Procedūra : 2019/2189(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0130/2020

Pateikti tekstai :

A9-0130/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0198

<Date>{02/07/2020}2.7.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0130/2020</NoDocSe>
PDF 240kWORD 71k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl visapusiško Europos požiūrio į energijos kaupimą</Titre>

<DocRef>(2019/2189(INI))</DocRef>


<Commission>{ITRE}Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas</Commission>

Pranešėja: <Depute>Claudia Gamon</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJAI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl visapusiško Europos požiūrio į energijos kaupimą

(2019/2189(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 7-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija“,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Komisijos ataskaitą „Strateginio su baterijomis susijusio veiksmų plano įgyvendinimas. Strateginės baterijų vertės grandinės Europoje kūrimas“ (COM(2019)0176),

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Komisijos ataskaitą dėl 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo įgyvendinimo ir poveikio aplinkai bei vidaus rinkos veikimui (COM(2019)0166),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos energetikos sistemų ateities siekiant užtikrinti energetikos pertvarką ir laikotarpio iki 2030 m. bei vėlesnio laikotarpio tikslų energetikos ir klimato srityse įgyvendinimą,

 atsižvelgdamas į iniciatyvą „Tvari ir pažangi dujų infrastruktūra Europai“, kurią Tarybai pirmininkaujanti Rumunija pradėjo 2019 m. balandžio 1 ir 2 d. Bukarešte,

 atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 17 d. Lince Tarybai pirmininkavusios Austrijos pradėtą vandenilio iniciatyvą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES[1],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos[2],

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją[3],

 atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009[4],

 atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010[5],

 atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą[6],

 atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo[7],

 atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus2000,[8]

 atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[9],

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 1 d. Europos Audito Rūmų apžvalginį pranešimą „ES parama energijos saugojimui“ (Apžvalga Nr. 04/2019),

 atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[10],

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[11],

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride, Ispanijoje (COP 25)[12],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“[13],

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!“[14],

 atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo[15],

 atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl naujo energijos rinkos modelio kūrimo[16],

 atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos[17],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0130/2020),

A. kadangi Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Komisija pritarė tikslui ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti, kad ES nebeišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pagal Paryžiaus susitarimo tikslus;

B. kadangi norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia energetikos srityje pereiti nuo iš esmės iškastiniu kuru grindžiamų prie ypač efektyvių, klimatui neutralių ir atsinaujinančių išteklių energija grindžiamų sistemų;

C. kadangi kai kurie atsinaujinantieji energijos ištekliai, pvz., geoterminė energija, hidroenergija ir biomasė, gali užtikrinti kai kuriuos bazinės apkrovos pajėgumus, o kiti, pvz., vėjo ir saulės energija, yra nepastovūs ir kintami; kadangi norint integruoti kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius į elektros energijos sistemą reikia didesnio pasiūlos ir paklausos lankstumo, siekiant stabilizuoti elektros energijos tinklą, užkirsti kelią dideliam kainų kintamumui ir užtikrinti energijos tiekimą ir energijos įperkamumą; kadangi dėl šio padidėjusio lankstumo reikia steigti daugiau energijos kaupimo įrenginių ES;

D. kadangi visada turi būti laikomasi atskyrimo principo;

E. kadangi 2017 m. tik 22,7 % ES 28 galutinio energijos suvartojimo buvo pagrįsta elektra; kadangi 2018 m. daugiau nei 60 proc. ES 28 valstybių narių elektros energijos rūšių derinio vis dar turėjo tapti atsinaujinančiųjų išteklių energija; kadangi tikimasi tolesnės elektrifikacijos; kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, norint pasiekti, kad iki 2050 m. būtų pasiektas teršalų išmetimo sumažinimo iki nulio lygis, ES turės gebėti sukaupti šešis kartus daugiau energijos nei šiuo metu;

F. kadangi sektoriaus integravimas atliks lemiamą vaidmenį didinant energetikos sektoriaus lankstumą ir efektyvumą bei mažinant jo anglies dioksido išmetimo rodiklį;

G. kadangi žaliosios dujos, pvz., dujos, gaunamos elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, sezoniniu mastu suteikia didelius kaupimo pajėgumus;

H. kadangi Komisija turėtų ištirti, kaip esama dujų infrastruktūra gali atlikti tam tikrą vaidmenį mažinant energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač kiek tai susiję su žaliųjų dujų energijos saugojimo pajėgumais, pvz., perdavimo ir paskirstymo vamzdynais arba požeminiu saugojimu kaip sezoniniu saugojimu, siekiant nuspręsti dėl specialios infrastruktūros arba optimizuoto ir atnaujinto esamų pajėgumų naudojimo;

I. kadangi 2018 m. tik 3%  pasaulio ličio jonų baterijų elementų gamybos pajėgumų buvo sutelkta ES, o 85 proc. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

J. kadangi baterijos ir kitos decentralizuotos kaupimo priemonės, pvz., smagračiai, yra naudingos ne tik tiekimo saugumui, bet ir ekonominiu požiūriu įgyvendinamai elektra varomų transporto priemonių greitojo įkrovimo infrastruktūrai;

K. kadangi daugiau nei 90 % ES energijos kaupimo pajėgumų sudaro hidroakumuliacija; kadangi šiuo metu hidroakumuliacija atlieka svarbų vaidmenį derinant elektros energijos paklausą su pasiūla, didelio masto kaupimą su viso ciklo nuo elektros energijos sukaupimo iki jos grąžinimo į šaltinį (angl. round-trip efficiency) naudingumu ir trumpalaikį bei vidutinės trukmės lankstumą su įvairiais pajėgumais;

L. kadangi šiluminės energijos saugojimo technologijos gali suteikti reikšmingų galimybių mažinant energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, sudarant galimybes keletą mėnesių saugoti šilumą arba vėsumą, absorbuojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojant pramoninius šilumos siurblius, tiek naudojant biomasę ar biodujas arba geoterminę energiją, o taip pat teikiant lankstumo paslaugas, pvz., elektros energijos sistemoje, kurioje dominuoja atsinaujinančiųjų išteklių energija; kadangi gerai izoliuoti pastatai, centralizuoto šilumos tiekimo tinklai ir specialūs energijos kaupimo įrenginiai gali būti naudojami kaip saugyklos skirtingais laikotarpiais;

M. kadangi energetikos modeliavimas, kurį Komisija naudoja siekdama įvertinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdus ir susijusias politikos galimybes, yra labai svarbus, nes juo nustatomi būsimi teisės aktai ir rinkos modelis; kadangi dabartiniame modelyje nepakankamai įvertinamas teigiamas energijos kaupimo poveikis, todėl jį reikia tobulinti;

1. ragina valstybes nares visapusiškai išnagrinėti savo energijos kaupimo potencialą;

2. ragina Komisiją parengti išsamią energijos kaupimo strategiją, kad būtų galima pereiti prie ypač efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos ekonomikos, atsižvelgiant į visas turimas technologijas, taip pat į rinkos technologijas ir laikantis technologijų atžvilgiu neutralaus požiūrio, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;

3. ragina Komisiją sukurti darbo grupę, į kurią būtų įtraukti visi atitinkami generaliniai direktoratai ir sukurti strategiją, kuri būtų grindžiama išsamia analize, susijusia su:

 a. anglies pėdsaku ir gyvavimo ciklu, atsižvelgiant bent į žaliavų gavybą ir (arba) gamybą, įskaitant žmogaus teisių ir darbo standartų aspektus, komponentų tiekimą, gamybos procesą, transportavimą ir perdirbimo procesą;

 b. energiniu pajėgumu, sumine galia, kaupimo trukme kapitalo sąnaudomis, veiklos sąnaudomis, viso ciklo nuo elektros energijos sukaupimo iki jos grąžinimo į šaltinį (angl. roundtrip) naudingumu ir konversijos efektyvumu;

 c. energijos sistemos modeliavimu vertinant politikos galimybes, kartu įtraukiant tarpvalandinį poveikį, kad būtų galima teisingai įvertinti esamus ir būsimus sistemos lankstumo poreikius ir kaupimo indėlį į tokį modeliavimą;

 d. energijos paklausa pramonėje, transporte ir namuose; and

 e. nedidelio masto saugyklų ir lankstumo potencialu rajonų lygmeniu, taip pat tarpvalstybinėmis jungtimis ir sektorių integracija;

 f. energijos kaupimo technologijų indėliu kovojant su energijos nepritekliumi.

4. visų pirma mano, kad tokioje strategijoje turėtų būti nurodytos būtinos priemonės, kaip pagerinti tarpvalstybines jungtis ir koordinavimą, sumažinti patekimo į rinką reguliavimo naštą, pagerinti prieigą prie kapitalo, įgūdžių ir  kaupimo technologijų žaliavų, siekiant padidinti Europos rinkos ir pramonės konkurencingumą;

5. pažymi, kad siekiant ekonomiškai efektyviai pereiti prie ypač efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos energetikos sistemos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikai reikia gerai išplėtoto ir pažangaus elektros energijos tinklo, pažangių energijos kaupimo ir lankstumo technologijų, atsarginės gamybos ir reguliavimo apkrovos, kad būtų užtikrintas nuolatinis, įperkamas ir tvarus elektros energijos tiekimas, o taip pat taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ plataus masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, galių suteikimo vartotojams ir neiškraipyti kainų signalų; todėl ragina Komisiją toliau teikti paramą moksliniams tyrimams kaupimo srityje, įskaitant naujų alternatyviųjų technologijų tyrimus, atsižvelgiant į programą „Europos horizontas“;

6. pripažįsta, kad skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį kuriant labiau decentralizuotą ir integruotą energetikos sistemą ir galiausiai įgyvendinant energetikos pertvarką;

7. pabrėžia, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos turi nekelti pavojaus tiekimo saugumui arba prieigai prie energijos; pabrėžia kaupimo vaidmenį, ypač izoliuotose arba salose esančiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad patikimas energijos tiekimas, išlaidų veiksmingumas ir energetikos pertvarka turi būti neatskiriami; be to, pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas, pažangieji tinklai, dalyvavimas ir paskirstytos lankstumo galimybės, įskaitant kaupimą, sustiprina energetinį saugumą;

8. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas visiems energijos kaupimo sprendimams, laikantis technologinio neutralumo principo, kad rinkos jėgos galėtų skatinti geriausius technologijų pasirinkimus ir skatinti inovacijas, o pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį įvairių technologinių sprendimų plėtojimui, turėtų būti energijos suvartojimo, anglies pėdsako ir gamybos, eksploatavimo, perdirbimo ir eksploatavimo nutraukimo sąnaudų rodikliai;

9. labai apgailestauja dėl to, kad infrastruktūros ar didesniems kaupimo projektams, kurie yra itin svarbūs energetikos pertvarkai, dažnai labai priešinamasi vietos lygmeniu ir vėluojama juos įgyvendinti; ragina valstybes nares aktyviai skatinti visuomenės paramą vietos lygmeniu, pavyzdžiui, anksti įtraukiant visuomenę arba įgalinant vietos bendruomenes įsitraukti, dalyvauti finansiškai arba gauti kompensaciją bei glaudų bendradarbiavimą tarp sektorių;

10. pabrėžia kaupimo, kaip tradicinės tinklo plėtros alternatyvos, potencialą; pabrėžia koordinuoto infrastruktūros planavimo, kuris yra būsimos Energetikos sistemos integravimo strategijos dalis, svarbą siekiant sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ir konkurencingą Europos ekonomiką;

11. ragina laiku įgyvendinti Elektros energijos rinkos direktyvą (ES) 2019/944 ir Reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos; pabrėžia, kad energijos kaupimas turėtų būti nuosekliai apibrėžtas nacionalinėse teisinėse sistemose; atkreipia dėmesį į neaiškumus, susijusius su jos taikymo sritimi, visų pirma dėl įvairių elektros energijos konversijos į kitą energiją technologijų įtraukimo, todėl ragina Komisiją skubiai pateikti gaires šiuo klausimu;

12. prašo Komisijos, atsižvelgiant į Energetikos sistemos integracijos strategiją, sukurti patikimą teisinį pagrindą dujų infrastruktūros perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams teikti energijos kaupimo sprendimus, laikantis Sąjungos klimato tikslų ir Paryžiaus susitarimo;

Reguliavimo kliūtys

13. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuoseklumą ir vengti teisės aktų sutapimo Europos, nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis; 

14. pažymi, kad dauguma valstybių narių reikalauja, kad kaupimo įrenginių operatoriai, įskaitant aktyvius vartotojus, mokėtų tinklo mokesčius arba energijos mokesčius bei kitas rinkliavas du kartus; yra įsitikinęs, kad panaikinus šią naštą būtų pradėta įgyvendinti daugiau energijos kaupimo projektų; ragina Komisiją savo būsimame pasiūlyme dėl persvarstytos Energijos mokesčių direktyvos atskirti galutinį suvartojimą nuo kaupimo arba konversijos ir sukurti veiksmingą apmokestinimo sistemą, uždraudžiant dvigubą apmokestinimą, susijusį su energijos kaupimo projektais; ragina valstybes nares panaikinti bet kokios rūšies dvigubą apmokestinimą sukuriant veiksmingas apmokestinimo sistemas ir pertvarkant mokesčius, susijusius su energijos kaupimo projektais, taip, kad būtų atspindėta kaupimo nauda visuomenei ir pašalintos kliūtys, trukdančios kaupimo projektams patekti į rinką;

15. pabrėžia, kad reikia priimti panašų požiūrį į kaupimą visuose skirtinguose energijos nešėjuose ir saugyklose, esančiose iki skaitiklio ir už jo, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo problemos vengiant tinklo tarifų ar sistemos mokesčių ir rinkliavų. pastebi, kad šiuo metu elektros energijos vartotojai finansiniu požiūriu prisiima didžiąją dalį finansinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastangų, todėl už elektros energijos kaupimą yra netiesiogiai baudžiama;

16. pažymi, kad ES tinklo kodeksai, išskyrus hidroakumuliaciją, paprastai netaikomi energijos kaupimo įrenginiams, todėl skirtingose valstybėse narėse jų laikomasi skirtingai, ypač kai tai susiję su tinklo prijungimo reikalavimais; mano, kad tai lemia nevienodas konkurencijos sąlygas, kurios trukdo plėtoti perspektyvius energijos kaupimo įmonių verslo scenarijus; ragina Komisiją supaprastinti darbą nustatant bendrus tinklo prijungimo reikalavimus ir pašalinti kitas kliūtis, kuriomis užkertamas kelias kaupimo veiklai integruoti į elektros energijos rinkas;

17. ragina kuo skubiau persvarstyti TEN-E reglamentą[18] , atsižvelgiant į tinkamumo kriterijus ir elektros energijos infrastruktūros kategorijas, siekiant geriau spręsti energijos kaupimo įrenginių plėtros klausimą prieš patvirtinant kitą bendro intereso projektų sąrašą; ragina nuodugniai reformuoti procesą, kad būtų parengtas dešimties metų tinklo plėtros planas (angl. TYNDP), siekiant į energijos planavimą integruoti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taip pat lankstumą, sektorių integravimą ir tarpvalstybinius ryšius; ragina bendro intereso projekto statuso suteikimo kriterijus suderinti su Paryžiaus susitarimo ilgalaikiu temperatūros tikslu ir ES neutralaus poveikio klimatui tikslu iki 2050 m., sistemingai vertinant visus galimus projektus, įtrauktinus į bendro intereso projektų sąrašą, klimato požiūriu;

18. ragina Komisiją pripažinti lemiamą visų lankstumo ir kaupimo technologijų vaidmenį, siekiant užtikrinti veiksmingą energetikos pertvarką ir toliau užtikrinant aukštą tiekimo saugumo ir sistemos stabilumo lygį; pabrėžia visuomenės susidomėjimą plėtoti naujus ir atnaujinti esamus kaupimo projektus, ir tai turėtų atsispindėti sparčiame, prioritetiniame ir supaprastintame leidimų išdavimo procese valstybėse narėse;

19. susirūpinęs pažymi, kad patvirtinimo procedūros nacionaliniu lygmeniu trunka gerokai ilgiau nei ilgiausi galimi bendro intereso projektų laikotarpiai, numatyti TEN-E reglamente; ragina Komisiją savo būsimoje peržiūroje spręsti šį klausimą ir pasiūlyti veiksmingą ir suderintą vykdymo užtikrinimo mechanizmą, pripažįstant viršesnį visuomenės susidomėjimą bendro intereso kaupimo projektais;

20. apgailestauja dėl nepakankamo mokslinių tyrimų projektų pagal programą „Horizontas 2020“ rezultatų diegimo rinkoje bei sistemingų tolesnių veiksmų, susijusių su užbaigtais projektais, ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos stokos ir palankiai vertina tai, kad planuojama daugiau dėmesio skirti rinkai artimai veiklai, kartu išlaikant pagrindinių mokslinių tyrimų užmojus ateityje sukurti rinkai artimų technologijų ir projektų sistemą pagal programą „Europos horizontas“, visų pirma įsteigiant Europos inovacijų tarybą; ragina plačiau naudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad reikia padidinti švarių, tvarių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų mokslinius tyrimus, įskaitant energijos kaupimo srityje;

21. pabrėžia, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su atitinkamomis cheminėmis medžiagomis, skirtomis energijai kaupti, taip pat pagrindinių superlaidumo mokslinių tyrimų, kurie turėtų atsispindėti būsimoje programoje „Europos horizontas“;

22. susirūpinęs pažymi, kad 2014–2020 m. Komisijos gairėse dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai energijos kaupimo projektai yra tik vieną kartą netiesiogiai paminėti; be to, pažymi, kad praeityje pranešta apie stebėtinai mažai valstybės pagalbos priemonių, skirtų kaupimo projektams;

23. ragina Komisiją persvarstant valstybės pagalbos gaires atsižvelgti į svarbų kaupimo vaidmenį energetikos pertvarkoje ir atitinkamai spręsti šį klausimą; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant naujas gaires būtų atsižvelgta į įvairių kaupimo technologijų tvarumą ir efektyvumą bei indėlį į tinklo stabilumą ir skirtingų kaupimo technologijų indėlį į poveikio klimatui neutralumą; be to, pabrėžia, kad nekomerciniams projektams (pvz., moksliniams tyrimams) galėtų būti taikoma išimtis dėl valstybės pagalbos taisyklių, siekiant išvengti neveiksmingo finansavimo ir konkurencijos iškraipymo; pabrėžia, kad ne rinkos dalyviai kaupiamą turtą galėtų valdyti tik tokiais atvejais, kai nėra rinkos interesų ir nacionalinė reguliavimo institucija suteikia išimtį;

24. ragina Komisiją užtikrinti, kad naujosiose gairėse būtų atsižvelgiama į įvairių kaupimo technologijų efektyvumą ir indėlį į tinklų stabilumą, kad būtų išvengta neveiksmingo finansavimo, o ne rinkos veikėjų dalyvavimas apsiribotų atvejais ir aplinkybėmis, minimomis Elektros energijos rinkos direktyvos (ES) 2019/944 36 ir 54 straipsniuose;

Cheminis kaupimas (elektros energijos konversija į kitą energiją )

25. pabrėžia, koks svarbus yra elektros energijos konversijos į kitą energiją technologijos vaidmuo, nes tai yra pagrindinė energijos sistemų integravimo ir elektros bei dujų sektorių susiejimo priemonė; šiuo klausimu pabrėžia, kad vandenilis, o ypač žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas ir biometanas teikia daug galimybių  sezoninio energijos kaupimo dideliais kiekiais srityje, o taip pat kaip energijos nešėjas, kuras ir žaliava išteklius daug energijos vartojančioms pramonės šakoms ir kaip tvarus kuras kelioms transporto rūšims; ragina Komisiją toliau remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusius su vandenilio ekonomikos plėtojimu bei ragina Komisiją ir toliau remti valstybes nares, joms plečiant energijos konversijos technologijų apimtis, ypač remiant vandenilio iniciatyvą kaip bendriems Europos interesams svarbų projektą;

26. pažymi, kad vandenilio kaip energijos kaupiklio naudojimas dar nėra konkurencingas dėl didelių gamybos sąnaudų; be to, atkreipia dėmesį į didelį žaliojo ir mėlynojo vandenilio sąnaudų skirtumą; pabrėžia, rėmimo priemonių, kuriomis siekiama sumažinti žaliojo vandenilio sąnaudas, kad jis taptų perspektyviu verslo scenarijumi, svarbą;

27. pažymi, kad valstybėse narėse vandenilio maišymo su gamtinėmis dujomis standartai skiriasi; ragina Komisiją įvertinti ir parengti aiškią vandenilio apmokestinimo tvarką ir standartus, skirtus tiek dujų tinklui, tiek galutiniams vartotojams; pažymi, kad šie standartai turės būti pritaikyti prie galutinių vartotojų kokybės poreikių ir technologinių pajėgumų, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus;

28. pažymi, kad vandenilis, pagamintas naudojant elektros energiją, gali būti vėliau transformuotas į kitų tipų dujas, pvz. metanolį ir amoniaką, kurie gali būti panaudoti kaip kuras jūrų ir aviacijos, taip pat sunkiojo transporto sektoriuose;

29. pabrėžia, kad esama dujų infrastruktūra užtikrina didelius energijos kaupimo pajėgumus ir kad šie bei nauji dujų šaltiniai, ypač žaliasis vandenilis, palengvintų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos integravimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad reikia spręsti naujo dujų perdavimo sistemų operatorių vaidmens klausimą atsižvelgiant į atskyrimo taisykles;

30. ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą, sąnaudų ir naudos analizę ir atlikti dujų infrastruktūros modifikavimo arba naujos infrastruktūros statybos, kuri yra svarbi žaliojo vandenilio naudojimui, dideliems jo kiekiams transportuoti ir sudaryti sąlygas plėtoti vandenilio naudojimą judumo sektoriuje, prieinamumo analizę; pripažįsta požeminių dujų saugyklų, tokių kaip tušti urvai, ar kaupimo uolienų porose galimybes;

31. mano, kad ES politika turėtų konkrečiai skatinti inovacijas ir tvaraus energijos akumuliavimo ir žaliojo vandenilio technologijų diegimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokie energijos ištekliai kaip gamtinės dujos būtų naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; pripažįsta, kad ES reikės vis didesnio vandenilio kiekio; pabrėžia, kad norint užtikrinti pakankamą energijos kiekį ir Europos pramonės konkurencingumą, reikia remti  vandenilio gamybos būdus;

32. ragina Komisiją parengti suderintą žaliojo vandenilio apibrėžtį, remiantis skaidria metodika; be to, ragina sukurti abipusio šių dujų kilmės garantijų pripažinimo sistemą, siūlant sukurti bendrą sertifikavimo sistemą ir dokumentacijos sistemą visoje vertės grandinėje, pvz., išduodant ekologinį ženklą; ragina valstybes nares sumažinti administracines kliūtis, trukdančias sertifikuoti žaliąjį ir (arba) mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį vandenilį; ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą technologijų ir energijos nešėjų bei importuoto vandenilio ir ES pagaminto vandenilio konkurenciją;

33. pažymi, kad pagal dabartines dujų vidaus rinkos taisykles ES dujų infrastruktūros perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams leidžiama transportuoti gamtines dujas tik vykdant reguliuojamą veiklą; ragina Komisiją, įgyvendinant Energetikos sistemos integracijos strategiją, sudaryti sąlygas operatoriams transportuoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias dujas, tokias kaip vandenilis, biometanas ir sintetinis metanas;

34. pabrėžia, kad visi rinkos dalyviai turėtų turėti galimybę pasinaudoti privalumais ir paskatomis, sukurtais įgyvendinant bandomuosius projektus ar realaus pasaulio laboratorijas siekiant pademonstruoti vandenilio gamybą naudojant atsinaujinančiąją energiją;

35. primena, kad sintetinių cheminių nešėjų gamyba yra pagrįsta tik tuo atveju, kai naudojama atsinaujinančioji energija; ragina padidinti atsinaujinančiosios energijos tikslus 2030 m., pasiremiant detaliu poveikio vertinimu;

Elektrocheminis kaupimas

36. yra įsitikinęs, kad įvairios baterijų technologijos, įskaitant tas, kurių vertės grandinės jau yra įsitvirtinusios ES, atliks svarbų vaidmenį užtikrinant stabilų ir lankstų elektros energijos tiekimą; pabrėžia, kad baterijų technologijos yra nepaprastai svarbios užtikrinant ES strateginę autonomiją ir jos atsparumą elektros energijos tiekimo srityje;

37. palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti Europos baterijų standartus;

38. pripažįsta, kad gerai veikiančios surinkimo ir perdirbimo sistemos, taip pat uždarojo ciklo procesai, atitinkantys žiedinės ekonomikos principus, jau taikomi įvairioms baterijų technologijoms, ypač ES automobilių ir pramoninėse baterijų vertės grandinėse, pvz., švino pagrindu pagamintoms starterių baterijoms, ir mano, kad tos sistemos galėtų pasitarnauti kaip baterijų perdirbimo planas;

39. pažymi, kad prieiga prie elektros energijos ir lankstumo rinkų bus labai svarbios siekiant išnaudoti baterijų kaupimo potencialą;

40. yra susirūpinęs dėl to, kad ES ličio jonų baterijų gamybos pajėgumai yra labai maži ir kad ji yra priklausoma nuo riboto skaidrumo gamybos ne Europos šalyse; todėl palankiai vertina Europos baterijų aljansą ir Strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą; ragina juos plėsti, kad jie apimtų visas prieinamas baterijų technologijas; ragina nuolat juos remti ir stiprinti Strateginio veiksmų plano įgyvendinimą, atsižvelgiant į platesnius žiedinės ekonomikos, pramonės strategijos ir cheminių medžiagų valdymo tikslus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji pasiūlys teisės aktus dėl baterijų, kuriais bus remiamas strateginis veiksmų planas ir žiedinė ekonomika; atsižvelgdamas į tai, ragina atlikti baterijų gyvavimo ciklo analizę, pradėti taikyti žiedinį projektavimą, saugų valdymą ir tvarkymą apdorojant pavojingas medžiagas elementų gamyboje ir pradėti taikyti anglies dioksido išmetimo rodiklio etiketę, kurioje būtų nurodytas visų Europos rinkai pateikiamų baterijų vertės grandinių poveikis aplinkai; pabrėžia, kad svarbu kurti ekosistemas, apimančias baterijų vertės grandinę, kad būtų skatinamas pramonės konkurencingumas ir tvarumas;

41 ragina Komisiją pasiūlyti ekologinio baterijų projektavimo reikalavimus, kad būtų padidintos jų perdirbimo galimybės projektavimo etapu;

42. yra susirūpinęs dėl didelės ES priklausomybės nuo baterijų gamybai reikalingų žaliavų importo, įskaitant iš šaltinių, kuriuose jų gavyba sukelia aplinkos būklės blogėjimą, darbo standartų pažeidimą ir vietinius konfliktus dėl gamtos išteklių;  primygtinai ragina Komisiją spręsti šios priklausomybės klausimą atitinkamose ES strategijose; pabrėžia tausaus žaliavų tiekimo svarbą ir vietinių žaliavų šaltinių galimybes ES; yra įsitikinęs, kad patobulintos baterijų perdirbimo sistemos galėtų suteikti didelę dalį žaliavų, reikalingų baterijų gamybai ES;

43. pripažįsta, kad naudotos elektra varomų transporto priemonių baterijos gali būti pakartotinai naudojamos energijai kaupti privačiuose namuose arba didesniuose baterijų blokuose; yra susirūpinęs dėl to, kad panaudotų baterijų klasifikavimas kaip atliekų Baterijų direktyvoje, neatsižvelgiant į pakartotinį naudojimą, gali tapti kliūtimi tokiam pakartotiniam naudojimui; pripažįsta, kad panaudotos baterijos nėra grąžinamos perdirbimui, o saugos standartai nėra kontroliuojami, kai baterija yra modifikuojama tokiam panaudojimui, kurio savybės yra kitokios nei iš pradžių ji buvo suprojektuota; ragina Komisiją atsakomybę už eksploatacines savybes bei saugos garantijas taikyti gamintojui, kuris pakartotinai pateikia rinkai bateriją; ragina Komisiją išaiškinti didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, susijusias su pakartotinai naudojamomis baterijomis;

44. pripažįsta, kad elektra varomos transporto priemonės ir jų baterijos, naudodamos pažangią elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą, gali suteikti tinklui lankstumo, kuris yra skirstomojo reguliavimo apkrova dalis, ir taip sumažinti atsarginių įrenginių poreikį elektros energijos sistemoje;

45. ragina Komisiją persvarstant Baterijų direktyvą  ir atlikus poveikio vertinimą, siūlyti ambicingus baterijų surinkimo ir perdirbimo tikslus, remiantis kritinių metalų frakcijomis; pabrėžia, kad būtina toliau skatinti perdirbimo procesų ir technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Europos horizontas“;

46. ragina Komisiją parengti gaires ir (arba) standartus dėl elektra varomų transporto priemonių baterijų modifikavimo, įskaitant bandymų ir klasifikavimo procesus, taip pat saugos gaires;

47. pabrėžia, kad siekiant skatinti baterijų gamybą ES yra būtina remti mokslinius tyrimus, praktines žinias ir įgūdžius;

48. pripažįsta pasaulinio baterijų paso galimybes kuriant tvarią baterijų vertės grandinę, atsižvelgiant į žmogaus teises ir poveikį aplinkai; mano, kad naudingųjų iškasenų sertifikavimas yra svarbi priemonė užtikrinant tvarias baterijų vertės grandines;

Mechaninis kaupimas

49. pažymi, kad hidroakumuliacijai tenka labai svarbus vaidmuo energijos kaupimo srityje; yra susirūpinęs dėl to, kad ES neišnaudoja viso šio anglies dioksido neišskiriančio ir labai veiksmingo energijos kaupimo būdo potencialo;

50. mano, kad valstybės narės turėtų ieškoti tolesnių būdų, kaip padidinti hidroakumuliacinių talpyklų pajėgumą, kartu atsižvelgdamos į tai, kad esami ir nauji rezervuarai naudojami įvairiems tikslams; ragina valstybes nares pašalinti visas administracines kliūtis, dėl kurių šie projektai atidedami, ir teikti reguliavimo paramą novatoriškiems šios srities metodams; ragina Komisiją teikti pirmenybę būtinai energetikos pertvarkai, atlikti išsamią atitinkamų teisės aktų peržiūrą ir prireikus pasiūlyti pakeitimų, kuo labiau mažinant poveikį aplinkai;

51. pažymi, kad siekiant aplinkos apsaugos esamų įrenginių atnaujinimas ir didesnio pajėgumo projektai galėtų būti geresnis sprendimas nei nauji projektai;

52. pripažįsta tokių kaupimo technologijų, kaip pvz., suslėgtojo oro, taip pat superkondensatorių ir smagračių indėlį suteikiant lankstumo; pripažįsta, kokios yra svarbios Europos smagračių technologijos energijos kaupimui ir dažnio reguliavimui; pabrėžia, kad ši technologija yra tinkama kaupimo ir reguliavimo priemonė pažangiesiems tinklams arba strateginiams tinklams plėtoti;

Termoakumuliacija

53. mano, kad šiluminis saugojimas (pvz., dideli katilai) ir centralizuotas šildymas tankiai apgyvendintose vietovėse yra labai veiksminga energijos kaupimo priemonė, suteikianti būtiną lankstumą, kad būtų galima integruoti didesnę dalį kintančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atliekinę šilumą iš pramoninių procesų ir tretinio sektoriaus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir plėtoti ypač veiksmingo centralizuoto šildymo tinklus; be to, ragina Komisiją rengiant dešimties metų tinklo plėtros planus tiek ENTSO-E, tiek ENTSO-G atsižvelgti į šilumos infrastruktūrą ir šiluminės energijos saugojimą;

54. mano, kad šiluminės energijos saugojimas vandeninguose sluoksniuose, ypač naudojant geoterminius išteklius, gali būti novatoriška priemonė, taikytina neurbanizuotose ir pramoninėse teritorijose; ragina Komisiją ir valstybes nares remti šių sprendimų mokslinius tyrimus ir plėtrą bei diegti didelio masto bandomąsias gamyklas;

55. pripažįsta, kad lanksti bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra į ateitį orientuotas integruotas energijos kaupimo sprendimas, skirtas elektros tinklų lankstumui ir šilumos tiekimo efektyvumui užtikrinti dėl šilumos kaupimo, atsiejančio elektros energijos gamybą nuo šilumos vartojimo; ragina valstybes nares toliau tyrinėti sektorių integravimą, pažangiąsias energetikos sistemas ir šilumos perteklių, pvz., naudojant informaciją iš duomenų centrų, pramonės objektų ar metro sistemų; ragina Komisiją skatinti novatoriškas šiluminės energijos saugojimo koncepcijas, pvz., šilumos saugojimą elektros energijai gaminti ir saugojimą naudojant ledą;

56. palankiai vertina tai, kad centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklai galės būti finansuojami pagal persvarstytą EITP reglamentą, ir ragina įtraukti juos kaip galimus bendro intereso projektus pagal TEN-E reglamentą;

57. mano, kad laikantis technologinio neutralumo, turėtų būti skatinamos šiluminės energijos saugojimo technologijos, siekiant pagerinti jų veiksmingumą, patikimumą ir integraciją į esamas valdomos galios sistemas; mano, kad šiluminės energijos saugojimo technologijų plėtra ir diegimas rinkoje gali suteikti galimybių įgyvendinti bendrus projektus, siekiant skatinti energetikos partnerystes tarp šalių;

58. pripažįsta efektyviai energiją naudojančių pastatų kaupimo galimybes naudojant faktinę kaupimo masę ir šiluminius arba masyvius pastato komponentus arba kaupiant šaltą arba karštą vandenį; ragina Komisiją, rengiant būsimą renovacijos strategiją, skatinti renovacijas siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir ragina valstybes nares įgyvendinti savo ilgalaikes renovacijos strategijas, atsižvelgiant į pastatų kaupimo galimybes;

59. ragina Komisiją apsvarstyti šiluminės energijos saugojimo ir šildymo infrastruktūros vaidmenį užtikrinant energijos sistemos lankstumą būsimojoje Pažangiojo sektorių integravimo strategijoje;

60. ragina valstybes nares apsvarstyti visas tvarias ir ekonomiškai efektyvias kaupimo technologijas ir lankstumo galimybes, įskaitant susijusias su šiluma, taikant integruotą požiūrį į energijos sistemas savo nacionaliniuose energetikos ir klimato kaitos srities planuose, kai energijos sistemos pertvarkomos į labai energiją taupančią ir atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamą ekonomiką;

Decentralizuotas saugojimas – aktyvių vartotojų vaidmuo

61. mano, kad namų ūkiuose naudojamos baterijos, buitinis šilumos kaupimas, transporto priemonių energetinės integracijos į elektros tinklą technologija, pažangiosios namų ūkių energijos sistemos, paklausos atsakas  ir sektoriaus integracija padeda mažinti vartojimo pikus, suteikia lankstumo ir atlieka vis svarbesnį vaidmenį užtikrinant, kad energijos tinklas būtų efektyvus ir integruotas; mano, kad to siekiant bus labai svarbus išankstinis naujų prietaisų standartizavimas, vartotojams teikiama informacija ir vartotojų duomenų skaidrumas bei gerai veikiančios elektros energijos rinkos, kuriomis užtikrinama lengva prieiga vartotojams; be to, pabrėžia aktyvių vartotojų ir piliečių energetikos bendruomenių vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir mano, kad jie turėtų būti tinkamai skatinami;

62. atkreipia dėmesį į privačių vartotojų nenorą pateikti savo transporto priemonių baterijas kaupimo tarnyboms, net jei tai yra techniškai įmanoma; todėl palankiai vertina Elektros energijos rinkos direktyvoje (ES) Nr. 2019/944 vartotojams numatytas lankstumo paskatas ir ragina valstybes nares užtikrinti spartų ir tvirtą atitinkamų nuostatų įgyvendinimą; pabrėžia, kad norint plačiai įdiegti transporto priemonių energetinės integracijos į elektros tinklą technologiją, reikės didesnio sąveikumo, taigi ir vienodų ES masto reglamentų arba standartų, kuriais būtų pašalintos įvairios kliūtys, įskaitant administracines, teisines ir mokestines kliūtis;

63. pripažįsta aktyvių vartotojų indėlį užtikrinant sistemos lankstumą, pvz., naudojant decentralizuotus ir nedidelio masto energijos kaupimo sprendimus ir galiausiai siekiant klimato ir energetikos tikslų; ragina valstybes nares remti piliečių dalyvavimą energijos sistemoje (pvz. teikiant mokestines lengvatas kaupimo baterijų technologijoms)  ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo vartotojams savarankiškai gaminti elektrą, arba ją vartoti, kaupti savo pačių pagamintą elektros energiją arba parduoti ją rinkoje; ragina Komisiją tinkamai stebėti, ar teisingai įgyvendinamos Elektros energijos rinkos direktyva ir Direktyva (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva) kiek tai susiję su straipsniais, kuriais nustatoma gaminančių vartotojų ir energetikos bendruomenių reguliavimo sistema;

64. pabrėžia, kad decentralizuotas kaupimas yra esminė paklausos valdymo dalis; pabrėžia elektra varomų transporto priemonių baterijų vaidmenį užtikrinant tinklo lankstumą naudojant pažangiojo įkrovimo ir automobilio ryšio su visais galimais įrenginiais (V2X) paslaugas; ragina Komisiją sukurti palankią sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad elektromobilių gamintojai, įkrovimo programinė įranga ir įkrovimo stotelė galėtų užtikrinti tokių paslaugų teikimo funkcionalumą ir užtikrinti visišką sąveikumą pagal persvarstytą Alternatyviųjų degalų direktyvą;

65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 


 

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagal Europos žaliąjį kursą ES įsipareigojo iki 2050 m. panaikinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti neutralų savo anglies dioksido poveikį. Tam reikia spartesnio perėjimo nuo iškastinio kuro kaip pirminio energijos šaltinio prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Didesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis lems dar labiau decentralizuotą energijos gamybą. Pagal visus scenarijus tikimasi, kad priklausomybė nuo iškastinio kuro iš esmės bus panaikinta elektrifikuojant didžiausius sektorius (energetikos, transporto, šilumos ir vėsumos), ir dėl to labai padidės elektros energijos paklausa: Komisijos teigimu, iki 2050 m. elektros energijos paklausa padidės daugiau nei dvigubai. Kadangi įsipareigojame mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, didės iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos elektros energijos dalis. Komisija tikisi, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarys 55 proc., o 2050 m. – daugiau kaip 80 proc. Didesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis neišvengiamai lems didesnį elektros energijos tinklo nestabilumą. Taigi, dėl įsipareigojimo iki 2050 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį reikia labai padidinti kaupimo pajėgumus, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas.

 

Mūsų prioritetas turi būti visą laiką užtikrinti nuolatinį elektros energijos tiekimą. Be to, energija turi išlikti įperkama ES piliečiams. Energijos kaupimas, išlyginant didžiausios ir mažiausios pasiūlos ir paklausos laikotarpius, bus labai svarbus norint padėti sumažinti kraštutines elektros energijos kainas. Rinkai reikės pateikti daug įvairių kaupimo technologijų, apimančių visas su galia, pajėgumu ir atsako trukme susijusias charakteristikas, kad būtų užtikrintas tinklo stabilumas, įtampos valdymas, kaip eksploatavimo rezervas, skirstymas ir perskirstymas, taip pat mažmeninės energetikos pertvarka. Reikės ne tik trumpalaikio kaupimo, bet ir sezoninio kelių mėnesių kaupimo. Kaupimas gali būti paslauga skirstymo sistemos operatoriui, reikalinga, pvz., perkrovos valdymui, arba perdavimo sistemos operatoriui, reikalinga balansavimui.

 

ES turi imtis veiksmų dabar. Šio pranešimo tikslas – išanalizuoti dabartines kaupimo galimybes ir pateikti rekomendacijas Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtų visapusiškai ištirtas kaupimo potencialas ES. Jei energijos kaupimas vertinamas atskirai tik elektros energijos sektoriuje, lankstumo galimybės yra ribotos ir labai brangiai kainuojančios. Sumaniai integravus įvairius sektorius, pvz., elektros energijos naudojimą dujoms gaminti arba elektros energijos naudojimą šilumai gaminti, atsiranda daugiau kaupimo technologijų, pvz., termoakumuliacija. Siekiant suderinti įvairius aspektus, pvz., veiksmingumą, poveikį aplinkai, kompetenciją ir leidimų išdavimą, reikalingas visapusiškas požiūris. Būtina atlikti kruopščią ir išsamią kiekvienos rūšies kaupimo technologijų analizę, ypač poveikio aplinkai aspektu. Negali būti mažinami aukšti ES aplinkos apsaugos standartai. Kai kurios kaupimo technologijos, pavyzdžiui, baterijos, gali turėti didelį anglies pėdsaką – tai labai priklauso nuo energijos rūšių derinio, naudojamo gaminant baterijas, ir joms reikalingų žaliavų gavybos metodo. Todėl pranešėja siūlo Komisijai įsteigti visus atitinkamus generalinius direktoratus apimančią darbo grupę, kuri parengtų išsamią energijos kaupimo strategiją. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti atlikta visų turimų kaupimo alternatyvų gyvavimo ciklo analizė, daug dėmesio skiriant jų anglies pėdsakui.

 

Reguliavimo kliūtys

 

Kalbant apie reglamentavimą, ES turi pašalinti visas galimas kliūtis, trukdančias greitai išnaudoti potencialą. Kai kuriuose sektoriuose jau padaryta didelė pažanga siekiant, kad reguliavimo reikalavimai būtų nuoseklesni. Pavyzdžiui, Elektros energijos rinkos direktyvoje nustatytos aiškios elektros energijos vidaus rinkos taisyklės. Spartus tokių nuostatų įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant energijos kaupimo sisteminio pokyčio. Visgi dar reikia spręsti kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, dvigubo apmokestinimo ir dvigubų tinklo mokesčių kaupimo operatoriams problemas, kurios yra pagrindinė kliūtis patekti į šią naują rinką.

 

Atsižvelgdama į būsimą Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą, pranešėja palankiai vertina Komisijos vertinimo ataskaitą, kurioje pripažįstama, kad direktyvą reikia persvarstyti, nes ji yra pasenusi ir ja sudaromos sąlygos dvigubai apmokestinti kaupimo paslaugų teikėjus. Pranešėja mano, kad kaupimo paslaugos teikimas tinklui yra naudingas visuomenei, todėl ji ragina panaikinti dvigubą apmokestinimą. Reikės atskirti įprastinį energijos suvartojimą nuo kaupimo arba naudojimo kaupimo tikslais.

 

Turi būti skubiai persvarstytas TEN-E reglamentas, kol nepriimtas naujas bendro intereso projektų sąrašas. Šių projektų nustatymo kriterijai neatspindi Sąjungos įsipareigojimo mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl reikia tuos kriterijus suderinti su ES klimato ir darnumo tikslais. Kaupimo įrenginiai gali būti svarbūs planuojant tinklus, o sektorių integracijai reikalingos investicijos į naujus tinklus, pvz., vamzdynus, pritaikytus žaliajam vandeniliui ar šilumos tinklams. Todėl tokie projektai turėtų būti laikomi atitinkančiais įtraukimo į bendro intereso projektų sąrašus reikalavimus. Be to, administracinės patvirtinimo procedūros valstybėse narėse dažnai trunka gerokai ilgiau nei TEN-E reglamente nustatyti ilgiausi galimi bendro intereso projektų laikotarpiai. Komisija turėtų peržiūrėti vykdymo užtikrinimo mechanizmus šioje srityje.

 

Kalbant apie mokslinių tyrimų finansavimą, iš praeities matyti, kad ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatams dažnai sunku patekti į rinką. Pranešėja palankiai vertina tai, kad steigiama Europos inovacijų taryba. Be to, ji palankiai vertina tai, kad naujojoje programoje „Europos horizontas“ bus numatytas rinkai artimos veiklos finansavimas.

 

Valstybės pagalba bus reikalinga visų pirma kaupimo projektams, kurie dar nėra patvirtinti kaip parengti rinkai. Kaupimo projektams šiuo metu skiriama nepakankamai dėmesio 2014–2020 m. Gairėse dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai, kuriose daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių šiuo metu pranešta apie labai nedaug valstybės pagalbos kaupimo projektams priemonių. Pranešėja mano, kad persvarstant valstybės pagalbos gaires būtina atsižvelgti į kaupimo vaidmenį energetikos pertvarkoje.

 

Kadangi vienas iš pagrindinių energetikos pertvarkos tikslų yra elektros energijos įperkamumas, tikslinga sutelkti dėmesį į technologijas, kurios jau yra rinkoje arba kurias netrukus bus galima naudoti. Todėl pranešime daugiausia dėmesio skiriama tam tikroms technologijoms.

 

Elektros energijos naudojimas dujoms gaminti

 

Europa reikia tapti žaliojo vandenilio sektoriaus lydere. Žaliasis vandenilis, gautas iš vandens naudojant elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gali suteikti daug lankstumo elektros energijos sistemai. Jau egzistuoja kelių megavatų galios šiuolaikinių elektrolizės įrenginių. Žaliasis vandenilis suteikia didelį geografinį lankstumą: jis gali būti gaminamas tiesiogiai elektros energijos šaltinyje (pvz., vėjo elektrinių parke) ir tiesiogiai naudojamas, kaupiamas itin dideliais kiekiais (pvz., gamtinėse ertmėse) arba transportuojamas didelio nuotolio atstumais nepatiriant didelių nuostolių. Tada jis gali būti naudojamas įvairiais tikslais, pavyzdžiui, siekiant panaikinti pramonės procesų priklausomybę nuo iškastinio kuro daug energijos vartojančiose pramonės šakose vietoj dalies visame pasaulyje naftos perdirbimo gamyklose naudojamo 15 mln. tonų vandenilio: juo galima pakeisti šildymui naudojamas gamtines dujas, jį galima naudoti kaip automobilių degalus arba vėl paversti elektros energija. Šiuo metu nėra suderintos sistemos, kurioje būtų apibrėžti elektros energijos naudojimo dujoms gaminti standartai ar reikalavimai. Maišymo standartai valstybėse narėse įvairuoja nuo 5 iki 20 proc.

 

Siekiant skatinti investicijas į žaliojo vandenilio gamybą ir taip sukurti rinką, būtina tvirta infrastruktūra ir suderinti techniniai standartai. Prieš svarstant galimybę pastatyti atskirą tinklą vandeniliui transportuoti, reikėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti esamais tinklo vamzdynais. Siekiant išvengti rinkos iškraipymo, reikalingos aiškios įvairių rinkos dalyvių vaidmenų nustatymo taisyklės, panašios į persvarstytas elektros energijos rinkos modelio nuostatas.

 

Baterijos

 

Baterijos pirmiausia gali būti naudojamos trumpalaikio kaupimo tikslais, kad būtų užtikrinta elektros energijos kokybė tinkle, pvz., dažnio kontrolei, paklausos pikų balansavimui arba svyravimų rezervams, nes jų reagavimo laikas palyginti trumpas. Pagal kai kuriuos scenarijus numatoma, kad 2040 m. ličio jonų baterijų paklausa sieks iki 2040 GWh, palyginti su 78 GwH šiuo metu. Ličio jonų baterijos yra šiuolaikinės elektromobiliuose arba privačiuose namų ūkiuose naudojamos naujausios technologijos. Jos įvairuoja nuo 1–10 KW sistemų iki 1–50 MW sistemų. 85 proc. baterijų elementų pagaminama Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, turi būti importuojamos penkios pagrindinės žaliavos (litis, nikelis, kobaltas, manganas ir grafitas). Todėl labai svarbu skatinti baterijų plėtrą ir inovacijas ES, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų valstybių. Dėl šios priežasties pranešėja palankiai vertina Europos baterijų aljansą ir Strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą – jie turi būti toliau remiami. Reikia toliau stiprinti Strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žaliavoms, gavybai, šaltiniams, rafinavimui, elementų gamybai ir perdirbimui. Ličio jonų baterijoms moksliniai tyrimai buvo labai naudingi. Be to, Komisija turėtų patvirtinti priemones, kurios padėtų Europoje sukurti baterijų vertės grandinę.

 

Siekiant dar labiau sumažinti priklausomybę nuo žaliavų importo, skubiai reikalinga patobulinta panaudotų baterijų perdirbimo ES sistema, įskaitant specialias nuostatas, pavyzdžiui, dėl ličio jonų baterijų, kurių šiuo metu nėra. Tokios nuostatos galėtų padėti sukurti ličio jonų baterijų perdirbimo rinką. Šiuo atžvilgiu pranešėja palankiai vertina būsimą Baterijų direktyvos peržiūrą ir pabrėžia, kad svarbu pašalinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo kliūtis. Atliekant peržiūrą reikėtų apsvarstyti konkretų ličio jonų baterijų perdirbimo tikslą.

 

Hidroakumuliacija

 

Hidroakumuliacija yra vienas seniausių energijos kaupimo būdų, kurį taikant sukaupta daugiausia patirties. Jos efektyvumas siekia 75–80 proc., todėl tokio tipo įrenginiai sudaro 97 proc. dabartinių ES energijos kaupimo įrenginių. Tai tvirtai įrodytas ir veiksmingas energijos kaupimo konkurencingomis sąnaudomis būdas.

 

Nors kai kurios valstybės narės jau yra plačiai ištyrusios savo hidroakumuliacijos potencialą, vis dar yra labai daug galimybių, kurias būtų galima toliau nagrinėti ES, tokių kaip įrenginių modernizavimas ir atnaujinimas – tai būtų subalansuotas požiūris, apimantis aplinkos apsaugą ir kaupimo potencialo bei jo efektyvumo didinimą. Remiantis Jungtinio tyrimų centro tyrimu[19], pagal tam tikrus scenarijus ES turi 28 TWh ir daugiau galimybių, skaičiuojant tik gamtinius kaupiklius. Kaip matyti iš dabartinių mokslinių tyrimų projektų, hidroakumuliacija neapsiriboja tik gamtiniais kaupikliais. Esama mokslinių tyrimų projektų, kuriuos vykdant hidroakumuliacijai naudojamos buvusios atvirosios kasyklos.

 

Termoakumuliacija

 

Termoakumuliacija, pvz., centralizuotas šildymas, šiuo metu naudojamas kartu su kogeneracija (bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) tankiai apgyvendintiems gyvenamiesiems rajonams šildyti; šilumos tinklas tuo pačiu metu naudojamas transportavimui ir kaip kaupimo įrenginys. Kadangi tai dar viena technologija, kuri jau pasirodė esanti labai efektyvi, pranešėja mano, kad šį potencialą reikėtų toliau nagrinėti. Ypač netoli pramoninės aglomeracijos esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose būtų idealu naudoti pramoninių procesų atliekinę šilumą, kurią galima kaupti ir paskirstyti šildymui. Kitų formų termoakumuliacija po žeme arba izoliuotose talpose gali užtikrinti sezoninį energijos kaupimą.

 

Todėl pranešėja rekomenduoja toliau plėtoti centralizuoto šildymo tinklus, atnaujinti ir modernizuoti pasenusius tinklus ir padaryti, kad jie būtų laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus. Taigi, ji palankiai vertina tai, kad į persvarstytą EITP reglamentą įtraukti tarpvalstybiniai centralizuoto šildymo tinklai.

 

Vartotojų vaidmuo

 

Išaugs decentralizuoto energijos kaupimo vaidmuo, kurį atlieka vartotojai. Privatūs namų ūkiai savo pagamintą energiją, pavyzdžiui, iš fotovoltinių plokščių, gali kaupti namų ūkiuose naudojamose baterijose, kad vėliau ją panaudotų savo reikmėms. Jie taip pat gali tapti tinklo kaupikliais, jei pasiūlytų savo elektrinių transporto priemonių baterijų kaupimo pajėgumus tinklui (transporto priemonių energetinė integracija į elektros tinklą). 96 proc. laiko automobiliai stovi, ir būtų galima naudoti stovinčių e. transporto priemonių baterijų talpą tinklo balansavimui. Novatoriškas pažangus įkrovimas jau egzistuoja ir turėtų būti plačiai prieinamas, kad tokios lankstumo paslaugos būtų patrauklios vartotojams.

 

 

 

 

 


 

 

PRIEDAS. PRANEŠĖJAI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS

<FootprintIntro>Toliau pateiktą sąrašą visiškai savanoriškai ir tik savo atsakomybe parengė pranešėja. Rengiant pranešimą, iki jo priėmimo komitete dienos pranešėjai talkino toliau išvardyti subjektai ar asmenys:</FootprintIntro>

Subjektas ir (arba) asmuo

prof. dr. Susanne Muhar, prof. dr. Stefan Schmutz / BUKO gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universitetas, Viena

Johannes Thema, Arjuna Nebel / Vupertalio institutas

Federacija „Transportas ir aplinka“

Suomijos energija

WWF

EUROBAT

AB VERBUND

RWE

Europos Komisijos Konkurencijos GD

EASE

AXPO

Illwerke/VKW

Europos Komisijos Energetikos GD

Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD

Austrijos žemės ūkio, regionų ir turizmo ministerija

Austrijos darbo rūmai

Austrijos federalinė klimato veiksmų, aplinkos, energetikos, judumo, inovacijų ir technologijų ministerija 

„Cyber GRID“

„E-Control“

Štirijos energetiniai tinklai

Profesinė asociacija dujos ir šiluma

Pramonininkų susivienijimas

Klimato ir energetikos fondai

AB OMV

Austrijos energija

Austrijos energetikos agentūra

Austrijos biomasės sąjunga

Ressl Holding GmbH

Austrijos aplinkos valdymo agentūra

Austrijos valstybinės ir socialinės ekonomikos asociacija

WWF Austrija

Austrijos ekonomikos rūmai

Vienos energija

AB RAG Austrija

 Flexens

Eurelectric

 

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

29.6.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

3

15

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Nicola Beer, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Klaus Buchner, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Andrea Caroppo, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Eva Maydell, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Iskra Mihaylova, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Sira Rego, Jérôme Rivière, Robert Roos, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mohammed Chahim, Jakop G. Dalunde, Eleonora Evi, Martin Hojsík, Elena Kountoura, Nils Torvalds

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

 

53

+

EPP

Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria Da Graça Carvalho, Christian Ehler, András Gyürk, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss

S&D

Carlo Calenda, Mohammed Chahim, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho

RENEW

Nicola Beer, Martin Hojsík, Martina Dlabajová, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Iskra Mihaylova, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen, Nils Torvalds

Greens

François Alfonsi, Michael Bloss, Klaus Buchner, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Henrike Hahn, Ville Niinistö

GUE

Elena Kountoura

NI

Ignazio Corrao, Eleonora Evi, Clara Ponsatí Obiols

 

3

-

ID

Markus Buchheit, Georg Mayer

ECR

Robert Roos

 

15

0

ID

Paolo Borchia, Andrea Caroppo, Thierry Mariani, Joëlle Mélin, Jérôme Rivière, Isabella Tovaglieri

ECR

Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský

GUE

Marc Botenga, Marisa Matias, Sira Rego

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

[1] OL L 158, 2019 6 14, p. 125.

[2] OL L 158, 2019 6 14, p. 54.

[3] OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

[4] OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

[5] OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

[6] OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

[7] OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

[8] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[9] OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[10] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

[11] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[12] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

[13] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.

[14] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0438.

[15] OL C 463, 2018 12 21, p. 10.

[16] OL C 204, 2018 6 13, p. 23.

[17] OL C 204, 2018 6 13, p. 35.

[18] 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

[19] Marcos Gimeno-Gutiérrez, Roberto Lacal-Arántegui „Europos hidroenergijos hidroakumuliacijos potencialo vertinimas. GIS pagrįstas hidroenergijos hidroakumuliacijos potencialo vertinimas“ (JRC Mokslo ir politikos ataskaitos, 2013 m.)

Atnaujinta: 2020 m. liepos 7 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika