Procedūra : 2020/2018(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0181/2020

Pateikti tekstai :

A9-0181/2020

Debatai :

PV 19/10/2020 - 18
CRE 19/10/2020 - 15
CRE 19/10/2020 - 18

Balsavimas :

PV 20/10/2020 - 17
PV 20/10/2020 - 21

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0272

<Date>{07/10/2020}7.10.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0181/2020</NoDocSe>
PDF 455kWORD 151k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: geriau veikianti bendroji rinka“</Titre>

<DocRef>(2020/2018(INL))</DocRef>


<Commission>{IMCO}Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Alex Agius Saliba</Depute>

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

Nuomonės referentai (*):
Josianne Cutajar, Transporto ir turizmo komitetas
Petra Kammerevert, Kultūros ir švietimo komitetas
Patrick Breyer, Teisės reikalų komitetas
Paul Tang, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS. REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ
 KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: Geriau veikianti bendroji rinka“

(2020/2018(INL))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[1],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo[2],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) Nr. 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų[3],

 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB[4],

 atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“)[5],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011[6],

 atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[7],

 atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo[8],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos[9],

 atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių[10], ir į 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“ (COM(2017)0555),

 atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018)0236), kuriame aptariama melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę, ir galinti padaryti žalos visuomenei,

 atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 21 d. susitarimo memorandumą dėl suklastotų prekių pardavimo internetu ir į jo peržiūrą, pateiktą 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Proporcinga intelektinės nuosavybės gynimo sistema šiuolaikinėms visuomenės problemoms spręsti“ (COM(2017)0707),

 atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2019 m. gruodžio 5 d. nuomonę (ECON-VI/048) „Europos reguliavimo priemonių sistema bendro vartojimo ekonomikai“,

 atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)[11],

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB[12],

 atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)[13],

 atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos[14],

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo[15]

ir 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[16],

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

 atsižvelgdamas į Komisijos įsipareigojimus, prisiimtus 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse,

 atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas, 2019–2024 m.“ (angl. „Mapping the cost of Non-Europe 2019-2024“), kuris rodo, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką paslaugų sektoriuje būtų galima gauti iki 100 mlrd. EUR naudos,

 atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus tyrimą „Elektroninės prekybos direktyva kaip vidaus rinkos kertinis akmuo“, kuriame aprašomi keturi Elektroninės prekybos direktyvos tobulinimo prioritetai,

 atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto surengtam seminarui „Elektroninės prekybos taisyklės, tinkamos skaitmeniniam amžiui“ Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus atliktus tyrimus,

 atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimą „Skaitmeninių paslaugų aktas: Europos pridėtinės vertės vertinimas“,

 atsižvelgdamas į Direktyvos 98/48/EB vadovą, kuriuo nustatomas informacinės visuomenės paslaugų reglamentavimo skaidrumo mechanizmas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0181/2020),

A. kadangi elektroninė prekyba daro poveikį kasdieniam žmonių, įmonių ir vartotojų gyvenimui Sąjungoje ir kai ji vykdoma sąžiningomis ir reguliuojamomis vienodomis sąlygomis, ši prekyba gali teigiamai prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos potencialo atvėrimo, padidinti vartotojų pasitikėjimą ir suteikti naujiems rinkos dalyviams, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, naujų rinkos galimybių tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

B. kadangi Direktyva 2000/31/EB (E. prekybos direktyva) buvo vienas iš sėkmingiausių Sąjungos teisės aktų ir suformavo dabartinę bendrąją skaitmeninę rinką; kadangi E. prekybos direktyva buvo priimta prieš 20 metų, Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti atsižvelgiama į sparčią visų formų elektroninės prekybos transformaciją ir plėtrą, taip pat į daugybę jos įvairių atsirandančių paslaugų, produktų, paslaugų teikėjų, iššūkių ir įvairius konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus; kadangi nuo tada, kai buvo priimta E. prekybos direktyva, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) paskelbė keletą su ja susijusių sprendimų;

C. kadangi šiuo metu valstybių narių požiūris į kovą su neteisėtu turiniu internete yra fragmentiškas; kadangi dėl to susijusiems paslaugų teikėjams gali būti taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai, kurių turinys ir taikymo apimtis skiriasi; kadangi pastebima valstybių narių bendradarbiavimo stoka ir esama problemų, susijusių su esama teisine sistema;

D. pabrėžia, kad teikiant skaitmenines paslaugas turi būti visapusiškai užtikrinamos pagrindinės teisės, ypač privatumas ir asmens duomenų apsauga, nediskriminavimas, saviraiškos bei informacijos laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas, kultūrų įvairovė ir vaikų teisės, įtvirtintos Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija);

E. kadangi savo komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM (2020) 0067) Komisija įsipareigojo į Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį įtraukti naujas ir peržiūrėtas taisykles, skirtas interneto platformoms ir informacijos paslaugų teikėjams, stiprinti platformų turinio politikos priežiūrą Sąjungoje ir išnagrinėti ex ante taisykles;

F. kadangi dėl COVID-19 m. pandemijos kilo naujų socialinių ir ekonominių problemų, kurios daro didelį poveikį piliečiams ir ekonomikai; kadangi tuo pat metu COVID-19 protrūkis rodo, kad elektroninės prekybos sektorius yra atsparus ir turi potencialo tapti Europos ekonomikos atgaivinimo varomąja jėga; kadangi pandemija taip pat atskleidė dabartinės reglamentavimo sistemos trūkumus, ypač vartotojų apsaugos acquis srityje; kadangi tam reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų laikomasi nuoseklesnio ir labiau suderinto požiūrio siekiant spręsti nustatytas problemas ir neleisti joms kilti ateityje;

G. kadangi COVID-19 pandemija taip pat parodė, kokie pažeidžiami yra ES vartotojai, susidurdami su klaidinančia prekybos praktika, kurią vykdo nesąžiningi prekiautojai, internetu parduodantys neteisėtus produktus, kurie neatitinka Sąjungos saugos taisyklių, arba su vartotojams nustatomomis kitokiomis nesąžiningomis sąlygomis; kadangi COVID-19 protrūkis visų pirma parodė, kad platformos ir internetinės tarpininkavimo paslaugos turi dėti daugiau pastangų, kad galėtų greitai nustatyti ir panaikinti melagingus teiginius bei nuosekliai ir koordinuotai kovoti su nesąžiningų prekybininkų klaidinančia praktika, visų pirma tų, kurie internetu parduoda suklastotas medicinines priemones ar pavojingus produktus; kadangi Komisija, išsiuntusi platformoms laiškus 2020 m. kovo 23 d., palankiai įvertino jų taikomą požiūrį; kadangi reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų laikomasi nuoseklesnio ir labiau suderinto požiūrio, kad būtų kovojama su tokia klaidinančia praktika ir apsaugomi vartotojai;

H. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrinta visapusiška vartotojų ir naudotojų teisių apsauga Sąjungoje, todėl jo teritorinė taikymo sritis turėtų apimti trečiosiose šalyse įsisteigusių informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą, kai jų paslaugos, patenkančios į Skaitmeninių paslaugų akto taikymo sritį, yra skirtos Sąjungos vartotojams ar naudotojams;

I. kadangi Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti išaiškintas skaitmeninių paslaugų, patenkančių į jo taikymo sritį, pobūdis ir vadovaujamasi horizontaliuoju E. prekybos direktyvos pobūdžiu ir jis turėtų būti taikomas ne tik interneto platformoms, bet ir visiems informacinės visuomenės paslaugų, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, teikėjams.

J. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktas neturėtų daryti poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuriuo nustatoma asmens duomenų apsaugos teisinė sistema, Direktyvai (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir Direktyvai 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje;

K. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktas neturėtų daryti poveikio Direktyvai (ES) 2019/790 dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo;

L. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktas neturėtų daryti poveikio Direktyvai 2005/29/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161, taip pat Direktyvai (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų ir Direktyvai (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų ir Reglamentui (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo;

M. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktas neturėtų daryti poveikio Direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatytai sistemai;

N. kadangi tam tikrų rūšių neteisėtas turinys, kuris kelia didelį susirūpinimą, jau yra apibrėžtas nacionalinėje ir Sąjungos teisėje, pvz., neteisėtas neapykantos kurstymas, ir neturėtų būti iš naujo apibrėžiamas Skaitmeninių paslaugų akte;

O. kadangi didinant skaidrumą ir padedant piliečiams įgyti gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio raštingumo žinių apie žalingo turinio, neapykantos kurstymo ir dezinformacijos sklaidą, taip pat ugdyti kritinį mąstymą, ir stiprinant nepriklausomą profesionalią žurnalistiką ir žiniasklaidos kokybę bus padedama skatinti įvairų ir kokybišką turinį;

P. kadangi duomenų bazė WHOIS yra viešai prieinama duomenų bazė, kuri yra naudinga priemonė sužinoti, kas yra konkretaus domeno vardo internete savininkas, taip pat gauti informacijos apie kiekvieną domeno vardą ir jo kontaktinį asmenį;

Q. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, be kita ko, trumpalaikės nuomos rinkoje ir teikiant judumo paslaugas, skatinant skaidrumą ir nustatant aiškesnes informavimo prievoles;

R. kadangi 2020 m. kovo mėn. pasiektas Komisijos susitarimas su tam tikromis trumpalaikės nuomos sektoriaus platformomis dėl dalijimosi duomenimis padės vietos valdžios institucijoms geriau suprasti bendradarbiaujamosios ekonomikos raidą ir sudarys sąlygas patikimai ir nuolat keistis duomenimis ir formuoti duomenimis grindžiamą politiką; kadangi reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant inicijuoti išsamesnę trumpalaikės nuomos interneto platformų dalijimosi duomenimis sistemą;

S. kadangi COVID-19 protrūkis padarė didelį neigiamą poveikį turizmo sektoriui ir parodė, kad reikia toliau remti bendradarbiavimą žaliųjų koridorių srityje, siekiant užtikrinti sklandų Sąjungos tiekimo grandinių veikimą ir prekių judėjimą Sąjungos transporto tinkle;

T. kadangi nuolatinė interneto platformų plėtra ir naudojimas įvairiai veiklai, įskaitant komercinę veiklą, transportą ir turizmą bei dalijimąsi produktais ir paslaugomis, pakeitė naudotojų ir bendrovių sąveikos su turinio teikėjais, prekiautojais ir kitais prekes bei paslaugas siūlančiais asmenimis būdus; kadangi bendroji skaitmeninė rinka negali sėkmingai veikti, jei vartotojai nepasitikės interneto platformomis, kurios turi laikytis visų galiojančių teisės aktų ir atsižvelgti į teisėtus jų interesus; kadangi bet kurioje būsimoje reguliavimo sistemoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į invazinius verslo modelius, įskaitant manipuliavimą elgsena ir diskriminacinę praktiką, kurie daro didelę įtaką bendrosios rinkos veikimui ir pagrindinėms vartotojų teisėms;

U. kadangi valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad pagerintų prieigą prie jų teisingumo ir teisėsaugos sistemų ir jų veiksmingumą nustatant internetinio turinio neteisėtumą ir sprendžiant ginčus, susijusius su turinio pašalinimu iš interneto ar prieigos prie jo panaikinimu;

V. kadangi Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimai turėtų būti tokie, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjams juos būtų lengva įgyvendinti praktikoje; kadangi interneto tarpininkai gali užšifruoti turinį ir kitais būdais neleisti jo pasiekti trečiosioms šalims, įskaitant prieglobos tarpininkus, kurie saugo patį turinį;

W. kadangi galimybės klestėti naujiems novatoriškiems verslo modeliams suteikimas ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas pašalinant nepagrįstas kliūtis laisvam skaitmeninio turinio judėjimui yra veiksmingas neteisėtos veiklos mažinimo būdas; kadangi kliūtys, kurios sukuria suskaidytas nacionalines rinkas, padeda sukurti neteisėto turinio paklausą;

X. kadangi skaitmeninės paslaugos turėtų suteikti vartotojams tiesiogines ir veiksmingas vartotojui patogias, lengvai atpažįstamas ir prieinamas ryšio priemones, pvz., e. pašto adresus, elektronines kontaktines formas, pokalbių robotus, galimybę rašyti tiesioginius pranešimus arba automatinio perskambinimo paslaugą, ir užtikrinti, kad su tomis ryšio priemonėmis susijusi informacija būtų pateikta vartotojams aiškiu, suprantamu ir, kai įmanoma, vienodu būdu ir kad vartotojų prašymai būtų nukreipiami į įvairias skaitmeninių paslaugų teikėjo pagrindžiamąsias skaitmenines paslaugas;

Y. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrinama vartotojų teisė gauti informaciją apie tai, ar paslauga teikiama pasitelkiant dirbtinį intelektą, ar naudojant automatizuoto sprendimų priėmimo ar mašinų mokymosi priemones ar automatizuoto turinio atpažinimo priemones; kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti suteikiama galimybė atsisakyti bet kokių automatizuoto personalizavimo funkcijų, jas apriboti arba individualizuoti, ypač atsižvelgiant į turinio reitingavimą, ir, konkrečiau, suteikti galimybę matyti turinį ne kuruojama tvarka, suteikti naudotojams daugiau galimybių kontroliuoti turinio pateikimo eiliškumą;

Z. kadangi asmens duomenų, kuriems taikomi automatizuoto sprendimų priėmimo procesai, apsauga jau įtraukta, be kita ko, į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir Skaitmeninių paslaugų aktu neturėtų būti siekiama pakartoti ar iš dalies pakeisti tokių priemonių;

AA. kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad Skaitmeninių paslaugų akte būtų išsaugotas į žmogų nukreiptas požiūris į dirbtinį intelektą, laikantis esamų taisyklių dėl laisvo dirbtiniu intelektu pagrįstų paslaugų judėjimo, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi Sutartyse įtvirtintų pagrindinių vertybių ir teisių;

AB. kadangi nacionalinės priežiūros institucijos, kai tai leidžiama pagal Sąjungos teisę, turėtų turėti prieigą prie tikrinamos programinės įrangos dokumentų ir algoritmų duomenų rinkinių;

AC. kadangi algoritmų skaidrumo ir paaiškinamumo koncepcija turėtų būti suprantama kaip reikalavimas, kad vartotojui teikiama informacija būtų pateikiama glaustai, skaidriai, suprantamu ir lengvai prieinamu pavidalu ir aiškia ir paprasta kalba;

AD. kadangi svarbu nustatyti priemones, užtikrinančias veiksmingą vykdymą ir priežiūrą; kadangi nuostatų laikymasis turėtų būti sugriežtintas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, įskaitant proporcingų baudų skyrimą;

AE. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrinta visų naudotojų teisių pusiausvyra ir tai, kad jo priemonės nebūtų parengtos teikiant pirmenybę tam tikriems teisėtiems interesams ir pakenkiant kitiems ir kad būtų užkirstas kelias priemones naudoti kaip puolamąsias priemones įmonių ar sektorių konfliktuose;

AF. kadangi tais atvejais, kai vien konkurencijos teisės aktų nepakanka, kad būtų tinkamai išspręstos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos, turėtų būti taikomas ex ante vidaus rinkos mechanizmas;

AG. kadangi siūlomos Skaitmeninių paslaugų akto teisėkūros priemonės turi būti pagrįstos įrodymais; kadangi Komisija turėtų atlikti išsamų įvairių poveikio vertinimą, pagrįstą atitinkamais duomenimis, statistiniais duomenimis, analizėmis ir skirtingų turimų galimybių tyrimais; kadangi poveikio vertinime taip pat turėtų būti įvertinti ir išanalizuoti elektroninėse prekyvietėse parduodami nesaugūs ir pavojingi gaminiai; kadangi poveikio vertinime taip pat reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą per COVID-19 protrūkį, ir į Europos Parlamento rezoliucijas; kadangi prie Skaitmeninių paslaugų akto turėtų būti pridėtos įgyvendinimo gairės;

Bendrieji principai

1. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinio, kurį sudarytų direktyva, kuria iš dalies keičiama E. prekybos direktyva, ir pasiūlymas dėl ex ante taisyklių nustatymo sisteminiams operatoriams, atliekantiems prieigos valdytojų vaidmenį, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsniu; ragina Komisiją pagal SESV 53 straipsnio 1 dalį ir 62 bei 114 straipsnius pateikti tokį dokumentų rinkinį, atsižvelgiant į šios rezoliucijos priede pateiktas rekomendacijas ir remiantis išsamiu poveikio vertinimu, į kurį turėtų būti įtraukta informacija apie pasiūlymų finansinį poveikį ir kuris turėtų būti grindžiamas atitinkamais duomenimis, statistiniais duomenimis ir analizėmis;

2. pripažįsta E. prekybos direktyvoje nustatytos teisinės sistemos svarbą plėtojant internetines paslaugas Sąjungoje ir mano, kad principai, kurie teisės aktų leidėjams buvo taikomi reguliuojant informacinės visuomenės paslaugų teikėjus devintojo dešimtmečio pabaigoje, vis dar galioja ir turėtų būti naudojami rengiant būsimus pasiūlymus; pabrėžia, kad teisinis tikrumas, kurį sukuria E. prekybos direktyva, suteikė mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę išplėsti savo verslą ir lengviau veikti kitose šalyse;

3. mano, kad visi skaitmeninių paslaugų teikėjai, įsisteigę už Sąjungos ribų, teikdami paslaugas Sąjungai, privalo laikytis Skaitmeninių paslaugų akto taisyklių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos Europos ir trečiųjų šalių skaitmeninių paslaugų teikėjams; prašo Komisijos taip pat įvertinti, ar esama rizikos, kad trečiosios šalys imsis atsakomųjų priemonių, ir kartu didinti informuotumą apie tai, kaip Sąjungos teisė taikoma paslaugų teikėjams iš trečiųjų šalių, siekiantiems veikti Sąjungos rinkoje;

4. pabrėžia, kad vidaus rinkos sąlyga, pagal kurią buvo nustatyta buveinės šalies kontrolė ir valstybių narių pareiga užtikrinti laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą, vaidino pagrindinį vaidmenį plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką; pabrėžia, kad reikia šalinti likusias nepagrįstas ir neproporcingas skaitmeninių paslaugų teikimo kliūtis, pvz., sudėtingas administracines procedūras, brangiai kainuojantį tarpvalstybinių ginčų sprendimą, suteikti galimybę susipažinti su informacija apie susijusius reguliavimo reikalavimus, įskaitant apmokestinimo reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad nebūtų sukuriama naujų nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių;

5. pažymi, kad pagal Sąjungos laisvo paslaugų judėjimo taisykles valstybės narės gali imtis priemonių, kad apsaugotų teisėtus viešojo intereso tikslus, pvz., viešosios politikos apsaugą, visuomenės sveikatą, viešąjį saugumą, vartotojų apsaugą, kovą su nuomojamo būsto trūkumu ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevenciją, jei tos priemonės atitinka nediskriminavimo ir proporcingumo principus;

6. mano, kad pagrindiniai E. prekybos direktyvos principai, pavyzdžiui, vidaus rinkos sąlyga, įsisteigimo laisvė, laisvė teikti paslaugas ir draudimas nustatyti bendrosios stebėsenos pareigą, turi būti palikti galioti; pabrėžia, kad principas „kas yra neteisėta neelektroninėje prekyboje, taip pat yra neteisėta ir elektroninėje prekyboje“, vartotojų apsaugos ir naudotojų saugos principai taip pat turėtų tapti pagrindiniais būsimos reguliavimo sistemos principais;

7. pabrėžia bendradarbiaujamosios ekonomikos platformų, be kita ko, transporto ir turizmo sektoriuose, kuriose paslaugas teikia tiek pavieniai asmenys, tiek ir specialistai, svarbą; ragina Komisiją, pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, inicijuoti aiškesnį platformų ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalijimosi ne asmens duomenimis ir koordinavimo sistemą, visų pirma siekiant dalytis geriausia patirtimi ir nustatyti prievoles teikti informaciją, laikantis ES duomenų strategijos;

8. pažymi, kad nuo tada, kai buvo priimta E. prekybos direktyva, duomenų apsaugos buvo tvarka iš esmės atnaujinta, ir pabrėžia, kad siekiant sparčiai plėtoti skaitmenines paslaugas reikia priimti griežtą ir ateičiai tinkamą teisės aktų sistemą, kuria būtų apsaugoti asmens duomenys ir privatumas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai turi laikytis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, t. y. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Direktyvos 2002/58/EB (E. privatumo direktyvos), kuri šiuo metu peržiūrima, reikalavimų, plačios pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos laisvę, orumą ir nediskriminavimą, taip pat teisę į veiksmingą teisminę gynybą, sistemos ir užtikrinti savo sistemų ir paslaugų saugumą ir saugą;

9. mano, kad Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrinamas vartotojų pasitikėjimas ir būti aiškiai nustatyta, kad privaloma laikytis vartotojų teisės normų ir gaminių saugos reikalavimų, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; atkreipia dėmesį į tai, kad Skaitmeninių paslaugų akte reikėtų ypatingą dėmesį skirti neįgaliems naudotojams ir garantuoti jų galimybę naudotis informacinės visuomenės paslaugomis. prašo Komisijos skatinti paslaugų teikėjus sukurti technines priemones, kurios sudarytų sąlygas neįgaliesiems veiksmingai gauti informacinės visuomenės paslaugas, jomis naudotis ir turėti iš jų naudos;

10. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti horizontalųjį E. prekybos direktyvos požiūrį; pabrėžia, kad vienodo sprendimo taikymo visais atvejais (angl. one size fits all) požiūris nėra tinkamas spręsti visiems naujiems uždaviniams šiandienos skaitmeninėje aplinkoje ir kad dėl subjektų ir internete teikiamų paslaugų įvairovės reikia naudoti pritaikytą reguliavimo metodą; rekomenduoja atskirti ekonominę ir neekonominę veiklą bei skirtingų tipų skaitmenines paslaugas, kurios teikiamos platformose, o ne susitelkti į platformos tipą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad bet kokiais būsimais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti siekiama užtikrinti, kad naujos Sąjungos prievolės, nustatomos informacinės visuomenės paslaugų teikėjams, būtų proporcingos ir aiškios;

11. primena, kad daugelyje teisinių ir administracinių sprendimų bei sutartiniuose santykiuose naudojamos E. prekybos direktyvos apibrėžtys ir taisyklės, todėl bet koks jų pakeitimas turės svarbių padarinių;

12. pabrėžia, kad nuspėjama, perspektyvi, aiški ir išsami Sąjungos lygmens sistema ir sąžininga konkurencija yra labai svarbios siekiant skatinti Europos įmonių, įskaitant mažas platformas, MVĮ ir labai mažas įmones, individualias įmones ir startuolius, augimą, didinti tarpvalstybinį informacinės visuomenės paslaugų teikimą, panaikinti rinkos susiskaidymą ir sudaryti Europos įmonėms vienodas sąlygas, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių paslaugų rinka ir taptų konkurencingos pasaulio mastu;

13. pabrėžia, kad būsima vidaus rinkos priemonė, susijusi su sisteminėms platformoms taikomomis ex ante taisyklėmis, ir paskelbta naujoji konkurencijos priemonė, kuria siekiama pašalinti konkurencijos teisės spragas, turėtų išlikti atskiromis teisinėmis priemonėmis;

14. primena, kad E. prekybos direktyva buvo parengta technologiškai neutraliai, siekiant užtikrinti, kad ji nepasentų dėl technologinių pokyčių, atsirandančių dėl spartaus inovacijų diegimo IT sektoriuje, ir pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų ir toliau turėtų išlikti parengtas ateities iššūkiams ir taikytinas atsiradus naujoms technologijoms, darančioms poveikį bendrajai skaitmeninei rinkai; prašo Komisijos užtikrinti, kad bet kokie pakeitimai ir toliau būtų technologiškai neutralūs, siekiant užtikrinti ilgalaikę naudą įmonėms ir vartotojams;

15. mano, kad vidaus rinkoje reikia užtikrinti vienodas sąlygas platformų ekonomikai ir ne internetu veikiančiai ekonomikai, remiantis vienodomis visų suinteresuotųjų šalių – vartotojų ir įmonių – teisėmis ir pareigomis; mano, kad Skaitmeninių paslaugų akte neturėtų būti sprendžiamas platformų darbuotojų klausimas; todėl mano, kad darbuotojų, įskaitant platformų ar bendro vartojimo ekonomikos darbuotojus, socialinės apsaugos ir socialinių teisių klausimas turėtų būti tinkamai sprendžiamas atskira priemone, kad būtų tinkamai ir visapusiškai reaguojama į šiandienos skaitmeninės ekonomikos iššūkius;

16. mano, kad Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų būti pagrįstas bendromis Sąjungos vertybėmis, kuriomis saugomos piliečių teisės, ir juo turėtų būti siekiama skatinti kurti turtingą ir įvairią interneto ekosistemą, kurioje būtų teikiamos įvairios internetinės paslaugos, sudaryta konkurencinga skaitmeninė aplinka ir užtikrintas skaidrumas ir teisinis tikrumas, siekiant išnaudoti visas bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamas galimybes;

17. mano, kad Skaitmeninių paslaugų aktas suteikia galimybę Sąjungai formuoti skaitmeninę ekonomiką ne tik Sąjungos lygmeniu, bet ir rodyti pavyzdį visam pasauliui;

Pagrindinės teisės ir laisvės

18. pažymi, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, visų pirma interneto platformos, įskaitant socialinių tinklų svetaines, turi plataus masto gebėjimus aprėpti platesnę auditoriją, įskaitant pažeidžiamas grupes, pvz., nepilnamečius, ir jai, jos elgsenai, nuomonei ir praktikoms daryti įtaką ir šios platformos turi laikytis Sąjungos teisės aktų dėl naudotojų, jų duomenų ir plačiosios visuomenės apsaugos;

19. primena, kad pastarojo meto skandalai, susiję su duomenų rinkimu ir pardavimu, pvz., bendrovės „Cambridge Analytica“ skandalo atveju, melagingos naujienos, dezinformacija, manipuliavimas rinkėjais ir kita internetu daroma žala (nuo neapykantą kurstančių kalbų iki terorizmo transliavimo), parodė, kad reikia siekti geresnio vykdymo užtikrinimo ir glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo, kad būtų galima suprasti galiojančių taisyklių privalumus bei trūkumus ir sustiprinti pagrindinių teisių apsaugą;

20. šiuo atžvilgiu primena, kad kai kurios nustatytos savireguliavimo ir bendro reguliavimo sistemos, pvz., Sąjungos Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas, padėjo užmegzti dialogą su platformomis ir reguliavimo tarnybomis; siūlo interneto platformoms taikyti veiksmingas ir tinkamas apsaugos priemones, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jos veiktų sklandžiai, proporcingai ir nediskriminuodamos, ir užkirsti kelią netyčiniam turinio, kuris nėra neteisėtas, pašalinimui; dėl tokių priemonių neturėtų atsirasti jokio privalomo įkeliamo turinio filtravimo, kuris pažeistų bendrosios stebėsenos pareigos draudimą; siūlo reguliariai vertinti ir toliau plėtoti kovos su žalingu turiniu, neapykantos kurstymu ir dezinformacija priemones;

21. pakartoja, kad svarbu užtikrinti saviraiškos, informacijos, nuomonės laisvę ir turėti laisvą bei įvairią spaudą ir žiniasklaidą, be kita ko, siekiant apsaugoti nepriklausomą žurnalistiką; primygtinai ragina saugoti ir skatinti saviraiškos laisvę ir užtikrinti nuomonių, informacijos, spaudos, žiniasklaidos ir meninės bei kultūrinės raiškos įvairovę;

22. pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti sustiprintos vidaus rinkos laisvės ir užtikrintos pagrindinės teisės bei principai, įtvirtinti Chartijoje; pabrėžia, kad pagrindinės vartotojų ir naudotojų teisės, įskaitant nepilnamečių teises, turėtų būti apsaugotos nuo žalingų verslo modelių internete, įskaitant skaitmeninę reklamą, taip pat nuo manipuliavimo elgsena ir diskriminacinės praktikos;

23. pabrėžia, kad svarbu naudotojams suteikti daugiau galių, susijusių su jų pačių pagrindinių teisių užtikrinimu internete; pakartoja, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai turi gerbti ir užtikrinti savo naudotojų teisę į duomenų perkeliamumą, kaip nustatyta Sąjungos teisėje;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad biometriniai duomenys priskiriami specialiai asmens duomenų kategorijai, kuriai taikomos atskiros duomenų tvarkymo taisyklės; pažymi, kad biometriniai duomenys gali būti ir vis dažniau yra naudojami asmenų tapatybei nustatyti bei autentiškumui patvirtinti, o tai, nepaisant galimų jų teikiamų pranašumų, kelia didelę riziką teisei į privatumą ir duomenų apsaugai ir gali rimtai jas pažeisti, ypač tais atvejais, kai tai atliekama be duomenų subjekto sutikimo, taip pat sudaro sąlygas tapatybės klastojimui; todėl ragina Skaitmeninių paslaugų aktu užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai biometrinius duomenis saugotų tik pačiame įrenginyje, išskyrus atvejus, kai teisės aktais numatytas duomenų saugojimas pagrindinėje atmintinėje, naudotojams visada suteikiant alternatyvą standartizuoto biometrinių duomenų rinkinio naudojimui teikiant paslaugas ir įsipareigoti aiškiai informuoti vartotojus apie biometrinių duomenų naudojimo riziką;

25. pabrėžia, kad, vadovaujantis teismų praktika, susijusia su ryšių metaduomenimis, valdžios institucijoms prieiga prie paslaugų gavėjo abonento ir metaduomenų suteikiama tik įtariamuosius sunkiais nusikaltimais tirti, gavus išankstinį teismo leidimą; tačiau yra įsitikinęs, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai neturi saugoti duomenų teisėsaugos tikslais, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisę nepriklausoma kompetentinga valdžios institucija tiesiogiai nurodo tikslingai saugoti atskiro naudotojo duomenis;

26. pabrėžia, kad svarbu duomenims taikyti veiksmingą ištisinį šifravimą, nes tai būtina pasitikėjimui internetu ir jo saugumui užtikrinti bei veiksmingai užkirsti kelią nesankcionuotai trečiųjų šalių prieigai;

Skaidrumas ir vartotojų apsauga

27. pažymi, kad COVID-19 pandemija parodė, koks svarbus ir atsparus yra elektroninės prekybos sektorius ir kad jis turi potencialo tapti Europos ekonomikos atgaivinimo varomąja jėga, tačiau taip pat kokie pažeidžiami yra ES vartotojai, susidurdami su klaidinančia prekybos praktika, kurią vykdo nesąžiningi prekiautojai, internetu parduodantys suklastotus, neteisėtus arba nesaugius produktus arba teikiantys paslaugas, kurie neatitinka Sąjungos saugos taisyklių, arba prekiautojai, kurie vartotojams nepagrįstai ir piktnaudžiaujant padidina kainas ar nustato kitas nesąžiningas sąlygas; pabrėžia, kad reikia skubiai sustiprinti Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir pagerinti vartotojų apsaugą;

28. pabrėžia, kad šią problemą dar labiau padidina sunkumai nustatyti nesąžiningų verslo klientų tapatybę, todėl vartotojams sunku reikalauti atlyginti patirtą žalą ir nuostolius;

29. mano, kad dabartiniai E. prekybos direktyvoje nustatyti skaidrumo ir informacijos teikimo reikalavimai, taikomi informacinės visuomenės paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams, bei komerciniams pranešimams taikomi privalomi informavimo reikalavimai turėtų būti sugriežtinti, kartu su priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad būtų labiau laikomasi esamų taisyklių, nepakenkiant MVĮ konkurencingumui;

30. ragina Komisiją sugriežtinti E. prekybos direktyvos 5 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus ir reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai lygintų verslo klientų, su kuriais jie palaiko tiesioginius komercinius ryšius, informaciją ir tapatybę su identifikavimo duomenimis atitinkamose esamose ir prieinamose Sąjungos duomenų bazėse, laikantis teisės aktų dėl duomenų tvarkymo protokolo; prieglobos paslaugų teikėjai turėtų prašyti savo verslo klientų užtikrinti, kad jų teikiama informacija būtų tiksli, išsami ir atnaujinta ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų turėti teisę ir pareigą atsisakyti arba nutraukti savo paslaugų teikimą verslo klientams, jei informacija apie verslo klientų tapatybę yra melaginga arba klaidinanti; verslo klientai turėtų būti atsakingi už pranešimą paslaugų teikėjui apie visus savo verslo veiklos pokyčius (pvz., verslo veiklos nutraukimą);

31. ragina Komisiją informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyti vykdytinas prievoles, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, informavimą ir atskaitomybę; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdymo užtikrinimo priemonės būtų parengtos taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingas paslaugas ir kad dėl jų nebūtų neišvengiamai verčiama pažeisti privatumo ir teisinio proceso principus; mano, kad šios prievolės turėtų būti proporcingos ir vykdomos taikant tinkamas, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas;

32. pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti galiojančias prievoles dėl komercinių pranešimų ir skaitmeninės reklamos skaidrumo, nustatytas E. prekybos direktyvoje ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje; atkreipia dėmesį į tai, kad neatidėliotinos vartotojų apsaugos problemos, kylančios dėl profiliavimo, tikslingo reklamos nukreipimo ir individualizuotos kainodaros, turėtų būti sprendžiamos, be kita ko, aiškiomis prievolėmis dėl skaidrumo ir informacijos teikimo reikalavimais;

33. pabrėžia, kad internetiniai vartotojai yra saistomi nesubalansuotų santykių su paslaugų teikėjais ir prekybininkais, kurie siūlo paslaugas, finansuojamas pajamomis iš reklamų ir skelbimų, kurie tiesiogiai nukreipiami į individualius vartotojus remiantis informacija, surinkta naudojant didelių duomenų kiekių ir dirbtinio intelekto mechanizmus; atkreipia dėmesį į galimą neigiamą prie individualių poreikių pritaikytos reklamos, visų pirma itin tikslios ir vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos, poveikį; todėl ragina Komisiją nustatyti papildomas taisykles dėl tikslinės reklamos ir itin tikslios reklamos, grindžiamos asmens duomenų rinkimu, ir apsvarstyti galimybę griežčiau reglamentuoti itin tikslią ir vartotojų elgesiu grindžiamą reklamą, pirmenybę teikiant mažiau įkyrių formų reklamai, kuriai nereikia išsamaus naudotojo ir turinio sąveikos sekimo; primygtinai ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama reklamą internete padaryti skaidresnę;

34. pabrėžia, kad siekiant plėtoti skaitmenines paslaugas svarbu nustatyti prievolę valstybėms narėms užtikrinti, kad jų teisinėje sistemoje būtų suteikta galimybė sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis, užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą; ragina Komisiją peržiūrėti esamus reikalavimus, taikomus elektroninėmis priemonėmis sudarytoms sutartims, įskaitant reikalavimus, susijusius su valstybių narių pranešimais, ir prireikus juos atnaujinti; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad vis daugėja sudaromų išmaniųjų sutarčių, pvz., grindžiamų paskirstytojo registro technologijomis, ir prašo Komisijos įvertinti, kaip kuriamos ir naudojamos paskirstytojo registro technologijos, įskaitant išmaniąsias sutartis, pvz., išmaniųjų sutarčių galiojimo ir vykdymo užtikrinimo tarpvalstybiniais atvejais klausimus, pateikti su jomis susijusias gaires, kad įmonėms ir vartotojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas, ir imtis teisėkūros iniciatyvų tik tuo atveju, jei atlikus šį vertinimą bus nustatyta konkrečių spragų;

35. ragina Komisiją nustatyti būtiniausius sutarčių sąlygų ir bendrųjų sąlygų standartus, visų pirma skaidrumo, prieinamumo, sąžiningumo ir nediskriminacinių priemonių aspektais, ir išsamiau išnagrinėti iš anksto suformuluotų standartinių sutarčių sąlygų, dėl kurių nebuvo iš anksto atskirai derėtasi, įskaitant galutinio naudotojo licencijavimo susitarimus, praktiką, siekiant surasti būdų, kaip jas padaryti sąžiningesnes ir užtikrinti, kad jos atitiktų Sąjungos teisės nuostatas, kad būtų lengviau įtraukti vartotojus, be kita ko, pasirenkant sąlygas, , kad būtų galima užtikrinti, kad jie duotų labiau informacija pagrįstą sutikimą;

36. pabrėžia, kad reikia gerinti įmonių ir vartotojų elektroninio bendravimo veiksmingumą atsižvelgiant į virtualaus identifikavimo technologijų plėtrą; mano, kad, siekiant užtikrinti Skaitmeninių paslaugų akto efektyvumą, Komisija taip pat turėtų atnaujinti skaitmeninės atpažinties reguliavimo sistemą, t. y. eIDAS reglamentą; mano, kad visuotinai pripažįstamos, patikimos skaitmeninės tapatybės ir patikimo tapatumo nustatymo sistemų sukūrimas būtų naudinga priemonė, kurią taikant būtų galima saugiai nustatyti fizinių asmenų, juridinių asmenų ir mašinų atskiras tapatybes, siekiant apsisaugoti nuo suklastotų profilių naudojimo; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu, jog vartotojai saugiai internetu naudotųsi produktais ir paslaugomis arba juos pirktų nesinaudodami nesusijusiomis platformomis ir be reikalo nesidalytų duomenimis, įskaitant asmens duomenis, kuriuos renka tos platformos; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą dėl visuotinai pripažįstamos viešos elektroninės tapatybės, kaip alternatyvos privačioms vieno prisijungimo sistemoms, sukūrimo, ir pabrėžia, kad ši paslauga turėtų būti plėtojama taip, kad būtų renkama kuo mažiau duomenų; mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybę sukurti skaitmeninių paslaugų naudotojams skirtą amžiaus patikros sistemą, ypač siekiant apsaugoti nepilnamečius;

37. pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktas neturėtų daryti poveikio Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytam duomenų kiekio mažinimo principui ir, išskyrus atvejus, kai pagal konkrečius teisės aktus reikalaujama kitaip, skaitmeninių paslaugų tarpininkai turėtų suteikti galimybes maksimaliai anonimiškai naudotis jų paslaugomis ir tvarkyti tik naudotojo tapatybei nustatyti būtinus duomenis, pabrėžia, kad tokie surinkti duomenys neturėtų būti naudojami jokioms kitoms skaitmeninėms paslaugoms, išskyrus tas, kurioms reikia asmens tapatybės nustatymo, tapatumo nustatymo ar amžiaus patikros, ir kad jie turėtų būti naudojami tik teisėtu tikslu ir jokiu būdu neribojant bendros prieigos prie interneto;

Dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis

38. pabrėžia, kad, nors dirbtiniu intelektu grindžiamos paslaugos arba paslaugos, kurioms naudojamos automatizuoto sprendimų priėmimo priemonės arba mašinų mokymosi priemonės, kurios šiuo metu reglamentuojamos E. prekybos direktyva, turi milžiniškų galimybių teikti naudos vartotojams ir paslaugų teikėjams, Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti sprendžiamos konkrečios jų keliamos problemos, susijusios su nediskriminavimo, skaidrumo, be kita ko, naudojamų duomenų rinkinių ir tikslinių rezultatų, ir suprantamo algoritmų išaiškinimo, taip pat atsakomybės užtikrinimu, kurios nėra išspręstos galiojančiuose teisės aktuose;

39. taip pat pabrėžia, kad pagrindžiamieji algoritmai turi visapusiškai atitikti reikalavimus dėl pagrindinių teisių, ypač privatumo, asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir vaiko teisių, įtvirtintų Sutartyse ir Chartijoje;

40. mano, kad yra labai svarbu užtikrinti, kad būtų naudojami aukštos kokybės ir nešališki pagrindžiamųjų duomenų rinkiniai, ir padėti asmenims gauti prieigą prie įvairaus turinio, nuomonių, aukštos kokybės produktų ir paslaugų;

41. ragina Komisiją nustatyti skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus, susijusius su automatizuoto sprendimų priėmimo procesais, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl naudotojų privatumo ir komercinių paslapčių; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms atlikti reguliavimo išorės auditą, priežiūrą kiekvienu konkrečiu atveju ir periodinius rizikos vertinimus, taip pat įvertinti susijusią riziką, visų pirma riziką vartotojams ar trečiosioms šalims, ir mano, kad priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią tokiai rizikai, turėtų būti pagrįstos ir proporcingos ir neturėtų trukdyti inovacijoms; mano, kad turi būti laikomasi žmogaus atliekamo proceso valdymo principo, be kita ko, siekiant neleisti kilti pavojui sveikatai ir saugai, diskriminacijai, netinkamai stebėsenai ar piktnaudžiavimui, ar užkirsti kelią galimai grėsmei pagrindinėms teisėms ir laisvėms;

42. mano, kad vartotojai ir naudotojai turėtų turėti teisę būti tinkamai informuotiems laiku, glaustai ir lengvai suprantamai ir kad turėtų būti veiksmingai užtikrinamos jų teisės, kai jie naudojasi automatizuoto sprendimų priėmimo sistemomis ir kitomis novatoriškomis skaitmeninėmis paslaugomis ar prietaikomis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu trūksta skaidrumo dėl virtualiųjų padėjėjų ar pokalbių robotų naudojimo, kuris gali būti ypač žalingas pažeidžiamiems vartotojams, ir pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai pagalbai vartotojams neturėtų naudoti vien tik automatizuoto sprendimų priėmimo sistemų;

43. atsižvelgdamas į tai, mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė būti aiškiai informuotiems tais atvejais, kai vyksta sąveika su automatizuotu sprendimų priėmimu, ir informuotiems apie tai, kaip susisiekti su asmeniu, turinčiu sprendimų priėmimo įgaliojimų, kaip prašyti patikrinti ir ištaisyti galimas klaidas, atsiradusias priimant automatizuotus sprendimus, taip pat kaip prašyti žalos, susijusios su automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimu, atlyginimo;

44. pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų pasirinkimo galimybes, vartotojų galimybes kontroliuoti ir vartotojų pasitikėjimą dirbtinio intelekto paslaugomis ir prietaikomis; todėl mano, kad vartotojų teisių rinkinys turėtų būti išplėstas siekiant geriau apsaugoti juos skaitmeniniame pasaulyje, ir ragina Komisiją visų pirma apsvarstyti galimybę nustatyti atskaitomybės ir sąžiningumo kriterijus ir kontrolę, taip pat teisę į nediskriminavimą ir nešališkus dirbtinio intelekto duomenų rinkinius; mano, kad vartotojams ir naudotojams turėtų būti suteikta daugiau galios kontroliuoti, kaip naudojamas dirbtinis intelektas, ir galimybė atsisakyti naudoti, apriboti arba individualizuoti bet kokias dirbtiniu intelektu grindžiamas personalizavimo funkcijas;

45. pažymi, kad automatizuoto turinio moderavimo priemonės nesugeba veiksmingai suprasti žmonių bendravimo konteksto ir prasmės subtilybių, o tai yra būtina norint nustatyti, ar gali būti laikoma, kad vertinamas turinys pažeidžia teisės aktus ar paslaugų teikimo sąlygas; todėl pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktu neturėtų būti nustatytas privalomas tokių priemonių naudojimas;

Kova su neteisėtu turiniu ir veikla internete

46. pabrėžia, kad neteisėtas turinys ir veikla internete ir jų sklaida kelia didelę grėsmę, kuri mažina piliečių pasitikėjimą skaitmenine aplinka, kenkia sveikų skaitmeninių ekosistemų plėtrai ir gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių asmenų saugumui ir pagrindinėms teisėms; pažymi, kad tuo pat metu neteisėtas turinys ir veikla internete gali būti lengvai platinami ir jų neigiamas poveikis gali būti padidinamas per labai trumpą laiką;

47. pažymi, kad nėra vieno visais atvejais tinkamo sprendimo, taikytino visų rūšių neteisėtam turiniui ir veiklai; pabrėžia, kad turinys, kuris vienose valstybėse narėse gali būti neteisėtas, kitose gali toks nebūti, nes Sąjungoje yra suderintos tik tam tikros neteisėto turinio rūšys; ragina griežtai atskirti neteisėtą turinį, baudžiamąsias veikas ir neteisėtai bendrinamą turinį nuo žalingo turinio, neapykantos kurstymo ir dezinformacijos, kurie ne visada yra neteisėti ir kurie apima daug kiekvienu atskiru atveju taikomų įvairių aspektų, požiūrių ir taisyklių; laikosi pozicijos, kad teisinės atsakomybės sistema turėtų būti taikoma tik Sąjungos arba nacionalinėje teisėje apibrėžtam neteisėtam turiniui;

48. vis dėlto mano, kad, nedarant poveikio bendrai pagrindinių teisių sistemai ir galiojantiems konkretiems sektoriams skirtiems teisės aktams, labiau suderintas ir koordinuotas požiūris Sąjungos lygmeniu, kuriuo atsižvelgiama į skirtingas neteisėto turinio ir veiklos rūšis ir kuris grindžiamas valstybių narių bendradarbiavimu ir keitimusi geriausia patirtimi, padės veiksmingiau kovoti su neteisėtu turiniu; taip pat pabrėžia, kad priemonių, kurias turi taikyti paslaugų teikėjai, griežtumas turi būti pritaikytas pagal pažeidimo sunkumą, ir ragina gerinti kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

49. mano, kad savanoriški veiksmai ir interneto platformų savireguliavimas visoje Europoje davė tam tikros naudos, tačiau reikia aiškios neteisėto turinio ir veiklos pašalinimo teisinės sistemos, siekiant užtikrinti greitą pranešimą apie tokį turinį internete ir jo pašalinimą; pabrėžia, kad reikia neleisti, kad skaitmeninių paslaugų teikėjams būtų nustatyta bendrosios stebėsenos pareiga stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, ir neleisti, kad nei de jure, nei de facto būtų aktyviai ieškomas, moderuojamas ir filtruojamas visas turinys ir veikla; pabrėžia, kad neteisėtas turinys turėtų būti pašalintas ten, kur jis talpinamas, ir kad iš prieigos teikėjų neturėtų būti reikalaujama blokuoti prieigą prie turinio;

50. ragina Komisiją užtikrinti, kad interneto tarpininkai, kurie savo iniciatyva šalina tariamai neteisėtą turinį iš interneto, tai darytų atsargiai, proporcingai ir nediskriminuodami ir visomis aplinkybėmis tinkamai atsižvelgdami ypač į pagrindines naudotojų teises ir laisves; pabrėžia, kad bet kokios tokios priemonės turėtų būti taikomos kartu su tvirtomis procedūrinėmis garantijomis ir prasmingais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais; taip pat prašo, kad tais atvejais, kai kyla abejonių dėl turinio neteisėto pobūdžio, šį turinį turėtų peržiūrėti žmogus ir jis neturėtų būti pašalintas neatlikus išsamesnio tyrimo;

51. prašo Komisijos pateikti tyrimą dėl turinio ir duomenų šalinimo prieš COVID-19 krizę ir per ją taikant automatizuotus sprendimo priėmimo procesus ir dėl klaidingų pašalinimų (klaidingai teigiamų rezultatų), įtrauktų į pašalintų elementų skaičių, dalies;

52. ragina Komisiją spręsti valstybių narių didėjančių nacionalinių taisyklių skirtumų ir jų fragmentacijos problemą ir priimti aiškias ir nuspėjamas suderintas taisykles bei skaidrų, veiksmingą ir proporcingą pranešimo ir veiksmų mechanizmą; jame turėtų būti numatyta pakankamai apsaugos priemonių, teisė naudotojams informuoti interneto tarpininkus apie galimai neteisėtą turinį ar veiklą internete ir jis turėtų padėti interneto tarpininkams greitai reaguoti ir skaidriau informuoti apie imantis veiksmus, kurių imamasi dėl galimai neteisėto turinio; mano, kad tokios priemonės turėtų būti technologiškai neutralios ir lengvai prieinamos visiems subjektams, kad būtų užtikrinta aukšto lygio naudotojų ir vartotojų apsauga;

53. pabrėžia, kad tokia pranešimo ir veiksmų mechanizmas turi būti orientuota į žmogų; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti garantijas, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama, be kita ko, saugančias nuo pakartotinų klaidingų pranešimų, nesąžiningos komercinės praktikos ir kitų schemų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti galimybę naudotis skaidriais, veiksmingais, sąžiningais ir greitais kontrapranešimų ir skundų teikimo mechanizmais ir neteisminio ginčų sprendimo mechanizmais, taip pat užtikrinti galimybę kreiptis dėl teisminių teisių gynimo priemonių ir prieštarauti turinio pašalinimui, kad būtų užtikrinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą;

54. palankiai vertina pastangas užtikrinti skaidresnį turinio pašalinimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų viešai skelbiamos ataskaitos, kuriose būtų pateikiama informacija apie pranešimo ir veiksmų mechanizmus, pvz., pranešimų skaičių, subjektų, pranešančių apie turinį, tipą, turinio, dėl kurio pateikiami skundai, pobūdį, tarpininkų atsakymo laiką, apeliacinių skundų skaičių ir atvejų, kai buvo neteisingai nustatyta, kad turinys neteisėtas arba kad juo buvo neteisėtai dalijamasi, skaičių;

55. atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su tose valstybėse narėse, kurios nėra paslaugų teikėjo kilmės šalis, išduotų teisinių draudimų vykdymo užtikrinimu, ir pabrėžia, kad šį klausimą reikia išnagrinėti išsamiau; pabrėžia, kad prieglaudos paslaugų teikėjai neturi būti įpareigojami pašalinti informacijos, kuri yra teisėta jų kilmės šalyje, ar panaikinti prieigos prie šios informacijos;

56. pabrėžia, kad atsakomybė už teisės nuostatų vykdymo užtikrinimą, sprendimų dėl veiklos ir turinio internete teisėtumo priėmimą ir nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo, bei už tai, kad šie nurodymai būtų tikslūs, tinkamai pagrįsti ir jais būtų užtikrinamos pagrindinės teisės, tenka nepriklausomoms kompetentingoms valdžios institucijoms;

57. pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam paslaugų judėjimui, užtikrinti turinio prieinamumą internete ir apsaugoti pagrindines naudotojų teises, yra itin svarbu išlaikyti apsaugą nuo interneto tarpininkų teisinės atsakomybės tvarkos, nustatytą E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose, ir bendrą stebėjimo prievolės draudimą, nustatytą E. prekybos direktyvos 15 straipsnyje, ir kad ji turi būti išsaugota; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad teisinės atsakomybės tvarka ir draudimas vykdyti bendrą stebėseną neturėtų būti susilpninti jokiais galimais naujais teisės aktais ar kitų E. prekybos direktyvos skyrių pakeitimais;

58. pripažįsta principą, pagal kurį skaitmeninių paslaugų teikėjai, atliekantys neutralų ir pasyvų vaidmenį, pvz., vidinio programavimo ir infrastruktūros paslaugų teikėjai, neatsako už jų paslaugomis perduodamą turinį, nes jie negali jo kontroliuoti, neturi su juo tiesioginio sąlyčio arba jo neoptimizuoja; tačiau pabrėžia, kad reikia išsamiau išaiškinti aktyvų ir pasyvų vaidmenį atsižvelgiant į Teismo praktiką šiuo klausimu;

59. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę prieglobos paslaugų teikėjams nustatyti reikalavimą sužinojus apie neteisėtą turinį, kuris galėtų būti laikomas sunkiu nusikaltimu, apie jį pranešti kompetentingai teisėsaugos institucijai;

Elektroninės prekyvietės

60. pažymi, kad, nors internetinių paslaugų teikėjų, pvz., elektroninių prekyviečių, atsiradimas buvo naudingas ir vartotojams, ir prekiautojams, visų pirma dėl to, kad buvo padidintas pasirinkimas, sumažintos sąnaudos ir kainos, vartotojai taip pat tapo labiau pažeidžiami dėl klaidinančios prekybos praktikos, kurią vykdo vis daugiau pardavėjų, įskaitant pardavėjus iš trečiųjų šalių, kurie gali internetu siūlyti neteisėtus, nesaugius ar suklastotus produktus ir paslaugas, kurie dažnai neatitinka Sąjungos produktų saugos taisyklių ir standartų, ir nepakankamai užtikrina vartotojų teises;

61. pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti vienodai saugūs tiek pirkdami internetu, tiek fizinėse parduotuvėse; pabrėžia, kad nepriimtina, jog Sąjungos vartotojai susiduria su žmogaus sveikatai pavojingais neteisėtais, suklastotais ir nesaugiais produktais, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, ir taip pat turi kitą pavojingą poveikį; laikosi nuomonės, kad būtina nustatyti tinkamas produktų saugos ir vartotojų apsaugos užtikrinimo priemones, kad elektroninėse prekyvietėse nebūtų galima parduoti reikalavimų neatitinkančių produktų arba paslaugų, ir ragina Komisiją sugriežtinti elektroninėms prekyvietėms taikomą atsakomybės tvarką;

62. Pabrėžia Reglamente (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties nustatytų taisyklių dėl iš trečiųjų šalių į Sąjungą patenkančių produktų svarbą; ragina Komisiją imtis priemonių, kad už Sąjungos ribų įsisteigę pardavėjai labiau geriau laikytųsi teisės aktų tais atvejais, kai nėra Sąjungoje įsisteigusių gamintojų, importuotojų ar platintojų, ir ištaisyti visas esamas teisines spragas, dėl kurių už Sąjungos ribų įsisteigę tiekėjai gali internetu Europos vartotojams parduoti produktus, kurie neatitinka Sąjungos saugos ir vartotojų apsaugos taisyklių; šiems tiekėjams nėra taikomos sankcijos ir jie neprisiima atsakomybės už savo veiksmus, tokiu būdu vartotojams nepalikdami jokių teisinių priemonių savo teisėms apginti arba kompensacijai už patirtą žalą gauti; šiuo atžvilgiu pažymi, kad turi būti suteikta galimybė visada atpažinti trečiųjų šalių produktų gamintojus ir pardavėjus;

63. pabrėžia, kad reikia, kad elektroninės prekyvietės skubiai informuotų vartotojus, jei jų įsigytas produktas pašalinamas iš prekyvietės gavus pranešimą, kad jis neatitinka Sąjungos produktų saugos ar vartotojų apsaugos taisyklių;

64. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog elektroninių prekyviečių teikėjai naudotųsi RAPEX sistema ir praneštų kompetentingoms institucijoms iš karto, kai tik sužino apie neteisėtus, nesaugius ir suklastotus gaminius savo platformose;

65. mano, kad elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis ir muitinėmis, be kita ko, dalydamiesi informacija apie neteisėtų, nesaugių ir suklastotų produktų pardavėjus;

66. ragina Komisiją primygtinai skatinti valstybes nares vykdyti daugiau bendrų rinkos priežiūros veiksmų ir sustiprinti bendradarbiavimą su muitinėmis, siekiant tikrinti internetu parduodamų produktų saugą prieš jiems pasiekiant vartotojus; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę sukurti tarptautinį vartotojų centrų tinklą, kuris padėtų ES vartotojams spręsti ginčus su ES nepriklausančiose šalyse įsisteigusiais prekiautojais;

67. prašo Komisijos užtikrinti, kad tais atvejais, kai elektroninės prekyvietės siūlo profesionalias paslaugas, būtų pasiektas pakankamas vartotojų apsaugos lygis taikant tinkamas apsaugos priemones ir informacijos teikimo reikalavimus;

68. mano, kad turizmo ir transporto rinkoje Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą sukuriant valdymo sistemą, kuria būtų įteisintas platformų ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, visų pirma siekiant dalytis geriausia praktika ir nustatyti prievoles trumpalaikėms nuomos ir judumo platformoms informuoti savo paslaugų teikėjus apie atitinkamus nacionalinius, regioninius ir vietos teisės aktus; ragina Komisiją toliau šalinti nepagrįstas kliūtis parengiant šiam sektoriui skirtą ES lygmeniu koordinuojamą iniciatyvą, kurioje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, kad, laikantis bendrosios rinkos taisyklių, būtų susitarta dėl kriterijų (pavyzdžiui, leidimų, licencijų arba, kai taikytina, vietos ir nacionalinio teikiamos paslaugos registracijos numerio), kuriuos būtina atitikti norint teikti paslaugas trumpalaikės nuomos ar judumo platformoje; pabrėžia, kad svarbu vengti nustatyti neproporcingas informacijos teikimo prievoles ir užkrauti nereikalingą administracinę naštą visiems paslaugų teikėjams, visų pirma lygiarangių (angl. peer-to-peer) paslaugų teikėjams ir MVĮ;

69. ragina Skaitmeninių paslaugų aktu skatinti tvarų augimą ir e. prekybos tvarumą, vadovaujantis Europos žaliojo kurso nuostatomis; pabrėžia elektroninių prekyviečių svarbą propaguojant tvarius gaminius ir paslaugas bei skatinant darnų vartojimą; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų kovojama su klaidinančia praktika ir dezinformacija apie internetu siūlomus produktus ir paslaugas, įskaitant melagingus ekologiškumo teiginius, kartu raginant elektroninių prekyviečių teikėjus skatinti e. prekybos tvarumą, suteikiant vartotojams aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie internetu perkamų produktų ar paslaugų poveikį aplinkai;

70. ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti internetinei prekybai produktais ir paslaugomis taikomų teisės aktų aiškumą ir nuoseklumą siekiant nustatyti galimus trūkumus ir prieštaravimus bei veiksmingo įgyvendinimo stoką; prašo Komisijos atlikti išsamią Skaitmeninių paslaugų akto ir Sąjungos produktų saugą ir chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų sąveikos analizę; prašo Komisijos užtikrinti naujų taisyklių dėl elektroninių prekyviečių ir Direktyvos 2001/95/EB[17] (Bendros gaminių saugos direktyva) ir Direktyvos 85/374/EEB[18] (Atsakomybės už gaminius direktyva) peržiūros nuoseklumą;

71. atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar yra problemų dėl piktnaudžiavimo pasirinktinio platinimo sutartimis arba netinkamo jų taikymo, siekiant riboti produktų ir paslaugų prieinamumą bendrojoje rinkoje ir tarp platformų; prašo Komisijos imtis veiksmų šiuo klausimu, kai bus vykdoma platesnė vertikaliųjų bendrųjų išimčių ir kitų politikos priemonių pagal SESV 101 straipsnį peržiūra, tačiau neįtraukti jo į Skaitmeninių paslaugų aktą;

Sisteminių operatorių ex ante reguliavimas

72. pažymi, kad šiuo metu kai kuriose rinkose veikia didelio masto operatoriai, darantys reikšmingą įtaką tinklui, ir jie gali de facto veikti kaip interneto prieigos valdytojai (angl. online gatekeepers) skaitmeninės ekonomikos sektoriuje („sisteminiai operatoriai“); pabrėžia, kad siekiant skatinti vartotojų gerovę svarbu užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą interneto paslaugų teikėjų, turinčių reikšmingą įtaką skaitmeninėje erdvėje, ir kitų teikėjų konkurenciją; prašo Komisiją atlikti išsamią įvairių iki šiol rinkoje pastebėtų problemų ir jų pasekmių, įskaitant poveikį vartotojams, MVĮ ir vidaus rinkai, analizę;

73. mano, kad kliūtis patekti į rinką mažinančia ir sisteminius operatorius reguliuojančia vidaus rinkos priemone, kuria reikšmingą įtaką rinkoje turintiems sisteminiams operatoriams nustatomos ex ante reguliavimo priemonės, galima padėti atverti rinkas naujiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ ir startuolius, ir taip skatinti vartotojų pasirinkimą ir inovacijas, nes viso to neįmanoma pasiekti vien tik konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;

74. palankiai vertina Komisijos viešąsias konsultacijas dėl galimybės į būsimą Skaitmeninių paslaugų aktą įtraukti tikslinį ex ante reguliavimą skaitmeninėms rinkoms būdingoms sisteminėms problemoms spręsti; pabrėžia, kad vidaus rinkos reguliavimas ir konkurencijos politika neatskiriamai vienas kitą papildo, kaip pabrėžiama Komisijos specialiųjų patarėjų ataskaitoje „Konkurencijos politika skaitmeniniam amžiui“;

75. prašo Komisiją parengti „sisteminio operatoriaus“ apibrėžtį, pagrįstą aiškiais ir išmatuojamais ekonominiais rodikliais;

76. mano, kad ex ante reguliavimas turėtų būti grindžiamas Reglamentu (ES) 2019/1150 (toliau – Platformų verslui reglamentas), o priemonės turėtų atitikti Sąjungos antimonopolines taisykles ir Sąjungos konkurencijos politiką, kuri šiuo metu persvarstoma siekiant geriau spręsti skaitmeninio amžiaus problemas; ex ante reguliavimu turėtų būti užtikrintos sąžiningos prekybos sąlygos, taikomos visiems veiklos vykdytojams, įskaitant galimus papildomus reikalavimus ir baigtinį teigiamų ir neigiamų veiksmų, kurių tokie veiklos vykdytojai turi laikytis ir (arba) kuriems draudžiama dalyvauti, sąrašą;

77. ragina Komisiją visų pirma išnagrinėti sisteminių operatorių rekomendacijų sistemų, įskaitant tokių sistemų veikimo taisykles ir kriterijus, skaidrumo stoką ir tai, ar reikia nustatyti papildomas skaidrumo užtikrinimo prievoles ir informavimo reikalavimus;

78. pabrėžia, kad kituose sektoriuose įvedus ex ante reguliavimo priemones juose padidėjo konkurencija; pažymi, kad panaši sistema galėtų būti sukurta sisteminiams operatoriams, atliekantiems prieigos valdytojo vaidmenį, atsižvelgiant į skaitmeninio sektoriaus ypatybes;

79. atkreipia dėmesį į tai, kad sisteminių operatorių paslaugomis besinaudojančių verslo klientų dydis įvairuoja nuo tarptautinių įmonių iki labai mažų įmonių; pabrėžia, kad dėl ex ante reguliavimo, taikomo sisteminiams operatoriams, neturėtų būti mažinami papildomi reikalavimai įmonėms, kurios juos naudoja;

80. pabrėžia, kad sisteminiai operatoriai renka ir kaupia didžiulius duomenų kiekius ir tuos duomenis naudoja siekdami plėstis iš vienos rinkos į kitą, taip pat pabrėžia, kad didesnės galimybės priversti naudotojus naudotis vieno operatoriaus e. identifikaciją daugelyje įvairių platformų gali lemti derybinių galių disbalansą ir taip iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje; mano, kad siekiant užtikrinti ex ante reguliavimo veikimą, labai svarbu didinti skaidrumą ir gerinti sisteminių operatorių ir kompetentingų institucijų keitimąsi duomenimis;

81. pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas konkurencingai rinkai ir sumažinti naudotojų ir vartotojų susaistymo poveikį, labai svarbus sąveikumas bei naudotojų pasirinkimo galimybės ir novatoriškos paslaugos; ragina Komisiją sisteminiams operatoriams užtikrinti tinkamą sąveikumo lygį ir ištyrinėti įvairias technologijas ir atviruosius standartus bei protokolus, įskaitant galimybę sukurti techninę sąsają (taikomųjų programų sąsają);

Priežiūra, bendradarbiavimas ir vykdymo užtikrinimas

82. mano, kad, atsižvelgiant į tarpvalstybinį skaitmeninių paslaugų pobūdį, veiksminga priežiūra ir valstybių narių bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija ir dalijimąsi geriausia praktika, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą Skaitmeninių paslaugų akto vykdymą; pabrėžia, kad dėl nepakankamo Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse atsiranda nepagrįstų kliūčių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; ragina Komisiją spręsti šias problemas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

83. prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės nacionalinėms priežiūros institucijoms suteiktų pakankamai finansinių išteklių, žmogiškųjų išteklių ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kad jos galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas, ir prisidėti prie atitinkamo jų darbo;

84. pabrėžia, kad siekiant veiksmingo Skaitmeninių paslaugų akto vykdymo užtikrinimo, nepaprastai svarbus nacionalinių ir kitų valstybių narių institucijų, pilietinės visuomenės ir vartotojų organizacijų bendradarbiavimas; ragina geriau taikyti kilmės šalies principą stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant patobulinti skaitmeninių paslaugų reguliavimo priežiūrą ir užtikrinti veiksmingą teisėsaugą tarpvalstybiniais atvejais; ragina valstybes nares kaupti geriausią nacionalinių reguliavimo institucijų praktiką ir ja dalytis, taip pat dalytis duomenimis, ir siūlyti reguliavimo ir teisinėms institucijoms saugius ir sąveikius ryšių palaikymo būdus;

85. ragina Komisija įvertinti tinkamiausią priežiūros ir vykdymo užtikrinimo modelį taikant su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusias nuostatas ir apsvarstyti galimybę sukurti mišrią sistemą, grindžiamą nacionalinių ir Sąjungos institucijų veiklos koordinavimu ir bendradarbiavimu, kad būtų užtikrinta veiksminga Skaitmeninių paslaugų akto vykdymo užtikrinimo priežiūra ir įgyvendinimas; mano, kad tokia priežiūros sistema turėtų būti atsakinga už Skaitmeninių paslaugų akto priežiūrą, atitiktį, stebėseną ir taikymą ir turėtų turėti papildomų įgaliojimų imtis tarpvalstybinių iniciatyvų ir tyrimų, taip pat jai turėtų būti suteikti vykdymo užtikrinimo ir audito įgaliojimai;

86. mano, kad ES, bendradarbiaudama su nacionalinių valdžios institucijų tinklu, pirmiausia turėtų koordinuoti sudėtingus tarpvalstybinius klausimus;

87. primena, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas dalytis ne asmens duomenimis ir skatinti suinteresuotųjų šalių dialogą; taip pat ragina sukurti ir prižiūrėti Europos mokslinių tyrimų saugyklą, kad mokslinių tyrimų tikslais būtų lengviau dalytis tokiais duomenimis su viešosiomis institucijomis, mokslininkais, NVO ir universitetais; ragina Komisiją plėtoti šią priemonę remiantis esamais geriausios praktikos pavyzdžiais ir iniciatyvomis, pvz., platformos observatorija arba ES blokų grandinės observatorija;

88. mano, kad Komisija turėtų būti įgaliota per Jungtinį tyrimų centrą teikti ekspertų pagalbą valstybėms narėms paprašius, kad būtų ištirti technologiniai, administraciniai ar kiti klausimai, susiję su Bendrosios skaitmeninės rinkos teisėkūros vykdymo užtikrinimu; ragina nacionalines reguliavimo institucijas ir Komisiją daugiau konsultuoti ES MVĮ apie jų teises ir joms teikti pagalbą;

89. ragina Komisiją sugriežtinti ir modernizuoti esamą Sąjungos neteisminio ginčų sprendimo pagal E. prekybos direktyvą sistemą, atsižvelgiant į pokyčius pagal Direktyvą 2013/11/ES[19], taip pat teismines priemones siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam vykdymo užtikrinimui ir vartotojų teisių gynimui; pabrėžia, kad reikia padėti vartotojams naudotis teismų sistema; mano, kad jokia peržiūra neturėtų būti susilpninta mažųjų įmonių ir prekiautojų teisinė apsauga, kurią užtikrina nacionalinės teisės sistemos;

Baigiamieji aspektai

90. mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais;

91. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

 


 

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS. REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

 

I. BENDRIEJI PRINCIPAI

Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo užtikrinant laisvą skaitmeninių paslaugų judėjimą ir laisvę užsiimti verslu, tuo pat metu garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir geresnę naudotojų teisių apsaugą, pasitikėjimą ir saugumą internete.

Šiuo aktu turėtų būti užtikrinta, kad internetinė ir tradicinė ekonominė veikla būtų traktuojamos vienodai ir kad joms būtų taikomos vienodos sąlygos, kuriomis visapusiškai laikomasi principo „tai, kas neteisėta realiame gyvenime, tas neteisėta ir internete“, atsižvelgiant į specifinį internetinės aplinkos pobūdį.

Skaitmeninių paslaugų aktu vartotojams ir ekonominės veiklos vykdytojams, ypač labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir skaidrumas. Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų padėti remti inovacijas ir šalinti nepagrįstas ir neproporcingas skaitmeninių paslaugų teikimo kliūtis bei apribojimus.

Skaitmeninių paslaugų aktu neturėtų būti pažeidžiama plati naudotojų ir vartotojų pagrindinių teisių ir laisvių sistema, pavyzdžiui, privatumo apsauga, asmens duomenų apsauga, nediskriminavimas, orumas, saviraiškos laisvė ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų remtis šiuo metu interneto platformoms taikomomis taisyklėmis, t. y. E. prekybos direktyva ir Platformų verslui reglamentu.

Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų apimti:

 išsamią E. prekybos direktyvos peržiūrą, pagrįstą SESV 53 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 114 straipsniais, sudarytą iš:

 peržiūrėtos sistemos su aiškiomis prievolėmis, susijusiomis su skaidrumu ir informavimu;

 aiškių ir išsamių procedūrų ir priemonių, susijusių su neteisėto internetinio turinio pašalinimu, įskaitant suderintą teisiškai privalomą Europos pranešimo ir veiksmų mechanizmą;

 veiksmingos priežiūros, bendradarbiavimo ir proporcingų, veiksmingų ir atgrasančių sankcijų;

 vidaus rinkos teisinės priemonės, grindžiamos SESV 114 straipsniu, kuria didelėms platformoms, atliekančioms prieigos valdytojų vaidmenį skaitmeninėje ekosistemoje („sisteminiams operatoriams“), nustatomos ex ante prievolės, papildomos veiksmingu instituciniu vykdymo užtikrinimo mechanizmu.

 

II. TAIKYMO SRITIS

 

Siekiant teisinio tikrumo, Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti išaiškinta, kurios skaitmeninės paslaugos patenka į jo taikymo sritį. Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti vadovaujamasi horizontaliuoju E. prekybos direktyvos pobūdžiu ir jis turėtų būti taikomas ne tik interneto platformoms, bet ir visiems informacinės visuomenės paslaugų, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, teikėjams.

Reikėtų vengti visiems taikyti vienodą požiūrį. Gali prireikti skirtingų priemonių įmonių tik viena kitai siūlomoms skaitmeninėms paslaugoms, paslaugoms, kurios turi tik ribotą prieigą prie trečiųjų šalių ar plačiosios visuomenės arba visai jos neturi, ir paslaugoms, kurios yra tiesiogiai skirtos vartotojams ir plačiajai visuomenei.

Būsimo Skaitmeninių paslaugų akto teritorinė taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir trečiosiose šalyse įsisteigusių įmonių ir paslaugų teikėjų veiklą, kai jų veikla yra susijusi su paslaugų prekių pasiūla Sąjungos vartotojams ar naudotojams ir kai ji jiems skirta.

Atlikusi peržiūrą, Komisija mano, kad Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti iš dalies pakeistas E. prekybos direktyvos priedas ir jame nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, tačiau juo neturėtų būtų keičiama nuo sutartinių įsipareigojimų leidžianti nukrypti nuostata, susijusi su vartojimo sutartimis.

Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjunga ir valstybės narės išlaikytų aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kad valstybės narės galėtų siekti teisėtų viešojo intereso tikslų, kai tai būtina, proporcinga ir atitinka Sąjungos teisę.

Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti nuosekliai apibrėžta, kaip jo nuostatos siejasi su kitomis teisinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvam paslaugų judėjimui, kad būtų paaiškinta teisinė tvarka, taikoma profesinėms ir neprofesinėms paslaugoms visuose sektoriuose, įskaitant veiklą, susijusią su transporto paslaugomis ir trumpalaike nuoma, kai toks paaiškinimas reikalingas.

Skaitmeninių paslaugų akte taip pat turėtų būti nuosekliai išaiškinta, koks yra jo nuostatų ryšys su neseniai priimtomis geografinio blokavimo, produktų saugos, rinkos priežiūros, platformų ir verslo klientų santykių, vartotojų apsaugo, prekių pardavimo ir skaitmeninio turinio teikimu ir skaitmeninių paslaugų taisyklėmis[20] bei kitomis numatytomis iniciatyvomis, pvz., dirbtinio intelekto reglamentavimu.

Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų būti taikomas nedarant poveikio taisyklėms, nustatytoms kituose dokumentuose, pavyzdžiui, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Direktyvoje (ES) 2019/790 (Autorių teisių direktyva) ir Direktyvoje 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva).

 

III. APIBRĖŽTYS

 

Kalbant apie apibrėžtis, kurios turi būti įtrauktos į Skaitmeniniu paslaugų aktą, jame turėtų būti: 

 paaiškinta, kokiu mastu naujoms skaitmeninėms paslaugoms, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos tinklams, bendro vartojimo ekonomikos paslaugoms, paieškos sistemoms, belaidžio interneto zonoms, internetinei reklamai, debesijos, svetainių prieglobos, žinučių siuntimo paslaugoms, programėlių parduotuvėms, palyginimo įrankiams, dirbtiniu intelektu grindžiamoms paslaugoms, turinio pristatymo tinklams ir domenų vardų paslaugoms, taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas;

 paaiškintas turinio prieglobos (teksto, vaizdų, vaizdo ar garso turinio) tarpininkų ir komercinių elektroninių prekyviečių (parduodančių prekes, įskaitant prekes su skaitmeniniais elementais, arba paslaugas) pobūdis;

 paaiškinta, kuo ekonominė veikla ir už atlygį teikiamas turinys ar sandoriai, kaip apibrėžta Teismo, kurie taip pat apima reklamos ir rinkodaros veiklą, skiriasi nuo neekonominės veiklos ir turinio;

 paaiškinta, kas patenka į neteisėto turinio apibrėžties taikymo sritį, aiškiai nurodant, kad neteisėto turinio apibrėžtis taip pat taikoma Sąjungos vartotojų apsaugos, produktų saugos taisyklių pažeidimams arba maisto, tabako gaminių, kosmetikos, suklastotų vaistų ar laukinės gamtos produktų siūlymui ar pardavimui;

 apibrėžtas „sisteminis operatorius“ nustatant aiškius rodiklius, kurie leistų reguliavimo institucijoms nustatyti platformas, užimančias reikšmingą vietą rinkoje ir atliekančias sisteminį prieigos valdytojo (angl. gatekeeper) vaidmenį interneto ekonomikoje; tokie rodikliai galėtų apimti klausimus, ar įmonė aktyviai veikia ir daro reikšmingą įtaką daugiašalėse rinkose, ar gali susaistyti naudotojus ir vartotojus ir koks jos tinklo dydis (naudotojų skaičius) ir poveikis tinklui; taip pat patekimo į rinką kliūtis, finansinį pajėgumą, galimybę susipažinti su duomenimis, iš įvairių šaltinių gautų duomenų kaupimą ir derinimą; vertikalią integraciją ir platformos, kaip neišvengiamos partnerės, vaidmenį bei jos veiklos svarbą trečiųjų šalių prieigai prie tiekimo ir rinkų ir kt.;

 kai reikia, siekiama kodifikuoti Teismo sprendimus, deramai atsižvelgiant į pagrindinius skirtingus teisės aktus, kuruose vartojamos šios apibrėžtys.

 

IV. SKAIDRUMO IR INFORMAVIMO PRIEVOLĖS

 

Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti nustatytos aiškios ir proporcingos išsamaus patikrinimo skaidrumo ir informavimo prievolės; dėl šių prievolių neturėtų būti sukuriamos jokios nuo galiojančios atsakomybės tvarkos, nustatytos E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose, leidžiančios nukrypti nuostatos ar taikomos naujos išimtys ir jos turėtų apimti toliau aprašytus aspektus.

1. Bendri informacijos reikalavimai 

Peržiūrėtomis E. prekybos direktyvos nuostatomis turėtų būti sugriežtinti bendrieji informacijos reikalavimai, nustatant šias prievoles:

 turėtų būti sugriežtinti informavimo reikalavimai, numatyti E. prekybos direktyvos 5, 6 ir 10 straipsniuose;

 verslo klientų atžvilgiu turėtų būti įtrauktas principas „pažink savo verslo klientą“, taikomas tik tiesioginiams komerciniams prieglobos paslaugų teikėjo santykiams; prieglobos paslaugų teikėjai turėtų palyginti savo verslo klientų pateiktus identifikavimo duomenis su ES PVM ir ekonominių operacijų vykdytojų identifikavimo ir registracijos duomenų bazėmis, kuriose yra PVM arba ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodas; kai įmonė yra atleista nuo PVM arba EORI registracijos, turėtų būti pateiktas identifikacijos įrodymas; kai verslo klientas veikia kaip kitų įmonių agentas, jis turėtų tai deklaruoti; prieglobos paslaugų teikėjai turėtų prašyti verslo klientų užtikrinti, kad visa teikiama informacija būtų tiksli ir atnaujinta, galinti būti pakeista, ir prieglobos paslaugų teikėjams neturėtų būti leidžiama teikti savo paslaugų verslo klientams, kai ta informacija yra neišsami arba jei kompetentingos valdžios institucijos informuoja prieglobos paslaugų teikėją, kad verslo kliento tapatybė yra neteisinga, klaidinga ar dėl kitos priežasties negaliojanti;

 ši paslaugų neteikimo priemonė turėtų būti taikoma tik įmonių tarpusavio santykiams ir neturėtų daryti poveikio duomenų subjektų teisėms pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Be to, šia priemone neturėtų būti daromas poveikis teisei į kitų naudotojų (ne verslo klientų) anonimiškumo internete apsaugai. Naujais bendraisiais informacijos reikalavimais turėtų būti labiau sustiprinti E. prekybos direktyvos 5 ir 10 straipsniai siekiant, kad šios priemonės būtų papildytos informacijos reikalavimais, nustatytais neseniai priimtuose teisės aktuose, ypač Direktyvoje 93/13/EEB[21] (Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyva), Direktyvoje 2011/83/ES[22] (Vartotojų teisių direktyva) ir Platformų verslui reglamente.

 reikėtų dar labiau atnaujinti E. prekybos direktyvos 5 straipsnio nuostatas reikalaujant, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai suteiktų vartotojams tiesiogines veiksmingas komunikacijos priemones, pvz., elektronines susisiekimo formas, pokalbių robotus, galimybę rašyti tiesiogines žinutes arba automatinio perskambinimo paslaugą, užtikrinant, kad su tomis ryšio priemonėmis susijusi informacija būtų aiškiai ir suprantamai pateikta vartotojams.

2. Sąžiningos sutarties sąlygos ir bendrosios sąlygos

Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti nustatyti būtiniausi paslaugų teikėjams taikomi standartai, susiję su sąžiningų, prieinamų, nediskriminacinių ir skaidrių sutarties sąlygų patvirtinimu ir bendrosiomis atitikties sąlygomis, numatant bent šiuos reikalavimus:

 aiškia ir suprantama kalba nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sutarties sąlygas ir bendrąsias sąlygas;

 sutarties sąlygose ir bendrosiose sąlygose aiškiai nurodyti, kas pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę laikoma neteisėtu turiniu ar elgesiu, ir išsamiai paaiškinti teisines pasekmes, su kuriomis naudotojai susidurs sąmoningai laikydami arba įkeldami neteisėtą turinį;

 pranešti naudotojams, kai padaromas reikšmingas pakeitimas, galintis paveikti jų teises, susijusias su sutarties sąlygomis ir bendrosiomis sąlygomis, ir pateikti paaiškinimą;

 užtikrinti, kad iš anksto suformuluotos standartinės sąlygos sutarties sąlygose ir bendrosiose sąlygose, dėl kurių nebuvo iš anksto atskirai derėtasi, įskaitant galutinio naudotojo licencijavimo susitarimus, pradėtų nuo santraukos, pagrįstos suderintu šablonu, kurį turi nustatyti Komisija;

 užtikrinti, kad atšaukimo procesas būtų toks pat paprastas, kaip ir registracijos procesas (netaikant jokių manipuliacijos metodų ar nedarant kitokios įtakos vartotojų sprendimui);

 kai naudojamos automatizuotos sistemos, sutarties sąlygose ir bendrosiose sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti automatizuotų sistemų įvedinius ir tikslinius išvedinius bei pagrindinius parametrus, pagal kuriuos nustatomi reitingai, bei šių pagrindinių parametrų santykinės svarbos priežastis, palyginti su kitais parametrais, remiantis Platformų verslui reglamentu;

 užtikrinti, kad su sutarties sąlygomis ir bendrosiomis sąlygomis susiję reikalavimai atitiktų Sąjungos teisėje, įskaitant Nesąžiningų sutarties sąlygų direktyvą, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Vartotojų teisių direktyvą su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161 ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, nustatytus informavimo reikalavimus ir juos papildytų.

3. Komercinių pranešimų skaidrumo reikalavimai

 Peržiūrėtomis E. prekybos direktyvos nuostatomis turėtų būti sugriežtinti dabartiniai skaidrumo reikalavimai, taikomi komerciniams pranešimams, nustatant pritaikytojo skaidrumo ir standartizuoto skaidrumo principus.

 Remiantis E. prekybos direktyvos 6 ir 7 straipsniais, naujosiomis priemonėmis turėtų būti sukurta nauja platformų ir vartotojų santykių sistema, susijusi su skaidrumo nuostatomis, taikomomis interneto reklamai, skaitmeniniam skatinimui, itin tiksliam informacijos orientavimui, rekomendacijų reklamos srityje sistemoms ir lengvatinėms sąlygoms; šiomis priemonėmis reikėtų:

 įtraukti įpareigojimą atskleisti aiškiai apibrėžtą informaciją apie internetinę reklamą, kad būtų galima veiksmingai atlikti auditą ir vykdyti kontrolę, pavyzdžiui, informaciją apie reklamuotojo tapatybę ir tiesioginius bei netiesioginius mokėjimus arba bet kokį kitą paslaugų teikėjų gaunamą atlygį; tai taip pat turėtų leisti vartotojams ir valdžios institucijoms nustatyti, kas turi būti laikomas atsakingu, pavyzdžiui, už apgaulingą ar klaidinančią reklamą; šios priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad teikiant reklamos paslaugas nebūtų įmanoma finansuoti neteisėtos veiklos;

 aiškiai atskirti komercinę ir politinę reklamą internete ir užtikrinti tikslinių grupių profiliavimo ir reklamos kampanijų optimizavimo kriterijų skaidrumą; suteikti vartotojams standartizuotą parinktį nebūti sekamiems arba negauti konkrečiai į juos nukreiptos reklamos bei galimybę pasirinkti naudoti su elgsena susijusius duomenis reklamos reikmėms, taip pat galimybę pasirinkti politinę reklamą ir skelbimus;

 suteikti vartotojams galimybę susipažinti su savo dinamiškais rinkodaros profiliais, kad jiems būtų pranešta, kad jie sekami ir kokiais tikslais tai daroma, taip pat, ar gauta informacija naudojama reklamos reikmėms, ir užtikrinti jų teisę prieštarauti sprendimams, kurie pažeidžia jų teises;

 užtikrinti, kad mokama reklama arba mokamas rodymas paieškos rezultatų reitinge būtų nurodyti aiškiai, glaustai ir suprantamai, laikantis Direktyvos 2005/29/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161;

 užtikrinti, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir minimalių įvairinimo reikalavimų, ir nustatyti agresyvios reklamos praktiką, kartu skatinant kurti vartotojams palankias dirbtinio intelekto technologijas;

 nustatyti tikslinei reklamai ir reklamos optimizavimui naudojamų algoritmų atskaitomybės ir teisingumo kriterijus ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms atlikti reguliavimo išorės auditą ir tikrinti algoritmų kūrimo variantus, kuriuose naudojama informacija apie asmenis, nekeliant naudotojų privatumo pažeidimo ar komercinių paslapčių atskleidimo pavojaus;

 suteikti galimybę susipažinti su reklamos paskelbimo duomenimis ir informacija apie reklamuotojų matomumą, kur ir kada reklaminiai skelbimai pateikiami, taip pat apie mokamos ir nemokamos reklamos rezultatus.

4. Dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis

Peržiūrėtose nuostatose turėtų būti laikomasi toliau išvardytų principų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugų, kurias teikiant naudojamas dirbtinis intelektas, automatizuotos sprendimų priėmimo priemonės arba mašinų mokymosi priemonės, teikimu:

 užtikrinti, kad vartotojai turėtų teisę būti informuojami, kai teikiant paslaugą naudojamasi dirbtiniu intelektu, automatizuotomis sprendimų priėmimo ar mašinų mokymosi priemonėmis arba atomizuotomis turinio atpažinimo priemonėmis, taip pat teisę į tai, kad jiems nebūtų taikomas vien automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiamas sprendimas, ir galimybę atsisakyti, apriboti arba personalizuoti bet kokių dirbtiniu intelektu grindžiamų personalizavimo ypatybių naudojimą, ypač reitinguojant paslaugas;

 nustatyti išsamias algoritmų ir duomenų rinkinių nediskriminavimo ir skaidrumo taisykles;

 užtikrinti, kad algoritmus būtų galima paaiškinti kompetentingoms institucijoms ir kad jos galėtų juos patikrinti, jei turėtų pagrindo manyti, kad algoritmai yra šališki;

 numatyti kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingų institucijų vykdomą algoritmų priežiūrą ir periodinį rizikos vertinimą, taip pat žmogaus vykdomą sprendimų priėmimo kontrolę, kad būtų užtikrinta aukštesnio lygio vartotojų apsauga; tokie reikalavimai turėtų derėti su žmonių vykdomos kontrolės mechanizmais ir paslaugų automatizavimo rizikos vertinimo prievolėmis, išdėstytomis galiojančiose taisyklėse, pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2018/958[23] (Proporcingumo tikrinimo direktyva), ir neturėtų tapti nepagrįstu ar neproporcingu laisvo paslaugų judėjimo apribojimu;

 nustatyti aiškūs atskaitomybės, atsakomybės ir žalos atlyginimo mechanizmai, kad būtų galima reaguoti į potencialią žalą, kurią gali sukelti dirbtinio intelekto taikomųjų programų, automatizuoto sprendimų priėmimo ir mašinų mokymosi priemonių naudojimas;

 nustatyti saugos, pritaikytojo ir standartizuotojo saugumo principą ir nustatyti veiksmingas ir efektyvias dirbtinio intelekto kūrėjų teises ir procedūras tais atvejais, kai algoritmais priimami opūs sprendimai dėl asmenų, taip pat tinkamai atsižvelgti į būsimų technologinių pokyčių poveikį ir jį išnaudoti;

 užtikrinti suderinamumą su konfidencialumu, naudotojų privatumu ir komercinėmis paslaptimis;

 užtikrinti, kad tais atvejais, kai darbo vietoje įdiegtos dirbtinio intelekto technologijos daro tiesioginį poveikį skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojančių darbuotojų įdarbinimo sąlygoms, darbuotojams turėtų būti teikiama išsami informacija.

5. Sankcijos 

Tų nuostatų laikymasis turėtų būti sugriežtintas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, įskaitant baudų skyrimą.

V. PRIEMONĖS, SUSIJUSIOS SU KOVA SU NETEISĖTU TURINIU INTERNETE

 

Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų suteikti aiškumo ir gaires, kaip interneto tarpininkai turėtų kovoti su neteisėtu turiniu internete. Peržiūrėtose E. prekybos direktyvos taisyklėse turėtų būti:

 

 paaiškinta, kad bet koks neteisėto turinio pašalinimas ar prieigos prie jo panaikinimas neturėtų daryti poveikio naudotojų ir vartotojų pagrindinėms teisėms ir teisėtiems interesams ir kad teisėtas turinys turėtų likti internete;

 patobulinta teisės aktų sistema, atsižvelgiant į tai, kad interneto tarpininkai ir pats internetas yra labai svarbi priemonė, sudaranti sąlygas viešoms diskusijoms ir laisvai faktų, nuomonių ir idėjų sklaidai;

 išlaikytas pagrindinis teisinis principas, kad interneto tarpininkai neturėtų būti tiesiogiai atsakingi už savo naudotojų veiksmus ir kad interneto tarpininkai gali toliau moderuoti turinį sąžiningomis prieinamomis, nuspėjamomis ir skaidriomis paslaugų teikimo sąlygomis;

 paaiškinta, kad interneto tarpininkų priimtas sprendimas dėl to, ar naudotojų įkeltas turinys yra teisėtas, turėtų būti laikinas, ir kad jie neturėtų būti laikomi atsakingais už jį, nes tik teismas gali priimti galutinį sprendimą, kas yra neteisėtas turinys;

 užtikrinta, kad nebūtų daromas poveikis valstybių narių gebėjimui nuspręsti, kuris turinys yra neteisėtas pagal nacionalinę teisę;

 užtikrinta, kad priemonės, kurias turi priimti interneto tarpininkai, būtų proporcingos, veiksmingos ir tinkamos siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtu turiniu internete;

 priemonių, kurias turi taikyti paslaugų teikėjai, griežtumas pritaikytas pagal pažeidimo sunkumą;

 užtikrinta, kad prieigai prie neteisėto turinio ir jo pašalinimui nebūtų būtina panaikinti prieigos prie visos platformos ir paslaugų, kurios kitais atžvilgiais yra teisėtos;

 nustatytas naujas turinio moderavimo procedūrų ir priemonių, susijusių su neteisėto turinio internete šalinimu, skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra; tokias sistemas ir procedūras turėtų papildyti patikimos skaidrumo ir atskaitomybės apsaugos priemonės ir kompetentingos institucijos turėtų galėti atlikti jų auditą ir jas testuoti.

 

1. Pranešimo ir veiksmų mechanizmas 

 

Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti nustatytas suderintas ir teisiškai vykdytinas pranešimo ir veiksmų mechanizmas, pagrįstas aiškiais procesais ir tiksliais kiekvieno pranešimo ir veiksmų procedūros etapo terminais. Šis pranešimo ir veiksmų mechanizmas turėtų:

 

 būti taikomas neteisėtam turiniui ar elgesiui internete;

 diferencijuoti įvairius paslaugų teikėjų tipus, sektorius ir (arba) neteisėtą turinį ir pažeidimo sunkumą;

 sukurti lengvai prieinamas, patikimas ir patogias naudoti procedūras, pritaikytas prie turinio tipo;

 naudotojams sudaryti sąlygas be kliūčių elektroninėmis priemonėmis pranešti interneto tarpininkams apie galimai neteisėtą turinį ar elgesį internete;

 suprantamai paaiškinti galiojančias sąvokas ir procesus, pavyzdžiui, „skubus veiksmas“, „faktinės žinios ir informuotumas“, „tiksliniai veiksmai“, „pranešimų formatai“ ir „pranešimų galiojimas“;

 užtikrinti, kad dėl pranešimų nebūtų automatiškai taikoma teisinė atsakomybė ir kad dėl jų nebūtų nustatytas joks pašalinimo reikalavimas, taikomas konkretiems turinio elementams arba teisėtumo vertinimui; 

 reikalauti, kad pranešimai būtų pakankamai tikslūs ir deramai pagrįsti, kad juos gavę paslaugų teikėjai galėtų priimti informacija pagrįstus ir atsakingus sprendimus, susijusius su pranešimo poveikiu, ir nustatyti reikalavimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad pranešimuose būtų pateikta visa informacija, reikalinga neteisėtam turiniui greitai pašalinti;

 pranešimuose turėtų būti pateikta įtariamo neteisėto turinio vieta (URL ir, kai taikytina, laiko žyma), įtariamo nusižengimo įvykdymo laikas ir data, pretenzijos teikimo motyvas, įskaitant paaiškinimą, kodėl pranešimo teikėjas mano, kad turinys yra neteisėtas, ir prireikus, priklausomai nuo turinio rūšies, papildomi pretenziją pagrindžiantys įrodymai ir sąžiningumo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad pateikta informacija yra tiksli;

 pranešėjai turėtų turėti galimybę pranešime nurodyti savo kontaktinius duomenis, tačiau tai neturėtų būti privaloma; jei jie nuspręstų tai padaryti, turėtų būti užtikrinta, kad jų tapatybė liktų nežinoma turinio teikėjui; jei nepateikiama kontaktinių duomenų, gali būti naudojamas IP adresas ar lygiaverčiai duomenys; anoniminiai pranešimai neturėtų būti leidžiami, kai jie susiję su asmeninių teisių arba intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu;

 nustatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias naudotojų, kurie sistemingai, pakartotinai ir piktavališkai pateikia neteisingus arba įžeidžiančius pranešimus, nederamam elgesiui;

 nustatyti prievolę interneto tarpininkams patikrinti turinį, apie kurį pranešta, ir laiku atsakyti bei pateikti pagrįstą sprendimą pranešimo teikėjui ir turinį įkėlusiam asmeniui; toks reikalavimas atsakyti turėtų apimti priimto sprendimo motyvą, tai, kaip sprendimas priimtas, tai, ar sprendimą priėmė žmogus, ar jis buvo priimtas automatizuotai, ir informaciją apie galimybę bet kuriai šaliai pateikti apeliacinį skundą tarpininkui, teismams ir kitoms įstaigoms dėl šio sprendimo;

 nurodyti informaciją apie sprendimo užginčijimą pateikiant kontrapranešimą ir apie teisių gynimo priemones, įskaitant atvejus, kai turinys buvo pašalintas automatizuotais sprendimais, bet išskyrus atvejus, kai toks kontrapranešimas prieštarauja teisėsaugos institucijų atliekamam tyrimui;

 užtikrinti, kad valstybėje narėje, kurioje interneto tarpininkas nėra įsisteigęs, išduotos teismo nutartys nebūtų nagrinėjamos pagal pranešimo ir veiksmų mechanizmą.

Skaitmeninių paslaugų akte numatytas pranešimo ir veiksmų mechanizmas turėtų būti privalomai taikomas tik neteisėtam turiniui. Vis dėlto tai neturėtų iš interneto tarpininkų atimti galimybės priimti panašų kitam turiniui taikomą pranešimo ir veiksmų mechanizmą.

 

2. Neteisminis ginčų sprendimas, susijęs su pranešimo ir veiksmų mechanizmais

 Interneto tarpininko priimtame sprendime dėl to, ar imtis veiksmų dėl turinio, kuris pažymėtas kaip neteisėtas, turėtų būti aiškiai pagrįsti veiksmai, kurių imtasi dėl to konkretaus turinio. Pranešimo teikėjas turėtų gauti gavimo patvirtinimą ir informaciją apie tai, kokių tolesnių veiksmų imtasi dėl pranešimo.

 Turinio, kuris pažymėtas kaip neteisėtas, teikėjai turėtų būti nedelsiant informuojami apie pranešimą ir, jei turinys iš tiesų yra neteisėtas, apie priežastis ir priimtus sprendimus pašalinti, laikinai pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo; visos šalys turėtų būti tinkamai informuotos apie visas prieinamas teisines galimybes ir mechanizmus šiam sprendimui užginčyti.

 Visos suinteresuotosios šalys turėtų turėti teisę užginčyti sprendimą, pateikdamos kontrapranešimą, kuriam turėtų būti taikomi aiškūs reikalavimai ir kuriame turėtų būti pateiktas paaiškinimas; suinteresuotosios šalys taip pat turėtų turėti teisę naudotis neteisminiais ginčų sprendimo mechanizmais.

 Naudotojo teisė būti informuotam ir teisė pateikti kontrapranešimą iki sprendimo pašalinti turinį priėmimo gali būti apribota arba jos gali būti atsisakyta tik tais atvejais, kai:

a) interneto tarpininkams taikomas nacionalinis teisinis reikalavimas, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nutrauktų visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą atitinkamam vartotojui taip, kad jis neturi galimybių laikytis to pranešimo ir veiksmų mechanizmo;

b) pranešimas arba kontrapranešimas trukdytų vykstančiam baudžiamajam tyrimui, kuriam reikia išlaikyti sprendimą sustabdyti arba panaikinti prieigą prie slapto turinio.

 Turėtų būti peržiūrėtos E. prekybos direktyvos 17 straipsnio taisyklės, siekiant užtikrinti, kad būtų įdiegti nepriklausomi neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai, kuriuos naudotojai galėtų taikyti kilus ginčams dėl prieigos prie jų įkeltų kūrinių ar kitų objektų panaikinimo ar jų pašalinimo.

 Neteisminis ginčų sprendimo mechanizmas turėtų atitikti tam tikrus standartus, visų pirma dėl procedūrų teisingumo, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo ir efektyvumo; tokie mechanizmai užtikrina, kad ginčai būtų sprendžiami nešališkai ir kad naudotojas neprarastų pagal nacionalinę teisę suteikiamos teisinės apsaugos, nedarant poveikio vartotojų teisėms pasinaudoti veiksmingomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis.

 Jei teisių gynimo priemonėmis ir kontrapranešimu nustatoma, kad veikla ar informacija, apie kurią pranešta, nėra neteisėta, interneto tarpininkas turėtų nepagrįstai nedelsdamas atkurti pašalintą turinį arba leisti naudotojui pakartotinai įkelti turinį.

 Teikiant, užginčijant arba gaunant pranešimą, visoms suinteresuotosioms šalims turėtų būti pranešta apie galimybę pasinaudoti alternatyviu ginčų sprendimo mechanizmu ir apie teisę kreiptis į kompetentingą nacionalinį teismą.

 Neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai jokiu būdu neturėtų daryti poveikio susijusių šalių teisėms inicijuoti teismo procesą.

 

3. Pranešimo ir veiksmų mechanizmo skaidrumas

Pranešimo ir veiksmų mechanizmai turėtų būti skaidrūs ir viešai prieinami; todėl interneto tarpininkai turėtų būti įpareigoti skelbti standartizuotas metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie:

 visų pranešimų, gautų pagal pranešimo ir veiksmų sistemą, skaičių ir turinio, su kuriuo jie susiję, rūšis;

 atsakymui pateikti skirtą laiką pagal turinio rūšį;

 klaidingai pašalinto turinio atvejų skaičių;

 pranešimus pateikusių subjektų rūšis (privatūs asmenys, organizacijos, korporacijos, patikimi pranešėjai ir kt.) ir bendrą jų pranešimų skaičių;

 informaciją apie neteisėto turinio pobūdį arba pažeidimo, dėl kurio jis buvo pašalintas, rūšį;

 interneto tarpininkų gautų ginčijamų sprendimų skaičių ir tai, kaip jie buvo nagrinėjami;

 prieglobos tarpininko taikyto turinio moderavimo modelio, taip pat visų automatizuotų įrankių, aprašą, įskaitant prasmingą informaciją apie su tuo susijusią logiką;

 jų priimtas priemones, susijusias su pakartotiniais pažeidimais, siekiant užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų veiksmingai kovojama su tokiu sistemingu piktnaudžiavimu.

 

Vykdant prievolę skelbti ataskaitas ir nurodyti reikiamą informaciją, reikėtų atsižvelgti į interneto tarpininkų dydį arba veiklos mastą ir į tai, ar jie turi tik ribotų išteklių ir ekspertinių žinių. Labai mažų įmonių ir startuolių turėtų būti prašoma atnaujinti šią ataskaitą tik tuo atveju, jei per metus įvyksta didelių pokyčių.

Interneto tarpininkai taip pat turėtų skelbti informaciją apie savo procedūras ir terminus, taikomus suinteresuotųjų šalių intervenciniams veiksmams, pavyzdžiui, laiką, per kurį turinį įkėlęs asmuo turi atsakyti pateikdamas kontrapranešimą, laiką, kai tarpininkas abiem šalims praneš procedūros rezultatus ir laiką, per kurį galima pateikti skirtingas apeliacinio skundo dėl sprendimo formas.

4. Apsaugos taisyklės E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose 

Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti apsaugotas ir išlaikytas šiuo metu galiojantis ribotas atleidimas nuo atsakomybės, taikomas informacinės visuomenės paslaugų teikėjams (interneto tarpininkams), numatytas galiojančios E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose.

5. Aktyvios ir pasyvios interneto prieglobos

Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti išlaikytos nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos neutralų ir pasyvų vaidmenį atliekantiems tarpininkams, ir išspręsta nepakankamo teisinio tikrumo „aktyvaus vaidmens“ sąvokos atžvilgiu problema kodifikuojant Teismo praktiką šiuo klausimu. Jame taip pat turėtų būti paaiškinta, kad prieglobos paslaugų teikėjai atlieka aktyvų vaidmenį, kai kuria turinį ar tam tikru mastu prisideda prie turinio neteisėtumo, arba perima trečiosios šalies turinį kaip savo turinį (vidutinių naudotojų arba vartotojų vertinimu).

Juo turėtų būti užtikrinta, kad, kai interneto tarpininkai imasi savanoriškų priemonių siekdami kovoti su neteisėtu turiniu, neturėtų būti laikoma, kad jie atlieka aktyvų vaidmenį, remiantis tik tomis priemonėmis. Vis dėlto, tokios priemonės turėtų būti taikomos kartu su atitinkamomis apsaugos priemonėmis, o turinio moderavimo modeliai turėtų būti teisingi, prieinami, nediskriminaciniai ir skaidrūs.

Skaitmeniniu paslaugų akte turėtų būti išsaugotas vidinio programavimo ir infrastruktūros paslaugų teikėjų, kurie nepalaiko sutartinių santykių su interneto tarpininkais ir jų klientais ir kurie tik įgyvendina interneto tarpininkų ar kitų klientų priimtus sprendimus, atleidimas nuo atsakomybės.

6. Bendro stebėjimo draudimas. E. prekybos direktyvos 15 straipsnis

Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti išlaikytas bendros stebėjimo prievolės draudimas, vadovaujantis dabartinės E. prekybos direktyvos 15 straipsniu. Bendros stebėjimo prievolės neturėtų būti taikomos interneto tarpininkams.

VI. ELEKTRONINĖS PREKYVIETĖS 

Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti pasiūlytos konkrečios elektroninėms prekyvietėms, kuriose vartotojams internetu parduodami, reklamuojami ar tiekiami produktai ir paslaugos, taikomos taisyklės.

Šios taisyklės turėtų:

 būti suderinamos su Bendros gaminių saugos direktyvos reforma ir ją papildyti;

 būti taikomos visiems subjektams, kurie Sąjungoje siūlo paslaugas ir (arba) produktus vartotojams, įskaitant tuos subjektus, kurie yra įsisteigę už Sąjungos ribų;

 atskirti elektronines prekyvietes nuo kitų rūšių paslaugų teikėjų, įskaitant kitą papildomą tarpininkavimo veiklą, susijusią su ta pačia bendrovės veikla; jei viena iš bendrovės teikiamų paslaugų atitinka kriterijus, būtinus, kad ją būtų galima laikyti prekyviete, taisyklės turėtų būti visapusiškai taikomos tik tai verslo daliai, neatsižvelgiant į tos bendrovės vidaus struktūrą;

 užtikrinti, kad elektroninėse prekyvietėse būtų aiškiai nurodyta, iš kurios šalies parduodami produktai ar teikiamos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar juos teikia ta prekyvietė, trečioji šalis ar pardavėjas, įsisteigęs Sąjungoje ar už jos ribų;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės nedelsiant pašalintų bet kokią tiekėjo pateiktą klaidinančią informaciją, įskaitant klaidinančias garantijas ir tiekėjo pareiškimus;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės, siūlančios profesines paslaugas, nurodytų, kada profesija yra reglamentuojama, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą ir prireikus patikrinti atitinkamoje kompetentingoje institucijoje, ar specialistas atitinka konkrečios profesinės kvalifikacijos reikalavimus;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės būtų skaidrios, atskaitingos ir bendradarbiautų su valstybių narių kompetentingomis institucijomis siekdamos nustatyti, kur esama didelio pavojingų gaminių pavojaus, ir įspėti jas, kai tik jos sužino apie tokius gaminius savo platformose;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės susipažintų su Sąjungos skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema (RAPEX) ir atliktų atšauktų ir pavojingų gaminių atsitiktinius patikrinimus ir, kai įmanoma, imtųsi atitinkamų veiksmų dėl atitinkamų gaminių;

 užtikrinti, kad Sąjungos skubaus informavimo sistemoms, nacionalinės rinkos priežiūros valdžios institucijoms, muitinėms arba vartotojų apsaugos institucijoms nustačius, kad gaminiai yra nesaugūs ir (arba) suklastoti, turėtų būti privaloma šiuos gaminius greitai ir ne daugiau kaip per dvi darbo dienas nuo pranešimo gavimo išimti iš prekyvietės;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės informuotų vartotojus, kai jų toje prekyvietėje įsigytas produktas pašalinamas iš platformos po to, kai pranešama, kad jis neatitinka ES produktų saugos ir vartotojų apsaugos taisyklių; jos taip pat turėtų informuoti vartotojus apie visus saugos klausimus ir visus veiksmus, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad atšaukimas vyktų veiksmingai;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės, bendradarbiaudamos su valdžios institucijomis pagal Platformų verslui reglamentą, įdiegtų priemones, skirtas kovoti su pakartotiniais pažeidėjais, kurie siūlo pavojingus gaminius, ir kad jos patvirtintų priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pavojingo gaminio, kuris jau buvo pašalintas, pakartotiniam atsiradimui;

 išnagrinėti galimybę nustatyti reikalavimą, kad trečiojoje šalyje įsisteigę paslaugų teikėjai turėtų įsteigti filialą Sąjungoje arba paskirti Sąjungoje veiklą vykdantį teisinį atstovą, kuris galėtų būti laikomas atsakingu už produktų, kurie neatitinka Sąjungos saugos taisyklių, pardavimą Europos vartotojams;

 spręsti elektroninių prekyviečių atsakomybės už vartotojų patirtą žalą ir už tai, kad, gavus faktinių žinių apie tokius neteisėtus produktus, nesiimama tinkamų priemonių neteisėtiems produktams pašalinti, klausimą;

 išspręsti elektroninių prekyviečių atsakomybės klausimą, kai tos platformos turi lemiamą įtaką tiekėjams ir esminiams ekonominių sandorių elementams, pavyzdžiui, mokėjimo priemonėms, kainoms, standartinėms sąlygoms ar elgesiui, kuriuo siekiama Europos rinkoje vartotojui sukurti palankias sąlygas prekių pardavimui, ir kai Sąjungoje nėra įsisteigusio gamintojo, importuotojo ar platintojo, kuris galėtų būti laikomas atsakingu;

 spręsti elektroninių prekyviečių atsakomybės klausimą, jei elektroninė prekyvietė neinformavo vartotojo, kad trečioji šalis yra faktinis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, todėl tokiu atveju prekyvietė tampa pagal sutartį atsakinga vartotojui; atsakomybės klausimas taip pat turėtų būti išnagrinėtas tuo atveju, kai prekyvietė pateikia klaidinančią informaciją;

 užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės turėtų teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į pažeidimą padariusį tiekėją arba gamintoją;

 išnagrinėti galimybę išplėsti kai kurių e. prekybos mažmenininkų ir Komisijos prisiimtą įsipareigojimą greičiau atitinkamai pašalinti pavojingus ar suklastotus produktus iš prekybos pagal savanoriškas įsipareigojimų sistemas, vadinamas įsipareigojimu dėl produktų saugos ir Susitarimo memorandumu dėl suklastotų prekių pardavimo internetu veikimo, ir nurodyti, kurie iš tų įsipareigojimų galėtų tapti privalomi.

 

VII. SISTEMINIŲ OPERATORIŲ EX ANTE REGULIAVIMAS

Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti parengtas pasiūlymas dėl naujos atskiros priemonės, kuria būtų siekiama užtikrinti, kad sisteminis tam tikrų interneto platformų vaidmuo nekeltų pavojaus vidaus rinkai nesąžiningai išstumiant novatoriškus naujus rinkos dalyvius, įskaitant MVĮ, verslininkus ir startuolius, ir taip mažinant vartotojų pasirinkimą.

Todėl Skaitmeninių paslaugų aktu visų pirma:

 turėtų būti sukurtas ex ante mechanizmas, skirtas užkirsti kelią rinkos nepakankamumui (o ne tik jį ištaisyti), kurį lemia sisteminių platformų elgesys rinkoje skaitmeniniame pasaulyje, remiantis Platformų verslui reglamentu; toks mechanizmas turėtų leisti reguliavimo institucijoms taikyti šiems sisteminiams operatoriams taisomąsias priemones, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo problemos, nenustačius, kad buvo pažeistos konkurencijos taisyklės;

 reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti proporcingas ir aiškiai apibrėžtas priemones toms įmonėms, kurios pagal Skaitmeninių paslaugų akte nustatytus kriterijus ir remiantis baigtiniu teigiamų ir neigiamų veiksmų, kurių tos įmonės imtis ir (arba) kurių imtis joms draudžiama sąrašu, laikomos sisteminiais operatoriais; atlikdama poveikio vertinimą Komisija turėtų išsamiai išanalizuoti įvairias iki šiol rinkose pastebėtas problemas, kaip antai:

 – sisteminių operatorių nepakankamai užtikrinamą suderinamumą ir atitinkamų priemonių, duomenų, ekspertinių žinių ir išteklių trūkumą, dėl kurių vartotojai negali pereiti iš vienos skaitmeninės platformos ar interneto ekosistemos į kitą, jas sujungti ar jomis sąveikiai naudotis;

 – sistemingas preferencinis rodymas, suteikiantis galimybę sisteminiams operatoriams teikti savo galutinės grandies paslaugas taip, kad jos būtų geriau matomos;

 – duomenų apgaubimas, kad būtų išplėsta dominuojanti pozicija gretimose rinkose, taikant palankesnes sąlygas savo produktams ir paslaugoms, ir veiksmai, kuria siekiama susaistyti vartotojus;

 – plačiai paplitusi praktika uždrausti trečiųjų šalių verslo klientams nukreipti vartotojus į savo interneto svetainę nustatant sutarčių sąlygas;

 – sisteminių operatorių naudojamų rekomendacijų sistemų, įskaitant tokių sistemų veikimo taisykles ir kriterijus, skaidrumo stoka;

 sisteminiams operatoriams turėtų būti užtikrinta galimybė įrodyti, kad atitinkamas elgesys yra pagrįstas;

 turėtų būti paaiškinta, kad kai kurios reguliavimo priemonės turėtų būti taikomos visiems sisteminiams operatoriams, pavyzdžiui, skaidrumo reikalavimai, susiję su tuo, kaip įmonės vykdo veiklą, visų pirma kaip renka duomenis, taip pat draudimas taikyti bet kokią praktiką, kuria siekiama, kad vartotojams būtų sunkiau pakeisti tiekėją arba naudotis kelių skirtingų tiekėjų paslaugomis, arba taikyti kitokias nepagrįstos diskriminacijos formas, dėl kurių išstumiamos kitos įmonės arba joms sudaromos nepalankios sąlygos;

 reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti laikinąsias priemones ir skirti sankcijas sisteminiams operatoriams, kurie nesilaiko jiems teisės aktais nustatytų įvairių įpareigojimų;

 Komisijai turėtų būti paliktas įgaliojimas priimti galutinį sprendimą dėl to, ar informacinės visuomenės paslaugų teikėjas yra „sisteminis operatorius“, atsižvelgiant į ex ante mechanizmo sąlygas;

 sisteminių operatorių naudotojams turėtų būti suteiktos galios būti informuotiems, deaktyvuoti ir galėti veiksmingai kontroliuoti turinį bei nuspręsti, kokį turinį jie pageidauja matyti; be to, naudotojai turėtų būti deramai informuoti apie visas priežastis, kuriomis remiantis jiems siūlomas konkretus turinys;

 turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų teisių, pareigų ir principų, įskaitant duomenų kiekio mažinimą, tikslo ribojimą, pritaikytąją ir standartizuotąją duomenų apsaugą, teisinių duomenų tvarkymo pagrindą;

 turėtų būti užtikrintas tinkamo lygio sąveikumas, reikalaujant, kad sisteminiai operatoriai dalytųsi atitinkamomis priemonėmis, duomenimis, ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais siekiant sumažinti naudotojų ir vartotojų susaistymo su vienu sisteminiu operatoriumi ir dirbtinio pririšimo prie jo riziką, nenumatant realios galimybės arba paskatų pereiti iš vienos skaitmeninės platformos arba interneto ekosistemos į kitą; Komisija turėtų išnagrinėti įvairias technologijas ir atviruosius standartus bei protokolus, įskaitant galimybę sukurti techninę sąsają (taikomųjų programų sąsają), kuri leistų konkuruojančių platformų naudotojams susisiekti su sistemos operatoriais ir keistis informacija; sisteminiai operatoriai negali komerciniais tikslais naudoti jokių duomenų, gautų iš trečiųjų šalių vykdant sąveikumo veiklą kitais nei tos veiklos vykdymo tikslais; sąveikumo prievolės neturėtų riboti tarpininkų galimybės panaikinti trūkumus, tam neturėtų būti trukdoma arba tai neturėtų būti atidedama;

 turėtų būti užtikrinta, kad naujasis ex ante mechanizmas nedarytų poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, be kita ko, dėl sau taikomų palankesnių sąlygų ir bendros vertikalios integracijos, ir kad abi šios politikos priemonės būtų visiškai nepriklausomos.

VIII. PRIEŽIŪRA, BENDRADARBIAVIMAS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti pagerinta esamų taisyklių priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, sustiprinta vidaus rinkos sąlyga, kuri yra bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas, ją papildant nauju bendradarbiavimo mechanizmu, kuriuo siekiama pagerinti valstybių narių, visų pirma buveinės šalies, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, ir priimančiosios šalies, kurioje paslaugų teikėjas siūlo savo paslaugas, institucijų keitimąsi informacija, bendradarbiavimą ir abipusį pasitikėjimą bei, paprašius, savitarpio pagalbą.

Komisija turėtų atlikti išsamų poveikio vertinimą, kad įvertintų tinkamiausią priežiūros ir vykdymo užtikrinimo modelį taikant su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusias nuostatas, kartu laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Atlikdama poveikio vertinimą Komisija turėtų išnagrinėti esamus modelius, pavyzdžiui, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklą (BVAS), Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę (ERGA), Europos duomenų apsaugos valdybą (EDPB) ir Europos konkurencijos tinklą (EKT), ir apsvarstyti galimybę patvirtinti mišrią priežiūros sistemą.

Ta mišri priežiūros sistema, grindžiama ES koordinavimu bendradarbiaujant su nacionalinių institucijų tinklu, turėtų pagerinti Skaitmeninių paslaugų akto stebėseną ir taikymą, užtikrinti atitiktį reikalavimams, įskaitant teisės aktais nustatytas baudas, kitų sankcijų ar priemonių vykdymą, ir turėtų galėti atlikti tarpininkų ir platformų auditą. Prireikus ji taip pat turėtų spręsti tarpvalstybinius nacionalinių valdžios institucijų ginčus, spręsti sudėtingus tarpvalstybinius klausimus, teikti konsultacijas ir gaires, tvirtinti Sąjungos masto kodeksus ir sprendimus ir kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis pradėti tarpvalstybinių klausimų nagrinėjimo iniciatyvas ir tyrimus. Galutinė valstybių narių įsipareigojimų vykdymo priežiūra turėtų būti palikta Komisijai.

 

Komisija turėtų teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai ir kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis rengti viešą platformos rezultatų suvestinę, kurioje būtų pateikta atitinkama informacija apie atitiktį Skaitmeninių paslaugų aktui. Komisija taip pat turėtų padėti kurti Europos mokslinių tyrimų saugyklą ir remti jos kūrimą ir priežiūrą, kad mokslinių tyrimų tikslais būtų lengviau dalytis tokiais duomenimis su viešosiomis institucijomis, mokslininkais, NVO ir universitetais;

Skaitmeninių paslaugų aktu į E. prekybos direktyvos 16 straipsnį taip pat turėtų būti įtraukti nauji vykdymo užtikrinimo elementai, susiję su savireguliacija.

 


AIŠKINAMOJI DALIS

 

Svarbu pripažinti esminį E. prekybos direktyvos vaidmenį skatinant e. prekybą Europoje. Nuo 2000 m., kai buvo priimta direktyva, ji tapo bendrosios skaitmeninės rinkos kertiniu akmeniu, kuris, vis labiau didėjant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimui, dabar turėtų būti tapęs viso vidaus rinkos projekto pagrindu.

 

Tačiau, praėjus 20 metų, atsirado naujų ekonominių galimybių ir iššūkių. Siekiant pašalinti esamus neaiškumus ir išspręsti problemas, buvo priimtos naujos informacinės visuomenės paslaugų teikimo taisyklės. Be to, daug naujų skaitmeninių paslaugų išsivystė tiek, kad jų nebeapima galiojančių ES teisės aktų sistema, nepaisant Teisingumo Teismo pastangų užpildyti kai kurias esamas teisines spragas.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija įsipareigojo pateikti naują Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį, šiuo pranešimu siekiama Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui pateikti gaires dėl E. prekybos direktyvos reformos ir konkrečių rekomendacijų dėl svarbiausių tokios reformos elementų ir dėl galimos būsimo Skaitmeninių paslaugų akto, apie kurį Komisija paskelbė savo 2020 m. vasario mėn. komunikate dėl skaitmeninės strategijos, taikymo srities ir turinio.

 

Todėl pranešėjas kaip galėdamas plačiau ir skaidriau konsultavosi, siekdamas užtikrinti, kad pranešime būtų sprendžiamos tikros problemos ir jis sukeltų kuo mažiau nereikalingų nenumatytų pasekmių.

 

Pranešėjas rekomenduoja išlaikyti pagrindinius e. prekybos principus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, pateisinančių jų keitimą, pavyzdžiui, vidaus rinkos sąlygą ir tam tikroms platformoms palankų atleidimą nuo atsakomybės už neteisėtą turinį internete tam tikromis sąlygomis.

 

Tačiau, atsižvelgdamas į didėjančią interneto platformų svarbą ir į keitimosi nuomonėmis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais rezultatus, pranešėjas pažymi, kad reikia užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir neleisti kilti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo rizikai.

 

Remdamasis savo paties atliktu E. prekybos direktyvos vertinimu, pranešėjas siūlo keletą direktyvos patobulinimų ir konkrečių pasiūlymų dėl būsimų Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų. Rekomendacijos pateikiamos suskirstytos į kelias pagrindines grupes. 

 

Bendrieji principai

Pranešėjas siūlo taikyti tokį požiūrį, pagal kurį Skaitmeninių paslaugų aktas būtų paremtas šiuo metu interneto skaitmeninėms paslaugoms taikomomis taisyklėmis, t. y. E. prekybos direktyva ir Platformų verslui reglamentu.

 

Jis taip pat mano, kad pagrindiniai E. prekybos direktyvos principai, pavyzdžiui, vidaus rinkos sąlyga, įsisteigimo laisvė ir draudimas nustatyti bendrą stebėjimo prievolę, turi būti papildyti principu „tai, kas neteisėta realiame gyvenime, tas neteisėta ir internete“, taip pat vartotojų apsauga ir naudotojų sauga.

 

Taikymo sritis 

Pranešėjas siūlo nustatyti, kad Skaitmeninių paslaugų aktas apimtų visas skaitmenines paslaugas ir nebūtų skirtas vien interneto platformoms. Jis taip pat turėtų būti taikomas įmonėms, kurios nėra įsisteigusios ES, tačiau savo paslaugas teikia ES vartotojams.

 

Apibrėžtys 

E. prekybos direktyvos taikymo sritį nustatančios apibrėžtys laikui bėgant pasirodė esančios patikimos ir tinkamos taikyti įvairiems skaitmeninio verslo modeliams. Tačiau reikia tam tikro aiškumo dėl naujų skaitmeninių paslaugų, todėl ir pranešėjas siūlo patikslinti esamas E. prekybos direktyvoje pateiktas apibrėžtis ir prireikus įtraukti naujus elementus, kad būtų užpildytos esamos spragos.

 

Išsamaus patikrinimo prievolės 

Pranešėjas siūlo Skaitmeninių paslaugų aktu nustatyti aiškius išsamaus patikrinimo skaidrumo ir informacijos reikalavimus. Naujais elementais turėtų būti pagerinti bendrieji informacijos reikalavimai, nustatytos sąžiningos sutarčių sąlygos ir bendrosios sąlygos, taip pat sugriežtinti komercinių pranešimų skaidrumo reikalavimai. Tas priemones reikėtų sustiprinti nustačius veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

 

Dirbtinis intelektas

Pranešėjas mano, kad, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su dirbtiniu intelektu grindžiamomis paslaugomis, pavyzdžiui, skaidrumas, atskaitomybė, rizikos vertinimas ir atsakomybė.

 

Kova su neteisėtu turiniu internete 

Pranešėjas mano, kad Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų suteikti aiškumo ir gairių, kaip kovoti su neteisėtu turiniu internete. 

 

Turėtų būti išlaikyta šiuo metu E. prekybos direktyvoje nustatyta skaitmeninėms platformoms taikoma atsakomybės netaikymo logika (12–14 straipsniai: paprasto perdavimo kanalo, spartinimo ir informacijos pateikimo internete paslaugos), kadangi ji yra sėkminga, ir direktyvos 15 straipsnis. Siekiant pagerinti taisyklių efektyvumą, į Skaitmeninių paslaugų aktą turėtų būti įtraukta išsami pranešimo ir veiksmų proceso sistema, kurioje būtų numatytos išsamios nuostatos dėl keitimosi pranešimais ir jų vertinimo. 

 

Pranešėjas pritarė šiam požiūriui ir parengė išsamias rekomendacijas dėl tikslių teisių, pareigų, procesų ir kiekvienam pranešimo ir veiksmų procedūros etapui nustatytų laiko terminų. 

 

Pranešėjas taip pat mano, kad Europos lygmeniu labiau suderintas požiūris, pagal kurį atsižvelgiama į skirtingas turinio rūšis, padidins kovos su neteisėtu turiniu efektyvumą, todėl jis taip pat siūlo Komisijai išaiškinti, kuo skiriasi aktyvių ir pasyvių prieglobos paslaugų teikėjų dalyvavimas ir jiems taikomi kriterijai.

 

Galiausiai pranešėjas mano, kad pagrindinės teisės turėtų būti ginamos efektyviau ir kad tam turi būti nustatytos kelios apsaugos nuo teisėto turinio pernelyg dažno pašalinimo priemonės, pvz., užtikrinamas turinio pašalinimo, pašalinimo vykdymo, klaidų, ją vykdančių subjektų ir pranešimų skaidrumas ir numatoma galimybė taikyti neteisminio ginčų sprendimo mechanizmą, kuris padėtų spręsti nukentėjusių naudotojų nusiskundimus. 

 

Elektroninės prekyvietės

Pranešėjas mano, kad Skaitmeninių paslaugų aktą galima patobulinti keliais aspektais, susijusiais su elektroninėmis prekyvietėmis, kurios gali palengvinti prekybą neteisėtais ir nesaugiais gaminiais, neatitinkančiais ES produktų saugos taisyklių, ir jų platinimą ir kurios nepakankamai užtikrina vartotojų teises. 

 

Sisteminių platformų ex ante reguliavimas 

Pranešėjas mano, kad Komisija Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinyje turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad sisteminis tam tikrų interneto platformų vaidmuo nekeltų pavojaus vidaus rinkai nesąžiningai išstumiant novatoriškus rinkos dalyvius, įskaitant MVĮ. Didelės platformos, darančios didelį poveikį tinklui ir galinčios de facto veikti kaip „interneto prieigos valdytojos“, turėtų prisiimti ypatingą atsakomybę.

 

Priežiūra ir bendradarbiavimas

Pranešėjas mano, kad, atsižvelgiant į tarpvalstybinį skaitmeninių paslaugų pobūdį, veiksminga priežiūra ir valstybių narių bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą Skaitmeninių paslaugų akto vykdymą. Šiuo tikslu pranešėjas siūlo sukurti mišrią priežiūros sistemą, grindžiamą ES koordinavimu bendradarbiaujant su nacionalinių valdžios institucijų tinklu. 

Laikantis tokio požiūrio, viena vertus, turi būti suderintos pagrindinės taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti naudotojus, ir, kita vertus, reikia, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už taisyklių vykdymo užtikrinimą, bendradarbiautų ir tarpusavyje teiktų pagalbą.

 


 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (4.9.2020)

<CommissionInt>pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: geriau veikianti bendroji rinka“</Titre>

<DocRef>(2020/2018(INL))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Josianne Cutajar</Depute>

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą:

 į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi E. prekybos direktyvoje nustatyta sistema sukurta prieš skaitmeninės ekonomikos erą, ji neatspindi šiandienos transporto ir turizmo sektoriaus internetinių paslaugų techninės, ekonominės, darbo ir socialinės tikrovės; kadangi nacionalinis ir vietos reglamentavimas įvairiose valstybėse narėse skiriasi, o nesant suderinto požiūrio ES lygmeniu, rinka yra susiskaidžiusi;

B. kadangi visos transporto ir turizmo interneto platformų ekosistemos mastu, rinkoje dominuoja ribotas skaičius įmonių, kurios veikia kaip prieigos valdytojos ir sudaro dideles patekimo į rinką kliūtis, varžančias konkurenciją ir tuo ribojančias vartotojų galimybes;

C. kadangi skaitmeninės platformos daro teigiamą poveikį transporto ir turizmo paslaugų prieinamumui, taip pat svariai prisideda prie intelektinės transporto sistemos technologijų plėtros, ypač autonominių automobilių srityje;

D. kadangi aktyvesnis transporto ir turizmo sektorių skaitmeninimas turi įvairiapusį teigiamą poveikį, pavyzdžiui, suteikia didesnę pasirinkimo laisvę, užtikrina geresnį išteklių panaudojimą ir lengvesnius mainus tarp žmonių ir įmonių;

E. kadangi reikėtų pripažinti, kad esama didelių galimybių dar labiau paspartinti transporto sektoriaus skaitmeninimą, ir kadangi, atsižvelgiant į tai, būsimos reguliavimo sistemos turi būti rengiamos taip, kad sudarytų palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, o ne ją stabdytų, ir kartu skatintų konkurenciją vienodomis sąlygomis;

F. kadangi Sąjunga dar nesinaudoja visais sąveikumo teikiamais privalumais, visų pirma dėl trūkumų standartų nustatymo, viešųjų pirkimų bei nacionalinių kompetentingų institucijų veiksmų koordinavimo srityse;

G. kadangi būtina daug investuoti į IT infrastruktūrą, kad būtų galima teikti skaitmenines prieglobos paslaugas, kurios taps Europos ateities gerovės pagrindu;

H. kadangi transporto sektoriaus skaitmeninės interneto platformos yra sukūrusios ir galimybių, ir iššūkių darbo rinkai ir paprastai kliaujasi lankstesne darbo jėga, kurios įdarbinimo, atstovavimo ir socialinės apsaugos sąlygos tebėra neaiškios ir tam tikrais atvejais nepalankios;

1. atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius du dešimtmečius E. prekybos direktyva atliko svarbų vaidmenį, nes ji padėjo plėtoti transporto ir turizmo platformas Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

2. pažymi, kad E. prekybos direktyvoje pateikta informacinės visuomenės paslaugų apibrėžties taikymo sritis buvo gausios Europos Teisingumo Teismo praktikos, ypač susijusios su interneto platformomis transporto ir trumpalaikės nuomos sektoriuose, objektas, todėl būtina atnaujinti apibrėžtį ir aiškiai apibrėžti jos taikymo sritį, atsižvelgiant į tą teismo praktiką;

3. pažymi, kad transporto ir turizmo sektorių interneto platformas labai palankiai įvertino naudotojai ir dėl jų veiklos atsirado naujų vartotojų elgsenos modelių; pažymi, kad platformų iniciatyvių priemonių skatinimas gali būti vienas iš būdų didesniam naudotojų pasitikėjimui, jų saugumui ir saugai užtikrinti; vis dėlto primena, kad nesant aiškių, skaidrių ir atnaujintų taisyklių kai kuriais atvejais rinka tapo susiskaidžiusi ir nestabili, o tai gali pakenkti įmonėms ir sudaryti dideles kliūtis tolesnei jų plėtrai, ypač naujiems rinkos dalyviams;

4. ragina Komisiją paaiškinti transporto ir turizmo platformų atsakomybę, atsižvelgiant į konkrečius verslo modelius; ragina Komisiją nustatyti transporto ir turizmo platformoms vienodą prievolę tikrinti paslaugų teikėjų tapatybę ir prašyti, kad paslaugų teikėjai pateiktų leidimus, licencijas ir sertifikatus, patvirtinančius teikiamos paslaugos teisėtumą ir saugumą, nustatyti išsamaus patikrinimo protokolų taikymą siekiant užtikrinti, kad informacijos paslaugų teikėjai teiktų naujausią informaciją ir imtųsi kovos su neteisėtu turiniu priemonių, kad būtų sukurta ir išlaikyta saugesnė aplinka ir teisinis tikrumas naudotojams ir valdžios institucijoms;

5. ragina Komisiją nustatyti ES masto principus, kuriais būtų paaiškinti pranešimo ir veikimo procesai, atsižvelgiant į siūlomos skaitmeninės paslaugos rūšį ir dalyvaujančius subjektus; kompetentingai institucijai pateikus pranešimą, kuriame suteikiama faktinė informacija apie neteisėtumą, ir platformai nesiimant veiksmų, reikėtų įdiegti veiksmingą ir proporcingą sankcijų mechanizmą;

6. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti atitinkamų ES teisės aktų laikymąsi, reikia įvertinti trečiųjų valstybių prekyviečių, siūlančių produktus ir paslaugas Europos vartotojams, kai nėra ES įsisteigusio gamintojo, importuotojo ar platintojo, klausimą;

7. primena, jog svarbu užtikrinti, kad esamos ES institucijos, agentūros ir įstaigos veiksmingai įgyvendintų platformų rinkai poveikį darančias taisykles ir užtikrintų jų vykdymą, siekiant, be kita ko, palengvinti dalijimąsi duomenimis, žalos atlyginimą vartotojams ir skatinti suinteresuotųjų šalių dialogą; pabrėžia transporto ir turizmo interneto platformų rinkos svarbą ir ypatumus, todėl jai reikia taikyti sektorinį požiūrį ir skirti ypatingą dėmesį; kviečia išnagrinėti galimybę dabartinėje sistemoje sukurti vieną bendrą informacinį punktą, skirtą turizmo ir transporto platformoms;

8. prašo Europos Komisijos išsamiau paaiškinti, kaip veikia kilmės šalies principas, įskaitant galimas nukrypti leidžiančias nuostatas, tuo siekiant užtikrinti teisinį tikrumą visoje ES;

9. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) padėčiai; rekomenduoja būsimuose teisės aktuose atsižvelgti į bendrojoje rinkoje veikiančių veiklos vykdytojų skirtumus; dar kartą ragina sumažinti nereikalingą administracinę naštą MVĮ, teikiančioms paslaugas transporto ir turizmo sektoriuje, ir atsižvelgti į tai, kad daug MVĮ turi ribotas galimybes gauti finansavimą; pabrėžia, kad reikia gerinti transporto ir turizmo sektoriaus MVĮ prieigą prie duomenų;

10. atkreipia dėmesį į labai specifinį transporto ir turizmo srities platformų turinio pobūdį, palyginti su kitais sektoriais, – kartais reikalaujama, kad jis atitiktų tikslius nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus; ragina imtis šiam sektoriui skirtos ES lygmeniu koordinuojamos iniciatyvos, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir laikantis bendrosios rinkos taisyklių, ir susitarti dėl kriterijų (pavyzdžiui, dėl leidimų, licencijų arba, kai taikytina, vietos ir nacionalinio teikiamos paslaugos registracijos numerio), kuriuos būtina atitikti norint teikti paslaugas platformoje, kad būtų palengvintas bendradarbiavimas ir išplėtos verslo galimybės; pabrėžia transporto ir turizmo sektorių bendradarbiaujamosios ekonomikos platformų, kuriose paslaugas teikia tiek pavieniai asmenys, tiek ir specialistai, svarbą; pabrėžia, kad svarbu vengti nustatyti neproporcingas informacijos teikimo prievoles ir užkrauti nereikalingą administracinę naštą visiems paslaugų teikėjams, visų pirma lygiarangių (angl. peer-to-peer) paslaugų teikėjams ir MVĮ;

11. ragina Komisiją stiprinti ryšius tarp suinteresuotųjų subjektų ir vietos valdžios institucijų trumpalaikės nuomos rinkoje ir teikiant judumo paslaugas; mano, kad Skaitmeninių paslaugų įstatymu turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą šioje rinkoje sukuriant valdymo sistemą, kuria įforminamas trumpalaikių nuomos ir judumo platformų ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, visų pirma siekiant dalytis geriausia patirtimi ir taip palengvinti jų kasdienę veiklą, taip pat nustatant trumpalaikės nuomos ir judumo platformų informacijos apie atitinkamus nacionalinius, regioninius ir vietos teisės aktus teikimo savo paslaugų teikėjams prievoles;

12. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2020 m. kovo mėn. pasiektą Komisijos susitarimą su tam tikromis trumpalaikės nuomos sektoriaus platformomis dėl dalijimosi duomenimis ir mano, kad tai padės vietos valdžios institucijoms geriau suprasti bendradarbiaujamosios ekonomikos raidą ir sudarys sąlygas patikimai ir nuolat keistis duomenimis, taigi padės formuoti duomenimis grindžiamą politikos; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir, pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, inicijuoti išsamesnę trumpalaikės nuomos interneto platformų dalijimosi duomenimis sistemą ir nustatyti įpareigojimą sisteminėms platformoms atitinkamai dalytis savo duomenimis su Eurostatu ir šalies, kurioje veikia paslaugų teikėjai, nacionaline statistikos tarnyba, laikantis visų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų[24];

13. atkreipia dėmesį į prieigos prie duomenų, duomenų perkeliamumo ir skaidraus duomenų valdymo svarbą platformų ekonomikoje; atkreipia dėmesį į itin svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant ir plėtojant politiką transporto ir turizmo srityse, taip pat kuriant naujas novatoriškas paslaugas, kuriomis prisidedama prie Europos konkurencingumo; mano, kad kai kurie duomenys taip pat yra viešoji gėrybė ir todėl palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl Europos duomenų strategijos, visų pirma bendrų Europos duomenų erdvių kūrimą strateginiuose ekonomikos sektoriuose, pvz., transporto ir judumo; pabrėžia, kad naudojant ir tvarkant duomenis reikia laikytis duomenų privatumo taisyklių;

14. atkreipia dėmesį į duomenų svarbą transporto sektoriui siekiant skatinti dirbtinio intelekto ir 5G technologijų vystymą ir kitas atitinkamas belaidžio ryšio tinklo technologijas bei susietąjį ir automatizuotą judumą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas įmonių inovacijoms, visapusiškai laikantis ES asmens privatumo ir duomenų apsaugos teisės aktų; mano, kad turi būti galima laisvai perduoti duomenis tarp transporto priemonių ir paslaugų teikėjų, todėl ragina Komisiją užtikrinti konkurencingą prieigą prie transporto priemonių duomenų techninės priežiūros ir remonto tikslais, taip pat judumo srities startuoliams;

15. pažymi, kad vadinamieji neapdoroti duomenys, t. y. duomenys, kurie dar nesutvarkyti, kad juos būtų galima naudoti, ir galintys apimti ne asmens duomenis, gali tarnauti svarbiems socialiniams tikslams; ragina Komisiją sukurti teisinę sistemą ir paskatų sistemą, pagal kurią būtų dalijamasi neapdorotais duomenimis su privačiuoju sektoriumi, viešosiomis institucijomis ir universitetais mokslinių tyrimų ir sąveikumo platformų bendradarbiavimo tikslais, visapusiškai laikantis duomenų privatumo taisyklių;

16. pabrėžia, kad reikia skatinti keitimąsi duomenimis, skaitmeninimą ir didžiuosius duomenis (angl. big data) transporto ir logistikos platformose, siekiant veiksmingiau organizuoti ir valdyti krovinių bei keleivių srautus ir naudotis infrastruktūra bei ištekliais; ragina Komisiją koordinuoti šias platformas ES lygmeniu siekiant pagerinti tiekimo grandinės matomumą, eismo valdymą realiuoju laiku ir krovinių srautus, taip pat supaprastinti ir sumažinti TEN-T administracinius formalumus, ypač pasienio ruožuose; primena naujausių tikralaikių kelionių ir eismo duomenų prieinamumo, sąveikumo ir keitimosi jais svarbą siekiant skatinti visų rūšių transporto, įskaitant miesto transportą, pasiūlą ir paklausą internete, laikantis ITS direktyvos[25]; ragina Komisiją įvertinti kliūtis, trukdančias atsirasti internetinei daugiarūšio transporto rinkai, skirtai miesto, regioninėms ir tolimojo susisiekimo transporto paslaugoms;

17. atkreipia dėmesį į paslauginio judumo (MaaS) platformų potencialą skaitmeninant, automatizuojant ir mažinant ES judumo priklausomybę nuo iškastinio kuro; ragina Komisiją įvertinti subalansuotų MaaS sistemų diegimą siekiant užkirsti kelią monopolijoms ir užtikrinti atitinkamų teisės aktų ir politikos vykdymą, taip pat sudaryti sąlygas vietos valdžios institucijoms vykdyti tam tikrą tokių sistemų kontrolę;

18. pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika, ypač platformos, gali daryti reikšmingą poveikį seniai nusistovėjusiems reguliuojamiems verslo modeliams daugelyje strateginių sektorių, pvz., transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose; todėl pabrėžia, kad reikia skatinti vienodas sąlygas, ypač novatoriams, įmonėms ir naujiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ ir startuolius, ir remtis Verslo platformos reglamentu[26], kad būtų išlaikyta dalyvių įvairovė, užtikrinta gera konkurencinė aplinka ir apribotas rinkos milžinų dominavimas; pabrėžia, kad Komisija turi skubiai nustatyti aiškius kriterijus ir pateikti „sisteminių platformų“ apibrėžtį; ragina kompetentingas institucijas ir toliau būti budrias, kad kelionių ir turizmo platformų rinkoje neatsirastų monopolijų, ir stebėti piktnaudžiavimo praktiką, pvz., pirmenybės teikimą tam tikriems arba savo produktams interneto paieškos sistemose, nes tai gali lemti nesąžiningą kainodarą ir pirkimo šališkumą;

19. pabrėžia, kad skaitmeninei ekonomikai turėtų būti būdingas užtikrintumas dėl darbo vietos ir panašios savarankiškai dirbančių asmenų ir tų, kurie turi tradicinį darbą, darbo sąlygos; ragina valstybes nares ir Europos Komisiją įvertinti nacionalinių užimtumo taisyklių ir ES darbo teisės nuostatų adekvatumą; 

20. pažymi, kad skaitmeninių platformų veikla transporto ir turizmo srityje turi teigiamą poveikį kuriant naujas darbo vietas, ypač jaunimui ir nekvalifikuotiems darbuotojams;

21. šiuo atžvilgiu palankiai vertina naują Direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų[27] ir Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių[28]; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip užtikrinamas acquis įgyvendinimas šioje srityje; primena, kad Europos Parlamentas šiuo metu rengia pranešimą „Tinkamos skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga –Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine raida“[29];

22. ragina sukurti tarptautinę valdymo sistemą, pagal kurią platformų operatoriai privalėtų laikytis tam tikrų būtiniausių teisių ir apsaugos principų ir kuri reglamentuotų duomenų naudojimą ir algoritminę atskaitomybę darbo rinkoje; primena visų kategorijų darbuotojų pagrindinę teisę, įtvirtintą ES pagrindinių teisių chartijoje, imtis kolektyvinių veiksmų savo interesams apginti;

23. pabrėžia, kad reikia skaidrumo transporto ir turizmo platformose, ypač dėl algoritmų, darančių poveikį paslaugoms, kainodarai, reklamai ir skaitmeniniams pasitikėjimo didinimo mechanizmams, pvz., reitingams ir peržiūroms, tačiau kartu reikia apsaugoti ir komercines paslaptis; ragina įgyvendinti esamą vartotojų apsaugos acquis ir laikytis Europos standartų, taip pat nustatyti išsamesnes ir aiškesnes taisykles dėl personalizuotos kainodaros, pasiūlymų ir reitingavimo loginio pagrindo, ypač kai tai daroma naudojant automatinę sprendimų priėmimo programinę įrangą; mano, kad vartotojai turėtų būti tinkamai informuojami, o jų teisės turėtų būti veiksmingai užtikrinamos; mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti patikrinti ir ištaisyti galimas klaidas, atsiradusias priimant automatizuotus sprendimus, taip pat siekti su tuo susijusios žalos atlyginimo;

24. primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti prietaisų, taikomųjų programų, duomenų saugyklų, paslaugų ir tinklų sąveikumą, kuris būtinas norint gauti visapusišką naudą, susijusią su informacinių ir ryšių technologijų (IRT), taip pat naudojamų transporto ir turizmo sektoriuose, diegimu;

25. pabrėžia, kad teikdamos paslaugas transporto ir turizmo srities interneto platformos turi skatinti tvarumą pagal Europos žaliojo kurso nuostatas; pabrėžia, kad skaitmeninimas gali atlikti svarbų vaidmenį didinant transporto ir turizmo sektorių tvarumą, ypač miestuose, ir pirmenybę teikiant efektyvesniam išteklių naudojimui ir per menkai eksploatuojamoms vietovėms, kurios tradiciškai negauna naudos iš turizmo; primena, kad gerai informuoti naudotojai yra svarbi tvaraus transporto ir turizmo varomoji jėga; ragina interneto platformas į savo siūlymus ir paslaugų teikimo sąlygas įtraukti aplinkai palankias alternatyvas ir ragina Europos Komisiją parengti transporto ir turizmo interneto platformų gaires, kuriose būtų numatytos priemonės ir informacija, kaip geriau informuoti savo klientus ir naudotojus apie teikiamų paslaugų poveikį aplinkai;

26. pabrėžia, kad dėl beprecedentės krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, labai padidėjo skaitmeninių paslaugų paklausa ir sustiprėjo poreikis ES stiprinti savo skaitmeninį suverenumą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti valstybių narių kontaktinių centrų tinklą ir sukurti ES masto platformą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija apie eismo srautus žaliuosiuose koridoriuose ir apie nacionalines transporto srities priemones; pabrėžia, kad reikia toliau remti bendradarbiavimą žaliųjų koridorių srityje, siekiant užtikrinti sklandų ES tiekimo grandinių veikimą ir prekių judėjimą ES transporto tinkle; ragina Komisiją užtikrinti ES koordinavimo platformos veiksmingumą ekonomikos atsigavimo etapu;

27. pabrėžia didelį COVID-19 krizės poveikį ES turizmo pramonei; ragina Komisiją sukurti ES platformą, kurioje visi turizmo sektoriaus suinteresuotieji subjektai galėtų keistis duomenimis ir informacija, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi ir skatinti tvarumą ekonomikos atsigavimo etapu.

 


PRIEDAS. NUOMONĖS REFERENTEI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą visiškai savanoriškai ir tik savo atsakomybe parengė nuomonės referentė. Rengdama šį Transporto ir turizmo komiteto nuomonės projektą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui nuomonės referentė gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų: „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“ (2020/2018(INL))

 

 

 

Subjektas ir (arba) asmuo

Europos vartotojų organizacijų asociacija (BEUC)

„Airbnb“

Organizacija „EU Travel Tech“

„Uber“

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU)

Demokratijos ir technologijų centras

Europos atostogų būsto asociacija (EHHA)

Mobilumo ir transporto GD

Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD

Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD

 

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

2.9.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Josianne Cutajar, Clare Daly, Angel Dzhambazki, Roman Haider

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41

+

ECR

Angel Dzhambazki, Peter Lundgren, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

GUE/NGL

Clare Daly, Kateřina Konečná, Elena Kountoura

NI

Mario Furore

PPE

Magdalena Adamowicz, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jörgen Warborn

Renew

José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet

S&D

Andris Ameriks, Johan Danielsson, Josianne Cutajar, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Petar Vitanov

Verts/ALE

Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz

 

1

-

NI

Dorien Rookmaker

 

5

0

ID

Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (22.7.2020)

<CommissionInt>pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui</CommissionInt>


<Titre> su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: geriau veikianti bendroji rinka“</Titre>

<DocRef>(2020/2018(INL))</DocRef>

Nuomonės referentė (*): <Depute>Petra Kammerevert</Depute>

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

(*) Susijęs komitetas (Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis)

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. yra tvirtai įsitikinęs, kad dabartinė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB[30] buvo labai sėkminga plėtojant elektroninę prekybą, tačiau kartu siūlo suderinti skaitmeninių paslaugų teisės aktus, kad į juos būtų įtraukti įvairūs informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, ir kad būtų nustatytos aiškesnės privalomos taisyklės ir atitinkama su jomis susijusi atsakomybė;

2. mano, kad iš esmės reikia nustatyti aiškesnes ir, kiek įmanoma, vienodas Sąjungos mastu taikomas taisykles ir nuoseklius reguliavimo procesus siekiant kovoti su žalingu turiniu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir dezinformacija ir apsaugoti nepilnamečius, taip pat nustatyti internetinės reklamos, itin tiksliai auditorijai adresuojamos reklamos ir sąžiningos e. prekybos taisykles, be to, dar ragina griežtai atskirti neteisėtą turinį, baudžiamąsias veikas ir neteisėtai bendrinamą turinį nuo žalingo turinio, neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos, nes kiekvienu atveju turėtų būti taikomos skirtingos priemonės ir taisyklės;

3. šiuo atveju supranta, kad „neapykantą kurstanti kalba“ – tai žodinė arba nežodinė komunikacija, kuria reiškiamas priešiškumas, nukreiptas prieš asmenį ar tam tikrą socialinę grupę arba tokios grupės narį, dažniausiai dėl užuominų į rasę, odos spalvą, religiją, kilmę, tautinę ar etninę grupę, seksualinę orientaciją, ir viešas pritarimas nusikaltimams, jų neigimas ar didelis jų menkinimas, taip pat žmonių kurstymas smurtauti dėl lyties; pabrėžia, kad šis traktavimas apima viešą smurto ar neapykantos kurstymą;

4. šiuo atveju supranta, kad „dezinformaciją“ sudaro visų formų melaginga, netiksli ar klaidinanti informacija, sukurta, pateikta ir skatinama siekiant padaryti žalos visuomenei ar pasipelnyti, ir kad „propagandą“ daugiausia sudaro strateginė komunikacija, sukurta ir įgyvendinama siekiant suklaidinti gyventojus ir pažeisti visuomenės teisę žinoti, taip pat asmenų teisę ieškoti ir gauti, taip pat skleisti visokią informaciją ir idėjas;

5. pabrėžia, kad bet kokiu nauju reglamentu turėtų būti siekiama padidinti skaidrumą, vienodą požiūrį, saugumą, laisvą apsisprendimą ir galutinių naudotojų pasitikėjimą jiems teikiamo turinio kontrole; prašo užtikrinti aukšto lygio paslaugų sąveikumą ir duomenų perkeliamumą, kartu išlaikant aukštus autorių teisių ir duomenų apsaugos standartus, taip pat duomenų suverenumą ir laisvą apsisprendimą;

6. primena, kad reglamentais turėtų būti siekiama apsaugoti pagrindines teises, visų pirma saviraiškos, informacijos, nuomonės ir žiniasklaidos laisvę, teisę į intelektinę nuosavybę, skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų įvairovę ir duomenų apsaugą, taip pat užtikrinti įvairią ir sąžiningą konkurenciją ir prieigą prie Europos kūrinių;

7. mano, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti sąvoką „teisėtą interesą turinčios trečiosios šalys„ ir kad tokios trečiosios šalys galėtų gauti patikimą informaciją apie informacinės visuomenės paslaugų teikėjus; apgailestauja, kad Direktyvos 2000/31/EB 5 straipsnyje nustatyti informacijos reikalavimai nebuvo iš esmės įgyvendinami; nepakenkiant mažųjų ir labai mažų įmonių konkurencingumui, ragina reikalauti, kad tam tikri interneto tarpininkai, pvz., domenų vardų registratoriai, prieglobos paslaugų teikėjai arba internetinės reklamos paslaugų teikėjai, tikrintų savo verslo klientų tapatybę palygindami komercinių naudotojų atitinkamų esamų ir turimų duomenų bazių identifikavimo duomenis pagal duomenų apsaugos teisės aktus, laikydamiesi protokolo „Pažink savo verslo klientą“ (angl. Know Your Business Customer (KYBC)), ir kad tarpininkai turėtų teisę ir pareigą atsisakyti arba nutraukti savo paslaugų teikimą, jei kompetentingos institucijos praneša melagingą arba itin klaidinančią informaciją apie klientų tapatybę; mano, kad protokolas „Pažink savo verslo klientą“ turėtų būti taikomas verslo klientams ir neturėtų poveikio atskirų naudotojų asmens duomenims;

8. pakartoja, kad svarbu užtikrinti saviraiškos ir informacijos, nuomonės bei spaudos laisvę; atsižvelgdamas į tai, kad laikantis Skaitmeninių paslaugų akto svarbu apsaugoti nepriklausomą žurnalistiką, todėl prieštarauja tolesniam teisėtai paskelbto teisėto turinio vertinimui, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama tuo, kad atitinkamas turinys, nors ir teisėtas, kelia rimtą susirūpinimą dėl didelės žalos, kurią jis gali sukelti; reikalauja, kad tokiu atveju informacinės visuomenės paslaugos teikėjo veiksmai būtų grindžiami teismo sprendimu; atkreipia dėmesį į tai, kad į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1808[31] taikymo sritį įtraukus dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjus ir socialinius tinklus, susijusius su audiovizualinio turinio platinimu, ir nedelsiant perkėlus į nacionalinę teisę būtų galima gerokai sumažinti žalingą turinį, dezinformaciją ir neapykantą kurstančias kalbas;

9. prašo nustatyti konkretesnes ir, kiek įmanoma, vienodai taikomas skaidrumo taisykles, nes socialiniuose tinkluose pašalinus turinį, jį perklasifikavus ar suteikus jam pirmenybę mažėja neteisėto turinio sklaida internete, taip pat kovojama su žalingu turiniu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir dezinformacija;

10. ragina reglamentuoti duomenimis grindžiamą komercinę ir itin tiksliai auditorijai adresuojamą reklamą ir taikyti griežtas skaidrumo taisykles; prašo privalomai ženklinti mokamą politinę reklamą internete, užtikrinant, kad ją lengvai atpažintų galutinis naudotojas; pabrėžia, kad mokama politinė reklama internete turėtų būti skaidri ir galutinis naudotojas galėtų matyti, kas sumokėjo už jos turinį;

11. pripažįsta, kad Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas padėjo užmegzti dialogą su platformomis ir reguliavimo tarnybomis; siūlo interneto platformoms taikyti veiksmingas ir tinkamas apsaugos priemones, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jos veiktų sklandžiai, proporcingai ir nediskriminuodamos, ir užkirsti kelią netyčiniam turinio, kuris nėra neteisėtas, pašalinimui; siūlo pasitelkus Demokratijos veiksmų planą įvertinti esamą nepilnamečių apsaugos ir kovos su žalingu turiniu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir dezinformacija teisinę sistemą ir tai, ar užtikrinamas veiksmingas jos įgyvendinimas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia veiksmingai naudotis bendru reguliavimu ir savireguliacija ir keistis geriausia patirtimi Sąjungos lygmeniu ir kad toks planas turi apimti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir mokslininkais; mano, kad su žalingo turinio, neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos platinimu geriausiai kovoti padedant piliečiams įgyti medijų ir skaitmeninio raštingumo žinių, taip pat ugdyti kritinį mąstymą ir stiprinant nepriklausomą profesionalią žurnalistiką ir žiniasklaidos kokybę; ragina stiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų ir (arba) įstaigų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų, siekiant geriau susidoroti su nepageidaujamomis pasekmėmis ir spręsti konkrečias problemas; atsižvelgdamas į tai mano, kad būtinas koordinavimas Sąjungos lygmeniu;

12. pripažįsta, kad turi būti išlaikytas principas, pagal kurį visiškai pasyvių skaitmeninių paslaugų, pavyzdžiui, interneto prieigos paslaugų, teikėjai neatsako už naudojantis jų paslaugomis perduodamą turinį, nes jie negali jo kontroliuoti (paprasto perdavimo kanalo taisyklė), neturi su juo tiesioginio sąlyčio arba jo neoptimizuoja, nes tai yra laisvo interneto kertinis akmuo, o aktyviųjų paslaugų teikėjams turėtų būti taikoma visapusiška atsakomybė už jų paslaugų turinį;

13. ragina įpareigoti informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, kad jie sužinoję apie neteisėtą turinį patys arba, kai apie tai jiems buvo pranešta, operatyviai jį ne tik pašalintų, bet ir apie tokį turinį praneštų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms dėl galimai toliau vykdytino tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo; susijusius metaduomenis operatoriai turi saugoti nustatytą laikotarpį ir tuo laikotarpiu perduoti juos tik kompetentingoms institucijoms paprašius;

14. pabrėžia, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai turėtų teikti suprantamą ir lengvai prieinamą informaciją apie tai, kaip jie tvarko neteisėtą turinį, ir bet kuriuo atveju informuoti turinio teikėjus apie tokio turinio pašalinimą, nurodydami teisinį pagrindą, galimybes prieštarauti bei veiksmingus skundų teikimo ir žalos atlyginimo mechanizmus; primena, kad visuose tolesniuose teismo procesuose turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos ir turi būti apsaugoti aukų asmens duomenys;

15. pabrėžia, kad dėl savanoriškų priemonių, kurias taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kovodami su neteisėtu ar žalingu turiniu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir dezinformacija, neturi būti ribojama jų atsakomybė;

16. reikalauja, kad įpareigojimai būtų taikomi taip, kad platformos, užimančios dominuojančią padėtį rinkoje arba turinčios didelę jos dalį (t. y. platformos, veikiančios kaip prieigos valdytojos, arba galimai rinkos struktūrą reguliuojančios platformos), būtų labiausiai reguliuojamos, o besikuriančios arba nišinės įmonės mažiau, nes didesnės ir įsitvirtinusios platformos gali sutelkti daugiau išteklių, kad koordinuotai atskleistų klaidinantį veikimą ir turinio moderavimą; pabrėžia, kad dominuojančių platformų operatoriai turi ne tik saugoti, bet ir aktyviai skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, nes šios platformos atlieka esminę funkciją užtikrinant prieigą prie naujienų, audiovizualinio turinio, taip pat kultūros ir meno kūrinių; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama patikimam kokybiškam žiniasklaidos turiniui, pritaikytam atitinkamoms rinkoms ir laikantis nacionalinės kalbos teisės aktų, ir jis turėtų būti lengvai prieinamas tokioms platformoms; pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ir skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, remti Europos kūrinius ir žiniasklaidos pliuralizmą, tokių platformų algoritmų naudojimas turėtų būti skaidrus ir galutinių naudotojų reguliuojamas, kad naudotojai suprastų, kaip suteikiama, klasifikuojama ar ribojama prieiga prie atitinkamo turinio ir galėtų rinktis; mano, kad bet kokia siūloma sistema turėtų būti papildyta patikima pagrindinių teisių apsaugos tvarka, nepažeidžiant nešališkos teisminės priežiūros galimybės;

17. ragina spręsti suklastotų paskyrų problemą ir konfiskuoti dezinformaciją skleidžiančių paskyrų pelną;

18. ragina stiprinti ir aiškiau apibrėžti teisinę sistemą siekiant užtikrinti, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai imtųsi veiksmingų priemonių, pvz., dažniau taikytų automatines aptikimo procedūras prižiūrint žmogui, ir operatyviai pašalintų neteisėtą turinį iš savo serverių ir užkirstų kelią pakartotiniam tokio turinio įkėlimui;

19. mano, kad tais atvejais, kai pažeidimas susijęs su tiesiogiai transliuojamu turiniu, informacinės visuomenės paslaugų teikėjai turi reaguoti iš karto, kai gauna pranešimą iš teisių turėtojų, ir atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją paaiškinti greito reagavimo sąvoką, kuri jau įtraukta į Direktyvą 2000/31/EB; taip pat nurodo naujausią nacionalinę teismų praktiką, kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjai buvo įpareigoti per 30 minučių pašalinti taisykles pažeidžiantį turinį;

20. siūlo geriau taikyti kilmės šalies principą ir tuo tikslu skatinti valstybes nares intensyviau bendradarbiauti užtikrinant, kad būtų paisoma teisėtų visuotinės svarbos ir viešųjų interesų, o tam yra būtinas aktyvesnis nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimas ir galiojančių procesinių taisyklių bei vykdymo užtikrinimo metodų peržiūra, kad tarpvalstybinėse bylose būtų užtikrinta tvaresnę ir veiksmingesnė teisėsauga;

21. primygtinai atkreipia dėmesį į tai, kad nuomonių įvairovės, informacijos, spaudos, meninės ir kultūrinės raiškos laisvės ir įvairovės apsauga ir skatinimas, nuosavybės teisės, taip pat tarpasmeninės komunikacijos privatumo apsauga turi būti subalansuotos ir yra liberalios demokratijos pagrindas tiek realiame gyvenime, tiek internete; todėl reikalauja, kad bet kokių technologiškai įmanomų priemonių, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtu ar žalingu turiniu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir dezinformacija internete, naudojimas šiame kontekste būtų grindžiamas teismine ir reguliavimo priežiūra; pabrėžia, kad dėl šių priemonių neturi būti taikomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, nes tai neatitinka Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio; taip pat pabrėžia, kad dėl šių priemonių negali būti nustatyta bendra viso turinio stebėjimo prievolė; siūlo, kad naudojant technologines ir konkrečias priemones, atitinkančias galiojančias teisines nuostatas, reikia tvirtų skaidrumo ir atskaitomybės garantijų, taip pat pajėgumų vykdyti aukštos kvalifikacijos asmenų atliekamą nepriklausomą ir nešališką priežiūrą; ragina Komisiją stengtis priimti vienodai taikomas ir veiksmingas taisykles dėl „pranešimo ir veiksmų“ procedūros, kad būtų paspartintas neteisėto ar neteisėtai bendrinamo turinio aptikimas ir pašalinimas, kartu užtikrinant, kad teisėtas ir teisėtai bendrinamas turinys liktų internete ir kad bet koks teisėto turinio pašalinimas, atliktas per klaidą, neturi lemti atskirų naudotojų tapatybės nustatymo ar asmens duomenų tvarkymo; ragina įpareigoti informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, kad jie sudarytų naudotojams galimybę naudotis skundų pateikimo ir žalos atlyginimo mechanizmais ir nepagrįstai nedelsdami skundus nagrinėtų;

22. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad bet kokių asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas, nepatenkantis į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680[32] ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679[33] taikymo sritį, būtų vykdomas laikantis teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principų, kaip numatyta Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 9 straipsnyje (Konvencija Nr. 108);

23. pabrėžia, kad reikia gerinti neprivačių subjektų, pvz., NVO, bibliotekų, kultūros institucijų, mokslinių tyrimų centrų, kultūros tinklų ir universitetų, patekimą į rinką;

24. ragina žiniasklaidos paslaugų teikėjams suteikti prieigą prie duomenų, generuotų teikiant jų sukurtas paslaugas ar turinį arba tiesiogiai su jais susijusių, jei paslaugos ir turinys siūlomi pasaulinėse skaitmeninėse platformose, kartu visais atvejais laikantis taisyklių dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, kad nekiltų nesąžininga konkurencija; ragina nustatyti griežtas apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui naudotojų duomenimis, be kita ko, užtikrinant algoritmų skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat prieigą prie atitinkamų duomenų tyrėjams ir viešosios priežiūros įstaigoms;

25. ragina Komisiją užtikrinti, kad platformų operatoriai suteiktų naudotojams galimybę naudotis skundų pateikimo ir žalos atlyginimo mechanizmais ir kad nepagrįstai nedelsdami skundus išnagrinėtų;

26. ragina priimti sprendimus, pagal kuriuos būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir vienodos galimybės patekti į bendrąją rinką sporto renginių organizatoriams ir paslaugų teikėjams iš visų valstybių narių;

27. ragina Komisiją užtikrinti, kad platformų operatoriai teiktų skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie atvejų, kai buvo neteisingai nustatyta, kad turinys neteisėtas arba kad juo buvo neteisėtai dalijamasi, skaičių ir kad kompetentingos institucijos pateiktų informaciją apie atvejų, kai dėl turinio pašalinimo buvo pradėtas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, skaičių;

28. mano, kad technologijų reglamentavimas turi būti įgyvendinamas taip, kad nenukentėtų inovacijos ir nebūtų varžoma saviraiškos laisvė; pabrėžia, kad atvira, tinklo ir technologijų atžvilgiu neutrali prieiga prie interneto turi būti ypač apsaugota teisės aktais, nes tai yra paslaugų ir sistemų būtinos sąveikos pagrindas, nes taip užtikrinama įvairovė, skatinama skaitmeninė kūryba, sudaromos sąlygos sąžiningai konkurencijai ir sukuriama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, kuri apima kiekvieno ES piliečio prieigą prie kokybiškos informacijos, žiniasklaidos švietimo, mokslo ir kultūros; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas vienodas ir nediskriminacinis požiūris į visų duomenų srautą Sąjungoje, ir dar kartą kritiškai išnagrinėti nulinio tarifo pasiūlymų poveikį konkurencijai Sąjungoje; pabrėžia, kad atvirojo kodo programinė įranga, atvirieji standartai ir atvirosios technologijos geriausiai tinka sąveikumui, sąžiningai konkurencijai ir prieinamumui užtikrinti;

29. ragina Komisiją nustatyti priemones, kuriomis platformos ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjai būtų įpareigoti užkirsti kelią nepilnamečiams prieiti prie pornografinio turinio; primena, kad toks turinys, kuris labai dažnai laisvai prieinamas, gali iš esmės destabilizuoti pačius jauniausius jiems atrandant savo emocijas ir seksualumą; pabrėžia, kad didelę interneto pornografinio turinio dalį sudaro seksistiniai stereotipai, kurie dažnai labai kenkia moterų orumui ar net prisideda prie prievartos ar smurto vaizdų laikymo norma; todėl pabrėžia, kad ginant moterų teises ir kovojant su smurtu dėl lyties ir seksualiniu smurtu reikia imtis ryžtingų veiksmų, siekiant veiksmingomis technologinėmis priemonėmis neleisti, kad nepilnamečiai susidurtų su tokiu turiniu; primena, kad šiuo klausimu reikia nustatyti plataus užmojo taisykles ir svarbu geriau bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad būtų apsaugoti nepilnamečiai;

30. pabrėžia, kad iš esmės pirmenybė turėtų būti teikiama konkrečių sektorių reglamentams, o ne horizontaliesiems reglamentams; atsižvelgdamas į tai ypač pabrėžia, kad būsimame skaitmeninių paslaugų akte kaip lex specialis visiškai pripažįstamos galiojančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų (ES) 2018/1808 ir (ES) 2019/790[34] nuostatos;

31. pabrėžia naujos skaitmeninės kultūros ir kūrybos pramonės ir skaitmeninių technologijų teikiamos pridėtinės vertės svarbą įvairiuose su kultūra, švietimu, žiniasklaida, sportu ir jaunimu susijusiuose sektoriuose; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais būtų sudarytos sąlygos plėtoti šią naują tendenciją, apsaugoti autorių ir kūrėjų kultūrinį ir kūrybinį darbą ir visiems, neatsižvelgiant į regioną ar valstybes nares, užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje;

 

32. pabrėžia, jog vis dažnesnis interneto naudojimas knygų rinkodarai turi būti derinamas su kultūrų įvairovę užtikrinančiomis priemonėmis, kad būtų galima visiems užtikrinti vienodas galimybes skaityti, garantuoti sąžiningo ir teisingo atlygio teisių turėtojams principo apsaugą ir leidinių įvairovę; pakartoja, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje būtina išlaikyti sąžiningą konkurenciją įtvirtinant sąveikumo principą;

33. primygtinai ragina spręsti įrenginių neutralumo klausimą, nes tik užtikrinant sąveiką su tinklo neutralumu gali būti sudarytos sąlygos ištisiniam įgalintų vartotojų sprendimo priėmimo procesui;

34. ragina valstybes nares bendradarbiaujant su interneto paslaugų teikėjais, Europolu ir Eurojustu užtikrinti, kad pranešimo ir pašalinimo procedūros būtų veiksmingesnės, siekiant, kad nebeliktų smurtinio ir vaikų pornografijos turinio.

 

 

 

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

13.7.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Christine Anderson, Andrea Bocskor, Vlad-Marius Botoş, Ilana Cicurel, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Romeo Franz, Alexis Georgoulis, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Victor Negrescu, Niklas Nienaß, Peter Pollák, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabel Benjumea Benjumea, Marcel Kolaja

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Angel Dzhambazki

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

PPE

Asim Ademov, Isabel Benjumea Benjumea, Andrea Bocskor, Tomasz Frankowski, Peter Pollák, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Milan Zver

S&D

Hannes Heide, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Victor Negrescu, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Massimiliano Smeriglio

RENEW

Vlad-Marius Botoş, Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva

ECR

Angel Dzhambazki, Dace Melbārde, Andrey Slabakov

GUE/NGL

Alexis Georgoulis, Niyazi Kizilyürek

 

3

-

VERTS/ALE

Romeo Franz, Marcel Kolaja, Niklas Nienaß

 

3

0

ID

Christine Anderson, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (7.9.2020)

<CommissionInt>pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“</Titre>

<DocRef>(2020/2018(INL))</DocRef>

Nuomonės referentas(*): <Depute>Patrick Breyer</Depute>

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi kai kurie klausimai, susiję su civiline ir komercine teise bei civilinės ir administracinės teisės vykdymo užtikrinimu, taip pat yra ypač svarbūs tik vartotojų santykiams bei konkurencingumui ir konkurencijai internete;

B. kadangi Direktyvoje 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos (E. komercijos direktyva) nustatytos taisyklės atliko itin svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas skaitmeninių paslaugų teikimui vidaus rinkoje ir jos yra labai svarbios apsaugant novatorišką verslo aplinką; kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti siekiama atnaujinti civilinius ir komercinius teisės aktus, reglamentuojančius internetinių platformų ir prieglobos paslaugų teikėjų pareigą suteikti įmonėms, naudotojams ir visai visuomenei užtikrintumą ir saugumą, nustatant aiškias internetinių platformų, įskaitant prekyvietes, pareigas;

C. kadangi įrodyta, jog daugelis neteisėtų produktų ir paslaugų siūlomi internetu, todėl būtina imtis veiksmų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą;

D. kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu, taikant veiksmingą ir subalansuotą teisinę sistemą, turėtų būti siekiama užtikrinti vartotojų pasitikėjimą elektroninės prekybos naudojimu, tuo pat metu suteikiant Europos startuoliams ir MVĮ galimybę įsitvirtinti rinkoje;

1. pabrėžia, kad tais atvejais, kai tai techniškai ir teisiškai įmanoma ir pagrįsta, turėtų būti reikalaujama, kad tarpininkai sudarytų sąlygas anonimiškai naudotis jų paslaugomis ir už jas mokėti, nes anonimiškumas veiksmingai užkerta kelią neteisėtam duomenų atskleidimui, tapatybės vagystei ir kitoms piktnaudžiavimo internete surinktais asmens duomenimis formoms; pažymi, kad tais atvejais, kai pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad komercinės veiklos subjektai atskleistų savo tapatybę, dominuojančių ar sisteminių prekyviečių paslaugų teikėjai galėtų būti įpareigoti patikrinti komercinės veiklos subjektų tapatybę; siūlo, kad turėtų būti išnagrinėti ir įdiegti nauji technologiniai sprendimo būdai, tiek naudotojų tapatybės nustatymo, tiek jų anonimiškumo užtikrinimo atvejams; patvirtina, kad tais atvejais, kai platformos nustato naudotojų tapatybę, jos negali šios tapatybės atskleisti be aiškaus ir laisva valia duoto sutikimo arba teisinio reikalavimo atskleisti informaciją;

2. būsimas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Skaitmeninių paslaugų akto turėtų visiškai derėti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, taip pat Sąjungos taisyklėmis, kuriomis užtikrinama vartotojų apsauga ir jų saugumas, privatumas ir asmens duomenys; primena apie pagrindinių E. komercijos direktyvos principų, t. y. kilmės šalies principo, ribotos atsakomybės sąlygos ir draudimo nustatyti bendrą stebėsenos prievolę, svarbą ir tai, kad jie turi toliau galioti pagal Skaitmeninių paslaugų aktą; pabrėžia, kad norint apsaugoti žodžio laisvę, išvengti įstatymų kolizijos bei nepagrįsto ir neveiksmingo geografinio blokavimo, taip pat siekiant suderintos bendrosios skaitmeninės rinkos, nereikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai pašalintų informaciją, kuri yra teisėta jų kilmės šalyje, arba panaikintų prieigą prie jos;

3. pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškią, vienodą ir aktualią reguliavimo sistemą, be kita ko, apimančią aiškias apibrėžtis; pažymi, kad reikia apibrėžti sąvoką „dominuojančios ar sisteminės platformos“ ir nustatyti jų charakteristikas;

4. pažymi, kad turint omenyje tai, kad asmenų veikla internete suteikia daug informacijos apie jų asmenybę ir sudaro galimybes, ypač dominuojančioms ar sisteminėms platformoms ir socialiniams tinklams, jais manipuliuoti, asmens duomenų, susijusių su naudojimusi skaitmeninėmis paslaugomis, rinkimas ir naudojimas turėtų apsiriboti tokia apimtimi, kuri tikrai būtina, kad būtų galima teikti paslaugą ir išrašyti sąskaitas naudotojams; pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisės aktų vykdymą, kad būtų galima apriboti turinio prieglobos platformų vykdomą asmens duomenų rinkimą siekiant sukurti išsamius tikslinės reklamos gavėjų profilius, remiantis, inter alia, naudotojų ir turinio prieglobos platformose laikomo turinio sąveika; ragina turinio prieglobos platformas naudoti tikslinę reklamą, remiantis naudotojo ankstesne sąveika su turiniu toje pačioje turinio prieglobos platformoje arba trečiosios šalies svetainėse, tik gavus išankstinį naudotojo sutikimą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir E. privatumo direktyvą; nurodo, kad valdžios institucijoms prieiga prie naudotojo metaduomenų suteikiama tik sunkiais nusikaltimais įtariamų asmenų veiklai tirti, gavus išankstinį teismo leidimą;

5. nerimauja dėl to, kad prisijungimo paslauga gali būti naudojama vartotojams sekti įvairiose platformose; rekomenduoja, kad vieno prisijungimo principu veikiančią paslaugą palaikantys paslaugų teikėjai, kurie užima dominuojančią padėtį rinkoje, privalėtų remti ir bent vieną atvirą ir sietinę autentifikavimo sistemą, veikiančią nenuosavybinės sistemos pagrindu;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant apsaugoti pagrindines teises ir užtikrinti teisinį tikrumą, Skaitmeninių paslaugų akte neturi būti vartojama teisiškai neapibrėžta sąvoka „žalingas turinys“, bet kalbama apie neteisėto turinio paskelbimą, laikantis principo „tai, kas neteisėta ne internete, taip pat yra neteisėta internete“; pažymi, kad automatinėmis priemonėmis negalima atskirti neteisėto turinio nuo turinio, kuris tam tikromis aplinkybėmis yra teisėtas; taip pat pažymi, kad žmogaus atliekama paslaugų teikėjų, jų darbuotojų ar rangovų automatinių ataskaitų peržiūra negali pagerinti turinio atpažinimo technologijų veikimo; todėl pabrėžia, kad, nedarant poveikio Autorių teisių direktyvos 17 straipsniui, Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti aiškiai pasisakoma prieš prievolę naudoti automatines priemones turinio moderavimo tikslais ir reglamentuojamas savanoriškas jų naudojimas, taip pat turėtų būti vengiama nustatyti pranešimo ir galutinio pašalinimo mechanizmus; primygtinai reikalauja, kad paslaugų teikėjų taikomos turinio moderavimo procedūros nelemtų jokių ex ante kontrolės priemonių, grindžiamų automatinėmis priemonėmis arba įkeliamo turinio filtravimu; pabrėžia, kad turinio moderatoriai turėtų būti tinkamai apmokomi ir jiems turėtų būti teikiama tinkama psichologinė pagalba; pažymi, kad svarbu žinoti, ar turinio moderavimo sprendimą priėmė žmogus, ar algoritmas, ir pastaruoju atveju, ar žmogus peržiūrėjo sprendimą; pažymi, kad turinio prieglobą vykdančios platformos, peržiūrėdamos ir valdydamos turinį, turi užtikrinti didesnį skaidrumą, todėl siūlo nustatyti dominuojančioms ar sisteminėms turinio prieglobos platformoms skirtą peržiūros mechanizmą, kad būtų galima įvertinti riziką, susijusią su jų turinio valdymo politika;

7. pažymi, kad svarbu esamai arba naujai Europos Sąjungos agentūrai ar įstaigai pavesti koordinuoti valstybių narių bendradarbiavimą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus ir nepriklausomų nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų tinklo veiklą;

8. pažymi, kad pagrindinių teisių standartų, susijusių su nuostatomis ir sąlygomis, kurias tarpininkai nustato savo paslaugų naudotojams, sąžiningumas ir jų laikymasis turi būti užtikrinami atliekant teisminę peržiūrą;

9. pabrėžia, kad siekiant konstruktyviai remtis E. komercijos direktyvos taisyklėmis ir užtikrinti teisinį tikrumą, taikytinuose teisės aktuose turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstomos skaitmeninių paslaugų teikėjų pareigos, o ne tik nustatoma bendra pareiga rūpintis; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninių paslaugų teikėjų atsakomybės teisinė sistema neturėtų priklausyti nuo neaiškių sąvokų, kaip, pvz., „aktyvus“ ir „pasyvus“ paslaugų teikėjų vaidmuo;

10. pabrėžia, kad atsakomybė už teisės nuostatų vykdymo užtikrinimą, sprendimų dėl veiklos internete teisėtumo priėmimą ir nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams kuo greičiau ir informavus paslaugų teikėją ir susijusias šalis pašalinti neteisėtą turinį arba panaikinti prieigą prie jo, taip pat ir socialiniuose tinkluose, siekiant apsaugoti naudotojus, turėtų visuomet tekti nepriklausomoms teisminėms institucijoms, kurios priima galutinį sprendimą; todėl perspėja dėl nuostatų, kuriomis platformos skatinamos naudoti savanoriškas priemones; pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrinta visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms ir apsaugotos naudotojų teisės pagal civilinę teisę, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų visapusiškai paisoma apsaugos priemonių ir teisių gynimo priemonių, susijusių su visomis platformų ir skaitmeninių paslaugų teikėjų taikomomis priemonėmis; mano, kad turinio šalinimo įpareigojimai turėtų būti taikomi prieglobos paslaugų teikėjams, kai tik jie, gavę galiojantį pranešimą, įgyja faktinių žinių apie neteisėtą turinį ir jo neteisėtą pobūdį, ir kad jie gali būti laikomi atsakingais už turinio, dėl kurio pateiktas pranešimas, vertinimą, visų pirma kalbant apie internetinės prekyvietės paslaugas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įpareigoti dominuojančios ar sisteminės prieglobos paslaugų teikėjus pranešti apie sunkius nusikaltimus kompetentingai teisėsaugos institucijai, gavus faktinių žinių apie tokius nusikaltimus;

11. pabrėžia, kad neteisėtas turinys turėtų būti pašalintas ten, kur jis talpinamas, ir kad iš prieigos teikėjų neturėtų būti reikalaujama blokuoti prieigą prie turinio;

12. pažymi, kad teisės aktų pažeidimų atvejais turėtų būti taikomos proporcingos sankcijos, kurios neapima galimybės asmenims naudotis skaitmeninėmis paslaugomis panaikinimo;

13. pabrėžia, kad potencialiai žalingo turinio, pvz., dezinformacijos ir neapykantą kurstančių kalbų, skleidimas socialiniuose tinkluose turėtų būti ribojamas suteikiant naudotojams galimybę kontroliuoti jiems siūlomą turinį; pabrėžia, kad turinio priežiūrai, grindžiamai naudotojo veiksmų sekimu, turėtų būti reikalingas išankstinis, visapusiškai informuoto naudotojo sutikimas ir kad naudotojams, atsisakiusiems duoti sutikimą, turėtų būti suteiktos kitos teisingos ir pagrįstos galimybės naudotis paslauga; siūlo, kad socialinių tinklų naudotojai turėtų teisę matyti savo laiko juostą chronologine tvarka, taikant turinio moderavimą arba netaikant jokio turinio moderavimo; siūlo, kad platformos, laikomos dominuojančiomis ar sisteminėmis, turėtų suteikti naudotojams galimybę naudotis naudotojams skirta programų sąsaja, kad turinio priežiūra būtų vykdoma pasitelkiant jų pasirinktą programinę įrangą arba paslaugas, jei tai techniškai įmanoma; pabrėžia, kad platformos turėtų užtikrinti didesnį automatizuotų sprendimų priėmimo procesų skaidrumą garantuojant, kad algoritmai nebūtų šališki, ir kad algoritmų sistemos sprendimų priėmimo procesai turi visada išlikti suprantami ir kuo skaidresni; primygtinai reikalauja, kad Skaitmeninių paslaugų aktu būtų uždrausta diskriminuojamoji turinio moderavimo praktika;

14. pabrėžia, kad siekiant įveikti centralizuotų tinklų susaistymo poveikį ir užtikrinti konkurenciją bei vartotojų pasirinkimą, dominuojančių socialinės žiniasklaidos paslaugų ir pranešimų siuntimo paslaugų naudotojams turėtų būti suteikta galimybė naudotis skirtingų platformų sąveika pasitelkiant atvirąsias sąsajas (tarpusavio sujungiamumas); ragina Komisiją uždrausti taikyti nuosavybinę ir uždarą skaitmeninių produktų ir paslaugų naudojimo įvairiose aplinkose ekosistemą, siekiant užtikrinti tikrą ir aukšto lygio sąveikumą ir teikti šiuos produktus ir paslaugas atviru formatu, kad juos būtų galima eksportuoti į bet kokią skaitmeninę aplinką;

15. pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akte reikia numatyti konkrečias ir išsamias taisykles, pvz., paaiškinti nuostatas dėl platformų ir socialinės žiniasklaidos paslaugų; mano, kad reikia patikslinti pranešimų apie turinį galiojimo ir tolesnių veiksmų sąlygas; taip pat mano, kad piktnaudžiavimo prevencija ir sankcijos už tokį piktnaudžiavimą, kuris visų pirma apima pakartotinius neteisingus arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio pranešimus apie turinį, turėtų būti grindžiamos esama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika; be to, pabrėžia, kad reikia apriboti platformų atsakomybę, susijusią su paslaugomis, visų pirma su žiniasklaidos turiniu, kuriam jau taikoma turinio teikėjo redakcinė kontrolė, išsamiai reglamentuota ir nepriklausomai bei veiksmingai prižiūrima pripažintos nepriklausomos kompetentingos institucijos pagal pranešimo ir veiksmų sistemą, atitinkančią E. komercijos direktyvoje įtvirtintus principus; mano, kad mažesni komerciniai ir nekomerciniai paslaugų teikėjai neturi būti įpareigojami laikytis tokių pat prievolių; pabrėžia, kad Europos MVĮ, įskaitant startuolius, turi sugebėti valdyti bet kokią skaitmeninių paslaugų srityje veikiančią teisinę sistemą, todėl joje visiems sektoriams turėtų būti nustatytos proporcingos prievolės ir aiškios apsaugos priemonės; pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akte nustatytomis taisyklėmis turėtų būti užkirstas kelias platformų operatoriams keisti turinį, kuriam taikoma turinio teikėjo redakcinė kontrolė, kaip numatyta Sąjungos teisėje; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad prireikus pašalinti bet kokį žiniasklaidos turinį, tai galėtų būti daroma tik remiantis teismo nutartimi; prieš panaikinant prieigą prie turinio, turinio teikėjai turi būti išklausomi, išskyrus atvejus, kai tai trukdytų ar keltų grėsmę vykstančiam nusikalstamos veikos tyrimui; mano, kad turėtų būti numatyti tinkami teisių gynimo mechanizmai pasitelkiant tiek ginčų sprendimo institucijas, tiek teismines institucijas, ir nustatant pagrįstus terminus; laikosi nuomonės, kad komerciniai prieglobos paslaugų teikėjai, kurie laikomi dominuojančiais arba sisteminiais, turėtų užtikrinti viešai ir anonimiškai prieinamą pranešimų apie tariamai neteisėtą turinį, skelbiamą jų platformose, teikimo mechanizmą; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis Skaitmeninių paslaugų aktas neturi nei pažeisti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taisyklių, nei padaryti jas nebeaktualiomis; pabrėžia, kad teisių turėtojams turėtų būti suteikta prieiga prie ne asmens duomenų, kuriuos sukuria jų turinys platformose arba kurie yra su juo susiję, laikantis Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų ir atlikus tinkamą poveikio vertinimą;

16. ypač rekomenduoja, kad platformose, kurios veikia kaip internetinės prekyvietės, naudotojams būtų suteikta informacija apie pagrindinius parametrus, lemiančius naudotojams pateikiamų produktų tvarką ir eiliškumą, atsižvelgiant į jų paieškos užklausas, visų pirma, jeigu paieškos užklausos rezultatui įtakos turėjo bet koks tiekėjo sumokėtas užmokestis, arba jeigu platformos operatorius veikia kaip tam tikrų produktų, kurie rodomi paieškos užklausos rezultatuose, tiekėjas;

17. pažymi, kad svarbu išplėsti Skaitmeninių paslaugų akto teritorinę taikymo sritį, kad ji taip pat apimtų trečiosiose šalyse įsisteigusių skaitmeninių paslaugų teikėjų veiklą, jeigu jie teikia paslaugas Sąjungoje; siūlo, kad tais atvejais, kai tarpininkai yra įsisteigę trečiojoje šalyje, jie turėtų paskirti teisinį atstovą, kuris būtų įsisteigęs Sąjungoje ir iš kurio būtų galima reikalauti atsakomybės dėl jų siūlomų produktų arba paslaugų;

18. siūlo, kad platformose, kuriose veikia prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams skirta reputacijos sistema, turi būti pateikta informacija apie tai, kaip nustatomi tokie reputacijos balai; šiuo atžvilgiu rekomenduoja, kad tokiose reputacijos sistemose pateikiami atsiliepimai būtų pagrįsti tikra patirtimi ir jų autoriai būtų sandorio šalys; pažymi, kad joks atsiliepimas neturėtų būti skelbiamas, jeigu jo autorius gavo kokį nors atlygį už tai, kad pateikė konkretų teigiamą arba neigiamą atsiliepimą;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad Skaitmeninių paslaugų akte ypatingą dėmesį reikėtų skirti neįgaliems naudotojams ir garantuoti jų galimybę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis; Komisija turėtų paskatinti paslaugų teikėjus sukurti technines priemones, kurios sudarytų sąlygas Sąjungoje gyvenantiems neįgaliesiems tinkamai naudotis interneto paslaugomis ir turėti iš jų naudos;

20. rekomenduoja, kad platformos, kuriose veikia prekių tiekėjų arba paslaugų teikėjų reputacijos sistema, sudarytų sąlygas dabartinius atsiliepimus perkelti į kitos platformos reputacijos sistemą paprašius tiekėjui, taip pat nutraukus platformos ir tiekėjo sutartį; pažymi, kad vartotojus reikia informuoti apie atsiliepimų kilmę, jeigu jie buvo perkelti iš kitos platformos.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

2.9.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Angel Dzhambazki, Ibán García Del Blanco, Jean-Paul Garraud, Esteban González Pons, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Stéphane Séjourné, Raffaele Stancanelli, Marie Toussaint, Adrián Vázquez Lázara, Axel Voss, Marion Walsmann, Tiemo Wölken, Lara Wolters, Javier Zarzalejos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Patrick Breyer, Emmanuel Maurel, Emil Radev

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Bart Groothuis

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20

+

PPE

Geoffroy Didier, Esteban González Pons, Emil Radev, Axel Voss, Marion Walsmann

S&D

Ibán García Del Blanco, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Tiemo Wölken, Lara Wolters

RENEW

Karen Melchior, Bart Groothuis, Stéphane Séjourné, Adrián Vázquez Lázara

VERTS/ALE

Patrick Breyer, Marie Toussain

ECR

Angel Dzhambazki, Raffaele Stancanelli

GUE/NGL

Emmanuel Maurel

NI

Mislav Kolakušić

 

1

-

ID

Gunnar Beck

 

3

0

PPE

Javier Zarzalejos

ID

Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (16.7.2020)

<CommissionInt>pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>su rekomendacijomis Komisijai dėl skaitmeninių paslaugų akto: geriau veikianti bendroji rinka</Titre>

<DocRef>(2020/2018(INL))</DocRef>

Nuomonės referentas(*): <Depute>Paul Tang</Depute>

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą:

  į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad teikiant skaitmenines paslaugas ir rengiant jas pagrindžiančius algoritmus privalo būti visapusiškai užtikrinamos pagrindinės teisės, ypač privatumas ir asmens duomenų apsauga, nediskriminavimas ir saviraiškos bei informacijos laisvė, vaikų teisės, įtvirtintos Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; todėl ragina Komisiją įgyvendinti prievolę užtikrinti algoritmų nediskriminavimą, skaidrumą ir paaiškinamumą, sankcijas už tokių prievolių nevykdymą bei žmogaus įsikišimo galimybę, taip pat siekiant padėti laikytis reikalavimų ir užtikrinti jų vykdymą, imtis kitų atitikties priemonių, pvz.: stebėsenos, įvertinimo, nepriklausomo audito ir specialaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis; mano, kad rizika pagrįstas požiūris turėtų būti paremtas aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis, taikomomis algoritmams, kurie gali kelti grėsmę pagrindinėms teisėms ir laisvėms; pabrėžia, kad algoritmų skaidrumo ir paaiškinamumo koncepcijos esmė turėtų būti ta, kad vartotojui teikiama informacija būtų pateikiama glaustai, skaidriai, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, visų pirma konkrečiai vaikui skirtos informacijos atveju;

2. pabrėžia, kad siekiant sparčiai plėtoti skaitmenines paslaugas reikia priimti griežtą ir ateičiai tinkamą teisės aktų sistemą, kuria būtų apsaugoti asmens duomenys ir privatumas; pažymi, kad Elektroninės komercijos direktyva buvo priimta 2000 m., tačiau nuo to laiko duomenų apsaugos tvarka buvo iš esmės atnaujinta; todėl primena, kad bet kokia būsima Skaitmeninių paslaugų akto nuostata visapusiškai atsižvelgiama į plačią pagrindinių teisių sistemą ir Europos privatumo ir duomenų apsaugos tvarką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visi skaitmeninių paslaugų teikėjai turi visapusiškai laikytis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, tokių kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl Bendrosios duomenų apsaugos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (EB) 2002/58 dėl E. privatumo, kuri šiuo metu yra peržiūrima, ir užtikrinti saviraiškos laisvę bei nediskriminavimą bei garantuoti jų sistemų ir paslaugų saugumą ir saugą;

3. pabrėžia, kad svarbu duomenims taikyti veiksmingą ištisinį šifravimą, nes tai būtina pasitikėjimui internetu ir jo saugumui užtikrinti bei veiksmingai užkirsti kelią nesankcionuotai trečiųjų šalių prieigai; pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, suteikiant teisinį aiškumą dėl teisės aktuose pateiktų sąvokų ir apibrėžčių, jį taikant visiems susijusiems subjektams, siūlantiems skaitmenines paslaugas Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsisteigę Sąjungoje, ar už jos ribų; pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų būti perspektyvus ir prisitaikantis prie atsirandančių naujų technologijų, darančių poveikį bendrajai skaitmeninei rinkai; pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti išsaugota teisę anonimiškai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, kai dėl paslaugos pobūdžio arba galiojančių teisės aktų nereikalaujama nustatyti naudotojo arba kliento tapatybės arba tapatumo;

4. pažymi, kad asmenų veikla internete suteikia gilių įžvalgų apie jų asmenybę ir leidžia jais manipuliuoti, todėl bendras ir beatodairiškas asmens duomenų apie kiekvieną jų naudojimąsi paslaugomis ir jų sąveikas internete rinkimas neproporcingai pažeidžia teisę į privatumą; patvirtina, kad vartotojai, naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis, turi teisę nebūti nuolat stebimi; pabrėžia, kad, vadovaujantis jurisprudencija dėl ryšių metaduomenų, valdžios institucijoms prieiga prie paslaugų gavėjo abonento ir metaduomenų suteikiama tik įtariamuosius sunkiais nusikaltimais tirti, gavus išankstinį teismo leidimą; tačiau yra įsitikinęs, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai neturi saugoti duomenų teisėsaugos tikslais, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisę nepriklausoma kompetentinga valdžios institucija tiesiogiai nurodo tikslingai saugoti atskiro naudotojo duomenis;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai vienkartinio prisijungimo atveju tuo metu, kai registruojamasi prie paslaugos, skaitmeninių paslaugų teikėjai be reikalo renka tokius asmens duomenis, kaip lytis, mobiliojo telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir pašto adresas; ragina Komisiją sukurti viešąją paslaugą kaip alternatyvą privačioms vieno prisijungimo sistemoms. pabrėžia, kad ši paslauga turėtų būti plėtojama taip, kad prisijungimo teikėjui rinkti atpažįstamus prisijungimo duomenis techniškai būtų neįmanoma, o surinktų duomenų būtų kuo mažiau; ragina Komisiją įtraukti skaitmeninių paslaugų prievolę visada suteikti ir automatinę prisijungimo rankiniu būdu galimybę; rekomenduoja Komisijai taip pat sukurti skaitmeninių paslaugų naudotojams skirtą amžiaus patikros sistemą, kaip viešąją paslaugą, ypač siekiant apsaugoti nepilnamečius; pabrėžia, kad abi viešosios paslaugos neturėtų būti naudojamos naudotojams sekti įvairiose interneto svetainėse ir nebūtų naudojama komerciniais tikslais; jos turėtų būti saugios, skaidrios, jomis turėtų būti tvarkomi tik naudotojo tapatybei nustatyti būtini duomenys ir jos neturėtų būti taikomos jokioms kitoms skaitmeninėms paslaugoms, išskyrus tas, kurioms reikia asmens tapatybės nustatymo, tapatumo nustatymo ar amžiaus patikrinimo, ir turėtų būti naudojamos tik teisėtu tikslu ir jokiu būdu negali būti naudojamos bendrai prieigai prie interneto riboti; pabrėžia, kad tais atvejais, kai reikalingas tam tikros rūšies oficialus tapatybės nustatymas ne internetu, reikia sukurti lygiavertę saugią internetinę elektroninės tapatybės nustatymo sistemą;

6. pabrėžia, kad svarbu naudotojams suteikti daugiau galių, susijusių su jų pačių pagrindinių teisių užtikrinimu internete; pakartoja, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai turi gerbti ir užtikrinti savo naudotojų teisę į duomenų perkeliamumą, kaip nustatyta Sąjungos teisėje; pabrėžia, kad sunkumai, su kuriais susiduria asmenys, norintys užtikrinti savo asmens duomenų apsaugą ir privatumo teises dominuojančių platformų, kurios veikia daugelyje rinkų ir turi daug susijusių įmonių, atžvilgiu; todėl prašo valstybių narių ir skaitmeninių paslaugų teikėjų įdiegti skaidrius, nesudėtingus, veiksmingus, sąžiningus ir greitus skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, pagal kuriuos asmenys galėtų pasinaudoti ir vykdyti savo teises pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir kuriuos pasitelkdami naudotojai galėtų užginčyti jų turinio pašalinimą iš interneto; ragina skaitmeninių paslaugų teikėjus sukurti vieną bendrą informacinį punktą visoms savo pagrindinėms skaitmeninėms platformoms, kuriame naudotojų prašymai galėtų būti persiųsti tinkamam gavėjui; taip pat pažymi, kad naudotojai visada turėtų būti aiškiai informuojami, ar jie bendrauja su žmogumi, ar su mašina;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad biometriniai duomenys priskiriami specialiai asmens duomenų kategorijai, kuriai taikomos atskiros duomenų tvarkymo taisyklės; pažymi, kad biometriniai duomenys gali būti ir yra vis dažniau naudojami asmenų tapatybei nustatyti ir autentiškumui patvirtinti, be kita ko, kai kuriose konfidencialiose srityse, pvz., bankininkystės ir tokių pagrindinių paslaugų, kaip sveikatos priežiūra, ir nors tai suteikia galimų pranašumų, ypač aukštesnį saugumo lygį, palyginti su raidinėmis skaitmeninėmis saugumo užtikrinimo priemonėmis arba PIN kodais, kai sunku fiziškai naudotis pagrindinėmis priemonėmis, tačiau tai kelia didelę riziką teisei į privatumą ir duomenų apsaugai ir jas pažeidžia, kai tai atliekama be duomenų subjekto sutikimo, ir sudaro sąlygas tapatybės klastojimui; todėl ragina Komisiją į Skaitmeninių paslaugų aktą įtraukti prievolę skaitmeninių paslaugų teikėjams saugoti biometrinius duomenis tik pačiame įrenginyje, išskyrus atvejus, kai teisės aktais numatytas duomenų saugojimas pagrindinėje atmintinėje, naudotojams visada suteikiant alternatyvą standartizuoto biometrinių duomenų rinkinio naudojimui teikiant paslaugas ir įsipareigoti aiškiai informuoti vartotojus apie biometrinių duomenų naudojimo riziką; pabrėžia, kad negalima atsisakyti suteikti skaitmeninę paslaugą, jeigu asmuo nesutinka leisti naudoti biometrinius duomenis;

8. atkreipia dėmesį į galimą neigiamą prie individualių poreikių pritaikytos reklamos, visų pirma itin tikslios ir vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos, kurią vykdo reklamos stebėjimo tarpininkai ir tikruoju laiku veikiančios prekybos pasiūlymų platformos (angl. real-time bidding platforms) ir asmenų, ypač nepilnamečių, vertinimo poveikį, kadangi yra kišamasi į asmens privatų gyvenimą, todėl kyla klausimų dėl duomenų rinkimo ir naudojimo reklamos pritaikymui prie individualių poreikių ir galimybėms sutrikdyti demokratinius procesus ir rinkimus, produktų ar paslaugų siūlymo ar kainų nustatymo tikslais; supranta interneto platformų iniciatyvą nustatyti apsaugos priemones, pvz., skaidrumą, didesnę naudotojų kontrolę ir pasirinkimą, kaip nurodyta Kovos su dezinformacija praktikos kodekse; todėl ragina Komisiją nustatyti griežtus apribojimus tikslinei reklamai, grindžiamai asmens duomenų rinkimu, pirmiausia uždraudžiant tarpkontekstiniu mastu naudojamą elgesiu grindžiamą reklamą, nepakenkiant mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms; primena, kad šiuo metu pagal E. privatumo direktyvą leidžiama tik, kad tikslinė reklama būtų grindžiama sutikimu ir kad kitais atvejais reklama yra neteisėta, ir todėl ragina Komisiją uždrausti diskriminacinę praktiką teikiant paslaugas ar produktus;

9. stebi, kaip skaitmeninės paslaugos bendrai veikia neinternetiniame pasaulyje, pavyzdžiui, transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose; pažymi, kad vietos valdžios institucijos ir viešasis sektorius gali pasinaudoti tam tikrų rūšių skaitmeninių paslaugų duomenimis, kad pagerintų, pavyzdžiui, savo miestų planavimo politiką; primena, kad asmens duomenų rinkimui, naudojimui ir perdavimui, be kita ko, tarp privačiojo ir viešojo sektorių, taikomos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad jos pasiūlymas dėl Skaitmeninių paslaugų akto nebūtų nesuderinamas su šiuo tikslu;

10. ragina glaudžiau bendradarbiauti skaitmeninių paslaugų reguliavimo priežiūros srityje, todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionalinėms ir Europos priežiūros įstaigomis ir atliekant kasmetinius nepriklausomus išorės auditus, sukurti Skaitmeninių paslaugų akto taikymo ir skaitmeninių paslaugų priežiūros sistemą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama skaitmeninių paslaugų teikėjų algoritmams, vidaus politikai ir tinkamam vidaus stabdžių ir atsvarų veikimui, tinkamai atsižvelgiant į Sąjungos teisę ir visomis aplinkybėmis į paslaugų naudotojų pagrindines teises, atkreipiant dėmesį į didžiulę nediskriminavimo ir saviraiškos bei informacijos laisvės svarbą atviroje ir demokratinėje visuomenėje, ir pavesti ES agentūroms ir kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms stebėti, kaip įgyvendinamas Skaitmeninių paslaugų aktas;

11. susirūpinęs pažymi, kad valstybių narių priežiūros institucijos patiria įtampą dėl išaugusios atsakomybės ir užduočių apsaugoti asmens duomenis ir dėl to, kad trūksta tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę, kad didelės tarptautinės technologijų įmonės prisidėtų prie priežiūros institucijų išteklių;

12. pažymi, kad teikiant skaitmenines paslaugas naudojami pažangūs algoritmai, kuriais analizuojami arba numatomi asmeniniai pomėgiai, interesai ar elgesys, ir kurie yra naudojami skleisti ir užsakyti turinį, pristatomą tų paslaugų naudotojams; pabrėžia, kad tai, kaip veikia šie algoritmai ir kaip užsako rodomą medžiagą, yra vartotojams nematoma ar nėra paaiškinta, dėl ko jie netenka pasirinkimo galimybių bei kontrolės, susidaro „informaciniai šuliniai“ ir kyla nepasitikėjimas skaitmeninėmis paslaugomis; todėl ragina Komisiją Skaitimeninių paslaugų akto pasiūlyme įtvirtinti galimybę naudotojams susipažinti su turiniu be kuravimo, suteikti daugiau galimybių kontroliuoti tai, kaip rūšiuojamas jiems skirtas turinys, įskaitant tokias galimybes, taikomas ir ne jų įprastiniam turiniui, bei visiškai atsisakyti bet kokio turinio kuravimo; ragina Komisiją taip pat parengti rūpestingumo pareigos sistemą, pagal kurią skaitmeninės paslaugos būtų atsakingos ir atskaitingos už turinio kuravimą, kuris turėtų būti apibrėžtas išsamiose sektorinėse gairėse, ir įpareigoti užtikrinti skaitmeninių paslaugų vykdomo turinio kuravimo skaidrumą;

13. pabrėžia, kad, laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo, Skaitmeninių paslaugų aktu turėtų būti reikalaujama, kad skaitmeninių paslaugų tarpininkams suteikti galimybes maksimaliai anonimiškai naudotis jų paslaugomis ir už jas atsiskaityti, kai tai techniškai įmanoma ir to neriboja konkretūs teisės aktai, nes anonimiškumas veiksmingai užkerta kelią neleistinam atskleidimui, tapatybės vagystėms ir kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui internetu surinktais asmens duomenimis; pabrėžia, kad tik tais atvejais, kai pagal galiojančius teisės aktus reikalaujama, kad įmonės atskleistų savo tapatybę, pagrindinių rinkų teikėjai galėtų būti įpareigoti patikrinti jų tapatybę, o kitais atvejais teisė anonimiškai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis turėtų būti išsaugota;

14. pabrėžia, kad vis dar esama tam tikrų skirtumų tarp interneto ir ne interneto pasaulių, pvz., anonimiškumo, valdančiojo subjekto nebuvimo, galios pusiausvyros ir techninių pajėgumų atžvilgiu; pabrėžia, kad dėl skaitmeninės ekosistemos pobūdžio neteisėtas turinys internete gali būti lengvai padaugintas, o jo neigiamas poveikis sustiprintas per labai trumpą laiką; pažymi, kad neteisėtas turinys internete ne tik mažina pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis, bet taip pat gali turėti rimtų bei ilgalaikių pasekmių asmenų saugai ir pagrindinėms teisėms; mano, kad svarbu pabrėžti, jog tai, „kas neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete“;

15. laikosi nuomonės, kad bet kokia Skaitmeninių paslaugų akte nustatyta priemonė turėtų būti susijusi tik su neteisėtu turiniu, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje ir nacionalinėse jurisdikcijose, ir neturėtų apimti teisiškai neaiškių ir neapibrėžtų terminų, pvz., „žalingo turinio“, nes susitelkiant ties tokiu turiniu galėtų kilti rimtas pavojus pagrindinėms teisėms, ypač žodžio laisvei;

16. pabrėžia, kad atsakomybė už teisės nuostatų vykdymo užtikrinimą, sprendimų dėl veiklos ir turinio internete teisėtumo priėmimą ir nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo tenka nepriklausomoms kompetentingoms valdžios institucijoms; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad oficialūs nepriklausomų kompetentingų valdžios institucijų sprendimai pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo būtų tikslūs, tinkamai pagrįsti ir jais būtų gerbiamos pagrindinės teisės;

17. ragina gerinti nepriklausomų kompetentingų valdžios institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti greitą ir teisingą informacijos srautą, tinkamą ir savalaikį neteisėto turinio pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, kai tai nurodo nepriklausomos kompetentingos valdžios institucijos, ir užtikrinti sėkmingą galimų nusikaltimų tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;

18. pakartoja, kad, siekiant užtikrinti, kad turinio teikėjams būtų suteikta galimybė apskusti teisine tvarka, būtina suteikti galimybę naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis; todėl primygtinai ragina priimti taisykles dėl skaidrių pranešimo ir veiksmų mechanizmų, kuriais būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, skirtos skaidriam, veiksmingam, sąžiningam ir greitam skundų nagrinėjimo mechanizmui, ir galimybėms siekti veiksmingų teisių gynimo priemonių dėl internetinio turinio pašalinimo;

19. dėl to pabrėžia, kad siekiant apsaugoti žodžio laisvę, išvengti įstatymų kolizijos, išvengti nepagrįsto ir neveiksmingo geografinio blokavimo ir siekti suderintos bendrosios skaitmeninės rinkos, nereikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai taikytų vienos valstybės narės nacionalinius žodžio laisvės apribojimus kitoje valstybėje narėje, ar pašalintų informaciją, kuri yra teisėta jų įsisteigimo šalyje, arba panaikintų prieigą prie jos;

20. todėl pažymi su susirūpinimu, kad didėja nacionalinių teisės aktų, skirtų kovai su neteisėtu ar žalingu turiniu, susiskaidymą; todėl pabrėžia, kad, būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą; pabrėžia tokio dialogo svarbą, ypač atsižvelgiant į nacionalinius skirtumus, susidarančius, kaip šalys apibrėžia, kas yra teisėtas turinys;

21. ragina skaitmeninių paslaugų teikėjus, kurie savo iniciatyva šalina tariamai neteisėtą turinį iš interneto, tai daryti atsargiai, proporcingai ir nediskriminuojant, taip pat visomis aplinkybėmis tinkamai atsižvelgiant ypač į pagrindines naudotojų teises ir į didžiulę saviraiškos ir informacijos laisvės svarbą atviroje ir demokratinėje visuomenėje, kad būtų išvengta turinio, kuris nėra neteisėtas, pašalinimo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad interneto tarpininkams turėtų būti nustatyti skaidrumo įpareigojimai, susiję su kriterijais, taikomais sprendžiant dėl turinio pašalinimo ar prieigos prie jo panaikinimo ir technologijomis, naudojamomis siekiant užtikrinti būtinų apsaugos priemonių taikymą bei išvengti diskriminacijos ir nereikalingo pašalinimo ar prieigos prie turinio panaikinimo; be to, ragina skaitmeninių paslaugų teikėjus imtis būtinų priemonių, kad būtų nustatytas ir paženklintas socialinių tinklų botų įkeltas turinys;

22. atsižvelgdamas į tai pažymi, kad automatizuotomis priemonėmis šiuo metu neįmanoma atskirti neteisėto turinio nuo turinio, kuris tam tikromis aplinkybėmis yra teisėtas, ir pabrėžia, kad visoms tokioms priemonėms turi būti taikoma žmogaus vykdoma priežiūra ir užtikrinamas visiškas projektavimo ir veikimo skaidrumas; pabrėžia, kad paslaugų teikėjų, jų darbuotojų arba rangovų atliekama automatinių ataskaitų peržiūra neišsprendžia šios problemos, nes privataus sektoriaus darbuotojams trūksta valdžios institucijoms būdingo nepriklausomumo, kvalifikacijos ir atskaitomybės; todėl pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akte turi būti aiškiai draudžiama bet kokia prievolė prieglobos paslaugų teikėjams ar kitiems techniniams tarpininkams taikyti automatines turinio moderavimo priemones; todėl prašo skaitmeninių paslaugų teikėjų, kurie savo iniciatyva nori apriboti tam tikrą teisėtą savo naudotojų turinį, apsvarstyti galimą tokio turinio ženklinimą, užuot jo šalinimą iš interneto;

23. pabrėžia, kad valdžios institucijos neturėtų nei de jure, nei de facto, įskaitant ex-ante priemonėmis, nustatyti skaitmeninių paslaugų teikėjams jokių įpareigojimų stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei nustatyti bendro įpareigojimo aktyviai ieškoti neteisėtą veiklą rodančio turinio, jį moderuoti ar filtruoti; taip pat yra įsitikinęs, kad neturėtų būti reikalaujama, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai užkirstų kelią neteisėto turinio įkėlimui; todėl siūlo, kai tai įmanoma technologiniu požiūriu, remiantis pakankamai pagrįstais nepriklausomų kompetentingų valdžios institucijų nurodymais ir visapusiškai atsižvelgiant į konkrečias turinio aplinkybes, reikalauti, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai vykdytų periodines atskirų turinio dalių, kurias teismas jau pripažino neteisėtomis, paieškas, su sąlyga, kad informacijos, susijusios su tokiu draudimu, stebėsena ir paieška apsiribotų informacija, kuria perduodama informacija, kurios turinys iš esmės lieka nepakitęs, palyginti su turiniu, dėl kurio buvo konstatuotas neteisėtumas, ir kuriame yra elementai, nurodyti draudime, ir kurie, vadovaujantis 2019 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-18/18[35], yra tapatūs turiniui arba jam lygiaverčiai, kad prieglobos paslaugų teikėjui nereikėtų atlikti nepriklausomo tokio turinio įvertinimo;

24. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įpareigoti prieglobos paslaugų teikėjus pranešti kompetentingai teisėsaugos institucijai apie neteisėtą turinį, kuris yra laikomas sunkiu nusikaltimu, gavus žinių apie tokius nusikaltimus; taip pat ragina Komisiją, valstybes nares ir prieglobos paslaugų teikėjus sukurti skaidrius pranešimo mechanizmus, pagal kuriuos naudotojai galėtų pranešti atitinkamoms institucijoms apie galimai neteisėtą turinį; taip pat prašo valstybių narių pagerinti prieigą prie jų teisingumo ir teisėsaugos sistemų ir jų veiksmingumą nustatant internetinio turinio neteisėtumą ir sprendžiant ginčus, susijusius su turinio pašalinimu iš interneto ar prieigos prie jo panaikinimu;

25. pabrėžia, kad siekiant konstruktyviai remtis Elektroninės komercijos direktyvos taisykles ir užtikrinti teisinį tikrumą, taikomi teisės aktai turėtų būti proporcingi ir aiškiai išdėstyti skaitmeninių paslaugų teikėjų pareigas, o ne tik nustatyti bendrą pareigą rūpintis; pabrėžia, kad tam tikros pareigos gali būti išsamiau apibrėžtos sektorių teisės aktuose; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninių paslaugų teikėjų atsakomybės teisinė sistema neturėtų priklausyti nuo neaiškių sąvokų, pvz., „aktyvus“ ir „pasyvus“ paslaugų teikėjų vaidmuo;

26. mano, kad infrastruktūros paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir kitos skaitmeninių paslaugų teikėjams paslaugas teikiančios įmonės neturi būti laikomi atsakingais už turinį, kurį naudotojas įkelia arba atsisiunčia savo iniciatyva; mano, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai, palaikantys tiesioginį ryšį su naudotoju ir galintys pašalinti atskiras naudotojo turinio dalis iš interneto, turi būti laikomi atsakingais tik jei jie operatyviai nereaguoja į tinkamai pagrįstus nepriklausomų kompetentingų valdžios institucijų nurodymų, esant faktinėms žinioms, pašalinti neteisėtą turinį ar veiklą iš interneto.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

16.7.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

23

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Adamowicz, Konstantinos Arvanitis, Katarina Barley, Pietro Bartolo, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Marcel de Graaff, Lena Düpont, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Sylvie Guillaume, Andrzej Halicki, Balázs Hidvéghi, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Lívia Járóka, Fabienne Keller, Peter Kofod, Moritz Körner, Juan Fernando López Aguilar, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Martin Sonneborn, Sylwia Spurek, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Abir Al-Sahlani, Bartosz Arłukowicz, Malin Björk, Delara Burkhardt, Gwendoline Delbos-Corfield, Nathalie Loiseau, Erik Marquardt, Sira Rego, Domènec Ruiz Devesa, Paul Tang, Hilde Vautmans, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Sven Mikser

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

PPE

Bartosz Arłukowicz

S&D

Katarina Barley, Pietro Bartolo, Delara Burkhardt, Caterina Chinnici, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Juan Fernando López Aguilar, Sven Mikser, Javier Moreno Sánchez, Domènec Ruiz Devesa, Sylwia Spurek, Paul Tang, Bettina Vollath, Elena Yoncheva

Renew

Abir Al-Sahlani, Sophia in 't Veld, Moritz Körner, Maite Pagazaurtundúa, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans

ID

Nicolaus Fest, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche

Verts/ALE

Saskia Bricmont, Damien Carême, Gwendoline Delbos-Corfield, Erik Marquardt, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik

GUE/NGL

Konstantinos Arvanitis, Malin Björk, Clare Daly, Sira Rego

NI

Laura Ferrara, Martin Sonneborn, Milan Uhrík

 

4

-

PPE

Javier Zarzalejos

ID

Nicolas Bay, Jean-Paul Garraud, Marcel de Graaff

 

23

0

PPE

Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Andrzej Halicki, Balázs Hidvéghi, Lívia Járóka, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Tomas Tobé, Tomáš Zdechovský

Renew

Fabienne Keller, Nathalie Loiseau

ECR

Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

28.9.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Hynek Blaško, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Kim Van Sparrentak, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna-Michelle Asimakopoulou, Maria da Graça Carvalho, Anna Cavazzini, Edina Tóth

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39

+

EPP

S&D

RENEW

GREENS/EFA

ECR

EUL/NGL

NI

Pablo Arias Echeverría, Anna‑Michelle Asimakopoulou, Maria da Graça Carvalho, Deirdre Clune, Arba Kokalari, Antonius Manders, Dan‑Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Edina Tóth

Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria‑Manuel Leitão‑Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose

Andrus Ansip, Vlad‑Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard

Anna Cavazzini, David Cormand, Alexandra Geese, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek

Kateřina Konečná

Miroslav Radačovský, Marco Zullo

 

1

-

ID

Hynek Blaško

 

5

0

ID

EUL/NGL

Alessandra Basso, Markus Buchheit, Virginie Joron, Jean‑Lin Lacapelle

Anne‑Sophie Pelletier

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

[1]. OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[2]. OL L 186, 2019 7 11, p. 57.

[3]  OL L 136, 2019 5 22, p. 1.

[4]. OL L 136, 2019 5 22, p. 28.

[5]. OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

[6]  OL L 169, 2019 6 25, p. 1.

[7]. OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

[8]  OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1.

[9]. OL C 331, 2018 9 18, p. 135.

[10]. OL L 63, 2018 3 6, p. 50.

[11] OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

[12]. OL L 130, 2019 5 17, p. 92.

[13]. OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

[14]  OL L 77, 1996 3 27, p. 20.

[15] OL L 167, 2001 6 22, p. 10..

[16]  OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

[17] 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

[18] 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).

[19] 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

[20] Direktyvoje (ES) 2019/770 ir Direktyvoje (ES) 2019/771 nustatytos taisyklės.

[21]. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, su naujausiais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7).

[22]  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

[23]  2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).

[24] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 4 5, p. 1–88).

[25] 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (Tekstas svarbus EEE) (OL L 207, 2010 8 6, p. 1-13).

[26] 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

[27] 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (OL L 186, 2019 7 11, p. 105–121).

[28] 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių 2019/C 387/01 (OL C 387, 2019 11 15, p. 1–8).

[29]Tinkamos skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga –Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine raida (2019/2186(INI))

[30] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

[31] 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

[32] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

[33] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

[34] 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

[35] 2019 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eva Glawischnig-Piesczek / Facebook Ireland Limite, C-18/18, ECLI:EU:C:2019:821.

Atnaujinta: 2020 m. spalio 19 d.Teisinė informacija - Privatumo politika