PRANEŠIMAS dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto

3.9.2020 - (10025/2020 – C9-0215/2020 – 2018/0135(CNS)) - *

Biudžeto komitetas
Pranešėjai: José Manuel Fernandes, Valérie Hayer

Pakeitimai

• 001-036 (PDF - 156 KB)
• 001-036 (DOC - 42 KB)
• 037-041 (PDF - 129 KB)
• 037-041 (DOC - 78 KB)
• 042-046 (PDF - 117 KB)
• 042-046 (DOC - 78 KB)
• 047-048 (PDF - 108 KB)
• 047-048 (DOC - 72 KB)
• 049-049 (PDF - 120 KB)
• 049-049 (DOC - 73 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto

(10025/2020 – C9-0215/2020 – 2018/0135(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10025/2020),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0215/2020),

– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“[1] ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos[2],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[3],

– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[4],

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“[5],

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano[6],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

– atsižvelgdamas į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinę ataskaitą ir rekomendacijas, paskelbtas 2016 m. gruodžio mėn. ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateiktas 2017 m. sausio mėn.,

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų[7],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0146/2020),

1. pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Sprendimo projektas

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(1a) šiame sprendime numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija gali skolintis kapitalo rinkose, siekdama finansuoti išlaidas, susijusias su priemonės „Next Generation EU“ gaivinimo paketu. Su pagrindinės sumos grąžinimu ir palūkanų mokėjimu susijusios išlaidos turi būti refinansuojamos iš Sąjungos biudžeto per iš anksto nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į išleistų obligacijų išpirkimo terminus ir skolos grąžinimo strategiją. Dėl tokių išlaidų neturėtų būti be reikalo mažinamos programos išlaidos arba pagal daugiametę finansinę programą (DFP) įgyvendinamos investavimo priemonės, ir dėl jų neturėtų smarkiai padidėti nacionaliniai įnašai. Todėl, siekiant padidinti priemonės „Next Generation EU“ grąžinimo plano patikimumą ir tvarumą, tokios išlaidos turėtų būti visiškai padengiamos pajamomis iš tikrų naujų nuosavų išteklių. Susiję išlaidų asignavimai turėtų būti skaičiuojami viršijant DFP nustatytas viršutines ribas, kaip bus numatyta naujajame DFP reglamente;

Pakeitimas  2

Sprendimo projektas

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(1b) bet kokia suma, gauta dėl naujų nuosavų išteklių, kuri yra didesnė, nei būtina lėšų grąžinimo prievolei atitinkamais metais įvykdyti, turėtų likti Sąjungos biudžete kaip bendrosios pajamos.  Baigus galioti grąžinimo planui, tie nuosavi ištekliai kaip bendrosios pajamos ir toliau turėtų pildyti Sąjungos biudžetą. Nustačius naujų nuosavų išteklių krepšelį turėtų būti užtikrintas tinkamas Sąjungos išlaidų pagal DFP finansavimas, kartu būtų sumažintas nacionalinių BNP pagrįstų įnašų dominavimas finansuojant Sąjungos metinį biudžetą ir taip būtų iš dalies atsisakyta Sąjungos biudžeto kaip nulinės sumos žaidimo, kuriam būdinga tinkamos grąžos (pranc. juste retour) tvarka, sampratos. Tai savo ruožtu galėtų padėti Sąjungos lygmeniu labiau sutelkti išlaidas į prioritetines sritis ir bendras viešąsias gėrybes, kurių veiksmingumas būtų labai didelis, palyginti su nacionalinėmis išlaidomis;

Pakeitimas  3

Sprendimo projektas

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(1c) nuo 2021 m. turėtų būti nustatytos naujos nuosavų išteklių kategorijos, kad pajamomis iš jų būtų galima naudotis, kai randasi palūkanų mokėjimo ir grąžinimo prievolės. Nauji nuosavi ištekliai turėtų būti suderinti su Sąjungos politikos tikslais ir jais turėtų būti remiamas Europos žaliasis kursas bei bendrosios rinkos veikimas, taip pat pastangos didinti įmonių apmokestinimo veiksmingumą ir stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu. Europos Parlamentas savo 2018 m. lapkričio mėn. tarpinėje ataskaitoje dėl DFP nuosavų išteklių jau pritarė galimam naujų nuosavų išteklių krepšeliui ir kitoms pajamoms, kurioms būdingos tokios savybės. Šį krepšelį būtų galima padidinti į jį įtraukiant kitus galimus variantus;

Pakeitimas  4

Sprendimo projektas

5 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(5) dabartinę PVM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo sistemą dėl pernelyg didelio sudėtingumo ne kartą kritikavo Audito Rūmai, Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga supaprastinti tų nuosavų išteklių apskaičiavimą;	(5) pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai yra nusistovėjęs Sąjungos biudžeto pajamų šaltinis ir turėtų ir toliau atspindėti esminį vartotojų bendrojoje rinkoje ir Sąjungos viešųjų finansų ryšį. Tačiau dabartinę PVM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo sistemą dėl pernelyg didelio sudėtingumo ne kartą kritikavo Audito Rūmai, Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl tikslinga tų nuosavų išteklių skaičiavimą supaprastinti;

Pakeitimas  5

Sprendimo projektas

6 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(6) siekiant geriau suderinti Sąjungos finansavimo priemones ir jos politikos prioritetus, geriau atsižvelgti į Sąjungos biudžeto svarbą bendrosios rinkos veikimui, geriau remti Sąjungos politikos tikslus ir sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstus valstybių narių įnašus į Sąjungos metinį biudžetą, 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad ateinančiais metais Sąjunga sieks reformuoti nuosavų išteklių sistemą ir nustatys naujų rūšių nuosavus išteklius;	(6) siekiant finansuoti bent išlaidas, susijusias su Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės pagrindinės sumos grąžinimu ir palūkanų mokėjimu, geriau suderinti Sąjungos finansavimo priemones ir jos politikos prioritetus, geriau atsižvelgti į Sąjungos biudžeto svarbą bendrosios rinkos veikimui, geriau remti Sąjungos politikos, pvz., Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos, tikslus kartu sumažinant valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų įnašų į Sąjungos metinį biudžetą dominavimą, būtina nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas, pagrįstas bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, nacionalinėmis pajamomis iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nacionaliniu įnašu, apskaičiuojamu remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, ir tokiu būdu skatinti žiedinę ekonomiką. Be to, šiuo tikslu kuo greičiau, kai tik bus priimtos pagrindinės teisėkūros sąlygos, turėtų būti nustatyti nauji nuosavi ištekliai, pagrįsti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu, visapusiškai laikantis PPO taisyklių, skaitmeninių paslaugų mokesčiu ir finansinių sandorių mokesčiu, ir pageidautina, kad tai būtų įgyvendinama pagal visų valstybių narių sutartą schemą. Komisija turėtų kuo greičiau pateikti reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl šių naujų nuosavų išteklių ir potencialių kitų naujų nuosavų išteklių, kuriais būtų remiamas Europos žaliasis kursas, taip pat bendrosios rinkos veikimas ir pastangos gerinti įmonių apmokestinimo veiksmingumą. Galimi nauji nuosavi ištekliai, apie kuriuos jau pranešė Komisija, pavyzdžiui, bendrosios rinkos mokestis, turėtų būti toliau vertinami prieš pateikiant juos Europos Parlamentui ir Tarybai;

 

Pakeitimas  6

Sprendimo projektas

7 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(7) pirmasis žingsnis – turėtų būti nustatyta nauja nuosavų išteklių, pagrįstų nacionaliniu įnašu, apskaičiuojamu remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, kategorija. Vadovaujantis Europine plastikų strategija, Sąjungos biudžetas gali padėti sumažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis. Nacionaliniu įnašu, proporcingu kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiui, pagrįsti nuosavi ištekliai suteiks paskatą mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą, skatins perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms bus paliekama laisvė imtis tinkamiausių priemonių tiems tikslams pasiekti. Kad būtų išvengta pernelyg didelio regresinio poveikio nacionaliniams įnašams, valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui 2017 m. nesiekė ES vidurkio, įnašams turėtų būti taikomas koregavimo mechanizmas, pagal kurį pritaikomas metinis sumažinimas fiksuotąja suma. Sumažinimas turėtų atitikti 3,8 kg, padauginant iš atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus 2017 m.;	(7) vadovaujantis Sąjungos plastikų strategija, Sąjungos biudžetas gali padėti sumažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis ir pasiekti pakuočių atliekų perdirbimo tikslus. Nacionaliniu įnašu, proporcingu kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiui, pagrįsti nuosavi ištekliai suteiks paskatą mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą, skatins perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Komisija turėtų nustatyti supaprastintą skaičiavimo metodą, taip pat veiksmingus registracijos ir kontrolės mechanizmus. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms bus paliekama laisvė imtis tinkamiausių priemonių tiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad šis įnašas turėtų būti nuosavi ištekliai, grindžiami principu „teršėjas moka“, jam neturėtų būti taikomas joks korekcijos mechanizmas;

Pakeitimas  7

Sprendimo projektas

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(7a) pasiekti tikslą nuo 1990 iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra Sąjungos prioritetas, atsižvelgiant į jos įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri buvo įdiegta šiam tikslui įgyvendinti, ir suteikia galimybę gauti pajamų aukcione parduodant apyvartinius taršos leidimus. Atsižvelgiant į suderintą Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pobūdį, taip pat į Sąjungos teikiamą finansavimą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pastangoms valstybėse narėse skatinti, tikslinga nustatyti naujus su šia sritimi susijusius Sąjungos biudžeto nuosavus išteklius. Šie nuosavi ištekliai turėtų būti pagrįsti valstybių narių aukcionuose parduotinais apyvartiniais taršos leidimais, įskaitant nemokamus pereinamojo laikotarpio apyvartinius taršos leidimus energetikos sektoriui. Siekiant atsižvelgti į konkrečias tam tikroms valstybėms narėms skirtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB1a nuostatas, nustatant nuosavų išteklių įnašą apyvartiniai taršos leidimai, perskirstyti solidarumo, ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių tikslais, taip pat inovacijų fondui ir Modernizavimo fondui skirti apyvartiniai taršos leidimai neturėtų būti įtraukiami. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįsti nuosavi ištekliai taip pat turėtų būti apibrėžti taip, kad apimtų galimas papildomas pajamas, gaunamas ateityje išplėtus ATLPS direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant naujus sektorius ar geografinius regionus, kartu užtikrinant Sąjungos konkurencingumą;
	__________________
	1a 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

Pakeitimas  8

Sprendimo projektas

8 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(8)  2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip papildomų nuosavų išteklių pagrindą, 2021 m. pirmą pusmetį Komisija pateiks pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir dėl skaitmeninio mokesčio, siekiant juos nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, galbūt išplečiant jos taikymo sritį taip, kad ji aprėptų aviacijos ir jūrų sektorius. Ji padarė išvadą, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu Sąjunga sieks nustatyti kitus nuosavus išteklius, tarp kurių gali būti ir finansinių sandorių mokestis;	(8) reikiami papildomi nuosavi ištekliai turėtų būti nustatyti vėliausiai iki 2028 m. pagal teisiškai privalomą tvarkaraštį, nustatytą šiame sprendime, nes tai turėtų padėti užtikrinti, kad susiję teisės aktai galėtų būti priimti laiku ir pradėti taikyti taip, kad atsiradus išlaidoms būtų galima gauti pajamų. Komisija šiuo tikslu turėtų pateikti teisėkūros pasiūlymų. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime turėtų būti nustatyta išsamesnė tvarka ir kitos nuostatos, susijusios su tuo teisiškai privalomu tvarkaraščiu, pavyzdžiui, įsigaliojimo datos arba galimas tam tikrų naujų nuosavų išteklių taikymas atgaline data;

Pakeitimas  9

Sprendimo projektas

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(8a) pirmas žingsnis – nuo 2021 m. sausio mėn. neperdirbtų plastiko pakuočių atliekomis grindžiamas įnašas papildys esamus nuosavus išteklius. Be to, nuo 2021 m. 30 proc. apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionuose gautų pajamų sudarys bendrąsias Sąjungos biudžeto pajamas. Antra, Komisija pateiks reikiamus pasiūlymus, kad nuo 2024 m. finansinių sandorių mokestis (FSM) būtų nuosavų išteklių pagrindas. 2021 m. pirmąjį pusmetį Komisija taip pat pateiks pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus nustatyti nauji nuosavi ištekliai, pagrįsti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu ir skaitmeniniu mokesčiu. Šiomis pajamomis bus galima naudotis nuo 2023 m. Jei pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas bus taikomas kaip papildomi importo muitų tarifai, jam bus taikomi tradicinių nuosavų išteklių teisės aktai ir nereikės atskiro sprendimo dėl nuosavų išteklių. Jei pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas bus taikomas išplečiant ATLPS taikymo sritį, jis turėtų būti visapusiškai įtrauktas į ATLPS pagrįstus nuosavus išteklius. Trečiuoju etapu, 2024 m. pirmąjį pusmetį atlikdama daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, Komisija pateiks naujų arba naujos redakcijos pasiūlymų, kaip nustatyti, kad bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) būtų nuosavų išteklių pagrindas. Teisės aktai turėtų įsigalioti laiku, kad pajamas iš šių naujų nuosavų išteklių būtų galima gauti nuo 2026 m. Mokesčiais pagrįsti nuosavi ištekliai nebus taikomi atgaline data;

Pakeitimas  10

Sprendimo projektas

9 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(9)  2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais, įskaitant sąžiningą naštos pasidalijimą. Ji taip pat padarė išvadą, kad Danijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai, o paramos ekonomikos atsigavimui ir atsparumui kontekste – taip pat Vokietijai turi būti taikomos jų 2021–2027 m. metinių BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašų korekcijos sumažinant fiksuotąja suma;	(9) lengvatos ir kiti korekcijos mechanizmai turėtų būti panaikinti;

Pakeitimas  11

Sprendimo projektas

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(9a) Sąjunga sieks, kad artimiausiais metais ir iki 2028 m. būtų nustatyti kiti galimi papildomi nauji nuosavi ištekliai. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pasiūlys naujus nuosavus išteklius, Komisija juos įvertins;

Pakeitimas  12

Sprendimo projektas

9 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(9b) atsižvelgiant į būsimus svarstymus dėl Sutarties pakeitimų ir pasinaudojant Konferencijos dėl Europos ateities suteikiamu postūmiu, demokratinis teisėtumas, atskaitomybė, atsparumas ir suderinimas su pagrindiniais politikos tikslais, susijusiais su Sąjungos biudžeto pajamomis, turėtų būti toliau stiprinami suteikiant Europos Parlamentui didesnę kompetenciją teisėkūros sprendimų priėmimo srityje ir aktyvesnį vaidmenį stebint nuosavų išteklių sistemos ir susijusių sektoriams skirtų teisės aktų įgyvendinimą;

Pakeitimas  13

Sprendimo projektas

10 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(10) valstybės narės kaip surinkimo išlaidas turėtų pasilikti 25 % tradiciniams nuosaviems ištekliams jų surinktų sumų;	(10) 20 % valstybių narių tradiciniams nuosaviems ištekliams surinktų lėšų, kurios pasiliekamos kaip surinkimo išlaidos, yra didelė į Sąjungos biudžetą nepatenkanti nuosavų išteklių dalis. Tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidų, kurias pasilieka valstybės narės, dalis turėtų būti ne 20 %, o 10 %, kokia ir buvo iš pradžių, kad finansinė parama muitinių įrangai, darbuotojams ir informacijai būtų geriau suderinta su faktinėmis išlaidomis ir poreikiais. Ši dalis turėtų būti vienoda visoms valstybėms narėms;

Pakeitimas  14

Sprendimo projektas

11 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(11) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą bus priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės. Tokios priemonės turėtų apimti visų kategorijų nuosaviems ištekliams taikytinas bendro ir techninio pobūdžio nuostatas. Tos priemonės turėtų apimti išsamias taisykles dėl likučio apskaičiavimo ir įtraukimo į biudžetą, taip pat nuosavų išteklių surinkimo kontrolės ir priežiūros tikslais būtinas nuostatas ir tvarką;	(11) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą Taryba turi priimti Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones. Tokios priemonės turėtų apimti visų rūšių nuosaviems ištekliams taikomas bendro ir techninio pobūdžio nuostatas, kurių tinkama parlamentinė priežiūra yra itin svarbi. Tos priemonės turėtų apimti išsamias taisykles dėl 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų teiktinų nuosavų išteklių sumų nustatymo, įskaitant taikomus 2 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytus nuosavų išteklių pareikalavimo tarifus, su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis susijusius techninius klausimus, nuosavų išteklių surinkimo kontrolės ir priežiūros tikslais būtinas nuostatas ir tvarką, įskaitant taisykles dėl patikrinimų ir dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų, Komisijos įgaliotų atlikti patikrinimus, įgaliojimų, ir visus atitinkamus ataskaitų teikimo reikalavimus. Tos priemonės taip pat turėtų apimti praktines nuostatas, pagal kurias valstybės narės ir Europos Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, būtų periodiškai informuojami apie skolinimosi padėtį, skolos valdymą ir susijusias rizikos valdymo strategijas, taip pat grąžinimo planą;

Pakeitimas  15

Sprendimo projektas

13 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(13)  turėtų būti išlaikyta pakankama marža nuosavų išteklių viršutinių ribų atžvilgiu, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais. Visa nuosavų išteklių suma, Sąjungos biudžete skirta metiniams mokėjimų asignavimams padengti, turėtų neviršyti 1,40 % visų valstybių narių BNP sumos. Bendra metinių įsipareigojimų asignavimų suma turėtų neviršyti 1,46 % visų valstybių narių BNP sumos;	(13)  siekiant išlaikyti pakankamą maržą nuosavų išteklių viršutinių ribų atžvilgiu, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais, nuosavų išteklių mokėjimų asignavimų viršutinę ribą reikėtų padidinti iki 1,50 % valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos rinkos kainomis;

Pakeitimas  16

Sprendimo projektas

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(16a)  siekiant vienintelio tikslo – įvykdyti papildomus finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirasiančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų ir užtikrinti finansinį tvarumą net ekonomikos nuosmukio metu, mokėjimų asignavimų viršutinė riba turėtų būti padidinta 0,6 procentinio punkto;

Pakeitimas  17

Sprendimo projektas

19 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(19)  lėšų, pasiskolintų siekiant teikti negrąžinamą paramą, grąžinamą paramą pagal finansines priemones arba atidėjinius biudžeto garantijoms, taip pat mokėtinų palūkanų grąžinimas finansuojamas iš Sąjungos biudžeto. Pasiskolintos lėšos, kurios valstybėms narėms skiriamos kaip paskolos, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirandančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų, Sąjungai reikia skirti būtinus išteklius ir užtikrinti galimybę jais naudotis, laikantis SESV 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio;	(19)  lėšų, pasiskolintų siekiant teikti negrąžinamą paramą, grąžinamą paramą pagal finansines priemones arba atidėjinius biudžeto garantijomis, taip pat mokėtinų palūkanų grąžinimas finansuojamas iš Sąjungos biudžete numatytų lėšų iš naujų nuosavų išteklių. Pasiskolintos lėšos, kurios valstybėms narėms skiriamos kaip paskolos, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirandančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų, Sąjungai reikia skirti būtinus išteklius ir užtikrinti galimybę jais naudotis, laikantis SESV 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio;

Pakeitimas  18

Sprendimo projektas

25 konstatuojamoji dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
(25)  šis sprendimas turėtų įsigalioti tik tada, kai jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus bus patvirtinusios visos valstybės narės, taigi visiškai laikantis nacionalinio suverenumo principo. 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į valstybių narių ketinimą kuo greičiau pradėti šio sprendimo patvirtinimo procesą. Dėl poreikio skubiai sudaryti galimybes skolintis, kad būtų galima finansuoti priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, šis sprendimas turėtų įsigalioti pirmo mėnesio, einančio po paskutinio pranešimo apie šiam sprendimui priimti skirtų procedūrų užbaigimą gavimo, pirmą dieną;	(25) kad būtų galima pradėti ratifikavimo procesą, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima šį sprendimą. Europos Parlamentas pareiškė ketinantis skubiai pateikti konsultacinę nuomonę, kuri yra teisiškai būtina siekiant paspartinti procesą, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai pradėti skolinimosi operacijas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei finansuoti. Šis sprendimas turėtų įsigalioti tik tada, kai jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus bus patvirtinusios visos valstybės narės, taigi visiškai laikantis nacionalinio suverenumo principo, be kita ko, atsižvelgiant į naujas nuosavų išteklių kategorijas. 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į valstybių narių ketinimą kuo greičiau pradėti šio sprendimo patvirtinimo procesą. Dėl poreikio skubiai sudaryti galimybes skolintis, kad būtų galima finansuoti priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, šis sprendimas turėtų įsigalioti pirmo mėnesio, einančio po paskutinio pranešimo apie šiam sprendimui priimti skirtų procedūrų užbaigimą gavimo, pirmą dieną;

Pakeitimas  19

Sprendimo projektas

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas

Tarybos projektas	Pakeitimas
c) vienodo pareikalavimo tarifo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje susidarančių neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui. Pareikalavimo tarifas yra 0,80 EUR už kilogramą. Tam tikroms valstybėms narėms taikomas metinis sumažinimas fiksuotąja suma, kaip apibrėžta ketvirtoje pastraipoje;	c) vienodo pareikalavimo tarifo taikymas nuo 2021 m. sausio 1 d. neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui. Faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 2,00 EUR už kilogramą;

Pakeitimas  20

Sprendimo projektas

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	ca) vienodo pareikalavimo tarifo nuo 2021 m. sausio 1 d. taikymas sumai, kurią sudaro pajamos, gautos iš Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų, ir nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriui modernizuoti rinkos vertė, kaip nustatyta tos direktyvos 10c straipsnio 3 dalyje. Faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 50 %. Visas pajamų padidėjimas, kurį lemia bet koks būsimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo srities praplėtimas papildomiems sektoriams ir regionams po 2021 m. sausio 1 d.;

Pakeitimas  21

Sprendimo projektas

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c b punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	cb) pajamos, gautos iki 2023 m. sausio 1 d. taikant pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą pagal Komisijos pasiūlymą [.../...];

Pakeitimas  22

Sprendimo projektas

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c c punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	(cc) pajamos, iki 2023 m. sausio 1 d. surinktos iš skaitmeninių paslaugų apmokestinimo, kol bus priimta ir įgyvendinta Tarybos direktyva dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo būtų apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)148 final). Faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 100 %;

Pakeitimas  23

Sprendimo projektas

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c d punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	cd) vienodo pareikalavimo tarifo taikymas nuo 2026 m. sausio 1 d. apmokestinamojo pelno daliai, priskirtai kiekvienai valstybei narei pagal Sąjungos taisykles dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės. Faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 6 %;

Pakeitimas  24

Sprendimo projektas

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c e punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	ce) nuo 2024 m. sausio 1 d. taikoma finansinių sandorių mokesčio, mokėtino pagal Tarybos direktyvą (ES) Nr. [.../...] laikantis nustatytų pareikalavimo tarifų, dalis, neviršijanti minėtoje direktyvoje nustatytų minimalių tarifų. Šie nuosavi ištekliai, jei Finansinių sandorių mokesčio direktyva bus laikinai įgyvendinama laikantis tvirtesnio bendradarbiavimo, nedaro poveikio valstybėms narėms, kurios nedalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo veikloje;

Pakeitimas  25

Sprendimo projektas

2 straipsnio 2 dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
2.  2021–2027 m. laikotarpiu Austrijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 565 mln. EUR, Danijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 377 mln. EUR, Vokietijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 3 671 mln. EUR, Nyderlandams taikomas jų metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 1 921 mln. EUR ir Švedijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 1 069 mln. EUR. Šios sumos apskaičiuojamos 2020 m. kainomis ir koreguojamos pagal einamąsias kainas taikant Komisijos pateiktą naujausią biudžeto projekto rengimo metu turimą Sąjungai skirtą bendrojo vidaus produkto defliatorių, išreikštą eurais. Šiuos bendrus sumažinimus finansuoja visos valstybės narės.	2. Nė vienai valstybei narei neleidžiama naudotis jokia korekcija ar lengvata.

 

Pakeitimas  26

Sprendimo projektas

2 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	2a. Europos Parlamentas ir Taryba, glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija, iki 2021 m. sausio 1 d. tarpinstituciniame susitarime nustato išsamią tvarką ir kitas būtinas nuostatas dėl teisiškai privalomo naujų nuosavų išteklių nustatymo tvarkaraščio taikymo. Pajamų iš tų naujų nuosavų išteklių turi pakakti bent jau skolos grąžinimo išlaidoms, susijusioms su skolinimosi pajėgumais, nustatytais 3b straipsnyje, padengti. Nauji nuosavi ištekliai taip pat turėtų užtikrinti tinkamą Sąjungos išlaidų pagal DFP finansavimo lygį, kartu sušvelninant BNP pagrįstų įnašų dominavimą.
	Komisija šiuo tikslu pateikia tinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
	Siekiant pritaikyti ir prireikus priimti naujus teisės aktus, kad būtų pasiekti šioje dalyje nustatyti tikslai, be kita ko, naudojamasi 2021–2027 m. DFP vidurio laikotarpio tikslinimu.

Pakeitimas  27

Sprendimo projektas

3 straipsnio 1 dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
1.  Bendra nuosavų išteklių suma, skiriama Sąjungai metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,40% visų valstybių narių BNP sumos.	1.  Bendra nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,50 % bendros visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos.

Pakeitimas  28

Sprendimo projektas

3 straipsnio 2 dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
2.  Į Sąjungos biudžetą įtrauktų įsipareigojimų asignavimų bendra metinė suma negali viršyti 1,46% visų valstybių narių BNP sumos.	Išbraukta.

Pakeitimas  29

Sprendimo projektas

3 straipsnio 3 dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
3.  Turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų santykis siekiant užtikrinti jų suderinamumą ir sudaryti sąlygas vėlesniais metais laikytis 1 dalyje nustatytos viršutinės ribos.	Išbraukta.

Pakeitimas  30

Sprendimo projektas

3 straipsnio 4 dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
4. Jei dėl Reglamento (ES) Nr. 549/2013 pakeitimų reikšmingai pasikeičia BNP dydis, Komisija perskaičiuoja 1 ir 2 dalyse nustatytas viršutines ribas kaip laikinai padidintas pagal 3c straipsnį pagal šią formulę:	Išbraukta.
BNPt-2 + BNPt-1 + BNPt ESS dabartinė
x% (y %)  *_________________
BNPt-2 + BNPt-1 + BNPt ESS pakeista
Minėtoje formulėje „t“ yra paskutiniai visi metai, kurių duomenys, nustatyti Reglamentu (ES) 2019/5165, yra turimi, „x“ yra mokėjimų asignavimų viršutinė nuosavų išteklių riba, o „y“ yra įsipareigojimų asignavimų viršutinė nuosavų išteklių riba.
Toje formulėje „ESS“ yra Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Sąjungoje.
___________________
5 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/516 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis derinimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/130/EEB, Euratomas ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 (BNP reglamentas) (OL L 91, 2019 3 29, p. 19).

Pakeitimas  31

Sprendimo projektas

3b straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Tarybos projektas	Pakeitimas
Lėšų, naudojamų 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos grąžinamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 112 straipsnio 2 dalį6 biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.	Lėšų, naudojamų1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos grąžinamos iš Sąjungos bendrajame biudžete numatytų lėšų iš naujų nuosavų išteklių. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) 2018/1046 112 straipsnio 2 dalį biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.
_____________________
6 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

Pakeitimas  32

Sprendimo projektas

5 straipsnis

Tarybos projektas	Pakeitimas
5 straipsnis	Išbraukta.
Pertekliaus perkėlimas
Bet koks Sąjungos pajamų perteklius, gautas finansinių metų pajamoms viršijus bendras faktines išlaidas, perkeliamas į kitus finansinius metus.

Pakeitimas  33

Sprendimo projektas

6 straipsnio 2 dalis

Tarybos projektas	Pakeitimas
2.  Valstybės narės kaip surinkimo išlaidas pasilieka 25 % sumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte.	2.  Valstybės narės kaip kompensaciją už surinkimo išlaidas pasilieka 10 % sumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

Pakeitimas  34

Sprendimo projektas

7 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	ba) pajamų, gautų iš baudų už konkurencijos pažeidimus ir pažeidimų bylų, biudžetinę tvarką;

Pakeitimas  35

Sprendimo projektas

7 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	bb)  taisykles dėl 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų teiktinų nuosavų išteklių sumų nustatymo, įskaitant 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus taikomus nuosavų išteklių pareikalavimo tarifus, laikantis toje dalyje nustatytų ribų, taip pat dėl bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių taikytino tarifo apskaičiavimo;

Pakeitimas  36

Sprendimo projektas

7 straipsnio 1 dalies b c punktas (naujas)

Tarybos projektas	Pakeitimas
	bc) 2 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais orientacines bendrąsias nacionalines pajamas, bendrųjų nacionalinių pajamų koregavimo nuostatas ir mokėjimų bei įsipareigojimų viršutinių ribų perskaičiavimo nuostatas tuo atveju, jei labai pasikeičia bendrosios nacionalinės pajamos ;

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjai primena, kad Europos Parlamentas jau seniai pasisako už nuodugnią ES nuosavų išteklių reformą. Jie mano, kad dabar, praėjus 32 metams po to, kai paskutinį kartą buvo pradėti naudoti naujos rūšies nuosavi ištekliai (t. y. BNP įnašai), atėjo laikas didelei ES pajamų sistemos struktūros pertvarkai. Sistemos pertvarkos, ypač reikalavimo numatyti naujus nuosavus išteklius, pagrindimas remiasi trimis principais:

 

• sukurti papildomų, pageidautina naujų ir nepriklausomų ES biudžeto pajamų šaltinių, kad būtų lengviau finansuoti platesnio užmojo, į ateitį orientuotą daugiametę finansinę programą, kurioje būtų galima atsižvelgti į nusistovėjusios, sutartimis grindžiamos politikos išlaidas, išlaidas naujoms prioritetinėms sritims, pvz., investicijoms į Europos žaliąjį kursą, taip pat bent iš dalies į trūkumą, atsiradusį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo;

• kurti papildomą politikos naudą ir Europos pridėtinę vertę tokiose srityse kaip aplinkos tarša, anglies dioksido kainodara, mokesčių spragų naikinimas, pelno apmokestinimo derinimas ir kitų paslankių mokesčių bazių pritraukimas;

• mažinti BNP pagrįstų nuosavų išteklių dominavimą, taip didinant ES biudžeto pajamų savarankiškumą ir naikinant ES biudžeto, kaip fiskalinių pervedimų sistemos, suvokimą.

 

Pranešėjai pritaria pastangoms šalinti ekonominius COVID-19 krizės padarinius telkiant didelės apimties nuosavų išteklių sistema grindžiamus išteklius. Iš dalies pakeistu sprendimu bus padidinta nuosavų išteklių viršutinė riba ir taip padidintos Sąjungos fiskalinės ribos, kad Komisija galėtų per nustatytą laikotarpį pasiskolinti 750 mlrd. EUR sumą.

 

Papildant pirmiau išvardytus argumentus, ši iniciatyva taip pat reiškia dar vieną įtikinamą priežastį nustatyti naujus nuosavus išteklius. Šie argumentai taip pat išdėstyti Komisijos komunikate COM(2020)442 „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“. Komunikate išdėstytas naujoviškas metodas, kaip finansuoti ilgalaikį pasiskolintų lėšų grąžinimą pagal sprendimą dėl nuosavų išteklių – jos turi būti paskirstytos kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę ir išmokamos pagal įvairias esamas ir naujas ES išlaidų programas. Kaip Parlamentas pirmą kartą išdėstė ir pagrindė savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir ekonomikos gaivinimo plano, jis numato nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas, kurių lėšomis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turėtų būti padengtos pasiskolintų lėšų grąžintinos pagrindinės sumos ir susijusių palūkanų išlaidos. Taip būtų išvengta staigaus nacionalinių įnašų padidėjimo arba didelio biudžeto išlaidų ir investicinių priemonių lygio sumažėjimo pagal DFP. Naujų pajamų šaltinių ekonominio poveikio našta visų pirma turėtų tekti ne ES piliečiams, bet tarpvalstybiniams teršėjams ar tarptautinėms korporacijoms.

 

Pranešėjai rekomenduoja Europos Parlamentui pritarti šiam požiūriui ir nustatyti, kad siekiant pirmiau minėtų tikslų naujų nuosavų išteklių nustatymas būtų būtina Parlamento pritarimo DFP, kuri yra ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio dalis, sąlyga. Pasiskolintų lėšų grąžinimo išlaidos turi būti padengiamos naujų nuosavų išteklių lėšomis. Be to, pranešėjai primena, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti pradėtas taikyti naujų nuosavų išteklių krepšelis. Europos Parlamentas turėtų primygtinai reikalauti, kad institucijos nustatytų privalomus terminus ir įsipareigotų nuo 2021 m. praktiškai įgyvendinti šį principą, nes pirmieji palūkanų mokėjimai turės būti padengti jau tais metais. Nepaisant universalumo principo, šiame susitarime būtų nustatytas minimalus gautinų pajamų lygis ir apytikslis pajamų, kurios per laikotarpį iki 2058 m. būtų gautos dėl naujų nuosavų išteklių, profilis.

 

Kadangi kitos tikriems nuosaviems ištekliams palankios priežastys tebegalioja, išteklių pridėtinė vertė galėtų padidėti.

 

Kalbant apie šiame pranešimo projekte nurodytų naujų nuosavų išteklių pasirinkimą, pranešėjai vadovavosi bendru sutarimu dėl 2018 m. lapkričio mėn. preliminaraus pranešimo dėl DFP ir nuosavų išteklių, kai plenariniame posėdyje iš esmės pritarta krepšeliui, kurį sudaro šie pajamų šaltiniai:

• esami nuosavi ištekliai (tradiciniai nuosavi ištekliai, visų pirma muitai, supaprastinami PVM pagrįsti nuosavi ištekliai ir likę BNP pagrįsti nuosavi ištekliai);

• 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlyti nauji nuosavi ištekliai, t. y. pagrįsti bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir nacionaliniu įnašu, susijusiu su neperdirbtomis plastiko pakuočių atliekomis;

• papildomi variantai, pagrįsti finansinių sandorių mokesčiu (net jei vykdomas tvirtesnis bendradarbiavimas), skaitmeninių paslaugų mokesčiu ir anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu.

 

Sprendimo dėl nuosavų išteklių peržiūra taip pat turėtų būti vykdoma siekiant įgyvendinti kai kuriuos ilgalaikius Europos Parlamento reikalavimus, pavyzdžiui, baudų kaip papildomų pajamų traktavimą.

 

Dėl procedūros: dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl nuosavų išteklių ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės teisinės struktūros būtina paspartinti sprendimo priėmimą ir ratifikavimą. Priėmus ir ratifikavus šį sprendimą bus galima pradėti taikyti Europos ekonomikos gaivinimo priemonę.

 

Sprendime dėl nuosavų išteklių sistemos ne tik nustatytos ir apibrėžtos nuosavų išteklių kategorijos, bet ir įtrauktos kitos svarbios nuostatos, susijusios su įvairiais ES biudžeto pajamų aspektais, visų pirma su nuosavų išteklių viršutine riba. Šia viršutine riba, išreikšta ES bendrųjų nacionalinių pajamų procentine dalimi, netiesiogiai apibrėžiama fiskalinė riba, kuri yra būtina papildomiems (tam tikriems ir neapibrėžtiesiems) įsipareigojimams paremti ir naudojama kaip ES skolinimo ir skolinimosi veiklos užtikrinimo priemonė. Palankus ES kredito reitingas ir jos gebėjimas užtikrinti ir prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus yra vertinga priemonė, kuria turėtų būti visapusiškai pasinaudota išskirtinių finansinių poreikių laikotarpiu.

 

Kad sprendimas dėl nuosavų išteklių įsigaliotų, jam turi pritarti visos valstybės narės. Žinoma, kad ratifikavimo procedūra yra ilgas procesas. Taryba paprašė Europos Parlamento paspartinti teisėkūros nuomonės teikimo procesą, kad Taryba galėtų ją priimti pagal konsultavimosi procedūrą.

 

Pranešėjai norėtų, kad sprendimai dėl ekonomikos gaivinimo priemonės būtų priimami greitai, neatsisakant ir neaukojant pagrindinių Europos Parlamento reikalavimų kitam finansinės programos laikotarpiui. Todėl siūlome nedelsiant balsuoti dėl mūsų pranešimo, kad Taryba galėtų priimti iš dalies pakeistą sprendimą dėl nuosavų išteklių. Tuo pat metu Parlamentas turėtų primygtinai reikalauti ir rasti privalomų būdų, kaip negrįžtamai susieti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę ir naujų nuosavų išteklių, kurie refinansuotų skolą vadovaujantis solidarumo dvasia ir visiškai europiniu fiskaliniu principu, nustatymą.

 

 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johan Van Overtveldt

BRIUSELIS

Tema: Biudžeto kontrolės komiteto vardu teikiamos pastabos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (2018/0135 (CNS))

 

Gerb. pirmininke,

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas nusprendė laiško forma pateikti nuomonę nurodyta tema.

Biudžeto kontrolės komitetas (CONT) ragina Biudžeto komitetą, kaip vadovaujantį komitetą, į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Biudžeto kontrolės komiteto vardu norėčiau paprašyti užtikrinti, kad Parlamento rezoliucijoje būtų atsižvelgta į Biudžeto kontrolės komiteto poziciją ir svarstymus nurodytais klausimais, ir už tai padėkoti.

 

Pagarbiai,

 

 

 

 

 

Monika Hohlmeier

 

 

PASIŪLYMAI

 

1. palankiai vertina iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuris yra jos Europos ekonomikos gaivinimo plano, skirto kovoti su koronaviruso pandemijos poveikiu, dalis; mano, kad šios pandemijos sukeltų padarinių mastas reikalauja ypatingo ES atsako ir priemonių, kurios papildytų nacionalinių biudžeto išteklių panaudojimą;

2. visų pirma palankiai vertina jame pasiūlytą pakeistą paradigmą, pagal kurią Europos Komisija išimties tvarka gali pasiskolinti iki 750 mlrd. EUR kapitalo rinkose; taip pat pritaria tam, kad būtų laikinai padidintos nuosavų išteklių viršutinės ribos, nes tai būtina sąlyga būsimai skolinimosi strategijai parengti, visų pirma nustatant įsipareigojimus, apimančius kelis pamatinius laikotarpius, ir taip nustatyta fiskalinė riba užtikrins Sąjungos pajėgumą grąžinti kapitalo rinkose pasiskolintas lėšas ne vėliau kaip nuo 2028 m.; ragina, kad su grąžinimu susijusios pagrindinės sumos ir išmokų palūkanų išlaidos būtų refinansuojamos iš Sąjungos biudžeto viršijant DFP viršutines ribas; primygtinai reikalauja, kad grąžinimo metodika būtų skaidri, suprantama ir ją būtų galima patikrinti; primygtinai reikalauja, kad grąžinimai būtų vykdomi taikant tvarią ir skaidrią naujų ES nuosavų išteklių sistemą ir kad jie būtų visiškai padengiami pajamomis iš tikrų naujų ES nuosavų išteklių, siekiant užtikrinti grąžinimo plano patikimumą ir įgyvendinamumą;  jei įmanoma, grąžinimas turėtų būti pradėtas dar iki 2028 m., atsižvelgiant į ES ekonomikos atsigavimą, kad būtų išvengta nereikalingos naštos kitai kartai ir kad ateityje dėl grąžinimo nebūtų mažinamos ES biudžeto lėšos; dar kartą pakartoja, kad Parlamentas nepritars 2021–2027 m. DFP be susitarimo dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant naujų nuosavų išteklių krepšelio sukūrimą;

 

3. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pajamų, gautų iš Europos Sąjungos pasiskolintų paskolų, įrašymą į ES biudžetą kaip išorės asignuotas įplaukas turėtų atidžiai išnagrinėti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, atsižvelgiant į jų didelę finansinę apimtį; pabrėžia, kad dėl šios skolinimosi veiklos masto reikia daugiau profesinių žinių ir administracinių pajėgumų, atsižvelgiant į veiksmingas skolinimosi ir grąžinimo operacijas, specialią rizikos valdymo ir kontrolės sistemą, siekiant užtikrinti apskaitos įrašų patikimumą ir tikslų prisiimtų įsipareigojimų vertinimą; vis dėlto pabrėžia, kad valdymo išlaidų kontrolė taip pat turi būti griežtai prižiūrima; prašo, kad biudžeto kontrolės institucijai būtų pateikta skolinimosi plano pažangos ataskaita, siekiant ją tinkamai patikrinti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

 

4. mano, kad būtinybė užtikrinti naujos kartos grąžinimo pajėgumų patikimumą ir tvarumą sustiprina ilgalaikį Parlamento raginimą nuo 2021 m. sausio 1 d. įtraukti naujas ES masto plataus užmojo ir tvirtas pajamas, visų pirma užtikrinant stabilius, veiksmingus ir tikrai europinius nuosavus išteklius, išlaikyti Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo modelio tvarumą ir stiprinti bei toliau plėtoti Europos integracijos procesą , Sąjungos politikos tikslus ir aukštą investicijų lygį;

 

 

5. palankiai vertina siūlomas tris naujas nuosavų išteklių kategorijas, kurios apima bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) dalį, 20 proc. pajamų, gautų taikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir nacionalinį įnašą, apskaičiuotą pagal neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų pasiektas savarankiškas ES biudžetas; ragina Komisiją pateikti susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant palaipsniui pereiti prie šių naujų nuosavų išteklių nustatant teisiškai privalomą tvarkaraštį, nuodugnią jų bazės analizę, surinkimo metodus ir su jais susijusių surinkimo išlaidų apskaičiavimą, kartu užtikrinant galimybę juos patikrinti; taip pat pabrėžia, kad būsimas skaitmeninis mokestis neturėtų tapti našta MVĮ ir kad skaitmeninį mokestį reglamentuojančios taisyklės turėtų būti kuo aiškesnės ir paprastesnės, nebiurokratiškos ir jas turėtų būti galima lengvai taikyti praktikoje;

6. primena, kad svarbu naudoti nuosavus išteklius siekiant Europos Sąjungos politinių tikslų, visų pirma sprendžiant pasaulines klimato kaitos, socialinio teisingumo ir skaitmeninimo problemas;

7. vis dėlto pažymi, kad į Komisijos pasiūlymą neįtrauktas poveikio vertinimas pagal Geresnio reglamentavimo gaires, kai tikėtinas ES veiksmų ekonominis, aplinkosauginis ar socialinis poveikis gali būti didelis; prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie statistinius duomenis, kurie bus naudojami apskaičiuojant ir renkant naujus nuosavus išteklius; mano, kad šios informacijos prieinamumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti visapusišką audito seką ir atskaitomybę; prašo, kad šiame poveikio vertinime arba papildomoje informacijoje, kurią reikia pateikti, visų pirma būtų išnagrinėtas naujų nuosavų išteklių poveikis MVĮ;

8. atsižvelgdamas į tai primena, kad siūloma nuosavų išteklių sistema neturėtų didinti bendros fiskalinės naštos ES mokesčių mokėtojams, kad ji turėtų užkirsti kelią tam, kad ekonomikos gaivinimo finansavimo našta tektų pažeidžiamiausiems asmenims, ir kad dėl jos turėtų būti proporcingai sumažintas valstybių narių įnašas į ES biudžetą; laikosi nuomonės, kad naujų tikrų nuosavų išteklių dalis turi atlikti svarbų vaidmenį ES biudžeto įplaukų srityje ir užtikrinti sąžiningos vidaus rinkos skatinimą;

9. taip pat pakartoja, kad reikia toliau gerinti esamų ES pajamų valdymą, visų pirma supaprastinti PVM nuosavų išteklių įgyvendinimą ir racionalizuoti muitinio tikrinimo skirtumus, siekiant sumažinti klaidų, pažeidimų ir sukčiavimo, kenkiančio ES nuosaviems ištekliams ir ES finansiniams interesams, galimybes;

10. atkreipia dėmesį į reikalavimą, kad būsimos pajamos, gaunamos įgyvendinant ES politiką ir užtikrinant ES reglamentų vykdymą, iš esmės turėtų būti pervedamos į ES biudžetą, nes jos yra tikras ES pajamų šaltinis;

11. pakartoja , kad svarbu kuo greičiau panaikinti dabartinę korekcijų ir lengvatų sistemą ir bet kuriuo atveju neviršyti Komisijos pasiūlymo iki 2025 m. palaipsniui panaikinti visas lengvatas, nes tai padės sukurti paprastesnę , teisingesnę, demokratiškesnę ir skaidresnę nuosavų išteklių sistemos struktūrą; primygtinai reikalauja, kad būsimų lengvatų sistema ir paskirstymas būtų skaidrūs ir atskaitingi; pakartoja savo poziciją dėl muitų surinkimo kaštų, kurie, kaip turėtų būti nustatyta, turėtų sudaryti 10 proc. jų pradinės vertės; 

 

12. mano, kad siūloma ES finansavimo sistema apskritai išliks sudėtinga ir jai turėtų būti taikoma sustiprinta demokratinė priežiūra ir atskaitomybė ES lygmeniu; šiuo tikslu ir atsižvelgiant į ES sutarčių peržiūrą ragina iš dalies pakeisti SESV 311 straipsnį, siekiant sustiprinti Parlamento vaidmenį sprendimų dėl būsimų sprendimų dėl nuosavų išteklių priėmimo procese;

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

GR/av

D(2020) 22163

 

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johan Van Overtveldt

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (2018/0135(CNS))

Gerb. Pirmininke,

kadangi BUDG komitetas paliko ENVI komitetui mažai laiko, ENVI komitetas negalės laiku balsuoti dėl savo nuomonės projekto dėl ES nuosavų išteklių sistemos. Todėl kaip ENVI komiteto pirmininkas kartu su Esthera de Lange, ENVI komiteto pranešėja dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl ES nuosavų išteklių sistemos, norėčiau Jums pateikti ENVI komiteto nuomonę rezoliucijos dalyse, į kurias, tikimės, atsižvelgs Jūsų komitetas:

 

1. primygtinai reikalauja, kad prie priemonės „Next Generation EU“ būtų pridėtas patikimas skolų grąžinimo planas, kuris būtų pradėtas įgyvendinti jau pagal kitą DFP, jei ekonominė padėtis leis sukurti tikrus naujus ES nuosavus išteklius, siekiant išvengti neigiamo skolų grąžinimo poveikio būsimoms kartoms ar būsimoms DFP; be to, mano, kad nauji nuosavi ištekliai pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) suteikia galimybę Sąjungos biudžeto pajamas padaryti tvaresnes ir skaidresnes, Sąjungai suteikti daugiau autonomiškumo ir galiausiai geriau išnaudoti Sąjungos biudžeto pokyčius skatinančią galią;

 

2. todėl pakartoja, kad naujų nuosavų išteklių reforma ir taikymas nuo 2021 m. yra būtina sąlyga, kad Parlamentas pritartų kitai DFP;

 

3. ragina nuo 2021 m. pradėti taikyti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris visiškai atitiktų Sąjungos politiką, susijusią su, be kita ko, aplinka, sveikata ir klimatu, ir ragina greitai susitarti dėl teisiškai privalomos nuostatos ir papildomų nuosavų išteklių įtraukimo į kitą DFP tvarkaraščio;

 

4. dar kartą patvirtina savo poziciją remti naujus nuosavus išteklius, pirmiausia tuos, kurie padeda siekti Sąjungos tikslų aplinkos, sveikatos ir klimato srityse, ir visų pirma didelę dalį pajamų, gaunamų taikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, iš įnašo už plastiką ir taikant pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą;

 

5. pakartoja, kad remia pasiūlymą dėl nuosavų išteklių, gaunamų iš mokesčio už neperdirbto plastiko pakuočių atliekas; pabrėžia, kad įgyvendinant šią iniciatyvą pirmenybė turi būti teikiama atliekų susidarymo prevencijai pagal atliekų hierarchiją; ragina nustatyti veiksmingus registravimo ir kontrolės mechanizmus ir paaiškinti apskaičiavimo metodą;

 

6. pakartoja savo raginimą didelę išplėstos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) dalį laikyti nuosavais ištekliais siekiant remti tokius Sąjungos projektus, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaupimas ir jungtys, taip pat investicijas į pažangias mažo anglies dioksido kiekio inovacijas pramonėje, kurie atitinka Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos klimato ir energetikos tikslus, visų pirma 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą; mano, kad tai neturėtų daryti poveikio nacionaliniams biudžetams, skirtiems klimato ir energetikos politikai (kadangi 50 proc. pajamų šiam tikslui numatyta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvoje (Direktyva 2003/87/EB));

 

7. mano, kad nėra suderintų tarptautinių žibalo apmokestinimo priemonių, reikėtų Sąjungos lygmeniu ištirti anglies dioksido kiekiu pagrįstą aviacijos įnašą kaip potencialius nuosavus išteklius ir suteikti papildomų paskatų atlikti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir investuoti į našesnius, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius orlaivius ir kurą, taip pat pažaboti aviacijos sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekio didėjimą, kartu sudarant vienodas sąlygas transporto sektoriuje;

 

8. ragina Komisiją 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo, kaip naujo Sąjungos biudžeto nuosavo ištekliaus, siekiant jį pradėti taikyti iki 2023 m. sausio 1 d., visapusiškai laikantis PPO taisyklių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos tarptautinėje prekyboje ir sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis bei anglies dioksido nutekėjimo rizika, kartu internalizuojant neigiamas importuojamų prekių išorės sąnaudas;

 

9. primygtinai reikalauja, kad iš naujų nuosavų išteklių gautomis pajamomis būtų siekiama padengti pagal priemonę „Next Generation EU“ pasiskolintų sumų grąžinimo išlaidas; mano, kad visos iš šių naujų nuosavų išteklių gautos sumos, viršijančios tai, kas būtina skolų grąžinimo įsipareigojimams įvykdyti, turėtų būti pervedamos į ES biudžetą Sąjungos prioritetams finansuoti;

 

10. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, visų pirma nedelsiant ir visam laikui padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą, kad būtų patenkinti DFP poreikiai ir atsižvelgta į numatomas „Brexit’o“ pasekmes, taip pat papildomą laikiną ES bendrųjų nacionalinių pajamų viršutinės ribos padidinimą iki 2 proc., kurio reikia siekiant patenkinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo poreikius, prisiimti įsipareigojimus skolintis lėšas ir prisidėti prie numatomo BNP sumažėjimo po krizės sukelto nuosmukio;

panašų laišką išsiunčiau José Manueliui FERNANDESUI ir Valérie Hayer, BUDG komiteto bendrapranešėjams dėl ES nuosavų išteklių sistemos.

Pagarbiai

(parašas) Pascal CANFIN

 

 

 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johan Van Overtveldtui

BRIUSELIS

 

 

 

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325 – C8-0201/2018 – 2018/0135(CNS))Gerb. p. Van Overtveldtai,

vykdant nurodytą procedūrą Konstitucinių reikalų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2020 m. liepos 14 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Konstitucinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. liepos 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžiuose. Per pastarąjį posėdį[8] komitetas nusprendė paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

Antonio Tajani

 

PASIŪLYMAI

1. pakartoja savo nuomonę, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra pernelyg sudėtinga, diskriminuojanti, neskaidri ir nesuprantama piliečiams; pabrėžia, kad būtina ją nuodugniai reformuoti siekiant padidinti pajamų prieinamumą, nuspėjamumą, veiksmingumą, aiškumą ir sąžiningumą;

 

2. pakartoja, kad reikia skubiai pradėti naudoti naujus tikrus nuosavus išteklius, atsižvelgiant į Europos Parlamento poziciją[9] ir Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijas, kad būtų sudarytas tvirtas Sąjungos biudžetas, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama bendriems Europos interesams ir kuriuo būtų galima spręsti šiandienos uždavinius, visų pirma prisidėti finansavimu prie ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės ir kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias įgyvendinant priemonės „Next Generation EU“ programą, kuri baigtųsi tinkamos grąžos (pranc. juste retour) principu ir kurią taikant būtų pasiekti ES piliečiams svarbūs rezultatai; primena, kad teisinis reikalavimas aprūpinti ES biudžetą tikrais nuosavais ištekliais kyla tiesiogiai iš ES sutarčių; pabrėžia, kad nauji nuosavi ištekliai turėtų būti suderinti su Sąjungos politikos tikslais ir tvarkomi nepriklausomai nuo biudžeto dydžio;

 

3. mano, kad, nors BNP pagrįstas įnašas iki šiol buvo patikimas ir stabilus ES biudžeto pajamų šaltinis nuo jo įvedimo 1988 m., jo laipsniškas pertvarkymas iš likutinių ES biudžeto išteklių į svarbiausią komponentą nevisiškai atitinka Sutarčių dvasią, pagal kurią Sąjunga pasirūpina priemonėmis, kurių reikia jos tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti, ir kad visas jos biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais; atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl nacionalinių įnašų dydžio iki šiol daugiausia buvo grindžiamos politiniais ir finansiniais aspektais, o ne būtinybe sudaryti biudžetą, kuris atitiktų nustatytus poreikius ir įsipareigojimus, ir kad tai prisidėjo prie klaidingo ir žalingo požiūrio, pagal kurį įnašai į ES biudžetą yra tik pervedimai tarp grynųjų mokėtojų ir grynųjų gavėjų, o ne būtinas įnašas siekiant ES teikiamos naudos; todėl mano, kad naujų tikrų nuosavų išteklių įvedimas turėtų palaipsniui pakeisti BNP pagrįstus įnašus;

 

4. pakartoja savo raginimą kuo greičiau panaikinti visas biudžeto lengvatas ir korekcijos mechanizmus, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares; šiuo atžvilgiu primena, jog M. Monti pranešime dėl būsimo ES finansavimo nurodoma, kad dėl biudžeto lengvatų ir korekcijų ES biudžetas vėl mažėja, nes turtingesnės valstybės narės, kurios naudojasi lengvatomis, mažiau prisideda prie ES biudžeto, kaip BNP dalimi, nei skurdesnės valstybės narės; mano, kad istorinė lengvatų ir korekcijų įvedimo priežastis nustojo egzistavusi Jungtinei Karalystei išstojus iš ES; todėl yra nusivylęs, kad baigiantis 2020 m. liepos 17–21 d. neeiliniam Europos Vadovų Tarybos susitikimui lengvatos ir korekcijos buvo išlaikytos, o kai kuriais atvejais net padidėjo;

 

5. palankiai vertina iš dalies pakeistą 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama suteikti Komisijai įgaliojimus pasiskolinti 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis kapitalo rinkose, iš kurių gautos pajamos bus pervedamos Sąjungos programoms pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę („Next Generation EU“), kad būtų šalinamos COVID-19 krizės pasekmės, ir atkreipia dėmesį į tai, kad naudinga sukurti papildomus finansinius pajėgumus Sąjungos lygmeniu, kuriuos būtų galima nedelsiant panaudoti skolinantis lėšas, grąžinant lėšas iš ES biudžeto ir šiuo tikslu nustatant naujus tikrus nuosavus išteklius; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 1,4 proc. BNP ir laikinai padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 2,0 proc. BNP įsipareigojimams, susijusiems su ekonomikai gaivinti skirtomis obligacijomis, padengti; vis dėlto mano, kad vėliau turėtų būti galima laikinai padidinti viršutinę nuosavų išteklių ribą siekiant ne tik patenkinti daugiametės finansinės programos ir Ekonomikos gaivinimo fondo poreikius ir atsižvelgti į numatomą BNP sumažėjimą po COVID-19 krizės sukelto nuosmukio, bet ir sudaryti sąlygas ES pasinaudoti didesniu biudžetu savo politiniams užmojams įgyvendinti;

 

6. primena savo poziciją, jog iki 2021–2027 m. DFP pabaigos nustatant naujų nuosavų išteklių krepšelį turėtų būti siekiama bent jau padengti išlaidas, susijusias su „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo paketu (pagrindinė suma ir palūkanos), kad būtų užtikrintas paketo grąžinimo plano patikimumas ir tvarumas;

 

7. mano, kad siūlomu mechanizmu, pagal kurį numatoma skolintis išlaidoms padengti ir naudoti asignuotąsias pajamas, laikomasi biudžeto balanso ir biudžetinės drausmės principų, taip pat nuosavų išteklių sistemos vientisumo, kaip įtvirtinta SESV 310, 311 ir 323 straipsniuose;

 

8. primygtinai laikosi nuomonės, kad pagal naująjį mechanizmą turėtų būti reikalaujama tinkamo bendro Parlamento sprendimo ir atskaitomybės Europos Parlamentui, taip pat kuo didesnio skaidrumo; be to, ragina Tarybą aktyviai įtraukti Parlamentą ir su juo bendradarbiauti visais sprendimo dėl nuosavų išteklių sistemos priėmimo procedūros etapais; primygtinai tvirtina, kad tai turi būti taikoma priimant sprendimus dėl prioritetų nustatymo ir lėšų išmokėjimo visoms priemonėms, finansuojamoms iš išorės asignuotųjų pajamų pagal priemonės „Next Generation EU“ programą;

 

9. siūlo pasinaudoti Konferencija dėl Europos ateities ir aptarti Sutarčių pakeitimo privalumus siekiant užtikrinti, kad Parlamentas ir Taryba balsų dauguma nustatytų nuostatas, susijusias su Sąjungos nuosavais ištekliais, pagrįstais tikrais nuosavais ištekliais ir nepriklausomais nuo nacionalinių biudžetų, ir apsvarstyti, kaip tokiu atveju būtų galima reformuoti valstybių narių patvirtinimo procesą, taip pat išnagrinėti, kaip tikrų nuosavų išteklių krepšelis galėtų būti geriau įtvirtintas Sutartyse; mano, kad tai galėtų užtikrinti nuosavų išteklių sistemos pastovumą ir veiksmingumą ir galėtų atverti kelią tikrai Europos fiskalinei politikai ir taip paskatinti Europos Sąjungos veikimą ir atsparumą.

 

 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos
Nuorodos	10025/2020 – C9-0215/2020 – COM(2018)0325 – C8-0201/2018 – 2018/0135(CNS)
Konsultacijos su EP data	22.5.2018
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 31.5.2018
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 31.5.2018	CONT 31.5.2018	ECON 31.5.2018	ENVI 31.5.2018
	AGRI 31.5.2018	AFCO 31.5.2018
Nuomonė nepareikšta  Sprendimo data	INTA 18.7.2019	ECON 22.7.2019	AGRI 7.7.2020
Pranešėjai  Paskyrimo data	José Manuel Fernandes 10.10.2019	Valérie Hayer 10.10.2019
Svarstymas komitete	13.7.2020
Priėmimo data	1.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 5 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Alexandra Geese, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Francisco Guerreiro, Valérie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Petros Kokkalis
Pateikimo data	3.9.2020

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33	+
ECR	Johan Van Overtveldt
GUE(NGL	Petros Kokkalis, Dimitrios Papadimoulis
NI	Mislav Kolakušić
PPE	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Renew	Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valérie Hayer, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds
S&D	Robert Biedroń, Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Victor Negrescu, Nils Ušakovs
Verts/ALE	Rasmus Andresen, David Cormand, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro

 

5	-
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Joachim Kuhs, Hélène Laporte
Renew	Moritz Körner

 

2	0
ECR	Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

• [1] OL C 162, 2019 5 10, p. 51.
• [2] OL C 162, 2019 5 10, p. 71.
• [3] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.
• [4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.
• [5] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.
• [6] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124.
• [7] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.
• [8] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Antonio Tajani (komiteto pirmininkas), Gabriele Bischoff (pirmininko pavaduotoja), Charles Goerens (pirmininko pavaduotojas), Giuliano Pisapia (pirmininko pavaduotojas), Sandro Gozi (nuomonės referentas), Alexander Alexandrov Yordanov (už Brice Hortefeux), Gerolf Annemans, Gunnar Beck (už Antonio Maria Rinaldi), Damian Boeselager, Geert Bourgeois, Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Pascal Durand, Esteban González Pons, Laura Huhtasaari, Niklas Nienaß (už Daniel Freund), Paulo Rangel, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, László Trócsányi, Mihai Tudose, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze, Rainer Wieland.
• [9] 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo (COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP)), P8_TA(2018)0449.
  2020 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano (2020/2631(RSP)), P9_TA (2020)0124 ir 2020 m. liepos 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų (2020/2732(RSP), P9_TA(2020)0206.