PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai „Sąjungos programų paramos gavėjų apsaugos sistema: DFP atsarginių priemonių plano parengimas“

5.5.2020 - (2020/2051(INL))

Biudžeto komitetas
Pranešėjai: Jan Olbrycht, Margarida Marques
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai „Sąjungos programų paramos gavėjų apsaugos sistema: DFP atsarginių priemonių plano parengimas“

(2020/2051(INL))

 

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

– atsižvelgdamas į SESV 311 straipsnį ir 312 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[1],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP)[2],

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“[3],

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[4],

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“[5],

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl 2021 m. išteklių ir jų skirstymo ir iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos dėl 2021 m. išteklių ir taikymo[6],

– atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 16 punktą[7],

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 10 punktą[8],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0099/2020),

A. kadangi Komisija, laikydamasi Reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 25 straipsnio, turėjo pateikti savo pasiūlymą dėl naujos DFP iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau nusprendė jį atidėti keliems mėnesiams;

B. kadangi 2018 m. kovo 14 d. Parlamentas buvo pirmoji Sąjungos institucija, kuri priėmė savo poziciją ir nustatė savo prioritetus dėl DFP po 2020 m.;

C. kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. DFP ir Sąjungos nuosavų išteklių rinkinį, o vėliau pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų Sąjungos programų ir priemonių sukūrimo; kadangi šiame pasiūlyme nustatyta bendra DFP viršutinė riba, siekianti 1 134,6 mlrd. EUR 2018 m. kainomis arba 1,11 % 27 ES valstybių narių prieškrizinių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)[9] (įskaitant 0,03 % iš Europos plėtros fondo), kuri reiškė didelį sumažinimą, palyginti su apskaičiuota 2014–2020 m. DFP 1,16 % riba, atsižvelgiant į 27 ES valstybių narių BNP, ir pareikštas tikslas suteikti pagrindą siekiant greitai, dar iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų, užbaigti derybas;

D. kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. Parlamentas priėmė preliminarų pranešimą, kuriame pateikė išsamius skaičius, pagal kuriuos viršutinė visos DFP riba siekia 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis (1,3 % 27 ES valstybių narių BNP), ir pakeitimus, – tai yra jo derybų įgaliojimai, ir nuo to laiko yra pasirengęs pradėti derybas su Taryba, kad laiku būtų pasiektas susitarimas; kadangi tie derybų įgaliojimai buvo dar kartą patvirtinti 2019 m. spalio 10 d.;

E. kadangi laikotarpiu nuo 2018 lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. Parlamentas rekordiniu greičiu patvirtino derybų įgaliojimus arba pirmojo svarstymo pozicijas dėl beveik visų sektorių programų ir sutiko derėtis su Taryba dėl kelių dalinių susitarimų bei bendrų sutarimų siekdamas, kad naujų programų kūrimo procesas nebūtų vilkinamas; kadangi dėl Tarybos metodikos, kurią taikant rengiamos DFP derybų schemos, apimančios daug pagal įprastą teisėkūros procedūrą svarstomų sektorinių nuostatų, buvo užkirstas kelias Tarybai derėtis su Parlamentu dėl sektorių teisės aktų pagrindinių aspektų ir pasiūlymo dėl teisinės valstybės;

F. kadangi Europos Vadovų Taryba jau kelis kartus pratęsė laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas politinis susitarimas dėl DFP, taip de facto sumažindama galimybę užtikrinti sklandų perėjimą nuo 2014–2020 m. DFP prie 2021–2027 m. DFP įgyvendinimo;

G. kadangi Tarybai pirmininkaujanti Suomija pirmuosius skaičius Bendrųjų reikalų tarybai ir Europos Vadovų Tarybai pateikė tik 2019 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus daugiau nei 18 mėnesių nuo Komisijos pasiūlymų pateikimo; kadangi Tarybai pirmininkaujančios Suomijos pateiktame pasiūlyme buvo visiškai nepaisoma Parlamento pozicijos;

H. kadangi 2020 m. vasario 20–21 d. vykusiame specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl DFP, kurį sušaukė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, nepavyko parengti šio susitikimo išvadų;

I. kadangi po nesėkmingo specialiojo aukščiausiojo lygio susitikimo Europos Vadovų Taryba dabar gerokai atsilieka nuo 2013 m. derybų dėl 2014–2020 m. DFP tvarkaraščio – tuomet Europos Vadovų Taryba pasiekė politinį susitarimą 2013 m. vasario 8 d.; kadangi po tolesnių Tarybos ir Parlamento derybų DFP ir sektorių teisės aktai buvo priimti labai vėlyvu etapu, o tai lėmė dideles kliūtis pereinant prie 2014–2020 m. DFP ir pradedant įgyvendinti Sąjungos programas, taip pat buvo padaryta žala paramos gavėjams ir piliečiams, visų pirma įgyvendinant pasidalijamojo valdymo programas;

J. kadangi, atsižvelgiant į nuolat atidedamą susitarimą ir nepaisant to, kada Europos Vadovų Taryba galiausiai pateiks išvadas, dabar kyla reali rizika, jog dėl kitos DFP nebus susitarta laiku, kad ji įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., ir nebus užtikrintas sklandus perėjimas nuo 2014–2020 m. DFP prie 2021–2027 m. DFP įgyvendinimo, taip pat turint mintyje, kad kyla pavojus dėl labai besiskiriančių Parlamento ir Tarybos pozicijų ir kad reikia vykdyti intensyvias tarpinstitucines derybas tiek pagal pritarimo procedūrą, tiek pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

K. kadangi dėl COVID-19 protrūkio, nors pabrėžiama tvirto Sąjungos biudžeto svarba ir potencialas siekiant užtikrinti visapusišką ir skubų Sąjungos atsaką, vėl atidėtos Europos Vadovų Tarybos derybos ir susitarimas dėl kitos DFP ir šis protrūkis daro poveikį aplinkybėms, kuriomis galėtų būti vykdomos tarpinstitucinės derybos;

L. kadangi tuo atveju, jei nauja DFP nebūtų priimta laiku, SESV 312 straipsnio 4 dalyje numatoma apsaugos sistema, kuria apsaugomi Sąjungos programų paramos gavėjai taikant automatišką ir laikiną dabartinės programos paskutiniams metams nustatytų viršutinių ribų ir kitų nuostatų pratęsimą, dėl kurio 2021 m. bendra viršutinė riba siektų 162 243 mln. EUR 2018 m. kainomis arba 172 173 mln. EUR dabartinėmis kainomis ir atitiktų 1,15 % 27 ES valstybių narių BNP;

M. kadangi dėl to, kad daugelio dabartinių išlaidų programų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytos galiojimo pabaigos datos, ir dėl operatyvinės parengties trūkumo gali būti padaryta žala SESV numatytai apsaugos sistemai; kadangi šios galiojimo pabaigos datos turėtų būti pratęstos arba panaikintos, kad derėtų su SESV 312 straipsnio 4 dalyje numatytais principais ir kad būtų išvengta atitinkamų programų sustabdymo, nes tai pakenktų jų paramos gavėjams ir visai Sąjungai, ypač krizės laikotarpiu;

N. kadangi dėl to Parlamentas savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliucijoje primygtinai ragino Komisiją pradėti rengti DFP atsarginių priemonių planą, siekiant apsaugoti paramos gavėjus ir užtikrinti finansavimo tęstinumą, ir šį planą pateikti 2020 m. pradžioje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Parlamentui ir Tarybai jį greitai priimti;

O. kadangi Komisija jau pripažino riziką, kylančią dėl to, kad gali nustoti galioti arba nebus priimti tam tikri teisės aktai, susiję su kita DFP, visų pirma pasiūlydama pereinamojo laikotarpio reglamentą, kuriuo siekdama užtikrinti tikrumą ir tęstinumą galutiniams paramos gavėjams;

P.  kadangi Parlamentas pasirengė iš anksto ir ne kartą įspėjo dėl Sąjungos programų sustabdymo, tuo pačiu metu pareikšdamas, kad neketina pasiduoti spaudimui dėl laiko stokos priimti netinkamą susitarimą dėl DFP;

Q kadangi COVID-19 protrūkio sukelta sveikatos krizė ir precedento neturintis socialinis ir ekonominis poveikis piliečių gyvenimui – dar svaresnis argumentas panaikinti bet kokią dabartinės DFP ir programų nutrūkimo ar netvarkingo pratęsimo grėsmę; kadangi, nepaisant neaiškios naujos DFP įsigaliojimo datos, tampa vis svarbiau užtikrinti, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo operacijas ir parengti plataus užmojo reagavimo į krizes ir ekonomikos gaivinimo strategiją; kadangi šiuo atžvilgiu Komisija privalo pateikti suinteresuotiesiems subjektams nedviprasmišką žinią;

R. kadangi pagal Sąjungos 2021 m. biudžetą turėtų būti toliau siekiama šalinti tiesiogines socialines ir ekonomines nepaprastosios padėties dėl COVID-19 pasekmes; kadangi plataus užmojo, atsakingas ir į solidarumą orientuotas DFP atsarginių priemonių planas, palyginti su per vėlai pateikta ir netinkama DFP, galėtų suteikti geresnį pagrindą Sąjungos reakcijai į krizę, ekonomikos gaivinimo strategijai ir politiniams prioritetams įgyvendinti, remiantis esamomis programomis su atitinkamais patikslinimais, perorientavimu ir lankstumu, taip pat aiškiomis priemonėmis, kurių jau imtasi pagal 2020 m. biudžetą; kadangi derybos dėl kitos DFP ir toliau būtų neatidėliotinas klausimas, taip pat atsižvelgiant į laiką, kurio vėliau prireiks siekiant pradėti įgyvendinti naujas programas, taip pat pakeisti ir ratifikuoti naują Nuosavų išteklių sprendimą;

S. kadangi dabar būtina, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turinti teisę inicijuoti teisės aktus, laikydamasi išrinktosios Komisijos pirmininkės 2019 m. liepos 16 d. žodžiu ir raštu prisiimto įsipareigojimo, pateiktų atitinkamus reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir veiklos nuostatas ir taip reaguotų pateikdama teisės aktą tuomet, kai Parlamentas savo narių balsų dauguma priima rezoliucijas, kuriose prašoma, kad Komisija pateiktų pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

1. prašo, kad Komisija, remdamasi atitinkamais kiekvienos išlaidų programos teisiniais pagrindais[10] ir atsižvelgdama į SESV 312 straipsnio 4 dalį, taip pat vadovaudamasi šio pranešimo priede išdėstytomis rekomendacijomis, iki 2020 m. birželio 15 d. pateiktų pasiūlymą dėl DFP atsarginių priemonių plano, kad būtų numatyta Sąjungos programų paramos gavėjų apsaugos sistema;

2. reikalauja pagal DFP atsarginių priemonių planą:

–  panaikinti arba pratęsti visų susijusių DFP išlaidų programų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytus terminus;

–  jei tai teisiškai būtina, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo programas, atnaujinti atitinkamas finansavimo sumas remiantis techniniu 2020 m. lygių pratęsimu;

–  persvarstyti susijusias išlaidų programas reglamentuojančias taisykles ir tikslus, kad jas laikinai būtų galima nukreipti tiesioginėms ekonominėms ir socialinėms COVID-19 protrūkio pasekmėms šalinti ir mažinti, taip pat pagalbai, skirtai ekonomikos gaivinimui.

–  leisti šiuo tikslu tikslingai skirti daugiau lėšų, remiantis aiškiomis priemonėmis, kurių jau imtasi pagal 2020 m. biudžetą; taip pat leisti nustatyti skubiausias naujas priemones ir iniciatyvas, kurios sudarytų ekonomikos atkūrimo ir atgaivinimo po COVID-19 protrūkio rinkinio dalį;

3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

 

A. PASIŪLYMO PAGRINDAI IR TIKSLAI

 

1. DFP atsarginių priemonių planu siekiama numatyti apsaugos sistemą, kuria būtų apsaugoti Sąjungos programų paramos gavėjai tuo atveju, jei dėl 2021–2027 m. DFP nebūtų galima susitarti laiku, kad ji įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. DFP atsarginių priemonių planu turėtų būti užtikrintas patenkinamas Sąjungos biudžeto vykdymo nuspėjamumas ir tęstinumas. Be to, pagal šį planą turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungai užtikrinti reagavimą į tiesiogines socialines ir ekonomines COVID-19 protrūkio pasekmes ir darbą ekonomikos gaivinimo srityje.

 

2.  DFP atsarginių priemonių planas apimtų vieną ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant panaikinti arba pratęsti visų susijusių išlaidų programų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytus terminus ir, jei tai teisiškai būtina, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo programas, atnaujinti atitinkamas finansavimo sumas remiantis techniniu 2020 m. lygių pratęsimu. Į pasiūlymą (-us) dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat turėtų būti įtrauktas laikinas visų atitinkamų išlaidų programų tikslų perorientavimas, kad jomis būtų galima kuo geriau pašalinti tiesiogines COVID-19 protrūkio pasekmes. Tuo pačiu tikslu, kai tinkama, į pasiūlymą (-us) turėtų būti įtrauktas taisyklių koregavimas, kad būtų užtikrintas kuo didesnis lankstumas įgyvendinant visų pirma pasidalijamojo valdymo programas, įskaitant visų teisėkūros priemonių, priimtų 2020 m. siekiant remti valstybes nares ir paramos gavėjus mažinant COVID-19 protrūkio poveikį, galiojimo pratęsimą ir tolesnius veiksmus.

 

3. Pagal DFP atsarginių priemonių planą turėtų būti sudaryta galimybė 2021 m. biudžete tikslingai skirti daugiau lėšų atitinkamoms išlaidų programoms ir nustatyti skubiausias naujas teisėkūros priemones, veiksmus ir programas, kurios sudarytų ekonomikos atkūrimo ir atgaivinimo rinkinio, kuris būtinas po COVID-19 protrūkio, dalį.

 

4. DFP atsarginių priemonių planas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. birželio 15 d., nebent per Europos Parlamento ir Tarybos derybas dėl DFP iki tos datos būtų pasiektas politinis susitarimas. Nustatant šį atsarginių priemonių plano pateikimo terminą siekiama dviejų būtinų tikslų: a) užtikrinti, kad 2021 m. biudžeto procedūra būtų pradėta turint visą reikiamą informaciją, susijusią su atsarginių priemonių planavimu; b) užtikrinti, kad teisėkūros institucijos galėtų priimti atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto prieš taikinimo procedūrą dėl 2021 m. biudžeto. Tai bus metas, kai biudžeto valdymo institucija turės priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų Sąjungos biudžeto remdamasi nauja 2021–2027 m. DFP arba 2020 m. viršutinių ribų pratęsimu. 

 

5.  Priemonės, kurių reikia atsarginių priemonių planui įgyvendinti, bus finansuojamos pasitelkiant metinį biudžetą, laikantis DFP viršutinių ribų, nustatytų 2020 metams, ir 2014–2020 m. DFP lankstumo nuostatų, pratęstų laikantis SESV 312 straipsnio 4 dalies, t. y. remiantis techniniu sumų, dėl kurių biudžeto valdymo institucija jau susitarė 2020 m., pratęsimu, jas padidinant pritaikius 2 % defliatorių ir papildomomis sumomis, kurių reikia siekiant įgyvendinti ekonomikos atkūrimo ir atgaivinimo po COVID-19 protrūkio rinkinį. Vadovaujantis šiuo techniniu pratęsimu taip pat turėtų būti nustatyti nacionaliniai paketai pagal pasidalijamojo valdymo programas.

 

B. SIŪLOMI VEIKSMAI

 

1. Vienas ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant:

–  panaikinti arba pratęsti visų atitinkamų DFP išlaidų programų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytus terminus;

–  jei tai teisiškai būtina, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo programas, atnaujinti atitinkamas finansavimo sumas remiantis techniniu 2020 m. lygių pratęsimu;

–  persvarstyti susijusias išlaidų programas reglamentuojančias taisykles ir tikslus, kad jas laikinai būtų galima nukreipti tiesioginėms ekonominėms ir socialinėms COVID-19 protrūkio pasekmėms šalinti bei mažinti ir pagalbai, skirtai ekonomikos gaivinimui, įskaitant visų teisėkūros priemonių, priimtų 2020 m. šiuo tikslu, galiojimo pratęsimą ir tolesnius veiksmus.

 

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

Johanui Van Overtveldtui

Pirmininkui

Biudžeto komitetas

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė „ES programų paramos gavėjų apsaugos sistema: DFP atsarginių priemonių plano parengimas“ (2020/2051(INL))

Gerb. J. Van Overtveldtai,

vykdant nurodytą procedūrą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2020 m. kovo 27 d. komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma taikant rašytinę procedūrą.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas šį klausimą apsvarstė 2020 m. kovo 27 d. taikydamas rašytinę procedūrą. Nuspręsta paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

(parašas) Norbert Lins

 

PASIŪLYMAI

– Atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 31 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl 2021 m. išteklių ir jų skirstymo ir iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos dėl 2021 m. išteklių ir taikymo[11],

A. kadangi Komisija 2019 m. spalio 31 d. jau pasiūlė reglamentą, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) paramos 2021 m. ir kuriuo iš dalies keičiami kiti atitinkami reglamentai;

B. kadangi siūlomomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis, skirtomis EŽŪFKP ir EŽŪGF, siekiama užtikrinti mokėjimus paramos gavėjams pasibaigus laikotarpiui pagal dabartinę DFP, kartu atsižvelgiant į įtrauktas konkrečias nuostatas, dėl kurių turi nuspręsti teisės aktų leidėjai;

C. kadangi šis pasiūlymas galėtų būti pagrindas panašioms pereinamojo laikotarpio nuostatoms, skirtoms kitoms programoms, ne tik techninių sprendimų aspektu, bet ir kaip tokių pasiūlymų teigiamo poveikio atitinkamų sektorių stabilumui pavyzdys;

D. kadangi Komisija pasiūlyme dėl BŽŪP pereinamojo laikotarpio priemonių laikėsi principo išplėsti dabartines taisykles ir suteikti galimybę panaudoti naujas lėšas nenustatant naujų taisyklių, o tai gali būti ypač svarbu norint laiku priimti pereinamojo laikotarpio priemones;

E. kadangi tikimasi, kad pereinamuoju laikotarpiu žemės ūkio maisto produktų sektorius atitiks visus esamus reikalavimus, reikėtų išlaikyti bent dabartinį BŽŪP finansavimo lygį.

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

 

A. PASIŪLYMO PAGRINDAI IR TIKSLAI

1. DFP atsarginių priemonių plane turi būti atsižvelgiama į BŽŪP finansavimui po 2020 m. nustatytą precedentą, kai Komisija jau pasiūlė EŽŪFKP ir EŽŪGF skirtas pereinamojo laikotarpio priemones, visų pirma išplėsti dabartines taisykles ir netaikant elementų iš derybų dėl naujų sektorinių programų, nebent tai būtų tikrai būtina.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	4.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Francisco Guerreiro, Valerie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Ioannis Lagos, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damian Boeselager, Petros Kokkalis

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

37	+
ECR	Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca, Johan Van Overtveldt
GUE/NGL	Dimitrios Papadimoulis, Petros Kokkalis
ID	Hélène Laporte
NI	Ioannis Lagos
PPE	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland Angelika Winzig
RENEW	Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valerie Hayer, Moritz Körner, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds
S&D	Robert Biedroń, Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Victor Negrescu, Nils Ušakovs
VERTS/ALE	Rasmus Andresen, Damian Boeselager, David Cormand, Francisco Guerreiro

 

1	-
NI	Mislav Kolakušić

 

3	0
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Joachim Kuhs

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1]  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [2]  COM(2018)0322.
• [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075.
• [4]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.
• [5]  Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.
• [6]  COM(2019)0581 final.
• [7]  OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
• [8]  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
• [9]  DFP pasiūlymo pristatymo 2018 m. gegužės 2 d. metu numatytos bendrosios nacionalinės pajamos, neatsižvelgiant į tolesnius ir būsimus įvykius, visų pirma susijusius su krize dėl COVID-19.
• [10]  SESV 19 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 33, 42 straipsniai, 43 straipsnio 2 dalis, 46 straipsnio d punktas, 77 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 1 dalis, 100 straipsnio 2 dalis, 113, 114, 149 straipsniai, 153 straipsnio 2 dalies a punktas, 164 straipsnis, 165 straipsnio 4 dalis, 166 straipsnio 4 dalis, 167 straipsnio 5 dalis, 168 straipsnio 4 dalies b punktas, 168 straipsnio 5 dalis, 169, 172 straipsniai, 173 straipsnio 3 dalis, 175, 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 4 dalis, 183, 188 straipsniai, 189 straipsnio 2 dalis, 192 straipsnio 1 dalis, 194 straipsnio 2 dalis, 195 straipsnio 2 dalis, 196, 197, 203 straipsniai, 207 straipsnio 2 dalis, 209 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnio 2 dalis, 214 straipsnio 5 dalis, 325 straipsnis, 338 straipsnio 1 dalis, 349 ir 352 straipsniai ir Euratomo sutarties 7 straipsnio 1 dalis bei 203 straipsnis.
• [11]  COM(2019)581.