Pranešimas - A9-0027/2020Pranešimas
A9-0027/2020

PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

10.3.2020 - (2019/2058(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Tomáš Zdechovský


Procedūra : 2019/2058(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0027/2020

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

(2019/2058(DEC))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2019)0316 – C9-0053/2019)[2],

 atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo metinę 2018 m. atliktų vidaus auditų ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

 atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2018 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais[3],

 atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2018 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[4],

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

 atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[5], ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[6], ypač į jo 59, 118, 260, 261 ir 262 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

 atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0027/2020),

1. patvirtina Teisingumo Teismo sekretoriui, kad Teisingumo Teismo 2018 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos Teisingumo teismui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

 


 

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį

(2019/2058(DEC))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

 atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0027/2020),

A. kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1. su džiaugsmu pažymi, jog Audito Rūmai savo 2018 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

2. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad apskritai Teisingumo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su administracinėmis išlaidomis, esminių klaidų nebuvo ir kad tikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

3. apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos 10 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net jei daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos;

4. pažymi, kad Audito Rūmai iš visų Sąjungos institucijų ir įstaigų pagal daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategoriją „Administravimas“ atliktų operacijų atrinko 45 operacijų imtį; pažymi, kad ši imtis buvo sudaryta taip, kad būtų reprezentatyvi šios DFP išlaidų kategorijos išlaidų, kurios sudaro 6,3 proc. Sąjungos biudžeto, atžvilgiu; pažymi, kad iš Audito Rūmų darbo matyti, jog administracinės išlaidos yra nedidelės rizikos išlaidos; vis dėlto mano, kad atrinktų operacijų, susijusių su kitomis institucijomis, skaičius yra nepakankamas, ir prašo Audito Rūmų bent 10 proc. padidinti tikrintinų operacijų skaičių;

5. pažymi, kad 2018 m. ESTT biudžetas siekė 410 025 089 EUR, taigi išaugo 2,67 proc., palyginti su 399 344 000 EUR 2017 m.; pažymi, kad bendras įvykdymo lygis yra 99,18 proc. (palyginti su 98,69 proc. 2017 m.);

6. palankiai vertina ESTT apskritai apdairų ir patikimą finansų valdymą 2018 m. biudžeto laikotarpiu; atkreipia dėmesį į aukštą biudžeto įvykdymo lygį pagal 1 antraštinę dalį („ESTT dirbantys asmenys“, 75 proc. įvykdyto biudžeto) ir 2 antraštinę dalį („Pastatai, baldai, įranga ir įvairios veiklos išlaidos“, likusi įvykdyto biudžeto dalis) – šis lygis atitinkamai siekia 99,0 proc. ir 99,8 proc. (palyginti su 98,6 proc. ir 99,1 proc. 2017 m.);

7. apskritai pripažįsta ESTT pastangas išvengti didelių neatitikimų tarp įsipareigojimų (99,18 proc.) ir mokėjimų (94,04 proc.); palankiai vertina tai, kad ESTT labai atidžiai stebi biudžeto vykdymą per metus ir tuo tikslu sudaro mėnesines ataskaitų lenteles, kad būtų užtikrintas optimalus turimų išteklių panaudojimas;

8. pabrėžia, kad ESTT visose savo administracinėse tarnybose taiko rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus; atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyti konkretūs tikslai ir vienas ar keli išmatuojami rodikliai ir kad jie yra labai svarbūs rengiant metinį biudžetą; pripažįsta, kad rengiami praktiniai seminarai, kuriuose dalyvauja visos tarnybos, siekiant suderinti biudžeto valdymo metodus ir keistis geriausia patirtimi;

9. vis dėlto apgailestauja, kad 2017–2018 m. 2022 biudžeto punkto „Valymas ir priežiūra“ išlaidos padidėjo 11,81 proc. dėl naujos pastatų priežiūros sutarties ir kitų neįvertintų veiksnių, taigi dėl jų 2018 m. išaugo šios biudžeto eilutės lėšų suma; ragina ESTT toliau dėti pastangas siekiant parengti patikimas biudžeto sąmatas;

10. palankiai vertina tai, kad galutinių asignavimų posėdžiams ir konferencijoms panaudojimo lygis 2018 m. padidėjo iki 98,83 proc. (palyginti su 81,40 proc. 2017 m.); pripažįsta, kad šis biudžeto punktas iš dalies skirtas oficialiems vizitams ir ceremonijų renginiams, kurių biudžeto planavimas dėl nenumatytų įvykių yra mažiau nuspėjamas, finansuoti;

11. palankiai vertina ESTT pastangas balandžio 29 d. paskelbti savo metinę veiklos ataskaitą; pažymi, kad ESTT, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, toliau nagrinėja galimybę dar pakoreguoti savo kalendorių, kad biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai suteiktų daugiau laiko atlikti išsamesnę analizę ir vykdyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

12. pripažįsta ESTT įsipareigojimą imtis veiksmų, siekiant įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas, visų pirma, susijusias su aktyviu bylų valdymu ir tvarkaraščiais, pritaikytais atsižvelgiant į įvairių bylų pobūdį ir sudėtingumą; pripažįsta ESTT vykdomą atidų planavimą ir stebėseną, kad būtų užtikrintas sklandus teisminės veiklos tęstinumas; atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinė teisminio nagrinėjimo trukmė 2018 m. buvo 15,7 mėn. Teisingumo Teisme (palyginti su 16,4 mėn. 2017 m.) ir 20 mėn. Bendrajame Teisme (palyginti su 20,6 mėn. 2015 m. ir 16 mėn. 2017 m.); ragina ESTT ir toliau dėti pastangas siekiant, kai įmanoma, sutrumpinti teisminio nagrinėjimo trukmę;

13. pripažįsta, kad pagrindiniai ESTT prioritetai yra užtikrinti, kad abiejuose teismuose iškeltos bylos būtų išnagrinėtos per pagrįstą laikotarpį, kartu užtikrinant sprendimų kokybę; pažymi, kad dėl griežtos kontrolės sistemos ir aukšto budrumo lygio pastaraisiais metais buvo galima sutrumpinti vidutinį teisminio nagrinėjimo laiką; vis dėlto pažymi, kad tam nuolat turi būti skiriamas dėmesys, ypač atsižvelgiant į didėjantį darbo krūvį;

14. džiaugiasi, kad taikomosios programos „e-Curia“, kuria nuo 2018 m. gruodžio 1 d. advokatams ir Bendrojo Teismo darbuotojams privaloma naudotis keičiantis procesiniais dokumentais, naudotojai išreiškė pasitenkinimą šia programa; pažymi, jog Teisingumo Teismas nėra nustatęs, kad naudoti taikomąją programą „e-Curia“ yra privaloma; ragina Teisingumo Teismą sekti geru Bendrojo Teismo pavyzdžiu ir apsvarstyti galimybę numatyti privalomą taikomosios programos „e-Curia“ naudojimą; palankiai vertina tai, kad dėl šio pokyčio padidėjo minėto keitimosi dokumentais saugumas ir sparta ir prisidedama prie aplinkos gerinimo (naudojama mažiau popieriaus) ir išlaidų, susijusių su naudojimusi pašto paslaugomis, mažinimo; ragina ESTT toliau dėti pastangas siekiant visų teismo proceso etapų plataus masto skaitmeninimo;

15. atsižvelgia į tai, jog reikia papildomų organizacinių ir procedūrinių priemonių, kad ESTT galėtų susidoroti su vis didėjančiu darbo krūviu ir tuo pat metu pasiekti savo tikslus; pažymi, kad 2018 m. kovo 26 d. ESTT, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 281 straipsnio antra pastraipa, pateikė prašymą iš dalies pakeisti Protokolą Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto; supranta, kad teisėkūros procedūra vis dar vykdoma, ir prašo ESTT informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie jos rezultatus;

16. pažymi, kad 2018 m. ESTT turėjo 2 217 etatų, kuriuos sudarė 1 413 pareigūnų (64 proc.), 650 laikinųjų darbuotojų (29 proc.) ir 154 sutartininkai (7 proc.) (palyginti su 2 180 etatų 2017 m.);

17. pabrėžia, kad personalo paskirstymas pagal veiklos sektorius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais, t. y. bent 85 proc. užimtų etatų skirta darbuotojams, vykdantiems teisinę ir lingvistinę veiklą; pažymi, kad atsižvelgiant į nuolat vykdomą didelės apimties teisminį darbą, dėl kurio būtina skubiai ir optimaliai užpildyti visus laisvus etatus, 2018 m. etatų užpildymo rodiklis išlieka labai aukštas (97 proc.);

18. atsižvelgdamas į nuolat didėjantį bylų skaičių pakartoja, kad lankstus išteklių, visų pirma esamų teisės referentų paskirstymas, galėtų padidinti ESTT veiksmingumą; ragina ESTT pranešti apie konkrečias priemones, kurių buvo imtasi;

19. reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2018 m. ESTT dirbo 274 stažuotojai ir tik 87 stažuotojai turėjo teisę į 1 120 EUR dydžio mėnesines išmokas; palankiai vertina tai, kad ESTT priėmė naujas taisykles dėl stažuotojų ir paprašė papildomų asignavimų, kad nuo 2019 m. būtų galima finansuoti stažuotojų stažuotes narių kabinetuose; vis dėlto pažymi, kad vis dar ne visų siūlomų stažuočių atveju bus suteiktas teisingas atlygis; dėl nediskriminavimo praktikos ir teisingo atlygio nurodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) skubiai pritarti sprendimui pradėti mokėti už visas siūlomas stažuotes; ragina ESTT užtikrinti teisingą atlyginimą visiems savo darbuotojams;

20. palankiai vertina Bendrojo Teismo reformą, kuri padėjo sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir vidutinę teismo procesų trukmę; pažymi, kad 2018 m. Bendrasis Teismas užbaigė 13 proc. daugiau bylų nei 2017 m. ir 12 proc. sumažino neišnagrinėtų bylų skaičių;

21. palankiai vertina tai, kad abu Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) sudarantys teismai 2018 m. baigė nagrinėti 1 769 bylas (tai – rekordinis našumas), ir patvirtina, kad 2012–2018 m. laikotarpiu pastebima ženklaus bendros teismų veiklos augimo tendencija;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. Teisingumo Teisme pradėtų bylų skaičius buvo rekordiškai didėlis (iš viso 849 bylos, t. y. išaugo 15 proc., palyginti su 2017 m.); palankiai vertina tai, kad baigta nagrinėti rekordiškai daug bylų (760, t. y. 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais);

23. palankiai vertina tai, kad 2018 m. Bendrasis Teismas pirmą kartą savo istorijoje viršijo 1 000 baigtų nagrinėti bylų skaičių (1 009 išnagrinėtos bylos); kartu atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2017 m., gerokai (12 proc.) sumažėjo neišnagrinėtų bylų skaičius (2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1 333 neišnagrinėtos bylos, palyginti su 1 508 bylomis ankstesniais metais);

24. pažymi, kad šiek tiek padaugėjo vadovaujamas pareigas užimančių moterų, 2018 m. jų dalis sudarė 37,7 proc., palyginti su 35 proc. 2016 m. ir 30 proc. 2013 m.; pažymi, kad 2018 m. dirbo 27 moterys vadovės (21 etatas viduriniosios grandies vadovybėje ir 6 etatai aukštesniosios grandies vadovybėje) ir 45 vyrai vadovai; palankiai vertina ESTT pastangas stiprinti savo lygių galimybių ir įvairovės politiką įsteigiant specialų skyrių, kuris inicijuotų ir stebėtų konkrečias programas, priemones ir informuotumo didinimo susitikimus; ragina ESTT toliau dėti pastangas šioje srityje;

25. vis dėlto atkreipia dėmesį į nuolatinį pusiausvyros trūkumą, turint mintyje tiek Teisingumo Teismo, tiek Bendrojo Teismo teisėjų moterų skaičių; dar kartą ragina Tarybos nares spręsti šią problemą ir skiriant teisėjus aktyviai skatinti lyčių lygybę vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje įtvirtintais principais ir laikantis pagal reglamentus (ES, Euratomas) 2015/2422 ir (ES, Euratomas) 2019/629 prisiimtų įsipareigojimų;

26. pakartoja, kad turėtų būti atidžiai stebima darbuotojų, ypač einančių vadovaujamas pareigas, geografinė pusiausvyra; pažymi, kad tik 15 iš 57 ESTT vadovų ir 2 iš 13 direktorių yra kilę iš valstybių narių, kurios yra įstojusios į Europos Sąjungą nuo 2004 m. gegužės mėn.; ragina ESTT parengti politiką, kuria būtų siekiama pagerinti geografinę pusiausvyrą, ir pranešti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

27. palankiai vertina ESTT įsipareigojimą skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones, pvz., priimti sprendimą, kuriuo remiantis, be struktūrinio nuotolinio darbo galimybės, būtų leidžiama dirbti ir nenuolatinį nuotolinį darbą; be to, atkreipia dėmesį į IT pasiekimus gerinant nuotolinę prieigą prie taikomųjų darbo programų; taip pat su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į pastangas saugoti darbuotojų psichologinę sveikatą teikiant jiems psichologo, dirbančio ne visą darbo dieną, paramą;

28. reiškia susirūpinimą dėl pervargimo atvejų ESTT skaičiaus, 2017 m. ir 2018 m. tokių atvejų iš viso buvo po 12; todėl prašo ESTT įvertinti, ar darbo krūvis paskirstomas proporcingai įvairioms darbuotojų grupėms ir pavieniams darbuotojams;

29. ragina ESTT kasmet skelbti lentelę su išsamiais duomenimis apie tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl mokesčių, paslaugų ir susijusių dalykų; primena apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo sudarant susitarimus dėl paslaugų lygio įvairiose srityse, pvz., žmogiškųjų išteklių, saugumo ir IT srityse, svarbą; pritaria vidaus audito tarnybos rekomendacijoms aktyviau keistis gerąja patirtimi su kitomis institucijomis ir išnagrinėti glaudesnio bendradarbiavimo rengiant ir valdant sutartis, pvz., IT srityje, galimybes; apgailestauja, kad trūksta informacijos, pateiktos atsakant į Parlamento klausimą dėl ESTT bendradarbiavimo su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba; ragina ESTT ieškoti būdų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba;

30. pažymi, kad, įsigaliojus Reglamentui (ES) 2018/1725[7], ESTT atnaujino savo duomenų tvarkymo operacijas; su pasitenkinimu pažymi, kad buvo nustatyta speciali pranešimo apie duomenų apsaugos pažeidimus procedūra;

31. palankiai vertina ESTT pastangas gerinti šios institucijos kibernetinį saugumą; pažymi, kad veikla buvo koordinuojama su ES institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) ir Tarpinstitucinio komiteto informatikos klausimais (CII) saugumo pogrupiu;

32. palankiai vertina vidaus auditą, kurį atliekant tikrinta, ar tinkamai veikia darbuotojų atrankos ir įdarbinimo procedūros, ir kuriuo siekta nustatyti sąveiką ir racionalizavimo galimybes bei taip užtikrinti didesnį tų procedūrų veiksmingumą; pažymi, kad 2016 m. buvo inicijuotas ir 2018 m. baigtas vykdyti veiksmų planas, kuriame numatytos tokios priemonės, kaip naujas įdarbinimo vadovas, atnaujinti ir nauji žmogiškųjų išteklių valdymo informacinės sistemos moduliai, administracinių procedūrų ir pranešimų apie laisvas darbo vietas rengimo supaprastinimas; atkreipia dėmesį į priemones, kurių imtasi siekiant padidinti ESTT ir jo buveinės Liuksemburge patrauklumą tarpinstituciniu lygmeniu;

33. atkreipia dėmesį į tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi vidaus auditorius, siekdamas įvertinti, ar veiksmai, kurių ėmėsi audituoti padaliniai, yra tinkami, veiksmingi ir savalaikiai, ir nustatyti bei užfiksuoti pasiektą pažangą; su pasitenkinimu pažymi, kad visi atlikti auditai buvo baigti nedarant poveikio jokiems papildomiems patikrinimams;

34. atkreipia dėmesį į ESTT kovos su sukčiavimu strategiją, kuria siekiama kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos interesams; pažymi, kad ši strategija grindžiama atitinkamomis Finansinio reglamento ir Tarnybos nuostatų nuostatomis, papildytomis vidaus sprendimais ir taisyklėmis; pripažįsta, kad ši strategija yra neatsiejama ESTT rizikos valdymo politikos vidaus kontrolės sistemoje dalis;

35. pripažįsta ESTT aplinkosaugos vadybos sistemą, pagrįstą Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009[8]; pažymi, kad 2018 m., palyginti su baziniais 2015 m., ESTT pagerino savo aplinkosauginį veiksmingumą taip: 15,5 proc. sumažino popieriaus suvartojimą, 8,3 proc. sumažino elektros energijos suvartojimą ir 52,9 proc. padidino vaizdo konferencijų skaičių; palankiai vertina įvairius kitus projektus, pvz., vienkartinių plastikinių gaminių kiekio mažinimą, atskirų spausdintuvų skaičiaus mažinimą ir dalyvavimą kartu su kitomis Liuksemburge įsikūrusiomis Sąjungos institucijomis savitarnos dviračių sistemoje „vel’OH“;

36. palankiai vertina ESTT įsipareigojimą visapusiškai paisyti penktojo Teisingumo Teismo pastatų išplėtimo (trečiojo bokšto, kuris suteiks 50 000 m2 papildomo ploto, statyba) darbų tvarkaraščio ir biudžeto; šis projektas suteikia galimybę sutelkti visus ESTT darbuotojus vienoje vietoje; atkreipia dėmesį į saugumo priemonių atnaujinimo darbus ir palankiai vertina tai, kad ESTT pastatai suprojektuoti taip, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta lengva prieiga;

37. palankiai vertina tai, kad per 25 metų šio per penktąją plėtrą gauto pastatų ploto nusidėvėjimo laikotarpį bus sutaupyta apie 100 mln. EUR, palyginti su tęsiant išperkamosios nuomos politiką susidarysiančia suma, ir tai aiškiai rodo pasirinktos pastatų įsigijimo politikos vertę; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 34/2018 dėl ES institucijų biurų patalpų, kurioje pateiktos labai teigiamos išvados dėl ESTT pastatų politikos veiksmingumo;

38. su susidomėjimu pažymi, kad ESTT personalo komitetas 2017 m. surengė apklausą „Atvira erdvė“ ir 2018 m. sausio 30 d. pristatė jo išvadas generaliniams direktoriams; su pasitenkinimu palankiai vertina ESTT iniciatyvą sukurti darbo grupę, į kurią būtų įtrauktas pastatų ir saugumo direktorius, personalo komiteto pirmininkas ir atvirose erdvėse dirbantys darbuotojai; pažymi, kad, atsižvelgdamas į šios grupės rekomendacijas, Informacinių technologijų direktoratas dalį savo biuro patalpų erdvės pavertė atskirais biurais; ragina ESTT pasidalyti šia patirtimi su kitomis institucijomis ir visų pirma su Komisija;

39. sveikina ESTT, kad Europos ombudsmenas jį įtraukė į trijų finalininkų sąrašą apdovanojimui už gerą administravimą gauti (kategorija „puikūs rezultatai dėl bendradarbiavimo“) už Europos Sąjungos teisminio tinklo, apimančio valstybių narių konstitucinius teismus ir aukščiausiuosius teismus, sukūrimą; pritaria tam, kad, siekiant skaidrumo ir bendradarbiavimo, 2018 m. sausio mėn. pradėta naudoti saugi platforma, kurioje dalyvaujantys teismai dabar gali susipažinti su anksčiau neatskleistais dokumentais, yra svarbus žingsnis teisinga linkme;

40. atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio mėn. pertvarkytą ESTT interneto svetainę ir svarbius veiksmus bei darbus, kurių imtasi siekiant sukonkretinti, paaiškinti ir supaprastinti visuomenei teikiamą informaciją; palankiai vertina naują interneto svetainės produktą, vadinamą „informacijos suvestine“, kuriuo siekiama visomis oficialiosiomis kalbomis pateikti referencinės teismų praktikos konkrečioje Sąjungos teisės srityje apžvalgą; pažymi, kad neseniai atliktas tyrimas parodė labai didelio lygmens naudotojų pasitenkinimą – 80 proc. naudotojų skyrė 4 ar 5 taškų iš 5 galimų vertinimą;

41. palankiai vertina ESTT komunikacijos strategiją, kuria siekiama priartinti ESTT prie piliečių; pripažįsta, kad ESTT komunikacijai skirtas biudžetas auga, 2018 m. jis siekė iš viso 429 000 EUR (palyginti su 330 500 EUR 2013 m.); atkreipia dėmesį į trumpus animacinius filmus apie ESTT, pateikiamus 23 oficialiosiomis kalbomis „YouTube“ kanale, kuriuos 2018 m. peržiūrėjo 82 800 asmenų, ESTT dalyvavimą tinkle „Twitter“, kur jis turi daugiau kaip 74 000 sekėjų (palyginti su 42 000 sekėjų 2017 m.), ESTT informavimo renginius, įskaitant seminarus žurnalistams, ir atvirų durų dienas;

42. ragina Teismą transliuoti viešus teismo posėdžius ir padaryti jų įrašus prieinamus internetu; mano, kad šis skaidrumo didinimas atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį ir būtų naudingas visiems, kurie dirba teisės srityje arba studijuoja teisę Sąjungoje;

43. atkreipia dėmesį į tai, kad sukurtas Europos Sąjungos teisminis tinklas, kuriam priklauso valstybių narių konstituciniai ir aukščiausieji teismai ir kurį koordinuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT);

44. palankiai vertina tai, kad narių komandiruočių (Teismo atstovavimas ceremonijoje arba oficialiame renginyje) sąrašas pagal persvarstytą ESTT elgesio kodeksą skelbiamas ESTT interneto svetainėje ir kad pateikiama tokia informacija, kaip antai: nario vardas ir pavardė, renginio tikslas, vieta ir organizatorius; ragina ESTT paskelbti ir susijusias išlaidas, kaip tai daro kitos Sąjungos institucijos; pakartoja raginimą ESTT skelbti išsamesnę informaciją, susijusią su narių išorės veikla, įskaitant išvardytų renginių tikslą, datą, vietą ir kelionės bei pragyvenimo išlaidos, taip pat tai, ar šias renginių išlaidas apmokėjo ESTT, ar trečioji šalis;

45. palankiai vertina tai, kad ESTT nariams taikomas elgesio kodeksas, kuriuo reglamentuojamas jų nepriklausomumas, nešališkumas, sąžiningumas, įsipareigojimas, kolegialumas, atsakomybė ir pareigos; pažymi, kad ESTT savo narių finansinių interesų deklaracijas laiko vidaus priemone nešališkumui ir nepriklausomumui užtikrinti; ragina ESTT apsvarstyti galimybę jas paskelbti siekiant užtikrinti visuomenės kontrolę;

46. pažymi, kad finansinių interesų deklaracijos turi būti paties asmens teikiamos deklaracijos ir kad, atsižvelgiant į dabartinę teisinę sistemą, ESTT neturi tyrimo įgaliojimų, pagal kuriuos užtikrintų deklaruotų duomenų teisingumą ir išsamumą; ragina ESTT pagerinti šią sistemą bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos institucijomis;

47. dar kartą ragina ESTT savo interneto svetainėje paskelbti visų savo narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; pažymi, kad trumpos visų narių biografijos skelbiamos interneto svetainėje, bet jose nepateikiama informacija apie narystę kitose organizacijose; pažymi, kad, laikantis naujo narių elgesio kodekso, narių prašoma pradėjus eiti pareigas pateikti finansinių interesų deklaracijas ESTT, kurio nariai jie yra, pirmininkui; ragina ESTT savo interneto svetainėje paskelbti tas deklaracijas;

48. pripažįsta, kad taikomos vidaus procedūros, pagal kurias, prieš priskiriant bylą nariui, remiantis minėta deklaracija tikrinama, ar tas narys turi su byla susijusių finansinių interesų; pažymėjo, kad nariai kreipiasi į ESTT pirmininką visais atvejais, kai iškyla klausimas, susijęs su elgesio kodekso aiškinimu, ir kad konsultacinis komitetas šaukiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., kai pateikiamas skundas dėl nario; ragina ESTT informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie šio mechanizmo patikimumą;

49. apgailestauja, kad negauta informacijos apie pasiektą pažangą, susijusią su vidaus procedūromis dėl „sukamųjų durų“ reiškinio vyresniųjų darbuotojų atveju; primena ESTT apie 2018 m. Europos ombudsmeno vykdytą strateginę iniciatyvą dėl to, kaip įgyvendinti Tarnybos nuostatų nuostatas dėl „sukamųjų durų“ reiškinio vyresniųjų darbuotojų atveju; primygtinai ragina ESTT kuo greičiau nustatyti ir paskelbti griežtas atitinkamas prievoles;

50. atkreipia dėmesį į procedūrą, susijusią su interesų konfliktų nebuvimo deklaracija, teikiama įdarbinant naujus darbuotojus; taip pat pažymi, kad įdarbinimo procesas buvo pakeistas siekiant užtikrinti, kad tokios deklaracijos būtų įvertintos, ir prireikus būtų galima pasiūlyti paskyrimų tarnybai konkrečias priemones; taip pat pažymi, kad ESTT rengia taisykles, kuriomis reglamentuojama darbuotojų išorės veikla; ragina ESTT pateikti šio darbo ataskaitą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui;

51. pripažįsta, kad ESTT taiko procedūras ir vidaus taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų priekabiavimui darbo vietoje ir kurios skelbiamos jo interneto svetainėje; palankiai vertina tai, kad buvo pasidalyta informacija apie tai, kaip pradėti oficialią arba neoficialią procedūrą netinkamo elgesio atveju;

52. palankiai vertina tarpinstitucinį patarėjų tinklą, kuriame dalyvauja visos Liuksemburge įsikūrusios Sąjungos institucijos ir kuris sukurtas siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais priekabiavimo prevencijos ir konsultavimo srityje; palankiai vertina tai, kad ESTT patarėjams organizuojami aktyvūs mokymai;

53. apgailestauja, kad ESTT nepranešė apie jokius planus stiprinti kontrolės sistemą, susijusią su tarnybinių automobilių naudojimu; pabrėžia, kad vairuotojai turėtų lydėti narius į jų gimtąsias šalis tik išimtiniais ir pagrįstais atvejais; ragina ESTT skubiai patvirtinti priemones, skirtas išvengti atvejų, kai vairuotojai vieni be narių vyksta į narių kilmės šalis; pabrėžia, kad ši praktika gali kelti didelę grėsmę Europos Sąjungos Teisingumo Teismui reputacijos ir etikos požiūriais; ragina ESTT iki 2020 m. birželio mėn. informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

54. pažymi, kad daugiau kaip 40 proc. vertimų raštu buvo užsakyta atlikti ne institucijoje ir 2018 m. ne institucijoje išversto puslapio kaina siekė 103,10 EUR (2017 m. – 111,30 EUR); pažymi, kad institucijos viduje išversto puslapio kaina 2018 m. siekė 128,07 EUR (2017 m. – 136,70 EUR); pažymi, kad vidaus išlaidos apima visas būtinas susijusias išlaidas, pvz., IT, biuro patalpų ir pan. išlaidas; pažymi, kad dabartinėmis sąlygomis ESTT nemano, kad patartina toliau didinti užsakomųjų paslaugų lygį; vis dėlto primena, kad dėl šios institucijos tvarkomos informacijos neskelbtino pobūdžio dalis vertimo raštu darbo krūvio vis tiek turėtų likti institucijos viduje; ragina ESTT paaiškinti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui šią poziciją pateikiant argumentus;

55. pripažįsta, kad Jungtinės Karalystės darbuotojai buvo informuoti, jog paskyrimų tarnyba neketina reikalauti privalomo pareigūnų, kurie nebėra valstybės narės piliečiai, atsistatydinimo Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos; pažymi, kad Jungtinės Karalystės laikinieji darbuotojai ir sutartininkai taip pat buvo informuoti, kad kiekvienu konkrečiu atveju bus atliktas vertinimas atsižvelgiant į tarnybos interesus;

56. atkreipia dėmesį visą pastaraisiais metais atliktą darbą tokiose srityse, kaip rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas, etikos sistema ir visos su ja susijusios taisyklės bei procedūros, intensyvesnė komunikacijos veikla ir vis didėjantis skaidrumo gerinimo priemonių skaičius; palankiai vertina tai, kad sudaryta daug tarpinstitucinių paslaugų ir bendradarbiavimo susitarimų; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos bendradarbiautų ir dalytųsi patirtimi; siūlo išnagrinėti įformintos tinklų kūrimo veiklos įvairiose srityse galimybę, kad būtų dalijamasi geriausia patirtimi ir ieškoma bendrų sprendimų.

 


 

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (9.1.2020)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

(2019/2058(DEC))

Nuomonės referentas: Gilles Lebreton

 

 

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. patvirtina, kad 2018 finansiniais metais vykdant biudžetą panaudota labai didelė galutinė asignavimų suma (99,18 %), didesnė kaip 2017 m. (98,69 %);

2. patvirtina, kad ESTT biudžetą sudaro tik administracinės išlaidos, t. y. apytiksliai 75 % biudžeto skiriama institucijos darbuotojams, o likusios lėšos skiriamos pastatų, baldų, informacinių technologijų ir įvairioms veiklos išlaidoms;

3. pabrėžia, kad personalo paskirstymas pagal veiklos sektorius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais, t. y. bent 85 % užimtų etatų priklauso sektoriams, susijusiems su teisine ir lingvistine veikla; pažymi, kad atsižvelgiant į nuolat vykdomą teisminį darbą, dėl kurio būtina skubiai ir optimaliai užpildyti visus laisvus etatus, 2018 m. etatų užpildymo rodiklis išlieka labai aukštas (97 %);

4. pabrėžia Teisingumo Teismo pastatų politikos veiksmingumą, kaip apibūdinta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 34/2018 „ES institucijų biuro patalpos. Be geros vadybos praktikos pavyzdžių, taip pat yra įvairių trūkumų“; šioje ataskaitoje nurodoma, kad vykdant tris pagrindinius Teisingumo Teismo pastatų statybos projektus pasiekta puikių rezultatų biudžeto ir tvarkaraščio laikymosi aspektais[9];

5. pabrėžia, kad savo 2018 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nepateikė jokių pastabų dėl ESTT ir taip yra jau nuo 2010 m.;

6. palankiai vertina tai, kad 2018 m. sutrumpėjo vidutinė Teisingumo Teismo bylų nagrinėjimo trukmė (15,7 mėnesio, palyginti su 16,4 mėnesio 2017 m.), tačiau yra susirūpinęs dėl Bendrojo Teismo bylų nagrinėjimo trukmės – ji gerokai pailgėjo (20 mėnesių, palyginti su 16,3 mėnesio 2017 m.), nors tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad 2018 m. buvo baigta keletas didelių ir labai sudėtingų konkurencijos bylų; vis dėlto pabrėžia, kad vidutinė intelektinės nuosavybės bylų nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo, t. y. bylų nagrinėjimo, kuris baigiamas priimant sprendimą, trukmė dabar siekia 18,8 mėn. arba 13,5 mėn., atsižvelgiant į tai, ar rengiami teismo posėdžiai;

7. palankiai vertina tai, kad abu Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudarantys teismai 2018 m. baigė nagrinėti 1769 bylas – tai rekordinis našumas, ir patvirtina, kad 2012–2018 m. laikotarpiu pastebima ženklaus bendros teismų veiklos augimo tendencija;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. Teisingumo Teisme buvo išimtiniai metai – per vienerius metus pradėtų bylų skaičius tais metais buvo didžiausias (849), o tai reiškia 15 % padidėjimą palyginti su 2017 m.; palankiai vertina tai, kad palyginti su ankstesniais metais baigta nagrinėti rekordiškai daug bylų (760), t. y. 10 % daugiau nei ankstesniais metais;

9. palankiai vertina tai, kad 2018 m. Bendrasis Teismas pirmą kartą savo istorijoje viršijo 1000 baigtų nagrinėti bylų skaičių (1009 išnagrinėtos bylos); kartu atkreipia dėmesį į tai, kad palyginti su 2017 m. gerokai (12 %) sumažėjo nagrinėjamų bylų skaičius (2018 m. gruodžio 31 d. buvo nagrinėjamos 1333 bylos, palyginti su 1508 bylomis ankstesniais metais);

10. džiaugiasi, kad nuolat daugėja prieigos prie taikomosios programos „e-Curia“ paskyrų (2018 m. paskyrų skaičius buvo 4865, palyginti su 4354 paskyromis 2017 m.), ir palankiai vertina tai, kad nuo 2016 m. programa „e-Curia“ naudojama visose valstybėse narėse, o tai rodo, kad imtasi veiksmingų priemonių siekiant didinti visuomenės informuotumą apie šios taikomosios programos egzistavimą, veiksmingumą, greitį ir privalumus; palankiai vertina tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Bendrajame Teisme programa „e-Curia“ tapo vienintele šalių atstovų ir Bendrojo Teismo atstovų keitimosi teisminiais dokumentais priemone;

11. džiaugiasi, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 14/2017 pastabas, jau pradėti preliminarūs visiškai integruotos bylų valdymo sistemos įgyvendinimo darbai, siekiant gerokai sumažinti ES Teisingumo Teismo naudojamų IT priemonių, skirtų teismų veiklai valdyti, skaičių; pabrėžia, kad tokia sistema labai padės veiksmingiau valdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylas;

12. ragina Teismą transliuoti viešus teismo posėdžius ir padaryti jų įrašus prieinamus internetu; mano, kad šis skaidrumo didinimas atitiktų SESV 15 straipsnį ir būtų naudingas visiems, kurie dirba teisės srityje arba studijuoja teisę Sąjungoje;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad sukurtas Europos Sąjungos teisminis tinklas, kuriam priklauso valstybių narių konstituciniai ir aukščiausieji teismai ir kurį koordinuoja Teisingumo Teismas;

14. atkreipia dėmesį į 2018 m. įvykdytą institucijos administracinės struktūros reorganizavimą, po kurio šiuo metu yra trys generaliniai direktoratai (vietoj keturių) – Administracijos generalinis direktoratas, Daugiakalbystės generalinis direktoratas ir Informacijos generalinis direktoratas, o Tyrimų ir dokumentacijos direktoratas tiesiogiai pavaldus Teismo kancleriui; pažymi, kad reorganizacijos tikslas buvo paskatinti veiksmingesnį visų Teismo tarnybų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tų tarnybų darbas būtų geriau suderintas su Teismo vykdomos teisminės veiklos reikalavimais;

15. pripažįsta, kad dar truputį padidėjo moterų, einančių vadovaujamas pareigas, procentinė dalis, kuri, remiantis 2018 m. Teisingumo Teismo metine ataskaita, 2018 m. sudarė 37,5 %, palyginti su 36 % 2017 m. ir 35 % 2016 m.; tačiau atkreipia dėmesį į nuolatinį pusiausvyros trūkumą, turint omenyje tiek Teisingumo Teismo, tiek Bendrojo Teismo teisėjų moterų skaičių; dar kartą ragina Tarybos nares spręsti šią problemą ir skiriant teisėjus aktyviai skatinti lyčių lygybę vadovaujantis SESV 8 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje įtvirtintais principais ir laikantis pagal reglamentus (ES, Euratomas) 2015/2422 ir (ES, Euratomas) 2019/629 prisiimtų įsipareigojimų.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

9.1.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Patrick Breyer, Geoffroy Didier, Angel Dzhambazki, Ibán García Del Blanco, Esteban González Pons, Jackie Jones, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Lucy Nethsingha, Sabrina Pignedoli, Jiří Pospíšil, Franco Roberti, Liesje Schreinemacher, Raffaele Stancanelli, Axel Voss, Marion Walsmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gunnar Beck, Evelyne Gebhardt, Marie Toussaint, Bettina Vollath

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Edina Tóth

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

13

+

ECR

Angel Dzhambazki, Raffaele Stancanelli

ID

Gunnar Beck, Gilles Lebreton

NI

Sabrina Pignedoli

PPE

Geoffroy Didier, Esteban González Pons, Jiří Pospíšil, Edina Tóth, Axel Voss, Marion Walsmann

VERTS/ALE

Patrick Breyer, Marie Toussaint

 

0

-

 

 

 

4

0

NI

Mislav Kolakušić

RENEW

Karen Melchior, Lucy Nethsingha, Liesje Schreinemacher

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

19.2.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Matteo Adinolfi, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Luke Ming Flanagan, Isabel García Muñoz, Cristian Ghinea, Monika Hohlmeier, Jean-François Jalkh, Joachim Kuhs, Tsvetelina Penkova, Sabrina Pignedoli, Michèle Rivasi, Nico Semsrott, Angelika Winzig, Lara Wolters, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Grapini, David Lega, Marian-Jean Marinescu, Mikuláš Peksa, Ramona Strugariu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

József Szájer

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

22

+

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

ID

Matteo Adinolfi

NI

Sabrina Pignedoli

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, David Lega, Marian-Jean Marinescu, József Szájer, Angelika Winzig, Tomáš Zdechovský

RENEW

Olivier Chastel, Cristian Ghinea, Ramona Strugariu

S&D

Caterina Chinnici, Isabel García Muñoz, Maria Grapini, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters

VERTS/ALE

Mikuláš Peksa, Michèle Rivasi, Nico Semsrott

 

2

-

ID

Jean-François Jalkh, Joachim Kuhs

 

0

0

 

 

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 14 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika