PRANEŠIMAS dėl Europos Centrinio Banko 2018 m. metinės ataskaitos
28.1.2020 - (2019/2129(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Costas Mavrides
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos Centrinio Banko 2018 m. metinės ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2018 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą, ypač į jo 15 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, 130 straipsnį ir 284 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 4 d. surengtą kandidatės į Europos Centrinio Banko pirmininkus Christine Lagarde klausymą,
– atsižvelgdamas į Mario Draghi, Europos Centrinio Banko pirmininko, pokalbį pinigų politikos klausimais Europos Parlamente 2019 m. rugsėjo 23 d.;
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 18 d. G 7 darbo grupės ataskaitą dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų „Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų poveikio tyrimas“,
– atsižvelgdamas į ECB grįžtamąją informaciją apie Europos Parlamento nuomonę, pateiktą jo rezoliucijoje dėl ECB 2017 m. metinės ataskaitos,
– atsižvelgdamas į galutinę 2018 m. sausio 31 d. Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais ataskaitą „Tvarios Europos ekonomikos finansavimas“,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 29 d. rezoliuciją dėl tvarių finansų[1] ir savo 2019 m. kovo 28 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti[2],
– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (NFCCC),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0016/2020),
A. kadangi, remiantis Komisijos 2019 m. rudens ekonomine prognoze, naujausi 2019 m. duomenys rodo sulėtėjusį BVP augimą euro zonoje 2018 m., nuo 1,9 proc. iki 1,1 proc. 2019 m., o 27 ES valstybėse narėse – nuo 2,1 proc. 2018 m. iki 1,4 proc. 2019 m., kurį galėjo nulemti įtampos prekybos srityje padidėjimas, su tuo susijęs netikrumas ir „Brexit‘as“;
B. kadangi, remiantis 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbtais Eurostato duomenimis, ES nedarbo lygis siekė 6,2 proc., o euro zonos – 7,4 proc., ir tai mažiausias rodiklis nuo 2008 m. liepos mėn.; kadangi nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje tebėra pasiskirstęs netolygiai; kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis, daugiau nei dvigubai viršijantis vidurkį, tebėra rimta problema, kurią ES turi išspręsti; kadangi valstybėse narėse ir tarp jų esama didžiulių regioninių nedarbo lygio skirtumų;
C. kadangi, remiantis 2019 m. rugsėjo mėn. paskelbtomis Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, euro zonos metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. turėtų siekti atitinkamai 1,2 proc., 1,0 proc. ir 1,5 proc., taigi nesiektų 2 proc.; kadangi infliacijos prognozės euro zonoje rodo didelius infliacijos lygio skirtumus;
D. kadangi 2018 m. pabaigoje Eurosistemos balansą sudarė didžiausia kada nors fiksuota suma – 4,7 trln. EUR (palyginti su 2017 m. pabaiga, ši suma padidėjo 4,25 proc. (0,2 trln. EUR) ir ji 40 proc. viršija euro zonos BVP);
E. kadangi 2018 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1,575 mlrd. EUR (palyginti su 2017 m. gautu 1,275 mlrd. EUR pelnu); kadangi šį padidėjimą daugiausia lėmė grynųjų palūkanų pajamų iš JAV dolerio portfelio padidėjimas, taip pat turto pirkimo programos (APP) portfelio padidėjimas;
F. kadangi stipresnis euro vaidmuo ir didesnis jo kaip rezervinės valiutos naudojimas padidintų ES gebėjimą savo politiką formuoti nepriklausomai nuo kitų pasaulyje didelę įtaką turinčių šalių, o tai yra viena iš svarbiausių Europos ekonomikos suverenumo užtikrinimo sudėtinių dalių;
G. kadangi norint užtikrinti stipresnį euro vaidmenį pasaulio mastu euro zonai pirmiausia reikia pačiai įrodyti, kad ji sugeba atlaikyti recesiją, nė vienai valstybei narei netaikant valstybės skolos nurašymo (ar jis būtų savanoriškas, ar ne);
H. kadangi pagal SESV 127 straipsnio 5 dalį reikalaujama, kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS) padėtų išlaikyti finansinį stabilumą;
I. kadangi MVĮ, sudarančioms ES ekonomikos ir visuomenės pagrindą ir skatinančioms ekonominę ir socialinę sanglaudą, reikia didesnės paramos;
J. kadangi pasaulinė žaliųjų obligacijų emisija išaugo nuo 1 mlrd. EUR 2008 m. iki daugiau kaip 120 mlrd. EUR 2017 m., o nuo 2013 m. grynųjų žaliųjų obligacijų emisija eurais padidėjo dešimt kartų; kadangi žaliųjų obligacijų ir pramonės išleistų obligacijų pajamingumo skirtumai palaipsniui išnyko;
K. kadangi nepaisant šios teigiamos tendencijos žaliosios obligacijos vis dar sudaro tik 1 proc. visų eurais išreikštų obligacijų pasiūlos;
L. kadangi smarkiai padidėjo virtualiosiomis valiutomis atliekamų sandorių apimtis ir tai kelia pavojų tradicinių teisėtų mokėjimo priemonių dominavimui; kadangi virtualiosios valiutos suteikia alternatyvias mokėjimo galimybes, bet jos nėra teisėta mokėjimo priemonė;
M. kadangi, remiantis 2018 m. gruodžio mėn. „Eurobarometro“ duomenimis, gyventojų parama eurui 2018 m. padidėjo iki 75 proc.;
Bendroji apžvalga
1. palankiai vertina ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą; pabrėžia, kad sutartimis nustatytas ECB nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų įgyvendinimo sąlyga;
2. pabrėžia, kad euras yra ne vien ekonominis, bet ir politinis projektas; pabrėžia negrįžtamą bendros valiutos pobūdį; atkreipia dėmesį į Sutartyse nustatytą reikalavimą kiekvienai valstybei narei, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus; mano, kad dalyvavimas bankų sąjungoje turi būti laikomas privalumu toms šalims, kurios nori prisijungti prie euro zonos;
3. yra susirūpinęs dėl to, kad po trumpo ekonomikos atsigavimo euro zonos augimo pagreitis sulėtėjo iki 1,1 proc. BVP euro zonoje; taip pat yra susirūpinęs dėl mažėjančio pramonės gamybos ir pasaulio prekybos augimo; todėl pažymi, kaip nurodė ir Mario Draghi, jog būtina išlaikyti tiek palankias likvidumo sąlygas, tiek tam tikro masto skatinamąją pinigų politiką;
4. pabrėžia, kad vien pinigų politikos nepakanka tvariam augimui ir kainų stabilumui užtikrinti: tam reikalinga ir palanki fiskalinė politika bei socialiai subalansuotos našumą didinančios reformos;
5. pažymi, kad skatinamojo pobūdžio pinigų politika neturi būti laikoma struktūrinių reformų pakaitalu;
6. atkreipia dėmesį į ECBS ekspertų grupės mažo darbo užmokesčio augimo klausimais[3] išvadas, kuriose nagrinėtas darbo užmokesčio augimo ir atsigavimo darbo rinkoje atotrūkis; šios išvados rodo, kad mažą darbo užmokesčio augimą pastaraisiais metais daugiausia lėmė sukrėtimai technologijų ir derybų dėl darbo užmokesčio srityse, kurias veikia derybų dėl darbo užmokesčio struktūros pokyčiai (jie susilpnina darbuotojų derybines galias) ir darbo rinkos teisės aktai, daugiausia tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, taip pat darbo jėgos neišnaudojimas, maža infliacija ir vangus našumo augimas;
7. pabrėžia, kad norint sustiprinti euro vaidmenį būtinos tinkamos struktūrinės sąlygos, be kita ko:
– Europos pinigų sąjungos stiprinimas;
– bankų sąjungos kūrimo užbaigimas;
– kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas;
8. pabrėžia reikalavimą, pagal kurį visos valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, privalo įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus; ragina ECB toliau veiksmingai bendradarbiauti ir su euro zonai nepriklausančiomis ES valstybėmis;
Pinigų politika
9. pabrėžia, kad ECB nustatytos atvirosios rinkos operacijos ir nestandartinės pinigų politikos priemonės prisidėjo prie ekonomikos atsigavimo ir finansavimo sąlygų pagerinimo įvairiais perdavimo kanalais, ir kad buvo užtikrintas iš įvairių turto klasių gaunamas pelningumas; ragina ECB ir toliau stebėti galimą jo balansui kylančią riziką, turto kainų infliaciją, netinkamą lėšų paskirstymą ir nepalankių sąlygų santaupų turėtojams atsiradimą;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. ECB paskelbė plataus masto skatinamųjų priemonių paketą, įskaitant grynąjį pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP) už 20 mlrd. EUR per mėnesį sumą, indėlių palūkanų normos sumažinimą 10 bazinių punktų, dviejų pakopų kompensavimo už rezervus sistemą ir palankesnes ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sąlygas (TITRO-III); atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių priemonių vieningai nesutariama, ir mano, kad ECB vadovybė ir pirmininkė Ch. Lagarde turėtų ieškoti galimybių mažinti nuomonių skirtumus ECB Valdančiojoje taryboje;
11. pažymi, kad 33 proc. emitento dalies taisyklė, taikoma pagal ECB kiekybinio skatinimo programą, gali riboti ECB galimybę pirkti daugelio valstybių narių obligacijas; mano, kad šią emitento dalies taisyklę gali prireikti pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad pakeista kiekybinio skatinimo programa yra neterminuota ir kad gali prireikti pirkti obligacijas viršijant kai kurių valstybių narių 33 proc. dalį; pažymi, kad kiekybinio skatinimo programa buvo parengta valstybių narių obligacijoms proporcingai pirkti atsižvelgiant į ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių;
12. atkreipia dėmesį į ECB Valdančiosios tarybos ketinimą ir toliau reinvestuoti iš vertybinių popierių terminui suėjus gaunamas sumas tokį laikotarpį, kokio prireiks;
13. pažymi, kad neigiamą palūkanų normų poveikį bankų grynosioms pajamoms iš palūkanų kur kas labiau atsveria pelnas, gaunamas iš didesnės apimties skolinimo, ir mažesnės atidėjinių ir nuostolių išlaidos; yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria bankai (visų pirma maži bankai); ragina ECB stebėti turto kainų burbulų susidarymo tikimybę;
14. pabrėžia, kad labai mažos arba neigiamos palūkanų normos suteikia galimybių vartotojams, įmonėms, taip pat MVĮ, darbuotojams ir skolininkams, kuriems gali būti naudingas tvirtesnis ekonominis postūmis, mažesnis nedarbas ir mažesnės skolinimosi išlaidos; tačiau nerimaujama dėl galimo poveikio, kurį mažas pelnas, ekonominė nelygybė ir pavieniams indėlininkams kylantys iššūkiai gali padaryti pensijų ir draudimo sistemoms, be to, pažymi, kad daug valstybių narių nesugebėjo pasinaudoti žemų palūkanų normų laikotarpiu savo biudžetams konsoliduoti ir struktūrinėms reformoms įvykdyti;
15. atkreipia dėmesį į ECB Valdančiosios tarybos ketinimą ir toliau reinvestuoti iš vertybinių popierių terminui suėjus gaunamas sumas tokį laikotarpį, kokio prireiks, kad būtų palaikomos palankios likvidumo sąlygos ir plataus masto skatinamoji pinigų politika;
16. yra susirūpinęs dėl užsitęsusio infliacinio spaudimo slopinimo, per didelio kliovimosi ECB pinigų politika siekiant išlaikyti augimą ir jo vis mažesnių galimybių, kuriomis gali pasinaudoti pagal dabartinį priemonių rinkinį;
17. pažymi, kad Pirmininkas M. Draghi paragino geriau derinti ECB pinigų politiką su valstybių narių fiskaline politika, atkreipdamas dėmesį į tai, kad geriau subalansavus makroekonominę politiką mažomis palūkanų normomis būtų galima pasiekti tokį patį skatinamąjį poveikį, kaip ir anksčiau, o šalutinis poveikis būtų mažesnis;
18. pabrėžia centrinių bankų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir pasauliniu lygmeniu svarbą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos tikslų;
Kovos su klimato kaita veiksmai
19. primena, kad ECB, kaip ES institucija, privalo laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, ir kad tai turėtų atsispindėti jo politikoje, sykiu visapusiškai atsižvelgiant į jo įgaliojimus ir nepriklausomumą; palankiai vertina tai, kad pradėta diskusija apie centrinių bankų ir priežiūros institucijų vaidmenį remiant kovą su klimato kaita; ragina ECB, visapusiškai atsižvelgiant į jo įgaliojimus ir nepriklausomumą, formuojant savo politiką laikytis aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo principų (ASV principų);
20. pritaria ECB vykdomosios valdybos narių pareikštoms pozicijoms dėl tikrų Europos mokėjimo sistemų, kurios būtų atsparios išorės grėsmėms (įskaitant politinio pobūdžio grėsmes), sukūrimo svarbos; ragina ECB tęsti darbą įgyvendinant projektą „Visos Europos mokėjimo sistemos iniciatyva“ (PEPSI), kurio tikslas – išsaugoti ES suverenumą, ekonominį efektyvumą visiems naudotojams ir paslaugų teikėjams, taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją;
21. atkreipia deramą dėmesį į ECB pirmininkės Christine Lagarde 2019 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą, kuriame ji palankiai įvertino „laipsnišką anglies išteklių pašalinimą“ iš ECB portfelio ir palankiai įvertino ECB dalyvavimą finansų sistemos žalinimo tinkle ir įsipareigojimą padėti nustatyti ir įvertinti, kokiu mastu finansų sistema susiduria su klimato srities rizika, ir skatinti žalesnę finansų sistemą, visapusiškai laikantis ECB kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų ir siekiant kitų tikslų;
22. ragina ECB klausimą, kaip centriniai bankai ir bankų priežiūros institucijos galėtų prisidėti prie tvarios ekonomikos ir kovoti su klimato kaita, laikyti vienu iš savo tyrimų prioritetų; siūlo, kad tuo tikslu ECB, be finansų sistemos žalinimo tinklo, bendradarbiautų ir su kitais tinklais, visų pirma Tvarios bankininkystės tinklu ir JT atsakingos bankininkystės principais pagrįsta iniciatyva;
23. yra susirūpinęs dėl to, kad 62,1 proc. ECB įmonių obligacijų pirkimų vykdomi sektoriuose, kuriuose išmetama 58,5 proc. euro zonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų; ragina ECB atlikti tyrimą ir išsiaiškinti APP, o ypač bendrovių sektoriaus pirkimo programos (BSPP), poveikį klimato kaitai; tai būtų pirmas žingsnis performuojant BSPP siekiant, kad ji būtų tvari socialiniu ir aplinkos požiūriu; atsižvelgdamas į tai siūlo ECB ir Europos investicijų banko, įskaitant programą „InvestEU“, koordinavimo sistemą;
Kiti aspektai
24. pripažįsta labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ES; ragina ECB ir toliau stebėti, kad šios įmonės turėtų galimybę gauti paskolas, ypač atsižvelgiant į lėtą jų finansinės padėties gerėjimą; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad reikia skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ES, ir todėl ragina dėti daugiau pastangų užtikrinant realiosios ekonomikos finansavimą;
25. ragina ECB ir toliau vykdyti parengiamąjį darbą siekiant užtikrinti ES finansų rinkų stabilumą visiems galimiems nenumatytiems atvejams ir neigiamiems padariniams, susijusiems su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, turint omenyje tai, kad tam tikri regionai ir valstybės yra labiau susiję nei kiti;
26. nerimauja dėl rizikos, kylančios dėl to, kad vėluojama steigti bankų sąjungą, ir ragina nedelsiant ją užbaigti kurti; atkreipia dėmesį į nuolatinius ECB raginimus sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) kaip trečiąjį bankų sąjungos ramstį;
27. pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi tam tikrų veiklos principų ir konkrečios kooperatinių ir savitarpio bankų misijos principų, kurie turėtų atsispindėti ECB politikoje ir metoduose;
28. ragina sparčiau įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos projektą, kad būtų galima sustiprinti finansinę integraciją, pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir suteikti galimybę veiksmingam kapitalo mobilizavimui Europoje, siekiant padėti skatinti tvarų augimą, kuris būtų naudingas visiems piliečiams, ir pagerinti finansinį stabilumą ir Sąjungos atsparumą sukrėtimams; pripažįsta tvirtą ECB teikiamą paramą kuriant tikrą kapitalo rinkų sąjungą; palankiai vertina naujosios kapitalo rinkų sąjungos darbo grupės indėlį šioje srityje;
29. ragina ECB ir visas priežiūros institucijas sustiprinti kriptoturto ir su juo susijusios rizikos kibernetiniam saugumui ir su pinigų plovimu susijusios rizikos stebėseną siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui finansų sektoriaus stabilumui, vientisumui ir saugumui; pritaria EBI 2014/08 nuomonėje pateiktam pasiūlymui nenaudoti termino „virtualiosios valiutos“, nes terminas „valiuta“ gali būti klaidinantis dėl įvairių priežasčių;
30. atkreipia dėmesį į 2019 m. rugsėjo 4 d. Ekonomikos komiteto posėdyje Christine Lagarde pateiktas pastabas dėl naujo virtualiųjų valiutų reglamentavimo, kad „ECB ir apskritai centriniai bankai turėtų atidžiai stebėti šiuos pokyčius ir prisidėti prie tarptautiniu mastu vykdomo darbo, rengiant politines reagavimo priemones“; prašo ECB, bendradarbiaujant su Komisija, įvertinti ES teisinę ir reguliavimo sistemą, susijusią su elektroniniais pinigais, finansinėmis priemonėmis ir virtualiosiomis valiutomis ir (arba) turtu, siekiant sukurti išsamią finansinių priemonių, įstaigų ar infrastruktūros priežiūros sistemą kovos su pinigų plovimu ir stabilumo užtikrinimo tikslais, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir koordinavimo tikslais; ragina ECB bendradarbiauti su Komisija kuriant šioms naujoms valiutoms skirtą sistemą, kuri suderintų inovacijas, piliečių poreikius, finansinio stabilumo ir teisinės valstybės išsaugojimą;
31. palankiai vertina nuolatines ECB pastangas toliau stiprinti savo reagavimo ir veiklos atkūrimo pajėgumus kibernetinio išpuolio organizacijos atžvilgiu atveju;
32. ragina ECB užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp inovacijų finansinių technologijų srityje, įskaitant finansines technologijas, ir finansinio stabilumo;
33. ragina ECB bendradarbiauti su Komisija ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti euro kaip rezervinės valiutos vaidmenį; mano, kad tai būtų galima pasiekti įvairiais būdais, pvz., vykdant institucinį atstovavimą arba siūlant pelningus Europos finansinius produktus;
34. pritaria Christine Lagarde pareiškimui, kad dabar tinkamas laikas ir aplinkybės ECB pinigų politikos sistemos peržiūrai atlikti, siekiant užtikrinti, kad ECB turėtų tinkamas priemones, kuriomis galėtų geriau remti bendrąją ES politiką nedarydamas poveikio savo svarbiausiam kainų stabilumo užtikrinimo tikslui; ragina ECB rengti viešas konsultacijas, kurios būtų šio proceso dalis, siekiant užtikrinti, kad atliekant peržiūrą būtų atsižvelgiama į įvairių subjektų nuomones ir atsiliepimus; taip pat ragina ECB pakviesti šiame peržiūros procese dalyvauti Europos Parlamentą; sutinka su ECB pirmininke, kad ECB turi plačiau informuoti apie jo vykdomos politikos poveikį piliečiams;
35. atkreipia dėmesį į grynųjų pinigų, kaip ES piliečių naudojamos mokėjimo priemonės, svarbą; ragina ECB, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms, sukurti geresnę didelių sandorių stebėsenos sistemą, siekiant kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo bei organizuoto nusikalstamumo finansavimu;
36. palankiai vertina tai, kad nuo 2017 m. ECB viešai skelbia visą BSPP vertybinių popierių sąrašą, įskaitant emitentų pavadinimus ir bendrus duomenis apie tokius vertybinius popierius, suskirstytus pagal šalį, riziką, reitingą ir sektorių; apgailestauja, kad panaši politika netaikoma Turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programai (TUVPPP) ir trečiajai padengtų obligacijų pirkimo programai (POPP3); pakartoja, kad reikia daugiau skaidrumo, ypač vykdant trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą, turint mintyje didelę jos apimtį;
37. palankiai vertina euro trumpalaikės lyginamosios normos, naujos vienos nakties lyginamosios normos euro zonos pinigų rinkoms, įvedimą; ragina ECB į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti pirmą šios palūkanų normos raidos vertinimą ir veikimą rinkoje;
38. apgailestauja, kad ECB dar neįtraukė Graikijos obligacijų į viešojo sektoriaus pirkimo programą, nors Graikijos skolos tvarumas pagerėjo ir ji vėl prisijungė prie obligacijų rinkų; ragina ECB pagrįsti, kodėl jis dar neatliko Graikijos obligacijų skolos tvarumo analizės, nors tai yra išankstinė įtraukimo į kiekybinio skatinimo programą sąlyga;
39. pabrėžia techninį ECB palūkanų normų nustatymo pobūdį ir visuomenės paramos ekspertų inicijuojamiems sprendimams šioje srityje svarbą; todėl kritiškai vertina ECB politikos sprendimų politizavimą; ragina visus politikus ir nacionalinius centrinius bankus vengti viešų pareiškimų, kurie galėtų pakirsti pasitikėjimą ECB politika ir paramą jai;
40. palankiai vertina tai, kad Mario Draghi pirmininkavimo ECB laikotarpiu padidėjo ECB atskaitomybė, ir tikisi, kad nauja ECB pirmininkė Christine Lagarde užtikrins dar didesnę atskaitomybę, dialogą ir atvirumą, laikydamasi įsipareigojimo, prisiimto per 2019 m. rugsėjo 4 d. klausymą Ekonomikos ir pinigų politikos komitete;
41. mano, kad ECB turėtų sudaryti pakankamai galimybių susipažinti su Europos Audito Rūmų (EAR) auditų, susijusių su bankų priežiūra, dokumentais ir informacija; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina 2019 m. spalio mėn. EAR ir ECB susitarimo memorandumą, kuriame nustatoma praktinė dalijimosi informacija Europos Audito Rūmams atliekant ECB priežiūros veiklos auditą tvarka;
42. primena, kad ECB vykdomosios valdybos narių skyrimui turi būti kruopščiai pasirengta, turi būti užtikrinamas visiškas skaidrumas, skyrimas turi būti vykdomas kartu su Parlamentu ir laikantis Sutarčių; ragina Tarybą kiekvienai pareigybei sudaryti galutinį kandidatų sąrašą, kuriame būtų po lygiai vyrų ir moterų, ir pateikti jį Parlamentui, kad jis galėtų atlikti reikšmingesnį patariamąjį vaidmenį skyrimo procese; apgailestauja, kad kol kas nepadaryta tinkamos pažangos šiuo klausimu;
43. pripažindamas, kad per pastarąjį dešimtmetį banko funkcijos buvo išplėstos ir kad jam reikėjo daugiau darbuotojų, dirbančių pagal skirtingas sutartis, kad galėtų vykdyti jam priskirtas užduotis, reikalauja, kad su žmogiškaisiais ištekliais susijusios problemos visais atvejais būtų sprendžiamos sąžiningai, skaidriai ir greitai;
44. pabrėžia, kad nuo pasaulinės finansų krizės pradžios ECB išplėstų įgaliojimų aplinkybėmis reikalinga didesnė ir veiksmingesnė banko atskaitomybė; pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį ECB skaidrumą ir atskaitomybę Parlamentui; todėl yra pasirengęs pagerinti dialogo su ECB pirmininku formatą pinigų politikos klausimais; laikosi nuomonės, kad platesnės apimties skaidrumo užtikrinimo priemonės turėtų apimti bent šiuos elementus:
– privalomą reikalavimą skelbti valdančiosios tarybos narių interesų deklaracijas;
– užtikrinti, kad audito komitete ir etikos komitete būtų nepriklausomų narių;
– patvirtinti naują informavimo apie pažeidimus politiką;
– nustatyti aiškias gaires ir skaidrumo reikalavimus bei tinkamus susitikimų su suinteresuotaisiais subjektais apribojimus;
– nustatyti konkrečius reikalavimus dėl institucijos pozicijos, kurios ji laikosi įgyvendindama finansinės paramos programas, ir pozicijos daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, Bazelio komitete;
45. palankiai vertina išsamią, plačios apimties, pagal sektorius suskirstytą informaciją, kurią ECB pateikė dėl Parlamento rezoliucijos ECB 2017 m. metinės ataskaitos klausimu; ragina ECB tęsti šio su atskaitomybe susijusio įsipareigojimo vykdymą ir dar labiau jį sustiprinti, taip pat kasmet skelbti rašytinį atsiliepimą dėl Parlamento rezoliucijos dėl ECB metinės ataskaitos;
46. pabrėžia, kad ECB pagerino savo komunikaciją; mano, kad bankas turėtų ir toliau dėti pastangas, kad jo sprendimai būtų prieinami ir suprantami visiems piliečiams, įskaitant veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje ir taip išsaugoti bendros valiutos perkamąją galią;
°
° °
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
23.1.2020 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
40 5 8 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marek Belka, Stefan Berger, Gilles Boyer, Engin Eroglu, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Sven Giegold, Neena Gill, Valentino Grant, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Herve Juvin, Othmar Karas, Billy Kelleher, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Aušra Maldeikienė, Costas Mavrides, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Dimitrios Papadimoulis, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Dragoş Pîslaru, Luisa Porritt, Antonio Maria Rinaldi, Robert Rowland, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Joachim Schuster, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Francesca Donato, Agnès Evren, Martin Hlaváček, Eugen Jurzyca, Bogdan Rzońca, Julie Ward |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
César Luena, Cristina Maestre Martín De Almagro, Rob Rooken, Anna Zalewska |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
40 |
+ |
ID |
Herve Juvin |
NI |
Piernicola Pedicini |
PPE |
Stefan Berger, Agnès Evren, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Enikő Győri, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Inese Vaidere |
RENEW |
Gilles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Dragoş Pîslaru, Luisa Porritt, Stéphanie Yon-Courtin |
S&D |
Marek Belka, Jonás Fernández, Neena Gill, Eero Heinäluoma, César Luena, Cristina Maestre Martín De Almagro, Costas Mavrides, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Irene Tinagli, Julie Ward |
VERTS/ALE |
Sven Giegold, Stasys Jakeliūnas, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun |
5 |
- |
ECR |
Rob Rooken |
ID |
Francesca Donato, Valentino Grant, Antonio Maria Rinaldi |
NI |
Robert Rowland |
8 |
0 |
ECR |
Eugen Jurzyca, Bogdan Rzońca, Johan Van Overtveldt, Anna Zalewska |
GUE/NGL |
José Gusmão, Dimitrios Papadimoulis, Martin Schirdewan |
RENEW |
Martin Hlaváček |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0215.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0325.
- [3] ECB Nereguliarių straipsnių serija, Nr. 232, 2019 m. rugsėjis: Understanding low wage growth in the euro area and European countries. https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpops/ecb.op232~4b89088255.en.pdf