<Date>{27/01/2020}27.1.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0012/2020</NoDocSe>
PDF 213kWORD 72k

<TitreType>REKOMENDACIJA</TitreType>     <RefProcLect>***</RefProcLect>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo</Titre>

<DocRef>(08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090(NLE))</DocRef>


<Commission>{PECH}Žuvininkystės komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>João Ferreira</Depute>

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ
 BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo projekto

(08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08928/2019),

 atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (08894/2019),

 atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0011/2019),

 atsižvelgdamas į ... m. ... ... d. [1] ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

 atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A9-0012/2020),

1. pritaria Protokolo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Bisau Gvinėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

 

Bisau Gvinėjos Respublika

Bisau Gvinėja yra 1,8 mln. gyventojų iš 11 etninių grupių turinti šalis. Pusė gyventojų gyvena miestuose. Manoma, kad šis skaičius didės. Apie 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metų. Didelis ne tik gimstamumo rodiklis, bet ir kūdikių mirtingumas (54,8 mirties atvejų tūkstančiui gimusių kūdikių). Daugiau kaip 40 proc. gyventojų yra neraštingi. Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą šalis užima 178-ą vietą iš 188 šalių (JTVP, 2015).

Istoriškai šalis kliovėsi savo gamtos ištekliais. Žemės ūkyje sukuriama 56 proc. BVP ir pagaminama 90 proc. eksportuojamų produktų, iš esmės auginama viena kultūra – anakardžiai. Akivaizdu, kad gamybos įvairinimas yra vienas iš šaliai kylančių uždavinių.

 

Nepaisant santykinės žuvininkystės išteklių gausos šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje, žuvininkystės sektorius prie Bisau Gvinėjos gerovės prisideda palyginti mažai – tik 3,5 proc. BVP.

 

2008 m. apie trečdalis viešųjų pajamų buvo gaunama iš tarptautinių paramos teikėjų, apie trečdalį šios paramos suteikė Europos Sąjunga. Pagal ES ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą (pagal naujausią redakciją tai – tausios žvejybos partnerystės susitarimas, TŽPS) kaip kompensacija už galimybę naudotis ištekliais pervestos lėšos yra svarbus indėlis į viešuosius nacionalinius finansus.

 

Viešųjų pajamų struktūros trapumas gali dar labiau padidėti baigus galioti vienašališkai suteiktoms muitų tarifų lengvatoms ir įsigaliojus vadinamiesiems ekonominės partnerystės susitarimams, dėl to, be kitų šalies vystymąsi ribojančių veiksnių, gali sumažėti pajamos.

 

Tai, kad šalis turi didelį kontinentinį šelfą, maitinamą upių, ir kad vandenyno srovių vanduo sezoniškai iškyla į paviršių (išplūdis), lemia, kad jos žuvininkystės, visų pirma pakrančių ir vandenynų žuvų, ištekliai yra dideli.

 

Pagrindinius verslinius išteklius sudaro demersinių rūšių žuvys, smulkiosios pelaginės žuvys, didelės migruojančios pelaginės žuvys, vėžiagyviai (krevetės, įskaitant giliavandenes krevetes) ir galvakojai moliuskai (kalmarai ir aštuonkojai).

 

Smulkioji žvejyba, įskaitant žvejybą pragyvenimui, užtikrina keleto tūkstančių žvejų (jų skaičius skiriasi priklausomai nuo vertinimų), kai kurie jų yra iš kaimyninių šalių, ir jų šeimų, pragyvenimą. Trys ketvirčiai iš 2009 m. registruotų maždaug 1 500 laivų buvo kanojų tipo (pagaminti iš medžių rąstų).

 

Nepaisant šalies pastangų, prekyba žuvininkystės produktais su ES buvo sustabdyta dėl nesugebėjimo laikytis ES reikalaujamų sanitarijos priemonių. Tikimasi, kad Bisau Gvinėjos pajėgumų šioje srityje padidinimas – analizės ir kontrolės laboratorijos įsteigimas (2014 m. liepos mėn.) ir ilgai trunkančio šios laboratorijos akreditavimo proceso užbaigimas – padės pakeisti šią padėtį.

 

ES ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus susitarimas

 

Pirmasis Bisau Gvinėjos Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės susitarimas buvo sudarytas 1980 m. Nuo tada EEB / ES valstybių narių laivynai gali naudotis žvejybos šios šalies vandenyse galimybėmis. 2007 m. šalys pasirašė žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą. Nuo tada vienas po kito einantys susitarimo įgyvendinimo protokolai būdavo tyliu sutikimu atnaujinami ir (arba) dėl jų būdavo deramasi. Po karinio perversmo susitarimas ES iniciatyva buvo sustabdytas nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. Pastaruoju metu vykstant deryboms dėl šio protokolo pripažinta, kad reikia atnaujinti finansinius įnašus, susijusius su ES laivynams pagal šį protokolą suteikiamomis žvejybos galimybėmis.

Dabartinis Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (2019–2024 m.) laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Šis žuvininkystės sektoriaus susitarimas sudaro sąlygas įvairių ES valstybių narių laivams žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse.

Protokole numatomos žvejybos galimybės toliau nurodytų kategorijų laivams: krevečių traleriams šaldikliams; žuvų ir galvakojų moliuskų traleriams šaldikliams; smulkiosios pelaginės žvejybos traleriams; tunų seineriams šaldikliams ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams; tunus kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams. Pirmųjų trijų kategorijų laivų žvejybos galimybės pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais išreiškiamos žvejybos pastangų sistema (bendrąja registrine talpa ir jos matavimo vienetais, BRT), o paskutiniaisiais trejais metais – laimikio limitais (bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu, BLSK).

Tai susitarimas, apimantis įvairias rūšis: tunus, galvakojus, krevetes ir demersines rūšis. Susitarimas yra susitarimų dėl tunų žvejybos Vakarų Afrikoje rinkinio dalis ir vienas iš trijų susitarimų dėl mišriosios žvejybos regione (yra tik trys tokie susitarimai, kiti sudaryti su Maroku ir Mauritanija).

Nustatytos žvejybos galimybės paremtos patikimiausia turima moksline informacija ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijomis.

ES įnašas apima išmokas laivų savininkams ir ES viešąjį finansinį įnašą. ES metinis viešasis finansinis įnašas yra 15 600 000 EUR suma, apimanti:

a) 11 600 000 EUR metinę sumą, visu protokolo galiojimo laikotarpiu mokamą už galimybę naudoti žuvininkystės išteklius pagal protokole numatytų kategorijų žvejybos galimybes;

b) 4 000 000 EUR metinę paramos Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikos kūrimui ir mėlynosios ekonomikos plėtrai sumą, mokamą visu protokolo galiojimo laikotarpiu.

Pranešėjas tikisi, kad naujasis protokolas sudarys sąlygas ES ir Bisau Gvinėjos Respublikai glaudžiau bendradarbiauti siekiant skatinti tausiai naudoti žuvininkystės išteklius Bisau Gvinėjos vandenyse ir remti šalies pastangas plėtojant nacionalinį žuvininkystės ir su juo susijusius sektorius.

Ankstesnio protokolo veiksmingumas planuotų rezultatų požiūriu yra vidutinis. Už kiekvieną pagal susitarimą investuotą eurą sukurta 2,02 eurų bendros pridėtinės vertės: 42 proc. – ES, 38 proc. – AKR valstybėms ir 20 proc. – Bisau Gvinėjai. Taigi Bisau Gvinėjos valdžios institucijų lūkesčiai, kad gebėjimas pasinaudoti pagal susitarimą sukuriama pridėtine verte padidės, yra teisėti ir įgyvendinami.

Tačiau nepaisant to, kad ES sudarinėjo žuvininkystės susitarimus su Gvinėja Bisau nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios, šių susitarimų vystomojo bendradarbiavimo dalis (parama sektoriui) davė mažai rezultatų. Todėl vietos žuvininkystės sektoriuje ir su juo susijusioje veikloje reikšmingų pokyčių neįvyko.

Dėl to, kad nėra infrastruktūros, ES laivų laimikis Bisau Gvinėjoje neiškraunamas, neperdirbamas ir neparduodamas – pirmenybė teikiama Dakaro (Senegalas) uostui.

Naujausios Afrikos plėtros banko ir kitų investuotojų (pvz., Kinijos) investicijos į infrastruktūros objektus ir smulkiosios žvejybos uostą (iškrovimo ir perdirbimo) Alto Bandime yra gera galimybė šaliai, tačiau jos nepakanka poreikiams patenkinti. Žuvų iškrovimo, laikymo ir perdirbimo infrastruktūros objektų, kuriais galėtų naudotis Bisau Gvinėjos vandenyse veiklą vykdantis pramoninis laivynas, plėtra būtų itin svarbi ne tik šiai veiklai, bet ir šalies žuvininkystės sektoriaus plėtrai, taip pat rinkų, platinimo ir prekybos struktūrų bei kokybės analizės laboratorijų kūrimui.

Pranešėjas mano, kad susitarimas turėtų padėti padidinti šalies veiklos nepriklausomumą, paremti jos vystymosi strategiją ir užtikrinti jos suverenitetą.

Pranešėjas taip pat rekomenduoja Parlamentui pritarti šio protokolo sudarymui, atsižvelgiant į jo svarbą Bisau Gvinėjai ir šios šalies vandenyse veiklą vykdantiems ES laivynams.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad reikia atlikti išsamų šio susitarimo, jo istorinių aplinkybių ir ateities perspektyvų vertinimą ir tyrimą. Atsižvelgdamas į Parlamento vaidmenį ir įgaliojimus šioje srityje, pranešėjas mano, kad tinka ir reikia priimti ne teisėkūros rezoliuciją dėl šio susitarimo, kurioje būtų pateiktos pastabos ir rekomendacijos, į kurias Europos Komisija turėtų atsižvelgti šio protokolo galiojimo laikotarpiu (praeityje taip, deja, ne visada buvo).

Be jau minėtųjų, pranešėjas norėtų pabrėžti toliau nurodytus aspektus, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį.

Pagal susitarimą turi būti skatinamas tikras Bisau Gvinėjos žvejybos sektoriaus ir su juo susijusios pramonės bei veiklos darnus vystymasis didinant šalyje liekančią pridėtinę vertę, sukuriamą naudojant jos gamtos išteklius.

Reikia geriau koordinuoti pagal žuvininkystės susitarimą šiam sektoriui teikiamą paramą ir vystomojo bendradarbiavimo priemones, visų pirma Europos plėtros fondo (EPF) priemones, įgyvendinamas pagal atitinkamas nacionalines programas arba pagal Vakarų Afrikos regionui skirtą regioninę programą. Pranešėjas naudojasi proga, kad atkreiptų Komisijos dėmesį į būtinybę naudojant EPF sudaryti palankias sąlygas skatinti žvejybai remti skirtus tyrimus, projektus ir statyti infrastruktūrą, visų pirma pramoninės žvejybos uostą su žuvų iškrovimo, laikymo ir perdirbimo pajėgumais.

Pranešėjas mano, kad Europos Komisija turėtų imtis reikiamų veiksmų, be kita ko, galbūt persvarstyti susitarimo dalį dėl paramos sektoriui ir tą paramą padidinti, ir rasti naujų veiksmingesnių būdų padidinti šios paramos panaudojimo lygį, kad pastarųjų dešimtmečių tendencijos pasikeistų. Dedama per mažai nuolatinių pastangų, kad pastaraisiais metais pastebėti teigiami pokyčiai duotų apčiuopiamų ilgalaikių rezultatų.

Kaip ir kitų regiono šalių atveju, reikia išsamių ir patikimesnių duomenų apie laimikius, apie žuvininkystės išteklių išsaugojimo būklę ir apskritai apie ekosistemų būklę. Svarbu kiek įmanoma remti Bisau Gvinėją, kad šalis galėtų išplėtoti savo pajėgumus, siekdama gauti šiuos duomenis. Tas pats pasakytina apie Bisau Gvinėjos išskirtinės ekonominės zonos priežiūros ir kontrolės pajėgumus, nes kova su NNN (neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama) žvejyba yra nuolatinis iššūkis.

Galiausiai, pranešėjas pabrėžia, kad Europos Parlamentas visais etapais turi būti nedelsiant visapusiškai informuojamas apie visas su Protokolu, jo atnaujinimu ir įgyvendinimu susijusias procedūras, laikantis prie šios rekomendacijos pridedamoje ne teisėkūros rezoliucijoje išdėstytų sąlygų.

 


 

 

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (20.12.2019)

<CommissionInt>pateikta Žuvininkystės komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo</Titre>

<DocRef>(08928/2019 – C9-0011/2019– 2019/0090(NLE))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Caroline Roose</Depute>

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas yra mišrus susitarimas. Jis įsigaliojo 2008 m. balandžio 15 d. Paskutinis susitarimo protokolas įsigaliojo 2014 m. lapkričio 24 d. ir baigė galioti 2017 m. lapkričio 23 d.

 

Kaip ir ankstesnis protokolas, naujasis protokolas, kuris apima 2019–2024 m. laikotarpį, turi atitikti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamentą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žuvininkystės darnumui ir geram valdymui ir sykiu pripažįstama BŽP politikos priemonių ir Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslų suderinamumo svarba.

 

Finansinis įnašas pagal šį naująjį protokolą sudaro 15 600 000 EUR per metus. Ši bendra suma padalyta į metinę 11 600 000 EUR sumą, mokamą už prieigą prie žvejybos išteklių atsižvelgiant į protokole numatytas kategorijas, ir metinę 4 000 000 EUR sumą, skiriamą siekiant remti Gvinėjos Bisau sektorinės žuvininkystės politikos plėtrą ir mėlynąją ekonomiką.

 

Kalbant apie paramą sektoriui, reikėtų pažymėti, kad ši suma turėtų padėti įgyvendinti nacionalinę žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategiją, visų pirma stiprinant žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, gerinant mokslines žinias apie žvejybos išteklius, teikiant paramą vietos bendruomenėms, plėtojant infrastruktūrą, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir remiant mėlynąją ekonomiką.

 

Nuomonės referentė mano, kad naujasis protokolas suteikia galimybių skatinti atsakingą ir tausų žvejybos išteklių naudojimą ir kad jis atitinka tausios žvejybos susitarimų ir vystomojo bendradarbiavimo tikslus.

 

Nuomonės referentė pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų siekiant skatinti ekosistemų apsaugą ir išlaikyti gausesnius žvejybos išteklius, nei reikalinga norint užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nes gausesni ištekliai yra būtini siekiant sudaryti sąlygas žvejyba besiverčiančių pakrantės bendruomenių vystymuisi, vadovaujantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtomis neprivalomomis tausios smulkiosios žvejybos gairėmis.

 

Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti žvejybos kontrolės ir priežiūros stiprinimui, siekiant veiksmingiau kovoti su neteisėta žvejyba.

 

******

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą rekomenduoti pritarti Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo projektui.


NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Protokolas, kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas

Nuorodos

08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090(NLE)

Atsakingas komitetas

 

PECH

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

15.7.2019

Nuomonės referentas (-ė)

 Paskyrimo data

Caroline Roose

4.9.2019

Svarstymas komitete

7.11.2019

 

 

 

Priėmimo data

3.12.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hildegard Bentele, Dominique Bilde, Charles Goerens, Pierrette Herzberger-Fofana, György Hölvényi, Martin Horwood, Rasa Juknevičienė, Beata Kempa, Pierfrancesco Majorino, Lukas Mandl, Norbert Neuser, Michèle Rivasi, Louis Stedman-Bryce, Marc Tarabella, Tomas Tobé, Chrysoula Zacharopoulou, Bernhard Zimniok

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alessandra Basso, Stéphane Bijoux, Marlene Mortler, Rory Palmer, Caroline Roose, Carlos Zorrinho

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

PPE

Hildegard Bentele, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Lukas Mandl, Marlene Mortler, Tomas Tobé

S&D

Pierfrancesco Majorino, Norbert Neuser, Rory Palmer, Marc Tarabella, Carlos Zorrinho

Renew

Stéphane Bijoux, Charles Goerens, Martin Horwood, Chrysoula Zacharopoulou

Verts/ALE

Pierrette Herzberger-Fofana, Michèle Rivasi, Caroline Roose

ECR

Beata Kempa

ID

Alessandra Basso, Bernhard Zimniok

 

2

-

ID

Dominique Bilde

NI

Louis Stedman-Bryce

 

0

0

 

 

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (26.11.2019)

<CommissionInt>pateikta Žuvininkystės komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo projekto</Titre>

<DocRef>(08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090(NLE))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>José Manuel Fernandes</Depute>

 

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas[2] įsigaliojo 2008 m. balandžio 15 d. Komisija derėjosi su Bisau Gvinėjos Respublikos vyriausybe ir buvo parengtas naujas protokolas. Jis parafuotas 2018 m. lapkričio 15 d. ir juo panaikinamas ankstesnis protokolas, baigęs galioti 2017 m. lapkričio 23 d.

Pagal naująjį protokolą, remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir laikantis Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijų, Sąjungos laivams suteikiama žvejybos Bisau Gvinėjos vandenyse galimybių. Naujajame protokole atsižvelgiama į ankstesniojo protokolo (2014–2017 m.) vertinimo ir perspektyvinio vertinimo, ar reikėtų sudaryti naują protokolą, rezultatus. Abu vertinimus atliko išorės ekspertai. Pagal protokolą taip pat bus suteiktos galimybės Europos Sąjungai ir Bisau Gvinėjai, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, glaudžiau bendradarbiauti siekiant remti tausų Bisau Gvinėjos vandenyse esančių žvejybos išteklių naudojimą ir Bisau Gvinėjos pastangas plėtoti mėlynąją ekonomiką.

Protokole numatomos žvejybos galimybės šių kategorijų laivams:

a) krevečių traleriams šaldikliams,

b) žuvų ir galvakojų moliuskų traleriams šaldikliams,

c) smulkiosios pelaginės žvejybos traleriams

d) tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams šaldikliams ir žvejybos ūdomis laivams,

e) tunų žvejybos kartinėmis ūdomis laivams.

Pirmųjų trijų kategorijų žvejybos galimybės pirmaisiais dvejais metais išreiškiamos žvejybos pastangomis, o paskutiniaisiais trejais metais – laimikio limitais.

Derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo su Bisau Gvinėja naujo protokolo yra vienas iš Sąjungos išorės veiksmų, susijusių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis, ir per jas visų pirma atsižvelgta į Sąjungos tikslus, susijusius su pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms. Naujasis protokolas apima penkerių metų laikotarpį nuo jo laikino taikymo dienos.

Europos Sąjungos metinis finansinis įnašas yra 15 600 000 EUR suma, apimanti:

 11 600 000 EUR metinę sumą, visu protokolo galiojimo laikotarpiu mokamą už prieigą prie žvejybos išteklių pagal protokole numatytų kategorijų žvejybos galimybes;

 4 000 000 EUR metinę paramos Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikos kūrimui ir mėlynosios ekonomikos plėtrai sumą, mokamą visu protokolo galiojimo laikotarpiu. Ši parama visu protokolo galiojimo laikotarpiu atitinka Bisau Gvinėjos nacionalinės politikos tikslus, susijusius su darniu vidaus vandenų ir jūrų žvejybos išteklių valdymu.

Ji prisidės prie nacionalinės žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijos įgyvendinimo. Ja siekiama užtikrinti darnų žvejybos išteklių valdymą ir sektoriaus plėtrą, visų pirma: – stiprinant: i) žvejybos veiklos stebėjimą, kontrolę ir priežiūrą (be kita ko, įrengiant elektroninę ataskaitų teikimo sistemą, ERS, ir užtikrinant, kad ji veiktų), ii) mokslinės paskirties duomenų rinkimą ir apdorojimą, žvejybos išteklių ir žvejybos analizės ir vertinimo pajėgumus, iii) žvejybos sektoriaus subjektų pajėgumus, iv) tarptautinį bendradarbiavimą; – remiant smulkiąją žvejybą; gerinant žuvininkystės produktų eksporto sąlygas ir skatinant investicijas į šį sektorių; plėtojant su žuvininkyste susijusią infrastruktūrą; remiant mėlynąją ekonomiką ir akvakultūros plėtrą.

Metinė įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, įskaitant metų pradžioje dar neįsigaliojusių protokolų rezervo eilutę, nustatoma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu[3].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu tvirtinti pagal partnerystės susitarimo 9 straipsnį įsteigto Jungtinio komiteto priimtus protokolo pakeitimus.

 

******

 

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir to partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo sudarymo projektui.


NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Protokolas, kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas

Nuorodos

08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090(NLE)

Atsakingas komitetas

 

PECH

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

15.7.2019

Nuomonės referentas (-ė)

 Paskyrimo data

José Manuel Fernandes

23.7.2019

Svarstymas komitete

6.11.2019

 

 

 

Priėmimo data

25.11.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

5

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Robert Biedroń, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Valentino Grant, Francisco Guerreiro, Valerie Hayer, Niclas Herbst, John Howarth, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Zbigniew Kuźmiuk, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Nicolae Ştefănuță, Nils Ušakovs, Angelika Winzig

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matteo Adinolfi, Derk Jan Eppink, Henrike Hahn, Eero Heinäluoma, Younous Omarjee

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ECR

Derk Jan Eppink, Zbigniew Kuźmiuk

NI

Mislav Kolakušić

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Angelika Winzig

RENEW

Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valerie Hayer, Moritz Körner, Nicolae Ştefănuță

S&D

Robert Biedroń, Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Eero Heinäluoma, John Howarth, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Nils Ušakovs

 

5

-

GUE/NGL

Younous Omarjee

VERTS/ALE

Rasmus Andresen, David Cormand, Francisco Guerreiro, Henrike Hahn

 

3

0

ID

Matteo Adinolfi, Valentino Grant, Hélène Laporte

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė


 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Protokolas, kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2019-2024 m.)

Nuorodos

08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

19.6.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

15.7.2019

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

15.7.2019

BUDG

15.7.2019

 

 

Pranešėjai

 Paskyrimo data

João Ferreira

23.7.2019

 

 

 

Svarstymas komitete

23.7.2019

12.11.2019

 

 

Priėmimo data

21.1.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Aguilera, Christian Allard, Pietro Bartolo, Izaskun Bilbao Barandica, Rosanna Conte, Richard Corbett, Chris Davies, Diane Dodds, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Nosheena Mobarik, Cláudia Monteiro de Aguiar, Manuel Pizarro, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicolás González Casares, Nuno Melo, Caroline Roose, Maria Walsh

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Jeroen Lenaers, Antonio López-Istúriz White

Pateikimo data

27.1.2020

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

ECR

Nosheena Mobarik, Ruža Tomašić

GUE/NGL

João Ferreira

ID

Rosanna Conte

PPE

Peter van Dalen, Niclas Herbst, Jeroen Lenaers, Antonio López-Istúriz White, Nuno Melo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Maria Walsh, Theodoros Zagorakis

RENEW

Izaskun Bilbao Barandica, Chris Davies, Søren Gade, Pierre Karleskind

S&D

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Richard Corbett, Nicolás González Casares, Manuel Pizarro

VERTS/ALE

Christian Allard, Francisco Guerreiro

 

1

-

ID

France Jamet

 

2

0

NI

Diane Dodds

VERTS/ALE

Caroline Roose

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

[1] Priimti tekstai, P9_TA(0000)0000.

[2] OL L 342, 2007 12 17, p. 5.

[3] Atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais (2013/C 373/01).

Atnaujinta: 2020 m. vasario 26 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika