Pranešimas - A9-0103/2020Pranešimas
A9-0103/2020
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl 2018 m. metinio pranešimo „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

19.5.2020 - (2019/2128(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Joachim Kuhs


Procedūra : 2019/2128(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0103/2020
Pateikti tekstai :
A9-0103/2020
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :


PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

 


 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2018 m. metinio pranešimo „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

(2019/2128(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310 straipsnio 6 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 11 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „30-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu metinė ataskaita (2018 m.)“ (COM(2019)0444) ir prie jos pridedamus tarnybų darbo dokumentus (SWD(2019)0361, SWD(2019)0362, SWD(2019)0363, SWD(2019)0364 ir SWD(2019)0365),

– atsižvelgdamas į OLAF 2018 m. ataskaitą[1] ir OLAF Priežiūros komiteto 2018 m. veiklos ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Audito Rūmams „Komisijos kovos su sukčiavimu strategija: aktyvesni ES biudžeto apsaugos veiksmai“ (COM(2019)0196),

– atsižvelgdamas į „Veiksmų planą“ (SWD (2019)0170) ir „Sukčiavimo rizikos vertinimą“ SWD (2019)171), pridedamus prie komunikato „Komisijos kovos su sukčiavimu strategija: aktyvesni ES biudžeto apsaugos veiksmai“ (COM(2019)0196),

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2018 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais[2],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),

– atsižvelgdamas į tai, kad pradėtos taikyti standartinės nuostatos dėl ES finansinių interesų apsaugos pagal visus Komisijos DFP pasiūlymus,

– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 8/2018 dėl 2018 m. gegužės 23 d. Komisijos pasiūlymo dėl OLAF reglamento Nr. 883/2013 dalinio pakeitimo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo (COM(2018)0338),

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 9/2018 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kovos su sukčiavimu programos,

– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“,

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“,

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 06/2019 „Sukčiavimo panaikinimas ES sanglaudos politikos srityje. Vadovaujančiosios institucijos turi stiprinti aptikimą, atsaką ir koordinavimą“,

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2019 „Elektroninė prekyba: vis dar reikia įveikti nemažai su PVM ir muitų surinkimu susijusių iššūkių“,

– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[3] ir į jo laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią 2017 m. spalio2 d. paskelbė Komisija (COM(2017)0589),

– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva)[4],

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje[5],

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[6],

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[7],

– atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu parengtą 2019 m. rugsėjo 4 d. ataskaitą „28 ES valstybių narių PVM nepriemokos tyrimas ir ataskaitos. Galutinė ataskaita“,

– atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu parengtą 2015 m. ataskaitą „Tyrimas, kuriuo kiekybiškai nustatoma ir analizuojama PVM nepriemoka ES valstybėse narėse. 2015 m. ataskaita“ ir į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB[8],

– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant Europos Sąjungos finansinius interesus[9],

– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikato „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“ (COM(2013)324, 2013 m. birželio 6 d.) įgyvendinimo pažangos ataskaitą (COM(2017)0235),

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje[10],

– atsižvelgdamas į OLAF koordinuojamą ataskaitą „Sukčiavimas vykdant viešuosius pirkimus – įspėjamųjų ženklų ir geriausios patirties rinkinys“, paskelbtą 2017 m. gruodžio 20 d., ir 2017 m. OLAF vadovą „Pranešimas apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo atveju“,

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros. Teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje C-105/14, baudžiamoji byla prieš Taricco ir kt.[11],

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje C-42/17, baudžiamoji byla prieš M. A. S. ir M. B.[12],

– atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo sprendimą, priimtą byloje T-48/16, Sigma Orionis SA prieš Europos Komisiją[13],

– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) 2018/541 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu PVM srityje, siekiant padidinti valstybių narių pajėgumus išnaikinti žalingiausio sukčiavimo PVM srityje schemas ir sumažinti PVM nepriemoką,

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais“[14],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[15],

– atsižvelgdamas į tęsiamą programos „Hercule III“ įgyvendinimą[16],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0103/2020),

A. kadangi Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įgyvendina Sąjungos biudžetą ir 2018 m. 74 proc. šio biudžeto buvo vykdoma taikant pasidalijamąjį valdymą;

B. kadangi Komisija turėtų vykdyti savo atitinkamas priežiūros, kontrolės ir audito pareigas pagal pasidalijamojo valdymo principą;

C. kadangi pagal Finansinio reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 63 straipsnį valstybės narės, vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią pažeidimams ir sukčiavimui, juos nustatytų ir ištaisytų;

D. kadangi, siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, valstybės narės turėtų vykdyti ex ante ir ex post kontrolę, susigrąžinti netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus pradėti su tuo susijusį teismo procesą;

E. kadangi siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą užtikrinant, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami tinkamai ir ES biudžetas būtų veiksmingai įgyvendintas, patikimas finansų valdymas ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES biudžeto vykdymo politikos principai;

F. kadangi patikimos viešosios išlaidos ir ES finansinių interesų apsauga prisideda prie veiksmingo ES biudžeto valdymo;

G. kadangi SESV sutarties 310 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi pagal 325 straipsnį“; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą; kadangi SESV sutarties 325 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės derina savo veiksmus, skirtus Sąjungos finansiniams interesams nuo sukčiavimo apsaugoti“ ir kad „jos, Komisijos padedamos, organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą“; kadangi pagal SESV 325 straipsnio 4 dalį su Europos Audito Rūmais privaloma konsultuotis dėl visų priemonių, kurias teisėkūros institucija ketina patvirtinti ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse;

H. kadangi ES biudžeto lėšomis remiami bendri tikslai ir padedama spręsti bendrus uždavinius ir kadangi geri veiklos rezultatai yra būtina sąlyga siekiant rezultatų ir prioritetų, reguliaraus sąnaudų, išdirbių, rezultatų ir poveikio vertinimo supaprastinimas atliekant veiklos auditą yra esminiai rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo elementai;

I. kadangi ES yra įpareigota imtis veiksmų kovos su korupcija politikos srityje, neviršydama pagal SESV nustatytų ribų; kadangi SESV 67 straipsnyje nustatyta Sąjungos pareiga užtikrinti aukšto lygio saugumą, be kita ko, vykdant nusikalstamumo prevenciją bei kovojant su juo ir derinant baudžiamosios teisės aktus; kadangi pagal SESV 83 straipsnį korupcija apibrėžiama kaip viena iš ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, sričių ir kenkiančių ES finansiniams interesams;

J. kadangi sukčiavimas, susijęs su ES lėšomis, yra viena iš priemonių, kuriomis nusikalstamos organizacijos skverbiasi į ekonomiką ir kenkia ekonominei laisvei ir laisvai konkurencijai;

K. kadangi reikia tinkamai spręsti valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės klausimą, kad būtų imamasi labiau koordinuotų veiksmų šalinant pažeidimus ir kovojant su sukčiavimu; kadangi Komisija turėtų toliau dėti daugiau pastangų kovodama su sukčiavimu ir toliau veiksmingai tas pastangas įgyvendinti, kad būtų pasiekta dar apčiuopiamesnių ir labiau patenkinamų rezultatų;

L. kadangi korupcija kelia rimtą grėsmę ne tik Sąjungos finansiniams interesams, bet ir demokratijai bei pasitikėjimui viešuoju administravimu;

M. kadangi valstybių narių surinktas PVM yra svarbus nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis ir PVM pagrįsti nuosavi ištekliai 2018 m. sudarė 11,9 proc. visų ES biudžeto pajamų;

N. kadangi sistemingi ir įsigalėję korupcijos atvejai kai kuriose valstybėse narėse labai kenkia ES finansiniams interesams ir kartu kelia grėsmę demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei; kadangi 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtoje specialiojoje „Eurobarometro“ ataskaitoje Nr. 470 dėl korupcijos teigiama, kad bendras korupcijos suvokimas ir požiūris į ją apskritai išliko gana stabilūs, palyginti su 2013 m. duomenimis, ir tai rodo, kad nebuvo pasiekta jokių konkrečių rezultatų ES piliečių pasitikėjimo savo institucijomis didinimo klausimu;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1. palankiai vertina 30-ąją metinę ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu ataskaitą, taip pat per pastaruosius tris dešimtmečius padarytą pažangą kuriant ir plėtojant kovos su sukčiavimu ir pažeidimais ES lygmeniu teisės aktų pagrindus ir institucinę sistemą (OLAF ir Europos prokuratūra), užmezgant valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija, taip pat siekiant ES biudžeto apsaugos rezultatų, kurių nebūtų galima pasiekti be bendrų ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų pastangų;

2. susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatinę sukčiavimo būdų kaitą ir naujus sukčiavimo modelius, pasižyminčius reikšmingu tarpvalstybinių aspektu ir tarpvalstybinėmis sukčiavimo schemomis (kaip antai sukčiavimas žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo srityje, priedangos įmonės, vengimas mokėti muitus nurodant per mažą tekstilės gaminių ir avalynės vertę šiems gaminiams patenkant į Sąjungą ir atliekant muitinį įforminimą keliose valstybėse narėse, elektroninė prekyba, didėjantis tarpvalstybinis sukčiavimo išlaidų srityje aspektas ir klastojimas), kurie daro neigiamą poveikį ES biudžeto įplaukoms ir dėl kurių reikia imtis naujų koordinuotų atsakomųjų veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis;

3. pažymi, kad 2018 m. bendras žinomų sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius (11 638 atvejai) sumažėjo 25 proc., palyginti su 2017 m. (15 213 atvejų), ir kad jų vertė liko stabili, palyginti su praeitais metais (2,5 mlrd. EUR 2016 m. ir 2,58 mlrd. EUR 2017 m.);

4. atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi pažeidimai padaryti sukčiaujant ir kad reikia aiškiai atskirti padarytas klaidas;

5. primena, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir su jais susijusios sumos nėra tiesioginis ES biudžetui ar konkrečios valstybės narės biudžetui poveikį darančio sukčiavimo lygmens vertinimo rodiklis; pažymi, kad neaišku, apie kiek sukčiavimu laikomų pažeidimų Komisija ir ypač valstybės narės kasmet nepraneša; pažymi, kad dėl to Parlamentui sunku padaryti naudingas išvadas dėl Komisijos vykdomos kovos su sukčiavimu veiklos veiksmingumo; todėl ragina Komisiją parengti metodiką, pagal kurią būtų galima pagerinti patikimumą ir tiksliau įvertinti sukčiavimo mastą ES; pažymi, kad sukčiavimu laikomi pažeidimai buvo susiję su 0,71 proc. 2018 m. mokėjimų ir 0,65 proc. bendros 2018 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių (TNI) sumos; taip pat pažymi, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai buvo susiję su 0,58 proc. 2018 m. mokėjimų ir 1,78 proc. bendros 2018 m. surinktų TNI sumos;

6. susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Komisija nepakankamai supranta sukčiavimo mastą, pobūdį ir priežastis; pakartoja raginimą Komisijai nustatyti vienodą palyginamų duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus rinkimo iš valstybių narių sistemą siekiant standartizuoti pranešimo procesą bei užtikrinti teikiamų duomenų kokybę ir palyginamumą;

7. be to, ragina Komisiją atlikti išsamius patikrinimus, kad būtų užtikrintas visiškas Pažeidimų valdymo sistemoje valstybių narių pateiktų duomenų skaidrumas ir kokybė;

8. pažymi, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2018 m. (1 152 atvejai) išliko tokio paties lygio, kaip 2017 m.; vis dėlto apgailestauja, kad susijusios sumos padidėjo net 183 proc., o tai kelia didelį susirūpinimą; šis padidėjimas daugiausia susijęs su dviem sukčiavimu laikomais pažeidimais, susijusiais su sanglaudos politikos išlaidomis; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau susigrąžinti šias dideles sumas; 

9. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. užregistruotų sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius sumažėjo 27 proc. (10 487 atvejai), o susijusios lėšų sumos sumažėjo 37 proc. ir siekė maždaug 1,3 mlrd. EUR;

10. labai apgailestauja ir nurodo, kad daugelis valstybių narių neturi konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų, nors organizuotas nusikalstamumas nuolat auga tarpvalstybinėje veikloje ir sektoriuose, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams, kaip antai kontrabanda ar pinigų padirbinėjimas;

11. ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti keičiantis informacija, kad pagerintų savo duomenų rinkimą ir padidintų savo patikrų veiksmingumą, taip pat užtikrintų piliečių teises ir laisves; primena Komisijos vaidmenį koordinuojant valstybių narių bendradarbiavimą; ragina Komisiją padėti koordinuoti vienos bendros duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus rinkimo iš valstybių narių sistemos kūrimą;

12. ragina Europos Audito Rūmus į savo audito imtį nuolat įtraukti institucijas ir valdymo įstaigas, atsakingas už tyčinio netinkamo lėšų panaudojimo atvejus;

13. yra susirūpinęs, kad, siekiant sumažinti administracinę naštą valstybių narių valdžios institucijoms, pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą Nr. 1303/2013 iš jų reikalaujama teikti ataskaitas tik apie sukčiavimu laikomus ar sukčiavimu nelaikomus pažeidimus, susijusius su Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšų sumomis, didesnėmis nei 10 000 EUR; primena, kad žemės ūkio ir Europos socialinio fondo srityje yra daug mokėjimų, kurių suma yra gerokai mažesnė už 10 000 EUR ribą ir kurie išmokami kaip su teisėmis į išmokas susiję mokėjimai (remiantis tam tikrų sąlygų įvykdymu), ir todėl gali būti apgaulingai atliekami mokėjimai, kurie nesiekia ataskaitų teikimo ribos ir apie kuriuos nepranešama, tačiau atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2017 ir 2018 m. metinėse ataskaitose pateiktą pastabą, kad su teisėmis į išmokas susijusiuose mokėjimuose mažiau klaidų nei kompensuojant išlaidas – pastarasis išmokėjimo metodas taikomas projektams, kurių vertė viršija 10 000 EUR;

14. griežtai smerkia tai, kad Čekijos vyriausybės aukšto lygio pareigūnai ir kiti viešojo sektoriaus subjektai Vengrijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Italijoje dideliu mastu piktnaudžiauja naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas; pažymi, kad dėl tokio sukčiavimo nukenčia mažosios šeimos verslo įmonės, kurioms labiausiai reikia subsidijų;

15. griežtai smerkia netinkamą sanglaudos fondų lėšų naudojimą; apgailestauja, kad ES lėšos, kurioms taikomos finansinės pataisos, susijusios su sukčiavimu laikomais pažeidimais, gali būti vėl panaudotos be jokių tolesnių pasekmių ar apribojimų; mano, kad tokia sistema kelia pavojų ES finansiniams interesams; todėl ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip pakartotinai naudojamos ES lėšos, ir apsvarstyti galimybę sukurti sistemą, pagal kurią kartu su pataisomis būtų taikomi tolesnio naudojimo apribojimai;

16. primena BŽŪP ir sanglaudos politikos sričių skaidrumo reikalavimus, pagal kuriuos atsakingos valstybių narių valdžios institucijos privalo sudaryti ir viešai skelbti galutinių paramos gavėjų sąrašą; ragina valstybes nares tokius duomenis skelbti vienodu kompiuterio skaitomu formatu ir užtikrinti informacijos sąveikumą; ragina Komisiją rinkti ir apibendrinti duomenis ir skelbti kiekvieno fondo didžiausių naudos gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje sąrašus;

17. primygtinai reikalauja, kad Komisija pasiūlytų specialų Sąjungos lygmens skundų teikimo mechanizmą, siekiant suteikti paramą ūkininkams ar paramos gavėjams, susidūrusiems, pavyzdžiui, su žemės grobimo pažeidimais, nacionalinių valdžios institucijų nusižengimais, nusikalstamų struktūrų ar organizuoto nusikalstamumo spaudimu, arba asmenims, kurie patiria priverstinį ar vergų darbą, suteikiant jiems galimybę greitai pateikti skundą Komisijai, kurį pastaroji turėtų skubiai patikrinti;

18. pabrėžia, kad Europos Komisija šiuo metu nesiima pakankamų veiksmų, siekdama kovoti su tokio pobūdžio sukčiavimu; primygtinai ragina Komisiją vykdyti veiksmingą kontrolę ir kartu taikyti privalomas priemones; pažymi, kad Europos prokuratūra turėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant tarpvalstybinius tyrimus, nustatant sukčiavimo atvejus ir apie juos pranešant, taip pat patraukiant sukčiautojus baudžiamojon atsakomybėn;

Pajamos – nuosavi ištekliai

19. pažymi, kad 1 proc. padidėjo registruotų sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius (iki 473 atvejų 2018 m.) tradicinių nuosavų išteklių (TNI) surinkimo srityje, ir apgailestauja, kad 116 proc. padidėjo su tuo susijusios lėšų sumos;

20. pažymi, kad 2018 m. sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo 10 proc. mažesnis nei 2014–2018 m. vidurkis, tačiau apgailestauja, kad susijusi suma yra 17 proc. didesnė;

21. yra labai susirūpinęs dėl to, kad, remiantis Komisijos pirminio vertinimo statistiniais duomenimis, PVM nepriemoka 2018 m. siekė maždaug 130 mlrd. EUR, t. y. daugiau kaip 10 proc. visų tikėtinų PVM pajamų, ir kad, Komisijos vertinimu, dėl sukčiavimo PVM Bendrijos viduje atvejų Sąjungos kasmet patiriamos išlaidos siekia apie 50 mlrd. EUR; apgailestauja, kad kasmet prarandama 5 mlrd. EUR dėl iš trečiųjų valstybių tiekiamų nedidelės vertės prekių;

22. palankiai vertina tai, kad buvo priimta Finansinių interesų apsaugos (FIA) direktyva, kurioje aiškiau išdėstomi valstybių narių, Eurojusto, Europos prokuratūros ir Komisijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos aspektai kovojant su sukčiavimu PVM;

23. pakartoja savo poziciją, kad OLAF kompetencija pridėtinės vertės mokesčio tyrimų srityje jokiu būdu neturėtų būti ribojama ir jai neturėtų būti taikomos jokios kitos administracinės sąlygos; ragina Tarybą atsižvelgti į Parlamento poziciją šiuo klausimu derybose dėl reglamento dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų tyrimų, susijusių su bendradarbiavimu su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumu;

24. atkreipia dėmesį į svarbų OLAF vaidmenį tiriant PVM klausimus; palankiai vertina 2018 m. priimtą Tarybos reglamento (EB) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje[17] pakeitimą, kuriuo nustatomos nacionalinių mokesčių administratorių gebėjimų tikrinti tarpvalstybinį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą stiprinimo priemonės, išplečiama OLAF kompetencija sudaryti palankesnes sąlygas sukčiavimo PVM srityje tyrimams ir juos koordinuoti, atsižvelgiama į labiausiai žalingas sukčiavimo PVM srityje schemas ir siekiama mažinti PVM nepriemoką;

25. palankiai vertina iš dalies pakeistą Tarybos reglamentą (EB) Nr. 904/2010 siekiant kuo labiau padidinti naujos sandorių tinklų analizės (STA) programinės įrangos potencialą, kad būtų galima nustatyti nesąžiningus tinklus visoje ES, taip pat siekiant stiprinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, kad būtų galima geriau nustatyti ir greitai perimti karuselinio sukčiavimo PVM srityje atvejus; ragina imtis priemonių siekiant visiškai užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų, kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas, duomenų, įvestų į naują sandorių tinklų analizės (STA) programą, apsaugą;

26. palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti priemonės, pagal kurias nacionaliniai mokesčių administratoriai nuo 2020 m. dalijasi svarbiais 42 ir 63 muitinės procedūrų duomenimis, nes tai sudaro galimybes importo valstybei narei ir kliento valstybei narei atlikti PVM mokėtojų kodų, importuotų prekių vertės, prekių rūšies ir kt. kryžminę patikrą;

27. pabrėžia, jog itin svarbu, kad visos valstybės narės prioritetą teiktų nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų (NKSS) plėtotei;

28. atkreipia dėmesį į sukčiavimo, susijusio su PVM, visų pirma vadinamojo karuselinio sukčiavimo, rimtumą, nes dėl to dingęs prekiautojas nemoka PVM atitinkamiems mokesčių administratoriams, net jei šis mokestis buvo išskaičiuotas iš kliento;

29. pažymi, kad 2018 m. labiausiai susijusios su sukčiavimu ir pažeidimais mokesčių srityje prekės buvo saulės kolektoriai, ir ta pati padėtis buvo 2017 ir 2016 m.; palankiai vertina Komisijos atliktus patikrinimus vietoje ir pabrėžia OLAF tyrimų ir OLAF koordinavimo šioje srityje svarbą;

30. palankiai vertina tai, kad kelios valstybės narės įdiegė naujas IT priemones, rizika grindžiamus metodus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama atremti iššūkius tradicinių nuosavų išteklių rinkimo srityje; ragina valstybes nares toliau bendradarbiauti bendrai naudojantis šiomis priemonėmis, metodais ir iniciatyvomis, toliau keistis gerąja patirtimi ir stiprinti bendradarbiavimą pagal „Eurofisc“ sistemą;

31. yra susirūpinęs dėl to, kad sukčiavimas pajamų srityje, susijęs su per mažu prekių, importuojamų į ES iš trečiųjų šalių, įvertinimu, ir toliau kelia grėsmę ES finansiniams interesams; pripažįsta, kad tarpvalstybinė elektroninė prekyba prekėmis yra reikšmingas mokestinio sukčiavimo šaltinis Europos Sąjungoje, ypač smulkesnių prekių atveju; ragina valstybes nares spręsti su tarpvalstybine elektronine prekyba susijusius klausimus, ypač susijusius su galimu piktnaudžiavimu mažos vertės siuntų lengvatomis, visapusiškai įgyvendinant Komisijos rekomendacijas šiuo klausimu;

32. pažymi, kad 2018 m. gruodžio mėn. Komisija pristatė naują kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais planą, iš esmės grindžiamą teisėsaugos veiklos priemonėmis;

33. pažymi, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai visų pirma buvo nustatyti atliekant kontrolę po prekių išleidimo, tačiau pabrėžia muitinės kontrolės prieš išleidžiant prekes arba jų išleidimo metu, taip pat savanoriško prisipažinimo svarbą siekiant nustatyti pažeidimus;

34. dar kartą primena, kad, siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus veiksmingiausia taikyti skirtingų aptikimo metodų (prekių išleidimo kontrolė, patikrinimai po prekių išleidimo, patikrinimai, kuriuos atlieka kovos su sukčiavimu tarnybos, ir kt.) derinį ir kad kiekvieno metodo veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos valstybės narės, veiksmingo jos administracijos koordinavimo ir atitinkamų valstybių narių tarnybų gebėjimo bendrauti tarpusavyje;

35. mano, kad susirūpinimą kelia tai, jog kai kurios valstybės narės reguliariai nepraneša apie nei vieną sukčiavimo atvejį; ragina Komisiją ištirti padėtį, nes mano, kad mažai tikėtina, jog tose valstybėse narėse visai nėra sukčiavimo; ragina Komisiją tose valstybėse vykdyti atsitiktinius patikrinimus vietoje;

36. pažymi, kad vidutinis lėšų susigrąžinimo rodiklis atvejais, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą 1989–2018 m., buvo apie 41 proc.; taip pat pažymi, kad su sukčiavimu susijusiais atvejais, apie kuriuos pranešta ir kurie nustatyti 2018 m., lėšų susigrąžinimo rodiklis buvo 70 proc., o tai gerokai viršija vidutinį lygį; dar kartą ragina Komisiją parengti strategiją, kaip pagerinti lėšų susigrąžinimo rodiklį šiais atvejais;

37. pažymi, kad bendras lėšų susigrąžinimo rodiklis atvejais, apie kuriuos pranešta kaip apie nesusijusius su sukčiavimu 1989–2018 m., buvo apie 72 proc.;

38. prašo Komisijos kasmet pateikti ataskaitą apie ES nuosavų išteklių sumą, susigrąžintą laikantis OLAF pateiktų rekomendacijų, ir pranešti apie sumą, kurią dar reikia susigrąžinti;

Išlaidos

39. atkreipia dėmesį į tai, kad 3 proc. sumažėjo praneštų sukčiavimu laikomų išlaidų pažeidimų atvejų skaičius (2018 m. nustatyti 679 sukčiavimu laikomi pažeidimai); vis dėlto pabrėžia, kad susijusių lėšų sumų (1 032 mlrd. EUR) srityje būta nerimą keliančio lygio priešingos tendencijos, nes šios sumos padidėjo 198 proc.;

40. palankiai vertina tai, kad 4 proc. sumažėjo užregistruotų sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, taip pat 48 proc. sumažėjo susijusios finansinės sumos (844,9 mln. EUR);

41. palankiai vertina tai, kad išlaidų srityje kai kurios valstybės narės priėmė keletą operatyvinių priemonių, pvz., įdiegė IT rizikos vertinimo priemones, atliko sukčiavimo rizikos vertinimus ir surengė mokymo kursus, kad padidintų bendrą informuotumą apie sukčiavimą; ragina visas likusias valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant kuo greičiau priimti tokias priemones;

42. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta; ragina Komisiją ir toliau remti valstybes nares, siekiant užtikrinti, kad būtų gerinama patikrų kokybė bei didinamas jų skaičius ir dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais kovojant su sukčiavimu;

43. pabrėžia, kaip svarbu atitinkamai valdyti ir atidžiai stebėti dotacijas, skirstomas pagal ESI fondus (Europos struktūriniai ir investicijų fondai, t. y. Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, PMIF (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas), EPLSAF (Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas), EGF (Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas)), siekiant, kad šių fondų biudžetas būtų veiksmingas ir neinfliacinis ir būtų išvengta sukčiavimo;

44. ragina Komisiją, OLAF, Europos prokuratūrą ir valstybes nares, kiek tai susiję su bendra žemės ūkio politika, pagal kurią 2018 m. užregistruoti 249 sukčiavimu laikomi pažeidimai (-6 proc.), susiję su bendra 63,3 mln. EUR (+10 proc.) suma, ir sanglaudos politika, pagal kurią 2018 m. užregistruoti 363 sukčiavimu laikomi pažeidimai (+5 proc.), o bendra susijusi suma siekia 959,6 mln. EUR (+199 proc.); taip pat ragina taikyti griežčiausias kovos su sukčiavimu, susijusiu su iš ES biudžeto mokamomis viešosiomis lėšomis, priemones;

45. pažymi, kad 2014–2018 ataskaitiniais metais BŽŪP atveju sukčiavimo dažnumas (angl. FFL), t. y. procentinė dalis, kurią sudaro įtariamo sukčiavimo ir nustatyto sukčiavimo atvejų skaičius, palyginti su bendru pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičiumi, sudaro 10 proc., ir kad su sukčiavimo susijusių sumų dydis sudaro apie 23 proc. visos su pažeidimais susijusios finansinės sumos; taip pat pažymi, kad sukčiavimo nustatymo lygis (angl. FDR), t. y. visos su įtariamu ir nustatytu sukčiavimu susijusios finansinės sumos, palyginti su visomis išlaidomis, procentinė dalis yra tik 0,11 proc., o pažeidimų nustatymo lygis, t. y. visos su pažeidimais susijusios finansinės sumos, palyginti su visomis išlaidomis, procentinė dalis yra 0,37 proc.;

46. taip pat ypač pabrėžia, kad sukčiavimo nustatymo lygis sanglaudos politikos atveju siekia 0,86 proc., o pažeidimų nustatymo lygis – apie 0,34 proc.;

47. pakartoja, kad svarbu užtikrinti išlaidų skaidrumą, ir prašo suteikti visapusišką prieigą prie informacijos finansavimo ES lėšomis atveju;

Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

48. pažymi, kad 2018 m. OLAF pradėjo 219 tyrimų ir užbaigė 167 tyrimus, rekomenduodama susigrąžinti 371 mln. EUR; taip pat pažymi, kad metų pabaigoje buvo vykdoma 414 tyrimų;

49. atkreipia dėmesį į plečiamą kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų (angl. AFCOS) vaidmenį didinant įvairių nacionalinių institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą, ypač siekiant kovoti su sukčiavimu muitų srityje ir taip pat bendradarbiauti su OLAF;

50. palankiai vertina tai, kad 2019 m. balandžio mėn. priimta Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (KKSS), priimta atsižvelgiant į du naujus svarbius 2017 m. priimtus ES kovos su sukčiavimu teisės aktus, t. y. Direktyvą dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyvą), kurioje nustatyti griežtesni bendri valstybių narių baudžiamosios teisės standartai siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, ir reglamentą, pagal kurį įsteigiama Europos prokuratūra (angl. EPPO);

51. apgailestauja, kad Komisija į savo metinę darbo programą dar neįtraukė pasiūlymo dėl tarpusavio administracinės pagalbos priemonės išlaidų srityje; mano, kad tokia iniciatyva atitinka Sutarties 225 straipsnio nuostatas;

52. atkreipia dėmesį į itin svarbų OLAF vaidmenį ir būtinybę toliau jį stiprinti ir užtikrinti veiksmingą koordinavimą su Europos prokuratūra;

53. apgailestauja, kad iki šiol tik dvylika valstybių narių yra įgyvendinusios naująją FIA direktyvą, dar aštuonios yra ją įgyvendinusios iš dalies, o kitos jos dar apskritai neįgyvendino; pažymi, kad naujosios FIA direktyvos įgyvendinimo terminas jau baigėsi 2019 m. liepos 6 d.; ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti visų valstybių narių, kurios neperkėlė minėtos direktyvos į nacionalinę teisę iki nustatyto termino, sąrašą; ragina visas neperkėlusias valstybes nares imtis visų būtinų priemonių ir užtikrinti, kad ši direktyva būtų visiškai ir teisingai perkelta į nacionalinę teisę per kuo trumpesnį laiką; ragina Komisiją atidžiai stebėti perkėlimo į nacionalinę teisę procesą visose valstybėse narėse, taip pat pasinaudoti savo prerogatyvomis pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko perkėlimo į nacionalinę teisę proceso;

54. dar kartą primena, kad nauja KKSS apima: i) ES finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą (įskaitant sukčiavimą PVM srityje), korupciją ir pasisavinimą, kaip apibrėžta FIA direktyvos 3 ir 4 straipsniuose; ii) kitą Sąjungos finansiniams interesams kenkiančią nusikalstamą veiką, pvz. ES biudžetui kenkiančius teisės pažeidimus, susijusius su piktnaudžiavimu viešųjų pirkimų procedūromis; iii) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus pažeidimus (tyčinius pažeidimus, neįtrauktus į pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką) ir iv) šiurkščius Sąjungos institucijų arba įstaigų darbuotojų arba narių profesinių pareigų pažeidimus, kaip nurodyta OLAF reglamento 1 straipsnio 4 dalyje ir Komisijos sprendimo (EB, EAPB, Euratomas) Nr. 352/1999, įsteigiančio Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje[18];

55. palankiai vertina naujus prioritetus, nustatytus naujoje KKSS, kaip antai ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo būdų, sukčiautojų profilių ir su tokiu sukčiavimu susijusių sisteminių pažeidžiamų sričių supratimo gerinimas, taip pat koordinavimo, bendradarbiavimo ir darbo srautų kovos su sukčiavimu srityje optimizavimas, visų pirma tarp Komisijos tarnybų ir vykdomųjų įstaigų;

56. apgailestauja, kad tik vienuolika valstybių narių yra patvirtinusios nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas (NKSS); ragina visas to dar nepadariusias valstybes nares daryti pažangą priimant savo NKSS; ragina Komisiją skatinti minėtas valstybes nares paskubėti priimti NKSS; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti nuostatą, pagal kurią nacionalinės kovos su sukčiavimu strategijos būtų prieigos prie ES lėšų sąlygą;

57. palankiai vertina naują pasiūlymą dėl 2021–2027 m. ES kovos su sukčiavimu programos, kurią OLAF įgyvendins tiesioginio valdymo būdu; pažymi, kad ES kovos su sukčiavimu programa apima: i) išlaidų programą „Hercule III“, pagal kurią remiama veikla, nukreipta prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiką, kenkiančią Sąjungos finansiniams interesams, ii) kovos su sukčiavimu informacinę sistemą (angl. AFIS), kuri yra operatyvinė veikla, kurią iš esmės sudaro muitinės IT taikomųjų programų, naudojamų pagal bendrą Komisijos valdomą informacinę sistemą, rinkinys, ir iii) Pažeidimų valdymo sistemą (angl. IMS), kuri yra saugi elektroninių ryšių priemonė, palengvinanti valstybių narių pareigos pranešti apie nustatytus pažeidimus vykdymą ir padedanti valdyti šiuos pažeidimus ir atlikti jų analizę;

58. pažymi, kad ES kovos su sukčiavimu programai ir jos naujiems prioritetams reikia pakankamai lėšų, kad būtų pasiekti rezultatai; todėl yra susirūpinęs dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko pasiūlymo sumažinti ES kovos su sukčiavimu programos biudžetą nuo 156 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu iki 111 mln. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu;

59. pakartoja, kad į nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas reikia įtraukti aktyvius kovos su sukčiavimu metodus, kuriais būtų ne tik užtikrinama, kad sukčiavimas būtų nustatytas, bet ir kad jam būtų veiksmingai užkirstas kelias;

Europos prokuratūros steigimo pažanga

60. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. paskirtas laikinasis administracijos direktorius;

61. pabrėžia, kad Europos prokuratūros įsteigimas yra esminis pokytis siekiant saugoti Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia Europos prokuratūros svarbą kovojant su sukčiavimu, korupcija ir sunkiu tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM srityje;

62. palankiai vertina tai, kad 2018 m. Nyderlandai ir Malta nusprendė prisijungti prie Europos prokuratūros veiklos; pažymi, kad iki 2019 m. spalio mėn. pabaigos prie Europos prokuratūros veiklos buvo prisijungusios penkios valstybės narės; vis dėlto primena, kad pagal Reglamento 2017/1939 9 straipsnį valstybės narės bet kada gali prisijungti prie šio tarpvalstybinio bendradarbiavimo; ragina visas dar neprisijungusias prie Europos prokuratūros veiklos valstybes nares kuo greičiau tai padaryti; ragina Komisiją aktyviai propaguoti ir skatinti narystę Europos prokuratūroje tarp iki šiol nenorinčių prie jos veiklos prisijungti valstybių narių, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų tarpvalstybinį Europos prokuratūros veikimą visoje ES;

63. pabrėžia, kad Europos vyriausiojo prokuroro atrankos procedūra buvo baigta 2019 m.; palankiai vertina tai, kad po atrankos procedūros, kurioje dalyvavo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisijos atrinkta nepriklausoma ekspertų grupė, pirmąja Europos vyriausiąja prokurore paskirta Laura Codruta Kovesi;

64. pabrėžia, kad nepakankamas Europos prokuratūros finansavimas ir nepakankamas jos darbuotojų skaičius kūrimo etapu yra nepriimtini; labai apgailestauja, kad Komisija iš esmės nepakankamai įvertino reikiamus išteklius; pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi išnagrinėti iki 3 000 bylų per metus nuo pat jos veikimo pradžios; pabrėžia, kad Europos prokuratūrai reikia bent 76 papildomų etatų ir 8 mln. EUR, kad ji pradėtų veikti visu pajėgumu iki 2020 m. pabaigos, kaip numatyta; prieštarauja ne visą darbo dieną dirbančių prokurorų principui; prašo valstybių narių kuo greičiau paskirti prokurorus, dirbančius visu etatu; primygtinai ragina Komisiją pateikti taisomojo biudžeto projektą;

65. pabrėžia, kad įsteigus Europos prokuratūrą OLAF išliks vienintelė tarnyba, atsakinga už ES finansinių interesų apsaugą ES valstybėse narėse, kurios nusprendė neprisijungti prie Europos prokuratūros veiklos; pabrėžia, kad, remiantis Europos Audito Rūmų nuomone Nr. 8/2018, Komisijos pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamas OLAF reglamentas, neišsprendžia prasto OLAF administracinių tyrimų veiksmingumo klausimo; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad OLAF ir toliau būtų tvirta ir visu pajėgumu veikianti Europos prokuratūros partnerė;

66. pabrėžia, kad būsimi OLAF ir Europos prokuratūros santykiai turėtų būti grindžiami glaudžiu bendradarbiavimu, veiksmingu keitimusi informacija ir papildomumu, kartu vengiant dubliavimosi ar kompetencijos konfliktų; primena, jog Parlamentas prieštarauja tam, kad OLAF darbuotojų skaičius būtų sumažintas 45 etatais;

67. ragina teisėkūros institucijas laiku pasiekti susitarimą dėl OLAF reglamento peržiūros, kad būtų užtikrintas aiškus OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijos pasidalijimas be dubliavimosi prieš Europos prokuratūrai pradedant veikti;

Tobulintinos sritys

68. atkreipia dėmesį į dvi tobulintinas sritis: pirma, kad sukčiavimo rizika būtų vertinama tiksliau ir valdoma geriau, Komisija ir valstybės narės turėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus, kad galėtų geriau nustatyti duomenis apie sukčiavimo modelius, sukčiautojų profilius ir pažeidžiamas ES vidaus kontrolės sistemų sritis; antra, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir optimalų efektyvumą bei veiksmingumą, reikia, kad sukčiavimo rizikos vertinimas ir valdymas būtų griežtai koordinuojami ir stebimi;

69. pabrėžia, kad korupcijos ir sukčiavimo ryšys Europos Sąjungoje gali turėti neigiamą poveikį ES biudžetui; apgailestauja dėl to, jog Komisija daugiau nemano, kad reikia skelbti kovos su korupcija ataskaitą; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę Europos Sąjungoje sukurti korupcijos prevencijos institucijų tinklą;

70. pakartoja, kad „sukamųjų durų“ reiškinys gali pakenkti institucijų ir interesų grupių atstovų santykiams; ragina ES institucijas apibrėžti sistemingą požiūrį šiam iššūkiui atremti;

71. pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti ES institucijos korupcijos vidaus vertinimo mechanizmą;

72. ragina Komisiją parengti Europos masto strategiją, pagal kurią būtų aktyviai vengiama visų finansų subjektų, įgyvendinančių ES biudžetą, interesų konfliktų ir tai būtų laikoma vienu svarbiausių prioritetų;

73. mano, kad reikia tolesnių iniciatyvų dėl muitų nepriemokų, bent jau svarbiausių jų elementų, įvertinimo ir siekiant parengti veiksmingą šio vertinimo metodiką;

74. taip pat mano, kad muitinis tikrinimas turėtų būti pritaikytas naujoms sukčiavimo rizikoms ir sparčiai tarpvalstybinės prekybos plėtrai, kurią lengvina elektroninė prekyba, taip pat bepopieris verslas;

75. atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninės prekybos plėtra dažnai yra rimtas iššūkis mokesčių administracijoms, kai, pvz., pardavėjas neturi ES apmokestinamos tapatybės, o PVM deklaracijose yra nurodoma kur kas mažesnė nei tikroji deklaruotų operacijų vertė;

76. pabrėžia, kad sistema, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos galėtų keistis informacija, sudarytų galimybę atlikti sandorių tarp dviejų ar daugiau valstybių narių apskaitos įrašų kryžminę patikrą siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su struktūriniais ir investicijų fondais, ir taip užtikrinti kompleksinį ir visa apimantį požiūrį į valstybių narių finansinių interesų apsaugą; pakartoja prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl abipusės administracinės pagalbos tose ES lėšų panaudojimo srityse, kuriose tokia praktika dar nenumatyta;

77. yra susirūpinęs dėl elektroninės prekybos prekių iš trečiųjų šalių vertės sumažinimo rizikos; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi OLAF, siekdama išspręsti sukčiavimo PVM problemą elektroninės prekybos srityje;

78. primena, kad Komisija negali gauti informacijos, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią dingusio prekiautojo sukčiavimui Bendrijoje, kuris dažnai vadinamas karuseliniu sukčiavimu, ir su juo kovoti; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti prieigą prie „Eurofisc“, kad galėtų geriau kontroliuoti, vertinti ir gerinti valstybių narių keitimąsi duomenimis; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje tinklo „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti ir paspartinti keitimąsi informacija su teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, kaip antai, Europolas ir OLAF, kaip rekomendavo Europos Audito Rūmai; ragina valstybes nares ir Tarybą suteikti Komisijai galimybę naudotis šiais duomenimis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, stiprinamas duomenų patikimumas ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

79. ragina OLAF informuoti Parlamentą apie savo tyrimų, susijusių su mažos vertės drabužių, įsigytų elektroninės prekybos sistemoje, importu, rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti elektroninės prekybos sandorius, kuriuose dalyvauja ne ES įsisteigę pardavėjai, kurie nedeklaruoja PVM (pvz., netinkamai taikydami „imties“ nuostatas) arba sąmoningai nuvertina prekes, kad visai išvengtų privalomo PVM mokėjimo arba sumažintų jo sumą;

80. pabrėžia, kad reikia šalinti tam tikrus dabartinės ES kovos su sukčiavimu vykdymo užtikrinimo sistemos trūkumus, ypač renkant tikslius duomenis apie sukčiavimu laikomus ir juo nelaikomus pažeidimus;

81. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti ir, kai įmanoma, tobulinti bendrus ataskaitų teikimo metodus, kad būtų teikiama išsami ir palyginama informacija apie nustatytą sukčiavimo lygį išleidžiant ES lėšas;

82. ragina Komisiją užtikrinti Pažeidimų valdymo sistemos (angl. IMS), kurią valdo OLAF, veiksmingumą, kad visos kompetentingos institucijos laiku praneštų informaciją apie baudžiamuosius tyrimus, susijusius su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu;

83. atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas visiškas išlaidų apskaitos, ypač susijusios su infrastruktūros darbais, kurie finansuojami tiesiogiai naudojant ES lėšas ar finansines priemones, skaidrumas; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai susipažinti su informacija apie bendrai finansuojamus projektus;

84. primena valstybėms narėms, kad būtina bendradarbiauti su Komisija siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų panaudojimą ir įvertinti rezultatus;

85. atkreipia dėmesį į tai, kad pasidalijamojo valdymo srityje Komisija neturi galios inicijuoti draudimo nepatikimiems ekonominės veiklos vykdytojams gauti ES finansavimą, kai valstybių narių valdžios institucijos to nedaro; ragina valstybes nares nedelsiant pranešti apie sukčiavimu laikomus pažeidimus sistemoje IMS ir kuo geriau pasinaudoti Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūrose sistema;

86. primygtinai ragina visas valstybes nares veiksmingai naudotis priemonės ARACHNE duomenų baze, laiku teikti duomenis ir išnaudoti didžiųjų duomenų teikiamas galimybes užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams naudojant ES lėšas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti, kad ARACHNE naudojimas būtų privalomas;

87. atkreipia dėmesį į valstybių narių vaidmenį ir atsakomybę administracinio bendradarbiavimo susitarimų vykdymo, kontrolės priemonių veiksmingumo, duomenų rinkimo ir prekiautojų atitikties reguliavimo sistemai stebėsenos srityje;

88. ragina Komisiją numatyti tinkamą teisinę tiriamosios žurnalistikos žurnalistų apsaugą, panašią į informatoriams numatytą apsaugą;

Viešieji pirkimai

89. pažymi, kad didelė dalis viešųjų investicijų lėšų išleidžiama vykdant viešuosius pirkimus (2 trln. EUR per metus); atkreipia dėmesį į e. viešųjų pirkimų naudą kovojant su sukčiavimu, pvz., į tai, kad visos šalys sutaupo lėšų, didinamas skaidrumas ir supaprastinami bei sutrumpinami procesai;

90. apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės naudoja naujas technologijas visiems svarbiausiems viešųjų pirkimų proceso etapams (e. pranešimai, e. prieiga prie konkurso dokumentų, e. pasiūlymų teikimas, e. vertinimas, e. skelbimas apie sutarties skyrimą, e. užsakymai, e. sąskaitų faktūrų išrašymas, e. mokėjimai); ragina valstybes nares automatinio nuskaitymo formatu paskelbti visas formas, naudojamas viešųjų pirkimų procedūrose, ir viešai prieinamus sutarčių registrus;

91. palankiai vertina Komisijos e. viešųjų pirkimų įdiegimo Europos Sąjungoje tvarkaraštį ir ragina Komisiją imtis tolesnių su juo susijusių veiksmų;

Skaitmeninimas

92. ragina Komisiją parengti visų ES politikos priemonių įgyvendinimo procesų skaitmeninimo sistemą (kvietimai teikti pasiūlymus, paraiškų teikimas, vertinimas, įgyvendinimas ir mokėjimai), kurią taikytų visos valstybės narės;

93. ragina Komisiją numatyti paskatas, kad būtų sukurtas perkančiųjų organizacijų elektroninis profilis toms valstybėms narėms, kuriose tokių profilių nesama;

94. palankiai vertina ES sprendimą pagaliau prisijungti prie Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) stebėtojos teisėmis; ragina Komisiją kuo greičiau atnaujinti derybas su GRECO siekiant laiku įvertinti atitiktį Jungtinių Tautų konvencijai prieš korupciją ir sukurti ES institucijų vidaus vertinimo mechanizmą;

Tarptautinis bendradarbiavimas

95. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo ES ir Norvegijos susitarimas dėl administracinio bendradarbiavimo ir pagalbos vykdant reikalavimus PVM srityje;

96. palankiai vertina šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių institucijoms partnerėms skirtą metinį seminarą, susijusį su geriausia patirtimi sėkmingo sukčiavimo tyrimo srityje (jis įvyko 2018 m. birželio mėn. Bosnijoje ir Hercegovinoje), taip pat 2018 m. liepos mėn. Ukrainoje įvykusį praktinį seminarą, kuriame, remiantis ES ir Ukrainos asociacijos susitarimu, dalyvavo visos atitinkamos kovos su sukčiavimu tarnybos;

97. primygtinai ragina Komisiją, OLAF ir visas kitas Sąjungos institucijas ir įstaigas, kurioms pavesta saugoti Sąjungos finansinius interesus, aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti su šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir Rytų partnerystės šalių valdžios institucijomis partnerėmis, skatinant priemones, skirtas veiksmingai spręsti galimų sukčiavimo atvejų klausimus; ragina Komisiją sukurti konkrečius ir darnius mechanizmus, skirtus veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui naudojant ES lėšas šiose valstybėse ir su juo kovoti;

98. palankiai vertina tai, kad OLAF pasirašė du administracinio bendradarbiavimo susitarimus: atitinkamai su Afrikos plėtros banku ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (angl. USAID) generalinio inspektoriaus biuru;

99. atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su vykdymo užtikrinimu trečiosiose šalyse, turint mintyje Tabako kontrolės pagrindų konvencijos („TKPK protokolo“) įgyvendinimą;

100. primygtinai ragina ES agentūras, visų pirma Europolą, Eurojustą ir OLAF, glaudžiau bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant veiksmingiau nustatyti sukčiavimo atvejus;

101. pabrėžia, kad informatoriai atlieką svarbų vaidmenį sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir pranešimo apie jį srityse; pabrėžia, kad būtina apsaugoti informatorius ir skatinti tiriamąją žurnalistiką teisinėmis priemonėmis tiek valstybėse narėse, tiek Sąjungoje; palankiai vertina naują ES direktyvą dėl informavimo apie pažeidimus, pagal kurią nuo 2021 m. gruodžio mėn. bus užtikrinta privačiojo ar viešojo sektoriaus asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsauga; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybes nares ir joms padėti, užtikrinant, kad direktyva būtų visiškai, teisingai ir laiku perkelta į nacionalinę teisę;

102. laikosi nuomonės, kad tiriamoji žurnalistika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ES ir valstybėse narėse gerinti būtino skaidrumo lygį ir kad reikia ją skatinti ir remti teisinėmis priemonėmis tiek valstybėse narėse, tiek Sąjungoje; ragina Komisiją parengti išsamias tiriamosios žurnalistikos apsaugos priemones, įskaitant greito reagavimo mechanizmą nelaimės ištiktiems žurnalistams ir veiksmingus kovos su strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) teisės aktus;

103. pabrėžia, kad skaidrumas yra itin svarbus užkertant kelią sukčiavimui ir interesų konfliktams ir juos anksti nustatant; ragina visas valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant padidinti biudžeto skaidrumą, užtikrinant, kad atitinkami duomenys apie viešųjų pirkimų procedūras ir valstybės finansuojamų sutarčių skyrimą būtų paskelbti ir lengvai prieinami plačiajai visuomenei;

Skaidrumo taisyklės ir bendrosios nuostatos

104. palankiai vertina tai, kad priimtas Reglamentas „Omnibus“, ir tikisi, kad dėl to labai sumažės sukčiavimo mastas žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse, sykiu supaprastinant ES finansines taisykles;

105. ragina valstybes nares naudojantis „Eurofisc“ tinklu intensyviau keistis informacija apie galimai sukčiaujančias įmones ir apgaulingus sandorius; atkreipia dėmesį į tai, kad teisminių ir tyrimus atliekančių institucijų keitimasis informacija ir prieiga prie jos, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra labai svarbūs kovojant su sukčiavimu ir organizuotu nusikalstamumu;

106. pripažįsta, koks svarbus yra Finansinio reglamento 2018/1046 61 straipsnis ir pagal jį iš naujo apibrėžiant plačiau apibrėžta visų finansų pareigūnų, įvairiais valdymo būdais vykdančių ES biudžetą, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu, interesų konflikto sąvoka;

107. ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, kovoti su visų formų interesų konfliktais ir reguliariai vertinti prevencines priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, kad jų išvengtų; ragina Komisiją pasiūlyti bendras interesų konfliktų, darančių poveikį aukšto lygio politikams, vengimo gaires;

108. nurodo, kad daugelis valstybių narių neturi konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų, nors organizuotas nusikalstamumas nuolat auga tarpvalstybinėje veikloje ir sektoriuose, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams;

109. primygtinai ragina Tarybą patvirtinti bendrus etikos standartus visais su interesų konfliktais susijusiais klausimais ir užtikrinti bendrą šio klausimo supratimą visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į plačiai paplitusias interesų konfliktų problemas skirstant Sąjungos žemės ūkio ir sanglaudos fondų lėšas, nepriimtina, kad Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos nariai arba jų šeimos nariai dalyvautų priimant sprendimus dėl būsimos DFP arba nacionalinių biudžetų asignavimų, jei jie kokiu nors būdu asmeniškai gautų naudos iš šių sprendimų;

110. primena, kad svarbu numatyti veiklos pertraukos laikotarpius pareigūnams, anksčiau dirbusiems Sąjungos institucijose ar agentūrose, nes neišsprendus interesų konflikto atvejų klausimo gali kilti pavojus aukštų etikos standartų įgyvendinimui visoje Europos administracijoje; pabrėžia, kad pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnį Sąjungos institucijos ir agentūros gali atmesti buvusio pareigūno prašymą užimti konkrečią darbo vietą, jei nepakanka apribojimų apsaugoti teisėtiems institucijų interesams; be to, ragina ES administraciją griežtai skelbti savo kiekvieno atvejo vertinimą, kaip reikalaujama pagal Tarnybos nuostatus;

111. pakartoja savo poziciją, išreikštą dėl Reglamento Nr. 883/2013 persvarstymo, jog reikia nustatyti aiškų teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi OLAF, padedant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, galėtų susipažinti su banko sąskaitų informacija;

112. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), OLAF Priežiūros komitetui ir Europos prokuratūrai.

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

7.5.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

7

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Matteo Adinolfi, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, Corina Crețu, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, José Manuel Fernandes, Luke Ming Flanagan, Daniel Freund, Isabel García Muñoz, Cristian Ghinea, Monika Hohlmeier, Jean-François Jalkh, Pierre Karleskind, Joachim Kuhs, Tsvetelina Penkova, Markus Pieper, Sabrina Pignedoli, Petri Sarvamaa, Angelika Winzig, Lara Wolters, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mikuláš Peksa, Ramona Strugariu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Marisa Matias

 

 



 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

16

+

EPP

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, Markus Pieper, Petri

Sarvamaa, Angelika Winzig, Tomáš Zdechovský

RENEW

Olivier Chastel, Cristian Ghinea, Pierre Karleskind, Ramona Strugariu

ID

Matteo Adinolfi, Joachim Kuhs

VERTS/ALE

Daniel Freund, Mikuláš Peksa

NI

Sabrina Pignedoli

 

7

-

S&D

Caterina Chinnici, Corina Crețu, Isabel García Muñoz, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Marisa Matias

 

3

0

EPP

Tamás Deutsch

ID

Jean-Francois Jalkh

ECR

Ryszard Czarnecki

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2020 m. birželio 5 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika