<Date>{27/01/2020}27.1.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0013/2020</NoDocSe>
PDF 198kWORD 63k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo projekto</Titre>

<DocRef>(08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090M(NLE))</DocRef>


<Commission>{PECH}Žuvininkystės komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>João Ferreira</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS
 VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo projekto

(08928/2019 – C9-0011/2019 – 2019/0090M(NLE))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08928/2019),

 atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (08894/2019) (toliau – Protokolas) sudarymą,

 atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0011/2019),

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (Bendra žuvininkystės politika)[1]31 straipsnio 4 dalį,

 atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus[2],

 atsižvelgdamas į ... m. ... ... d.[3] teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

 atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0013/2020),

A. kadangi bendras ES ir Bisau Gvinėjos tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) tikslas yra stiprinti ES ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą žuvininkystės srityje paisant abiejų šalių interesų, skatinant tausios žvejybos politiką ir patikimai bei tausiai naudojant žuvininkystės išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, taip pat plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių ir jos mėlynąją ekonomiką;

B. kadangi žvejybos galimybių panaudojimas pagal ankstesnį TŽPS apskritai laikomas patenkinamu;

C. kadangi, atsižvelgiant į įvairius ES su trečiosiomis valstybėmis sudarytus TŽPS, ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS įgijo didelę svarbą ir šiuo metu yra trečias pagal svarbą, turint mintyje įdėtas lėšas, be to, papildomas jo privalumas yra tai, kad jis yra vienas iš tik trijų susitarimų, pagal kuriuos leidžiama vykdyti mišriąją žvejybą;

D. kadangi Bisau Gvinėjos žvejybos indėlis į šalies gerovę yra labai mažas (3,5 proc. BVP 2015 m.), tačiau lėšos, kurias šalis gaus pagal TŽPS kaip finansinę kompensaciją už galimybę naudotis ištekliais gerokai prisidės prie nacionalinių viešųjų finansų;

E. kadangi, palyginti su ankstesniu protokolu, ES finansinis įnašas, sudarantis metinę už prieigą prie žvejybos išteklių mokamą sumą, buvo padidintas nuo 9 iki 11,6 mln. EUR per metus, o įnašas, skiriamas Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai, buvo padidintas nuo 3 iki 4 mln. EUR per metus;

F. kadangi Protokolo galiojimo laikotarpiu žvejybos galimybės bus nustatomos dviem skirtingais būdais: pirmaisiais dvejais metais jos bus išreiškiamos žvejybos pastangomis (bendrąja registrine talpa, BRT), o paskutiniaisiais trejais metais – bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK tonomis); kadangi šis perėjimas pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais turi vykti sykiu diegiant elektroninio duomenų apie laimikį registravimo ir perdavimo sistemą (ERS) ir tvarkant duomenis apie laimikį;

G. kadangi pirmuoju Protokolo taikymo laikotarpiu ES laivynams suteikiamos toliau nurodytos žvejybos galimybės: 3 700 BRT krevetes žvejojantiems traleriams šaldikliams, 3 500 BRT žuvis ir galvakojus moliuskus žvejojantiems traleriams šaldikliams ir 15 000 BRT smulkiąsias pelagines žuvis žvejojantiems traleriams, 28 tunų seineriams šaldikliams ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams ir 13 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų; kadangi antruoju Protokolo taikymo laikotarpiu ES laivynams suteikiamos toliau nurodytos žvejybos galimybės: 2 500 tonų krevečių traleriams šaldikliams, 11 000 tonų žuvų traleriams šaldikliams, 1 500 tonų galvakojų moliuskų traleriams šaldikliams ir 18 000 tonų smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriams, 28 tunų seineriams šaldikliams ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams ir 13 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų;

H. kadangi pirmasis Europos ekonominės bendrijos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas sudarytas 1980 m.; kadangi ankstesnis susitarimo protokolas baigė galioti 2017 m. lapkričio 23 d; kadangi šių susitarimų vystomojo bendradarbiavimo dalies (pvz., parama sektoriui) rezultatai apskritai nebuvo patenkinami; kadangi, nepaisant to, buvo užfiksuota pažanga žuvininkystės stebėjimo, kontrolės ir priežiūros bei sanitarinės inspekcijos pajėgumų srityse, taip pat Bisau Gvinėjos dalyvavimo regioninių žvejybos organizacijų veikloje pažanga; kadangi reikia stiprinti sektorių bendradarbiavimą siekiant labiau skatinti vietos žuvininkystės sektoriaus ir su juo susijusių pramonės ir veiklos sektorių plėtrą, siekiant užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant šalies gamtos išteklius, liktų Bisau Gvinėjoje;

I. kadangi norint skatinti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir siekiant, kad Bisau Gvinėjos vandenyse sužvejotos žuvys būtų joje iškraunamos, reikalinga pagrindinė infrastruktūra, pvz., uostai, iškrovimo vietos, žuvų sandėliavimo ir perdirbimo įmonės, kurių vis dar nėra;

J. kadangi 2021 m. prasidės dešimtmetis, kurį Jungtinės Tautos paskelbė vandenynų mokslo siekiant darnaus vystymosi dešimtmečiu (2021–2030 m.); kadangi trečiosios valstybės turi būti skatinamos atlikti pagrindinį vaidmenį įgyjant žinių;

K. kadangi Bisau Gvinėjos prekyba žuvininkystės produktais su ES daug metų uždrausta dėl to, kad nesugebėta laikytis sanitarinių priemonių, kurių reikalauja ES; kadangi tai, jog vėluoja analizės laboratorijos (CIPA) sertifikavimo procesas, yra pagrindinė žuvininkystės produktų eksporto iš Bisau Gvinėjos į ES kliūtis; kadangi Gvinėjos valdžios institucijos ir Komisija bendradarbiauja sertifikavimo procese, kad panaikintų draudimą;

L. kadangi reikia užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant žuvininkystės išteklius Gvinėjos žvejybos zonoje, liktų šalyje;

M. kadangi tiesioginis užimtumas Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuje buvo nedidelis, net ir kalbant apie vietos įgulos narių įdarbinimą laivuose (šiuo metu šiuose laivuose dirba mažiau asmenų nei tuo metu, kai buvo sudarytas ankstesnis protokolas) arba moteris, kurių pragyvenimas ir darbo vietos priklauso nuo žuvininkystės sektoriaus;

N. kadangi, palyginti su ankstesniu protokolu, gerokai padidėjo jūreivių, kurie turi būti įdarbinti ES laivyne, skaičius; kadangi ES laivų savininkai turi stengtis įdarbinti daugiau Gvinėjos jūreivių; kadangi Bisau Gvinėjos valdžios institucijos turi sudaryti ir nuolat atnaujinti orientacinį kvalifikuotų jūreivių, kurie galėtų būti įdarbinti ES laivuose, sąrašą;

O. kadangi sustiprinus Bisau Gvinėjos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) priežiūros priemones, visų pirma žvejybos veiklos priežiūrai ir kontrolei skirtas priemones (port. Fiscalização e Controlo das Atividades de Pesca, FISCAP), kurios apima stebėtojų korpusą ir greitus patrulinius laivus, padaryta pažanga kovojant su NNN (neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama) žvejyba Bisau Gvinėjos teritoriniuose vandenyse; kadangi vis dar yra spragų ir trūkumų, be kita ko, susijusių su laivų stebėjimo sistema (LSS), ir juos būtina pašalinti;

P. kadangi padaryta pažanga apibūdinant Bisau Gvinėjos IEZ demersinių žuvų išteklius, t. y. 2019 m. sausio mėn. parengta Bisau Gvinėjos IEZ demersinių žuvų išteklių vertinimo kampanijos ataskaita;

Q. kadangi Bisau Gvinėja yra viena iš 13 šalių, dalyvaujančių 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimu C(2017) 2951 patvirtintame projekte „Regioninio žvejybos valdymo Vakarų Afrikoje gerinimas“ (PESCAO), kuriuo, be kitų tikslų, siekiama gerinti NNN žvejybos prevenciją ir reagavimą į ją gerinant stebėjimą, kontrolę ir priežiūrą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

R. kadangi būdas, kaip Parlamento anksčiau pateiktos rekomendacijos buvo įtrauktos į dabartinį protokolą, nebuvo visiškai patenkinamas;

S. kadangi Parlamentas visais etapais turi būti laiku ir deramai informuojamas apie procedūras, susijusias su Protokolu ar jo atnaujinimu;

1. pažymi, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS svarbus tiek Bisau Gvinėjai, tiek šios šalies žvejybos zonoje veiklą vykdantiems ES laivynams; pabrėžia, kad yra galimybių daryti veiksmingesnę pažangą ES ir Bisau Gvinėjai bendradarbiaujant žuvininkystės srityje, ir dar kartą ragina Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų, kad įgyvendinant šį susitarimą būtų pasiekta daugiau nei ankstesniais protokolais, siekiant užtikrinti, kad pagal šį TŽPS būtų pasiektas apskritai patenkinamas vietos žuvininkystės sektoriaus išsivystymo lygis ir kad jis derėtų su JT darnaus vystymosi 14 tiksle (DVT) nurodytais tikslais išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi;

2. mano, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS tikslai buvo pasiekti nevienodu mastu: nors pagal susitarimą ES laivams Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje buvo ir yra suteikiamos didelės žvejybos galimybės ir Europos laivų savininkai šias galimybes išnaudoja dideliu mastu, tačiau vietos žuvininkystės sektoriaus plėtra apskritai yra nepakankama arba nepatenkinama;

3. pabrėžia, kad Protokolo 3 straipsnyje yra nediskriminavimo sąlyga, pagal kurią Bisau Gvinėja įsipareigoja nesudaryti palankesnių techninių sąlygų kitiems Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio laivynams, kurių charakteristikos vienodos ir kurie žvejoja tas pačias rūšis; ragina Komisiją atidžiai stebėti ES ir Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje esančių trečiųjų valstybių žvejybos susitarimus;

4. palankiai vertina ES laivų indėlį į Bisau Gvinėjos aprūpinimą maistu tiesiogiai iškraunant žuvis, kaip nurodyta Protokolo priedo 5 skyriuje, nes tai naudinga vietos bendruomenėms, ir skatinant vidaus prekybą žuvimis ir jų vartojimą;

5. mano, kad žvejybos galimybių valdymo būdo pakeitimas (perėjimas nuo žvejybos pastangų valdymo prie bendro leidžiamo sužvejoti kiekio valdymo) šiame protokole yra probleminis; primygtinai ragina Komisiją ir Gvinėją Bisau nedelsiant skatinti tinkamą ir veiksmingą perėjimą, kurį vykdant būtų užtikrintas elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemos (ERS) ir duomenų apie laimikį tvarkymo patikimumas ir veiksmingumas;

6. teigia, kad reikia daryti didelę pažangą plėtojant Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių, be kita ko, su juo susijusios pramonės ir veiklos lygmeniu, ir ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, įskaitant galimą sektoriaus paramai skirtos susitarimo dalies persvarstymą ir paramos padidinimą, taip pat imtis priemonių padidinti finansinio įnašo panaudojimo lygį tam, kad šis tikslas būtų pasiektas;

7. mano, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS tikslai nebus pasiekti, jei jis nepadės pasiekti, kad būtų taikoma valdymo sistema, pagal kurią būtų užtikrinamas darnus ir ilgalaikis šalies žuvininkystės išteklių naudojimas; mano, kad labai svarbu laikytis Protokole dėl paramos sektoriui išdėstytų nuostatų, siekiant, kad jis padėtų visapusiškai įgyvendinti nacionalinę žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategiją; atsižvelgdamas į tai, nurodo prioritetines sritis, kurias ES turi remti, telkdama reikalingą techninę ir finansinę pagalbą, siekiant:

a. stiprinti institucinius gebėjimus, būtent regioninio ir pasaulinio žvejybos valdymo strategijas, kad būtų atsižvelgta į bendrą įvairių regiono šalių žuvininkystės susitarimų poveikį;

 b. remti saugomų jūrų teritorijų stiprinimą, siekiant pereiti prie integruoto žuvininkystės išteklių valdymo;

c. plėtoti žvejybai ir su ja susijusiai veiklai skirtus infrastruktūros objektus, tokius kaip uostai (pramoniniai ir smulkiosios žvejybos), žuvų iškrovimo, sandėliavimo ir perdirbimo vietos, turgūs, platinimo ir pardavimo struktūros ir kokybės analizės laboratorijos, siekiant, kad Bisau Gvinėjos vandenyse sužvejotos žuvys būtų iškraunamos joje;

d. didinti žuvininkystės sektoriaus vietinių ūkinės veiklos vykdytojų gebėjimus remiant žvejų organizacijas;

e. mokyti žuvininkystės specialistus;

f. remti smulkiąją žvejybą;

g. padėti užtikrinti gerą jūros aplinkos ekologinę būklę, visų pirma padedant vietos subjektams rinkti šiukšles ir žvejybos įrankius;

h. pripažinti ir stiprinti moterų ir jaunimo vaidmenį žvejybos sektoriuje ir geriau organizuoti jų funkcijas sudarant šiam tikslui būtinas sąlygas;

8. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant bendradarbiavimo politiką ir teikiant oficialią paramą vystymuisi atsižvelgti į tai, kad Europos plėtros fondas (EPF) ir pagal ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS numatyta parama sektoriui turi papildyti vienas kitą ir būti visiškai suderinti siekiant sustiprinti vietos žuvininkystės sektorių;

9. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vakarų Afrikos pakrantėje gausėja žuvų miltų ir žuvų taukų gamyklų, kurioms taip pat tiekiamos žuvys iš Bisau Gvinėjos vandenų; pabrėžia, kad žvejyba pašarams prieštarauja tausumo principui ir kenkia vietos bendruomenės aprūpinimui vertingais baltymų šaltiniais; palankiai vertina uosto ir iškrovimo įrenginių plėtrą Bisau Gvinėjoje, tačiau kartu reiškia susirūpinimą dėl to, kad po to galėtų būti statomos naujos žuvų miltų gamyklos;

10. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėjos valdžios institucijas stiprinti bendradarbiavimą siekiant nustatyti Bisau Gvinėjos žuvininkystės produktų eksporto į ES sąlygas, ypač susijusias su būtinų sanitarinių sąlygų patikrinimu ir analizės laboratorijos (CIPA) sertifikavimu, kad būtų panaikintas dabartinis draudimas, paskatinta vietos žuvininkystės sektoriaus plėtra, taigi ir padaryta pažanga siekiant TŽPS tikslų;

11. teigia, kad būtina padidinti TŽPS indėlį į tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų kūrimą vietoje tiek pagal TŽPS veiklą vykdančiuose laivuose, tiek vykdant su žvejyba susijusią pradinės ir galutinės grandies veiklą; mano, kad valstybės narės gali atlikti esminį vaidmenį ir aktyviai prisidėti prie gebėjimų stiprinimo ir mokymo pastangų siekiant šio tikslo;

12. dar kartą atkreipia dėmesį į unikalų Bisau Gvinėjos jūrų ir pakrančių ekosistemų, pvz., mangrovių, kurios yra žuvų išteklių jauniklių augimo buveinės, pobūdį ir į tai, kad siekiant jas apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, reikia imtis tikslinių veiksmų;

13. mano, kad reikėtų surinkti informaciją apie naudą, kurią Protokolo taikymas duoda vietos ekonomikai (pvz., užimtumui, infrastruktūrai ir pažangai socialinėje srityje);

14. mano, kad reikia daugiau ir kokybiškesnių duomenų apie visus laimikius (tikslinius ir priegaudą), apie žvejybos išteklių išsaugojimo Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje būklę ir apskritai apie TŽPS poveikį ekosistemoms ir kad turėtų būti stengiamasi išvystyti Bisau Gvinėjos gebėjimą gauti tokius duomenis; ragina Komisiją padėti užtikrinti sklandų TŽPS įgyvendinimo priežiūros organų, visų pirma jungtinio komiteto ir bendro mokslinio komiteto, veikimą, taip pat įtraukti smulkiųjų žvejų asociacijas, žuvininkystės sektoriuje dirbančių moterų asociacijas, profesines sąjungas, pakrančių bendruomenių atstovus ir atitinkamas Bisau Gvinėjos pilietinės visuomenės organizacijas;

15. mano, kad absoliučiai būtina gerinti duomenų apie Bisau Gvinėjoje sužvejojamus laimikius rinkimą; be to, ragina pagerinti ES laivų LSS sistemų generuojamų duomenų perdavimą, atliekamą per vėliavos valstybę, Afrikos valstybių valdžios institucijoms; ragina užtikrinti geresnį duomenų sistemos sąveikumą;

16. primygtinai ragina paskelbti veiksmų, kurie buvo paremti skiriant paramą sektoriui, ataskaitas, kad būtų daugiau skaidrumo;

17. mano, kad tuo atveju, jei išteklių tvarumo sumetimais būtų nustatytas žvejybos draudimas ar žvejybos apribojimai, kaip nustatyta Protokole, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vietos žvejybos poreikius, remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

18. pabrėžia trečiosios valstybės vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams taikomo reikalavimo dėl leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio svarbą;

19. teigia, kad būtina pagerinti Bisau Gvinėjos žvejybos zonos valdymą, kontrolę ir stebėjimą ir kovoti su NNN žvejyba, be kita ko, griežtinant laivų stebėjimą (taikant LSS sistemą), kad būtų padidintas žvejybos veiklos darnumas;

20. primygtinai ragina įtraukti skaidrumo nuostatas, pagal kurias būtų reikalaujama skelbti visus susitarimus su valstybėmis ar privačiaisiais subjektais, kurie užsienio laivams suteikė prieigą prie Bisau Gvinėjos IEZ;

21. pabrėžia, kad TŽPS numatytas žvejybos galimybes svarbu skirti remiantis lygybės, pusiausvyros ir skaidrumo principais;

22. pabrėžia, jog svarbu, kad žuvų iškrovimas Bisau Gvinėjos uostuose prisidėtų prie vietos perdirbimo veiklos ir apsirūpinimo maistu saugumo tiek rūšių, tiek kokybės požiūriu;

23. ragina Komisiją perduoti Parlamentui jungtinio komiteto posėdžių protokolus ir išvadas, Protokolo 5 straipsnyje minimą daugiametę sektoriaus programą ir atitinkamų vertinimų rezultatus, informaciją apie šios programos derinimą su Bisau Gvinėjos žuvininkystės plėtros (2015–2020 m.) strateginiu planu, taip pat bendro mokslinio komiteto posėdžių protokolus ir išvadas, informaciją, susijusią su NNN žvejyba Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, su ES ūkinės veiklos vykdytojų integracija į Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių (Protokolo 10 straipsnis) ir su tikrinimu, kaip laivų savininkai laikosi įsipareigojimų (pvz., susijusių su Protokolo priedo V skyriuje numatytu įnašu natūra); ragina Komisiją paskutiniais Protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui išsamią jo įgyvendinimo ataskaitą;

24. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėjos valdžios institucijas pateikti išsamesnės informacijos apie veiklos, susijusios su žvejyba pašarams, regione plėtrą;

25. ragina Komisiją geriau integruoti Parlamento rekomendacijas į ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS ir atsižvelgti į jas taikant Protokolo atnaujinimo procedūras;

26. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Bisau Gvinėjos vyriausybėms ir parlamentams.


 

 

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (11.12.2019)

<CommissionInt>pateikta Žuvininkystės komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl pasiūlymo dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2019–2024 m.), sudarymo projekto</Titre>

<DocRef>(2019/0090M(NLE))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Caroline Roose</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad Europos žuvininkystės politika turi derėti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatytais vystymosi tikslais ir, visų pirma, pagal 2030 m. darbotvarkėje nurodytą 14-ajį darnaus vystymosi tikslą numatytais siekiais išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius;

2. pabrėžia, kad ES laivams turėtų būti suteikta galimybė žvejoti tik perteklinius žuvų išteklius, laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo; pažymi, kad Europos laivų vykdoma žvejyba negali kelti pavojaus vietos gyventojų aprūpinimui maistu;

3. reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta patikimų mokslinių duomenų siekiant tiksliai nustatyti žvejybos išteklių būklę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia jungtinių mokslinių grupių, atsakingų už mokslinių nuomonių apie žuvų išteklių būklę teikimą, svarbą siekiant išvengti peržvejojimo; ragina užtikrinti, kad šios grupės turėtų tinkamų finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis ir dirbti kartu su regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis; primygtinai rekomenduoja stiprinti regioninį bendradarbiavimą žuvininkystės mokslinių tyrimų ir plėtros srityse;

4. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėją pateikti išsamesnės informacijos apie pramoninės žvejybos veiklos plėtrą regione; ragina Komisiją visų pirma užtikrinti, kad Bisau Gvinėjos valdžios institucijos skaidriai informuotų apie kitų susitarimų, pagal kuriuos užsienio laivynams suteikiama prieiga prie išskirtinės ekonominės zonos, pasirašymą;

5. ragina užtikrinti ES lėšų naudojimo skaidrumą ir skelbti finansuojamų projektų sąrašą;

6. ragina bendromis pastangomis skatinti vietos ekonomikos plėtrą ir stiprinti nuo jūrų išteklių priklausomas pakrančių bendruomenes; pabrėžia, kad sektorinė parama visų pirma turėtų darniai prisidėti prie smulkiosios ir vietos žvejybos sektoriaus, įskaitant perdirbimo sektorių, plėtros, ir būti naudinga visų pirma moterims ir jaunimui; ragina ES teikti techninę pagalbą siekiant stiprinti mažos apimties žvejybos vertės grandines ir sertifikavimo sistemas; rekomenduoja, kad daugiametės sektoriaus programos dalis būtų skirta veiklai, kuria siekiama stiprinti stebėseną, kontrolę ir priežiūrą – tai konkretus būdas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai; be to, rekomenduoja, kad dėl sektorinės paramos veiksmų priemonių būtų konsultuojamasi su vietos žvejų bendruomenėmis;

7. ragina kurti infrastruktūrą, kuri leistų iškrauti žvejybos laimikį ir kelti žvejybos produktų vertę vietoje, siekiant užtikrinti, kad susitarimas teiktų apčiuopiamos naudos vietos ir smulkiajai žvejybai; pabrėžia, kad svarbu vietos bendruomenes informuoti apie gamtos išteklių valdymą, apsaugą ir išsaugojimą, kad būtų galima pasiekti darnaus vystymosi ir kovos su skurdu tikslus;

8. primena svarbų moterų vaidmenį nepramoninės žvejybos sektoriuje, visų pirma, prekybos ir perdirbimo srityse; primena, kad svarbu plėtoti paramą mokymų arba mažos infrastruktūros, skirtos šaldymo grandinei, pavidalu;

9. primygtinai pabrėžia, kad šis susitarimas turėtų būti pritaikytas prie Bisau Gvinėjos poreikių ir prioritetų; ragina Komisiją nustatyti priekrantės traleriams draudžiamą zoną, siekiant sumažinti jų poveikį vietos žvejams ir neleisti, kad tų rūšių, kurios yra svarbios vietos gyventojams, gyvūnai nebūtų žvejojami tose vietovėse, kuriose žvejoja vietos gyventojai; ragina Komisiją užtikrinti, kad traleriai deklaruotų priegaudą – rūšis ir kiekį;

10. rekomenduoja imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad sektorinė parama papildytų kitas kitų tarptautinių partnerių Bisau Gvinėjoje finansuojamas programas ir su jomis derėtų, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo;

11. pabrėžia, kad Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) ataskaitoje nurodoma, kad ilgalaikis Bisau Gvinėjos priekrantės zonos gamtos išteklių išsaugojimas labai svarbus norint išsaugoti planetos biologinę įvairovę, nes šioje zonoje, be kita ko, yra plotai, kuriuose kiaušinius deda didžiausios jūrų vėžlių kolonijos prie Atlanto vandenyno esančioje Afrikos pakrantėje, į ją per metus atskrenda milijonas migruojančių paukščių iš Europos ir joje maitinasi, gyvena ir neršia žuvys ir vėžiagyviai;

12. pabrėžia atsinaujinančiųjų gamtos išteklių apsaugos ir tausaus naudojimo Bisau Gvinėjos pakrantės zonoje programos svarbą; ragina Bisau Gvinėjos politines ir administracines institucijas sustiprinti jūrų ir pakrančių ekosistemų apsaugos ir išsaugojimo priemones, kad būtų galima užtikrinti darnų gamtos išteklių valdymą ir tausų žvejybos išteklių naudojimą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, ir dalytis geriausia patirtimi šioje srityje;

13. primena, kad Bisau Gvinėjos mangrovių miškai užima 8 proc. šalies teritorijos, todėl ji veikia kaip klimato kaitos švelninimo priemonė ir apsaugo nuo dykumų plitimo į pietines šalis ir pakrančių erozijos; pakartoja, kad svarbu prioritetą skirti mangrovių ir nuo jų priklausomų išteklių išsaugojimui; apskritai primena, kad svarbu užtikrinti integruotą pakrančių zonos valdymą ir kad jis turėtų būti suprantamas kaip gamtos išteklių išsaugojimo ir racionalaus naudojimo priemonė siekiant darnaus vystymosi ir siekiant prisidėti prie ekosistemų ir rūšių išsaugojimo;

14. primena, kad jūrų ištekliai iš esmės yra tarpvalstybiniai; pažymi, kad Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje vertinama, kad Pietvakarių Afrikoje peržvejojami devynių rūšių žuvų ištekliai, įskaitant Galeoides decatactylus ir Pomadasys; todėl, siekiant tikslo stiprinti regionines ir visuotines žvejybos valdymo drauge su trečiosiomis valstybėmis strategijas ir užtikrinti darnų žvejybos išteklių valdymą, ragina atsižvelgti į bendrą įvairių šio regiono šalių sudarytų žvejybos susitarimų poveikį; ragina Vakarų Afrikos valstybių vyriausybes šiuo tikslu sukurti informacines sistemas ir intensyviau bendradarbiauti regiono lygmeniu; be to, primena, kad reikia sukurti tinkamas žuvininkystės produktų eksporto į ES sertifikavimo procedūras.


NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Protokolas, kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas

Nuorodos

2019/0090M(NLE)

Atsakingas komitetas

 

PECH

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

24.10.2019

Nuomonės referentas (-ė)

   Paskyrimo data

Caroline Roose

4.9.2019

Svarstymas komitete

7.11.2019

 

 

 

Priėmimo data

3.12.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hildegard Bentele, Dominique Bilde, Charles Goerens, Mónica Silvana González, Pierrette Herzberger-Fofana, György Hölvényi, Martin Horwood, Rasa Juknevičienė, Beata Kempa, Pierfrancesco Majorino, Lukas Mandl, Norbert Neuser, Michèle Rivasi, Louis Stedman-Bryce, Marc Tarabella, Tomas Tobé, Miguel Urbán Crespo, Chrysoula Zacharopoulou, Bernhard Zimniok

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alessandra Basso, Stéphane Bijoux, Marlene Mortler, Caroline Roose, Carlos Zorrinho

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

ECR

Beata Kempa

GUE/NGL

Miguel Urbán Crespo

ID

Bernhard Zimniok

PPE

Hildegard Bentele, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Lukas Mandl, Marlene Mortler, Tomas Tobé

RENEW

Stéphane Bijoux, Charles Goerens, Martin Horwood, Chrysoula Zacharopoulou

S&D

Mónica Silvana González, Pierfrancesco Majorino, Norbert Neuser, Marc Tarabella, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Pierrette Herzberger-Fofana, Michèle Rivasi, Caroline Roose

 

2

-

ID

Dominique Bilde

NI

Louis Stedman-Bryce

 

1

0

ID

Alessandra Basso

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Protokolas, kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2019-2024 m.)

Nuorodos

2019/0090M(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

16.10.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

24.10.2019

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

24.10.2019

BUDG

24.10.2019

 

 

Nuomonė nepareikšta

   Sprendimo data

BUDG

24.9.2019

 

 

 

Pranešėjai

   Paskyrimo data

João Ferreira

23.7.2019

 

 

 

Svarstymas komitete

12.11.2019

 

 

 

Priėmimo data

21.1.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Aguilera, Christian Allard, Pietro Bartolo, Izaskun Bilbao Barandica, Rosanna Conte, Richard Corbett, Chris Davies, Filip De Man, Diane Dodds, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Nosheena Mobarik, Cláudia Monteiro de Aguiar, Manuel Pizarro, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicolás González Casares, Nuno Melo, Caroline Roose, Maria Walsh

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Jeroen Lenaers, Antonio López-Istúriz White

Pateikimo data

27.1.2020

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

25

+

ECR

Nosheena Mobarik, Ruža Tomašić

GUE/NGL

João Ferreira

ID

Rosanna Conte

PPE

Peter van Dalen, Niclas Herbst, Jeroen Lenaers, Antonio López-Istúriz White, Nuno Melo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Maria Walsh, Theodoros Zagorakis

RENEW

Izaskun Bilbao Barandica, Chris Davies, Søren Gade, Pierre Karleskind

S&D

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Richard Corbett, Giuseppe Ferrandino, Nicolás González Casares, Manuel Pizarro

VERTS/ALE

Christian Allard, Francisco Guerreiro, Caroline Roose

 

2

-

ID

Filip De Man, France Jamet

 

1

0

NI

Diane Dodds

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

[1] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

[2] OL C 58, 2018 2 15, p. 93.

[3] Priimti tekstai, P9_TA(0000)0000.

Atnaujinta: 2020 m. vasario 25 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika