Procedūra : 2019/2127(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0118/2020

Pateikti tekstai :

A9-0118/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0191

<Date>{16/06/2020}16.6.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0118/2020</NoDocSe>
PDF 231kWORD 64k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>2018 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės</Titre>

<DocRef>(2019/2127(INI))</DocRef>


<Commission>{CONT}Biudžeto kontrolės komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Bas Eickhout</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

2018 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės

(2019/2127(INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2018 m. veiklos ataskaitą,

 atsižvelgdamas į EIB 2018 m. finansinę ataskaitą ir EIB 2018 m. statistinę ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. tvarumo ataskaitą, 2018 m. metinę EIB veiklos už Europos Sąjungos ribų ataskaitą ir 2018 m. EIB operacijų ES viduje ataskaitą,

 atsižvelgdamas į Audito komiteto 2018 m. metines ataskaitas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2018 m. EIB bendrojo valdymo ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. sukčiavimo tyrimų veiklą,

 atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų[1],

 atsižvelgdamas į skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūrą, pradėtą vykdyti Europos ombudsmenui priėmus sprendimą byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų,

 atsižvelgdamas į 2018 m. EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos veiklos ataskaitą ir 2018 m. EIB grupės kovos su sukčiavimu veiklos ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2017–2019 m. EIB grupės veiklos planą,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 ir 9 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

 atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės[2], 2019 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl 2017 m. metinio pranešimo dėl EIB finansinės veiklos kontrolės[3],

 atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo[4],

 atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo, taip pat į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016)0597, SWD(2016)0297 ir SWD(2016)0298),

 atsižvelgdamas į 2019 m. sausio mėn. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF)[5], Nr. 03/2019,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijų fondo valdymo 2018 m. (COM(2019)0244),

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. EIB veiklos vertinimo ataskaitą dėl ESIF veikimo vertinimo,

 atsižvelgdamas į 2019 m. Komisijos atliktą išorės skolinimo įgaliojimo vertinimą[6],

 atsižvelgdamas į Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės Europos vystymosi finansinės struktūros klausimais ataskaitą „Europa pasaulyje. Europos vystymosi finansinės struktūros ateitis“[7],

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. organizacijos „Counter balance“ ataskaitą „Ar EIB pasirengęs kovoti su sukčiavimu ir korupcija?“[8] (angl. „Is the EIB up to the task in tackling fraud and corruption?”),

 atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0118/2020),

A. kadangi EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones, pvz., paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

B. kadangi pagal SESV 309 straipsnį pagrindinis EIB uždavinys – prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros, vadovaujantis Sąjungos interesais;

C. kadangi EIB, kaip pasaulio didžiausias viešasis skolintojas, vykdo veiklą tarptautinėse kapitalo rinkose ir siūlo konkurencingas sąlygas klientams ir palankias sąlygas ES politikai ir projektams remti;

D. kadangi 2018 m. EIB suėjo 60 metų ir jam kyla įvairių naujų iššūkių tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų;

E.  kadangi per pastaruosius dešimt metų ES patyrė didelę investicijų trūkumo krizę ir sykiu susidūrė su skubiu investicijų poreikiu, kad galėtų vykdyti būtiną ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją; kadangi investicijų lygis (t. y. investicijos, išreikštos BVP dalimi) atsilieka nuo prieš krizę buvusio lygio;

F. kadangi 2019 m. lapkričio mėn. EIB patvirtino naujus klimato srities įsipareigojimus ir naują skolinimo energetikos srityje politiką;

G. kadangi EIB atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėse finansų rinkose, visų pirma dėl savo vadovaujamojo vaidmens leidžiant žaliąsias obligacijas;

H. kadangi tikimasi, jog EIB atliks pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos žaliąjį kursą, taikydamas Tvarios Europos investicijų planą;

I. kadangi pagrindinį dėmesį bankas turėtų skirti ir pagrindiniais uždaviniais laikyti viešosios politikos tikslus, pvz., socialinę sanglaudą, tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugos tikslus; 

J. kadangi EIB į savo investavimo strategijas turėtų įtraukti Europos vertybes, kurių svarbiausia yra žmogaus teisės; 

K. kadangi EIB svarsto planus tapti ES plėtros banku ir Taryba jau paprašė EIB ir ERPB pateikti šiuos planus būsimoms diskusijoms;

L.  kadangi EIB finansavimu, skiriamu operacijoms už ES ribų, visų pirma remiami ES išorės politikos tikslai, kartu didinant Sąjungos veiklos matomumą ir plėtojant jos vertybes bei prisidedant prie trečiųjų šalių stabilumo palaikymo;

M. kadangi apsaugos nuo sukčiavimo, be kita ko, mokestinio sukčiavimo ir pinigų plovimo, taip pat nuo terorizmo finansavimo rizikos ir korupcijos priemonės turi būti tinkamai įtrauktos į EIB išsamaus patikrinimo ir sutarčių sąlygas;

N. kadangi nuolatinis dėmesys turėtų būti skiriamas geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su EIB veiklos rezultatų politika ir geru valdymu, taip pat valdymo skaidrumu, plėtotei;

2018 m. pagrindiniai EIB finansavimo veiklos rezultatai

1. pažymi, kad 2018 m. EIB grupė suteikė daugiau kaip 64,19 mlrd. EUR finansavimą ir kad buvo pasirašyti 854 projektai;

2. atkreipia dėmesį į pagrindines EIB investicijų apimtis:

 2018 m. 13,5 mlrd. EUR paskolų suteikta inovacijų projektams;

 32 proc. EIB finansavimo skirta sanglaudos ir pertvarkomiems regionams – viršytas planuotas 30 proc. tikslas;

 MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtos finansavimo schemos buvo pagrindinė prioritetinė sritis, jai skirta daugiau kaip 23,3 mlrd. EUR;

 15,2 mlrd. EUR investuota į aplinkos apsaugą;

 12,3 mlrd. EUR investuota į infrastruktūrą;

 2018 m. su klimato kaita susijęs skolinimas sudarė beveik 30 proc. EIB portfelio, t. y. 28 proc. visų pasirašytų sumų, – viršytas 25 proc. paramos   Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos tikslas;

 už Europos ribų investuota daugiau kaip 8 mlrd. EUR, o tai sudaro 12,5 proc. viso EIB finansavimo;

3. atkreipia dėmesį į du bendrus EIB politikos tikslus (ES socialinė ir ekonominė sanglauda ir klimato politika) ir keturis pagrindinius viešosios politikos tikslus (inovacijos, mažųjų ir vidutinių įmonių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimas, infrastruktūra ir aplinkos apsauga); pabrėžia, kad šie pagrindiniai viešosios politikos tikslai turėtų būti visapusiškai suderinti su neseniai atnaujintais ES politikos prioritetais, kad būtų atsižvelgiama į naujas ekonomikos tendencijas ir perėjimą prie tvarios ekonomikos modelio, kuriuo vadovaujantis paisoma planetos galimybių, siekiama socialinio teisingumo ir bendros gerovės idėjos;

4. atkreipia dėmesį į 2018 m. geografinį pasirašytų finansinių sutarčių paskirstymą; ragina EIB taip pat teikti ataskaitas nurodant pasirašytų finansavimo sutarčių dalį vienam šalies gyventojui ir atsižvelgiant į šalies dalį EIB; ragina užtikrinti tolygų geografinį investicijų paskirstymą, kad būtų atsižvelgta į šalių ir regionų išsivystymo lygį ir sanglaudos aspektus; atkreipia dėmesį į 2018 m. geografinį finansinių sutarčių, pasirašytų su penkiomis pagrindinėmis paramą gaunančiomis valstybėmis narėmis, paskirstymą – Graikija (1,01 proc., 1,87 mlrd. EUR), Kipras (1,01 proc., 0,21 mlrd. EUR), Portugalija (0,98 proc., 1,98 mlrd. EUR), Kroatija (0,98 proc., 0,51 mlrd. EUR) ir Lenkija (0,97 proc., 4,79 mlrd. EUR); pažymi, kad penkios didžiausios valstybės narės gavėjos absoliučiais skaičiais gavo 52,9 proc. pasirašytų finansinių investicijų;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba sutiko išlaikyti banko kapitalo bazę, JK įnašą į EIB įmokėtąjį kapitalą pakeičiant banko rezervais ir pirmalaikio išpirkimo kapitalu proporcingai padidinant neapibrėžtuosius įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba pritarė asimetriniam kapitalo didinimui, dėl kurio padidėja Lenkijos ir Rumunijos kapitalo dalys; ragina EIB akcininkus dar labiau padidinti EIB kapitalizaciją, kad būtų galima daugiau investuoti ir prisiimti daugiau rizikos, siekiant finansuoti būtinus tvarios ir skaitmeninės ekonomikos transformacijos projektus ir prisidėti prie socialinės ir teritorinės sanglaudos, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir konkurencingumo ES, kartu išsaugant EIB AAA reitingą;

6. pažymi, kad paskolų nuvertėjimo norma 2018 m. pabaigoje sudarė 0,3 proc. (2017 m. pabaigoje ji sudarė 0,3 proc.) viso paskolų portfelio, nepaisant to, kad bankas neseniai pradėjo vykdyti rizikingesnes skolinimo operacijas;

Pagrindiniai EIB investicijų politikos prioritetai ir jo verslo modelio tvarumas

7. pažymi, kad EIB misija – investuoti į perspektyvius projektus, kuriais siekiama ES politikos tikslų pagal SESV 309 straipsnį, įskaitant mažiau išsivysčiusių regionų vystymui skirtus projektus; pabrėžia, kad EIB skolinimo veiklos prioritetai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į projektų tvarumą, aiškius rezultatus, pridėtinę vertę ir platesnį teigiamą poveikį;

8. ragina EIB didelės apimties infrastruktūros projektų atveju atsižvelgti į visokio pobūdžio poveikio aplinkai riziką ir finansuoti tik tuos projektus, kurie turi patvirtintą pridėtinę vertę ne tik vietos gyventojams, bet ir aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis svarbu vykdyti ne tik griežtą stebėseną, susijusią su galima korupcijos ir sukčiavimo rizika, bet ir atlikti išsamius finansuotinų projektų ex ante ir ex post vertinimus;

9. pabrėžia, kad esama politinės valios vis didesnę EIB finansavimo dalį skirti klimatui ir aplinkos tvarumui užtikrinti ir taip kurti vadinamąjį Europos klimato banką; ragina pilietinę visuomenę, Komisiją, Parlamentą ir banko akcininkus pasinaudoti šia galimybe ir 2020 m. suderinti EIB veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais; pabrėžia, kad nuolat kintant padėčiai EIB turi toliau remti regioninę plėtrą ir ES socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslus, nustatytus SESV protokole Nr. 28;

10. ragina EIB sutelkti dėmesį į mažesnius decentralizuotus dažnai bendruomenių vykdomus projektus ir toliau teikti paramą piliečių iniciatyvoms, gerinant techninę pagalbą ir teikiant finansų srities ekspertų paslaugas prieš tvirtinant projektus, siekiant pagerinti EIB finansavimo prieinamumą ir jo operacijų kokybę ir tvarumą; atsižvelgdamas į tai ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje skirti pakankamą finansavimą konsultavimo paslaugoms;

11. ragina EIB investicijų poveikio vietos aplinkai klausimu atsižvelgti į vietos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę;

12. palankiai vertina tai, kad vėliau šiais metais numatyta EIB aplinkos ir socialinės sistemos peržiūra; ragina EIB užtikrinti, kad vykdant visas jo operacijas būtų taikomas žalos nedarymo principas; ragina EIB įsipareigoti nutraukti visų projektų, kurie yra nesuderinami su Paryžiaus susitarimo ir ES klimato tikslais, finansavimą;

13. todėl pritaria tam, kad būtų pateikta aiški informacija apie tai, kaip įgyvendinama EIB strategija, ir apie banko produktų ir portfelių tvarumą ar poveikį klimatui;

14.  palankiai vertina tai, kad apibrėždamas savo investicijų loginį pagrindą EIB rengia ataskaitas dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai; džiaugiasi, kad šios ataskaitos apima ir projekto planavimo (ex ante), ir įgyvendinimo etapus; laikosi nuomonės, kad į jas reikėtų įtraukti rezultatų, pasiektų investuojant, ypač ES viduje, ataskaitas;

15. mano, kad reikia dėti pastangas kuriant neutralaus poveikio klimatui ekonomiką nacionaliniu lygmeniu ir kad EIB turėtų imtis vadovaujamo vaidmens šioje srityje; ragina EIB remti nacionalinius investicijų ir eksporto bei importo bankus jiems nustatant aplinkos apsaugos principus ir priemones, panašius į principus ir priemones, kuriuos taiko EIB, ir įsipareigoti finansuoti tik tuos projektus, kurie atitinka Paryžiaus susitarimą ir ES kovos su klimato kaita tikslus;

EIB vaidmuo finansuojant Europos žaliąjį kursą

16. mano, kad EIB tenka svarbus vaidmuo sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pavyzdžiui, visuotinio atšilimo ir ES ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinius; pažymi, kad EIB turėtų siekti Žaliojo kurso tikslų;

17. pažymi, kad 2018 m. bendros investicijos į klimatą sudarė 16,2 mlrd. EUR, daugiausia investuota į mažaanglę energiją (6 mlrd. EUR), atsinaujinančiąją energiją (4,1 mlrd. EUR) ir energijos vartojimo efektyvumą (2,7 mlrd. EUR); pažymi, kad 2018 m. 29 proc. EIB paskolų buvo susijusios su klimatu;

18. palankiai vertina tai, kad 2018 m. išleista 4 mlrd. EUR vertės klimato apsaugos obligacijų ir 500 mln. EUR vertės tvaraus vystymosi obligacijų; pabrėžia, kad reikia nustatyti ES žaliųjų obligacijų standartą siekiant užtikrinti skaidrumą ir pajamų sekimą;

19. primena 2019 m. rugsėjo mėn. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais EIB pirmininko prisiimtus įsipareigojimus:

- iki 2020 m. pabaigos suderinti visą EIB finansavimo veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais;

-  iki 2025 m. bent 50 proc. EIB lėšų skirti klimato ir aplinkos tvarumui;

-  iki 2030 m. pritraukti 1 trln. EUR investicijų į klimatą ir aplinką;

20. pabrėžia, jog EIB siekis būti pagrindiniu žaliojo kurso finansuotoju reiškia, kad bankas turi dėti daugiau pastangų siekdamas tapti „klimato banku“; ragina EIB parengti veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realistiški ir laiko požiūriu apibrėžti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslai; ragina nustatant šiuos tikslus atsižvelgti į galimą skirtumų tarp ES regionų ir valstybių narių padidėjimo riziką; atkreipia dėmesį į EIB veiklą, kuria remiama ekonominė ir socialinė sanglauda; pabrėžia, kad vykdant EIB veiklą būtina suderinti paramą ekonominei ir socialinei sanglaudai su klimato tikslais;

21. ragina į konkrečią politiką įtraukti plataus užmojo įsipareigojimus; reikėtų, kad EIB savo įsipareigojimus įtrauktų į Banko veiklos planą ir Klimato strategiją, taip pat į skolinimo atskiruose sektoriuose ir apsaugos politiką, kaip esminę jų dalį;

22. pabrėžia, jog itin svarbu, kad visos EIB investicijos ir visi jo sektorių portfeliai būtų suderinti su Paryžiaus susitarimu;

23. pažymi, kad 2018 m. EIB patvirtino finansavimą dideliems dujų infrastruktūros projektams, įskaitant dujotiekius iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano į ES (Transanatolijos gamtinių dujų dujotiekis) ir iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą (Transadrijos dujotiekis); pažymi, kad šios investicijos buvo įtrauktos į 4-ąjį bendro intereso projektų, bendrai finansuojamų iš ES biudžeto, sąrašą; prašo EIB paaiškinti, kaip šie projektai bus suderinti su Paryžiaus susitarimo tikslais iki 2020 m. pabaigos;

24. mano, kad nauja EIB skolinimo energetikos srityje politika, visų pirma sprendimas iki 2021 m. pabaigos nutraukti skolinimą iškastinio kuro energijos projektams, yra labai pažangi ir ją priimdamas bankas rodo pavyzdį kitiems bankams; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad energijos išteklių, pvz., gamtinių dujų, naudojimas ir vėlesnis jų finansavimas atitiktų tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą; pažymi, kad skolinimo energetikos sektoriui politika bus persvarstyta 2020 m. pradžioje, ir ragina atliekant šią peržiūrą užtikrinti politikos atitiktį ES tvaraus finansavimo taksonomijai;

25. palankiai vertina tai, kad ateityje EIB daugiausia dėmesio skirs teisingai pertvarkai, ir tikisi, kad EIB prisidės prie teisingos pertvarkos mechanizmo, ypač taikydamas savo būsimą viešojo sektoriaus paskolų priemonę ir vykdydamas savo operacijas pagal programą „InvestEU“;

26. pažymi, kad 2018 m. kelių, greitkelių ir oro transporto finansavimo dalis buvo didesnė negu 2014–2018 m. vidurkis, o geležinkelių finansavimo dalis 2018 m. buvo mažesnė negu 2014–2018 m. vidurkis; pažymi, kad 2018 m. oro transportui skirtas finansavimas iš viso sudarė 725 mln. EUR; tikisi, kad EIB atliks skolinimo transporto srityje politikos peržiūrą; ragina parengti naują transporto finansavimo politiką, kurią įgyvendinant būtų iki 2050 m. sumažinta ES transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro;

27. ragina Komisiją tvaraus investavimo sistemą papildyti ekonominės veiklos, darančios didelį neigiamą poveikį aplinkai, kriterijais, kuriuos galėtų taikyti EIB; pripažįsta EIB pastangas padėti siekti tvaraus vystymosi tikslų;

28. ragina įgyvendinti naują politiką daug anglies dioksido išmetančiuose pramonės sektoriuose, kuriems EIB teikia paramą, pavyzdžiui, cemento, naftos chemijos produktų ir plieno sektoriuose, siekiant daugiausia dėmesio skirti šių sektorių tvarumui, ir atidžiai apsvarstyti galiojančių sutarčių nutraukimo pasekmes daugiausia dėmesio skiriant žiedinės ekonomikos skatinimui;

29. pažymi, kad klimato problema negali būti išspręsta be pramonės paramos ir kad didelio masto pokyčių galima pasiekti tik tuo atveju, jei dalyvaus pramonė ir jei bus suteikta paskatų, reikalingų novatoriškiems klimato srities sprendimams rasti;

30. palankiai vertina naują EIB anglies dioksido išmetimo rodiklio apskaičiavimo metodiką ir ragina ją sistemingai taikyti, pagrindinį dėmesį skiriant netiesioginiams išmetamiesiems teršalams (vadinamiems 3-iojo tipo teršalams); prašo projektus įvertinti visapusiškai, o ne tik atlikti paprastą ekonominę su jais susijusių išmetamųjų teršalų gyvavimo ciklo analizę;

31. ragina EIB išsiaiškinti, kokių yra galimybių taikyti griežtesnius reikalavimus klientams tarpininkams skelbti informaciją apie suvartojamą iškastinį kurą; pabrėžia, kad tokie nauji reikalavimai neturėtų sumenkinti MVĮ galimybių gauti finansavimą;

32. palankiai vertina EIB patvirtintą finansavimo neskyrimo politiką ir ragina ją skrupulingai taikyti, kad finansavimas nebūtų skiriamas klientams, užsiimantiems korupcija ar sukčiavimu naudojant EIB lėšas;

33.  laikosi nuomonės, kad, naudojantis geriausia komercinės bankininkystės sektoriaus patirtimi[9], EIB finansavimas turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į tai, ar laikomasi plataus užmojo mokslinių tikslų ir įsipareigojimų, siekiant laipsniškai atsisakyti teikti paramą klientams, kuriems vykdant veiklą išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

34. palankiai vertina 2018 m. priimtas hidroenergetikos gaires[10] ir ragina visiems infrastruktūros projektams taikyti skaidrumo reikalavimus;

 35. primena EIB, kad biologinės įvairovės apsauga yra svarbiausia prisitaikymo prie klimato kaitos sudėtinė dalis ir kad ekosistemų atkūrimas yra vienintelė patikrinta išmetamųjų teršalų mažinimo technologija; pažymi, kad atliekamas visų EIB projektų rizikos biologinei įvairovei vertinimas ir kad jie turi atitikti banko biologinės įvairovės standartus; ragina padidinti finansavimą, kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai šioje srityje, visų pirma visiško miškų naikinimo sustabdymo ir jūrų bei pakrančių apsaugos tikslai;

36. pažymi, kad Europos investicijų fondas (EIF) yra visapusiškai integruotas į visas EIB klimato srities priemones;

 EIB veikla už ES ribų

37. pakartoja, kad skurdo naikinimas, vidaus išteklių telkimas ir žmogaus teisės yra pagrindinės ES vystymosi finansavimo struktūros temos, kurios užtikrina didesnį finansuojamų veiksmų matomumą; mano, kad artimiausiu laikotarpiu ES turėtų teikti prioritetą DVT įgyvendinimui;

38. džiaugdamasis atkreipia dėmesį į EIB gebėjimą greitai prisitaikyti prie tarptautinių iššūkių; ragina EIB toliau remti ES išorės politiką ir reagavimą į ekstremalias situacijas, pvz., ekonominio atsparumo iniciatyvą, kuri yra dalis Europos atsako į pasaulinę migracijos ir pabėgėlių problemą;

39. ragina EIB, ERPB, daugiašalius plėtros bankus ir tarptautines finansų įstaigas toliau siekti kuo geresnio operatyvinio bendradarbiavimo įgyvendinant projektus, nes šis glaudesnis tarpbankinis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant optimizuoti sąnaudas ir didinti sąveiką našiau naudojant išteklius;  

40. pažymi, kad 2018 m. atlikus išorės skolinimo įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą jo garantija padidinta 5,3 mlrd. EUR;

 

41. primena, kad reikia suderinti EIB operacijas su ES išorės politikos tikslais;

 42. pažymi, kad žmogaus teisių principai yra visiškai integruoti į pagrindines banko taikomas išsamaus patikrinimo procedūras ir standartus, įskaitant ex ante vertinimus; primena, kad EIB turi tiesioginių įpareigojimų pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir kad sutarčių su klientais sąlygos leidžia sustabdyti sutartis, jei nustatoma žmogaus teisių pažeidimo atvejų; palankiai vertina 2009 m. pareiškimo dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų ir standartų peržiūrą;

43. ragina EIB atsižvelgti į vietos aplinkybes, kai investuojama į trečiąsias valstybes; primena, kad investicijomis į trečiąsias valstybes turi būti siekiama skatinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius, remti kovą su klimato kaita ir mažinti skurdą kuriant darbo vietas ir geresnes galimybes naudotis gamybos ištekliais;

44. pažymi, kad EIB yra įdarbinta žmogaus teisių specialistų, tačiau norint geriau suprasti vietos aplinkybes būtų naudinga padidinti EIB vietos darbuotojų skaičių šalyse partnerėse; ragina EIB užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procese būtų atsižvelgiama į žmogaus teisių aspektus;

45. pažymi, kad projektų lygmeniu Komisijai ir EIVT taip pat tenka tam tikras vaidmuo, nes su jomis konsultuojamasi dėl vertinamų EIB projektų prieš siūlant juos tvirtinti EIB direktoriams;

46. prašo EIB atsižvelgti į Komisijos atlikto išorės skolinimo įgaliojimo vertinimo išvadas, kuriose nurodoma, kad „Komisijos tarnyboms sunku gauti informacijos apie EIB veiklos rezultatus kitaip nei per išorės suinteresuotuosius subjektus, nes faktinių rezultatų ataskaitos teikiamos tik užbaigus projektą ir EIB nėra įpareigotas pranešti apie įgyvendinimo problemas“; mano, kad Komisijos išvada, jog „faktiniai ES įsikišimo rezultatai ir poveikis tebėra iš esmės nežinomi“, kelia didelį susirūpinimą;

47. pakartoja, kad Parlamentas yra suinteresuotas dalyvauti ir prisidėti prie Tarybos ir EIB diskusijų dėl galimybės įsteigti naują ES plėtros banko patronuojamąją įmonę; ragina, kad skurdo panaikinimas, vidaus išteklių sutelkimas ir žmogaus teisės būtų EIB plano steigti patronuojamąją įmonę vystymosi operacijoms vykdyti prioritetai;

ESIF veikimas ir veiksmingumas

48. atkreipia dėmesį į pagrindinį Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) numatytą kiekybinį tikslą iš papildomų privačiųjų ir viešųjų investicijų surinkti 500 mlrd. EUR; pažymi, kad į būsimas investicijų strategijas turėtų būti įtraukti išmatuojami tvarumo ir socialinio poveikio tikslai;

49 pažymi, kad siekdamas įgyvendinti ESIF planus EIB įdarbino 358 darbuotojus, o Europos investavimo konsultacijų centre – 75 darbuotojus;

50. primena, kad ESIF valdymo struktūra skiriasi nuo EIB valdymo struktūros, o jo investavimo operacijos vykdomos dviejose teminėse srityse, t. y. pagal EIB valdomą infrastruktūros ir inovacijų liniją ir EIF valdomą MVĮ liniją;

51. pakartoja, kad pagal ESIF loginį pagrindą, turint omenyje tai, kad šis fondas remiamas iš ES biudžeto, skirtingai nuo kitų taikomų EIB finansinių priemonių, jis turi užtikrinti papildomumą, tuo tikslu nustatant papildomus ir inovatyvius į ateitį nukreiptus sektorius ir didesnės rizikos projektus;

52. pabrėžia papildomumo kriterijų svarbą, nes jie apima būtinybę remti tas operacijas, kurios atitinka ESIF paramos skyrimo kriterijus tik tada, kai jomis siekiama spręsti aiškiai nustatyto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir operacijas, ir kurių be ESIF nebūtų galima vykdyti tokiu pat mastu ar per tokį patį laikotarpį;

53. susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kad pateiktoje sutelktų investicijų sąmatoje neatsižvelgiama į tai, jog kai kurios ESIF operacijos pakeitė kitas EIB operacijas ir ES finansines priemones, ir į tai, kad dalis ESIF paramos buvo skirta projektams, kurie įvairiomis sąlygomis galėjo būti finansuojami iš kitų viešojo ar privačiojo finansavimo šaltinių;

54. pakartoja savo raginimą objektyviai apžvelgti ESIF projektų papildomumą, ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat tikrąją pridėtinę vertę ir jų suderinamumą su Sąjungos politika ar kitomis EIB operacijomis, kad jie taptų labiau orientuoti į politiką nei į paklausą, kaip nurodyta 2019 m. sausio mėn. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje[11];

 55. pažymi, kad ESIF operacijos buvo tinkamos finansuoti iš ES ir nacionalinių viešųjų šaltinių, papildant privačias investicijas; pažymi, kaip svarbu išvengti neoptimalaus skirtų finansinių išteklių panaudojimo ir tokių išlaidų nuostolių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti papildomumą;

56. mano, kad turėtų būti vengiama bet kokio kelių investuotojų išlaidų sutapimo ir perteklinės išlaidų naštos, kad būtų išvengta nepatikimų ar daugeriopų investicijų, atliekamų keliais skirtingais kanalais, finansavimo šaltinių;

57. prašo užtikrinti geresnę ESIF, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir investavimo platformų sąveiką siekiant padidinti bendrą ESIF veiksmingumą;

58. mano, jog itin svarbu, kad į patirtį, įgytą įgyvendinant ESIF 1.0 ir ESIF 2.0, ypač papildomumo, tvarumo ir skaidrumo srityse, būtų tinkamai atsižvelgiama pradiniame planavime, įgyvendinimo metu ir teikiant pasiektų programos „InvestEU“ rezultatų ataskaitas;

EIB valdymas, skaidrumas ir atskaitomybė

59. pakartoja, kad vykdant visas EIB ir EIF operacijas svarbu laikytis etikos, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų;

60. pažymi, kad Komisija teikia nuomonę dėl visų finansavimo operacijų pagal EIB statuto 19 straipsnyje nustatytą procedūrą; ragina Komisiją paskelbti šias nuomones, kai tik jos pateikiamos;

EIB įmonių valdymo ir kontrolės sistemos optimizavimas

61. rekomenduoja suderinti banko požiūrį ir susijusias kokybės kontrolės priemones banko subjektuose, tinkamai atsižvelgti į riziką, susijusią su reikalavimų laikymusi, ir remti visapusišką rezultatais grindžiamo biudžeto principo įgyvendinimą EIB ir EIB grupėje;

62. ragina atlikti rizikos ir kontrolės sistemų, susijusių su mišriu finansavimu dalyvaujant Europos Komisijai, įvertinimą ir parengti pranešimą šiuo klausimu, atsižvelgiant į mišraus finansavimo poveikį ne tik priežiūros sąlygų, bet ir valdymo galimybių požiūriu;

63. pažymi, kad 2018 m. banko verslo modelis toliau keitėsi ir tapo labiau diversifikuotas dėl didėjančios ESIF veiklos apimties, kuri savo pobūdžiu buvo sudėtingesnė, ir dėl mažesnės apimties ir didesnės rizikos sandorių;

64. pažymi, kad 2018 m. liepos mėn. direktorių valdyba apžvelgė keletą organizacinių ir valdymo pokyčių ir 2018 m. gruodžio mėn. patvirtino įgyvendinimo veiksmų planą, kuris, be kita ko, apima:

i)  pasiūlymą pakeisti EIB statutą siekiant padidinti pakaitinių narių skaičių  direktorių valdyboje ir įvesti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą   tam tikrais valdymo klausimais; 

  ii) banko vidaus kontrolės ir rizikos valdymo aplinkos gerinimą, visų pirma sukuriant grupės rizikos valdymo funkciją, kurią vykdytų grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas;

65.EIB valdymo organų atsakomybės sričių peržiūros klausimu laikosi nuomonės, kad Valdymo komiteto nariai bet kokiomis aplinkybėmis turėtų vengti galimų interesų konfliktų;

66. apgailestauja, kad vis dar trūksta įvairovės ir nepasiekta lyčių pusiausvyra vyresniosios vadovybės lygmeniu ir EIB grupės valdymo organuose; ragina EIB spręsti šį klausimą prioritetine tvarka;

67. ragina EIB visapusiškai įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas EIB audito komiteto 2018 m. metinėje ataskaitoje[12], būtent:

– persvarstyti valdymo komiteto narių ir direktorių valdybos elgesio kodeksą;

– bankas turi užtikrinti tinkamą ir pakankamą kontrolės darbuotojų skaičių ir kuo skubiau įdarbinti trūkstamus kontrolės funkcijas vykdysiančius darbuotojus;

– Vykdomasis komitetas turi parengti veiksmų planą, į kurį būtų įtraukti rekomendacijų įgyvendinimo etapai, ištekliai ir tvarkaraštis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad anksčiau Audito komiteto rekomendacijos buvo įgyvendinamos per lėtai;

Kurti skaidresnę ir atskaitingesnę instituciją, kurioje būtų sustiprinti kovos su

sukčiavimu ir korupcija mechanizmai

68. pažymi, kad per daugelį metų EIB įdiegė vidaus mechanizmus ir valdymo struktūras, kad sumažintų sukčiavimo ir korupcijos riziką; bankas taip pat viešai įsipareigojo taikyti visiško nepakantumo sukčiavimui ir korupcijai politiką;

69.ragina EIB savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie tikruosius savininkus, kiek tai susiję su jo klientais, siekiant padidinti savo operacijų matomumą ir padėti užkirsti kelią korupcijos ir interesų konfliktų atvejams;

70. prašo EIB laikytis praktikos, kad tiesioginės ir netiesioginės paskolos suteikiamos tik paskelbus kiekvienos valstybės mokesčių ir apskaitos duomenis ir tik naudos gavėjams ir finansiniams tarpininkams, kurie dalyvauja finansavimo procedūrose, pateikus duomenis apie tikruosius savininkus;

71. atkreipia dėmesį į Kovos su sukčiavimu ir korupcija ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad „EIB vis dar nėra tinkamai pasirengęs vykdyti kovą su sukčiavimu ir korupcija, iš dalies dėl savo vidaus mechanizmų trūkumų ir iš dalies dėl nepatenkinamos valdymo sistemos, kurioje aprašyta banko veikla, taip pat dėl to, kad trūksta tinkamos jo veiklos sričių išorės kontrolės, be kita ko, vykdomos OLAF“, taip pat atkreipia dėmesį į EIB ir OLAF atsakymus į šią ataskaitą; ragina EIB atlikti reikiamus pakeitimus ir pašalinti likusius trūkumus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad EIB laikytųsi išsamaus patikrinimo reikalavimų, bent jau lygiaverčių ES kovos su pinigų plovimu direktyvai;

72. ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su OLAF ir Europos prokuratūra, o vėliau aktyviai juos įtraukti į EIB bylų, susijusių su ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų vykdytojais, tyrimą ir jų baudžiamąjį persekiojimą;

73. pakartoja savo raginimą EIB, kad jis turėtų būti labiau atskaitingas kitoms ES institucijoms, sustiprintų Parlamento vykdomą EIB kontrolę ir suteiktų Europos Audito Rūmams visas teises atlikti EIB operacijų auditą;

74. primena, kad visuomenės dalyvavimas formuojant EIB politiką yra būdas pagerinti atskaitomybę, visų pirma įtraukiant vietos bendruomenes ir piliečius, kuriems EIB operacijos daro poveikį;

75. primena, kad skaidrumas įgyvendinant įvairių sričių EIB politiką ne tik stiprina EIB bendrą atskaitomybę ir atsakomybę, kai suteikiama aiški informacija apie įvairius finansų tarpininkus ir galutinius paramos gavėjus, bet taip pat prisideda prie finansuojamų paramos projektų efektyvumo ir tvarumo didinimo; ragina EIB atsižvelgti į šiuos aspektus 2020 m. atliekant planuojamą EIB skaidrumo politikos peržiūrą;

76. todėl pritaria, kad būtų teikiama aiški informacija, kaip įgyvendinama EIB strategija, ir apie banko produktų ir portfelių tvarumą ir poveikį klimatui;

77. tikisi, kad EIB laikysis plataus užmojo informatorių apsaugos politikos ir kad joje bus nustatyti aukšti standartai; ragina EIB atliekant tą peržiūrą įtraukti tiek vidaus, tiek išorės informatorius ir nustatyti tvarką bei terminus, taip pat parengti aiškias ir tikslias gaires siekiant geriau orientuoti informatorius ir apsaugoti juos nuo atsakomųjų veiksmų;

78. apgailestauja, kad 2018 m. pabaigoje skundų nagrinėjimo mechanizmai nebuvo pakankamai stiprūs, ir mano, kad reikėtų toliau plėtoti galimybes naudotis veiksmingu ir nepriklausomu skundų nagrinėjimo mechanizmu, įskaitant teisę į žalos atlyginimą; pažymi, kad 2019 m. EIB sukūrė naują specialią skundų dėl projektų viešojo pirkimo sistemą, kad užtikrintų veiksmingesnį ir nepriklausomą susijusių skundų nagrinėjimą;

79. palankiai vertina EIB pastangas skelbti naujus klimato politikos dokumentus, ESIF projektų rezultatų suvestines arba užbaigtų ne ES projektų galutines ataskaitas;  mano, kad EIB taip pat, kiek tai įmanoma, turėtų atskleisti Valdytojų tarybos posėdžių protokolus, Valdymo komiteto posėdžių protokolus ir darbotvarkes, 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo ir rezultatų vertinimo sistemos (RVS) ataskaitas, Komisijos nuomones dėl projektų ir projektų stebėsenos ataskaitas; tačiau supranta, kad esama tam tikrų su dokumentų skaidrumu susijusių apribojimų, siekiant užtikrinti EIB klientų ir projektų partnerių pateiktos konfidencialios informacijos apsaugą;

80. pažymi, kad 2018 m. įsigaliojo nauja EIB finansavimo neskyrimo politika, įskaitant procedūras dėl finansavimo neskyrimo įmonėms ir asmenims, turintiems neigiamų elgesio ir veiklos vertinimų, ir kad tai reiškia, jog įgyvendinamos galiojančios EIB kovos su sukčiavimu politikos nuostatos ir draudimai;

81. laukia 2018 m. pradėtos EIB ir EIF kovos su sukčiavimu politikos peržiūros rezultatų ir pritaria, kad būtų griežčiau taikoma visiško nepakantumo sukčiavimui, korupcijai ir kitų formų draudžiamam elgesiui politika; ragina EIB ateityje glaudžiau bendradarbiauti su OLAF ir Europos prokuratūra ir pranešti kompetentingoms institucijoms apie visus galimo sukčiavimo atvejus; mano, kad Europos prokuratūrai ateityje turėtų būti suteikti įgaliojimai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už su EIB lėšomis susijusią nusikalstamą veiklą ES valstybėse narėse, kurios yra Europos prokuratūros narės;

82. pažymi, kad EIB savo interneto svetainėje skelbia su kiekviena operacija susijusią išsamią informaciją apie savo klientus; ragina EIB skelbti visą reikiamą informaciją apie tikruosius savininkus; palankiai vertina dabar taikomą EIB informatorių apsaugos politiką;

83. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. padidėjo įtarimų skaičius (pateikti 184 nauji įtarimai, 2017 m. jų buvo 149), iš kurių 68 proc. gauti iš vidaus šaltinių, o 31 proc. – iš išorės; pažymi, kad pagrindinės tyrimų sritys yra sukčiavimas, korupcija, netinkamas EIB ir EIF pavadinimo naudojimas ir slapti susitarimai; pažymi, kad 69 proc. visų EIB grupės perduotų bylų buvo pateikta OLAF;

84. atkreipia dėmesį į EIB ir „Volkswagen“ susitarimą, kurio pasekmės – neleisti „Volkswagen“ 18 mėnesių dalyvauti jokiame EIB projekte ir „Volkswagen“ įsipareigojimas prisidėti prie tvarumo iniciatyvos, įskaitant aplinkos apsaugą;

85. remia atsakingą apmokestinimo politiką EIB, remdamas sąžiningumo sąlygų įtraukimą į EIB grupės sutartis ir išsamaus patikrinimo, susijusio su reikalavimų nesilaikančia jurisdikcija, vykdymą, aiškiai nurodant sutarties šalis ir geografinę vietą; palankiai vertina tai, kad 2019 m. kovo mėn. patvirtinta banko politika reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų atžvilgiu, ir ragina skubiai ją įgyvendinti ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui dėl jos įgyvendinimo;

86. mano, kad aukščiausių sąžiningumo standartų laikymasis yra griežtas reikalavimas, t. y. ES propaguojami kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu standartai, Finansinių veiksmų darbo grupės, taip pat EBPO, Didžiojo dvidešimtuko ir ES propaguojami gero mokesčių srities valdymo principai siekiant pagerinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;

87. pripažįsta EIB kaip pradininko vaidmenį ES lygmeniu rengiant tvarumo ataskaitą; ragina EIB toliau tobulinti savo tvarumo ataskaitą ir teikti informaciją apie rezultatus naudojant aiškiai apibrėžtus rodiklius, kurie yra konkretūs, lengvai įvertinami ir palyginami;

88. palankiai vertina tai, kad EIB išorės auditorius pirmą kartą paskelbė riboto patikinimo ataskaitą dėl atrinktų pareiškimų, skaičių ir rodiklių, pateiktų banko 2018 m. tvarumo ataskaitoje;

89. ragina Audito Rūmus vykdyti griežtesnę EIB išorės kontrolę, o 2016 m. pasirašyto trišalio susitarimo dabartinės nuostatos, kuriomis reglamentuojamas Europos investicijų banko, Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimas, turėtų būti nuodugniai persvarstytos svarstant būsimą trišalį susitarimą, kuris turi būti sudarytas 2020 m. rugsėjo mėn.;

 

90. tačiau primena savo prašymą, susijusį su EIB metine ataskaita, ir prašo, kad EIB pateiktų visapusiškesnę, išsamesnę ir labiau suderintą metinę veiklos ataskaitą ir reikšmingai pagerintų informacijos pateikimą, įtraukdamas išsamiai ir patikimai suskirstytas patvirtintas, pasirašytas ir tais metais išmokėtas investicijas, naudotus finansavimo šaltinius (nuosavus išteklius, ESIF, centralizuotai valdomas ES programas ir pan.), taip pat tokią informaciją apie naudos gavėjus (valstybes nares, viešąjį arba privatųjį sektorių, tarpininkus arba tiesioginius gavėjus), remiamus sektorius ir ex post vertinimų rezultatus;

91. ragina EP Biudžeto kontrolės komitetą surengti metinį praktinį seminarą ir (arba) klausymą dėl EIB veiklos ir EIB operacijų kontrolės, kuris suteiktų Parlamentui papildomos svarbios informacijos, padėsiančios jam atlikti EIB ir jo operacijų kontrolės darbą;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

92. ragina EIB toliau teikti pranešimus apie pažangą įgyvendinant ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač susijusias su:

a) investicijų strategijos ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu poveikiu;

b) pritaikymu, susijusiu su interesų konfliktų prevencija, ypač kai nariai dalyvauja skiriant paskolas;

c) skaidrumu atlikus klientų sąžiningumo išsamų patikrinimą, siekiant užtikrinti mokesčių vengimo, sukčiavimo ir korupcijos prevenciją;

93. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai ir prašo Tarybos ir EIB direktorių valdybos surengti diskusijas dėl čia pristatomos Parlamento pozicijos.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

28.5.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, Corina Crețu, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, José Manuel Fernandes, Luke Ming Flanagan, Isabel García Muñoz, Cristian Ghinea, Monika Hohlmeier, Jean-François Jalkh, Pierre Karleskind, Joachim Kuhs, Claudiu Manda, Younous Omarjee, Tsvetelina Penkova, Markus Pieper, Sabrina Pignedoli, Petri Sarvamaa, Angelika Winzig, Lara Wolters

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Eickhout, Jeroen Lenaers, Mikuláš Peksa, Viola Von Cramon-Taubadel

 


 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

EPP

Lefteris Christoforou,Tamás Deutsch, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier; Petri Sarvamaa,,Angelika Winzig, Jeroen Lenaers

S&D

Caterina Chinnici, Corina Crețu, Isabel García Muñoz, Claudiu Manda, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters

RENEW

Olivier Chastel, Martina Dlabajová, Cristian Ghinea, Pierre Karleskind

VERTS/ALE

Bas Eickhout, Mikuláš Peksa, Viola Von Cramon-Taubadel,

ECR

Ryszard Czarnecki

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Younous Omarjee

 

0

-

 

 

 

 

 

4

0

EPP

Markus Pieper

ID

Jean-François Jalkh, Joachim Kuhs

NI

Sabrina Pignedoli

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

[1] https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/95520

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0198.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0036.

[4] OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

[5] https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=49051

[6] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, vertinimas. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/elm_evaluation_swd_2019_333_f1_staff_working_paper_en_v3_p1_1048237.pdf

[7] https://www.consilium.europa.eu/media/40967/efad-report_final.pdf)

[8] https://www.counter-balance.org/wp-content/uploads/2019/10/Report_OnlineVersion_EIB_Corruption_Oct2019.pdf

[9] Crédit Agricole įsipareigojo neberemti įmonių, kurios plėtoja arba planuoja plėtoti veiklą anglių sektoriuje. Crédit Agricole visiško netoleravimo politika taikoma visoms įmonėms, kurios plėtoja arba planuoja plėtoti veiklą anglių sektoriuje, pradedant anglių gavyba ir baigiant elektros energijos gamyba naudojant anglis, įskaitant prekybą anglimis ir jų transportavimą.

[10] EIB, „Hidroenergetikos plėtros aplinkos, klimato ir socialinės gairės“, 2019 m. spalio mėn.

[11] https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=49051

[12] https://www.eib.org/attachments/general/ac_annual_reports_2018_en.pdf

Atnaujinta: 2020 m. liepos 2 d.Teisinė informacija - Privatumo politika