PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

22.9.2020 - (COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Jytte Guteland
Nuomonės referentas(*):
Zdzisław Krasnodębski, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

Errata/Addenda

• ERR01 (PDF - 192 KB)
• ERR01 (DOC - 52 KB)

Pakeitimai

• 001-100 (PDF - 319 KB)
• 001-100 (DOC - 78 KB)
• 101-101 (PDF - 100 KB)
• 101-101 (DOC - 20 KB)
• 102-106 (PDF - 111 KB)
• 102-106 (DOC - 78 KB)
• 107-109 (PDF - 136 KB)
• 107-109 (DOC - 78 KB)
• 110-114 (PDF - 135 KB)
• 110-114 (DOC - 79 KB)
• 115-115 (PDF - 110 KB)
• 115-115 (DOC - 70 KB)
• 116-122 (PDF - 130 KB)
• 116-122 (DOC - 82 KB)
• 123-128 (PDF - 131 KB)
• 123-128 (DOC - 78 KB)
• 129-132 (PDF - 119 KB)
• 129-132 (DOC - 79 KB)
• 133-133/REV1 (PDF - 103 KB)
• 133-133/REV1 (DOC - 49 KB)
• 134-136/REV1 (PDF - 131 KB)
• 134-136/REV1 (DOC - 78 KB)
• 137-138 (PDF - 113 KB)
• 137-138 (DOC - 73 KB)
• 139-143 (PDF - 124 KB)
• 139-143 (DOC - 78 KB)
• 144-144 (PDF - 105 KB)
• 144-144 (DOC - 70 KB)
• 145-146 (PDF - 107 KB)
• 145-146 (DOC - 72 KB)
• 147-152 (PDF - 125 KB)
• 147-152 (DOC - 77 KB)
• 153-161 (PDF - 137 KB)
• 153-161 (DOC - 84 KB)
• 162-168/REV1 (PDF - 150 KB)
• 162-168/REV1 (DOC - 84 KB)
• 169-175/REV1 (PDF - 139 KB)
• 169-175/REV1 (DOC - 81 KB)
• 176-176 (PDF - 249 KB)
• 176-176 (DOC - 78 KB)
• 177-177 (PDF - 113 KB)
• 177-177 (DOC - 62 KB)
• 178-178 (PDF - 104 KB)
• 178-178 (DOC - 20 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0080),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0077/2020),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 2 d. Regionų komiteto nuomonę[2],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0162/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

Pakeitimas  1

Teisėkūros rezoliucijos projektas

5 a nurodomoji dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 3-iąjį DVT „Visuotinė sveikata ir gerovė“,

Pakeitimas  2

Teisėkūros rezoliucijos projektas

5 b nurodomoji dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į labai sunkias oro taršos pasekmes žmonių sveikatai, nes ji, Europos aplinkos agentūros duomenimis, per metus sukelia 400 000 pirmalaikių mirčių,

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

-1 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(-1) dėl klimato kaitos keliamos egzistencinės grėsmės reikia imtis platesnių užmojų ir aktyvesnių Sąjungos ir valstybių narių klimato srities veiksmų. Sąjunga yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų kovojant su klimato kaita ir, remdamasi lygybės principu ir patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, rezultatyviai įgyvendinti po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos priimtą 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (toliau – Paryžiaus susitarimas), sąžiningai prisidėdama prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
	_________________
	1a OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;	(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja tvaraus augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų sveikesnė, teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų tvaria, modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir tarptautiniu mastu konkurencinga ekonomika ir kokybiškomis darbo vietomis, kuriose 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, atkurti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą, jūrų ir sausumos ekosistemas ir biologinę įvairovę ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ta pertvarka turi būti grindžiama naujausiais nepriklausomais moksliniais įrodymais. Be to, ji turi būti socialiai teisinga ir įtrauki, grindžiama solidarumu ir bendradarbiavimo pastangomis Sąjungos lygmeniu, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, kartu siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, kurti kokybiškas darbo vietas ir nuspėjamą aplinką investicijoms, taip pat laikantis principo „nepakenk“;
_________________	_________________
19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).	19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita;	(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia sparčiai imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taškų pasiekimo tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22.Joje taip pat parodyta, kad iki 2030 m. gamtiniai sprendimai, kaip numatoma, užtikrins 37 proc. klimato kaitos sušvelninimą. Klimato kaita daro didelį poveikį jūrų ir sausumos ekosistemoms, kurios yra pagrindiniai dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido absorbentai, bendrai absorbuojantys apie 60 proc. viso per metus dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio;
_________________	_________________
20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].	20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].
21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.	21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.
22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).	22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;	(3) norint prisidėti prie teisingų ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, socialinės gerovės, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sparčiai, sąžiningai, veiksmingai, ekonomiškai efektyviai ir socialiniu požiūriu teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje, siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) mokslas jau įrodė sveikatos, aplinkos ir klimato krizės tarpusavio ryšį, visų pirma susijusį su klimato kaitos padariniais ir biologinės įvairovės bei ekosistemų nykimu. Tokių sveikatos ir sanitarijos krizių, kaip COVID-19, ateinančiais dešimtmečiais gali padaugėti, todėl Sąjunga, kaip pasaulinio masto veikėja, turės įgyvendinti visuotinę strategiją, pagrįstą darnaus vystymosi tikslais, kad būtų išvengta tokių įvykių, sprendžiant juos lemiančias problemas ir skatinant integruotą požiūrį;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3b) Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad klimato kaita neigiamai veikia sveikatos būklę lemiančius socialinius ir aplinkos veiksnius – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, apsirūpinimą maistu ir saugią pastogę – ir kad 2030–2050 m. numatoma 250 000 papildomų mirties atvejų per metus dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir kaitros sukeliamo streso, nes ekstremaliai aukšta oro temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties, pirmiausia vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių. Klimato kaita, pasireiškianti potvyniais, kaitros laikotarpiais, sausromis ir gaisrais, labai veikia žmonių sveikatą, be kita ko, lemia neprievalgį, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas ir pernešėjų platinamas infekcijas;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

3 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3c) Paryžiaus susitarimo preambulėje teisė į sveikatą pripažįstama kaip pagrindinė teisė. Kaip nurodyta Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje, visos jos šalys turi taikyti atitinkamus metodus, tokius kaip poveikio įvertinimas, parengtus ir reglamentuotus nacionaliniu mastu, siekiant iki minimumo sumažinti neigiamą projektų ir priemonių, kurių jos imasi siekdamos sušvelninti klimato kaitą ar prisitaikyti prie jos, poveikį ekonomikai, visuomenės sveikatai ir aplinkos kokybei;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

3 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3d) šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos piliečių neatskiriamų teisių į gyvybę ir saugią aplinką, kurios pripažįstamos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsaugos ir reikalaujama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės imtųsi atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu būtinų priemonių, kad panaikintų dėl pasaulinės klimato kritinės padėties kylančią realią ir neišvengiamą riziką žmonių gyvybei ir gerovei, taip pat gamtos pasauliui, nuo kurio jie priklauso. Reglamentas turėtų būti orientuotas į žmones ir juo turėtų būti siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, dedant pastangas, kad jos didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25;	(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas dėti pastangas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25. Kaip bendras pagrindas Sąjungos indėliui siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad ir Sąjunga, ir valstybės narės visapusiškai prisidėtų prie tų trijų Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;
_________________	_________________
23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.	23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.
24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.	24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.
25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.	25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;	(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, ekonomiką, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Atsižvelgiant į tai, Sąjunga ir valstybės narės savo veiksmuose turėtų vadovautis atsargumo principu, principu „teršėjas moka“, principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir principu „nepakenk“;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) dėl Sąjungos nustatytos reguliavimo sistemos postūmio ir Europos pramonės įdėtų pastangų Sąjungos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 iki 2018 m. sumažėjo 23 proc., o ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 61 proc., vadinasi, ekonomikos augimą galima atsieti nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;	(6) siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, reikia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, savo išmetamą teršalų kiekį sparčiai sumažintų beveik iki nulio. Šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys turėtų būti principas „teršėjas moka“. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu, sykiu mažinant energijos nepriteklių, pereiti prie labai efektyvaus vartojimo ir atsinaujinančiais ištekliais grindžiamos, tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Reikėtų padidinti žiedinės ekonomikos indėlį, kuriuo ji prisideda prie poveikio klimatui neutralizavimo, gerinant išteklių vartojimo efektyvumą, naudojant daugiau mažo anglies dioksido kiekio medžiagų ir sykiu skatinant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra, o tam reikės papildomo finansavimo. Sąjunga ir valstybės narės turės priimti plačių užmojų ir suderintas reglamentavimo sistemas, kad užtikrintų visų ekonomikos sektorių indėlį siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) bendras visas dėl žmogaus veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per tam tikrą laiką ir atitinkama šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje yra ypač svarbūs klimato sistemai ir kylant temperatūrai. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C pasaulinio atšilimo ir ją pagrindžiančių scenarijų duomenų bazėje pateikiami patikimiausi turimi ir naujausi moksliniai duomenys apie likusį pasaulinį ŠESD biudžetą, kurio neviršijant galima užtikrinti, kad XXI a. temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Siekiant suderinamumo su Sąjungos įsipareigojimais toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, būtina nustatyti teisingą Sąjungos dalį likusiame pasauliniame šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžete. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetas taip pat yra svarbi priemonė siekiant padidinti Sąjungos klimato politikos skaidrumą ir atskaitomybę. Išsamioje analizėje, kuria grindžiamas 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, Komisija nurodo, kad su 1,5 °C scenarijumi suderinamas 2018–2050 m. ES 28 šalių anglies dioksido biudžetas būtų 48 Gt CO2. Komisija, remdamasi naujausiais IPCC atliktais moksliniais skaičiavimais, turėtų nustatyti 27 ES valstybių narių grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, išreikštą CO2 ekvivalentu, kuris būtų teisinga Sąjungai tenkanti likusio pasaulinio galimo išmesti teršalų kiekio dalis, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų. Nustatant Sąjungos grynojo nulinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio užtikrinimo ne vėliau kaip 2050 m. trajektoriją, visų pirma jos būsimus 2030 ir 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, turėtų būti vadovaujamasi Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetu;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB26, kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84227, kuriuo nustatyti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84128, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;	(7) Sąjunga yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti dabartinio 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, kuris buvo priimtas prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB26, kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84227, kuriuo nustatyti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84128, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;
__________________	__________________
26 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).	26 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
27 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).	27 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).
28 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).	28 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7a) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą teršalų kiekį;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;	(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;
__________________	__________________
29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.	29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.
30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).	30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).	31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).	32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) Komisija parengė ir patvirtino kelias energetikos sektoriaus politikos iniciatyvas, visų pirma susijusias su atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant pastatų energinį naudingumą. Šios iniciatyvos sudaro dokumentų rinkinį bendra tema, susijusia su principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir Sąjungos pasauliniu pirmavimu atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Į šias iniciatyvas reikėtų atsižvelgti nacionaliniu mastu ilgainiui siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kad būtų užtikrinta itin efektyviai energiją vartojanti, atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiama energetikos sistema ir atsinaujinančiųjų išteklių plėtra Sąjungoje;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

9 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9b) perėjus prie švarios energijos bus sukurta energetikos sistema, kurios pagrindinis energijos tiekimo šaltinis bus atsinaujinantieji energijos ištekliai – taip bus labai padidintas energijos tiekimo saugumas, sumažinta energetinė priklausomybė ir remiamos vietinės darbo vietos;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

9 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9c) energetikos pertvarka gerina energijos vartojimo efektyvumą ir mažina Sąjungos ir valstybių narių energetinę priklausomybę. Ši struktūrinė permaina siekiant efektyvesnės atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos ekonomikos visuose sektoriuose bus ne tik naudinga prekybos balansui, bet ir sustiprins energetinį saugumą ir padės kovoti su energijos nepritekliumi;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

9 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9d) siekiant užtikrinti solidarumą ir sudaryti sąlygas efektyviai energetikos pertvarkai, Sąjungos klimato politikoje turi būti nustatyta aiški trajektorija siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip 2050 m. Sąjunga turėtų realistiškai vertinti ekonominį efektyvumą ir techninius iššūkius ir užtikrinti, kad būtų galimų panaudoti įperkamos energijos šaltinių, pvz., vandenilio technologijų, piko ir mažiausios paklausos balansavimui energetikos sistemoje;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9e) klimato apsauga suteikia progą Sąjungos ekonomikai imtis aktyvesnių veiksmų ir pasinaudoti pradininko privalumais pirmaujant švarių technologijų srityje. Tai galėtų padėti užtikrinti Sąjungos pramonės pirmavimą pasaulinių inovacijų srityje. Darnios gamybos inovacijos gali paskatinti tvirtą Sąjungos pramonę pagrindiniuose rinkos segmentuose ir taip apsaugoti bei kurti darbo vietas;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9f) reikia numatyti paramą būtinoms investicijoms į naujas darnias technologijas, kurios yra būtinos norint pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Šiuo atžvilgiu svarbu laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu ir vengti bet kokio susaistymo efekto. Kaip nurodyta 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Vandenilio strategija neutralizuoto poveikio klimatui Europai“, vandenilis taip pat gali būti svarbus remiant Sąjungos įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį, ypač daug energijos suvartojančiuose sektoriuose;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;	(10) Sąjunga turi tiek atsakomybę, tiek priemonių toliau pirmauti pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi šį tikslą pasiekti teisingai, socialiniu požiūriu sąžiningai ir įtraukiai, padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją, prekybą, investicijų ir pramonės politiką. Sąjunga turėtų stiprinti savo aplinkotausos diplomatiją visuose tarptautiniuose forumuose, susijusiuose su tarptautinių klimato srities tikslų siekimu, laikantis Paryžiaus susitarimo;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;	(11) Europos Parlamentas yra raginęs Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnių klimato srities veiksmų, kad būtų skatinamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, kuris turėtų įvykti kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. ir taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. Jis taip pat ne kartą ragino Sąjungą padidinti savo 2030 m. klimato srities tikslą ir įtraukti šį padidintą tikslą į Europos klimato teisės aktą34a. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, remiantis sąžiningumo ir teisingos pertvarkos principais ir atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių pradines padėtis, ir pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;
_________________	_________________
33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).	33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).
34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).	34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).
	34a2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (2019/2712(RSP)).
35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).	35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;	(12) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir valstybių narių lygmeniu būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą turėtų bendrai pasiekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės. Po 2050 m. Sąjunga ir visos valstybės narės turėtų toliau mažinti išmetamą teršalų kiekį, siekdamos užtikrinti, kad absorbuojamas ŠESD kiekis viršytų dėl žmogaus veiklos išmetamą teršalų kiekį;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) kiekviena valstybė narė privalo nacionaliniu lygmeniu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Siekiant teisingumo ir solidarumo ir siekiant padėti valstybėms narėms, kurių pradinė padėtis skirtinga, pertvarkyti energetiką, reikalingi pakankami Sąjungos paramos mechanizmai ir finansavimas, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES).../... 1a numatytas Teisingos pertvarkos fondas ir kiti atitinkami finansavimo mechanizmai;
	__________________
	1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL ...).

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12b) Paryžiaus susitarimo preambulėje pripažįstama, kad svarbu užtikrinti visų ekosistemų, įskaitant vandenynus, vientisumą. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje pabrėžiama, kad jos šalys turi skatinti tvarų visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentų ir kaupviečių, įskaitant biomasę, miškus ir vandenynus, taip pat kitas sausumos, pakrančių ir jūrų ekosistemas, valdymą, išsaugojimą ir gausinimą. Jeigu Paryžiaus susitarimo tikslų pasiekti nepavyktų, temperatūra galėtų viršyti lūžio tašką, po kurio vandenynai nebegalėtų absorbuoti tiek daug anglies dioksido ir padėti švelninti klimato kaitos;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

12 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12c) gamtiniai anglies dioksido absorbentai atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės. Komisija nagrinėja galimybę parengti reglamentavimo sistemą anglies dioksido šalinimui sertifikuoti pagal savo Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir strategiją „nuo lauko iki stalo“. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir jos iniciatyvos atliks svarbų vaidmenį atkuriant nualintas ekosistemas, visų pirma tas, kurios turi daugiausiai potencialo rinkti ir kaupti anglies dioksidą ir užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms bei sumažinti jų poveikį. Ekosistemų atkūrimas padėtų išlaikyti, valdyti ir gerinti gamtinius absorbentus ir skatinti biologinę įvairovę kovojant su klimato kaita;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

12 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12d) siekiant daugiau aiškumo, Komisija turėtų pateikti gamtinių ir kitų absorbentų apibrėžtį;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12e) pereidama prie neutralaus poveikio klimatui, Sąjunga privalo išsaugoti savo pramonės, ypač daug energijos vartojančių sektorių, konkurencingumą, be kita ko, nepažeisdama PPO taisyklių, plėtoti veiksmingas kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemones ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas Sąjungai ir trečiosioms valstybėms, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos, kylančios dėl Paryžiaus susitarimą atitinkančios klimato politikos neįgyvendinimo;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;	(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC, Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Europos klimato kaitos tarybos (ECCC) mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, visų pirma savo išorės veiksmais ir vystymosi politika padėdama pažeidžiamiausiems gyventojams, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) ekosistemos, žmonės ir ekonomika Sąjungoje patirs sunkius klimato kaitos padarinius, jeigu nebus skubiai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba nebus prisitaikyta prie klimato kaitos. Prisitaikymas prie klimato kaitos padėtų papildomai ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti neišvengiamą poveikį ir būtų gauta didelės papildomos naudos naudojantis gamtiniais sprendimais;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13b) neigiamas klimato kaitos poveikis gali viršyti valstybių narių prisitaikymo pajėgumus. Todėl valstybės narės ir Sąjunga turėtų kartu stengtis išvengti nuostolių ir žalos, juos sumažinti ir juos šalinti, kaip nurodyta Paryžiaus susitarimo 8 straipsnyje, be kita ko, taikant Varšuvos tarptautinį mechanizmą;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;	(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, o Komisija, parengusi rodiklius, turėtų padėti stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) priimdamos prisitaikymo strategijas ir planus, valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti labiausiai paveiktoms vietovėms. Be to, siekiant išnaudoti visas klimato kaitos reguliavimo ir prisitaikymo prie jos galimybes, būtina skatinti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę. Prisitaikymo strategijose ir planuose turėtų būti skatinami gamtiniai sprendimai ir ekosistemomis grindžiamas prisitaikymas, kuriuo prisidedama prie biologinės įvairovės atkūrimo ir išsaugojimo, ir deramai atsižvelgiama į teritorijų specifiką ir vietos žinias, taip pat turėtų būti nustatytos konkrečios priemonės jūrų ir pakrančių ekosistemoms apsaugoti. Be to, reikėtų panaikinti veiklą, kuri trukdo ekosistemoms prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų užtikrintas biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų atsparumas;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14b) prisitaikymo strategijomis taip pat turėtų būti skatinama keisti paveiktų vietovių modelį, taikant aplinkai palankius ir gamtinius sprendimus. Jomis turėtų būti užtikrinamas darnus pragyvenimas, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, be kita ko, darnus ir vietinis žemės ūkis, darni vandentvarka, atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal darnaus vystymosi tikslus, kad būtų stiprinamas jų atsparumas ir jų ekosistemų apsauga;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;	(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės, socialinio teisingumo, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo, be kita ko, sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų pasauliniu lygmeniu. Valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į bet kokią biurokratiją ar kitas teisines kliūtis, kurios gali trukdyti ekonominės veiklos vykdytojams ar sektoriams siekti klimato tikslų, socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba nepakankamų veiksmų, faktą, kad moterys patiria neproporcingą klimato kaitos poveikį, ir poreikį stiprinti lyčių lygybę, poreikį skatinti darnius gyvenimo būdus, kuo didesnio energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo užtikrinimą, energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumą ir jų įperkamumą, ypač atsižvelgiant į poreikį kovoti su energijos nepritekliumi, sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą ir vienodas sąlygas tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, skirtingą pradinę padėtį ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos, poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką, vadovaujantis 2015 m. Tarptautinės darbo organizacijos gairėmis dėl teisingo perėjimo prie ekologiškai tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems, patikimiausius turimus mokslinius įrodymus, visų pirma IPCC ir IPBES pateiktas išvadas, poreikį su klimato kaita susijusią riziką ir pažeidžiamumą dėl klimato kaitos bei prisitaikymo vertinimus įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus, sykiu užtikrinant, kad Sąjungos politikos priemonės derėtų su klimato srities tikslais, išlaidų efektyvumą ir neutralumą technologijų atžvilgiu, siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą lygiomis sąlygomis, poreikį valdyti, išsaugoti ir atkurti jūrų ir sausumos ekosistemas ir biologinę įvairovę, dabartinės infrastruktūros būklę ir galimą poreikį atnaujinti Sąjungos infrastruktūrą ir į ją investuoti, ilgainiui siekiamą vis didesnį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų mastą, įvairių ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą ekonomiškai ir socialiai perspektyviai investuoti į pertvarką, taip pat galimą anglies dioksido nutekėjimo riziką ir jo prevencijos priemones;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;	(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingas revoliucinis pokytis visose politikos srityse, plačių užmojų ir tvarus finansavimas ir bendros visų ekonomikos sektorių, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16a) visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai, konkrečiai energetikos, pramonės, transporto, šilumos ir vėsumos bei pastatų, žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), turės dirbti kartu, siekdami įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Visi sektoriai, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikoma Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), turėtų dėti panašias pastangas, kad įgyvendintų Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, ir užtikrinti jų visų dalyvavimą, Komisija turėtų parengti rekomendacijas tiems ekonomikos sektoriams, kurie galėtų daugiausiai prisidėti siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo. Rekomendacijos turėtų apimti tų sektorių Sąjungos lygmens išmetamo ŠESD kiekio mažinimo orientacines trajektorijas. Tai suteiktų jiems tikrumo imtis atitinkamų priemonių, planuoti būtinas investicijas ir atitinkamai padėtų jiems neišklysti iš pertvarkos kelio. Taip pat tai veiktų kaip mechanizmas, padedantis sektoriams dalyvauti ieškant neutralaus poveikio klimatui sprendimų;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16b) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtinas visų sektorių dalyvavimas. Sąjunga turėtų toliau stengtis stiprinti ir skatinti žiedinę ekonomiką ir remti atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus ir alternatyvas, kuriais galima pakeisti iškastiniu kuru pagrįstus produktus ir medžiagas. Tolesnis atsinaujinančiųjų produktų ir medžiagų naudojimas bus labai naudingas švelninant klimato poveikį ir bus naudingas daugeliui skirtingų sektorių;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

16 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16c) atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką, perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir tolesnės pastangos ją palaikyti turėtų būti tikra žalioji pertvarka, kuri lemtų išties sumažėjusį išmetamųjų teršalų kiekį, o ne klaidingą tik Sąjungos rezultatą, nors gamyba ir tarša bus perkeltos už Sąjungos ribų. To siekiant Sąjungos politika turi būti kuriama taip, kad būtų kuo labiau sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika ir būtų ieškoma technologinių sprendimų;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

16 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16d) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui negalima neatsižvelgti į žemės ūkio sektorių – vienintelį gamybos sektorių, kuriame gali būti kaupiamas anglies dioksidas. Ypač miškininkystės sektorius, ilgalaikės ganyklos ir apskritai daugiametės kultūros užtikrina ilgalaikį anglies dioksido kaupimą;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

16 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16e) siekiant poveikio klimatui neutralumo, būtina atsižvelgti į ypatingą žemės ūkio ir miškininkystės vaidmenį, nes tik gyvybingas ir produktyvus žemės ūkis ir miškininkystė gali užtikrinti kokybiškų ir saugių maisto produktų tiekimą gyventojams pakankamais kiekiais ir už prieinamą kainą, taip pat atsinaujinančiųjų žaliavų tiekimą visoms bioekonomikos reikmėms;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

16 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16f) miškai yra labai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui. Darni ir gamtai artima miškotvarka yra nepaprastai svarbi, norint nuolat iš atmosferos absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, taip pat suteikia galimybę gauti atsinaujinančiųjų ir klimatui nekenksmingų žaliavų medienos gaminiams, kurie kaupia anglį ir gali būti iškastinių medžiagų ir kuro pakaitalas. Trejopas miškų vaidmuo (absorbentas, kaupiklis ir pakaitalas) padeda mažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį ir užtikrinti, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

16 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16g) Sąjungos teise turėtų būti siekiama remti miško įveisimą ir darnią miškotvarką valstybėse narėse, kuriose nėra didelių miškų išteklių, dalijantis geriausia patirtimi ir sektoriaus praktinėmis žiniomis;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;	(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Atsižvelgiant į Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu toliau stiprinti klimato srities veiksmus ir visų pirma padidinti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą – sumažinti išmetamų teršalų kiekį 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Todėl iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus atitinkamai reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas didesnis tikslas įgyvendinamas, ir kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriais padedama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir remiama žiedinė ekonomika;
__________________
36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) Komisija, siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės toliau siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo, ir užtikrinti nuspėjamumą ir visų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant įmones, darbuotojus ir profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, pasitikėjimą, turėtų išnagrinėti galimybes nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą ir atitinkamai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17b) ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų peržiūrėti ir prireikus pasiūlyti peržiūrėti visą politiką ir priemones, kurios svarbios siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo ir siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Šiuo atžvilgiu siekiant didesnių Sąjungos tikslų, ES ATLPS turi atitikti paskirtį. Todėl Komisija turėtų sparčiai peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB1a ir jos nuostatomis sustiprinti Inovacijų fondą, kad būtų toliau kuriamos finansinės paskatos naujoms technologijoms, skatinamas augimas, konkurencingumas, remiamos švarios technologijos, sykiu užtikrinant, kad stiprinant Inovacijų fondą būtų prisidedama prie teisingos pertvarkos;
	_____________________
	1a 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

17 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17c) siekiant parodyti klimato politikos svarbą ir svorį ir suteikti politikos veikėjams būtinos informacijos teisėkūros procese, Komisija turėtų visus būsimus teisės aktus vertinti per naują prizmę, įtraukdama į vertinimą klimatą ir pasekmes klimatui ir nustatydama, kokį poveikį bet koks siūlomas teisės aktas turės klimatui ir aplinkai, lygiai taip, kaip Komisija vertina teisinį pagrindą, subsidiarumą ir proporcingumą;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

17 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17d) Komisija taip pat turėtų pasirūpinti, kad pramonė turėtų pakankamai galimybių įvykdyti didelę pertvarką siekiant poveikio klimatui neutralumo ir itin plačių užmojų 2030 ir 2040 m. tikslų, parengdama nuodugnią reglamentavimo sistemą ir skirdama uždavinių mastą atitinkančius finansinius išteklius. Ta reglamentavimo ir finansavimo sistema turėtų būti reguliariai vertinama ir prireikus pritaikoma, kad būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo, įmonių uždarymo, darbo vietų praradimo ir nesąžiningos tarptautinės konkurencijos;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

17 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17e) Komisija turėtų įvertinti užimtumo poreikius, įskaitant švietimo ir mokymo reikalavimus, ekonomikos raidą ir sąžiningos ir teisingos pertvarkos diegimą;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

17 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17f) kad Sąjunga ne vėliau kaip 2050 m. pasiektų poveikio klimatui neutralumo tikslą ir tarpinius 2030 m. ir 2040 m. klimato srities tikslus, Sąjungos institucijos ir visos valstybės narės turėtų kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. laipsniškai panaikinti visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui. Laipsniškas šių subsidijų panaikinimas neturėtų daryti poveikio pastangoms kovoti su energijos nepritekliumi;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;	(18) siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės kryptingai siektų Sąjungos klimato srities tikslų ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei kiekvienos valstybės narės padaryta pažanga ir bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei kurios nors Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas. Komisija turėtų viešai paskelbti tą vertinimą ir jo rezultatus, kai tik jį patvirtina;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) poveikio klimatui neutralumo užtikrinimas įmanomas tik tuo atveju, jei visos valstybės narės dalijasi našta ir visapusiškai įsipareigoja pereiti prie neutralaus poveikio klimatui. Kiekviena valstybė narė privalo pasiekti tarpinius ir galutinius tikslus, o jei Komisija mano, kad šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių prieš valstybes nares. Šios priemonės turėtų būti proporcingos, tinkamos ir atitikti Sutartis;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

18 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18b) mokslinė patirtis ir patikimiausi prieinami naujausi duomenys kartu su faktine ir skaidria informacija apie klimato kaitą yra būtini ir turi pagrįsti Sąjungos veiksmus klimato srityje ir pastangas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tose valstybėse narėse, kuriose jos yra, nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos atlieka svarbų vaidmenį informuodamos visuomenę ir prisidėdamos prie politinių debatų klimato kaitos tema. Todėl valstybės narės, kurios to dar nepadarė, raginamos įsteigti nacionalinę klimato srities patariamąją įstaigą, kurią sudarytų mokslininkai, atrinkti remiantis jų žiniomis klimato kaitos srityje ir kitose srityse, svarbiose siekiant šio reglamento tikslų. Bendradarbiaudama su šiomis nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis, Komisija turėtų įsteigti nepriklausomą mokslinę patariamąją grupę klimato kaitos klausimais, Europos klimato kaitos tarybą (ECCC), kuri turėtų papildyti Europos aplinkos agentūros (EAA) ir esamų Sąjungos mokslinių tyrimų institucijų ir agentūrų darbą. Jos užduotys turėtų nesutapti su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos užduotimi tarptautiniu lygiu. ECCC turėtų sudaryti mokslinis komitetas, kurį sudarytų atrinkti vyresnieji ekspertai, ir jai turėtų padėti du kartus per metus posėdžiaujanti valdyba. ECCC tikslas – kasmet pateikti Sąjungos institucijoms Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitikties Sąjungos klimato srities tikslams ir jos tarptautiniams įsipareigojimams klimato srityje vertinimus. ECCC taip pat turėtų įvertinti veiksmus ir būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatyti anglies dioksido sekvestracijos potencialą;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;	(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC, UNEP, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių nacionalinių nepriklausomų klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;	(20) piliečiai, bendruomenės ir regionai turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu skatinama ir sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus vietos, regioniniu ir nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų visiškai skaidriai bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiai teisingą, lyčių pusiausvyra grindžiamą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros37 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, MVĮ, darbuotojus ir profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, Komisija turėtų įvertinti galimybes priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija, ir, jei tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;	(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,	(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir visose valstybėse narėse neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) šiuo metu Sąjungoje išmetama 10 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą apsiribojama Sąjungos gamybos išmetamais teršalais. Nuosekli klimato politika taip pat apima su vartojimu ir energetika bei išteklių importu susijusio išmetamo teršalų kiekio kontrolę;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

23 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23b) Sąjungos vartojimo poveikis klimatui yra labai svarbi priemonė, kurią būtina plėtoti siekiant gerinti bendrą Sąjungos klimato srities tikslų nuoseklumą;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

23 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23c) visapusiškai veiksmingoje Sąjungos klimato politikoje turėtų būti sprendžiama anglies dioksido nutekėjimo problema ir plėtojamos atitinkamos priemonės, pvz., su importu susijusio anglies dioksido kainų reguliavimo mechanizmas, kad būtų kovojama su šia problema ir kad būtų saugomi Sąjungos standartai ir pramonės lyderiai;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

23 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23d) pastaraisiais metais nuolat augo žemės ūkio produktų ir maisto produktų importas iš trečiųjų šalių. Ši tendencija parodo, kad reikėtų įvertinti, kuriems iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams taikomi reikalavimai prilygsta Sąjungos ūkininkams taikomiems reikalavimams, kurie nustatyti siekiant Sąjungos politikos tikslų mažinti klimato kaitos poveikį. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir komunikatą ta tema;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23e) savo komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pabrėžia poreikį paspartinti perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo kaip prioritetinės politikos siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Siekdama užtikrinti perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo, Komisija nurodė, kad 2020 m. ji priims išsamią darniojo ir išmaniojo judumo strategiją, kurioje bus numatytos plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama gerokai sumažinti visų rūšių transporto išmetamą CO2 ir teršalų kiekį, be kita ko, skatinant naudoti netaršias transporto priemones ir alternatyviuosius kelių, jūrų ir aviacijos degalus, didinant darnesnių transporto rūšių, tokių kaip geležinkeliai ir vidaus vandenys, dalį ir gerinant visos transporto sistemos veiksmingumą, skatinant vartotojus rinktis darnesnius sprendimus ir mažataršes praktikas, taip pat investuojant į mažataršę ir netaršią infrastruktūrą;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23f) transporto infrastruktūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį spartinant perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo, užtikrinant perėjimą prie darnesnių transporto rūšių, visų pirma krovinių vežimo srityje. Tuo pat metu su klimato kaita susiję įvykiai, kaip antai vandens lygio kilimas, ekstremalios oro sąlygos, sausra ir kylančios temperatūros, gali padaryti žalos infrastruktūrai, sukelti veiklos sutrikimų, viršyti tiekimo grandinės pajėgumą ir našumą ir atitinkamai neigiamai paveikti judumą Europoje. Todėl nepaprastai svarbu iki 2030 m. užbaigti kurti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą ir iki 2040 m. baigti kurti papildomą TEN-T tinklą, sykiu atsižvelgiant į įpareigojimus, nustatytus Sąjungos teisėje dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su projektais, mažinimo per visą tų projektų ciklą. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktų sistemą, siekiant gerinti transporto infrastruktūros rizikos valdymą ir didinti jos atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

23 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23g) Sąjungos teisėkūros veiksmai turėtų būti iš esmės orientuojami į Europos geležinkelių tinklo, visų pirma, tarptautinių jungčių, junglumą, kad vidutinio ir tolimojo susisiekimo keleivių kelionės geležinkelių transportu būtų patrauklesnės, ir į krovinių vežimo geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportu pajėgumų didinimą;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

23 h konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23h) svarbu užtikrinti pakankamas investicijas į tinkamos visiškai netaršaus judumo infrastruktūros, įskaitant įvairiarūšio vežimo platformas, plėtrą, kartu sustiprinant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį, kurį ji atlieka remiant perėjimą prie išmaniojo, darniojo ir saugaus judumo Sąjungoje;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

23 i konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23i) atsižvelgiant į Sąjungos pastangas kelių transportą pakeisti geležinkelių transportu, kad pirmautų išmetamo CO2 kiekio požiūriu veiksmingiausios rūšies transportas, ir į tai, kad 2021 m. bus Europos geležinkelių metai, teisėkūros srityje ypatingą dėmesį reikėtų skirti tikros bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimui iki 2024 m. pašalinant visą administracinę naštą ir panaikinant protekcionistinius nacionalinės teisės aktus;

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

23 j konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23j) siekdama iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą Komisija taip pat turėtų sugriežtinti konkrečius teisės aktus dėl veiksmingumo, susijusio su išmetamu CO2 kiekiu, standartų, taikomų automobiliams, furgonams ir sunkvežimiams, numatyti konkrečias priemones siekiant skatinti kelių transporto elektrifikavimą ir imtis iniciatyvos plėsti darnaus alternatyvaus kuro gamybą ir diegimą;

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 k konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23k) 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride, Ispanijoje (COP 25), Europos Parlamentas pastebėjo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitiktų būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia Europos ir pasaulio lygmenimis imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad būtų užtikrinta, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis1a;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1 straipsnis	1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis	Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo laipsniško išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema.	Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo, nuspėjamo ir spartaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema, laikantis Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų.
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.	Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.
Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.	Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2 straipsnis	2 straipsnis
Poveikio klimatui neutralumo tikslas	Poveikio klimatui neutralumo tikslas
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.	1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentų absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas Sąjungoje – taigi iki tos datos užtikrinama, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2050 m. turi užtikrinti, kad grynasis išmetamas teršalų kiekis būtų nulinis.
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.	2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis naujausiomis mokslo žiniomis, imasi būtinų priemonių ir teikia paramą atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad sudarytų sąlygas Sąjungoje ir visose valstybėse narėse įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą, teisingą pertvarką, socialinę ir ekonominę sanglaudą, pažeidžiamų Sąjungos piliečių apsaugą, taip pat, kad svarbu valdyti, atkurti ir stiprinti jūrų ir sausumos biologinę įvairovę, ekosistemas ir anglies dioksido absorbentus.
	2a. Nuo 2051 m. sausio 1 d. Sąjungoje ir visose valstybėse narėse absorbentų pašalinamas ŠESD kiekis turi viršyti dėl žmogaus veiklos išmetamą teršalų kiekį.
3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.	3. 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslas – išmetamą teršalų kiekį sumažinti 60 proc. , palyginti su 1990 m.
4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.	4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti visi Sąjungos teisės aktai, aktualūs siekiant įgyvendinti 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslą, ir kiti susiję Sąjungos teisės aktai, kuriais skatinama žiedinė ekonomika ir prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisija visų pirma įvertina galimybes suderinti visų sektorių, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, išmetamą teršalų kiekį su 2030 m. klimato srities tikslu ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. grynasis išmetamas šių teršalų kiekis būtų sumažintas iki nulio, ir atitinkamai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisija sutelkia pakankamus išteklius visoms investicijoms, būtinoms šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti.
	4a. Ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 31 d. Komisija, atlikusi išsamų poveikio vertinimą ir atsižvelgdama į 3 straipsnio 2a dalyje nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, išnagrinėja galimybes nustatyti 2040 m. Sąjungos tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir atitinkamai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
	Komisija, nagrinėdama galimybes nustatyti 2040 m. klimato srities tikslą, konsultuojasi su ECCC ir atsižvelgia į kriterijus, nustatytus 3 straipsnio 3 dalyje.
	4b. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo 2040 m. klimato srities tikslo priėmimo dienos Komisija įvertina, kaip reikėtų iš dalies pakeisti visus Sąjungos teisės aktus, aktualius siekiant įgyvendinti tą tikslą, ir vadovaudamasi Sutartimis apsvarsto galimybę imtis būtinų priemonių, įskaitant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimą.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a straipsnis
	Valstybių narių klimato srities patariamosios įstaigos ir Europos klimato kaitos taryba
	1. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. visos valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinę nepriklausomą klimato srities patariamąją įstaigą, atsakingą už ekspertų mokslinių rekomendacijų dėl nacionalinės klimato politikos teikimą ir kt. Jei tokios įstaigos nėra, valstybės narės skatinamos įsteigti tokią įstaigą.
	Siekiant remti nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos mokslinį nepriklausomumą ir savarankiškumą, valstybės narės skatinamos imtis tinkamų priemonių, kad ši įstaiga galėtų veikti visiškai skaidriai, o jos išvados būtų skelbiamos viešai, ir pranešti apie šias priemones Komisijai.
	2. Ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. Komisija, bendradarbiaudama su šiomis nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis, įsteigia Europos klimato kaitos tarybą (ECCC) kaip nuolatinę, nepriklausomą tarpdalykinę mokslinę patariamąją klimato kaitos klausimais grupę, kuri vadovaujasi naujausiomis IPCC pateiktomis mokslinėmis išvadomis. ECCC veikla papildo Europos aplinkos agentūros (EAA) ir esamų Sąjungos mokslo tiriamųjų įstaigų ir agentūrų darbą. Siekiant išvengti darbo dubliavimo, EAA atlieka ECCC sekretoriato funkcijas, sykiu išsaugant ECCC biudžetinį ir administracinį nepriklausomumą.
	3. ECCC nariai pareigas eina penkerių metų kadenciją ir gali jas eiti dar vieną kadenciją. ECCC sudaro mokslinis komitetas, kurį sudaro ne daugiau kaip 15 vyresniųjų ekspertų, užtikrinančių visą ekspertinių žinių spektrą, reikalingą 4 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Mokslinis komitetas yra nepriklausomai atsakingas už ECCC mokslinių rekomendacijų rengimą.
	4. Mokslinio komiteto veikla yra, be kita ko:
	a) vertinti esamų ir siūlomų Sąjungos trajektorijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ir klimato srities tikslų suderinamumą su Sąjungos ir tarptautiniais klimato srities įsipareigojimais;
	b) vertinti tikimybę neviršyti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ir užtikrinti poveikio klimatui neutralumą taikant esamas ir planuojamas priemones;
	c) vertinti, ar Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitinka 2 straipsnyje nustatytus tikslus;
	d) nustatyti veiksmus ir būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti anglies dioksido sekvestracijos potencialą, ir
	e) nustatyti neveikimo arba nepakankamų veiksmų pasekmes.
	5. Vykdydama 4 dalyje nurodytą veiklą, ECCC užtikrina, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su nacionalinėmis nepriklausomomis klimato srities patariamosiomis įstaigomis.
	6. Moksliniam komitetui dirbti padeda valdyba. Į valdybos sudėtį įeina po vieną narį iš kiekvienos nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos, apie kurią Komisijai pranešta, kaip nurodyta 1 dalyje, du Komisijos atrinkti atstovai, du Europos Parlamento atrinkti atstovai ir sekretoriato pirmininkas, kurį skiria EAA.
	Valdyba susitinka du kartus per metus ir yra atsakinga už ECCC veiklos organizavimą ir stebėseną. Europos Parlamentas ir Taryba bendru sutarimu skiria valdybą remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Valdybos pirmininkas renkamas iš jos narių.
	Valdybos pareigos yra:
	a)  priimti metinę darbo programą remiantis Mokslinio komiteto pasiūlymu ir užtikrinti, kad ji atitiktų ECCC įgaliojimus;
	b)  skirti Mokslinio komiteto narius užtikrinant, kad Mokslinio komiteto sudėtis užtikrintų veiklai pagal darbo programą reikalingą ekspertinių žinių spektrą;
	c)  tvirtinti ECCC biudžetą ir
	d)  koordinuoti veiklą su nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis.
	7. Mokslinio komiteto narius kiekvieną atskirai skiria valdyba. Mokslinio komiteto pirmininkas renkamas iš jo narių. Mokslinis komitetas dviejų trečdalių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles, kuriomis užtikrinamas visiškas jo mokslinis nepriklausomumas ir savarankiškumas.
	Kandidatai į Mokslinio komiteto narius nustatomi vykdant atvirą vertinimo procedūrą. Kandidatų į Mokslinio komiteto narius profesinė patirtis, atitinkanti konkurse nustatytus tinkamumo reikalavimus, vertinama lyginant ir remiantis šiais atrankos kriterijais:
	a)   moksline kompetencija;
	b)   patirtimi atliekant mokslinius vertinimus ir (arba) teikiant mokslines rekomendacijas kompetencijos srityse;
	c)   plačias ekspertines žinias klimato ir aplinkos mokslų srityje arba kitose mokslo srityse, kurios svarbios siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;
	d)   mokslinio darbo recenzavimo patirtį;
	e)   profesinę patirtį, įgytą tarpdalykinėje aplinkoje tarptautiniu mastu.
	Mokslinio komiteto sudėtis užtikrina lyčių, dalykinių ir sektorių ekspertinių žinių pusiausvyrą, taip pat regioninį pasiskirstymą.
	8. ECCC kasmet pateikia savo išvadas pagal 4 dalį Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus ECCC teikia rekomendacijas Komisijai, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai. ECCC užtikrina, kad ji vykdytų visiškai skaidrų procesą ir kad jos ataskaitos būtų viešai skelbiamos. Komisija apsvarsto ataskaitas ir rekomendacijas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų gavimo dienos pateikia oficialų atsakymą ECCC. Atsakymas į ataskaitas ir rekomendacijas skelbiamas viešai.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3 straipsnis	3 straipsnis
Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija	Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija
1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.	1. Ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d. Komisija įvertina galimybes Sąjungos lygmeniu nustatyti orientacinę trajektoriją, kad būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas, pradedant nuo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslo ir atsižvelgiant į 2 straipsnio 4a dalyje nurodytą tarpinį privalomą 2040 m. klimato srities tikslą, ir atitinkamai šiuo tikslu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
	1a. Nustačius 1 dalyje nurodytą trajektoriją, Komisija ją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo, pradedant nuo 2028 m. bendro įvertinimo. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl trajektorijos koregavimo, jei, jos nuomone, toks koregavimas tikslingas atsižvelgiant į peržiūros rezultatus.
2. Trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas.	2. Teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl trajektorijos nustatymo pagal 1 dalį, Komisija atsižvelgia į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą ir nustato bendrą likusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalentu, kurį būtų galima išmesti iki 2050 m., nekeliant pavojaus Sąjungos įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą.
	2a.  Komisija nustato Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą ataskaitoje ir ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. pateikia šią ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Komisija viešai paskelbia tą ataskaitą ir ją pagrindžiančią metodiką.
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:	3. Pagal 1 dalį teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų nustatyta ar pakoreguota trajektorija atitinkamai pagal 1 ir 1a dalis, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:
	-a) patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas;
	aa) socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba nepakankamų veiksmų;
	ab) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiniu požiūriu sąžiningą pertvarką visiems;
a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą;
b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;	b) Sąjungos ekonomikos, visų pirma MVĮ ir didžiausią anglies dioksido ir investicijų nutekėjimą patiriančių sektorių, konkurencingumą;
	ba) galutinių produktų ir vartojimo Sąjungoje anglies pėdsaką;
c) geriausias turimas technologijas;	c) geriausias turimas, ekonomiškai efektyvias, saugias ir išplečiamas technologijas, laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu principo ir vengiant galimo susaistymo efekto;
d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;	d) energijos vartojimo efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą, energijos nepritekliaus mažinimą ir tiekimo saugumą;
	da) poreikį palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti, kad jį pakeistų tvariai pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, medžiagos ir produktai;
e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;	e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;
f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;	f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;
	fa) poreikį užtikrinti aplinkosauginį tvarumą, įskaitant poreikį kovoti su biologinės įvairovės krize atkuriant nualintas ekosistemas ir užkirsti kelią ekosistemoms daromai žalai įgyvendinant Sąjungos biologinės įvairovės tikslus;
	fb) ilgainiui stabilių, ilgalaikių ir klimato atžvilgiu efektyvių gamtinių absorbentų užtikrinimą;
g) investicijų poreikį ir galimybes;	g) investicijų poreikį ir galimybes, susijusius su inovacijomis, atitinkančiomis Reglamentą (ES) 2020/... [Taxonomijos reglamentas], sykiu atsižvelgiant į neišnaudojamo turto riziką;
h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;
i) tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo;
j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas.

(Komisijos teksto h ir j punktai Parlamento pakeitime tapo atitinkamai -ab ir -a punktais. Be to,-ab ir -a punktai iš dalies pakeisti.)

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4 straipsnis	4 straipsnis
Prisitaikymas prie klimato kaitos	Prisitaikymas prie klimato kaitos
	-1a. Iki 2021 m. sausio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija priima atnaujintą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Atnaujintos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslas – užtikrinti pirmenybę prisitaikymo politikai, ją integruoti ir įgyvendinti nuosekliai visose Sąjungos politikos srityse, įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, prekybos susitarimus ir tarptautines partnerystes.
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.	1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, deda pastangas įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, išdėstytus ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą, be kita ko, tiek jūrų, tiek sausumos ekosistemų, dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga, ir integruoja prisitaikymą prie klimato kaitos į atitinkamą socialinę, ekonominę ir aplinkos politiką ir veiksmus. Jos skiria dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems ir didžiausią poveikį patiriantiems gyventojams ir ekonomikos sektoriams, konsultuodamosi su pilietine visuomene nustato su tuo susijusius trūkumus ir įgyvendina taisomąsias priemones.
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.	2. Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus valstybės narės patvirtina ir įgyvendina nacionalinio ir regioninio lygmens prisitaikymo strategijas ir planus, kurie, atsižvelgiant į vietos poreikius ir ypatybes, apima išsamias vietos rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais, rodikliais ir pažangos vertinimais, atsižvelgiant į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus. Tose strategijose ir planuose numatomos priemonės, atitinkančios nacionalinius ir Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Visų pirma tose strategijose atsižvelgiama į pažeidžiamas ir paveiktas grupes, bendruomenes ir ekosistemas ir į jas įtraukiamos jūrų ir sausumos ekosistemų valdymo, atkūrimo ir apsaugos priemonės, skirtos jų atsparumui didinti. Savo strategijose valstybės narės atsižvelgia į ypatingą žemės ūkio ir maisto sistemų pažeidžiamumą, apsirūpinimo maistu saugumą ir propaguoja gamtinius sprendimus ir ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a straipsnis
	Finansinių srautų suderinimas su trajektorija, kuria siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui ir atsparią visuomenę
	1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrina nuolatinę pažangą derinant viešąjį ir privatųjį finansavimą su trajektorija, kuria pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui ir atsparią visuomenę, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnyje nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus.
	2. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. ir po to reguliariais intervalais Komisija, atlikdama 5 straipsnyje nurodytus vertinimus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kaip reikėtų iš dalies pakeisti visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Sąjungos daugiametes finansines programas ir visus konkrečius reglamentus, susijusius su lėšomis ir priemonėmis pagal Sąjungos biudžetą, siekiant įtraukti privalomas ir vykdytinas nuostatas, kad būtų užtikrintas viešųjų ir privačiųjų finansų srautų suderinamumas su šio reglamento 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais. Prie to vertinimo, kai tikslinga, pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
	3. Komisija kasmet atskleidžia, kuri Sąjungos išlaidų dalis atitinka taksonomijos kategorijas, nustatytas Reglamente (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamentas].
	4. Siekdamos 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų, Sąjungos institucijos ir visos valstybės narės ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. palaipsniui nutraukia visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui ir atitinkamai sutelkia tvarias investicijas. Palaipsnis šių subsidijų panaikinimas nedaro poveikio pastangoms kovoti su energijos nepritekliumi.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5 straipsnis	5 straipsnis
Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas	Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas
1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:	1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:
a) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) kiekvienos valstybės narės pažangą ir bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;
b) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.	b) kiekvienos valstybės narės pažangą ir bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos viešai paskelbia.
2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija peržiūri:	2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija peržiūri:
a) Sąjungos priemonių suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, suderinamumą su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;
b) Sąjungos priemonių tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.	b) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.
3.  Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.	3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės ir politika yra nesuderinamos su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų arba prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji imasi visų reikiamų priemonių pagal Sutartis, kad panaikintų nederėjimą, kuo greičiau, bet ne vėliau nei peržiūri 3 straipsnio 1a dalyje nurodytą trajektoriją.
4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai.	4. Komisija įvertina bet kurio priemonės projekto, įskaitant visus teisėkūros ir biudžeto pasiūlymus ir ne tik juos, derėjimą su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais ir prieš priimdama priemonės projektą suderina jį su tais tikslais. Tokia analizė įtraukiama visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus. Nustačius 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir 3 straipsnio 2a dalyje nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, jais grindžiamas vertinimas. Komisija užtikrina, kad tas vertinimas ir jo rezultatai būtų tiesiogiai prieinami visuomenei, kai tik baigiamas vertinimas ir bet kuriuo atveju prieš priimant su juo susijusią priemonę ar pasiūlymą.
	4a. Komisija naudoja 4 dalyje nurodytą vertinimą, kad paskatintų dalytis geriausia patirtimi ir nustatytų veiksmus, kuriais prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo.

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6 straipsnis	6 straipsnis
Nacionalinių priemonių vertinimas	Nacionalinių priemonių vertinimas
1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija įvertina:	1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija įvertina:
a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, nacionalinėmis ilgalaikėmis strategijomis arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tais tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;
b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.	b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą ir efektyvumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos viešai paskelbia.
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.	2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės padarytą pažangą ir bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kai tik ji nustatoma, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.
	2b. Komisija į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą rekomendaciją įtraukia pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tie pasiūlymai prireikus gali apimti galimą papildomą techninę, su inovacijomis ar praktinėmis žiniomis susijusią, finansinę ar kitą būtiną paramą.
3. Jei rekomendacija teikiama pagal 2 dalį, laikomasi šių principų:	3. Jei rekomendacija teikiama pagal 2 dalį, laikomasi šių principų:
a) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;	a) atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos praneša Komisijai apie priemones, kurias ji ketina priimti, kad deramai atsižvelgtų į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo ir vadovaudamasi lojalaus bendradarbiavimo principu;
b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;	b) atitinkama valstybė narė per 18 mėnesių nuo rekomendacijos gavimo dienos išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją ir kokių priemonių ji ėmėsi reaguodama į ją; ši informacija įtraukiama į pažangos ataskaitą, tais metais teikiamą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį;
c) rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.	c) rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.
	3a. Per tris mėnesius nuo 3 dalies b punkte nurodytos pažangos ataskaitos pateikimo dienos Komisija įvertina, ar atitinkamos valstybės narės priimtomis priemonėmis tinkamai sprendžiami rekomendacijoje iškelti klausimai. Tas vertinimas ir jo rezultatas viešai paskelbiami jo priėmimo metu.

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7 straipsnis	7 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo	Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo
1. Komisija, atlikdama 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą, remiasi ne tik 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:	1. Komisija, atlikdama 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą, remiasi ne tik 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:
a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;	a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;
b) EAA ataskaitomis;	b) Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaitomis;
c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir	c) Europos ir pasaulio statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, užregistruotus ir prognozuojamus duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir apskaičiuotas išlaidas dėl neveikimo arba uždelstų veiksmų, ir
d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas,  ir	d) patikimiausiais turimais ir naujausiais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC, UNEP, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas, ir
e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.	e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.
2. Rengti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.	2. Rengti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8 straipsnis	8 straipsnis
Visuomenės dalyvavimas	Visuomenės dalyvavimas ir skaidrumas
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.	1. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, įskaitant vietos ir regioninės valdžios institucijas, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiniu požiūriu teisingą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, laikantis Europos klimato pakto, nurodyto 2 dalyje. Komisija ir valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų, visiems socialiniams partneriams, akademinei bendruomenei, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą ir skaidrų procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.
	2. Komisija sudaro Europos klimato paktą, kurio tikslas – įtraukti piliečius, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus į Sąjungos lygmens klimato politikos rengimą, skatinti dialogą ir mokslinės informacijos apie klimato kaitą ir jos socialinius bei lyčių lygybės aspektus sklaidą, taip pat dalytis geriausia klimato iniciatyvų patirtimi.
	3. Valstybės narės užtikrina, kad imantis priemonių įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, visos teisėkūros procedūros metu piliečiai, pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi. Šiuo atžvilgiu valstybės narės veikia skaidriai.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Įgaliojimų delegavimas
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis
	Peržiūra
	Praėjus šešiems mėnesiams po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo, Komisija atlieka visų šio reglamento elementų peržiūrą, atsižvelgdama į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir ECCC išvadas ir rekomendacijas, tarptautinius pokyčius ir pastangas, siekiant užtikrinti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, jei tikslinga, sykiu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

1 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti jos uždaviniai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;	a) įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų pasiekti energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti jos uždaviniai, įvykdyti ilgalaikiai Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įsipareigojimai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą, visų pirma Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje nustatyti Sąjungos klimato srities tikslai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/1999

2 straipsnio 11 punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a) 2 straipsnio 11 punktas pakeičiamas taip:
11)  Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 %, Sąjungos lygmens privalomas tikslas užtikrinti, kad 2030 m. bent 32 % Sąjungoje suvartojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 %, tikslas iki 2030 m. sujungti 15 % elektros energijos tinklų ir kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos pasiekti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Europos Parlamentas ir Taryba;	11) Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m., susijęs su visuose ekonomikos sektoriuose išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, vadovaujantis Reglamento .../... [Klimato teisės aktas] 2 straipsnio 3 dalimi, Sąjungos lygmens privalomas tikslas, susijęs su 2030 m. Sąjungoje suvartojamos energijos dalimi iš atsinaujinančiųjų išteklių, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. padidinti energijos efektyvumą pagal Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalį ir 2030 m. įgyvendinti tikslą sujungti 15 % elektros tinklų;

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/1999

2 straipsnio 62 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b) 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:
	62a) suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio 2 ir 3 skyriuose nurodyta sprendimų aplinkos klausimais priėmimo tvarka arba kuri yra suinteresuota ta tvarka; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis;

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

3 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;	f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos klimato srities tikslais, nustatytais Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/1999

4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio įžanginė dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	(3a) 4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio įžanginė dalis pakeičiama taip:
1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti Sąjungos klimato politikos tikslų, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo;	1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo;

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

8 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo.	e) būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo.

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/1999

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a) įterpiamas šis straipsnis:
	11a straipsnis
	Teisė kreiptis į teismą
	1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus suinteresuotos visuomenės nariai, kurie turi pakankamą interesą arba teigia, kad buvo pažeista teisė, kai pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tokia teisė turi būti išankstinė sąlyga, galėtų kreiptis dėl peržiūros teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, siekiant užginčyti sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnis, materialinį ar procesinį teisėtumą.
	2.  Valstybės narės nustato etapą, kuriuo sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami.
	3. Valstybės narės nustato, kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas, deramai atsižvelgdamos į tikslą suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismą. Tuo tikslu nevyriausybinė organizacija, patenkanti į 2 straipsnio 62a punkte pateiktą apibrėžtį, laikoma turinčia pakankamą interesą arba teises, kurie gali būti pažeisti, pagal šio straipsnio 1 dalį.
	4. Šiuo straipsniu neužkertamas kelias preliminariai peržiūrai administracinėje institucijoje ir netrukdoma taikyti reikalavimo išnaudoti administracinės peržiūros procedūrų galimybes prieš imantis teisminės peržiūros procedūrų, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje. Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.
	5. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta teisė gauti praktinio pobūdžio informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.

Pakeitimas  93

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/1999

15 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	(5b) 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę bent 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.	1.  Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę 2050 m. ir 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;	c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visuose ekonomikos sektoriuose ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, atsižvelgiant į būtinybę, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ekonomišku būdu ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų su temperatūra susijusių tikslų, kad Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų užtikrintas įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama, kaip nurodyta Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis

Reglamentas (ES) 2018/1999

I priedo I dalies A skyriaus 3.1.1 punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, nurodyto 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;	i) Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, nurodyto 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Reglamentas (ES) 2018/1999

I priedo I dalies B skyriaus 5.5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;	5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/1999

IV priedo 2.1.1 punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	7a) IV priedo 2.1.1 punktas pakeičiamas taip:
2.1.1 Planuojamas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas ir pašalinamo kiekio padidinimas iki 2050 m.	2.1.1. Planuojamas suminis išmetamas teršalų kiekis 2021–2050 m. laikotarpiu, siekiant prisidėti prie Sąjungos ŠESD biudžeto, nurodyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 3 straipsnio 2a dalyje, įgyvendinimo

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 8 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

VI priedo c punkto viii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
viii) vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos 15 straipsnyje, įgyvendinimo;	viii) vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos 15 straipsnyje, įgyvendinimo;

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10a straipsnis
	Reglamento (ES) 2018/842 daliniai pakeitimai
	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/8421a 5 straipsnis papildomas šiomis dalimis:
	5a.  Bet kokiose operacijose, vykdomose pagal 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatoma 100 eurų metinės išmetamųjų teršalų kvotos minimali kaina už kiekvieną CO2 ekvivalento toną.
	5b.  Valstybės narės informuoja Komisija apie bet kokius pagal šią dalį atliktus veiksmus ir ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. informuoja apie savo ketinimą pasinaudoti 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
	5c.  Ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d. Komisija įvertina visų valstybių narių ketinimus pasinaudoti 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir viešai paskelbia informaciją apie tokių nuostatų naudojimo poveikį biudžetui.
	____________________
	1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 56, 2018 6 19, p. 26).

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo nacionalinių tikslų ir visišką tam naudojamų priemonių ir lankstumo skaidrumą, išmokų perkėlimui tarp valstybių narių nustatoma fiksuota 100 EUR kaina. Komisija išanalizuoja ir viešai paskelbia informaciją apie tokias operacijas ir potencialų jų poveikį (ir teigiamą, ir neigiamą) valstybių narių biudžetui, taip pat šia informacija grindžia ES semestrą.

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

 

FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

 

Įvadas

Per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungai pavyko atsieti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą nuo ekonomikos augimo ir tikimasi, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažės maždaug 45 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Dėl šių priežasčių tai galėtų būti daug žadančiu Sąjungos ilgalaikių pastangų neutralizuoti poveikį klimatui pradiniu tašku.

Europos žaliuoju kursu siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, kartu gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę ir kuriant modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Europos klimato teisės aktas yra Europos žaliojo kurso pagrindas, nes juo teisės akte įtvirtinamas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis. Dėl poveikio klimatui neutralumo tikslo Europa susidurs su istorinio masto pertvarka, kurią žemynas patirs per ateinančius dešimtmečius. Ši pertvarka atneš pokyčius visai mūsų visuomenei. Visose valstybėse narėse ir visuose ekonomikos sektoriuose būtini pokyčiai, kurie pakeis piliečių elgseną ir gyvenimo būdą, kad būtų palaipsniui panaikinta iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ir pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas.

Siekiant, kad ši pertvarka būtų sėkminga, ji turi būti vykdoma socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu darniai ir būtina užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Europos siekis pereiti prie poveikio klimatui neutralumo yra neatsiejamas nuo mūsų pastangų sukurti visiems piliečiams lygybe pagrįstą teisingą visuomenę. Mūsų piliečių ir socialinių partnerių dalyvavimas ir parama yra būtina sąlyga, kad Sąjungos pastangos kovojant su klimato kaita būtų sėkmingos.

Gali atrodyti, kad 2050 metai – labai tolima ateitis. Tačiau norint užtikrinti, kad Sąjunga šį tikslą pasiektų prognozuojamai ir stabiliai ir sykiu išvengtų didžiulių socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos išlaidų dėl neveikimo ir nepakankamų veiksmų, Europa turi imtis skubių ir ryžtingų veiksmų, kad gerokai sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visuose ekonomikos sektoriuose, sykiu imdamasi tęstinių ir platesnio užmojo prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų.

Paskutinis dešimtmetis, kiek registruojami duomenys istorijoje, buvo šilčiausias pasaulyje, o 2019 m. buvo šilčiausi metai Europoje[3]. Pasaulinis atsakas į klimato kaitą iki šiol neatitiko Paryžiaus susitarimo tikslų. Pasaulis beatodairiškai artėja prie nuolatinio su klimatu susijusios 1,5 °C ribos viršijimo ir dėl to mūsų planetai daroma nepataisoma žala.

Kylant temperatūrai ir augant išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Sąjunga nebegali gaišti. Kuo ilgiau lauksime mūsų visuomenės pertvarkos, tuo bus didesnės išlaidos ir problemos, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos pertvarka vyktų atsakingai ir palaipsniui. Europa yra įsipareigojusi ir turi išteklių, kad ir toliau pirmautų dedant bendras pastangas mažinti klimato kaitą. Sąjungos pastangos turi būti grindžiamos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą, o darnaus vystymosi tikslais turi būti vadovaujamasi ir remiamasi nustatant Europos klimato teisės akto užmojus.

 

Nacionaliniu lygmeniu privalomi tikslai

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, pranešėja siūlo, kad visos valstybės narės užtikrintų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. jų teritorijoje būtų užtikrina, kad grynasis išmetamųjų teršalų kiekis būtų nulinis. Tai yra ne tik teisingumo klausimas, bet ir būdas visoms valstybėms narėms gauti naudos iš šio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui. Atidėjus šią pertvarką padidėtų socialinių ir ekonominių pasekmių rizika, o skubūs veiksmai ir privalomos nacionalinės priemonės išmetamų teršalų kiekiui mažinti pagal poveikio klimatui neutralumo tikslą užtikrins geresnį nuspėjamumą ir sudarys sąlygas naujoms darbo vietoms ir didesniam ekonomikos augimui. Sąjunga, siekdama solidarumo, taikant paramos mechanizmus ir finansavimą, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondą, turėtų atsižvelgti į tai, kad valstybėse narėse skiriasi pradinė padėtis siekiant poveikio klimatui neutralumo.

 

Neigiamas išmetamas teršalų kiekis po 2050 m.

Pranešėja, norėdama užtikrinti Sąjungos pastangų mažinti išmetamą teršalų kiekį tęstinumą ir nuspėjamumą, siūlo, kad poveikio klimatui neutralumo tikslas būtų papildytas laikotarpio po 2050 m. tikslu siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2051 m. pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršytų Sąjungoje ir visose valstybėse narėse išmetamą teršalų kiekį.

 

Išmetamo teršalų kiekio mažinimo tarpiniai tikslai ir nuspėjamumas

Siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjunga užtikrintų poveikio klimatui neutralumą ir kad Europa vykdytų įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, Sąjungai reikia aiškių ir pakankamų 2030 m. ir 2040 m. su klimatu susijusių mažinimo tikslų.

Šiais tikslais bus naudojamasi kaip gairėmis ir orientyrais vertinant Sąjungos priemones ir pažangą, siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo. Tikslai turi atspindėti patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus ir būti visiškai suderinti su išmetamo teršalų kiekio mažinimu, kurio reikia siekiant užtikrinti, kad Europa laikytųsi Paryžiaus susitarimo ir jame nustatytų temperatūros tikslų, ypač tikslo užtikrinti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.[4]

Todėl pranešėja siūlo sugriežtinti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą, kad išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas 65 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Kaip aiškiai nurodoma Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, nuo šiol pasaulinį išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti 7,6 proc. per metus, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C. ES atveju, net neatsižvelgiant į su teisingumu susijusius klausimus, pavyzdžiui, į išmetamų teršalų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, arba atsakomybę už ankstesnio laikotarpio išmestą teršalų kiekį, tai reikštų, kad iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekis, palyginti su 1990 m. lygiu, turėtų būti sumažintas 68 proc. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti tarpinį 2040 m. klimato srities tikslą sumažinti išmetamų teršalų kiekį 80–85 proc. ir šiuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos Parlamentui ir Tarybai. Šie tikslai taip pat būtini siekiant visuomenei ir visiems ekonomikos sektoriams užtikrinti kuo didesnį nuspėjamumą ir skaidrumą.

Pranešėja taip pat nemano, kad Komisijos pasiūlymas deleguotaisiais aktais nustatyti išmetamų teršalų kiekio mažinimo trajektoriją yra tinkamas arba atitinkantis Sutartis. Todėl, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir demokratinį visuomenės dalyvavimą šiame procese, pranešėja laikosi nuomonės, kad trajektoriją geriausia nustatyti taikant bendro sprendimo procedūrą, kurioje dalyvauja Europos Parlamentas ir Taryba.

 

Moksliškai pagrįstų sprendimų ir tikrinimo užtikrinimas

Naujausi moksliniai duomenys ir moksliniai tyrimai yra labai svarbūs sprendžiant, kaip Sąjunga turi užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos buvo ne tik būtinas įspėjimas sprendimus priimantiems asmenims, bet ir padėjo visai visuomenei suprasti, kokį poveikį mūsų planetai daro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Pranešėja mano, kad Europos lygmeniu turėtų būti įsteigta nepriklausoma Europos klimato kaitos komisija, siekiant užtikrinti, kad nustatant Sąjungos priemones poveikio klimatui neutralumui užtikrinti ir vertinant šias priemones būtų visapusiškai atsižvelgiama į mokslinę patirtį ir patikimiausius turimus naujausius įrodymus ir informaciją.

 

Sąjungos anglies dioksido biudžeto sudarymas

Mes turime tiksliai žinoti, kiek Europa gali išmesti teršalų, nepažeisdama Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, kad galėtume imtis atsakingų kovos su klimato kaita veiksmų. Todėl pranešėja ragina, kad Komisija sudarytų Sąjungos anglies dioksido biudžetą, kuriame būtų nustatytas likęs bendras Sąjungos ekonomikai tenkantis ir pagal kiekvieną ekonomikos sektorių suskirstytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris galėtų būti išmetamas nesukeliant pavojaus Sąjungos įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą. Sąjungos anglies dioksido biudžetas yra esminė Sąjungos pastangų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir šiuo tikslu taikomų politikos priemonių vertinimo dalis.

 

Sektorių indėlis

Visi ekonomikos sektoriai turės prisidėti prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pažangai ir sprendimų priėmimui šiuo tikslu, kiekvienas sektorius gali parengti veiksmų planą, kuriame išdėstys, kaip šis sektorius gali sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį beveik iki nulio (vėliausiai 2050 m.), ir taip pat nurodys kliūtis ir galimybes, taip pat technologinius sprendimus, kuriuos reikėtų parengti, ir kokių reikėtų investicijų šiame sektoriuje.

Jūrų transportas ir aviacija yra pagrindiniai teršėjai ir jiems tenka ypatinga atsakomybė mažinti savo išmetamą teršalų kiekį. Jūrų transporto sektorius šiuo metu yra vienintelis sektorius, kuris nėra aiškiai įtrauktas į Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Tačiau numatoma, kad iki 2050 m. jūrų transporto sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gerokai augs ir iki to laiko gali 86 proc. viršyti 1990 m. lygį. Todėl pranešėja mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybes suderinti aviacijos ir jūrų transporto išmetamą ŠESD kiekį su 2030 m. tikslu ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. šis išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas iki nulio, ir šiuo tikslu pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

 

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (8.9.2020)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020)0080– C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))

Nuomonės referentas (*): Zdzisław Krasnodębski

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Daugumos klimatologų įsitikinimu, nėra jokių abejonių, kad per pastaruosius 50 metų pasaulyje ir regionuose stebimi klimato pokyčiai yra bene išskirtinai nulemti žmogaus poveikio klimato sistemai ir kad nedelsiant reikia imtis veiksmų. Per pastaruosius keletą metų išaugo visuomeniniai judėjimai, reikalaujantys didelio masto veiksmų klimato srityje; jų balsas yra svarbus diskusijose dėl klimato politikos formavimo, visų pirma siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Neseniai paskelbtoje Pasaulinės komisijos prisitaikymo klausimu ataskaitoje pabrėžiama, kad investicijos į prisitaikymo priemones, kurios mažina oro sąlygų keliamus pavojus ir pagal kurias numatyti greito poveikio šalinimo mechanizmai, yra prasmingos ne tik ekonominiu ir socialiniu, bet ir etiniu požiūriu.

 

Klimato kaita yra visuotinio masto iššūkis; todėl atsakas taip pat turi būti pasaulinio lygmens ir apimti visas šalis. Sąjunga siekia tapti klimato politikos ir neutralaus poveikio klimatui sprendimų lydere; tačiau ji turi dėti daugiau pastangų, kad būtų remiami ir skatinami ryžtingesni veiksmai šalyse partnerėse, be kita ko, pasinaudojant prekybos santykiais. 2017 m. 28 ES valstybių narių išmestas ŠESD kiekis buvo 22 proc. mažesnis, palyginti su 1990 m. lygiu. ES eina teisingu keliu, norėdama viršyti savo 2020 m. tikslą sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 20 proc. ES išmetamas ŠESD kiekis sudaro 9,3 proc. visų pasaulyje išmetamų teršalų; pastaraisiais dešimtmečiais jis tendencingai mažėjo, tačiau kai kuriose daugiausiai teršalų išmetančiose šalyse šis kiekis didėja.

 

Vykdant klimato politiką turėtų būti atsižvelgiama į keletą svarbių veiksnių, įskaitant ekonomikos konkurencingumą ir piliečių gerovę bei pagrindinius poreikius. Nustatant pertvarkos struktūrą ir spartą reikėtų atsižvelgti į tokias nacionalines aplinkybes, kaip energijos rūšių derinys, energijos tiekimo saugumas, užimtumo struktūra ir ekonominiai pajėgumai. Kaip nurodyta organizacijos IRENA ataskaitoje „Pertvarkos socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimas. Dėmesys darbo vietoms“, užimtumo galimybių didėjimas pertvarkos prognozėje netolygiai pasiskirstęs skirtingose šalyse ir regionuose, o darbo vietų kūrimas naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, nebūtinai dera su darbo vietų praradimu laikotarpio ar geografiniu atžvilgiu. Todėl pertvarka turėtų būti kruopščiai suplanuota, numatant palaipsniui pokyčius susijusiose srityse ir deramai užtikrinant, kad pramonės regionai išsaugotų įsidarbinimo galimybes. Pastangos turėtų būti sutelktos į regionų, kuriuos labiausiai veikia klimato politika, ekonominį atgaivinimą, o ne į darbuotojų judumą rizikuojat, kad sumažės gyventojų.

 

Formuojant ilgalaikę klimato politiką, ES strateginiai sprendimai dėl energetikos ir klimato tikslų grindžiami Europos Vadovų Taryboje pasiekiamu bendru sutarimu. Tai labai svarbu siekiant laikytis Sutarčių ir vienodai įtraukti visas valstybes nares į prioritetų ir tikslų nustatymo procesą. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino kolektyvinį tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui ES ir pripažino, kad ši pertvarka pareikalaus didelių investicijų.

 

Ilgalaikiai temperatūros pokyčiai, krituliai, jūros lygio kilimas ir ekstremalūs reiškiniai, susiję su klimato kaita, veikia daugelį svarbių ekonomikos sektorių. Turėtų būti reikalaujama, kad įvairūs ekonomikos sektoriai tinkamai prisidėtų siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo, atsižvelgiant į jų santykinį dydį, mažinimo ir šalinimo potencialą, taip pat į investavimo pastangas. Kuro išmetamieji teršalai, įskaitant deginimą (neįskaičiuojant transporto sektoriaus), 2017 m. sudarė 54 proc. 28 ES valstybių narių ŠESD, kuro deginimas transportui (įskaitant tarptautinę aviaciją) – 25 proc., žemės ūkis – 10 proc., pramoniniai procesai ir produktų naudojimas – 8 proc., atliekų tvarkymas – 3 proc. Vienas iš svarbiausių ES tenkančių iššūkių yra energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Tačiau be visų kitų pagrindinių ekonomikos sektorių indėlio pertvarka būtų nepakankama ir neteisinga. Visi sektoriai, kuriems taikoma arba netaikoma ATLPS, turėtų dėti panašias pastangas siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo.

Komisija turėtų nustatyti pagrindinių ekonomikos sektorių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo Sąjungos lygmeniu orientacinių trajektorijų gaires. Tai suteiktų jiems tikrumo, siekiant imtis tinkamų priemonių ir planuoti būtinas investicijas, taip pat paskatintų sektorių dalyvavimą ieškant poveikio klimatui neutralizavimo sprendimų. 

Gairės turėtų būti rengiamos Komisijai ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, verslo atstovams, profesinėms sąjungoms, pilietinei visuomenei, palaikant institucinį dialogą ir keičiantis informacija, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Šiame procese reikėtų atsižvelgti į įvairius kriterijus, pavyzdžiui, geriausias turimas ir ekonomiškai efektyviausias technologijas, socialinį ir ekonominį pėdsaką, sektoriaus konkurencingumą, dedamas investavimo pastangas, taip pat naudojamų išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo technologijų aplinkosauginį pėdsaką (pvz., turimas eksploatavimo nutraukimo ir perdirbimo technologijas, žaliavų gavybos proceso poveikį). 

Susidarius ypatingoms aplinkybėms trajektorijos galėtų būti persvarstytos, pavyzdžiui, krizių atvejais arba reikšmingai pasikeitus vienam iš veiksnių, kuriais grindžiamos trajektorijos, atsižvelgiant į tai, kad įmonėms vykdant žaliąsias investicijas ir priimant su jomis susijusius sprendimus reikalingas tikrumas ir nuspėjamumas.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;	(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja tvaraus augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, tvaria, efektyviai išteklius naudojančia, atsparia ir tarptautiniu mastu konkurencinga ekonomika ir kokybiškomis darbo vietomis, kuriose 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o tvaraus ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nė vieno nuošalyje, ir pagrįsta solidarumu ir bendromis Sąjungos lygmens pastangomis;
__________________	__________________
19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).	19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1a) dėl Sąjungos nustatytos reguliavimo sistemos postūmio ir Europos pramonės įdėtų pastangų Sąjungos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 iki 2018 m. sumažėjo 23 proc., o ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 61 proc., vadinasi, ekonomikos augimą galima atsieti nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22;	(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Kaip nurodyta IPCC specialiojoje ataskaitoje, apskaičiuota, kad dėl žmonių veiklos pasaulinė temperatūra padidėjo maždaug 1ºC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir, atsižvelgiant į dabartinį tempą, 2030–2052 m. temperatūra padidės 1,5ºC. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taško pasiekimo tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22;
__________________	__________________
20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].	20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].
21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.	21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.
22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).	22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a)  ekosistemos, žmonės ir ekonomika dėl klimato kaitos Sąjungoje patirs didelius sukrėtimus, jeigu nesiimsime skubiai mažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio arba neprisitaikysime prie klimato kaitos. Norint prisitaikyti prie klimato kaitos, reikėtų ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti neišvengiamą poveikį ir pasinaudoti gamtiniais ištekliais pagrįstų sprendimo būdų teikiamais dideliais privalumais;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;	(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai, ekonomiškai efektyviai ir socialiniu požiūriu atsakingai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;	(6) siekiant poveikio klimatui neutralizavimo reikalinga visų ekonomikos sektorių pertvarka ir jų indėlis į savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie sąžiningos, tvarios, įperkamos, saugios ir daugiausia iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Sąjunga turės priimti plataus užmojo ir nuoseklias reguliavimo strategijas, be kita ko, susijusias su svarbiausiais veiksniais siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, tokiais kaip skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra, ir sudaryti sąlygas piliečiams dalyvauti, kad būtų užtikrintas visų ekonomikos sektorių indėlis siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) atsižvelgiant į tai, kad svarbu didinti su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusį efektyvų išteklių naudojimą, Sąjunga turėtų toliau dėti pastangas skatinti žiedinę ekonomiką, remdamasi atliekų prevencijos principu, toliau skatindama atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus ir mažindama gaminių anglies dioksido pėdsaką. Siekiant kuo labiau sumažinti deginant iškastinį kurą išmetamų teršalų kiekį, svarbu tais atvejais, kai esama rinkai parengtų technologinių sprendimų, palaipsniui pakeisti daug teršalų išmetančias medžiagas kitomis ir skatinti žiediškumą visuose sektoriuose;

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) klimato apsauga suteikia progą Sąjungos ekonomikai imtis aktyvesnių veiksmų ir pasinaudoti pradininko privalumais pirmaujant švarių technologijų srityje. Tai galėtų padėti užtikrinti Sąjungos pramonės pirmavimą pasaulinių inovacijų srityje. Darnios gamybos inovacijos gali paskatinti tvirtą Sąjungos pramonę pagrindiniuose rinkos segmentuose ir taip apsaugoti bei kurti darbo vietas;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8b) perėjus prie švarios energijos turėtų būti sukurta ekonomiškai efektyvi, neutrali technologijų atžvilgiu ir stabili energetikos sistema, kurioje pirminė energija iš esmės bus tiekiama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, siekiant gerokai padidinti tiekimo saugumą, sumažinti energetikos priklausomybę ir skatinti kurti darbo vietas Sąjungoje;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;	(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga siekia ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir poveikio klimatui neutralumo, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;
__________________	__________________
29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.	29 COM(2016) 860 final, 2016 m. lapkričio 30 d.
30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).	30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).	31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).	32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) Sąjunga skatina sparčiau siekti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, įgyvendindama bandomuosius projektus regionuose, kuriems būdingos specifinės geografinės ir demografinės sąlygos, pvz., salose įgyvendindama „Švarios energijos ES saloms“ programą. Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos procese Sąjunga turėtų toliau ypatingą dėmesį skirti salų ir atokiausiems regionams;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;	(10) Sąjungoje išmetama tik 9 proc. viso pasaulio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tačiau ji jau pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi šį tikslą pasiekti teisingai, socialiniu požiūriu sąžiningai ir įtraukiai, padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją ir prekybos politikos priemones. Sąjunga privalo parodyti, kad ši pertvarka yra įmanoma;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;	(11) Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato ir aplinkos padėtį34 ir, atsižvelgdamas į tai, paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, ir sykiu kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą, kuri būtų sąžiningai naudinga visoms valstybėms narėms, atsižvelgiant jų pradinės padėties nacionalines aplinkybes, ir apimtų tinkamas priemones, paskatas, paramą ir investicijas, siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvią, sėkmingą ir teisingą pertvarką, ir kad tam reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;
__________________	__________________
33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).	33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).
34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).	34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).
35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).	35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a)  COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčią istorinę, humanitarinę ir ekonominę krizę. Todėl Sąjungos politika turi būti grindžiama nauju išsamiu poveikio vertinimu, atsižvelgiant į naują ekonominę realybę. Siekiant įveikti COVID-19 krizę, remiantis Komisijos parengtu Europos ekonomikos gaivinimo planu, Sąjungai reikia aiškios politinės infrastruktūros plėtros ir tyrimų programos, kuri būtų grindžiama rinkos ekonomikos principais. Prekybos politika turi derėti su taisyklėmis, taikomomis vidaus rinkoje veikiančioms pramonės įmonėms, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos sąlygų Sąjungos pramonei. Sėkmingos pramonės sektoriuje taikomos rinkos ekonomikos priemonės gali būti naudojamos kaip pavyzdys statybos ir transporto sektoriams;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;	(12) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti, kad ne vėliau kaip 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas absorbentų tyrimų ir plėtros stiprinimui. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės, įskaitant regioninės ir vietos politikos lygmenis, ir valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Sąjungos lygmens priemonės sudarys svarbią priemonių, kurių imamasi valstybių narių lygmeniu, dalį, siekiant to tikslo ekonomiškai efektyviu, teisingu ir socialiniu požiūriu subalansuotu būdu, skatinant ekonomikos konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą, atsižvelgiant į lyčių aspektą ir nepaliekant nė vieno nuošalyje;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) Paryžiaus susitarimo tikslai klimato srityje turi būti įgyvendinami ekonomiškai efektyviai ir socialiniu požiūriu subalansuotai. Sąjunga gali veikti kaip klimato apsaugos modelis, tik jei išliks ekonomiškai stipri, patraukli investicijoms ir konkurencinga tarptautiniu lygmeniu ir užsitikrins platų visuomenės pritarimą;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12b) perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ne vėliau kaip 2050 m. turėtų lemti atsparesnę ir konkurencingesnę, taip pat technologiniu požiūriu pažangesnę, Sąjungos ir valstybių narių ekonomiką, kurioje skatinamas ekonomikos augimas ir naujos verslo bei užimtumo galimybės, sykiu sumažinant Sąjungos energetikos priklausomybę. Jis taip pat turėtų padėti sukurti vieningesnę Sąjungą ir padėti labiausiai energetikos pertvarkos paveiktiems piliečiams ir teritorijoms, kad jiems ji būtų naudinga. Šiuo tikslu Sąjunga turi numatyti tinkamus mechanizmus ir lėšas, kad būtų sutelkta daug investicijų, reikalingų ekonomiškai efektyviam ir socialiniu požiūriu teisingam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui visose valstybėse narėse finansuoti, atsižvelgiant į skirtingą jų pradinę padėtį;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12c) taip pat reikia numatyti paramą būtinoms investicijoms į naujas darnias technologijas, kurios yra būtinos norint pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Šiuo atžvilgiu svarbu laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu ir vengti bet kokio susaistymo efekto. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Vandenilio strategija neutralizuoto poveikio klimatui Europai“, vandenilis taip pat gali būti svarbus remiant Sąjungos įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį, ypač daug energijos suvartojančiuose sektoriuose;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12d) pereidama prie neutralaus poveikio klimatui, Sąjunga privalo išsaugoti savo pramonės, ypač daug energijos vartojančių sektorių, konkurencingumą, be kita ko, nepažeisdama PPO taisyklių, plėtoti veiksmingas kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemones ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas Sąjungai ir trečiosioms valstybėms, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos, kylančios dėl Paryžiaus susitarimą atitinkančios klimato politikos neįgyvendinimo;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12e) visapusiškai veiksmingoje Sąjungos klimato politikoje turėtų būti sprendžiama anglies dioksido nutekėjimo problema ir plėtojamos atitinkamos prekybos politikos priemonės, pvz., anglies dioksido importo koregavimo mechanizmas, kad būtų kovojama su šia problema ir kad būtų saugomi mūsų standartai ir Sąjungos pramonės lyderiai;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;	(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarimo2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų ilguoju laikotarpiu tęsti klimato politikos veiksmus ir raginti kitus tarptautinius partnerius vykdyti panašią politiką, kad apsaugotų žmones, ekonomiką ir jų gamtinę aplinką nuo taršos ir pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;	(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, skirtingą pradinę padėtį, jau įdėtas pastangas ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką ir nepakankamų veiksmų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę kainą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo, sykiu užtikrinant, kad Sąjungos politika būtų ekonomiškai efektyvi ir neutrali technologijų požiūriu siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) tikslas ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti pasiektas vykdant socialiniu požiūriu sąžiningą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką, sykiu atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį poveikio klimatui neutralumo užtikrinimo procese. Sąjungos finansavimo ir paramos mechanizmai turėtų būti proporcingi socialinei ir ekonominei pertvarkos naštai ir neturėtų daryti poveikio struktūrinei ir regioninei politikai, kuri vykdoma pagal Sutartis. Visų pirma reikėtų užtikrinti reikiamas tokių mechanizmų, kaip Modernizavimo fondas, ES ATLPS solidarumo fondas ir Teisingos pertvarkos fondas, finansines priemones, siekiant prisidėti prie pastangų, kurios reikalingos atitinkamuose ekonomikos sektoriuose;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;	(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir didelės bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16a) stiprinant atsparumą klimatui ir prisitaikant prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių, taip pat reikalingos bendros ekonomikos ir socialinio sektorių pastangos ir nuoseklūs Sąjungos teisės aktai ir politika;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;	(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Atsižvelgiant į Sąjungos tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, didinamas Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslas – užsibrėžta sumažinti išmetamų teršalų kiekį mažiausiai 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiais. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų būti siekiama, inter alia, rengiant ir prireikus persvarstant atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija, remdamasi poveikio vertinimo rezultatu, turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, įskaitant atitinkamas Švarios energijos visiems europiečiams rinkinio dalis, kad būtų pasiektas pasiūlytas naujas išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslas. Atlikusi išsamų poveikio vertinimą, ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybes nustatyti 2040 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir atitinkamai pateikti pasiūlymų Europos Parlamentui ir Tarybai;
__________________	__________________
36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) norėdama pasiekti 2030 m. klimato srities tikslą ir ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, Sąjunga turėtų toliau siekti tvirtos tvarios ekonomikos, visų pirma stiprinti pastangas kuo labiau mažinti naudojamą iškastinio kuro kiekį ir galiausiai jo atsisakyti per šio reglamento tikslus atitinkantį laikotarpį, sykiu atsižvelgiant į tarpinį gamtinių dujų vaidmenį pereinant prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17b) Komisija parengė ir patvirtino keletą iniciatyvų, susijusių su energetikos sektoriaus teisės aktais, visų pirma su atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant pastatų energinį naudingumą. Į šias iniciatyvas turėtų būti atsižvelgta vertinant ilgalaikę nacionalinę pažangą, daromą siekiant Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;	(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą ir reikalingos paramos deficitą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Komisija turėtų įvertinti, ar visos Sąjungos priemonės ir pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų yra suderinti su poveikio klimatui neutralumo tikslu ir ar jais sprendžiami klimato kaitos klausimai. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba nepakankamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;	(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas, naujausią pažangos įvertinimo ataskaitą pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį ir UNFCC. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos ir pasauline statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;	(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant profesines sąjungas, akademines ir mokslinių tyrimų įstaigas ir pramonę, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti teisingą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros37 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, Komisija turėtų įvertinti 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslo pasiekimo ir nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2050 m. orientacinės trajektorijos Sąjungos lygmeniu struktūros ir modelio galimybes ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai teisėkūros pasiūlymą;
__________________	__________________
37 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.	37 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,	(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti ir solidarūs Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) gerai veikianti vidaus energijos rinka yra svarbus energetikos pertvarkos komponentas, kuris padės užtikrinti finansiškai perspektyvią pertvarką. Todėl daugiametėje finansinėje programoje (TEN tinklai ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė) svarbiausią prioritetą būtina teikti pažangių ir skaitmeninių integruotų elektros ir dujų tinklų plėtrai, kuri derėtų su klimato ir energetikos tikslais. Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 programomis taip pat turi būti remiama tarpvalstybinių energijos tinklų plėtra. Siekiant paremti tarpvalstybinių energijos tinklų, ypač į ateitį orientuotos ir su vandenilio naudojimu suderinamos dujų infrastruktūros plėtrą, reikia veiksmingų ir operatyvaus sprendimų priėmimo procedūrų;

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23b) Europos aljansai, visų pirma akumuliatorių ir vandenilio sektoriuose, turi didžiausią reikšmę: koordinuojant jų veiklą Europos lygmeniu regionams suteikiamos didelės galimybės atsigauti ir imtis sėkmingų struktūrinių pokyčių po COVID-19. Teisės aktuose nustatant reikalavimus turi būti sukurta klimatui palankių judumo ir energijos gamybos inovacijų sistema. Tiems aljansams reikėtų skirti tinkamą paramą ir finansavimą ir į juos reikėtų atsižvelgti formuojant būsimą užsienio ir kaimynystės politiką bei sudarant prekybos susitarimus;

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo laipsniško išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema.	Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo ir spartaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir [...] absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema.

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.	Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatytų ilgalaikių temperatūros tikslų, nustatomas ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo, sykiu atsižvelgiant į darbo jėgos teisingos pertvarkos imperatyvą, remiantis tuo, kad darnios gamybos inovacijos gali didinti Europos pramonės stiprumą pagrindiniuose rinkos segmentuose ir tokiu būdu padėti apsaugoti ir kurti deramo darbo ir kokybės darbo vietas.

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šiuo reglamentu pripažįstama, kad klimato kaita yra bendra problema, kuriai spręsti reikia bendrų, sąžininga ir teisinga pertvarka pagrįstų sprendimo būdų. Vadovaudamiesi teisingumo principu, kiekviena valstybė narė ir kiekvienas ekonomikos sektorius turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo.

 

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.	Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a straipsnis
	Apibrėžtis
	Poveikio klimatui neutralumas – nulinis grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Sąjungoje, siekiant užtikrinti Sąjungos išmetamų antropogeninės kilmės ir absorbentais Sąjungoje pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio balansą.

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.	1. Kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos užtikrinamas nulinis grynasis išmetamas ŠESD kiekis. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2050 m. turi užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą teršalų kiekį. Po tos datos pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi viršyti išmetamą ŠESD kiekį.

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.	2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas atskirai ir atitinkamai bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą nulinio grynojo išmetamo teršalų kiekio tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti Sąjungos konkurencingumą, socialinę ir ekonominę sanglaudą, pažeidžiamų vartotojų apsaugą, valstybių narių tarpusavio sąžiningumą, solidarumą ir teisingą pertvarką.

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.	3. Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą, Sąjungoje visos ekonomikos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslas yra bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiais.

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.	4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslą ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą. Prie Komisijos vertinimo, kai tikslinga, pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą ir atlikusi išsamų poveikio vertinimą, išnagrinėja galimybes nustatyti 2040 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir atitinkamai pateikia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija, nagrinėdama galimybes, susijusias su 2040 m. klimato srities tikslu, atsižvelgia į kriterijus, nustatytus 3 straipsnio 3 dalyje. Poveikio vertinime įvertinama, kaip reikėtų iš dalies pakeisti su to tikslo siekimu susijusius Sąjungos teisės aktus.

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.	1. Ne vėliau kaip ... [dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatoma orientacinė trajektorija Sąjungos lygmeniu, kad būtų pasiektas 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslas ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas.

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas.	2. 1 dalyje nurodytos Sąjungos trajektorijos pradžia – ... [šeši mėnesiai nuo 1 dalyje nurodyto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įsigaliojimo dienos]. Ji nustatoma remiantis dvejų metų tarpiniais tikslais.

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:	3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija gali atsižvelgti į šiuos kriterijus:

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-a) socialinį ir ekonominį pėdsaką;

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą;	a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą, atsižvelgiant į socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba uždelstų kovos su klimato kaita veiksmų;

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;	b) Sąjungos ekonomikos ir jos pagrindinių sektorių konkurencingumą, be kita ko, dabartinę Europos MVĮ vystymosi padėtį, atlikus poveikio MVĮ tyrimą;

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) geriausias turimas technologijas;	c) geriausias turimas technologijas, jų dabartinę rinkos skverbtį ir brandžių naujų technologijų bei proveržio inovacijų būsimo diegimo perspektyvas, laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu principo ir vengiant bet kokio galimo susaistymo efekto;

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) atitinkamų technologijų eksploatavimo nutraukimo ir perdirbimo išlaidas, taip pat jų poveikį aplinkai ir biologinei įvairovei, įskaitant žaliavų gavybos poveikį;

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) žaliavų išteklių naudojimo efektyvumą, ekonominį prieinamumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) mažo anglies dioksido kiekio ir neutralaus poveikio klimatui žaliavų, energijos, būtinos infrastruktūros ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų prieinamumą ir kainą;

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) poreikį kuo labiau mažinti naudojamą iškastinio kuro kiekį, o ilgainiui visai jo atsisakyti (taigi, sykiu panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo jo) per laikotarpį, atitinkantį šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kartu atsižvelgiant į gamtinėms dujoms tenkantį tarpinį vaidmenį perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos laikotarpiu;

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;	e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį ir nacionalines aplinkybes;

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;	f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį nuoseklumą, veiksmingumą ir laipsnišką pažangą pagal Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 3 dalį;

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(g) investicijų poreikį ir galimybes;	(g) investicijų ciklus, poreikį ir galimybes, ir ekonomikos sektorių turimą nuspėjamumo ir investicijų reguliavimo stabilumo poreikį, sykiu atsižvelgiant į neišnaudojamo turto riziką;

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) sąžiningą naštos pasidalijimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą ekonomikos sektoriuose, jų energijos vartojimo efektyvumą ir įdėtas investavimo pastangas, susijusias su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu;

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;	h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą visų visuomenės grupių atžvilgiu pertvarką, įskaitant būsimų priemonių galimą socialinį ir ekonominį poveikį;

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies h a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ha) kiekvienos valstybės narės energijos nepritekliaus ir pažeidžiamumo vertinimą, jų mažinimo pažangą, įskaitant energijos tiekimo patikimumo vertinimą;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo;	i) tarptautinius pokyčius ir visuotines, įskaitant trečiųjų valstybių, pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo klimato srities tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo;

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies i a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ia) anglies dioksido nutekėjimo prevenciją ir taikomas veiksmingas apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo priemones, visų pirma daug energijos vartojančiuose pramonės sektoriuose, konkuruojančiuose pasauliniu lygmeniu, taip pat prekybos politikos priemonių vaidmenį;

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies i b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ib) galutinių produktų ir vartojimo Sąjungoje anglies pėdsaką;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies i c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ic) poreikį skatinti atsinaujinančių produktų naudojimą ir žiediškumą visuose sektoriuose;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas.	j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir IPBES ataskaitas;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	jb) COVID-19 pandemijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį ekonominei padėčiai Sąjungoje ir jos pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	jc) poreikį užtikrinti derėjimą su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir teisės aktais;

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Komisija peržiūri šio straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo ir, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant pakoreguoti trajektoriją.

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.	1. Valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos institucijos užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti, intensyvinant mokslinius tyrimus, didinant atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat skatinant teisingą pertvarką būtų daroma nuolatinė pažanga, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyti tikslai ir Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnyje ir VIII priede nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai.

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.	2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais ir pagal Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnį pateikia Komisijai tas strategijas ir planus. Į tas strategijas ir planus įtraukiamos priemonės ir veiksmai, atitinkantys su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusius nacionalinius tikslus ir uždavinius, ir numatomas tinkamas finansavimas, be kita ko, iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisija padeda valstybėms narėms rengti tas strategijas ir planus, rinkdama ir teikdama duomenis apie būsimą klimato kaitos poveikį visoje Sąjungoje ir remdama veiksmus, kuriuos vykdant atsižvelgiama į energijos nepritekliaus socialinius aspektus.

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:	Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) bendrą pasaulinio lygmens pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nurodytų tikslų;

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) bendrą visų valstybių narių pažangą siekiant stiprios, darnios ir našios pramonės Sąjungos ekonomikai ir pramonės poveikio Sąjungos BVP tikslo;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) priemones, kurių ėmėsi visos valstybės narės, ir bendrą pažangą, padarytą siekiant teisingos pertvarkos planų tikslų, kad nė viena visuomenės ir ekonomikos dalis nebūtų palikta nuošalyje;

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bd) bendrą visų valstybių narių pažangą kovojant su energijos nepritekliumi;

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir viešai paskelbia.

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija peržiūri:	2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija peržiūri:

Pakeitimas  82

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Sąjungos priemonių suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorinius teisės aktus, suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir pasauliniais pokyčiais, susijusiais su Paryžiaus susitarimo tikslu;

Pakeitimas  83

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) Sąjungos priemonių tinkamumą, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant Sąjungos pramonės tikslų, taip pat užtikrinta veiksminga apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo;

Pakeitimas  84

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) Sąjungos priemonių tinkamumą, siekiant teisingos pertvarkos planų tikslų, kad nė viena visuomenės ir ekonomikos dalis nebūtų palikta nuošalyje;

Pakeitimas  85

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) Sąjungos priemonių tinkamumą, kad būtų užtikrinta pažanga kovojant su energijos nepritekliumi;

Pakeitimas  86

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.	3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės ir politika yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių. Ji taip pat atitinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

Pakeitimas  87

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai.	4. Komisija, prieš priimdama visus Sąjungos priemonių projektus arba pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įvertina jų suderinamumą atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir poveikį visuomenei ir ekonomikai ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu tą vertinimą ir jo rezultatus paskelbia viešai.

Pakeitimas  88

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija įvertina:	Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija įvertina:

Pakeitimas  89

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) atsižvelgdama į pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus arba kas dvejus metus teikiamas pažangos ataskaitas tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

Pakeitimas  90

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.	b) atitinkamas nacionalines priemones siekiant užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje ir jų veiksmingumą.

Pakeitimas  91

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) įgyvendinamų priemonių poveikį nacionalinei ekonominei ir socialinei padėčiai;

Pakeitimas  92

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) klimato politikos poveikį pramoninės vertės kūrimui ir jos indėlį kuriant konkurencingesnę ir atsparesnę ekonomiką;

Pakeitimas  93

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) priemones, kurių ėmėsi kiekviena valstybė narė, ir kiekvienos valstybės narės pažangą, padarytą siekiant teisingos pertvarkos planų tikslų, kad nė viena visuomenės ir ekonomikos dalis nebūtų palikta nuošalyje;

Pakeitimas  94

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bd) nacionalines priemones, kad būtų užtikrinta pažanga kovojant su energijos nepritekliumi.

Pakeitimas  95

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.	2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, ir nacionalinių išteklių naudojimo lygį bei ekonominę ir socialinę padėtį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba nepakankamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija informaciją apie pažangą ir rekomendacijas skelbia viešai.

Pakeitimas  96

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) EAA ataskaitomis;	b) EAA, Jungtinio tyrimų centro (JRC) ir atitinkamų UNFCCC organų ataskaitomis;

Pakeitimas  97

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir	c) Europos ir pasauline statistika ir duomenimis, užregistruotus ir prognozuojamus, įskaitant, jei turima, duomenis apie pagrindinių teršėjų veiklą, taip pat apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir

Pakeitimas  98

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) naujausiu bendros pažangos įvertinimu, nurodytu Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje;

Pakeitimas  99

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas, ir	d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ir IPBES ataskaitas, ir

Pakeitimas  100

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.	Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiniu požiūriu teisingą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, verslo suinteresuotiesiems subjektams, akademinei bendruomenei, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi poreikiai bei veiksmai, kuriuos reikia vykdyti, kad būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Komisija ir valstybės narės skatina visas visuomenės grupes nustatyti savo tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

Pakeitimas  101

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Įgaliojimų delegavimas
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas  102

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Reglamento (ES) 2018/1999

2 straipsnio 11 punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a) 2 straipsnio 11 punktas pakeičiamas taip:
11) Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 %, Sąjungos lygmens privalomas tikslas užtikrinti, kad 2030 m. bent 32 % Sąjungoje suvartojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 %, tikslas iki 2030 m. sujungti 15 % elektros energijos tinklų ir kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos pasiekti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Europos Parlamentas ir Taryba;	11) Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vadovaujantis Reglamento .../... [Klimato teisės aktas] 2 straipsnio 3 dalimi, Sąjungos lygmens privalomas tikslas užtikrinti, kad iki 2030 m. Sąjungoje suvartojamos energijos dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių atitiktų Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. padidinti energijos efektyvumą pagal Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2030 m. tikslas sujungti 15 proc. elektros tinklų;

Pakeitimas  103

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamento (ES) 2018/1999

3 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;	f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant ekonominį konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir poveikį pramonei ir visuomenei, ypač kovojant su energijos nepritekliumi, jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;

Pakeitimas  104

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 5 punktas

Reglamento (ES) 2018/1999

11 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.	Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti piliečiai, vietos valdžios institucijos, akademinė bendruomenė, pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant socialinius partnerius, profesinės sąjungos, verslo bendruomenė, ypač MVĮ atstovai, ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, teisingos pertvarkos ir sektorių strategijas.

Pakeitimas  105

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamento (ES) 2018/1999

15 straipsnio 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	5a) 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę bent 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.	Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę 2050 m. ir 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.

Pakeitimas  106

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamento (ES) 2018/1999

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;	c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, pagal Sąjungos uždavinį pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) reikalavimus ekonomišku būdu sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų su temperatūra susijusių tikslų, kad Sąjungoje būtų kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrintas įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamais atvejais būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;

Pakeitimas  107

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 6 b punktas (naujas)

Reglamento (ES) 2018/1999

29 straipsnio 1 dalies a punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	6b) 29 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
a) pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant išvengti bet kokio atotrūkio nuo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų;	a) pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti Reglamente .../... [Klimato teisės aktas] nustatytą Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, Reglamento .../... [Klimato teisės aktas] 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos trajektoriją ir energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant išvengti bet kokio atotrūkio nuo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų;

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Poveikio klimatui neutralizavimo sistemos nustatymas ir Reglamento (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 11.3.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 11.3.2020
Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data	27.5.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Zdzisław Krasnodębski 24.4.2020
Svarstymas komitete	28.5.2020
Priėmimo data	7.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 31 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Martin Buschmann, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Andrea Caroppo, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Eva Maydell, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Manuela Ripa, Jérôme Rivière, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mohammed Chahim, Cornelia Ernst, Fredrick Federley, Martin Hojsík, Elżbieta Kruk, Jacek Saryusz-Wolski, Edina Tóth

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42	+
EPP	Edina Toth, András Gyürk, Pernille Weiss
S&D	Carlo Calenda, Mohammed Chahim, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
RENEW	Nicola Beer, Nicola Danti, Fredrick Federley, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Ivars Ijabs, Martin Hojsík, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen
GREENS	François Alfonsi, Michael Bloss, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Manuela Ripa, Marie Toussaint
GUE	Marc Botenga, Cornelia Ernst, Marisa Matias
NI	Martin Buschmann, Ignazio Corrao, Clara Ponsatí Obiols

 

31	-
EPP	François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Christian Ehler, Andrius Kubilius, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Riho Terras
RENEW	Martina Dlabajová
ID	Paolo Borchia, Markus Buchheit, Andrea Caroppo, Thierry Mariani, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Jérôme Rivière, Isabella Tovaglieri
ECR	Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Jacek Saryusz Wolski, Elzbieta Kruk, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský

 

5	0
EPP	Maria Da Graça Carvalho, Seán Kelly, Henna Virkkunen
S&D	Ivo Hristov
GUE	Manuel Bompard

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (15.7.2020)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))

Nuomonės referentė: Tilly Metz

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos Parlamentas kartu su keliomis šalimis, vietos valdžios institucijomis ir mokslininkais paskelbė, kad mūsų planetoje susidarė ekstremalioji klimato ir aplinkos padėtis. Siekiant išvengti pagreitintos ir negrįžtamos klimato kaitos ir masinio biologinės įvairovės nykimo, reikia skubiai sumažinti pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Reaguodama į šį iššūkį, Europos Komisija pristatė Žaliąjį kursą, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralizuoto poveikio klimatui žemynu, siekiant ekonominio vystymosi atsižvelgiant į natūralias planetos ribas ir užtikrinant teisingą pertvarką, kuri nepaliktų nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nuošalyje. Klimato teisės aktas yra kertinis Žaliojo kurso akmuo, kuriuo teisiškai įtvirtinamas tinklo neutralumo tikslas ir kuris yra visų ateinančių dešimtmečių Sąjungos veiksmų klimato kaitos srityje pagrindas.

 

Klimato teisės aktu nustatyta bendroji Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorija, tačiau Komisijos siūlomi klimato srities tikslai neatitinka naujausių turimų mokslinių įrodymų. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaita dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo atotrūkio[5], išmetamųjų teršalų kiekį nuo 2020 m. reikia mažinti 7,6 proc. per metus, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai – siekiant užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Siekdama šio tikslo, ES turėtų ne vėliau kaip iki 2040 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui ir padidinti savo 2030 m. tikslą bent iki 65 proc., palyginti su 1990 m.

 

Norint neutralizuoti poveikį klimatui, reikės iš esmės pertvarkyti mūsų visuomenę ir visus ekonomikos sektorius, visų pirma transporto sektorių. Transporto sektorius yra didžiausias teršėjas Europos Sąjungoje, išmetantis 27 proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Be to, nuo 1990 m. išmetamųjų teršalų kiekis toliau didėjo tik šiame sektoriuje: 2017 m. išmetamųjų teršalų kiekis 28 proc. viršijo 1990 m. lygį. Šio sektoriaus pertvarkymo uždaviniai susiję ne tik su kelių ar geležinkelių sektoriumi, bet ir su vidaus vandenų transporto, aviacijos ir jūrų sektoriais.

 

Aviacijos ir jūrų sektoriai išmeta daug teršalų ir 2017 m. dėl jų labiausiai padidėjo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Vis dėl to, atlikta analizė rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), nepasieks būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Todėl nuomonės referentė siūlo Komisijai pateikti išsamų teisės aktų rinkinį siekiant užtikrinti, kad aviacijos ir jūrų sektoriai būtų suderinti su Klimato teisės akto tikslais. Aviacijos sektoriuje bendras poveikis klimatui yra gerokai didesnis už išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl nuomonės referentė mano, kad svarbu įtraukti šį aviacijos poveikį, nesusijusį su CO2, į reglamento taikymo sritį.

 

Į nuomonės referentės pasiūlymą taip pat įtrauktas Europos klimato kaitos grupės (EPCC) – nepriklausomos mokslinės patariamosios grupės klimato kaitos klausimais – įsteigimas. Europos klimato kaitos komisija stebi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą Sąjungoje ir valstybėse narėse ir prireikus teikia rekomendacijas atsižvelgiant į Klimato teisės akto tikslą. Be to, ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo visuotinio padėties įvertinimo ji paskelbia ataskaitą dėl šiame reglamente nustatytų Sąjungos klimato tikslų suderinamumo su tikslu užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

 

Siekdama užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos teisės aktai atitiktų neutralaus poveikio klimatui tikslą, Komisija prieš juos priimdama įvertina visus priemonių projektus, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto. Nuomonės referentė taip pat siūlo, kad Komisija įvertintų visus susijusius galiojančius ES teisės aktus ir biudžetą ir prireikus pasiūlytų pakeitimus. Galiausiai, nuomonės referentė taip pat siūlo, kad Komisija pateiktų išsamią visų tiesioginių ir netiesioginių iškastinio kuro subsidijų visose valstybėse narėse analizę.

 

Kiekvienais metais, kuriais nesiimsime veiksmų, didės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sunkumai ir sąnaudos. Dabar atsidūrėme ties slenksčiu, kad būtų visam laikui viršytas 1,5° tikslas, o tai turėtų milžiniškų socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių. Jei tikrai norime pasiekti klimato tikslus, išsaugoti ir atkurti mūsų ekosistemas ir sudaryti sąlygas ateities kartoms gyventi planetoje, turime priimti plataus užmojo Klimato teisės aktą ir konkrečias priemones.

 

 

 

 

 

 

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;	(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje, taip pat pasitelkiant darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
__________________	__________________
19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).	19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;	(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai pasiekti nustatytą temperatūros tikslą sumažinti pasaulio temperatūros didėjimą iki mažesnio nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dedant pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), labai svarbu nustatyti ilgalaikį ir nuspėjamą tikslą;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;	(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą, užimtumą ir socialinę pažangą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;	(6) siekiant neutralizuoti poveikį klimatui reikalingas visų ekonomikos sektorių indėlis ir esminė jų, įskaitant transporto sektorių, pertvarka taikant, be kita ko, principą „teršėjas moka“, o ši pertvarka turėtų būti pritaikyta prie kiekvieno sektoriaus ypatumų ir savybių. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Būtini poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;	(10) klimato kaita yra pasaulinio masto iššūkis, kuriam įveikti reikia tarptautinio bendradarbiavimo. Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją, taip pat tarptautinio solidarumo ir atsakomybės pagrindu;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) poveikio klimatui neutralumo tikslo reikėtų siekti Europos lygmeniu užtikrinant vienodas sąlygas ir konkurencingumą, įskaitant su PPO suderinamo pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo sukūrimą ir naujas derybas dėl Energetikos chartijos sutarties siekiant skatinti investicijas į tvarią energetiką;

 

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;	(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų kuo anksčiau ir ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;
__________________	__________________
33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).	33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).
34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).	34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).
35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).	35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;	(12) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti, kad kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. jos viduje ir atskirų valstybių narių lygmeniu būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai ir individualiai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės ir nacionaliniu lygmeniu taikomos priemonės. Po 2050 m. Sąjunga ir visos valstybės narės turėtų toliau mažinti išmetamą ŠESD kiekį, kad būtų užtikrinta, jog pašalinamas ŠESD kiekis viršija išmetamą ŠESD kiekį;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) Sąjunga turėtų toliau stengtis skatinti žiedinę ekonomiką ir remti atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus, kuriais galima pakeisti iškastiniu kuru pagrįstus produktus ir medžiagas;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;	(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias plataus užmojo nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, atsižvelgdamos į regionų ir vietos ypatumus bei taikydamos patikimo finansų valdymo principą;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;	(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo, konkurencingumo ir ilgalaikio ekonomikos tvarumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; konkrečios situacijos, su klimatu susijusių rezultatų ir įvairių susijusių ekonomikos sektorių, įskaitant transporto ir judumo sektorius, ypatybių; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio atsižvelgti į galimą būsimų priemonių socialinį poveikį, užtikrinant teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo, nieko nepaliekant nuošalyje; piliečiams prieinamos, patikimos ir tikslios informacijos apie aplinkosauginį veiksmingumą poreikio, kad jie galėtų priimti tvarius ir klimatui palankius sprendimus; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo principo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto. Transporto sektoriui būdingos ilgalaikės investicijos. Šiame sektoriuje labai svarbu turėti stabilią, nuspėjamą ir patikimą finansinę sistemą, kad investuotojams būtų užtikrintos tvarios investicijos ir patikimumas, visų pirma išvengiant turto nuvertėjimo reiškinio, ypač investicijų į infrastruktūrą atveju, kurios turi didelį susaistymo poveikį;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;	(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad būtų pasiektas minėtas išmetamų teršalų kiekio sumažinimas. Ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija, atsižvelgdama į naujausius mokslinius įrodymus ir remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, turėtų išnagrinėti galimybes nustatyti plataus užmojo Sąjungos 2040 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, palyginti su 1990 m. lygiu;
__________________	__________________
36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) Komisija turėtų įvertinti užimtumo poreikius, įskaitant švietimo ir mokymo reikalavimus, ekonomikos raidą ir sąžiningos ir teisingos pertvarkos sukūrimą;

 

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;	(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra ir individuali valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir ekosistemų atkūrimą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir ekosistemų atkūrimą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas. Jei valstybė narė nuolat nevykdo Komisijos rekomendacijų, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų;

 

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;	(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas ir paskutinį įvertinimą, atliktą pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

 

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;	(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, įskaitant piliečius, ekonominius bei socialinius partnerius, pilietinę visuomenę, mokslininkų bendruomenę, vietos ir regionų valdžios institucijas, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros37 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(21) norint, kad šio reglamento tikslai būtų pasiekti ekonomiškai efektyviu būdu, labai svarbu užtikrinti nuspėjamumą, stabilumą ir patikimumą visiems susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus;
__________________	__________________
37 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.	37 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

 

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) savo komunikate „Europos žaliasis kursas“1a Komisija pabrėžia poreikį paspartinti perėjimą prie tvaraus ir išmaniojo judumo kaip prioritetinės politikos, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui. Siekdama užtikrinti perėjimą prie tvaraus ir pažangaus judumo, Komisija nurodė, kad 2020 m. ji priims išsamią tvaraus ir pažangaus judumo strategiją, kurioje bus numatytos plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama gerokai sumažinti visų rūšių transporto išmetamą CO2 ir teršalų kiekį, be kita ko, skatinant naudoti netaršias transporto priemones ir alternatyviuosius kelių, jūrų ir aviacijos degalus, didinant tvaresnių transporto rūšių, tokių kaip geležinkeliai ir vidaus vandenų keliai, dalį ir tobulinant visos transporto sistemos veiksmingumą, skatinant vartotojus rinktis tvaresnius sprendimus ir mažai teršiančias praktikas, taip pat investuojant į mažai teršiančią ir netaršią infrastruktūrą;
	__________________
	1a Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ COM(2019)0640.

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23b) kokybiška ir veiksminga transporto sistema yra labai svarbi tinkamam vidaus rinkos veikimui ir piliečių gyvenimo kokybei, nes jie naudojasi savo laisve keliauti. Tokia sistema sudaro sąlygas ekonominiam vystymuisi ir darbo vietų kūrimui. Tačiau transportas turi būti tvarus atsižvelgiant į naujus iššūkius, su kuriais reikės susidurti. Transporto sektoriuje susidaro mažiausiai ketvirtadalis viso Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Nors padaryta didelė pažanga mažinant transporto sektoriaus anglies pėdsaką, be kita ko, didinant degalų naudojimo efektyvumą, didinant tvarių transporto degalų naudojimą, mažinant spūstis, pereinant prie mažiau teršiančių transporto rūšių arba laikantis griežtesnių išmetamųjų teršalų kiekio standartų, transporto sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo ne taip, kaip kituose sektoriuose. Visų rūšių transportas turės prisidėti prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, atsižvelgiant į tikslą sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką, pagal kurį iki 2050 m. transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis turi būti sumažintas 90 proc. Tokiam plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui reikia, kad visas transporto sektorius visapusiškai pereitų prie tvaraus netaršaus judumo. Vykstant šiam perėjimui ypatingas vaidmuo tenka oro transporto ir jūrų laivybos sektoriams, atsižvelgiant į numatomą staigų jų išmetamų teršalų kiekio padidėjimą iki 2050 m. ir į jų stiprų tarptautinį pobūdį. Ne vėliau kaip iki 2021 m. Komisija turėtų pateikti strategiją, kurioje būtų numatytas išsamus priemonių rinkinys, skirtas užtikrinti, kad visos transporto rūšys, visų pirma tarptautinis jūrų, oro ir kelių transportas, tinkamai prisidėtų siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslo;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23c) transporto infrastruktūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį spartinant perėjimą prie tvaraus ir pažangaus judumo, užtikrinant perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, visų pirma krovinių vežimo srityje. Tuo pat metu su klimato kaita susiję įvykiai, kaip antai vandens lygio kilimas, ekstremalios oro sąlygos, sausra ir kylančios temperatūros, gali sukelti žalą infrastruktūrai, veiklos sutrikdymus, daryti spaudimą tiekimo grandinės pajėgumui ir veiksmingumui ir rezultate neigiamai paveikti judumą Europoje. Todėl nepaprastai svarbu iki 2030 m. užbaigti kurti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą ir iki 2040 m. baigti kurti papildomą TEN-T tinklą, kartu atsižvelgiant į įsipareigojimus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose dėl projektų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo per visą jų gyvavimo ciklą. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktų sistemą, kuria būtų gerinamas transporto infrastruktūros rizikos valdymas ir didinamas jos atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos;

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

23 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23d) Sąjungos teisėkūros veiksmai turėtų būti iš esmės orientuojami į Europos geležinkelių tinklo, visų pirma, tarptautinių jungčių, junglumą, kad vidutinio ir tolimojo susisiekimo keleivių kelionės geležinkelių transportu būtų patrauklesnės, ir į krovinių vežimo geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportu pajėgumų didinimą;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

23 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23e) svarbu užtikrinti pakankamas investicijas į tinkamos netaršaus judumo infrastruktūros, įskaitant įvairiarūšio vežimo platformas, plėtrą, kartu sustiprinant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį remiant perėjimą prie išmaniojo, tvaraus ir saugaus judumo Sąjungoje;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

23 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23f) atsižvelgiant į Sąjungos pastangas kelių transportą pakeisti geležinkelių transportu, kad pirmautų išmetamo CO2 kiekio požiūriu veiksmingiausios rūšies transportas, ir į tai, kad 2021 m. bus Europos geležinkelių metai, teisėkūros srityje ypatingą dėmesį reikėtų skirti tikros bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimui iki 2024 m. pašalinant visą administracinę naštą ir panaikinant protekcionistinius nacionalinės teisės aktus;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

23 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23g) siekdama iki 2050 m. įgyvendinti Europos žaliajame kurse įtvirtintą poveikio klimatui neutralumo tikslą Komisija taip pat turėtų sugriežtinti konkrečius teisės aktus dėl veiksmingumo išmetamo CO2 kiekio požiūriu standartų, taikomų automobiliams, furgonams ir sunkvežimiams, numatyti konkrečias priemones užtikrinti kelių transporto elektrifikavimą ir imtis iniciatyvos padidinti tvaraus alternatyvaus kuro gamybą ir naudojimą;

 

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 h konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23h) Europos Parlamentas pastebėjo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitiktų būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir kad reikia Europos ir pasaulio lygmenimis imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad būtų neutralizuotas ŠESD poveikis1a;
	__________________
	1a 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (2019/2712(RSP)).

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 i konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23i) visos atitinkamos Sąjungos agentūros transporto srityje turėtų prisidėti prie transporto sektoriaus perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui. Šiuo atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/11391a 87 straipsnį Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai (EASA) suteikti įgaliojimai paskelbti Europos aviacijos aplinkos apsaugos ataskaitą dėl su civiline aviacija susijusios aplinkos apsaugos būklės Sąjungoje, kurioje pateiktos rekomendacijos, kaip pašalinti atotrūkį tarp Europos aviacijos sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo ir poveikio klimatui neutralizavimo tikslų. Be to, Sąjunga parengė bandomąjį projektą, kurio tikslas – parengti ekologinio ženklo programą, pagal kurią keleiviams, plačiajai visuomenei ir kitiems subjektams, įskaitant privačiuosius ir viešuosius investuotojus, teikiama lengvai prieinama, patikima ir nepriklausoma informacija apie aviacijos veiksmingumą klimato požiūriu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB1b 30 straipsnio 4 dalį, EASA buvo įgaliota atlikti tyrimą, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, susijusius su aviacijos išmetamaisiais teršalais, kurie nėra CO2, dėl kurių daromas poveikis klimatui aukštyje, įskaitant tokius klausimus, kaip kondensacinių pėdsakų susidarymas, jų virsmas plunksniniais debesiais, taip pat tiesioginis sulfatinių aerozolių ir suodžių poveikis. Tyrimas turėtų būti nedelsiant paskelbtas ir perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai ir jame turėtų būti akcentuojamos techninės ir operatyvinės priemonės šiam klausimui spręsti;
	__________________
	1a2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).
	1b2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

 

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 j konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23j) COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčių padarinių ekonomikoje ir visuomenėje. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į pandemijos padarinių poveikį konkretiems sektoriams. Kita vertus, ekonomikos atsigavimas suteikia unikalią galimybę paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, pirmenybę teikiant investicijoms į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir tvarias technologijas;

 

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.	Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.

 

 

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.	1. Kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio. Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje ne vėliau kaip iki 2050 m. turi pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.

 

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Nuo tos dienos, kai Sąjungoje bus pasiektas nulinis grynasis išmetamas teršalų kiekis, kaip nustatyta 1 dalyje, Sąjungos ir valstybių narių politika turi būti užtikrinama, kad pašalinamas ŠESD kiekis viršytų Sąjungoje ir kiekvienos valstybės narės teritorijoje išmetamą ŠESD kiekį.

 

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.	2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai bei individualiai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti ir užtikrinti sąžiningumą ir solidarumą valstybių narių viduje ir tarpusavyje.

 

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.	3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į naujausius mokslinius įrodymus ir remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.	4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisija visų pirma įvertina galimybes suderinti visų transporto rūšių išmetamuosius teršalus, susijusius su Sąjunga, su 2030 m. tikslu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. šių išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas iki neutralaus poveikio klimatui, ir prireikus pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Nedarant poveikio 1 daliai, Komisija užtikrina, kad investicijos, jau numatytos nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose iki ... [šio reglamento įsigaliojimo data] būtų išlaikytos bent iki tol, kol pasiūlymas bus suderintas su paklausa, bet ne ilgiau kaip iki 2050 m.

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą ir į naujausius mokslinius įrodymus, taip pat remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, išnagrinėja galimybes nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato tikslą sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m., ir prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. Komisija ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 2040 m. klimato tikslo priėmimo įvertina, kaip reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktus, susijusius su šio tikslo įgyvendinimu, ir, vadovaudamasi Sutartimis, imasi būtinų priemonių, įskaitant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimą.

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.	1. Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija, remdamasi 3 dalyje nurodytais kriterijais, prireikus priima teisėkūros pasiūlymą, siekiant nustatyti poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo ir prireikus teikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant pakeisti trajektoriją, atsižvelgdama į naujausius mokslinius įrodymus.

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas.	2. 1 dalyje nurodytos trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas.

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:	3. Komisija, siūlydama teisėkūros pasiūlymą, kuriuo nustatoma trajektorija pagal 1 dalį, atsižvelgia į šiuos aspektus:

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą;	a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą, įskaitant prisitaikymo sąnaudas ir neveikimo ar uždelstų klimato politikos veiksmų sąnaudas;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;	b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir ilgalaikį tvarumą, įskaitant bet kokį galimą anglies dioksido ir investicijų nutekėjimą dėl perkėlimo ir užsakomųjų paslaugų;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) geriausias turimas technologijas;	c) geriausias turimas technologijas gyvavimo ciklo analizės požiūriu, įskaitant jų dabartinį įsisavinimą rinkoje ir galimą tolesnę plėtrą bei diegimą;

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;	d) energijos vartojimo efektyvumą, energijos ir žaliavų įperkamumą ir tiekimo saugumą;

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;	f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą, tam tikrą užmojų ir laipsnišką pažangą;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) investicijų poreikį ir galimybes;	g) investicijų poreikį ir galimybes įvairiuose ekonomikos sektoriuose, laikantis tarpsektorinio požiūrio, atsižvelgiant į riziką, susijusią su turto nuvertėjimu, kartu užtikrinant investicijų į atitinkamus sektorius nuspėjamumą;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) konkrečią įvairių susijusių ekonomikos sektorių situaciją, jų poveikį klimatui ir savybes;

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;	h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai teisingą pertvarką visiems visose Sąjungos teritorijose, užtikrinant lengvą ir įperkamą prieigą prie pagrindinių paslaugų, įskaitant judumą;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo;	i) tarptautinius pokyčius ir pasaulines pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo, atsižvelgiant į Sąjungos vaidmenį ir atsakomybę tarptautiniu mastu;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.	1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu ir remdamosi atnaujinta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija1a, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.
	__________________
	1a COM(2013) 0216 final

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.	2. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir pasitelkdamos integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais, ir kuriuose atsižvelgiama į ekonominius ir socialinius aspektus.

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisija apsvarsto galimybę pasiūlyti teisės aktų sistemą, kuria būtų padidintas transporto infrastruktūros rizikos valdymo veiksmingumas, atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos.

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) bendrą ir individualią visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.	b) bendrą ir individualią visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita viešai paskelbia ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai.	4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių, finanasavimo arba pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projektą, juos įvertina atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. Komisija teikia pasiūlymus dėl laipsniško tiesioginės ir netiesioginės Sąjungos bei nacionalinės paramos iškastiniam kurui nutraukimo.

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.	b) atitinkamų nacionalinių priemonių ir atitinkamų nacionalinių pajėgumų tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje, atsižvelgiant į nacionalinių išteklių pajėgumus.

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita viešai paskelbia ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.	2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą ir individualią pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, prireikus ji tai valstybei narei pateikia tinkamai pagrįstų rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;	a) atitinkama valstybė narė turi imtis visų būtinių priemonių siekiant įgyvendinti rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių tarpusavio ir Sąjungos ir valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;	b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji ėmėsi priemonių siekiant įgyvendinti rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai tinkamai pagrįstus argumentus;

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Jei valstybė narė nuolat nevykdo 3 dalyje nustatytų įpareigojimų, Komisija imasi atitinkamų priemonių.

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;	a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija apie energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymą, įskaitant nacionalines tarpines ataskaitas apie šiame reglamente nurodytų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimą;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) EAA ataskaitomis;	b) EAA ir kitų atitinkamų Sąjungos agentūrų, įskaitant transporto srities agentūras, ataskaitomis;

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir	c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir apskaičiuotas neveikimo arba uždelstų klimato politikos veiksmų išlaidas, taip pat socialinius bei ekonominius duomenis

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas, ir	d) geriausiais turimais ir naujausiais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas, be kita ko, susijusius su kitu poveikiu klimatui, pavyzdžiui, daromu dėl plunksninių debesų pokyčių;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) tarptautinėmis tendencijomis ir pastangomis, dedamomis pasaulio mastu siekiant įvykdyti ilgalaikį Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslą, taip pat Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodytu bendros pažangos įvertinimu;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) ekonominio ir socialinio vystymosi tikslų įgyvendinimo lygiu, taip pat įgyvendintų priemonių poveikiu nacionalinei ekonominei ir socialinei padėčiai;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	dc) technologijų inovacijomis ir geriausiomis susijusiuose sektoriuose turimomis technologijomis;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	dd) nuoseklaus ir stabilaus reglamentavimo poreikiu, kad būtų išlaikyta palanki investicijoms aplinką, ir

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.	Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir prieinamą procesą su ekonominiais bei socialiniais partneriais iš visų susijusių sektorių, pramonės suinteresuotaisiis subjektais, piliečiais ir pilietine visuomene, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Įgaliojimų delegavimas
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

11 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Daugiapakopis dialogas klimato ir energetikos klausimais	Daugiapakopis ir tarpsektorinis dialogas klimato kaitos klausimais

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

11 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.	Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį ir tarpsektorinį dialogą klimato kaitos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, taip pat įvairius skirtingiems sektoriams numatytus klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą gali būti aptariami integruoti nacionaliniai energetikos, klimato, būsto, žemės ūkio, biologinės įvairovės ir judumo bei kitų sričių planai ir strategijos;

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Poveikio klimatui neutralizavimo sistemos nustatymas ir Reglamento (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 11.3.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 16.4.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Tilly Metz 6.5.2020
Svarstymas komitete	23.6.2020
Priėmimo data	14.7.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 12 9
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Leila Chaibi, Angel Dzhambazki, Markus Ferber, Carlo Fidanza, Maria Grapini, Roman Haider, Alessandra Moretti

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
GUE/NGL	Leila Chaibi, Kateřina Konečná, Elena Kountoura
NI	Mario Furore
PPE	Magdalena Adamowicz, Benoît Lutgen
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Maria Grapini, Bogusław Liberadzki, Alessandra Moretti, Rovana Plumb, István Ujhelyi
Verts/ALE	Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz

 

12	-
ECR	Angel Dzhambazki, Carlo Fidanza, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
ID	Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo
NI	Dorien Rookmaker
PPE	Jens Gieseke, Marian-Jean Marinescu,

 

9	0
PPE	Andor Deli, Gheorghe Falcă, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Markus Ferber, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (10.7.2020)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))

Nuomonės referentė: Caroline Roose

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso išdėstyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo; Žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio.

 

Todėl šiuo pasiūlymu dėl Europos klimato teisės akto siekiama nustatyti ES poveikio klimatui neutralizavimo sistemą. Nuomonės referentė palankiai vertina šį Komisijos pasiūlymą ir pateikia ne vieną pakeitimą, kuriais siekiama patobulinti reglamentą dėl Europos klimato teisės akto.

 

Konkrečiau, nuomonės referentė,

 

– atsakingai atsižvelgdama į ekstremaliąją klimato ir aplinkos padėtį Sąjungai siūlo iki 2040 m., t. y. vienu dešimtmečiu anksčiau nei Komisijos pasiūlyme nustatyta tikslinė data, pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

 

– Atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant perėjimą turėtų būti atsižvelgiama į regioninius skirtumus ir netolygumus siekiant, kad jis būtų teisingas, socialiai sąžiningas ir taip pat įtraukus teritoriniu požiūriu. Perėjimas turi apimti piliečius, regionus, miesto ir kaimo vietoves ar bendruomenes, kad iki 2040 m. įgyvendinant naują darnaus vystymosi politiką būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo, darnaus vystymosi ir Europos žaliojo kurso tikslai.

 

– Pabrėžia, kad naujajame Klimato teisės akte turėtų būti aiškiai numatytos laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ir šio kuro tiesioginių bei netiesioginių subsidijų atsisakymo datos, kad iki 2040 m. būtų sukurta neutralizuoto poveikio klimatui ekonomika. pabrėžia, kad reikia palaipsniui nutraukti visų rūšių iškastinio kuro naudojimą siekiant apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatytas ilgalaikis temperatūros tikslas.

 

– Pažymi, kad svarbu skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad būtų pasiekti poveikio klimatui neutralizavimo tikslai, kurie pagal Sutartis yra vieni iš pagrindinių Sąjungos tikslų, ir nustato naują tikslą iki 2030 m. 65 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m.; šis tikslas yra platesnio užmojo, palyginti su tikslu, įrašytu į Komisijos pasiūlymą;

 

– Pabrėžia integruoto požiūrio svarbą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, visų sričių ES politiką pritaikant prie tikslo, kad iki 2040 m. ES poveikis klimatui būtų neutralus.

 

– Pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės nustatytų konkrečius mažinimo tikslus, kuriais būtų nustatyti aiškūs įpareigojimai remiant energijos vartojimo efektyvumą, energijos įperkamumą ir tiekimo saugumą.

 

– Atkreipia dėmesį į tai, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra pagrindinė ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamoji dalis, todėl pažymi, kad reikia remti išsamias nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir suderinti partnerystės susitarimus dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir bendrą tikslą iki 2040 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumą;

 

– Pabrėžia, kad reikia skatinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir įvairių Sąjungos programų, pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“, sąveiką, siekiant remti naujas technologijas ir novatoriškus sprendimus, kurie pakeis iškastinio kuro naudojimą;

 

– Ragina tęsti tvarias investicijas ir reikalauti, kad ESI fondai būtų naudojami tvariam judumui, ekologiškai dirbantiems verslininkams ir žaliajai infrastruktūrai;

 

– Atkreipia dėmesį į partnerystės principo svarbą ir piliečių bei bendruomenių vaidmenį skatinant pertvarką centriniu, taip pat regioniniu ir vietos lygmenimis. Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę.

 

Po to kai buvo pateikti pakeitimai ir po derybų su šešėliniais pranešėjais nuomonės referentė pasiūlė kompromisinių pakeitimų paketą, kuriam pritarė dauguma komiteto narių. Pagal šį kompromisinį paketą, kurį priėmė Regioninės plėtros komitetas, susitarta:

 

­ ne vėliau kaip iki 2050 m. visoje Sąjungoje ir nacionaliniu lygmeniu išmetamo ŠESD kiekį sumažinti iki nulio;

 

­ atsparumo klimato kaitai didinimą įtraukti į visas politikos sritis, siekiant sudaryti sąlygas individualiam ir po to bendram poveikio klimatui neutralumo tikslui pasiekti;

 

­ nustatyti 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m.;

 

­ prašyti Komisijos iki 2020 m. rugsėjo mėn. pateikti 2030 m. tikslų socialinio ir ekonominio bei sektorinio poveikio vertinimą;

 

­ prašyti Komisijos iki 2021 m. įvertinti, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, ir Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys fondus ir priemones;

 

­ suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrinta poveikio klimatui neutralumo tikslo trajektorija;

 

­ parengti bendrą Sąjungos informacinę sistemą, kuri padėtų keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

 

­ pabrėžti, kad reikia laikytis partnerystės principo;

 

­ priminti principo „teršėjas moka“ svarbą;

 

­ pabrėžti, kad reikia palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir jo tiesioginių bei netiesioginių subsidijų;

 

­ be kita ko atsižvelgti į užimtumo ir socialinius aspektus, demografines problemas, poreikį suderinti partnerystės susitarimus dėl ESI fondų ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį nuosmukį, taip pat poreikį kovoti su energijos nepritekliumi.

 

Ši galutinė nuomonė yra intensyvių derybų ir kompromisų rezultatas. Nors nuomonės referentė būtų pageidavusi drąsesnio požiūrio ir platesnio užmojo tikslų, ji norėtų padėkoti kitų frakcijų šešėliniams pranešėjams. Nuomonės referentė ragina Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsakingai apsvarstyti Regioninės plėtros komiteto pakeitimus ir atsižvelgti į tvirtą komiteto įsipareigojimą siekti poveikio klimatui neutralumo tikslo:

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“1 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;	(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“1 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir biologinę įvairovę ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje, įskaitant piliečius, regionus, miesto ir kaimo vietoves ar bendruomenes;
__________________	__________________
1 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).	1 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;	(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą, kuriam vienbalsiai pritartų visos valstybės narės;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;	(5) Sąjungos, valstybių narių ir regioninės bei vietos valdžios institucijų klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, žemės ūkio bei maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, sukurti pusiausvyrą tarp vystymosi poreikių ir tvaraus klimato tikslų siekimo, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti teritorijų ir visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį nuosmukį;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;	(6) siekiant poveikio klimatui neutralizavimo reikia integruoto požiūrio, turi prisidėti visi ekonomikos sektoriai, būtini proporcingi ilgalaikiai įsipareigojimai pagal Sąjungos biudžetą ir reikia prisitaikyti prie sektorių ir regionų ypatumų siekiant ekonomiškai perspektyvios, sąžiningos ir socialiai teisingos pertvarkos, ypatingą dėmesį atkreipiant į kaimo vietoves, pramoninės pertvarkos paveiktas vietoves ir regionus, kurie turi demografinių trūkumų, pvz., toliausiai į šiaurę esančius, salų, pasienio ir kalnų regionus, taip pat atokiausius regionus. Šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys turėtų būti principas „teršėjas moka“. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos, decentralizuotos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Atsižvelgiant į tai pagal energetikos reglamentavimo sistemą turėtų būti skatinama vietos ir ekonominė gamyba ir žaliosios energijos vartojimas, taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį ją suderinti. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra, taip pat laipsniškas iškastinio kuro ir jo tiesioginių bei netiesioginių subsidijų atsisakymas;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;	(10) kadangi Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ji, nekenkdama savo ekonominiam vystymuisi, turi atsakomybę rodyti pavyzdį ir išlaikyti aukštus aplinkosauginius gamybos standartus, padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant prekybos ir investicijų politiką, vystymosi politiką ir klimato diplomatiją;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;	(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jų regionai; valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti, įtraukdamos atsparumo klimato kaitai didinimą į visas politikos kryptis ir atsižvelgdamos į skirtingą kiekvienos valstybės narės padėtį vykdant energetikos pertvarką. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;	(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės, skatindama prisitaikymo prie klimato kaitos programas visame pasaulyje;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;	(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos, vystymosi ir sanglaudos politikos sričių strategijas ir teisės aktus, visų pirma, atkreipdamos dėmesį į poreikį suderinti partnerystės susitarimus dėl ESI fondų ir poveikio klimatui neutralumo tikslą. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, bendradarbiaudamos su regionų ir vietos valdžios institucijomis, ypač daug dėmesio skiriant vietos investicijoms ir švietimo programoms, kuriomis siekiama skatinti iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimą, atsinaujinančiosios energijos integraciją ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą kartu atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus. Regionų ir vietos prisitaikymo strategijas ir planus turėtų remti ESI fondai, ir šios strategijos bei planai turėtų būti derinami su atitinkamomis nacionalinėmis strategijomis;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;	(15) Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; grynojo užimtumo balanso, susidarančio dėl priemonių, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei jų socialinės įtraukties; prisitaikymo poreikių ir galimybių skirtinguose ekonomikos sektoriuose; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo bei savarankiškumo, ypač atsižvelgiant į poreikį kovoti su energijos nepritekliumi; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą ir infrastruktūros plėtrą, nacionalines ir regionines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; demografines problemas, susisiekimą su šiais regionais ir jų sanglaudą; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą bei teritoriniu požiūriu įtraukią pertvarką patenkinimo, ypatingą dėmesį atkreipiant į kaimo ir atokias vietoves, susiduriančias su sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis; poreikio investuoti į novatoriškas gamybos, apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ir švietimo priemones patenkinimo; poreikio palaipsniui pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos; vietos ekonomikos skatinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC ir IPBES pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus, įskaitant palaipsniui atsisakyti tiesioginių ir netiesioginių iškastinio kuro subsidijų, neatmetant galimybės kaip laikiną sprendimą naudoti žaliąjį vandenilį; poreikio kurti tvarią investavimo politiką ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ypač salų regionuose ir pakrančių regionuose, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos; poreikio sustabdyti miškų nykimą ir skatinti tvarų jų valdymą, atsižvelgiant į jų ypatingą vaidmenį stabilizuojant klimatą. išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti teritorijų bei visuomenės atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto; skirtingi regionai savitu tempu siekia poveikio klimatui neutralumo, kurį galima nustatyti tik atlikus išsamų poveikio vertinimą, atsižvelgiant į poveikį regionų plėtrai, pramonei ir užimtumui; pažangos technologinių inovacijų ir švarios energijos srityse ir poreikio palaipsniui pereiti nuo augimo paradigmos prie laikotarpio po augimo ir tvaraus vystymosi paradigmos;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;	(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi integruotas požiūris, pokyčiai visose politikos srityse, plataus užmojo ir tvarus finansavimas ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles; Ne mažiau svarbu skatinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir įvairių Sąjungos programų, visų pirma programos „Europos horizontas“, sąveiką, siekiant remti naujas technologijas ir novatoriškus sprendimus, kurie pakeistų iškastinio kuro naudojimą;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/19991, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;	(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, kuriame įvertinamas poveikis ES ir kiekvienai atskirai valstybei narei, ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/19991, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50 proc., palyginti su 1990 m. lygiu ir pasiūlyti atitinkamą finansavimą iš ES biudžeto šiam tikslui pasiekti iki naujo 2030 m. termino. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į poreikį kuo greičiau nustatyti 2040 m. tikslą labai sumažinti išmetamus teršalus;
_________________	_________________
1 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	1 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;	(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai stebėti ir vertinti pažangą, viešai skelbdama visus atitinkamus duomenis ir atsižvelgdama į kiekvienos vietovės ypatybes. Jei bendra valstybių narių ir regionų pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines ir regionines priemones ir nustačiusi, kad dėl Sąjungos priemonių buvo prarastas regioninis konkurencingumas ar darbo vietos ekonomikos sektoriuose arba kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas ir techninę pagalbą;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;	(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais ir geriausiais iš turimų mokslinių, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas, taip pat išsamiu bet kokio pasiūlyto naujo tikslo socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio atskiriems sektoriams vertinimu. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;	(20) piliečiai, regionai, bendruomenės ir ekonominės veiklos vykdytojai turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus visais lygmenimis, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ir kartu su socialiniais partneriais, įskaitant profesines sąjungas, ir palengvinti visų neįgaliųjų dalyvavimą ir informacijos jiems prieinamumą. Todėl Komisija, laikydamasi partnerystės principo ir gerbdama lyčių lygybės bei nediskriminavimo principus, turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą, kad ES piliečiai ir suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į Sąjungos lygmeniu įgyvendinamos klimato politikos rengimą vykstant patariamosios demokratijos procesui. Klimato paktas taip pat bus priemonė keistis geriausia patirtimi, skatinti socialines inovacijas ir finansiškai remti vietos ar bendruomenės iniciatyvas;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas, įtraukus, socialiai sąžiningas ir prie regionų ekonominės bei socialinės padėties pritaikytas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų pasiūlyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
_________________	_________________
1 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.	1 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;	(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo ir papildomumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,	(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai paremti ir sustiprinti nacionalinę ir regioninę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos (toliau – ES) sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, kaip nustatyta ES sutarties 4 straipsnyje, Sąjunga ir valstybės narės padeda viena kitai siekti šio reglamento tikslų, imasi visų tinkamų priemonių, susijusių su šiais tikslais ir rekomendacijomis, kaip nustatyta šiame reglamente, ir nesiima jokių priemonių, kurios galėtų pakenkti šio reglamento tikslų įgyvendinimui;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.	Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, visos valstybės narės vienbalsiai nustatomo tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintini privalomą poveikio klimatui neutralumo tikslą, t. y. sumažinti pasaulio temperatūros didėjimą iki mažesnio nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat užtikrinti, kad finansų srautai atitiktų klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi, ir parengti sistemą, padėsiančią daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.	1. Kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje ir nacionaliniu lygmeniu išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis Sąjungoje sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.	2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės Sąjungos, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis imasi būtinų priemonių, įskaitant atsparumo klimato kaitai didinimą visose politikos kryptyse ir atsižvelgdamos į skirtingą kiekvienos valstybės narės padėtį, kad sudarytų sąlygas kiekvienai valstybei narei atskirai ir dėl to bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į socialinį, ekonominį ir teritorinį kontekstą ir į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių ir jų regionų tarpusavio sąžiningumą, solidarumą ir lojalų bendradarbiavimą.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.	3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. ir atlikusi socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio atskiriems sektoriams vertinimą, Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą, nustato naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti iki 55 proc., palyginti su 1990 m., ir pasiūlo proporcingą finansavimą iš ES biudžeto, kad iki 2030 m. būtų pasiektas galimas naujas tikslas. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.	4. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, taip pat įvertina Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius fondus ir priemones, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:	3. Pagal 1 dalį siūlydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;	b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir socialinę gerovę;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba)  dabartinius ir numatomus ekonomikos nuosmukius, keliančius pavojų užimtumui, tvariam augimui ir socialinei įtraukčiai;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) geriausias turimas technologijas;	c) geriausias turimas technologijas ir didesnes galimybes jomis naudotis, taip pat technologijų pažangą;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;	d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą, energijos nepriteklių ir tiekimo saugumą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės energijos įvairovę;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) poreikį palaipsniui atsisakyti naudoti visą iškastinį kurą per tokį laikotarpį, kuris atitiktų tikslą užtikrinti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	dc) maisto saugą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;	e) sąžiningumo, solidarumo ir lojalaus bendradarbiavimo principų taikymą tarp valstybių narių ir regionų ir jų viduje, atsižvelgiant į ES socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) investicijų poreikį ir galimybes;	g) viešų ir privačių investicijų poreikį ir galimybes, įskaitant infrastruktūros plėtros poreikius;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;	h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką ir išlyginti regioninius skirtumus;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas.	j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius ir statistinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir IPBES ataskaitas, taip pat išsamų socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio atskiriems sektoriams vertinimą;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) įsipareigojimą pirmauti pasaulyje poveikio klimatui neutralumo srityje;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	jb) anglies dioksido išmetimo ir vandens naudojimo rodiklių vertinimą prekybos santykiuose su trečiosiomis šalimis;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.	1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą, prireikus užtikrinant praktinės patirties perdavimą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.	2. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regionais ir savivaldybėmis, parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kuriuose nustatomi konkretūs mažinimo tikslai ir kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos bei poveikio vertinimais, atsižvelgiant į regionų ypatumus.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) bendrą ir individualią visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.	b) bendrą ir individualią visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija savo vertinime nurodo regionų ir didmiesčių regionų pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje, ir nurodo sektorių veiksmų planus, siekdama skatinti skaidrų ir socialiai teisingą perėjimą prie anglies dioksido poveikio neutralumo.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Sąjungos priemonių tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.	b) Sąjungos priemonių ir finansavimo tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1 dalyje nurodytas vertinimas ir 2 dalyje nurodyta peržiūra atliekami remiantis bendra ES informacine sistema, prieinama visuomenei, įtraukiant informaciją, kurią surenka skirtingi dalyviai, dalyvaujantys siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo ir skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekiant užtikrinti informacijos standartizavimą ir vienodumą bendrą ES informacinę sistemą turi sudaryti duomenys, kurie yra lengvai randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai naudotini. Komisija pagal 9 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis sukuriant bendrą ES informacinę sistemą ir nustatant šią sistema sudarančios informacijos bei duomenų įtraukimo į ją reikalavimus. Šioje sistemoje bus panaudotos galimybės, kurias suteikia skaitmeninimas ir naujos technologijos.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.	3. Jei, remdamasi 1 dalyje nurodytu vertinimu ir 2 dalyje nurodyta peržiūra, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama arba jei dėl Sąjungos priemonių buvo prarastas konkurencingumas ir darbo vietos konkrečiuose regionuose, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.	b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje, ir išorinius valstybių narių veiksnius, darančius poveikį pažangai, įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Savo vertinime Komisija remiasi priemonėmis, kurias taikė kompetentingos regionų administracijos ir didmiesčių regionai, siekdami 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo ir prisitaikydami prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje, siekiant skatinti skaidrų ir socialiai teisingą perėjimą prie anglies dioksido poveikio neutralumo.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.	2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės ar jos regiono priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba jei dėl Sąjungos priemonių buvo prarastas konkurencingumas ir darbo vietos konkrečiuose regionuose, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą ES informacinę sistemą sudaro skyrius, kuriame pateikiamos strategijos, priemonės ir geroji patirtis, siekiant padėti suderinti valstybių narių taikomas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;	a) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo ir lojalaus bendradarbiavimo, valstybių narių tarpusavio, taip pat atitinkamos valstybės narės ir jos regionų tarpusavio solidarumo principo, išskyrus atvejus, kai pastarieji turi tinkamai pagrįstų prieštaravimų dėl rekomendacijos projekto;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir	c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio,

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) regionine statistika ir duomenimis, įskaitant didmiesčių regionų duomenis, ir

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas, ir	d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas ir visapusišką socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio atskiriems sektoriams vertinimą, ir

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.	e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.	Pagal partnerystės principą Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad užtikrintų sinergiją, sustiprintų keitimąsi informacija ir informuotumo didinimą, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų, interaktyvų ir visiems socialiniams partneriams, NVO, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų užtikrintas visų neįgaliųjų dalyvavimas ir informacijos jiems prieinamumas ir keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalies 5 punktas

Reglamentas (ES) 2018/1999

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11 straipsnis	11 straipsnis
Daugiapakopis dialogas klimato ir energetikos klausimais	Daugiapakopis dialogas klimato ir energetikos klausimais
Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.“;	Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti regioninės ir vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai, profesinės sąjungos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.“;

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Poveikio klimatui neutralizavimo sistemos nustatymas ir Reglamento (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 11.3.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 11.3.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Caroline Roose 1.4.2020
Priėmimo data	6.7.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 6 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Erik Bergkvist, Stéphane Bijoux, Franc Bogovič, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Francesca Donato, Raffaele Fitto, Chiara Gemma, Cristian Ghinea, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Ondřej Knotek, Constanze Krehl, Elżbieta Kruk, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Martina Michels, Niklas Nienaß, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, André Rougé, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Monika Vana
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Vlad-Marius Botoş, Izabela-Helena Kloc, Stefania Zambelli

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

31	+
GUE/NGL	Martina Michels, Younous Omarjee
NI	Rosa D'Amato, Chiara Gemma
PPE	Pascal Arimont, Tom Berendsen, Franc Bogovič, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Andrey Novakov
RENEW	Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Cristian Ghinea, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Erik Bergkvist, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova
VERTS/ALE	François Alfonsi, Niklas Nienaß, Caroline Roose, Monika Vana

 

6	-
ECR	Raffaele Fitto, Izabela-Helena Kloc, Elżbieta Kruk
ID	Francesca Donato, Alessandro Panza, Stefania Zambelli

 

5	0
ID	Mathilde Androuët, André Rougé
PPE	Isabel Benjumea Benjumea, Tamás Deutsch
RENEW	Ondrej Knotek

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (8.9.2020)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))

Nuomonės referentas: Asger Christensen

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos klimato teisės aktas yra pagrindinis ES žaliojo kurso teisėkūros procedūra priimamas aktas. Siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo, taip pat turėtų būti skatinamas augimas ir užimtumas visoje ES. Be to, perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui turi būti teisingas ir įtraukus.

Žemės ūkio sektorius yra strategiškai svarbus ES ir viso pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui, tačiau tai taip pat yra sektorius, kuriam klimato kaitos padariniai daro didžiausią poveikį. Todėl ES klimato teisės aktu turėtų būti sukurta atitinkamoms ES institucijoms ir valstybėms narėms skirta sistema, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisitaikymui, atsparumui ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiu pasižyminčiai plėtrai tokiu būdu, kad nebūtų keliama grėsmė maisto gamybai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1b dalyje. Tame straipsnyje pabrėžiamas poreikis laikytis holistinio požiūrio į klimato politikos veiksmus ir maisto gamybą, apimančio prisitaikymo, atsparumo ir klimato kaitos švelninimo klausimus.

Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai – vieninteliai du sektoriai, kurie atlieka tiek anglies dioksido išmetimo, tiek jo absorbavimo funkcijas, taip pat turi būti laikomi svarbia varomąja jėga. Siekiant išnaudoti visą technologinių inovacijų potencialą, tuose sektoriuose reikia didelės apimties mokslinių tyrimų ir plėtros; Didelės apimties moksliniai tyrimai ir plėtra reikalingi tiek augalų, tiek gyvulininkystės produktų gamybos srityse, įskaitant augalų selekciją kuriant naujus ir atsparesnius pasėlius ir žoles, sugeriančius daugiau anglies dioksido, ir biodujų bei biomasės valorizaciją. Turėtų būti tobulinamos ŠESD kiekio matavimo procedūros.

Išmetamųjų teršalų absorbavimas ar neigiamas išmetamųjų teršalų kiekis yra ypač svarbūs. Šiuo metu anglies dioksido rinkose išmetamųjų teršalų absorbavimas ir jų išmetamo kiekio mažinimas yra traktuojami vienodai. Tačiau iš atmosferos pašalintos CO2 tonos kaina turėtų skirtis nuo į atmosferą neišmetamos CO2 tonos kainos. Siekdama skatinti tolesnį išmetamųjų taršalų absorbavimo plėtojimą, Komisija turėtų išnagrinėti galimybę ES ir pasaulio anglies dioksido rinkose vykdyti atskirą prekybą absorbuojamu arba neigiamu išmetamųjų teršalų kiekiu. Tokia prekyba neigiamu išmetamųjų teršalų kiekiu gali generuoti didelį kovos su klimato kaita finansavimą.

Taip pat būtina skatinti klimatui palankią gamybą ES, įskaitant žemės ūkyje, ir didinti jos matomumą. Trečiųjų šalių sertifikavimas reiškia pragmatišką požiūrį sprendžiant sudėtingą klausimą, ir taip siekiama pripažinti papildomas subjektų, įskaitant ūkininkus ir kooperatyvus, pastangas mažinti išmetamą CO2 kiekį tvarios maisto gamybos srityje. Tokiu būdu būtų taip pat užtikrinta, kad visos valstybės narės taikytų vienodus standartus.

Pateikta keletas pakeitimų siekiant patobulinti šį reglamentą. Šiais pakeitimais visų pirma siekiama:

• užtikrinti, kad neutralaus poveikio klimatui tikslas būtų nustatytas visai Sąjungai ir kiekvienai valstybei narei atskirai, siekiant padidinti užmojus visos ES mastu;

• įtvirtinti „politikos suderinamumo principą“ visose pagal Žaliąjį kursą numatytose iniciatyvose; remiantis šiuo principu, reglamente pateikti su poveikio klimatui neutralumo trajektorijos nustatymu susiję aspektai turėtų būti taikomi visoms Žaliojo kurso iniciatyvoms;

• užtikrinti, kad imantis būtinų priemonių Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, nustatant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir absorbavimo paskirstymą tarp ATLPS ir ne ATLPS politikos priemonių, būtų atsižvelgiama į tuos pačius aspektus;

• atsižvelgiant į COVID-19 krizę, numatyti Komisijai įpareigojimą nustatant neutralaus poveikio klimatui trajektoriją atsižvelgti į apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą;

• numatyti, kad Sąjunga ir valstybės narės sudarytų palankesnes sąlygas ūkininkams prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio, skatintų atsparumą klimato kaitai ir mažu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu grindžiamą plėtrą nekeliant grėsmės maisto gamybai;

• numatyti, kad Komisija, įvertinusi poreikį nustatyti tarpinį privalomą 2040 m. tikslą, pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos iki 2040 m. pasiekti privalomos vertės ir visos kitos būtinos priemonės;

• numatyti trečiųjų šalių sertifikavimą, siekiant ES nustatyti bendrą klimatui palankios gamybos standartą. Bendrų standartų nustatymas taip pat yra būdas atlyginti ūkininkams ir kooperatyvams, kuriems pavyksta pagaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis ir taip sumažinti gamybos poveikį klimatui;

• nustatyti reikalavimą rasti alternatyvų iškastiniu kuru grindžiamai ekonomikai. Biologinė žiedinė ekonomika teikia atsinaujinančiąsias medžiagas, kurios gali pakeisti iškastines žaliavas.

Nuomonės referentas taip pat pateikė pakeitimą, kuriuo Komisija raginama neutralaus poveikio klimatui užtikrinimo trajektoriją nustatyti pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o ne deleguotuoju aktu. Toks deleguotasis aktas būtų susijęs su esminėmis reglamento nuostatomis, dėl kurių negali būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

Be to, nuomonės referentas mano, kad svarbu surinkti patikimas verslo idėjas ir parengti veiksmų planus, bendradarbiaujant su būsimais verslininkais, siekiančiais įsitvirtinti naujose rinkose. Regioniniu lygmeniu turėtų būti sukurtas paramos verslo startuoliams tinklas, kuris teiktų specialiai pritaikytus mokymo kursus ir konsultacines paslaugas.

Galiausiai, dėl laiko suvaržymų nuomonės referentas neturėjo galimybės bendradarbiauti su kitomis frakcijomis ar suinteresuotaisiais subjektais rengiant šią nuomonę. Bet kokios pastabos bus labai sveikintinos ir į jas bus atsižvelgta rengiant kompromisinius pakeitimus.

 

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;	(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos klimato teisės aktas yra pagrindinis ES žaliojo kurso teisėkūros procedūra priimamas aktas. Todėl juo turėtų būti skatinamas tvarus augimas ir užimtumas visoje Sąjungoje, kartu siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo. Nauja augimo strategija taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje, ypatingą dėmesį skiriant kaimo ir atokioms vietovėms bei miestų teritorijoms;
__________________	__________________
19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).	19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22;	(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitoje21 pabrėžiama, kad tvarus gamtos naudojimas bus būtinas siekiant prisitaikyti prie pavojingo antropogeninio poveikio klimato sistemai ir jį sušvelninti, taip pat iš jos matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimo veiksnys – klimato kaita22;
_________________	_________________
20 IPCC, 2018 m., Global Warming of 1.5°C. An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].	20 IPCC, 2018 m., Global Warming of 1.5°C. An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].
21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.	21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.
22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinka. Būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).	22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinka. Būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;	(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų išsaugojimo ir kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai pasiekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslą, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad jos didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, ir pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25;	(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad jos didėjimas neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, ir pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24, skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą, be kita ko, taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones žemės ūkyje, stiprinant atsparumą, ES maisto gamybą ir apsirūpinimo maistu saugumą, ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25;
__________________	__________________
23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.	23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.
24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.	24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.
25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.	25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;	(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, Sąjungos žemės ūkį ir maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Kartu su tinkama finansine parama ir technologine pagalba, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai yra vienas iš būdų pasiekti Sąjungos tikslų, pirmiausia dėl šių sektorių pajėgumo sugerti CO2;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;	(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, ypatingą dėmesį skiriant išmetamų iškastinio kuro teršalų kiekio mažinimui. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – platesnės galimybės pasinaudoti skaitmenine transformacija, technologinėmis inovacijomis, tyrimais ir plėtra; Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai – vieninteliai sektoriai, kuriuose anglies dioksidas ir išmetamas, ir absorbuojamas, taip pat turi būti laikomi svarbia varomąja jėga. Siekiant išnaudoti visą esamų sprendimų potencialą ir visą inovacijų spektrą, tuose sektoriuose reikia didelės apimties mokslinių tyrimų ir plėtros. Ypač daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama iškastiniam kurui imlių medžiagų pakeitimui atsinaujinančiomis ir biologinėmis medžiagomis, gaunamomis iš miškininkystės ir žemės ūkio sektorių, taip pat mažai anglies išmetančiomis medžiagomis. Komisija turėtų pateikti natūralių ir kitų anglies absorbentų apibrėžtį;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) siekiant daugiau aiškumo, Komisija turėtų pateikti natūralių ir kitų absorbentų apibrėžtį;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) be to, 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ pristatyta vizija, kaip iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį vykdant socialiai sąžiningą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką;	(8) be to, 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ pristatyta vizija, kaip iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį vykdant socialiai sąžiningą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką; Šiuo atžvilgiu, jei pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. padidės 30 proc., žemės ūkiui teks labai svarbus vaidmuo užtikrinant, kad pakaktų maisto galimai krizei išvengti;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;	(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją, prekybos politiką ir išorės veiksmus klimato kaitos srityje, kad paremtų pasaulinio kovos su klimato kaita finansavimo sutelkimą visuose sektoriuose, visų pirma klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos besivystančių šalių, kurios neturi pakankamai galimybių gauti tokio kovos su klimato kaita finansavimo, žemės ūkyje32a. Siekdama išvengti importuotos taršos ir kelti savo prekybos partnerių gamybos standartus, Sąjunga pritaiko savo prekybos politiką, užtikrina, kad jos principai būtų išdėstyti daugiašaliuose forumuose ir konkrečiai įtvirtinti dvišaliuose prekybos susitarimuose, pagal kuriuos norint patekti į ES rinką visada reikia laikytis gamybos standartų gerinimo sąlygos visuose sektoriuose, ypač žemės ūkio;
	__________________
	32a http://www.fao.org/3/CA2698EN/ca2698en.pdf.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;	(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. kolektyviai neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Tada nuo pirmojo 2020 m. ketvirčio Europai smogė COVID-19 pandemija, kuri padarė labai didelį socialinį ir ekonominį poveikį ir sukėlė netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;
_________________	_________________
33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).	33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).
34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).	34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).
35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).	35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;	(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas taikant natūralius ir technologinius sprendimus bei palaipsniui atsisakant naudoti iškastinio kuro išteklius. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir kiekviena valstybė narė turėtų užsibrėžti pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą individualiai, remiama Sąjungos kolektyvinių veiksmų. Valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti, be kita ko, išnagrinėjant galimybę anglies dioksido rinkose vykdyti atskirą prekybą neigiamais išmetamųjų teršalų kreditais ir jų kainodarą. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės; Ypač svarbu rasti būdų išmatuoti anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje, kuriame, neskaitant vandenynų, sukaupta daugiausiai (nors laikinai) anglies dioksido, ir nustatyti tikslius jos rodiklius. Komisija, siekdama įvertinti pažangą su klimato kaita susijusių sprendimų priėmimo srityje ir konkretų šių sprendimų poveikį aplinkai, turėtų siekti naudotis veikiančiais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ištekliais ir priemonėmis, tarp jų ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) Sąjunga turėtų nuolat užtikrinti tinkamus biudžeto išteklius per specialias sektorių programas, tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, kompensacinėms išmokoms ir finansiniam atlygiui už viešąsias gėrybes, pvz., ūkininkų vykdomą anglies dioksido sekvestraciją;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;	(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 2 ir 7 straipsniuose, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus, atsižvelgiant į jautrius sektorius, pvz., žemės ūkio ir miškininkystės, kurie patiria tiesioginį neigiamą klimato kaitos poveikį savo augimui, užimtumui ir produkcijai. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, kuriuose atsispindėtų jų teritorijų aplinkybės. Žemės ūkio srityje prisitaikymas, atsparumas ir anglies dioksido surinkimas biomasėje ir dirvožemyje taip pat priklauso nuo vandens prieinamumo ir saugojimo politikos;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;	(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės ir sveikatos; išlaidas, kurias sukelia negrįžtami ekosistemų pokyčiai dėl klimato kaitos; visuomenės klestėjimo ir ekonomikos, įskaitant žemės ūkį, konkurencingumo; aplinkos, socialinių ir ekonominių išlaidų, susidarančių dėl neveikimo ir pavėluotų klimato politikos veiksmų; kuo didesnio energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo; ES energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir įperkamumo; perėjimo prie žiedinės bioekonomikos ir atsinaujinančiųjų išteklių produktų; Sąjungos gamybos sistemų, pirmiausia žemės ūkio sektoriuje, pritaikymo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, visų pirma jų dalį tinklo „Natura 2000“ saugomose teritorijose ir miško teritorijose, ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą bei teritoriniu požiūriu įtraukią ir vienodą kaimo ir miesto vietovių ir bendruomenių pertvarką patenkinimo; geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo; poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) miškai yra labai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui. Tvari ir gamtai palanki miškotvarka yra nepaprastai svarbi, norint nuolat iš atmosferos absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, taip pat suteikia galimybę gauti atsinaujinančiųjų ir klimatui nekenksmingų žaliavų medienos gaminiams, kurie kaupia anglį ir gali būti iškastinių medžiagų ir kuro pakaitalas. Trejopas miškų vaidmuo (absorbentas, saugykla ir pakaitalas) padeda mažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį ir užtikrinti, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;	(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos, o visos ES politika turėtų taip pat padėti išsaugoti ir atkurti Europos gamtinį kapitalą. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles; Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų persvarstyti medžiagų ir gaminių teisės aktus, kad skatintų atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido kiekio klimatui palankių medžiagų, kurios veikia kaip anglies absorbentai arba iš dalies pakeičia iškastines medžiagas, naudojimą. Sąjungos politika turi būti kuriama taip, kad būtų sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika visuose sektoriuose;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16a) IPCC specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5°C raginama iki 2050 m. visiškai neutralizuoti anglies dioksido poveikį ir vėliau šį šimtmetį užtikrinti nulinį grynąjį išmetamo CO2 kiekį, kad visuotinis atšilimas neviršytų apytiksliai 1,5 C. Sąjunga imasi platesnio užmojo tikslų ragindama iki šio amžiaus vidurio pasiekti, kad grynasis visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant trumpaamžes dujas, kiekis būtų nulinis;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16b) klimatui nekenkiančios išlaidos, taikomos per DFP ir Europos ekonomikos gaivinimo fondą, neskaitant kitų sektorių, turėtų būti skirtos ir žemės naudojimo sektoriui remti, skatinant ekologišką ir atsparų klimato kaitos poveikiui aktyvų žemės tvarkymą, prisidedant prie tikslo pasodinti 3 milijardus medžių žemės ūkio ir miestų teritorijose, taip pat padedant įgyvendinti Sąjungos atkūrimo ir griežtos aplinkosaugos tikslus;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

16 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16c) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui negalima neatsižvelgti į žemės ūkio sektorių – vienintelį gamybos sektorių, kuriame gali būti saugomas anglies dioksidas. Ypač miškininkystės sektorius, nuolatinės ganyklos ir apskritai daugiametės kultūros užtikrina ilgalaikį anglies dioksido saugojimą;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

16 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16d) IPCC specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 C pripažįstama, kad skirtingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos turi skirtingą gyvavimo ciklą, ir kad vienos dujos atmosferoje išlieka ilgiau nei kitos. Gyvulių išskiriamo biogeninio metano gyvavimo ciklas yra trumpesnis nei CO2, ir tai reikėtų pripažinti ES klimato politikos užmojuose. Pastangos siekti poveikio klimatui neutralizavimo turėtų būti orientuotos į būtinybę kuo skubiau sumažinti į atmosferą išmetamą CO2 kiekį;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

16 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16e) šiuo metu mokslininkų bendruomenėje vyksta diskusija dėl bendrų rodiklių, kurie naudojami visuotinio atšilimo potencialui įvertinti, visų pirma skirtų trumpaamžėms dujoms, pvz., biogeniniam metanui. CO2 ekvivalentų įtaką būtina papildomai išanalizuoti ir reikėtų parengti patikimą įrodymais pagrįstą išmetamo trumpaamžių dujų kiekio sumažinimo strategiją;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;	(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo ir išsaugoti bei atkurti ES gamtinį kapitalą turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199936, analizės rezultatus, turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;
_________________	_________________
36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	36 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pagrindimas

Svarbu paminėti daug sričių apimantį siekį išsaugoti ir atkurti gamtinį kapitalą, nes tai yra abipusiškai naudingų sprendimų klimatui ir aplinkai, taip pat yra klaidingų sprendimų, kurie pagilina aplinkos ir biologinės įvairovės krizę. Klimato teisės aktu turėtų būti remiami abipusiškai naudingi sprendimai.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;	(18) laikydamasi subsidiarumo principo ir siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad dėl Sąjungos priemonių sumažėjo tam tikrų ekonomikos sektorių konkurencingumas ir buvo prarasta darbo vietų arba kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;	(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas ir vertinimus, gautus iš trečiųjų šalių palankumo klimatui sertifikavimo sistemų, įskaitant sistemas, apimančias klimatui palankų ūkininkavimą ir maisto gamybą, atitinkančius Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Bet kurios klimatui palankaus maisto ir (arba) ūkininkavimo sertifikavimo sistemos turi būti pagrįstos išsamiais tarpusavyje peržiūrėtais moksliniais duomenimis ir jas turi įvertinti bei patvirtinti Komisija. Sistemoms sukurti ar finansuoti išleistoms ES lėšoms turi būti taikoma viešoji atitinkamų ES įstaigų kontrolė. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa; Komisija nagrinėja galimybę parengti reglamentavimo sistemą anglies dioksido pašalinimui sertifikuoti pagal savo žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir strategiją „nuo lauko iki stalo“. Ekosistemų atkūrimas ir anglies dioksido šalinimo rinkos sukūrimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų sekvestracijai žemėje padėtų atkurti, palaikyti ir valdyti natūralius absorbentus ir skatintų biologinę įvairovę. Iniciatyvos dėl anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo sukūrimas atitinkamomis sąlygomis galėtų pasitarnauti anglies dioksido sekvestracijai;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;	(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis glaudžiai bendradarbiaujant su vietos administracija dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų visiškai skaidriai bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiai teisingą, lyčių pusiausvyra grindžiamą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais37. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, ūkininkus, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, atlikusi išsamų poveikio vertinimą, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl reglamento, kuriame būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija.
__________________	__________________
37 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.	37 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21а) pastaraisiais metais nuolat augo žemės ūkio produktų ir maisto produktų importas iš trečiųjų šalių. Ši tendencija parodo, kad reikėtų įvertinti, kuriems iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams taikomi reikalavimai prilygsta Europos Sąjungos ūkininkams taikomiems reikalavimams, kurie nustatyti siekiant ES politikos tikslų mažinti klimato kaitos poveikį. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir komunikatą šia tema;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.	Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje ir atitinkamai kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.	1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos ir vėliau išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio. Kiekviena valstybė narė pasiekia poveikio klimatui neutralizavimo tikslą iki 2050 m., be kita ko, įgyvendindama kolektyvinius Sąjungos veiksmus.

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.	2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai ir nacionaliniu lygiu įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į būtinybę palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą, konkurencingumą, solidarumą ir teisingą perėjimą, taip pat į 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytus trajektorijos nustatymo aspektus.

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.	3. Iki 2021 m. birželio mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl naujo 2030 m. tikslo – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m., ir pasiūlo atitinkamą finansavimą iš ES biudžeto šiam naujam tikslui pasiekti. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai. Šie pasiūlymai apima siūlomų pakeitimų poveikio vertinimo tyrimą.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.	4. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija, atsižvelgdama į 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytus trajektorijos nustatymo aspektus ir 4 straipsnio 2a dalį, įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. tikslas, be kita ko, nustatant atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo tikslus, kad būtų sudarytos sąlygos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m., ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pagrindimas

Imantis būtinų priemonių Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, nustatant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir absorbavimo paskirstymą tarp ATLPS ir ne ATLPS politikos priemonių, reikėtų atsižvelgti į 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2a dalyje išdėstytus trajektorijos nustatymo aspektus. Labai svarbu, kad Komisija didžiausią dėmesį teiktų laipsniškam iškastinių išteklių atsisakymui ir laipsniškam perėjimui prie atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo.

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Jei, Komisijos manymu, reikia nustatyti tarpinį 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralizavimas, ji, prieš tai atlikusi išsamų poveikio vertinimą, iki 2028 m. rugsėjo 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatomos atitinkamos siektinos vertės ir visos kitos būtinos priemonės. Vykdant poveikio vertinimą atsižvelgiama į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. Skubiai ir nuolat naikindama teisės aktų keliamas kliūtis, Komisija užtikrina prieigą prie geriausių turimų technologijų ir novatoriškų sprendimų, padedančių mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4c. Jei, Komisijos manymu, reikia nustatyti 2040 m. ir 2050 m. tikslus dėl anglies dioksido šalinimo naudojant absorbentus, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralizavimas, ji, prieš tai atlikusi išsamų poveikio vertinimą, iki 2028 m. rugsėjo 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Vykdant poveikio vertinimą atsižvelgiama į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.	1. Komisija, kai tinkama, prieš tai atlikusi išsamų poveikio vertinimą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatoma poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektorija. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:	3. Pagal 1 dalį siūlydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą;	a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą, atsižvelgiant į išlaidas, kurias sukelia negrįžtami klimato sistemos ir ekosistemų pokyčiai, taip pat į socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba uždelstų kovos su klimato kaita veiksmų;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) aktyvios ir tvarios miškotvarkos ir miško įveisimo naudą;

Pagrindimas

Svarbu užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą iš aktyviai ir tvariai tvarkomų miškų. Poreikis užtikrinti investicijas, konkurencingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, į kurį atkreiptas dėmesys Komisijos pasiūlyme, iš tiesų svarbus ir taip pat turėtų būti taikomas laikantis žiedinės bioekonomikos požiūrio. ES turi padėti sumažinti dėl iškastinio kuro naudojimo susidarančių teršalų kiekį valstybėse narėse, kurios atsilieka šioje srityje, ir skatinti miško įveisimą ir tvarią ir aktyvią miškininkystę valstybėse narėse, kurios dar nepadidino savo miškų išteklių.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ab) tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinių Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Biologinės įvairovės konvencijos bei Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu tikslų;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;	b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms ir MVĮ, gamybos sistemų pritaikymui ir ūkių pelningumui;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) geriausias turimas technologijas;	c) geriausias turimas ir taikomas technologijas;

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;	d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą, taip pat tvarios biologinės ekonomikos, kuri yra pagrindinė žiedinės ekonomikos dalis, kaip alternatyvos iškastiniu kuru grindžiamai ekonomikai, skatinimą, kad būtų pasiektas pakeitimo poveikis;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) agroekologijos principus, kaip antai agroekosistemų biologinę įvairovę, jų specializacijos ribojimą, taip pat vandens, azoto, fosforo ir anglies ciklų optimizavimą;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) maisto gamybą, aprūpinimo maistu saugumą ir kokybiško maisto įperkamumą;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies d c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	dc) technologinį neutralumą ir valstybių narių teisę nustatyti savo energijos rūšių derinį;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) klimatui palankias ūkininkavimo sistemas;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;	f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą, taip pat atsižvelgiant į Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir taikyti skatinamąsias priemones bei teikti paramą ūkininkams, kurie imasi taikyti tvaraus ūkininkavimo praktiką, kaip antai tikslusis ūkininkavimas, agrarinė ekologija, klimato kaitos atžvilgiu pažangus žemės ūkis, anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantis ūkininkavimas ir agrarinė miškininkystė, siekiant padidinti atsparumą ir užtikrinti ilgalaikį našumą;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) galimo anglies dioksido nutekėjimo prevenciją;

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) investicijų poreikį ir galimybes;	g) investicijų poreikį ir galimybes, įskaitant turimos biudžeto paramos iš Sąjungos politikos priemonių dydį;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) poreikį teikti aplinkos viešąsias gėrybes klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, aplinkos apsaugos ir aplinkos būklės gerinimo srityse, įskaitant ūkininkavimą, žemės naudojimą ir miškininkystę;

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;	h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant miesto ir kaimo vietovių teritorinės sanglaudos;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies h a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ha) Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir nukreipti jį priešinga linkme bei sumažinti tiesioginį spaudimą biologinei įvairovei;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas.	j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas ir išsamius socialinius, ekonominius ir sektorių poveikio vertinimus;

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą, Sąjungos ir pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimą prisitaikant prie klimato kaitos, atsparumo klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčios plėtros skatinimą, tuo pačiu išsaugant maisto gamybą;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	jb) technologinį neutralumą ir valstybių narių teisę nustatyti savo energijos rūšių derinį;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies j c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	jc) skirtingas nacionalines valstybių narių aplinkybes;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.	1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga ir užtikrina pakankamą maisto gamybą Sąjungos viduje, kartu išsaugant aukštus aprūpinimo maistu saugumo standartus.

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.	2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas bei planus ir įtraukia išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais, kartu garantuodamos aprūpinimo maistu saugumą ir užtikrindamos, kad su importu iš trečiųjų šalių susijusi Sąjungos prekybos strategija atitiktų Sąjungos klimato tikslus.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės pripažįsta strateginę žemės ūkio svarbą Sąjungos ir pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui, kritinį klimato kaitos poveikį šiam sektoriui ir jo potencialą prisidėti prie klimato politikos veiksmų. Sąjunga ir valstybės narės padeda ūkininkams prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatina atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą nekeliant grėsmės maisto gamybai.

Pagrindimas

Žemės ūkis yra sektorius, kuriam klimato kaitos poveikis daro didžiausią įtaką, ir sektorius, strategiškai svarbus ES ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui, kuriam klimato kaitos poveikis kelia grėsmę. Todėl ES klimato teisės akte turi būti pripažinta strateginė žemės ūkio svarba ir sukurta atitinkamoms ES institucijoms ir valstybėms narėms skirta sistema, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisitaikymui, atsparumui ir mažu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu pasižyminčiai plėtrai tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1b dalyje.

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Sąjungos institucijos išnagrinėja galimybę įdiegti anglies dioksido kreditų sistemas, įskaitant, kai tinkama, žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimo (vykdant CO2 sekvestraciją naudojant žemę, dirvožemyje ir biomasėje) sertifikavimą, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralizavimas, sukuriant atskirą anglies dioksido šalinimo rinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų sekvestracijai žemėje. Ši sistema grindžiama išsamiais tarpusavyje peržiūrėtais moksliniais duomenimis ir ją turi įvertinti bei patvirtinti Komisija užtikrinant, kad klimato politikos veiksmų priemonės nedarytų neigiamos įtakos biologinei įvairovei, aplinkai arba visuomenei ir visuomenės sveikatai ir atitiktų visas tinkamas ir proporcingas su tvarumu susijusias ekonomikos politikos priemones. Iki 2021 m. birželio 30 d. atitinkamos Sąjungos institucijos pateikia vertinimo ataskaitą šiuo klausimu.

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2c. Įgyvendindamos 3 straipsnyje apibrėžtą trajektoriją, Sąjungos institucijos prisitaikymo strategijose ir planuose panaudoja visas turimas ekonomikos politikos priemones, jeigu jos yra tinkamos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir pagerinti importo gamybos standartus, tos iniciatyvos gali apimti visų pirma PPO taisykles atitinkantį pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2d. Komisija parengia rodiklių, pagal kuriuos vertinamas visuomenės, aplinkos ir ekonomikos atsparumas klimato kaitai, rinkinį. Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai parengti šiuos rodiklius, atsižvelgdama į savo metinę darbo programą.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 e dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2e. Žemės ūkio konsultacinės tarnybos turi galimybę gauti finansavimą, kad teiktų informaciją ūkininkams ir su jais dalytųsi geriausia patirtimi ir taip padėtų jiems prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų sunkumų, pvz., sausrų ir potvynių.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 f dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2f. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės pripažįsta tvarios ir aktyvios miškotvarkos svarbą užtikrinant tvarų žaliavų tiekimą pereinant prie žiedinės ekonomikos.

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) bendrą ir nacionalinę visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.	b) bendrą ir nacionalinę visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir paskelbia viešai.

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Sąjungos priemonių suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) Sąjungos priemonių ir politikos, taip pat visų Europos žaliajame kurse išdėstytų iniciatyvų suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir aspektais, kurie lėmė tos trajektorijos nustatymą, nurodytais 3 straipsnio 3 dalyje;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) Sąjungos prekybos politikos suderinamumą su šiame reglamente nustatytu aplinkos apsaugos tikslu;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.	3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija įvertina:	Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija pagal subsidiarumo principą įvertina:

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;	a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis, Bioenergijos tvarumo ataskaita ir BŽŪP strateginiais planais, pateiktais pagal Reglamentą, kuriuo nustatomos paramos strateginiams planams, kuriuos valstybės narės turi parengti pagal bendrą žemės ūkio politiką, taisyklės tiek, kiek jie susiję su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir 2030 m. natūraliais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo bei 2 straipsnyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija viešai skelbia ir pateikia tą vertinimą ir to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.	2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą ir nacionalinę pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei nare pateikia rekomendacijų. Komisija viešai paskelbia šią informaciją visomis ES oficialiosiomis kalbomis.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;	b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją ir priimtas priemones. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) EAA ataskaitomis;	b) EAA ir kitų ES įstaigų ataskaitomis;

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir	c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis priemonių, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, ekonominį ir teritorinį poveikį bei poveikį užimtumui, taip pat duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir apskaičiuotas neveikimo arba uždelstų klimato politikos veiksmų išlaidas, įskaitant duomenis apie užimtumo padidėjimą ir sumažėjimą, ir

Pagrindimas

Komisija turėtų būti informuojama pateikiant duomenis, atspindinčius visus tris tvarumo ramsčius, t. y. aplinkos, socialinį ir ekonominį tvarumą. Ši pertvarka taip pat reikš, kad tam tikrose ekonomikos srityse bus sukurta naujų darbo vietų; tai taip pat taikytina maisto ir žemės ūkio sektoriams.

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.	e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas ir trečiųjų šalių palankumo klimatui sertifikavimo sistemas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl priemonių, kuriomis remiamas klimatui palankus ūkininkavimas ir maisto gamyba taikant trečiųjų šalių sertifikavimo sistemas. Remdamasi ta ataskaita Komisija taip pat atlieka 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą.

Pagrindimas

Trečiųjų šalių sertifikavimas bus vienas iš būdų nustatyti bendrą ES standartą dėl klimatui palankios gamybos. Nustačius bendrus standartus, bus atlyginta ūkininkams ir kooperatyvams, kuriems pavyksta pagaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis, tokiu būdu apribojant produkcijos vieneto poveikį klimatui. Tačiau reikia pripažinti, kad visiškai pašalinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo žemės ūkio sektoriuje yra neįmanoma.

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.	Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Komisija atsižvelgia į Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, gamintojų, darbuotojų, vartotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų bei kooperatyvų, taip pat nevyriausybinių organizacijų nuomones bei pasiūlymus ir padeda jiems vykdant pertvarką. Komisija, laikydamasi skaidrumo, skelbia tokių ryšių palaikymo registrą. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Įgaliojimų delegavimas
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Poveikio klimatui neutralizavimo sistemos nustatymas ir Reglamento (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 11.3.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 11.3.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Asger Christensen 4.5.2020
Priėmimo data	7.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 8 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Eric Andrieu, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Cristian Ghinea, Dino Giarrusso, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Manuel Bompard, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz, Christine Schneider, Marc Tarabella, Thomas Waitz

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
EPP	Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Christine Schneider, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez
S&D	Clara Aguilera, Eric Andrieu, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Paolo De Castro, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Marc Tarabella
RENEW	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Cristian Ghinea, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Ulrike Müller
GREENS/EFA	Anna Deparnay-Grunenberg, Martin Häusling, Tilly Metz, Bronis Ropė, Thomas Waitz

 

8	-
ID	Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas
ECR	Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová
EUL/NGL	Manuel Bompard, Luke Ming Flanagan

 

5	0
ID	Mara Bizzotto, Angelo Ciocca, Ivan David
EUL/NGL	Chris MacManus
NI	Dino Giarrusso

 

Sutartinai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Poveikio klimatui neutralizavimo sistemos nustatymas ir Reglamento (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2020)0080 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD)
Pateikimo EP data	4.3.2020
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 11.3.2020
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 11.3.2020	EMPL 11.3.2020	ITRE 11.3.2020	TRAN 16.4.2020
	REGI 11.3.2020	AGRI 11.3.2020
Nuomonė nepareikšta  Sprendimo data	ECON 8.4.2020	EMPL 6.5.2020
Susiję komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 27.5.2020
Pranešėjai  Paskyrimo data	Jytte Guteland 5.3.2020
Svarstymas komitete	28.5.2020	10.9.2020
Priėmimo data	11.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 18 17
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Miriam Dalli, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Agnès Evren, Fredrick Federley, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Joanna Kopcińska, Ryszard Antoni Legutko, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ștefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michael Bloss, Manuel Bompard, Laura Huhtasaari, Christel Schaldemose, Inese Vaidere
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Johan Danielsson
Pateikimo data	22.9.2020

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

46	+
EPP	Bartosz Arłukowicz, Inese Vaidere, Pernille Weiss, Michal Wiezik
S&D	Nikos Androulakis, Marek Paweł Balt, Monika Beňová, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Miriam Dalli, Johan Danielsson, Jytte Guteland, Javi López, César Luena, Alessandra Moretti, Christel Schaldemose, Günther Sidl, Tiemo Wölken
RENEW	Pascal Canfin, Fredrick Federley, Martin Hojsík, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Linea Søgaard-Lidell, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir
GREENS/EFA	Margrete Auken, Michael Bloss, Bas Eickhout, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Tilly Metz, Ville Niinistö, Jutta Paulus
GUE/NGL	Malin Björk, Manuel Bompard, Petros Kokkalis, Silvia Modig, Mick Wallace
NI	Eleonora Evi, Athanasios Konstantinou, Ivan Vilibor Sinčić
18	-
EPP	Traian Băsescu
RENEW	Andreas Glück
ID	Simona Baldassarre, Aurelia Beigneux, Marco Dreosto, Catherine Griset, Laura Huhtasaari, Sylvia Limmer, Joëlle Mélin, Luisa Regimenti, Silvia Sardone
ECR	Sergio Berlato, Pietro Fiocchi, Joanna Kopcińska, Ryszard Antoni Legutko, Rob Rooken, Alexandr Vondra, Anna Zalewska
17	0
EPP	Alexander Bernhuber, Nathalie Colin-Oesterlé, Christian Doleschal, Agnès Evren, Adam Jarubas, Esther De Lange, Peter Liese, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Dolors Montserrat, Dan-Ștefan Motreanu, Ljudmila Novak, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Christine Schneider, Edina Tóth
RENEW	Jan Huitema

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [3] Europos Komisija, Klimato biuletenis, Copernicus https://climate.copernicus.eu/climate-bulletins
• [4] Jungtinių Tautų aplinkos programos 2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje
• [5] Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo atotrūkio: https://www.unenvironment.org/resources/emissions-gap-report-2019