Procedūra : 2019/2210(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0091/2020

Pateikti tekstai :

A9-0091/2020

Debatai :

PV 18/06/2020 - 6
CRE 18/06/2020 - 6

Balsavimas :

PV 18/06/2020 - 20
PV 19/06/2020 - 12

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0168

<Date>{04/05/2020}4.5.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0091/2020</NoDocSe>
PDF 228kWORD 73k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo</Titre>

<DocRef>(2019/2210(INI))</DocRef>


<Commission>{AFET}{AFET}Užsienio reikalų komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Tonino Picula</Depute>

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS
 TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS

Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo

(2019/2210(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2019 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas ir 2019 m. spalio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis atidedami sprendimai dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios,

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 17 d. Galutinį susitarimą dėl nesutarimų sprendimo, aprašyto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 817 (1993) ir 845 (1993), 1995 m. laikinojo susitarimo galiojimo pabaigos ir strateginės Graikijos ir Šiaurės Makedonijos partnerystės sukūrimo, taip pat vadinamą Prespos susitarimu,

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260),

 atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

 atsižvelgdamas į 2016 m. Visuotinę ES strategiją, kurioje nurodoma, kad patikima plėtros politika – tai strateginė investicija į Europos saugumą ir klestėjimą, ir ja jau labai prisidėta prie taikos regionuose, kuriuos anksčiau draskė karai,

 atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

 atsižvelgdamas į atnaujintą konsensusą dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba ir kuris vėliau buvo patvirtintas 2019 m. birželio mėn. priimtose Europos Vadovų Tarybos išvadose,

 atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 24 d. Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo galutinę deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 21 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Salonikų deklaraciją dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

 atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą, ypač į 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vakarų Balkanų valstybių užsienio reikalų ministrų deklaraciją dėl regioninio bendradarbiavimo ir dvišalių ginčų ir į Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO) įsteigimą, taip pat vėlesnius aukščiausiojo lygio susitikimus Vienoje (2015 m.), Paryžiuje (2016 m.), Trieste (2017 m.), Londone (2018 m.) ir Poznanėje (2019 m.),

 atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 29–30 d. vykusio Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl sąlygų taikymo siekiant parengti nuoseklią ES santykių su šalimis šiame regione strategiją,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 11 d. 13-os ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą dėl ES įsipareigojimo vykdyti Vakarų Balkanų šalių europinę integraciją,

 atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį 2020 m. sausio 28 d. sušaukė Europos Parlamento Pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 16 d. įvykusį neoficialų Vakarų Balkanų šalių vadovų, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininkės, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos Respublikos ministro pirmininko susitikimą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliuciją „Stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžia: būtina išsaugoti ES reputaciją ir geostrateginius interesus“[1],

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 13 d. priimtą Europos regionų komiteto nuomonę dėl 2019 m. plėtros dokumentų rinkinio[2],

 atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo[3],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)[4],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios[5],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos dėl konferencijos dėl Europos ateities[6],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto laišką,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0091/2020),

A. kadangi plėtra yra viena iš sėkmingiausių ES strateginės politikos priemonių

ir veiksmingiausia užsienio politikos priemonė, kuria padedama plėsti pagrindinių Sąjungos vertybių – pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, taikos ir gerovės puoselėjimo, lygybės, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, taikymą visoje Europoje;

B. kadangi plėtros procesas yra neatsiejama Europos integracijos dalis ir tebėra strategiškai svarbus Europos Sąjungai;

C. kadangi pati Sąjunga politiniu, saugumo ir ekonominiu požiūriu suinteresuota užtikrinti nuopelnais pagrįstą visapusiškos Vakarų Balkanų šalių narystės ES perspektyvą;

D. kadangi narystės ES perspektyva pripažįstamas svarbiausias geopolitinis Europos žemyno suvienijimo klausimas ir ji yra pagrindinė reformų Vakarų Balkanų šalyse paskata;

E. kadangi Vakarų Balkanų šalys geografiniu, istoriniu ir kultūriniu požiūriu priklauso Europai ir jų integracijos į Europos Sąjungą procesas yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti viso laisvo ir taikaus žemyno stabilumą ir saugumą;

F. kadangi ES plėtra yra dvišalis procesas, kurio metu abi šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, pagrįstas prielaida, kad ir Europos Sąjunga, ir šalys kandidatės vykdys savo prievoles;

G. kadangi Komisijos siūloma patobulinta metodika siekiama plėtros procesui suteikti naujo dinamiškumo, taip pat iš naujo paskatinti narystės siekiančių šalių pokyčius;

H. kadangi ES – pirmaujanti investuotoja, prekybos partnerė ir paramos teikėja regione;

I. kadangi Europos Parlamentas savo rezoliucijose palankiai įvertino Šiaurės Makedonijos ir Albanijos padarytą pažangą; kadangi Parlamentas, atsižvelgdamas į šią pažangą, pritarė tam, kad Šiaurės Makedonijai ir Albanijai būtų teikiamas atlygis už rezultatus pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę;

J. kadangi Europos Parlamentas apgailestavo, kad 2019 m. Europos Vadovų Taryba nepritarė tam, kad būtų pradėtos stojimo derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija; kadangi dėl šio nepritarimo derybų pradžiai po 2018 ir 2019 m. pateiktų Komisijos rekomendacijų, kurioms pritarė Parlamentas, sumažėjo Europos Sąjungos patikimumas, buvo prisidėta prie populizmo, nacionalizmo ir euroskeptiškumo aktyvėjimo, pakenkta šalių kandidačių įdėtoms pastangoms, iškilo grėsmė, kad susidarys politinis vakuumas, ir padrąsinti trečiųjų šalių subjektai, kurie siekia įtvirtinti politinę įtaką regione ir taip kenkia ES integracijos procesui;

K. kadangi plėtros procesu skatinami ir stiprinami pajėgumai spręsti dvišalius ginčus ir siekiama sutaikyti regiono visuomenes;

L. kadangi visos Vakarų Balkanų šalys, siekdamos stiprinti parlamentinę priežiūrą, turėtų dėti daugiau pastangų, kad įveiktų politinį susiskaldymą ir nutrauktų užsitęsusius parlamentinius boikotus;

M. kadangi Europos Parlamentas tebėra patikimas stojimo į ES procese dalyvaujančių šalių partneris ir plėtros proceso – teigiamo Europos Sąjungos mechanizmo, kuriuo skatinamos reformos siekiant stiprinti tas šalis instituciniu bei socialiniu ir ekonominiu požiūriais jų piliečių labui, – propaguotojas;

N. kadangi Salonikų darbotvarkėje ir Sofijos deklaracijoje pabrėžta, kad ypatingas dėmesys bus skirtas papildomų galimybių jaunimui kūrimui, kartu užtikrinant, kad taip būtų prisidedama prie socialinės ir ekonominės Vakarų Balkanų šalių plėtros;

O. kadangi Europos Parlamentas yra įsipareigojęs stiprinti politinę ir institucinę paramą demokratinėms ir ekonominėms reformoms regione ir padėti Vakarų Balkanų šalims stojimo į ES procese;

P. kadangi 2019–2024 m. Komisijos politinėse gairėse patvirtinta Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyva;

Q. kadangi prieš savo klausymus Europos Parlamente Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis J. Borrell ir Komisijos narys O. Várhelyi įsipareigojo teikti pirmenybę plėtros procesui ir paspartinti struktūrines ir institucines reformas bei integracijos procesus Vakarų Balkanų šalyse;

R. kadangi plataus užmojo plėtros politikai reikalingas tinkamas biudžetas; kadangi Taryba turėtų suteikti pakankamai biudžeto priemonių plėtros politikai remti;

S. kadangi ES taip pat turi stiprinti teisinės valstybės mechanizmus Sąjungos viduje ir nustatyti Konferencijos dėl Europos ateities plataus užmojo darbotvarkę;

T. kadangi Europos klestėjimas ir saugumas glaudžiai susiję su integracijos procesu ir pažanga taikos, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui srityse Vakarų Balkanų regione ir su jo šalių ateitimi stiprioje ir reformuotoje ES;

1. teikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai šias rekomendacijas:

a) remti Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą ir stiprinti stojimo procesą užtikrinant, kad juo būtų sutvirtintos pagrindinės vertybės ir teisinės valstybės principas ir jis lemtų tvarius demokratinius, ekonominius bei ekologinius pokyčius ir socialinę konvergenciją, taip pat kad juo būtų užtikrinti geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas, nes tai yra pagrindiniai plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso elementai, ir garantuojant, kad Sąjungos plėtra būtų vykdoma tuo pačiu metu diskutuojant dėl Europos ateities ir ES vidaus reformos;

b) dėti daugiau pastangų stiprinant valstybių narių politinę valią tęsti plėtrą aprėpiant Vakarų Balkanų šalis, užuot leidus ES vidaus procesams užkirsti tam kelią, taip pat gerinti ES vykdomą bendros politikos regione politinį ir strateginį orientavimą;

c) toliau vykdyti plėtrą, nes ji yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ES patikimumą, sėkmę ir įtaką regione ir už jo ribų;

d) paspartinti įsipareigojusių šalių stojimo procesą tiek politiniu, tiek administraciniu požiūriu, kad būtų įgyvendintos su ES susijusios reformos;

e) užtikrinti, kad taikant patobulintą metodiką būtų remiamas galutinis tikslas – visavertė narystė ES ir kad ES nustatytų nuspėjamesnes taisykles ir kriterijus, pagrįstus sąlygiškumu ir atšaukiamumu, ir juos nuosekliai taikytų, kad stojimo procesas būtų dinamiškesnis ir, taikant peržiūrėtą metodiką, būtų atkurtas jo patikimumas;

f) užtikrinti, kad didesnis dėmesys politiniam proceso pobūdžiui, kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme dėl peržiūrėtos plėtros metodikos, nepakeistų kriterijų įgyvendinimo vertinimo ekspertų lygmeniu ir nesudarytų kliūčių ES įsipareigojimui vykdyti nuopelnais pagrįstą plėtros procesą;

g) užtikrinti, kad grupuojant politikos sritis būtų padidintas reformų išsamumas, kokybė ir tvarumas ir gauta konkrečių rezultatų narystės siekiančiose šalyse, tuo pačiu metu sudarant sąlygas vienu metu vesti derybas dėl skirtingų skyrių;

h) suteikti aiškius, skaidrius ir nuoseklius stojimo kriterijus, taip pat nuolatinę politinę ir techninę paramą viso proceso metu ir pagerinti pažangos vertinimą vietoje, užtikrinant, kad kiekviena narystės siekianti šalis būtų vertinama pagal sąlygas ir nuopelnų principą;

i) užtikrinti plėtros proceso tęstinumą, atskaitomybę, nuoseklumą ir nuspėjamumą įtvirtinant Komisijos naująją metodiką kaip pakoreguotą ilgalaikę politiką ir vengiant proceso ir jo parametrų ad hoc peržiūrų dėl bet kurioje valstybėje narėje vykstančių politinių svarstymų; užtikrinti, kad stojimo kriterijai ir parama būtų grindžiami įgyta patirtimi, kad būtų išvengta anksčiau nustatytų trūkumų ir pagerintas stojimo procesas;

j) sudaryti palankesnes sąlygas taikyti patobulintą metodiką narystės siekiančioms šalims, kurios jau dalyvauja derybose, jei toks būtų jų pasirinkimas, kad būtų galima užtikrinti prasmingą ir ilgalaikį suderinimą su ES standartais ir normomis;

k) numatyti daugiau politinių ir ekonominių paskatų, skirtų Vakarų Balkanų šalims, ir pagerinti plėtros proceso ir politinių iniciatyvų Europos Sąjungoje suderinamumą kasmet rengiant regioninius susitikimus su Vakarų Balkanų šalių vadovais vykstant Europos Vadovų Tarybos susitikimui, užtikrinant, kad Vakarų Balkanų šalių atstovai reguliariai dalyvautų Europos Vadovų Tarybos, Politinio ir saugumo komiteto susitikimuose bei Komisijos darbo grupėse;

l) skatinti laipsnišką narystės siekiančių šalių integraciją į ES procesus, sektorių politiką ir programas dar prieš jų įstojimą, be kita ko, pasitelkiant tikslinę ES fondų finansinę paramą, kad piliečiai, ypač vaikai ir jaunimas, gautų apčiuopiamos naudos ir būtų išplėsta ES pasirengimo narystei parama ir dalyvavimas šiose šalyse prieš jų visapusišką narystę;

m) sudaryti palankesnes sąlygas derybose dalyvaujančių šalių parlamentų nariams glaudžiau bendrauti su Europos Parlamentu ir skatinti tokį bendravimą;

n) Vakarų Balkanų šalių atstovus įtraukti į Konferencijos dėl Europos ateities veiklą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo dalyvavimui;

o) sustiprinti sąlygų mechanizmą ir primygtinai raginti užtikrinti stojimo proceso atšaukiamumą taikant objektyvius kriterijus, kai sprendžiama, ar derybos turėtų būti atidėtos arba sustabdytos; užtikrinti, kad Komisija pradėtų šias procedūras atlikusi išsamų vertinimą ir reaguodama į valstybių narių arba Europos Parlamento pasiūlymą, kartu pažymint, kad disbalanso nuostatos ir atšaukiamumo principas jau taikomas dabartinėms Serbijos ir Juodkalnijos derybų sistemoms; užtikrinti, kad sąlygų ir sustabdymo mechanizmas būtų taikomas kartu vykdant aiškią ES institucijų komunikaciją apie konkrečius galimo sustabdymo aspektus;

p) padidinti valstybių narių atsakomybę už plėtros procesą didinant teisinės valstybės ir kitų sričių ekspertų iš valstybių narių, taip pat pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų vietoje dalyvavimą ir gerinti pokyčių apskritai vertinimą toliau laikantis ilgalaikių objektyvių standartų ir išvengiant stojimo proceso techninių aspektų politizavimo, visų pirma remiantis Europos Tarybos ir kitų standartus nustatančių institucijų stebėjimo ataskaitomis ir rekomendacijomis;

q) pripažinti, kad Berlyno procesu remiama ir papildoma ES plėtros politika ir kad jis negali būti laikomas alternatyva stojimui arba juo negali būti pakartoti veiksmai, kurių imtasi vykdant plėtrą;

r) pripažinti, kad stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžia atitinka pačios Sąjungos politinius, saugumo ir ekonominius interesus;

s) pripažinti, kad dėl Europos Vadovų Tarybos 2018 m. birželio, 2019 m. birželio ir 2019 m. spalio mėn. sprendimų nepradėti stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija buvo padarytas neigiamas poveikis ES vaidmeniui regione ir viešajai nuomonei stojimo į ES klausimu, nes Vakarų Balkanų šalims pasiųsta neigiama žinia, ir pripažinti, kad pradedant stojimo derybas atkuriamas pasitikėjimas procesu, kaip rekomendavo Europos Parlamentas ir Komisija;

t) kuo greičiau liberalizuoti vizų režimą Kosovui, nes nuo 2018 m. liepos mėn. įvykdyti kriterijai;

u) padidinti derybų dinamiškumą siekiant paspartinti Juodkalnijos ir Serbijos prisijungimą;

v) užtikrinti, kad plėtros procese pagrindinis dėmesys būtų skiriamas demokratijai, teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms derybas pradedant ir baigiant skyriais, susijusiais su teisminėmis institucijomis, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat tais skyriais, kurie apima pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, žiniasklaidos ir saviraiškos laisves;

w) sutelkti dėmesį į institucinių ir administracinių pajėgumų stiprinimą siekiant visais lygmenimis didinti skaidrumą ir gero valdymo veiksmingumą;

x) pasinaudoti pastaraisiais plėtros etapais įgyta patirtimi, įskaitant tai, ko buvo pasimokyta iš Vidurio Europos šalių;

y)  toliau bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityje;

z) užtikrinti konkretų dėmesį valstybės gebėjimų stiprinimui, teismo sprendimų įgyvendinimui, teisminėms reformoms ir pastangoms kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

aa) primygtinai reikalauti laikytis nacionalinių ir tarptautinių teismo sprendimų ir visapusiškai juos įgyvendinti, įskaitant konstitucinių teismų ir visus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir jį pakeitusio Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų likusių funkcijų mechanizmo (IRMCT), Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriaus ir Specialiųjų bylų prokuratūros sprendimus, taip pat Europos Tarybos priežiūros įstaigų, be kita ko, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, rekomendacijas;

ab) primygtinai raginti Vakarų Balkanų šalis laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų vykdant baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus ir nustatant, koks likimas ištiko dingusius asmenis; propaguoti visapusišką bendradarbiavimą su IRMCT, Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriumi ir Specialiųjų bylų prokuratūra ir aiškų vadovavimąsi TBTBJ darbu ir išvadomis, įskaitant TBTBJ darbo ir palikimo viešinimą bei platinimą piliečiams; pasmerkti visus bandymus šlovinti karo nusikaltėlius ir neigti istorinius faktus ir šiuo atžvilgiu remti faktų apie visas karo nusikaltimų ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų aukas buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo regioninę komisiją (RECOM iniciatyva);

ac) padidinti ES dalyvavimą sprendžiant neišspręstus dvišalius klausimus, skatinant gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą didinant pasitikėjimą ir vykdant tarpininkavimą ir primygtinai raginti Vakarų Balkanų šalis įsipareigoti siekti susitaikymo ir taikių ilgalaikių ginčų sprendimų;

ad) stiprinti stojimo procesą siekiant padidinti Vakarų Balkanų šalių ir valstybių narių tautų solidarumą, tuo pačiu metu gerbiant jų istoriją, kultūrą ir tradicijas;

ae) stiprinti ir prireikus didinti bendras ES ir Vakarų Balkanų šalių pastangas skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir mainus, siekiant sukurti abipusiškai teigiamą jų gyventojų nuomonę vienų apie kitus;

af) skatinti vienodų sąlygų kūrimą įtraukiai politinei aplinkai ir visose Vakarų Balkanų šalyse sudaryti palankesnes sąlygas pastangoms, kuriomis siekiama įveikti politinį susiskaldymą ir nutraukti užsitęsusius parlamentinius boikotus; kurti įtraukią ir konstruktyvią parlamentinę kultūrą ir stiprinti parlamentinę kontrolę bei priežiūrą; taip pat skatinti atsakingą požiūrį į atstovavimą piliečių interesams parlamentuose, siekiant skatinti demokratinę kontrolę ir kokybiškesnius teisės aktus;

ag) atkreipti dėmesį į su stojimo procesu susijusį Europos Parlamento darbą ir paramos demokratijai veiklą, įskaitant jo nuolatinių komitetų ir delegacijų veiklą, ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas ir įtraukti nuolatinius Parlamento pranešėjus Vakarų Balkanų šalių klausimais į tikrinimo procesą ir veiksmus vietoje;

ah) remti rinkimų reformas, kuriomis užtikrinami laisvi, sąžiningi, konkurencingi ir skaidrūs rinkimai centriniu ir vietos lygmenimis, per kuriuos nebūtų vykdomos bauginimo ir dezinformacijos kampanijos, laikantis tarptautinių standartų, įskaitant standartus dėl partijų finansavimo skaidrumo, ir tarptautinių stebėjimo misijų rekomendacijų; stebėti pažangą įgyvendinant Venecijos komisijos nuomones; prisidėti prie Europos Parlamento paramos demokratijai programų regione;

ai) skatinti nacionalinius parlamentus naudotis Europos Parlamento paramos demokratijai priemonėmis, pvz., Jeano Monnet dialogu ir šalių tarpusavio dialogu, kad būtų palengvintas su parlamentiniu dialogu susijęs politinis darbas ir padidinta atskaitomybė, priežiūra, demokratinė kontrolė ir teisėkūros darbo kokybė;

aj) stiprinti pilietinę visuomenę ir glaudžiai ją susieti su nepakeičiamos veikėjos vaidmeniu įgyvendinant demokratijos įtvirtinimo, regioninio bendradarbiavimo ir su stojimu susijusių reformų procesus, daug dėmesio skiriant proeuropietiškoms ir demokratinėms jėgoms regione;

ak) užtikrinti, kad šalių kandidačių piliečiai ir visuomenė būtų glaudžiau susiję su stojimo procesu ir jis jiems duotų daugiau naudos; šiame procese ypač remti ir skatinti proeuropietiškas ir demokratines visuomenės grupes, pažiūras ir nuomones;

al) užtikrinti, kad imantis kiekvieno veiksmo būtų vykdomas išsamus ir visapusiškas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis, akademine bendruomene ir jaunimu, pradedant ankstyvu sprendimų priėmimo etapu ir baigiant įgyvendinimo ir vertinimo etapu, ypač stengiantis neremti ir nefinansuoti esamų vietos antieuropietiškų valdžios struktūrų ar vietos struktūrų, kurių demokratinė reputacija abejotina, ir taip skatinti puoselėti ES vertybes, teisinę valstybę, vykdyti kovą su korupcija ir kurti tvirtas bei veiksmingas demokratines institucijas, kaip sėkmingo stojimo į ES pagrindą;

am) griežtai pasmerkti prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones nukreiptas šmeižto kampanijas, grasinimus ir bauginimą ir primygtinai raginti ištirti tokius pažeidimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos, taip sudaryti saugias sąlygas žurnalistams ir tuo pačiu metu spręsti problemas, susijusias su koncentracija, politiniu ir ekonominiu spaudimu finansuojant žiniasklaidą ir skaidrumo dėl žiniasklaidos nuosavybės trūkumu;

an) aktyviai remti ir stiprinti demokratinę, nepriklausomą ir įvairialypę žiniasklaidos aplinką, taip pat žiniasklaidos atskaitomybę ir valdymą;

ao) didinti paramos priemones, kuriomis būtų skatinamas atsparumas dezinformacijai ir ardomojo pobūdžio žiniasklaidos kampanijoms, įskaitant kampanijas, per kurias vykdomos užsienio įtakos operacijos ir hibridinio karo priemonėmis siekiama pakenkti Vakarų Balkanų šalių demokratiniams procesams bei suverenitetui;

ap) skatinti ir aktyviai remti kovos su diskriminacija politikos įgyvendinimą ir primygtinai raginti traukti baudžiamojon atsakomybėn už neapykantos nusikaltimus; raginti sparčiau daryti pažangą siekiant lyčių lygybės ir kovojant su diskriminacija bei užtikrinant etninių, nacionalinių ir religinių mažumų atstovų, neįgaliųjų, romų ir LGBTQI + asmenų socialinę įtrauktį, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, parengiant įtraukias politikos priemones, kuriomis būtų apsaugomos pagrindinės piliečių teisės;

aq) raginti sukurti tvirtesnę teisinę sistemą, pagal kurią būtų užkertamas kelias moterų žudymui dėl lyties ir smurtui prieš moteris bei vaikus ir kitų formų smurtui šeimoje ir su juo aktyviai kovojama, be kita ko, primenant Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo įpareigojimus ir imantis reikiamų šios konvencijos ratifikavimo priemonių; užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja;

ar) pripažinti sunkumus, su kuriais susiduria Vakarų Balkanų šalys siekdamos valdyti migrantų ir pabėgėlių srautus, ir labai dideles pastangas, kurias regionas dėjo, kad suteiktų pastogę ir humanitarinę pagalbą, visų pirma padedant ES; įgyvendinti Vakarų Balkanų šalių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) susitarimus;

as) pabrėžti, kad Vakarų Balkanų šalių indėlis saugant Europos Sąjungos išorės sieną labai svarbus, ir didinti Europos paramą sienų valdymui šiame regione; stiprinti regiono prieglobsčio sistemos pajėgumą bendradarbiaujant su Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR);

at) pabrėžti, koks nepaprastai svarbus yra socialinis aspektas bei socialinė ir ekonominė sanglauda, taip pat pabrėžti jiems tenkantį pagrindinį vaidmenį stojimo procese;

au) daugiau dėmesio skirti skurdo panaikinimui, paramai pilietinei visuomenei ir įsipareigojimų darbo teisės srityje įgyvendinimui;

av) raginti Vakarų Balkanų šalis užtikrinti didesnes darbo ir socialines teises, skatinti augimą ir įgyvendinti socialinį ES acquis ir į derybų procesą su ES partneriais įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus, pvz., profesines sąjungas, prekybos rūmus ir darbo rūmus;

aw) spręsti protų nutekėjimo problemą numatant konkrečias priemones, pvz., skatinant kokybiškas ir įtraukias švietimo reformas, visų pirma profesinio rengimo ir mokymo srityje, užtikrinant, kad švietimo sektorius labiau atitiktų darbo rinkos reikalavimus ir prisidėtų kuriant ilgalaikes ir tvarias darbo vietas jaunimui;

ax) remti pagal Europos Parlamento Jaunųjų politikos lyderių programą veikiančią regioninio dialogo platformą „Atotrūkio mažinimas“ siekiant panaikinti jaunimo politikos, jaunimo dalyvavimo ir parlamento narių atotrūkį Vakarų Balkanų šalyse ir paskatinti konkrečius veiksmus, kuriais būtų didinamas jaunimo dalyvavimas politikoje ir į jaunimą orientuotų politikos priemonių įgyvendinimas regione;

ay) skatinti savanoriškos veiklos ir pilietinio dalyvavimo galimybes jaunimui ir daugiau investuoti į regiono jaunimą didinant narystės siekiančių šalių dalyvavimą esamose judumo programose, pvz., „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“ ir parengiant naujas tarpregioninio judumo programas;

az) stiprinti bendradarbiavimą mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse vykdant šiuo tikslu numatytą Europos Komisijos programavimą;

ba) aktyviau teikti pagalbą Vakarų Balkanų šalims siekiant tobulinti jų aplinkosaugos, energijos vartojimo efektyvumo ir klimato srities įstatymus ir užtikrinti, kad jos būtų pajėgios juos įgyvendinti laikantis ES standartų bei Paryžiaus susitarimo, be kita ko, visapusiškai ir nedelsiant vykdant savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Energijos bendrijos sutartį, susijusius su visapusišku suderinimu su Sąjungos energijos acquis ir jo įgyvendinimu;

bb) raginti valdžios institucijas nedelsiant imtis taikyti oro ir vandens taršos stebėsenos, mažinimo ir prevencijos priemones; užtikrinti ex ante strateginius aplinkos vertinimus ir poveikio aplinkai vertinimus siekiant užtikrinti tvarios hidroenergijos ir turizmo vystymą, suderintą su išsaugojimo pastangomis;

bc) sudaryti palankesnes sąlygas regioninei energetikos integracijai, didinant įvairinimą ir energijos tiekimo šaltinių saugumą, ir plėsti energetikos infrastruktūros bei skaitmeninių tinklų jungtis;

bd) skatinti būtiną energetikos pertvarką nuo anglies ir lignito, kurie kelia didelį pavojų vietos gyventojams ir kaimyninėms šalims socialiniu ir sveikatos požiūriu, pereinant prie švaresnių atsinaujinančiųjų energijos išteklių; įtraukti Vakarų Balkanų narystės siekiančias šalis į Europos žaliojo kurso ir Teisingos pertvarkos fondo procesus;

be) priminti, kad ES yra didžiausia užsienio investuotoja regione, 2014–2018 m. suteikusi 12,7 mlrd. EUR tiesioginių užsienio investicijų; parengti strateginį ekonomikos ir investicijų planą siekiant visame regione gerinti konkurencingumą, teisinę ir verslo aplinką, MVĮ padėtį ir darnų vystymąsi, laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą, tuo pačiu metu pažymint, kad Vakarų Balkanų šalių augimas lėtėja po trumpalaikio investicijų atsigavimo ankstesniais metais ir kad investicijų ir eksporto indėlis į augimą mažėja;

bf) skatinti ir didinti regioninę ekonominę integraciją Vakarų Balkanų šalyse, kaip jau įgyvendinta pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS) ir parengta pagal ES acquis, ir aktyviai remti ES ir regiono ekonominę integraciją plečiant ES politiką ir vidaus rinką į jas įtraukiant Vakarų Balkanų šalis, kaip bus įgyvendintos išankstinės sąlygos;

bg) remti iniciatyvas, grindžiamas regioninės ekonominės erdvės daugiamečiu veiksmų planu (angl. MAP REA), kurį 2017 m. Trieste vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priėmė Vakarų Balkanų šalių ministrai pirmininkai ir kurio keturi ramsčiai – prekyba, investicijos, judumas ir skaitmeninė integracija – labai svarbūs regiono ekonominei plėtrai ir spartinant konvergenciją su ES;

bh) remti Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą su tokiomis regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT), Regioninis jaunimo bendradarbiavimo biuras (RYCO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), ir tokiomis tarptautinėmis finansų institucijomis, kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir Europos investicijų bankas (EIB);

bi) toliau teikti paramą ir pagalbą, kurių nedelsiant reikia, kad būtų įgyvendinti Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) procesai, teigiamai vertinant jų paraiškas dėl narystės PPO, pateiktas atitinkamai 1999 ir 2005 m., ir primenant narystės PPO svarbą siekiant atverti prekybos galimybes ir priartinant šalis kandidates prie narystės ES;

bj) apginti Sąjungos interesus švelninant neigiamą laisvosios prekybos susitarimų su Eurazijos ekonomine sąjunga, kuriuos yra pasirašiusios narystės Europos Sąjungoje siekiančios šalys ir kurioms suteikta galimybė sudaryti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, poveikį, be kita ko, peržiūrint tokioms šalims teikiamos paramos dydį;

bk) skatinti regioninį bendradarbiavimą tarp Vakarų Balkanų šalių infrastruktūros plėtros srityje;

bl) suteikti šiam regionui didelį prioritetą pagal ES strategiją dėl glaudesnių sąsajų, pabrėžiant, kad svarbu gerinti regiono transporto infrastruktūrą, visų pirma dėl jos vaidmens sudarant palankesnes sąlygas prekybai; pritarti tam, kad Vakarų Balkanų šalyse būtų tiesiami Europos geležinkelių ir greitkelių koridoriai; ragina Komisiją paspartinti investicijų į infrastruktūrą finansavimą;

bm) glaudžiau susieti regiono žmones ir ekonomiką su ES įtraukiant Vakarų Balkanų šalis į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) ir transeuropinį energetikos tinklą (TEN-E) ir padėti užtikrinti kokybiškas ir saugias transporto bei energetikos paslaugas ir gerinti infrastruktūrą ir apskritai jungtis regione, taip pat regiono ir ES jungtis, vadovaujantis Komisijos pasiūlymu dėl strateginio ekonomikos ir investicijų plano Vakarų Balkanų šalims;

bn) sparčiau įgyvendinti Vakarų Balkanų skaitmeninę darbotvarkę, kad piliečiai gautų skaitmeninės transformacijos teikiamos naudos; padėti regiono šalims padidinti startuolių ir MVĮ finansavimo ir plėtros galimybes;

bo) parengti nuspėjamą regioninės nemokamo tarptinklinio ryšio zonos sukūrimo tvarkaraštį ir paspartinti šios zonos įgyvendinimą, taip pat toliau mažinti ryšių su ES tarifus, remiantis intensyvesniu fiziniu ir skaitmeniniu regioniniu bendradarbiavimu ir junglumu;

bp) pagerinti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje nuoseklumą, veiksmingumą, matomumą ir skaidrumą ir taip skatinti Sąjungos vertybes, teisinę valstybę, kovą su korupcija ir tvirtų bei veiksmingų demokratinių institucijų kūrimą; prireikus suderinti Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) finansavimą su Europos žaliojo kurso tikslais;

bq) užtikrinti tinkamą, teisingą ir proporcingą, rezultatais pagrįstą ir į rezultatus orientuotą pasirengimo narystei paramą, kuri atitiktų paramos gavėjų pertvarkos poreikius ir padėtų jiems įvykdyti stojimo į ES įsipareigojimus; pirmenybę teikti konkretiems projektams, kuriuos įgyvendinant naudos gautų atitinkamų šalių gyventojai, ir padidinti naudos gavėjų gebėjimą panaudoti lėšas;

br) vykdyti glaudesnį koordinavimą ekonomikos valdymo klausimais su tarptautinėmis finansų institucijomis ir gerinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant racionalizuoti paramos pastangas ir išvengti finansavimo dubliavimosi;

bs) stiprinti makrofinansinės paramos ir pažangos kovojant su korupcija bei pagarbos teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms sąlygiškumą;

bt) išvengti, kad būtų sumažintas bendras PNPP finansavimas, nes dėl to galėtų sulėtėti su ES susijusios reformos ir sumažėti Sąjungos pajėgumas įgyvendinti savo strateginį tikslą stabilizuoti ir transformuoti narystės siekiančias šalis ir parengti jas narystės įsipareigojimams, taip pat būtų griežtai apribota galimybė spręsti įvairias problemas, susijusias su teisine valstybe, susitaikymu, regionine integracija ir klimato kaita, tuo pačiu regionas taptų dar pažeidžiamesnis trečiųjų šalių subjektų poveikio atžvilgiu; užtikrinti, kad pilietinei visuomenei nuolat būtų teikiama tinkama parama;

bu) užtikrinti, kad PNPP III būtų taikoma vadovaujantis politiniais prioritetais, kurie, įgyvendinant konkrečius projektus, darytų tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui, ir kad pasirengimo narystei finansavimas būtų skiriamas skaidriai, proporcingai ir nediskriminuojant ir būtų pagrįstas tvirtais rezultatų rodikliais, atsižvelgiant į paramą gaunančių šalių parodytą įsipareigojimą ir padarytą pažangą įgyvendinant reformas;

bv) sustiprinti į veiklos rezultatus orientuotą metodą taikant sustabdymo mechanizmą, užtikrinant suderinamumą su Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP); papildyti PNPP III reglamentą reformuotu ir pagerintu „strateginiu dialogu“, užtikrinant, kad Europos Parlamentas būtų laiku informuotas ir su juo būtų laiku konsultuojamasi;

bw) užtikrinti demokratinę atskaitomybę garantuojant visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą vykdant PNPP III rengimo, programavimo, stebėsenos ir vertinimo kontrolę, priežiūrą ir strateginį valdymą priimant deleguotuosius aktus;

bx) gerinti bendrą ES paramos regione matomumą ir informaciją apie ją stiprinant strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją siekiant perteikti Sąjungos vertybes ir atkreipti dėmesį į ES finansuojamų projektų ir programų pridėtinę vertę; parengti bendrą komunikacijos strategiją bendradarbiaujant su Vakarų Balkanų šalimis; toliau didinti supratimą apie stojimo ir susivienijimo proceso visame Europos žemyne naudą;

by) primygtinai reikalauti, kad narystės siekiančios šalys užtikrintų laipsnišką suderinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika ir bendra prekybos politika;

bz) palankiai vertinti Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą su ES vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas;

ca) pasmerkti trečiųjų šalių veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti demokratinį valdymą Vakarų Balkanų regione ir jam pakenkti;

cb) toliau bendradarbiauti kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kovą su Rusijos propaganda;

cc) užtikrinti, kad 2020 m. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime būtų įvertintas ir persvarstytas plėtros procesas, jam suteikta naujo dinamizmo, taip pat suteiktas naujas postūmis narystės siekiančių šalių pokyčiams;

cd) remti naują Komisijos siūlomą metodiką siekiant vėl pradėti procesą iki Zagrebe vyksiančio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo, taip pat pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija;

ce) toliau bendradarbiauti su Jungtine Karalyste Vakarų Balkanų šalyse, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės ryšius su regionu, ir toliau siekti bendrų tikslų – pradedant teisinės valstybės principo skatinimu bei kova su organizuotu nusikalstamumu ir baigiant kova su terorizmu ir kitais BSGP misijų tikslais ir uždaviniais;

cf) stiprinti aukšto lygio politinį dialogą reguliariai rengiant ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams.

 


 

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS

 

Davidui McALLISTERIUI

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui

 

Tema: INTA komiteto nuomonė dėl AFET komiteto pranešimo dėl Vakarų Balkanų

 

Gerb. D. McAllisteri,

 

Šiuo laišku kreipiuosi į Jus kaip INTA komiteto nuomonės referentas dėl AFET komiteto pranešimo „Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų, rengiantis 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimui“.

 

INTA komitetas dėl savo nuomonės turėjo balsuoti kovo mėn., tačiau dėl išskirtinių su COVID-19 susijusių aplinkybių iš pradžių planuoti eiliniai posėdžiai buvo atšaukti. Remiantis šiuo metu turima informacija, INTA komitetas gali neturėti galimybės balsuoti dėl oficialios nuomonės prieš planuojamą AFET komiteto pranešimo priėmimą siekiant užtikrinti, kad Parlamentas laiku pateiktų savo indėlį rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui.

 

Atsižvelgiant, viena vertus, į labai ribotas posėdžių galimybes ir, kita vertus, į AFET komiteto politines prerogatyvas užtikrinti, kad Parlamentas laiku patiektų indėlį rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, INTA komiteto koordinatoriai savo balandžio 1 d. posėdyje susitarė išimties tvarka pritarti tam, kad INTA komiteto pozicija būtų pateikta kaip kompromisiniai pakeitimai (dėl kurių susitarė frakcijos), kurie būtų perduoti AFET komitetui laišku, jei toks laiškas būtų iš esmės laikomas nuomone ir į jį būtų tinkamai atsižvelgta.

 

Todėl prašau Jūsų pasidalyti šiuo laišku su komiteto pranešėju ir traktuoti pridėtus pakeitimus kaip INTA komiteto indėlį rengiant AFET komiteto pranešimą dėl Vakarų Balkanų. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis tikiuosi, kad atitinkamai išnagrinėsite šį laišką Jūsų komiteto balsavimo procedūros metu.

 

Pagarbiai

 

 

Reinhard BÜTIKOFER

 

Kopija: Bernd LANGE, INTA komiteto pirmininkas

 Tonino PICULA, AFET komiteto pranešėjas

 

Priedas: Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) pozicija laiško forma

 


 

Rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų, rengiantis 2020 m. gegužės mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui

 

Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) pozicija laiško forma

(INTA komiteto nuomonės referentas: Reinhard Bütikofer)

 

 

1.  pabrėžia, kad remti su ES susijusias reformas demokratijos, teisinės valstybės, socialinės rinkos ekonomikos, ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos srityse, palaikyti gerus kaimyninius santykius ir sėkmingai pradėti, vesti ir užbaigti stojimo derybas su Vakarų Balkanų šalimis yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų šiame regione; primena, kad žaliajame kurse numatyti užmojai aplinkosaugos srityje ir Europos ekologinė pertvarka gali būti visapusiškai veiksmingi tik tuo atveju, jei trečiosios šalys, įskaitant artimiausias ES kaimynines šalis, taip pat imsis efektyvių veiksmų, ir ragina ES pasinaudoti savo įtaka, žiniomis ir finansiniais ištekliais ir mobilizuoti Vakarų Balkanų šalis, kad jos prisijungtų siekiant tvarumo tikslų;

 

2.  primena, kad ES yra pagrindinė Vakarų Balkanų šalių prekybos partnerė ir kad dvišalės prekybos mastas 2006–2016 m. padvigubėjo; be to, pažymi, kad ES prekiaujant su Vakarų Balkanais nuolat vyrauja tvirtas ES prekybos perteklius, 2018 m. siekęs 9 mlrd. EUR, ir šis perteklius išliko 2019 m., visų pirma dėl ES eksporto padidėjimo ir ES importo sulėtėjimo, kaip savo tyrime „Didėjantis netikrumas“ (angl. Rising Uncertainties) pažymėjo ir Pasaulio bankas;

 

3.  atsižvelgia į Europos Komisijos patvirtintą naują stojimo derybų metodiką, pagal kurią ES plėtros politika traktuojama kaip dvišalis procesas, kurio metu abi pusės turi laikytis savo įsipareigojimų, ir pritaria Komisijai, kad turėtų būti atlyginama už derybų pažangą ir derybos turėtų būti pradedamos iš naujo, kai reformos, kurių buvo tikimasi, neįgyvendinamos; pabrėžia, kad derybų tempas turėtų atspindėti kiekvienos šalies nuopelnus ir pasirengimą bei pažangą vykdant šalies reformas;

 

4.  ragina Vakarų Balkanų šalis kandidates, derantis dėl laisvosios prekybos susitarimų, visapusiškai laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal stabilizacijos ir stojimo susitarimus; taip pat ragina jas formuoti savo prekybos politiką su trečiosiomis šalimis atsižvelgiant į savo būsimą narystę ES;

 

5. palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina ir Serbija atitinkamai 1999 ir 2005 m. pateikė paraiškas dėl narystės PPO; primena narystės PPO svarbą siekiant atverti prekybos galimybes ir priartinti šalis kandidates prie narystės ES; ragina ES ir toliau remti Serbiją ir Bosniją ir Hercegoviną ir teikti reikiamą pagalbą jų stojimo į PPO procesuose, kad atitinkami procesai būtų kuo greičiau užbaigti;

 

6.  ragina padidinti Pasirengimo narystei paramos priemonei ir kitiems fondams skiriamas lėšas siekiant remti reformas ir teikti paramą likusioms Vakarų Balkanų šalims; atsižvelgdamas į tai, ragina tvirtai siekti integracijos ir įgyvendinti integracijos projektus, pavyzdžiui, panaudojant tokių fondų kaip Vakarų Balkanų fondas lėšas, norint padėti Vakarų Balkanų šalims stiprinti teisinę valstybę, demokratiją, žmogaus teises, kovą su korupcija ir jų administracinius bei teisminius pajėgumus, kad būtų padidintas ekonomikos konkurencingumas, klestėjimas ir socialinė gerovė, pagerintas biudžeto balansas ir pagreitintos struktūrinės reformos, taip pat sudarytos stabilios sąlygos verslo įmonėms vykdyti veiklą ir investuoti regione; atsižvelgdamas į tai, ragina šalis kandidates įgyvendinti reformas, kuriomis laipsniškai būtų užtikrinta taisyklėmis grindžiama ekonomikos sistema, kurioje visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos, ir priimti ES standartus, susijusius su piliečių darbo ir socialinėmis teisėmis;

 

7.  primena Vakarų Balkanų šalims regioninio ekonominio bendradarbiavimo, platesnės rinkos aplinkos ir gerų kaimyninių santykių svarbą; primena regioninės integracijos pastangų, koordinuojamų vykdant Belgrado ir Prištinos dialogą, Berlyno proceso, ekonominio bendradarbiavimo pagal VELPS, toliau vykdomo darbo sujungiamumo darbotvarkės srityje ir tolesnio dalyvavimo kuriant regioninę prekybos erdvę svarbą; pritaria iniciatyvoms, kuriomis skatinamas regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai, kartu padedant šalims pasistūmėti ES narystės link; pabrėžia stabilumo ir gerovės svarbą regione ir Europos Sąjungai; pabrėžia, kad atsakomosios prekybos priemonės ir diplomatinės iniciatyvos, kuriomis siekiama nepripažinti kaimyninės šalies, trukdo paveiktų šalių regioninei ekonominei integracijai ir blokuoja tam tikras politinio dialogo kryptis;

 

8.  primena, kad ES yra didžiausia užsienio investuotoja regione, 2014–2018 m. suteikusi 12,7 mlrd. EUR tiesioginių užsienio investicijų; primygtinai ragina Europos Komisiją parengti strateginį ekonomikos ir investicijų planą siekiant visame Vakarų Balkanų regione didinti konkurencingumą ir darnų vystymąsi, nes Vakarų Balkanų šalių augimas lėtėja po trumpalaikio atsigavimo dėl investicijų ankstesniais metais, o investicijų ir eksporto indėlis į augimą regione mažėja; pabrėžia, kad pagal ES strategiją dėl glaudesnių sąsajų šiam regionui reikia teikti didelį prioritetą; pabrėžia, kad svarbu gerinti regiono transporto infrastruktūrą, visų pirma, dėl jos vaidmens sudarant palankesnes sąlygas prekybai; pritaria tam, kad Vakarų Balkanų šalyse būtų tiesiami Europos geležinkelių ir greitkelių koridoriai; ragina Europos Komisiją paspartinti investicijų į infrastruktūrą finansavimą;

 

9. prašo Komisijos toliau teikti techninę paramą Vakarų Balkanų šalims, visų pirma jų privačiajam sektoriui, kad būtų pagerinta išorės investicijų sistema, ypač nuspėjamumo ir investuotojų apsaugos srityse, be kita ko, teikiant daugiau finansavimo techninei paramai pasitelkiant Pasirengimo narystei paramos priemonę;

 

10. pakartoja savo raginimą Komisijai stebėti ES politikos, be kita ko, prekybos politikos, poveikį MVĮ, nes jos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį tarptautinėje prekyboje; MVĮ dėl savo dydžio ir ribotų išteklių patiria neproporcingai dideles administracinės naštos išlaidas, todėl ES prekybos su Vakarų Balkanais politika turėtų būti palanki MVĮ, teikiant patogią naudoti ir naujausią praktinę informaciją; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę stiprinti sektorių bendradarbiavimą, ypač MVĮ investicijų ir vidaus rinkos kapitalizacijos, švietimo ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo, taip pat aplinkosaugos ir žaliųjų technologijų srityse, siekiant dalytis praktine patirtimi ir geriausia praktika; šiuo atžvilgiu pabrėžia tikslinių jaunimo programų regione svarbą siekiant pagerinti jaunimo padėtį darbo rinkoje, kurti deramas darbo vietas ir remti judumą bei ciklinę migraciją, o ne negrįžtamą ekonominę emigraciją;

 

11. pabrėžia, kad Vakarų Balkanų energetikos pramonė toliau priklauso nuo pasenusios infrastruktūros ir joje vyrauja anglis ir hidroenergija; primygtinai ragina Vakarų Balkanų šalis, taip pat užsienio investuotojus, konkrečiai Europos investicijų banką (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) ir kitas viešąsias finansų įstaigas, siekti klimato tikslų ir laikytis ES aplinkosaugos teisės aktų, kai atrenkami energetikos sektoriaus projektai, kad būtų sumažintas energijos nepriteklius, padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir energetinis saugumas ir daug dėmesio skiriama biologinės įvairovės ir pagal tarptautines konvencijas saugomų teritorijų išsaugojimui; ragina atlikti poveikio aplinkai vertinimus ir rengti viešas konsultacijas dėl projektų, darančių poveikį saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei ir aplinkos apsaugai, taip pat atsižvelgiant į vietos bendruomenės nuomonę.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.4.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

58

7

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Kinga Gál, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Sandra Kalniete, Karol Karski, Dietmar Köster, Stelios Kouloglou, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Diana Riba i Giner, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Nicolas Bay

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

58

+

ECR

Anna Fotyga, Karol Karski, Jacek Saryusz-Wolski, Hermann Tertsch, Witold Jan Waszczykowski

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Manu Pindea, Idoia Villanueava Ruiz

NI

Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi

PPE

Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Sandra Kalniete, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, David McAllister, Lukas Mandl, Vangelis Meimarakis, Gheorghe-Vlad Nistor, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko

RENEW

Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans

S&D

Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev, Nikos Androulakis

Verts/ALE

Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Diana Riba i Giner, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou

 

7

 

ECR

Charlie Weimers

ID

Lars Patrick Berg, Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky, Nicolas Bay

NI

Kostas Papadakis

 

5

0

GUE

Giorgos Georgiou

ID

Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi

PPE

Antonio López-Istúriz White, Francisco José Millán Mon

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

[1] OL C 47, 2020 2 11, p. 15.

[2] CDR 2727/2019.

[3] OL C 265, 2017 8 11, p. 142.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0299.

[5] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0050.

[6] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0010.

Atnaujinta: 2020 m. birželio 3 d.Teisinė informacija - Privatumo politika