Procedūra : 2019/0246(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0093/2020

Pateikti tekstai :

A9-0093/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0300

<Date>{28/04/2020}28.4.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0093/2020</NoDocSe>
PDF 225kWORD 80k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>     <RefProcLect>***I</RefProcLect>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014</Titre>

<DocRef>(COM(2019)0564 – C9-0161/2019 – 2019/0246(COD))</DocRef>


<Commission>{PECH}Žuvininkystės komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Niclas Herbst</Depute>

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl reglamento. kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014

(COM(2019)0564 – C9-0161/2019 – 2019/0246(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0564),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0161/2019),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į ... Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9–0093/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

<RepeatBlock-Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>Pavadinimas</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014

kuriuo dėl Baltijos jūros žvejybos pajėgumų mažinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytų Baltijos jūros menkių, vakarų Baltijos jūros menkių ir vakarų Baltijos jūros silkių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/11393 3 straipsnio 3 dalimi įsipareigojama įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB4 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę;

(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/11393 3 straipsnio 3 dalimi įsipareigojama įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB4 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę. Nepaprastai svarbu, kad planas prisidėtų prie geros būklės išteklių užtikrinimo, o geros būklės ištekliai atitinkamai susiję su tausia žvejyba;

_________________

_________________

3 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

3 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

4 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

4 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) tie dideli maistinių medžiagų kiekiai atsiranda, inter alia, dėl to, kad nepakankamai įgyvendinamos direktyvos, pvz., Tarybos direktyva 91/676/EEB1a ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB1b;

 

______________________

 

1a 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

 

1b 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  nustatyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių būklė prastėja būtent dėl šios padėties. ICES duomenimis, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasės netvarumą lemia kelių priežasčių derinys – mažėjantis išteklių pasipildymas, aplinkos veiksniai ir ekosistemos pokyčiai, lėmę didelį natūralų mirtingumą (jis maždaug tris kartus didesnis už mirtingumą dėl žvejybos), ir mirtingumas dėl žvejybos, kuris esant tokiai išteklių būklei yra per didelis. Verslinio dydžio menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia užregistruota nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2024 m.) neršiančių žuvų biomasė išliks žemiau tvarumo atskaitos taško, net jei ištekliai bus visiškai nežvejojami. Todėl ICES savo 2020 metams skirtose rekomendacijoje rekomenduoja nulinį šių išteklių laimikį;

(3)  nustatyta, kad Baltijos jūros menkių (Gadus morhua) išteklių būklė prastėja būtent dėl šios padėties. ICES duomenimis, tai, jog išteklių biomasė yra tokia maža, kad nesiekia tvaraus lygio, lemia kelių priežasčių derinys – mažėjantis išteklių pasipildymas, aplinkos veiksniai, tų rūšių gyvūnų, kuriais maitinamasi, retėjimas ir ekosistemos pokyčiai (pvz., deguonies koncentracijos mažėjimas, pakilusi temperatūra ar padidėjusi tarša), lėmę didelį natūralų mirtingumą (jis maždaug tris kartus didesnis už mirtingumą dėl žvejybos), ir mirtingumas dėl žvejybos, kuris esant tokiai išteklių būklei yra per didelis. Verslinio dydžio menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia užregistruota nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2024 m.) neršiančių rytų Baltijos jūros menkių išteklių biomasė išliks žemiau tvarumo atskaitos taško, net jei ištekliai bus visiškai nežvejojami, ir todėl savo 2020 metams skirtose rekomendacijose dėl išteklių ji rekomenduoja nulinį šių išteklių laimikį;

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) žvejybos Baltijos jūroje valdymui taip pat kenkia aktyvių laivyno segmentų ir turimų žvejybos galimybių disbalansas, kaip nustatyta 2019 m. birželio 7 d. Komisijos komunikate dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2020 m. žvejybos galimybių;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) remdamasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklės vertinimu Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/12485, kuriuo iki 2019 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti menkes ICES 24–26 pakvadračiuose;

(5) remdamasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklės vertinimu Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/12485, kuriuo iki 2019 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti menkes ICES 24–26 pakvadračiuose. Šis draudimas turi didelį poveikį rytų Baltijos jūros regionui, ypač smulkiosios tradicinės žvejybos sektoriui. Draudimas taip pat turi įtakos vakarų Baltijos jūros žvejybai;

__________________

__________________

5 2019 m. liepos 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1248, kuriuo nustatomos priemonės didelei grėsmei, kilusiai rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių išsaugojimui, sumažinti (OL L 195, 2019 7 23, p. 2).

5 2019 m. liepos 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1248, kuriuo nustatomos priemonės didelei grėsmei, kilusiai rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių išsaugojimui, sumažinti (OL L 195, 2019 7 23, p. 2).

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) rytų Baltijos jūros menkes taip pat sužvejoja trečiųjų valstybių žvejai, o tai taip pat daro poveikį rūšies ištekliams;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) 2019 m. spalio 15 d. Taryba priėmė politinį susitarimą dėl 2020 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Tame susitarime numatytas būtinas precedento neturintis žingsnis – 2020 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos galimybes sumažinti 92 proc., palyginti su 2019 m., ir šių išteklių BLSK naudoti tik priegaudai. Taigi tikslinė šių išteklių žvejyba nebus leidžiama. Kadangi ICES 24 pakvadratyje vyrauja rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK tame pakvadratyje irgi turi būti naudojamas tik rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudai;

(6) 2019 m. spalio 15 d. Taryba priėmė politinį susitarimą dėl 2020 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Tame susitarime numatytas būtinas precedento neturintis žingsnis – 2020 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos galimybes sumažinti 92 proc., palyginti su 2019 m., ir šių išteklių BLSK naudoti tik priegaudai. Taigi tikslinė šių išteklių žvejyba nebus leidžiama. Siekiant sekti išteklių biomasės tendencijas, visada turi būti galimybių vykdyti žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais. Kadangi ICES 24 pakvadratyje vyrauja rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK tame pakvadratyje irgi turi būti naudojamas tik rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudai;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>7 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) žvejybos laivynai, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, alternatyvos žvejoti kitus išteklius neturi. Nustatyta, kad norint kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos uždraudimo, kaip alternatyva žvejojamų rūšių papildomas laimikis turėtų sudaryti apie 20 000 tonų. Tačiau Taryba taip pat susitarė smarkiai sumažinti ir kitų išteklių žvejybą: vakarinės Baltijos jūros dalies silkių – 65 proc., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių – 60 proc., jūrinių plekšnių – 32 proc., Botnijos įlankos silkių – 27 proc. ir šprotų – 22 proc.;

(7) žvejybos laivynai, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, alternatyvos žvejoti kitus išteklius neturi. Nustatyta, kad norint kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos uždraudimo, kaip alternatyva žvejojamų rūšių papildomas laimikis turėtų sudaryti apie 20 000 tonų. Tačiau Taryba taip pat susitarė smarkiai sumažinti ir kitų išteklių žvejybą: vakarinės Baltijos jūros dalies silkių – 65 proc., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių – 60 proc., jūrinių plekšnių – 32 proc., Botnijos įlankos silkių – 27 proc. ir šprotų – 22 proc. Vakarų Baltijos jūros silkių BLSK gerokai mažinamas trečius metus iš eilės. Taip pat gerokai sumažintas vakarų Baltijos menkių jūros BLSK. Todėl vakarų Baltijos jūros menkių ir vakarų Baltijos jūros silkių žvejybos galimybės yra sumažintos taip, kad mažinimo poveikis yra toks pat, kaip ir rytų Baltijos jūros menkių atveju;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>10</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Komisijos analizė rodo, kad labiausiai nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių priklausomus laivynų segmentus sudaro daugiau kaip 300 laivų, daugiausia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (ir keli Danijos) traleriai ir tinklais žvejojantys laivai. Minėti laivyno segmentai pasižymi didele socialine ir ekonomine svarba, jie sudaro apytikriai 20–50 proc. atitinkamų nacionalinių Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos laivynų etato ekvivalentų. Iš jų tik mažumą galima laikyti pakankamai atspariais, kad atlaikytų trumpalaikį (bet ne vidutinės ar ilgos trukmės) žvejybos draudimą. Likusieji arba jau dabar kenčia dėl prastos padėties, kurią žvejybos draudimas tik pablogins, arba netrukus visiškai praras pelną. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių kvotos panaudojimas iš tiesų jau daugelį metų nesiekė 60 proc., 2018 m. nukrito iki 40 proc., o 2019 m. iki liepos vidurio (kada įvestos Komisijos neatidėliotinos priemonės) buvo dar mažesnis, tik 19 proc.; ši tendencija rodo, kad minėta žvejyba susidūrė su biologine problema. Kadangi rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai net per vidutinės trukmės laikotarpį atsikurti greičiausiai nespės, juos žvejojantys laivynų segmentai bus nuolat struktūriškai išbalansuoti, todėl juos reikia pertvarkyti;

(8) analizė rodo, kad labiausiai nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių priklausomus laivynų segmentus sudaro daugiau kaip 300 laivų, daugiausia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (ir keli Danijos bei Vokietijos) traleriai ir tinklais žvejojantys laivai. Minėti laivyno segmentai pasižymi didele socialine ir ekonomine svarba, jie sudaro apytikriai 20–50 proc. atitinkamų nacionalinių Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos laivynų etato ekvivalentų. Iš jų tik mažumą galima laikyti pakankamai atspariais, kad atlaikytų trumpalaikį (bet ne vidutinės ar ilgos trukmės) žvejybos draudimą. Likusieji arba jau dabar kenčia dėl prastos padėties, kurią žvejybos draudimas tik pablogins, arba netrukus visiškai praras pelną. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių kvotos panaudojimas iš tiesų jau daugelį metų nesiekė 60 proc., 2018 m. nukrito iki 40 proc., o 2019 m. iki liepos vidurio (kada įvestos Komisijos neatidėliotinos priemonės) buvo dar mažesnis, tik 19 proc.; ši tendencija rodo, kad minėta žvejyba susidūrė su biologine problema. Kadangi Baltijos jūros menkių ištekliai net per vidutinės trukmės laikotarpį atsikurti greičiausiai nespės, juos žvejojantys laivynų segmentai bus nuolat struktūriškai išbalansuoti, todėl juos reikia pertvarkyti;

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>11 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  remiantis 2019 m. gegužės 29 d. paskelbta ICES rekomendacija, apie 70 proc. iškrauto 24–28 pakvadračiuose sužvejotų menkių laimikio buvo sužvejota tralerių, naudojančių tralus, kurių maišas turi 120 mm akių BACOMA išplaukimo langą arba yra iš T90 tipo tinklinio audeklo, o 15 proc. iškrauto menkių laimikio sužvejota laivų, žvejojančių 110–156 mm akių žiauniniais tinklaičiais. Šių specializacijų laivai paprastai žvejoja menkes ir mažiausi jų tinklų akių dydžiai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/12417. Kiekvienos kitos specializacijos, patenkančios į specializacijų, kurių laivai iškrauna daugiausia menkių, penkioliktuką, laivai iškrovė mažiau kaip 5 proc. bendro iškrauto menkių laimikio. Svarbu užtikrinti, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius žvejojančių laivynų pajėgumai nedidėtų ir viešosiomis lėšomis remiamas žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui duotų laukiamų laivynų pajėgumų mažinimo rezultatų. Siekiant atkurti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, šių dviejų kiekvienos atitinkamos valstybės narės laivyno segmentų pajėgumai turėtų apimti tik tuos laivus, kurie žvejojo pastaruosius kelerius metus iki pat neatidėliotinų priemonių priėmimo (2017 ir 2018 m.), ir turėtų būti mažinami nutraukiant laivų eksploataciją ir už tai gaunant viešąją pagalbą;

(11) svarbu užtikrinti, kad Baltijos jūros menkių išteklius žvejojančių laivynų pajėgumai nedidėtų ir viešosiomis lėšomis remiamas žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui duotų laukiamų laivynų pajėgumų mažinimo rezultatų. Siekiant atkurti Baltijos jūros menkių išteklius, atitinkamų valstybių narių laivyno segmentų pajėgumai turėtų būti sumažinti tiek, kad nesiektų bendro pajėgumo laivų, kurie žvejojo dvejus metus per penkerių metų laikotarpį, ėjusį iki pat neatidėliotinų priemonių priėmimo (t. y. 2014–2018 m.), ir turėtų būti mažinami nutraukiant laivų eksploataciją ir už tai gaunant viešąją pagalbą;

___________

 

7 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

 

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>12</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) siekiant sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius, kuriuos sąlygojo įsisenėjusi išskirtinė Baltijos jūros aplinkos būklė ir dėl to smarkiai sumažintos žvejybos galimybės, ir atsižvelgiant į Baltijos jūros daugiamečiame plane numatytas konkrečias priemones, valstybėms narėms turėtų būti leista skirti viešąją paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui žvejybos laivus atiduodant į metalo laužą, kad jos galėtų pasiekti pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį parengtų savo veiksmų planų tikslus ir sumažinti bet kokį struktūrinį žvejybos segmentų, kuriems taikomas Baltijos jūros daugiametis planas, disbalansą. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas vėl įvedant galimybę skirti paramą už laivų, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, veiklos nutraukimą visam laikui;

(16) siekiant sušvelninti tikrai žalingus ekonominius padarinius žvejyba besiverčiančioms pakrančių bendruomenėms ir įmonėms, kuriuos sąlygojo įsisenėjusi nepalanki Baltijos jūros aplinkos būklė ir dėl to smarkiai sumažintos žvejybos galimybės, ir atsižvelgiant į Baltijos jūros daugiamečiame plane numatytas konkrečias priemones, valstybėms narėms turėtų būti leista skirti viešąją paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui žvejybos laivus atiduodant į metalo laužą, kad jos galėtų pasiekti pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį parengtų savo veiksmų planų tikslus ir sumažinti bet kokį struktūrinį žvejybos segmentų, kuriems taikomas Baltijos jūros daugiametis planas, disbalansą. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas vėl įvedant galimybę skirti paramą už laivų, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, veiklos nutraukimą visam laikui;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>13</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros laivynų struktūrinė pertvarka derėtų su daugiamečiame valdymo plane nustatytais išsaugojimo tikslais, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant į metalo laužą žvejybos laivus, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, gali būti skiriama tik laikantis griežtų sąlygų ir atsižvelgiant į pažangą, daromą įgyvendinant reguliavimo tikslus ir priemones, apibrėžtus išbalansuotiems segmentams skirtuose veiksmų planuose;

(17) siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros laivynų struktūrinė pertvarka derėtų su daugiamečiame valdymo plane nustatytais išsaugojimo tikslais, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant į metalo laužą žvejybos laivus, kurie smarkiai priklauso nuo rytų Baltijos jūros menkių ir vakarų Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos, gali būti skiriama tik laikantis griežtų sąlygų ir atsižvelgiant į pažangą, daromą įgyvendinant reguliavimo tikslus ir priemones, apibrėžtus išbalansuotiems segmentams skirtuose veiksmų planuose;

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>14</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>19 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a) Reglamento (ES) Nr. 508/2014 30 straipsnyje nustatyta, kad EJRŽF gali remti investicijas, kuriomis prisidedama prie žvejų pajamų įvairinimo plėtojant papildomą veiklą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>15</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>21 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) atsižvelgiant į Sąjungos žvejybos laivų, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, prastą ekonominę padėtį ir būtinybę užtikrinti galimybę gauti EJRŽF paramą už tokių laivų žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, manoma, kad tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje,

(21) atsižvelgiant į Sąjungos žvejybos laivų, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, prastą ekonominę padėtį ir būtinybę užtikrinti galimybę gauti EJRŽF paramą už tokių laivų žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, manoma, kad tikslinga veikti kuo greičiau, tačiau sykiu laikantis visų Sąjungos institucijų visų demokratinių teisių,

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>16</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 1 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2016/1139</DocAmend2>

<Article2>8a straipsnio pavadinimas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų mažinimas

Rytų Baltijos jūros menkių, vakarų Baltijos jūros menkių ir vakarų Baltijos jūros silkių išteklių žvejybos pajėgumų mažinimas

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>17</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 1 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2016/1139</DocAmend2>

<Article2>8a straipsnio 2 dalis</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 1 dalis taikoma laivams, turintiems šių kategorijų žvejybos įrankius:

Išbraukta.

a) velkamuosius įrankius, kurių tinklo akys T90 tipo ir ne mažesnės kaip 120 mm arba kurių tinklo akys ne mažesnės kaip 105 mm, su įtaisytu 120 mm akių BACOMA išplaukimo langu;

 

b) statomuosius tinklus, kurių akys ne mažesnės kaip 110 mm ir ne didesnės kaip 156 mm.

 

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>18</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamento (ES) Nr. 508/2014</DocAmend2>

<Article2>34 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. 34 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

 

„Rytų Baltijos jūros menkių atveju pirmos pastraipos a ir b punktuose pateikta nuoroda į dvejus paskutinius kalendorinius metus suprantama kaip nuoroda į 2017 ir 2018 metus.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>19</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 straipsnio 1 dalies 2 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamento (ES) Nr. 508/2014</DocAmend2>

<Article2>34 straipsnio 4 dalies b punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 nustatyto daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano*, kalbant apie laivus, kuriems taikomas bendro rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumo apribojimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1139 8a straipsnio 2 dalyje.

b) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 nustatyto daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano*, kiek tai susiję su laivais, kurie yra žvejoję rytų Baltijos jūros menkes, vakarų Baltijos jūros menkes ar vakarų Baltijos jūros silkes, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1139 8a straipsnyje.

_____________________

_________________________

* 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

* 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

</Amend>

</RepeatBlock-Amend>


 

AIŠKINAMOJI DALIS

Baltijos jūros ekosistemos būklė jau ne vieną dešimtmetį yra nestabili. Naujausi moksliniai Baltijos jūros būklės tyrimai rodo, kad susirūpinimą keliančius pokyčius nulėmė ne tik žvejyba, bet ir įvairūs aplinkos veiksniai, pvz., deguonies koncentracijos mažėjimas, taršos lygis, atšilimas, maisto stygius, parazitų plitimas ir didėjantis plėšrūnų skaičius.

 

Po to, kai Komisija 2019 m. liepos 23 d. priėmė neatidėliotinas rytų Baltijos jūros menkių apsaugos priemones, kurios ir toliau daro tiesioginį poveikį žvejybos sektoriui visame Baltijos jūros regione, Taryba 2019 m. spalio 15 d. patvirtino 2020 m. kvotas, įskaitant vakarų ir rytų Baltijos jūros menkių ir vakarų Baltijos silkių kvotas. Vakarų Baltijos jūros silkių BLSK gerokai sumažintas trečią kartą iš eilės (2018 m. sumažintas 39 proc., 2019 m. sumažintas 48 proc., 2020 m. sumažintas dar 65 proc.). Vakarų Baltijos menkių BLSK taip pat buvo gerokai sumažintas (60 proc.) ir dabar yra 2017–2018 m. dydžio. Šis BLSK jau anksčiau buvo gerokai sumažintas: 2017 m. jis buvo sumažintas 56 proc., o 2016 m. – 20 proc. Ypač buvo sumažintas rytų Baltijos jūros menkių 2020 m. BLSK. Taryba praktiškai nusprendė uždrausti šios rūšies išteklių žvejybą, vis dar leidžiama tik menkių priegauda.

 

Dėl šių išskirtinių priemonių susidarys laivynų pajėgumų perteklius, o atitinkamos viso Baltijos jūros regiono pakrantės bendruomenės ir žvejybos įmonės patirs didelių neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių. Kadangi atitinkami žvejybos sektoriaus subjektai negali patys sušvelninti šių neigiamų padarinių, būtų visiškai teisinga, jei ES imtųsi atitinkamų šių padarinių sušvelninimo priemonių. Šios priemonės turėtų apimti nebiurokratinę finansinę paramą siekiant sušvelninti atitinkamų laivynų pajėgumų mažinimo padarinius (veiklos nutraukimas visam laikui). Jeigu negali būti veiksmingai užtikrinta žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra, valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti tinkamus nacionalinius veiksmų planus ir bent kartą per metus informuoti Komisiją apie jų įgyvendinimo pažangą. Kaip papildoma kontrolės priemonė turi būti toliau taikomas paskirtųjų uostų principas ir jo nuostatos gali būti sušvelnintos tik tuo atveju, jei ištekliai atsikurs.

 

Parama nutraukiant veiklą visam laikui yra priemonė, kurios imamasi dėl išskirtinės padėties. Ši nebiurokratinė, lanksti ir skubi parama turi būti teikiama perskirstant esamas EJRŽF lėšas ir pagal bendro finansavimo nacionaliniu lygiu tvarką. Ši parama apima investicijas, kuriomis prisidedama prie žvejų pajamų įvairinimo. Praeityje suteikta parama už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą turi būti neįskaičiuojama į veiklos nutraukimo visam laikui paramą. Tai dvi skirtingos paramos formos, kurios neturėtų būti sujungtos.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Reglamento (ES) 2016/1139 dalinis keitimas dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje ir Reglamentas (ES) 508/2014, kiek tai susiję su rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimu visam laikui

Nuorodos

COM(2019)0564 – C9-0161/2019 – 2019/0246(COD)

Pateikimo EP data

31.10.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

13.11.2019

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

13.11.2019

REGI

13.11.2019

 

 

Nuomonė nepareikšta

 Sprendimo data

EMPL

4.12.2019

REGI

5.12.2019

 

 

Pranešėjai

 Paskyrimo data

Niclas Herbst

27.11.2019

 

 

 

Svarstymas komitete

11.11.2019

20.1.2020

 

 

Priėmimo data

23.4.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Fredrick Federley, Giuseppe Ferrandino, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Anja Hazekamp, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Grace O’Sullivan, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivo Hristov, Petros Kokkalis, Elżbieta Rafalska, Annalisa Tardino

Pateikimo data

29.4.2020

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20

+

ECR

Elżbieta Rafalska, Bert-Jan Ruissen

ID

Rosanna Conte, France Jamet, Annalisa Tardino

NI

Rosa D'Amato

PPE

François-Xavier Bellamy, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis

Renew

Izaskun Bilbao Barandica, Fredrick Federley, Søren Gade, Pierre Karleskind

Verts/ALE

Francisco Guerreiro, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

8

-

GUE/NGL

Anja Hazekamp, Petros Kokkalis

S&D

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Ivo Hristov, Predrag Fred Matić

 

0

0

 

 

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

[1] OL C 106, 2020 3 31, p. 10.

Atnaujinta: 2020 m. gegužės 14 d.Teisinė informacija - Privatumo politika