PRANEŠIMAS su pasiūlymu dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto
8.10.2020 - (05243/2020 – C9-0073/2020 – 2020/0002M(NLE))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Caroline Roose
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS
dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto
(05243/2020 – C9-0073/2020 – 2020/0002M(NLE))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05243/2020),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimą (05246/2020),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (2020–2026 m.),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0073/2020),
– atsižvelgdamas į savo ... teisėkūros rezoliuciją[1] dėl Tarybos sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 31 straipsnio 4 dalį[2],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus[3],
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 29 d. ataskaitą „Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo ex post ir ex ante vertinimo tyrimas“,
– atsižvelgdamas į Seišelių mėlynosios ekonomikos strateginę politikos programą ir veiksmų planą dėl ateities planavimo (2018–2030 m.),
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) mokslinio komiteto 18-osios sesijos ataskaitą, ypač į jos rekomendaciją dėl gelsvauodegių tunų,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio mėn. IOTC mokslinio komiteto 21-osios sesijos ataskaitą, ypač į jo atliktą Indijos vandenyno išteklių vertinimą,
– atsižvelgdamas į IOTC tropinių tunų darbo grupės 21-osios sesijos, vykusios 2019 m. spalio 21–26 d. Donostijoje – San Sebastiane (Ispanija), ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0184/2020),
A. kadangi Komisija ir Seišelių vyriausybė derėjosi dėl naujo tausios žvejybos partnerystės susitarimo (ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimo) ir jo įgyvendinimo protokolo šešerių metų laikotarpiui; kadangi tausios žvejybos partnerystės susitarimas su Seišeliais yra svarbiausias Sąjungai susitarimas, kalbant apie sužvejojamą tunų kiekį, nes pagal jį suteikiama prieiga prie Seišelių vandenų 40 gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, 8 pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir aptarnaujantiems laivams, laikantis atitinkamų Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rezoliucijų;
B. kadangi bendras ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimo tikslas – skatinti tausią žvejybą ir nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojama Sąjungos žvejybos laivų prieiga prie Seišelių žvejybos zonos;
C. kadangi naujuoju protokolu ES laivams suteikiamos žvejybos Seišelių žvejybos zonoje galimybės, suteikiant jiems prieigą prie atitinkamos gyvųjų jūrų išteklių pertekliaus dalies, remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir IOTC rezoliucijomis bei rekomendacijomis ir neviršijant esamo perteklinio kiekio;
D. kadangi ES įsipareigojimai pagal tarptautinius susitarimus, konkrečiai Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, yra bendrai remiami ir turėtų būti toliau remiami pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą – visų pirma turėtų būti remiami 14 ir 10 darnaus vystymosi tikslai; kadangi visi ES veiksmai, įskaitant tausios žvejybos partnerystės susitarimo sudarymą, turi padėti siekti tų tikslų;
E. kadangi tausios žvejybos partnerystės susitarimai yra vieni skaidriausių ir darniausių žvejybos susitarimų pasaulyje, užtikrina sudėtingą ir tvirtą teisinę sistemą ir skatina aukštus socialinius, aplinkosaugos ir atitikties standartus;
F. kadangi susitarimu skatinama stiprinti ES ir Seišelių ekonominį, finansinį ir mokslinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti tausią žvejybą;
G. kadangi tais atvejais, kai ES nevykdo veiklos trečiosios valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), išteklių perteklių naudoja kiti laivynai, kurie dažnai taiko žemesnius socialinio ar aplinkosauginio darnumo standartus ir kurių pigūs ir nedarnūs produktai galiausiai patenka į ES rinką;
H. kadangi skirtingų laivynų, žvejojančių trečiosios valstybės, su kuria ES yra sudariusi susitarimą, vandenyse, nediskriminavimo principas yra pagrindinis principas, kuriuo prisidedama prie tausios žvejybos;
I. kadangi tausios žvejybos partnerystės susitarimais taip pat užtikrinama bendros žuvininkystės politikos principų ir kitose Europos politikos srityse prisiimtų įsipareigojimų (tausaus trečiųjų valstybių išteklių naudojimo, kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, šalių partnerių integravimo į pasaulio ekonomiką ir indėlio į visus darnaus vystymosi aspektus, taip pat geresnio politinio bei finansinio žuvininkystės valdymo) darna;
J. kadangi naujuoju susitarimu ir protokolu taip pat siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų skatinama darnios žuvininkystės politika ir racionalus žvejybos išteklių naudojimas Seišelių žvejybos zonoje ir Indijos vandenyne, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus; kadangi, be to, šis bendradarbiavimas taip pat padės skatinti deramas darbo sąlygas vykdant žvejybos veiklą;
K. kadangi atnaujintas protokolas padėtų stiprinti stebėseną, kontrolę bei priežiūrą ir gerinti žvejybos valdymą regione;
L. kadangi Seišeliai yra operatyvinis ir logistinis tunų žvejybos Indijos vandenyne centras ir kadangi svarbu, kad ES ir toliau turėtų priemonę, pagal kurią būtų sudarytos sąlygos glaudžiam sektoriniam bendradarbiavimui su svarbiu subregioninio lygmens vandenynų valdymo subjektu, atsižvelgiant į jo jurisdikcijai priklausančio žvejybos rajono dydį; kadangi santykių su Seišeliais stiprinimas taip pat padėtų megzti partnerystės ryšius vykdant su IOTC susijusią veiklą;
M. kadangi Seišeliai gauna specialią sektorinę paramą, kuri suteikia daugiamečio finansavimo galimybių;
N. kadangi žvejybos sektorius, įskaitant tunų žvejybą ir ES laivus pagal šį susitarimą, yra svarbus Seišelių ekonomikos sektorius – jis yra esminis šalies ekonominiam vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir apsirūpinimo maistu saugumui, ir kadangi tvarūs žuvų ištekliai yra itin svarbūs siekiant ilgalaikio sektoriaus stabilumo;
O. kadangi tausios žvejybos partnerystės susitarimas bendrai prisidėjo prie darnaus Seišelių žuvininkystės sektoriaus vystymosi ir turėtų toliau prie to prisidėti, ypač prie tradicinės žvejybos, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies gyventojų aprūpinimą maistu ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą;
P. kadangi svarbu, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimu būtų prisidedama prie darbo sąlygų žuvininkystės sektoriuje gerinimo;
Q. kadangi pagal ankstesnį susitarimą iš viso panaudota 7 proc. žvejybos pelaginėmis ūdomis laivams numatytų galimybių ir 69 proc. tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams numatytų galimybių, o tai reiškia, kad leidimą gavo vidutiniškai 27 ES žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivų, nors tai galėjo padaryti iki 40 laivų;
R. kadangi ES tunų žvejybos laivai, žvejoję pagal susitarimą 2014–2017 m. laikotarpiu, maždaug 22 proc. savo regioninio tunų laimikio iškrovė Seišeliuose ir pardavė Indijos vandenyno tunų konservų fabrikui (už tarptautinės rinkos kainą);
S. kadangi viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų norint užtikrinti darnią žuvininkystę yra galimybės naudotis tiksliais ir patikimais duomenimis užtikrinimas;
T. kadangi IOTC atlikti išteklių vertinimai rodo, kad dryžuotieji tunai ir didžiaakiai tunai naudojami tausiai, tačiau gelsvauodegiai tunai yra peržvejojami ir jų žvejybos pastangos regione yra pernelyg didelės;
U. kadangi manoma, kad klimato kaita turės neigiamą poveikį įvairioms tunų populiacijoms Indijos vandenyne;
V. kadangi 2015 m. IOTC mokslinis komitetas rekomendavo gelsvauodegių tunų laimikį sumažinti 20 proc., tačiau ši rekomendacija nebuvo tinkamai įgyvendinta; kadangi 2018 m. mokslinis komitetas pakartojo savo rekomendaciją sumažinti gelsvauodegių tunų laimikį, kad būtų sudarytos sąlygos išteklių biomasei atsikurti iki tvaraus lygio;
W. kadangi 2018–2030 m. Seišelių mėlynosios ekonomikos strateginėje politikos programoje pabrėžiami šalies prioritetai apsirūpinimo maistu saugumo, profesinio mokymo, saugomų jūrų teritorijų ir regioninių partnerysčių stiprinimo srityse;
X. kadangi kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba yra viena iš pagrindinių sąlygų norint užtikrinti tausią žvejybą;
Y. kadangi Seišeliams skiriamas Sąjungos finansinis įnašas pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą yra 5,3 mln. EUR per metus, įskaitant 2,8 mln. EUR paramą sektoriui; kadangi visas ES biudžeto įnašas yra 31,8 mln. EUR per šešerius metus; kadangi pagal ankstesnį protokolą mokestis, kurį turėjo mokėti laivų savininkai už sugautų tunų toną, padidėjo nuo 55 EUR iki 75 EUR ir kadangi naujajame protokole numatytas padidinimas nuo 80 EUR už toną 2020 m. iki 85 EUR už toną per šešerius metus; kadangi apskaičiuota, kad per visą protokolo galiojimo laikotarpį laivų savininkų įnašas iš viso sudarys 26,4 mln. EUR; kadangi pridėjus šią sumą bendras Europos Sąjungos finansinis įnašas per visą protokolo galiojimo laikotarpį sudaro 58,2 mln. EUR, t. y. 9,7 mln. EUR per metus;
Z. kadangi nuo 2018 m. ES per Europos investicijų banką paskolomis ir dotacijomis investavo 17,5 mln. EUR, kad būtų pakeistas ir išplėstas didžiausias komercinis Port Viktorijos uostas Seišeliuose; kadangi šios investicijos buvo naudingos Seišelių ekonominiam konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir tvariam visų vietos ekonomikos sektorių augimui;
AA. kadangi kai kurie su Seišelių vėliava plaukiojantys laivai priklauso ES piliečiams arba įmonėms;
AB. kadangi Europos Parlamentas turi būti nedelsiant visapusiškai informuojamas visais su tausios žvejybos partnerystės susitarimu, jo protokolu ir, jei taikytina, jų atnaujinimu susijusių procedūrų etapais;
1. pabrėžia, kad ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimu, kuriuo ES laivams suteikiamos žvejybos galimybės ir skatinamas mokslinis bendradarbiavimas, bendrai užtikrinta, kad ES laivyno žvejybos veikla atitiktų darnumo tikslus, ir turėtų būti toliau užtikrinama, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos tikslų ir nekenkiama jūrų biologinei įvairovei, o tai reiškia, kad ES laivai žvejos atitinkamą perteklinio jūrų gyvųjų išteklių kiekio dalį, apskaičiuotą remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir rekomendacijomis;
2. pabrėžia, kad reikia skatinti mokslinį bendradarbiavimą ir keistis biologinių išteklių išsaugojimo ir aplinkos apsaugos statistiniais duomenimis, būtinais jūrų gyviesiems ištekliams valdyti ir išsaugoti, kad tiek Sąjungos, tiek kiti Seišelių vandenyse žvejojantys žvejybos laivai galėtų veikti laikydamiesi darnumo kriterijų;
3. pabrėžia, kad žvejybos sektorius yra svarbus Seišelių ekonomikos sektorius ir yra labai svarbus šalies ekonomikos vystymuisi, užimtumo galimybėms ir apsirūpinimo maistu saugumui;
4. pabrėžia, jog labai svarbu, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimas visapusiškai atitiktų išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas remiantis regioninių organizacijų, kurioms priklauso Seišelių Respublika, visų pirma IOTC, priimtomis rezoliucijomis ir rekomendacijomis, ir prie jų prisidėtų;
5. palankiai vertina tai, kad Seišeliai ir ES ketina stiprinti savo bendradarbiavimą IOTC ir prisidėti prie jos rezoliucijų ir rekomendacijų; ragina Komisiją pateikti bendrų pasiūlymų dėl stebėsenos ir kontrolės stiprinimo, taip pat dėl klimato kaitos poveikio tunų populiacijoms Indijos vandenyne, be kita ko, skatinant mokslinį bendradarbiavimą;
6. mano, kad ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimu turėtų būti skatinamas tolesnis ES ir Seišelių ekonominis, finansinis, techninis ir mokslinis bendradarbiavimas darnios žuvininkystės ir racionalaus žvejybos išteklių naudojimo Seišelių žvejybos zonoje klausimais, be kita ko, remiama žvejybos veiklos kontrolė, priežiūra ir tikrinimas;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad Seišelių žuvininkystės sektorius, įskaitant smulkiosios žvejybos sektorių, nebuvo pakankamai gerai įtrauktas į visas derybas; ragina gerinti vietos bendruomenių ir žuvininkystės sektoriaus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir dialogą su jais, kuo geriau juos informuojant ir sistemingai įtraukiant į tausios žvejybos partnerystės susitarimo, jo protokolo ir būsimų atnaujintų nuostatų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimas nepakenktų Seišelių žuvininkystės sektoriaus interesams ir vystymuisi, ir išvengti smulkiosios vietos žvejybos veiklos sutrikdymo;
8. pažymi, kad pagal ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolą gali padidėti žvejybos pajėgumas, nes paliekamas toks pats žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius ir padidinamas žvejybos ūdomis laivų skaičius, nors pagal ankstesnį susitarimą numatytos galimybės nebuvo panaudotos ir nepaisoma mokslinių rekomendacijų sumažinti gelsvauodegių tunų laimikį ir Seišelių žvejų sąjungos raginimų sumažinti žvejybos pastangas regione;
9. ragina įgyvendinti IOTC rekomenduotas priemones, visų pirma tas, kurios susijusios su gelsvauodegių tunų išteklių atkūrimu; primygtinai ragina Komisiją drauge su Seišelių valdžios institucijomis imtis visų būtinų priemonių, laikantis IOTC rekomendacijų, kad būtų nutrauktas ES laivyno vykdomas gelsvauodegių tunų peržvejojimas, be kita ko, nustatyti gelsvauodegių tunų laimikio limitus ir stiprinti kovą su NNN žvejyba; prašo Komisijos ir Seišelių valdžios institucijų siekti, kad kitos susitariančiosios šalys pritartų tam, kad tokias priemones įgyvendintų visi Seišelių vandenyse veiklą vykdantys laivynai;
10. pabrėžia, kad reikia gerinti selektyvumą siekiant gerokai sumažinti visų rūšių priegaudą ir nepageidaujamą laimikį, o ypač pažeidžiamų rūšių gyvūnų ir jauniklių, kad būtų užtikrintas ilgalaikis išteklių tvarumas;
11. palankiai vertina tai, kad buvo laikomasi protokolo reikalavimo, kad ES tunų žvejybos seineriai įsipareigotų tiekti tunų konservų fabrikams ir (arba) Seišelių vietos perdirbimo pramonei;
12. palankiai vertina tai, kad nustatytos priemonės, kuriomis siekiama riboti aptarnaujančių laivų skaičių ir žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimą, siekiant mažinti jų daromą neigiamą poveikį jaunikliams ir jūrą teršiančių šiukšlių kiekį; palankiai vertina įpareigojimą naudoti biologiškai skaidžius ŽSĮ, kurie turi būti surinkti iš jūros, kai nebenaudojami; pabrėžia, kad šios priemonės turėtų būti atidžiai stebimos ir vertinamos; tačiau mano, kad šių priemonių nepakanka siekiant sumažinti neigiamą žuvų suburiamųjų įrenginių poveikį biologinei įvairovei ir jūrą teršiančių šiukšlių kiekį ir kad jų naudojimas turėtų būti greitai ir radikaliai apribotas;
13. palankiai vertina tai, kad Seišelių valdžios institucijos numato aplinkos valdymo ir jūrų ekosistemų stebėjimo tikslais įsteigti specialų fondą, prie kurio prisidės ES gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų savininkai;
14. pabrėžia, kad svarbu stiprinti plastiko atliekų prevencijos ir surinkimo priemones, siekiant sumažinti jūrą teršiančių šiukšlių kiekį;
15. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais Seišeliai savo vandenyse nustatė saugomas jūrų teritorijas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta veiksmingo valdymo; primena, kad jos turi būti valdomos atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus, ir įspėja apie neigiamą poveikį, kurį šioms saugomoms teritorijoms galėtų turėti leidimas vykdyti kitą ekonominę veiklą, pvz., naftos žvalgybą ir gavybą arba jūrų transporto veiklą; primena, kad svarbu prižiūrėti ir stebėti šias teritorijas, kad būtų sukauptos patikimiausios mokslinės žinios, siekiant žiniomis grįsti tų teritorijų valdymą;
16. pabrėžia, kad tikslių ir patikimų duomenų rinkimas, mainai ir tvarkymas, taip pat veiksminga žvejybos priežiūra, stebėsena ir kontrolė yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarius žuvų išteklius ilguoju laikotarpiu ir kad ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimu turi būti stiprinamas bendradarbiavimas šiose srityse; palankiai vertina galimybę kuo greičiau, jungtiniam komitetui pritarus, vykdyti rizikos vertinimu grindžiamas bendras ES laivų inspektavimo programas, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros programas ir pereiti prie elektroninės duomenų perdavimo sistemos (ERS);
17. pabrėžia, kad reikia stiprinti ES ir Seišelių bendradarbiavimą kovojant su NNN žvejyba, įskaitant Seišelių pareigūnų mokymą stebėsenos ir inspektavimo srityje;
18. palankiai vertina tai, kad Seišelių vyriausybė įsipareigoja viešai skelbti ir keistis informacija, susijusia su bet kokiu susitarimu, pagal kurį jos žvejybos zonoje leidžiama žvejoti užsienio laivams, ir su tuo susijusiomis žvejybos pastangomis, visų pirma išduotų žvejybos leidimų skaičiumi ir praneštu laimikiu, nes šiuo metu užsienio laivynai Seišelių vandenyse žvejoja pagal nepaskelbtus susitarimus; pakartoja, jog svarbu, kad Seišelių valdžios institucijos pasirašytų žvejybos susitarimus tik su tomis valstybėmis, kurios yra įsipareigojusios kovoti su NNN žvejyba, ir tik su tais laivynais, kurie laikosi griežtų darnaus žvejybos valdymo taisyklių;
19. labai palankiai vertina Seišelių valdžios institucijų įsipareigojimą netaikyti palankesnių, nei susitarime nustatytosios, sąlygų kitiems Seišelių žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio laivynams, kurių laivai pasižymi tokiomis pačiomis charakteristikomis ir žvejoja tų pačių rūšių žuvis kaip ir laivai, kuriems taikomas šis susitarimas ir jo įgyvendinimo protokolas;
20. ragina Komisiją užtikrinti, kad perregistruojant ES laivus būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, be kita ko, skatinant įdiegti privalomą Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) numerį, kuris visą laivo eksploatavimo laiką būtų pritvirtintas prie laivo;
21. pabrėžia, jog svarbu, kad sektorinė parama būtų tikslingesnė siekiant finansuoti priemones, kuriomis iš tikrųjų remiamas darnus vietos žvejybos sektoriaus, ypač smulkiosios žvejybos segmento, vystymasis ir kuriomis prisidedama prie veiksmingo žuvininkystės valdymo, ypatingą dėmesį skiriant įgulos saugumo mokymui, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros gerinimui, taip pat moterų ir jaunimo mokymui, remiantis skatinamaisiais ankstesniame susitarime numatytos sektorinės paramos aspektais; ragina paskelbti išsamų projektų, finansuojamų iš sektorinės paramos, teikiamos pagal šį tausios žvejybos partnerystės susitarimą, sąrašą ir gerinti komunikaciją apie programų rezultatus;
22. palankiai vertina tai, kad šalys įsipareigojo skatinti ekonominį, prekybos, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje ir su juo susijusių veiklų srityje, taip pat skatinti žmogiškųjų ir institucinių pajėgumų stiprinimą žuvininkystės sektoriuje, siekiant gerinti įgūdžių ugdymą ir didinti mokymo pajėgumą, kad būtų prisidedama prie tausios žvejybos veiklos Seišeliuose ir mėlynosios ekonomikos plėtros;
23. ragina Komisiją užtikrinti būtiną ES laivų savininkų įnašo į Seišelių valdžios institucijų sukurtą fondą, skirtą aplinkos valdymui ir jūrų ekosistemų stebėjimui jų vandenyse, priežiūrą, taip pat jungtiniame komitete;
24. ragina nuodugniai įvertinti tausios žvejybos partnerystės susitarimo poveikį vietos ekonomikai užimtumo, infrastruktūros plėtros, socialinės padėties ir darbo sąlygų srityse;
25. ragina Komisiją nusiųsti Parlamentui ir viešai paskelbti jungtinio komiteto posėdžių, numatytų tausios žvejybos partnerystės susitarimo 12 straipsnyje, protokolus ir išvadas ir metinių vertinimų rezultatus; ragina Komisiją sudaryti sąlygas Parlamento atstovams dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose, be kita ko, nuotolinių vaizdo konferencijų priemonėmis, ir skatinti Seišelių žvejų bendruomenių atstovus ir su jomis susijusius suinteresuotuosius subjektus juose sistemingai dalyvauti;
26. ragina Komisiją ir Tarybą, neviršijant savo įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūrų, susijusių su susitarimu, protokolu ir, jei taikytina, jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir SESV 218 straipsnio 10 dalyje;
27. atkreipia Komisijos ir Tarybos dėmesį į tai, kad nuolatinis laikinas tarptautinių susitarimų taikymas dar iki to, kol Parlamentas duoda savo pritarimą, yra nesuderinamas su Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros pagrindiniais principais ir kad tokia praktika kenkia visos ES demokratiniams principams, ir atitinkamai ragina pagerinti šią procedūrą;
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Seišelių vyriausybei bei parlamentui.
VYSTYMOSI KOMITETO LAIŠKAS
Pierre Karleskind
Pirmininkui
Žuvininkystės komitetas
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) (2020/0002(NLE))
Gerb. P. Karleskind,
vykdant nurodytą procedūrą Vystymosi komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. Savo 2020 m. gegužės 12 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.
Vystymosi komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. gegužės 12 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.
Pagarbiai
Tomas Tobé
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad ES žuvininkystės politika turi derėti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatytais vystymosi tikslais ir, visų pirma, pagal 2030 m. darbotvarkėje nurodytą 14-ajį darnaus vystymosi tikslą numatytais siekiais išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius, siekiant darnaus vystymosi;
2. pabrėžia, kad žvejyba, ypač tunų žvejyba, kaip svarbus Seišelių ekonomikos sektorius, yra labai svarbi šalies ekonomikos vystymuisi, užimtumo galimybėms ir apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad ES laivams turėtų būti suteikta galimybė žvejoti tik perteklinius žuvų išteklius, laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo; pažymi, kad ES laivų vykdoma žvejyba negali kelti pavojaus vietos gyventojų aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą būtini geros būklės žuvų ištekliai; ragina imtis priemonių siekiant kovoti su gelsvauodegių tunų išteklių peržvejojimu;
3. primena žalingą į jūrą išmestų šiukšlių poveikį vietinei salų teritorijų biologinei įvairovei ir ekosistemoms; todėl ragina vykdyti intensyvią atliekų tvarkymo ir plastiko surinkimo politiką, kuri padėtų stiprinti Seišelių ekonomiką siekiant pereiti prie tvaresnio ir labiau ekosisteminio modelio ir padidintų turizmo sektoriaus patrauklumą;
4. ragina bendromis pastangomis skatinti vietos ekonomikos plėtrą ir stiprinti nuo jūrų išteklių priklausomas pakrančių bendruomenes; ypač pabrėžia, kad ES sektorinė parama, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso išorės aspekto užmojį, turėtų padėti darniai plėtoti smulkiosios ir vietos žvejybos sektorių ir turėtų būti naudinga visų pirma moterims ir jaunimui;
5. primena, kad reikia įtraukti vietos bendruomenes, ypač žvejų bendruomenių atstovus, į derybas dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų (TŽPS) ir jų įgyvendinimo protokolų, taip pat į sektorinių paramos planų rengimą;
6. primena svarbų moterų vaidmenį nepramoninės žvejybos sektoriuje, visų pirma produktų prekybos ir perdirbimo srityse; primena, kad svarbu plėtoti paramą mokymų forma, pvz., saugos laivuose srityje, taip pat nustačius trūkstamas sąsajas maisto gamybos grandinėje, pvz., nedidelės šaldymo grandies infrastruktūros stygių;
7. pabrėžia, kad Seišelių struktūrinio ekonominio pažeidžiamumo problemos turi būti sprendžiamos dalyvaujant vietos mažosioms ir vidutinėms įmonėms iš pagrindinių pajamas duodančių sektorių, pvz., žuvininkystės ir turizmo;
8. pabrėžia, kad mažos besivystančios salų valstybės transporto, apsirūpinimo maistu ir turizmo srityse yra labai priklausomos nuo vandenynų ir kad, siekiant kuo labiau padidinti šių sektorių potencialą, reikia koordinuoti įvairių sektorių subjektų veiklą;
9. ragina užtikrinti skaidrumą naudojant ES lėšas ir skelbiant finansuojamų projektų sąrašą, į kurį turėtų būti įtraukta išsami informacija apie bendrą įvairių žvejybos susitarimų, galiojančių išskirtinėje ekonominėje zonoje, poveikį žuvų ištekliams ir jūrų biologinei įvairovei, kad būtų galima geriau stebėti, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti visuomenės informuotumą apie projektų finansavimo galimybes;
10. palankiai vertina Seišelių vyriausybės sprendimą padidinti šalies saugomų jūrų teritorijų plotą, kad jos apimtų iki 30 proc. Seišelių vandenų, ir ragina valdžios institucijas įgyvendinti tvirtą tų saugomų jūrų teritorijų valdymo ir tvarkymo modelį ir užtikrinti, kad būtų parengti tinkami veiklos reguliavimo kriterijai ir kad būtų atitinkamai užtikrinamas taisyklių laikymasis didelės ir vidutinės biologinės įvairovės apsaugos zonose;
11. ragina nustatyti platesnio užmojo tikslus, susijusius su Seišelių jūrininkų įdarbinimu ES žvejybos laivuose; pakartoja, kad reikia laikytis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) principų, ir ypač ragina pasirašyti TDO konvenciją Nr. 188.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
1.10.2020 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
25 0 2 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Clara Aguilera, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Fredrick Federley, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Manuel Bompard, Nicolás González Casares, Valentino Grant |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
25 |
+ |
ECR |
Bert-Jan RUISSEN, Ruža TOMAŠIĆ |
GUE/NGL |
João FERREIRA, Manuel BOMBARD |
NI |
Rosa D'AMATO |
PPE |
François-Xavier BELLAMY, Niclas HERBST, Francisco José MILLÁN MON, Cláudia MONTEIRO DE AGUIAR, Annie SCHREIJER-PIERIK, Peter VAN DALEN, Theodoros ZAGORAKIS |
RENEW |
Izaskun BILBAO, Fredrick FEDERLEY, Søren GADE, Pierre KARLESKIND |
S&D |
Clara AGUILERA, Isabel CARVALHAIS, Giuseppe FERRANDINO, Nicolás GONZALEZ CASARES, Predrag Fred MATIĆ, Manuel PIZARRO |
VERTS/ALE |
Francisco GUERREIRO, Grace O'SULLIVAN, Caroline ROOSE |
0 |
- |
|
|
2 |
0 |
ID |
Valentino GRANT, Rosanna CONTE |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė