Procedūra : 2019/0017(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0144/2020

Pateikti tekstai :

A9-0144/2020

Debatai :

PV 14/09/2020 - 23
CRE 14/09/2020 - 23

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0219

<Date>{29/07/2020}29.7.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0144/2020</NoDocSe>
PDF 374kWORD 131k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>     <RefProcLect>***I</RefProcLect>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, deramai atsižvelgiant į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757</Titre>

<DocRef>(COM(2019)0038 – C8-0043/2019 – 2019/0017(COD))</DocRef>


<Commission>{ENVI}Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas</Commission>

Pranešėja: <Depute>Jutta Paulus</Depute>

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, deramai atsižvelgiant į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757

(COM(2019)0038 – C8-0043/2019 – 2019/0017(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0038),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0043/2019),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

 pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0144/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


<RepeatBlock-Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>-1 konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(-1) dėl klimato kaitos keliamos beprecedentės grėsmės reikia didesnio užmojo ir intensyvesnių Sąjungos ir pasaulinio lygmens veiksmų klimato kaitos srityje. Sąjunga yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą1a, atsižvelgiant į naujausius turimus mokslo duomenis. 2018 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje „1,5°C pasaulinis atšilimas“ patvirtinta, jog, norint užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas būtų mažesnis nei 1,5°C, itin svarbu visuose sektoriuose gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį. 2019 m. IPCC specialiojoje ataskaitoje „Vandenynas ir kriosfera keičiantis klimatui“ taip pat nurodoma, kad klimato mechanizmai priklauso nuo vandenynų ir jūrų ekosistemų būklės, kurią šiuo metu veikia visuotinis atšilimas, tarša, jūrų biologinės įvairovės išteklių pereikvojimas, rūgštėjimas, deguonies mažėjimas ir pakrančių erozija. IPCC primena, kad vandenynai įeina į sprendimą, kuriuo siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikyti, ir pabrėžia, kad būtina mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ekosistemų taršą ir didinti natūralaus anglies dioksido absorbavimo mastą;

 

__________________

 

1a Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) jūrų transportas dėl laivų išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio daro poveikį pasaulio klimatui. 2015 m. jūrų transportui teko 13 proc. viso Sąjungos transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio15. Tarptautinis jūrų transportas tebėra vienintelė transporto rūšis, kurios neapima Sąjungos įsipareigojimas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(1) jūrų transportas dėl jo išmetamo anglies dioksido (CO2) ir kitų išmetamųjų teršalų, tokių kaip metanas, azoto oksidai, sieros oksidai, kietosios dalelės ir suodžiai, kiekio daro tiesioginį poveikį klimato kaitai, jūrų biologinei įvairovei, oro kokybei ir visuomenės sveikatai. 2015 m. jūrų transportui teko 13 proc. viso Sąjungos transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio15. Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulinio jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekis išaugs 50–250 proc.15a Jei nebus imtasi tolesnių veiksmų, prognozuojama, kad, nepaisant to, jog Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) priėmė minimalius laivų efektyvumo standartus, su EEE susijęs jūrų sektoriaus išmetamas teršalų kiekis iki 2050 m. padidės 86 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tarptautinis jūrų transportas tebėra vienintelė transporto rūšis, kurios neapima Sąjungos įsipareigojimas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2018 m. balandžio 13 d. TJO priėmė pradinę laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją. Skubiai reikia priemonių tai strategijai įgyvendinti tiek pasauliniu, tiek Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų nedelsiant imtasi veiksmų jūrų sektoriaus išmetamam teršalų kiekiui sumažinti, prisidėti prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir pasiekti Sąjungos masto poveikio klimatui neutralumo tikslą, nepakenkiant kitų sektorių pastangoms klimato kaitos srityje;

__________________

__________________

15 https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/transport-emissions-of-greenhouse-gases/transport-emissions-of-greenhouse-gases-10.

15 https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/transport-emissions-of-greenhouse-gases/transport-emissions-of-greenhouse-gases-10.

 

15a https://gmn.imo.org/wp-content/uploads/2017/05/GHG3-Executive-Summary-and-Report_web.pdf.

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) visi ekonomikos sektoriai turėtų padėti mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į teisėkūros institucijų įsipareigojimą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/84216 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/41017;

(2) visi ekonomikos sektoriai turėtų prisidėti prie bendrų pastangų kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. užbaigti perėjimą prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio, laikantis Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą ir 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų dėl klimato kaitos;

__________________

 

16 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

 

17 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

 

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) 2014 m. vasario mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Komisija ir valstybės narės raginamos nustatyti privalomą 2030 m. Sąjungos tikslą sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, kad jeigu Sąjunga nori tinkamai prisidėti prie pasaulinių pastangų, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose;

(3) 2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl klimato kaitos didžiąja balsų dauguma pritarta tikslui kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Europos Parlamentas ne kartą ragino Komisiją ir valstybes nares padidinti privalomą 2030 m. Sąjungos tikslą ir siekti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, kad jeigu Sąjunga nori pasiekti savo klimato srities tikslus ir tinkamai prisidėti prie pasaulinių pastangų, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant tarptautinę aviaciją ir jūrų transportą. Skubios pastangos mažinti jūrų transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra dar svarbesnės, atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 28 d. Parlamento rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) Europos Parlamentas savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride, Ispanijoje, (COP 25) pabrėžė poreikį imtis papildomų Sąjungos veiksmų siekiant spręsti jūrų sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio problemą, atsižvelgiant į TJO daromą lėtą ir nepakankamą pažangą. Europos Parlamentas visų pirma pritarė tam, kad jūrų sektorius būtų įtrauktas į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS), taip pat tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų nustatyti laivų efektyvumo standartai. Vien rinka grindžiamų išmetamo teršalų kiekio mažinimo politikos priemonių nepakanka, kad būtų pasiekti Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, todėl jas reikėtų papildyti privalomais išmetamo teršalų kiekio mažinimo reguliavimo reikalavimais, kurių laikymasis būtų tinkamai užtikrinamas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) savo 2014 m. spalio 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Sąjungos tikslą iki 2030 m. savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Europos Vadovų Taryba taip pat nurodė, kad transporto sektoriuje svarbu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir riziką, susijusią su priklausomybe nuo iškastinio kuro, ir paragino Komisiją toliau nagrinėti įrankius ir priemones, kurių reikia visapusiškam ir technologiškai neutraliam požiūriui, kurio laikantis transporto sektoriuje skatinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas ir energijos naudojimo efektyvumas;

(4) 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose1a Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Europos Sąjungą. Europos Vadovų Taryba taip pat nurodė, kad visi atitinkami ES teisės aktai ir politika turi derėti su poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu ir prisidėti prie to tikslo, sykiu laikantis vienodų sąlygų principo;

 

__________________

 

1a https://www.consilium.europa.eu/media/41768/12-euco-final-conclusions-en.pdf

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) šiuo metu jūrų transportas yra vienintelis sektorius, kuriame nėra aiškiai nustatytų Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų arba konkrečių poveikio švelninimo priemonių. 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad išspręstų jūrų sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio klausimą, ir, konkrečiai, išplėsti ES ATLPS įtraukiant jūrų sektorių, reglamentuoti labiausiai teršiančių laivų prieigą prie Sąjungos uostų ir įpareigoti laivus dokuose naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą. 2020 m. kovo 4 d. pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)1a, Komisija patvirtina, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas, ir kad kiekvienas sektorius turės prisidėti, nes pagal dabartinę politiką tikėtina, kad iki 2050 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus sumažintas tik 60 proc.;

 

__________________

 

1a https://ec.europa.eu/info/files/commission-proposal-regulation-european-climate-law_lt

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b) šalinant rinkos kliūtis jūrų sektoriuje, įskaitant skaidrios ir patikimos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos naudojimą, siekiama prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimo ir tokiu būdu iki 2030 m. jūrų sektoriaus išmetamas teršalų kiekis turėtų sumažėti maždaug 2 proc. Kad jūrų sektorius visapusiškai prisidėtų prie visos ekonomikos pastangų siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralizavimo tikslo, taip pat 2030 m. tikslų ir kitų galimų tarpinių tikslų, būtina imtis tolesnių veiksmų. Kaip pagrindinė Sąjungos priemonė, skirta jūrų transporto išmetamų ŠESD ir oro taršos stebėsenai, ataskaitų teikimui ir tikrinimui, ES SAT reglamentas yra tolesnių veiksmų pagrindas. Todėl to reglamento taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad į ją būtų įtraukti privalomi reikalavimai bendrovėms mažinti jų išmetamą ŠESD kiekį, tenkantį transportavimo apimčiai, ir taip pat būtina išplėsti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), kad ji apimtų jūrų transporto sektorių;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Europos Parlamentas ir Taryba 2015 m. balandžio mėn. priėmė Reglamentą (ES) 2015/75720 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (toliau – ES SAT reglamentas), o 2016 m. šis reglamentas buvo papildytas dviem deleguotaisiais21 ir dviem įgyvendinimo22 reglamentais. ES SAT reglamentu siekiama, kad būtų renkami laivybos sektoriuje išmetamų teršalų duomenys, kuriuos vėliau būtų galima naudoti formuojant politiką, taip pat siekiama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį atitinkamoms rinkoms teikiant informaciją apie laivų efektyvumą. ES SAT reglamentu bendrovės įpareigojamos užtikrinti jų laivų kuro sąnaudų, išmetamo CO2 kiekio, taip pat energijos vartojimo efektyvumo per reisus į Europos ekonominės erdvės (EEE) uostus ir iš jų metinę stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą nuo 2018 m. Reglamentas taip pat taikomas EEE uostuose išmetamam CO2 kiekiui. Pirmosios išmetamo teršalų kiekio ataskaitos turi būti pateiktos iki 2019 m. balandžio 30 d.;

(6) Europos Parlamentas ir Taryba 2015 m. balandžio mėn. priėmė Reglamentą (ES) 2015/75720 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (toliau – ES SAT reglamentas), o 2016 m. šis reglamentas buvo papildytas dviem deleguotaisiais21 ir dviem įgyvendinimo22 reglamentais. ES SAT reglamentu siekiama, kad būtų renkami laivybos sektoriuje išmetamų teršalų duomenys, kuriuos vėliau būtų galima naudoti formuojant politiką, taip pat siekiama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį atitinkamoms rinkoms teikiant informaciją apie laivų efektyvumą. ES SAT reglamentas buvo priimtas kaip pirmas žingsnis siekiant palaipsniui įtraukti jūrų sektoriaus išmetamuosius teršalus į Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus ir vėliau nustatyti tų išmetamųjų teršalų kainą pagal principą „teršėjas moka“. Kai ES SAT reglamentas buvo priimtas, Komisija įsipareigojo rengdama būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl jūrų sektoriaus išmetamų teršalų išnagrinėti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis siekiant užtikrinti, kad šis sektorius deramai prisidėtų prie Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, visų pirma, galimybę ES ATLPS taikyti ir jūrų sektoriui. ES SAT reglamentu bendrovės įpareigojamos užtikrinti jų laivų kuro sąnaudų, išmetamo CO2 kiekio, taip pat energijos vartojimo efektyvumo per reisus į Europos ekonominės erdvės (EEE) uostus ir iš jų metinę stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą nuo 2018 m. Reglamentas taip pat taikomas EEE uostuose išmetamam CO2 kiekiui. Pirmosios išmetamo teršalų kiekio ataskaitos turėjo būti pateiktos iki 2019 m. balandžio 30 d. ir buvo Komisijos paskelbtos 2019 m. birželio 30 d.

__________________

__________________

20 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

20 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

21 Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2072 dėl tikrinimo veiklos ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 320, 2016 11 26, p. 5); 2016 m. rugsėjo 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2071, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 nuostatos dėl išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos metodų ir kitos susijusios informacijos stebėsenos taisyklių OL L 320, 2016 11 26, p. 1).

21 Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2072 dėl tikrinimo veiklos ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 320, 2016 11 26, p. 5); 2016 m. rugsėjo 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2071, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 nuostatos dėl išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos metodų ir kitos susijusios informacijos stebėsenos taisyklių OL L 320, 2016 11 26, p. 1).

22 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1927 dėl stebėsenos planų, išmetamųjų teršalų ataskaitų ir atitikties patvirtinimo dokumentų šablonų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 1–21); 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1928 dėl kitų nei keleiviniai, ro-ro laivai ir konteinervežiai laivų vežamo krovinio nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 22–25).

22 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1927 dėl stebėsenos planų, išmetamųjų teršalų ataskaitų ir atitikties patvirtinimo dokumentų šablonų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 1–21); 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1928 dėl kitų nei keleiviniai, ro-ro laivai ir konteinervežiai laivų vežamo krovinio nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 22–25).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>10</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) laivų išmetamų teršalų kiekio ir jų poveikio visuotiniam atšilimui ir oro taršai mažinimas neturėtų būti įgyvendinamas taip, kad pakenktų jūrų biologinei įvairovei, ir sykiu turėtų būti taikomos priemonės, kuriomis siekiama atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas, nukentėjusias nuo laivybos pramonės, pavyzdžiui, nuo į jūrą išleidžiamų medžiagų (balastinio vandens, angliavandenilių, sunkiųjų metalų ir cheminių medžiagų), jūrose pamestų konteinerių ir susidūrimų su bangininiais;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6b) jūrų sektoriuje laivo savininkas ne visada yra tas pats asmuo ar subjektas, kuris yra laivo verslinės veiklos vykdytojas. Todėl visus duomenis, kurių reikalaujama pagal ES SAT reglamentą, turėtų rinkti už laivo verslinės veiklos vykdymą atsakingas subjektas, pvz., veiklos vykdytojas, laivo tam tikram laikui frachtuotojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, ir jam jie turėtų būti priskirti;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>12</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6c) pagal ES SAT reglamentą surinkti duomenys turėtų būti naudojami siekiant skatinti perėjimą prie visiškai netaršių laivų, įvedant laivams skirtą energijos vartojimo efektyvumo sertifikatą su reitingų skale, kad būtų galima skaidriai palyginti laivus, ypač skirtus parduoti ar nuomoti, ir skatinti valstybes nares propaguoti geriausią praktiką ir remti efektyviausius laivus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>13</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6d) Komisija, bendradarbiaudama su laivų savininkais, kitais suinteresuotaisiais subjektais ir nepriklausomais ekspertais, turėtų sukurti Europos laivybos ženklą produktams, kad vartotojai būtų informuojami apie jūrų transporto poveikį aplinkai, susijusį su jų perkamais produktais. Toks ženklas prisidėtų prie laivybos sektoriaus aplinkosauginės ir energetikos pertvarkos, nes užtikrintų patikimą ir skaidrų būdą informuoti vartotojus apie savanoriškas iniciatyvas. Tai paskatintų vartotojus pirkti produktus, vežamus tų laivų savininkų, kurie sumažino poveikį aplinkai, pavyzdžiui, sumažino išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, akustinę taršą, atliekų kiekį ir pagerino vandentvarką;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>14</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 e konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6e) Tarybos direktyva 92/106/EEB1a prisidedama prie transporto išmetamo teršalų kiekio mažinimo, nes skatinama pereiti nuo krovininio kelių transporto prie mažiau taršių transporto rūšių, įskaitant visiškai netaršius upių kelius. Tą direktyvą būtina persvarstyti, kad būtų aktyviau skatinamas daugiarūšis transportas, didinamas efektyvumas ir propaguojamos mažataršės alternatyvos. Visiškai netaršus vandens kelių transportas yra labai svarbus plėtojant darnų perėjimą nuo kelių transporto prie vandens kelių transporto, todėl būtina remti investicijas į vidaus vandenų uostų degalinių ir įkrovimo stotelių infrastruktūrą;

 

__________________

 

1a 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>15</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 f konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6f) Sąjungos uostai dėl savo geografinės padėties ir ekonominės veiklos yra strateginiai centrai vykdant energetikos pertvarką. Jie yra pagrindiniai energetikos produktų (importo, saugojimo ar paskirstymo) patekimo į rinką taškai, kurie vis labiau įsitraukia į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos objektų plėtrą ir naujų energijos valdymo ir žiedinės ekonomikos strategijų plėtojimą. Todėl, laikydamasi Europos žaliojo kurso tikslų, Sąjunga, mažindama jūrų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, turėtų atsižvelgti į strateginę Sąjungos uostų reikšmę ir remti jų, kaip energetikos pertvarkos veiksnių, vaidmenį. Valstybės narės turėtų būti skatinamos remti visiškai netaršių uostų plėtrą ir investuoti į degalinių ir įkrovimo stotelių infrastruktūrą. Tai būtų tiesiogiai naudinga visų uostų ir pakrančių teritorijose gyvenančių piliečių sveikatai, taip pat mažintų neigiamą poveikį jūrų ir pakrančių biologinei įvairovei šiose teritorijose, kurios dar ir apima didelius sausumos plotus, kurių dalis priklauso tinklui „Natura 2000“;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>16</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>7 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) ES SAT reglamento 22 straipsnyje nustatyta, kad, pasiekus tarptautinį susitarimą dėl pasaulinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija peržiūrės ES SAT reglamentą ir prireikus pasiūlys jo pakeitimų, kad užtikrintų jo suderinamumą su tuo tarptautiniu susitarimu;

(7) ES SAT reglamento 22 straipsnyje nustatyta, kad, pasiekus tarptautinį susitarimą dėl pasaulinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos arba dėl pasaulinių jūrų transporto išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonių, Komisija peržiūrės ES SAT reglamentą ir prireikus pasiūlys jo pakeitimų, kad užtikrintų jo derėjimą su tuo tarptautiniu susitarimu. Svarbu, kad nepriklausomai nuo pasaulinių priemonių Sąjunga ir toliau galėtų siekti plataus užmojo tikslų ir būtų lyderė klimato srityje, išlaikydama arba priimdama griežtesnes priemones Sąjungoje;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>17</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Paryžiaus susitarimu, priimtu 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (JTBKKK)23, Sąjunga ir jos valstybės narės prisiėmė tikslą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti visos ekonomikos mastu. Dedamos pastangos, pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO), apriboti jūrų sektoriuje tarptautiniu mastu išmetamą teršalų kiekį, ir tos pastangos turėtų būti skatinamos. TJO 2016 m. spalio mėn. patvirtino24 laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (toliau – pasaulinė TJO duomenų rinkimo sistema);

(8) Paryžiaus susitarimu, priimtu 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (JTBKKK)23, Sąjunga ir jos valstybės narės prisiėmė tikslą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti visos ekonomikos mastu. Dedamos pastangos, pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO), apriboti jūrų sektoriuje tarptautiniu mastu išmetamą teršalų kiekį, ir tos pastangos turėtų būti skatinamos. TJO 2016 m. spalio mėn. patvirtino24 laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (toliau – pasaulinė TJO duomenų rinkimo sistema). 2018 m. balandžio 13 d. TJO taip pat priėmė pradinę laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją (toliau – TJO pradinė strategija), kuria siekiama kuo greičiau apriboti išmetamo teršalų kiekio didėjimą ir iki 2050 m. jį sumažinti bent 50 proc., palyginti su 2008 m. lygiu, taip pat toliau dėti pastangas siekiant palaipsniui užtikrinti, kad teršalai visiškai nebūtų išmetami. Tuo pat metu TJO šalys narės ir asocijuotosios narės, įskaitant visas Sąjungos valstybes nares, įsipareigojo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti transportavimo apimčiai tenkantį išmetamą CO2 kiekį, imant vidurkį tarptautinės jūrų laivybos sektoriuje, ir dėti pastangas, kad iki 2050 m. šis kiekis būtų sumažintas 70 proc. Todėl tikslinga pagrindinius TJO pradinės strategijos elementus įtraukti į Sąjungos teisę, toliau konstruktyviai bendradarbiaujant su TJO šalimis narėmis, kad būtų pasiektas visuotinis susitarimas dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonių. Bendrovės turėtų būti įpareigotos linijiniu būdu iki 2030 m. sumažinti transportavimo apimčiai tenkantį metinį išmetamo CO2 kiekį bent 40 proc., imant visų laivų, už kuriuos jos yra atsakingos, vidurkį, palyginti su vidutiniu kiekvienos kategorijos to paties dydžio ir tipo laivų, apie kuriuos teikiamos ataskaitos pagal SAT reglamentą, efektyvumu. Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonių bazinis lygis turėtų būti nustatytas naudojant THETIS-MRV ir TJO duomenų rinkimo sistemos duomenis, sykiu visapusiškai pripažįstant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo veiksmus, kurių jau ėmėsi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje pirmaujančios bendrovės. Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos išsamios bazinio lygio nustatymo taisyklės, metinis mažinimo koeficientas kiekvienai laivų kategorijai, baudų už viršytą taršos normą apskaičiavimo ir surinkimo taisyklės ir priemonės, taip pat visos kitos taisyklės, būtinos, kad būtų laikomasi šio įpareigojimo ir būtų tikrinama, kaip jo laikomasi;

__________________

__________________

23 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4–18).

23 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4–18).

24 TJO rezoliucija MEPC.278(70), kuria iš dalies keičiamas MARPOL VI priedas.

24 TJO rezoliucija MEPC.278(70), kuria iš dalies keičiamas MARPOL VI priedas.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>18</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) atsižvelgdama į tai, kad vienu metu taikomos abi šios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija pagal ES SAT reglamento 22 straipsnį vertino, kaip jas abi suderinti, kad būtų sumažinta laivams tenkanti administracinė našta, kartu išsaugant ES SAT reglamento tikslus;

(9) atsižvelgdama į tai, kad vienu metu taikomos abi šios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija pagal ES SAT reglamento 22 straipsnį vertino, kaip jas abi suderinti, kad būtų sumažinta laivams, visų pirma priklausantiems MVĮ, tenkanti administracinė našta, kartu išsaugant ES SAT reglamento tikslus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>19</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) poveikio vertinime nurodyta, kad iš dalies suderinus abi stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemas galima padėti sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, kartu išsaugant pagrindinius ES SAT reglamento tikslus. Tačiau tokiu daliniu suderinimu neturėtų būti pakeisti ES SAT reglamente nustatyti valdymo, taikymo srities, tikrinimo, skaidrumo arba CO2 duomenų teikimo reikalavimai, nes tai labai pakenktų reglamento tikslams ir neigiamai paveiktų galimybę ateityje priimant su politikos formavimu susijusius sprendimus remtis reglamentu ir laivybos sektoriuje skatinti efektyvaus energijos vartojimo priemones bei elgseną. Vadinasi, bet kurie ES SAT reglamento pakeitimai turėtų būti riboti ir apimti tik apibrėžčių, stebėsenos parametrų, stebėsenos planų bei šablonų suderinimą su pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos apibrėžtimis, stebėsenos parametrais, stebėsenos planais bei šablonais;

(10) poveikio vertinime nurodyta, kad iš dalies suderinus abi stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemas galima padėti sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, kartu išsaugant pagrindinius ES SAT reglamento tikslus. Tačiau tokiu daliniu suderinimu neturėtų būti pakeisti ES SAT reglamente nustatyti valdymo, tikrinimo, skaidrumo arba CO2 duomenų teikimo reikalavimai, nes tai labai pakenktų reglamento tikslams ir neigiamai paveiktų galimybę ateityje priimant su politikos formavimu susijusius sprendimus remtis reglamentu ir laivybos sektoriuje skatinti efektyvaus energijos vartojimo priemones bei elgseną. Vadinasi, bet kurie ES SAT reglamento pakeitimai turėtų būti riboti ir apimti tik apibrėžčių, stebėsenos parametrų, stebėsenos planų bei šablonų suderinimą su pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos taikymo laivams, kuriems taikomas ES SAT reglamentas, apimtimi, apibrėžtimis, stebėsenos parametrais, stebėsenos planais bei šablonais;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>20</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) siekiant užtikrinti, kad apie laivų veiklą, kuriai taikomos abi sistemos, būtų renkami supaprastinti duomenys, reikėtų atsižvelgti į pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos nuostatas dėl duomenų, kuriuos reikia stebėti ir kasmet pranešti ataskaitose. Todėl parametras „dedveitas“ turėtų būti pranešamas, o parametras „pervežti kroviniai“ turėtų ir toliau būti teikiamas savanoriškai. Terminas „jūroje praleistas laikas“ turėtų būti pakeistas pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos terminu „jūroje praleistos valandos“. Galiausiai, siekiant sumažinti administracinę naštą, apskaičiuojant nuplauktą atstumą turėtų būti remiamasi pasauline TJO duomenų rinkimo sistema25;

(12) siekiant užtikrinti, kad apie laivų veiklą, kuriai taikomos abi sistemos, būtų renkami supaprastinti duomenys, reikėtų atsižvelgti į pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos nuostatas dėl duomenų, kuriuos reikia stebėti ir kasmet pranešti ataskaitose. Todėl parametras „dedveitas“ turėtų būti pranešamas papildomai prie parametro „pervežti kroviniai“. Terminas „jūroje praleistas laikas“ turėtų būti pakeistas pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos terminu „jūroje praleistos valandos“. Galiausiai, siekiant sumažinti administracinę naštą, apskaičiuojant nuplauktą atstumą turėtų būti remiamasi pasauline TJO duomenų rinkimo sistema25;

__________________

__________________

25 TJO rezoliucija MEPC 282 (70).

25 TJO rezoliucija MEPC 282 (70).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>21</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) stebėsenos planų turinys turėtų būti supaprastintas siekiant atsižvelgti į pasaulinę TJO duomenų rinkimo sistemą, išskyrus plano dalis, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad pagal ES SAT reglamentą būtų stebimi ir ataskaitose pranešami tik su Sąjunga susiję duomenys. Todėl visos nuostatos, kuriomis reikalaujama teikti kiekvieno reiso duomenis, turėtų ir toliau būti įtrauktos į stebėsenos planą;

(13) stebėsenos planų turinys turėtų būti supaprastintas siekiant atsižvelgti į pasaulinę TJO duomenų rinkimo sistemą, išskyrus plano dalis, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad pagal ES SAT reglamentą būtų stebimi ir ataskaitose pranešami tik su Sąjunga susiję duomenys. Todėl visos nuostatos, kuriomis reikalaujama teikti kiekvieno reiso duomenis, turėtų ir toliau būti įtrauktos į stebėsenos planą. Komisija taip pat turėtų padėti valstybėms narėms dalydamasi ekspertinėmis žiniomis ir gerąja patirtimi, taip pat įgyvendindama naujas technologijas, kuriomis būtų mažinamos administracinės kliūtys ir veiksmingai bei saugiai gaunami duomenys;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>22</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) 2013 m. Komisijos atliktame poveikio vertinime, pridėtame prie pasiūlymo dėl ES SAT reglamento, parodytas ES ATLPS taikymo jūrų transporto išmetamiems teršalams veiksmingumas ir nustatyta, kad ES ATLPS arba tiksliniais rodikliais grindžiamas kompensavimo fondas yra alternatyvos, kuriomis būtų galima užtikrinti būtiną išmetamo teršalų kiekio mažinimą šiame sektoriuje. Siekiant, kad jūrų laivyba būtų įtraukta į Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo veiksmus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB1a turėtų būti taikoma ir jūrų sektoriaus išmetamiesiems teršalams. Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytas bendras jūrų transporto apyvartinių taršos leidimų skaičius, suderintas su kitais sektoriais, ir visų jūrų transporto apyvartinių taršos leidimų paskirstymo aukcione metodas. Rengdama tuos deleguotuosius aktus Komisija turėtų atnaujinti 2013 m. poveikio vertinimą, visų pirma siekdama atsižvelgti į bendrą 2030 m. Sąjungos ekonomikos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamente (ES) .../... [Europos klimato teisės aktas], taip pat ekonominį poveikį, be kita ko, atsižvelgiant į galimą nenumatyto transporto rūšių keitimo ir anglies dioksido nutekėjimo riziką. Komisija to vertinimo rezultatus turėtų paskelbti viešai. Svarbu, kad Sąjunga ir jos valstybės narės remtų tarptautinio lygmens priemones, kuriomis siekiama mažinti jūrų transporto poveikį klimatui. Komisija turėtų nuolat stebėti bet kokią pažangą, padarytą siekiant, kad TJO priimtų rinka grindžiamą priemonę, o tuo atveju, jei būtų priimta pasaulinė rinka grindžiama priemonė, turėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti Sąjungos ir pasaulinių priemonių suderinamumą tokiu būdu, kad būtų išsaugotas Sąjungos klimato srities veiksmų aplinkosauginis integralumas ir efektyvumas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>23</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b) siekiant sėkmingai pereiti prie visiškai netaršios laivybos, reikalingas integruotas požiūris ir tinkama palanki aplinka inovacijoms tiek laivuose, tiek uostuose skatinti. Palanki aplinka apima viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, technologines ir veiklos priemones, skirtas laivų energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir tvarių alternatyvių kuro, tokio kaip vandenilis ir amoniakas, gaminami iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir visiškai netaršaus varymo technologijų, įskaitant būtiną kuro papildymo ir įkrovimo infrastruktūrą uostuose, diegimą. Vandenynų fondas turėtų būti įsteigtas iš pajamų, gautų parduodant jūrų apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal ES ATLPS, siekiant pagerinti laivų energijos vartojimo efektyvumą ir remti investicijas, kuriomis siekiama sumažinti jūrų transporto, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija taip pat turėtų parengti priemones, kuriomis būtų reglamentuojama labiausiai aplinką teršiančių laivų prieiga prie Sąjungos uostų ir kuriomis doke stovintys iškastinį kurą naudojantys laivai būtų įpareigoti naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą arba alternatyvų visiškai netaršų būdą. Komisija taip pat turėtų įvertinti galimybę reikalauti, kad uostai nustatytų prastovų mokesčius, atsižvelgdami į išmetamą teršalų kiekį;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>24</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13c) siekiant sėkmingai pereiti prie visiškai netaršių ir žaliųjų laivų, reikia taikyti integruotą požiūrį, kad būtų skatinamos novatoriškos priemonės, skirtos žalesniems laivams, pavyzdžiui, susijusios su korpuso projektavimu, naujais varikliais ir tvariu alternatyviu kuru, vėjiniu varymu, ir veiklos priemonės, kurios gali būti įgyvendintos trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti suvartojamą kuro kiekį, taigi ir išmetamą teršalų kiekį, pavyzdžiui, mažinant greitį arba geriau planuojant maršrutą. Dėl smarkiai išaugusių kuro kainų 2006–2012 m. dideliu mastu buvo išbandytas greičio mažinimas (lėtas plaukimas): sumažinus greitį 10 proc. suvartojamas kuro kiekis sumažėjo maždaug 19 proc.1a ir atitinkamai sumažėjo išmetamas teršalų kiekis. Rinka grindžiamos priemonės, tokios kaip ES ATLPS, paskatins mažinti išmetamą teršalų kiekį ir investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, gerinti laivų energijos vartojimo efektyvumą ir diegti tvarias alternatyviojo kuro ir varymo technologijas, įskaitant būtiną kuro papildymo ir įkrovimo infrastruktūrą jūrų ir vidaus vandenų uostuose;

 

__________________

 

1a „Tarptautinės laivybos poveikis Europos oro kokybei ir klimato kaitai“, Europos aplinkos agentūra, Techninė ataskaita Nr. 4/2013.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>25</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) siekiant išlaikyti aukštą THETIS-MRV registre pateikiamų duomenų kokybę, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai ir ištekliai, kad ji galėtų patikrinti tikrintojų patvirtintus duomenis apie išmetamą teršalų kiekį;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>26</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14b) Komisija turėtų peržiūrėti Reglamento (ES) 2015/757 veikimą, atsižvelgdama į patirtį, įgytą įgyvendinant tą reglamentą ir TJO nustatytą pasaulinę kuro duomenų rinkimo sistemą, taip pat į kitus susijusius pokyčius, kuriais siekiama sumažinti jūrų transporto išmetamą ŠESD kiekį;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>27</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14c) jūrų transportas irgi yra oro taršos šaltinis, pvz., sieros oksido (SOx), azoto oksido (NOx), kietųjų dalelių, ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ)1a. Į orą išmetami teršalai daro neigiamą poveikį ir aplinkai, ir piliečių sveikatai, visų pirma pakrančių ir uostų teritorijose gyvenantiems ar dirbantiems asmenims. Komisija turėtų iki 2021 m. birželio mėn. peržiūrėti atitinkamus teisės aktus ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti jūrų transporto išmetamų oro teršalų problemą. Komisija taip pat turėtų siekti išplėsti sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus (SECA) ir NOx išskyrimo kontrolės rajonus (NECA) visose Europos jūrose, įskaitant Viduržemio jūrą, ir toliau spręsti plovimo vandens išleidimo iš skruberių ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, balastinio vandens, angliavandenilių, sunkiųjų metalų ir cheminių medžiagų, išleidimo į atvirus vandenis problemą ir tokių medžiagų poveikio jūrų biologinei įvairovei problemą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>28</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) Reglamento (ES) 2015/757 tikslas yra užtikrinti į EEE uostus įplaukiančių laivų išmetamo CO2 kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, ir tai yra pirmas etapais grindžiamo metodo, kuriuo siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, etapas. Valstybės narės negali to deramai pasiekti, ir dėl masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Reikėtų atsižvelgti į pasaulinę TJO duomenų rinkimo sistemą, ir šiuo reglamentu užtikrinama galimybė nuolat palyginti pagal bendrą reikalavimų rinkinį surinktus duomenis, taip pat užtikrinamas tokių duomenų patikimumas. Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(15) Reglamento (ES) 2015/757 tikslas yra užtikrinti į EEE uostus įplaukiančių laivų išmetamo ŠESD kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, kad būtų mažinamas vidutinis transportavimo apimčiai tenkantis veiklos keliamos taršos anglies dioksidu intensyvumas, be kita ko, gerokai sumažintas prisišvartavusių laivų išmetamas teršalų kiekis, ir įkainoti tie išmetami teršalai, siekiant sumažinti jūrų sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Valstybės narės negali to deramai pasiekti, ir dėl masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Reikėtų atsižvelgti į pasaulinę TJO duomenų rinkimo sistemą, ir šiuo reglamentu užtikrinama galimybė nuolat palyginti pagal bendrą reikalavimų rinkinį surinktus duomenis, taip pat užtikrinamas tokių duomenų patikimumas. Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>29</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui laivybos dar nebaigtas, o reguliavimo priemonės šiuo tikslu iki šiol buvo nepakankamos. Uostai gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į Sąjungos uostus įplaukiančių laivų operatoriai turėtų būti įpareigoti užtikrinti, kad prisišvartavę jų laivai, pvz., prisijungtų prie nuo kranto tiekiamos elektros energijos tinklo ir tokiu būdu neišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir neterštų oro. Tai būtų ypač svarbu tais atvejais, kai švartavimosi vieta yra netoli miesto teritorijų, siekiant sumažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į skirtingą laivų poveikį, susijusį su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekiu, turėtų būti reikalaujama, kad labiausiai teršiantys laivai, įskaitant didelius keleivinius laivus, pirmiausia atitiktų tą reikalavimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>30</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15b) laivų operatoriai turėtų užtikrinti, kad laivai būtų eksploatuojami kuo efektyviau naudojant energiją ir kad būtų išmetama kuo mažiau teršalų. Laivų statybos pramonė turėtų užtikrinti, kad statant naujus laivus išmetamų teršalų kiekio mažinimui būtų teikiama pirmenybė;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>31</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio pavadinimas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Reglamento (ES) 2015/757 daliniai pakeitimai

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>32</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio -1 dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Reglamentas (ES) 2015/757 iš dalies keičiamas taip:

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>33</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio -1 a dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>23 konstatuojamoji dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-1a) 23 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

(23) kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, klimato kaitos sukėlėjai ir oro teršalai šiuo etapu neturėtų būti įtraukti į Sąjungos SAT sistemą, kad būtų išvengta reikalavimų diegti nepakankamai patikimą ar nepakankamai plačiai rinkoje siūlomą matavimo įrangą, nes dėl to galėtų kilti Sąjungos SAT sistemos įgyvendinimo sunkumų;

„(23) siekiant geriau apsaugoti klimatą, aplinką ir žmonių sveikatą, Sąjungos SAT sistema turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, klimato kaitos sukėlėjus ir oro teršalus, jei yra pakankamai patikima arba rinkoje siūloma matavimo įranga.“

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0757)

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>34</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio -1 b dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>1 straipsnis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-1b) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

1 straipsnis

1 straipsnis

Dalykas

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išvyksta iš jų, išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio ir kitos susijusios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekį.

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išvyksta iš jų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir kitos susijusios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės. Siekiant padėti įgyvendinti visos Sąjungos ekonomikos masto poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamente (ES) .../... [Europos klimato teisės aktas], sykiu atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 13 d. priimtą TJO pradinę laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją, šiuo reglamentu bendrovėms nustatomi įpareigojimai sumažinti vidutinį transportavimo apimčiai tenkantį jų laivų išmetamą CO2 kiekį pagal 12a straipsnį.

</Amend>

 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>35</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio -1 c dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>2 straipsnio 1 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-1c) 2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1.  Šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 5 000, dėl per reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose jų išmetamo CO2 kiekio.

1.  Šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 5000 arba didesnė, dėl per reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose jų išmetamo ŠESD kiekio.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>36</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a) įterpiamas šis punktas:

 

„aa)  išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB* II priede, kiekis;

 

_______________________

 

* 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).“;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>37</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies -a a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>3 straipsnio 1 dalies b punktas</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-aa) b punktas pakeičiamas taip:

b) įplaukimo uostas– uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, todėl į šią apibrėžtį nepatenka sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas ir (arba) jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste, nes laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, reikia atlikti perdavimą iš laivo į laivą už uostų ribų, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos;

„b) įplaukimo uostas– uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti esminę krovinio dalį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, todėl į šią apibrėžtį nepatenka sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas ir (arba) jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste, nes laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, reikia atlikti perdavimą iš laivo į laivą už uostų ribų, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>38</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies a punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>3 straipsnio 1 dalies d punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) bendrovė – laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, iš laivo savininko perėmę atsakomybę už laivo veiklą ir sutikę perimti visas pareigas ir atsakomybę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 336/2006;

„d) bendrovė – laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, veiklos vykdytojas, laivo tam tikram laikui frachtuotojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, iš laivo savininko perėmę atsakomybę už verslinę laivo veiklą ir atsakingas už mokėjimus už laivo suvartojamą kurą;“;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>39</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>3 straipsnio 1 dalies i punktas</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa) i punktas pakeičiamas taip:

i)  kita susijusi informacija – informacija, susijusi su naudojant laivų kurą išmesto CO2 kiekiu, transportavimo apimtimi ir laivų energijos vartojimo efektyvumu, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti laivų eksploatacines savybes;

„i)  kita susijusi informacija – informacija, susijusi su naudojant laivų kurą išmesto CO2 kiekiu, transportavimo apimtimi, elektros energijos tiekimu prisišvartavusiems laivams nuo kranto į laivą ir laivų energijos vartojimo efektyvumu, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti laivų eksploatacines savybes;“;

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:02015R0757-20161216&qid=1584951644602&from=LT)

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>40</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 a dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>4 straipsnio 1 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

1a) 4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Pagal 8–12 straipsnius bendrovės pagal šio straipsnio 2–6 dalis vykdo savo kiekvieno laivo atitinkamų parametrų stebėseną ir teikia ataskaitas ataskaitiniu laikotarpiu. Jos vykdo tą stebėseną ir teikia ataskaitas visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose ir per atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ar išvykimo iš tokio uosto reisus.

„1. Pagal 8–12 straipsnius bendrovės vykdo kiekvieno jų kontroliuojamo komerciniais tikslais naudojamo laivo atitinkamų parametrų stebėseną ir teikia ataskaitas ataskaitiniu laikotarpiu. Jos vykdo tą stebėseną ir teikia ataskaitas visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose ir per atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ar išvykimo iš tokio uosto reisus.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>41</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 b dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>5 straipsnio 2 a dalis (nauja)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b) 5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

 

„2a. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nurodant išmetamo metano (CH4) kiekio nustatymo metodus. Be pirmoje pastraipoje nurodytų deleguotųjų aktų priėmimo, Komisija ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. įvertina į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus įplaukiančių, juose esančių arba iš jų išplaukiančių laivų išmetamų ŠESD (išskyrus CO2 ir CH4) poveikį pasaulio klimatui ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sprendžiamas klausimas, ką daryti su tais išmetamaisiais teršalais.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>42</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 3 dalies a punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>9 straipsnio 1 dalies f punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) pervežtus krovinius (ši informacija stebima savanoriškai);

Išbraukta.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>43</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 3 a dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 757/2015</DocAmend2>

<Article2>9 straipsnio 2 dalies a punktas</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

3a) 9 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a) visi laivo reisai ataskaitiniu laikotarpiu pradedami arba baigiami valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste ir

„a) ne mažiau kaip 90 proc. laivo reisų ataskaitiniu laikotarpiu pradedami arba baigiami valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste ir“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>44</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 4 dalies a a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>10 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) įterpiamas šis punktas:

 

„ja) pervežtą krovinį.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>45</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 dalies a punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>11 straipsnio 2 dalis</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pasikeitus bendrovei, ankstesnė bendrovė kiek įmanoma greičiau po pasikeitimo dienos, bet ne vėliau nei praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos Komisijai ir atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje pranešami tie patys duomenys kaip ir išmetamųjų teršalų ataskaitoje ir kuri apima tik laikotarpį, per kurį ta bendrovė buvo atsakinga už vykdomą veiklą.“;

„2. Pasikeitus bendrovei, ankstesnė bendrovė pasikeitimo dieną arba kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau nei praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, Komisijai ir atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms, pateikia ataskaitą, kurioje pranešami tie patys duomenys kaip ir išmetamųjų teršalų ataskaitoje ir kuri apima tik laikotarpį, per kurį ta bendrovė buvo atsakinga už vykdomą veiklą. Naujoji bendrovė užtikrina, kad kiekvienas laivas, už kurį ji yra atsakinga, po pasikeitimo likusį ataskaitinį laikotarpį atitiktų šio reglamento reikalavimus.“;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>46</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2> Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>11 straipsnio 3 dalies xi a punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) 3 dalies a punktas papildomas šiuo papunkčiu:

 

„ xia) pervežtą krovinį;“;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>47</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 dalies b b punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>11 straipsnio 3 dalies xi b punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb) 3 dalies a punktas papildomas šiuo papunkčiu:

 

„xib) laivo dydį;“;

</Amend>

 <Amend>Pakeitimas  <NumAm>48</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 a dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>II a skyriaus (naujo) 12 a straipsnis (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a) įterpiamas šis skyrius:

 

„IIa SKYRIUS

 

IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO MAŽINIMAS

 

12a straipsnis

 

Išmetamo teršalų kiekio mažinimas

 

1. Bendrovės linijiniu būdu iki 2030 m. sumažina transportavimo apimčiai tenkantį metinį išmetamo CO2 kiekį bent 40 proc., imant visų laivų, už kuriuos jos yra atsakingos, vidurkį, palyginti su vidutiniu kiekvienos kategorijos to paties dydžio ir tipo laivų, apie kuriuos teikiamos ataskaitos pagal šį reglamentą, efektyvumu.

 

2. Jei tam tikrais metais bendrovė nesilaiko 1 dalyje nurodyto metinio sumažinimo reikalavimo, Komisija skiria finansinę baudą, kuri turi būti veiksminga, proporcinga, atgrasomoji ir suderinama su rinka grindžiama apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pavyzdžiui, ES ATLPS . Baudos už viršytą taršos normą sumokėjimas neatleidžia bendrovės nuo jai nustatyto įpareigojimo pagal 1 dalį įvykdymo per laikotarpį iki 2030 m. Bendrovėms, kurios nesilaikė pagal šį straipsnį nustatytų išmetamųjų teršalų normų, taikomos 20 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatos.

 

3. Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildo šį reglamentą apibrėždama 1 dalyje nurodytas laivų kategorijas, nustatydama bazinį lygį ir metinį linijinio mažinimo koeficientą, taikytiną kiekvienai laivų kategorijai, naudojant THETIS-MRV duomenis, įskaitant privalomą parametrą „pervežtas krovinys“, ir TJO duomenų rinkimo sistemą, sykiu visapusiškai pripažįstant išmetamo teršalų kiekio mažinimo veiksmus, kurių jau ėmėsi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje pirmaujančios bendrovės, kad būtų pasiektas 1 dalyje nurodytas tikslas, ir nustatydama 2 dalyje nurodytas taisykles ir priemones, susijusias su baudų ž teršalų normų viršijimą apskaičiavimu ir surinkimu, ir nustatydama visas kitas būtinas taisykles, kad būtų laikomasi šio straipsnio ir būtų tikrinama, kaip laikomasi šio straipsnio.

 

4. Per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai TJO priims priemones, skirtas 2018 m. balandžio 13 d. priimtai laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pradinei strategijai įgyvendinti, ir prieš toms priemonėms įsigaliojant, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išnagrinėja TJO nuspręstų priimti priemonių užmojį ir bendrą aplinkosauginį integralumą, įskaitant jų bendrą užmojį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, 2030 m. visos Sąjungos ekonomikos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir Reglamente (ES).../... [Europos klimato teisės aktas] apibrėžtą poveikio klimatui neutralumo tikslą.

 

5. Kai tikslinga, prie 4 dalyje nurodytos ataskaitos Komisija gali pridėti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeistas šis reglamentas taip, kad jis derėtų su tikslu išsaugoti Sąjungos klimato srities veiksmų aplinkosauginį integralumą ir efektyvumą, visų pirma 2030 m. visos Sąjungos ekonomikos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamente (ES) .../... [Europos klimato teisės aktas].

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>49</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 b dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>12 b straipsnis (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5b) įterpiamas šis straipsnis:

 

 „12b straipsnis

 

Prisišvartavusių laivų išmetami teršalai

 

Bendrovės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2030 m. būtų užtikrinta, kad nė vienas jų atsakomybės sričiai priklausantis laivas prisišvartavęs neišmestų ŠESD.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>50</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 c dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>21 straipsnio 1 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

5c) 21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. Komisija padaro viešai prieinama informaciją apie išmetamo CO2 kiekį, apie kurį buvo pranešta pagal 11 straipsnį, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

„1. Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. Komisija padaro viešai prieinama informaciją, pateiktą pagal 11 straipsnį, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>51</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 5 d dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>21 straipsnio 2 dalies a punktas</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

5d) 21 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a) laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);

„a) laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, bendrovė, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>52</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 a dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>21 straipsnio 2 dalies k a punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a) 21 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

 

„ka) laivo dydį.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>53</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 b dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>21 straipsnio 6 a dalis (nauja)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6b) 21 straipsnyje įterpiama ši dalis:

 

„6a. EMSA, vadovaudamasi savo 2020–2022 m. darbo programa, atlieka tolesnį pagal 11 straipsnio 1 dalį pateiktų duomenų statistinį patikrinimą, kad būtų užtikrintas jų nuoseklumas.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>54</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 c dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>21 a straipsnis (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6c) įterpiamas šis straipsnis:

 

„21a straipsnis

 

Laivų aplinkosauginio veiksmingumo ženklinimas

 

1. Siekdama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį ir didinti informacijos skaidrumą, Komisija nustato visuotinę Sąjungos laivų aplinkosauginio veiksmingumo ženklinimo sistemą, taikomą laivams, kuriems taikomas šis reglamentas.

 

2. Ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamias Sąjungos laivų aplinkosauginio veiksmingumo ženklinimo sistemos veikimo nuostatas ir techninius standartus, kuriais pati sistema yra grindžiama.“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>55</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 d dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>22 straipsnio 3 dalis</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6d) 22 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>56</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 e dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>22 a straipsnis (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6e) įterpiamas šis straipsnis:

 

„22a straipsnis

 

Peržiūra

 

1. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūrą, atsižvelgdama į jį įgyvendinant įgytą patirtį, taip pat į kitus atitinkamus pokyčius, kuriais siekiama sumažinti jūrų transporto išmetamą ŠESD kiekį ir įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Atlikdama peržiūrą, Komisija siūlo papildomus reikalavimus, kad būtų sumažintas išmetamas ŠESD (išskyrus CO2) kiekis, mažiau išmetama oro teršalų ir nuotekų, įskaitant skruberių nuotekas, į atvirus vandenis iš laivų. Atliekant peržiūrą taip pat apsvarstoma galimybė išplėsti šio reglamento taikymo sritį įtraukiant 400–5000 bendrosios talpos laivus. Prie peržiūros dokumento, kai tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas.

 

2. Atlikdama būsimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES* ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1315/2013** peržiūrą, Komisija taip pat pateikia pasiūlymą nustatyti valstybėms narėms privalomus tikslinius rodiklius, kuriais siekiama užtikrinti, kad jūrų ir vidaus vandenų uostuose būtų tinkamai aprūpinama nuo kranto tiekiama elektros energija.

 

__________________

 

* 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1)

 

** 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).“

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>57</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 f dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>23 straipsnio 2 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

6f) 23 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. 5 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

„2. 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 12a straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0757)

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>58</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 g dalis (nauja)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>23 straipsnio 3 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

6g) 23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

„3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 12a straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0757)

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>59</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 6 h dalis </Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>23 straipsnio 5 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

6h) 23 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

5. 5 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

„5. 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 12a straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0757)

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>60</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 a straipsnis (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a straipsnis

 

Direktyvos 2003/87/EB daliniai pakeitimai

 

Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip:

 

1) įterpiamas šis skyrius:

 

„IIa SKYRIUS

 

JŪRŲ TRANSPORTAS

 

3ga straipsnis

 

Taikymo sritis

 

Nuo 2022 m. sausio 1 d. šio skyriaus nuostatos taikomos skiriant ir išduodant leidimus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, išmetamomis laivų, kurie įplaukia į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išplaukia iš jų ir kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757*.Jei pagal Reglamento (ES) 2015/757 11 straipsnio 2 dalį įvyksta bendrovės pasikeitimas, reikalaujama, kad naujoji bendrovė įsigytų leidimus, susijusius su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tik už tą laikotarpį, per kurį vykdoma laivo veikla, už kurią ji yra atsakinga.

 

3gb straipsnis

 

Bendras jūrų transportui skirtų leidimų skaičius ir paskirstymo metodas

 

 

1.  Ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija atnaujina 2013 m. atliktą ir prie Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013** pridėtą poveikio vertinimą ir pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomas bendras jūrų transportui skirtų leidimų skaičius, suderintas su kitais sektoriais, ir visų jūrų transportui skirtų leidimų paskirstymo aukcione metodas, taip pat nustatomos specialiosios nuostatos, susijusios su administruojančia valstybe nare. Deleguotieji aktai grindžiami patikimiausiais turimais duomenimis ir įvairių galimybių poveikio vertinimu, įskaitant poveikį išmetamiesiems teršalams ir ekonominį poveikį.

 

2.  12 ir 16 straipsniai jūrų transportui skirtiems leidimams taikomi taip pat kaip leidimams, susijusiems su kita veikla.

 

3. Ne mažiau kaip 50 proc. pajamų, gautų pardavus leidimus aukcione pagal šio straipsnio 1 dalį, panaudojama per fondą, įsteigtą pagal 3gc straipsnį.

 

4. Pajamos, gautos pardavus leidimus aukcione, kurios nenaudojamos per 3gc straipsnyje apibrėžtą fondą ir paskirstomos valstybėms narėms, naudojamos taip, kad atitiktų šios direktyvos tikslus, visų pirma siekiant kovoti su klimato kaita Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, apsaugoti ir atkurti jūrų ekosistemas, kurias paveikė visuotinis atšilimas, ir remti teisingą perėjimą valstybėse narėse, prisidedant prie darbuotojų perkėlimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo, švietimo, darbo paieškos iniciatyvų ir startuolių, palaikant dialogą su socialiniais partneriais. Visa informacija apie šių pajamų panaudojimą skelbiama viešai.

 

5. Komisija stebi šio skyriaus nuostatų įgyvendinimą ir galimas tendencijas, susijusias su bendrovėmis, siekiančiomis išvengti šios direktyvos reikalavimų. Jei tikslinga, Komisija pasiūlo priemones, kad būtų užkirstas kelias tokiam vengimui.

 

3gc straipsnis

 

Vandenynų fondas

 

1. Vandenynų fondas (toliau – fondas) įsteigiamas 2022–2030 m. laikotarpiui, siekiant pagerinti laivų energijos vartojimo efektyvumą ir remti investicijas į naujoviškas technologijas ir infrastruktūrą, kuriomis siekiama sumažinti jūrų transporto, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat skatinti tvarių alternatyviojo kuro, tokio kaip vandenilis ir amoniakas, pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir visiškai netaršių varymo technologijų, įskaitant vėjo technologijas, diegimą. 20 proc. fondo įplaukų naudojama siekiant prisidėti prie visuotinio atšilimo paveiktų jūrų ekosistemų, pvz., saugomų jūrų teritorijų, apsaugos, atkūrimo ir geresnio valdymo ir skatinti kompleksinę tvarią mėlynąją ekonomiką, pavyzdžiui, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetiką. Visos fondo remiamos investicijos skelbiamos viešai ir turi atitikti šios direktyvos tikslus.

 

2. Nukrypstant nuo šios direktyvos 12 straipsnio, jūrų transporto bendrovės gali mokėti metinę narystės įmoką į fondą, atitinkančią jų bendrą išmestų teršalų kiekį, apie kurį pranešta per praėjusius kalendorinius metus pagal Reglamentą (ES) 2015/757, siekiant sumažinti administracinę naštą jūrų bendrovėms, įskaitant mažąsias bei vidutines bendroves ir bendroves, kurios dažnai nevykdo veiklos pagal šią direktyvą. Fondas atiduoda apyvartinius taršos leidimus kolektyviai fondo narėmis esančių jūrų transporto bendrovių vardu. Kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. fondas nustato narystės įmoką už toną išmetamų teršalų, tačiau ji turi būti bent jau lygi didžiausiai užregistruotai apyvartinių taršos leidimų pirminės arba antrinės rinkos atsiskaitymo kainai praėjusiais metais.

 

3. Fondas įsigyja leidimų tiek, kiek atitinka bendrą visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmokų sumą per praėjusius metus, ir kasmet iki balandžio 30 d. atiduoda juos registrui, įsteigtam pagal šios direktyvos 19 straipsnį, kad jie būtų atitinkamai panaikinti. Visa informacija apie įmokas skelbiama viešai.

 

4. Fondą centralizuotai valdo Sąjungos įstaiga, kurios valdymo struktūra panaši į šios direktyvos 10a straipsnio 8 dalyje numatytą fondo valdymo struktūrą. Jos valdymo struktūra ir sprendimų priėmimo procesas turi būti skaidrūs ir įtraukūs, visų pirma nustatant prioritetines sritis, kriterijus ir dotacijų skyrimo procedūras. Atitinkami suinteresuotieji subjektai atlieka tinkamą konsultacinį vaidmenį. Visa informacija apie investicijas ir visa kita svarbi informacija apie fondo veiklą yra skelbiama viešai.

 

5. Komisija bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis klausimu, kaip jos taip pat galėtų pasinaudoti fondu.

 

6. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant įgyvendinti šį straipsnį.

 

3gd straipsnis

 

Komisijos ataskaita ir peržiūra dėl Tarptautinės jūrų organizacijos klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo

 

1.  Per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai TJO priims pasaulines rinka grindžiamas priemones jūrų transporto išmetamam ŠESD kiekiui mažinti, ir prieš toms priemonėms įsigaliojant, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išnagrinėja tų priemonių užmojį ir bendrą aplinkosauginį integralumą, įskaitant jų bendrą užmojį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, 2030 m. visos Sąjungos ekonomikos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir Reglamente (ES).../... [Europos klimato teisės aktas] apibrėžtą poveikio klimatui neutralumo tikslą. Toje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į dalyvavimo taikant tas pasaulines priemones lygį, jų įgyvendinamumą, skaidrumą, sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, viešojo indėlio procesus, kompensacinių kreditų naudojimą, išmetamo teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, registrus, atskaitomybę ir biokuro naudojimo taisykles.

 

2. Kai tikslinga, prie 1 dalyje nurodytos ataskaitos Komisija prideda pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeista ši direktyva taip, kad ji derėtų su tikslu išsaugoti Sąjungos klimato srities veiksmų aplinkosauginį integralumą ir efektyvumą, visų pirma 2030 m. visos Sąjungos ekonomikos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamente (ES) .../... [Europos klimato teisės aktas].

 

__________________

 

* 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

 

** 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

</Amend>

 

</RepeatBlock-Amend>

 


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendroji informacija

Nuo tada, kai 1856 m. Eunice Foote pirmą kartą pripažino anglies dioksido sukeliamą šiltnamio efektą, o dar geriau nuo tada, kai Svante Arrhenius 1896 m. kiekybiškai įvertino tą efektą, buvo žinoma, kad Žemės paviršiaus temperatūra priklauso nuo anglies dioksido koncentracijos atmosferoje.

Remiantis daugybe mokslinių ataskaitų ir duomenų, 1997 m. Kioto protokole pripažinta, kad visuotinį atšilimą sukėlė žmonės, ir reikalaujama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Deja, iki šiol taikytos kovos su klimato kaita priemonės nebuvo veiksmingos, nes nuo 1997 m. metinis išmetamas teršalų kiekis išaugo beveik dvigubai. Paskutinis dešimtmetis, kiek registruojami duomenys istorijoje, buvo šilčiausias, o 2019 m. buvo karščiausi metai Europoje[2]. Tas pats pasakytina apie vandenynus, kurie dar niekada nebuvo tokie šilti kaip 2019 m.[3] Tai rodo, kodėl reikalingi plataus užmojo ES klimato srities teisės aktai.

Remiantis naujausia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita, yra 66 proc. tikimybė, kad atšilimas neviršys 1,5 °C, jei ateityje bus išmetama ne daugiau kaip 420 Gt CO2 ekv. – t. y. dabartinis kiekis bus išmetamas ne daugiau kaip 10 metų. Atitinkamai yra 50 proc. tikimybė, kad atšilimas neviršys 1,5 °C, jei bus išmetama ne daugiau kaip 580 Gt CO2 ekv. – t. y. dabartinis kiekis bus išmetamas ne daugiau kaip 14 metų. Vien tik jūrų transporto sektorius pasaulyje per metus išmeta apie 940 Mt CO2 ekv. – jame išmetama apie 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamų ŠESD kiekio. Sąjungos lygmeniu (t. y. į EEE uostus įplaukiančių laivų atveju) jūrų transporto išmetamas CO2 kiekis 1990–2008 m. padidėjo 48 proc. ir numatoma, kad iki 2050 m. jis padidės iki 86 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Laivybos sektorius visiškai neatitinka bendrų pastangų ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Todėl nesuprantama, kodėl laivyba tebėra vienintelė transporto rūšis, kurios keliama problema nėra aiškiai sprendžiama jokia ES išmetamųjų teršalų mažinimo politikos priemone.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)

Šiuo metu laivų operatoriai privalo teikti ataskaitas ES (SAT)[4] ir IMO (DCS)[5]. Pranešėja sutinka, kad svarbu suderinti ES ir IMO ataskaitų teikimo įpareigojimus. Tačiau tai nereiškia, kad ES standartai turėtų būti mažinami. Priešingai, būtina nustatyti geresnius pasaulinius standartus. Pavyzdžiui: skirtingai nuo ES SAT, IMO renka ne duomenis apie vežamą krovinį, o tik dedveito duomenis. Turint tokį parametrą labai sunku apskaičiuoti gabenamų prekių anglies pėdsaką, o gal net neįmanoma. Daugiau kaip 20 metų IMO žada spręsti laivų išmetamų teršalų problemą ir pradėjo taikyti savo duomenų rinkimo sistemą tik po to, kai ES įgyvendino SAT reglamentą. Nepadaryta jokios realios pažangos, todėl ES turi imtis veiksmų, kad būtų pasiektas Paryžiaus tikslas užtikrinti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu[6].

Europos Sąjunga

Pagal Reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (toliau – SAT reglamentas) nuo 2018 m. sausio 1 d. į Europos ekonominės erdvės uostus atvykstantys arba iš jų išvykstantys dideli laivai (didesnės kaip 5000 bendrosios talpos) jau turi stebėti savo išmetamą CO2 kiekį, kuro sąnaudas ir kitus parametrus, pavyzdžiui, nuplauktą atstumą, jūroje praleistą laiką ir t. t., ir apie juos pranešti. Pirmieji turimi duomenys[7] rodo, kad 10 800 laivų, kuriems taikomas SAT reglamentas, 2018 m. išmetė daugiau kaip 130 mln. tonų CO2, o tai yra daugiau nei metinis Belgijos išmetamas CO2 kiekis!

Dabar Komisija paskelbė pasiūlymą persvarstyti SAT reglamentą. Tačiau šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tik stebėsenai ir duomenų ataskaitų teikimui, todėl pranešėja mano, kad ji privalo parengti platesnio užmojo pranešimo projektą. Kovodami su klimato kaita negalime sau leisti prarasti dar daugiau laiko. Turime imtis veiksmų dabar. Tai, kad veiksmų reikia imtis skubiai, patvirtino ir Europos Parlamentas, 2019 m. pabaigoje paskelbęs kritinę klimato padėtį. Parlamentas aiškiai paprašė Komisijos užtikrinti, kad visi atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C.

Pranešėjos prioritetai

ES duomenų rinkimo sistema SAT yra gera. Pagrindinis pranašumas, palyginti su IMO DCS, yra atsakomybės priskyrimas laivo operatoriui, o ne vėliavos valstybei: kai tik laivas įplaukia į EEE uostą, jis turi pranešti apie savo išmetamus teršalus. O dabar yra proga praktiškai panaudoti renkamus duomenis. Patikima informacija apie išmetamuosius teršalus yra svarbu, tačiau vien informacija nesumažins išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tai patvirtino ir Europos Komisija savo poveikio vertinime. Todėl pagrindinis šio pranešimo projekto tikslas – kuo labiau sumažinti bendrovių ir administravimo įstaigų administracinę naštą ir, dar svarbiau, sumažinti laivybos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį EEE.

ATLPS

Europos Parlamentas turi prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti tai, ką Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen jau pasiūlė: įtraukti jūrų transportą į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tai taip pat atitiktų Komisijos politines gaires ateinantiems penkeriems metams. Pranešėja labai palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą žaliajame kurse išplėsti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) taikymo sritį, kad ji apimtų ir laivybą.

Pastaraisiais metais jau buvo keletas bandymų reguliuoti laivybos sektorių, bet nė vienas nebuvo sėkmingas. Būtent dabar yra proga įtraukti laivybą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Konkurencija nebus iškraipoma, nes visos vėliavos valstybės ir visos bendrovės bus traktuojamos vienodai. Reglamento taikymo sritis apima visus Sąjungos vidaus reisus, visus atvykstamuosius reisus iš paskutiniojo už Sąjungos ribų esančio uosto į pirmąjį įplaukimo į Sąjungą uostą ir visus išvykstamuosius reisus iš Sąjungos uosto į pirmąjį už Sąjungos ribų esantį įplaukimo uostą[8].

Jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo fondas

Pranešėja norėtų, kad būtų įsteigtas jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo fondas, siekiant finansuoti laivų energijos vartojimo efektyvumo mokslinius tyrimus ir plėtrą ir remti investicijas į naujoviškas technologijas ir infrastruktūrą, kuriomis siekiama sumažinti jūrų transporto, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat skatinti tvarių kuro technologijų diegimą. Fondas turėtų būti įsteigtas 2021–2030 m. laikotarpiui ir finansuojamas iš ATLPS pajamų. Taigi, pranešėja mano, kad norint padaryti realų poveikį ne tik išmetamo teršalų kiekio mažinimo, bet ir visiškai netaršių technologijų užtikrinimo srityje, būtina įsteigti šį jūrų fondą.

Energijos vartojimo efektyvumas

Pranešėja atkreipia dėmesį į IMO nustatytą tikslą iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti transportavimo apimčiai tenkantį išmetamą CO2 kiekį. ES turi rodyti pavyzdį ir perkelti šį labai reikalingą tikslą į ES teisę tokiu būdu užtikrindama, kad visi į Sąjungos uostus įplaukiantys laivai sąžiningai prisidėtų prie IMO pradinės strategijos įgyvendinimo, sykiu palikdama bendrovėms pakankamai lanksčių galimybių spręsti, kokias veiklos ar technologines priemones jos nori įgyvendinti.

Visiškai netaršūs uostai

Pranešėja įžvelgia didžiulį elektros tiekimo nuo kranto ir visiškai netaršių uostų potencialą. Jei būtų reikalaujama, kad prisišvartavę laivai išjungtų savo variklius ir prisijungtų prie sausumos elektros tinklo arba naudotų kitus lygiavertį poveikį turinčius energijos šaltinius, ši priemonė nedelsiant duotų naudos uostų teritorijose gyvenančių piliečių sveikatai. Todėl pranešėja ragina Komisiją parengti priemones šiam tikslui pasiekti, t. y. valstybėms narėms nustatyti nuo kranto tiekiamos elektros energijos naudojimo tikslus.

Vežamas krovinys ir duomenų skaidrumas

Pranešėja palankiai vertina tai, kad Komisija į pasiūlymą dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo įtraukė skaidrumo elementus. Visgi pranešėja mano, kad, priešingai nei numatyta Komisijos pasiūlyme, turėtų būti privaloma pranešti apie vežamo krovinio parametrą. Tai svarbu norint iš tikrųjų patikrinti kelionės efektyvumą ir apskaičiuoti vežamų prekių anglies pėdsaką. Šia priemone bus užtikrintas sąžiningumas ir vienodos sąlygos visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Taikymo srities išplėtimas įtraukiant visas ŠESD

Pranešėja norėtų, kad taikymo sritis būtų išplėsta ir apimtų ne tik CO2, bet ir visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ypač išmetamas metano kiekis daro didžiulį poveikį klimato kaitai, nes metano šiltnamio efektą sukeliančių dujų potencialas yra 87, palyginti su CO2 per 20 metų laikotarpį, todėl reikalingas griežtesnis reguliavimas.


 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (29.5.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento kuriuo, deramai atsižvelgiant į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757</Titre>

<DocRef>(COM(2019)0038 – C8-0043/2019 – 2019/0017(COD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Magdalena Adamowicz</Depute>

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šio Komisijos pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti ES reglamentą 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nustatytą naują pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą. Siūlomi pakeitimai yra techniniai pakeitimai, susiję su apibrėžtimis, stebėsenos parametrais, planais ir šablonais.

 

Nuomonės referentė palankiai vertina tai, kad Komisija ketina pasinaudoti šiuo pasiūlymu siekdama supaprastinti laivybos bendrovėms ir administracinėms įstaigoms privalomas administracines procedūras ir sumažinti jų apimtį, sykiu išsaugant ES reglamento 2015/757 dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo tikslus.

 

Nuomonės referentė norėtų pasiūlyti Komisijai peržiūrėti Reglamento (ES) 2015/757 veikimą, atsižvelgiant į papildomą patirtį, įgytą įgyvendinant tą reglamentą, ir į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nustatytą pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, kad būtų užtikrintas didesnis šių dviejų sistemų suderinamumas ir sumažinti dvigubo ataskaitų teikimo reikalavimai.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

 

<RepeatBlock-Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) 2014 m. vasario mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Komisija ir valstybės narės raginamos nustatyti privalomą 2030 m. Sąjungos tikslą sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, kad jeigu Sąjunga nori tinkamai prisidėti prie pasaulinių pastangų, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose;

(3) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso raginama padidinti 2030 m. ES viduje išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir pabrėžiama, kad reikia nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų siekiant kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, kad jeigu Sąjunga nori tinkamai prisidėti prie pasaulinių pastangų, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) savo 2014 m. spalio 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Sąjungos tikslą iki 2030 m. savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Europos Vadovų Taryba taip pat nurodė, kad transporto sektoriuje svarbu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir riziką, susijusią su priklausomybe nuo iškastinio kuro, ir paragino Komisiją toliau nagrinėti įrankius ir priemones, kurių reikia visapusiškam ir technologiškai neutraliam požiūriui, kurio laikantis transporto sektoriuje skatinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas ir energijos naudojimo efektyvumas;

(4) savo 2014 m. spalio 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Sąjungos tikslą iki 2030 m. savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Europos Vadovų Taryba taip pat nurodė, kad transporto sektoriuje svarbu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir riziką, susijusią su priklausomybe nuo iškastinio kuro, ir paragino Komisiją toliau nagrinėti įrankius ir priemones, kurių reikia visapusiškam ir technologiškai neutraliam požiūriui, kurio laikantis transporto sektoriuje skatinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas ir energijos naudojimo efektyvumas. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba paskelbė savo išvadas, kuriose pritariama platesnio užmojo tikslui – ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) siekiant sėkmingai sumažinti jūrų transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikalingas holistinis požiūris. Būtiną išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimą būtų galima užtikrinti skatinant toliau naudoti alternatyvius degalus, alternatyvias varymo sistemas ir naujas priemones, kuriomis gerinamas ir didinamas laivybai naudojamų laivų energijos vartojimo efektyvumas. Siekiant tvariausios naudos tiek aplinkai, tiek laivų savininkams ir uostams, tolesniuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti atsižvelgta į įvairias iniciatyvas ir bendrą geriausią šiame sektoriuje jau diegiamą praktiką, atsižvelgiant į neutralumo technologijų atžvilgiu principą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Europos Parlamentas ir Taryba 2015 m. balandžio mėn. priėmė Reglamentą (ES) 2015/75720 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (toliau – ES SAT reglamentas), o 2016 m. šis reglamentas buvo papildytas dviem deleguotaisiais21 ir dviem įgyvendinimo22 reglamentais. ES SAT reglamentu siekiama, kad būtų renkami laivybos sektoriuje išmetamų teršalų duomenys, kuriuos vėliau būtų galima naudoti formuojant politiką, taip pat siekiama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį atitinkamoms rinkoms teikiant informaciją apie laivų efektyvumą. ES SAT reglamentu bendrovės įpareigojamos užtikrinti jų laivų kuro sąnaudų, išmetamo CO2 kiekio, taip pat energijos vartojimo efektyvumo per reisus į Europos ekonominės erdvės (EEE) uostus ir iš jų metinę stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą nuo 2018 m. Reglamentas taip pat taikomas EEE uostuose išmetamam CO2 kiekiui. Pirmosios išmetamo teršalų kiekio ataskaitos turi būti pateiktos iki 2019 m. balandžio 30 d.;

(6) Europos Parlamentas ir Taryba 2015 m. balandžio mėn. priėmė Reglamentą (ES) 2015/75720 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (toliau – ES SAT reglamentas), o 2016 m. šis reglamentas buvo papildytas dviem deleguotaisiais21 ir dviem įgyvendinimo22 reglamentais. ES SAT reglamentu siekiama, kad būtų renkami laivybos sektoriuje išmetamų teršalų duomenys, kuriuos vėliau būtų galima naudoti formuojant politiką, taip pat siekiama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį atitinkamoms rinkoms teikiant informaciją apie laivų efektyvumą ir diegti naujas technologijas. ES SAT reglamentu bendrovės įpareigojamos užtikrinti jų laivų kuro sąnaudų, išmetamo CO2 kiekio, taip pat energijos vartojimo efektyvumo per reisus į Europos ekonominės erdvės (EEE) uostus ir iš jų metinę stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą nuo 2018 m. Reglamentas taip pat taikomas EEE uostuose išmetamam CO2 kiekiui. ES SAT reglamentas buvo priimtas kaip pirmas žingsnis siekiant integruoti jūrų transporto išmetamuosius teršalus į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kad jūrų transporto sektorius sąžiningai prisidėtų prie Sąjungos išmetamų teršalų mažinimo tikslų. Šis integravimo procesas turėtų būti grindžiamas poveikio vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti užtikrintas tarptautinis su ES vėliava plaukiojančių laivų konkurencingumas;

__________________

__________________

20 20 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

20 20 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

21 Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2072 dėl tikrinimo veiklos ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 320, 2016 11 26, p. 5); 2016 m. rugsėjo 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2071, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 nuostatos dėl išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos metodų ir kitos susijusios informacijos stebėsenos taisyklių OL L 320, 2016 11 26, p. 1).

21 Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2072 dėl tikrinimo veiklos ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 320, 2016 11 26, p. 5); 2016 m. rugsėjo 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2071, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 nuostatos dėl išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos metodų ir kitos susijusios informacijos stebėsenos taisyklių OL L 320, 2016 11 26, p. 1).

22 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1927 dėl stebėsenos planų, išmetamųjų teršalų ataskaitų ir atitikties patvirtinimo dokumentų šablonų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 1–21); 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1928 dėl kitų nei keleiviniai, ro-ro laivai ir konteinervežiai laivų vežamo krovinio nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 22–25).

22 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1927 dėl stebėsenos planų, išmetamųjų teršalų ataskaitų ir atitikties patvirtinimo dokumentų šablonų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 1–21); 2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1928 dėl kitų nei keleiviniai, ro-ro laivai ir konteinervežiai laivų vežamo krovinio nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 299, 2016 11 5, p. 22–25).

</Amend> 

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso Parlamentas ragino investuoti į jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo mokslinius tyrimus. Dalis pajamų, gaunamų integravus jūrų transportą į ES ATLPS sistemą, turėtų būti investuojama į naujoviškų jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų ir infrastruktūros mokslinius tyrimus ir tvarių alternatyviųjų degalų bei netaršių varymo technologijų diegimą;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Paryžiaus susitarimu, priimtu 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (JTBKKK)23, Sąjunga ir jos valstybės narės prisiėmė tikslą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti visos ekonomikos mastu. Dedamos pastangos, pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO), apriboti jūrų sektoriuje tarptautiniu mastu išmetamą teršalų kiekį, ir tos pastangos turėtų būti skatinamos. TJO 2016 m. spalio mėn. patvirtino24 laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (toliau – pasaulinė TJO duomenų rinkimo sistema);

(8) Paryžiaus susitarimu, priimtu 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (JTBKKK)23, Sąjunga ir jos valstybės narės prisiėmė tikslą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti visos ekonomikos mastu. Dedamos pastangos, pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO), apriboti jūrų sektoriuje tarptautiniu mastu išmetamą teršalų kiekį, ir tos pastangos turėtų būti skatinamos. TJO 2016 m. spalio mėn. patvirtino24 laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (toliau – pasaulinė TJO duomenų rinkimo sistema). 2018 m. balandžio 13 d. TJO taip pat priėmė pradinę laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją, kuria siekiama kuo greičiau apriboti šio kiekio didėjimą ir iki 2050 m. jį sumažinti bent 50 proc., palyginti su 2008 m. Tuo pat metu valstybės narės ir asocijuotosios TJO narės įsipareigojo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti transportavimo apimčiai tenkantį išmetamą CO2 kiekį, imant vidurkį tarptautinės laivybos sektoriuje, ir dėti pastangas, kad iki 2050 m. šis kiekis būtų sumažintas 70 proc.;

__________________

__________________

23 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4–18).

23 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4–18).

24 TJO rezoliucija MEPC.278(70), kuria iš dalies keičiamas MARPOL VI priedas.

24 TJO rezoliucija MEPC.278(70), kuria iš dalies keičiamas MARPOL VI priedas.

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) atsižvelgdama į tai, kad vienu metu taikomos abi šios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija pagal ES SAT reglamento 22 straipsnį vertino, kaip jas abi suderinti, kad būtų sumažinta laivams tenkanti administracinė našta, kartu išsaugant ES SAT reglamento tikslus;

(9) atsižvelgdama į tai, kad vienu metu taikomos abi šios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija pagal ES SAT reglamento 22 straipsnį vertino, kaip jas abi suderinti, kad būtų sumažinta laivams, visų pirma priklausantiems MVĮ, tenkanti administracinė našta, kartu išsaugant ES SAT reglamento tikslus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) siekiant užtikrinti, kad apie laivų veiklą, kuriai taikomos abi sistemos, būtų renkami supaprastinti duomenys, reikėtų atsižvelgti į pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos nuostatas dėl duomenų, kuriuos reikia stebėti ir kasmet pranešti ataskaitose. Todėl parametras „dedveitas“ turėtų būti pranešamas, o parametras „pervežti kroviniai“ turėtų ir toliau būti teikiamas savanoriškai. Terminas „jūroje praleistas laikas“ turėtų būti pakeistas pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos terminu „jūroje praleistos valandos“. Galiausiai, siekiant sumažinti administracinę naštą, apskaičiuojant nuplauktą atstumą turėtų būti remiamasi pasauline TJO duomenų rinkimo sistema25.

(12) siekiant užtikrinti, kad apie laivų veiklą, kuriai taikomos abi sistemos, būtų renkami supaprastinti duomenys, reikėtų atsižvelgti į pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos nuostatas dėl duomenų, kuriuos reikia stebėti ir kasmet pranešti ataskaitose. Todėl parametrai „dedveitas“ ir „pervežti kroviniai“ turėtų būti pranešami. Terminas „jūroje praleistas laikas“ turėtų būti pakeistas pasaulinės TJO duomenų rinkimo sistemos terminu „jūroje praleistos valandos“. Galiausiai, siekiant sumažinti administracinę naštą, apskaičiuojant nuplauktą atstumą turėtų būti remiamasi pasauline TJO duomenų rinkimo sistema25;

__________________

__________________

25 TJO rezoliucija MEPC 282 (70).

25 TJO rezoliucija MEPC 282 (70).

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) Komisija turėtų peržiūrėti Reglamento (ES) 2015/757 veikimą, atsižvelgdama į papildomą patirtį, įgytą įgyvendinant tą reglamentą, ir į TJO nustatytą pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, kad būtų užtikrintas didesnis šių dviejų sistemų suderinamumas ir panaikinti dvigubo ataskaitų teikimo reikalavimai;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>10</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) siekiant sėkmingai pereiti prie visiškai netaršios laivybos, reikalingas integruotas požiūris ir tinkama palanki aplinka inovacijoms tiek laivuose, tiek uostuose skatinti. Komisija turėtų įvertinti netaršių uostų standartų, tvarių alternatyviųjų degalų ir netaršių varymo technologijų tinkamumą ir turėtų būti kuo greičiau įgyvendintos priemonės tiems tikslams pasiekti, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus ir atitinkamas vietos valdžios institucijas. Valstybės narės turėtų būti skatinamos spartinti netaršių uostų plėtrą, kad būtų pagerinta visų uostų teritorijose ir pakrančių zonose gyvenančių piliečių sveikata;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>9 straipsnio 1 dalies f punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) pervežtus krovinius (ši informacija stebima savanoriškai);

f) pervežtus krovinius;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>12</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunktis</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>11 straipsnio 2 dalis</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pasikeitus bendrovei, ankstesnė bendrovė kiek įmanoma greičiau po pasikeitimo dienos, bet ne vėliau nei praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos Komisijai ir atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje pranešami tie patys duomenys kaip ir išmetamųjų teršalų ataskaitoje ir kuri apima tik laikotarpį, per kurį ta bendrovė buvo atsakinga už vykdomą veiklą.

2. Pasikeitus bendrovei, ankstesnė bendrovė kiek įmanoma greičiau po pasikeitimo dienos, bet ne vėliau nei praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos Komisijai ir atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje pranešami tie patys duomenys kaip ir išmetamųjų teršalų ataskaitoje ir kuri apima tik laikotarpį, per kurį ta bendrovė buvo atsakinga už vykdomą veiklą. Nuo tokio pasikeitimo užbaigimo dienos naujoji bendrovė užtikrina, kad kiekvienas laivas atitiktų šio reglamento reikalavimus.

 

 

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>13</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b a papunktis (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>11 straipsnio 3 dalies xi a punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) prie 3a dalies a punkto pridedamas naujas punktas:

 

xi a) pervežtus krovinius;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>14</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>21 straipsnio 6 a dalis (nauja)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a) 21 straipsnis papildomas nauja dalimi:

 

„6a. Europos jūrų saugumo agentūra, vadovaudamasi savo 2020–2022 m. darbo programa, atlieka tolesnį pagal 11 straipsnio 1 dalį pateiktų duomenų statistinį patikrinimą, kad būtų užtikrintas jų nuoseklumas.“

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>15</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnio 1 dalies 6 b punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2015/757</DocAmend2>

<Article2>22 a straipsnis (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6b) įterpiamas šis straipsnis:

 

22a straipsnis

 

Komisija toliau vertina Reglamento (ES) 2015/757 veikimą, atlikdama periodinius poveikio vertinimus, atsižvelgdama į papildomą patirtį, įgytą įgyvendinant tą reglamentą, ir į TJO nustatytą pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, kad, viena vertus, būtų užtikrintas kuo didesnis šių dviejų sistemų suderinamumas ir panaikinti dvigubi ataskaitų teikimo reikalavimai, ir, kita vertus, būtų įvertintas sektoriui skirtų racionalizavimo sprendimų veiksmingumas ir, jei reikia, būtų imtasi veiksmų siekiant užtikrinti ES jūrų sektoriaus konkurencingumą. Jei bus įgyvendinta platesnio užmojo pasaulinė TJO duomenų rinkimo sistema, Komisija turi dar kartą peržiūrėti ES SAT reglamentą, siekiant jį labiau suderinti su pasauline TJO duomenų rinkimo sistema.

</Amend></RepeatBlock-Amend>


NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasaulinė laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistema

Nuorodos

COM(2019)0038 – C8-0043/2019 – 2019/0017(COD)

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

11.2.2019

 

 

 

Nuomonę pateikė

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

11.2.2019

Nuomonės referentas (-ė)

 Paskyrimo data

Magdalena Adamowicz

29.7.2019

Svarstymas komitete

19.2.2020

 

 

 

Priėmimo data

28.5.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

12

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Julie Lechanteux, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Josianne Cutajar, Clare Daly, Roman Haider, Anne-Sophie Pelletier, Robert Roos

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ECR

Kosma Złotowski

NI

Mario Furore

PPE

Magdalena Adamowicz, Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

RENEW

José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet

S&D

Andris Ameriks, Josianne Cutajar, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Petar Vitanov

 

12

-

ECR

Peter Lundgren, Robert Roos, Roberts Zīle

GUE/NGL

Clare Daly, Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

NI

Dorien Rookmaker

VERTS/ALE

Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz

 

5

0

ID

Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo#

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasaulinė laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistema

Nuorodos

COM(2019)0038 – C8-0043/2019 – 2019/0017(COD)

Pateikimo EP data

4.2.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

11.2.2019

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

11.2.2019

TRAN

11.2.2019

 

 

Nuomonė nepareikšta

 Sprendimo data

ITRE

25.9.2019

 

 

 

Pranešėjai

 Paskyrimo data

Jutta Paulus

24.7.2019

 

 

 

Svarstymas komitete

6.7.2020

 

 

 

Priėmimo data

7.7.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

62

3

13

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Miriam Dalli, Esther de Lange, Christian Doleschal, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Agnès Evren, Fredrick Federley, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Anja Hazekamp, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Ryszard Antoni Legutko, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ștefan Motreanu, Ville Niinistö, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Günther Sidl, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Catherine Chabaud, Norbert Lins, Vincenzo Sofo, Maria Spyraki, Inese Vaidere, Lucia Vuolo

Pateikimo data

29.7.2020

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

62

+

GUE/NGL

Malin BJÖRK, Anja HAZEKAMP, Petros KOKKALIS, Silvia MODIG, Mick WALLACE

NI

Eleonora EVI

PPE

Bartosz ARŁUKOWICZ, Traian BĂSESCU, Nathalie COLIN-OESTERLÉ, Christian DOLESCHAL, Agnès EVREN, Adam JARUBAS, Ewa KOPACZ, Esther de LANGE, Peter LIESE, Norbert LINS, Fulvio MARTUSCIELLO, Liudas MAŽYLIS, Dolors MONTSERRAT, Dan-Ștefan MOTREANU, Stanislav POLČÁK, Jessica POLFJÄRD, Maria SPYRAKI, Edina TÓTH, Inese VAIDERE, Pernille WEISS, Michal WIEZIK

RENEW

Pascal CANFIN, Catherine CHABAUD, Fredrick FEDERLEY, Andreas GLÜCK, Martin HOJSÍK, Jan HUITEMA, Frédérique RIES, María Soraya RODRÍGUEZ RAMOS, Nicolae ŞTEFĂNUȚĂ, Linea SØGAARD-LIDELL, Véronique TRILLET-LENOIR

S&D

Nikos ANDROULAKIS, Marek Paweł BALT, Monika BEŇOVÁ, Simona BONAFÈ, Delara BURKHARDT, Sara CERDAS, Tudor CIUHODARU, Miriam DALLI, Jytte GUTELAND, Javi LÓPEZ, César LUENA, Alessandra MORETTI, Sándor RÓNAI, Günther SIDL, Petar VITANOV, Tiemo WÖLKEN

VERTS/ALE

Margrete AUKEN, Bas EICKHOUT, Pär HOLMGREN, Yannick JADOT, Tilly METZ, Ville NIINISTÖ, Grace O'SULLIVAN, Jutta PAULU

 

3

-

ECR

Rob ROOKEN

ID

Teuvo HAKKARAINEN, Sylvia LIMMER

 

13

0

ID

Simona BALDASSARRE, Aurelia BEIGNEUX, Catherine GRISET, Joëlle MÉLIN, Silvia SARDONE, Vincenzo SOFO, Lucia VUOLO

ECR

Sergio BERLATO, Pietro FIOCCHI, Joanna KOPCIŃSKA, Ryszard Antoni LEGUTKO, Alexandr VONDRA, Anna ZALEWSKA

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

[1] OL C 240, 2019 7 16, p. 41.

[2] Europos Komisija, Klimato biuletenis, Copernicus https://climate.copernicus.eu/climate-bulletins

[3] Atmosferos mokslų pažanga

[4] 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB

[5] Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) patvirtino tarptautinei laivybai privalomą kuro duomenų rinkimo sistemą (DCS), pagal kurią reikalaujama, kad nuo 2019 m. 5000 bendrosios talpos arba didesni laivai pradėtų rinkti ir teikti duomenis IMO duomenų bazei.

[6] Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Paryžiaus susitarimas, 2016 m. lapkričio 4 d., 2 straipsnio 1 dalies a punktas.

[8] Žr. esamo SAT reglamento 14 konstatuojamąją dalį.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 2 d.Teisinė informacija - Privatumo politika