EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876

(COM(2020)0310 – C9-0122/2020 – 2020/0066(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0310),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0122/2020),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Europos centrinio banko nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0113/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[*]

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

2020/0066 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013[3] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES[4] nustatoma Sąjungoje veikiančių kredito įstaigų ir investicinių bendrovių (įstaigų) prudencinė reguliavimo sistema. Priimta po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės ir iš esmės grindžiama tarptautiniais standartais, dėl kurių 2010 m. susitarta Bazelio bankų priežiūros komitete (BBPK), ta prudencinė reguliavimo sistema (žinoma kaip sistema „Bazelis III“) padėjo padidinti Sąjungoje veikiančių įstaigų atsparumą ir užtikrinti, kad jos būtų geriau pasirengusios atremti galimus sunkumus, įskaitant tuos, kurių kiltų dėl galimų būsimų krizių;

(2) nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 įsigaliojimo dienos jis buvo kelis kartus iš dalies pakeistas siekiant pašalinti likusius prudencinės reguliavimo sistemos trūkumus ir įgyvendinti tam tikrus likusius visuotinės finansinių paslaugų reformos elementus, būtinus įstaigų atsparumui užtikrinti. Vienas iš tų pakeitimų – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2395[5] į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos tarptautinio finansinės apskaitos standarto „Finansinės priemonės“ (9-asis TFAS) įvedimo poveikiui nuosavoms lėšoms mažinti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/630[6] į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukta vadinamoji prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė – reikalavimas dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876[7] į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukti tam tikri galutiniai ▌sistemos „Bazelis III“ elementai. Šie elementai yra, be kita ko, naujai apibrėžti sverto koeficientas ir sverto koeficiento rezervas, ir tai užkerta kelią įstaigoms pernelyg padidinti svertą, taip pat palankesnė prudencinė tam tikrai programinei įrangai kaip turtui taikoma tvarka ir palankesnė tam tikroms pensijomis ar darbo užmokesčiu užtikrintoms paskoloms taikoma tvarka, patikslintas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) teikiamų paskolų rėmimo koeficientas (MVĮ rėmimo koeficientas) ir naujas nuosavų lėšų reikalavimų, kurie taikomi subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimas (infrastruktūros rėmimo koeficientas); ▌.

(3) COVID-19 pandemijos sukeltas stiprus ekonominis sukrėtimas ir išimtinės viruso plitimo valdymo priemonės turi didelį poveikį ekonomikai. Įmonės susiduria su tokiais sunkumais, kaip tiekimo grandinių sutrikdymas, laikinas uždarymas ir sumažėjusi paklausa, o namų ūkiams kyla nedarbo ir pajamų sumažėjimo problema. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad padėtų namų ūkiams ir mokioms įmonėms atsilaikyti prieš šį didelį, tačiau laikiną ekonominės veiklos sulėtėjimą ir jo keliamus likvidumo trūkumus;

(4) ekonomikos atsigavimo procese svarbus vaidmuo teks įstaigoms. Tuo pat metu tikėtina, kad jas paveiks prastėjanti ekonominė padėtis. Europos priežiūros institucijos ir kompetentingos institucijos įstaigoms suteikė laikiną kapitalo, likvidumo ir veiklos paramą, kad jos galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką šiomis sudėtingesnėmis aplinkybėmis. Visų pirma Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010[8], (EBI) pateikė prudencinės sistemos taikymo COVID-19 sąlygomis aiškinimus ir gaires[9] ir paaiškino Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau įtvirtinto lankstumo taikymo galimybes. Šios gairės apima 2020 m. balandžio 28 d. „Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl apskaitos ir prudencinių taisyklių sistemų taikymo siekiant ES bankams sudaryti palankesnes skolinimo sąlygas. Parama įmonėms ir namų ūkiams COVID-19 pandemijos metu“. Reaguodamas į COVID-19 pandemiją Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) taip pat numatė tam tikrą lankstumą taikant tarptautinius standartus[10];

(5) svarbu, kad įstaigos naudotų savo kapitalą ten, kur jo labiausiai reikia; Sąjungos reguliavimo sistema tam sudaro palankesnes sąlygas, kartu užtikrindama, kad įstaigos veiktų apdairiai. Vadovaujantis esamose taisyklėse numatytu lankstumu, tiksliniai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai užtikrintų, kad prudencinė reguliavimo sistema sklandžiai sąveikautų su įvairiomis priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją;

(6) atsižvelgiant į išskirtines COVID-19 pandemijos aplinkybes ir beprecedentį jos sukeltų iššūkių mastą būtina imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad įstaigoms būtų sudarytos sąlygos veiksmingai nukreipti lėšas į įmones ir namų ūkius, taip pat sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį sukrėtimą;

(7) COVID-19 pandemijos sąlygomis nacionalinių vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų, kurių kreditingumas pagal kredito rizikos ▌taisykles, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje dalyje ▌, yra laikomas vienodu, suteiktos garantijos pagal rizikos mažinimo poveikį yra palyginamos su garantijomis, kurias suteikė oficialios eksporto kredito agentūros, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 47c straipsnyje. Todėl yra pagrįsta suderinti neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos nacionalinių vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų garantijos, ir tų, kurioms suteiktos oficialių eksporto kredito agentūrų garantijos, nuostolių minimalaus padengimo lygio reikalavimus; ▌

(8) dėl COVID-19 pandemijos metu paaiškėjusių faktų tapo akivaizdu, kad galimybė apskaičiuojant įstaigos bendrą pozicijų matą laikinai neįtraukti tam tikrų centrinio banko pozicijų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnyje, per krizę gali būti labai svarbi. Tačiau teisė savo nuožiūra neįtraukti tokių pozicijų pradedama taikyti tik 2021 m. birželio 28 d. Todėl iki tos dienos kompetentingoms institucijoms negalima pasinaudoti šia priemone reaguojant į centrinio banko pozicijų didėjimą, kuris, tikėtina, gali atsirasti dėl pinigų politikos priemonių, taikomų siekiant sušvelninti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Be to, atrodo, tos priemonės veiksmingumą mažina dėl poveikio kompensavimo mechanizmo, susijusio su tokiu laikinu neįtraukimu, sumažėjęs lankstumas, o dėl to būtų suvaržytos įstaigų galimybės krizės atveju padidinti centrinių bankų pozicijas. Galiausiai dėl to įstaigos galėtų būti priverstos sumažinti savo skolinimo namų ūkiams ir įmonėms lygį. Todėl, siekiant išvengti visų su poveikio kompensavimo mechanizmu susijusių nepageidaujamų pasekmių ir užtikrinti to neįtraukimo veiksmingumą atsižvelgiant į galimus būsimus sukrėtimus ir krizes, poveikio kompensavimo mechanizmas turėtų būti pakeistas. Be to, siekiant užtikrinti tą teisę veikti savo nuožiūra dabartinės pandemijos metu, galimybė laikinai neįtraukti tam tikrų centrinio banko pozicijų turėtų būti numatyta dar prieš tai, kai 2021 m. birželio 28 d. ▌bus pradėtas taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas sverto koeficiento reikalavimas. Kol bus pradėtos taikyti iš dalies pakeistos nuostatos dėl sverto koeficiento apskaičiavimo, nustatytos Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnis turėtų būti taikomas toks, koks buvo nustatytas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/62[11].

(9) daugeliui Sąjungoje veikiančių įstaigų nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomas 9-asis TFAS. Remiantis BBPK priimtais tarptautiniais standartais, Reglamentu (ES) 2017/2395 į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant sumažinti galimą didelį neigiamą poveikį įstaigų bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, atsirandantį dėl tikėtinų kredito nuostolių apskaitos pagal 9-ąjį TFAS;

(10) dėl 9-ojo TFAS taikymo per COVID-19 sukeltą ekonomikos nuosmukį gali staiga smarkiai padidėti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) padengti, kadangi daugeliui pozicijų tikėtinus nuostolius per jų galiojimo laikotarpį gali tekti perskaičiuoti. BBPK ir Europos priežiūros institucijos paaiškino, kad tikimasi, jog įstaigos mechaniškai netaikys savo esamų TKN metodų išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos atveju, bet pasinaudos lankstumu, būdingu 9-ajam TFAS, pavyzdžiui, kad deramai atsižvelgtų į ilgalaikes ekonomikos tendencijas. 2020 m. balandžio 3 d. BBPK susitarė suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriomis laipsniškai įtraukiamas 9-ojo TFAS poveikis. Siekiant sumažinti galimą reguliuojamojo kapitalo kintamumą, kuris galėtų atsirasti, jei dėl COVID-19 pandemijos smarkiai padidėtų atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, būtina pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą ir Sąjungos teisėje;

(11) siekiant sušvelninti galimą poveikį, kurį staigus atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams padengti padidėjimas galėtų padaryti įstaigos gebėjimui skolinti klientams tada, kai to labiausiai reikia, pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą reikėtų pratęsti dvejiems metams, o įstaigoms turėtų būti leidžiama į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą visiškai įtraukti bet kokį 2020 ir 2021 m. pripažįstamų naujų atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, skirtų dėl kredito rizikos nesumažėjusios vertės finansiniam turtui, padidėjimą. Tokie pakeitimai dar labiau sumažintų COVID-19 pandemijos poveikį galimam įstaigų atidėjinių poreikių pagal 9-ąjį TFAS padidėjimui ir kartu būtų išlaikytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos tikėtiniems kredito nuostoliams, nustatytiems prieš COVID-19 pandemiją;

(12) įstaigos, kurios anksčiau buvo nusprendusios taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas arba jų netaikyti, tą sprendimą turėtų galėti pakeisti bet kuriuo metu per naująjį pereinamąjį laikotarpį, gavusios išankstinį jų kompetentingos institucijos leidimą; tai turėtų užtikrinti, kad tokio sprendimo motyvas būtų ne reglamentavimo arbitražas. Vėliau, ir jei gautas išankstinis kompetentingos institucijos leidimas, įstaigos turėtų turėti galimybę nuspręsti sustabdyti pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą;

(12a) ypatingas COVID-19 pandemijos poveikis pasireiškia ir itin dideliu kintamumu finansų rinkose, dėl kurio (ir kartu dėl situacijos neapibrėžtumo) didėja valstybės skolos pelningumas, o tai savo ruožtu lemia nerealizuotus bankų turimos valstybės skolos nuostolius. Siekiant sušvelninti didelį neigiamą centrinės valdžios skolos rinkų kintamumo poveikį bankų reguliuojamajam kapitalui, taigi ir įstaigų pajėgumui skolinti klientams, COVID-19 pandemijos laikotarpiu reikėtų atkurti laikiną prudencinį filtrą, kuris neutralizuotų šį poveikį;

(12b) reikalaujama, kad įstaigos kasdien atliktų savo vidaus modelių grįžtamąjį patikrinimą siekdamos įvertinti, ar tie modeliai sukuria pakankamus kapitalo reikalavimus prekybos nuostoliams padengti. Jei vykdant grįžtamojo patikrinimo reikalavimą rasti trūkumai, taip pat žinomi kaip nukrypimai, viršija tam tikrą skaičių per metus, rinkos rizikai padengti taikomas papildomas kiekybinis daugiklis nuosavų lėšų reikalavimams, apskaičiuotiems taikant vidaus modelius. Grįžtamojo patikrinimo reikalavimas yra labai procikliškas itin didelio kintamumo laikotarpiu, kuris būdingas ir COVID-19 pandemijos sąlygomis. Dėl krizės gerokai padidėjo vidaus modeliams taikomas kiekybinis rinkos rizikos daugiklis. Nors pagal sistemos „Bazelis“ nuostatas, taikomas rinkos rizikai, kompetentingos institucijos gali sušvelninti tokius ypatingus rinkos rizikos vidaus modelių atvejus, tokia teisė priežiūros veiksmus vykdyti savo nuožiūra Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nėra visapusiškai numatyta. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta papildomo lankstumo, kad jos galėtų sušvelninti per COVID-19 pandemiją pastebimą neigiamą itin didelio rinkos kintamumo poveikį, siekiant neįtraukti 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. atsiradusių nukrypimų, kurie atsirado ne dėl vidaus modelių trūkumų. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Komisija turėtų įvertinti, ar toks lankstumas turėtų būti suteiktas ir itin didelio rinkos nepastovumo atvejais ateityje;

(13) 2020 m. kovo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė patikslino galutinių sistemos „Bazelis III“ elementų įgyvendinimo grafiką. Nors daugumą galutinių elementų vis dar reikia įgyvendinti Sąjungos teisėje, sverto koeficiento rezervo reikalavimas, taikomas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, jau įgyvendintas Reglamentu (ES) 2019/876 padarytais pakeitimais. Dėl šios priežasties, ir siekiant Sąjungoje įsisteigusioms įstaigoms, kurios veikia ir už Sąjungos ribų, užtikrinti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu, sverto koeficiento rezervo reikalavimo, nustatyto tame reglamente, taikymo pradžios datą reikėtų atidėti vieniems metams iki 2023 m. sausio 1 d. ▌ Atidėjus sverto koeficiento rezervo reikalavimo taikymą, per atidėjimo laikotarpį to reikalavimo nesilaikymas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 141c straipsnyje, pasekmių neturėtų, taip pat nebūtų taikomi paskirstymų apribojimai, nustatyti tos direktyvos 141b straipsnyje;

(14) kiek tai susiję su ▌paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 123 straipsnis buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2019/876, kad tokioms paskoloms būtų galima taikyti palankesnę tvarką. Tokią tvarką taikant COVID-19 pandemijos metu, įstaigos būtų skatinamos padidinti skolinimą darbuotojams ir pensininkams. Todėl tos nuostatos taikymo pradžios datą būtina paankstinti, kad įstaigos galėtų ją taikyti jau COVID-19 pandemijos metu;

(15) ▌kadangi MVĮ rėmimo koeficientas ir infrastruktūros rėmimo koeficientas suteikia galimybę tam tikroms MVĮ ir infrastruktūros pozicijoms taikyti palankesnę tvarką, todėl juos taikant COVID-19 pandemijos sąlygomis būtų galima paskatinti įstaigas didinti šiems subjektams taip reikalingą skolinimą. Todėl tų dviejų rėmimo koeficientų taikymo pradžios datą būtina paankstinti, kad įstaigos galėtų juos taikyti jau per COVID-19 pandemiją;

(16) tam tikrai programinei įrangai kaip turtui taikoma prudencinė tvarka buvo iš dalies pakeista Reglamentu (ES) 2019/876 siekiant toliau remti perėjimą prie labiau skaitmeninio bankų sektoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl viešųjų priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, sparčiai išaugo naudojimasis skaitmeninėmis paslaugomis, tų pakeitimų taikymo data turėtų būti paankstinta;

(16a) siekiant remti kovos su COVID-19 pandemijos padariniais priemones, gali prireikti viešojo finansavimo išleidžiant vyriausybės obligacijas, išreikštas kitos valstybės narės valiuta. Siekiant išvengti nepagrįstų suvaržymų įstaigoms, investuojančioms į tokias obligacijas, tikslinga iš naujo nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms kitos valstybės narės valiuta, kiek tai susiję su joms taikoma tvarka pagal kredito rizikos sistemą, ir pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kiek tai susiję su joms taikoma tvarka atsižvelgiant į didelių pozicijų ribas;

(16b) 2017 m. BBPK patikslino įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, sverto koeficiento pozicijų vertės apskaičiavimą, siekdamas užtikrinti, kad taikoma tvarka tinkamai atspindėtų būdingą svertą, susijusį su šiais sandoriais, ir kad galimi apskaitos skirtumai neturėtų įtakos įstaigų, kurių pozicijos yra lygiavertės, vykdomam skaičiavimui. Sąjungoje patikslinimas buvo įvestas Reglamentu (ES) 2019/876. Tačiau šią palankesnę tvarką bus galima taikyti tik nuo 2021 m. birželio 28 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pakeitimas tinkamiau atspindėtų faktinį sandorio svertą ir sykiu padidintų bankų pajėgumą skolinti ir padengti nuostolius COVID-19 pandemijos metu, bankams turėtų būti suteikta galimybė laikinai taikyti patikslintą skaičiavimą dar prieš tai, kai Reglamentu (ES) 2019/876 įvesta nuostata taps taikytina visiems Sąjungos bankams;

(16c) tikimasi, kad dėl COVID-19 pandemijos susidariusiomis išskirtinėmis aplinkybėmis suinteresuotieji subjektai prisidės prie gaivinimo pastangų. Europos bankininkystės institucija, Europos Centrinis Bankas ir kitos kompetentingos institucijos paskelbė rekomendacijas įstaigoms COVID-19 pandemijos metu sustabdyti dividendų mokėjimus ir akcijų atpirkimus. Siekdamos užtikrinti nuoseklų tokių rekomendacijų taikymą, kompetentingos institucijos turėtų visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais, įskaitant įgaliojimus nustatyti įstaigoms privalomus paskirstomų sumų apribojimus arba kintamojo atlygio apribojimus, kai taikytina, pagal Direktyvą 2013/36/ES. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Komisija turėtų įvertinti, ar kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl paskirstymo apribojimų išskirtinėmis aplinkybėmis;

(17) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. kuo labiau padidinti kredito įstaigų pajėgumą skolinti ir padengti su COVID-19 pandemija susijusius nuostolius, kartu užtikrinant jų nuolatinį atsparumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(18) kad išskirtinės paramos priemonės, kurių imtasi COVID-19 pandemijos poveikiui sumažinti, būtų visiškai veiksmingos išlaikant bankų sektoriaus atsparumą ir suteikiant paskatų įstaigoms ir toliau skolinti, būtina, kad į poveikį mažinantį tų priemonių poveikį būtų nedelsiant atsižvelgta nustatant reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Atsižvelgiant į tų prudencinės reguliavimo sistemos koregavimų skubumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(19) atsižvelgiant į tą skubumą, buvo nuspręsta, kad tikslinga taikyti išimtį prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

(20) todėl reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

-1) 47c straipsnio 4 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

 „4. Nukrypstant nuo 3 dalies, toliau nurodyti koeficientai taikomi neveiksnios pozicijos daliai, kuri yra užtikrinta arba apdrausta oficialios eksporto kreditų agentūros ar užtikrinta arba netiesiogiai užtikrinta 201 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurio neužtikrintoms pozicijoms būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių:“;

-1a) 114 straipsnio 6 dalis išbraukiama.

-1b) 150 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

 „ii) centrinės valdžios institucijos ir centrinio banko pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalis;“

1) 429a straipsnis su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies n punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„n) toliau išvardytų įstaigos centrinio banko pozicijų, laikantis 5 ir 6 dalyse nustatytų sąlygų:“;

aa) 5 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Įstaigos gali neįtraukti 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“

ii) b punktas pakeičiamas taip:

„b) išimtis suteikiama ribotam laikotarpiui, kuris neviršija vienų metų;“;

iii) įterpiamas šis punktas:

„c) įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nustatė datą, kuri laikoma išskirtinių aplinkybių pradžios data, ir viešai tą datą paskelbė. Data nustatoma ketvirčio pabaigoje.“;

b) 7 dalyje EMLR ir CB apibrėžtys pakeičiamos taip:

„EMLR = įstaigos bendras pozicijų matas, kaip apibrėžta 429 straipsnio 4 dalyje, įskaitant pagal šio straipsnio 1 dalies n punktą neįtrauktas pozicijas, šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodytą dieną ir

CB = įstaigos pozicijų jos centrinio banko atžvilgiu, kurios gali būti neįtrauktos pagal 1 dalies n punktą, bendros vertės dienos vidurkis, apskaičiuotas per visą centrinio banko atsargų laikymo laikotarpį, einantį prieš 5 dalies c punkte nurodytą dieną.“;

1a) 467 straipsnis išbraukiamas.

1b) 468 straipsnis pakeičiamas taip:

„468 straipsnis

Laikina tvarka, taikoma tikrąja verte vertinamam nerealizuotam pelnui ir nuostoliams pagal kitas bendrąsias pajamas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1. Nukrypstant nuo 35 straipsnio, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įstaigos į jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių skaičiavimus gali neįtraukti sumos A, nustatytos pagal šią formulę:

A= a∙f

čia:

a = nerealizuoto pelno ir nuostolių, susikaupusių nuo 2019 m. gruodžio 31 d., suma, įtraukta į balanso eilutę „Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal kitas bendrąsias pajamas, tikrosios vertės pokyčiai“, atitinkanti centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijas, neįskaitant pozicijų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedo (priedo dėl 9-ojo TFAS) A priede, ir

f = koeficientas, taikytinas kiekvieniems pereinamojo laikotarpio ataskaitiniams metams pagal 2 dalį.

2. 1 dalyje nurodytai sumai A apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus:

a) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;

b) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 0,7;

c) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 0,4.

3. Įstaiga nusprendžia, ar taikyti šio straipsnio nuostatas, ir apie savo sprendimą informuoja kompetentingą instituciją likus bent 45 dienoms iki finansinių ataskaitų sudarymo datos, nuo kurios įstaiga gali pirmą kartą taikyti laikiną tvarką. Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Jeigu įstaigos taiko šio straipsnio nuostatas, jos tai atskleidžia viešai.

4. Jeigu įstaiga į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukia nerealizuotų nuostolių sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visus šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus reikalavimus, kuriuos apskaičiuojant naudojamas kuris nors iš šių straipsnių:

a) atidėtųjų mokesčių turto suma, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą arba įvertinama pagal riziką, įvertintą laikantis 48 straipsnio 4 dalies;

b) specifinių kredito rizikos koregavimų suma.

Perskaičiuodama reikalavimą, įstaiga neatsižvelgia į poveikį, kurį šiems straipsniams daro atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, susiję su centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijomis, neįtraukiant pozicijų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede.

5. Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius įstaigos, kurios nusprendė taikyti šiame straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jeigu jos šio straipsnio netaikytų.“;

2) 473a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirmos pastraipos įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Nukrypstant nuo 50 straipsnio, iki šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytų pereinamųjų laikotarpių pabaigos šios įstaigos gali į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti pagal šią dalį apskaičiuotą sumą:“;

ii) antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodyta suma apskaičiuojama kaip toliau nurodytų elementų sudėtinė suma:

a) pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju – suma (ABSA), apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

A2,SA = suma, apskaičiuota pagal 2 dalį;

A4,SA = suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis sumomis, apskaičiuotomis pagal 3 dalį;

=

= tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, 2020 m. sausio 1 d.;

= tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų);

f1 = taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje;

f2 = taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje;

t1 = bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t2 = bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t3 = bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;“;

b) pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju – suma (ABIRB), apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

A2,IRB = pagal 2 dalį apskaičiuota suma, pakoreguota pagal 5 dalies a punktą;

A4,IRB = suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis pagal 3 dalį apskaičiuotomis sumomis, pakoreguotomis pagal 5 dalies b ir c punktus;

= ;

= tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, 2020 m. sausio 1 d. Jeigu atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui;

= tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis. Jeigu atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui;

f1 = taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje;

f2 = taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje;

t1 = bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.;

t2 = bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t3 = bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.“;

 

b) 3 dalyje a ir b punktai pakeičiami taip:

„a) tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, finansinių ataskaitų sudarymo dieną ir, kai taikomas 468 straipsnis, neįskaitant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2A dalį;

b) tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, ir, kai taikomas 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų).“;

c) 5 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b) įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies a punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, ir, kai taikomas 468 straipsnis, išskyrus tikėtinus kredito nuostolius, nustatytus dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2A dalį, atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Jeigu apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui;

c) įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priede, ir, kai taikomas 468 straipsnis, neįskaitant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų). Jeigu apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui.“;

d) 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f1:

a) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 0,7;

b) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 0,5;

c) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 0,25;

d) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 0.

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–d punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.“;

e) įterpiama ši dalis:

„6a. Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f2:

a) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;

b) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 1;

c) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 0,75;

d) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0,5.

e) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 0,25;

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–e punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.“;

f) straipsnis papildomas šia dalimi:

„7a. Nukrypstant nuo 7 dalies b punkto, perskaičiuodamos šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus reikalavimus ▌, įstaigos gali priskirti 100 proc. rizikos koeficientą ABSA sumai, nurodytai 1 dalies antros pastraipos a punkte. Apskaičiuodamos bendrą pozicijų matą, įstaigos prie bendro pozicijų mato prideda 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytas ABSA ir ABIRB sumas.

Įstaigos gali tik vieną kartą pasirinkti, ar taikyti 7 dalies b punkte nustatytą skaičiavimą, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą skaičiavimą. Įstaigos informuoja apie savo sprendimą.“;

g) 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Per šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytus laikotarpius įstaigos, kurios nusprendė taikyti šiame straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, praneša kompetentingoms institucijoms ir atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jeigu jos šio straipsnio netaikytų.“;

h) 9 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirmos pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą.“;

ii) antros pastraipos antras ir trečias sakiniai pakeičiami taip:

Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A4,SA, A4,IRB, , , t2 ir t3, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą.“;

iii) pridedamos šios pastraipos:

„Šiame straipsnyje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nusprendusi įstaiga gali nuspręsti netaikyti 2 dalies – tokiu atveju ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A2,SA, A2,IRB ir t1, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga gali pakeisti savo sprendimą, jeigu ji yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI praneša, kurios jų prižiūrimos įstaigos taiko šį straipsnį.“;

2a) 495 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

(3) įterpiami šie straipsniai:

„500a straipsnis

Laikina valstybės skolai, išduotai kitos valstybės valiuta, taikoma tvarka

1. Nukrypstant nuo 114 straipsnio 2 dalies, iki 2024 m. gruodžio 31 d. valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų, išreikštų ir finansuojamų kitos valstybės narės nacionaline valiuta atveju:

a) iki 2022 m. gruodžio 31 d. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 0 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

b) 2023 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 20 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

c) 2024 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 50 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

2. Nukrypdamos nuo 395 straipsnio 1 dalies ir 493 straipsnio 4 dalies kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti pozicijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, neviršijant šių ribų:

a) 100 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

b) 75 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

c) 50 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.

3. Nukrypstant nuo 150 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunkčio, gavusios išankstinį kompetentingų institucijų leidimą ir laikydamosi 150 straipsnyje nustatytų sąlygų, įstaigos gali taikyti standartizuotą metodą taip pat centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms, kurioms pagal 1 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

 

500b straipsnis

Laikinas tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1. Nukrypdama nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaiga gali į savo bendrą pozicijų matą neįtraukti šių įstaigos centrinio banko pozicijų, laikydamasi 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų:

a) monetų ir banknotų, kurie yra teisėta valiuta pagal centrinio banko jurisdikciją;

b) turto, kurį sudaro reikalavimai centriniam bankui, įskaitant centriniame banke saugomus rezervus.

 Įstaigos neįtraukta suma negali viršyti pozicijų, išvardytų pirmos pastraipos a ir b punktuose, dienos sumos vidurkio per įstaigos centrinio banko paskutinį visą atsargų laikymo laikotarpį.

2. Įstaiga gali neįtraukti 1 dalyje išvardytų pozicijų, jei įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nustato ir viešai paskelbia, kad susiklostė ypatingos aplinkybės, kuriomis pateisinama išimtis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti pinigų politiką.

 Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalį, turi tenkinti abi šias sąlygas:

a) jos yra išreikštos ta pačia valiuta, kaip ir įstaigos prisiimti indėliai;

b) jų vidutinis terminas pastebimai neviršija įstaigos prisiimtų indėlių vidutinio termino.

Įstaiga, kuri į savo bendrą pozicijų matą neįtraukia savo centrinio banko pozicijų pagal 1 dalį, taip pat atskleidžia sverto koeficientą, kurį ji turėtų, jei tos pozicijos būtų įtrauktos.

 

500c straipsnis

Nukrypimų neįtraukimas apskaičiuojant grįžtamojo patikrinimo padidėjimo koeficientą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

Nukrypstant nuo 366 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos išimtinėmis aplinkybėmis ir atskirais atvejais gali leisti įstaigoms apskaičiuojant 366 straipsnio 3 dalyje nurodytą padidėjimo koeficientą neįtraukti nukrypimų, įrodomų įstaigos atliktais hipotetinių arba faktinių pokyčių grįžtamaisiais patikrinimais, jei tie nukrypimai atsirado ne dėl vidaus modelio trūkumų ir įvyko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

 

500d straipsnis

Laikinas įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1. Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaigos gali apskaičiuoti įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertę pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis.

2. Pagal 429 straipsnio 4 dalies a punktą įstaigos su įprastiniais pardavimo sandoriais susijusius pinigus ir su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusius vertybinius popierius, kurie iki atsiskaitymo dienos lieka balanse, vertina kaip turtą.

3. Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko sandorio dienos apskaitą, atlieka už įprastinius pardavimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, gautinų pinigų sumų ir už įprastinius pirkimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, mokėtinų pinigų sumų atvirkštinę užskaitą, kurią leidžiama atlikti pagal tą sistemą. Apskaitoje atlikusios atvirkštinę užskaitą, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti tas gautinas pinigų sumas ir mokėtinas pinigų sumas, jeigu ir pagal susijusius įprastinius pardavimo, ir pirkimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą.

4. Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę.

 Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

a) ir pagal įprastinius pirkimo, ir pagal pardavimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą;

b) perkamas ir parduodamas finansinis turtas, susijęs su mokėtinais ir gautinais pinigais, yra vertinamas tikrąja verte pagal pelną ir nuostolį ir įtraukiamas į įstaigos prekybos knygą;

5. Šio straipsnio tikslais „įprastinis pirkimas arba pardavimas“ yra vertybinio popieriaus pirkimas arba pardavimas pagal sutartis, pagal kurių sąlygas reikalaujama vertybinį popierių pateikti per laikotarpį, kuris atitinkamoje rinkoje paprastai nustatomas teisės aktais arba pagal nusistovėjusią praktiką.“;

3a) įterpiamas šis straipsnis:

„518b straipsnis

Ataskaita dėl nukrypimų ir priežiūros įgaliojimų riboti paskirstymus

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda didelių ekonominių trikdžių sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui, galima pagrįstai laikyti, kad:

a) tokiais laikotarpiais kompetentingos institucijos į įstaigų rinkos rizikos modelius gali neįtraukti nukrypimų nuo vidaus modelių, kurie atsiranda ne dėl tų modelių trūkumų;

b) kompetentingoms institucijoms suteikiami papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl apribojimų, taikomų įstaigų paskirstymams tokiais laikotarpiais.

Prireikus Komisija apsvarsto tolesnes priemones.“

2 straipsnis
Reglamento (ES) 2019/876 pakeitimai

Reglamento (ES) 2019/876 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1) įterpiama ši dalis:

„3a. Toliau nurodyti šio reglamento 1 straipsnio punktai taikomi nuo [šio pakeitimo reglamento įsigaliojimo data]:

a) 59 punktas, kiek tai susiję su nuostatomis dėl tam tikroms paskoloms, kurias kredito įstaiga suteikė pensininkams arba darbuotojams, taikomos tvarkos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 123 straipsnyje;

b) 133 punktas, kiek tai susiję su nuostatomis dėl pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, koregavimo, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501 straipsnyje;

c)  134 punktas, kiek tai susiję su nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimu, nustatytu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501a straipsnyje.“;

2) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Šio reglamento 1 straipsnio 46 punkto b papunktis, kiek tai susiję su nauju nuosavų lėšų G-SII reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje, taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.“;

3) 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Šio reglamento 1 straipsnio 18 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies b punktu, kuriame pateiktos nuostatos dėl apdairiai vertinamos programinės įrangos kaip turto atskaitymo išimčių, taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 4 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos.“

3 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data] ▌.

Nepaisant šio straipsnio antros pastraipos, šio reglamento 1 straipsnio 1 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnio pakeitimais dėl poveikio kompensavimo mechanizmo, susijusio su laikinu tam tikrų centrinių bankų rezervų neįtraukimu, taikomas nuo 2021 m. birželio 28 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Dalinis reglamentų (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 keitimas dėl patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją
Nuorodos	COM(2020)0310 – C9-0122/2020 – 2020/0066(COD)
Pateikimo EP data	28.4.2020
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 13.5.2020
Pranešėjai  Paskyrimo data	Jonás Fernández 6.5.2020
Svarstymas komitete	18.5.2020
Priėmimo data	9.6.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 16 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gunnar Beck, Marek Belka, Stefan Berger, Gilles Boyer, Francesca Donato, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Raffaele Fitto, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Valentino Grant, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Herve Juvin, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Costas Mavrides, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Piernicola Pedicini, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Dragoș Pîslaru, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damien Carême, Esther de Lange, Chris MacManus, Margarida Marques, Ville Niinistö, Bogdan Rzońca, Mick Wallace
Pateikimo data	10.6.2020