Procedūra : 2020/2080(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0165/2020

Pateikti tekstai :

A9-0165/2020

Debatai :

PV 19/10/2020 - 21
CRE 19/10/2020 - 21

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0278

<Date>{29/09/2020}29.9.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0165/2020</NoDocSe>
PDF 217kWORD 73k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) įgyvendinimo ir valdymo</Titre>

<DocRef>(2020/2080(INI))</DocRef>


<Commission>{AFET}Užsienio reikalų komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Radosław Sikorski</Depute>

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS
 MAŽUMOS POZICIJA
 KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS

Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) įgyvendinimo ir valdymo

(2020/2080(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 36 straipsnį, 42 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnį ir Protokolą (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo,

 atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas[1],

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/340, kuriuo sudaromas projektų, kurie turės būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašas[2],

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/909, kuriuo nustatomas bendras PESCO projektų valdymo taisyklių rinkinys[3],

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1797, kuriuo iš dalies pakeičiamas ir atnaujinamas Sprendimas (BUSP) 2018/340, kuriuo sudaromas projektų, kurie turės būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašas[4],

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1909, kuriuo iš dalies pakeičiamas ir atnaujinamas Sprendimas (BUSP) 2018/340, kuriuo sudaromas projektų, kurie turės būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašas[5],

 atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją,

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo (2018/C374/01)[6],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“[7],

 atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 24 d. įsigaliojusią Sutartį dėl prekybos ginklais,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0165/2020),

A. kadangi pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) apima laipsnišką bendros ES gynybos politikos kūrimą, tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims Europos Vadovų Taryba; kadangi PESCO yra svarbus žingsnis siekiant šio tikslo;

B. kadangi PESCO turėtų būti naudojamas siekiant toliau įgyvendinti ir plėtoti įsipareigojimą pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį teikti tarpusavio pagalbą ir paramą, kaip priminta bendrame valstybių narių pranešime, kurį 2017 m. lapkričio 13 d. pasirašė 23valstybės narės, Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl PESCO, kad valstybės narės būtų labiau pasirengusios solidarizuotis su kita valstybe nare, jei jos teritorijoje būtų vykdoma ginkluota agresija;

C. kadangi pagal Protokolo (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto ES sutarties 42 straipsniu, 1 straipsnio a punktą vienas iš PESCO tikslų yra siekis, kad valstybės narės intensyviau vystytų savo gynybos pajėgumus, didindamos savo nacionalinius indėlius ir tam tikrais atvejais dalyvaudamos daugiašalėse pajėgose, pagrindinėse Europos apginklavimo programose ir Europos gynybos agentūros veikloje;

D. kadangi Protokolo Nr. 10 1 straipsnio b punkte teigiama, kad valstybės narės turi „ne vėliau kaip iki 2010 m. būti pajėgios nacionaliniu lygiu arba kaip daugiašalių pajėgų grupių sudėtinė dalis teikti specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiu suformuotus kaip taktinė grupė su paramos elementais, įskaitant transportą ir logistiką, bei galinčius įvykdyti Europos Sąjungos sutarties 43 straipsnyje nurodytas užduotis per 5–30 dienų, ypač reaguojant į Jungtinių Tautų Organizacijos prašymus, ir kurie išsilaikytų iš pradžių iki 30 dienų, su galimybe šį laikotarpį pratęsti bent iki 120 dienų“; kadangi 1 straipsnio b punktas turi būti persvarstytas siekiant deramai reaguoti į sudėtingą geopolitinę aplinką; kadangi valstybės narės dar toli gražu nepasiekė šio tikslo;

E. kadangi dabar labiau nei bet kada anksčiau reikia priimti bendrą ES gynybos strategiją, atsižvelgiant į įvairias didėjančias grėsmes;

F. kadangi Visuotinės ES strategijos užmojai saugumo ir gynybos srityje apima krizių valdymą ir gebėjimų stiprinimą šalyse partnerėse siekiant apsaugoti Europą ir jos piliečius; kadangi nė viena valstybė narė negali apsisaugoti viena, nes saugumui ir gynybai kylančios grėsmės, kurias patiria ES ir kurios yra nukreiptos prieš jos piliečius, teritorijas ir infrastruktūras, yra bendros įvairialypės grėsmės ir viena valstybė narė negali jų pašalinti; kadangi veiksminga efektyvaus, nuoseklaus, strateginio ir bendro išteklių naudojimo ES sistema būtų naudinga ES bendram saugumui ir gynybai užtikrinti ir dabartinėmis sparčiai blogėjančios saugumo padėties sąlygomis ji kaip niekad reikalinga; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje, pvz., dalytis informacija, rengti mokymus ir teikti operatyvinę paramą, kad būtų galima geriau kovoti su hibridinėmis grėsmėmis;

G. kadangi pagrindiniai PESCO dalyviai yra dalyvaujančios valstybės narės, kurios suteikia pajėgumus BSGP įgyvendinti (ES sutarties 42 straipsnio 1 dalis ir 42 straipsnio 3 dalis) ir dislokuoja juos į ES operacijas ir misijas, kai Taryba joms paveda vykdyti misiją Sąjungos sistemoje (ES sutarties 42 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys, 43 ir 44 straipsniai), ir kurios, be kita ko, kai taikoma, plėtoja savo gynybos pajėgumus vykdant su Europos gynybos agentūra susijusią veiklą (ES sutarties 42 straipsnio 3 dalis ir 45 straipsnis);

H. kadangi ilgalaikė PESCO vizija yra užtikrinti Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus papildant juos civilinėmis priemonėmis, kad būtų sukurtas nuoseklus viso spektro pajėgų rinkinys, kuriuo valstybės narės galėtų naudotis vykdydamos karinę BSGP; kadangi PESCO turėtų sustiprinti ES gebėjimą veikti kaip tarptautinio saugumo užtikrintoja, kad būtų veiksmingai ir patikimai prisidedama prie tarptautinio, regiono ir Europos saugumo, be kita ko, apsisaugant nuo įvežtinio nesaugumo, ir turėtų padidinti sąveikumą, kad būtų apsaugoti ES piliečiai ir kuo labiau padidintas gynybos išlaidų veiksmingumas mažinant dubliavimąsi, perteklinius pajėgumus ir nekoordinuojamus viešuosius pirkimus;

I. kadangi remiantis Tarybos sprendimu 2017/2315, kuriuo nustatomas PESCO, sustiprinti valstybių narių PESCO gynybos pajėgumai taip pat bus naudingi NATO, vadovaujantis principu „vieningas pajėgų rezervas“, jeigu bus vengiama dubliavimosi ir teikiama pirmenybė sąveikumui, kartu stiprinamas aljanso europinis ramstis ir reaguojama į pakartotinius raginimus labiau dalytis transatlantine našta; kadangi NATO tebėra daugelio valstybių narių saugumo struktūros kertinis akmuo;

J. kadangi PESCO sukuria saistančią dalyvaujančių valstybių narių sistemą – jos įsipareigojo nuolat ir struktūrizuotai bendrai investuoti, planuoti, plėtoti ir naudoti gynybos pajėgumus Sąjungos sistemoje, prisiimdamos 20 saistančių įsipareigojimų penkiose ES sutartyje nustatytose srityse; kadangi šie įsipareigojimai turėtų reikšti perėjimą nuo paprasto bendradarbiavimo gynybos srityje prie visapusiško valstybių narių gynybos pajėgų sąveikumo ir sustiprinimo; kadangi PESCO sekretoriatas kasmet atlieka su šiais saistančiais įsipareigojimais susijusį vertinimą (detalės pateikiamos nacionaliniuose įgyvendinimo planuose) ir dalyvaujančios valstybės narės turi konsultavimosi galimybę; kadangi, nepaisant šių saistančių įsipareigojimų, nėra jokio veiksmingo PESCO atitikties mechanizmo; kadangi PESCO projektai turėtų būti įgyvendinami atsižvelgiant į dalyvaujančių valstybių narių pramoninius pajėgumus, susirūpinimą dėl dubliavimosi arba biudžeto apribojimus; kadangi reikėtų patobulinti PESCO atitikties mechanizmą;

K. kadangi dalyvaujančios valstybės narės turi rodyti visapusišką politinį aktyvumą įgyvendindamos 20 saistančių įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė; kadangi karinių pajėgumų planavimo ciklai paprastai trunka ilgiau nei trejus metus; kadangi dabartiniai nacionaliniai karinių pajėgumų planavimo ciklai daugiausia skatinami vykdant anksčiau patvirtintą NATO gynybos planavimo procesą; kadangi turi būti padaryta didesnė pažanga siekiant iš esmės įtraukti PESCO į nacionalinius gynybos planavimo procesus, kad būtų galima užtikrinti dalyvaujančių valstybių narių pajėgumą užbaigti PESCO projektus;

L. kadangi PESCO iš pradžių buvo sumanytas kaip inovatyvi priemonė, apimanti valstybes nares, norinčias ir galinčias padidinti savo bendradarbiavimą gynybos srityje atsižvelgiant į naują užmojį; kadangi faktas, kad yra 25 dalyvaujančios valstybės narės, neturi reikšti, kad PESCO bus ribojamas taikant vadinamojo mažiausio bendro vardiklio metodą; kadangi dalyvaujančių valstybių narių skaičius rodo norą bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityse;

M. kadangi atlikus darbą, susijusį su pirmais trimis PESCO projektų etapais, buvo sukurti ir patvirtinti 47 projektai; kadangi iki šiol iki galo neįgyvendintas nė vienas projektas; kadangi pirmojo etapo projektai iš esmės yra pajėgumų stiprinimo projektai, kuriuose dalyvauja daugiausia valstybių narių; kadangi dėl pageidaujamo dalyvavimo PESCO projektuose neturėtų būti mažinami plataus užmojo dalyvaujančių valstybių narių siekiai; kadangi PESCO daugiausia dėmesio turėtų skirti projektams, kuriais kuriama tikra pridėtinė vertė;

N. kadangi, panašu, kad 47 PESCO projektai nėra pagrįsti visa apimančia bendra logika; kadangi dabartiniam projektų sąrašui trūksta nuoseklumo, aprėpties ir strateginio užmojo, taigi akivaizdžiausios pajėgumų spragos nebus užpildytos ir tinkamai ar visiškai nebus pašalinti dideli trūkumai, nustatyti vykdant Pagrindinio tikslo procesą pagal Pajėgumų plėtojimo planą (PPP) ir suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje; kadangi vienas iš šių projektų buvo sustabdytas siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi; kadangi įgyvendinant kitus projektus nepasiekta pakankamos pažangos arba kyla pavojus, kad jie bus sustabdyti, o maždaug 30 projektų atveju dar tęsiasi koncepcinio plėtojimo ir parengimo etapas; kadangi plačių užmojų karinių pajėgumų projektų plėtojimas gali trukti ir 10 metų; kadangi esama sutapimų kalbant apie didžiąją daugumą PESCO projektų ir Europos gynybos fondo (EGF) ir NATO trūkumus;

O. kadangi 2021 m. prasidės antrasis PESCO etapas; kadangi antruoju etapu bus pasiekta konkrečių ir svarbių rezultatų, ir tai reiškia, kad reikia nustatyti projektų pirmenybę;

P. kadangi tam tikruose PESCO projektuose daugiausia dėmesio skiriama operaciniam dislokavimui, pvz., EUFOR reagavimo į krizes operacijų centras (EUFOR CROC), Karinis mobilumas ir Logistikos centrų tinklas, o kituose daugiau dėmesio skiriama karinių pajėgumų plėtojimui, pvz., Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandos ir savitarpio pagalba kibernetinio saugumo srityje; kadangi reikia abiejų rūšių projektų, kad būtų tvirtai padedama plėtoti ES bendrą integruotą saugumo ir gynybos strategiją;

Q. kadangi tik strategiškai svarbiausi PESCO projektai gali tvirtai padėti užtikrinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir kurti nuoseklų viso spektro pajėgų rinkinį;

R. kadangi tokie svarbūs Europos gynybos projektai kaip „Ateities kovinė oro sistema“ (angl. Future Air Combat System, FCAS) ir „Pagrindinė sausumos kovinė sistema“ (angl. Main Ground Combat System, MGCS) šiuo metu nepatenka į PESCO taikymo sritį;

S. kadangi itin svarbu nustatyti prioritetus ir užpildyti pajėgumų spragas, nustatytas Pajėgumų plėtojimo plane, ir vadovautis suderinta metine peržiūra gynybos srityje, siekiant padidinti Europos strateginį savarankiškumą;

T. kadangi tik pagal kai kuriuos dabartinio nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo projektus pakankamai šalinami Pajėgumų plėtojimo plane ir vykdant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje nustatyti pajėgumų trūkumai arba jau pakankamai atsižvelgiama į didelio poveikio pajėgumų tikslus, nustatytus Pajėgumų plėtojimo plane, ir tokie projektai turėtų būti laikomi prioritetiniais;

U. kadangi reikia toliau gerinti PESCO, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, nacionalinių įgyvendinimo planų ir Pajėgumų plėtojimo plano nuoseklumą, suderinamumą ir tarpusavio stiprinimą;

V. kadangi NATO gynybos planavimo procesas (NDPP) 21-oje ES valstybėje narėje, kurios yra ir NATO narės, skatina nacionalinius gynybos planavimo procesus;

W. kadangi įgyvendinant valstybių narių nacionalinius prioritetus, ES prioritetus ir NATO prioritetus reikėtų, kaip galima greičiau, užtikrinti sąveiką, kai tai tinkama ir aktualu; kadangi ES ir NATO prioritetai turėtų būti geriau suderinti, kad būtų pasiekti ES pajėgumų tikslai;

X. kadangi, atsižvelgiant į skirtingą šių dviejų organizacijų pobūdį ir jų atitinkamą atsakomybę, nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turėtų būti veiksminga ir papildoma priemonė siekiant įgyvendinti pajėgumų plėtojimo prioritetinius uždavinius ir suteikti ES numatytus karinius pajėgumus, taip pat jis gali padėti siekti NATO tikslų;

Y. kadangi kartu su Visuotine ES strategija konkreti gynybos ir saugumo strategija, pvz., ES saugumo ir gynybos baltoji knyga, siūlyta daugelyje Parlamento pranešimų, padėtų pagerinti bendrą dabartinių ir būsimų iššūkių supratimą ir suteikti svarbias gaires, skirtas PESCO ir Pajėgumų plėtojimo planui įgyvendinti ir paremtas strateginių užmojų ir veiksmų, kurių reikėtų imtis ilguoju laikotarpiu, supratimu;

Z. kadangi šiuo metu PESCO projektai priklauso nuo 25 dalyvaujančių valstybių narių finansinių įnašų; kadangi numatoma, kad dėl COVID-19 pandemijos bus sumažinti nacionaliniai gynybos biudžetai; kadangi paradoksalu yra tai, kad keli iš šiuo metu vykdomų 47 PESCO projektų, jei jie būtų atitinkamai finansuojami, galėtų sustiprinti valstybių narių parengtį tuo atveju, jei ištiktų kita didžiulė visuomenės sveikatos krizė, pvz., Karinis mobilumas, Europos medicininės paramos vadavietė ir daug kitų projektų su logistika ir transportu, sveikatos priežiūra, pagalba nelaimės atveju, pasirengimu grėsmėms dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (ChBRB) ginklo, kova su kibernetine kenkimo veikla ir priešiškomis dezinformacijos kampanijomis susijusiose srityse; kadangi sumažinus finansavimą, skirtą strateginiams pajėgumams, kurių šiuo metu stokoja ES ir valstybės narės, taip pat susilpnėtų jų gebėjimas imtis bendrų veiksmų per būsimas pandemijas ir kilus ChBRB grėsmei ir kitiems nenumatytiems pavojams, kai tarptautinio masto poveikis yra didelis;

AA. kadangi dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros finansavimas bus naudingas civiliniam ir kariniam mobilumui, ir kadangi, taikant suderintas administracines procedūras, išteklius būtų galima perkelti naudojantis tinkamais tiekimo maršrutais visoje ES ir tai padėtų sukurti bendrą saugumo ir gynybos aplinką;

AB. kadangi PESCO ir būsimas Europos gynybos fondas (EGF) turi vienas kitą stiprinti ir jų tarpusavio sąsajas būtina toliau plėtoti, kad būtų užtikrinti Pajėgumų plėtojimo plane nurodyti itin svarbūs pajėgumai;

AC. kadangi galimybė gauti bendrą finansavimą mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumams, susijusiems su tam tikrais PESCO projektais, per būsimą Europos gynybos fondą paskatino dalyvaujančias valstybes nares pateikti daugiau pasiūlymų ir paskatino mainus bei bendradarbiavimą; kadangi visi pasiūlymai turi būti grindžiami geriausiu ES bendru strateginiu interesu;

AD. kadangi kai kuriais konkrečiais atvejais trečiųjų šalių dalyvavimas atskiruose PESCO projektuose, jei jos laikosi sutartų pagrindinių politinių ir teisinių sąlygų, gali būti strategiškai naudingas Sąjungai, ypač kai tai susiję su techninių žinių ar papildomų pajėgumų teikimu ir strateginių partnerių atveju; kadangi trečiųjų šalių dalyvavimas PESCO projektuose neturėtų kenkti tikslui skatinti ES BSGP;

AE. kadangi trečiosios šalys gali dalyvauti tik išimtiniais atvejais (dėl to sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju) ir ES valstybių narių kvietimu; kadangi toks dalyvavimas turėtų suteikti pridėtinės vertės tam tikriems projektams, padėti stiprinti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir BSGP ir vykdyti daugiau pastangų reikalaujančius įsipareigojimus ir turėtų būti įgyvendinamas taikant griežtas sąlygas ir veiksmingai laikantis nustatyto veiksmingo abipusiškumo principo;

AF. kadangi jau seniai laikas susitarti dėl trečiųjų šalių dalyvavimo PESCO projektuose;

AG. kadangi, atsižvelgdamas į dabartinį Politinio ir saugumo komiteto (PSK) vaidmenį PESCO ir pajėgumų plėtojimo srityje, Parlamentas jau paprašė, kad ES sutarties 38 straipsnyje nurodyti PSK įgaliojimai būtų aiškinami siaurai;

AH. kadangi PESCO valdo dalyvaujančios valstybės narės, o tai gali lemti nepakankamą projektų koordinavimą ir bendro nuoseklumo stoką; kadangi išplėtus PESCO sekretoriato įgaliojimus galėtų pagerėti koordinavimas;

AI. kadangi valstybių narių bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas ES lygmeniu turėtų būti vykdomas kartu stiprinant valstybių narių ir Europos Parlamento kontrolės įgaliojimus;

AJ. kadangi pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama projektams, susijusiems su kariniu mobilumu ir sąveikumu, nes tai yra itin svarbu netikėtų konfliktų ir krizių atveju; kadangi PESCO prisidėtų prie to, kad būtų sukurta karinio mobilumo atžvilgiu veiksminga Šengeno erdvė, siekiant kuo labiau sumažinti pasienio procedūras ir su infrastruktūra susijusią naštą; kadangi ryšium su tuo reikėtų skatinti projektą „Rail Baltica“, kuris yra gyvybiškai svarbus Baltijos šalių integracijai į Europos geležinkelių tinklą, ir užtikrinti visišką jo veiksmingumą;

AK. kadangi šiuo atžvilgiu PESCO gali prisidėti prie didesnio nuoseklumo, koordinavimo ir sąveikumo saugumo ir gynybos srityje ir prie Sąjungos solidarumo, sanglaudos ir atsparumo stiprinimo;

AL. kadangi Parlamentas turėtų kartu su Taryba vykdyti teisėkūros ir biudžetines funkcijas, taip pat politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, kaip nustatyta Sutartyse;

AM. kadangi Parlamentas ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai perduoti savo metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo;

AN. kadangi suderintos dalyvaujančių valstybių narių pastangos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, dedamos pasinaudojant PESCO, paskatins didelius technologinius proveržius ir savo ruožtu Sąjungai bus suteiktas konkurencinis pranašumas modernių gynybos pajėgumų srityse;

1. rekomenduoja Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

a) informuoti Parlamentą bei konsultuotis su juo dėl PESCO peržiūros ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento požiūrį, laikantis ES sutarties 36 straipsnio, visų pirma kalbant apie pirmojo PESCO etapo, kuris baigsis 2020 m., dabartinę strateginę peržiūrą, kad būtų užtikrinta didesnė atskaitomybė, skaidrumas ir tikrinimas;

b) įgyvendinti Sąjungos strateginę viziją ir nustatyti bendras grėsmes, be kita ko, įgyvendinant 2016 m. Visuotinėje ES strategijoje nustatyto lygmens užmojus ir tuo tikslu taip pat vykdant su strateginėmis kryptimis susijusį dabartinį darbą (šis darbas turi būti vykdomas bendradarbiaujant su visais atitinkamais susijusiais subjektais ir institucijomis), ir sustiprinti PESCO operatyvinį aspektą;

c) remiantis diskusijų dėl strateginių krypčių rezultatais kuo greičiau parengti visavertę ES saugumo ir gynybos baltąją knygą; atsižvelgti į tai, kad 2022 m. pirmoje pusėje tikimasi sulaukti pirmųjų su strateginėmis kryptimis susijusios veiklos rezultatų;

d) užtikrinti skirtingų ES gynybos iniciatyvų ir operacijų sinergijos poveikį ir suderinamumą;

e) raginti dalyvaujančias valstybes nares, teikiant orientuotus pasiūlymus ir vykdant tinkamą komunikaciją, kad jos dėmesį telktų ne vien tik į nacionalinę gynybą, bet vis daugiau jo skirtų stipresnei europinei gynybai, ir imtis struktūrizuotų veiksmų siekiant, kad pirmenybė būtų teikiama aktyvesniam Europos lygmens bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio taikymui, nes nė viena dalyvaujanti valstybė narė neturi galimybių pati viena pašalinti nustatytų pajėgumų trūkumų; raginti dalyvaujančias valstybes nares ir apskritai valstybes nares artimiausiais metais nesumažinti gynybos išlaidų ir ypač savo finansinio indėlio Europos lygmens bendradarbiavimo projektuose;

f) didinti ES biudžeto užmojus, susijusius su gynybos pajėgumų stiprinimu, ir, visų pirma, tuo tikslu būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) skirti pakankamą finansavimą būsimam Europos gynybos fondui ir Kariniam mobilumui;

g) užtikrinti, kad PESCO būtų veiksmingai naudojamas kaip priemonė siekiant tvaraus ir veiksmingo ES bendradarbiavimo gynybos srityje, gerinant dalyvaujančių valstybių narių gynybos pajėgumus ir sąveikumą (bendras tikslas), visų pirma pajėgų prieinamumo, sąveikumo, lankstumo ir dislokavimo požiūriu, atsižvelgiant į siekį užtikrinti didesnį ES strateginį savarankiškumą, kartu išlaikant glaudų norinčių prisidėti dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą, intensyvinant ES ir NATO bendradarbiavimą ES ir NATO narių atžvilgiu ir vykdant glaudų bendradarbiavimą su kitais tarptautiniais partneriais;

h) užtikrinti, kad vykdant PESCO projektus plėtojamų pajėgumų finansavimas iš Europos gynybos fondo būtų orientuotas į strateginių pagrindinių projektų rinkinį, laikantis Pajėgumų plėtojimo plane numatytų prioritetų, kad būtų galima kuo labiau padidinti jų poveikį; užtikrinti, kad PESCO projektų atranka atitiktų Pajėgumų plėtojimo plane numatytus didelio poveikio pajėgumų tikslus;

i) pripažinti, kad Parlamentas kartu su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžeto funkcijas, taip pat politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, kaip numatyta Sutartyse;

j) į PESCO projektų ciklą tiesiogiai įtraukti PESCO, Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir Europos gynybos fondo sąsają, kad būtų galima veiksmingiau prisidėti prie Sąjungos užmojų saugumo ir gynybos srityje siekių; reikalauti kiekvieno projekto dokumentacijos prieš vykdant atranką biudžeto srityje;

k) PESCO veiksmus sutelkti į projektus, kuriais siekiama sistemingai stiprinti karinį BSGP aspektą ir kurie:

i) padeda pašalinti didelius pajėgumų trūkumus, kai daugiau dėmesio skiriama veiklai ir tiesiogiai reaguojama į operacijose dalyvaujančių Europos ginkluotųjų pajėgų poreikius,

ii) apima strateginį ir integracinį aspektą, pvz., EUFOR CROC, Karinį mobilumą, Logistikos centrų tinklą arba Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas, arba

iii) atitinkamais atvejais sukuria papildomą sinergiją ir masto poveikį;

l) vykdant PESCO orientuotis į konstruktyvius projektus, turinčius tikrą Europos strateginį aspektą, kad būtų sustiprinta Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė;

m) pabrėžti, kad svarbu vykdyti nedaug strateginių projektų, ir visų pirma strateginių veiksnių (valdymas ir kontrolė, transportas, žvalgyba) svarbą, nes jiems reikėtų teikti pirmenybę, kadangi tai labiau integruotos gynybos pagrindas;

n) atkreipti dėmesį į tai, kad PESCO pagal Lisabonos sutartį buvo sukurtas kaip inovatyvi priemonė, apimanti valstybes nares, norinčias sutelkti išteklius ir pajėgumus, siekiant plataus užmojo bendrų tikslų saugumo ir gynybos srityje; apsvarstyti būtinybę Sąjungai palaipsniui kurti bendrą sistemą, už kurią būtų atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir pagal kurią valstybės narės vykdytų savo nacionalinės gynybos politikos peržiūras, dalytųsi rezultatais ir sutelktų žvalgybinę informaciją, kad tokiu būdu būtų galima padėti pagrindus tikrai Europos gynybai;

o) ryšium su tuo pripažinti Komisijos gynybos politikai skirtų politinių gairių vertę, ypač atsižvelgiant į poreikį imtis ryžtingų veiksmų kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą ir siekiant integruoto bei visapusiško požiūrio į ES saugumą; atsižvelgti į tai, kad naujo Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato įsteigimas būtų postūmis siekiant didesnio suderinamumo, sąžiningo bendradarbiavimo ir integruoto koordinavimo kuriant gynybos pajėgumus visose valstybėse narėse, taip pat siekiant stiprinti ES karinę infrastruktūrą ir gerinti ES pramonės ir vidaus rinkos veiksmingumą;

p) pripažinti, kad Parlamentas turėtų atlikti svarbų vaidmenį tikrinant ir prižiūrint, kaip įgyvendinama BSGP, ir ją vertinant; visapusiškai informuoti Parlamentą ir su juo konsultuosis vykdant dabartinę pirmojo PESCO etapo, kuris baigiasi 2020 m., strateginę peržiūrą; atsižvelgti į tai, kad valstybių narių bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas ES lygmeniu turėtų būti vykdomas kartu stiprinant Parlamento kontrolės įgaliojimus;

q) siekti užtikrinti, kad pagrindiniai pajėgumai, pvz., būsimos valstybių narių ginkluotųjų pajėgų sausumos, jūrų, oro, kibernetinės ir kitos platformos būtų įtrauktos į PESCO arba bent būtų glaudžiai su juo susietos, siekiant:

i) sustiprinti karinių BSGP pajėgumų operacinę parengtį ir

ii) užtikrinti, kad PESCO veiksmais būtų papildyti dabartiniai pajėgumai ir jie būtų vykdomi taip, kad būtų panaikinti esami trūkumai ir kompensuojamos pridėtinės išlaidos;

r) numatyti novatoriškas paskatas, kaip didinti BSGP misijų ir operacijų sąveikumą ir taikymą;

s) didinti investicijas į civilinio transporto infrastruktūros, suderinamos su karinio mobilumo planavimu, sujungiamumą;

t) vykdant ES kovinių grupių sistemos reformą atlikti tyrimą, ar ją įtraukti į nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kad būtų padidinti jos operaciniai pajėgumai, moduliškumas ir paslankumas, įsteigiant nuolatinius daugiašalius padalinius, skirtus ES sutarties 43 straipsnyje nurodytoms karinėms misijoms vykdyti ir ES gebėjimui vykdyti krizių valdymo operacijas, įskaitant sudėtingiausias operacijas, pavyzdžiui, taikdarystės operacijas, didinti, ir naudotis ja kaip strateginėmis už veiksmų vietos ribų esančias pajėgomis;

u) remti ir skatinti PESCO projektų grupavimą atitinkamais atvejais į pajėgumų klasterius ir įvertinti jų strateginę svarbą, atsižvelgiant į tikslą sukurti viso spektro pajėgų rinkinį, ir sutelkti pastangas į tuos projektus, kurie turi didžiausią potencialą užtikrinti Europos strateginį savarankiškumą; persvarstyti dabartinį 47 projektų sąrašą ir, remiantis dalyvaujančių valstybių narių nuomone, sujungti arba nutraukti projektus, kuriuos vykdant pasiekta nepakankama pažanga arba kurie nepakankamai abipusiškai naudingi Europos Sąjungai;

v) skatinti laikytis 20 PESCO įsipareigojimų nustatant aiškią ir paprastą atitikties kriterijų apibrėžtį ir užtikrinant, kad būsimuose projektų pasiūlymuose būtų atsižvelgiama į konkrečius ES pajėgumų plėtojimo prioritetus; užtikrinti, kad bet kokia projekto pažangos peržiūra būtų grindžiama aiškiais ir skaidriais kriterijais, be kita ko, kai jis finansuojamas pagal Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP) ir (arba) būsimą Europos gynybos fondą; užtikrinti, kad tokie kriterijai būtų visų PESCO projektuose dalyvaujančių valstybių narių naudojami kaip rodiklis; užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės toliau gerintų savo nacionaliniuose įgyvendinimo planuose, kuriuose nurodoma, kaip jos ketinama įgyvendinti 20 PESCO įsipareigojimų, pateiktos informacijos kokybę ir išsamumą;

w) didinti ES gynybos planavimo ir plėtojimo priemonių ir iniciatyvų suderinamumą; panaudoti PESCO projektų ciklo ir kitų gynybos pajėgumų procesų, pvz., ES pagrindinio tikslo proceso, Pajėgumų plėtojimo plano ir suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, sinergiją, kad būtų sudarytos galimybės pateikti tikslingiau orientuotus, brandesnius, geriau išplėtotus ir struktūrizuotus projektus; užtikrinti, kad projektų pateikimo cikle būtų sudarytos galimybės sinchroniškai įgyvendinti kelias Europos iniciatyvas, įskaitant EGF;

x) raginti dalyvaujančias valstybes nares į savo nacionalinės gynybos planavimo procesus įtraukti Pajėgumų plėtojimo planą, kad būtų lengviau pašalinti pajėgumų trūkumus;

y) patvirtinti, kad PESCO sekretoriatui tenka centrinis, t. y. bendro kontaktinio punkto vykdant visus projektus, vaidmuo, ir paraginti sekretoriatą reguliariai apžvelgti projektų pažangos padėtį Parlamentui ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, naudojantis iš už projekto koordinavimą atsakingos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) surinkta informacija; raginti dalyvaujančias valstybes nares toliau palaikyti veiksmingesnį dialogą su PESCO sekretoriatu jų nacionalinių įgyvendinimo planų peržiūros ir atnaujinimo klausimais;

z) raginti dalyvaujančias valstybes nares užtikrinti apčiuopiamą pažangą įgyvendinant dabartinius PESCO projektus;

aa) patikslinti Politinio ir saugumo komiteto vaidmenį PESCO procese, nes jis neapibrėžtas ES sutartyje, ir atsižvelgiant į tai užtikrinti svarbų Europos Sąjungos karinio komiteto (ESKK) vaidmenį teikiant ad hoc karines konsultacijas Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai;

ab) įtraukti Europos Sąjungos karinį komitetą į viso spektro pajėgų rinkinio nustatymo darbą;

ac) įvertinti galimybę sukurti ES gynybos tarybą, remiantis kaip pagrindu esama Užsienio reikalų ministrų taryba (kai joje dalyvauja gynybos ministrai), kuri taip pat yra Europos gynybos agentūros ministrų sudėties valdančioji taryba, ir ES gynybos ministrų PESCO formatas, kad būtų užtikrintas išteklių skyrimas pagal prioritetus ir valstybių narių veiksmingas bendradarbiavimas ir integracija, kai tinkama;

ad) paaiškinti arba apibrėžti PESCO valdymo ir Europos gynybos fondo valdymo sąsają ir informuoti Parlamentą apie PESCO projektų finansavimo Europos gynybos fondo lėšomis ex post kontrolės procesą;

ae) atsižvelgiant į kai kurių dalyvaujančių valstybių narių prašymą, apsvarstyti galimybę pakeisti PESCO projektų teikimo ciklą, kad būtų galima užtikrinti didesnį tokių projektų tikslingumą, brandą ir geresnę struktūrą;

af) paaiškinti trečiųjų šalių dalyvavimą PESCO reglamentuojančias taisykles, atsižvelgiant į ES sprendimų priėmimo autonomiškumo ir visiško abipusiškumo svarbą ir suprantant, kad metodas, kai kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, yra naudingiausias ES, ir atsižvelgiant į:

i) poreikį parengti ir priimti išsamų pamatinį dokumentą, kuriuo būtų reguliuojamas būsimas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja PESCO projektuose, ir

ii) tai, kad susijusios valstybės narės kiekvieno PESCO projekto atveju turėtų vykdyti sprendimo dėl trečiosios šalies dalyvavimo priėmimo procesą;

ag) raginti, kad „būsimos grėsmės“ būtų būsimų pasiūlymų dėl PESCO projektų pagrindas; stiprinti partnerystę su NATO, JT, Afrikos Sąjunga ir kitais subjektais; užtikrinti, kad būtų apsvarstytos MVĮ dalyvavimo ir įtraukimo, kalbant apie visus atitinkamus PESCO projektų aspektus, galimybės;

ah) užtikrinti, kad PESCO projektais būtų toliau plėtojami ir didinami dalyvaujančių valstybių narių pramonės pajėgumai nanotechnologijų, superkompiuterių, dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių technologijos, robotikos ir kitose srityse, savo ruožtu užtikrinant Europos savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo užsienio importuotojų šiose srityse, taip pat sudarant lengvesnes galimybės kurti naujas darbo vietas;

ai) atsižvelgti į tai, kad COVID-19 pandemija parodė, kad ES neturi pakankamai įgaliojimų sveikatos priežiūros srityje; pripažinti, kad tuo pat metu reikia parengti ES bendrą gynybos strategiją norint reaguoti į išpuolius prie ES sienų ir teritorijų ir kad PESCO yra teigiamas žingsnis siekiant šio tikslo;

aj) pripažinti itin svarbų Europos ginkluotųjų pajėgų vaidmenį sprendžiant su COVID-19 pandemija susijusias problemas, tiek kalbant apie ekstremalių su sveikata susijusių situacijų valdymą, tiek apie paramą civilinėms misijoms ir operacijoms, taip pat pripažinti tai, kad jos turi ir tarpvalstybinį aspektą bei solidarumo funkciją; atkreipti dėmesį į galimą naujų plataus užmojo PESCO projektų naudą plėtojant bendrus Europos pajėgumus šioje srityje, plečiant su ankstesniais projektais, visų pirma, su Dislokuojamų karinių pagalbos nelaimės atveju pajėgumų ir Europos medicininės paramos vadavietės projektais susijusį darbą;

ak) raginti Tarybą ir dalyvaujančias valstybes nares daug dėmesio skirti kibernetiniam atsparumui ir parengti kolektyvinę strategiją ir procedūras, kaip reaguoti į kibernetinius incidentus vykdant PESCO projektus, kad valstybėse narėse būtų sukurta atsparesnė aplinka;

al) atsižvelgti į Parlamento poziciją dėl konferencijos dėl Europos ateities, išdėstytą jo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje[8], t. y. į tai, kad saugumas ir ES vaidmuo pasaulyje turėtų būti įvardyti nebaigtiniame iš anksto apibrėžtų politikos sričių sąraše, ir pripažinti, kad toks sprendimas būtų galimybė įtraukti piliečius į diskusijas dėl PESCO stiprinimo, nes taip galima daryti pažangą siekiant, kad mūsų Sąjunga sukurtų savarankišką bendrą saugumo ir gynybos politiką;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

 

 


 

21.9.2020

 

 

MAŽUMOS POZICIJA

 

 

pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnio 4 dalį

Özlem Demirel

 

Pranešime primygtinai skatinama vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą kurti karinę sąjungą ir raginama stiprinti karinės BSGP operacinę parengtį.  Taip pat jame skatinama  stiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę. Pranešime atmetamas bet koks gynybos išlaidų mažinimas ir reikalaujama padidinti ES karinį biudžetą gynybos pajėgumų reikmėms, visų pirma skiriant didelį finansavimą Europos gynybos fondui (EPF) ir kariniam mobilumui.

Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:

 remiamas tolesnis ES militarizavimas siekiant stiprinti BSGP karinį ir operatyvinį aspektą;

 numatytas ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies, kurioje draudžiama Sąjungos biudžetą naudoti išlaidoms, kurios atsiranda dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų, finansuoti, pažeidimas;

 pritariama tam, kad būtų sukurtas Europos mišrus pramoninis kompleksas stiprinant ES pramoninę ir technologinę bazę, be kita ko, pasitelkiant karinius biudžetus;

 palankiai vertinamas ES ir NATO bendradarbiavimas.

 

Reikalaujame:

 nutraukti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir visas su karine ir gynybos sritimi susijusias ES programas, kadangi dėl jų aktyvavimo ir (arba) sukūrimo ir naujo ES geostrateginio ir agresyvesnio požiūrio didėja karo pavojus;

 užtikrinti tik civilinį ES pobūdį siekiant tvaraus saugumo;

 griežtai laikytis ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies, pagal kurią draudžiama naudoti ES biudžetą karinėms ar gynybos operacijoms;

 vykdyti radikalų (įskaitant branduolinius ginklus) nusiginklavimą ES ir pasauliniu lygmeniu.

 


 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (2.9.2020)

<CommissionInt>pateikta Užsienio reikalų komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl rekomendacijos Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) įgyvendinimo ir valdymo</Titre>

<DocRef>(2020/2080(INI))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Esteban González Pons</Depute>

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad PESCO labai prisideda prie valstybių narių veiksmų konvergencijos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir yra svarbus žingsnis siekiant Sutartyje nustatyto bendros gynybos tikslo;

2. palankiai vertina valstybių narių susidomėjimą PESCO po to, kai jis buvo nustatytas 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/2315, kaip matyti atsižvelgiant į iki šiol Tarybos pagal PESCO nustatytų projektų skaičių; ragina dalyvaujančias valstybes nares paspartinti šį darbą ir sutelkti dėmesį į greitą ir veiksmingą šių projektų įgyvendinimą, kartu užtikrinant visų valstybių narių dalyvavimą; vis dėlto primena, kad PESCO susijęs su 20 privalomų įsipareigojimų, kuriems buvo skiriama daug mažiau dėmesio;

3. teigiamai vertina PESCO įtraukumą, matomą atsižvelgiant į tai, kad jo projektuose dalyvauja daug valstybių narių; pabrėžia, kad vykdant PESCO pirmenybė turėtų būti teikiama žemiems dalyvavimo kriterijams, jis turėtų būti prieinamas mažoms ir (arba) mažą gynybos biudžetą turinčioms valstybėms narėms;

4. pabrėžia, kad PESCO pagal Lisabonos sutartį buvo sukurtas kaip inovatyvi priemonė, apimanti valstybes nares, norinčias sutelkti išteklius ir pajėgumus, siekiant plataus užmojo bendrų tikslų saugumo ir gynybos srityje; mano, kad Sąjunga turi palaipsniui kurti bendrą sistemą, už kurią būtų atsakinga Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir pagal kurią valstybės narės vykdytų savo nacionalinės gynybos politikos peržiūras, dalytųsi rezultatais ir sutelktų žvalgybinę informaciją, kuri yra priemonė tikros Europos gynybos pagrindui sukurti;

5. ragina Tarybą ir valstybes nares toliau stiprinti visų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) priemonių ir iniciatyvų suderinamumą, kad būtų pasiektas reikiamas veiksmingumo lygis užtikrinant strateginį savarankiškumą ir užmojį palaipsniui formuoti bendrą Sąjungos gynybos politiką pagal Europos Sąjungos sutartį; mano, kad kovojant su dabartinėmis grėsmėmis PESCO reikia plataus užmojo projektų, susietų su suderinta metine peržiūra gynybos srityje (angl. CARD), nacionalinėmis orientacinėmis programomis (angl. NIP) ir pajėgumų plėtojimo planais (PPP), ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad derybose dėl DFP svarbu išlaikyti tinkamą Europos gynybos fondo (toliau – EGF) ir karinio mobilumo finansavimo lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti tikrą Sąjungos nuosavų išteklių sistemą, kuri būtų priemonė norint suderinti Sąjungos strateginius tikslus gynybos srityje ir vietoje vykdomų programų ir operacijų, visų pirma PESCO projektų, finansavimą;

6. ragina Komisiją parengti ES gynybos ir saugumo baltąją knygą siekiant geriau suderinti konkrečius PESCO projekto tikslus ir atnaujintą, nuoseklią ir išsamią ES saugumo ir gynybos strategiją; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi PESCO 2020 m. strateginė peržiūra, taip pat pritaria tam, kad būtų parengtos Europos strateginės kryptys siekiant pagerinti gebėjimą koordinuoti valstybių narių gynybos iniciatyvas, kurios labiau laiku ir veiksmingiau prisidėtų prie bendrų Sąjungos tikslų;

7. pažymi, jog atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją matyti, kad ES neturi pakankamai kompetencijos sveikatos priežiūros srityje; mano, kad tuo pat metu reikia parengti ES bendrą gynybos strategiją norint reaguoti į išpuolius prie ES sienų ir teritorijų, taip pat mano, kad PESCO yra teigiamas žingsnis siekiant šio tikslo;

8. šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos politines gaires dėl gynybos politikos, ypač dėl poreikio imtis ryžtingų veiksmų kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą ir siekiant integruoto bei visapusiško požiūrio į ES saugumą; tikisi, kad naujo Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato įsteigimas bus postūmis siekiant didesnio suderinamumo, sąžiningo bendradarbiavimo ir integracijos kuriant gynybos pajėgumus visose valstybėse narėse, taip pat siekiant stiprinti ES karinę infrastruktūrą ir gerinti ES pramonės ir vidaus rinkos veiksmingumą;

9. mano, kad būtina padidinti faktinį PESCO projektų indėlį siekiant ES plataus užmojo tikslų saugumo ir gynybos srityje, veiksmingai užtikrinant, kad dalyvaujančios valstybės narės stiprintų savo bendradarbiavimą ir koordinavimą plėtojant svarbius ir plataus užmojo pajėgumus ir kad ES ir NATO prioritetai būtų susiję, būtų daugiau sąveikumo ir suderinamumo;

10. pripažįsta itin svarbų Europos ginkluotųjų pajėgų vaidmenį sprendžiant su COVID-19 pandemija susijusias problemas, tiek kalbant apie ekstremalių sveikatai situacijų valdymą, tiek apie paramą civilinėms misijoms ir operacijoms, taip pat pripažįsta, kad jos turi ir tarpvalstybinį aspektą bei solidarumo funkciją; atkreipia dėmesį į galimą naujų plataus užmojo PESCO projektų naudą plėtojant bendrus Europos pajėgumus šioje srityje, plečiant ankstesnių projektų, visų pirma dokumentų rinkinio dėl dislokuojamų karinių pagalbos nelaimių atveju pajėgumų ir dėl Europos medicininės vadovybės, veiklą;

11. teigiamai vertina įvairių ES gynybos priemonių sinergiją ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti jų suderinamumą; pabrėžia, kad speciali priemoka PESCO projektams pagal EGF galėtų turėti teigiamą poveikį, nes ji paskatintų bendradarbiavimą pajėgumų plėtojimo srityje;

12. ragina dalyvaujančias valstybes nares toliau skirti išteklių PESCO projektams, kartu užtikrinant tikrą atsakomybę už PESCO koordinavimo ir telkimo procesus ir įsipareigojimą juos vykdyti, ypač todėl, kad nėra veiksmingo PESCO atitikties mechanizmo; pabrėžia, kad PESCO turėtų būti pagrindas, sudarantis galimybes išplėtoti dvišalį bendradarbiavimą ir remti tikrai Europos pastangas daugeliui valstybių narių prasmingai dalyvaujant bendruose projektuose;

13. pabrėžia, kad yra nedaug svarbių strateginių projektų, visų pirma strateginiai veiksniai (valdymas ir kontrolė, transportas, žvalgyba); ragina Tarybą ir PESCO sekretoriatą apsvarstyti galimybę PESCO projektams taikyti pogrupių struktūrą, siekiant užtikrinti kuo didesnę įvairių projektų sąveika;

14. ragina Tarybą apibrėžti griežtas trečiųjų valstybių dalyvavimo PESCO projektuose sąlygas pagal Tarybos sprendimo (BUSP) 2017/2315 9 straipsnį; mano, kad toks dalyvavimas neturėtų nukrypti nuo PESCO, kaip ES BSGP priemonės, pagrindinių tikslų, kartu laikantis įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto sutartį;

15. tačiau perspėja dėl užsienio kišimosi į Sąjungos saugumą ir gynybą rizikos, kuri dažnai pasireiškia kibernetinėmis grėsmėmis ir kito pobūdžio hibridinio karo veiksmais; siūlo, kad naujai įsteigtas Parlamento Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais bendradarbiautų su Komisija ir Taryba analizuodamas, kaip PESCO projektai galėtų sustiprinti Sąjungos atsparumą šių rūšių grėsmėms;

16. mano, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas PESCO projektuose, į kuriuos ji būtų pakviesta ir kuriuose būtų užtikrintas veiksmingas abipusiškumas, tenkintų Sąjungos strateginius interesus; išreiškia viltį, kad į ES ir Jungtinės Karalystės derybas dėl jų būsimų santykių bus įtraukta gynybos sritis, atsižvelgiant į Politinę deklaraciją, kurioje nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai;

17. pakartoja, kad Parlamentas turėtų atlikti svarbų vaidmenį tikrinant ir prižiūrint, kaip įgyvendinama BSGP, ir ją vertinant; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai visapusiškai informuos Parlamentą ir su juo konsultuosis atliekant dabartinę pirmojo PESCO etapo, kuris baigiasi 2020 m., strateginę peržiūrą; primena, kad valstybių narių bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas ES lygmeniu turėtų būti vykdomas kartu stiprinant Parlamento kontrolės įgaliojimus;

18. ragina Tarybą ir dalyvaujančias valstybes nares sutelkti dėmesį į kibernetinį atsparumą ir parengti bendrą strategiją ir procedūras, skirtas reaguoti į kibernetinius incidentus vykdant PESCO projektus, kad valstybėse narėse būtų sukurta atsparesnė aplinka;

19. primena Parlamento poziciją dėl konferencijos dėl Europos ateities, išreikštą jo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje[9], t. y. kad saugumas ir ES vaidmuo pasaulyje turėtų būti įvardyti nebaigtiniame iš anksto apibrėžtų politikos sričių sąraše, ir pakartoja, kad toks sprendimas būtų galimybė įtraukti piliečius į diskusijas dėl PESCO stiprinimo, nes taip galima daryti pažangą siekiant, kad mūsų Sąjunga sukurtų savarankišką bendrą saugumo ir gynybos politiką.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.9.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

7

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Fabio Massimo Castaldo, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Daniel Freund, Charles Goerens, Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Antonio Tajani, László Trócsányi, Mihai Tudose, Loránt Vincze, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gilles Boyer, Jorge Buxadé Villalba, Cristian Ghinea, Maite Pagazaurtundúa, Nikolaj Villumsen

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

18

+

NI

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Antonio Tajani, László Trócsányi, Loránt Vincze, Rainer Wieland

RENEW

Gilles Boyer, Cristian Ghinea, Charles Goerens, Maite Pagazaurtundúa

S&D

Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Giuliano Pisapia, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose

 

 

 

7

-

ECR

Jorge Buxadé Villalba, Jacek Saryusz Wolski

GUE/NGL

Helmut Scholz, Nikolaj Villumsen

ID

Gerolf Annemans, Laura Huhtasaari, Antonio Maria Rinaldi

 

 

 

3

0

VERTS/ALE

Damian Boeselager, Gwendoline Delbos Corfield, Daniel Freund

 

 

 

 

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.9.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

11

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Sandra Kalniete, Dietmar Köster, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Özlem Demirel, Angel Dzhambazki, Assita Kanko, Arba Kokalari, Dragoş Tudorache, Mick Wallace, Elena Yoncheva, Marco Zanni

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48

+

EPP

Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Sandra Kalniete, Arba Kokalari, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorghe-Vlad Nistor, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko

S&D

Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Sven Mikser, Demetris Papakadis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev. Elena Yoncheva

RENEW

Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Ioan-DragosTudorache

ECR

Angel Dzhambazki, Anna Fotyga, Assita Kanko

NI

Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi

 

11

-

S&D

Dietmar Köster

ID

Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky

ECR

Hermann Tertsch, Charlie Weimers

GUE

Özlem Demirel, Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz, Mick Wallace

NI

Kostas Papadakis

 

9

0

ID

Anna Bonfrisco, Marco Zanni

VERTS

Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Jordi Solé, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

[1] OL L 331, 2017 12 14, p. 57.

[2] OL L 65, 2018 3 8, p. 24.

[3] OL L 161, 2018 6 26, p. 37.

[4] OL L 294, 2018 11 21, p. 18.

[5] OL L 293, 2019 11 14, p. 113.

[6] OL C 374, 2018 10 16, p. 1.

[7] OL C 263, 2018 7 25, p. 125.

[8] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0010.

[9] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0010.

Atnaujinta: 2020 m. spalio 19 d.Teisinė informacija - Privatumo politika