimas atsakingos žvejybos klausimais, daug dėmesio skiriant tiriamajai žvejybai ir naujoms žvejybos galimybėms, geram ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimui ir labai reikalingiems elektroniniams duomenų mainams, kad Gambija galėtų žengti svarbų žingsnį tausios žvejybos politikos link. Tai svarbus žuvininkystės politikos elementas. Metams bėgant Gambijos Respublikos vyriausybė daug dėmesio skirdavo tarptautiniam bendradarbiavimui, o ypač bendradarbiavimui su Europos Sąjunga. Gambija neturi reikiamų finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių, kad galėtų pati atlikti mokslinius tyrimus, tačiau kliaujasi tarptautinių įstaigų ir organizacijų teikiama pagalba.

Be to, pranešėja yra įsitikinusi, kad Gambijos žvejybos sektoriuje ši struktūrinė parama padės šaliai įveikti tokias problemas kaip sandėliavimo pajėgumo stoka, dideli energijos kaštai ir prastas valdymas, dėl kurių pastaruoju metu keli žuvų fabrikai bankrutavo. ES tiki įtrauktimi ir sudaro susitarimus, kad trečiosios valstybės partnerės įtvirtintų mūsų standartus ir pasiektų bendro intereso tikslus.

Atsižvelgusi į visas paminėtas priežastis, pranešėja rekomenduoja Parlamentui pritarti tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo protokolo sudarymui, nes jie labai svarbūs tiek Gambijos Respublikai, tiek šios šalies vandenyse jau žvejojantiems ES laivams.