PRANEŠIMAS dėl Tarybos pozicijos dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

3.11.2020 - (11072/1/2020 – C9-0314/2020 – 2020/1998(BUD))

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos
Biudžeto komitetas
Pranešėjai:  Pierre Larrouturou (III skirsnis – Komisija)
 Olivier Chastel (kiti skirsniai)

Pakeitimai

• 001-007 (PDF - 127 KB)
• 001-007 (DOC - 81 KB)
• 008-010 (PDF - 118 KB)
• 008-010 (DOC - 73 KB)
• 011-016 (PDF - 126 KB)
• 011-016 (DOC - 54 KB)
• 017-021 (PDF - 124 KB)
• 017-021 (DOC - 54 KB)
• 022-022 (PDF - 113 KB)
• 022-022 (DOC - 70 KB)
• 023-028 (PDF - 126 KB)
• 023-028 (DOC - 79 KB)
• 029-033 (PDF - 123 KB)
• 029-033 (DOC - 76 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (11072/1/2020 – C9-0314/2020 – 2020/1998(BUD))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[1],

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[2],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[3],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pakeistą pasiūlymą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2020)0443);

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[4],

– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[5] ir į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2021 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija[6],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2021 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos[7],

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 27 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2020)0300),

– atsižvelgdamas į poziciją dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba priėmė 2020 m. rugsėjo 28 d. ir perdavė Europos Parlamentui 2020 m. spalio 1 d. (11072/1/2020 – C9-0314/2020),

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto[8],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

– atsižvelgdamas į susijusių komitetų nuomones,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0206/2020),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1. primena, kad 2021-ieji turėtų būti pirmieji naujos daugiametės finansinės programos (DFP) metai; apgailestauja, kad dėl vėlavimo derybose dėl DFP ir nuosavų išteklių, kurioms Parlamentas buvo pasirengęs nuo 2018 m. lapkričio mėn. ir kurios negalėjo būti pradėtos, kol nebuvo paskelbtos Europos Vadovų Tarybos liepos 21 d. išvados, taip pat dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio 2021 m. biudžeto procedūra iki šiol negalėjo būti grindžiama tvirtu ir plataus užmojo DFP susitarimu;

2. pažymi, kad Komisija pateikė 2021 m. biudžeto projektą remdamasi savo pasiūlymais dėl DFP, kurie buvo atnaujinti 2020 m. gegužės mėn., o Taryba per savo svarstymą tik aritmetine išraiška perteikė Europos Vadovų Tarybos išvadas, išskyrus 7 išlaidų kategoriją, laukdama taisomojo rašto, kurį Komisija naudos po politinio susitarimo dėl DFP ir nuosavų išteklių, kad atnaujintų savo pasiūlymą;

3. atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl biudžeto projekto, įskaitant svarbą, kurią ji teikia taisomajam raštui; pritaria Tarybai dėl taisomojo rašto, siekiant per svarstymą priimti dokumentą, kuriame būtų koordinuotai atsižvelgiama į jos prioritetus dėl DFP ir nuosavų išteklių bei 2021 m. biudžeto; pažymi, kad šį požiūrį taip pat lemia tai, kad pateikus taisomąjį raštą liks nedaug laiko;

4. primena, kad pirmiau minėtoje savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijoje dėl 2021 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas pabrėžė, kad pagrindinis 2021 m. biudžeto tikslas turėtų būti COVID-19 protrūkio poveikio švelninimas ir parama ekonomikos gaivinimui, grindžiamam Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine transformacija, siekiant skatinti sąžiningą, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą, kurti kokybiškas darbo vietas ir įgyvendinti savo ilgalaikį socialinės ir ekonominės konvergencijos tikslą;

5. teigiamai vertina ES ekonomikos gaivinimo planą; tačiau primygtinai tvirtina, kad reikia aiškiai įtvirtinti biudžeto valdymo institucijos vaidmenį pagal metinę biudžeto procedūrą suteikiant leidimą naudoti išorės asignuotąsias pajamas, visų pirma ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ (NGEU);

6. primena savo poziciją, kad 2021–2027 m. DFP klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslai turi apimti daugiau nei tam skirtų tikslinių išlaidų dalių lygius, kaip nurodyta preliminariame pranešime; todėl siekia, kad 2021 m. biologinės įvairovės išlaidų lygis būtų bent 10 proc., o klimato aspekto integravimo išlaidų lygis – bent 30 proc.; pakartoja savo prašymą parengti lyčių aspekto integravimo koncepciją, kuri apimtų su lytimi susijusią informaciją apie tikslus, indėlius, išdirbius, rezultatus, įskaitant lyčių lygybės finansavimo įsipareigojimus ir lyčių lygybės išlaidų stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodiką;

7. pakartoja savo raginimą Komisijai pagrindų reglamentuose nustatyti aiškius atrankos kriterijus naujai griežtai ir išsamiai su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų metodikai, kuriais būtų užtikrinama, kad prisidedant prie tų išlaidų tikslų būtų atsižvelgiama tik į tuos projektus, kurie atitinka pagal Reglamentą (ES) 2020/852 parengtus atitinkamus techninės analizės kriterijus, kartu prireikus su atitinkamomis taisomosiomis priemonėmis, ir į visapusišką Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“ įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga įvykdytų visus savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir raginimą palaipsniui panaikinti netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui ir uždrausti tiesiogines subsidijas iškastiniam kurui visame Sąjungos biudžete;

8. nusprendžia padidinti 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime dėl DFP numatytas sumas, skiriamas penkiolikai pavyzdinių programų, nustatytų 2020 m. liepos 23 d. rezoliucijoje (programa „Europos horizontas“, programa „InvestEU“, programa „Erasmus+“, vaiko garantijų sistema, Teisingos pertvarkos fondas, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa LIFE+, programa „ES – sveikatos labui“, Integruoto sienų valdymo fondas, programa „Kūrybiška Europa“, Teisių ir vertybių programa, Europos gynybos fondas, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) ir humanitarinė pagalba, taip pat atitinkamos ES agentūros ir Europos prokuratūra); taip pat priima sprendimą savo svarstymą grįsti Komisijos biudžeto projekte pasiūlytomis DFP viršutinėmis ribomis; mano, kad atliekant bet kokį pavyzdinėms programoms skiriamų lėšų padidinimą turi būti atitinkamai didinama atitinkamos DFP išlaidų kategorijos viršutinė riba; priima sprendimą padidinti Parlamento prioritetų, be kita ko, klimato kaitos, energetikos, skaitmeninio ir transporto junglumo, kosmoso, VMĮ, turizmo, saugumo, migracijos, pagrindinių teisių ir išorės veiksmų srityse, finansavimą;

9. pritaria Tarybos padidinimams 1, 2a ir 3 išlaidų kategorijose, išskyrus tas eilutes, kuriose jis nusprendė numatyti didesnes asignavimų sumas; taip pat pritaria tam, kad veiksmų grupė „Atsparumas“ būtų perkelta iš 5 į 2b išlaidų kategoriją;

10. dar kartą patvirtina savo ankstesnius įsipareigojimus visapusiškai pasinaudoti galimybe pakartotinai panaudoti panaikintus asignavimus moksliniams tyrimams, kaip numatyta Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje;

11. pabrėžia išsamesnės biudžeto nomenklatūros poreikį, kad biudžeto valdymo institucija per metinę biudžeto procedūrą galėtų visapusiškai atlikti savo sprendimų priėmimo vaidmenį ir tikrinti biudžeto vykdymą pagal 2b, 4 ir 6 išlaidų kategorijas;

12. kaip įprasta, priima sprendimą vėl į visas eilutes įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas, kurias Taryba sumažino ir kurios per jos svarstymą nebuvo padidintos, išskyrus 7 išlaidų kategoriją;

13. atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti, kad Sąjungos agentūroms būtų skirti pakankami finansiniai ir tinkami žmogiškieji ištekliai, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus bei užduotis ir optimaliai reaguoti į COVID-19 protrūkio padarinius; pabrėžia, kad reikia tinkamai koordinuoti agentūrų veiklą ir užtikrinti jų sąveiką siekiant padidinti jų darbo veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai yra konvergencija siekiant konkrečių politikos tikslų, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai ir veiksmingai naudoti viešąsias lėšas; primygtinai reikalauja, kad Komisija užtikrintų optimalų darbuotojų paskirstymą savo generaliniuose direktoratuose, atsižvelgdama į neatidėliotinus poreikius ir ilgalaikius prioritetus, susijusius su reagavimu į COVID-19 krizę ir ypač į Europos žaliąjį kursą;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujintas pragmatiškas biudžeto procedūros tvarkaraštis nesuteikia galimybės laiku susitarti dėl galimo antro biudžeto projekto pasiūlymo; mano, jog dėl to būtina visapusiškai išnaudoti visą taikinimo procedūros laikotarpį, kad būtų pasiektas plataus užmojo susitarimas;

15. nustato bendrą 2021 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 181 762 377 716 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 15 016 195 740 EUR daugiau, palyginti su biudžeto projektu; be to, atsižvelgdamas į pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį panaikintus asignavimus, nusprendžia skirti 1 631 420 001 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą; vis dėlto primena, kad ši suma turėtų būti pakoreguota paskelbus taisomąjį raštą ir atsižvelgiant į derybų ir taikinimo pažangą;

16. primena, kad, kaip nurodyta jo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliucijoje, siekiant finansuoti 2021 m. biudžetą, nuo 2021 m. turėtų būti nustatytos naujos nuosavų išteklių kategorijos ir kad bet kokios sumos, susidariusios dėl naujų nuosavų išteklių ir viršijančios lygį, kurio reikia siekiant tam tikrais metais apmokėti priemonės „Next Generation EU“ grąžinimo prievoles, turėtų likti Sąjungos biudžete kaip bendrosios pajamos, visų pirma, kad būtų galima papildyti 15 ES pavyzdinių programų lėšas nuo 2021 m., kartu atitinkamai padidinant DFP viršutines ribas;

1 išlaidų kategorija

17. pabrėžia, kad programa „Europos horizontas“ sukuria labai didelę Europos pridėtinę vertę, ir akcentuoja, kokia svarbi yra ši programa pagrindinėms Europos mokslinių tyrimų sritims, kurios yra lemiamos siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir prisidėti prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir visuomenės ne vėliau kaip 2050 m., taip pat remti skaitmeninę transformaciją, kuri yra nepaprastai svarbi užtikrinant Sąjungos gerovę ateityje; taip pat pabrėžia, kad COVID-19 protrūkis atkreipė dėmesį į poreikį investuoti į sveikatos srities mokslinius tyrimus; todėl, laikydamasis savo ilgalaikės pozicijos, kuria raginama 2021–2027 m. DFP laikotarpiu numatyti bendrą 120 mlrd. EUR biudžetą, siūlo gerokai padidinti programos „Europos horizontas“ lėšas; be to, laikosi nuomonės, kad visa panaikintų asignavimų suma, susidariusi visu dabartinės DFP laikotarpiu, laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies, turėtų būti skiriama siekiant remti klimato politiką ir skaitmeninę pertvarką, taip pat sveikatos srities mokslinius tyrimus;

18. yra įsitikinęs, kad kova su vėžiu turėtų būti Sąjungos prioritetas ir kad šioje srityje reikia dėti daug daugiau pastangų; pabrėžia, kad vėžio tyrimai yra svarbi šios kovos dalis; pabrėžia, kad būtina nedelsiant suintensyvinti mokslinius tyrimus šioje srityje;

19. ragina 2021 m. Sąjungos biudžete užtikrinti, kad programai „InvestEU“ būtų skirta pakankamai lėšų ir kad ją vykdant būtų pasiekti jos ilgalaikiai tikslai ir ji prisidėtų prie ilgalaikio Europos konkurencingumo atkūrimo, numatant daugiau investicijų pajėgumų tvariai infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, inovacijoms, skaitmeninimui, MVĮ ir socialinėms investicijoms remti, ir kad ją vykdant būtų pasiektas jos trumpalaikis tikslas  – strateginėmis tvariomis investicijomis remti tvarų ekonomikos atsigavimą; labai apgailestaudamas pažymi, kad Europos Vadovų Taryba atmetė Komisijos pasiūlymą dėl Mokumo palaikymo priemonės; pritaria Parlamento parengiamuosiuose darbuose dėl Mokumo palaikymo priemonės numatytai pozicijai, pagal kurią Mokumo palaikymo priemonei numatyti asignavimai turi būti perkelti programai „InvestEU“ siekiant naudos valstybėse narėse įsteigtoms ir Sąjungoje veiklą vykdančioms įmonėms;

20. pabrėžia itin svarbų Europos infrastruktūros tinklų priemonės vaidmenį skatinant kurti didelio našumo transeuropinį tinklą ir valstybių narių tinklų jungtis, visų pirma tų valstybių narių, kurios remia tvarų ir tarpvalstybinį judumą, taip pat perėjimą prie kitų transporto rūšių, siekiant iki 2030 m. 60 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, remiant energetikos ir transporto projektus, vykdomus pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurioje užtikrinamas tiekimo saugumas, ypač atsižvelgiant į ypatingą Europos salų ir periferinių regionų padėtį, ir pabrėžiant, kad reikia pereiti prie skaitmeninių technologijų, be kita ko, kelti Sąjungos darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti; todėl siūlo gerokai padidinti asignavimus;

21. pabrėžia, kad COVID-19 krizė parodė, jog skaitmeninimas tampa vis svarbesnis kasdieniam ekonomikos veikimui; pripažįsta Skaitmeninės Europos programos svarbą formuojant ir remiant skaitmeninę pertvarką; ragina skirti dar daugiau asignavimų nei numatyta jo tarpinėje pozicijoje dėl DFP, siekiant atsižvelgti į per pandemiją išryškėjusius poreikius;

22. primena, jog itin vertinga Europos kosmoso programa, ypač vertingas programų „Copernicus“ ir „Galileo“ indėlis į Europos žaliąjį kursą, todėl prašo tikslingai padidinti lėšas siekiant užtikrinti, kad vykdant šias programas būtų galima padėti siekti Sąjungos aplinkos apsaugos tikslų; pabrėžia Europos kosmoso pramonės nepriklausomumo svarbą atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją ir atkreipia dėmesį į šių programų pridėtinę vertę darbo vietų kūrimui, konkurencingumui ir MVĮ plėtrai;

23. mano, kad taip pat būtina skirti daugiau lėšų kitiems svarbiems šios kategorijos prioritetams; ragina, be kita ko, gerokai padidinti su MVĮ susijusiems tikslams skiriamą sumą, nes tai Sąjungos ekonomikos kertinis akmuo ir atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant puikias kokybiškas investicijas ir darbo vietų kūrimą visose valstybėse narėse, taip pat siekiant remti ir didinti moterų dalyvavimą MVĮ ir jų galimybes patekti į rinkas, ir stiprinti pagrindines veiksmų grupės „Kosmosas“ programas; primena svarbų Sąjungos agentūrų vaidmenį padedant siekti Sąjungos politikos tikslų; todėl ragina skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų ES kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA), Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (ESGA), Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA), Europos Sąjungos kosmoso programai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai (BEREC), atsižvelgiant į jų užduotis ir pareigas;

24. pakartoja savo reikalavimą remti MVĮ, ypač turizmo, kūrybos ir transporto sektoriuose, siekiant stiprinti jų gebėjimus atsigauti nuo COVID-19 protrūkio padarinių; be to, pakartoja Parlamento reikalavimą, pateiktą 2018 m. preliminariame pranešime dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, – sukurti naują specialią biudžeto eilutę siekiant atsižvelgti į turizmo sektorių, kuris yra itin svarbus visai Sąjungos ekonomikai, konkurencingumui, užimtumui (jis užtikrina 23 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų Sąjungoje, ypač jaunimui) ir socialiniam vystymuisi, nes šį sektorių ypač stipriai paveikė COVID-19 krizė ir jame vyksta spartus ir staigus paklausos mažėjimas ir prarandama daug darbo vietų, o tai kelia pavojų Europos MVĮ;

25. apgailestauja, kad, atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Komisija nepasiūlė sukurti turizmui skirtos eilutės; ragina greitai teikti tiesioginę ir netiesioginę paramą šiam sektoriui, ypač MVĮ;

26. todėl 1 išlaidų kategorijoje padidina įsipareigojimų asignavimų lygį 6 313 980 774 EUR suma, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), iš kurių 5 996 664 225 EUR skiriama pavyzdinėms programoms; be to, atsižvelgdamas į pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį panaikintus asignavimus, šiai išlaidų kategorijai skiria 1 631 420 001 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą;

2a išlaidų kategorija

27. nusprendžia pritarti svarstymo Taryboje rezultatams dėl 2a išlaidų kategorijos;

2b išlaidų kategorija

28. pabrėžia, kad reikia skubiai skirti papildomų išteklių programai „ES – sveikatos labui“, kuria visų pirma padedama tenkinti didelius struktūrinius poreikius, nustatytus per COVID-19 krizę, numatyti pagrindines veiksmų sritis, pvz., nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų gerinimas ir nelygybės sveikatos priežiūros srityje mažinimas, vaistų ir kitų su krize susijusių gaminių prieinamumas ir įperkamumas, siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat ir laiku teikiamos prieinamos ir saugios lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugos ir, be kita ko, stiprinama Sąjungos kova su vėžiu;

29. pabrėžia, kokia svarbi yra programa „Erasmus+“ – tai svarbiausia pavyzdinė ir viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų, strategiškai investuojanti į Sąjungos ir jos piliečių ateitį; primena, kad nepakankamai finansuojant programą „Erasmus+“ gali nepavykti toliau kurti jaunimui naujų galimybių ir didinti jų įsidarbinamumą, taip pat gali kilti pavojus, kad pagal programą nebus galima pasiekti jos naujų tikslų ir įveikti iššūkių, susijusių su didesne įtrauktimi ir ekologiškumu; todėl priima sprendimą iš esmės padidinti programos „Erasmus+“ lėšas, atsižvelgdamas į savo poziciją patrigubinti jos biudžetą;

30. primena, kad kultūros ir kūrybos sektorius yra vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 protrūkio sektorių, ir ragina rasti tinkamus sprendimus ir finansavimą, kad būtų galima mažinti didelius sektoriaus nuostolius, vis dar patiriamus dėl to, jog nebuvo galima iš anksto numatyti, kad COVID-19 krizės metu bus uždaromos renginių vietos; todėl siūlo iš esmės padidinti atitinkamas programos „Kūrybiška Europa“ biudžeto eilutes siekiant remti nuo krizės nukentėjusį sektorių;

31. primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą skirstant lėšas pagal įvairius programos „Erasmus+“ (atkuriant ankstesnę nomenklatūrą) ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos (sukuriant naują biudžeto eilutę, skirtą Sąjungos vertybių programai) komponentus ir paprogrames; pakartoja savo prašymą Komisijai padidinti multimedijos veiklai skirto biudžeto naudojimo skaidrumą, visų pirma sukuriant naujas biudžeto eilutes, susijusias su priemonėmis;

32. nusprendžia sukurti naują biudžeto eilutę 07 06 04 „Saugoti ir propaguoti Sąjungos vertybes“, siekiant nukreipti finansavimą į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugą ir propagavimą, be kita ko, remiant pilietinės visuomenės organizacijų šioje srityje vykdomą veiklą;

33. pakartoja Komisijos prognozę, kad, atsigaunant nuo COVID-19 protrūkio, ateinančiais metais dar svarbiau taps kovoti su dideliu skurdu, ypač spręsti vaikų skurdo problemas; todėl primygtinai ragina pagal ESF+ sukurti atskirą biudžeto eilutę, skirtą Europos vaiko garantijų sistemai, ir 2021 m. pagal ją skirti 1 mlrd. EUR;

34. primena, kad COVID-19 krizė daro neproporcingai didelį poveikį moterims, diskriminaciją dėl lyties nuolat patiriančioms žmonių grupėms ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, ir ragina sustiprinti užimtumo ir socialinių inovacijų programą, kad būtų remiamos programos ir mokymai, kuriais siekiama skatinti jų dalyvavimą ir spręsti jų nesaugumo darbo rinkoje problemą;

35. pabrėžia itin svarbų Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos vaidmenį saugant ir propaguojant ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir vertybes ir primygtinai tvirtina, kad reikia skirti papildomų asignavimų kiekvienai programai, visų pirma programai „Daphne“, siekiant kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą Sąjungos gyvenime;

36. pabrėžia Teisingumo programos svarbą, nes ji prisideda prie tolesnio Europos teisingumo erdvės, grindžiamos teisinės valstybės principu, tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, kūrimo ir nusprendžia skirti šiai programai daugiau asignavimų;

37. ragina padidinti asignavimus Kultūros, kūrybiškumo ir įtraukios visuomenės veiksmų grupei, siekiant geriau integruoti lyčių aspektą į kiekvieną programą, taip pat remti ir skatinti lyčių studijas ir mokslinius tyrimus Sąjungoje;

38. mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremtas iš abiejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

39. labai apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nesureagavo į Parlamento raginimą atlikti išsamią multimedijos priemonėms skirtos biudžeto eilutės peržiūrą, ypač atsižvelgiant į preliminariąją sutartį su „Euronews“; priima sprendimą įrašyti šį biudžeto asignavimą į rezervą, kol Komisija neatsakys į Audito Rūmų iškeltus klausimus; vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmai nenurodo jokių trūkumų, susijusių su pagal dabartinę tvarką numatytomis „Euronews“ prievolėmis teikti sutartines ataskaitas;

40. primena svarbų decentralizuotų agentūrų, veikiančių pagal šią išlaidų kategoriją, vaidmenį; reikalauja suteikti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ES pagrindinių teisių agentūrai (FRA), kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, turint mintyje papildomus projektus, kurie buvo numatyti agentūrai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais; prašo suteikti Europos lyčių lygybės institutui (EIGE) ir Europos darbo institucijai (EDI) pakankamai biudžeto išteklių, atsižvelgiant į jų misijos svarbą, taip pat į numatomą EDI vaidmenį užtikrinant tinkamą darbo jėgos judumą COVID-19 krizės aplinkybėmis; be to, ragina Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustui), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) ir Europos vaistų agentūrai (EMA) skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų tolesniems svarbiems prioritetams įgyvendinti;

41. priima sprendimą tikslingai padidinti Europos prokuratūrai skirtas lėšas, kad ji galėtų nedelsdama pradėti vykdyti savo pareigas, laikydamasi reikalavimų, susijusių su jos įgaliojimų vykdymu; mano, kad dėl jos pobūdžio reikia labiau užtikrinti nepriklausomumą, todėl jos biudžetas turėtų būti numatytas pagal 7 išlaidų kategoriją, kaip nepriklausomo subjekto, kuris neprilyginamas agentūrai; pabrėžia, kad įsteigus Europos prokuratūrą neturi pablogėti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) gebėjimai tinkamai veikti;

42. atmeta Komisijos pasiūlymą sujungti įvairias biudžeto eilutes, susijusias su socialinės politikos tikslais; mano, kad atskiros biudžeto eilutės, kurios buvo numatomos anksčiau, užtikrintų reikiamą skaidrumą ir išteklius kiekvienai iš šių pagrindinių sričių;

43. priima sprendimą perkelti 06 04 01 biudžeto eilutę (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (EURI) – Periodiniai atkarpos mokėjimai ir išsimokamasis grąžinimas suėjus terminui) į 17 skyrių, nes visos finansavimo išlaidos, susijusios su išlaidomis pagal NGEU, turėtų būti skaičiuojamos viršijant DFP viršutines ribas;

44. 2b išlaidų kategorijoje padidina bendrą įsipareigojimų asignavimų lygį 5 894 270 074 EUR suma, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), iš kurių 6 041 509 293 EUR numatyta pavyzdinėms programoms;

3 išlaidų kategorija

45. primena, kad Europos Vadovų Taryba savo pozicijoje dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės neišlaikė Komisijos pasiūlyme numatyto paramos Teisingos pertvarkos fondui lygio; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šis lėšų sumažinimas labai pakenks ekonomikos gaivinimo pastangoms; pakartoja, kad Teisingos pertvarkos fondas – nepaprastai svarbus ir nepakeičiamas Europos žaliojo kurso struktūros elementas; todėl siūlo 2021 m. 500 mln. EUR suma padidinti įsipareigojimų asignavimus, skiriamus šiai pavyzdinei programai;

46. atsižvelgdamas į bendrą prioritetą kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, daugiausiai lėšų – 237 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų – skiria biudžeto eilutėms, susijusioms su programa LIFE; pažymi, kad šiuo padidinimu siekiama prisidėti prie tokių pagrindinių tikslų, kaip gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, taip pat perėjimas prie švarios energetikos; tikisi, kad Komisija garantuos būtinus gebėjimus panaudoti lėšas siekiant veiksmingai pasinaudoti šiomis papildomomis priemonėmis;

47. primena, kad COVID-19 protrūkis padarė didelį poveikį daugeliui žemės ūkio sektorių ir todėl pritaria tam, kad būtų tikslingai padidintos rinkos rėmimo priemonėms pagal Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) skirtų biudžeto eilučių lėšos, nes šiomis priemonėmis siekiama sušvelninti šio protrūkio sukeltos krizės padarinius, visų pirma ekologiniams ūkiams ir smulkiesiems ūkininkams; tikisi, kad taisomajame rašte bus toliau koreguojamas EŽŪGF asignavimų lygis, atsižvelgiant į asignuotąsias pajamas, kurias tikimasi gauti 2021 m., ir kitus parametrus, pvz., COVID protrūkio poveikį žemės ūkio sektoriams;

48. mano, kad jokie asignavimai, ypač numatyti bendrai žemės ūkio politikai, neturi būti naudojami siekiant remti bulių, naudojamų mirtinoms bulių kovoms, veisimą ar auginimą;

49. atkreipia dėmesį į itin sunkias socialines ir ekonomines sąlygas atokiausiuose Sąjungos regionuose, kurias dar labiau pablogina COVID-19 krizės poveikis; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, siūlo papildyti POSEI programą apimančią biudžeto eilutę, kad būtų išlaikyta žemės ūkio veikla ir užtikrintas maisto bei žemės ūkio produktų tiekimas atokiausiuose regionuose, kuriems turi būti skiriama pakankamai išteklių; be to, pabrėžia, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje ir NGEU rengiant Sąjungos programas ir fondus svarbu atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir apribojimus;

50. sustiprina Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą 19,6 mln. EUR suma; pripažįsta, kad 2021-ieji bus labai svarbūs metai žuvininkystės sektoriui, kuriame vienu metu turės būti sprendžiamos prisitaikymo prie Europos žaliojo kurso tikslų ir su COVID-19 krize bei „Brexit‘u“ susijusios rizikos problemos;

51. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamus finansinius išteklius duomenų rinkimui, tvarkymui, naudojimui ir keitimuisi jais žuvininkystės sektoriuje;

52. ketina skirti Europos aplinkos agentūrai (EAA) papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, atsižvelgdamas į tai, kad tikimasi, jog agentūra atliks esminį vaidmenį su Europos žaliuoju kursu susijusių veiksmų rėmimo srityje, vykdydama Sąjungos biologinės įvairovės strategijos, žiedinės ekonomikos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir nulinės taršos iniciatyvų stebėseną ir teikdama ataskaitas šiais klausimais;

53. apskritai, 3 išlaidų kategorijoje padidina įsipareigojimų asignavimų lygį 867 937 490 EUR suma, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), iš kurių 739 100 000 EUR skiriama pavyzdinėms programoms;

4 išlaidų kategorija

54. padidina finansavimą, skiriamą Parlamento prioritetams migracijos ir sienų valdymo srityse, visų pirma Integruoto sienų valdymo fondui ir Prieglobsčio ir migracijos fondui; kartu siekia didinti biudžeto skaidrumą atspindint konkrečius abiejų fondų tikslus biudžeto struktūroje, kad biudžeto valdymo institucija galėtų atidžiau stebėti išlaidas;

55. pabrėžia, kad nepaprastai svarbu investuoti į tinkamą visų agentūrų, veikiančių migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse, finansavimą ir pakankamą darbuotojų skaičių; prašo numatyti papildomų personalo išteklių Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO), kurių agentūrai prireiks siekiant tinkamai vykdyti operacijas vietoje, rengti mokymus, vykdyti analitinę veiklą ir įgyvendinti valdymo sistemą, taip pat Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (eu-LISA); prašo numatyti papildomų finansinių ir personalo išteklių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX);

56. yra labai susirūpinęs dėl to, kad Viduržemio jūroje toliau žūsta žmonės; laikosi nuomonės, kad būtinas labiau ilgalaikis požiūris į paieškos ir gelbėjimo operacijas, nes paieškos ir gelbėjimo operacijos negali būti paliktos vykdyti vien tik nevalstybiniams subjektams; mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų įsteigtas Paieškos ir gelbėjimo fondas, siekiant remti paieškos ir gelbėjimo misijas Viduržemio jūroje; todėl siūlo sukurti šiam fondui skirtą naują biudžeto eilutę siekiant skatinti gelbėti gyvybes ir parodyti valstybių narių tarpusavio solidarumą vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas pagal tarptautinę teisę ir paisant pagrindinių teisių, įskaitant teisę į gyvybę ir negrąžinimo principą;

57. apskritai, 4 išlaidų kategorijoje padidina įsipareigojimų asignavimus 710 251 000 EUR suma, palyginti su biudžeto projektu, iš kurių 500 251 000 EUR numatyta pavyzdinėms programoms;

5 išlaidų kategorija

58. pabrėžia Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos laipsniško formavimo svarbą; pabrėžia Europos tvirtesnio bendradarbiavimo gynybos klausimais svarbą, nes dėl jo Europa ir jos piliečiai ne tik tampa saugesni, bet ir sumažėja išlaidos; ragina skirti daugiau lėšų Europos gynybos fondui siekiant visapusiškai skatinti novatorišką ir konkurencingą gynybos pramoninę bazę, kuri padėtų didinti labai reikalingą Sąjungos strateginį savarankiškumą;

59. ragina skirti daugiau lėšų kariniam mobilumui siekiant padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau imtis veiksmų; pažymi, kad reikia numatyti pakankamą finansavimą siekiant remti pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką vykdomas misijas bei operacijas, be kita ko, taikant tokias priemones kaip dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros finansavimas ir diplomatinio patikimumo patikrinimų bei muitinės taisyklių supaprastinimas;

60. primena, kad saugumo ir teisėsaugos srityje veikiančios decentralizuotos agentūros, visų pirma Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant svarbią veiklą kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityje, ir siūlo tikslingai didinti lėšas, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis;

61. padidina 5 išlaidų kategorijos bendrą sumą 372 320 760 EUR suma, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), iš kurios 312 829 132 EUR skiriama pavyzdinėms programoms;

6 išlaidų kategorija

62. pabrėžia, kad šiuo metu, kai išorės iššūkiai ir tarptautinių santykių klausimai tampa vis svarbesni ir dominuoja tarptautinėje politikoje, reikia tinkamai finansuoti Sąjungos biudžeto išorės aspektą, kad būtų pasirengta nedelsiant reaguoti į dabartinius, iškylančius ir būsimus iššūkius; pažymi, kad didžioji dalis išorės veiksmų išlaidų tenka naujai Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP), dėl kurios vis dar vyksta tarpinstitucinės teisėkūros derybos;

63. apgailestauja, kad nauja išorės veiksmų nomenklatūra, kurią pasiūlė Komisija, yra ne tokia išsami kaip ankstesnė, dėl to sumažėja skaidrumas, nuspėjamumas, atskaitomybė ir tikrinimo galimybės, taip pat apribojamas biudžeto valdymo institucijos gebėjimas priimti sprendimus, kurie atspindėtų politinius prioritetus; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia numatyti labiau diferencijuotą biudžeto struktūrą ir specialias eilutes, skirtas svarbiausiems paramos gavėjams, politikos sritims ir paregioniams, kad būtų didinamas biudžeto skaidrumas ir suprantamumas; taigi siūlo persvarstyti KVTBP nomenklatūrą, kad ji būtų pritaikyta prie naujų priemonių, kartu pateikiant išsamesnę informaciją;

64. ragina padidinti pagal KVTBP visoms geografinėms ir teminėms programoms skiriamą finansavimą, laikantis per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos dėl KVTBP; primena savo poziciją, kad KVTBP teminės programos turėtų būti sustiprintos siekiant, kad Sąjunga šiose prioritetinėse srityse galėtų ir toliau atlikti tvirtą vaidmenį; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl asignavimų KVTBP yra visiškai suderinta su Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje dėl KVTBP nustatytomis sumomis;

65. siūlo sukurti specialią biudžeto eilutę „Parama politiniam procesui Libijoje“, pagal kurią būtų siekiama prisidėti prie taikaus Libijos konflikto sprendimo;

66. atkreipia dėmesį į nuolatinius iššūkius Sąjungos rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, kurioms numatytas biudžetas dėl šios priežasties turėtų būti padidintas, taip pat į tai, kad svarbu suteikti daugiau finansinės paramos Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus atsižvelgiant į augančius Palestinos pabėgėlių poreikius, ir kaip investiciją į regiono stabilumą ir vystymąsi; primena, kad svarbu plėtoti stabilius Sąjungos ir Afrikos santykius ir tvirtą bendradarbiavimą, ir mano, kad būtų tinkama skirti pakankamai finansinių išteklių vystymuisi šiame žemyne, kad būtų, be kita ko, padedama švelninti pagrindines priverstinės migracijos priežastis;

67. pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą sveikatos, aukštos kokybės nuotolinio ir įtraukaus mokymo programų ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo, taip pat biologinės įvairovės, mitybos, darnaus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu srityse, nes COVID-19 krizė stiprina pasaulinio bado masto didėjimo tendenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atžvilgiu labai svarbu remti institucijų kūrimą ir stiprinimą bei švietimą siekiant gausinti kvalifikuotą darbo jėgą; patvirtina, kad būtina skirti kur kas didesnę sumą su žmonėmis, planeta, klestėjimu ir partneryste susijusioms eilutėms, nei numatyta biudžeto projekto eilutėje „Visuotiniai uždaviniai“;

68. pabrėžia, kad reikia prasmingai finansuoti Vakarų Balkanų šalis atsižvelgiant į stojimo procesą ir daugybę iššūkių, su kuriais Sąjunga ir šalys kandidatės turi susidurti; mano, jog būtina, kad į naują Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) nomenklatūrą būtų įtrauktos atskiros biudžeto eilutės, skirtos Vakarų Balkanams ir Turkijai, atsižvelgiant į itin opų Sąjungos finansavimo Turkijai pobūdį;

69. smerkia nuolatinius Turkijos vykdomus tarptautinės ir Sąjungos teisės, taip pat Sąjungos principų ir vertybių pažeidimus; reikalauja, kad politinės reformos Turkijoje būtų finansuojamos išimtinai siekiant skatinti dialogą ir teikti paramą pilietinei visuomenei, nevalstybiniams subjektams ir žmonių tarpusavio ryšiams, kol šalis nedarys jokios pažangos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse; griežtai smerkia pasikartojančias Turkijos vykdomas provokacijas Graikijos ir Kipro atžvilgiu ir šių šalių suvereniteto pažeidimus;

70. pabrėžia, ypač atsižvelgdamas į dabartinę su COVID-19 susijusią atmosferą ir apgailestaudamas dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo neįtraukti NGEU išorės ramsčio, kad reikia didinti humanitarinės pagalbos skyriaus lėšas ir numatyti apsaugos priemones, jog nebūtų atmetamos solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo vidaus ar išorės naudojimo galimybės; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tolesnį ES pagalbos savanorių iniciatyvos finansavimą tuo atveju, jei vykstančios derybos dėl Europos solidarumo korpuso programos patektų į aklavietę;

71. atsižvelgdamas į pastarojo meto nerimą keliančius įvykius Baltarusijoje, ragina Sąjungą pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) bei Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat paskiriant naują specialųjį įgaliotinį Baltarusijoje, remti taikaus valdžios perdavimo procesą laikantis JT arba alternatyvaus ESBO vadovaujamo dialogo, grindžiamo žmogaus teisių apsauga ir Baltarusijos žmonių valia;

72. atsižvelgdamas į su kibernetiniu saugumu ir melagingų naujienų sklaida susijusias grėsmes, pabrėžia, jog būtina, kad Sąjungos biudžete į jas būtų labiau atsižvelgiama ir reaguojama horizontaliuoju lygmeniu, tiek būstinėje, tiek Sąjungos delegacijose visame pasaulyje; todėl mano, kad būtina sustiprinti išorės veiksmų srities strateginei komunikacijai skirtas eilutes;

73. padidina 5 išlaidų kategorijos bendrą sumą 698 781 256 EUR suma, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), iš kurios 583 041 792 EUR skiriama pavyzdinėms programoms;

7 išlaidų kategorija

74. priima sprendimą šiuo etapu neįrašyti Tarybos sumažintų 7 išlaidų kategorijos lėšų;

75. labai apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar neatsakė į Parlamento raginimą suteikti visapusišką prieigą prie sutarčių ir informacijos, susijusios su sutartimi dėl COVID-19 vakcinos, kuri įtraukta į Taisomojo biudžeto Nr. 8/2020 projektą;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

76. primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento nariais, nedelsiant įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir pateikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

77. pabrėžia, kad 2021 m. biudžete būtina numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų atsižvelgta į neįvykdytų įsipareigojimų kiekį 2020 m. pabaigoje ir išvengta neapmokėtų mokėjimo prašymų pagal 2014–2020 m. DFP susikaupimo bei būtų galima finansuoti laikotarpio pradžioje telkiamus asignavimus, susijusius su COVID-19 krize; pažymi, kad dėl vykdymo vėlavimo per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį didžioji atitinkamų mokėjimų dalis bus išmokėta 2021 ir 2022 m.; pabrėžia didesnį valstybių narių prognozių, į kurias reikia visapusiškai atsižvelgti sudarant 2021 m. biudžetą, tikslumą; todėl pabrėžia, kad reikia parengti patikimą visos 2021–2027 m. DFP mokėjimų planą, numatant pakankamai mokėjimų pirmaisiais jos įgyvendinimo metais ir galimybę perkelti nepanaudotus mokėjimus į kitus metus naudojantis specialiomis priemonėmis, kurios viršytų DFP mokėjimų viršutines ribas;

78. primena, kad per 2020 m. buvo patvirtintos kelios teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama palengvinti lėšų įsisavinimą, sumažinti biurokratiją ir paspartinti faktinį lėšų išmokėjimą pagal kelias programas, kad būtų užtikrintas pinigų srautas ir likvidumas šiomis didelio ekonomikos nuosmukio aplinkybėmis; mano, kad šiam požiūriui nepagrįstai kiltų didelis pavojus, jei jis 2021 m. nebūtų paremtas pakankamu mokėjimų asignavimų lygiu; todėl ragina suteikti pakankamai išteklių nuo pat 2021 m. biudžeto priėmimo; įsipareigoja imtis visų būtinų veiksmų siekiant patikslinti mokėjimų asignavimus 2021 m. vykdymo metu;

79. pakartoja 2019 m. balandžio 4 d. Parlamento poziciją dėl siūlomo reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų; pabrėžia, kad svarbu turėti Sąjungos biudžeto apsaugos mechanizmą, kai kyla sisteminė grėsmė ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms ir kai kyla pavojus Sąjungos finansiniams interesams; pabrėžia, kad Parlamentas nepritars susitarimui dėl mechanizmo, kuris neapsaugo Sąjungos biudžeto nuo visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

80. išreiškia savo nuostabą ir didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija pasiūlė sumažinti Parlamento biudžetą ir taip dar kartą nutraukė gero abiejų institucijų bendradarbiavimo tradiciją; vėl įrašo sąmatose numatytus asignavimus, remdamasis išsamia ir atsakinga Parlamento poreikių 2021 m. analize; šie asignavimai buvo patvirtinti plenariniame posėdyje didžiąja balsų dauguma pirmiau minėtoje 2020 m. gegužės 14 d. Parlamento rezoliucijoje; vėl įrašydamas asignavimus pakoreguoja jų kiekį siekdamas atsižvelgti į penkių naujų Parlamento komitetų įsteigimą; pabrėžia, kad 2021 m. gali prireikti pakoreguoti 2021 m. biudžetą, kad būtų atsižvelgta į COVID-19 krizės raidą;

81. atkreipia dėmesį į tebesitęsiančias derybas dėl naujos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir į netikrumą dėl finansavimo lygio pagal naują 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“; pabrėžia, kad Parlamentas pasiekė tikslą 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių ir iš tikrųjų bendras darbuotojų skaičius buvo sumažintas 6 proc.; pabrėžia, kad nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, Parlamentui teko atlikti daugiau užduočių; pažymi, kad per paskutinę Parlamento kadenciją pasiekta sinergijos ir iš naujo nustatyti prioritetai; pabrėžia, kad Parlamento veikla priklauso nuo jo politinių, teisėkūros ir administracinių užduočių, kurioms reikalingas pakankamas darbuotojų skaičius, vykdymo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelyje komitetų sekretoriatų susidarė didelis ir struktūrinis darbuotojų trūkumas, o tai nesuderinama su reikšmingu jų darbo krūvio padidėjimu, ir ragina Biurą ir generalinį sekretorių skubiai pateikti sprendimų siekiant užtikrinti pakankamą komitetų sekretoriatų darbuotojų skaičių;

82. pakartoja Parlamento būsimų finansinių metų prioritetus, visų pirma, Parlamento biudžeto orientavimą į jo pagrindines funkcijas – teisėkūrą, vienos iš biudžeto valdymo institucijos vaidmenį, atstovavimą piliečiams ir kitų institucijų veiklos tikrinimą, taip pat išteklių prioritetiniams bendradarbiavimo su piliečiais projektams teikimą, ekologišką Parlamento veiklą skatinant išteklių taupymą, prieinamą Parlamentą, kuris visapusiškai atsižvelgia į lyčių klausimus, pastatų saugumo, kibernetinio saugumo bei IT plėtros stiprinimą ir daugiamečius pastatų projektus;

83. atsižvelgdamas į Parlamento patvirtintas sąmatas:

a)  teigiamai vertina priemones, kurių ėmėsi Parlamentas reaguodamas į COVID-19 protrūkį, įskaitant naujus laikinus darbo metodus ir tai, kad buvo įsteigtas COVID-19 testavimo centras, skirtas Parlamento nariams ir darbuotojams; pakartoja savo prašymą generaliniam sekretoriui įvertinti šių priemonių finansinį poveikį Parlamento 2020 m. ir 2021 m. biudžetams ir pateikti šį vertinimą Parlamento Biudžeto komitetui 2020 m. lapkričio mėn.; ragina generalinį sekretorių parengti išsamias gaires siekiant geriau pasiruošti bet kokiems būsimiems force majeure atvejams, kad būtų užtikrintas Parlamento teisėkūros funkcijų vykdymo tęstinumas, jei veiklos nebūtų galima vykdyti įprastu būdu;

b)  pakartoja savo raginimą Biurui numatyti išsamias veiksmų gaires, pagal kurias būtų siekiama plataus užmojo aplinkosaugos tikslų ir mažinamas Parlamento anglies pėdsakas, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 16 d. Biuro sprendime, ir pateikti Parlamento Biudžeto komitetui metinę rezultatų apžvalgą;

c)  primena savo prašymą suderinti akredituotų Parlamento narių padėjėjų komandiruočių išmokas, susijusias su komandiruotėmis tarp trijų Parlamento darbo vietų, kad jos atitiktų pareigūnų ir kitų tarnautojų išmokų lygį; ; dar kartą ragina peržiūrėti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas, kad būtų apsvarstyta galimybė akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, laikantis tam tikrų sąlygų, lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijas ir misijas;

d)  pakartoja savo prašymą Biurui nustatyti visapusišką Parlamento narių dalyvavimo lankstumą per žaliąsias savaites;

e)  pabrėžia, kad Parlamento Biudžeto komitetui turi būti laiku ir suprantamai pateikiama visa atitinkama informacija, susijusi su Parlamento biudžetu, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus sprendimus; tvirtai pakartoja savo prašymus:

– parengti išlaidų ir sutaupytų lėšų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, išsamią analizę ir pagrindimą ir tikslius duomenis Parlamento Biudžeto komitetui pateikti 2020 m. lapkričio mėn.;

– pateikti išsamiai suskirstytų išlaidų, susijusių su naujų centrų „Europa Experience“ steigimu 2021 m., sąrašą, atsižvelgiant į galimas COVID-19 protrūkio pasekmes vietos rinkos tyrimams ir centrams „Europa Experience“ skirtų erdvių kūrimui;

–  pateikti išsamiai suskirstytų naujos lankytojų strategijos ir ketverių metų informacinės kampanijos išlaidų sąrašą, taip pat išsamų komunikacijos kampanijos, vykdytos prieš 2019 m. Europos Parlamento rinkimus ir jų metu, vertinimą; mano, kad bet kokios naujos komunikacijos priemonės turėtų būti grindžiamos objektyvia ir faktine šio vertinimo analize;

– pateikti diplomatinių pajėgų už Sąjungos ribų – Indonezijoje (Džakartoje), Etiopijoje (Adis Abeboje) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke) – reprezentacinių išlaidų išsamią ir nuodugnią analizę; 

– pateikti išsamesnę informaciją apie išlaidas, susijusias su Konrado Adenauerio vakarinio priestato statybų projekto valdymu;

– pateikti visų kitų šiuo metu trijose vietose nuomojamų Parlamento pastatų, kurie ir toliau bus naudojami 2021 m., apžvalgą, taip pat išsamią energijos išlaidų prognozę; ryšium su tuo ragina imtis su žaliąja energija susijusių taupymo veiksmų;

– pateikti poveikio žmogiškiesiems ištekliams, visų pirma, vertėjams raštu ir žodžiu, analizę, jei būtų taikoma vykdant Vertimo raštu generalinio direktorato projektą sukurta priemonė, kuri realiuoju laiku automatiškai transkribuotų ir verstų Parlamento daugiakalbes diskusijas;

–  užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje;

f)  prašo Biuro paskelbti savo sprendimą dėl P.-H. Spaako pastato Briuselyje ateities ir, pasibaigus Parlamento 2020 m. gegužės mėn. paskelbtam architektūros konkursui dėl jo renovacijos arba pakeitimo, pateikti išsamiai suskirstytų išlaidų sąrašą; primena, kad į 2021 m. biudžetą įrašyti punktai, skirti pasirengti su P.-H. Spaako pastatu susijusiems darbams;

g)  primena 2017 m. spalio 26 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijose išdėstytas rekomendacijas dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta Sąjungoje, taip pat priemones, kuriomis siekiama vykdyti bauginimų darbe ir seksualinio priekabiavimo prevenciją ir kovą su jais; pripažįsta priemones, kurių ėmėsi generalinis sekretorius, siekdamas užkirsti kelią tokiems reiškiniams ir su jais kovoti; prašo, kad generalinis sekretorius pateiktų visą informaciją apie artimiausios ateities programą; prašo generalinio sekretoriaus prieš pristatant Biurui 2022 m. sąmatą pateikti naujų kovos su priekabiavimu procedūrų vertinimą; mano, kad darbuotojai ir Parlamento nariai turėtų būti skatinami dalyvauti mokymo kursuose siekiant sumažinti tokių įvykių skaičių Parlamente;

h)  primena Biuro prašymą generaliniam sekretoriui kuo greičiau ištirti teisėtus būdus, kuriais būtų galima užtikrinti tvarų Savanoriško pensijų kaupimo fondo finansavimą;

i)  primena savo prašymą generaliniam sekretoriui patikrinti, ar išorės rangovai taiko aukščiausius darbo teisės standartus Parlamente dirbantiems valymo paslaugas teikiantiems darbuotojams, taip pat savitarnos restoranų darbuotojams, visų pirma atsižvelgiant į psichologinį spaudimą ir darbo sąlygas dėl COVID-19 krizės;

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

84. pažymi, kad biudžeto projektas daugiausia atspindi įvairių institucijų, kurios patenka į kitus biudžeto skirsnius, sąmatas ir todėl su kai kuriomis išimtimis atitinka jų finansinius poreikius; todėl mano, kad Tarybos siūlomas horizontalus ir sistemingas lėšų mažinimas turėtų žalingą poveikį susijusių institucijų darbui ir atitinkamai jų labai svarbiam indėliui į Europos Sąjungos veikimą; dėl to siūlo beveik visais atvejais vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas, be kita ko, kalbant apie Teisingumo Teismo, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, ombudsmeno ir Europos išorės veiksmų tarnybos etatų planus; laikydamasis savanoriško susitarimo, nekeičia Tarybos svarstymo, susijusio su Taryba ir Europos Vadovų Taryba;

85. mano, kad tam tikrais atvejais ir atsižvelgiant į institucijų sąmatas būtina padidinti biudžeto projekte numatytas eilučių lėšas; todėl siūlo:

a)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pagal kelias eilutes skirti daugiau asignavimų, nei numatyta biudžeto projekte, kad būtų išlaikytas jų sąmatas atitinkantis asignavimų lygis;

b)  padidinti Europos išorės veiksmų tarnybai skiriamus asignavimus, palyginti su biudžeto projektu, 2214 eilutėje „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir 3001 eilutėje „Išorės darbuotojai ir išorės paslaugos“.

o

o o

86. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

 

 

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (13.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Nikos Androulakis

 

 

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad 2021 biudžetiniai metai yra pirmieji 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) metai; taip pat pažymi, kad didžioji dalis išorės veiksmų išlaidų tenka Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP), dėl kurios vis dar vyksta tarpinstitucinės teisėkūros derybos; pabrėžia, kad tos derybos turėtų būti baigtos kuo greičiau sudarant susitarimą;

2. apgailestauja, kad naujoji išorės veiksmų nomenklatūra, kurią pasiūlė Komisija, yra daug mažiau išsami nei ankstesnė, dėl to mažėja skaidrumas, nuspėjamumas, atskaitomybė ir kontrolė ir ribojamos biudžeto valdymo institucijos galimybės priimti biudžeto sprendimus pagal politinius prioritetus; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia numatyti labiau diferencijuotą biudžeto struktūrą ir specialias eilutes, skirtas svarbiausiems paramos gavėjams ir paregioniams, kad būtų didinamas biudžeto skaidrumas ir suprantamumas; pažymi, kad Užsienio reikalų komitetas ir Vystymosi komitetas pasiūlė persvarstytą nomenklatūrą, kuri pritaikyta prie naujų priemonių, tačiau pagal ją numatoma išsamesnė informacija sukuriant naujas biudžeto eilutes Komisijos pasiūlytose itin plačiose geografinėse ir teminėse eilutėse; pabrėžia, kad abu komitetai tvirtai remia persvarstytą nomenklatūrą;

3. nepritaria 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos susitarime dėl DFP numatytam dideliam 6 išlaidų kategorijos lėšų sumažinimui, dėl kurio laikotarpiu, kai ES lyderystė reikalinga labiau nei bet kada, KVTBP lygis sumažėtų, palyginti su ankstesnių dabartinio finansinio programavimo laikotarpiu priemonių lygiu; apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo panaikinti priemonės „Next Generation EU“ išorės ramstį, t. y. Komisijos siūlytą KVTBP skirti papildomą 10,5 mlrd. EUR sumą; pabrėžia, kad šiuo metu, kai išorės sunkumai ir tarptautinės politikos klausimai tampa vis svarbesni ir dominuoja tarptautinėje politikoje, svarbu užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto išorės aspektas būtų tinkamai finansuojamas ir parengtas taip, kad būtų galima nedelsiant reaguoti į dabartinius, kylančius ir būsimus iššūkius; ragina gerokai sustiprinti KVTBP, kaip vieną iš pavyzdinių ES programų;

4. ragina padidinti visoms geografinėms ir teminėms programoms pagal KVTBP skiriamą finansavimą, laikantis per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos dėl KVTBP; primena savo poziciją, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės teminės programos turėtų būti sustiprintos siekiant, kad Sąjunga šiose prioritetinėse srityse galėtų ir toliau atlikti tvirtą vaidmenį; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl asignavimų KVTBP yra visiškai suderinta su Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje dėl KVTBP nustatytomis sumomis;

5. ypač ragina numatyti platesnio užmojo biudžetą priemonės žmogaus teisių teminėms programoms siekiant reaguoti į pasaulyje vis didėjančias žmogaus teisių problemas, kurias COVID-19 krizė dar labiau paaštrino; primena, kad žmogaus teisių apsauga ir skatinimas visame pasaulyje ir toliau yra vienas pagrindinių ES išorės veiksmų aspektų; pakartoja, kad tvirtai remia žmogaus teisių gynėjus, įskaitant aplinkos apsaugos gynėjus, ypač tuos, kuriems gresia didžiausias pavojus, ir ragina skirti pakankamai lėšų projektui „Protect Defenders EU“ remti, siekiant išplėsti ir sustiprinti jų apsaugą; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tinkamas veiksmų, skirtų persekiojamoms mažumoms apsaugoti, finansavimas; pabrėžia, kad remia specialųjį pasiuntinį religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais, taip pat kovos su antisemitizmu ir kitų rūšių diskriminacija veiklą, be kita ko, tinkamo jų finansavimo požiūriu;

6. laikotarpiu, kai visame pasaulyje demokratijai kyla vis didesnė grėsmė, pakartoja, kad pritaria rinkimų stebėjimo misijoms, įskaitant vietos stebėtojus, skiriamam finansavimui; ragina skirti daugiau lėšų rinkimų stebėjimo misijoms ir pabrėžia, kad jos atlieka esminį vaidmenį atgrasydamos nuo rinkimų klastojimo ir smurto, kartu prisidėdamos prie būsimų rinkimų gerinimo, taikos ir vystymosi skatinimo bei demokratijos rėmimo;

7. ragina padidinti sumas biudžeto eilutėse, skirtose užsienio politikos poreikiams ir prioritetams, reagavimui į krizes ir bendros saugumo ir gynybos politikos civilinėms nepaprastosios padėties priemonėms, siekiant spręsti dramatiško COVID-19 pandemijos poveikio problemą;

8. nepritaria tam, kad būtų įtraukta biudžeto eilutė „Nauji uždaviniai ir prioritetai“, nes Komisija nepateikė esminės informacijos apie tai, kaip ketinama panaudoti lėšas pagal šią eilutę; primygtinai tvirtina, kad tokios nenumatytos paskirties lėšos nesuderinamos su skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės principais ir kelia pavojų biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms;

9. pabrėžia, kad būtina padidinti finansavimą rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims, siekiant remti politines ir ekonomines reformas bei perėjimą prie demokratijos, daugiausia dėmesio skiriant toms partnerėms, kurios labiausiai pasiryžusioms tokias reformas įgyvendinti, vadovaujantis principu „parama pagal pažangą“ ir „mažiau paramos už mažesnę pažangą“; ragina didinti ES finansavimo matomumą ir skaidrumą artimiausiose kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją stebėti, kad lėšomis nebūtų piktnaudžiaujama;

10. palankiai vertina daugiau kaip 980 mln. EUR ES finansinę paramą Rytų partnerystės šalims COVID-19 pandemijos metu, siekiant padėti patenkinti neatidėliotinus sveikatos priežiūros sektoriaus poreikius;

11. atsižvelgdamas į pastarojo meto nerimą keliančius įvykius Baltarusijoje, ragina sukurti naują specialiojo įgaliotinio Baltarusijoje pareigybę, kad būtų remiamas taikaus valdžios perdavimo procesas, atsižvelgiant į Baltarusijos žmonių valią; pabrėžia, kad Baltarusijoje labai reikalinga didesnė finansinė parama pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomoms sąjungoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms, kartu įšaldant bet kokius ES lėšų pervedimus dabartinei Baltarusijos vyriausybei;

12. mano, kad svarbu toliau stiprinti Rytų partnerystės šalių, ypač asocijuotųjų šalių, pasitikėjimą; pabrėžia, kad svarbu remti pagrindines teises, demokratiją ir teisinę valstybę; todėl ragina Azerbaidžanui ir Baltarusijai skiriamais asignavimais teikti paramą tik pilietinei visuomenei ir nevalstybiniams subjektams, taip pat remti žmonių tarpusavio ryšius;

13. primena iššūkius, su kuriais susiduria pietinės kaimyninės šalys, visų pirma dėl sudėtingų įvykių regione, įskaitant nepaprastąją padėtį dėl COVID-19, bet ja neapsiribojant, ir nestabilią saugumo aplinką; mano, kad, ypač po dramatiškų įvykių Libane, reikėtų numatyti skirti didesnę paramą; apgailestauja, kad praėjus 25 metams po vadinamojo Barselonos proceso pradžios, vis dar nebaigta kurti su Viduržemio jūros regiono Šiaurės Afrikos šalimis bendra gerovės, stabilumo ir laisvės erdvė;

14. ragina padidinti finansinę paramą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, pripažįstant esminį jos, kaip unikalios gyvybiškai svarbių paslaugų teikėjos milijonams Palestinos pabėgėlių, vaidmenį ir laikant tokią paramą investicijomis į saugumą, stabilumą ir vystymąsi regione;

15. siekdamas remti taikų Libijos konflikto sprendimą siūlo sukurti specialią biudžeto eilutę „Parama politiniam procesui Libijoje“;

16. pabrėžia, koks svarbus yra Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES procesas; ragina skirti daugiau lėšų, kad būtų palaikomas ES įsipareigojimas regione, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir jos ekonominį poveikį; palankiai vertina tai, kad pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems pagrindiniams aspektams, visų pirma demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus ir pagrindinių teisių laikymuisi, geram valdymui ir pilietinei visuomenei, taip pat žmonių tarpusavio ryšiams;

17. nurodo, kad Užsienio reikalų komiteto pasiūlytoje peržiūrėtoje nomenklatūroje numatytos atskiros biudžeto eilutės Vakarų Balkanams ir Turkijai; primygtinai reikalauja, kad Turkijai būtų numatytos specialios biudžeto eilutės, atsižvelgiant į tai, kad Turkijai skiriamas ES finansavimas yra labai jautrus klausimas;

18. pabrėžia, kad IPA finansavimas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad bus laikomasi teisinės valstybės principo, demokratijos, žmogaus teisių, Europos ir tarptautinės teisės, gerbiamos suverenios valstybių narių teisės ir laikomasi gerų kaimyninių šalių santykių principo; pabrėžia, kad dėl regreso visose šiose srityse Turkijai skiriamų asignavimų lygis turėtų likti gerokai mažesnis ir apsiriboti vadinamaisiais pagrindiniais principais; ES turėtų tiesiogiai valdyti Turkijai skiriamas lėšas ir jos turėtų būti skiriamos tik paramai pilietinei visuomenei ir žmonių tarpusavio ryšiams, siekiant apsaugoti ir skatinti demokratines vertybes ir principus, žmogaus teises ir teisinę valstybę; pabrėžia, kad atėjo laikas laikytis kitokio požiūrio į Turkiją;

19. pabrėžia ES atsakomybę remti Arkties apsaugą; pabrėžia, kad svarbu investuoti į darnesnės ES Arkties politikos rengimą;

20. primena, kad įvairūs Europos politiniai lyderiai pabrėžė, jog svarbu daryti didesnę pažangą plėtojant ES santykius su Afrikos žemynu, todėl pažymi, kad reikia tinkamai suderinti žodžius su veiksmais ir skirti tinkamą finansavimą, kad būtų galima reaguoti į daugelį bendrų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių iššūkių ir galimybių, su kuriais susijusius uždavinius Europa ir Afrika gali įveikti kartu; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų Sahelio regiono šalių vystymuisi ir saugumui;

21. primena, kad finansavimo priemonės, projektai ar programos turi būti vertinami atsižvelgiant į Žaliąjį kursą apskritai ir konkrečiai į Sąjungos klimato tikslus, ir į juos turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama;

22. primygtinai reikalauja, kad Europos investicijų bankas laiku ir išsamiai praneštų atitinkamiems Parlamento komitetams apie visas išorės išlaidas;

23. apgailestauja dėl mažo finansavimo pagal 5 išlaidų kategoriją, ypač Europos gynybos fondui ir kariniam mobilumui; ragina skirti daugiau lėšų Europos gynybos fondui siekiant visapusiškai skatinti novatorišką ir konkurencingą gynybos pramoninę bazę, kuri padės didinti labai reikalingą ES strateginį savarankiškumą;

24. ragina skirti daugiau lėšų kariniam mobilumui siekiant padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau veikti; pažymi, kad reikia numatyti pakankamą finansavimą siekiant remti pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką vykdomas misijas bei operacijas, be kita ko, taikant tokias priemones kaip dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros finansavimas ir diplomatinio patikimumo patikrinimų bei muitinės taisyklių supaprastinimas;

25. pabrėžia ES bendros saugumo ir gynybos politikos laipsniško formavimo svarbą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos bendradarbiavimą gynybos klausimais, nes dėl jo Europa ir jos piliečiai ne tik tampa saugesni, bet ir sumažėja išlaidos, o tai reiškia, kad daugiau lėšų skiriama kitiems neatidėliotiniems klausimams spręsti; ragina Komisiją pasiūlyti nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo stiprinimo strategines gaires;

26. pakartoja savo ankstesnius pareiškimus dėl grėsmių, susijusių su kibernetiniu saugumu ir melagingų naujienų skleidimu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia geriau panaudoti Sąjungos biudžetą šiems pagrindiniams uždaviniams spręsti ir į juos reaguoti horizontaliuoju lygmeniu, be kita ko, visų pirma ES būstinėse, taip pat jos delegacijose visame pasaulyje; ragina toliau nuolat finansuoti strateginės komunikacijos veiklą, kuria siekiama kovoti su dezinformacijos kampanijomis, propaganda ir užsienio šalių įtaka, visų pirma Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pavyzdinį projektą „ES prieš dezinformaciją“;

27. pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad šalyse, kurios yra ypatingos strateginės svarbos Europos Sąjungai, ypač narystės siekiančiose šalyse ir Rytų partnerystės asocijuotosiose šalyse, turėtų būti užmegzti glaudesni ryšiai tarp Parlamento ir atitinkamų nacionalinių parlamentų, todėl ragina skirti pakankamą finansavimą, kad būtų užtikrintas papildomas darbuotojų skaičius siekiant sustiprinti svarbią parlamentinio bendradarbiavimo sritį;

28. nepritaria Tarybos atliktam Europos išorės veiksmų tarnybos administracinio biudžeto sumažinimui; ragina Biudžeto komiteto pranešėją dėl X skirsnio visose eilutėse, kurias Taryba sumažino X skirsnyje, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	12.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 10 11
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alviina Alametsä, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Anna Bonfrisco, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Sandra Kalniete, Dietmar Köster, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nikos Androulakis, Vladimír Bilčík, Andrea Bocskor, Bart Groothuis, Andrzej Halicki, Evin Incir, Katrin Langensiepen, Marisa Matias, Hannah Neumann, Juozas Olekas, Kris Peeters, Paulo Rangel, Frédérique Ries, Nicolae Ştefănuță, Ernest Urtasun, Mick Wallace
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Margrete Auken, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Carlos Zorrinho

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

44	+
PPE	Traian Băsescu, Vladimír Bilčík, Michael Gahler, Sunčana Glavak, Kinga Gál, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Andrius Kubilius, Miriam Lexmann, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorghe-Vlad Nistor, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko
S&D	Nikos Androulakis, Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Juozas Olekas, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev, Nacho Sánchez Amor
Renew	Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans
NI	Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi

 

10	-
ID	Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi, Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky
ECR	Hermann Tertsch, Charlie Weimers
GUE/NGL	Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz
NI	Kostas Papadakis

 

11	0
PPE	David Lega, Lukas Mandl
Verts/ALE	Alviina Alametsä, Hannah Neumann, Jordi Solé, Tineke Strik, Ernest Urtasun, Viola Von Cramon-Taubadel, Salima Yenbou
ECR	Anna Fotyga, Jacek Saryusz-Wolski

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (6.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Charles Goerens

 

 

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. griežtai prieštarauja Europos Vadovų Tarybos pasiūlytam Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) lėšų sumažinimui, ir apgailestauja dėl to, kad ji nepritarė tam, jog papildomai būtų skirta 10,5 mlrd. EUR KVTBP ir 5 mlrd. EUR humanitarinei pagalbai pagal priemonę „Next Generation EU“ reaguojant į COVID-19; pabrėžia, kad tai yra nelogiška ir nepriimtina susidūrus su pandemija, nuo kurios itin nukentėjo pažeidžiamiausi asmenys ir kuri labai neigiamai veikia darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant skurdo panaikinimą ir nelygybės mažinimą, siekį, taip pat kylant humanitarinėms krizėms ir nepaliaujamai gilėjant klimato krizei, į kurią reaguojant būtina labiau remti visuotinį Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir suteikti tvirtą pagrindą Europos žaliojo kurso išorės dimensijai; mano, kad dabar, kai valstybės narės susiduria su dideliais sunkumais siekdamos susitarti dėl bendros migracijos politikos, biudžeto, skirto pirmiau minėtoms struktūrinėms nekontroliuojamos migracijos priežastims šalinti, mažinimas yra visiškai nenuoseklus dalykas ir kenkia Sąjungos kaip tarptautinio subjekto, remiančio stabilumą ir žmogaus teises, vaidmeniui;

2. primygtinai pabrėžia, kad reikia diferencijuotų KVTBP biudžeto eilučių siekiant užtikrinti skaidrumą, nuspėjamumą, atskaitomybę ir tinkamą Parlamento įtaką; primena, kad derybos dėl KVTBP tebevyksta ir kad pakeitimai, inter alia, susiję su naująja Afrikos ir ES partneryste, turi atsispindėti KVTBP ir atitinkamose jos biudžeto eilutėse;

3. pažymi, kad, manoma, jog žmogaus socialinės raidos rodikliai mažės pirmą kartą nuo paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio; primena, kad skubiai reikia investuoti į socialinę įtrauktį ir žmogaus socialinę raidą, siekiant remti ir stiprinti pagrindinių socialinių paslaugų, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo (ypač mokyklų veiklos atnaujinimo ir nuotolinio mokymosi galimybių), mitybos, aprūpinimo maistu, vandens, higienos ir sanitarijos bei socialinės apsaugos, teikimą, visų pirma labiausiai marginalizuotiems asmenims, ypatingą dėmesį skiriant moterims, vaikams ir neįgaliesiems;

4. pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą sveikatos, aukštos kokybės nuotolinio ir įtraukaus mokymo programų ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo, taip pat biologinės įvairovės, mitybos, darnaus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu srityse, nes pandemija stiprina pasaulinio bado masto didėjimo tendenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atžvilgiu labai svarbu remti institucijų kūrimą ir stiprinimą bei švietimą siekiant gausinti kvalifikuotą darbo jėgą; patvirtina, kad būtina skirti kur kas didesnę sumą žmonėms, planetai, klestėjimui ir partnerystei, nei numatyta visuotiniams uždaviniams skirtoje biudžeto projekto eilutėje;

5. ragina stiprinti decentralizuotą bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis ir trišalį bendradarbiavimą siekiant remti DVT įgyvendinimą ir ekonomikos gaivinimą po COVID-19 pandemijos;

6. pažymi, kad ES ir Afrikos partnerystei teikiama geopolitinė svarba ir kad bendradarbiavimas su Afrika atlieka svarbų vaidmenį siekiant klimato ir energetikos tikslų; pabrėžia, kad svarbu nukreipti investicijas į anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir sudaryti sąlygas technologijų, pvz., saulės energijos ar ekologiškų dujų, perdavimui, įskaitant infrastruktūros ir sujungiamumo aspektus;

7. pažymi, kad padidinamos humanitarinės pagalbos skyriuje numatytos lėšos, visgi, atsižvelgiant į galutinę 2019 m. sumą, išlieka didelis deficitas; atkreipia dėmesį į tai, kad poreikiai, susiję su pandemijomis, nelaimėmis, perkėlimu ir kitais poreikiais, didės, o ne mažės, todėl augantiems poreikiams patenkinti reikia padidinti humanitarinės pagalbos lėšų sumas;

8. pabrėžia, kad reikia numatyti apsaugos priemones, kad nebūtų atmetamos solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo vidaus ar išorės naudojimo galimybės;

9. pabrėžia, kad reikia vykdyti visuotiniams uždaviniams ir prioritetams skirtų atsargų parlamentinę priežiūrą; primygtinai tvirtina, kad šios atsargos gali būti numatytos metiniame biudžete tik su sąlyga, jog sprendimai dėl lėšų mobilizavimo bus priimami deleguotaisiais aktais siekiant finansuoti konkrečias geografines, temines ir greitojo reagavimo biudžeto eilutes;

10. pabrėžia, kad reikia užtikrinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos finansavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 375/2014[9], jei vykstančios derybos dėl Europos solidarumo korpuso programos atsidurtų aklavietėje, nes savanoriai atlieka svarbų vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir gali prisidėti prie Sąjungos pajėgumų patenkinti papildomus humanitarinius poreikius atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	2.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Anna-Michelle Asimakopoulou, Hildegard Bentele, Dominique Bilde, Udo Bullmann, Catherine Chabaud, Antoni Comín i Oliveres, Ryszard Czarnecki, Gianna Gancia, Charles Goerens, Mónica Silvana González, Pierrette Herzberger-Fofana, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Beata Kempa, Pierfrancesco Majorino, Erik Marquardt, Norbert Neuser, Janina Ochojska, Jan-Christoph Oetjen, Michèle Rivasi, Christian Sagartz, Marc Tarabella, Tomas Tobé, Miguel Urbán Crespo, Chrysoula Zacharopoulou, Bernhard Zimniok

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
EPP	Anna-Michelle Asimakopoulou, Hildegard Bentele, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Janina Ochojska, Christian Sagartz, Tomas Tobé
S&D	Udo Bullmann, Mónica Silvana González, Pierfrancesco Majorino, Marc Tarabella
RENEW	Catherine Chabaud, Charles Goerens, Jan-Christoph Oetjen
GREENS/EFA	Pierrette Herzberger-Fofana, Erik Marquardt, Michèle Rivasi
GUE/NGL	Miguel Urbán Crespo
NI	Antoni Comín i Oliveres

 

3	-
ID	Dominique Bilde, Gianna Gancia, Bernhard Zimniok

 

2	0
ECR	Ryszard Czarnecki, Beata Kempa

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (25.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentė: Margarida Marques

 

 

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

 

1.  ragina 2021 m. Sąjungos biudžete daugiausia dėmesio skirti Europos piliečiams parengiant teisingą, įtraukią ir tvarią ekonomikos atkūrimo strategiją, kuria būtų švelninamas COVID-19 krizės poveikis, ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, įtraukią pramonės strategiją ir Europos socialinių teisių ramstį, kartu padedant įgyvendinti ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje iki 2030 m. ir įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti neutralizuoto anglies dioksido poveikio ekonomiką, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus;

2. ragina užtikrinti, kad 2021 m. Sąjungos biudžetu, kuris atitinka pirmuosius daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. metus, būtų dideliu mastu ir veiksmingai prisidedama prie Sąjungos ekonomikos gaivinimo, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkio poveikį; palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos susitarimą dėl naujos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ (NGEU), kuri būtų grindžiama bendru Sąjungos skolinimusi, nes tai svarbus žingsnis Sąjungai, kuri turėtų turėti galimybę pasikliauti būtinu solidarumu, kai reikia susidoroti su simetriniu sukrėtimu, ir ragina skubiai tokį susitarimą patvirtinti; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad buvo sumažintas NGEU dotacijų komponentas, todėl buvo sumažintos į ateitį orientuotoms programoms skirtos lėšos ir atšauktos novatoriškos programos; palankiai vertina Komisijos pirmininko iniciatyvą tiesiogiai įtraukti Parlamentą į derybas dėl ekonomikos atkūrimo plano, taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 324 straipsnį; ragina visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą, kaip biudžeto valdymo instituciją, į ekonomikos atgaivinimo priemonės įgyvendinimą;

3. pabrėžia Sąjungos finansavimą gaunančių institucijų atskaitomybės ir skaidrumo svarbą;

4.  ragina patvirtinti didesnio užmojo 2021 m. Sąjungos biudžetą, kad būtų padedama sparčiai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuria siekiama spręsti per Europos semestrą nustatytas problemas ir į kurią turi būti įtraukti darnaus vystymosi tikslai, taip pat remiamas darbo vietų kūrimas ir konvergencija Sąjungoje; pabrėžia, kad nuo 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turėtų būti sutelkta į tvarų augimą skatinančias investicijas pagal Europos socialinių teisių ramstį, Paryžiaus susitarimą, reikšmingos žalos nedarymo principą ir Sąjungos įsipareigojimą siekti anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos; mano, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė taip pat turėtų atitikti nacionalinius energetikos ir klimato srities planus;

 primena, kad iš Sąjungos biudžeto taip pat turėtų būti remiamos tvarios ir socialiniu požiūriu subalansuotos struktūrinės reformos, kuriomis didinamas konkurencingumas, atsparumas, konvergencija, tvarus, integracinis ir darnus augimas, o atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina pirmuosius mokėjimus 2021 metais atlikti kuo anksčiau;

 ragina taikyti ex ante demokratinę ir parlamentinę kontrolę, kad būtų užtikrinta institucinių galių pusiausvyra, o Komisijai būtų suteikti įgaliojimai stebėti gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, todėl reikalauja, kad priimant deleguotuosius aktus Europos Parlamentas būtų įtrauktas, be kita ko, į ex post patikrą, ar lėšos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę yra leidžiamos tinkamai, atsižvelgiant į Europos piliečių interesus ir užtikrinant tikrą Europos pridėtinę vertę;

5. mano, kad siekiant stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus būtina teikti didelę techninę paramą, kad būtų galima plėtoti ir įgyvendinti reformas, kurių reikia gaivinimui ir atsparumui užtikrinti juo nuo 2021 m.; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis žaliojo biudžeto sudarymo priemonių klausimais;

6.  atkreipia dėmesį į simetrinį COVID-19 protrūkio sukelto sukrėtimo pobūdį, tačiau pažymi, kad valstybių narių ekonomikai Covid-19 protrūkis daro asimetrinį poveikį; pabrėžia, kad svarbu remti įmones, kurioms dėl COVID-19 kyla mokumo problemų, laikantis Sąjungos socialinės, klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų; įspėja apie bendrosios rinkos iškraipymų riziką, kylančią dėl nevienodo pajėgumo teikti finansinę paramą valstybėms narėms; apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba panaikino laikiną Mokumo palaikymo priemonę; primygtinai reikalauja, kad įmonėms, kurioms gresia nemokumas, pagal dabartinę Sąjungos daugiametę finansinę programą būtų skubiai teikiama parama, kad būtų išvengta bet kokio papildomo neigiamo poveikio investicijoms ir nedarbo lygiui;

7. ragina 2021 m. Sąjungos biudžete užtikrinti, kad vykdant programą „InvestEU“ būtų pasiektas tiek ilgalaikis tikslas, numatant daugiau investicijų pajėgumų darbo vietoms kurti, MVĮ, tvariai infrastruktūrai, moksliniams tyrimams remti, tiek ir jos nauja trumpalaikė misija – strateginėmis investicijomis remti ekonomikos atsigavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės, kurios atlieka tam tikrą vaidmenį Europos vertės grandinėje, pvz., subrangovai, išliktų gyvybingos ir orientuotos į žalinimą bei perėjimą prie skaitmeninių technologijų;

8.  palankiai vertina laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pagal kurią teikiama parama ekonomikai COVID-19 aplinkybėmis; ragina skirti daugiau išteklių tam, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir greitas Sąjungos konkurencijos politikos taikymas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ypatingas galimybes teikti viešąją paramą visoms labai mažoms ir mažosioms įmonėms, net jei jos 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo patyrusios finansinių sunkumų, ir pritaria laikinosios valstybės pagalbos sistemos taikymui tiek ilgai, kiek to reikės ekonomikos gaivinimo laikotarpiu; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti laikinąja valstybės pagalbos sistema, be kita ko, pasitelkiant naują gaivinimo priemonę (NGEU); mano, kad Komisija taip pat turės stebėti tokias pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą patvirtintas schemas ir jų poveikį bendrosios rinkos veikimui; primena, kad valstybių narių pajėgumai teikti tokią ekonominę paramą valstybės pagalbos forma skiriasi ir dėl to iškraipoma rinka ir sudaromos nevienodos sąlygos; ragina Komisiją remti Europos įmones, investuojančias į naująsias technologijas, ir nustatyti bendrus minimalius standartus siekiant nurodyti konkrečius finansinę paramą gaunančioms įmonėms taikomus reikalavimus, kad jie atitiktų aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus ir mokesčių skaidrumą, siekiant išvengti skirtingų nacionalinių kriterijų, dėl kurių atsiranda dar didesni skirtumai, ir parodyti, kaip panaudojama gaunama viešoji parama, kad ji atitiktų Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslus ir Paryžiaus susitarimą; primena, kad pagalba turėtų būti teikiama tik dėl COVID-19 patirtiems nuostoliams padengti; primygtinai ragina neleisti mokesčių rojuose registruotoms įmonėms gauti valstybės pagalbos arba finansinės paramos paketų, jei jos neįsipareigoja keisti savo elgesio; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas, palyginti su trečiųjų šalių įmonėmis;

9.  palankiai vertina Europos žaliąjį kursą kaip vieną iš pagrindinių Sąjungos ekonomikos pertvarkymo ramsčių; ragina skirti tinkamą finansavimą, kad būtų galima spręsti su tvariu vystymusi susijusius uždavinius, be kita ko, įgyvendinant Tvarios Europos investicijų planą; primena, kad svarbu skatinti valstybių narių ekonomiką siekti Sąjungos tikslo sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką, primena Parlamento poziciją pasiekti, kad klimato aspekto integravimo išlaidų lygis būtų 30 proc. ir biologinės įvairovės srities išlaidų lygis – 10 proc., taip pat primena Europos investicijų banko įsipareigojimą nuo 2021 m. pabaigos laipsniškai nutraukti finansinę paramą iškastiniam kurui;

10.  ragina skirti pakankamai išteklių kovai su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu, finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu ir laikytis ekonomikos valdymo sistemos reikalavimų; pabrėžia, kad visų valstybių narių metiniai nuostoliai dėl mokesčių slėpimo ir vengimo svyruoja nuo 750 iki 1000 mlrd. EUR; ypač palankiai vertina Komisijos veiksmų planą dėl visapusiškos ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos, kuris turėtų būti įgyvendintas 2020–2021 m. ir kuriame numatyti šeši ramsčiai, įskaitant vieną, kuriuo siekiama užtikrinti ES lygmens priežiūrą; palankiai vertina Komisijos Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, kuriuo remiamas ekonomikos atgaivinimas;

11. pabrėžia, kad, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu ir remti Sąjungos šios srities veiksmus, reikia nuolat didinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skiriamus apskaitos subjektams ir mokesčių institucijoms; palankiai vertina tai, kad kaip parengiamasis veiksmas buvo įsteigta ES mokesčių ir finansinių nusikaltimų observatorija, ir tai, kad ji įtraukta į Komisijos sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija; ragina skirti pakankamą finansavimą ir pakankamai žmogiškųjų išteklių atitinkamoms programoms ir agentūroms;

12. primena, kad naujų nuosavų išteklių krepšelio nustatymas yra labai svarbus siekiant patenkinti finansinius poreikius, susijusius su parama ekonomikos gaivinimui ir kitais Sąjungos prioritetais, ir tai tebėra vienintelis būdas užtikrinti, kad perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninės ekonomikos finansavimas neturėtų tiesioginės įtakos piliečiams ir ateities kartoms; primygtinai ragina valstybes nares skubiai susitarti dėl nuosavų išteklių viršutinių ribų padidinimo ir greitai patvirtinti teisėkūros pasiūlymus, kuriais bus sukuriami nauji nuosavi ištekliai, pvz., bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės pajamų dalis, skaitmeninių paslaugų mokestis, finansinių sandorių mokestis, plastikinių gaminių mokestis ir pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas; primena, kad svarbu užtikrinti Europos suverenumą skaitmeninėje ir pramonės srityse; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškų ir privalomą jų įvedimo tvarkaraštį;

13. ragina Sąjungos 2021 m. biudžeto lėšomis prisidėti prie politikos prioritetų, susijusių su kapitalo rinkų sąjungos sukūrimu, įgyvendinimo, be kita ko, skatinti investicijas į atsigavimą po COVID-19 pandemijos;

14. ragina skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių Europos priežiūros institucijoms, atsižvelgiant į naujus uždavinius ir įgaliojimus, joms priskirtus priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2175[10]; pripažįsta, kad reikia skatinti didesnį įvairių EPI priežiūros valdybų veiklos skaidrumą, nes tai padėtų pagerinti atskaitomybę ir valdymo struktūrą; pabrėžia, kad dėl pokyčių finansų technologijų, mokėjimų ir nebankinio finansinio tarpininkavimo srityse Europos priežiūros institucijoms gali tekti skirti naujus įgaliojimus ir užduotis, jas derinant su pakankamais ištekliais.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	10.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 11 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Francesca Donato, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Sven Giegold, Valentino Grant, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Dimitrios Papadimoulis, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Dragoș Pîslaru, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Christian Doleschal, Patryk Jaki, Eugen Jurzyca, Eva Kaili, Chris MacManus, Margarida Marques, Eva Maydell, Pina Picierno, Stéphane Séjourné

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

44	+
ECR	Johan Van Overtveldt
GUE	José Gusmão, Chris MacManus, Dimitrios Papadimoulis
NI	Piernicola Pedicini
PPE	Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Christian Doleschal, José Manuel García‑Margallo y Marfil, Enikő Győri, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Eva Maydell, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Ralf Seekatz, Inese Vaidere
RENEW	Engin Eroglu, Luis Garicano, Ondřej Kovařík, Dragoș Pîslaru, Stéphane Séjourné, Stéphanie Yon‑Courtin
S&D	Marek Belka, Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Eva Kaili, Aurore Lalucq, Margarida Marques, Csaba Molnár, Pina Picierno, Evelyn Regner, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira
VERTS/ALE	Damien Carême, Sven Giegold, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Kira Marie Peter‑Hansen, Ernest Urtasun

 

11	-
ECR	Derk Jan Eppink, Eugen Jurzyca, Roberts Zīle
ID	Gunnar Beck, Francesca Donato, Valentino Grant, Jörg Meuthen, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni
NI	Lefteris Nikolaou‑Alavanos
Renew	Caroline Nagtegaal

 

2	0
PPE	Frances Fitzgerald
Renew	Billy Kelleher

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (9.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto

(COM(2020)0300 – 2020/1998(BUD))

Nuomonės referentė: Lucia Ďuriš Nicholsonová

 

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi atlikus Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) tyrimą nustatyta, kad per COVID-19 krizę vyriausybių ir socialinių partnerių įgyvendintos finansinės priemonės palengvino finansinius sunkumus; kadangi atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad paramą gavusių respondentų pasitikėjimas nacionaline vyriausybe ir Sąjunga yra daug didesnis; kadangi tyrimas atskleidė, kad dėl COVID-19 krizės ekonominių padarinių daugiau namų ūkių patiria finansinių sunkumų nei prieš prasidedant krizei; kadangi beveik pusė visų respondentų (47 proc.) nurodo, kad jų namų ūkiui sunku sudurti galą su galu;

B. kadangi atlikus EUROFOUND tyrimą nustatyta, kad nuo COVID-19 krizės pradžios bedarbiais tapo 13 proc. savarankiškai dirbančių ir darbuotojų neturinčių bei 8 proc. darbdaviui dirbusių respondentų; kadangi jaunesnio amžiaus (18–34 m.) ir pradinio ar vidurinio mokslo išsilavinimą turintys respondentai dažniau buvo tapę bedarbiais pandemijos metu;

C. kadangi EUROFOUND tyrime pabrėžiama, jog COVID-19 krizė kelia rimtą pavojų, kad bus prarasta tai, kas per dešimtmečius buvo pasiekta užtikrinant lyčių lygybę darbo rinkoje, ypač jei sektoriuose, kuriuose dirba neproporcingai daug moterų, bus toliau trukdoma vykdyti veiklą; kadangi imtis veiksmų yra socialinė ir ekonominė būtinybė; kadangi EUROFOUND tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarbu įgyvendinti politikos priemones, kurios galėtų skatinti lyčių lygybę ir moterų integraciją į darbo rinką;

D. kadangi tikimasi, kad COVID-19 krizė sukels ekonominę ir socialinę krizę, kuri darys didelį poveikį darbo rinkoms; kadangi iš ankstesnių EUROFOUND tyrimų matyti, kad tokio pobūdžio padėtį galima pakeisti taikant viešąsias ir socialine partneryste grindžiamas priemones, kuriomis išlaikomos ir sukuriamos darbo vietos ar užtikrinama parama bedarbiams ir už darbo rinkos ribų esantiems asmenims, šiuo atžvilgiu pripažįstant bendrai finansuojamų priemonių iš Europos fondų, tokių kaip ESF ir EGF, svarbą;

1. pabrėžia, kad pagal SESV 151 straipsnį Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, pavyzdžiui, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, turėtų siekti skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, plėtoti ilgalaikį aukštos kokybės užimtumą ir kovoti su atskirtimi;

2. pripažįsta, kad siūlomas 2021 m. biudžeto projektas grindžiamas 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos pasiūlymu dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP); džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba patvirtino būtiną ekonomikos atkūrimo planą, tačiau apgailestauja, kad 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos pasiūlyme dėl DFP numatyta 25 700 mln. EUR mažiau lėšų, negu persvarstytame Komisijos pasiūlyme; pabrėžia, kad dabartinių išskirtinių aplinkybių negalima įveikti numatant įprastoms veikloms skirtą biudžetą, ir pabrėžia, kad reikalingas platesnio užmojo atsakas, atitinkantis Parlamento poziciją;

3. ragina Sąjungą dėti daugiau pastangų skatinant socialinę sanglaudą ir didesnę konvergenciją Europoje; primena, kad iki COVID-19 protrūkio daugiau kaip 100 mln. europiečių kasdien susidurdavo su skurdu ir materialiniu nepritekliumi ir kad tikėtina, jog dėl krizės padėtis, ypač pažeidžiamų socialinių grupių padėtis, dar pablogės; pripažįsta itin svarbų socialinės srities Europos fondų ir programų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), vaidmenį dabartinėje 2014–2020 m. DFP ir dar svarbesnį būsimo ESF+ ir EGF vaidmenį per ateinančius 7 metus; todėl primygtinai ragina, kad ESF + , ypač EPLSAF, būtų tinkamai finansuojamas, kad būtų galima įveikti skurdą Europoje;

4. primena, kad COVID-19 protrūkis nusinešė tūkstančius gyvybių Europoje ir sukėlė precedento neturinčią krizę, sukėlusią pražūtingų pasekmių žmonėms, šeimoms, darbuotojams, ypač mobiliesiems darbuotojams, NVO bei pilietinės visuomenės organizacijoms ir įmonėms, ypač labai mažoms įmonėms ir MVĮ, ir todėl reikalingas precedento neturintis ir veiksmingas Tarybos ir Komisijos atsakas; pabrėžia, kad 2021 m. bus itin svarbūs Sąjungos biudžetui, nes tai pirmieji 2021–2027 m. DFP metai ir pirmieji atsigavimo po COVID-19 metai; visų pirma pabrėžia, kad tik socialinis ir tvarus biudžetas, pagal kurį nė viena grupė ar sektorius nepaliekamas nuošalyje, darys poveikį atsigavimui po COVID-19 krizės;

5. pabrėžia, kad Sąjungos 2021 m. biudžete daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama COVID-19 krizės socialinių ir užimtumo padarinių darbuotojams ir įmonėms švelninimui ir valstybių narių atsigavimo rėmimui, kartu remiantis Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine pertvarka; todėl palankiai vertina tai, kad 2021 m. biudžetas bus papildytas 211 mlrd. EUR dotacijomis ir maždaug 133 mlrd. EUR paskolomis pagal priemonę „Next Generation EU“;

6. pabrėžia, kad Sąjunga ir visos valstybės narės turi visiškai solidarizuotis su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir užtikrinti, kad nė viena šalis ar teritorija, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, nebūtų palikta viena kovoje su COVID-19 protrūkiu, tuo tikslu naudojant specialų paramos fondą; visų pirma primena 2020 m. balandžio 17 d. Parlamento rezoliucija dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[11];

7. pabrėžia, kad ekonomikos gaivinimo pastangos turėtų paskatinti tvarų ekonomikos augimą, atitinkantį Europos žaliąjį kursą, padidinti mūsų visuomenės atsparumą ir kokybišką užimtumą ir šias pastangas reikėtų papildyti svariu socialiniu aspektu, sprendžiant socialinės ir ekonominės nelygybės problemas ir tenkinant labiausiai nuo krizės nukentėjusių asmenų, visų pirma Sąjungos ir jos užjūrio šalių bei teritorijų, taip pat pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių asmenų, kaip antai skurstantys, bedarbiai, senyvi asmenys ir jaunimas, neįgalieji, vienišos motinos ar vieniši tėvai, mobilieji darbuotojai ir migrantai, kurių socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką bei išlaikymą darbo rinkoje būtina remti ir skatinti, poreikius;

8. pripažįsta, kad daugumoje sektorių, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, daugiausia dirbo moterys ir tai buvo pagrindiniai sektoriai, kai kuriems iš jų jau buvo būdingos mažų garantijų darbo sąlygos, ir kad ekonomikos gaivinimo laikotarpiu reikėtų dėti ypatingas pastangas ir skirti tam tikrų išteklių, kad būtų pagerintos užimtumo sąlygos ir padidintas tokių sektorių pripažinimas;

9. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2021 m. 1,5 mlrd. EUR skirti Teisingos pertvarkos fondui (TPF) ir pabrėžia, kad TPF turi atlikti svarbiausią vaidmenį remiant asmenų poreikius ir socialinę gerovę bei deramų ir tvarių darbo vietų kūrimą, darbuotojų perkvalifikavimą, kad jie galėtų dirbti šiuolaikinius darbus, tuo tikslu visiems suteikiant tinkamą visą gyvenimą trunkantį mokymą, taip pat kuriant socialinę infrastruktūrą, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

10. pripažįsta būsimą dabartinio ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, EPLSAF ir EaSI sujungimą pagal „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), – tai turėtų sudaryti galimybes padidinti sinergiją ir sumažinti administracinę naštą; vis dėlto apgailestauja, kad visa suma, skirta ESF+, vis dar nesiekia 2014–2020 m. DFP lygio; primena, kad ESF+ bus pagrindinė finansinė priemonė Europos socialiniam aspektui stiprinti praktiškai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir atsigaunant po COVID-19 krizės; nepritaria jokiam ESF+ biudžeto sumažinimui, nes atitinkamų finansinių išteklių trūkumas gali kelti pavojų ne tik veiksmingam šio fondo įgyvendinimui ir trukdyti siekti jo tikslų, bet ir užkirsti kelią veiksmingam ekonomikos atsigavimui; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl 2021 m. biudžeto projekte Komisijos pasiūlyto ESF+ asignavimų projekto (12 655,1 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 15 374,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų) ir ragina juos gerokai padidinti, visų pirma siekiant kovoti su ilgalaikiu nedarbu bei jaunimo ir pagyvenusių žmonių nedarbu, vaikų skurdu, skurdo ir socialinės atskirties rizika, diskriminacija, siekiant užtikrinti sustiprintą socialinį dialogą, sprendžiant ilgalaikių struktūrinių demografinių pokyčių problemas ir užtikrinti visiems, ypač senėjančiai visuomenei, galimybę naudotis gyvybiškai svarbiomis ir pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos priežiūra, socialinė apsauga, mobilumas, tinkama mityba ir tinkamas būstas;

11. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujos priemonės REACT-EU, kuria siekiama padidinti sanglaudos politikai skirtą finansavimą, papildant esamus 2014–2020 m. finansinius paketus ir 2021–2027 m. laikotarpiui siūlomus finansinius paketus; vis dėlto yra susirūpinęs dėl šios priemonės laikino ir trumpalaikio pobūdžio ir dėl to, kad vien tik ESF+ neturi pakankamai finansinių išteklių likusiam DFP laikotarpiui; ragina Komisiją iki 2025 m. kovo 31 d. pateikti Parlamentui ir Tarybai priemonės REACT-EU vertinimo ataskaitą, apimančią 2020, 2021 ir 2022 m. biudžetinius įsipareigojimus, įskaitant informaciją apie priemonės REACT-EU tikslų įgyvendinimą, jos išteklių naudojimo efektyvumą, finansuojamų veiksmų rūšis, finansinių asignavimų gavėjus ir galutinius gavėjus ir šios priemonės Europos pridėtinę vertę padedant atgaivinti ekonomiką;

12. palankiai vertina keletą naujų Komisijos pasiūlymų, kuriais siekiama spręsti dabartinių ar būsimų krizių socialinio poveikio problemą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad, reaguojant į išskirtines aplinkybes, pagal ESF+ pradėtos taikyti laikinos priemonės; įspėja dėl galimos rizikos, kad susilpnės paramos telkimo pagal temas įsipareigojimai, dėl kurių kiltų pavojus pagrindiniams ESF+ tikslams ir investicijoms, taip pat dėl tinkamo ESF+ investicijų panaudojimo ir veiksmingumo, nes išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų išplėsta paties ESF+ taikymo sritis ir sumažinti paramos telkimo pagal temas įsipareigojimai;

13. be to, atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Komisijos pasiūlymą pagal tokias laikinąsias priemones finansuoti sutrumpinto darbo laiko sistemas; vis dėlto primena, kad sutrumpinto darbo laiko sistemos jau bus finansuojamos iš naujos gerokai didesnės apimties laikinos priemonės SURE ir kad Komisija įsipareigojo netrukus pradėti taikyti nuolatinę priemonę – Europos nedarbo perdraudimo sistemą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ESF+ jau turi nedaug išteklių pradiniam lėšų telkimui pagal temas, o tokiu atveju šie ištekliai galėtų būti dar labiau sumažinti; be to, primena, kad sutrumpinto darbo laiko sistemoms reikia daug daugiau lėšų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau nedelsiant pradėti taikyti Europos nedarbo perdraudimo sistemą;

14. pabrėžia partnerystės principo svarbą siekiant užtikrinti socialinių partnerių dalyvavimą visais Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšomis finansuojamų projektų planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais; mano, jog būtina, kad 2021–2027 m. laikotarpiu partnerystės principas būtų įtrauktas ir į ESI fondus, taip pat į kitus atitinkamus Sąjungos fondus, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bei priemonę REACT EU;

15. pabrėžia, kad šis būsimas racionalizavimas turėtų būti grindžiamas įrodymais ir poveikio vertinimu ir turėtų atitikti geresnio reglamentavimo darbotvarkę, taip pat susijusias Europos Audito Rūmų rekomendacijas; mano, kad racionalizavimas taip pat turėtų padėti spręsti socialinių padarinių, kuriuos išryškino COVID-19 krizė, problemą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad užimtumo ir socialinių reikalų srityje vykdomos veiklos rezultatas visada turėtų būti strateginės priemonės, kuriomis būtų siekiama aiškiai apibrėžtų tikslų ir tikslinių rodiklių, ir kad veiksmingas ir efektyvus lėšų panaudojimas yra toks pats svarbus aspektas kaip ir visos viršutinės biudžeto ribos;

16. atsižvelgdamas į numatytą paklausos padidėjimą kilus COVID-19 krizei, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nuo 2021 m. padidinti EGF skiriamą metinį finansavimą iki 386 mln. EUR ir yra susirūpinęs dėl to, kad dėl Tarybos pasiūlymo 2021 m. apriboti šį finansavimą iki 197 mln. EUR bus pakenkta svarbiam EGF vaidmeniui teikiant pagalbą darbuotojams, praradusiems darbą dėl restruktūrizavimo;

17. pabrėžia, kad, norint vykdyti Komisijos įsipareigojimą mobilizuoti EGF lėšas reaguojant į socialinio ir ekonominio lygmenų COVID-19 pasekmes ir išplėsti fondo taikymo sritį siekiant remti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, 2021 m. reikės atitinkamų finansinių išteklių, viršijančių Tarybos nustatytą ribą;

18. primena, kad EGF neturi įtakos atitinkamų įmonių atsakomybei pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus, ypač tais atvejais, kai ši atsakomybė yra susijusi su privalomais veiksmais atleistų darbuotojų atžvilgiu; ragina nuodugniai įvertinti priemones, kurias ketinama finansuoti EGF lėšomis, siekiant veiksmingai panaudoti lėšas;

19. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinius biudžeto suvaržymus ir ekonomikos atsigavimą po COVID-19, bus itin svarbu kuo geriau panaudoti 2021 m. bendrąjį biudžetą, įskaitant ateities įgūdžių politiką ir priemones, kuriomis bus remiama darbo rinkos pertvarka bei geresnis prisitaikymas prie demografinių pokyčių, taip pat želioji ir skaitmeninė pertvarka, ir skatinti pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių integraciją į darbo rinką; pakartoja, kad skaitmeninių sprendimų, pagrįstų į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu, naudojimas suteikia galimybę kurti darbo vietas ir integruoti tas grupes į darbo rinką, kartu visapusiškai gerbiant jų pagrindines teises ir darbo sąlygas, be kita ko, darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) požiūriu, taip pat to socialinių pasekmių požiūriu;

20. ragina, kad Sąjungos programose daugiausia dėmesio būtų skiriama projektams, kuriais skatinamas ir stiprinamas esamų darbo vietų išsaugojimas ir kokybiškų darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisės ir užtikrinamas stabilus ir reguliuojamas darbo užmokestis ir darbo sąlygos, kūrimas, taip pat projektams, kuriais veiksmingai ir griežtai kovojama su skurdu ir socialine atskirtimi;

21. taip pat pabrėžia, kad svarbu kovoti su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ir spręsti socialinės nelygybės klausimus ir jaunimo nedarbo bei jaunimo galimybių patekti į darbo rinką problemą;

22. pakartoja Komisijos prognozę, kad atsigaunant po COVID-19 protrūkio, ateinančiais metais vaikų skurdo problemos sprendimas taps dar svarbesnis; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Parlamento ir Komisijos poziciją, kad valstybės narės turėtų skirti ne mažiau kaip 5 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, veiklai pagal Europos vaiko garantijų sistemą remti; todėl, atsižvelgdamas į Parlamento poziciją dėl ESF+, primygtinai reikalauja pagal ESF+ sukurti atskirą biudžeto eilutę Europos vaiko garantijų sistemai, 2021 m. pagal ją skiriant 3 mlrd. EUR;

23. ragina valstybes nares ir Komisiją kovą su jaunimo nedarbu laikyti prioritetu, ypač vykdant Europos ekonomikos gaivinimo planą, ir visapusiškai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva, taip pat Europos programomis, pvz., „Erasmus +“, bei imtis tinkamų priemonių siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ir didinti jo galimybes įsidarbinti;

24. pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės daug žmonių, ypač jaunimo, kuris dažniau dirba mažų garantijų darbą, jau neteko darbo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos planus stiprinti Europos jaunimo garantijų iniciatyvą ir pabrėžia, kad būtina, jog valstybės narės ir toliau investuotų pakankamai ESF+ išteklių į jaunimo užimtumo rėmimo priemones ir todėl bent 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms kokybiškam jaunimo užimtumui remti;

25.  yra tvirtai įsitikinęs, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi būti integruotas į 2021 m. bendrąjį biudžetą, kad būtų galima geriau suderinti politiką ir veiklą, kuria skatinamas vienodas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, ir kad būtų sukurtos visapusiškos biudžeto asignavimų pagal lytis stebėsenos ir vertinimo sistemos;

26. pabrėžia biudžetinės atskaitomybės ir prioritetų nustatymo svarbą siekiant užtikrinti tikrą ekonominę naudą Sąjungos piliečiams, įskaitant didesnį dėmesį įtraukiam įrodymais grindžiamos politikos formavimui ir ypatingą dėmesį socialiniams, regioniniams ir teritoriniams skirtumams bei pajamų nelygybei;

27. atkreipia dėmesį į svarbų agentūrų vaidmenį sprendžiant įvairiausias užimtumo ir socialines problemas, pvz., gyvenimo ir darbo sąlygų, judumo, sveikatos ir saugos, įgūdžių ir t. t., ir renkant duomenis, visų pirma atliekant apklausas; pabrėžia, kad agentūrų užduotys nuolat kinta, todėl joms turi būti suteikiami šioms užduotims atlikti būtini ištekliai; taigi ragina nuodugniai įvertinti agentūroms paskirtas naujas ir esamas užduotis ir bendrus agentūrų veiklos rezultatus, siekiant užtikrinti, kad biudžeto lėšos visada būtų skiriamos atitinkamai ir veiksmingai, taip pat užtikrinti, kad joms būtų skiriamas reikiamas finansavimas, kad jos galėtų surinkti kokybinius duomenis, reikalingus siekiant geriau vykdyti šiuos įsipareigojimus; pirmiausia primygtinai ragina užtikrinti tinkamą naujosios Europos darbo institucijos (EDI) darbuotojų skaičių ir finansavimą;

28. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad šiuo metu Europos darbo institucijai (EDI) 2021 m. numatyti ištekliai yra mažesni nei nustatytieji atnaujintoje agentūros finansinėje ataskaitoje, kurioje 2021 m. numatyta skirti 29 mln. EUR, o ne 24 mln. EUR; atsižvelgdamas į sunkumus užtikrinant sąžiningą darbo jėgos, ypač komandiruotų ir sezoninių darbuotojų, judumą, kuriuos išryškino COVID-19 krizė, ir kovoti su nedeklaruojamu darbu, mano, kad Europos darbo institucijos biudžetas turėtų būti padidintas bent iki iš pradžių numatytos sumos;

29. ragina įsteigti tarpvalstybinį forumą, skirtą nacionalinės politikos formuotojams keistis praktika ir patirtimi, susijusia su parama darbdaviams ir darbuotojams, nukentėjusiems nuo ekonomikos ir darbo rinkos krizių, kuris galėtų naudotis informacija apie tokias intervencijas, sutelkta EUROFOUND Europos restruktūrizavimo stebėjimo centre (paramos priemonės ir teisinės duomenų bazės), taip pat patirtimi, sukaupta atliekant panašias ankstesnes veiklas (pvz., EUROFOUND regioninės pramonės politikos seminarus, įgyvendintus vykdant bandomąjį projektą „Gamybos ateitis Europoje“, arba Užimtumo GD nacionalinius restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo seminarus (ARENAS)), kurios įgyvendintos bendradarbiaujant įvairioms ES institucijoms (pvz., Užimtumo generaliniam direktoratui, EUROFOUND, CEDEFOP));

30. primena Komisijos įsipareigojimą skubiai įvertinti Biologinių veiksnių direktyvos peržiūrą ir galbūt kitus darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktus atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir paspartinti darbą, susijusį su nauja ES darbuotojų saugos ir sveikatos (ES DSS) strategine programa; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti pakankamai išteklių atsakingam Užimtumo GD skyriui, kad šis įsipareigojimas būtų įvykdytas;

31. yra susirūpinęs dėl Komisijos pasiūlymo sujungti įvairias biudžeto eilutes, susijusias su socialinės politikos tikslais, visų pirma eilutes, pagal kurias remiamos darbuotojų organizacijų informavimo ir mokymo priemonės, įmonių atstovų informavimas, konsultavimasis su jais ir jų dalyvavimas, darbo santykiai ir socialinis dialogas, į vieną biudžeto eilutę „07 20 04 06 – Konkrečios socialinės politikos srities kompetencijos, įskaitant socialinį dialogą“; mano, kad atskiros biudžeto eilutės, kaip buvo anksčiau, užtikrintų būtiną skaidrumą ir išteklius kiekvienai iš šių pagrindinių sričių;

32. pakartoja, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, jei kruopščiai parengti, yra labai vertingos priemonės siekiant pradėti naują veiklą ir politiką užimtumo ir socialinės įtraukties srityse ir kad kelios Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto idėjos praeityje buvo įgyvendintos kaip bandomieji projektai ir (arba) parengiamieji veiksmai; primena, kad šiomis priemonėmis turėtų būti skatinamos naujos ir novatoriškos idėjos, atspindinčios dabartinės krizės poreikius ir būsimas politikos kryptis;

33. vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos išankstiniams vertinimams, kurie yra labai svarbūs juos priimant Parlamente, trūksta objektyvumo, ir pabrėžia, kad svarbu, jog Komisija, vertindama bandomuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus, laikytųsi skaidraus požiūrio;

34. be to, ragina, kad bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų įgyvendinimas būtų skaidrus ir suderinamas su jų patvirtintais tikslais ir rekomendacijomis; ragina Komisiją veiksmingumo sumetimais pirmenybę teikti šių projektų ir veiksmų įgyvendinimui per Sąjungos agentūras, kai jie patenka į jų kompetencijos sritis;

35. pabrėžia, kad sudarant biudžetą svarbu įtraukti užjūrio šalis ir teritorijas; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti priemones ir skirti finansavimą siekiant reaguoti į COVID-19 krizės poveikį užjūrio šalims ir teritorijoms.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 6 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Andrea Bocskor, Milan Brglez, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Helmut Geuking, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Konstantinos Arvanitis, Brando Benifei, Marc Botenga, Samira Rafaela, Eugenia Rodríguez Palop

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42	+
ECR	Lucia Ďuriš Nicholsonová, Helmut Geuking
GUE/NGL	Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Leila Chaibi, Eugenia Rodríguez Palop
NI	Daniela Rondinelli
PPE	David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský
Renew	Atidzhe Alieva-Veli, Sylvie Brunet, Dragoș Pîslaru, Samira Rafaela, Monica Semedo, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Marc Angel, Brando Benifei, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Klára Dobrev, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro, Marianne Vind
Verts/ALE	Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

6	-
ID	Dominique Bilde, Nicolaus Fest, France Jamet, Elena Lizzi, Guido Reil, Stefania Zambelli

 

7	0
ECR	Elżbieta Rafalska, Beata Szydło, Margarita de la Pisa Carrión
PPE	Andrea Bocskor, Ádám Kósa
Renew	Abir Al-Sahlani, Radka Maxová

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (10.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto – visi skirsniai

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Pascal Canfin

 

 

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad 2021 m. Sąjungos biudžetas yra pirmasis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) rengiamas biudžetas; pabrėžia, kad sumos, numatytos 2021 m. biudžete, turėtų būti atitinkamos, kad būtų galima pateisinti Sąjungos piliečių lūkesčius po COVID-19 Europoje ir skatinti tvirtą ekonomikos atsigavimą bei gerinti visuomenės sveikatą, taip pat jos turėtų būti deramos atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir žaliojo kurso tikslus, visų pirma į tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ir kartu būtų galima paremti labiausiai nukentėjusias valstybes nares; ragina Komisiją įvertinti 2021 m. Sąjungos biudžetą atsižvelgiant į šios pastraipos nuostatas ir, jei jų nepaisoma, atlikti atitinkamus pataisymus;

2. palankiai vertina Mokumo palaikymo priemonę siekiant didinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir nuostatą, kad finansinės paramos gavėjai bus skatinami įgyvendinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos planą, laikantis žaliojo kurso tikslų; mano, kad ši nuostata turėtų būti privaloma ir susieta su aiškiais ir skaidriais tikslais klimato srityje;

3. mano, kad Sąjunga pirmavimo pasaulio klimato kaitos srityje turėtų siekti ir sudarydama savo biudžetą; pabrėžia, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų pasiekti bendri klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslai; primena Parlamento poziciją, kurioje raginama bent 10 proc. Sąjungos biudžeto skirti biologinės įvairovės išlaidoms, ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją, kurioje raginama 40 proc. Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusioms išlaidoms; pažymi, kad su klimatu ir biologine įvairove susijusios išlaidos turi būti stebimos taikant patikimesnę, skaidresnę ir išsamesnę metodiką; mano, kad Taksonomijos reglamente numatytas tinkamas pagrindas šiai metodikai atnaujinti;

4. pabrėžia, kad būtina paspartinti investicijas į žaliąją pertvarką ir sukurti reikiamas sąlygas, kad Europa galėtų ilguoju laikotarpiu augti, o Europos ekonomika būtų atspari būsimiems sukrėtimams;

5. pabrėžia būtinybę 2021 m. Sąjungos biudžete užtikrinti pakankamai išteklių, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai;

6 yra ypač susirūpinęs dėl to, kad, kaip pabrėžė Audito Rūmai, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) indėlis į klimato ir biologinės įvairovės išlaidas buvo labai pervertintas; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2020 nustatyta, kad 2014–2020 m. BŽŪP nepadėjo sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia nutraukti visas žalingas žemės ūkio subsidijas;

7. ragina Komisiją nuo 2021 m. taikyti žaliojo biudžeto sudarymo priemones; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu vykdyti veiksmingą biudžeto atitikties klimato ir biologinės įvairovės tikslams patikrą, taikyti principą „nepakenkti“ ir veiksmingas taisomąsias priemones;

8. pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti pakankamus išteklius biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo problemoms spręsti ir naujosios 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslams pasiekti; pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų programai LIFE finansuoti; primena, kad koncepcija „Viena sveikata“ – tai pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant sukurti atsparią ir stiprią visuomenės sveikatos sistemą, kuri yra ypač svarbi atsižvelgiant į tokių zoonozių kaip COVID-19 plitimą; primena, kad pernelyg didelis antibiotikų, skiriamų gyvūnams ir žmonėms, naudojimas yra viena iš pagrindinių grėsmių ES visuomenės sveikatai;

9. ragina padidinti paramą programai LIFE+, be kita ko, numatant specialius finansinius paketus, skirtus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui, ir stiprinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą finansavimo paskirstymą valstybėms narėms; be to, primygtinai ragina, kad parama būtų teikiama miškų ekologinės ir jų augalų sveikatos būklės vertinimams ir miškų atželdinimui, ypač atkūrimui sodinant vietinių rūšių augalus, visų pirma tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo gaisrų;

10. pabrėžia, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmui turėtų būti skiriama pakankamai lėšų siekiant padėti reaguoti į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, miškų gaisrus, potvynius, žemės drebėjimus ir kitas gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, kurių poveikį, tikėtina, dar labiau sustiprins klimato kaita; pabrėžia, kad COVID-19 protrūkio, atskleidusio dabartinės teisinės sistemos trūkumus, viena iš pamokų yra tai, kad reikia nustatyti lankstesnį, greičiau taikomą ir labiau koordinuotą civilinės saugos mechanizmą;

11. pabrėžia, kad 2021 m. Sąjungos biudžete turėtų būti numatyta pakankamai išteklių, jog būtų galima plėtoti pajėgumus kovai su pandemijomis ir užtikrinti Sąjungos piliečių apsaugą, taip pat sukurti pagrindą siekiant stiprinti Sąjungos veiksmus pagrindiniais sveikatos srities klausimais, kad būtų sukurta Europos sveikatos sąjunga; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių visų pirma galimybei gauti strategines priemones, pvz., vakcinas, gydymą ir medicinos prietaisus, ir būsimos ES vaistų strategijos įgyvendinimui, palankesnių sąlygų tarpvalstybiniam pacientų ir medicinos specialistų judumui sudarymui ir investicijų į medicininius mokslinius tyrimus didinimui; pabrėžia, kad pakankamai išteklių turėtų būti skiriama programai „ES – sveikatos labui“; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kompetencijos stiprinimas, kaip numatyta naujojoje DFP, nuo 2021 m. turėtų būti matomas atitinkamose biudžeto priemonėse, be to, turėtų būti padidinti Europos vaistų agentūros (EMA) kompetencija ir biudžetas; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant veiksmingus bendrus viešuosius pirkimus gali būti sutaupyta daug Sąjungos ir jos valstybių narių biudžeto lėšų;

12. pabrėžia, jog Sąjungos biudžete būtina numatyti pakankamai išteklių, kad būtų galima patenkinti didelius lūkesčius, susijusius su jo vaidmeniu siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu gali atlikti nuosavų išteklių plėtojimas; primena Parlamento reikalavimus sukurti naujų nuosavų išteklių krepšelį, įskaitant plastiku grindžiamus mokesčius ir pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS); pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga iš esmės išplėstų savo nuosavų išteklių krepšelį;

13. ragina Komisiją užtikrinti tinkamą susijusių direktoratų žmogiškųjų išteklių lygį, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų užtikrintas visapusiškas Biologinės įvairovės strategijos ir Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti įgyvendinimas ir perėjimas prie žiedinės bei neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; yra susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais buvo labai sumažintas Aplinkos generalinio direktorato darbuotojų skaičius ir jo žmogiškųjų išteklių lygis sudaro tik 1,3 proc. visų Komisijos darbuotojų; mano, kad pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius yra būtina sėkmingo Sąjungos politikos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sąlyga;

14. teigiamai vertina programą „ES – sveikatos labui“, kuria padedama tenkinti didelius struktūrinius poreikius, nustatytus per COVID-19 krizę, ir numatyti pagrindines veiksmų sritis, pvz., siekiant tobulinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, užtikrinti vaistų ir kitų su krize susijusių gaminių prieinamumą ir įperkamumą;

15. pasisako už BŽŪP, pagal kurią būtų remiama nedidelių ūkių vietos agroekologinė gamyba, kurią vykdant būtų paisoma maisto produktų kokybės ir atsižvelgiama į natūralią gamtinę aplinką, nenaudojant kenksmingų pesticidų ir cheminių trąšų; ragina į Sąjungos biudžetą įtraukti finansavimo eilutes ir priemones, siekiant padėti plėtoti politikos priemones, kuriomis būtų siekiama kuo labiau sumažinti herbicidų poveikį, ypač apdulkintojams, ir įtvirtinti bei skatinti išsaugojimo veiksmus ir integruotos žemės ūkio gamybos metodus;

16. atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti, kad Sąjungos agentūroms, priklausančioms Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijos sričiai (Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC), Europos aplinkos agentūrai (EAA), Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) ir Europos vaistų agentūrai (EMA)), būtų skirti pakankami finansiniai ir adekvatūs žmogiškieji ištekliai, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus, užduotis ir optimaliai reaguoti į COVID-19 protrūkio padarinius; pabrėžia tai, kad reikia tinkamai koordinuoti agentūrų veiklą siekiant padidinti jų darbo veiksmingumą ir sudaryti sąlygas sąžiningai ir veiksmingai naudoti viešąsias lėšas;

17. ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir pabrėžia, kad šios priemonės ir jų rezultatai turėtų būti įtraukti į Sąjungos politikos veiksmus ir programas, kad būtų pasiektas jų tikslas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	10.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	63 11 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Miriam Dalli, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Agnès Evren, Fredrick Federley, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Ryszard Antoni Legutko, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ștefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michael Bloss, Manuel Bompard, Christel Schaldemose

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

63	+
EPP	Bartosz ARŁUKOWICZ, Traian BĂSESCU, Alexander BERNHUBER, Nathalie COLIN-OESTERLÉ, Christian DOLESCHAL, Agnès EVREN, Adam JARUBAS, Ewa KOPACZ, Esther de LANGE, Peter LIESE, Fulvio MARTUSCIELLO, Liudas MAŽYLIS, Dolors MONTSERRAT, Dan-Ștefan MOTREANU, Ljudmila NOVAK, Stanislav POLČÁK, Christine SCHNEIDER, Edina TÓTH, Pernille WEISS, Michal WIEZIK
S&D	Nikos ANDROULAKIS, Marek Paweł BALT, Monika BEŇOVÁ, Simona BONAFÈ, Delara BURKHARDT, Sara CERDAS, Mohammed CHAHIM, Tudor CIUHODARU, Miriam DALLI, Jytte GUTELAND, Javi LÓPEZ, César LUENA, Alessandra MORETTI, Sándor RÓNAI, Christel SCHALDEMOSE, Günther SIDL, Tiemo WÖLKEN
RENEW	Pascal CANFIN, Fredrick FEDERLEY, Andreas GLÜCK, Martin HOJSÍK, Jan HUITEMA, Frédérique RIES, María Soraya RODRÍGUEZ RAMOS, Nicolae ŞTEFĂNUȚĂ, Linea SØGAARD-LIDELL, Nils TORVALDS, Véronique TRILLET-LENOIR
GREENS/EFA	Margrete AUKEN, Michael BLOSS, Bas EICKHOUT, Pär HOLMGREN, Yannick JADOT, Tilly METZ, Ville NIINISTÖ, Jutta PAULUS
GUE/NGL	Malin BJÖRK, Manuel BOMPARD, Petros KOKKALIS, Silvia MODIG, Mick WALLACE
NI	Eleonora EVI, Athanasios KONSTANTINOU

 

11	-
ID	Simona BALDASSARRE, Aurelia BEIGNEUX, Marco DREOSTO, Catherine GRISET, Teuvo HAKKARAINEN, Sylvia LIMMER, Joëlle MÉLIN, Luisa REGIMENTI, Silvia SARDONE
ECR	Rob ROOKEN
NI	Ivan Vilibor SINČIĆ

 

6	0
ECR	Sergio BERLATO, Pietro FIOCCHI, Joanna KOPCIŃSKA, Ryszard Antoni LEGUTKO, Alexandr VONDRA, Anna ZALEWSKA

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (6.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Cristian‑Silviu Buşoi

 

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja dėl liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos pasiekto susitarimo dėl 2021–2027 m. DFP, susijusio su programomis, priklausančiomis ITRE komiteto kompetencijai; pabrėžia, kad visų šių programų finansiniai paketai yra žemesnio lygio už Komisijos iš pradžių 2018 m. pasiūlytą lygį ir žemesnio už lygį, kurį Europos Parlamentas laiko būtinu; yra tvirtai įsitikinęs, kad be pakankamo finansavimo kyla pavojus, jog šios programos negalės pasiekti savo politikos tikslų, todėl Sąjunga negalės pasiekti savo dvejopų tikslų – skaitmeninės ir žaliosios transformacijos; be to, pabrėžia, kad Sąjunga turėtų skirti pakankamą finansavimą, jei tikisi, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos darys poveikį svarbiems uždaviniams, pvz., COVID-19 vakcinos sukūrimui, sveikatos priežiūros ir ekonomikos krizės įveikimui, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, spartesnei energetikos pertvarkai, tapimui pirmaujančia naujų ir novatoriškų technologijų srityje, įmonių (ypač MVĮ) rėmimui atsigavimo procese; todėl pakartoja savo ketinimą derėtis dėl tikslinio pavyzdinių Sąjungos programų finansinio stiprinimo pagal kitą DFP;

2. todėl mano, kad pagal 2021 m. biudžetą turėtų būti siekiama panaudoti visą turimą maržą ir pasinaudoti visomis turimomis lankstumo priemonėmis, kad būtų sustiprintos visų pirma Sąjungos programos, kuriomis remiama ekologinė, efektyviai energiją ir išteklius naudojanti ir tvari skaitmeninė transformacija, kova su socialiniu ir ekonominiu COVID-19 pandemijos poveikiu ir skubus Sąjungos MVĮ, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, atsigavimas; primygtinai reikalauja, kad 2021 m. biudžetu būtų labai prisidedama prie Europos žalioji kurso investicijų plano, kuriuo siekiama sukurti palankią sistemą, palengvinsiančią ir paskatinsiančią viešąsias ir privačiąsias investicijas, reikalingas perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui, konkurencingos ir įtraukios ekonomikos, finansavimo;

3. COVID-19 pandemijos poveikis ir pasekmės pagilino nuolatinius sveikatos sistemų trūkumus ir parodė, kad reikia investuoti į sveikatos mokslinius tyrimus, kad būtų užtikrinta sveikata kaip visiems naudinga viešoji gėrybė ir pagerinta piliečių gyvenimo kokybė; reikalingi nauji į žmones orientuotos sveikatos priežiūros metodai; todėl ragina pagal 2021 m. biudžetą labiau tai remti, kad visiems būtų užtikrinta galimybė naudotis diagnostika, terapija ir kokybiškomis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis;

4. visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad reikia papildomų lėšų programai „Europos horizontas“, naujai Skaitmeninės Europos programai, EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus daliai ir Kosmoso programai, siekiant remti visuomenės ir pramonės skaitmeninę transformaciją, įskaitant Sąjungos darbuotojų ir piliečių kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, nes tai itin svarbu būsimam Europos klestėjimui sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija parodė, jog skaitmeninimas tampa vis svarbesnis kasdieniam ekonomikos veikimui, todėl prašo skirti pakankamai lėšų didesniam junglumui, investuojant į strateginius skaitmeninius pajėgumus (dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, duomenų ir debesijos infrastruktūrą, didelės spartos tinklus), kuriais kuriama regioninė duomenų ekonomika ir tvarios vertės grandinės;

5. be to, primygtinai reikalauja papildomų lėšų, kad Europos žaliasis kursas būtų sėkmingas, būtų tinkamai sprendžiama klimato krizė ir prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir visuomenės iki 2050 m., laikantis Paryžiaus susitarimo; pažymi, kad šiuo tikslu reikia gerokai padidinti lėšas programoms „Europos horizontas“, „EITP – Energetika“ ir Kosmoso programai, taip pat Teisingos pertvarkos fondui;

6. pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos konkurencingumą ir pramonės pajėgumus, todėl ragina skirti pakankamai lėšų MVĮ, labai mažoms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, kurios labai nukentėjo nuo krizės, remti; be to, pabrėžia tokių programų kaip Europos gynybos fondas svarbą remiant strateginį Sąjungos savarankiškumą;

7. ragina Komisiją pateikti visapusišką ir išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslų siekimo, apskaitos ir patikrinimo ir prašo užtikrinti, kad Parlamentas aktyviai dalyvautų rengiant minėtas metodikas;

8. primena svarbų Sąjungos agentūrų vaidmenį padedant siekti Europos Parlamento ir Tarybos nustatytų politikos tikslų; todėl ragina visoms agentūroms numatyti pakankamai lėšų ir darbuotojų, atsižvelgiant į jų užduotis ir pareigas; ypač pabrėžia, kad reikia iš esmės sustiprinti Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), kuri jau daugelį metų yra nepakankamai finansuojama ir turi nepakankamai darbuotojų, todėl gali kilti pavojus ACER veikimui ir gebėjimui vykdyti stebėsenos ir rinkos skaidrumo užduotis, taip pat papildomas užduotis, kurios jai pavestos naujausiais teisės aktais, įskaitant Švarios energijos dokumentų rinkinį; apgailestauja, kad Komisija ir vėl neišsprendė šios problemos savo biudžeto projekte; primena, kad nuo 2021 m. Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūra bus pertvarkyta į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūrą ir jai skirtų naujų užduočių sąrašas bus platus; atsižvelgdamas į tai, prašo atitinkamai padidinti šios agentūros biudžetą; primena savo 2020 m. gegužės 14 d. rezoliuciją dėl BEREC paramos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo[12], kurioje prašoma atitinkamai padidinti BEREC paramos agentūrai skirtą biudžetą, nes tai yra itin svarbu, kadangi BEREC šiuo metu priklausoma nuo išorės išteklių, todėl kyla rizika jos veiklos tęstinumui; be to, prašo pakoreguoti etatų planą ir tikslingai padidinti BEREC paramos agentūros biudžetą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	58 4 10
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Andrea Caroppo, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Thierry Mariani, Eva Maydell, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Sira Rego, Manuela Ripa, Jérôme Rivière, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damian Boeselager, Valérie Hayer, Tomas Tobé

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

58	+
EPP	François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria Da Graça Carvalho, Pilar Del Castillo Vera, Christian Ehler, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Tomas Tobé, Henna Virkkunen, Pernille Weiss
S&D	Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
RENEW	Nicola Beer, Nicola Danti, Valter Flego, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Valerie Hayer, Ivars Ijabs, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen
GREENS	Michael Bloss, Damien Boeslager, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Manuela Ripa, Marie Toussaint
ECR	Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský
NI	Ignazio Corrao, Clara Ponsatí Obiols

 

4	-
ID	Markus Buchheit, Georg Mayer
ECR	Robert Roos, Jessica Stegrud

 

10	0
EPP	András Gyürk
ID	Paolo Borchia, Andrea Caroppo, Thierry Mariani, Joëlle Mélin, Jérôme Rivière, Isabella Tovaglieri
GUE	Manuel Bompard, Marc Botenga, Sira Rego

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO (3.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto – visi skirsniai

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Leszek Miller

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė naują specialią programą, skirtą efektyviam bendrosios rinkos veikimui remti, kuri apima šešias ankstesnes programas ir daugybę įvairių politikos sričių priemonių; mano, kad nauja programa padės pagerinti vidaus rinkos veikimą ir padidinti MVĮ konkurencingumą, kad būtų skatinamas Europos augimas globalizuotoje rinkoje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti pakankamą šios programos finansavimą, ypač atsižvelgiant į gaivinimo planą bei žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;

 

2. pažymi, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto atsakomybė biudžeto procedūros metu apima pirmąją išlaidų kategoriją „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“, įskaitant šias biudžeto sritis: „Bendrosios rinkos programa“ (03 02), „ES kovos su sukčiavimu programa“ (03 03) ir „Bendradarbiavimas muitų srityje“ (03 05);

 

3. pažymi, kad COVID-19 krizė padarė labai didelį poveikį beveik visiems Europos ekonomikos sektoriams; pabrėžia, kad sėkmingam ekonomikos gaivinimui reikia, kad valstybės narės laikytųsi vidaus rinkos taisyklių; pabrėžia, kad vartotojai atgaus pasitikėjimą bendrąja rinka, jei bus gerbiamos jų teisės; pabrėžia, kad reikia remti įmones, ypač MVĮ, joms vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat jų galimybes patekti į bendrąją rinką; mano, kad reikėtų padidinti pagal pirmąją išlaidų kategoriją numatytų asignavimų sumą, jog ji būtų tvirtas tvarumo, inovacijų, strateginės infrastruktūros ir skaitmeninės transformacijos finansavimo centras, padėsiantis užtikrinti stipresnę ir atsparesnę bendrąją rinką, be kita ko, investuojant į efektyvaus energijos vartojimo ekonomiką; pabrėžia, kad ypač reikia sukurti Bendrosios rinkos programos ir priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo fondo sąveiką, kad būtų sutelktos būtinos investicijos;

 

4. pažymi, kad COVID-19 krizė parodė, jog ES bendroji rinka yra priklausoma nuo pasaulinių tiekimo grandinių ir gamintojų, taip pat kad kyla pavojus, jog produktai bus nepakankamai saugūs; todėl pabrėžia, kokia svarbi tvirta vartotojų politika, kurią įgyvendinant vartotojams užtikrinama apsauga ir nuspėjamumas internete ir realiame gyvenime, o įmonėms suteikiama pasitikėjimo teikti savo prekes ir paslaugas visoje vidaus rinkoje ir užtikrinama rinkos priežiūra bei ES teisės laikymasis; pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti bendrąją rinką veiksmingai šalinant kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2021 m. bus pirmieji Bendrosios rinkos programos taikymo metai, ir ragina iš esmės padidinti su MVĮ susijusiems tikslams teikiamą finansavimą bei numatyti atskirą rinkos priežiūrai skirtą biudžeto eilutę, į kurią būtų įrašyta didesnė lėšų suma; taip pat pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimas turėtų ir toliau būti vienas iš pagrindinių biudžeto prioritetų ir pripažįsta Skaitmeninės Europos programos svarbą formuojant ir remiant Europos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninę transformaciją, kuri bus itin svarbi plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką, kartu užtikrinant Europos vartotojų saugumą;

 

5. pažymi, kad tarpvalstybinė infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas, kuriuo sudaromos sąlygos prekėms, paslaugoms, įmonėms ir piliečiams laisvai judėti iš vienos valstybės į kitą; todėl palankiai vertina Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo reformą siekiant investuoti ir toliau plėtoti visos Europos transporto, skaitmeninių ir energetikos tinklų infrastruktūrą; taip pat pabrėžia, kad e. valdžios programos, kuriomis siekiama modernizuoti viešąjį administravimą ir spręsti viešųjų paslaugų skaitmeninimo klausimą, suteikia pridėtinės vertės visiems bendrosios rinkos dalyviams, ypač piliečiams ir įmonėms, todėl ragina skirti papildomų išteklių siekiant visapusiškai įgyvendinti bendruosius skaitmeninius vartus, kurių diegimas gali vėluoti daugelyje valstybių narių;

 

6. remia Komisijos požiūrį, kad reikia tobulinti ir stiprinti naująją Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemonę ir programą „Muitinė“; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės jau vėluoja įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą pagal nustatytą tvarkaraštį, ir apgailestauja, jog valstybėms narėms trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti novatoriškus sprendimus ir modernią įrangą muitinių operacijų srityje, siekiant didesnio ES įmonių veiksmingumo ir racionalizuojant vartotojų apsaugą; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad padidinta į biudžeto eilutę 03 05 01 įrašyta asignavimų suma, nes tai galėtų būti paskata sumažinti vėlavimus įgyvendinant programą „Muitinė“;

 

7.  pabrėžia, kad Europos pridėtinės vertės principas turėtų būti visų ES finansuojamų investicijų pagrindas; atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansavimas turėtų būti susietas ne su paprastais atlikto darbo matavimais, bet su išmatuojamais rezultatais, kurie sudarytų sąlygas palyginti atskiras ES programas ir išrikiuoti jas atsižvelgiant į veiksmingumą;

 

8.  pakartoja, kad dėl veiksmingo išlaidų panaudojimo ir tinkamo vertinimo gali būti sutaupyta lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti kitą veiklą;

 

9.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai laikytis Europos Audito Rūmų rekomendacijų, siekiant veiksmingesnio biudžeto ir didesnio ekonominio naudingumo Europos Sąjungos piliečiams; pabrėžia, kad biudžetas turėtų būti skaidrus ir suprantamas ES piliečiams ir grindžiamas veiklos rezultatais, siekiant padidinti viešųjų institucijų veiksmingumą ir našumą;

 

10. prašo Komisijos remti į IMCO komiteto kompetencijos sritį patenkančius pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	3.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Hynek Blaško, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Petra De Sutter, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ștefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Maria da Graça Carvalho, Anna Cavazzini, Krzysztof Hetman

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39	+
EPP	Maria da Graça Carvalho, Deirdre Clune, Krzysztof Hetman, Arba Kokalari, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Dan-Ștefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Marion Walsmann
S&D	Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose
RENEW	Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard
GREENS/EFA	Anna Cavazzini, David Cormand, Petra De Sutter, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak
ECR	Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek
EUL/NGL	Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier
NI	Marco Zullo

 

4	-
ID	Hynek Blaško, Markus Buchheit, Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle

 

1	0
ID	Alessandra Basso

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (08.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Marian‑Jean Marinescu

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

 

A. kadangi Sąjungos transporto sektorius yra labai svarbus Sąjungos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos vystymuisi bei jos tvarumui ir siekiant užtikrinti visų Sąjungos regionų teritorinį prieinamumą ir susisiekimą, ypatingą dėmesį skiriant periferiniams, kaimo, salų ir atokiausiems regionams;

 

B. kadangi transportas bus labai svarbus siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir bet koks reikšmingas transporto sektoriaus indėlis siekiant šio tikslo pareikalaus milžiniškų viešojo ir privačiojo sektorių finansinių investicijų į konkrečius sektorius ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų paspartintas perėjimas prie tvaraus, saugaus, pažangaus, sąveikiojo ir daugiarūšio judumo;

 

C. kadangi transporto ir turizmo sektoriai yra vieni iš labiausiai nukentėjusių nuo pastarojo meto COVID-19 krizės; kadangi paaiškėjo, kad transportas yra gyvybiškai svarbus siekiant Sąjungos gyventojams krizės metu tiekti visas būtinas prekes, įskaitant medicininę ir sanitarinę įrangą; kadangi transporto ir turizmo sektorių atsigavimas yra labai svarbus geram ES vidaus rinkos veikimui, taip pat junglumui ir konkurencingumui ES, be kita ko, atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse;

 

D. kadangi apskaičiuota, kad 2020 m. transporto sektorius patirs vieną didžiausių realiosios bendrosios pridėtinės vertės nuostolių (apie 20 proc.), ypač nukentės kai kurios transporto rūšys, pvz., aviacija pagal apskaičiavimus praras apie 60 proc. keleivių per visus 2020 m.; kadangi apskaičiuota, kad 2020 m. turizmo ekosistema patirs didžiausius nuosavo kapitalo nuostolius (apie 171 mlrd. EUR, t. y. 26,4 proc. visų ekosistemų nuostolių), tai sudaro 22 proc. investicijų poreikių;

 

E. kadangi labai svarbu užtikrinti, kad ES piliečiai nenukentėtų dėl padidėjusių transporto išlaidų, susijusių su COVID-19 krize;

1. šiek tiek sunerimęs atkreipia dėmesį į tai, kad įsipareigojimų asignavimas priemonei „Next Generation EU“, kaip asignuotosios 2021 m. biudžeto pajamos, sudaro 211 mlrd. EUR; tai sudaro 126 proc. įprastų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų asignavimų, kuriems netaikoma tokio paties lygio parlamentinė kontrolė;

 

2. labai apgailestauja dėl labai reikšmingo priemonės „Next Generation EU“ įnašo į programą „InvestEU“ sumažinimo nuo 30,3 mlrd. EUR iki 5,6 mlrd. EUR kitoje DFP, kaip ketinama liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime; todėl Tarybos pasiūlymas padidinti 2021 m. metinį programos „InvestEU“ biudžetą 551 mln. EUR šioje biudžeto eilutėje toli gražu nekompensuoja didelio numatomo priemonės „Next Generation EU“ 9,645 mlrd. EUR įnašo į programą „InvestEU“ sumažinimo 2021 m., todėl yra akivaizdžiai nepakankamas; primygtinai ragina į programą „InvestEU“ įtraukti naują strateginę Europos investicijų politikos liniją, kuri apima pagrindines investavimo galimybes, skirtas tvariai ir saugiai transporto infrastruktūrai, judumo sprendimams ir įrangai, taip pat inovacinių technologijų diegimui, prisidedant prie didesnės ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos ir kuo labiau didinant ES finansinės paramos poveikį ir pridėtinę vertę; pakartoja, kad programa „InvestEU“ turėtų būti labai svarbi remiant operacijas, kuriomis skatinamas novatoriškas, skaitmeninis ir tvarus turizmas;

 

3. [02 03 01] pakartoja itin svarbų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį skatinant didelio našumo transeuropinio tinklo (TEN-T), kuris būtų tvarus, saugus, daugiarūšis, sąveikus ir susietas transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros jungtimis, plėtrą, taip pat siekiant žaliojo kurso tikslų, skatinant pažangų ir tvarų judumą, įskaitant krovininio geležinkelių ir vidaus vandenų transporto apimties didinimą; mano, kad nepriimtina drastiškai sumažinti EITP energetikos ir skaitmeninėms sritims skirtus įsipareigojimus ir bendrą EITP biudžetą, palyginti su pradiniu Europos Parlamento pasiūlymu;

 

mano, kad ypač nepriimtina tai, jog po liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriuje įsipareigojimų asignavimai dabar bus mažesni nei 2014–2020 m. DFP, ir kad Tarybos pozicijoje numatyta sumažinti asignavimus 227,3 mln. EUR, palyginti su 2021 m. biudžeto projektu, o to biudžeto visiškai nepakaktų atsižvelgiant į sektoriaus poreikius; todėl prašo EITP biudžetą suderinti su Europos Parlamento pozicija dėl DFP[13]; primena, kad planuojant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes EITP išlaidas turėtų būti laikomasi į rezultatus orientuoto požiūrio ir siekiama ES pridėtinės vertės, be kita ko, užtikrinant tokių sektorių, kaip transportas, energetika, turizmas ir skaitmeninimas, sąveiką;

 

4. [02 03 01] labai apgailestauja dėl Tarybos išvadų, dėl kurių valstybės narės susitarė 2020 m. liepos 21 d., iš anksto skiriant 1 384 mln. EUR iš bendrojo EITP paketo trūkstamų pagrindinių tarpvalstybinių geležinkelio jungčių tarp sanglaudos šalių užbaigimui; primena, kad EITP finansavimas grindžiamas 27 ES valstybių narių projektų konkurencingumu ir nėra skirtas tik sanglaudos šalims, todėl neįmanoma iš anksto skirti lėšų konkrečiam riboto skaičiaus valstybių narių projektui; ragina Parlamentą patvirtinti savo poziciją dėl visos EITP sumos skyrimo 27 ES valstybėms narėms;

 

5. [02 10 01] atkreipia dėmesį į tai, kad šiek tiek padidintas Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) 2021 m. biudžetas, tačiau apgailestauja, kad Tarybos pozicijoje numatytos lėšos yra mažesnės nei pasiūlyme dėl biudžeto projekto; pakartoja, kad EASA priskiriama Europos strateginių investicijų agentūrai, kuriai 2018 m. buvo patikėtos svarbios naujos pagrindinės užduotys; primena, kad Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), (ECDC), pasiekė gerų rezultatų ir investavo išteklių pagal žaliąjį kursą (pvz., EASA ekologinio ženklo programa) ir, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, 2020 m. vykdė sanitarinį krizių valdymą pagal su Aviacijos sveikatos protokolą, kad būtų galima atkurti saugų orlaivių naudojimą skrydžiams ES ir visame pasaulyje;

primena EASA pastangas, visų pirma jos veiklą, susijusią su ekologišku ES aviacijos pramonės atsigavimu, įskaitant aviakompanijų laivynų atnaujinimą orlaiviais, kuriems taikomi griežčiausi aplinkosaugos sertifikavimo reikalavimai; taip pat primena oro transporto ir jo infrastruktūros (pvz., oro uostų) svarbą užtikrinant sąveiką su kitomis transporto priemonėmis, visų pirma su geležinkeliais, ir jo pridėtinę vertę susisiekimo požiūriu, taip pat su tolimojo susisiekimo jungtimis ir paslaugomis į periferinius regionus, teritorijas ir salas; todėl prašo 16,45 proc. padidinti agentūros 2021 m. biudžetą, palyginti su 2020 m., ir kad vėlesni padidinimai būtų patvirtinti kitoje DFP, kad būtų galima sustiprinti EASA, siekiant, be kita ko, palaipsniui daryti pažangą įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą;

6. [02 10 02] su pasitenkinimu pažymi, kad ženkliai padidėjo Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2021 m. biudžetas; prašo, kad vėlesni padidinimai būtų patvirtinti kitoje DFP, siekiant sustiprinti EMSA;

 

7. [02 10 03] apgailestauja dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ERA) 2021 m. biudžeto sumažinimo, nes jos vaidmuo yra labai svarbus siekiant ilgalaikio perėjimo nuo kelių transporto prie geležinkelių ir pažangos kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę; pažymi, kad toks sumažinimas ypač netinkamas, nes 2021 m. bus Europos geležinkelių metai; todėl prašo, kad EGA biudžetas būtų išlaikytas bent 2020 m. lygyje, t. y. 27,44 mln. EUR, ir kad biudžeto projekte numatytas kitų metų procentinis padidinimas būtų taikomas viršijant šią ribą; palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė konkursą dėl tarpvalstybinio naktinių traukinių atgaivinimo bandomojo projekto; ragina Komisiją toliau skatinti patogių Europos naktinių traukinių atgaivinimą, kaip įmanomą ir tvarią alternatyvą trumpiesiems skrydžiams ir ilgoms kelionėms automobiliu;

 

8. [05 05 03] apgailestauja, kad labai sumažėjo Sanglaudos fondo įnašas į EITP transporto srityje (18,9 proc. mažiau įsipareigojimų asignavimų); prašo vėl įrašyti 2020 m. lygio įnašą, kad būtų atspindėtas esminis Sąjungos transporto politikos ir investicijų vaidmuo skatinant ir stiprinant teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą Sąjungoje; mano, kad įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) lėšomis finansuojamus transporto projektus prioritetas turi būti teikiamas TEN-T pagrindinių ir visuotinių tinklų kūrimui ir užbaigimui;

 

9. [09 03 01] pabrėžia būtinų investicijų į transporto sektorių iš Teisingos petvarkos fondo svarbą siekiant užtikrinti teisingą, įtraukų ir socialiai priimtiną perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, nieko nepaliekant nuošalyje; pabrėžia, kad reikia remti darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą transporto sektoriuje, produktyvias ir tvarias investicijas į MVĮ ir investicijas į pažangų ir tvarų judumą, taip pat į aplinką tausojančią transporto infrastruktūrą; tačiau labai apgailestauja dėl to, kad neseniai Taryba patvirtino sumažinti DFP ir priemonės „Next Generation EU“ lėšas Teisingos pertvarkos fondui, o tai galėtų turėti įtakos 2021 m. biudžetui;

 

10. [13 04 01] labai apgailestauja, kad naujajame Komisijos pasiūlyme dėl DFP numatyta 75 proc. sumažinti įsipareigojimus, susijusius su kariniu mobilumu pagal transporto ramstį, kuriuo siekiama pritaikyti TEN-T tinklų dalis dvejopam transporto infrastruktūros naudojimui siekiant pagerinti civilinį ir karinį mobilumą; dėl šio sumažinimo šis naujas Sąjungos politikos tikslas de facto apsiriboja tik simboliniais veiksmais; prašo atkurti pradinį lygį ir atitinkamai nustatyti 2021 m. įsipareigojimų lygį;

 

11. [nauja] apgailestauja, kad Komisija nenori sukurti specialaus asignavimo ir specialios programos tvariam turizmui Europos lygmeniu, įskaitant 300 mln. EUR biudžetą, kaip ne kartą ir reguliariai prašė Europos Parlamentas; pakartoja, kad reikia sukurti naują biudžeto eilutę siekiant atsižvelgti į sektorių, kuris yra glaudžiai susijęs su transportu, labai nukentėjo nuo COVID-19 krizės ir yra labai svarbus ES ekonomikai, konkurencingumui, užimtumui ir socialinei raidai;

 

12. pabrėžia paprastesnės ir veiksmingesnės nuosavų išteklių sistemos, pagal kurią būtų galima iš esmės sumažinti BNP pagrįstų įnašų dalį ir užtikrinti deramą ir į rezultatus orientuotą ES išlaidų finansavimą, svarbą;

13. pakartoja, kad Europos partnerystės galėtų atlikti svarbų vaidmenį gerinant transporto sektoriaus veiklos rezultatus ir saugumą bei skatinant transporto sektoriaus sukeliamos taršos sumažinimą remiantis technologine pažanga ir vadovaujantis taisyklėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansavimo programos, pvz., programa „Europos horizontas“, galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant partnerystę su ES šalimis, privačiuoju sektoriumi, fondais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais; prašo, kad tokioms iniciatyvoms, pvz., Europos partnerystės jūrų sektoriuje sukūrimui, būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant prisidėti prie minėtų tikslų; vis dėlto labai apgailestauja dėl to, kad neseniai Taryba patvirtino siūlomus DFP ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų sumažinimus mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“, nes tai galėtų turėti įtakos 2021 m. biudžetui;

14. primena, kad viešųjų investicijų į infrastruktūrą atvejais itin dažnai susiduriama su sukčiavimu; pabrėžia, kaip svarbus užtikrinti skaidrų ir rungtyniavimu grindžiamą konkurso procesą ES finansuojamų didelio masto transporto infrastruktūros projektų atvejais;

 

15. pabrėžia, kad prasta transporto kokybė prisideda prie didelio investicijų trūkumo, regioninių skirtumų ir įtraukties spragų, kurie neigiamai veikia verslo aplinką ir kelia pavojų sanglaudos pastangoms; todėl primygtinai tvirtina, kad investicijos ypač reikalingos vietovėse, kuriose transporto infrastruktūra yra nestabilioje padėtyje; pabrėžia, kad infrastruktūra dažnai nepakankamai išvystyta dėl menkų institucinių pajėgumų vietose, todėl investicijas turėtų papildyti reikšminga ES techninė pagalba ir priežiūra;

16. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta išteklių siekiant sustiprinti pastangas baigti kurti visuotinį tinklą, kuris turi esminę socialinę ir ekonominę vertę, ypač periferinėse vietovėse, kuriose judumo gerinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių siekiant išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir ekonomikos nuosmukio;

 

17. pabrėžia, kad reikia racionalizuoti skirtų išteklių panaudojimą siekiant skatinti ir plėtoti transporto ir turizmo sektorius, taip pat reikia skatinti gerokai sumažinti biurokratiją, kad būtų sutrumpintas vis dar nebaigto kurti Europos infrastruktūros tinklo įgyvendinimo laikas ir sumažintos sąnaudos.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	24.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 3 11
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Clare Daly, Nicola Danti, Daniel Freund, Pär Holmgren, Anne-Sophie Pelletier, Jörgen Warborn

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
ECR	Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
GUE/NGL	Elena Kountoura
NI	Dorien Rookmaker
PPE	Magdalena Adamowicz, Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Benoît Lutgen, Marian‑Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Elissavet Vozemberg‑Vrionidi, Jörgen Warborn, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
RENEW	José Ramón Bauzá Díaz, Nicola Danti, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan‑Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Petar Vitanov

 

3	-
ECR	Peter Lundgren
GUE/NGL	Clare Daly, Anne‑Sophie Pelletier

 

11	0
ID	Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo
NI	Mario Furore
VERTS/ALE	Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Daniel Freund, Pär Holmgren

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (30.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentė: Andżelika Anna Możdżanowska

 

 

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina parengti tvirtą ir plataus užmojo 2021 m. Sąjungos biudžetą, kad būtų sušvelnintas socialinis ir ekonominis COVID-19 krizės poveikis ir remiamas Sąjungos ekonomikos gaivinimas, didinama ekonominė, socialinė ir regioninė konvergencija, sanglauda ir atsparumas, remiamas sąžiningas, integracinis ir tvarus augimas bei sparčiau įgyvendinami pagrindiniai Sąjungos prioritetai ir tikslai, pvz., socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda bei regioninė plėtra, klimato politika, Europos žaliasis kursas, Paryžiaus susitarimas, reikšmingos žalos nedarymo principas, teisingas perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ne vėliau kaip iki 2050 m., darnaus vystymosi tikslai, Europos socialinių teisių ramstis, skaitmeninė transformacija, inovacijos ir migracijos valdymas, remiantis solidarumu, bendradarbiavimu ir bendra atsakomybe; pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos kilo daugybė naujų ir netikėtų socialinių bei ekonominių iššūkių, į kuriuos Sąjunga ir jos valstybės narės turi ryžtingai reaguoti ir pateikti teisingus bei veiksmingus sprendimus tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmenimis;

2 pakartoja savo poziciją dėl 2021 m. biudžeto, kurį sudaro 192,1 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų einamosiomis kainomis, ir dar kartą ragina šioje pozicijoje numatytą sumą papildyti daug didesniais asignavimais, kad būtų galima reaguoti į socialinį ir ekonominį COVID-19 krizės poveikį; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisijos 2021 m. biudžeto projekto pasiūlyme stokojama užmojo ir ryžto, nes įsipareigojimai sumažinami 9,8 proc., palyginti su 2020 m. biudžetu, ir labai sumažinamos pagrindinėms Sąjungos politikos sritims bei programoms, pvz., sanglaudai, regioninei plėtrai, žemės ūkiui, paramai MVĮ, sveikatai, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skiriamos lėšos; pabrėžia, kad negalima laikyti, jog šiuos sumažinimus kompensuoja priemonės „Next Generation EU“ papildymai, ir ragina 2021 m. biudžete gerokai sustiprinti minėtas politikos sritis bei programas;

3. primena, kad sanglauda yra pasidalijamoji Sąjungos ir valstybių narių kompetencija ir kad ji, kaip pagrindinė bei veiksminga viešųjų investicijų politikos sritis, atliks svarbų vaidmenį švelninant ekonominį ir socialinį poveikį ir taip pat atliks nepaprastai svarbų vaidmenį atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos pasekmių; pabrėžia, kad sanglauda – tai esminė ir labiausiai pripažinta politika, suformavusi dabartinę Sąjungą, grindžiama solidarumu, ir jos tikslas – sumažinti likusius ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus tarp valstybių narių, taip pat stiprinti ekonominį, teritorinį ir socialinį atsparumą Sąjungoje bei regionuose, siekiant labiau suderinto vystymosi, kuris padėtų Sąjungai ir toliau konkuruoti pasaulyje, ir kad šiuos tikslus įmanoma pasiekti tik turint tinkamą finansavimą; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad programomis, valdomomis pagal Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, remiami tvarūs sąžiningo ir integracinio ekonomikos augimo sprendimai, Europos žaliasis kursas, investicijos ir konkurencingumas, taip pat aukštos kokybės, saugios ir patikimos piliečių darbo ir gyvenimo sąlygos, įskaitant lygias galimybes, socialinį teisingumą ir nediskriminavimą, ir svariai prisidedama prie šių tikslų įgyvendinimo; pabrėžia svarbų ESI fondų vaidmenį siekiant novatoriškos ir pažangios ekonominės transfomacijos ir ekologinės pertvarkos, kad Sąjunga efektyviai naudotų energiją ir išteklius ir būtų neutralaus poveikio klimatui; pabrėžia, kad siekiant kuo labiau padidinti ESI fondų poveikį, labai svarbu, kad valstybių narių valdžios institucijos visais lygmenimis glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat bendradarbiautų su darbdaviais, profesinėmis sąjungomis, akademine bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

4. pažymi, kad 2021 m. biudžetas yra pirmųjų naujo 2021–2027 m. programavimo laikotarpio metų biudžetas ir kad jis turėtų atspindėti persvarstytos ir perorientuotos daugiametės finansinės programos (DFP) principus ir prioritetus ir veiksmingai prisidėti prie COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio sveikatai švelninimo sąžiningu, įtraukiu, tvariu ir atspariu būdu, kartu atsižvelgiant į biudžeto taisykles bei principus, kuriais bus užtikrintas neatidėliotinas ir veiksmingas vykdymas, pritaikytas konkretiems regionų poreikiams; atsižvelgdamas į tai primena, kad būtini reguliavimo ir tolesnių veiksmų dokumentai turi būti priimti kuo greičiau;

5 pabrėžia, kad, siekiant išvengti dar didesnių skirtumų tarp valstybių narių ir regionų, reikia numatyti sustiprintas ir tikslines neatidėliotinas priemones, kuriomis būtų greitai ir veiksmingai remiami nuo COVID-19 krizės labiausiai nukentėję piliečiai, darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ir sektoriai; ragina labai padidinti išteklius, skirtus kovai su socialine ir lyčių nelygybe, skurdu ir nedarbu, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms;

6. pripažįsta, kad Europos Vadovų Tarybos susitarimas dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU“) yra svarbus pirmas žingsnis siekiant sąžiningo, įtraukaus, tvaraus ir atsparaus Sąjungos atsigavimo; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad galutiniame susitarime buvo labai sumažintas priemonės „Next Generation EU“ dotacijų dalies lėšų kiekis, dėl to buvo labai sutrikdyta dotacijų ir paskolų pusiausvyra ir labai sumažinti programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, kaimo plėtrai (EŽŪFKP), inciatyvai „REACT-EU“ ir Teisingos pertvarkos fondui (TPF) skirti papildymai, panaikinti programai „ES – sveikatos labui“, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP) ir humanitarinei pagalbai numatyti papildymai, taip pat visiškai panaikinta Mokumo palaikymo priemonė; pabrėžia, kad šis lėšų sumažinimas labai pakenks ekonomikos gaivinimo pastangoms;

7. pabrėžia, kad 2021 m. biudžete būtina numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų atsižvelgta į neįvykdytų įsipareigojimų apimtį 2020 m. pabaigoje ir išvengta neapmokėtų mokėjimo prašymų pagal 2014–2020 m. DFP susikaupimo bei būtų galima finansuoti į laikotarpio pradžią sutelkiamas išlaidas, susijusias su COVID-19 pandemija; pažymi, kad dėl vykdymo vėlavimo per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį didžioji atitinkamų mokėjimų dalis bus išmokėta 2021–2022 m.; pabrėžia didesnį valstybių narių prognozių, į kurias reikia visapusiškai atsižvelgti sudarant 2021 m. biudžetą, tikslumą; todėl pabrėžia, kad reikia parengti patikimą visos 2021–2027 m. DFP mokėjimų planą, numatant pakankamai mokėjimų pirmaisiais jos įgyvendinimo metais ir galimybę perkelti nepanaudotus mokėjimus į kitus metus naudojantis specialiomis priemonėmis, kurios viršytų DFP mokėjimų viršutines ribas;

8. pakartoja, kad Sąjungos nuosavų išteklių sistemos peržiūra ir naujų nuosavų išteklių krepšelio naudojimas nuo 2021 m. sausio 1 d., remiantis teisiškai privalomu tvarkaraščiu, yra nepaprastai svarbūs siekiant patenkinti didesnius finansinius poreikius, susijusius su parama ekonomikos gaivinimui ir kitų Sąjungos prioritetų bei tikslų įgyvendinimu; primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant susitarti dėl nuosavų išteklių viršutinių ribų padidinimo ir skubiai priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pagal kuriuos būtų pradėti taikyti nauji nuosavi ištekliai;

9. palankiai vertina 2020 m. kovo ir balandžio mėn. pradėtą taikyti didesnį sanglaudos politikos lankstumą ir supaprastintas pagal šią politiką įgyvendinamas programas – didesnį bendrą finansavimą bei ES lėšų naudojimą kovai su krize – ir mano, kad tai turėtų būti išlaikyta ir pagal 2021–2027 m. DFP kaip mechanizmas, kuris būtų naudojamas siekiant apsaugoti Sąjungos ekonomiką neramiais ir nenuspėjamais laikais, nepažeidžiant pagrindinių sanglaudos politikos principų ir tikslų bei užtikrinant visapusišką taikomų patikimo išteklių valdymo ir skaidraus jų naudojimo taisyklių laikymąsi;

10. atkreipia dėmesį į patvirtintas ekonomikos gaivinimo priemones ir palankiai vertina jau patvirtintas priemones, pvz., ES solidarumo fondo išplėtimą, kad jis apimtų ekstremalias visuomenės sveikatos situacijas, pagal kurias 2020 m. bus skirta beveik 800 mln. EUR, ir Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) bei Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+), kuriomis siekiama užtikrinti 8 mlrd. EUR likvidumą, kad būtų paspartintos iki 37 mlrd. EUR vertės Europos viešosios investicijos norint paremti piliečius, regionus ir šalis, stipriai nukentėjusius nuo koronaviruso pandemijos;

11. pripažįsta, kad 2020 m. balandžio 17 d. teisėkūros rezoliucija[14], kurioje patvirtintos konkrečios priemonės, kuriomis, reaguojant į COVID-19 protrūkį, užtikrinamas išskirtinis lankstumas naudojant ESI fondų lėšas, buvo svarbus žingsnis; pažymi, kad dėl to paspartės jų vykdymas, todėl padidės mokėjimų asignavimų poreikis ir tai turi būti atspindėta 2021 m. biudžete; mano, kad reikėtų ir toliau taikyti konkrečias priemones, kurios davė puikių rezultatų;

12. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nereikalauti iš valstybių narių kompensuoti nepanaudoto išankstinio finansavimo, išmokėto metų pradžioje, t. y. nuostatą, kad valstybėms narėms nereikėtų Komisijai grąžinti lėšų, likusių nuo planuotų išlaidų, nes tai galėtų lemti neigiamas pasekmes įgyvendinant vykdomus projektus, ir pripažįsta, kad dėl to 2020 m. biudžete gali atsirasti finansinis trūkumas (išankstinis finansavimas yra ES biudžeto asignuotosios pajamos), todėl gali padidėti mokėjimų asignavimų poreikis 2021 m. biudžete; pabrėžia, kad 2014–2020 m. DFP sanglaudos programoms reikalingas pakankamas 3 proc. siekiantis išankstinis finansavimas, susijęs su galiojančiais teisės aktais;

13. pabrėžia, kad svarbu į ES biudžetą, įskaitant sanglaudos politiką, integruoti lyčių aspektą, nes tai yra veiksmingas būdas sumažinti atotrūkį, kurį mūsų visuomenėje vis dar patiria moterys, įskaitant jų dalyvavimą darbo rinkoje; ragina Sąjungos lygmeniu parengti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemones;

14. palankiai vertina pasiūlymą sukurti programą „REACT-EU“, pagal kurią, siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais, būtų skiriamos papildomos lėšos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir Europos socialiniam fondui (ESF), taip pat Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF); ragina nedelsiant įgyvendinti šią programą ir 2021 m. kuo anksčiau pradėti vykdyti mokėjimus;

15. ragina valstybes nares aiškiai ir ryžtingai dalytis savo užmojais ir lūkesčiais po krizės, taip pat pripažinti savo bendrą vaidmenį rengiant suderintą ES požiūrį, kuris vėliau sudarytų sąlygas pasiekti kokybiškų ir išmatuojamų rezultatų, kurie lemtų ilgalaikį tvarų augimą ir visuotinę gerovę;

16. ragina tiesiogiai skirti daugiau lėšų Europos miestams, nes jie yra svarbūs veiksniai, skatinantys ekonomikos atsigavimą ir su klimatu susijusių klausimų sprendimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	24.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 20
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Stéphane Bijoux, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Francesca Donato, Chiara Gemma, Cristian Ghinea, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Ondřej Knotek, Constanze Krehl, Elżbieta Kruk, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Martina Michels, Andżelika Anna Możdżanowska, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, André Rougé, Vincenzo Sofo, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Viktor Uspaskich, Monika Vana
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Stelios Kympouropoulos, Tonino Picula, Bronis Ropė

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20	+
ECR	Elżbieta Kruk, Andżelika Anna Możdżanowska
NI	Rosa D'Amato, Chiara Gemma
PPE	Pascal Arimont, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Daniel Buda, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Stelios Kympouropoulos, Andrey Novakov
RENEW	Stéphane Bijoux, Cristian Ghinea, Ondřej Knotek, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Viktor Uspaskich

 

0	-

 

20	0
GUE/NGL	Martina Michels, Younous Omarjee
ID	Mathilde Androuët, Francesca Donato, Alessandro Panza, André Rougé, Vincenzo Sofo
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova, Tonino Picula
VERTS/ALE	François Alfonsi, Caroline Roose, Bronis Ropė, Monika Vana

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (24.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Petri Sarvamaa

 

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja dėl to, kad, pagal siūlomą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) naujos 3 išlaidų kategorijos patikslintą viršutinę ribą, pagrindinių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kategorijų, t. y., tiesioginių išmokų, rinkos priemonių ir kaimo plėtros, išlaidos 2021 m. gali būti sumažintos; primena ankstesnes Parlamento rezoliucijas, kuriose prašoma 2021–2027 m. laikotarpiu išlaikyti bent dabartinio lygio BŽŪP finansavimą realiąja verte; nurodo, kad COVID-19 protrūkis labai paveikė kai kuriuos žemės ūkio sektorius ir kad galimai sumažinus lėšas protrūkio sukelta krizė dar labiau gilės, apimdama ir kitus sektorius;

2. apgailestauja, kad Tarybos pasiūlyme dėl DFP siūloma mažinti BŽŪP biudžetą – ypač dėl to apgailestauja, atsižvelgdamas į naujus reikalavimus, kuriais vadovaujantis bus prisidedama prie Sąjungos siekių klimato ir biologinės įvairovės srityse įgyvendinimo laikantis Paryžiaus susitarime išdėstytų tikslų, taip pat atsižvelgiant į apsirūpinimo maistu saugumą, ekonomikos augimą, teritorinę ir socialinę pusiausvyrą, sveikatos ir ekonomines krizes, pvz., tokias, kokios kilo dėl COVID-19 protrūkio, bei kitas apsirūpinimo maistu saugumą veikiančias sąlygas; primena, kad BŽŪP biudžetas mažinamas nuolat ir kad BŽŪP biudžeto lėšos perkeliamos į kitas išlaidų kategorijas;

3. pritaria 2021 m. bendrojo biudžeto projektui, kai jame teigiama, jog tai, kad naujoji BŽŪP reforma bus taikoma tik po 2021 m., neturi tapti Europos žaliojo kurso neįgyvendinimo priežastimi; viliasi, kad, net jeigu BŽŪP vis tik bus įgyvendinama vadovaujantis 2014–2020 m. taisyklėmis, vietoje įgyvendinami sprendimai ir priemonės lems pozityvesnius pokyčius bei nukreips mus tikrai tvarios pertvarkos keliu – taip pat ir ūkininkų, apsirūpinimo maistu saugumo bei Sąjungos žemės ūkio ateities labui;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkiui skirta 55 182 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 54 879,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų; yra susirūpinęs dėl didelio 7,4 proc. siekiančio Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) numatytų asignavimų sumažinimo (3 231 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų mažiau ir 3 215 mln. EUR mokėjimų asignavimų mažiau), palyginti su 2020 finansinių metų biudžetu; pažymi, kad asignavimai, skiriami Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), padidinti iki 15 002,9 mln. EUR (+2,1 proc.) įsipareigojimų asignavimų ir 14 715 mln. EUR (+12,2 proc.) mokėjimų asignavimų, palyginti su 2020 m. finansinių metų biudžetu; atkreipia dėmesį į grynąjį perkėlimą iš EŽŪGF į EŽŪFKP, kuris sudaro 753,9 mln. EUR;

5. primygtinai ragina Tarybą leisti Sąjungai vykdyti savo įsipareigojimus ir numatyti pakankamai lėšų saugiam aukštos kokybės maisto produktų tiekimui, veiksmams klimato kaitos srityje, aplinkos apsaugai ir Teisingos pertvarkos mechanizmui bei Teisingos pertvarkos fondui, nes žemės ūkio sektoriui labai reikia šio finansavimo, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai; pabrėžia, kad siekiant prisidėti prie klimato ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo iki 2030 m. buvo sugriežtinti žemės ūkio veiklos tvarumo reikalavimai, todėl ūkininkai turės daug investuoti, kad atsiradus didesnėms išlaidoms išvengtų našumo ir pajamų sumažėjimo, ir kad to nebus galima pasiekti be tinkamo finansavimo iš BŽŪP;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė nepaprastai paveikė daugybę Sąjungos ūkių bei išryškino Sąjungos maisto gamybos ir tiekimo svarbą; pabrėžia, kad reikia didinti galimybes gauti finansavimą pažangiausioms žemės ūkio technologijoms įsigyti; primena, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto grandinės tvarumas yra prioritetai ir jiems užtikrinti reikia investicijų ir paramos ūkininkams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kaimo vietovėse; todėl pabrėžia, kad 2021 m. būtina sustiprinti EŽŪFKP ir skubiai naudoti „Next Generation EU“ lėšas 2021 m., atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai laikotarpio pradžioje sutelkti Sąjungos įsipareigojimus pagal šią naują gaivinimo priemonę;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Audito Rūmų nuomone Nr. 5/2020[15], ryšys tarp Teisingos pertvarkos fondo veiklos rezultatų ir finansavimo santykinai silpnas, be to, esama nemažos rizikos, kad tolesnės išlaidos bus skiriamos nesėkmingai pertvarkai pakartotinai finansuoti; pabrėžia, kad patikima poreikių analizė padėtų geriau paskirstyti Sąjungos finansinius išteklius ir susitelkti į siektinus tikslus;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. bendrojo biudžeto projekte nenurodomas įvairių priemonių, įskaitant BŽŪP, indėlis į biologinės įvairovės finansavimą, ir dėl to apgailestauja; pakartoja, kad, siekdama vykdyti savo atskaitomybės įsipareigojimus, prisiimtus pagal Biologinės įvairovės konvenciją, Sąjunga turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove;

9. mano, kad susidaro vaizdas, lyg žemės ūkio produktų pardavimui skatinti numatytų asignavimų sumažinimas (–4 mln. EUR, t. y. 2,1 % mažiau) ir ribotas asignavimų skyrimas intervencinėms priemonėms žemės ūkio rinkose, pvz., privačiam sandėliavimui ir valstybės intervencijai (10 mln. EUR), būtų numatytas neatsižvelgiant į vis dar nepastovią žemės ūkio rinkų padėtį ir poreikį atnaujinti žemės ūkio produktų gamybą ir vartojimą bendrojoje rinkoje ir išorės rinkose;

10. siekiant prisidėti prie Sąjungos žemės ūkio sektorių ir kaimo vietovių gaivinimo, ragina užtikrinti, kad dalį ekonomikos gaivinimo plano asignavimų, numatytų pagal EŽŪFKP 2022, 2023 ir 2024 metams, būtų galima naudoti išankstiniams mokėjimams nuo 2021 m.;

11. pabrėžia, kad Komisija, taisomuoju raštu tikslindama 2021 m. biudžeto projektą, turi padidinti savo nurodytas sumas, kad būtų įveiktos rinkos krizės tam tikruose pagrindiniuose Sąjungos žemės ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse, kuriuos neigiamai paveikė COVID-19 krizė, ir prisidėta prie jų gaivinimo; nurodo, kad kai kuriose valstybėse narėse nebuvo įgyvendintos kai kurios paramos priemonės, skirtos COVID-19 krizės padariniams šalinti, ir kad jas reikia geriau pritaikyti prie konkrečių įvairių žemės ūkio sektorių poreikių;

12. pabrėžia, kad būta Sąjungos paramos žemės ūkiui lėšų pasisavinimo atvejų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu ateityje susieti Sąjungos paramą žemės ūkiui su teisinės valstybės principo valstybėse narėse peržiūra;

13. pabrėžia kaimo vietovėse esančių mažų ūkių svarbą – jiems reikia skirti ypatingą dėmesį ir daugiau finansinių išteklių;

14. primena Sąjungos biudžeto svarbą, taikant kaimo plėtros programą ir programas „Europos horizontas“ bei Europos inovacijų partnerystė (EIP), kad būtų teikiama parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms maisto produktų, žemės ūkio, taip pat iškastinio kuro pakeitimo kitais ištekliais ir atsinaujinančiųjų išteklių bioekonomikos srityse, pereinant prie tvaresnio ir ateities iššūkiams parengto žemės naudojimo bei anglies dioksido neišskiriančios, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos;

15. pabrėžia, kad didelę programos „Europos horizontas“ lėšų dalį būtina skirti žemės ūkio maisto produktų sektoriui, ypač atsižvelgiant į platesnį strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ kontekstą; yra įsitikinęs mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų šiame sektoriuje svarba bei būtinybe užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai ir inovacijos pasiektų ūkius; pritaria tam, kad būtų didinami programos asignavimai siekiant užtikrinti saugių aukštos kokybės maisto produktų gamybą ir inovatyvias žemės ūkio formas Sąjungoje, be to, primena, kad svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų atlieka tinkamos ūkininkų ir kitų kaimo veiklos vykdytojų konsultavimo paslaugos;

16. pakartoja esąs susirūpinęs dėl poveikio rinkai ir biudžetui, Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos be susitarimo; prašo skirti papildomų lėšų rinkos ir politikos priemonėms, siekiant užtikrinti, kad dar labiau sutrikus rinkos veiklai, būtų nesunkiai prieinami pakankami ištekliai; griežtai nepritaria staigiam BŽŪP asignavimų sumažinimui 2021 m., jei Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nepasiektų susitarimo;

17. primena, kad visi nauji tvarumo reikalavimai gamintojams turėtų būti tinkamai finansuojami ir remiami, nes Komisija mano, kad BŽŪP yra tinkama sistema, padedanti siekti atitinkamų Europos žaliojo kurso tikslų; teigiamai vertina tikslą apibrėžti geriausią minimalių privalomų kriterijų, kurie būtų taikomi tvariems maisto produktų viešiesiems pirkimams, nustatymo tvarką trečiajame 2021 m. ketvirtyje ir ragina labiau atsižvelgti į tvarumo aspektus;

18. kritiškai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme POSEI programos biudžetas sumažintas 9 mln. EUR, t. y. 3,9 proc. mažiau, nepaisant įvairių Komisijos įsipareigojimų išlaikyti tą patį paramos atokiausiems Sąjungos regionams lygį; ragina išlaikyti bent dabartinį paramos lygį, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 228/2013[16]; pabrėžia, kad POSEI programos gyvybiškai svarbios žemės ūkio veiklai ir maisto bei žemės ūkio produktų tiekimui atokiausiuose regionuose išlaikyti ir joms turi būti skiriama pakankamai išteklių; primena, kad šie regionai dėl savo geografinės padėties – pirmiausia dėl savo atokumo, izoliuotumo, mažumo, sudėtingos topografijos ir klimato, kaip pripažįstama SESV 349 straipsnyje, – susiduria su specifinėmis socioekonominėmis problemomis;

19. siūlo užtikrinti pakankamą finansavimą naujiems veisimo metodams naudoti, plėtoti bei moksliškai nagrinėti, kad būtų gerinamas žemės ūkio tvarumas ir konkurencingumas bei prisitaikymas prie klimato kaitos;

20. mano, kad Sąjungos ir MERCOSUR prekybos susitarimas sukels dar daugiau sunkumų daugelyje žemės ūkio sektorių, ypač mėsos gamybos sektoriuje, ir primena Komisijai, kad būtina išsaugoti vienodas sąlygas žemės ūkio sektoriuje; nurodo, kad būtina spręsti klausimą dėl galimo panašaus neigiamo poveikio, kurį sukelia kiti prekybos susitarimai ir trečiųjų šalių nustatytos tarifinio reguliavimo priemonės, ir ragina numatyti reikiamų biudžeto išteklių paveiktuose sektoriuose taikytinoms rinkos priemonėms finansuoti;

21. primena, kad siekiant pagerinti apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto grandinės atsparumą ir tvarumą reikia investuoti į ūkininkus, kooperatyvus ir MVĮ, ir nurodo, kad besitęsianti COVID-19 krizė išryškino strateginį žemės ūkio vaidmenį siekiant išvengti maisto krizės tiekiant saugius ir aukštos kokybės maisto produktus prieinamomis kainomis; palankiai vertina tai, kad pagal ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį žemės ūkis yra vienas iš paramos investicijoms pagal EŽŪFKP gavėjų; reikalauja, kad gaivinimo priemonių rinkinio asignavimai taip pat būtų pradėti įgyvendinti nuo 2021 m.; be to, mano, kad apsunkinantys reikalavimai neturėtų daryti neigiamo poveikio žemės ūkiui ir maisto grandinės saugumui; palankiai vertina Komisijos ketinimą 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį parengti krizės laikotarpiui skirtą maisto produktų sektoriaus nenumatytų atvejų planą;

22. primygtinai ragina valstybes nares spręsti žemės ūkio sektoriuje atsiradusią demografinę problemą ir kartų kaitos stokos problemą, taip pat dar kartą primygtinai ragina suteikti pakankamai paramos priemonių jauniesiems ūkininkams ir lyčių lygybei kaimo vietovėse skatinti;

23. pabrėžia, kad, neatlikus plataus užmojo Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo finansavimo ir veikimo persvarstymo, Sąjunga neturės veiksmingų ir greitų priemonių, kad galėtų susidoroti su papildomais rinkos sutrikimais; todėl dar kartą primena Europos Parlamento pasiūlymą, derantis dėl BŽŪP pereinamojo laikotarpio reglamento, persvarstyti Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo finansavimą ir veikimą;

24. teigiamai vertina tai, kad sukurtas krizių rezervo fondas, kurio lėšos 2018 m. kainomis siekia 450 mln. EUR per metus, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad dėl naudojimosi fondu vėlesniais metais nebūtų atitinkamai mažinamos tiesioginės išmokos;

25. pažymi, kad sankcijos, susijusios su Rusijos karine intervencija Ukrainoje, tebėra pateisinamos, nepaisant neigiamo jų poveikio žemės ūkio sektoriui; prašo tinkamai paskirstyti biudžeto lėšas siekiant švelninti šį poveikį;

26. reikalauja, kad žemės ūkio produktų, importuojamų iš šalių, esančių už Sąjungos ribų, standartai turi prilygti Sąjungos standartams, ir primena, kad neseniai parengtoje strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija pabrėžė, jog importuojami maisto produktai turi nuolat atitikti reikiamus Sąjungos reglamentus ir standartus; reikalauja numatyti biudžeto kompensacijas Sąjungos ūkininkams tais atvejais, kai produkcijos standartai neatitinka;

27. apgailestauja, kad Europos žaliojo kurso iniciatyvoje į antrą planą nustumta bioekonomika, be to, primygtinai ragina vadovautis Sąjungos bioekonomikos strategija ir užtikrinti, kad veiksmai, kurių ketinama imtis, būtų pakankamai finansuojami;

28. ragina užtikrinti pakankamą miškininkystės priemonių, pavyzdžiui, tvarios miškotvarkos, finansavimą Sąjungos biudžeto lėšomis, atsižvelgiant į visus su mišku susijusios vertės grandinės ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, nes tai esminė priemonė kovojant su klimato kaita; pripažįsta tvarios miškotvarkos būtinybę;

29. pabrėžia anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo svarbą, norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus; pabrėžia, jog svarbu, kad 2021 m. būtų finansuojami nauji bandomieji projektai, susiję su anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvomis;

30. pabrėžia, kad skaitmeninimas yra nepaprastai svarbus norint modernizuoti žemės ūkį, siekiant didesnio jo konkurencingumo ir padedant jam prisitaikyti prie klimato kaitos; ragina Komisiją skirti pakankamus biudžeto asignavimus plačiajuosčiam ryšiui kaimo vietovėse tiesti ir tobulinti; be to, ragina užtikrinti, kad pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija siektų pagreitinti sparčiojo plačiajuosčio interneto plėtrą kaimo vietovėse ir pasiektų šimtaprocentinės prieigos tikslą iki 2025 m.;

31. primena informavimo kampanijų, geresnio ženklinimo ir švietimo svarbą siekiant padėti piliečiams pakeisti savo vartojimo įpročius ir rinktis Sąjungoje pagamintus tvaresnius žemės ūkio produktus; siūlo populiarinti gyvūnų gerovės, sveiko maisto ir mitybos schemas;

32. pažymi, kad ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinyje numatytos lėšos kaimo plėtrai atlieka svarbų vaidmenį finansuojant BŽŪP II ramstį; tačiau apgailestauja, kad ši parama laikina ir bus teikiama tik iki 2023 m.;

33. ragina geriau įgyvendinti ir atnaujinti gyvūnų gerovės politiką, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai gyvūnų gerovės gerinimo srityje; nurodo, kad dauguma valstybių narių nesilaiko dabartinių taisyklių; siūlo tinkamai paskirstyti biudžeto lėšas, siekiant stebėti, kaip laikomasi įpareigojimų, ir užtikrinti jų vykdymą;

34. primygtinai laikosi nuomonės, kad kovos su COVID-19 krize priemonės, kuriomis remiami žemės ūkio sektoriai, turi būti toliau taikomos ir 2021 m.; be to, reikalauja atsižvelgti į darbuotojų judumą, siekiant kovoti su galimu ilgalaikiu darbo jėgos ir kitų žemės ūkio sąnaudų trūkumu Sąjungos žemės ūkio sektoriuje;

35. reiškia susirūpinimą dėl galimo kainų šuolio ir svarbių maisto produktų trūkumo, susijusio su COVID-19 krize; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms ir vartotojams, bei prireikus laiku ir veiksmingai reaguoti;

36. pakartoja, kad Sąjungos įgyvendinama vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa yra gyvybiškai svarbi norint spręsti nutukimo ir netinkamos mitybos problemas, atsiradusias dėl nesveikos mitybos Sąjungoje; prašo Komisijos mažinti su šia programa susijusį biurokratizmą ir pabrėžia, kad būtina skatinti sveiko vaikų maitinimosi įpročius bei vaisių, daržovių ir paprasto pieno vartojimą;

37. primena, kad Komisija yra įsipareigojusi skirti 20 mln. EUR per metus, siekiant įveikti galimus sunkumus, susijusius su naujais tvarumo reikalavimais, nustatytais vadovaujantis biologinės įvairovės strategija; primygtinai ragina užtikrinti, kad šis finansavimas būtų skiriamas ne iš BŽŪP biudžeto; pažymi, kad siekiant šių tikslų neturi sumažėti apsirūpinimo maistu saugumas arba kaimo vietovių pragyvenimo šaltiniai Sąjungoje; dar kartą akcentuoja biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą, be to, primena, kad atsakomybė už tai tenka ne tik ūkininkams ir miškų savininkams, bet ir visai visuomenei; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka savanoriškos apsaugos priemonės.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	22.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Cristian Ghinea, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Eugenia Rodríguez Palop, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Claude Gruffat, Michaela Šojdrová, Marc Tarabella

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

43	+
ECR	Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová
GUE/NGL	Luke Ming Flanagan, Chris MacManus, Eugenia Rodríguez Palop
ID	Mara Bizzotto, Angelo Ciocca, Ivan David, Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas
NI	Dino Giarrusso
PPE	Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez, Michaela Šojdrová
RENEW	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Cristian Ghinea, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Ulrike Müller
S&D	Clara Aguilera, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Marc Tarabella

 

5	-
VERTS/ALE	Benoît Biteau, Claude Gruffat, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Bronis Ropė

 

0

0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (2.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Pierre Karleskind

 

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena žvejybos, akvakultūros ir jūrų reikalų ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus; pabrėžia, kad šių aspektų vaidmuo itin svarbus skatinant mėlynosios ekonomikos plėtrą ir kad jie prisideda prie pakrančių vietovių vystymosi ir atgaivinimo;

2. pabrėžia, kad į 2021 m. ES biudžetą turėtų būti įtraukta pakankamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, kad būtų patenkinti bendros žuvininkystės politikos finansavimo poreikiai, pvz., įgyvendinamas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio užtikrinimas ir įpareigojimas iškrauti laimikį, taip pat sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria šis sektorius, pvz., „Brexit“ ir kartų kaita; tvirtina, jog tam, kad žvejyba ir akvakultūra išliktų perspektyvios ilguoju laikotarpiu, reikia padidinti finansavimą šiems sektoriams, taip pat jūrų ekosistemų apsaugai ir atkūrimui; mano, kad šių sektorių biudžetas ir politika turėtų padėti jiems prisidėti prie naujų Sąjungos tikslų, ypač nustatytų žaliajame kurse, naujojoje pramonės strategijoje, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m.; mano, kad žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo išlaikymas turi būti derinamas su šių tikslų įgyvendinimu, todėl rengiant bet kokį pasiūlymą turi būti atliekamas poveikio žuvininkystės sektoriui vertinimas;

3. pabrėžia, kad 2021 m. bus lemiami metai siekiant įgyvendinti žaliojo kurso tikslus žuvininkystės sektoriuje ir kad vien dėl to reikėtų gerokai padidinti šiems metams EJRŽF skirtą biudžetą; primena, kad dėl netikrumo, susijusio su COVID-19 krize, taip pat reikia daugiau lėšų; todėl apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas ir Tarybos pozicija dėl EJRŽF skirto 2021 m. biudžeto yra nepakankamai plataus užmojo; ragina Komisiją ir Tarybą atsižvelgti į visus šiuos veiksnius ir iš esmės padidinti siūlomas lėšas;

4. pabrėžia, kad svarbu atitaisyti COVID–19 pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą, kuri labai paveikė visą žvejybos ir akvakultūros sektorių ir visą jūros maisto produktų tiekimo grandinę, įskaitant perdirbėjus, mažmenininkus, platintojus;  mano, kad dėl sunkios visuomenės sveikatos padėties ir jos padarinių reikia naujo pagalbos paketo, kuriuo būtų papildytos ankstesnės priemonės ir nedelsiant suteikta nauja išimtinė finansinė parama, atsižvelgiant į tai, kad pandemija ir jos ekonominis bei socialinis poveikis neišnyks;

5. primena, kad dėl COVID-19 pandemijos įvestų izoliacijos priemonių piko metu žvejybos sektorius, visų pirma mažos apimties priekrantės žvejybos laivai, toliau vykdė veiklą ir užtikrino reguliarų tiekimą vietos rinkoms, suteikdamas Sąjungos piliečiams galimybę gauti sveikų jūros maisto produktų, ypač izoliuotose pakrančių vietovėse ir regionuose, kuriuose tiekimo grandinės nutrūko dėl logistikos ribojimų;

6. džiaugiasi Europos Parlamento ir Tarybos veiksmais, kuriais dėl konkrečių priemonių COVID-19 protrūkio poveikiui žvejybos ir akvakultūros sektoriuje švelninti iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 508/2014 ir (ES) Nr. 1379/2013; mano, jog būtina, kad Komisija realiuoju laiku įvertintų sveikatos ir ekonominės padėties raidą ir prireikus apsvarstytų galimybę pratęsti šių priemonių taikymą po 2020 m. gruodžio 31 d., jei pandemija tęstųsi; mano, kad Komisija turi sukurti sistemą, pagal kurią būtų stebimos šios priemonės, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tinkamai ir laiku ir kad nebūtų kliūčių jomis pasinaudoti;

7. palankiai vertina greitą ir plataus užmojo Komisijos atsaką į ekonomikos krizę, konkrečiai jos 2020 m. gegužės 27 d. pasiūlytą plataus masto ekonomikos gaivinimo planą; taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 530 mln. EUR padidinti, palyginti su pradiniu jos pasiūlymu, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšas 2021–2027 m. laikotarpiui; vis dėlto pabrėžia, kad ši padidinta suma vis dar nesiekia biudžeto sumos, kurią ragino skirti Parlamentas; apgailestauja dėl 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos pozicijos, pagal kurią 32 mln. EUR mažinamas EJRŽF biudžetas, kurį iš pradžių siūlė Komisija 2021–2027 m. laikotarpiui;

8. apgailestauja dėl nerimą keliančių ženklų, kad didėja tikimybė, jog iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nesudarys susitarimo, įskaitant žvejybos susitarimą; pabrėžia, kad reikia finansiškai remti ES žvejybos sektorių, siekiant susidoroti su sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis tokio scenarijaus pasekmėmis; atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą sukurti „Brexit’o“ koregavimo rezervą, siekiant padėti labiausiai nuo „Brexit’o“ nukentėjusioms valstybėms narėms ir sektoriams; mano, kad pakankamai didelė šio fondo dalis turėtų būti skirta su žvejyba susijusiai paramai; tačiau mano, kad tokio fondo sukūrimas jokiu būdu neturėtų pateisinti EJRŽF skirto biudžeto sumažinimo;

9. apgailestauja dėl to, kad EJRŽF įgyvendinimo lygis 2014–2020 m. laikotarpiu, praėjus šešeriems metams nuo jo priėmimo dienos, vis dar yra labai mažas – tik 35 proc.; pabrėžia, kad tokį menką rodiklį iš dalies lemia nacionalinio ir Europos lygmens biurokratija;

10. ragina Komisiją teikti valstybėms narėms visą būtiną pagalbą, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) naudojimas būtų kuo paprastesnis ir veiksmingesnis;

11. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamus finansinius išteklius duomenų rinkimui, tvarkymui, naudojimui ir keitimuisi jais žuvininkystės sektoriuje;

12. pabrėžia, kad reikia didinti investicijas į selektyvesnės žvejybos įrankius intensyvinant mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat finansiškai remiant žvejus, kad jie investuotų į naujus selektyvios žvejybos įrankius;

13. pabrėžia, kad planuojant biudžetą reikia ir toliau skirti pakankamai didelį finansavimą mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriui;

14. pabrėžia žvejybos veiklos kontrolės svarbą; mano, kad ši kontrolė turi išlikti bendros žuvininkystės politikos finansavimo prioritetu, ypač atsižvelgiant į tai, kad numatoma netrukus patvirtinti naujas taisykles, kuriomis siekiama suderinti ir pagerinti žuvininkystės kontrolės sistemą Sąjungoje;

15. pakartoja, kad reikia suteikti papildomų finansinių ir materialinių išteklių Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai, siekiant užtikrinti tinkamą jos veiklos vykdymą ir garantuoti, kad ES pasiektų savo tausios žvejybos tikslus, įskaitant skaitmeninimą ir prisitaikymą prie naujų technologijų, taip pat investicijas į kontrolės ir inspektavimo metodus ir jų plėtrą, pagalbą Komisijai, valstybėms narėms ir konkrečioms institucijoms, taip pat atsižvelgiant į Žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūrą, dėl kurios šiuo metu deramasi;

16. mano, kad reikia įvertinti pastaraisiais metais taikomą bendro ES agentūrų darbuotojų skaičiaus mažinimo politiką; primena, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūros biudžeto įvykdymo lygis viršija 99 proc.;

17. pabrėžia, kad kitas EJRŽF turėtų būti naudojamas siekiant toliau gerinti gyvūnų gerovės standartus žvejybos ir akvakultūros srityje, atsižvelgiant į ES piliečių specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 442 dėl europiečių požiūrio į gyvūnų gerovę;

18. pabrėžia, kad vienas iš Europos žuvininkystės sektoriaus prioritetų yra kartų kaita; mano, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti EJRŽF ir Europos struktūriniais fondais, kad finansuotų priemones, kurios sudarytų sąlygas didesnei saugai ir patrauklesnėms darbo ir gyvenimo sąlygoms žvejybos laivuose, taip pat pradėtų taikyti programas, specialiai skirtas padėti jaunimui pradėti karjerą žuvininkystės sektoriuje, padidinti šio sektoriaus įvairovę ir paskatinti žmones iš nepakankamai atstovaujamų grupių, ypač moteris, įsitraukti į šio sektoriaus veiklą; šiuo klausimu pabrėžia, kad svarbu skatinti moteris aktyviau imtis įvairių profesinių kategorijų veiklos ir didinti moterų matomumą jų vykdomos veiklos srityje;

19. pabrėžia, kad reikia teikti didelę paramą nepalankioje padėtyje esančioms pakrančių vietovėms ir atokiausiems Europos regionams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Aguilera, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Fredrick Federley, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Manuel Bompard, Nicolás González Casares, Valentino Grant

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23	+
ECR	Bert-Jan RUISSEN, Ruža TOMAŠIĆ
NI	Rosa D'AMATO
PPE	François-Xavier BELLAMY, Niclas HERBST, Francisco José  MILLÁN MON, Cláudia  MONTEIRO DE AGUIAR, Annie  SCHREIJER-PIERIK, Peter VAN DALEN, Theodoros ZAGORAKIS
RENEW	Izaskun BILBAO, Fredrick FEDERLEY, Søren GADE, Pierre KARLESKIND
S&D	Clara AGUILERA, Isabel CARVALHAIS, Giuseppe FERRANDINO, Nicolás GONZALEZ CASARES, Predrag Fred MATIĆ, Manuel PIZARRO
VERTS/ALE	Francisco GUERREIRO, Grace O'SULLIVAN, Caroline ROOSE

 

0	-

 

5	0
GUE/NGL	João FERREIRA, Manuel BOMPARD
ID	Valentino GRANT, Rosanna CONTE, France JAMET

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (2.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Romeo Franz

 

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso svarbą Sąjungos socialinei sanglaudai ir ekonominiam vystymuisi; labai apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme nebuvo laikomasi pažadų didinti šioms programoms skiriamas biudžeto lėšas, t. y. tris kartus padidinti programos „Erasmus+“ biudžetą arba, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir visų suinteresuotųjų subjektų norą, bent padvigubinti programai „Kūrybiška Europa“ skirtą biudžetą; mano, kad Tarybos pozicija toliau mažinti Komisijos siūlomą programų biudžetą yra nepriimtina ir ypatingai neatsakinga, atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 krizės pasekmės Europos kultūros ir kūrybos sektorių subjektams yra dramatiškos; mano, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusi ekonomikos krizė neturėtų neigiamai paveikti socialinio, šviečiamojo ir kultūrinio pobūdžio veiklai skirtų investicijų;

2. primena, kad programa „Erasmus+“ yra simbolinė ir viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų, teikianti strategines investicijas į Sąjungos ateitį, pagal kurią visoje Europoje remiamos švietimo ir mokymosi galimybės, jaunimo mainai ir sportas, ypač kalbant apie neįgaliuosius; ji padeda didinti Europos integraciją ir socialinę sanglaudą bei stiprinti priklausymo Europai jausmą ir visą gyvenimą išliekančius tarpvalstybinius tinklus; mano, kad kitu programos laikotarpiu pirmenybė turėtų būti teikiama įtraukties skatinimui ir dalyvių skaičiaus didinimui; todėl programa „Erasmus+“ yra labai svarbi investicija į Sąjungos ateitį; primygtinai tvirtina, kad, Parlamento prašymu nepatrigubinus turimo biudžeto, nebus galima imtis jokių naujų Komisijos iniciatyvų, kaip jau yra pabrėžęs Parlamentas; primena, kad dėl nepakankamo programos „Erasmus+“ finansavimo kils pavojus, kad pagal programą nebus galima pasiekti jos naujų tikslų ir įveikti su įtraukesniu ir ekologiškesniu vystymusi susijusių iššūkių;

3. labai apgailestauja, kad Tarybos siūlomas finansavimas programai „Kūrybiška Europa“ yra mažesnis, nei iš pradžių siūlė Komisija, ir toli gražu neatitinka nei Parlamento, nei kultūros bei kūrybos sektorių subjektų lūkesčių; primena, kad, siekiant suteikti tikslinę paramą kultūros ir kūrybos sektoriams ir visiškai finansuoti programos užmojus ir naujus prioritetus, būtina padvigubinti programos biudžetą, palyginti su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa, nes sektoriams reikia tinkamų investicijų darbo vietų kūrimui skatinti ir finansavimo, kuris papildytų nacionalines sistemas, taip pat būtina tuo pat metu vykdytina jų ekologinė pertvarka; primena, kad kultūros ir kūrybos sektorius yra vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos sektorių, ir ragina rasti tinkamus atsakymus ir finansavimą, kad būtų galima sumažinti didelius sektoriaus nuostolius, patirtus dėl to, jog nebuvo galima numatyti renginių vietų uždarymo pandemijos metu;

4. primena, kad bet koks finansavimo Europos solidarumo korpuso programai sumažinimas, palyginti su Komisijos pasiūlymu, turi įtakos programos teikiamų galimybių mastui; mano, kad būtina, ypač socialinio ir ekonominio netikrumo metu, suteikti jaunimui galimybių įsitvirtinti visuomenėje, tobulėti asmeniškai ir įgyti darbo patirties; todėl primygtinai ragina šiai programai skirti pakankamą finansavimą;

5. yra susirūpinęs dėl to, kad ankstesnę programą „Europa piliečiams“ įtraukus į naują Teisių ir vertybių programą, kuriai pagal Tarybos pasiūlymą taip pat gerokai sumažintos lėšos, gali būti labai sumažintas Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramei skirtas biudžetas; primygtinai ragina, kad pagal kitą DFP Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramei būtų skirta ne mažiau kaip 500 mln. EUR;

6. pažymi, kad nuo 2010 m. Komisijos ir „Euronews“ santykiai reglamentuojami vienas po kito sudaromais partnerystės pagrindų susitarimais, įgyvendinamais pagal metines veiksmų programas; pabrėžia, kad dabartinis partnerystės pagrindų susitarimas, kurio galiojimo trukmė – ketveri metai, pasirašytas 2017 m. ir kad, remiantis 2016 m. atliktu nepriklausomu veiklos auditu, „Euronews“ teikia kokybiškus ir nepriklausomus pranešimus apie ES reikalus[17]; ragina Komisiją paskelbti naujausius turimus dokumentus, kad būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas; mano, kad, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų neseniai atliktą skubią atvejo apžvalgą, labai svarbu išnagrinėti būdus, kaip dar labiau pagerinti žiniasklaidos veiksmus efektyvumo ir atskaitomybės požiūriu;

7. ragina Komisiją užtikrinti didesnį skaidrumą skirstant lėšas pagal įvairius programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso paramos programų komponentus ir paprogrames ir tuo tikslu sukurti naujas biudžeto eilutes; taip pat pakartoja savo prašymą Komisijai padidinti žiniasklaidos veiklai skirto biudžeto naudojimo skaidrumą, visų pirma sukuriant naujas biudžeto eilutes, susijusias su priemonėmis;

8. pakartoja savo prašymą Komisijai pagerinti savo išorės komunikacijos ir informavimo veiklą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikia labiau įvairinti veiklą, remiamą pagal žiniasklaidos priemonėms skirtą biudžeto eilutę, ir bendradarbiauti su naujais ar skirtingais partneriais siekiant piliečiams teikti nepriklausomą ir išsamią informaciją apie Sąjungos reikalus; labai apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nesureagavo į Parlamento raginimą atlikti išsamią žiniasklaidos priemonėms skirtos biudžeto eilutės peržiūrą, ypač atsižvelgiant į preliminariąją sutartį su „Euronews“;

9. pabrėžia, kad įvairialypis Europos kultūrinis kraštovaizdis labai nukentėjo dėl priemonių, kurių imtasi siekiant pažaboti COVID-19 pandemiją, ir kad daugeliui kultūros ir kūrybos sektorių bendrovių ir organizacijų be viešųjų investicijų ir pagalbos gresia pražūtis; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija atskleidė daug mūsų švietimo sistemų trūkumų ir kad šioms sistemoms tobulinti reikalingas suderintas investicijų planas; todėl ragina Komisiją įgyvendinant Europos atkūrimo programą ypatingą dėmesį skirti kultūros ir kūrybos sektoriams bei švietimo sektoriui.

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 1 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Asim Ademov, Isabella Adinolfi, Christine Anderson, Andrea Bocskor, Vlad-Marius Botoş, Ilana Cicurel, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Victor Negrescu, Niklas Nienaß, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Andrey Slabakov, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Salima Yenbou, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Pernando Barrena Arza, Łukasz Kohut, Marcel Kolaja, Elżbieta Kruk, Željana Zovko

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

24	+
PPE	Asim Ademov, Andrea Bocskor, Tomasz Frankowski, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Željana Zovko, Milan Zver
S&D	Hannes Heide, Petra Kammerevert, Lukasz Kohut, Predrag Fred Matić, Victor Negrescu, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa
RENEW	Vlad-Marius Botoş, Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva
VERTS/ALE	Marcel Kolaja, Niklas Nienaß, Salima Yenbou
GUE/NGL	Pernando Barrena Arza, Niyazi Kizilyürek
NI	Isabella Adinolfi

 

1	-
ID	Christine Anderson

 

5	0
ID	Gilbert Collard, Gianantonio Da Re
ECR	Elżbieta Kruk, Dace Melbārde, Andrey Slabakov

 

 

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (1.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Karlo Ressler

 

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja dėl to, kad Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai (90 600 000 EUR) siūloma numatyti daug mažiau įsipareigojimų asignavimų, nei iš pradžių prašė Parlamentas, ir, palyginti su 2020 m., jų kiekis sumažintas 9,9 proc.; atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją, reikalauja, kad įsipareigojimų asignavimai būtų padidinti iki 265 000 000 EUR ir kad būtų sukurta nauja biudžeto eilutė, skirta Sąjungos vertybėms saugoti ir propaguoti (120 022 637 EUR įsipareigojimų asignavimų); ragina, atsižvelgiant į su Taryba pasiektą dalinį susitarimą, padidinti įsipareigojimų asignavimus pagal biudžeto eilutę „Daphne“ iki 35 030 020 EUR ir 27 340 504 EUR šios sumos skirti kovai su smurtu dėl lyties sukuriant atskirą eilutę „Visų formų smurto dėl lyties, nukreipto prieš moteris ir mergaites, ir smurto šeimoje prevencija ir kova su juo“; taip pat ragina padidinti įsipareigojimų asignavimus pagal biudžeto eilutę „Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinimas“ iki 70 604 598 EUR, biudžeto eilutės „Lygybės ir teisių skatinimas“ pavadinimą pakeisti į „Lygybės, teisių ir lyčių lygybės skatinimas“ ir sukurti naują biudžeto eilutę „Lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo skatinimas“ bei skirti jai 10 252 689 EUR;

2. atkreipia dėmesį į nedidelį Teisingumo programos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų padidėjimą, kuris siekia 0,5 proc.; atsižvelgdamas į Parlamento poziciją dėl Teisingumo programos finansinio paketo, įtraukto į jo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, prašo 2021 m. toliau iš viso 6 800 000 EUR didinti šios programos finansavimą iki 50 500 000 EUR; pabrėžia, kad teisminis bendradarbiavimas, teisėjų mokymas ir veiksmingas naudojimasis teise kreiptis į teismą turėtų būti stiprinami padedant atitinkamoms Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities agentūroms;

3. yra susirūpinęs dėl įsipareigojimų asignavimų, skirtų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF), sumažinimo, palyginti su 2020 m., atsižvelgiant į nuolatinį spaudimą, kurį patiria nacionalinės valdžios institucijos prieglobsčio srityje, tinkamo prieglobsčio prašytojų priėmimo spragas ir prieglobsčio procedūrų vėlavimą valstybėse narėse; ragina 14 proc. padidinti PMIF įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, kad būtų suteikta pakankamai išteklių;

4.  be to, ragina sukurti atskiras biudžeto eilutes, susijusias su būsimu Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu ir būsima Sienų valdymo ir vizų priemone, kiekvienam šių programų konkrečiam tikslui, siekiant užtikrinti tinkamą visų programų tikslų finansavimą ir numatyti aiškesnį ir skaidresnį metinį finansinių išteklių paskirstymą, taip palengvinant programų įgyvendinimo tikrinimą;

5. yra labai susirūpinęs dėl to, kad Viduržemio jūroje toliau žūsta žmonės; laikosi nuomonės, kad būtinas labiau ilgalaikis požiūris į paieškos ir gelbėjimo operacijas, nes paieškos ir gelbėjimo operacijos negali būti paliktos vykdyti vien tik nevalstybiniams subjektams; mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų įsteigtas Paieškos ir gelbėjimo fondas, siekiant remti paieškos ir gelbėjimo misijas Viduržemio jūroje; todėl siūlo sukurti šiam fondui skirtą naują biudžeto eilutę siekiant skatinti gelbėti gyvybes ir parodyti valstybių narių solidarumą vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas pagal tarptautinę teisę ir laikantis pagrindinių teisių, įskaitant teisę į gyvybę ir negrąžinimo principą;

6. yra susirūpinęs dėl to, kad siūlomas didelis finansavimo sumažinimas mainų, pagalbos ir mokymo programai, skirtai euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programai „Pericles IV“), keltų pavojų visos programos sėkmei; mano, kad 2021 m. finansavimas turėtų būti padidintas iki 950 000 EUR siekiant užtikrinti, kad programa galėtų reikšmingai prisidėti prie kovos su euro padirbinėjimu ir susijusiu sukčiavimu;

7. atkreipia dėmesį į pasiūlymą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai (Europolui) skirtus asignavimus padidinti 11,5 proc.; yra susirūpinęs dėl to, kad nedidinant statutinių darbuotojų skaičiaus 2021 m. bus trukdoma Europolo plėtrai ir operatyvinei veiklai;  primena, kad Europolo prašoma, remiantis esamais įgaliojimais, valstybių narių teisėsaugos institucijoms teikti daugiau analizės ir operatyvinės paramos, priemonių ir inovacijų ir, paprašius, Europolas neseniai pradėjo naujas iniciatyvas, pvz., įsteigė Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centrą ir inovacijų laboratoriją, kurioms reikia papildomo finansavimo; taip pat pabrėžia, kad Europolas turi prisitaikyti prie pastaraisiais metais išaugusios naujos veiklos ir nusikalstamo pasaulio pokyčių per COVID-19 protrūkį; tikisi, kad Europolo užduotys 2021 m. bus dar labiau išplėstos atliekant būsimą Europolo įgaliojimų peržiūrą, tačiau pabrėžia, kad sprendimas dėl papildomo finansavimo gali būti priimtas tik teisėkūros proceso pabaigoje; todėl mano, kad, atsižvelgiant į Europolo prašymą, jam turėtų būti skirta 184 900 000 EUR; prašo į Europolo etatų planą įtraukti dar 63 etatus;

8. atkreipia dėmesį į nedidelį 3 proc. Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų padidėjimą; prašo papildomai padidinti finansavimą nuo 10 400 000 EUR iki 16 264 976 EUR ir CEPOL etatų plane numatyti papildomą 21 etatą; mano, kad papildomi ištekliai turėtų sudaryti sąlygas CEPOL stiprinti mokymus įvairovės srityje ir neatsilikti tenkinant valstybių narių poreikius;

9. mano, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA) pasiūlyto nedidelio 1,8 proc. finansavimo padidinimo nepakaks, kad jis galėtų laikytis savo teisinių įsipareigojimų, nustatytų Tarnybos nuostatuose ir nuomos sutartyse; be to, pabrėžia, kad EMCDDA turėtų būti skirtas papildomas finansavimas, kad jis galėtų visapusiškai panaudoti savo veiklos pajėgumus ir veiksmingai reaguoti į naujausius su narkotikais susijusių problemų pokyčius, įskaitant COVID-19 protrūkio poveikį; pabrėžia, kad apskaičiuota, jog narkotikų mažmeninės prekybos vertė Europoje siekia 30 mlrd. EUR per metus; todėl prašo padidinti EMCDDA biudžetą iki 18 100 000 EUR;

10. mano, kad siūlomas asignavimų, skirtų Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustui), padidinimas yra nepakankamas, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Eurojustas susiduria dėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus;  prašo suteikti Eurojustui 21 papildomą etatą ir atitinkamai padidinti jo biudžetą iki 44 068 531 EUR;

11. atkreipia dėmesį į Europos prokuratūros vertinimą, kad ji pirmais savo veiklos metais tvarkys informaciją, prilygstančią 4 300 bylų, pagal kurias ji pati pradės mažiausiai 2 000 nusikalstamų veikų tyrimų; mano, kad ateinančiais metais darbo krūvis dar padidės ir sieks 3 700 prokuratūros vykdomų nusikalstamų veikų tyrimų 2027 m. iš dalies dėl pavojaus, kad padidės sukčiavimas, darantis poveikį Sąjungos finansiniams interesams, susijęs su tuo, jog apkritai padidės Sąjungos finansavimas pagal kitą DFP ir ekonomikos gaivinimo planą; primena, kad Europos prokuratūra yra prokuratūra, turinti privalomuosius įgaliojimus; yra labai susirūpinęs dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto projekte siūlomo žemo finansavimo lygio ir dėl to, kad darbuotojų skaičius atitinka tik pusę Europos prokuratūros prašytų darbuotojų skaičiaus; mano, kad toks pasiūlymas turėtų didelės įtakos šios naujos įstaigos gebėjimui pradėti veiklą ir vykdyti įgaliojimus; pabrėžia, kad reikės gerokai – iki 55 500 000 EUR – padidinti finansavimą, kad Europos prokuratūra galėtų įvykdyti savo teisinį įsipareigojimą išversti didelį kiekį dokumentų, kurie perduodami nacionalinio lygmens teisėjams, padengti įdarbinimo ir su personalu susijusias išlaidas, bei skirti jai prašomus 140 Europos deleguotųjų prokurorų ir 219 darbuotojų;

12. apgailestauja, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) biudžetas sumažintas 0,4 proc.; primygtinai ragina padidinti FRA numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus iki 24 679 000 EUR, kad FRA galėtų toliau kokybiškai vykdyti veiklą, kuri pasirodė esanti naudinga formuojant Sąjungos politiką; mano, kad būtina remti FRA papildomas pastangas stebėti pagrindines teises per COVID-19 krizę, ypač atsižvelgiant į galimą antrąją bangą 2021 m.; ragina į FRA etatų planą įtraukti 4 papildomus etatus; pabrėžia, kad be tinkamų finansinių ir personalo išteklių FRA gali nesugebėti įgyvendinti projektų, kuriais tenkinami nustatyti poreikiai, ir vykdyti tinkamą pagrindinių teisių Sąjungoje stebėseną, kuria prisidedama prie kovos su diskriminacija ir rasizmu ginant pagrindines teises, taip pat ir prie Sąjungos išorės sienų, ir remiant teisingumą ir aukų teises;

13. pabrėžia, koks svarbus yra integruotas sienų valdymas siekiant užtikrinti Šengeno erdvės veikimą ir tolesnę integraciją; atkreipia dėmesį į COVID-19 protrūkio poveikį šioje srityje; pabrėžia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) vaidmenį koordinuojant ir plėtojant integruotą sienų valdymą; pažymi, kad siūlomas FRONTEX finansavimo lygis 2021 m. nesiekia Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų[18] finansinėje ataskaitoje nustatyto lygio, todėl kyla pavojus FRONTEX pajėgumui iki 2024 m. sukurti Europos nuolatines pajėgas, kurias sudarytų 10 000 sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų; pabrėžia, kad, nors FRONTEX biudžetas pastaraisiais metais jau buvo gerokai padidintas, vis dar reikia išskirtinių išteklių; ragina padidinti 2021 m. biudžetą iki 804 268 491 EUR, kad FRONTEX galėtų kurti ir mokyti savo nuolatines pajėgas, taip pat pirkti nuosavą įrangą ir taip sudaryti sąlygas sėkmingai ir laiku dislokuoti šias pajėgas ir teikti operatyvinę paramą valstybėms narėms prie išorės sienų; pabrėžia, kad vykdant šią užduotį reikia laikytis pagrindinių teisių, ir siūlo, kad papildomi ištekliai taip pat būtų naudojami FRONTEX pagrindinių teisių stebėsenai stiprinti ir gyvybėms jūroje gelbėti;

14. palankiai vertina pasiūlymą 16,5 proc. padidinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, tačiau apgailestauja, kad jo etatų plane atitinkamai nepadidintas etatų skaičius; todėl prašo padidinti EASO etatų planą papildomais 50 etatų; pabrėžia, kad, jei bus priimtas naujas reglamentas dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, reikės papildomų darbuotojų; primena, kad pastaraisiais metais EASO operatyvinė veikla labai išaugo, kad būtų galima susidoroti su migracijos spaudimu ir padėti valstybėms narėms priimti prieglobsčio prašytojus bei tvarkyti prieglobsčio procedūras, ypač migrantų antplūdžio valdymo centruose prie Sąjungos išorės sienų; pabrėžia, kad EASO taip pat buvo pavesta atlikti keletą naujų misijų perkėlimo srityse po išlaipinimo; pabrėžia, kad papildomi darbuotojai sustiprins vietoje vykdomas operacijas, mokymų rengimą ir vykdymą, informavimą ir analizę, praktines priemones, valdymo veiklą ir administracines funkcijas, kai dėl didelio prieglobsčio atvejų kiekio tebėra daromas spaudimas nacionalinėms migracijos ir prieglobsčio sistemoms;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (eu-LISA) skirta 5 proc. mažiau įsipareigojimų asignavimų ir 12 proc. daugiau mokėjimų asignavimų; pabrėžia svarbų eu-LISA vaidmenį kuriant atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS), ES kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) bei sistemą ECRIS-TCN ir valdant bei prižiūrint sistemą EURODAC, Vizų informacinę sistemą (VIS) ir Šengeno informacinę sistemą (SIS), taip pat užtikrinant IT sistemų sąveikumą, kad būtų garantuotas greitesnis kokybiškų duomenų teikimas sienų valdymo ir teisėsaugos institucijoms; reikalauja, atsižvelgiant į eu-LISA prašymą, numatyti 14 papildomų darbuotojų siekiant remti informacijos tinklų ir duomenų bazių apsaugą, eu-LISA veiklos vietų išplėtimą ir valdybos veiklą;

16. primena, kad nepriklausoma ir kokybiška tiriamoji žurnalistika, kurią vykdant teikiama kokybiška faktais pagrįsta informacija, kovojama su dezinformacija, didinamas piliečių informuotumas ir atskleidžiami pažeidimai ar nusikaltimai, yra esminė gerai veikiančios demokratijos dalis; pabrėžia, kad visoje Sąjungoje žurnalistai susiduria su dideliais iššūkiais, visų pirma finansinių išteklių stoka, todėl kyla pavojus žurnalistų nepriklausomumui ir išlikimui; ragina imtis naujų parengiamųjų veiksmų, kurie būtų grindžiami sėkmingu 2018 m. bandomuoju projektu IJ4EU ir kuriais būtų sukurtas skubios paramos fondas siekiant padėti apsaugoti žurnalistus visoje Sąjungoje ir remti kokybiško nepriklausomo žurnalistinio turinio kūrimą atsižvelgiant į viešąjį interesą, taip užtikrinant nuolatinį visuomenės pasitikėjimą nepriklausoma žiniasklaida.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 10 9
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pernando Barrena Arza, Nicolas Bay, Vasile Blaga, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Caterina Chinnici, Clare Daly, Marcel de Graaff, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Balázs Hidvéghi, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Lívia Járóka, Marina Kaljurand, Fabienne Keller, Peter Kofod, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Abir Al-Sahlani, Malin Björk, Loucas Fourlas, Rasa Juknevičienė, Karlo Ressler, Franco Roberti, Domènec Ruiz Devesa, Isabel Santos, Romana Tomc, Loránt Vincze, Petar Vitanov, Tomáš Zdechovský

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

43	+
EPP	Vasile BLAGA, Lena DÜPONT, Loucas FOURLAS, Lívia JÁRÓKA, Rasa JUKNEVIČIENĖ, Lukas MANDL, Nuno MELO, Karlo RESSLER, Ralf SEEKATZ, Tomas TOBÉ, Romana TOMC, Loránt VINCZE, Javier ZARZALEJOS, Tomáš ZDECHOVSKÝ
S&D	Caterina CHINNICI, Maria GRAPINI, Evin INCIR, Marina KALJURAND, Juan Fernando LÓPEZ AGUILAR, Javier MORENO SÁNCHEZ, Franco ROBERTI, Domènec RUIZ DEVESA, Isabel SANTOS, Birgit SIPPEL, Petar VITANOV, Bettina VOLLATH, Elena YONCHEVA
RENEW	Abir AL-SAHLANI, Anna Júlia DONÁTH, Sophia in 't VELD, Fabienne KELLER, Moritz KÖRNER, Maite PAGAZAURTUNDÚA, Michal ŠIMEČKA, Ramona STRUGARIU, Dragoş TUDORACHE
GREENS/EFA	Patrick BREYER, Saskia BRICMONT, Alice KUHNKE, Terry REINTKE, Diana RIBA I GINER, Tineke STRIK
NI	Laura FERRARA
10	-
EPP	Nadine MORANO
ID	Nicolas BAY, Nicolaus FEST, Jean-Paul GARRAUD, Marcel de GRAAFF, Peter KOFOD, Annalisa TARDINO, Tom VANDENDRIESSCHE
EUL/NGL	Malin BJÖRK
NI	Milan UHRÍK
9	0
EPP	Balázs HIDVÉGHI
ECR	Joachim Stanisław BRUDZIŃSKI, Jorge BUXADÉ VILLALBA, Patryk JAKI, Nicola PROCACCINI, Jadwiga WIŚNIEWSKA
EUL/NGL	Pernando BARRENA ARZA, Clare DALY, Cornelia ERNST

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (3.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (visi skirsniai)

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Antonio Tajani

 

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja dėl to, kad atitinkamose Komisijos pasiūlymuose numatytose komunikacijai skirtose biudžeto eilutėse konkrečiai nepaminėta Konferencija dėl Europos ateities; laikosi nuomonės, kad Konferencijai dėl Europos ateities turėtų būti skirtas specialus biudžetas ir numatytas pakankamas finansavimas, kuris atitiktų Europos Parlamento pozicijose dėl Konferencijos dėl Europos ateities[19] nustatytus tikslus;

2. primygtinai reikalauja gerokai padidinti biudžeto eilutei „Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinimas“ numatytus asignavimus, atsižvelgiant į Parlamento pakeitimus dėl Komisijos pasiūlymo dėl Teisių ir vertybių programos[20];

3. palankiai vertina tai, kad, palyginti su 2020 m. biudžetu, siūloma 12 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus ir 5 proc. padidinti mokėjimų asignavimus, numatytus vykdomosioms ir institucinėms informavimo paslaugoms; siūlo dar labiau padidinti šias lėšas, kad Komisija galėtų aktyviai vykdyti komunikaciją apie Europos ateitį ir ryžtingiau kovoti su užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija;

4. siūlo padidinti į biudžeto eilutę „Komisijos atstovybės“ įrašytų lėšų kiekį, siekiant paskatinti viešas diskusijas ES klausimais, kovoti su dezinformacija ir aktyviai bendrauti su piliečiais, ir skirti papildomų išteklių veiklai, susijusiai su Konferencija dėl Europos ateities, finansuoti; laikosi nuomonės, kad Parlamentas taip pat turėtų užtikrinti tinkamus savo ryšių biurų išteklius šiuo tikslu;

5. palankiai vertina tai, kad siūloma 35 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus ir 24 proc. padidinti mokėjimų asignavimus, numatytus piliečiams skirtoms komunikacijos paslaugoms; siūlo numatyti dar daugiau lėšų atsižvelgiant į komunikacijos veiksmų, kurių reikės imtis rengiant Konferenciją dėl Europos ateities, mastą. ragina Komisiją, jei prireiktų papildomų asignavimų, pateikti reikiamus pasiūlymus;

6. primygtinai ragina, kad minėtais biudžeto padidinimais būtų siekiama konkrečių rezultatų ir kokybiškos komunikacijos su piliečiais; siekiant užtikrinti, kad naudojant minėtų biudžeto eilučių lėšas šie tikslai būtų pasiekti, reikėtų viešai skelbti reguliarias išteklių naudojimo ir jų padaryto poveikio apžvalgas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Geert Bourgeois, Fabio Massimo Castaldo, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Daniel Freund, Charles Goerens, Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Antonio Tajani, László Trócsányi, Mihai Tudose, Loránt Vincze, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gilles Boyer, Cristian Ghinea, Maite Pagazaurtundúa, Nikolaj Villumsen

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22	+
GUE/NGL	Helmut Scholz
NI	Fabio Massimo Castaldo
PPE	Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Antonio Tajani, László Trócsányi, Loránt Vincze, Rainer Wieland
RENEW	Gilles Boyer, Cristian Ghinea, Charles Goerens, Maite Pagazaurtundúa
S&D	Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Giuliano Pisapia, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose
VERTS/ALE	Damian Boeselager, Gwendoline Delbos Corfield, Daniel Freund

 

 

 

6	-
ECR	Geert Bourgeois, Jacek Saryusz Wolski
GUE/NGL	Nikolaj Villumsen
ID	Gerolf Annemans, Laura Huhtasaari, Antonio Maria Rinaldi

 

 

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (24.9.2020)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2020/1998(BUD))

Nuomonės referentas: Robert Biedroń 

 

 

 

 

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsniu, „[v]isuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“, taigi nustatomas lyčių aspekto integravimo principas; kadangi 2021 m. biudžeto procedūra, kuri yra pirmoji procedūra pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), suteikia galimybę geriau integruoti lyčių aspektą į visą biudžeto procedūrą sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą; visų pirma turint mintyje daugialypį su lytimi susijusį COVID-19 krizės poveikį moterų teisėms, pavyzdžiui, padidėjusį smurtą dėl lyties izoliavimo metu, didesnę riziką pasitraukti iš darbo rinkos, susijusią su didesne priežiūros užduočių našta, didesnę dalį moterų, dirbančių nuo izoliavimo nukentėjusiuose sektoriuose, be kita ko, neoficialioje ekonomikoje ir sektoriuose, kuriuose darbo sąlygos yra blogesnės;

1. pabrėžia, kad Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa yra vienintelė Sąjungos programa, pagal kurią numatytos tikslinės priemonės lyčių lygybės srityje, įskaitant smurto dėl lyties prevenciją ir kovą su juo; tvirtai pakartoja savo reikalavimą skirti daugiau išteklių, visų pirma kovai su smurtu dėl lyties, ir tam numatyti specialią biudžeto eilutę, ypač po smurto prieš moteris paaštrėjimo per COVID-19 krizę, taip pat savo reikalavimą skirti daugiau lėšų lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo tarpiniam tikslui bei atitinkamoms organizacijoms pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprogrames „Daphne“ ir „Vertybės“; pakartoja savo raginimą įrašyti konkrečias visoms tikslinėms lyčių lygybės priemonėms skirtas biudžeto eilutes, kaip gerąją patirtį sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir siekiant palengvinti lyčių lygybei skirtų išlaidų stebėseną;

2. pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti ESF+ išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos įtraukčiai į darbo rinką ir pritaikytam mokymui, nes COVID-19 krizė padarė neproporcingą poveikį moterų užimtumui, visų pirma neoficialioje ekonomikoje dirbančių moterų, kurių daugelis gali nepajėgti dirbti oficialaus darbo, nes atlieka vaikų priežiūros pareigas, moterų, dirbančių mažų garantijų darbo sąlygomis, pagal sutartis dėl darbo ne visą darbo dieną ir kai kuriuose labai paveiktuose sektoriuose bei sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, pvz., sveikatos, mažmeninės prekybos ir priežiūros struktūrų bei paslaugų, vaikų priežiūros, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų, taip pat ilgalaikės ir socialinės priežiūros sektoriuose, siekiant palengvinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

3. akcentuoja, kad reikia apsvarstyti galimybę padidinti išteklius, kuriais siekiama didinti moterų įgalėjimą pasitelkiant verslumą, ir remti moterų valdomas MVĮ, užtikrinant joms galimybę pagal specialias programas gauti paskolas ir finansavimą;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti nepakankamo moterų atstovavimo skaitmeninės ekonomikos, IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose problemą, susijusią su švietimu, mokymu ir užimtumu, visų pirma imantis tikslinių veiksmų, kuriais būtų siekiama informuoti mergaites ir skatinti jas tyrinėti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką, kad jos būtų motyvuotos mokytis, studijuoti ir siekti karjeros šioje srityje, ir skirti tikslinius asignavimus siekiant panaikinti vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumą parengiant pasiūlymus, kaip gerinti moterų skaitmeninius įgūdžius ir skaitmeninį raštingumą ir didinti jų galimybes užsitikrinti vienodas sąlygas, taip pat padėti moterims prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų po COVID-19 krizės ir skatinti aktyvesnį jų dalyvavimą ekonomikoje;

5. ragina padidinti asignavimus Kultūros, kūrybiškumo ir įtraukios visuomenės veiksmų grupei, siekiant geriau integruoti lyčių aspektą į kiekvieną programą, taip pat remti ir skatinti lyčių studijas ir mokslinius tyrimus Sąjungoje;

6. pabrėžia, kad reikia padidinti biudžeto asignavimus, kuriais remiama visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybė naudotis su tuo susijusiomis paslaugomis; ragina valstybes nares apsaugoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, visų pirma užtikrinant, kad būtų vykdomos reprodukcinės sveikatos programos ir teikiamos paslaugos, įskaitant būtiną savanorišką šeimos planavimo priežiūrą ir vaistus, taip pat motinų ir naujagimių sveikatą; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti papildomų išteklių programai „ES – sveikatos labui“, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat ir laiku teikiamos prieinamos ir saugios lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugos, taip pat remti veiksmus, kuriais siekiama spręsti su smurtu dėl lyties susijusias sveikatos problemas, ir smurto dėl lyties aukas; atkreipia ypatingą dėmesį į moteris, gyvenančias kaimo, retai apgyvendintose ir mažiausiai prieinamose vietovėse, kurių galimybės naudotis tokiomis paslaugomis dažnai yra labiau ribotos;

7. pakartoja, kad Sąjungos biudžeto vaidmuo turi būti svaresnis siekiant JT darnaus vystymosi tikslų; todėl ragina, kad biudžetu būtų remiamos priemonės ir projektai, kuriais siekiama panaikinti moterų ir vaikų skurdą, skatinti didesnę ir geresnę integraciją į darbo rinką, panaikinti vyrų ir moterų darbo sąlygų ir užmokesčio skirtumus, gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir teikti šias paslaugas, taip pat kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą;

8. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad papildomi asignavimai būtų skiriami moterų teisių organizacijoms, ypač toms, kurios siekia skatinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir LGBTI+ teises; pakartoja, jog reikalauja sukurti mechanizmą, skirtą apsaugoti Sąjungos biudžetą esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų; pabrėžia, kad Parlamento pritarimas 2021–2027 m. DFP turėtų priklausyti nuo to, ar laikomasi Sąjungos vertybių, ir yra pasirengęs nepritarti DFP, jei nebūtų politinio susitarimo dėl tokio mechanizmo;

9. patvirtina svarbų Europos lyčių lygybės instituto bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros vaidmenį ir ragina padidinti jų biudžetus siekiant sustiprinti jų įdarbinimo ir mokslinių tyrimų pajėgumus; primena, kad Europos lyčių lygybės institutas atlieka svarbų vaidmenį lyčių nelygybės masto ir priežasčių Sąjungoje supratimo klausimu; todėl ragina padidinti į išlaidų kategoriją „Nediskriminavimo ir lygybės skatinimas“ įrašytus biudžeto asignavimus.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	22.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Christine Anderson, Simona Baldassarre, Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Gwendoline Delbos-Corfield, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Lívia Járóka, Arba Kokalari, Alice Kuhnke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Karen Melchior, Andżelika Anna Możdżanowska, Maria Noichl, Sandra Pereira, Pina Picierno, Sirpa Pietikäinen, Samira Rafaela, Evelyn Regner, Diana Riba i Giner, Eugenia Rodríguez Palop, María Soraya Rodríguez Ramos, Christine Schneider, Jessica Stegrud, Isabella Tovaglieri, Ernest Urtasun, Hilde Vautmans, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Chrysoula Zacharopoulou

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26	+
GUE/NGL	Eugenia Rodríguez Palop
PPE	Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Lívia Járóka, Arba Kokalari, Sirpa Pietikäinen, Christine Schneider, Elissavet Vozemberg‑Vrionidi, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Renew	Karen Melchior, Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans, Chrysoula Zacharopoulou
S&D	Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Maria Noichl, Pina Picierno, Evelyn Regner
Verts/ALE	Gwendoline Delbos‑Corfield, Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Ernest Urtasun

 

5	-
ECR	Andżelika Anna Możdżanowska, Jessica Stegrud
ID	Christine Anderson, Simona Baldassarre, Isabella Tovaglieri

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

BENDRAS PAREIŠKIMAS, PRIIMTAS 2020 M. RUGSĖJO 22 D. TRIŠALIO DIALOGO BIUDŽETO KLAUSIMAIS POSĖDYJE

Preliminarios biudžeto procedūros datos ir Taikinimo komiteto veikimo 2020 m. tvarka

A. Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl toliau nurodytų pagrindinių 2021 m. biudžeto procedūros datų:

1. Dėl išskirtinių su COVID-19 pandemija susijusių aplinkybių pavasario trišalis dialogas nebuvo sušauktas. Vietoj dialogo visoms trims institucijoms pasikeitus laiškais ir vadovaujantis atitinkamomis jų vidaus procedūromis buvo patvirtinta ankstesnė šio pareiškimo redakcija. Dėl sąsajų su derybomis dėl 2021–27 m. DFP reikia patikslinti 2021 m. metinio biudžeto tvarkaraštį.

2. Komisija 2021 m. sąmatas pateikė 2020 m. birželio 24 d.

3. Trišalio dialogo ir tarpinstitucinis posėdis dėl mokėjimų įvyks rugsėjo 22 d.

4. Savo poziciją Taryba priims ir, laikydamasi Sutarties reikalavimų, Europos Parlamentui ją perduos spalio 1 d.

5. Europos Parlamento Biudžeto komitetas dėl Tarybos pozicijos pakeitimų balsuos ne vėliau kaip 42-os savaitės pabaigoje (spalio mėn. viduryje).

6. Trišalio dialogo ir tarpinstitucinis posėdis dėl mokėjimų įvyks spalio 29 d.

7. Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo rezultatų balsuos 46-ą savaitę.

8. Taikinimo laikotarpis prasidės lapkričio 17 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2020 m. gruodžio 7 d.

9. Taikinimo komitetas susirinks lapkričio 19 d. Europos Parlamente ir gruodžio 3 d. Taryboje ir gali atitinkamai dar kartą susitikti; Taikinimo komiteto posėdžiams bus rengiamasi trišalio dialogo posėdyje (-džiuose). Vienas trišalio dialogo posėdis numatytas lapkričio 19 d. Per 21 dienos taikinimo laikotarpį gali būti sušauktas (-i) papildomas (-i) trišalio dialogo posėdis (-džiai).

B. Taikinimo komiteto veikimo tvarka išdėstyta pirmiau nurodyto tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	28.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 2 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Alexandra Geese, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Francisco Guerreiro, Valérie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Silvia Modig, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mario Furore

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

35	+
PPE	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland, Angelika Winzig
S&D	Robert Biedroń, Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Victor Negrescu, Nils Ušakovs
Renew	Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valérie Hayer, Moritz Körner, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds
Verts/ALE	Rasmus Andresen, David Cormand, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro
ECR	Johan Van Overtveldt
GUE/NGL	Silvia Modig, Dimitrios Papadimoulis
NI	Mario Furore, Mislav Kolakušić

 

2	-
ID	Joachim Kuhs, Hélène Laporte

 

4	0
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant
ECR	Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
• [2] OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
• [3] OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [4] OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
• [5] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.
• [6] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0166.
• [7] Tos dienos priimti tekstai, P9_TA(2020)0123.
• [8] Tos dienos priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.
• [15] Nuomonė Nr. 5/2020 (pagal SESV 288 straipsnio 4 dalį ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą) dėl 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymų 2020/0006 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas, žr. https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/OP20_05/OP20_05_LT.pdf
• [9] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva) (OL L 122, 2014 4 24, p. 1).
• [10] 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2175, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (OL L 334, 2019 12 27, p. 1).
• [11]  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
• [12] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0099.
• [13] 17,746 mlrd. EUR 2021–2027 m. 2018 m. kainomis (vidutiniškai 2,542 mlrd. EUR per metus).
• [14]  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0050.
• [15] Nuomonė Nr. 5/2020 (pagal SESV 288 straipsnio 4 dalį ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą) dėl 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymų 2020/0006 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas, žr. https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/OP20_05/OP20_05_LT.pdf
• [16]  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).
• [17] Finansuotų „Euronews“ veiksmų veiklos auditas. Galutinė ataskaita“, įmonė „Moore Stephens“, 2016 m. birželio 28 d., p. 8.
• [18] COM(2018)0631.
• [19] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0010_LT.html ir https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0153_LT.html
• [20] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2019-0040_LT.html