Procedūra : 2020/0036(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0162/2020

Pateikti tekstai :

A9-0162/2020

Debatai :

PV 06/10/2020 - 11
CRE 06/10/2020 - 11
PV 24/06/2021 - 2
PV 24/06/2021 - 4
CRE 24/06/2021 - 2
CRE 24/06/2021 - 4

Balsavimas :

PV 07/10/2020 - 2
PV 07/10/2020 - 11
PV 08/10/2020 - 2
PV 24/06/2021 - 11

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0253
P9_TA(2021)0309

<Date>{22/09/2020}22.9.2020</Date>
<NoDocSe>A9‑0162/2020</NoDocSe>
PDF 905kWORD 271k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>     <RefProcLect>***I</RefProcLect>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)</Titre>

<DocRef>(COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))</DocRef>


<Commission>{ENVI}Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas</Commission>

Pranešėja: <Depute>Jytte Guteland </Depute>

Nuomonės referentas(*):

Zdzisław Krasnodębski, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

ERRATA/ADDENDA
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ
 REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
 ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0080),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0077/2020),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 2 d. Regionų komiteto nuomonę[2],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0162/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

<RepeatBlock-Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

<DocAmend>Teisėkūros rezoliucijos projektas</DocAmend>

<Article>5 a nurodomoji dalis (nauja)</Article>

 

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 3-iąjį DVT „Visuotinė sveikata ir gerovė“,

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Teisėkūros rezoliucijos projektas</DocAmend>

<Article>5 b nurodomoji dalis (nauja)</Article>

 

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

– atsižvelgdamas į labai sunkias oro taršos pasekmes žmonių sveikatai, nes ji, Europos aplinkos agentūros duomenimis, per metus sukelia 400 000 pirmalaikių mirčių,

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>-1 konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(-1) dėl klimato kaitos keliamos egzistencinės grėsmės reikia imtis platesnių užmojų ir aktyvesnių Sąjungos ir valstybių narių klimato srities veiksmų. Sąjunga yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų kovojant su klimato kaita ir, remdamasi lygybės principu ir patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, rezultatyviai įgyvendinti po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos priimtą 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (toliau – Paryžiaus susitarimas), sąžiningai prisidėdama prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

 

_________________

 

1a OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja tvaraus augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų sveikesnė, teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų tvaria, modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir tarptautiniu mastu konkurencinga ekonomika ir kokybiškomis darbo vietomis, kuriose 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, atkurti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą, jūrų ir sausumos ekosistemas ir biologinę įvairovę ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ta pertvarka turi būti grindžiama naujausiais nepriklausomais moksliniais įrodymais. Be to, ji turi būti socialiai teisinga ir įtrauki, grindžiama solidarumu ir bendradarbiavimo pastangomis Sąjungos lygmeniu, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, kartu siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, kurti kokybiškas darbo vietas ir nuspėjamą aplinką investicijoms, taip pat laikantis principo „nepakenk“;

_________________

_________________

19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita;

(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia sparčiai imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taškų pasiekimo tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22.Joje taip pat parodyta, kad iki 2030 m. gamtiniai sprendimai, kaip numatoma, užtikrins 37 proc. klimato kaitos sušvelninimą. Klimato kaita daro didelį poveikį jūrų ir sausumos ekosistemoms, kurios yra pagrindiniai dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido absorbentai, bendrai absorbuojantys apie 60 proc. viso per metus dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio;

_________________

_________________

20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].

20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].

21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.

21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.

22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

(3) norint prisidėti prie teisingų ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, socialinės gerovės, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sparčiai, sąžiningai, veiksmingai, ekonomiškai efektyviai ir socialiniu požiūriu teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje, siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>7</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) mokslas jau įrodė sveikatos, aplinkos ir klimato krizės tarpusavio ryšį, visų pirma susijusį su klimato kaitos padariniais ir biologinės įvairovės bei ekosistemų nykimu. Tokių sveikatos ir sanitarijos krizių, kaip COVID-19, ateinančiais dešimtmečiais gali padaugėti, todėl Sąjunga, kaip pasaulinio masto veikėja, turės įgyvendinti visuotinę strategiją, pagrįstą darnaus vystymosi tikslais, kad būtų išvengta tokių įvykių, sprendžiant juos lemiančias problemas ir skatinant integruotą požiūrį;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>8</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3b) Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad klimato kaita neigiamai veikia sveikatos būklę lemiančius socialinius ir aplinkos veiksnius – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, apsirūpinimą maistu ir saugią pastogę – ir kad 2030–2050 m. numatoma 250 000 papildomų mirties atvejų per metus dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir kaitros sukeliamo streso, nes ekstremaliai aukšta oro temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties, pirmiausia vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių. Klimato kaita, pasireiškianti potvyniais, kaitros laikotarpiais, sausromis ir gaisrais, labai veikia žmonių sveikatą, be kita ko, lemia neprievalgį, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas ir pernešėjų platinamas infekcijas;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>9</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3c) Paryžiaus susitarimo preambulėje teisė į sveikatą pripažįstama kaip pagrindinė teisė. Kaip nurodyta Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje, visos jos šalys turi taikyti atitinkamus metodus, tokius kaip poveikio įvertinimas, parengtus ir reglamentuotus nacionaliniu mastu, siekiant iki minimumo sumažinti neigiamą projektų ir priemonių, kurių jos imasi siekdamos sušvelninti klimato kaitą ar prisitaikyti prie jos, poveikį ekonomikai, visuomenės sveikatai ir aplinkos kokybei;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>10</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3d) šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos piliečių neatskiriamų teisių į gyvybę ir saugią aplinką, kurios pripažįstamos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsaugos ir reikalaujama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės imtųsi atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu būtinų priemonių, kad panaikintų dėl pasaulinės klimato kritinės padėties kylančią realią ir neišvengiamą riziką žmonių gyvybei ir gerovei, taip pat gamtos pasauliui, nuo kurio jie priklauso. Reglamentas turėtų būti orientuotas į žmones ir juo turėtų būti siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, dedant pastangas, kad jos didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25;

(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas dėti pastangas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25. Kaip bendras pagrindas Sąjungos indėliui siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad ir Sąjunga, ir valstybės narės visapusiškai prisidėtų prie tų trijų Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

_________________

_________________

23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.

23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.

24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.

24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.

25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.

25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>12</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;

(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, ekonomiką, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Atsižvelgiant į tai, Sąjunga ir valstybės narės savo veiksmuose turėtų vadovautis atsargumo principu, principu „teršėjas moka“, principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir principu „nepakenk“;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>13</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) dėl Sąjungos nustatytos reguliavimo sistemos postūmio ir Europos pramonės įdėtų pastangų Sąjungos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 iki 2018 m. sumažėjo 23 proc., o ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 61 proc., vadinasi, ekonomikos augimą galima atsieti nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>14</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;

(6) siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, reikia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, savo išmetamą teršalų kiekį sparčiai sumažintų beveik iki nulio. Šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys turėtų būti principas „teršėjas moka“. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu, sykiu mažinant energijos nepriteklių, pereiti prie labai efektyvaus vartojimo ir atsinaujinančiais ištekliais grindžiamos, tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Reikėtų padidinti žiedinės ekonomikos indėlį, kuriuo ji prisideda prie poveikio klimatui neutralizavimo, gerinant išteklių vartojimo efektyvumą, naudojant daugiau mažo anglies dioksido kiekio medžiagų ir sykiu skatinant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra, o tam reikės papildomo finansavimo. Sąjunga ir valstybės narės turės priimti plačių užmojų ir suderintas reglamentavimo sistemas, kad užtikrintų visų ekonomikos sektorių indėlį siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>15</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) bendras visas dėl žmogaus veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per tam tikrą laiką ir atitinkama šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje yra ypač svarbūs klimato sistemai ir kylant temperatūrai. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C pasaulinio atšilimo ir ją pagrindžiančių scenarijų duomenų bazėje pateikiami patikimiausi turimi ir naujausi moksliniai duomenys apie likusį pasaulinį ŠESD biudžetą, kurio neviršijant galima užtikrinti, kad XXI a. temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Siekiant suderinamumo su Sąjungos įsipareigojimais toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, būtina nustatyti teisingą Sąjungos dalį likusiame pasauliniame šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžete. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetas taip pat yra svarbi priemonė siekiant padidinti Sąjungos klimato politikos skaidrumą ir atskaitomybę. Išsamioje analizėje, kuria grindžiamas 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, Komisija nurodo, kad su 1,5 °C scenarijumi suderinamas 2018–2050 m. ES 28 šalių anglies dioksido biudžetas būtų 48 Gt CO2. Komisija, remdamasi naujausiais IPCC atliktais moksliniais skaičiavimais, turėtų nustatyti 27 ES valstybių narių grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, išreikštą CO2 ekvivalentu, kuris būtų teisinga Sąjungai tenkanti likusio pasaulinio galimo išmesti teršalų kiekio dalis, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų. Nustatant Sąjungos grynojo nulinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio užtikrinimo ne vėliau kaip 2050 m. trajektoriją, visų pirma jos būsimus 2030 ir 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, turėtų būti vadovaujamasi Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetu;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>16</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>7 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB26, kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84227, kuriuo nustatyti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84128, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;

(7) Sąjunga yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti dabartinio 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, kuris buvo priimtas prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB26, kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84227, kuriuo nustatyti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84128, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;

__________________

__________________

26 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

26 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

27 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

27 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

28 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

28 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>17</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>7 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą teršalų kiekį;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>18</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;

(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;

__________________

__________________

29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.

29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.

30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

</Amend><AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>19</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) Komisija parengė ir patvirtino kelias energetikos sektoriaus politikos iniciatyvas, visų pirma susijusias su atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant pastatų energinį naudingumą. Šios iniciatyvos sudaro dokumentų rinkinį bendra tema, susijusia su principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir Sąjungos pasauliniu pirmavimu atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Į šias iniciatyvas reikėtų atsižvelgti nacionaliniu mastu ilgainiui siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kad būtų užtikrinta itin efektyviai energiją vartojanti, atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiama energetikos sistema ir atsinaujinančiųjų išteklių plėtra Sąjungoje;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>20</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9b) perėjus prie švarios energijos bus sukurta energetikos sistema, kurios pagrindinis energijos tiekimo šaltinis bus atsinaujinantieji energijos ištekliai – taip bus labai padidintas energijos tiekimo saugumas, sumažinta energetinė priklausomybė ir remiamos vietinės darbo vietos;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>21</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9c) energetikos pertvarka gerina energijos vartojimo efektyvumą ir mažina Sąjungos ir valstybių narių energetinę priklausomybę. Ši struktūrinė permaina siekiant efektyvesnės atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos ekonomikos visuose sektoriuose bus ne tik naudinga prekybos balansui, bet ir sustiprins energetinį saugumą ir padės kovoti su energijos nepritekliumi;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>22</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9d) siekiant užtikrinti solidarumą ir sudaryti sąlygas efektyviai energetikos pertvarkai, Sąjungos klimato politikoje turi būti nustatyta aiški trajektorija siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip 2050 m. Sąjunga turėtų realistiškai vertinti ekonominį efektyvumą ir techninius iššūkius ir užtikrinti, kad būtų galimų panaudoti įperkamos energijos šaltinių, pvz., vandenilio technologijų, piko ir mažiausios paklausos balansavimui energetikos sistemoje;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>23</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 e konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9e) klimato apsauga suteikia progą Sąjungos ekonomikai imtis aktyvesnių veiksmų ir pasinaudoti pradininko privalumais pirmaujant švarių technologijų srityje. Tai galėtų padėti užtikrinti Sąjungos pramonės pirmavimą pasaulinių inovacijų srityje. Darnios gamybos inovacijos gali paskatinti tvirtą Sąjungos pramonę pagrindiniuose rinkos segmentuose ir taip apsaugoti bei kurti darbo vietas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>24</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 f konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9f) reikia numatyti paramą būtinoms investicijoms į naujas darnias technologijas, kurios yra būtinos norint pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Šiuo atžvilgiu svarbu laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu ir vengti bet kokio susaistymo efekto. Kaip nurodyta 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Vandenilio strategija neutralizuoto poveikio klimatui Europai“, vandenilis taip pat gali būti svarbus remiant Sąjungos įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį, ypač daug energijos suvartojančiuose sektoriuose;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>25</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;

(10) Sąjunga turi tiek atsakomybę, tiek priemonių toliau pirmauti pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi šį tikslą pasiekti teisingai, socialiniu požiūriu sąžiningai ir įtraukiai, padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją, prekybą, investicijų ir pramonės politiką. Sąjunga turėtų stiprinti savo aplinkotausos diplomatiją visuose tarptautiniuose forumuose, susijusiuose su tarptautinių klimato srities tikslų siekimu, laikantis Paryžiaus susitarimo;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>26</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>11 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;

(11) Europos Parlamentas yra raginęs Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnių klimato srities veiksmų, kad būtų skatinamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, kuris turėtų įvykti kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. ir taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. Jis taip pat ne kartą ragino Sąjungą padidinti savo 2030 m. klimato srities tikslą ir įtraukti šį padidintą tikslą į Europos klimato teisės aktą34a. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, remiantis sąžiningumo ir teisingos pertvarkos principais ir atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių pradines padėtis, ir pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;

_________________

_________________

33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).

33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).

34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).

34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).

 

34a2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (2019/2712(RSP)).

35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).

35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>27</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;

(12) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir valstybių narių lygmeniu būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą turėtų bendrai pasiekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės. Po 2050 m. Sąjunga ir visos valstybės narės turėtų toliau mažinti išmetamą teršalų kiekį, siekdamos užtikrinti, kad absorbuojamas ŠESD kiekis viršytų dėl žmogaus veiklos išmetamą teršalų kiekį;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>28</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a) kiekviena valstybė narė privalo nacionaliniu lygmeniu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Siekiant teisingumo ir solidarumo ir siekiant padėti valstybėms narėms, kurių pradinė padėtis skirtinga, pertvarkyti energetiką, reikalingi pakankami Sąjungos paramos mechanizmai ir finansavimas, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES).../... 1a numatytas Teisingos pertvarkos fondas ir kiti atitinkami finansavimo mechanizmai;

 

__________________

 

1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL ...).

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>29</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b) Paryžiaus susitarimo preambulėje pripažįstama, kad svarbu užtikrinti visų ekosistemų, įskaitant vandenynus, vientisumą. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje pabrėžiama, kad jos šalys turi skatinti tvarų visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentų ir kaupviečių, įskaitant biomasę, miškus ir vandenynus, taip pat kitas sausumos, pakrančių ir jūrų ekosistemas, valdymą, išsaugojimą ir gausinimą. Jeigu Paryžiaus susitarimo tikslų pasiekti nepavyktų, temperatūra galėtų viršyti lūžio tašką, po kurio vandenynai nebegalėtų absorbuoti tiek daug anglies dioksido ir padėti švelninti klimato kaitos;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>30</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12c) gamtiniai anglies dioksido absorbentai atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės. Komisija nagrinėja galimybę parengti reglamentavimo sistemą anglies dioksido šalinimui sertifikuoti pagal savo Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir strategiją „nuo lauko iki stalo“. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir jos iniciatyvos atliks svarbų vaidmenį atkuriant nualintas ekosistemas, visų pirma tas, kurios turi daugiausiai potencialo rinkti ir kaupti anglies dioksidą ir užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms bei sumažinti jų poveikį. Ekosistemų atkūrimas padėtų išlaikyti, valdyti ir gerinti gamtinius absorbentus ir skatinti biologinę įvairovę kovojant su klimato kaita;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>31</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12d) siekiant daugiau aiškumo, Komisija turėtų pateikti gamtinių ir kitų absorbentų apibrėžtį;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>32</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 e konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12e) pereidama prie neutralaus poveikio klimatui, Sąjunga privalo išsaugoti savo pramonės, ypač daug energijos vartojančių sektorių, konkurencingumą, be kita ko, nepažeisdama PPO taisyklių, plėtoti veiksmingas kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemones ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas Sąjungai ir trečiosioms valstybėms, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos, kylančios dėl Paryžiaus susitarimą atitinkančios klimato politikos neįgyvendinimo;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>33</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;

(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC, Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Europos klimato kaitos tarybos (ECCC) mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, visų pirma savo išorės veiksmais ir vystymosi politika padėdama pažeidžiamiausiems gyventojams, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>34</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) ekosistemos, žmonės ir ekonomika Sąjungoje patirs sunkius klimato kaitos padarinius, jeigu nebus skubiai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba nebus prisitaikyta prie klimato kaitos. Prisitaikymas prie klimato kaitos padėtų papildomai ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti neišvengiamą poveikį ir būtų gauta didelės papildomos naudos naudojantis gamtiniais sprendimais;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>35</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b) neigiamas klimato kaitos poveikis gali viršyti valstybių narių prisitaikymo pajėgumus. Todėl valstybės narės ir Sąjunga turėtų kartu stengtis išvengti nuostolių ir žalos, juos sumažinti ir juos šalinti, kaip nurodyta Paryžiaus susitarimo 8 straipsnyje, be kita ko, taikant Varšuvos tarptautinį mechanizmą;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>36</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;

(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, o Komisija, parengusi rodiklius, turėtų padėti stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>37</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) priimdamos prisitaikymo strategijas ir planus, valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti labiausiai paveiktoms vietovėms. Be to, siekiant išnaudoti visas klimato kaitos reguliavimo ir prisitaikymo prie jos galimybes, būtina skatinti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę. Prisitaikymo strategijose ir planuose turėtų būti skatinami gamtiniai sprendimai ir ekosistemomis grindžiamas prisitaikymas, kuriuo prisidedama prie biologinės įvairovės atkūrimo ir išsaugojimo, ir deramai atsižvelgiama į teritorijų specifiką ir vietos žinias, taip pat turėtų būti nustatytos konkrečios priemonės jūrų ir pakrančių ekosistemoms apsaugoti. Be to, reikėtų panaikinti veiklą, kuri trukdo ekosistemoms prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų užtikrintas biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų atsparumas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>38</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14b) prisitaikymo strategijomis taip pat turėtų būti skatinama keisti paveiktų vietovių modelį, taikant aplinkai palankius ir gamtinius sprendimus. Jomis turėtų būti užtikrinamas darnus pragyvenimas, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, be kita ko, darnus ir vietinis žemės ūkis, darni vandentvarka, atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal darnaus vystymosi tikslus, kad būtų stiprinamas jų atsparumas ir jų ekosistemų apsauga;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>39</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;

(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės, socialinio teisingumo, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo, be kita ko, sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų pasauliniu lygmeniu. Valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į bet kokią biurokratiją ar kitas teisines kliūtis, kurios gali trukdyti ekonominės veiklos vykdytojams ar sektoriams siekti klimato tikslų, socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba nepakankamų veiksmų, faktą, kad moterys patiria neproporcingą klimato kaitos poveikį, ir poreikį stiprinti lyčių lygybę, poreikį skatinti darnius gyvenimo būdus, kuo didesnio energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo užtikrinimą, energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumą ir jų įperkamumą, ypač atsižvelgiant į poreikį kovoti su energijos nepritekliumi, sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą ir vienodas sąlygas tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, skirtingą pradinę padėtį ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos, poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką, vadovaujantis 2015 m. Tarptautinės darbo organizacijos gairėmis dėl teisingo perėjimo prie ekologiškai tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems, patikimiausius turimus mokslinius įrodymus, visų pirma IPCC ir IPBES pateiktas išvadas, poreikį su klimato kaita susijusią riziką ir pažeidžiamumą dėl klimato kaitos bei prisitaikymo vertinimus įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus, sykiu užtikrinant, kad Sąjungos politikos priemonės derėtų su klimato srities tikslais, išlaidų efektyvumą ir neutralumą technologijų atžvilgiu, siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą lygiomis sąlygomis, poreikį valdyti, išsaugoti ir atkurti jūrų ir sausumos ekosistemas ir biologinę įvairovę, dabartinės infrastruktūros būklę ir galimą poreikį atnaujinti Sąjungos infrastruktūrą ir į ją investuoti, ilgainiui siekiamą vis didesnį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų mastą, įvairių ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą ekonomiškai ir socialiai perspektyviai investuoti į pertvarką, taip pat galimą anglies dioksido nutekėjimo riziką ir jo prevencijos priemones;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>40</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;

(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingas revoliucinis pokytis visose politikos srityse, plačių užmojų ir tvarus finansavimas ir bendros visų ekonomikos sektorių, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>41</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a) visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai, konkrečiai energetikos, pramonės, transporto, šilumos ir vėsumos bei pastatų, žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), turės dirbti kartu, siekdami įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Visi sektoriai, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikoma Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), turėtų dėti panašias pastangas, kad įgyvendintų Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, ir užtikrinti jų visų dalyvavimą, Komisija turėtų parengti rekomendacijas tiems ekonomikos sektoriams, kurie galėtų daugiausiai prisidėti siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo. Rekomendacijos turėtų apimti tų sektorių Sąjungos lygmens išmetamo ŠESD kiekio mažinimo orientacines trajektorijas. Tai suteiktų jiems tikrumo imtis atitinkamų priemonių, planuoti būtinas investicijas ir atitinkamai padėtų jiems neišklysti iš pertvarkos kelio. Taip pat tai veiktų kaip mechanizmas, padedantis sektoriams dalyvauti ieškant neutralaus poveikio klimatui sprendimų;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>42</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16b) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtinas visų sektorių dalyvavimas. Sąjunga turėtų toliau stengtis stiprinti ir skatinti žiedinę ekonomiką ir remti atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus ir alternatyvas, kuriais galima pakeisti iškastiniu kuru pagrįstus produktus ir medžiagas. Tolesnis atsinaujinančiųjų produktų ir medžiagų naudojimas bus labai naudingas švelninant klimato poveikį ir bus naudingas daugeliui skirtingų sektorių;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>43</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16c) atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką, perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir tolesnės pastangos ją palaikyti turėtų būti tikra žalioji pertvarka, kuri lemtų išties sumažėjusį išmetamųjų teršalų kiekį, o ne klaidingą tik Sąjungos rezultatą, nors gamyba ir tarša bus perkeltos už Sąjungos ribų. To siekiant Sąjungos politika turi būti kuriama taip, kad būtų kuo labiau sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika ir būtų ieškoma technologinių sprendimų;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>44</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16d) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui negalima neatsižvelgti į žemės ūkio sektorių – vienintelį gamybos sektorių, kuriame gali būti kaupiamas anglies dioksidas. Ypač miškininkystės sektorius, ilgalaikės ganyklos ir apskritai daugiametės kultūros užtikrina ilgalaikį anglies dioksido kaupimą;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>45</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 e konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16e) siekiant poveikio klimatui neutralumo, būtina atsižvelgti į ypatingą žemės ūkio ir miškininkystės vaidmenį, nes tik gyvybingas ir produktyvus žemės ūkis ir miškininkystė gali užtikrinti kokybiškų ir saugių maisto produktų tiekimą gyventojams pakankamais kiekiais ir už prieinamą kainą, taip pat atsinaujinančiųjų žaliavų tiekimą visoms bioekonomikos reikmėms;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>46</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 f konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16f) miškai yra labai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui. Darni ir gamtai artima miškotvarka yra nepaprastai svarbi, norint nuolat iš atmosferos absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, taip pat suteikia galimybę gauti atsinaujinančiųjų ir klimatui nekenksmingų žaliavų medienos gaminiams, kurie kaupia anglį ir gali būti iškastinių medžiagų ir kuro pakaitalas. Trejopas miškų vaidmuo (absorbentas, kaupiklis ir pakaitalas) padeda mažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį ir užtikrinti, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>47</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 g konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16g) Sąjungos teise turėtų būti siekiama remti miško įveisimą ir darnią miškotvarką valstybėse narėse, kuriose nėra didelių miškų išteklių, dalijantis geriausia patirtimi ir sektoriaus praktinėmis žiniomis;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>48</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Atsižvelgiant į Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu toliau stiprinti klimato srities veiksmus ir visų pirma padidinti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą – sumažinti išmetamų teršalų kiekį 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Todėl iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus atitinkamai reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas didesnis tikslas įgyvendinamas, ir kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriais padedama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir remiama žiedinė ekonomika;

__________________

 

36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

 

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>49</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a) Komisija, siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės toliau siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo, ir užtikrinti nuspėjamumą ir visų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant įmones, darbuotojus ir profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, pasitikėjimą, turėtų išnagrinėti galimybes nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą ir atitinkamai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>50</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17b) ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų peržiūrėti ir prireikus pasiūlyti peržiūrėti visą politiką ir priemones, kurios svarbios siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo ir siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Šiuo atžvilgiu siekiant didesnių Sąjungos tikslų, ES ATLPS turi atitikti paskirtį. Todėl Komisija turėtų sparčiai peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB1a ir jos nuostatomis sustiprinti Inovacijų fondą, kad būtų toliau kuriamos finansinės paskatos naujoms technologijoms, skatinamas augimas, konkurencingumas, remiamos švarios technologijos, sykiu užtikrinant, kad stiprinant Inovacijų fondą būtų prisidedama prie teisingos pertvarkos;

 

_____________________

 

1a 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>51</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17c) siekiant parodyti klimato politikos svarbą ir svorį ir suteikti politikos veikėjams būtinos informacijos teisėkūros procese, Komisija turėtų visus būsimus teisės aktus vertinti per naują prizmę, įtraukdama į vertinimą klimatą ir pasekmes klimatui ir nustatydama, kokį poveikį bet koks siūlomas teisės aktas turės klimatui ir aplinkai, lygiai taip, kaip Komisija vertina teisinį pagrindą, subsidiarumą ir proporcingumą;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>52</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17d) Komisija taip pat turėtų pasirūpinti, kad pramonė turėtų pakankamai galimybių įvykdyti didelę pertvarką siekiant poveikio klimatui neutralumo ir itin plačių užmojų 2030 ir 2040 m. tikslų, parengdama nuodugnią reglamentavimo sistemą ir skirdama uždavinių mastą atitinkančius finansinius išteklius. Ta reglamentavimo ir finansavimo sistema turėtų būti reguliariai vertinama ir prireikus pritaikoma, kad būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo, įmonių uždarymo, darbo vietų praradimo ir nesąžiningos tarptautinės konkurencijos;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>53</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 e konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17e) Komisija turėtų įvertinti užimtumo poreikius, įskaitant švietimo ir mokymo reikalavimus, ekonomikos raidą ir sąžiningos ir teisingos pertvarkos diegimą;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>54</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>17 f konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17f) kad Sąjunga ne vėliau kaip 2050 m. pasiektų poveikio klimatui neutralumo tikslą ir tarpinius 2030 m. ir 2040 m. klimato srities tikslus, Sąjungos institucijos ir visos valstybės narės turėtų kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. laipsniškai panaikinti visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui. Laipsniškas šių subsidijų panaikinimas neturėtų daryti poveikio pastangoms kovoti su energijos nepritekliumi;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>55</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>18 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

(18) siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės kryptingai siektų Sąjungos klimato srities tikslų ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei kiekvienos valstybės narės padaryta pažanga ir bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei kurios nors Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas. Komisija turėtų viešai paskelbti tą vertinimą ir jo rezultatus, kai tik jį patvirtina;

</Amend>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>56</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>18 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a) poveikio klimatui neutralumo užtikrinimas įmanomas tik tuo atveju, jei visos valstybės narės dalijasi našta ir visapusiškai įsipareigoja pereiti prie neutralaus poveikio klimatui. Kiekviena valstybė narė privalo pasiekti tarpinius ir galutinius tikslus, o jei Komisija mano, kad šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių prieš valstybes nares. Šios priemonės turėtų būti proporcingos, tinkamos ir atitikti Sutartis;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>57</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>18 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18b) mokslinė patirtis ir patikimiausi prieinami naujausi duomenys kartu su faktine ir skaidria informacija apie klimato kaitą yra būtini ir turi pagrįsti Sąjungos veiksmus klimato srityje ir pastangas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tose valstybėse narėse, kuriose jos yra, nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos atlieka svarbų vaidmenį informuodamos visuomenę ir prisidėdamos prie politinių debatų klimato kaitos tema. Todėl valstybės narės, kurios to dar nepadarė, raginamos įsteigti nacionalinę klimato srities patariamąją įstaigą, kurią sudarytų mokslininkai, atrinkti remiantis jų žiniomis klimato kaitos srityje ir kitose srityse, svarbiose siekiant šio reglamento tikslų. Bendradarbiaudama su šiomis nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis, Komisija turėtų įsteigti nepriklausomą mokslinę patariamąją grupę klimato kaitos klausimais, Europos klimato kaitos tarybą (ECCC), kuri turėtų papildyti Europos aplinkos agentūros (EAA) ir esamų Sąjungos mokslinių tyrimų institucijų ir agentūrų darbą. Jos užduotys turėtų nesutapti su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos užduotimi tarptautiniu lygiu. ECCC turėtų sudaryti mokslinis komitetas, kurį sudarytų atrinkti vyresnieji ekspertai, ir jai turėtų padėti du kartus per metus posėdžiaujanti valdyba. ECCC tikslas – kasmet pateikti Sąjungos institucijoms Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitikties Sąjungos klimato srities tikslams ir jos tarptautiniams įsipareigojimams klimato srityje vertinimus. ECCC taip pat turėtų įvertinti veiksmus ir būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatyti anglies dioksido sekvestracijos potencialą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>58</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>19 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC, UNEP, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių nacionalinių nepriklausomų klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>59</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>20 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

(20) piliečiai, bendruomenės ir regionai turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu skatinama ir sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus vietos, regioniniu ir nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų visiškai skaidriai bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiai teisingą, lyčių pusiausvyra grindžiamą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>60</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>21 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros37 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, MVĮ, darbuotojus ir profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, Komisija turėtų įvertinti galimybes priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija, ir, jei tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>61</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>22 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>62</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir visose valstybėse narėse neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

</Amend><AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>63</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a) šiuo metu Sąjungoje išmetama 10 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą apsiribojama Sąjungos gamybos išmetamais teršalais. Nuosekli klimato politika taip pat apima su vartojimu ir energetika bei išteklių importu susijusio išmetamo teršalų kiekio kontrolę;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>64</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23b) Sąjungos vartojimo poveikis klimatui yra labai svarbi priemonė, kurią būtina plėtoti siekiant gerinti bendrą Sąjungos klimato srities tikslų nuoseklumą;

</AmendB>

<AmendB>Pakeitimas  <NumAmB>65</NumAmB>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23c) visapusiškai veiksmingoje Sąjungos klimato politikoje turėtų būti sprendžiama anglies dioksido nutekėjimo problema ir plėtojamos atitinkamos priemonės, pvz., su importu susijusio anglies dioksido kainų reguliavimo mechanizmas, kad būtų kovojama su šia problema ir kad būtų saugomi Sąjungos standartai ir pramonės lyderiai;

</AmendB>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>66</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 d konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23d) pastaraisiais metais nuolat augo žemės ūkio produktų ir maisto produktų importas iš trečiųjų šalių. Ši tendencija parodo, kad reikėtų įvertinti, kuriems iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams taikomi reikalavimai prilygsta Sąjungos ūkininkams taikomiems reikalavimams, kurie nustatyti siekiant Sąjungos politikos tikslų mažinti klimato kaitos poveikį. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir komunikatą ta tema;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>67</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 e konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23e) savo komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pabrėžia poreikį paspartinti perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo kaip prioritetinės politikos siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Siekdama užtikrinti perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo, Komisija nurodė, kad 2020 m. ji priims išsamią darniojo ir išmaniojo judumo strategiją, kurioje bus numatytos plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama gerokai sumažinti visų rūšių transporto išmetamą CO2 ir teršalų kiekį, be kita ko, skatinant naudoti netaršias transporto priemones ir alternatyviuosius kelių, jūrų ir aviacijos degalus, didinant darnesnių transporto rūšių, tokių kaip geležinkeliai ir vidaus vandenys, dalį ir gerinant visos transporto sistemos veiksmingumą, skatinant vartotojus rinktis darnesnius sprendimus ir mažataršes praktikas, taip pat investuojant į mažataršę ir netaršią infrastruktūrą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>68</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 f konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23f) transporto infrastruktūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį spartinant perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo, užtikrinant perėjimą prie darnesnių transporto rūšių, visų pirma krovinių vežimo srityje. Tuo pat metu su klimato kaita susiję įvykiai, kaip antai vandens lygio kilimas, ekstremalios oro sąlygos, sausra ir kylančios temperatūros, gali padaryti žalos infrastruktūrai, sukelti veiklos sutrikimų, viršyti tiekimo grandinės pajėgumą ir našumą ir atitinkamai neigiamai paveikti judumą Europoje. Todėl nepaprastai svarbu iki 2030 m. užbaigti kurti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą ir iki 2040 m. baigti kurti papildomą TEN-T tinklą, sykiu atsižvelgiant į įpareigojimus, nustatytus Sąjungos teisėje dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su projektais, mažinimo per visą tų projektų ciklą. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktų sistemą, siekiant gerinti transporto infrastruktūros rizikos valdymą ir didinti jos atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>69</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 g konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23g) Sąjungos teisėkūros veiksmai turėtų būti iš esmės orientuojami į Europos geležinkelių tinklo, visų pirma, tarptautinių jungčių, junglumą, kad vidutinio ir tolimojo susisiekimo keleivių kelionės geležinkelių transportu būtų patrauklesnės, ir į krovinių vežimo geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportu pajėgumų didinimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>70</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 h konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23h) svarbu užtikrinti pakankamas investicijas į tinkamos visiškai netaršaus judumo infrastruktūros, įskaitant įvairiarūšio vežimo platformas, plėtrą, kartu sustiprinant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį, kurį ji atlieka remiant perėjimą prie išmaniojo, darniojo ir saugaus judumo Sąjungoje;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>71</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 i konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23i) atsižvelgiant į Sąjungos pastangas kelių transportą pakeisti geležinkelių transportu, kad pirmautų išmetamo CO2 kiekio požiūriu veiksmingiausios rūšies transportas, ir į tai, kad 2021 m. bus Europos geležinkelių metai, teisėkūros srityje ypatingą dėmesį reikėtų skirti tikros bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimui iki 2024 m. pašalinant visą administracinę naštą ir panaikinant protekcionistinius nacionalinės teisės aktus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>72</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 j konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23j) siekdama iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą Komisija taip pat turėtų sugriežtinti konkrečius teisės aktus dėl veiksmingumo, susijusio su išmetamu CO2 kiekiu, standartų, taikomų automobiliams, furgonams ir sunkvežimiams, numatyti konkrečias priemones siekiant skatinti kelių transporto elektrifikavimą ir imtis iniciatyvos plėsti darnaus alternatyvaus kuro gamybą ir diegimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>73</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>23 k konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23k) 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride, Ispanijoje (COP 25), Europos Parlamentas pastebėjo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitiktų būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia Europos ir pasaulio lygmenimis imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad būtų užtikrinta, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis1a;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>74</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 straipsnis

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo laipsniško išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema.

Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo, nuspėjamo ir spartaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema, laikantis Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų.

Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.

Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.

Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.

Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>75</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnis

2 straipsnis

Poveikio klimatui neutralumo tikslas

Poveikio klimatui neutralumo tikslas

1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.

1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentų absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas Sąjungoje – taigi iki tos datos užtikrinama, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2050 m. turi užtikrinti, kad grynasis išmetamas teršalų kiekis būtų nulinis.

2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.

2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis naujausiomis mokslo žiniomis, imasi būtinų priemonių ir teikia paramą atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad sudarytų sąlygas Sąjungoje ir visose valstybėse narėse įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą, teisingą pertvarką, socialinę ir ekonominę sanglaudą, pažeidžiamų Sąjungos piliečių apsaugą, taip pat, kad svarbu valdyti, atkurti ir stiprinti jūrų ir sausumos biologinę įvairovę, ekosistemas ir anglies dioksido absorbentus.

 

2a. Nuo 2051 m. sausio 1 d. Sąjungoje ir visose valstybėse narėse absorbentų pašalinamas ŠESD kiekis turi viršyti dėl žmogaus veiklos išmetamą teršalų kiekį.

3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslas – išmetamą teršalų kiekį sumažinti 60 proc. , palyginti su 1990 m.

4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti visi Sąjungos teisės aktai, aktualūs siekiant įgyvendinti 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslą, ir kiti susiję Sąjungos teisės aktai, kuriais skatinama žiedinė ekonomika ir prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisija visų pirma įvertina galimybes suderinti visų sektorių, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, išmetamą teršalų kiekį su 2030 m. klimato srities tikslu ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. grynasis išmetamas šių teršalų kiekis būtų sumažintas iki nulio, ir atitinkamai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisija sutelkia pakankamus išteklius visoms investicijoms, būtinoms šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti.

 

4a. Ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 31 d. Komisija, atlikusi išsamų poveikio vertinimą ir atsižvelgdama į 3 straipsnio 2a dalyje nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, išnagrinėja galimybes nustatyti 2040 m. Sąjungos tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir atitinkamai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

 

Komisija, nagrinėdama galimybes nustatyti 2040 m. klimato srities tikslą, konsultuojasi su ECCC ir atsižvelgia į kriterijus, nustatytus 3 straipsnio 3 dalyje.

 

4b. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo 2040 m. klimato srities tikslo priėmimo dienos Komisija įvertina, kaip reikėtų iš dalies pakeisti visus Sąjungos teisės aktus, aktualius siekiant įgyvendinti tą tikslą, ir vadovaudamasi Sutartimis apsvarsto galimybę imtis būtinų priemonių, įskaitant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimą.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>76</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 a straipsnis (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a straipsnis

 

Valstybių narių klimato srities patariamosios įstaigos ir Europos klimato kaitos taryba

 

1. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. visos valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinę nepriklausomą klimato srities patariamąją įstaigą, atsakingą už ekspertų mokslinių rekomendacijų dėl nacionalinės klimato politikos teikimą ir kt. Jei tokios įstaigos nėra, valstybės narės skatinamos įsteigti tokią įstaigą.

 

Siekiant remti nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos mokslinį nepriklausomumą ir savarankiškumą, valstybės narės skatinamos imtis tinkamų priemonių, kad ši įstaiga galėtų veikti visiškai skaidriai, o jos išvados būtų skelbiamos viešai, ir pranešti apie šias priemones Komisijai.

 

2. Ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. Komisija, bendradarbiaudama su šiomis nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis, įsteigia Europos klimato kaitos tarybą (ECCC) kaip nuolatinę, nepriklausomą tarpdalykinę mokslinę patariamąją klimato kaitos klausimais grupę, kuri vadovaujasi naujausiomis IPCC pateiktomis mokslinėmis išvadomis. ECCC veikla papildo Europos aplinkos agentūros (EAA) ir esamų Sąjungos mokslo tiriamųjų įstaigų ir agentūrų darbą. Siekiant išvengti darbo dubliavimo, EAA atlieka ECCC sekretoriato funkcijas, sykiu išsaugant ECCC biudžetinį ir administracinį nepriklausomumą.

 

3. ECCC nariai pareigas eina penkerių metų kadenciją ir gali jas eiti dar vieną kadenciją. ECCC sudaro mokslinis komitetas, kurį sudaro ne daugiau kaip 15 vyresniųjų ekspertų, užtikrinančių visą ekspertinių žinių spektrą, reikalingą 4 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Mokslinis komitetas yra nepriklausomai atsakingas už ECCC mokslinių rekomendacijų rengimą.

 

4. Mokslinio komiteto veikla yra, be kita ko:

 

a) vertinti esamų ir siūlomų Sąjungos trajektorijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ir klimato srities tikslų suderinamumą su Sąjungos ir tarptautiniais klimato srities įsipareigojimais;

 

b) vertinti tikimybę neviršyti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ir užtikrinti poveikio klimatui neutralumą taikant esamas ir planuojamas priemones;

 

c) vertinti, ar Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitinka 2 straipsnyje nustatytus tikslus;

 

d) nustatyti veiksmus ir būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti anglies dioksido sekvestracijos potencialą, ir

 

e) nustatyti neveikimo arba nepakankamų veiksmų pasekmes.

 

5. Vykdydama 4 dalyje nurodytą veiklą, ECCC užtikrina, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su nacionalinėmis nepriklausomomis klimato srities patariamosiomis įstaigomis.

 

6. Moksliniam komitetui dirbti padeda valdyba. Į valdybos sudėtį įeina po vieną narį iš kiekvienos nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos, apie kurią Komisijai pranešta, kaip nurodyta 1 dalyje, du Komisijos atrinkti atstovai, du Europos Parlamento atrinkti atstovai ir sekretoriato pirmininkas, kurį skiria EAA.

 

Valdyba susitinka du kartus per metus ir yra atsakinga už ECCC veiklos organizavimą ir stebėseną. Europos Parlamentas ir Taryba bendru sutarimu skiria valdybą remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Valdybos pirmininkas renkamas iš jos narių.

 

Valdybos pareigos yra:

 

a)  priimti metinę darbo programą remiantis Mokslinio komiteto pasiūlymu ir užtikrinti, kad ji atitiktų ECCC įgaliojimus;

 

b)  skirti Mokslinio komiteto narius užtikrinant, kad Mokslinio komiteto sudėtis užtikrintų veiklai pagal darbo programą reikalingą ekspertinių žinių spektrą;

 

c)  tvirtinti ECCC biudžetą ir

 

d)  koordinuoti veiklą su nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis.

 

7. Mokslinio komiteto narius kiekvieną atskirai skiria valdyba. Mokslinio komiteto pirmininkas renkamas iš jo narių. Mokslinis komitetas dviejų trečdalių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles, kuriomis užtikrinamas visiškas jo mokslinis nepriklausomumas ir savarankiškumas.

 

Kandidatai į Mokslinio komiteto narius nustatomi vykdant atvirą vertinimo procedūrą. Kandidatų į Mokslinio komiteto narius profesinė patirtis, atitinkanti konkurse nustatytus tinkamumo reikalavimus, vertinama lyginant ir remiantis šiais atrankos kriterijais:

 

a)   moksline kompetencija;

 

b)   patirtimi atliekant mokslinius vertinimus ir (arba) teikiant mokslines rekomendacijas kompetencijos srityse;

 

c)   plačias ekspertines žinias klimato ir aplinkos mokslų srityje arba kitose mokslo srityse, kurios svarbios siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;

 

d)   mokslinio darbo recenzavimo patirtį;

 

e)   profesinę patirtį, įgytą tarpdalykinėje aplinkoje tarptautiniu mastu.

 

Mokslinio komiteto sudėtis užtikrina lyčių, dalykinių ir sektorių ekspertinių žinių pusiausvyrą, taip pat regioninį pasiskirstymą.

 

8. ECCC kasmet pateikia savo išvadas pagal 4 dalį Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus ECCC teikia rekomendacijas Komisijai, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai. ECCC užtikrina, kad ji vykdytų visiškai skaidrų procesą ir kad jos ataskaitos būtų viešai skelbiamos. Komisija apsvarsto ataskaitas ir rekomendacijas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų gavimo dienos pateikia oficialų atsakymą ECCC. Atsakymas į ataskaitas ir rekomendacijas skelbiamas viešai.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>77</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija

Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija

1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.

1. Ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d. Komisija įvertina galimybes Sąjungos lygmeniu nustatyti orientacinę trajektoriją, kad būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas, pradedant nuo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslo ir atsižvelgiant į 2 straipsnio 4a dalyje nurodytą tarpinį privalomą 2040 m. klimato srities tikslą, ir atitinkamai šiuo tikslu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

 

1a. Nustačius 1 dalyje nurodytą trajektoriją, Komisija ją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo, pradedant nuo 2028 m. bendro įvertinimo. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl trajektorijos koregavimo, jei, jos nuomone, toks koregavimas tikslingas atsižvelgiant į peržiūros rezultatus.

2. Trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas.

2. Teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl trajektorijos nustatymo pagal 1 dalį, Komisija atsižvelgia į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą ir nustato bendrą likusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalentu, kurį būtų galima išmesti iki 2050 m., nekeliant pavojaus Sąjungos įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą.

 

2a.  Komisija nustato Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą ataskaitoje ir ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. pateikia šią ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Komisija viešai paskelbia tą ataskaitą ir ją pagrindžiančią metodiką.

3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:

3. Pagal 1 dalį teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų nustatyta ar pakoreguota trajektorija atitinkamai pagal 1 ir 1a dalis, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

 

-a) patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas;

 

aa) socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba nepakankamų veiksmų;

 

ab) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiniu požiūriu sąžiningą pertvarką visiems;

a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą;

 

b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;

b) Sąjungos ekonomikos, visų pirma MVĮ ir didžiausią anglies dioksido ir investicijų nutekėjimą patiriančių sektorių, konkurencingumą;

 

ba) galutinių produktų ir vartojimo Sąjungoje anglies pėdsaką;

c) geriausias turimas technologijas;

c) geriausias turimas, ekonomiškai efektyvias, saugias ir išplečiamas technologijas, laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu principo ir vengiant galimo susaistymo efekto;

d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;

d) energijos vartojimo efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą, energijos nepritekliaus mažinimą ir tiekimo saugumą;

 

da) poreikį palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti, kad jį pakeistų tvariai pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, medžiagos ir produktai;

e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;

e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;

f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;

f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;

 

fa) poreikį užtikrinti aplinkosauginį tvarumą, įskaitant poreikį kovoti su biologinės įvairovės krize atkuriant nualintas ekosistemas ir užkirsti kelią ekosistemoms daromai žalai įgyvendinant Sąjungos biologinės įvairovės tikslus;

 

fb) ilgainiui stabilių, ilgalaikių ir klimato atžvilgiu efektyvių gamtinių absorbentų užtikrinimą;

g) investicijų poreikį ir galimybes;

g) investicijų poreikį ir galimybes, susijusius su inovacijomis, atitinkančiomis Reglamentą (ES) 2020/... [Taxonomijos reglamentas], sykiu atsižvelgiant į neišnaudojamo turto riziką;

h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;

 

i) tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo;

 

j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas.

 

(Komisijos teksto h ir j punktai Parlamento pakeitime tapo atitinkamai -ab ir -a punktais. Be to,-ab ir -a punktai iš dalies pakeisti.)

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>78</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

4 straipsnis

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Prisitaikymas prie klimato kaitos

 

-1a. Iki 2021 m. sausio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija priima atnaujintą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Atnaujintos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslas – užtikrinti pirmenybę prisitaikymo politikai, ją integruoti ir įgyvendinti nuosekliai visose Sąjungos politikos srityse, įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, prekybos susitarimus ir tarptautines partnerystes.

1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.

1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, deda pastangas įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, išdėstytus ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą, be kita ko, tiek jūrų, tiek sausumos ekosistemų, dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga, ir integruoja prisitaikymą prie klimato kaitos į atitinkamą socialinę, ekonominę ir aplinkos politiką ir veiksmus. Jos skiria dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems ir didžiausią poveikį patiriantiems gyventojams ir ekonomikos sektoriams, konsultuodamosi su pilietine visuomene nustato su tuo susijusius trūkumus ir įgyvendina taisomąsias priemones.

2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.

2. Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus valstybės narės patvirtina ir įgyvendina nacionalinio ir regioninio lygmens prisitaikymo strategijas ir planus, kurie, atsižvelgiant į vietos poreikius ir ypatybes, apima išsamias vietos rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais, rodikliais ir pažangos vertinimais, atsižvelgiant į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus. Tose strategijose ir planuose numatomos priemonės, atitinkančios nacionalinius ir Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Visų pirma tose strategijose atsižvelgiama į pažeidžiamas ir paveiktas grupes, bendruomenes ir ekosistemas ir į jas įtraukiamos jūrų ir sausumos ekosistemų valdymo, atkūrimo ir apsaugos priemonės, skirtos jų atsparumui didinti. Savo strategijose valstybės narės atsižvelgia į ypatingą žemės ūkio ir maisto sistemų pažeidžiamumą, apsirūpinimo maistu saugumą ir propaguoja gamtinius sprendimus ir ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>79</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 a straipsnis (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Finansinių srautų suderinimas su trajektorija, kuria siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui ir atsparią visuomenę

 

1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrina nuolatinę pažangą derinant viešąjį ir privatųjį finansavimą su trajektorija, kuria pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui ir atsparią visuomenę, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnyje nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus.

 

2. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. ir po to reguliariais intervalais Komisija, atlikdama 5 straipsnyje nurodytus vertinimus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kaip reikėtų iš dalies pakeisti visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Sąjungos daugiametes finansines programas ir visus konkrečius reglamentus, susijusius su lėšomis ir priemonėmis pagal Sąjungos biudžetą, siekiant įtraukti privalomas ir vykdytinas nuostatas, kad būtų užtikrintas viešųjų ir privačiųjų finansų srautų suderinamumas su šio reglamento 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais. Prie to vertinimo, kai tikslinga, pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

 

3. Komisija kasmet atskleidžia, kuri Sąjungos išlaidų dalis atitinka taksonomijos kategorijas, nustatytas Reglamente (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamentas].

 

4. Siekdamos 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų, Sąjungos institucijos ir visos valstybės narės ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. palaipsniui nutraukia visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui ir atitinkamai sutelkia tvarias investicijas. Palaipsnis šių subsidijų panaikinimas nedaro poveikio pastangoms kovoti su energijos nepritekliumi.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>80</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

5 straipsnis

Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas

Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas

1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:

1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:

a) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

a) kiekvienos valstybės narės pažangą ir bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;

b) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

b) kiekvienos valstybės narės pažangą ir bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos viešai paskelbia.

2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija peržiūri:

2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija peržiūri:

a) Sąjungos priemonių suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

a) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, suderinamumą su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;

b) Sąjungos priemonių tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.

b) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.

3.  Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.

3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės ir politika yra nesuderinamos su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų arba prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji imasi visų reikiamų priemonių pagal Sutartis, kad panaikintų nederėjimą, kuo greičiau, bet ne vėliau nei peržiūri 3 straipsnio 1a dalyje nurodytą trajektoriją.

4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai.

4. Komisija įvertina bet kurio priemonės projekto, įskaitant visus teisėkūros ir biudžeto pasiūlymus ir ne tik juos, derėjimą su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais ir prieš priimdama priemonės projektą suderina jį su tais tikslais. Tokia analizė įtraukiama visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus. Nustačius 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir 3 straipsnio 2a dalyje nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, jais grindžiamas vertinimas. Komisija užtikrina, kad tas vertinimas ir jo rezultatai būtų tiesiogiai prieinami visuomenei, kai tik baigiamas vertinimas ir bet kuriuo atveju prieš priimant su juo susijusią priemonę ar pasiūlymą.

 

4a. Komisija naudoja 4 dalyje nurodytą vertinimą, kad paskatintų dalytis geriausia patirtimi ir nustatytų veiksmus, kuriais prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>81</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Nacionalinių priemonių vertinimas

Nacionalinių priemonių vertinimas

1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija įvertina:

1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija įvertina:

a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, nacionalinėmis ilgalaikėmis strategijomis arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tais tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;

b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.

b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą ir efektyvumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.

Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos viešai paskelbia.

2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.

2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės padarytą pažangą ir bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kai tik ji nustatoma, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.

 

2b. Komisija į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą rekomendaciją įtraukia pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tie pasiūlymai prireikus gali apimti galimą papildomą techninę, su inovacijomis ar praktinėmis žiniomis susijusią, finansinę ar kitą būtiną paramą.

3. Jei rekomendacija teikiama pagal 2 dalį, laikomasi šių principų:

3. Jei rekomendacija teikiama pagal 2 dalį, laikomasi šių principų:

a) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;

a) atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos praneša Komisijai apie priemones, kurias ji ketina priimti, kad deramai atsižvelgtų į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo ir vadovaudamasi lojalaus bendradarbiavimo principu;

b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;

b) atitinkama valstybė narė per 18 mėnesių nuo rekomendacijos gavimo dienos išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją ir kokių priemonių ji ėmėsi reaguodama į ją; ši informacija įtraukiama į pažangos ataskaitą, tais metais teikiamą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį;

c) rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.

c) rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.

 

3a. Per tris mėnesius nuo 3 dalies b punkte nurodytos pažangos ataskaitos pateikimo dienos Komisija įvertina, ar atitinkamos valstybės narės priimtomis priemonėmis tinkamai sprendžiami rekomendacijoje iškelti klausimai. Tas vertinimas ir jo rezultatas viešai paskelbiami jo priėmimo metu.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>82</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>7 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo

Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo

1. Komisija, atlikdama 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą, remiasi ne tik 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:

1. Komisija, atlikdama 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą, remiasi ne tik 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:

a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;

a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;

b) EAA ataskaitomis;

b) Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaitomis;

c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir

c) Europos ir pasaulio statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, užregistruotus ir prognozuojamus duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir apskaičiuotas išlaidas dėl neveikimo arba uždelstų veiksmų, ir

d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas,  ir

d) patikimiausiais turimais ir naujausiais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC, UNEP, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas, ir

e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.

e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.

2. Rengti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.

2. Rengti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>83</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8 straipsnis

8 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

Visuomenės dalyvavimas ir skaidrumas

Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

1. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, įskaitant vietos ir regioninės valdžios institucijas, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiniu požiūriu teisingą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, laikantis Europos klimato pakto, nurodyto 2 dalyje. Komisija ir valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų, visiems socialiniams partneriams, akademinei bendruomenei, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą ir skaidrų procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

 

2. Komisija sudaro Europos klimato paktą, kurio tikslas – įtraukti piliečius, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus į Sąjungos lygmens klimato politikos rengimą, skatinti dialogą ir mokslinės informacijos apie klimato kaitą ir jos socialinius bei lyčių lygybės aspektus sklaidą, taip pat dalytis geriausia klimato iniciatyvų patirtimi.

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad imantis priemonių įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, visos teisėkūros procedūros metu piliečiai, pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi. Šiuo atžvilgiu valstybės narės veikia skaidriai.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>84</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 straipsnis

Išbraukta.

Įgaliojimų delegavimas

 

1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

 

2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data].

 

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

 

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

 

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

 

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>85</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 a straipsnis (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9a straipsnis

 

Peržiūra

 

Praėjus šešiems mėnesiams po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo, Komisija atlieka visų šio reglamento elementų peržiūrą, atsižvelgdama į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir ECCC išvadas ir rekomendacijas, tarptautinius pokyčius ir pastangas, siekiant užtikrinti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, jei tikslinga, sykiu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>86</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 1 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>1 straipsnio 1 dalies a punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti jos uždaviniai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;

a) įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų pasiekti energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti jos uždaviniai, įvykdyti ilgalaikiai Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įsipareigojimai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą, visų pirma Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje nustatyti Sąjungos klimato srities tikslai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>87</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>2 straipsnio 11 punktas</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a) 2 straipsnio 11 punktas pakeičiamas taip:

11)  Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 %, Sąjungos lygmens privalomas tikslas užtikrinti, kad 2030 m. bent 32 % Sąjungoje suvartojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 %, tikslas iki 2030 m. sujungti 15 % elektros energijos tinklų ir kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos pasiekti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Europos Parlamentas ir Taryba;

11) Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m., susijęs su visuose ekonomikos sektoriuose išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, vadovaujantis Reglamento .../... [Klimato teisės aktas] 2 straipsnio 3 dalimi, Sąjungos lygmens privalomas tikslas, susijęs su 2030 m. Sąjungoje suvartojamos energijos dalimi iš atsinaujinančiųjų išteklių, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. padidinti energijos efektyvumą pagal Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalį ir 2030 m. įgyvendinti tikslą sujungti 15 % elektros tinklų;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>88</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>2 straipsnio 62 a punktas (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b) 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

 

62a) suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio 2 ir 3 skyriuose nurodyta sprendimų aplinkos klausimais priėmimo tvarka arba kuri yra suinteresuota ta tvarka; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>89</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 3 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>3 straipsnio 2 dalies f punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;

f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos klimato srities tikslais, nustatytais Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>90</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio įžanginė dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(3a) 4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio įžanginė dalis pakeičiama taip:

1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti Sąjungos klimato politikos tikslų, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo;

1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>91</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 4 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>8 straipsnio 2 dalies e punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo.

e) būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo.

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>92</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>11 a straipsnis (naujas)</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a) įterpiamas šis straipsnis:

 

11a straipsnis

 

Teisė kreiptis į teismą

 

1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus suinteresuotos visuomenės nariai, kurie turi pakankamą interesą arba teigia, kad buvo pažeista teisė, kai pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tokia teisė turi būti išankstinė sąlyga, galėtų kreiptis dėl peržiūros teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, siekiant užginčyti sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnis, materialinį ar procesinį teisėtumą.

 

2.  Valstybės narės nustato etapą, kuriuo sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami.

 

3. Valstybės narės nustato, kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas, deramai atsižvelgdamos į tikslą suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismą. Tuo tikslu nevyriausybinė organizacija, patenkanti į 2 straipsnio 62a punkte pateiktą apibrėžtį, laikoma turinčia pakankamą interesą arba teises, kurie gali būti pažeisti, pagal šio straipsnio 1 dalį.

 

4. Šiuo straipsniu neužkertamas kelias preliminariai peržiūrai administracinėje institucijoje ir netrukdoma taikyti reikalavimo išnaudoti administracinės peržiūros procedūrų galimybes prieš imantis teisminės peržiūros procedūrų, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje. Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.

 

5. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta teisė gauti praktinio pobūdžio informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>93</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>15 straipsnio 1 dalis</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(5b) 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1.  Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę bent 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.

1.  Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę 2050 m. ir 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>94</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 6 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>15 straipsnio 3 dalies c punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visuose ekonomikos sektoriuose ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, atsižvelgiant į būtinybę, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ekonomišku būdu ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų su temperatūra susijusių tikslų, kad Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų užtikrintas įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama, kaip nurodyta Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>95</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>I priedo I dalies A skyriaus 3.1.1 punkto i papunktis</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, nurodyto 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

i) Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, nurodyto 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>96</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>I priedo I dalies B skyriaus 5.5 punktas</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>97</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>IV priedo 2.1.1 punktas</Article2>

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

7a) IV priedo 2.1.1 punktas pakeičiamas taip:

2.1.1 Planuojamas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas ir pašalinamo kiekio padidinimas iki 2050 m.

2.1.1. Planuojamas suminis išmetamas teršalų kiekis 2021–2050 m. laikotarpiu, siekiant prisidėti prie Sąjungos ŠESD biudžeto, nurodyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 3 straipsnio 2a dalyje, įgyvendinimo

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>98</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 straipsnio 1 dalies 8 punktas</Article>

<DocAmend2>Reglamentas (ES) 2018/1999</DocAmend2>

<Article2>VI priedo c punkto viii papunktis</Article2>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

viii) vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos 15 straipsnyje, įgyvendinimo;

viii) vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos 15 straipsnyje, įgyvendinimo;

</Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>99</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 a straipsnis (naujas)</Article>

 

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10a straipsnis

 

Reglamento (ES) 2018/842 daliniai pakeitimai

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/8421a 5 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

 

5a.  Bet kokiose operacijose, vykdomose pagal 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatoma 100 eurų metinės išmetamųjų teršalų kvotos minimali kaina už kiekvieną CO2 ekvivalento toną.

 

5b.  Valstybės narės informuoja Komisija apie bet kokius pagal šią dalį atliktus veiksmus ir ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. informuoja apie savo ketinimą pasinaudoti 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

 

5c.  Ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d. Komisija įvertina visų valstybių narių ketinimus pasinaudoti 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir viešai paskelbia informaciją apie tokių nuostatų naudojimo poveikį biudžetui.

 

____________________

 

1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 56, 2018 6 19, p. 26).

<TitreJust>Pagrindimas</TitreJust>

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo nacionalinių tikslų ir visišką tam naudojamų priemonių ir lankstumo skaidrumą, išmokų perkėlimui tarp valstybių narių nustatoma fiksuota 100 EUR kaina. Komisija išanalizuoja ir viešai paskelbia informaciją apie tokias operacijas ir potencialų jų poveikį (ir teigiamą, ir neigiamą) valstybių narių biudžetui, taip pat šia informacija grindžia ES semestrą.

</Amend>

</RepeatBlock-Amend>

 


 

AIŠKINAMOJI DALIS

 

FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

 

Įvadas

Per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungai pavyko atsieti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą nuo ekonomikos augimo ir tikimasi, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažės maždaug 45 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Dėl šių priežasčių tai galėtų būti daug žadančiu Sąjungos ilgalaikių pastangų neutralizuoti poveikį klimatui pradiniu tašku.

Europos žaliuoju kursu siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, kartu gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę ir kuriant modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Europos klimato teisės aktas yra Europos žaliojo kurso pagrindas, nes juo teisės akte įtvirtinamas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis. Dėl poveikio klimatui neutralumo tikslo Europa susidurs su istorinio masto pertvarka, kurią žemynas patirs per ateinančius dešimtmečius. Ši pertvarka atneš pokyčius visai mūsų visuomenei. Visose valstybėse narėse ir visuose ekonomikos sektoriuose būtini pokyčiai, kurie pakeis piliečių elgseną ir gyvenimo būdą, kad būtų palaipsniui panaikinta iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ir pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas.

Siekiant, kad ši pertvarka būtų sėkminga, ji turi būti vykdoma socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu darniai ir būtina užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Europos siekis pereiti prie poveikio klimatui neutralumo yra neatsiejamas nuo mūsų pastangų sukurti visiems piliečiams lygybe pagrįstą teisingą visuomenę. Mūsų piliečių ir socialinių partnerių dalyvavimas ir parama yra būtina sąlyga, kad Sąjungos pastangos kovojant su klimato kaita būtų sėkmingos.

Gali atrodyti, kad 2050 metai – labai tolima ateitis. Tačiau norint užtikrinti, kad Sąjunga šį tikslą pasiektų prognozuojamai ir stabiliai ir sykiu išvengtų didžiulių socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos išlaidų dėl neveikimo ir nepakankamų veiksmų, Europa turi imtis skubių ir ryžtingų veiksmų, kad gerokai sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visuose ekonomikos sektoriuose, sykiu imdamasi tęstinių ir platesnio užmojo prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų.

Paskutinis dešimtmetis, kiek registruojami duomenys istorijoje, buvo šilčiausias pasaulyje, o 2019 m. buvo šilčiausi metai Europoje[3]. Pasaulinis atsakas į klimato kaitą iki šiol neatitiko Paryžiaus susitarimo tikslų. Pasaulis beatodairiškai artėja prie nuolatinio su klimatu susijusios 1,5 °C ribos viršijimo ir dėl to mūsų planetai daroma nepataisoma žala.

Kylant temperatūrai ir augant išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Sąjunga nebegali gaišti. Kuo ilgiau lauksime mūsų visuomenės pertvarkos, tuo bus didesnės išlaidos ir problemos, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos pertvarka vyktų atsakingai ir palaipsniui. Europa yra įsipareigojusi ir turi išteklių, kad ir toliau pirmautų dedant bendras pastangas mažinti klimato kaitą. Sąjungos pastangos turi būti grindžiamos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą, o darnaus vystymosi tikslais turi būti vadovaujamasi ir remiamasi nustatant Europos klimato teisės akto užmojus.

 

Nacionaliniu lygmeniu privalomi tikslai

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, pranešėja siūlo, kad visos valstybės narės užtikrintų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. jų teritorijoje būtų užtikrina, kad grynasis išmetamųjų teršalų kiekis būtų nulinis. Tai yra ne tik teisingumo klausimas, bet ir būdas visoms valstybėms narėms gauti naudos iš šio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui. Atidėjus šią pertvarką padidėtų socialinių ir ekonominių pasekmių rizika, o skubūs veiksmai ir privalomos nacionalinės priemonės išmetamų teršalų kiekiui mažinti pagal poveikio klimatui neutralumo tikslą užtikrins geresnį nuspėjamumą ir sudarys sąlygas naujoms darbo vietoms ir didesniam ekonomikos augimui. Sąjunga, siekdama solidarumo, taikant paramos mechanizmus ir finansavimą, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondą, turėtų atsižvelgti į tai, kad valstybėse narėse skiriasi pradinė padėtis siekiant poveikio klimatui neutralumo.

 

Neigiamas išmetamas teršalų kiekis po 2050 m.

Pranešėja, norėdama užtikrinti Sąjungos pastangų mažinti išmetamą teršalų kiekį tęstinumą ir nuspėjamumą, siūlo, kad poveikio klimatui neutralumo tikslas būtų papildytas laikotarpio po 2050 m. tikslu siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2051 m. pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršytų Sąjungoje ir visose valstybėse narėse išmetamą teršalų kiekį.

 

Išmetamo teršalų kiekio mažinimo tarpiniai tikslai ir nuspėjamumas

Siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjunga užtikrintų poveikio klimatui neutralumą ir kad Europa vykdytų įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, Sąjungai reikia aiškių ir pakankamų 2030 m. ir 2040 m. su klimatu susijusių mažinimo tikslų.

Šiais tikslais bus naudojamasi kaip gairėmis ir orientyrais vertinant Sąjungos priemones ir pažangą, siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo. Tikslai turi atspindėti patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus ir būti visiškai suderinti su išmetamo teršalų kiekio mažinimu, kurio reikia siekiant užtikrinti, kad Europa laikytųsi Paryžiaus susitarimo ir jame nustatytų temperatūros tikslų, ypač tikslo užtikrinti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.[4]

Todėl pranešėja siūlo sugriežtinti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą, kad išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas 65 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Kaip aiškiai nurodoma Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, nuo šiol pasaulinį išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti 7,6 proc. per metus, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C. ES atveju, net neatsižvelgiant į su teisingumu susijusius klausimus, pavyzdžiui, į išmetamų teršalų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, arba atsakomybę už ankstesnio laikotarpio išmestą teršalų kiekį, tai reikštų, kad iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekis, palyginti su 1990 m. lygiu, turėtų būti sumažintas 68 proc. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti tarpinį 2040 m. klimato srities tikslą sumažinti išmetamų teršalų kiekį 80–85 proc. ir šiuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos Parlamentui ir Tarybai. Šie tikslai taip pat būtini siekiant visuomenei ir visiems ekonomikos sektoriams užtikrinti kuo didesnį nuspėjamumą ir skaidrumą.

Pranešėja taip pat nemano, kad Komisijos pasiūlymas deleguotaisiais aktais nustatyti išmetamų teršalų kiekio mažinimo trajektoriją yra tinkamas arba atitinkantis Sutartis. Todėl, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir demokratinį visuomenės dalyvavimą šiame procese, pranešėja laikosi nuomonės, kad trajektoriją geriausia nustatyti taikant bendro sprendimo procedūrą, kurioje dalyvauja Europos Parlamentas ir Taryba.

 

Moksliškai pagrįstų sprendimų ir tikrinimo užtikrinimas

Naujausi moksliniai duomenys ir moksliniai tyrimai yra labai svarbūs sprendžiant, kaip Sąjunga turi užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos buvo ne tik būtinas įspėjimas sprendimus priimantiems asmenims, bet ir padėjo visai visuomenei suprasti, kokį poveikį mūsų planetai daro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Pranešėja mano, kad Europos lygmeniu turėtų būti įsteigta nepriklausoma Europos klimato kaitos komisija, siekiant užtikrinti, kad nustatant Sąjungos priemones poveikio klimatui neutralumui užtikrinti ir vertinant šias priemones būtų visapusiškai atsižvelgiama į mokslinę patirtį ir patikimiausius turimus naujausius įrodymus ir informaciją.

 

Sąjungos anglies dioksido biudžeto sudarymas

Mes turime tiksliai žinoti, kiek Europa gali išmesti teršalų, nepažeisdama Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, kad galėtume imtis atsakingų kovos su klimato kaita veiksmų. Todėl pranešėja ragina, kad Komisija sudarytų Sąjungos anglies dioksido biudžetą, kuriame būtų nustatytas likęs bendras Sąjungos ekonomikai tenkantis ir pagal kiekvieną ekonomikos sektorių suskirstytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris galėtų būti išmetamas nesukeliant pavojaus Sąjungos įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą. Sąjungos anglies dioksido biudžetas yra esminė Sąjungos pastangų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir šiuo tikslu taikomų politikos priemonių vertinimo dalis.

 

Sektorių indėlis

Visi ekonomikos sektoriai turės prisidėti prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pažangai ir sprendimų priėmimui šiuo tikslu, kiekvienas sektorius gali parengti veiksmų planą, kuriame išdėstys, kaip šis sektorius gali sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį beveik iki nulio (vėliausiai 2050 m.), ir taip pat nurodys kliūtis ir galimybes, taip pat technologinius sprendimus, kuriuos reikėtų parengti, ir kokių reikėtų investicijų šiame sektoriuje.

Jūrų transportas ir aviacija yra pagrindiniai teršėjai ir jiems tenka ypatinga atsakomybė mažinti savo išmetamą teršalų kiekį. Jūrų transporto sektorius šiuo metu yra vienintelis sektorius, kuris nėra aiškiai įtrauktas į Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Tačiau numatoma, kad iki 2050 m. jūrų transporto sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gerokai augs ir iki to laiko gali 86 proc. viršyti 1990 m. lygį. Todėl pranešėja mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybes suderinti aviacijos ir jūrų transporto išmetamą ŠESD kiekį su 2030 m. tikslu ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. šis išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas iki nulio, ir šiuo tikslu pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.


 

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (8.9.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)</Titre>

<DocRef>(COM(2020)0080– C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))</DocRef>

Nuomonės referentas (*): <Depute>Zdzisław Krasnodębski</Depute>

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Daugumos klimatologų įsitikinimu, nėra jokių abejonių, kad per pastaruosius 50 metų pasaulyje ir regionuose stebimi klimato pokyčiai yra bene išskirtinai nulemti žmogaus poveikio klimato sistemai ir kad nedelsiant reikia imtis veiksmų. Per pastaruosius keletą metų išaugo visuomeniniai judėjimai, reikalaujantys didelio masto veiksmų klimato srityje; jų balsas yra svarbus diskusijose dėl klimato politikos formavimo, visų pirma siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Neseniai paskelbtoje Pasaulinės komisijos prisitaikymo klausimu ataskaitoje pabrėžiama, kad investicijos į prisitaikymo priemones, kurios mažina oro sąlygų keliamus pavojus ir pagal kurias numatyti greito poveikio šalinimo mechanizmai, yra prasmingos ne tik ekonominiu ir socialiniu, bet ir etiniu požiūriu.

 

Klimato kaita yra visuotinio masto iššūkis; todėl atsakas taip pat turi būti pasaulinio lygmens ir apimti visas šalis. Sąjunga siekia tapti klimato politikos ir neutralaus poveikio klimatui sprendimų lydere; tačiau ji turi dėti daugiau pastangų, kad būtų remiami ir skatinami ryžtingesni veiksmai šalyse partnerėse, be kita ko, pasinaudojant prekybos santykiais. 2017 m. 28 ES valstybių narių išmestas ŠESD kiekis buvo 22 proc. mažesnis, palyginti su 1990 m. lygiu. ES eina teisingu keliu, norėdama viršyti savo 2020 m. tikslą sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 20 proc. ES išmetamas ŠESD kiekis sudaro 9,3 proc. visų pasaulyje išmetamų teršalų; pastaraisiais dešimtmečiais jis tendencingai mažėjo, tačiau kai kuriose daugiausiai teršalų išmetančiose šalyse šis kiekis didėja.

 

Vykdant klimato politiką turėtų būti atsižvelgiama į keletą svarbių veiksnių, įskaitant ekonomikos konkurencingumą ir piliečių gerovę bei pagrindinius poreikius. Nustatant pertvarkos struktūrą ir spartą reikėtų atsižvelgti į tokias nacionalines aplinkybes, kaip energijos rūšių derinys, energijos tiekimo saugumas, užimtumo struktūra ir ekonominiai pajėgumai. Kaip nurodyta organizacijos IRENA ataskaitoje „Pertvarkos socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimas. Dėmesys darbo vietoms“, užimtumo galimybių didėjimas pertvarkos prognozėje netolygiai pasiskirstęs skirtingose šalyse ir regionuose, o darbo vietų kūrimas naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, nebūtinai dera su darbo vietų praradimu laikotarpio ar geografiniu atžvilgiu. Todėl pertvarka turėtų būti kruopščiai suplanuota, numatant palaipsniui pokyčius susijusiose srityse ir deramai užtikrinant, kad pramonės regionai išsaugotų įsidarbinimo galimybes. Pastangos turėtų būti sutelktos į regionų, kuriuos labiausiai veikia klimato politika, ekonominį atgaivinimą, o ne į darbuotojų judumą rizikuojat, kad sumažės gyventojų.

 

Formuojant ilgalaikę klimato politiką, ES strateginiai sprendimai dėl energetikos ir klimato tikslų grindžiami Europos Vadovų Taryboje pasiekiamu bendru sutarimu. Tai labai svarbu siekiant laikytis Sutarčių ir vienodai įtraukti visas valstybes nares į prioritetų ir tikslų nustatymo procesą. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino kolektyvinį tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui ES ir pripažino, kad ši pertvarka pareikalaus didelių investicijų.

 

Ilgalaikiai temperatūros pokyčiai, krituliai, jūros lygio kilimas ir ekstremalūs reiškiniai, susiję su klimato kaita, veikia daugelį svarbių ekonomikos sektorių. Turėtų būti reikalaujama, kad įvairūs ekonomikos sektoriai tinkamai prisidėtų siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo, atsižvelgiant į jų santykinį dydį, mažinimo ir šalinimo potencialą, taip pat į investavimo pastangas. Kuro išmetamieji teršalai, įskaitant deginimą (neįskaičiuojant transporto sektoriaus), 2017 m. sudarė 54 proc. 28 ES valstybių narių ŠESD, kuro deginimas transportui (įskaitant tarptautinę aviaciją) – 25 proc., žemės ūkis – 10 proc., pramoniniai procesai ir produktų naudojimas – 8 proc., atliekų tvarkymas – 3 proc. Vienas iš svarbiausių ES tenkančių iššūkių yra energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Tačiau be visų kitų pagrindinių ekonomikos sektorių indėlio pertvarka būtų nepakankama ir neteisinga. Visi sektoriai, kuriems taikoma arba netaikoma ATLPS, turėtų dėti panašias pastangas siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo.

Komisija turėtų nustatyti pagrindinių ekonomikos sektorių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo Sąjungos lygmeniu orientacinių trajektorijų gaires. Tai suteiktų jiems tikrumo, siekiant imtis tinkamų priemonių ir planuoti būtinas investicijas, taip pat paskatintų sektorių dalyvavimą ieškant poveikio klimatui neutralizavimo sprendimų. 

Gairės turėtų būti rengiamos Komisijai ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, verslo atstovams, profesinėms sąjungoms, pilietinei visuomenei, palaikant institucinį dialogą ir keičiantis informacija, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Šiame procese reikėtų atsižvelgti į įvairius kriterijus, pavyzdžiui, geriausias turimas ir ekonomiškai efektyviausias technologijas, socialinį ir ekonominį pėdsaką, sektoriaus konkurencingumą, dedamas investavimo pastangas, taip pat naudojamų išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo technologijų aplinkosauginį pėdsaką (pvz., turimas eksploatavimo nutraukimo ir perdirbimo technologijas, žaliavų gavybos proceso poveikį). 

Susidarius ypatingoms aplinkybėms trajektorijos galėtų būti persvarstytos, pavyzdžiui, krizių atvejais arba reikšmingai pasikeitus vienam iš veiksnių, kuriais grindžiamos trajektorijos, atsižvelgiant į tai, kad įmonėms vykdant žaliąsias investicijas ir priimant su jomis susijusius sprendimus reikalingas tikrumas ir nuspėjamumas.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

<RepeatBlock-Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja tvaraus augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, tvaria, efektyviai išteklius naudojančia, atsparia ir tarptautiniu mastu konkurencinga ekonomika ir kokybiškomis darbo vietomis, kuriose 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o tvaraus ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nė vieno nuošalyje, ir pagrįsta solidarumu ir bendromis Sąjungos lygmens pastangomis;

__________________

__________________

19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>1 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a) dėl Sąjungos nustatytos reguliavimo sistemos postūmio ir Europos pramonės įdėtų pastangų Sąjungos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 iki 2018 m. sumažėjo 23 proc., o ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 61 proc., vadinasi, ekonomikos augimą galima atsieti nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22;

(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Kaip nurodyta IPCC specialiojoje ataskaitoje, apskaičiuota, kad dėl žmonių veiklos pasaulinė temperatūra padidėjo maždaug 1ºC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir, atsižvelgiant į dabartinį tempą, 2030–2052 m. temperatūra padidės 1,5ºC. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taško pasiekimo tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22;

__________________

__________________

20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].

20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].

21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.

21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.

22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a)  ekosistemos, žmonės ir ekonomika dėl klimato kaitos Sąjungoje patirs didelius sukrėtimus, jeigu nesiimsime skubiai mažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio arba neprisitaikysime prie klimato kaitos. Norint prisitaikyti prie klimato kaitos, reikėtų ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti neišvengiamą poveikį ir pasinaudoti gamtiniais ištekliais pagrįstų sprendimo būdų teikiamais dideliais privalumais;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai, ekonomiškai efektyviai ir socialiniu požiūriu atsakingai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;

(6) siekiant poveikio klimatui neutralizavimo reikalinga visų ekonomikos sektorių pertvarka ir jų indėlis į savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie sąžiningos, tvarios, įperkamos, saugios ir daugiausia iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Sąjunga turės priimti plataus užmojo ir nuoseklias reguliavimo strategijas, be kita ko, susijusias su svarbiausiais veiksniais siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, tokiais kaip skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra, ir sudaryti sąlygas piliečiams dalyvauti, kad būtų užtikrintas visų ekonomikos sektorių indėlis siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) atsižvelgiant į tai, kad svarbu didinti su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusį efektyvų išteklių naudojimą, Sąjunga turėtų toliau dėti pastangas skatinti žiedinę ekonomiką, remdamasi atliekų prevencijos principu, toliau skatindama atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus ir mažindama gaminių anglies dioksido pėdsaką. Siekiant kuo labiau sumažinti deginant iškastinį kurą išmetamų teršalų kiekį, svarbu tais atvejais, kai esama rinkai parengtų technologinių sprendimų, palaipsniui pakeisti daug teršalų išmetančias medžiagas kitomis ir skatinti žiediškumą visuose sektoriuose;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) klimato apsauga suteikia progą Sąjungos ekonomikai imtis aktyvesnių veiksmų ir pasinaudoti pradininko privalumais pirmaujant švarių technologijų srityje. Tai galėtų padėti užtikrinti Sąjungos pramonės pirmavimą pasaulinių inovacijų srityje. Darnios gamybos inovacijos gali paskatinti tvirtą Sąjungos pramonę pagrindiniuose rinkos segmentuose ir taip apsaugoti bei kurti darbo vietas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8b) perėjus prie švarios energijos turėtų būti sukurta ekonomiškai efektyvi, neutrali technologijų atžvilgiu ir stabili energetikos sistema, kurioje pirminė energija iš esmės bus tiekiama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, siekiant gerokai padidinti tiekimo saugumą, sumažinti energetikos priklausomybę ir skatinti kurti darbo vietas Sąjungoje;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>10</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;

(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga siekia ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir poveikio klimatui neutralumo, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;

__________________

__________________

29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.

29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.

30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

 

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas