Procedūra : 2019/2213(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0110/2020

Pateikti tekstai :

A9-0110/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/06/2020 - 17
PV 19/06/2020 - 12

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0166

<Date>{03/06/2020}3.6.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0110/2020</NoDocSe>
PDF 435kWORD 139k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl 2021 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija</Titre>

<DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>


<Commission>{BUDG}Biudžeto komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Pierre Larrouturou</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO POZICIJOS PAKEITIMŲ FORMA PROJEKTAS
 VYSTYMOSI KOMITETO LAIŠKAS
 BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS
 APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS
 VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO LAIŠKAS
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO LAIŠKAS
 REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS
 ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS
 KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO LAIŠKAS
 PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO LAIŠKAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2021 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

(2019/2213(BUD))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C[1],

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[2],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[3],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[4],

 atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[5],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrąjį biudžetą[6] ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[7] ir į 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“[8],

 atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[9],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. rezoliuciją „Sąjungos programų paramos gavėjų apsaugos sistema: DFP atsarginių priemonių plano parengimas“[10],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano[11],

 atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)[12],

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir į 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją šiuo klausimu[13],

 atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[14],

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl 2021 m. biudžeto gairių (06092/2020),

 atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma,

 atsižvelgdamas į šių komitetų laiškus: Vystymosi komiteto; Biudžeto kontrolės komiteto; Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto; Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto; Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto; Transporto ir turizmo komiteto; Regioninės plėtros komiteto; Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto; Kultūros ir švietimo komiteto; Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto; Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0110/2020),

A. kadangi Europos Sąjunga dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos susiduria su netikėta precedento neturinčia sveikatos, ekonomikos, socialine ir aplinkos krize;

B. kadangi šių išskirtinių aplinkybių negalima įveikti numatant biudžetą, skirtą įprastinei veiklai;

C. kadangi, vadovaujantis SESV 311 straipsniu, Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis ir visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais;

D. kadangi, vadovaujantis SESV 312 straipsniu, daugiametę finansinę programą (DFP) Taryba priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma;

E. kadangi dabartinė DFP baigia galioti 2020 m. pabaigoje ir kadangi 2021 m. turėtų būti pirmieji kitos peržiūrėtos ir pertvarkytos DFP įgyvendinimo metai;

F. kadangi nuo 2018 m. lapkričio mėn. Parlamentas buvo pasirengęs derėtis dėl DFP, tačiau Taryba iki šiol nevykdė jokių prasmingų derybų su Parlamentu, išskyrus minimalų bendravimą Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio metu; kadangi ne kartą pratęstas laikotarpis, per kurį turi būti pasiektas susitarimas Europos Vadovų Taryboje;

G. kadangi 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl kitos DFP;

H. kadangi IPCC mokslininkai savo naujausioje ataskaitoje ragina imtis radikalių veiksmų siekiant didesnės pažangos ekologinės pertvarkos srityje, turint mintyje jų įspėjimą, kad CO2 koncentracija 2018–2019 m. padidėjo tris kartus greičiau nei XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, ir pabrėžia, kad liko tik keleri metai, jei norime užkirsti kelią tam, kad nebūtų negrįžtamai prarasta klimato kaitos ir jos poveikio aplinkai kontrolė;

I. kadangi, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, smurto dėl lyties aukos gali ilgą laiką patirti smurtautojų prievartą ir būti atskirtos nuo socialinės ir institucinės paramos, kaip matyti iš kelių ES šalių duomenų, ir kadangi neproporcingai daug moterų yra tokių profesijų, su kuriomis susijusi didelė rizika užsikrėsti;

COVID-19 krizės akivaizdoje: apsaugoti ir inovacijoms diegti skirtas biudžetas...

1. primygtinai pabrėžia, kad ES biudžetas yra nepaprastai svarbus siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga ir kurie dėl COVID-19 krizės tapo dar labiau matomi ir dideli, ir kad jis turi atspindėti valstybių narių ir institucijų užmojų mastą; todėl pabrėžia, kad pagrindinis 2021 m. biudžeto tikslas turėtų būti COVID-19 protrūkio poveikio švelninimas ir parama gaivinimui, grindžiamam Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine transformacija;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga ir visos jos valstybės narės turi visiškai solidarizuotis su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kartu veikdamos kaip bendruomenė ir užtikrindamos, kad nė viena šalis nebūtų palikta viena kovoti su šia pandemija ir jos pasekmėmis, be kita ko, parengti 2021 m. biudžetą, atitinkantį šį istorinį iššūkį;

3. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2021 m. biudžetas turėtų būti pirmasis biudžetas, parengtas pagal atnaujintą, perorientuotą ir labai plataus užmojo 2021–2027 m. DFP;

4. atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 13 d. rezoliuciją, pakartoja prašymą, kad Komisija iki 2020 m. birželio 15 d. pasiūlytų DFP atsarginių priemonių planą, grindžiamą automatiniu 2020 m. viršutinių ribų pratęsimu, siekiant apsaugoti ES programų naudos gavėjus ir užtikrinti finansavimo tęstinumą; pabrėžia, kad šiame DFP atsarginių priemonių plane turėtų būti numatyta galimybė pratęsti esamas ES programas ir jas perorientuoti į krizės padarinių šalinimą, taip pat nustatyti skubiausias naujas priemones ir iniciatyvas; pabrėžia, kad 2021 m. reikia vengti bet kokios dabartinės DFP ir programų nutraukimo ar nevaldomo pratęsimo rizikos ir užtikrinti, kad Sąjunga turėtų galimybes vykdyti savo operacijas ir parengti plataus užmojo reagavimo į krizę ir gaivinimo strategiją;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad nė viena valstybė narė pati negalės finansuoti didelio masto ekonomikos gaivinimo plano, jei to prireiks siekiant kovoti su COVID-19 krize, ir kad, jei nacionaliniai ekonomikos gaivinimo planai būtų finansuojami tik skola, pagal juos numatytos lėšos ir jų trukmė būtų labai ribotos; primygtinai reikalauja, kad nuo 2021 m. į gaivinimo planą būtų įtrauktas didelių investicijų komponentas, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto, ir todėl ragina užtikrinti, kad 2021 m. biudžetas būtų svarbi šio gaivinimo plano dalis;

6. mano, kad ekonomikos gaivinimo planas turi būti grindžiamas Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine mūsų visuomenės transformacija siekiant atkurti mūsų ekonomiką, užtikrinti atsparumą ir įtrauktį kartu atsižvelgiant į planetos galimybes, apsaugoti žmonių gerovę ir sveikatą nuo tolesnės rizikos ir aplinkos poveikio, kurti aukštos kokybės darbo vietas ir užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei konvergenciją, visų pirma investuojant į MVĮ ir labiausiai krizės paveiktus sektorius, pvz., turizmą, ir į tvarios viešosios infrastruktūros ir paslaugų bei strateginių sektorių, pvz., į sveikatos sektoriaus, padedančio kovoti su krize pirminėje grandyje, plėtrą; ragina Komisiją pateikti tokį 2021 m. biudžeto projektą, kuris atitiktų šiuos prioritetus;

7. mano, kad ES biudžeto pajamos turi būti laikomos ES politikos įgyvendinimo priemone; pabrėžia, kad siekiant padengti papildomas dėl krizės patirtas išlaidas ir sumažinti BNP įnašų į ES biudžetą dominavimą, nauji papildomi nuosavi ištekliai, patenkantys tiesiogiai į ES biudžetą kaip bendrosios pajamos, nuo 2021 m. turės atlikti pagrindinį vaidmenį; mano, kad dar nenaudotų naujų nuosavų išteklių nebuvimas turės neigiamų politinių padarinių 2021 m. Sąjungos biudžetui ir pakenks naujajai Komisijos politinei darbotvarkei; atsižvelgdamas į tai, mano, kad 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymai dėl nuosavų išteklių yra geras atspirties taškas, kurį reikia iš esmės sustiprinti atsižvelgiant į dabartinius iššūkius ir krizę; primena, kad, kaip nurodyta jo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime ir 2019 m. spalio 10 d. rezoliucijoje, Europos Parlamentas nepritars 2021–2027 m. DFP, jei nebus pasiektas susitarimas dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant naujų nuosavų išteklių krepšelio sukūrimą;

8. yra įsitikinęs, kad dabartinė krizė neturėtų trukdyti siekti plataus užmojo tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui, reikalaujant iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; primena, kad JT aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje raginama visame pasaulyje kasmet 7,6 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, o tai reiškia, kad kasmet ES lygmeniu jis būtų mažinamas maždaug 6,8 proc.; pabrėžia, kad tai didžiulis iššūkis, visų pirma susijęs su labai reikalinga tvaria ir socialiniu požiūriu teisinga pertvarka, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą ES regionų ir valstybių narių pradinę padėtį ir kartu turėtų būti dideliu mastu kuriamos darbo vietos; primygtinai pabrėžia, kad, norint sėkmingai įveikti šį precedento neturintį iššūkį tik per dešimt metų, reikia imtis skubių veiksmų ir jie nuo 2021 m. turėtų būti finansuojami pasinaudojant tvirtu ES biudžetu;

9. yra susirūpinęs dėl tolesnių ekonominių, socialinių ir politinių krizės padarinių, jei ES skubiai neapsirūpins naujomis ir veiksmingomis priemonėmis, kad būtų apsaugota socialinė sanglauda, išsaugotos darbo vietos ir užkirstas kelias didelio masto atleidimams iš darbo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) programos ir Komisijos pirmininkės įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistemos siekiant kuo greičiau ją įgyvendinti;

...siekiant rasti sprendimus paaštrėjusiems socialiniams, aplinkos, ekonominiams ir finansiniams uždaviniams spręsti

10. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Europos žaliojo kurso ir Tvarios Europos investicijų plano;

11. visgi pažymi, kad Komisija apskaičiavo, jog, norint pasiekti tikslą iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir ateityje padidinti šį užmojį, kiekvienais metais reikės užpildyti bent 260 mlrd. EUR finansavimo spragą, taip pat padengti papildomas aplinkos apsaugos, išteklių valdymo ir socialinės adaptacijos priemonių sąnaudas; mano, kad siekiant padėti sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį ir bendrą anglies pėdsaką, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas (angl. CBAM), ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (angl. ETS) ir ES klimato teisė turėtų visapusiškai prisidėti prie didelės pažangos politinių ir finansinių pastangų srityje; mano, kad teisingai pertvarkai, kuri yra neatsiejama atsako į krizę dalis, reikia teisingo ir tinkamo finansavimo;

12. pakartoja, kad Parlamento įgaliojimai dėl DFP, kalbant apie viršutines ribas, programos asignavimus, nuosavus išteklius ir lankstumo nuostatas, laikotarpio vidurio tikslinimą ir horizontaliuosius principus, pvz., darnaus vystymosi tikslų (DVT), klimato ir lyčių lygybės klausimų integravimą, buvo nustatyti jo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime; pažymi, kad DFP derybų rezultatai iš esmės lems kito laikotarpio ES programų finansavimo lygį ir pakartoja savo poziciją, kad 2021–2027 m. laikotarpio įsipareigojimų asignavimai turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir tai sudarytų 1,3 proc. 27 ES valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); atsižvelgdamas į šią poziciją, yra pasiryžęs aktyviai siekti, kad 2021 m. biudžete būtų numatyta 192,1 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų einamosiomis kainomis; pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į tebesitęsiančią krizę, be šioje pozicijoje numatytų lėšų reikia didelių papildomų asignavimų;

13. primena savo poziciją, kad 2021–2027 m. DFP klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslai turi apimti daugiau nei tam skirtų tikslinių išlaidų dalių lygius, kaip nurodyta tarpiniame pranešime; todėl siekia, kad 2021 m. biologinės įvairovės išlaidų lygis būtų 10 proc., o klimato aspekto integravimo išlaidų lygis – 30 proc.; pakartoja savo raginimą Komisijai pagrindų reglamento forma nustatyti aiškius atrankos kriterijus naujai griežtai ir išsamiai metodikai, pagal kurią būtų apibrėžiamos ir stebimos atitinkamos su klimatu ir biologine įvairove susijusios išlaidos, laikantis principo „nepakenk“, taip pat prireikus taikyti atitinkamas taisomąsias priemones ir patikros mechanizmą siekiant nustatyti galimą žalingą ES veiksmų poveikį biologinei įvairovei ir klimatui, laikantis savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą ir raginimo palaipsniui panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

14. remia lėšų mobilizavimą ir lankstumą mobilizuojant moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) skirtas lėšas su COVID-19 susijusioms priemonėms, pvz., vakcinų kūrimui, naujiems gydymo būdams, diagnostiniams tyrimams ir medicinos sistemoms, finansuoti siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui ir gelbėti gyvybes;

15. tvirtai pabrėžia, kad siekiant Sąjungos klimato srities tikslų reikia tvarių ir ilgalaikių sprendimų; pabrėžia svarbiausią mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) vaidmenį ieškant veiksmingų, realių ir įgyvendinamų sprendimų piliečiams, įmonėms ir visuomenei; pabrėžia, kad programa „Europos horizontas“ bus pagrindinė programa, pagal kurią bus kuriami nauji su klimatu susiję sprendimai; prašo padidinti finansavimą visoms MTP programoms, padedančioms Sąjungai tapti pasaulio žaliųjų technologijų lydere ir sustiprinti jos konkurencingumą pasaulyje platesniu mastu, mažinti jos priklausomybę nuo pagrindinių užsienio technologijų, kad ji taptų lydere informacinių ir ryšių technologijų (IRT), dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse, kurti naujus pavojingų ligų, pvz., vėžio, gydymo būdus ir stiprinti superkompiuterių valdymo bei duomenų tvarkymo gebėjimus;

16. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad daugelis puikių mokslinių tyrimų pasiūlymų negali būti įgyvendinti ne dėl blogos kokybės, o dėl didelio atitinkamų programų nepakankamo finansavimo; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkos yra labai konkurencingos rinkos, ir tyrėjai išvyksta į kitus pasaulio regionus, kadangi Europoje nėra galimybių teikti jiems finansavimą; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė nebebus pagrindinė daugelio Sąjungos MTP programų naudos gavėja ir taps stipria konkurente; ragina Tarybą atsižvelgti į tai, kad dėl kiekvienos 10 mlrd. EUR finansavimo spragos pagal programą „Europos horizontas“ per ateinančius 25 metus BVP sumažės 110 mlrd. EUR; daro išvadą, kad nedideli biudžeto užmojai MTP srityje prieštarautų bet kokiam įsipareigojimui, kuris yra palankus konkurencingumui ar kovai su klimato kaita, ypač atsižvelgiant į pastangas, kurių vis dar reikia imtis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo – 3 proc. BVP;

17. pabrėžia, kad investicijos į transporto infrastruktūrą gali atitikti tiek tikslus remti ES ekonomiką dabartinėmis aplinkybėmis, tiek pastangas kovoti su klimato kaita, taip pat perėjimą prie tvaraus judumo, visų pirma remiantis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), bendrosios įmonės „Shift2Rail“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės vykdomos politikos užbaigimu;

18. pakartoja, kad konkurencinga kosmoso pramonė yra gyvybiškai svarbi Europos verslo aplinkai užtikrinant aukštos kokybės darbo vietas, reikšmingą MTP veiklą ir Europos palydovinės infrastruktūros savarankiškumą; pabrėžia duomenų, gautų iš kosmoso, kaip pagrindinės žemės ir aplinkos stebėjimo priemonės naudą;

19. pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99 proc. visų valstybių narių bendrovių ir jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo, ekonominio stabilumo ir vis didesnių pastangų siekiant tvarumo, ir kad labiausiai tikėtina, jog šios įmonės patirs didžiausią ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, poveikį; pabrėžia, kad MVĮ susiduria su sunkumais ieškodamos finansavimo galimybių, ir primena ES įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) vaidmenį šioje srityje; primena Parlamento poziciją pagal kitą DFP padvigubinti ją pakeisiančios Bendrosios rinkos programos eilučių finansinį paketą, todėl tikisi, kad bus įmanoma sulaukti mažiausiai 80 proc. aukštos kokybės pasiūlymų sėkmingų rezultatų lygio; pabrėžia, kad finansinė parama MVĮ taip pat turėtų būti nukreipta programos „InvestEU“ MVĮ linijai, siekiant padėti paruošti gaminių ir paslaugų rinką ir sudaryti sąlygas sparčiai plėsti jos mastą pasaulinėse rinkose; pakartoja, kad reikia toliau plėsti galimybes steigti ir plėsti startuolius ir ypatingą dėmesį skirti MVĮ skaitmeninei transformacijai, kurią taip pat remia e. valdžios pagalbos verslui priemonė Bendrosios rinkos vartai, laikantis plataus užmojo vartotojų apsaugos politikos, taip pat jų ekologinei pertvarkai; be to, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina įvairias Europos investicijų banko (EIB) grupės iniciatyvas, t. y. 40 mlrd. EUR mobilizavimą paveiktoms MVĮ, 5 mlrd. EUR skyrimą sveikatos sektoriaus įmonėms ir 25 mlrd. EUR garantijų fondą, kurį turi finansuoti jo akcininkai;

20. pabrėžia, kad besitęsianti krizė darys didelį poveikį daugeliui regionų ir sektorių; šiuo požiūriu yra įsitikinęs, kad sanglaudos politika atliks pagrindinį vaidmenį ir bus kaip niekad svarbi skatinant ekonomikos atgaivinimą visose ES teritorijose bei stiprinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir jai reikės papildomo finansavimo ir didesnio lankstumo, kad būtų galima reaguoti į būsimus sudėtingus aplinkos, socialinius, ekonominius ir demografinius iššūkius; pabrėžia, kad, jei bus atidėtas 2021–2027 m. DFP ir atitinkamo teisinio pagrindo priėmimas, neišvengsime pereinamojo laikotarpio tarp dviejų programavimo laikotarpių;

21. atsižvelgdamas į dabartinės padėties tiesioginį ir ilgalaikį didelį neigiamą socialinį poveikį, pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant 2021 m. ES biudžetą visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, taip pat pabrėžia itin svarbų sustiprintų ES socialinių veiksmų, visų pirma „Europos socialinio fondo +“, vaidmenį atsigaunant ekonomikai ir visų pirma kovojant su jaunimo ir pagyvenusių žmonių nedarbu, vaikų skurdu, skurdo ir socialinės atskirties rizika bei diskriminacija, siekiant užtikrinti sustiprintą socialinį dialogą, spręsti klausimus, susijusius su ilgalaikiais struktūriniais demografiniais pokyčiais, ir užtikrinti galimybę visiems, ypač senėjantiems gyventojams, naudotis gyvybiškai svarbiomis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, judumo, tinkamos mitybos ir deramo būsto paslaugomis;

22. ragina 2021 m. biudžete ypatingą dėmesį skirti užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) poreikiams ir santykiams su jomis, nes jos gali būti ypač pažeidžiamos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio; be to, pabrėžia, kad reikia gerinti UŠT galimybes gauti finansavimą, nes dėl savo ypatingo statuso ir dydžio jos turi ribotus administracinius išteklius ir žinias;

23. pabrėžia, kad vidaus saugumas yra neatsiejama ES piliečių lūkesčių, susijusių su Sąjunga, kuri apsaugo, dalis; pabrėžia, kad saugumo grėsmės, kaip antai teroristiniai išpuoliai bei tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, ir naujų rūšių nusikalstama veikla, pvz., elektroniniai nusikaltimai, kelia nuolatinę grėsmę Europos Sąjungos sanglaudai ir jiems reikalingas ryžtingas bei suderintas Europos atsakas; mano, kad tam reikia intensyvesnio kompetentingų institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo; pabrėžia, kad siekiant garantuoti veiksmingą ir greitą policijos, teisminių ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą būtina stiprinti ir modernizuoti IT sistemas, daugiausia dėmesio skiriant geresniam sistemų sąveikumui, sudarant palankesnes sąlygas naudotis duomenimis ir užtikrinant jų aiškumą; atkreipia dėmesį į tai, jog tikimasi, kad Komisija 2021 m. pateiks naują Saugumo sąjungos strategiją, kurią sudarys iniciatyvos pagrindinėse srityse, susijusiose su šiomis grėsmėmis;

24. ragina Komisiją skirti reikiamą biudžetą siekiant užtikrinti didesnius Sąjungos civilinės saugos mechanizmo pajėgumus, kad ES būtų geriau pasirengusi ir galėtų reaguotų į visų rūšių gaivalines nelaimes, pandemijas ir ekstremaliąsias situacijas, pvz., chemines, biologines, radiologines ir branduolines avarijas; pakartoja, kad, siekiant geriau apsaugoti piliečius nuo nelaimių, svarbus yra Sąjungos civilinės saugos mechanizmas;

25. atkreipia dėmesį į programos „Erasmus +“ sėkmę gerinant jaunimo judumą, mokymą ir įgūdžius; pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti programą, be kita ko, kad ji būtų prieinama bet kokios kilmės ir įvairaus amžiaus grupėms priklausantiems asmenims;

26. primena, kad propaguojant Europos vertybes ir kultūras aktyviai prisidedama remiant demokratiją, nediskriminavimą ir lyčių lygybę, taip pat kovojant su dezinformacija ir melagingomis naujienomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų Teisingumo, teisių ir vertybių programai ir padidinti išteklius, skirtus smurto dėl lyties aukoms remti pagal šią programą; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat turizmas yra ir bus vieni iš pagrindinių sektorių, nukentėjusių nuo krizės, su kuria susiduria ES; ragina imtis neatidėliotinų šiems sektoriams skirtų priemonių ir stiprinti programą „Kūrybiška Europa“;

27. tikisi, kad 2021 m. veiks tvirtas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas;

28. mano, kad Europos solidarumo korpusas yra labai svarbi priemonė, padedanti skatinti visų Sąjungos piliečių įsitraukimą ir stiprinti Sąjungos pilietiškumo jausmą; primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso 2021 m. biudžetas būtų deramas atsižvelgiant į daugybę lūkesčių, kuriuos su šia programa sieja jauni žmonės visoje Europoje, ypač savanoriškos veiklos srityje; ragina skirti pakankamai lėšų siekiant patenkinti didelę savanoriškos veiklos vietų paklausą;

29. ragina aplinkybėmis, kai keliose valstybėse narėse pastebima mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei, prioritetine tvarka skirti pakankamą finansavimą pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kurie aktyviai skatina teises ir stiprina bei propaguoja Sąjungos vertybes ir teisinės valstybės principą, veiklai remti, be kita ko, įgyvendinant būsimą Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

30. atkreipia dėmesį į nerimą keliančią ir didėjančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises ir pažymi ES priemonių, įskaitant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), svarbą taisant tokią padėtį; apgailestauja dėl to, kad Komisija į savo pasiūlymą neįtraukė konkrečios lyčių lygybei skirtos programos, ir ragina skirti plataus užmojo ir konkrečius biudžeto asignavimus žmogaus teisių gynėjų moterų paramai ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių apsaugai bei skatinimui finansuoti; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti biudžeto asignavimus, kuriais remiama visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybė naudotis su tuo susijusiomis paslaugomis;

31. pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendra žuvininkystės politika (BŽP) yra Europos integracijos pagrindas, ir jomis siekiama užtikrinti saugų ir aukštos kokybės maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą europiečiams, tinkamą maisto rinkų veikimą, tvarų kaimo regionų vystymąsi, kartų kaitą ir tvarų gamtos išteklių valdymą bei biologinės įvairovės išsaugojimą; primena svarbų šių sričių politikos vaidmenį padedant užtikrinti stabilias ir priimtinas ūkininkų, žvejų (moterų ir vyrų) pajamas, ypač dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis; primena savo su derybomis dėl 2021–2027 m. DFP susijusią poziciją, kad būtų išsaugoti BŽŪP ir BŽP biudžetai; prašo sustiprinti šių sričių politiką ir ypatingą dėmesį skirti nedidelio masto žemės ūkiui ir smulkiajai žvejybai; atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP kartu su kitų sričių Sąjungos politika atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant su Žaliuoju kursu susijusius užmojus;

32. ragina Komisiją savo pasiūlyme ir vėlesniame iš dalies keičiančiame akte dėl 2021 m. biudžeto projekto atsižvelgti į politinio susitarimo, kuris turi būti pasiektas dėl 2021 m. pereinamojo laikotarpio priemonių (jos nurodytos 2019 m. spalio 31 d. Komisijos pasiūlyme (COM(2019)0581)), rezultatus; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad laiku būtų skirta pakankamai išteklių tam, kad toliau būtų gerinama Sąjungai teikiamų duomenų ir rodiklių kokybė ir taip būtų visapusiškai laikomasi į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyvos principo; primygtinai ragina užtikrinti aukštą duomenų ir rodiklių kokybę, kad būtų galima tinkamai įvertinti BŽŪP;

33. atkreipia dėmesį į naujausius pokyčius, susijusius su migracijos padėtimi prie ES išorės sienos su Turkija, dėl kurių neseniai buvo priimtas Taisomasis biudžetas Nr. 1/2020, siekiant reaguoti į padidėjusį migracijos spaudimą; pabrėžia, kad 2021 m. biudžete turi būti užtikrinti tinkamo lygmens ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad padėtis gali tęstis ar net pablogėti; primena, kad visos valstybės narės turi būti solidarios ir bendradarbiauti šiuo klausimu ir kad būtina bendra prieglobsčio politika; pabrėžia, kad dėl COVID-19 protrūkio dar papildomai iškilo būtinybė priimti konkrečias priemones, skirtas migrantams, kaip ypač pažeidžiamiems asmenims, įskaitant prevencinę evakuaciją ir perkėlimą; primena, kad pastaruoju metu būtina nuolat stiprinti Prieglobsčio ir migracijos fondą, siekiant padėti valstybėms narėms įveikti pabėgėlių krizę ir šiuo tikslu taikyti specialias priemones, nes 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra per maža, arba priimti taisomuosius biudžetus; tikisi, kad valstybės narės suvoks, kas joms yra naudinga, ir kompensuos vėlavimo priimti reglamento „Dublinas IV“ padarinius, patvirtindamos būtinus asignavimus ir įgyvendindamos solidarumo principą šioje srityje; primena, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą, kad būtų pagerintos migrantų ir pabėgėlių gyvenimo sąlygos ES pabėgėlių stovyklose, vykdyti teisėsaugą, organizuoti pasienio darbuotojų ir pakrančių apsaugos pareigūnų mokymus ir veiksmingas migrantų ir taikyti pabėgėlių integracijos priemones;

34. pažymi, kad gerai valdoma teisėta migracija yra svarbi siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į kintančią darbo rinką;

35. pažymi, kad Turkija ir toliau priima daugiausia pabėgėlių pasaulyje ir šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip ES turėtų toliau remti Turkiją pasibaigus jos įsipareigojimų, prisiimtų pagal ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, galiojimui;

36. pabrėžia, kad, kol bus atlikta prasminga ES prieglobsčio taisyklių reforma, turėtų būti pradėtos taikyti neatidėliotinos solidarumo priemonės, visų pirma perkėlimo Europos Sąjungoje programa; be to, prašo, kad ES biudžete ir toliau būtų numatytas finansavimas pabėgėliams Turkijoje remti;

37. ragina numatyti plataus užmojo 2021 m. ES išorės politikai skirtą biudžetą, kuris sudarytų sąlygas Sąjungai įveikti jai kylančius iššūkius, primena, kad taika ir solidarumas yra pagrindinės vertybės, kurioms ES biudžete turėtų būti numatyta nuolatinė parama; pabrėžia, kad reikia padidinti Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims numatytą finansavimą siekiant paremti politines ir ekonomines reformas, taip pat finansavimą kitiems regionams, kuriems reikalinga finansinė parama, kad galėtų vystytis;

38. mano, kad pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) numatytas finansavimas, visų pirma, turėtų būti skiriamas demokratinių institucijų veikimo, teisinės valstybės, gero valdymo ir viešojo administravimo srityse; primena, kad Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija, ir ragina numatyti atitinkamą finansavimą siekiant remti politines reformas ir derinimą su acquis;

39. pabrėžia, jog finansiniai asignavimai pagal PNPP III turėtų būti skiriami su sąlyga, kad bus gerbiamos tokios Europos vertybės, kaip antai teisinė valstybė, teisminių institucijų nepriklausomumas, demokratinis procesas, pagarba pagrindinėms vertybėms ir geri kaimyniniai santykiai; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos sąlygos; prašo Komisijos naudoti lėšas, šiuo metu skiriamas pagal PNPP III, ir paremti, ES vykdant tiesioginį lėšų valdymą, Turkijos pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus bei padidinti galimybes puoselėti žmonių tarpusavio ryšius ir akademinį dialogą, padėti Turkijos studentams patekti į Europos universitetus, o žurnalistams – į žiniasklaidos platformas, kad būtų galima apsaugoti ir skatinti demokratijos vertybes ir principus, žmogaus teises bei teisinę valstybę;

40. pabrėžia, kad Parlamento per pirmąjį svarstymą priimta pozicija dėl KVTBP buvo patvirtinta 2019 m. kovo 4 d., o jo įgaliojimai dėl KVTBP buvo dar kartą patvirtinti 2019 m. spalio 8 d.; primena savo poziciją, kad 45 proc. viso KVTBP finansinio paketo reikia skirti klimato tikslams, aplinkos valdymui ir apsaugai, biologinei įvairovei ir kovai su dykumėjimu, taip pat pagrindinių migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežasčių šalinimui, ir ypatingą dėmesį skiria demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, įskaitant moterų, vaikų, pabėgėlių, perkeltųjų asmenų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, čiabuvių tautų ir etninių bei religinių mažumų teises, propagavimui;

41. primena, kad norint rasti ilgalaikį dabartiniam migracijos reiškiniui skirtą sprendimą reikia skatinti šalių, iš kurių plūsta migrantų srautai, politinį, ekonominį ir socialinį vystymąsi; ragina, kad atitinkamoms išorės politikos programoms būtų skirta pakankamai finansinių išteklių siekiant remti sąžiningus ir abipusiai naudingus ES ir kilmės šalių bei tranzito šalių, įskaitant Afrikos žemyno šalis, partnerystės projektus; ryšium su tuo, atsižvelgdamas į sunkią finansinę padėtį, su kuria susiduria Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), ragina ES padidinti savo finansinę paramą agentūrai 2021 m., siekiant išsaugoti nepertraukiamą gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą milijonams Palestinos pabėgėlių;

42. yra susirūpinęs dėl spartaus COVID-19 pandemijos plitimo visame pasaulyje ir jos poveikio nukentėjusioms šalims; yra įsitikinęs, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant įveikti šią pasaulinę krizę; mano, kad ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens dedant pasaulines pastangas sustabdyti pandemiją ir sušvelninti jos poveikį; yra įsitikinęs, kad Sąjunga turi pademonstruoti solidarumą su nukentėjusiomis trečiosiomis šalimis, be kita ko, mobilizuojant papildomus išteklius, kad būtų galima joms padėti atkurti savo ekonomiką, sušvelninti krizės socialinį ir ekonominį poveikį bei sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus visame pasaulyje;

43. primena, kad žmogaus teisės yra neatsiejama ES išorės veiksmų politikos dalis; pakartoja, kad būtina numatyti didesnį finansavimą, skirtą žmogaus teisėms visame pasaulyje remti, ypatingą dėmesį teikiant žmogaus teisių gynėjų ir ypač tų, kuriems gresia didžiausias pavojus, apsaugai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia toliau taikyti Žmogaus teisių gynėjų mechanizmą (ProtectDefenders.eu) ir padidinti jam skirtą finansavimą; mano, kad ES turėtų griežtai atsisakyti paramą biudžetui kaip paramos priemonę teikti toms šalims, kurios itin nepaiso tarptautinių žmogaus teisių ir demokratijos standartų arba nerodo ryžto kovoti su korupcija; pabrėžia rinkimų stebėjimo misijų, visų pirma, vietos pilietinės visuomenės grupių vykdomo stebėjimo svarbą ir ragina užtikrinti tinkamo lygmens finansavimą;

44. ragina toliau finansuoti strateginės komunikacijos veiksmus siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis, kuriomis vis dažniau naudojamasi siekiant pakenkti demokratinei tvarkai Sąjungoje ir artimoje Sąjungos kaimynystėje; pabrėžia Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pavyzdinio projekto „EUvsDisinfo“ svarbą kovojant su dezinformacija, propaganda ir užsienio įtaka;

45. pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansinę paramą siekiant sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, skatinti strateginį savarankiškumą ir stiprinti ES vaidmenį pasauliniu lygmeniu; ypač pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Parlamento poziciją dėl Europos gynybos fondui (EGF) ir kariniam mobilumui numatytų sumų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta nuolatinė parama su gynyba susijusiai politikai ir veiksmams, vykdomiems pasitelkiant Europos gynybos agentūrą (EGA), nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), Europos plėtros fondą (EPF) ir kitas iniciatyvas, ir geresnis jų koordinavimas; primygtinai ragina Komisiją numatyti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinių ir veiklos išlaidų finansavimą iš Sąjungos biudžeto ir taip atkurti Parlamento biudžetinę funkciją, kaip numatyta ES sutarties 41 straipsnyje;

46. pakartoja, kad naujoji išorės finansavimo priemonių struktūra turėtų padėti padidinti nuoseklumą, atskaitomybę, veiksmingumą ir demokratinę priežiūrą; pabrėžia, kad Parlamentui reikia suteikti svarbesnį vaidmenį strateginio naujųjų priemonių valdymo srityje; tikisi nuo pat pradžių būti įtrauktas į naujų priemonių (išankstinio) programavimo procesą;

47. primygtinai ragina Komisiją įvertinti visus galimus scenarijus ir pasirengti jiems siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą, taigi apibrėžti aiškius įsipareigojimus, numatyti mechanizmus ir taip apsaugoti ES biudžetą; ragina Komisiją užtikrinti, kad numatant būsimą Jungtinės Karalystės dalyvavimą ES programose būtų paisoma teisingos įmokų ir naudos pusiausvyros;

48. pareiškia, jog norėtų, kad Jungtinė Karalystė liktų kuo artimesne partnere įgyvendinant kuo daugiau ES programų, visų pirma, programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“;

49. primena svarbų ES agentūrų vaidmenį įgyvendinant ES politikos tikslus ir dar kartą patvirtina, kad svarbu šioms įstaigoms suteikti pakankamą ir nuspėjamą finansavimą ir personalą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas, ir nepritaria bet kokiam nepagrįstam ir savavališkam realiam jų biudžetų mažinimui; pabrėžia svarbų Europos aplinkos agentūros vaidmenį didinant informuotumą apie klimato kaitą, Europos darbo institucijos vaidmenį skatinant darbo jėgos judumą, taip pat Europos prieglobsčio paramos biuro ir Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį teikiant paramą prieglobsčio prašytojams, ieškantiems apsaugos Europoje;

50. pabrėžia, kad būtinai reikia kovoti su prekyba žmonėmis ir kontrabanda, taip pat remti ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūras, teikiančias pagalbą valstybėms narėms prie išorės sienų, pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX); atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį FRONTEX raginama atlikti atsižvelgiant į dabartinę migracijos krizę prie ES išorės sienų su Turkija; ragina 2021 m. biudžete numatyti tinkamą sienų valdymo finansavimo lygį;

51. pažymi, kad agentūroms, dirbančioms saugumo, teisėsaugos ir bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos aspektais srityse, tenka vis daugiau užduočių; prašo šioms agentūroms, visų pirma Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustas), Europos policijos biurui (Europolas), Europos policijos koledžui (CEPOL), Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA), numatyti daugiau finansinių išteklių ir etatų, taip pat skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų įstaigoms, dirbsiančioms pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje;

52. yra susirūpinęs dėl nepakankamo finansavimo ir personalo, numatyto Europos prokuratūrai per 2020 m. biudžeto procedūrą, ir ragina Komisiją 2021 m. padidinti šios institucijos darbuotojų skaičių ir išteklius bei apsaugoti jos biudžetinį savarankiškumą; pabrėžia, kad įsteigus Europos prokuratūrą neturi pablogėti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) gebėjimai tinkamai veikti;

53. dėl neseniai prasidėjusio COVID-19 protrūkio Europoje ir poreikio ES sparčiai, koordinuotai ir nuosekliai reaguoti ragina Komisiją skubiai skirti pakankamą ir būtiną finansavimą atitinkamoms ES agentūroms, kurių pareiga yra dirbti ir remti Komisiją ir valstybes nares kovojant su šia epidemija, visų pirma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) ir Europos vaistų agentūrai (EMA); primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nemažinti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išteklių;

54. pabrėžia, kad reikia iš esmės sustiprinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), atsižvelgiant į papildomas užduotis, kurios jai pavestos pagal naujausius teisės aktus, įskaitant Švarios energijos dokumentų rinkinį; be to, primena, kad BEREC paramos agentūrai (BEREC biuras) reikia papildomų išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas BEREC reglamente ir Europos elektroninių ryšių kodekse;

55. primena, kad jokia Sąjungos politika, kuria siekiama įveikti COVID-19 krizę arba įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, negali būti tinkamai įgyvendinama be atitinkamos Sąjungos viešosios tarnybos paramos ir pakankamo finansavimo;

56. mano, kad šioms politinėms ir ekonominėms aplinkybėms Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti tinkamai remiama ir biudžetiniu požiūriu ir kad Komisija, be kitų šiame projekte dalyvaujančių institucijų, turėtų būti aprūpinta būtinomis priemonėmis, kad jos veikla būtų sėkminga;

57. prašo, kad Komisija rodytų pavyzdį užtikrinant aukštos kokybės ir socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, kad sutartys būtų skiriamos įmonėms, kurios laikosi aplinkosaugos ir pagrindinių darbo standartų;

58. ragina atlikti ankstesnio biudžetinio laikotarpio vertinimą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir užtikrinti biudžeto sudarymo principo atsižvelgiant į lyčių aspektą taikymą rengiant 2021 m. ES biudžetą; todėl tikisi, kad Komisija į 2021 m. biudžeto projektą įtrauks priedą, kuriame kartu būtų pateikiama su lyčių aspektu susijusi informacija apie tikslus, indėlį, išdirbius, rezultatus ir išdėstyti lyčių lygybei užtikrinti skirti finansavimo įsipareigojimai bei su tuo susijusios stebėsenos priemonės;

Pakankamas ir realistiškas mokėjimų lygis

59. yra pasiryžęs siekti, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją; pakartoja, kad nustatant bendrą mokėjimų viršutinę ribą turi būti atsižvelgta į precedento neturintį 2020 m. pabaigoje susikaupusių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie turi būti padengti pagal kitą DFP, lygį; taip pat pažymi, kad didelė dalis mokėjimų asignavimų 2021 m., visų pirma, bus skiriama 2014–2020 m. programoms užbaigti; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti pradėti naujas programas;

60. todėl primygtinai pabrėžia , kad, atsižvelgiant į 2020 m. priemones, reikia ir toliau, reaguojant į COVID-19 pandemiją, užtikrinti didelį valstybių narių likvidumą;

61. pabrėžia, kad valstybių narių bendradarbiavimas pajamų apmokestinimo srityje padėtų susigrąžinti daug daugiau pajamų į jų nacionalinius biudžetus nei bet koks ES metinių biudžetų išlaidų mažinimas;

62. ragina Komisiją užtikrinti, kad jokioms šalims, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės (įskaitant rangovus ar subrangovus, seminarų ir (arba) mokymų dalyvius ir finansinės paramos trečiosioms šalims gavėjus), nebūtų skiriamas ES finansavimas;

63. yra įsitikinęs, kad bet kuriam juridiniam asmeniui, kuris yra tikrasis juridinių asmenų, gaunančių lėšas iš ES biudžeto, savininkas, pagal šio reglamento dėl 2021–2017 m. daugiametės finansinės programos taisykles turi būti draudžiama gauti lėšas iš esamo ir būsimo Europos biudžeto, įskaitant tiesiogines išmokas žemės ūkiui ir visas su jomis susijusias išmokas, išlaidų apmokėjimus, garantijas ar kitas lengvatas, jei kyla aiškus interesų konfliktas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento (ES) Nr. 2018/1046 61 straipsnyje;

64. primena savo požiūrį, kuriuo vadovaujasi jau ilgą laiką, kad nauji politiniai prioritetai ir būsimi iššūkiai ES turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne mažinant jau vykdomų sėkmingų programų asignavimus; mano, kad šis principas turėtų būti taikomas ir taisomiesiems biudžetams;

65. pažymi, kad 2021 m. (tai bus pirmieji kitos galimai sutartos DFP metai) biudžetas, visų pirma, atspindės naują biudžeto nomenklatūrą; ragina Komisiją tinkamai įtraukti biudžeto valdymo instituciją į jos rengimo procesą; mano, kad naujoji nomenklatūra, nors ir geriau suderinta su politikos prioritetais, turi būti pakankamai išsami, kad biudžeto valdymo institucija galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį priimant sprendimus ir Parlamentas, visų pirma, galėtų vykdyti savo demokratinės priežiūros ir tikrinimo funkcijas;

66. pažymi, kad Parlamentas, kaip tiesiogiai piliečių išrinkta biudžeto valdymo institucija, atliks savo politinį vaidmenį ir teiks pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, išreikšdamas ateičiai skirtą savo politinę viziją; atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant visiems jo komitetams ir taip siekiant užtikrinti tinkamą politinės valios ir techninių galimybių, kurias įvertina Komisija, pusiausvyrą;

°

° °

67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

 


 

 

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (21.4.2020)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre>

<DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Nikos Androulakis</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina parengti plataus užmojo 2021 m. biudžetą, kuris sudarytų sąlygas ES įveikti išorės politikos iššūkius, įvykdyti savo tikslus ir siekti strateginio savarankiškumo užtikrinimo;

2. yra susirūpinęs dėl spartaus COVID-19 pandemijos plitimo visame pasaulyje ir jos poveikio nukentėjusioms šalims; yra įsitikinęs, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant įveikti šią pasaulinę krizę; mano, kad ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens dedant pasaulines pastangas sustabdyti pandemiją ir sušvelninti jos poveikį; ragina ES pademonstruoti solidarumą su nukentėjusiomis trečiosiomis šalimis, ypač su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis, be kita ko, mobilizuojant papildomus išteklius pagal ES išorės finansavimo priemones siekiant padėti nukentėjusioms šalims atkurti savo ekonomiką, sušvelninti šios krizės socialinį ir ekonominį poveikį bei sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus visame pasaulyje;

3. atkreipia dėmesį į strateginę plėtros politikos Vakarų Balkanuose ir ES kaimynystės politikos svarbą; pabrėžia, kad reikia padidinti finansavimą Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims, siekiant remti politines ir ekonomines reformas, daugiausia dėmesio skiriant labiausiai pasiryžusioms jas įgyvendinti partnerėms, vadovaujantis principu „parama pagal pažangą“ ir „mažiau paramos už mažesnę pažangą“; primena, kad reikia taikyti griežtas finansinės paramos sąlygas; pabrėžia, kad šiuose regionuose visų pirma reikia remti proeuropietiškas ir demokratines jėgas, taip skatinant ES vertybių puoselėjimą ir pagarbą teisinei valstybei;

4. mano, kad pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) numatytas finansavimas visų pirma turėtų būti skiriamas demokratinių institucijų veikimo, teisinės valstybės, gero valdymo ir viešojo administravimo srityse; primena, kad Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija, ir ragina numatyti atitinkamą finansavimą siekiant remti politines reformas ir derinimą su acquis;

5. pabrėžia, jog finansiniai asignavimai pagal PNPP III turėtų būti skiriami su sąlyga, kad bus gerbiamos tokios Europos vertybės, kaip antai, teisinė valstybė, teisminių institucijų nepriklausomumas, demokratinis procesas, pagarba pagrindinėms vertybėms ir geri kaimyniniai santykiai; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos sąlygos; prašo Komisijos naudoti lėšas, šiuo metu skiriamas pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III), ir paremti, ES vykdant tiesioginį lėšų valdymą, Turkijos pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus bei padidinti galimybes puoselėti žmonių tarpusavio ryšius ir akademinį dialogą, padėti Turkijos studentams patekti į Europos universitetus, o žurnalistams – į žiniasklaidos platformas, siekiant apsaugoti ir skatinti demokratijos vertybes ir principus, žmogaus teises bei teisinės valstybės principą;

6. primena nerimą keliančius įvykius pietinėse kaimyninėse šalyse, įskaitant besitęsiančius konfliktus Sirijoje ir Libijoje, ekstremizmo stiprėjimą ir pabėgėlių bei migrantų bangas; ragina Komisiją pagal naują išorės finansavimo priemonių sistemą skirti pakankamai finansinių išteklių pietinėms kaimyninėms šalims;

7. ragina Komisiją, atsižvelgiant į didėjantį netikrumą ir nestabilumą regione, 2021 m. padidinti savo finansinę paramą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), siekiant išsaugoti nepertraukiamas pagrindines paslaugas milijonams Palestinos pabėgėlių ir leisti šiai agentūrai vykdyti savo itin svarbius įgaliojimus; apgailestauja dėl to, kad Vakarų Krante nuolat naikinama ir konfiskuojama ES finansuojama humanitarinė pagalba; yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, EIVT ir Komisija stokoja ryžto užsitikrinti Izraelio valdžios institucijų kompensaciją, kaip prašė Parlamentas savo 2018 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje;

8. pakartoja savo raginimą iš esmės ir išsamiai persvarstyti ES santykius su Egiptu, visų pirma, atitinkamą paramos programą; mano, kad, kaip pabrėžė savo 2019 m. spalio mėn. rezoliucijoje, dėl žmogaus teisių padėties Egipte reikia iš esmės persvarstyti Komisijos paramos biudžetui operacijas, ir ragina, kad ES parama visų pirma būtų skiriama tik pilietinei visuomenei remti;

9. primena, kad įvairūs Europos politiniai lyderiai pabrėžė, jog svarbu daryti esminę pažangą plėtojant santykius su Afrikos žemynu, todėl pabrėžia, kad reikia tinkamai suderinti žodžius su veiksmais ir skirti tinkamą finansavimą, kad būtų galima reaguoti į daugelį bendrų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių iššūkių ir galimybių, su kuriais susijusius uždavinius Europa ir Afrika gali išspręsti tik kartu;

10. prašo Komisijos parengti išsamią ES Arkties strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į visus geopolitinius ir geostrateginius aspektus, taip pat į sparčią klimato kaitą regione; prašo Komisijos įtraukti Arkties regioną į 2020 m. darbo programą;

11. palankiai vertina Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pateiktą pasiūlymą sukurti geopolitinę Komisiją; vis dėlto pakartoja, kad reikia užtikrinti su kitais ES prioritetais ir vertybėmis, pvz., žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybe, aplinkos apsauga ir mažumų teisėmis, susijusių siekių įgyvendinimą; todėl pabrėžia, kad kuriant naują vadinamąją geopolitinę ES reikia apsaugoti minėtus dalykus;

12. primena, kad žmogaus teisės yra neatsiejama ES išorės veiksmų politikos dalis; pakartoja, kad būtina numatyti didesnį finansavimą, skirtą žmogaus teisėms visame pasaulyje remti, ypatingą dėmesį teikiant žmogaus teisių gynėjų ir ypač tų, kuriems gresia didžiausias pavojus, apsaugai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia toliau taikyti Žmogaus teisių gynėjų mechanizmą (ProtectDefenders.eu) ir padidinti jam skirtą finansavimą; mano, kad ES turėtų griežtai atsisakyti paramą biudžetui kaip paramos priemonę teikti toms šalims, kurios šiurkščiai nepaiso tarptautinių žmogaus teisių ir demokratijos standartų arba nerodo ryžto kovoti su korupcija; pabrėžia rinkimų stebėjimo misijų, visų pirma, vietos pilietinės visuomenės grupių vykdomo stebėjimo svarbą ir ragina užtikrinti tinkamą finansavimo lygį;

13. ragina toliau finansuoti strateginės komunikacijos veiksmus siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis, kuriomis vis dažniau naudojamasi siekiant pakenkti demokratinei tvarkai Sąjungoje ir artimoje Sąjungos kaimynystėje; pabrėžia Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pavyzdinio projekto „ES prieš dezinformaciją“ svarbą kovojant su dezinformacija, propaganda ir užsienio įtaka;

14. pabrėžia, kad dėl klimato kaitos daugelyje pasaulio vietų kinta geopolitinis kraštovaizdis ir didėja humanitariniai poreikiai; primygtinai pabrėžia, kad kitas biudžetas turėtų padėti Sąjungai vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, būti visiškai suderintas su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5°C, ir padėti stabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ją didinti; šiuo požiūriu taip pat pabrėžia, kad svarbu vykdyti veiksmingą biudžeto atitikties klimato ir aplinkosaugos (įskaitant biologinę įvairovę) tikslams patikrą; pabrėžia, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad per visą 2021–2027 m. laikotarpį būtų pasiektas bendras klimato aspekto integravimo tikslas;

15. pabrėžia lyčių aspekto integravimo svarbą ir tai, kad reikia tinkamų rodiklių ir konkrečios metodikos, taip pat reguliarios stebėsenos, kad būtų galima analizuoti ES biudžeto poveikį lyčių lygybei; ragina EIVT pagerinti su savo darbuotojais susijusią lyčių ir geografinę pusiausvyrą; pabrėžia, kad reikia tam tikrų priemonių siekiant užtikrinti, kad ES delegacijų veikloje ir BSGP misijose bei operacijose dalyvautų patarėjai lyčių klausimais;

16. primygtinai pabrėžia, kad vykdant bendros užsienio ir saugumo politikos srities biudžetą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama prioritetinėms sritims tiek geografiniu, tiek teminiu požiūriu, taip pat sritims, kuriose ES veiksmai gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę;

17. pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansinę paramą siekiant sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, skatinti strateginį savarankiškumą ir stiprinti ES vaidmenį pasauliniu lygmeniu; ypač pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Parlamento poziciją dėl Europos gynybos fondui (EGF) ir kariniam mobilumui numatytų sumų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta nuolatinė parama su gynyba susijusiai politikai ir veiksmams, vykdomiems pasitelkiant Europos gynybos agentūrą (EGA), nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), Europos plėtros fondą (EPF) ir kitas iniciatyvas, ir geresnis jų koordinavimas; primygtinai ragina Komisiją numatyti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinių ir veiklos išlaidų finansavimą iš Sąjungos biudžeto ir taip atkurti Parlamento biudžetinę funkciją, kaip numatyta ES sutarties 41 straipsnyje;

18. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Parlamento poziciją dėl Europos kosmoso programai, kuria stiprinamas Europos kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmuo ir kuri labai naudinga jos saugumui ir gynybai, skiriamos sumos;

19. pažymi, kad 2021 m. įsigalios naujos kartos išorės finansavimo priemonės, įskaitant supaprastintą pasaulinę priemonę, pakeisiančią daugumą esamų išorės finansavimo priemonių;

20. pakartoja, kad naujoji išorės finansavimo priemonių struktūra turėtų padėti padidinti nuoseklumą, atskaitomybę, veiksmingumą ir demokratinę priežiūrą; pabrėžia, kad Parlamentui reikia suteikti svarbesnį vaidmenį strategiškai valdant naująsias priemones; tikisi nuo pat pradžių būti įtrauktas į naujų priemonių (išankstinio) programavimo procesą;

21. ragina didinti išorės finansavimo priemonių finansavimo skaidrumą ir kontrolę paramą gaunančiose šalyse, siekiant užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau ir efektyviau; reikalauja, kad Parlamentas ir Komisija, palaikydami struktūrinį dialogą, reguliariai keistųsi informacija ir taip Parlamentui būtų sudaromos galimybės išsamiai įvertinti, kaip panaudojamas biudžetas; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir konsultuotis su vietos paramos gavėjais visais biudžeto planavimo ir įgyvendinimo etapais; pabrėžia, kad reikia skatinti išorės finansinių priemonių matomumą didinant informuotumą apie jų teigiamą poveikį ir naudą, kad būtų padidintas finansavimo poveikis ir sustiprinta ES viešoji diplomatija;

22. prašo Komisijos tinkamu laiku parengti nenumatytų atvejų planus siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą tuo atveju, jei prieš pradedant įgyvendinti naująją daugiametę finansinę programą (DFP) naujos programos nebūtų patvirtintos laiku;

23. primygtinai ragina Komisiją pateikti diferencijuotą naujųjų išorės finansavimo priemonių biudžeto nomenklatūrą, visų pirma įtraukiant bent po vieną biudžeto eilutę kiekvienai trečiajai šaliai, gaunančiai dideles ES paramos sumas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į paprastesnį priemonių rinkinį, biudžeto struktūra turi būti pakankamai išsami ir skaidri, kad Parlamentas galėtų veiksmingai vykdyti savo biudžetines funkcijas ir atlikti priežiūros vaidmenį.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.4.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

14

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Kinga Gál, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Sandra Kalniete, Karol Karski, Dietmar Köster, Stelios Kouloglou, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Diana Riba i Giner, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Nicolas Bay

 


 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

51

+

NI

Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi

PPE

Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Sandra Kalniete, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, David McAllister, Lukas Mandl, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorge-Vlad Nistor, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko

Renew

Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernatd Guetta, Ihan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans

S&D

Nikos Androulakis, Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev

Verts/ALE

Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Diana Riba I Giner, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou

 

14

-

ECR

Anna Fotyga, Katol Karksi, Jacek Saryusz-Wolski, Hermann Tertsch, Jan Witold Waszczykowski, Charlie Weimers

ID

Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi, Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky, Nicolas Bay

NI

Kostas Papadakis

 

5

0

GUE/NGL

Giorgos Georgiou, Stelios Kouloglou, Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz

PPE

Antonio López-Istúriz White

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė


UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO POZICIJOS PAKEITIMŲ FORMA PROJEKTAS

 


<CommissionInt>pateiktas Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl 2021 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija</Titre>

<DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu: <Depute>Lucia Ďuriš Nicholsonová</Depute> (pirmininkė)

 


PA_NonLegPosition

 


PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui šiuos pakeitimus:

<RepeatBlock-Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>13 a nurodomoji dalis (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>G a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ga. kadangi kai kurie pagrindiniai Komisijos tikslai apima pagalbą kovojant su vaikų skurdu, paramą jaunimui suteikiant jiems švietimo paslaugas ir galimybes klestėti ir didesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje užtikrinimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>3 a dalis (nauja) ir 3 b (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

3a. primena, kad būsimo ES biudžeto lėšomis turėtų būti prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo viršijant numatomą tikslinių išlaidų lygį ir to turėtų būti siekiama integruojant klimato ir aplinkos apsaugos tikslus į sprendimų dėl visų politikos sričių ir programų priėmimo procesą visu politikos ciklu, kartu siekiant teisingos pertvarkos tikslo, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

 

3b. be to, teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą gali būti sukurtos darbo vietos, ir yra pasiryžęs visiems užtikrinti deramo darbo sąlygas; taigi yra įsitikinęs, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą kartu turėtų būti vykdomos intervencijos, kuriomis būtų siekiama visų pirma apsaugoti darbuotojus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>3 c dalis (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

3c. pabrėžia, kad pertvarkai skirtomis lėšomis turėtų būti ne tik finansuojamas anglies ir kito iškastinio kuro srities darbuotojų perkėlimas, bet taip pat turėtų būti atsižvelgiama į visus sektorius, kurie galėtų būti susiję, įskaitant plieno sektorių;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>4 dalis</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

4.  yra sunerimęs dėl naujos finansų krizės rizikos, kurios galimybę nurodo tarptautinės finansų įstaigos, atsižvelgdamos į didėjančią pasaulinę viešojo ir privačiojo sektorių skolą (322 % pasaulio BVP); yra susirūpinęs dėl galimų socialinių ir politinių tokios krizės padarinių, kurie, kaip prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), bus dešimt kartų sunkesni nei po 2008 m., jei ES nebus parengusi naujų socialinės sanglaudos apsaugos priemonių;

4.  yra sunerimęs dėl naujos finansų krizės rizikos, kurios galimybę nurodo tarptautinės finansų įstaigos, atsižvelgdamos į didėjančią pasaulinę viešojo ir privačiojo sektorių skolą (322 % pasaulio BVP); yra susirūpinęs dėl galimų socialinių ir politinių tokios krizės padarinių, kurie, kaip prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), bus dešimt kartų sunkesni nei po 2008 m., jei ES nebus parengusi naujų socialinės sanglaudos apsaugos, darbo vietų išsaugojimo ir masinio atleidimo prevencijos priemonių;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>Skirsnio pavadinimas, 4 a, 4 b, 4 c, 4 d, 4 e, 4 f, 4 g, 4 h dalys (naujos)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

... ir apsaugoti ES piliečius nuo kitos finansų krizės

... ir užtikrinti bei pasiekti visapusišką socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą

 

4a. primena, kad tvarus ir integracinis augimas, tikslingos investicijos ir fiskalinė politika yra nepaprastai svarbūs siekiant sukurti kokybiškas darbo vietas ir didesnę gerovę visiems;

 

4b. todėl pabrėžia, kad įgyvendinant žaliąjį kursą turi būti skatinama socialinė pažanga didinant visų gerovę ir mažinant socialinę nelygybę, ekonominę nelygybę tarp valstybių narių ir lyčių bei kartų skirtumus; mano, kad įgyvendinant teisingą pertvarką nė vienas asmuo ir nė vienas regionas neturėtų būti paliktas nuošalyje ir turėtų būti sprendžiama socialinės bei ekonominės nelygybės problema; pakartoja, kad perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ir tvarios visuomenės turi būti vykdomas kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;

 

4c. todėl ragina numatyti plataus užmojo 2021 m. biudžetą, kad būtų toliau įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis remiantis tvariu labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos augimu, siekiant visiško užimtumo ir socialinės pažangos, propaguojant visų asmenų lygybę ir kartų solidarumą ir užtikrinant vaiko teises, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje; ypač atkreipia dėmesį į tinkamo finansavimo svarbą siekiant remti lygybės ir vienodų vyrų ir moterų galimybių įsidarbinti skatinimo priemones; taip pat primena, koks svarbus yra tinkamas finansavimas ir kitos priemonės, kuriomis skatinama remti kovos su diskriminacija teisės aktų ir politikos priemonių rengimą bei įgyvendinimą;

 

4d. pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti minėtas priemones turi būti tinkamai finansuojamos socialinės politikos priemonės, ir pabrėžia, kad dėl to reikia stiprinti esamas priemones, kuriomis prisidedama prie šių tikslų, visų pirma „Europos socialinį fondą +“ (ESF+) (įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF), ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF);

 

4e. primena, kad reikia veiksmingiau nukreipti struktūrinių fondų lėšas ir investicijas siekiant skatinti integracinį augimą, mažinti nelygybę ir didinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją;

 

4f. įspėja, kad kiek nors sumažinus šioms sritims skiriamas biudžeto lėšas gali būti sunku užtikrinti šių politikos priemonių veiksmingumą ir pasiekti pagal jas numatytus tikslus; todėl primygtinai ragina, kad jos būtų išlaikytos ir pagal kitą daugiametę finansinę programą ir būtų toliau įgyvendinamos daugiausia jas finansuojant dotacijomis;

 

4g. pakartoja, kad šiomis lėšomis turėtų būti sukurta sąveika, kuri padėtų mažinti socialinius skirtumus ir nelygybę ir užtikrintų, kad proceso metu nė vienas neliktų nuošalyje;

 

4h. be to, pabrėžia poreikį užtikrinti sklandų perėjimą nuo dabartinio finansavimo laikotarpio prie naujos DFP, ypač nuo dabartinių ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, EPLSAF ir EaSI prie naujojo ESF+;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>4 i dalis (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

4i.  ragina skirti pakankamai lėšų siekiant remti investicijas į būstų sektorių, kad būtų veiksmingai sprendžiamos didėjančios įperkamo būsto trūkumo, prastų apgyvendinimo sąlygų, atskirties dėl būsto ir benamystės problemos;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>4 j dalis (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

4j.  primena, jog svarbu užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje; todėl ragina numatyti tokį ES biudžetą, kuriuo būtų skatinama lygybė visais gyvenimo etapais, nuo gyvenimo pradžios iki jo pabaigos; šiuo tikslu ragina parengti programą, kurią įgyvendinant būtų remiamos valstybės narės, norinčios sukurti arba stiprinti viešąjį ir visuotinį vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros tinklą, taip pat viešąjį tinklą, skirtą asmenims, kurie yra labai priklausomi nuo priežiūros, pvz., neįgalieji arba asmenys, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>4 k, 4 l, 4 m, 4 n, 4 o dalys (naujos)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

4k. primena, kad jaunimo nedarbo lygis išlieka nepriimtinai aukštas ir įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi;

 

4l. todėl dar kartą pabrėžia, koks svarbus yra tinkamas finansavimas ir kitos priemonės, kuriomis skatinamos kovos su jaunimo nedarbu ir jaunimo įsidarbinamumo didinimo priemonės, visų pirma Jaunimo užimtumo iniciatyva ir programa „Erasmus+“;

 

4m. be to, atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu integruoti Jaunimo užimtumo iniciatyvą į ESF+, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad stokojama aiškumo dėl faktinių kasmetinių išteklių, skiriamų kovai su jaunimo nedarbu būsimame ESF+, ypač atsižvelgiant į paramos telkimą pagal temas ESF+ reglamente; pabrėžia, kad reikia išlaikyti bent tokį finansavimo, skiriamo kovai su jaunimo nedarbu, lygį, koks buvo numatytas ankstesniu programavimo laikotarpiu;

 

4n. palankiai vertina Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse prisiimtą įsipareigojimą stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą paverčiant ją nuolatine priemone, kuriai skiriamas didesnis biudžetas ir numatomas reguliarus ataskaitų teikimas;

 

4o. ragina 2021 m. užtikrinti finansavimą, skirtą tolesniam Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui valstybėse narėse;

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>10</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>10 a, 10 b, 10 c, 10 e dalys (naujos)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

10a. apgailestauja dėl to, kad daugiau kaip ketvirtadaliui visų ES vaikų gresia skurdas arba socialinė atskirtis;

 

10b. atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą sukurti Europos vaiko garantijų sistemą siekiant padėti užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Europoje, kuriam gresia skurdas arba socialinė atskirtis, turėtų prieigą prie pagrindinių teisių, pvz., sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros, švietimo, tinkamos mitybos ir deramo būsto;

 

10c. ypač primena, kad ši iniciatyva taip pat susijusi su derybomis dėl DFP, ir ragina integruoti Europos vaiko garantijų sistemą į būsimą ESF+, skiriant bent 5,9 mlrd. EUR naujų lėšų visu 2021–2027 m. DFP laikotarpiu;

 

10d. primena ES priemonių vaidmenį remiant įmones ir darbuotojus jiems pereinant prie skaitmeninės ir žalesnės ekonomikos; primena profesinio rengimo ir mokymo (PRM) svarbą skaitmeninimo amžiuje; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnes galimybes siekiant remti PRM programas, ypač programinės įrangos kūrimo ir informacinių technologijų srityse;

 

10e. ragina 2021 m. biudžete ypatingą dėmesį skirti užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) poreikiams ir santykiams su jomis, nes jos gali būti ypač pažeidžiamos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio; be to, pabrėžia, kad reikia gerinti UŠT galimybes gauti finansavimą, nes dėl savo ypatingo statuso ir dydžio jos turi ribotus administracinius išteklius ir žinias;

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>12 dalis</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

12.  yra pasiryžęs užtikrinti, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės; pakartoja, kad nustatant bendrą mokėjimų viršutinę ribą turi būti atsižvelgta į precedento neturintį 2020 m. pabaigoje susikaupusių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie turi būti padengti pagal kitą DFP, lygį; taip pat pažymi, kad 2021 m. daugiausia mokėjimų asignavimų bus skiriama 2014–2020 m. programoms užbaigti; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti pradėti naujas programas;

12.  yra pasiryžęs užtikrinti, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės; pakartoja, kad nustatant bendrą mokėjimų viršutinę ribą turi būti atsižvelgta į precedento neturintį 2020 m. pabaigoje susikaupusių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie turi būti padengti pagal kitą DFP, lygį; taip pat pažymi, kad 2021 m. daugiausia mokėjimų asignavimų bus skiriama 2014–2020 m. programoms užbaigti; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti pradėti naujas programas ir neturėtų būti daroma ESF+ sąskaita;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>12</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl rezoliucijos</DocAmend>

<Article>14 a dalis (nauja)</Article>

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

14a. ragina ypač daug dėmesio skirti tam, kad būtų užtikrintas sklandus finansavimo pagal dabartinę EaSI programos kryptį „Progress“ pereinamasis laikotarpis;

</Amend>

</RepeatBlock-Amend>

 


 

 

VYSTYMOSI KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis </Titre><DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Vystymosi komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. Taikydamas rašytinę procedūrą komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Vystymosi komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. balandžio 21 d. posėdyje. Per šį posėdį nusprendžiau paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

 

Pagarbiai

Tomas Tobé

 

PASIŪLYMAI

1. primygtinai ragina Tarybą baigti rengti savo derybų įgaliojimus dėl naujos daugiametės finansinės programos (DFP) ir Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP);

 

2. pabrėžia, kad Parlamento per pirmąjį svarstymą priimta pozicija dėl KVTBP buvo patvirtinta 2019 m. kovo 4 d., o jo įgaliojimai dėl KVTBP buvo dar kartą patvirtinti 2019 m. spalio 8 d.; primena EP poziciją, kad 45 proc. viso KVTBP finansinio paketo reikia skirti klimato tikslams, aplinkos valdymui ir apsaugai, biologinei įvairovei ir kovai su dykumėjimu, taip pat pagrindinių migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežasčių šalinimui, ir ypatingą dėmesį skiria demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, įskaitant moterų, vaikų, pabėgėlių, perkeltųjų asmenų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, čiabuvių tautų ir etninių bei religinių mažumų teises, propagavimui;

 

 

3. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių sanglaudos didinimas ir solidarumo su partneriais stiprinimas bei Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas bus mūsų tikslai vykdant būsimą biudžetą;

 

4. pakartoja, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi vykdyti savo bendrus įsipareigojimus, visų pirma dėl 0,7 proc. tikslo, darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo[[1]], taip pat įgyvendinti tikslus sveikatos, švietimo bei lyčių lygybės srityse;

 

5. ragina įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, įtvirtintą SESV 208 straipsnyje, taip pat aiškiai apibrėžti kiekvienos ES institucijos kompetenciją įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui srities įsipareigojimus;

 

6. primena, kad Sąjunga, remdama šalis partneres, turi būti pasirengusi kovoti su COVID-19 visame pasaulyje; pabrėžia, kad ES lėšomis turi būti užtikrintas tarptautinis solidarumas su pažeidžiamiausiais pasaulio gyventojais bei turi būti padidinta parama Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR); ragina ES remti pažeidžiamas Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių sveikatos priežiūros sistemas;

 

7. ragina ES skatinti bendradarbiavimą ir daugiašalius ryšius, kad būtų rasti suderinti tarptautiniai COVID-19 krizės sprendimai; ragina ES ir valstybes nares kreiptis į daugiašales finansų organizacijas, kad būtų laikinai sustabdytas institucinių sektorių skolos grąžinimas ar net apsvarstyta galimybė jį iš dalies panaikinti siekiant skolos išieškojimą suderinti su pagrindiniu prioritetu, t. y. kova su COVID-19; tokiu metu, kai daugelis Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių susiduria su dideliais sunkumais sveikatos krizės metu siekdamos teikti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas milžiniškam kiekiui gyventojų, ES ir tarptautinė bendruomenė turi sumažinti visą naštą, darančią poveikį šalių partnerių gebėjimui kovoti su pandemija.


 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto procedūros gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef> 2019/2213(BUD) </DocRef>

 

Gerb. J. Van Overtveldtai,

 

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą rengiant Europos Parlamento 2021 m. biudžetinės procedūros gaires atsižvelgti į toliau pateikiamus susirūpinimą keliančius klausimus.

 

Neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

1. CONT komitetas yra susirūpinęs dėl to, kad:

 2018 m. neįvykdyti įsipareigojimai (RAL) toliau didėjo ir 2018 m. pabaigoje pasiekė 281,2 mlrd. EUR (palyginti su 267,3 mlrd. EUR 2017 m.) ir per pastaruosius septynerius metus nuo 2011 m. (atitinkamų ankstesnės DFP metų) jie padidėjo 36 % (73,7 mlrd. EUR);

 remiantis Komisijos ilgalaike prognoze, neįvykdyti įsipareigojimai iki 2023 m. pasieks 313,8 mlrd. EUR;

2. CONT komitetas ragina Komisiją toliau gerinti savo finansines prognozes ir padėti šalims rasti tinkamų finansuoti projektų, kurie turi aiškią Europos pridėtinę vertę;

3. CONT komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad rizika, jog mokėjimų asignavimai bus nepakankami, yra dar didesnė, atsižvelgiant į tai, kad ESI fondų įgyvendinimas vėluoja dar labiau nei ankstesnėje DFP; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad devynių iš 13-os valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m., neįvykdyti įsipareigojimai sudaro daugiau kaip 15 % jų metinių valdžios sektoriaus išlaidų; jei nebus pakankamai mokėjimų asignavimų visoms sumoms padengti, tai gali sukelti rimtų finansinių ir politinių problemų tiek šiose šalyse, tiek Sąjungoje;

4. CONT komitetas ragina Komisiją imtis priemonių, siekiant išvengti nereikalingo spaudimo mokėjimų asignavimų lygiui pirmaisiais 2021–2027 m. programavimo laikotarpio DFP metais; CONT komitetas ragina biudžeto valdymo instituciją:

 numatyti tinkamos kitoje DFP numatytų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų pusiausvyros užtikrinimą padidinant mokėjimų asignavimus, pakeičiant įsipareigojimų taisykles arba sumažinant įsipareigojimų asignavimus;

 tai darant atsižvelgti į galimybę, kad 2021 ir 2022 m. mokėjimų prašymų suma bus didelė, ir į tai, kad nepanaudoti mokėjimų asignavimai negali būti perkelti į kitą DFP;

 stiprinti valstybių narių administracinius pajėgumus, kad būtų galima laiku įgyvendinti programas; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Komisija turi teikti didesnę techninę pagalbą valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad programos būtų įgyvendinamos laikantis nustatytų terminų ir teisinių reikalavimų;

 

 panaikinti „n + 3“ taisyklę, atsižvelgiant į jo prašymą, pateiktą Europos Komisijos 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje; pabrėžia, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu reikia sumažinti automatinį įsipareigojimų panaikinimą iki n + 2, siekiant pastūmėti valstybes nares sparčiai įgyvendinti programas;

 

 siekti supaprastinti finansavimo paraiškas, valdymą ir palengvinti ataskaitų teikimą programų viduje; pabrėžia, kad perteklinis reglamentavimas ir procedūros nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis trukdo siekti politikos tikslų ir didina vadinamojo perteklinio reglamentavimo (angl. goldplating) riziką; pabrėžia, kad tokia papildoma administracinė našta yra nereikalingas klaidų šaltinis;

 

 tvarkingai pradėti įgyvendinti naująją daugiametę finansinę programą (DFP) ir 2021 m. įgyvendinti einamąsias ir naujas programas; atsižvelgdamas į tai, kad valstybės narės ir Parlamentas vis dar nesutaria dėl naujosios DFP taikymo srities, CONT komitetas ragina Komisiją pateikti nenumatytų atvejų planą, kuris apimtų 2021 m. biudžetą ir kuriuo būtų pratęstos pagal dabartinę DFP vykdomos programos, siekiant užtikrinti planavimo patikimumą ir ES biudžeto tvarką;

Lėšų įsisavinimas pagal grafiką

5. CONT komitetas yra susirūpinęs dėl to, kad struktūrinių fondų įgyvendinimas vėluoja ir padėtis yra dar blogesnė nei ankstesnio programavimo laikotarpio panašiu laiku: šiuo metu vidutinis lėšų panaudojimo lygis yra mažesnis nei 40 %, o panašiu metu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu jis buvo mažesnis nei 60 %;

6.  CONT komitetas ragina Komisiją pateikti ataskaitą apie bendrą mokėjimų pagal dabartinę DFP, kurie dėl „n + 3“ taisyklės yra iš anksto planuojami iki 2022/2023 m., sumą (senosios DFP programos, trunkančios iki naujosios DFP vidurio);

7.  CONT komitetas ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares 2020 m. pirmąjį pusmetį parengti veiksmų planą, kuriuo būtų paspartintas ESI fondų įgyvendinimas dabartiniu programavimo laikotarpiu, numatant aiškias paskatas veiksmingai panaudoti turimas lėšas;

Interesų konfliktai

8. CONT komitetas atkreipia dėmesį į 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojusio Finansinio reglamento 61 straipsnį; šiuo straipsniu išplečiama interesų konfliktų apibrėžtis; CONT komitetas ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, kovoti su visų formų interesų konfliktais ir reguliariai vertinti prevencines priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, kad jų išvengtų;

9.  CONT komitetas ragina Komisiją pasiūlyti bendras gaires, kaip būtų galima išvengti interesų konfliktų, darančių poveikį aukšto lygio politikams; be to, CONT komitetas ragina teisėkūros procese kartu dalyvaujančią instituciją priimti bendrus etikos standartus, taikomus visiems su interesų konfliktais susijusiems klausimams, ir ragina Komisiją skatinti geriausios praktikos sklaidą tarp valstybių narių; CONT komitetas pabrėžia, kad atsižvelgiant į kai kuriose valstybėse narėse esamas problemas, susijusias su interesų konfliktu skirstant Sąjungos lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą, nepriimtina, kad kai kurie Europos Vadovų Tarybos nariai, tam tikri nacionalinių vyriausybių nariai ir pareigūnai priimtų sprendimus dėl ES subsidijų, kuriomis gali pasinaudoti patys, jų šeimos nariai arba oligarchų struktūros, paskirstymo ir valdymo;

Europos prokuratūra

 

10. CONT komitetas pabrėžia, kad Europos prokuratūros įsteigimas reiškia kokybinį šuolį Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje;

 

11.  CONT komitetas kritiškai vertina nepakankamą Europos prokuratūros finansavimą ir nepakankamą darbuotojų skaičių, Komisijos numatytą kūrimo etape; CONT komitetas pabrėžia, kad Europos prokuratūrai gali tekti išnagrinėti iki 3 000 bylų per metus ir kad tam reikės bent 76 papildomų etatų ir 8 mln. EUR, kad ji pradėtų veikti visu pajėgumu iki 2020 m. pabaigos; CONT komitetas primygtinai ragina Komisiją pateikti taisomojo biudžeto projektą; CONT komitetas pabrėžia, kad bet koks Europos prokuratūrai skiriamo biudžeto ar etatų skaičiaus padidinimas negali būti vykdomas OLAF ar Eurojusto atitinkamų biudžetų ir etatų planų sąskaita; ypač nepritaria OLAF etatų plane numatytam 45 etatų sumažinimui; pabrėžia, kad OLAF jau dabar kenčia dėl nepakankamo finansavimo ir darbuotojų trūkumo ir kad daugiau OLAF išteklių perkėlus Europos prokuratūrai galėtų padidėti rizika, kad ES lėšos ir toliau bus naudojamos netinkamai; pabrėžia, kad dėl to galėtų sumažėti ES tradiciniai nuosavi ištekliai ir padidėti tarpvalstybinis sukčiavimas PVM ir muitais, taigi gali būti daromas neigiamas poveikis ES pajamoms;

 

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad Eurojustas jau susidūrė su sunkumais tarptautinio bendradarbiavimo srityje, ypač tarpvalstybinio nusikalstamumo srityje dėl netinkamos įrangos; mano, kad nepriimtina stiprinti Europos prokuratūrą Eurojusto sąskaita; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šių organizacijų finansavimą; pabrėžia, kad Europos prokuratūra, OLAF, Europolas ir Eurojustas visi yra itin svarbūs kovojant su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM ir muitų srityje ir užkertant kelią netinkamam ES lėšų naudojimui;

 

13.  CONT komitetas apgailestauja, kad srityse, kuriose padaryta nedidelių klaidų, šiuo metu taikomi griežti ir plataus masto kontrolės mechanizmai, o tarpvalstybiniais atvejais skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių ir darbuotojų; atkreipia dėmesį į akivaizdžiai neigiamas pasekmes pajamų surinkimui, darančias žalą ES, o kartu ir valstybėms narėms;

 

14.  CONT komitetas pažymi, kad pagal Europos prokuratūros reglamento 3 straipsnį Europos prokuratūra yra įsteigta kaip Europos Sąjungos institucinis organas, o 2020 m. biudžete Europos prokuratūra pristatoma kaip agentūra išlaidų kategorijoje „Komisija“; CONT komitetas yra susirūpinęs, kad tokia padėtis tinkamai neužtikrina reikiamo Europos prokuratūros nepriklausomumo, ir ragina Komisiją pateikti Europos prokuratūros kaip nepriklausomo organo biudžetą būsimoje 7 išlaidų kategorijoje (Administravimas) kartu su kitomis įstaigomis ir institucijomis, o ne būsimoje 2 išlaidų kategorijoje (Komisija) su teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūromis.

 

 

 

Pagarbiai

 

 

 

 

 

Monika Hohlmeier

CONT komiteto pirmininkė ir pranešėja Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimu

 

 

 

 

 


 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

GR/av

D(2020) 11953

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. J. Van Overtveldtai,

dėl ligos COVID-19 plitimo ir vėlesnio su force majeure aplinkybėmis susijusio Parlamento kitų savaičių veiklos kalendoriaus pakeitimo ENVI komitetas negalės balsuoti dėl nuomonės projekto dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis (2019/2213(BUD)). Todėl kaip ENVI komiteto pirmininkas ir kaip nuolatinis pranešėjas biudžeto klausimais norėčiau Jums pateikti ENVI komiteto nuomonę rezoliucijos dalių forma, į kurią, tikiuosi, Jūsų komitetas atsižvelgs:

Su COVID-19 susijusi ekstremalioji situacija

 pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Europos Sąjungos piliečių apsaugą 2021 m. Sąjungos biudžete turėtų būti numatyta išteklių gebėjimų imtis veiksmų pandemijų atvejais plėtrai finansuoti; atkreipia dėmesį į tai, kad skubiai reikia skirti pakankamą finansavimą moksliniams tyrimams, kurie gali padėti pažaboti ligos COVID-2019 protrūkį, remti;

 palankiai vertina Komisijos pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą priimtą įgyvendinimo aktą, kuriuo iš dalies keičiamas pajėgumų, kurie yra rezervo „rescEU“ priemonė, sąrašas siekiant įtraukti medicininės įrangos kaupimą ir gydymą atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį; pabrėžia, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmui turėtų būti skiriama pakankamai lėšų siekiant padėti spręsti miškų gaisrų, potvynių, žemės drebėjimų, pavojaus visuomenės sveikatai atvejų ir kitų gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, kurių poveikį, tikėtina, dar labiau sustiprins klimato kaita, problemas; primena, kad po ligos COVID-19 protrūkio šis mechanizmas buvo naudojamas ES piliečiams repatrijuoti, taip pat ir iš Vuhano (Kinija); pabrėžia, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas turi būti pakankamai finansuojamas, kad būtų galima spręsti COVID-19 protrūkio problemą siekiant išgelbėti gyvybes, be kita ko, skiriant papildomų lėšų reagavimui ir pajėgumams;

 pabrėžia, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) turi būti skirti tinkami žmogiškieji ištekliai, kad būtų galima kuo geriau reaguoti į dabartinį ligos COVID-19 protrūkį; primena, kad 2013–2018 m. laikotarpiu ECDC visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius buvo sumažintas 20 darbuotojų, ir prašo skubiai vėl nustatyti pradinį Centro etatų planą;

 pabrėžia, kad, atsižvelgiant į su COVID-19 susijusį ekonomikos nuosmukį, visi būsimi ekonomikos gaivinimo planai ar finansinės priemonės, kuriems naudojamos ES lėšos, turi būti suderinti su Žaliojo kurso prioritetais;

Europos žaliasis kursas, 2021 m. biudžetas ir Daugiametė finansinė programa (DFP)

 atkreipia dėmesį į poreikį 2021 m. biudžete numatyti pakankamai išteklių, kad būtų sudarytos galimybės Sąjungai greitai imtis konkrečių veiksmų, kurių reikia siekiant reaguoti į ekstremaliąją klimato, biologinės įvairovės ir aplinkos padėtį; primygtinai tvirtina, kad pagal kitą biudžetą Sąjungai turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus pagal Europos žaliąjį kursą ir prievoles pagal Paryžiaus susitarimą ir jis turi būti visiškai suderintas su tikslais užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5°C, ir stabdyti biologinės įvairovės nykimą;

 pabrėžia, kad 2021 m. Sąjungos biudžetas turėtų sudaryti sąlygas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti užmojus, numatytus Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso, siekiant visas Sąjungos politikos sritis suderinti su jos tikslais; mano, kad Sąjunga pirmavimo pasaulio klimato kaitos srityje turėtų siekti ir sudarydama savo biudžetą;

 ragina Komisiją nuo 2021 m. taikyti žaliojo biudžeto sudarymo priemones; šiuo požiūriu pabrėžia veiksmingo biudžeto atsparumo klimato kaitai didinimo siekiant garantuoti, kad visas biudžetas atitiktų Paryžiaus susitarimą, ir palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo svarbą; ragina Komisiją pateikti horizontaliąsias gaires dėl atsparumo klimato kaitai didinimo ir palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo, kad jomis vadovaujantis būtų rengiami visi kitos DFP politikos planavimo dokumentai;

 atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Sąjungos biudžetas yra pirmasis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) rengiamas biudžetas; pabrėžia, kad nuo pat naujosios DFP pradžios reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų pasiekti bendri klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslai; pakartoja 2019 m. rugsėjo 5 d. ENVI komiteto poziciją pagal kitą DFP nustatyti 40 proc. klimato aspekto integravimo tikslą;

 pažymi, kad su klimatu ir biologine įvairove susijusios išlaidos turi būti stebimos taikant patikimesnę, skaidrią ir išsamią metodiką, kurios reikia siekiant išvengti skiriamų lėšų pervertinimo rizikos; primena savo poziciją, kad pagal kitą DFP be klimato aspekto integravimo išlaidų tikslo turėtų būti numatytas aiškus tikslas bent 10 proc. išlaidų skirti biologinės įvairovės aspekto integravimui, ir tai turėtų atsispindėti 2021 m. Sąjungos biudžete;

  ragina Europos Vadovų Tarybą pritarti naujiems nuosaviems ištekliams, pvz., perdirbto plastiko mokesčio ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) pajamų naudojimui ES biudžete, atsižvelgiant į Parlamento poziciją[15];

 pažymi, kad 2021 m. biudžete reikia užtikrinti pakankamus išteklius JT darnaus vystymosi tikslams pasiekti;

 atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslų reikėtų skirti pakankamai išteklių teisingai pertvarkai užtikrinti; pabrėžia, kad našta turėtų būti paskirstoma pagal principą „teršėjas moka“, o ne užkraunama pažeidžiamiausiems asmenims ir bendruomenėms; pažymi, kad Teisingos pertvarkos fondui turėtų būti skiriami papildomi, o ne kitų ES programų, ištekliai;

 pabrėžia, kad 2021 m. biudžete turėtų būti skirta pakankamai išteklių siekiant parengti ir įgyvendinti būsimą Europos kovos su vėžiu planą; atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamai lėšų turėtų būti skiriama ir retų neužkrečiamų ligų problemai spręsti, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams ir prevencijai, taip pat kovai su įgytu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

 pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad 2021 m. biudžete būtų skirta pakankamai finansinių išteklių siekiant užtikrinti tinkamą ir nuspėjamą Sąjungos agentūrų finansavimą, kad šios galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis.

 

Panašų laišką išsiunčiau pagrindiniam pranešėjui 2021 m. biudžeto klausimais Pierre'ui Larrouturou.

 

Pagarbiai

 

Pascal CANFIN


 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

atsižvelgiant į išskirtinę padėtį, su kuria šiuo metu susiduriame, ITRE komiteto koordinatoriai nusprendė šio laiško forma pateikti ITRE komiteto nuomonę dėl 2021 m. biudžeto gairių, remdamiesi komitete jau atliktu darbu.

 

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

Cristian-Silviu Buşoi

 

PASIŪLYMAI

1. apgailestauja, kad valstybėms narėms iki šiol nepavyko pasiekti susitarimo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir nuosavų išteklių sistemos reformos, dėl to kyla pavojus, kad naujos programos nebus pradėtos laiku ir neveiks, taigi kyla pavojus Sąjungos gebėjimui įgyvendinti savo politinius prioritetus, įskaitant Europos žaliąjį kursą, ir tokiu būdu prisidėti prie tikslo iki 2050 m. sumažinti ir neutralizuoti ŠESD poveikį; pažymi, kad DFP yra metinio biudžeto pagrindas ir kad, jei nepriimamas DFP reglamentas, gairės dėl 2021 m. biudžeto gali tik atspindėti Parlamento bendrąją poziciją dėl DFP;

2. pabrėžia, kad pagal 2021 m. biudžetą Sąjungai turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant žalos nedarymo principą, ir kad biudžetas turėtų būti suderintas su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5°C; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad kitame biudžete daugiausia dėmesio būtų skiriama tvariam vystymuisi, energetikos pertvarkai, darbo vietų kūrimui ir biologinės įvairovės nykimo stabdymui; primena, kad reikia kuo greičiau padidinti kovos su klimato kaita išlaidas iki ne mažiau kaip 25 proc. nuo ES išlaidų naujos DFP laikotarpiu sumos iki 30 proc., kartu laikantis ambicingesnių konkrečių tikslų kitose programose, pvz., 35 proc. tikslo, dėl ko buvo susitarta programoje „Europos horizontas“;

3. taip pat pažymi, kad vienas iš pagrindinių politinių prioritetų yra užtikrinti ES pramonės konkurencingumą ir tvarumą, be kita ko, mažinant administracinę naštą, taip pat ES programų, ir persvarstant dabartines ES valstybės pagalbos taisykles neapsunkinant vidaus rinkos veikimo; laikosi nuomonės, kad ekonominė gerovė yra tiesiogiai susijusi su pasauliniu pramonės konkurencingumu ir veiksminga klimato politika; primygtinai tvirtina, kad reikės skirti dideles investicijas inovacijoms, be kita ko, skaitmeninėms technologijoms ir energijai imliems sektoriams, siekiant didinti konkurencingumą, plėtoti būsimus įgūdžius ir kurti darbo vietas;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad nauja 1 išlaidų kategorija („Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“) bus labai svarbi siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą ir inkrementinio bei ardomojo pobūdžio mokslinius tyrimus siekiant padėti iki 2050 m. pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos ir visuomenės, laikantis Paryžiaus susitarimo; be to, atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi yra nauja 5 išlaidų kategorija („Saugumas ir gynyba“), į kurią įtrauktas naujas Europos gynybos fondas ir branduolinei saugai bei eksploatacijos nutraukimui skirtos lėšos;

5. primena Parlamento poziciją dėl bendro finansinio paketo, skirto programai „Europos horizontas“, siekiančio 120 mlrd. EUR sumą (2018 m. kainomis), taip pat nuolatinį paraiškų perteklių pastarosios DFP laikotarpiu, o tai reiškia, kad, turint pakankamą Sąjungos finansavimą, būtų buvę galima finansuoti daug daugiau kokybiškų projektų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; ragina Komisiją pateikti atitinkamą 2021 m. biudžeto projektą ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų bei inovacijų veikla būtų tvirtai ir be sutrikimų finansuojama, be kita ko, srityse, kurios nepaprastai svarbios ES strateginiam savarankiškumui ir tarptautiniam konkurencingumui, kuriomis remiamas perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. ir bendri Europos žaliojo kurso tikslai, taip pat siekiama darnaus vystymosi tikslų ir kurios naudingos piliečiams ir visuomenei, pvz., skaitmeninė transformacija, judumas, energetika, sveikatos priežiūra ir kosmosas, ir kuriomis remiamas novatoriškų produktų ir paslaugų diegimas rinkoje; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia teikti subalansuotą paramą fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams; ragina sumažinti regioninius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų disbalansus ES; primena, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės yra veiksmingos priemonės siekiant skatinti bendrus mokslinius tyrimus ir pramonės subjektus dalyvauti programoje, todėl jos turėtų būti stiprinamos; be to, atkreipia dėmesį į poreikį koordinuoti mokslo ir mokslinių tyrimų veiklą už Europos ribų ir tuo tikslu užtikrinti tinkamą tarptautinio bendradarbiavimo sistemą;

6. pabrėžia, kad visose biudžeto srityse turi būti prisidedama siekiant bendrųjų Europos žaliojo kurso tikslų ir JT darnaus vystymosi tikslų; dar kartą atkreipia dėmesį į didelius finansavimo poreikius ir papildomas investicijas, kurių reikia siekiant įgyvendinti šiuos tikslus; atsižvelgdamas į tai primena Teisingos pertvarkos fondo sukūrimo svarbą, siekiant šalinti visuomeninį, socialinį ir ekonominį bei aplinkosauginį poveikį darbuotojams, sektoriams ir bendruomenėms, kuriuos neigiamai veikia anglies ir priklausomybės nuo anglies dioksidą išmetančių technologijų atsisakymas, ir ragina užtikrinti tvirtą fondo finansavimą ir kad pagal lėšų skyrimo metodiką būtų garantuota, kad nė vienas ES regionas neatsiliktų pertvarkant energetiką; atsižvelgdamas į tai pakartoja Parlamento poziciją, kad naujos priemonės turėtų būti finansuojamos naujomis lėšomis, o ne mažinant kitų ES programų lėšas;

7. atkreipia dėmesį į Europos infrastruktūros tinklų priemonės svarbą, nes ji yra nepaprastai svarbi priemonė siekiant sukurti energetikos sąjungą ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti Sąjungos įsipareigojimą pagal Paryžiaus susitarimą, ir ragina programai, ypač jos energetikos krypčiai, skirti pakankamai asignavimų, taip pat primygtinai teigia, kad prioritetinių energetikos infrastruktūros projektų atranką reikia suderinti su Europos žaliuoju kursu; pabrėžia, kad reikia remti Europos judumo sektoriaus pertvarką, kad Sąjungoje būtų užtikrintas tvarus, netaršus ir konkurencingas transportas;

8. pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo biudžeto projektą, visų pirma skirtą naujoms programoms, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programai, kuria siekiama paskatinti investicijas į gyvybiškai svarbias ateities sritis, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, superkompiuteriją ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, kurios turi pradėti veikti kuo greičiau, kad ES taptų konkurencingesnė ir padėtų sumažinti skaitmeninę atskirtį tiek kalbant apie lyčių nelygybę IRT sektoriuje, tiek apie geografinius skirtumus tarp valstybių narių, susijusius su skaitmenine parengtimi; ragina pasinaudoti visomis galimomis ES programomis, kad Europa būtų pasirengusi skaitmeniniam amžiui ir būtų užtikrintas jos skaitmeninis savarankiškumas; griežtai nepritaria bet kokiam lėšų mažinimui, palyginti su Komisijos pasiūlymu, ypač tose srityse, kuriose siekiama užtikrinti į žmogų orientuotą skaitmeninę visuomenę, pabrėžia esminį viešojo administravimo institucijų skaitmeninimo ir IT sistemų sąveikumo visais valdymo lygmenimis vaidmenį piliečių ir įmonių labui;

9. atkreipia dėmesį į MVĮ, labai mažų įmonių ir pradedančiųjų įmonių – esminės ES ekonomikos dalies – svarbą, nes jos užtikrina didelį darbo vietų skaičių, taip pat sukuria didžiąją dalį naujų darbo vietų Europos Sąjungoje, ir primena, kad MVĮ atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei įsisavinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus; ragina 2021 m. biudžete labiau remti MVĮ, taip pat MVĮ klasterius ir tinklus; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą finansavimą ir sklandų perėjimą nuo programos COSME prie naujos Bendrosios rinkos programos ir nuo Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) bei kitų finansinių priemonių prie programos „InvestEU“; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą per visą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų ciklą, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Europos inovacijų tarybos (EIC) vaidmenį;

10. primena Parlamento poziciją dėl bendro finansinio paketo, skirto kosmoso programai ir siekiančio 15 mlrd. EUR (2018 m. kainomis); atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atitinkamai parengti 2021 m. biudžeto projektą; įspėja, kad dėl nepakankamo finansavimo gali būti pakenkta esamoms pavyzdinėms programoms „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“, taip pat svarbių naujų programų, būtent „GovSatCom“ ir „Informuotumo apie padėtį kosmose“ (SSA), pradžiai, o tai apribotų Europos pirmavimą atitinkamuose sektoriuose, pvz., saugumo, gynybos, civilinės ir aplinkos apsaugos ir viešųjų paslaugų sektoriuose; pabrėžia Europos kosmoso programos svarbą norint prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų ir užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimo pažangos stebėseną; apgailestauja, kad Komisija savo pasiūlyme nepakankamai padidino naujosios Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros žmogiškuosius ir finansinius išteklius po to, kai buvo sudarytas preliminarus tarpinstitucinis susitarimas, kuriuo išplėstas EUSPA užduočių sąrašas;

11. primena svarbų ES agentūrų vaidmenį padedant siekti teisėkūros institucijos nustatytų politikos tikslų; todėl ragina visoms agentūroms numatyti pakankamai lėšų ir darbuotojų, atsižvelgiant į jų užduotis ir pareigas; ypač pabrėžia, kad reikia iš esmės sutvirtinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), kuri jau daugelį metų yra nepakankamai finansuojama ir turi per mažai darbuotojų, o tai gali kelti pavojų ACER veikimui ir jos gebėjimui vykdyti stebėsenos ir rinkos skaidrumo užduotis, taip pat papildomas užduotis, kurios jai pavestos pagal naujausius teisės aktus, įskaitant Švarios energijos dokumentų rinkinį; primygtinai ragina Komisiją jau rengiant biudžeto projektą išspręsti šią problemą; be to, primena, kad BEREC biurui reikia papildomų išteklių, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, įtvirtintas BEREC reglamente ir Europos elektroninių ryšių kodekse.


 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

Pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELISS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD)) – Nuomonės referentas Leszek Miller</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

Vykdant nurodytą procedūrą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę laiško forma Jūsų komitetui.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas nusprendė paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šio laiško priede pateikiamus pasiūlymus.

 

Pagarbiai

Petra De Sutter

Pirmininkė

 

 

Priedas: Pasiūlymai

 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą savo pasiūlyme dėl rezoliucijos atsižvelgti į šiuos pasiūlymus:

A. kadangi 2021 m. Sąjungos biudžetas yra pirmasis biudžetas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP);

 

B. kadangi nuo 2018 m. lapkričio mėn. Parlamentas buvo pasirengęs derėtis dėl DFP, tačiau Taryba iki šiol nevykdė jokių prasmingų derybų su Parlamentu, o galimybės pasiekti susitarimą nuolat mažėja;

 

C. kadangi vidaus rinka nuo pat jos sukūrimo labai prisideda prie ekonomikos augimo, konkurencingumo ir užimtumo Sąjungoje, o tai sudarė galimybes asmenims, prekėms, paslaugoms ir kapitalui laisvai judėti Sąjungoje, dėl to atsirado naujų galimybių ir masto ekonomija Europos įmonėms, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), tai prisidėjo prie darbo vietų kūrimo ir vartotojams pasiūlytas didesnis pasirinkimas mažesnėmis kainomis, kartu užtikrinant jų apsaugą ir aukštą siūlomų produktų ir paslaugų kokybę; kadangi vidaus rinka yra pagrindinis veiksnys siekiant pereiti prie tausiu išteklių naudojimu ir efektyviu energijos vartojimu pagrįstos tvarios ekonomikos, reaguojant į augantį spaudimą dėl klimato kaitos; kadangi bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas turėtų išlikti vienu iš 2021 m. biudžeto prioritetų;

 

D. kadangi bendroji skaitmeninė rinka (BSR) turėtų būti laikoma vienu iš pagrindinių visos bendrosios rinkos elementų, nes veiksmingas jos įgyvendinimas yra būtina veiksmingo visos bendrosios rinkos veikimo sąlyga, naudinga ir piliečiams, ir įmonėms;

 

1. palankiai vertina EP biudžeto III skirsnio pranešėjo užmojį 2021 m. bendrosios rinkos programai skirti 883 mln. EUR (2018 m. kainomis), kuris atitinka Parlamento pasiūlymą dėl kitos DFP (2021–2027 m.), susijusį su ženkliu bendrosios rinkos grupės išlaidų padidėjimu, palyginti su Komisijos pasiūlymu (t. y. 48,5 proc. 2018 m. kainomis), atsižvelgiant į numatomą tos programos išlaidų profilį, kuris aiškiai parodo jos svarbą; pabrėžia, kad būsimose derybose reikia išlaikyti šias asignavimų proporcijas; reiškia nusivylimą persvarstyta derybų dėl 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių (NI) schema, kurią pateikė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir pagal kurią Bendrosios rinkos programai skirti asignavimai sumažinami maždaug 57,1 proc.;

 

2. primygtinai ragina valstybes nares išlaikyti aukštą įsipareigojimų naujajai Bendrosios rinkos programai[16] (įskaitant buvusius COSME veiksmus) lygį, nes šia programa siekiama spręsti bendrosios rinkos susiskaidymo problemą, suteikti galių vartotojams ir juos apsaugoti, taip pat sudaryti sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) visapusiškai pasinaudoti gerai veikiančia bendrąja rinka, kuri yra būtina Europos ekonomikos vystymuisi, kartu daugiausia dėmesio skiriant tvarumui;

 

3. palankiai vertina Komisijos komunikatus „Europos skaitmeninės ateities kūrimas“ ir „Europos duomenų strategija“, taip pat Komisijos Baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto, nes visose trijose iniciatyvose pateikiama svarbių svarstymų, susijusių su vartotojų apsauga ir įmonėms bendrojoje rinkoje taikomomis suderintomis taisyklėmis; pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų Komisijos skaitmeninėms iniciatyvoms, kurios yra su DFP susijusių programų dalis;

 

4. palankiai vertina Komisijos pasiūlytas naujas iniciatyvas, susijusias su Europos žaliuoju kursu, ypač dėl vartotojų įgalinimo pereiti prie žaliosios ekonomikos, nes siekiant įgyvendinti žaliojo kurso prioritetus labai svarbu skatinti vartotojų įsipareigojimą laikytis tvaraus vartojimo modelių; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų informuotumą ir nukreipti finansavimą į veiksmus, kuriais skatinamas tvarus vartojimas, įgyvendinant būsimą vartotojų politiką pagal Bendrosios rinkos programą (DFP);

 

5. pabrėžia, kad, siekiant visapusiškų tvaraus vartojimo modelių, bendrosios rinkos taisyklės yra labai svarbios siekiant skatinti produktus ir paslaugas, procesus ir verslo modelius, kuriais siekiama žiedinių ciklų taikant tvarumo ir patvarumo reikalavimus, atitinkančius Europos žaliojo kurso tikslus; primena, kad siekiant remti mūsų ekonomikos perėjimą prie tvarumą skatinančių veiksmų, kartu išsaugant mūsų konkurencingumą, turėtų būti užtikrintas tinkamas tikslinių veiksmų finansavimas pagal Bendrosios rinkos programą (DFP);

 

6. ragina skirti papildomų išteklių siekiant visapusiškai įgyvendinti bendruosius skaitmeninius vartus, kurių įgyvendinimas gali vėluoti daugelyje valstybių narių; pažymi, kad e. valdžios programos, kuriomis siekiama modernizuoti viešąjį administravimą ir spręsti viešųjų paslaugų skaitmeninimo klausimą, suteikia pridėtinės vertės visiems bendrosios rinkos dalyviams, ypač piliečiams ir įmonėms; primena, kad reikia skirti pakankamai lėšų plataus užmojo projektams šioje srityje įgyvendinti;

 

7. primena, kad vartotojų apsauga yra viena iš svarbiausių ES politikos sričių piliečiams, pagal kurią visų pirma remiami pažeidžiami vartotojai; pabrėžia, kad reikia nuolat tobulinti vartotojų politiką, ypač atsižvelgiant į kylančius iššūkius tiek skaitmeninėje aplinkoje, tiek realiame pasaulyje, skiriant tinkamą finansavimą ir užtikrinant esamų nuostatų, kuriomis visų pirma siekiama kovoti su nesąžininga komercine praktika bendrojoje rinkoje, vykdymą;

 

8. pabrėžia, kad veiksmingas bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimas atlieka svarbų vaidmenį vartotojų apsaugos politikoje, nes užtikrina, kad vartotojams būtų siūlomi saugūs ir reikalavimus atitinkantys produktai ir paslaugos tiek interneto, tiek ne interneto rinkose; pabrėžia, kad reikia užtikrinti glaudesnį rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą ES lygmeniu ir stiprinti esamą sistemą; todėl ragina šiai sričiai skirti specialų finansavimą pagal Bendrosios rinkos programą (DFP);

 

9. pabrėžia, kad svarbu padidinti įsipareigojimų asignavimus siekiant modernizuoti muitų sąjungą, remti Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Kodeksas) įgyvendinimą ir elektroninių muitinės sistemų plėtrą; pažymi, kad bendrosios rinkos politikos grupėje numatyti tik asignavimai programai „Muitinė“ finansuoti, tačiau mano, kad į šią grupę taip pat turėtų būti įtrauktas Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemonės[17] finansavimas; taip pat pabrėžia, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pasiūlyme numatytas lėšų, skirtų programai „Muitinė“ ir Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemonei, sumažinimas 31 proc. trukdo pasiekti abiejų programų tikslus;

 

10. nerimauja, kad dėl to, jog Tarybai nepavyko susitarti dėl derybinės pozicijos, gali būti vilkinamos derybos su Parlamentu ir kyla pavojus, kad bus vėluojama pradėti 2021 m. prasidėsiančias programas, visų pirma naują Bendrosios rinkos programą, programą „Muitinė“ ir Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemonę, kuri yra ne esamos programos tąsa, o nauja iniciatyva.


 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Transporto ir turizmo komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2020 m. kovo 23 d. TRAN komiteto koordinatoriai nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Transporto ir turizmo komitetas ragina Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Pagarbiai

 

((parašas)) Karima Delli

PASIŪLYMAI

1. ragina užtikrinti ES transporto sektoriui plataus užmojo biudžetą, kuriuo būtų atsižvelgta į naujus iššūkius, galimybes ir esamus politinius prioritetus, susijusius su ES transporto ir turizmo politika;

 

2. pabrėžia, kad ES transporto politika nepaprastai svarbi Europos ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam vystymuisi bei jo tvarumui ir siekiant užtikrinti visų teritorijų pasiekiamumą ir susisiekimą su visais ES regionais; todėl primygtinai ragina skirti tinkamą ir pakankamą finansavimą ES transporto politikai, siekiant plėtoti tvarias transporto rūšis, užtikrinti augimą, darbo vietas ir konkurencingumą Europoje – taip pat atokiausiose, nepalankioje padėtyje esančiose geografinėse vietovėse bei salose; pabrėžia, kad svarbu numatyti papildomas investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, socialinę ir teritorinę sanglaudą, siekiant įveikti klimato iššūkius ir padidinti ir konsoliduoti tarpvalstybinį ir tarpregioninį susisiekimą;

 

3. pabrėžia, kad 2021 m. biudžetas turėtų atspindėti prioritetus, išdėstytus Parlamento 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje dėl daugiametės finansinės programos (DFP), ir kad jame privalo būti užtikrintas finansavimas, būtinas tiek projektams, kurie buvo pradėti pagal dabartinę DFP, tiek naujiems projektams, kurie grindžiami naująja 2021–2027 m. DFP; todėl kartoja, kad svarbu apsvarstyti galimybę parengti nenumatytų atvejų planą siekiant apsaugoti paramos gavėjus ir užtikrinti projektų tęstinumą tuo atveju, jei dabartinę DFP reikėtų pratęsti po 2020 m.;

 

4. yra įsitikinęs, kad ES transporto finansavimas turi būti atitinkamai suderintas su reglamentavimo reikalavimais, numatytais pagal Žaliąjį kursą, ir kad turi būti užtikrinta visapusiška atitiktis Paryžiaus susitarimui; taip pat pabrėžia, kad nepaprastai svarbu skirti aukšto lygio finansavimą programos „Horizontas 2020“ transporto portfeliui, programoms ir bendrosioms įmonėms, kurias pasitelkiant šie tikslai įgyvendinami, taip pat užtikrinti į rezultatus orientuotą ir efektyvų lėšų panaudojimą šiose programose; ir pabrėžia projektų ir programų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, skaitmeninimo ir teisingos pertvarkos srityse svarbą;

 

Transporto svarba siekiant Žaliojo kurso tikslų

 

5. pakartoja, kad transporto sektorius privalo prisidėti prie poveikio klimatui neutralumo užtikrinimo iki 2050 m., nes tai pareikalaus didelių finansinių investicijų, taip pat privalo nekenkti bendram Europos pramonės konkurencingumui pasaulinėje rinkoje;

 

6. todėl pabrėžia, jog tinkamas transporto projektų finansavimas bus nepaprastai svarbus greitesniam perėjimui prie tvaraus, saugaus, išmanaus, sąveikaus ir įperkamo judumo taikant naujomis technologijomis pagrįstas priemones, skatinant daugiarūšį vežimą, automatizuoto ir sujungto daugiarūšio judumo vystymą bei didesnę tvarių alternatyvių degalų gamybą ir naudojimą, taip pat tų degalų įkrovimo prieigas;

 

7. pabrėžia, jog svarbu, kad Žaliojo kurso būtų laikomasi drauge vykdant teisingą, įtraukią ir nediskriminacinę pertvarką, siekiant užtikrinti transporto sektoriaus įmonių, MVĮ bei darbuotojų galimybes prisitaikyti ir paremti didžiausią poveikį patyrusius regionus ir bendruomenes; mano, kad svarbu skirti pakankamai lėšų šiam prisitaikymo procesui, įskaitant paskatas tvarioms investicijoms, taip pat sektoriaus darbuotojų mokymui ir naujų įgūdžių įgijimui, siekiant atsižvelgti į naujas perspektyvas, reikalavimus ir kompetencijas užimtumo srityje;

 

8. pabrėžia, kad viešasis transportas yra labai svarbus siekiant skatinti socialiniu, aplinkos, klimato ir ekonominiu požiūriu tvarias visuomenes bei siekiant įveikti socialinę atskirtį ir neigiamą gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją izoliuotose, retai apgyvendintose vietovėse; atsižvelgdamas į tai, ragina padidinti paramą transporto infrastruktūrai ir skatinti viešąjį transportą ir tvarų judumą; 2021 m. biudžete turėtų būti remiamas veiksmų plano įgyvendinimas siekiant įdiegti vieną daugiarūšę bilietų pardavimo sistemą; siūlo atlikti tyrimus, kurie leistų įvertinti nemokamo viešojo transporto sistemos poveikį, visų pirma susijusį su keleivių skaičiaus kitimu, kelionės trukme, eismo įvykių ir nukentėjusiųjų skaičiumi, taip pat poveikį klimato kaitai;

 

Pavyzdinių programų skatinimas

 

9. pabrėžia, kad svarbu didinti biudžetą pavyzdinėms programoms, kurios ypač svarbios siekiant ES tikslų:

 akcentuoja nepaprastai svarbų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį skatinant didelio efektyvumo, darnaus ir sujungto transeuropinio tinklo (TEN-T) plėtrą transporto infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninių paslaugų srityse bei Žaliojo kurso tikslų siekimą; pakartoja, kad, greitai baigus kurti TEN-T, būtų svariai prisidėta prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ES bei ES tikslų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje rėmimo; todėl prašo, kad 2021–2027 m. DFP būtų padidintas EITP biudžetas transportui ir kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas dėl lėšų jam skyrimo 2021 m., taip pat visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių infrastruktūros plėtros skirtumus; primena, kad EITP trumpalaikiame, vidutinės trukmės ir ilgalaikiame išlaidų planavime reikėtų laikytis į rezultatus orientuoto požiūrio ir siekti ES pridėtinės vertės; apgailestauja, kad vėluojama užbaigti darbus keliose valstybėse narėse, visų pirma tarpvalstybiniuose projektuose;

 ragina užtikrinti, kad pradedant 2021 m., iki 120 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) būtų padidintas programos „Horizontas 2020“ ir atitinkamai jos komponento „Pažangūs miestai ir integruotas transportas“ biudžetas;

Tolesnis esamos politikos įgyvendinimas

 

10. primena, kad naudojant sanglaudos politikos lėšas transporto infrastruktūrai turėtų būti siekiama įgyvendinti Sutartimis grindžiamą ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą; pabrėžia, kad ES transporto politika ir investicijos atlieka ypač svarbų vaidmenį skatinant ir stiprinant teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą ES; todėl prašo, kad TEN-T finansavimas būtų išsaugotas sanglaudos politikos pagrindu, įskaitant regioninio bei vietos lygmens antrinių jungčių plėtojimui ir modernizavimui skirtos paramos komponentą;

Konkretus tvaraus turizmo finansavimas

 

11. mano, kad turizmo sektorius yra labai glaudžiai susijęs su transporto sektoriumi; primygtinai pakartoja savo raginimą sukurti tvariam turizmui atskirą ir specialią biudžeto eilutę, siekiant labiau atsižvelgti į dabartinius ir būsimus poreikius infrastruktūros ir saugumo srityse, ir kadangi turizmas yra ketvirtas pagal dydį eksporto sektorius, taip pat atsižvelgti į jo svarbą ES ekonomikai bei jo vaidmenį konkurencingumo, užimtumo ir socialinės gerovės vystyme;

Naujų iniciatyvų finansavimas

 

12. pritaria tam, kad 2021–2027 m. laikotarpiu iki 14 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) būtų padidintos lėšos tvariai „InvestEU“ fondo infrastruktūrai, įskaitant deramą finansavimą 2021 m. biudžete;

13. pabrėžia, kad svarbi paprastesnė, veiksmingesnė nuosavų išteklių sistema, pagal kurią būtų galima iš esmės sumažinti BNP pagrįstų įnašų dalį ir užtikrinti deramą ES išlaidų finansavimą;

Agentūros ir Europos partnerystės

14. atkreipia ypatingą dėmesį į agentūrų ir Europos partnerysčių svarbų vaidmenį gerinant transporto sektoriaus veiksmingumą ir saugumą bei skatinant mažinti transporto sektoriaus sukeliamą taršą remiantis technologine pažanga ir vadovaujantis taisyklėmis; mano, kad itin svarbu įsteigti Europos partnerystę jūrų laivybos sektoriuje, kad būtų galima skatinti šios transporto rūšies tyrimus ir inovacijas; pabrėžia, jog svarbu, kad šioms agentūroms ir bendrosioms įmonėms būtų skiriami pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir kad jie būtų veiksmingai valdomi, siekiant užtikrinti visišką jų užduočių vykdymą; ragina Komisiją aktyviau stebėti agentūrų finansinį ir administracinį valdymą, ypač kiek tai susiję su interesų konfliktais;

15. ypač akcentuoja nepaprastai svarbų Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA) ir bendrosios įmonės „Shift2Rail“ vaidmenį siekiant ilgalaikio perėjimo nuo kelių prie geležinkelių transporto; pabrėžia, jog bendroji įmonė „Shift2Rail“ atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad būtų pašalintos techninės kliūtys ir paskatintas sąveikumas, turint galutinį tikslą užtikrinti, kad geležinkelių transportas būtų pigesnis, veiksmingesnis ir patrauklesnis tam, kad prisidėtų prie eismo įvykių skaičiaus ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimo;

16. atkreipia ypatingą dėmesį į bendrųjų įmonių „Švarus dangus 2“ ir SESAR bei Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) vaidmenį mažinant išmetamą CO2 kiekį vienam keleiviui; akcentuoja labai gerus bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ rezultatus ir jos esminį vaidmenį užtikrinant realiai greitesnį žaliųjų technologijų, skirtų saugumui stiprinti, išmetamam CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui bei orlaivių keliamo triukšmo lygiui mažinti, diegimą; ragina EASA aktyviau dalyvauti stebint 2 įmonių atliekamus mokslinius tyrimus ir pabrėžia, kad reikia sparčiai įgyvendinti aplinkosauginio ženklinimo programą, pasinaudojant EASA kompetencija sertifikavimo technologijų srityje; pabrėžia, kad reikia skubiai skatinti jungtis ir didinti veiksmingumą mažinant Europos oro erdvės susiskaidymą įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti saugumą, mažinti vėlavimus ir oro eismo poveikį aplinkai;

17. teigiamai vertina tai, kad Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) tiesiogiai remia valstybių narių pastangas įgyvendinti aplinkos apsaugos teisės aktus, bei jos pagalbą kovojant su jūrų tarša bei stebint išmetamą teršalų kiekį; mano, kad turėdama daugiau išteklių agentūra galės atlikti svarbų vaidmenį padėdama valstybėms narėms švelninti su laivyba susijusį pavojų aplinkai bei gerinti jūrų laivybos sektoriaus tvarumą.

 


 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

 

 

Biudžeto komiteto pirmininkui

Johanui VAN OVERTVELDTUI

WIE 05U012

BRIUSELIS


Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis – (2019/2213(BUD))</Titre>Gerb. J. Van Overtveldtai,

 

vykdant nurodytą procedūrą Regionų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. Komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

 

* * *

 

Kadangi SESV 174 straipsnyje pripažįstama, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra pagrindiniai darnaus Sąjungos vystymosi elementai, taigi nereikėtų prarasti galimybės visapusiškai remti šį ES tikslą pagal daugiametę finansinę programą (DFP).

 

Pabrėžia, kad 2021 m. ES biudžetas bus pirmasis ES biudžetas pagal 2021–2027 m. DFP ir jis turėtų siųsti aiškią žinią apie Parlamento poziciją ateinantiems septyneriems metams ir aiškiai tą parodyti, atspindėti Sąjungos politinius prioritetus ir užtikrinti ES programų, kuriomis remiama ir stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, įgyvendinimą; primena, kad šiomis programomis ir politikos priemonėmis remiami tvarūs ekonomikos augimo, investicijų ir konkurencingumo sprendimai, taip pat saugios ir patikimos piliečių darbo ir gyvenimo sąlygos, įskaitant lygias galimybes ir nediskriminavimą, ir svariai prisidedama prie šių tikslų.

 

Mano, kad investicijos, atliktos įgyvendinant sanglaudos ir regioninės plėtros politiką turi labai didelę pridėtinę vertę atsižvelgiant į finansavimo dalį visoje Europos Sąjungoje; be to, jomis prisidedama prie ES prioritetų ir tikslų, tokių kaip žaliasis kursas, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika, įgyvendinimo; pabrėžia, kad darnus vystymasis, ekonomikos augimas ir nuolatinis bendros ir įtraukios sanglaudos siekimas mažinant skirtumus ir nelygybę Europos Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose yra visuotiniai ir pagrindiniai Europos Sąjungos egzistavimo tikslai.

 

Pakartoja, kad šiems tikslams pasiekti, taip pat plataus užmojo, teisingam, sklandžiam ir įtraukiam pereinamajam laikotarpiui bei tam, kad Europa taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu, užtikrinti reikia pakankamai lėšų; atsižvelgdamas į tai primena sanglaudos politikos indėlį į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuria skatinamas pažangių technologijų perdavimas; pažymi, kad Teisingos pertvarkos fondas (TPF) turi būti tikslinamas numatant tinkamas finansines priemones, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ir jog jis galėtų būti veiksmingai įgyvendinamas valstybėse narėse, siekiant apsaugoti piliečius ne tik anglies pramonės ir užterštose pramoninėse zonose, bet ir salų bei atokiose vietovėse, kurios yra labiausiai pažeidžiamos su klimato kaita susijusios pertvarkos požiūriu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad jau 2021 m. būtina užtikrinti finansinius išteklius, garantuojant, kad nebūtų pakenkta tradicinėms ir pagrindinėms politikos sritims, pvz., sanglaudos ir bendrai žemės ūkio politikai; be to, pakartoja savo reikalavimą parengti nenumatytų atvejų planą siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą tuo atveju, jei dabartinę DFP reikėtų pratęsti po 2020 m.; reikalauja, jog Komisija nedelsdama pateiktų tokį planą, kad būtų išvengta bet kokio vėlavimo pradedant įgyvendinti naujas programas ir būtų užtikrinta sklandi ir nuolatinė parama naudos gavėjams.

Pažymi, kad prognozuojama, jog dėl visuotinio COVID-19 paplitimo 2020 m. ekonominio poveikio gali atsirasti naujų nuosmukio laikotarpių daugiau nei vienoje valstybėje narėje, todėl 2021 m. ES biudžete šiam tikslui turėtų būti numatyti nepaprastieji finansiniai ištekliai.

Pagarbiai

Younous Omarjee


 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis </Titre> <DocRef>(2019/2213 (BUD))</DocRef>

Gerb. J. Van Overtveldtai,

vykdant nurodytą procedūrą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. Savo 2020 m. sausio 22 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti laiško forma išdėstytą nuomonę.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas šį klausimą apsvarstė kovo 26 d. taikydamas rašytinę procedūrą. Per šį posėdį nuspręsta paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

(parašas) Norbert Lins

 

PASIŪLYMAI

A. kadangi 2021 m. turėtų būti pirmieji kitos daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo metai ir kadangi Komisija siūlo naują biudžeto struktūrą;

B. kadangi Komisija pasiūlė persvarstyti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir į šį pasiūlymą įtraukti 3 atskiri pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat kadangi nauja reformuota BŽŪP, beveik neabejotinai, neįsigalios 2021 m;

C. kadangi Komisija pasiūlė reglamentą, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) paramos, susijusios su jų ištekliais ir taikymu 2021 metais;

D. kadangi žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis ir toliau sudarys didžiausią biudžeto išlaidų dalį, nes, skirtingai nei daugumoje kitų sektorių, Europos Sąjungos lygmens išlaidos iš esmės pakeičia nacionalines išlaidas; kadangi labai svarbu užtikrinti, kad bet kokie nauji žemės ūkio sektoriaus poreikiai, susiję su Europos žaliuoju kursu, būtų tinkamai remiami papildomais biudžeto ištekliais;

1. ragina Komisiją pasiūlyti tokią biudžeto struktūrą, kuri atitiktų bendruosius vieningumo, universalumo, metinio periodiškumo ir konkretumo principus, ypač skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principus, kad Parlamentas galėtų visapusiškai naudotis savo kontrolės įgaliojimais; todėl primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtą biudžeto struktūrą, kuri būtų pakankamai išsami, kaip ir dabartinės DFP atveju;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP kartu su kitomis Sąjungos politikos sritimis atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Žaliojo kurso užmojus;

3. pakartoja Parlamento poziciją, kad BŽŪP biudžetas turėtų likti bent jau dabartinio lygio, ypač atsižvelgiant į naujus reikalavimus, kurie bus keliami siekiant prisidėti prie Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės tikslų laikantis Paryžiaus susitarimo, taip pat aprūpinimo maistu, ekonomikos augimo, teritorinės ir socialinės pusiausvyros, sveikatos ir ekonomikos krizių, rinkų, kurioms gresia nepastovumas arba uždarymas, taip pat kitų veiksnių, darančių poveikį aprūpinimui maistu, srityse;

4. ragina Komisiją savo pasiūlyme ir vėlesniame iš dalies keičiančiame akte dėl 2021 m. biudžeto projekto atsižvelgti į politinio susitarimo, kuris turi būti pasiektas dėl 2021 m. pereinamojo laikotarpio priemonių, rezultatus (COM(2019)0581, 2019/0254(COD)); be to, ragina valstybes nares laiku skirti pakankamai išteklių siekiant nuolat gerinti Sąjungai teikiamų duomenų ir rodiklių kokybę, kad būtų visapusiškai laikomasi į rezultatus orientuoto biudžeto politikos; primygtinai ragina užtikrinti aukštą duomenų ir rodiklių kokybę, kad būtų galima tinkamai įvertinti BŽŪP;

5. primygtinai ragina valstybes nares spręsti demografinę problemą ir kartų kaitos stokos problemą, kurią patiria žemės ūkio sektorius, ir taip pat dar kartą primygtinai ragina suteikti pakankamai paramos priemonių jauniesiems ūkininkams ir lyčių lygybei kaimo vietovėse;

6. toliau primygtinai reikalauja, kad bet kokios Sąjungos biudžeto pajamos, gaunamos iš bet kokių žemės ūkio sektoriaus asignuotųjų pajamų arba iš dėl pažeidimų žemės ūkio sektoriuje ankstesniais metais susigrąžintų lėšų, liktų šiam sektoriui;

7. primena, kad didelę programos „Europos horizontas“ lėšų dalį būtina skirti žemės ūkio maisto produktų sektoriui, ypač atsižvelgiant į platesnį strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ kontekstą; yra įsitikinęs, kad šiame sektoriuje svarbu vykdyti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei inovacijas ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai pasiektų ūkių lygmenį; remia programos asignavimų didinimą siekiant užtikrinti saugų aukštos kokybės maistą ir naujoviškus žemės ūkio metodus Sąjungoje;

8. prašo toliau remti vykdomus ir naujus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus.


 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213 (BUD))</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Kultūros ir švietimo komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui.

CULT komiteto vardu ir glaudžiai bendradarbiaudama su Romeo Franzu, CULT pranešėju 2021 m. biudžeto klausimu, norėčiau Jums pateikti toliau pateikiamus pasiūlymus dėl 2021 m. biudžeto. Pasiūlymai turėtų būti laikomi CULT komiteto įnašu į „2021 m. biudžeto gaires“, kurias rengia Biudžeto komitetas.

 

Pagarbiai

Sabine Verheyen

 

PASIŪLYMAI

1. dar kartą atkreipia dėmesį į programų jaunimo, pilietiškumo, švietimo ir kultūros srityse svarbą ir į tai, kad joms būtina skirti finansavimą siekiant patenkinti piliečių lūkesčius ir įgyvendinti šioms programoms nustatytus plataus užmojo tikslus; mano, kad norint užtikrinti Europos ateitį ir kad programų teikiama nauda galėtų pasinaudoti daugiau dalyvių, ypač mažiau galimybių turintys dalyviai, labai svarbu tinkamai padidinti finansavimą; mano, kad kultūros, švietimo ir kūrybos programos turi galimybių tiek stiprinti jose numatytus socialinius tikslus, skiriant ypatingą dėmesį įtraukčiai ir geografinei pusiausvyrai, tiek ir prisidėti prie ES tikslo kovoti su visuotiniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir skaitmeninimas; primygtinai ragina užtikrinti, kad 2021 m. biudžetas būtų gerokai didesnis negu 2020 m. biudžetas ir kad būtų vadovaujamasi linijinio ir laipsniško metinių asignavimų didinimo principu, siekiant sudaryti didesnę prieigą jau nuo pirmųjų metų ir vengti neproporcingų padidinimų bei įsisavinimo problemų paskutiniaisiais 2021–2027 m. Daugiametės finansinės programos (DFP) metais; primygtinai ragina Komisiją pateikti nenumatytų atvejų planą siekiant užtikrinti tolesnį visų Sąjungos paramos programų finansavimą nuo 2021 m. pradžios tuo atveju, jei iki 2020 m. pabaigos nebus įmanoma sėkmingai užbaigti DFP derybas; pakartoja, kad itin daug dėmesio reikia skirti klimato kaitos keliamiems visuomenės uždaviniams ir kad „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusui ir „Kūrybiška Europa“ programoms skiriamas biudžetas atitiktų šių programų politinius užmojus, skatintų darnų vystymąsi ir aplinkos pertvarką; pabrėžia, kad švietimas ir kultūra yra pagrindinės lyčių lygybę formuojančios ir skatinančios sritys, ir ragina įtraukti lyčių aspekto integravimą bei biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspekto principus į visas programas ir sprendžiant visuomeninius uždavinius;

 

2. primena tai, kad „Erasmus+“ yra pirmaujanti visų amžiaus ir socialinių grupių asmenų judumą mokymosi tikslais skatinimo programa, kurioje paraiškų skaičius gerokai viršija turimą finansavimą; pabrėžia, kad programa „Erasmus +“ – tai Europos sėkmės istorija, ji suburia žmones, padeda ugdyti tarpasmeninio bendravimo ir darbo įgūdžius, skatina tarpkultūrinį mokymąsi ir stiprina tikrą priklausymo Europai jausmą; todėl pakartoja, kad 2021 m. biudžetas turi atitikti reikalavimą patrigubinti programos „Erasmus+“ biudžetą pagal 2021–2027 m. DFP; pabrėžia, kad naujos iniciatyvos pilietiškumo, jaunimo, švietimo ir kultūros , srityse, tokios kaip Europos universitetų iniciatyva naujoje Erasmus programoje, galėtų prisidėti prie diskusijų dėl Europos ateities ir turėtų realų poveikį piliečių gyvenimui bei jų požiūriui į Sąjungą; vis dėlto pabrėžia, kad Parlamento parama naujoms iniciatyvoms priklauso nuo galutinių programų biudžetų; atsižvelgia į tai, kad naujoms iniciatyvoms reikalingos naujos lėšos;

 

3. pabrėžia paramos, pagal programą „Kūrybiška Europa“ teikiamos Sąjungos audiovizualiniam, kūrybos ir kultūros sektoriams, svarbą; primena, kad programai buvo skiriamas per mažas finansavimas ir tai matoma iš to, kad daug paraiškų sistemingai negalėjo gauti finansavimo dabartinės programos projektams, ypač kultūros paprogramėje; primygtinai tvirtina, kad būtų pasiekti programos tikslai ir patenkinti piliečių lūkesčiai, būtina didinti finansavimą; primena, kad 2021 m. biudžetas privalo atitikti programos „Kūrybiška Europa“ poreikį padvigubinti skiriamą finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP; ragina Komisiją pagerinti savo išorės komunikacijos strategiją ir piliečių galimybes gauti informaciją apie Sąjungos veiklas; pakartoja, kad Komisija turi apsvarstyti naujus būdus ir priemones, kaip informuoti apie Sąjungos reikalus; todėl ragina Komisiją toliau įvairinti informacijos priemones, kurios šiuo metu naudojamos ir propaguojamos vykdant „su multimedijomis susijusią veiklą“;

 

4.  mano, kad Europos solidarumo korpusas yra pagrindinė priemonė, skatinanti visų Sąjungos piliečių įsitraukimą ir stiprinanti Sąjungos pilietiškumo jausmą; primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso 2021 m. biudžetas atitiktų daugybę lūkesčių, kuriuos su šia programa sieja jauni žmonės visoje Europoje, ypač savanoriškos veiklos srityje; ragina skirti pakankamai lėšų siekiant patenkinti didelę savanoriškos veiklos vietų paklausą;

 

5.  atkreipia dėmesį į programos „Europa piliečiams“ svarbą ir sėkmę stiprinant priklausymo Sąjungai jausmą ir skatinant piliečių demokratinį ir pilietinį dalyvavimą, taip pat piliečių dalyvavimą Sąjungos veiksmuose; pakartoja, kad reikia skirti būtiną didesnį finansavimą Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramei, ir primena, kad jis turi sudaryti 27,26 proc. viso programos biudžeto;

 

6.  yra sunerimęs dėl padėties, susidariusios dėl COVID-19 pandemijos krizės; ragina Komisiją, siekiant paremti Sąjungos programų kultūros ir švietimo srityse paramos gavėjus, imtis visų būtinų priemonių; pabrėžia, kad kūrybos sektoriui reikalinga papildoma parama, nes jis labai nukentėjo dėl krizės; ragina Komisiją, kad būtų skiriamos pakankamos investicijos kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietiškumo srityse pasibaigus COVID-19 krizei, parengti tarp valstybių narių koordinuotą požiūrį, siekiant užtikrinti, kad bus išvengta panašios situacijos, kokia susidarė po finansų ir ekonomikos krizės 2009 m., kai šiose srityse viešosios išlaidos Sąjungoje gerokai sumažėjo.


 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

 

 

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui, laikantis 2020 m. kovo 19 d. rašytinės procedūros.

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo dokumentą „2021 m. biudžeto sudarymo bendrosios gairės, III skirsnis – Komisija“ įtraukti šiuos pasiūlymus.

 

Pagarbiai

(parašas) Juan Fernando López Aguilar

 

PASIŪLYMAI

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5°C[18],

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[19],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[20],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[21],

 atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[22],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrąjį biudžetą[23] ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[24] ir į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“[25],

 atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[26],

 atsižvelgdamas į 2020 m. ... ... Tarybos išvadas dėl 2021 m. biudžeto gairių (00000/2019),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0000/2020),

A. kadangi, vadovaujantis SESV 311 straipsniu, Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis ir visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais;

B. kadangi, vadovaujantis SESV 312 straipsniu, daugiametę finansinę programą (DFP) Taryba priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma;

C. kadangi dabartinė DFP baigia galioti 2020 m. pabaigoje ir kadangi 2021 m. turėtų būti pirmieji kitos DFP įgyvendinimo metai;

D. kadangi nuo 2018 m. lapkričio mėn. Parlamentas buvo pasirengęs derėtis dėl DFP, tačiau Taryba iki šiol nevykdė jokių prasmingų derybų su Parlamentu, išskyrus minimalų bendravimą Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio metu; kadangi ne kartą pratęstas laikotarpis, per kurį turi būti pasiektas susitarimas Europos Vadovų Taryboje;

E. kadangi laiku nepatvirtinus naujos DFP galėtų kilti pavojus, kad bus nutraukta keletas ES programų, nes nebebus taikomas jų teisinis pagrindas; kadangi tokiu atveju reikėtų pasinaudoti SESV 312 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apsaugos priemone, t. y. laikinai pratęsti dabartinės programos paskutiniams metams nustatytų viršutinių ribų ir kitų nuostatų taikymą;

F. kadangi vadovaujantis Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktu reikėtų užtikrinti, kad finansavimo srautai atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją;

G. kadangi dabartinė Komisija save pavadino geopolitine ir išreiškė užmojį įveikti su klimatu ir aplinka susijusius iššūkius, kuriuos ji laiko pagrindiniu šios kartos uždaviniu;

H. kadangi prieglobstis ir migracija išliks svarbūs ES darbotvarkės klausimai; kadangi solidarumo priemonės, kaip antai perkėlimo Europos Sąjungoje programos, perkėlimas į Europos Sąjungą arba humanitarinis priėmimas, yra itin svarbios laukiant prasmingos bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos; kadangi valstybėms narėms toliau reikės finansinės paramos asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, priėmimui ir registravimui, prieglobsčio prašymų nagrinėjimui ir oriam teisės pasilikti neturinčių asmenų grąžinimui;

I. kadangi gerai valdoma teisėta migracija yra svarbi siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į kintančią darbo rinką; kadangi reikia skirti lėšų tinkamai prieglobsčio prašytojų integracijai;

J.  kadangi Turkija ir toliau priima daugiausia pabėgėlių pasaulyje ir šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip ES turėtų toliau remti Turkiją pasibaigus jos įsipareigojimų, prisiimtų pagal ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, galiojimui;

K. kadangi veiksminga ES išorės sienų apsauga yra būtina tinkamo Šengeno erdvės veikimo ir laisvo judėjimo ES sąlyga; kadangi veiksminga išorės sienų apsauga turi atitikti Sąjungos ir tarptautinę teisę, ypač teisę į prieglobstį ir negrąžinimo principą; kadangi sukūrus visavertę Europos sienų ir pakrančių apsaugos sistemą padidės bendra valstybių narių ir Sąjungos atsakomybė už išorės sienas, o valstybės narės išlaikys pagrindinę atsakomybę už savo išorės sienų valdymą;

L. kadangi dėl labai sudėtingo ir nuolat kintančio grėsmių ES saugumui pobūdžio reikia visapusiško ir koordinuoto požiūrio, kuris susietų išorės ir vidaus aspektus ir kuriuo remiantis būtų investuojama į pajėgumų stiprinimą ir tvirtesnį bendradarbiavimą, siekiant padidinti ES ir jos valstybių narių pajėgumus veiksmingai ir efektyviai užkirsti kelią šioms grėsmėms ir su jomis kovoti;

M. kadangi dėl būsimos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos iš dalies susitarta su Taryba ir ji įtraukta į Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją; kadangi ši programa yra strategiškai svarbi stiprinant Europos Sąjungos pilietiškumą, todėl finansavimas turi būti atitinkamas; kadangi į šią programą įtraukta nauja Sąjungos vertybių paprogramė, pagal kurią būtų teikiama finansinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios vietos, regioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis aktyviai skatina teises ir tokiu būdu stiprina Sąjungos vertybių apsaugą ir skatinimą bei pagarbą teisinei valstybei ir prisideda prie demokratinio dialogo, skaidrumo ir gero valdymo, įskaitant mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei atvejais;

2021 m. biudžetas: užtikrinti žaliojo kurso sėkmę...

1. primygtinai pabrėžia, kad ES biudžetas yra nepaprastai svarbus siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir atspindi valstybių narių ir institucijų užmojų mastą;

2. apgailestauja dėl to, kad, nors Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkai įspėjo, kad 2018–2019 m. CO2 koncentracija padidėjo tris kartus greičiau nei XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, visgi nepakankamai paisoma šių mokslininkų paskutinėje ataskaitoje pateikto raginimo imtis radikalių veiksmų, susijusių su ekologine pertvarka; pabrėžia, kad liko tik keli metai, jei norime užkirsti kelią tam, kad būtų negrįžtamai prarasta klimato kaitos kontrolė;

3. pažymi, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimas 55 proc. iki 2030 m. yra didžiulis iššūkis, visų pirma susijęs su pastatų izoliacija, viešojo transporto plėtra ir pokyčių žemės ūkio srityje bei socialiai teisingos pertvarkos užtikrinimu; primygtinai pabrėžia, kad, norint sėkmingai įgyvendinti šį precedento neturintį užmojį tik per dešimt metų, reikia imtis skubių veiksmų ir jie nuo 2021 m. turėtų būti finansuojami pasinaudojant tvirtu ES biudžetu;

... ir apsaugoti ES piliečius nuo kitos finansų krizės

4. yra sunerimęs dėl naujos finansų krizės rizikos, kurios galimybę nurodo tarptautinės finansų įstaigos, atsižvelgdamos į didėjančią pasaulinę viešojo ir privačiojo sektorių skolą (322 proc. pasaulio BVP); yra susirūpinęs dėl galimų socialinių ir politinių tokios krizės padarinių, kurie, kaip prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), bus dešimt kartų sunkesni nei po 2008 m., jei ES nebus parengusi naujų socialinės sanglaudos apsaugos priemonių;

Iššūkiams įveikti tinkamas biudžetas

5. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Europos žaliojo kurso ir Tvarios Europos investicijų plano, visų pirma, dėl Teisingos pertvarkos fondo; pabrėžia, kad jie yra glaudžiai susiję su derybomis dėl kitos DFP, todėl būtina pagrįsta ir patikima DFP; pabrėžia, kad bet kokių naujų iniciatyvų finansavimą reikėtų numatyti papildant pradinį Komisijos pasiūlymą ir todėl reikėtų padidinti DFP viršutines ribas;

6. visgi pažymi, kad Komisija apskaičiavo, jog, norint pasiekti tikslą iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kiekvienais metais reikės užpildyti bent 500 mlrd. EUR finansavimo spragą, įskaitant socialinės adaptacijos priemonių finansavimą; mano, kad ši finansavimo spraga tikrai nepakankamai gerai įvertinta net 40 proc. tikslo atveju, jau nekalbant apie 55 proc. tikslą, ir su ja susijęs klausimas dar turi būti sprendžiamas ES arba nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad, norint pasiekti šiuos tikslus, skubiai būtina papildoma didelė pažanga politinių ir finansinių veiksmų srityje; mano, kad, siekiant panaikinti minėtą spragą, labai svarbu numatyti tikrus naujus nuosavus išteklius; mano, kad teisingai pertvarkai reikalingas tinkamas finansavimas;

7. todėl mano, kad visas 2021 m. biudžetas turi atspindėti tikslą 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip reikalaujama 2020 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso, ir Komisijos pirmininkės prisiimtus socialinės srities įsipareigojimus, kad ES piliečiams ir įmonėms būtų galima siųsti tinkamus signalus;

8. pakartoja, kad Parlamento įgaliojimai dėl DFP, kalbant apie viršutines ribas, programos asignavimus, nuosavus išteklius ir lankstumo nuostatas, laikotarpio vidurio tikslinimą ir horizontaliuosius principus, pvz., darnaus vystymosi tikslų (DVT), klimato ir lyčių lygybės klausimų integravimą, buvo nustatyti jo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime;

9. pakartoja savo poziciją, kad 2021–2027 m. laikotarpio įsipareigojimų asignavimai turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir tai sudaro 1,3 proc. 27 ES valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); atsižvelgdamas į šią poziciją, yra pasiryžęs aktyviai siekti, kad 2021 m. biudžete būtų numatyta 192,1 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (1,29 proc. BNP) einamosiomis kainomis;

10. pažymi, kad ši pozicija reiškia, jog 2021 m. reikės skirti 18,179 mlrd. EUR programai „Europos horizontas“, 4,613 mlrd. EUR – programai „Erasmus+“, 2,132 mlrd. EUR – fondui „InvestEU“, 883 mln. – Bendrosios rinkos programai, 15,645 mlrd. EUR – „Europos socialiniam fondui+“, 4,256 mlrd. EUR – Europos infrastruktūros tinklų priemonei, 11,716 mlrd. EUR – Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei, 937 mln. EUR – programai LIFE, 923 mlrd. EUR – Prieglobsčio ir migracijos fondui, 676 mlrd. EUR – sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonei pagal Sienų valdymo fondą, 228 mlrd. EUR – Vidaus saugumo fondui (VSF) ir 247 mlrd. EUR – Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai;

11. siekia, kad būtų nustatyti privalomi biologinės įvairovės ir klimato aspekto integravimo tikslai ir kad 2021 m. jiems būtų numatyta bent 30 proc. dalis; pakartoja savo raginimą Komisijai nustatyti griežtą bei išsamią atitinkamų su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų nustatymo ir stebėjimo metodiką ir aiškius jų tinkamumo kriterijus;

Pakankamas ir realistiškas mokėjimų lygis

12. yra pasiryžęs užtikrinti, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės; pakartoja, kad nustatant bendrą mokėjimų viršutinę ribą turi būti atsižvelgta į precedento neturintį 2020 m. pabaigoje susikaupusių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie turi būti padengti pagal kitą DFP, lygį; taip pat pažymi, kad 2021 m. daugiausia mokėjimų asignavimų bus skiriama 2014–2020 m. programoms užbaigti; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti pradėti naujas programas;

13. todėl primygtinai ragina nuo 2021 m. nustatyti tinkamą mokėjimų lygį, kad paramos gavėjai nepatirtų sunkumų, ir pakartoja savo įsipareigojimą ginti poziciją, kad 2021 m. mokėjimų lygis siektų 184,7 mlrd. EUR einamosiomis kainomis;

DFP nenumatytų atvejų planas

14. pakartoja savo raginimą parengti nenumatytų atvejų planą siekiant apsaugoti paramos gavėjus ir užtikrinti finansavimo tęstinumą tuo atveju, jei dabartinę DFP reikėtų pratęsti po 2020 m.; reikalauja, kad Komisija nedelsdama pateiktų tokį planą, įskaitant, jei reikia, teisinio pagrindo taikymo pratęsimą;

15. pažymi, kad, pratęsus dabartinės DFP viršutinių ribų taikymą, 2021 m. būtų skirta 172,2 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų, o tai sudaro 1,15 proc. ES BNP remiantis Komisijos 2018 m. sąmata; taip pat pažymi, kad 2021 m. pradžioje pagal lankstumo priemones galėtų būti suteikta papildoma 3,5 mlrd. EUR suma;

Apsaugoti ES išorės sienas, suteikti tarptautinę apsaugą, valdyti migracijos srautus ir užtikrinti vidaus saugumą

16. ragina Europos Vadovų Tarybą ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę laikytis darnaus ir nuoseklaus požiūrio į visų teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities sektorinių programų finansavimą pagal kitą DFP, taip pat visų teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų ir įstaigų, įskaitant EDAPP, finansavimą, kad būtų pakankamai išteklių užtikrinti visų įsipareigojimų, prisiimtų Europos Sąjungos teisės aktuose šioje politikos srityje, įgyvendinimą laiku;

17. pabrėžia, jog reikia skirti tinkamą finansavimą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, kad ji galėtų greitai suburti pilną nuolatinį 10 000 sienos apsaugos pareigūnų ir darbuotojų korpusą ir įsigyti reikiamą įrangą, – tai leistų jai teikti veiksmingą ir prasmingą paramą valstybėms narėms; pabrėžia, kad tinkamas finansavimas taip pat turėtų būti teikiamas Sienų valdymo ir vizų priemonei, kuria valstybėms narėms padedama užtikrinti veiksmingą Sąjungos išorės sienų valdymą;

18. ragina valstybėms narėms skirti daugiau finansinių išteklių būtent tam, kad būtų užtikrintas tinkamas prieglobsčio prašytojų priėmimas ir registravimas, prieglobsčio prašymų nagrinėjimas ir orus asmenų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinimas pirmenybę aiškiai teikiant savanoriškam grįžimui;

19. pabrėžia, kad, kol bus atlikta prasminga ES prieglobsčio taisyklių reforma, turėtų būti pradėtos taikyti neatidėliotinos solidarumo priemonės, visų pirma perkėlimo Europos Sąjungoje programa; be to, prašo, kad ES biudžete ir toliau būtų numatytas finansavimas pabėgėliams Turkijoje remti;

20. pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansavimą valstybėms narėms siekiant remti jų pastangas stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pajėgumų stiprinimą kovojant su tarptautiniu sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, įskaitant hibridines grėsmes, taip pat radikalizacija, vedančia prie smurtinio ekstremizmo; pakartoja svarbų Europolo ir Eurojusto vaidmenį remiant valstybes nares šioje srityje; be to, pabrėžia papildomą eu-LISA darbo krūvį, susijusį su naujų ES duomenų bazių kūrimu ir sąveikumo įgyvendinimu; ragina šioms agentūroms skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

21. palankiai vertina tai, kad įsteigta Europos prokuratūra ir kad vyriausioji prokurorė pradėjo eiti savo pareigas; primena, kad dėl itin jautraus Europos prokuratūros darbo pobūdžio jai keliami specialūs reikalavimai, įskaitant visiškai nepriklausomą ir itin gerai apsaugotą duomenų centrą, taip pat vyriausiojo prokuroro ir fizinių pastatų apsaugos paslaugas; primygtinai ragina, kad šiems reikalavimams būtų skiriamas tinkamas finansavimas;

22. primygtinai pabrėžia, kad 2021 m. reikėtų padidinti visų kitų decentralizuotų TVR agentūrų ir EDAPP biudžetą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus, taip sustiprinant ES teisės taikymą ir operatyvinį bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu;

Teisinės valstybės skatinimas

23. ragina tokiomis aplinkybėmis, kai keliose valstybėse narėse pastebima mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei, prioritetine tvarka skirti pakankamą finansavimą pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kurie aktyviai skatina teises ir stiprina bei propaguoja Sąjungos vertybes ir teisinę valstybę, veiklai remti, be kita ko, įgyvendinant būsimą Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.

 


 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Konstitucinių reikalų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. Kadangi dėl COVID-19 protrūkio mūsų komitetas negalėjo priimti įprastos nuomonės, perduodu komiteto narių nurodytus prioritetus, susijusius su nuomonės projektu ir pateiktais pakeitimais. Dėl šio teksto koordinatoriai susitarė taikydami rašytinę procedūrą.

 

Visų pirma, komiteto nariai norėtų priminti, kad svarbu reformuoti daugiametės finansinės programos ir Sąjungos nuosavų išteklių sistemos priėmimo procedūras, kad būtų įveiktos pasikartojančios derybų dėl Sąjungos biudžeto aklavietės. Sąjungos biudžeto turėtų pakakti laikui bėgant padidėjusių Sutartimis Sąjungai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimui finansuoti. Tam taip pat reikia skubiai nustatyti naujus tikrus nuosavus išteklius, kaip numatyta SESV 311 straipsnyje, kad būtų sudarytas tvirtas Sąjungos biudžetas, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama bendriems Europos interesams, būtų galima spręsti mūsų laikmečio problemas ir pasiekti Europos piliečiams svarbius rezultatus.

 

Veiksmingas bendravimas ir konsultavimasis su piliečiais visoje Europoje turėtų būti vienas iš svarbiausių biudžeto prioritetų siekiant užtikrinti platų, aktyvų ir veiksmingą piliečių dalyvavimą.

Visų pirma 2021 m. biudžete turėtų būti numatyti ištekliai, būtini Konferencijai dėl Europos ateities surengti. Šie ištekliai turėtų atitikti konferencijos tikslus, išdėstytus Europos Parlamento pozicijoje dėl Konferencijos dėl Europos ateities[27], įskaitant teminių Europos piliečių ir jaunimo agorų organizavimą viso proceso metu.

 

Komiteto nariai pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti tas Sąjungos programas, veiklą ir iniciatyvas, kurios yra labai svarbios stiprinant dalyvaujamosios demokratijos procesus ES, didinant piliečių pasitikėjimą ir gerinant jų supratimą apie ES politiką ir kuriomis siekiama plėtoti ir skatinti Europos pilietiškumą, visų pirma programą „Europa piliečiams“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, Europos piliečių iniciatyvą, taip pat programą „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusą ir ES pilietiškumo ugdymo programos parengimą. Reikia numatyti tinkamo dydžio finansavimą taip pat ir ES institucijų bei tokių įstaigų, kaip Komisijos atstovybės arba Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, kovos su dezinformacija ir užsienio subjektų kišimusi veiklai užtikrinti. Be to, Skaidrumo registro jungtinis sekretoriatas turėtų turėti pakankamai ir tinkamų administracinių bei finansinių priemonių, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

 

Galiausiai mūsų komiteto nariai norėtų priminti, kad pagal Sutartis ir siekiant išsaugoti tarpusavio pasitikėjimą, Europos Sąjungos narės ir buvusios narės privalo visapusiškai laikytis savo biudžetinių įsipareigojimų.

 

Esu įsitikinęs, kad Biudžeto komitetas, rengdamas 2021 m. biudžeto gaires, atsižvelgs į šiuos pasiūlymus.

 

Pagarbiai

Antonio Tajani

 

 


 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl 2021 m. biudžeto gairių – III skirsnis</Titre> <DocRef>(2019/2213(BUD))</DocRef>

Gerb. J. Van Overtveldtai,

vykdant nurodytą procedūrą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2020 m. kovo 31 d. komiteto koordinatoriai taikydami rašytinę procedūrą nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Per šią procedūrą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas nusprendė paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

Evelyn Regner

 

 

PASIŪLYMAI

A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje pažymima, kad „[v]isuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“, taigi nustatomas lyčių aspekto integravimo principas, pagal kurį keliama prielaida, kad lyčių lygybė turi būti įtraukiama į visų sričių ES politiką ir jos turi būti paisoma visais biudžeto proceso lygmenimis, integruojant lyčių aspektą ir sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

B. kadangi valstybės narės ir ES turi panaikinti diskriminaciją ir veiksmingai su ja kovoti ir kadangi vis didesnė ES biudžeto, įskaitant ES struktūrinius fondus ir investicijas į aukštos kokybės viešąsias priežiūros paslaugas, procentinė dalis turi būti skirta naujoms galimybėms ES darbo rinkoje kurti, socialinėms teisėms propaguoti bei darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti siekiant padėti užtikrinti geresnę abiejų lyčių atstovų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant lygybės, be kita ko, moterų ir mergaičių bei LGBTI+ asmenų lygybės padėties gerinimui;

C. kadangi vis dar nepakankamai moterų užima vadovaujamas ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir pernelyg daug moterų dirba mažai apmokamuose sektoriuose, pvz., priežiūros ir paslaugų srityje, ir kadangi moterys skiria daugiau laiko neapmokamiems namų ruošos darbams bei priežiūros pareigoms negu vyrai; kadangi būtinos specialios priemonės siekiant paremti moteris, visų pirma po ilgos pertraukos į darbo rinką grįžtančias moteris, kad būtų padidintos jų galimybės darbo rinkoje;

D. kadangi ir toliau nepakankamai moterų matoma skaitmeninės ekonomikos, dirbtinio intelekto, IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose kai kalbama apie švietimo, mokymo ir užimtumo sritis, be kita ko, esama labai mažai vadovaujamas pareigas einančių moterų; kadangi ištekliai, kuriais remiamas moterų įgalėjimas pasitelkiant skaitmeninę įtrauktį, galėtų padėti didinti lygybę skaitmeniniame amžiuje; kadangi prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos strategija turėtų apimti lyčių aspekto integravimą;

E. kadangi Komisija turėtų užtikrinti pakankamo dydžio, kuris būtų bent ne mažesnis už dabartinį, finansavimą programoms, kuriomis siekiama remti moterų teises, pvz., dabartinei Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai bei būsimai Teisių ir vertybių programai, ir ypatingą dėmesį skirti nediskriminavimo, lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo priemonėms bei smurto dėl lyties prevencijai; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento poziciją, kuria jis pritaria tam, kad būtų numatytos konkrečios lėšos veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti, taip pat skatina visapusiškai įgyvendinti Stambulo konvenciją vykdant Teisių ir vertybių programą;

Lygybė – ES politikos kertinis akmuo

1. pabrėžia, jog biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi tapti neatskiriama biudžeto procedūros dalimi ir apimti visus jos etapus bei visas biudžeto eilutes, kad biudžeto išlaidos taptų veiksminga priemone lyčių lygybei skatinti; ragina lyčių aspektą nuosekliai integruoti į visas ES programas, finansines priemones ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą;

2. pakartoja savo prašymą numatyti didesnes investicijas moterų ir mergaičių teisių rėmimo tikslu; ragina skirti biudžeto asignavimus moterų ekonominiam savarankiškumui ES programų ir fondų, pvz., Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), programos „Horizontas 2020“ ir ESIF, veiklos pagrindu remti;

3. ragina užtikrinti didesnę esamų priemonių sąveiką, siekiant skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pakartoja, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant paremti pažeidžiamesnėje situacijoje atsidūrusias moteris, įskaitant neįgalias moteris, nebaltaodes moteris, vienišas motinas, taip pat migrantes ir atokiose kaimo vietovėse gyvenančias bei etninėms mažumoms ir LGBTI+ priklausančias moteris;

4. ragina vykdyti išlaidų lyčių lygybei stebėseną ir numatyti atskiras biudžeto eilutes, skirtas tiksliniams veiksmams, nustatyti tinkamus rodiklius, poveikio vertinimus bei specialią metodiką, kurie pirmiausia būtų taikomi kovos su diskriminacija dėl lyties, psichologiniu, seksualiniu ir fiziniu smurtu, seksualiniu priekabiavimu ir moterų galimybių užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises srityse; ragina sukurti ir taikyti atitinkamus atskaitomybės ir skaidrumo mechanizmus, taip pat reguliarių ir lyčiai atžvalgių ataskaitų apie rezultatus teikimo mechanizmus, kad būtų pagerintas lyčių aspekto integravimo procesas ir įgyvendinamų programų veiksmingumas;

5. ragina ES padidinti biudžeto asignavimus pilietinės visuomenės organizacijoms, kovojančioms už moterų teises Europoje ir globaliuosiuose Pietuose;

6. atkreipia dėmesį į nerimą keliančią ir didėjančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises ir ES priemonių, įskaitant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), svarbą kovojant su šia padėtimi; apgailestauja dėl to, kad Komisija į savo pasiūlymą neįtraukė konkrečios lyčių lygybei skirtos programos, ir ragina skirti plataus užmojo ir konkrečius biudžeto asignavimus žmogaus teisių gynėjų moterų paramai ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių apsaugai bei skatinimui finansuoti; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti biudžeto asignavimus, kuriais remiama visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybė naudotis su tuo susijusiomis paslaugomis;

7. primena svarbų vaidmenį, kurį atlieka Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) didinant supratimą apie vyrų ir moterų nelygybės ES mastą ir priežastis, ir tai, kad pagal lytį suskirstytiems duomenims rinkti ir ekspertinėms žinioms lyčių lygybės srityje įgyti būtinas konsoliduotas biudžetas; ragina užtikrinti, kad EIGE biudžetas, etatų planas ir savarankiškumas būtų padidinti arba ir toliau būtų bent jau ne mažesni nei yra dabar.

 

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

28.5.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Alexandra Geese, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Francisco Guerreiro, Valerie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Ioannis Lagos, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Rainer Wieland, Angelika Winzig

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Fabienne Keller, Petros Kokkalis

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33

+

GUE/NGL

Petros Kokkalis, Dimitrios Papadimoulis

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland Angelika Winzig

RENEW

Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valerie Hayer, Fabienne Keller, Moritz Körner, Nils Torvalds

S&D

Robert Biedroń, Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Victor Negrescu, Nils Ušakovs

VERTS/ALE

Rasmus Andresen, David Cormand, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro

NI

Ioannis Lagos

 

4

-

ID

Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Joachim Kuhs, Hélène Laporte

 

1

0

ECR

Bogdan Rzońca

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

[2] OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

[3] OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

[4] OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

[5] OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

[6] OL L xx, … .

[7] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

[8] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.

[9] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

[10] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0065.

[11] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124.

[12] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.

[13] OL C 242, 2018 7 10, p. 24.

[14] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

[[1]] Ypatingą dėmesį skiriant rezoliucijos dėl Europos žaliojo kurso 100 daliai: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0005_LT.pdf

„100. palankiai vertina nekenkimo principo požiūrį ir Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad visais ES veiksmais ES būtų padedama siekti tvarios ateities ir teisingos pertvarkos, įskaitant žaliojo biudžeto sudarymo priemonių naudojimą, ir atitinkamai atnaujinti geresnio reglamentavimo gaires; primygtinai ragina laikytis nuoseklaus požiūrio į Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą vidaus ir išorės politikoje; primygtinai ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visapusiškai ir teisingai įgyvendinti esamus ir būsimus aplinkos ir klimato srities teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad neatitikties atvejais būtų numatytos pasekmės;“

ir rezoliucijos dėl COP 25 54 daliai: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2019-0079_LT.pdf

„54. pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų atitikti jos tarptautinius įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi bei jos vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio klimato politikos ir energetikos tikslus: jis turėtų būti toks, kad nebūtų prieštaraujama šiems tikslams ar trukdoma juos įgyvendinti; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ES investicijos būtų suderinamos su klimato politikos ir biologinės įvairovės poreikiais, ir prireikus pasiūlyti suderintas privalomas taisykles; ragina Komisiją užtikrinti, kad kita daugiametė finansinė programa (DFP) visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą ir kad jokios išlaidos jam neprieštarautų;“.

[15] 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo (COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP)).

[19] OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

[20] OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

[21] OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

[22] OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

[23] OL L xx, … .

[24] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

[25] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.

[26] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

[27] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0010.

Atnaujinta: 2020 m. birželio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika