Procedūra : 2019/2190(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0207/2020

Pateikti tekstai :

A9-0207/2020

Debatai :

PV 23/11/2020 - 18
CRE 23/11/2020 - 18

Balsavimas :

PV 24/11/2020 - 11
PV 25/11/2020 - 14

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0319

<Date>{03/11/2020}3.11.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0207/2020</NoDocSe>
PDF 222kWORD 70k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl produktų saugos bendrojoje rinkoje klausimo sprendimo</Titre>

<DocRef>(2019/2190(INI))</DocRef>


<Commission>{IMCO}Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas</Commission>

Pranešėja: <Depute>Marion Walsmann</Depute>

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJUI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl produktų saugos bendrojoje rinkoje klausimo sprendimo

(2019/2190(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos[1],

 atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantį Sprendimą 93/465/EEB[2],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo,

 atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB[3],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011[4],

 atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti[5],

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas)[6],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“[7],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje[8],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl blokų grandinės – ateities perspektyvomis grindžiamos prekybos politikos[9],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio[10], 

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[11],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. rezoliuciją „Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos ir blokų grandinės: pasitikėjimo įtvirtinimas atsisakant tarpininkavimo“[12],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl XXI amžiaus Europos standartų[13],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“[14],

 atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos[15],

 atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. .../2014 dėl vartojimo gaminių saugos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB[16],

 atsižvelgdamas į 2020 m. Komisijos darbo programą „Daugiau siekianti Sąjunga“ (COM(2020)0037),

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

 atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais paskelbtas patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimas“ (COM(2019)0168),

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais paskelbtą ataskaitą „Politikos ir investicijų rekomendacijos patikimo dirbtinio intelekto srityje“,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0207/2020),

A. kadangi bendroji prekių rinka yra viena iš svarbiausių ES ekonomikos pagrindų, o prekyba prekėmis šiuo metu sukuria apie ketvirtadalį ES BVP ir tris ketvirtadalius visos ES vidaus prekybos;

B. kadangi Direktyva dėl bendros gaminių saugos (Direktyva 2001/95/EB, DBGS) buvo priimta 2001 m. ir kadangi vartotojų pirkimo įpročiai pasikeitė dėl augančių elektroninės prekybos apimčių; kadangi ankstesnis 2013 m. Komisijos mėginimas reformuoti DBGS nebuvo sėkmingas;

C. kadangi nepriimtina, kad ES vartotojai susiduria su produktų, kurie neatitinka ES saugos reikalavimų arba yra kitaip neteisėti, problema, pradedant pavojingų cheminių medžiagų naudojimu produktuose ir baigiant nesaugia programine įranga ir kitais pavojais saugai; kadangi reikia horizontaliosios teisės aktų sistemos, kuri veiktų kaip apsaugos priemonė ir stiprintų vartotojų apsaugą, kad būtų pasiektas aukštas vartotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygis;

D. kadangi prekyba prekėmis bendrojoje rinkoje yra susijusi su pasaulio prekybos dinamika ir tiekimo grandinių veiksmingumu; kadangi dėl to labai svarbu užtikrinti, kad ES išorės sienos būtų labiau aprūpintos veiksmingesnėmis ir labiau suderintomis priemonėmis, kad būtų galima aptikti iš trečiųjų šalių įvežamus nesaugius produktus ir užkirsti kelią jų judėjimui bendrojoje rinkoje, kad tai būtų naudinga įmonėms, kurios laikosi taisyklių, ir būtų tinkamai bei veiksmingai apsaugotos vartotojų teisės;

E. kadangi kompetentingos institucijos, imdamosi priemonių vartotojų saugai užtikrinti, turėtų deramai atsižvelgti į atsargumo principą, ypač dėl produktų, kuriuose įdiegtos naujos skaitmeninės technologijos ir kurie gali būti pavojingi;

F. kadangi naujai atsirandančios technologijos keičia produktų savybes ir atsiranda būtinybė šį klausimą spręsti taip, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga ir teisinis aiškumas netrukdant inovacijoms; kadangi Komisijos ataskaita dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei atveriamas kelias siekti minėtų tikslų;

G. kadangi pavojingų produktų, apie kuriuos pranešta per Europos saugos vartus (RAPEX), skaičius tebėra labai didelis, kaip ir pavojingų ir reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimas, ir kadangi atitiktis ES reguliavimo sistemai, visų pirma produktų saugos taisyklėms, taip pat ir gamybos proceso metu, prisideda prie produktų saugos;

H. kadangi integruotoji ir standartizuotoji produktų sauga yra labai svarbi, nes sauga projektavimo etape gali turėti labai padidinti produktų saugą rinkoje;

I. kadangi ES rinkos priežiūros sistemoje daugiausia dėmesio skiriama bendrojoje rinkoje veikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams ir kadangi dėl e. prekybos pokyčių rinkai tiesiogiai pateikiama daug produktų iš trečiųjų šalių; kadangi vis dėlto daugelis šių produktų neatitinka Europos Sąjungos saugos reikalavimų ir todėl gali pakenkti vartotojams, kurie dažnai nežino apie tokius pavojus;

J. kadangi vartotojų apsaugos lygis neturėtų priklausyti nuo to, ar vartotojai apsiperka internetu, ar fizinėje parduotuvėje, ir kadangi turėtų būti toliau skatinamos kai kurių skaitmeninių platformų ir elektroninių prekyviečių savanoriškos iniciatyvos; kadangi vis dar reikia imtis kitų veiksmų siekiant pakankamai apsaugoti vartotojus, nes daugelis elektroninėse prekyvietėse parduodamų produktų neatitinka ES saugos taisyklių, ir kadangi dėl to reikalinga platesnė reguliavimo sistema, kad būtų užtikrinta platformų atsakomybė ir atsakingumas;

K. kadangi siekiant pagerinti vartotojų saugą ir apsaugą yra būtinas produktų atsekamumas tiekimo grandinėje;

L. kadangi Europos Sąjungoje buvo pranešta apie didelį skaičių suklastotų prekių, kurios buvo pavojingos arba kėlė didelę riziką vartotojų sveikatai ir saugai;

1. pabrėžia, kad COVID-19 krizė parodė, kad, siekiant apsaugoti ES piliečius, yra itin svarbu, kad visų produktų, skirtų įveikti ekstremaliąsias situacijas ir bet kokias Europos Sąjungai galinčias kilti krizes, ypač medicinos ir apsaugos priemonių, produktų, kurie parduodami internetu ir ne internetu, ir produktų ne iš ES šalių, sauga būtų aukščiausio lygio; todėl pabrėžia, kad interneto platformos ir elektroninės prekyvietės turi imtis aktyvių priemonių kovai su klaidinančia praktika ir dezinformacija, susijusia su internete parduodamais produktais; ragina Komisiją įsigyjant krizių priemonių atsargas ypatingą dėmesį skirti medicinos priemonių saugai; pažymi, kad dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ar robotikos pagrindu sukurti produktai gali padėti kovoti su dabartine ir būsimomis krizėmis, kurios kenkia ES strateginei pozicijai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo suderintus veiksmus produktų saugos sistemoje ir atitinkamuose jos tinkluose;

Visų produktų sauga

2. palankiai vertina Reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, išskyrus į Sąjungos rinką patenkančių produktų patikrinimus, jis taikomas tik produktams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, o maždaug trečdalis visų ES apyvartoje esančių produktų yra nesuderinti gaminiai; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti ir nustatyti internetu ir ne internetu parduodamiems suderintiems ir nesuderintiems produktams taikytinas rinkos priežiūros taisykles ir užtikrinti, kad jos atitiktų savo paskirtį skaitmeniniame amžiuje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir didesnę produktų saugą;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pritaikyti produktų saugos taisykles prie naujų rinkos realijų ir perėjimo prie skaitmeninių technologijų šalinant kylančią riziką ir grėsmes vartotojų saugai, sprendžiant susijusias vartotojų saugumo problemas ir ginant jų teises; prašo Komisijos peržiūrint Direktyvą dėl bendros gaminių saugos spręsti iššūkius, kylančius dėl besiformuojančių technologijų, pvz., dirbtinio intelekto, daiktų interneto, robotikos ir 3D spausdinimo, ir galiojančiuose teisės aktuose, pvz., Mašinų direktyvoje ir Radijo įrenginių direktyvoje, nustatyti bei pašalinti esančias spragas, vengiant teisės aktų dubliavimosi ir užtikrinant nuoseklų požiūrį į produktų saugą visuose sektorių teisės aktuose, pvz., Žaislų direktyvoje ir kituose konkretiems produktams skirtuose teisės aktuose, kad būtų pasiektas aukščiausias vartotojų saugos lygis ir pašalintos galimos kliūtys, trukdančios plėtoti ardomąsias technologijas;

4. ragina Komisiją peržiūrint Direktyvą dėl bendros gaminių saugos, suderinant su potencialia kitų teisėkūros pagrindų, pvz., Direktyvos dėl atsakomybės už gaminius, peržiūra, iš naujo apibrėžti sąvoką „produktas“ ir „saugus produktas“, kad jos atspindėtų besiformuojančių technologijų, įskaitant produktus su integruotu dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ar robotika, autonominę programinę įrangą ir programinę įrangą arba atnaujinimus, dėl kurių produktas iš esmės pakeičiamas ir dėl to faktiškai sukuriamas naujas produktas, sudėtingumą; primygtinai ragina Komisiją peržiūrint Direktyvą dėl bendros gaminių saugos pirmenybę teikti vartotojų teisėms ir vartotojų teisiniam tikrumui;

5. yra įsitikinęs, kad produktuose įdiegtas dirbtinis intelektas ir kitos besiformuojančios technologijos gali pakeisti produktų paskirtį ir daryti poveikį jų saugai, pateikus juos į rinką, visų pirma dėl jų programinės įrangos atnaujinimų ar dėl savarankiško mokymosi technologijų; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti, ar „pateikimas rinkai“, laikomas lemiamu momentu ekonominės veiklos vykdytojui užtikrinti produkto saugą, vis dar atitinka savo paskirtį, ir pabrėžia, kad nuolatinė reikalavimų atitiktis atitinkamiems produktų saugos teisės aktams, taip pat po programinės įrangos naujinių įdiegimo, galėtų labiau atitikti paskirtį skaitmeniniame amžiuje;

6. sutinka, kad dirbtinio intelekto sistemos turėtų būti saugios, kad būtų patikimos, kaip nurodyta Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais patikimo dirbtinio intelekto etikos gairėse, prašo Komisijos visapusiškai atsižvelgti į Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais rekomendacijas ir sutinka, kad vartotojai turi būti informuojami apie dirbtinio intelekto ir produktų, kuriuose jis yra integruotas, saugą ir saugumą; yra įsitikinęs, kad bendras ES lygmens požiūris dirbtinio intelekto atžvilgiu yra labai svarbus plėtojant šią technologiją Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad reikia bendros apibrėžties, kuri turėtų būti periodiškai persvarstoma siekiant ją pritaikyti prie naujų technologinių pokyčių, ir su sauga susijusių dirbtinio intelekto reikalavimų, kad būtų išvengta tolesnio bendrosios rinkos susiskaidymo dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų; pabrėžia, kad ES turi imtis veiksmų, kad sukurtų investicijų, duomenų infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir bendrų etikos normų sistemą, kuri padidintų vartotojų ir įmonių pasitikėjimą, užtikrintų veiksmingesnę ir teisingesnę vartotojų apsaugos formą, užtikrintų teisinį tikrumą, pagerintų ES ekonomikos konkurencingumą ir skatintų steigti ir plėtoti pradedančiąsias įmones ir įmones, vykdančias ir naudojančias dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad Komisija turėtų įvertinti, kaip būtų galima naudoti dirbtinio intelekto technologiją ir blokų grandinę siekiant padidinti produktų saugą, pavyzdžiui, kuriant sąveikias duomenų bazes apie žalą, kurią sukelia bendrojoje rinkoje cirkuliuojantys nesaugūs produktai;

7. mano, kad pavienės arba integruotos į produktą dirbtinio intelekto sistemos teikia daug galimybių ir kad jose turėtų būti naudojami aukštos kokybės ir nešališki duomenų rinkiniai, kad jos būtų patikimos ir skatintų vartotojų apsaugą; todėl palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimo, kuriame atsižvelgiama į septynis pagrindinius reikalavimus, išdėstytus Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais gairėse; pabrėžia, kad šios gairės taip pat turėtų būti svarstomos tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Komisija turėtų tikrinti esamus dirbtinio intelekto standartus ir konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad įvertintų, kokių naujų standartų reikia, kad ji turėtų periodiškai vertinti su dirbtiniu intelektu susijusią ES reglamentavimo sistemą, siekdama užtikrinti produktų saugą ir vartotojų bei duomenų apsaugą, ir kad ji turėtų imtis veiksmų tose srityse, kuriose būtina skatinti teisinį tikrumą ir užtikrinti taisyklių suderinimą ES;

Produktų saugos taisyklių laikymasis

8. pabrėžia, kad suderinta rizika grindžiama vertinimo sistema, parengta remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais, bus veiksminga ne tik administraciniu požiūriu, ypač labai mažoms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes taip bus išvengta neproporcingos naštos, bet ir vartotojų saugos didinimo požiūriu; todėl ragina Komisiją toliau derinti metodiką ir kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nuodugniai įvertinti rizika grindžiamų vertinimo sistemų įgyvendinamumą jų taikymą pritaikant didelės rizikos produktams, taip pat atitikties vertinimo mechanizmus, jei jų dar nėra, siekiant užtikrinti produktų, kuriuose įdiegtos naujos technologijos, pritaikytąją arba standartizuotąją saugą ir saugumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų požiūrį į produktų saugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ir pažymi, kad gali atsirasti didelė asimetrija tarp produktų, kuriuose naudojamos įdiegtos besiformuojančios technologijos, kūrimo ir valdžios institucijų gebėjimo jas įvertinti; todėl pabrėžia, kad valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų koordinuoti savo dirbtinio intelekto rizikos valdymo strategijas pagal savo nacionalines rinkos priežiūros strategijas, kad visiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos;

9. mano, kad dabartinės teisinės sistemos spragos kenkia ES vartotojų teisėms ir ES įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių konkurencingumui; ragina Komisiją vertinant būsimų teisės aktų poveikį taip pat atsižvelgti į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, pagal kurį turėtų būti deramai atsižvelgiama į poreikį teikti paramą MVĮ, kad būtų sumažinta našta, kurią šios priemonės gali sukurti, ir užtikrinta stabili, nuspėjama ir tinkamai reguliuojama aplinka, kurioje MVĮ galėtų vykdyti savo veiklą;

10. primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti ES bandomosios reglamentavimo aplinkos lyginamuosius standartus, neatsisakant atsargumo principo, nes jie gali padėti padidinti produktų saugą, suteikiant ekspertinių žinių apie tai, kaip šiuolaikiškai įvertinti produkto atitiktį taikytiniems teisės aktams; atkreipia dėmesį į tai kad sukūrus bendrą technologijų, pvz., dirbtinio intelekto, testavimo ir tobulinimo aplinką, ES įmonėms bus lengviau įveikti bendrosios rinkos susiskaidymą ir efektyviai išnaudoti augimo potencialą visoje ES; pripažįsta reikšmingą skaitmeninių inovacijų centrų vaidmenį, kurį jie gali atlikti vienu metu veikdami kaip tarpininkai tarp reguliuotojų ir įmonių ir padėdami startuoliams ir MVĮ prisitaikyti prie naujų teisės aktų ir patekti į rinką;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į autonomišką dirbtinio intelekto savarankiško mokymosi elgesį visame produkto naudojimo cikle ir įvertinti galimybę sukurti naujų grėsmių prevencijos mechanizmus; ragina nustatyti, kad privaloma žmogaus atliekama priežiūra būtų numatytoji didelės rizikos dirbtinio intelekto produktų parinktis, ir parengti veiksmingas didelės rizikos dirbtinio intelekto produktų patikras visoje tiekimo grandinėje taikant patikimas ir nešališkas procedūras siekiant užtikrinti produktų saugą ir vartotojų teisę reikalauti asmeninės komunikacijos, o ne komunikacijos su automatizuotomis sistemomis; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti stiprias vartotojų teises reikia kurti saugius ir novatoriškus dirbtinio intelekto produktus;

12. ragina besiformuojančių technologijų teikėjus integruoti saugos mechanizmus į tokias technologijas, įskaitant automatinius pasitaisymo mechanizmus, siekiant užkirsti kelią programinės įrangos, kuri gali kelti pavojų vartotojų saugai, įkėlimui, didinti informuotumą apie produktų saugos problemas ir užtikrinti saugą per visą jų gyvavimo ciklą; prašo Komisijos išnagrinėti, ar produktų patvarumas, galimybė juos pakartotinai naudoti, atnaujinti ir pataisyti gali turėti įtakos jų saugai; vis dėlto pažymi, kad dauguma ekonominės veiklos vykdytojų ne visada veiksmingai kontroliuoja produktus visą jų gyvavimo ciklą ir kad už įvairius kitus produktų komponentus gali būti atsakingos keletas kitų šalių;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad junglumo infrastruktūroje, įskaitant naujas ryšių technologijas, pvz., 5G, būtų įdiegtas integruotasis ir standartizuotasis saugumas ir privatumas, siekiant pagerinti susietų produktų saugą; pabrėžia, kad rizika, kuri kyla dėl programinės įrangos naujinių, klaidingų duomenų ir prarasto ryšio, gali lemti grėsmę saugai ir sveikatai, ir ragina Komisiją atnaujinti dabartinius teisės aktus, kad būtų šalinamos šios grėsmės;

14. yra įsitikinęs, kad sujungtų prietaisų ir tarpusavyje susijusių paslaugų kibernetinio saugumo trūkumas ir jo spragos gali kelti pavojų produktų saugai ir kad šį klausimą reikia spręsti atliekant atitinkamų taisyklių ir rekomendacijų horizontaliąją peržiūrą; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad persvarstant Direktyvą dėl bendros gaminių saugos būtų atsižvelgta ir į kibernetinio saugumo iššūkius ir naujas tendencijas, užtikrinant, kad visi įrenginiai būtų nuolat atnaujinami pagal besivystančius pramonės tinklo standartus;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad ES kibernetinio saugumo aktas yra viena iš pagrindinių priemonių kibernetiniam saugumui ES lygmeniu stiprinti, bet yra grindžiamas tik savanoriška sertifikavimo schema; ragina Komisiją, visuomet atsižvelgiant į konkrečių sektorių aspektus, įvertinti, ar reikia sukurti produktų su integruotomis besiformuojančiomis technologijomis, pvz., dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos, ES kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą pagal ES kibernetinio saugumo sistemą, ir ar reikia parengti atitinkamas privalomas vartojimo produktų sertifikavimo schemas, kurias būtų galima greitai atnaujinti ir prisitaikyti prie esamos rizikos, netrukdant inovacijoms; todėl ragina Komisiją įvertinti, ar reikia teisės aktų dėl privalomų kibernetinio saugumo reikalavimų ir tinkamų rinkos priežiūros mechanizmų;

Veiksminga rinkos priežiūra

16. pabrėžia, kad daugumai ES rinkos priežiūros institucijų pastaraisiais metais trūko finansinių ir žmogiškųjų išteklių, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tiek, kiek leidžia jų kompetencija, didinti savo rinkos priežiūros institucijų išteklius ir ekspertines žinias, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą ir rengti bendrus veiksmus, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu ir internetinių rinkų atžvilgiu, didinti patikrų veiksmingumą ir efektyvumą ir pakankamai aprūpinti rinkos priežiūros institucijas, įskaitant muitines, personalu, kad būtų galima nustatyti nesaugius produktus, visų pirma iš trečiųjų šalių, ir užkirsti kelią jų judėjimui vidaus rinkoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ypač svarbu aprūpinti atitinkamas institucijas modernia įranga, taip pat užtikrinti, kad jos naudotų naujoviškas technologijas, ir pabrėžia, kad prieiga prie atitinkamų dokumentų, pvz., su produktų sauga susijusios programinės įrangos dokumentų ir duomenų rinkinių, yra itin svarbi, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų vykdyti savo veiklą ir įvertinti, ar produktai atitinka atitinkamas saugos taisykles;

17. pabrėžia Bendrosios rinkos programos svarbą 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, remiant ir stiprinant veiksmingos rinkos priežiūros institucijas joms vykdant savo užduotis visoje vidaus rinkoje ir užtikrinant vidaus rinkoje būtų prieinami tik saugūs ir reikalavimus atitinkantys produktai, užtikrinantys aukštą vartotojų apsaugos lygį; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai padidinti ir skirti pakankamai išteklių ir numatyti specialią biudžeto eilutę, taip pat ragina valstybes nares taip pat skirti pakankamai išteklių savo muitinės tarnyboms; ragina tarpinstitucinių derybų šalis neleisti mažinti biudžetų DFP bendrosios rinkos programai ir muitinės programoms;

18. pabrėžia, kad, nors rinkos priežiūros veikla siekiama apsaugoti bendrus viešuosius interesus, o suklastoti produktai yra susiję su privačių intelektinės nuosavybės teisių apsauga, suklastoti produktai yra susiję su rizika vartotojų sveikatai ir saugai; todėl ragina Komisiją susidaryti geresnį ir aiškesnį vaizdą apie klastojimo reiškinį ir galimą vaidmenį, kurį rinkos priežiūros institucijos ir elektroninės prekyvietės galėtų atlikti geriau apsaugodamos ES vartotojų sveikatą ir saugą, be kita ko, veiksmingai užtikrindamos muitų teisės aktų vykdymą ir derindamos muitinį tikrinimą visoje ES; ragina rinkos priežiūros institucijas naudoti naujas technologijas, pvz., dirbtinį intelektą ir blokų grandinę, siekiant užtikrinti, kad duomenų analizė galėtų būti naudojama rizikai mažinti, produktų saugos teisės aktų laikymuisi gerinti ir vartotojams apsaugoti nuo suklastotų produktų;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti minimalias ėminių normas; prašo rinkos priežiūros institucijų reguliariai arba vykdant tikslines patikras, kaip antai, atliekamas Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo, atlikti konkrečiam sektoriui būdingus kontrolinius pirkimus, be kita ko, ir internetinėse pirkinių prekyvietėse; priduria, kad visų pirma reikėtų skirti dėmesį toms produktų kategorijoms, apie kurias dažniausiai pranešama naudojant RAPEX, ir imtis atitinkamų ribojamųjų priemonių nustačius riziką; rekomenduoja užtikrinti, kad šios priemonės būtų tvirtai pagrįstos duomenų analizės priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės pažeidėjams taikytų veiksmingas sankcijas;

20. ragina Komisiją nedelsiant priimti įgyvendinimo aktus pagal Reglamentą (ES) 2019/1020, ypač pagal jo 25 straipsnį, kuriais būtų nustatyti suderintų ir nesuderintų produktų patikrų kriterijai ir metodai, ir įtraukti minimalius į Sąjungos rinką patenkančių produktų patikrų reikalavimus, kad būtų užtikrintas nuoseklus, veiksmingas ir vienodas Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimas;

21. pabrėžia, kad produktams, kuriuos vartotojai tiesiogiai perka iš ne ES ekonominės veiklos vykdytojų, turi būti taikoma veiksminga kontrolė siekiant užtikrinti jų atitiktį ES reglamentavimo sistemai; ragina rinkos priežiūros institucijas, įskaitant muitines, tinkamai tikrinti šiuos produktus; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę reikalauti, kad ne ES šalių ekonominės veiklos vykdytojai paskirtų Europos Sąjungoje už nesuderintus produktus atsakingą ekonominės veiklos vykdytoją, kuris rinkos priežiūros institucijoms pateiktų su produkto sauga susijusią informaciją arba dokumentus ir bendradarbiautų su jomis siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų reikalavimų nesilaikymo atvejais;

22. prašo Komisijos bendradarbiauti su trečiųjų šalių reguliavimo institucijomis, su jomis keistis su rinkos priežiūra susijusia informacija apie pavojingus produktus ir į visus ES laisvos prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl rinko priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą, kad vidaus rinkoje produktus parduodančioms ES nepriklausančių šalių įmonėms būtų taikomi tokie patys produktų saugos reikalavimai kaip ir ES įmonėms;

23. ragina Komisiją ES ir tarptautiniu lygmenimis didinti vartotojų apsaugos, rinkos priežiūros ir muitinės institucijų bei kitų susijusių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kad būtų galima užtikrinti vienodą kontrolę visuose įvežimo į Sąjungą punktuose, užtikrinti galimybę skubiai perduoti informaciją apie nesaugius produktus ir sustiprinti reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių,, pvz., atitikties ES reguliavimo sistemai patikrų ir nuobaudų, koordinavimą; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti glaudesnę ES ir nacionalinių viešųjų nelegalių produktų duomenų bazių tarpusavio sąveiką; ragina Komisiją, pasinaudojant Reglamento (ES) 2019/1020 teisiniu pagrindu, leisti naudoti Rinkos priežiūros informacinę ryšių sistemą, kuri turėtų veikti lygiagrečiai su Bendra muitinės rizikos valdymo sistema, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas ir daugiau dalijamasi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos;

24. primygtinai ragina Komisiją savo veiksmų plane, skirtame muitinėms, pirmenybę teikti produktų saugai;

Saugūs produktai elektroninėse prekyvietėse

25. pabrėžia, kad vartotojams turėtų būti siūlomi tokie pat saugūs produktai, nesvarbu, ar jie perkami internetu, ar ne, ir pripažįsta elektroninių prekyviečių įsipareigojimą dėl produktų saugos[17], kartu atkreipdamas dėmesį į jo savanorišką pobūdį, ribotą rinkos dalyvių dalyvavimą ir išsamių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) trūkumą, kad būtų užtikrintas prasmingas pasirašiusiųjų pastangų vertinimas; ragina Komisiją skatinti kitas elektronines prekyvietes prisijungti prie iniciatyvos ir aiškiai informuoti vartotojus apie jų teises ir mažmenininkus, taip pat įvertinti vaidmenį, kurį elektroninės prekyvietės galėtų atlikti mažinant nesaugių produktų apyvartą, ir pasiūlyti privalomas taisykles dėl ES ir už jos ribų įsteigtų prekyviečių prievolių ir atsakomybės, kurios būtų įtrauktos į Skaitmeninių paslaugų aktą, persvarstant BGSD ir kitus atitinkamus teisės aktus;

26. pabrėžia, kad būtina užtikrinti vienodas sąlygas ES ir trečiųjų šalių platformoms, kai kalbama apie atitiktį ES produktų saugos taisyklėms; ragina Komisiją kartu su rinkos priežiūros institucijomis atlikti produktų iš trečiųjų šalių saugos tyrimus, aktyviau tikrinti elektronines prekyvietes ir didinti jų atsakomybę; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su vartotojų organizacijomis, geriau informuoti vartotojus apie elektroninėse prekyvietėse įsigytų reikalavimų neatitinkančių produktus iš trečiųjų šalių galimas rizikas; ragina Komisiją reikalauti, kad elektroninės prekyvietės taikytų tas pačias taisykles visiems ES vartotojams produktus siūlantiems subjektams, įskaitant įsisteigusius trečiosiose šalyse;

27. pažymi, kad nors interneto platformos, pvz., elektroninės prekyvietės, buvo naudingos tiek mažmenininkams, tiek vartotojams, nes padidino pasirinkimą ir sumažino kainas, vis daugiau pardavėjų, ypač iš trečiųjų šalių, bendrojoje rinkoje siūlo nesaugius arba neteisėtus produktus; todėl ragina elektronines prekyvietes kuo greičiau reaguoti į RAPEX pranešimus ir veiksmingai bei aktyviai bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis nedelsiant pašalinant nesaugius produktus ir imantis priemonių, kad jie vėl neatsirastų prekyboje; prašo Komisijos nustatyti įpareigojimus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės veiksmingai reaguotų į nesaugius produktus, be kita ko, informuojant vartotojus, jei jie įsigijo nesaugų ar kitaip reikalavimų neatitinkantį produktą; ragina elektronines prekyvietes, į kurias kreipiasi vartotojų organizacijos, įspėti apie nesaugų produktą ir bendradarbiauti su jomis siekiant įvertinti galimą riziką;

28. prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės stiprintų savo bendradarbiavimą plėtodamos bendrus veiksmus vienos su kitomis ir su kompetentingomis institucijomis, konsultuotųsi su RAPEX sistema prieš pateikdamos produktus savo interneto svetainėse, nedelsdamos pašalintų produktus, kuriuos RAPEX sistema įvertina kaip nesaugius, keistųsi informacija apie pardavėjus, kurie pažeidžia taisykles, imtųsi veiksmingų ir atgrasomų priemonių prieš juos ir jų tiekimo grandinę, įdiegtų patikimą verslo subjekto-naudotojo autentiškumo patvirtinimo sistemą ir sukurtų lengvai prieinamą ES masto priemonę vartotojams pranešti apie nesaugius produktus;

29. ragina Komisiją įvertinti, kaip elektroninės prekyvietės galėtų patobulinti savo sąsają su RAPEX sistema, jei ši bus modernizuota ir bus užtikrintas jos suderinamumas, pvz., per taikomosios programos sąsają, kad būtų galima gauti įspėjimus apie tai, kad apie produktą pranešta šioje sistemoje, ir užtikrinti, kad parduodami produktai būtų saugūs, ir ragina Komisiją reikalauti, kad elektroninės prekyvietės savo interneto svetainėse pateiktų nuorodą į RAPEX siekiant didinti informuotumą apie šią platformą;

30. prašo Komisijos įvertinti reikalavimą interneto platformoms nustatyti veiksmingas ir tinkamas apsaugos priemones, kuriomis kovojama su nesaugių produktų, kurie neatitinka ES reguliavimo sistemos, reklama, įskaitant reklamą arba klaidinančias garantijas ir tiekėjų ar klientų pareiškimus, ir kartu su šiuo vertinimu pateikti išsamų tokių nuostatų poveikio vertinimą, įskaitant sąnaudų efektyvumo analizę, pagrįstą proporcingumu interneto platformoms;

31. ragina Komisiją derėtis dėl plataus užmojo PPO e. prekybos susitarimo, siekiant pagerinti produktų saugos taisyklių laikymąsi internete ES ir tarptautiniu lygmenimis;

Komisijos 2020 m. standartų programa ir atsekamumas

32. palankiai vertina tai, kad 2020 m. ES standartizacijos programa sprendžiamos problemos, kylančios bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, pvz., susijusios su dirbtiniu intelektu, daiktų internetu, duomenų apsauga, įskaitant sveikatos duomenis, kibernetiniu saugumu ir automatizuotu judumu; prašo Komisijos įgalioti Europos standartizacijos komitetą, Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetą ir Europos telekomunikacijų standartų institutą remti darniųjų standartų rengimo procesą, be kita ko, rengiant standartus tradiciniams sektoriams, kuriuose anksčiau nebuvo naudojamos IT, siekiant užtikrinti saugų ir vienodą naujų ir sąveikių skaitmeninių technologijų naudojimą visoje ES; pabrėžia, kad standartai, ypač susiję su tam tikrų kategorijų produktais, pvz., asmeninėmis apsaugos priemonėmis, turėtų būti parengti taip, kad būtų užtikrintas aukščiausias vyrų ir moterų saugos lygis; ragina Komisiją ir valstybes nares remti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vartotojų ir verslo asociacijas, dalyvavimą standartizacijos veikloje;

33. pabrėžia, kad veiksmingas ir efektyvus atsekamumas tiekimo grandinėje yra labai svarbus siekiant pagerinti produktų saugą ir kokybę laikantis ES reguliavimo sistemos ir užtikrinant ES vartotojų apsaugą, nes aiški ir patikima informacija apie produktus užkerta kelią vartotojų, įskaitant neįgaliuosius, netikrumui, užtikrina jiems galimybę priimti aktualia informacija pagrįstus sprendimus, o rinkos priežiūros institucijoms suteikia galimybę vykdyti savo veiklą; prašo Komisijos atitinkamai atnaujinti nesuderintų produktų atsekamumo reikalavimų taisykles;

34. prašo Komisijos įvertinti, kaip išsklaidytosios operacijų knygos technologija, kaip antai blokų grandinė, galėtų padidinti produktų saugą pagerinant produktų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant jų standartizavimą; pabrėžia, kad parengus patikimą ir patikrinamą elektroninę informaciją, rinkos priežiūros institucijų vykdoma kontrolė būtų paprastesnė ir veiksmingesnė;

Atšaukimai

35. pažymi, kad vartotojai prastai reaguoja į atšaukimus ir toliau naudoja nesaugius produktus, nors jie buvo atšaukti; prašo Komisijos paskelbti aiškiai suformuluotas gaires dėl atšaukimo procedūrų, įskaitant kontrolinį sąrašą su konkrečiais reikalavimais, ir pateikti aiškią informaciją apie lyginamuosius standartus, kuriuos naudoja rinkos priežiūros institucijos, kad būtų pasiekiama daugiau vartotojų, kartu atsižvelgiantį tai, kad MVĮ ir ypač labai mažoms įmonėms reikia papildomos pagalbos įgyvendinant šias gaires;

36. prašo mažmenininkų, elektroninių prekyviečių ir vartotojų asociacijų atlikti svarbesnį vaidmenį susigrąžinant internetu ar ne internetu pirktus nesaugius produktus ir teikiant tinkamą ir patikimą informaciją vartotojams, ir ragina mažmenininkus ir elektronines prekyvietes užtikrinti, kad produktai būtų greitai pašalinti iš elektroninių prekyviečių ir lentynų ir susigrąžinti iš vartotojų; prašo Komisijos ir valstybių narių reikalauti, kad elektroninės prekyvietės įdiegtų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad jos galėtų pasiekti savo naudotojus, pirkėjus ir pardavėjus, nesvarbu, ar jie būtų fiziniai asmenys, ar įmonės, siekiant juos kuo greičiau informuoti, kai būtina produktus atšaukti; prašo Komisijos įvertinti, kaip naujos technologijos ir algoritmai galėtų užtikrinti didesnį šio proceso efektyvumą ir didesnį nukentėjusių vartotojų pasiekiamumą;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau tarpvalstybiniu mastu keistis geriausia patirtimi, susijusia su produktų atšaukimu, ir svarstyti galimybę padidinti produktų registravimo rodiklius, kad būtų galima lengviau nustatyti ir aktyviai informuoti nukentėjusius vartotojus, net jei perkama tarpvalstybiniu mastu, ir sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams naudotis duomenimis, pvz., lojalumo schemomis, kad jie pasiektų vartotojus nepažeisdami Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisyklių; ragina vartotojų asociacijas stiprinti bendradarbiavimą su rinkos priežiūros institucijomis dėl produktų atšaukimo procedūrų, išvardijant produktus, kurie RAPEX sistemoje buvo nurodyti kaip nesaugūs, savo žiniatinklio svetainėse;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti paprastą ir suderintą grįžtamosios informacijos apie ekonominės veiklos vykdytojų atšaukiamų produktų ataskaitą, kuri būtų teikiama rinkos priežiūros institucijoms, siekiant įvertinti atšaukimo veiksmingumą;

°

° °

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendroji rinka sudaro sąlygas prekiauti milijonais produktų Europos Sąjungos viduje. Turime užtikrinti, kad tie produktai būtų saugūs, ir tokiu būdu apsaugoti vartotojų sveikatą. Pranešėja yra įsitikinusi, kad reikia daugiau pastangų siekiant sustiprinti produktų saugą ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Esamos produktų saugos taisyklės turi būti įvertintos ir pritaikytos, atsižvelgiant į skaitmeninę transformaciją. Tai pasakytina ir apie konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, kaip antai Mašinų direktyvą[18], Radijo įrenginių direktyvą[19], Žemos įtampos direktyvą[20] ir Žaislų direktyvą[21], ir apie Bendros gaminių saugos direktyvą[22]. Būtinais šių taisyklių pakeitimais turi būti užtikrinta, kad vartotojai galėtų naudotis aukšto lygio visų produktų sauga ir kad ši sauga būtų veiksmingai stebima.

 

Visų produktų sauga

 

2021 m. bus pradėtas taikyti Reglamentas dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties (Reglamentas (ES) 2019/1020). Tai labai pagerins rinkos priežiūrą, pavyzdžiui, sustiprins tarpvalstybinį rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Tačiau šie patobulinimai susiję tik su produktais, kuriems taikomi derinamieji Sąjungos teisės aktai. Vadinamiesiems nesuderintiems produktams poveikis nebus daromas, išskyrus tam tikras kontrolės nuostatas. Dėl to susidaro nepriimtina padėtis, kai, pavyzdžiui, lėlės lovytė, kuriai, kaip žaislui, taikomos suderintos taisyklės, reglamentuojama griežtesnėmis taisyklėmis nei vaikiška lova, kuri yra vienas iš vadinamųjų nesuderintų produktų, nes priklauso baldams. Todėl pranešėja siūlo dabartines taisykles pritaikyti taip, kad nesuderintiems produktams taip pat būtų taikoma aukšto lygio apsauga.

 

Taip pat reikalingi pakeitimai, kad esamos saugumo taisyklės būtų taikomos ir produktams, kuriuose naudojamos naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir robotika. Todėl atsiranda būtinybė patikslinti esamus teisės aktus ir užpildyti reglamentavimo spragas. Pavyzdžiui, reikėtų patikslinti dabartinę produkto apibrėžtį. Reikia išsiaiškinti, ar programinė įranga arba atnaujinimai galėtų būti laikomi savarankiškais produktais, kai jie yra susiję su sauga. Taip pat kyla klausimas, ar „pateikimas į rinką“ iš tiesų turėtų būti vienintelis momentas, kai vertinama produkto sauga. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, produkto, kuris dėl savo ypatybių gali pats toliau vystytis, funkcijos ilgainiui gali pasikeisti.

 

Produktų saugos taisyklių laikymasis

 

Pranešėja mano, kad produktai turėtų būti saugūs visą savo gyvavimo ciklą. Produktų saugos taisyklėse, taikomose naujoms technologijoms, turi būti atsižvelgiama į šių technologijų specifiką. Reikia sukurti vienodą ES masto dirbtinio intelekto teisinę sistemą, pagal kurią būtų atskiriamas mažos rizikos ir didelės rizikos dirbtinis intelektas, laikantis rizika grindžiamo požiūrio, kad būtų pasiektas visapusiškas saugumo lygis ir kartu išvengta vidaus rinkos susiskaidymo. Pranešėja siūlo išnagrinėti esamus atitikties vertinimo kriterijus ir atitinkamomis priemonėmis pašalinti esamas spragas. Ji mano, kad produktams, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, daiktų internetas arba robotika ir kurie kelia mažą riziką, turėtų užtekti supaprastinto atitikties vertinimo. Taip pat svarbu, kad siūlomos priemonės nesudarytų bereikalingos naštos įmonėms apskritai ir ypač MVĮ, kurios yra Europos bendrosios rinkos pagrindas.

 

Veiksminga rinkos priežiūra

 

Net ir iš geriausių produktų saugos taisyklių bus mažai naudos, jeigu nebus veiksmingai stebima, kaip tų taisyklių laikomasi. Už produktų saugos ir rinkos priežiūros taisyklių vykdymo užtikrinimą atsakingos valstybės narės. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį atlieka nacionalinės rinkos priežiūros institucijos, kurių funkcijos sustiprintos Reglamentu (ES) Nr. 1020/2019. Jos atlieka gerą darbą, tačiau jų veiksmingumą dar būtų galima padidinti, todėl pranešėja mano, kad rinkos priežiūros institucijoms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir darbuotojų, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo svarbų vaidmenį. Pranešėjos nuomone, taip pat būtinas glaudesnis atskirų rinkos priežiūros institucijų ir rinkos priežiūros institucijų bei muitinių bendradarbiavimas. Minimalios ėminių ėmimo vertės ir sistemingas kontrolinis pirkimas galėtų padėti nustatyti nesaugius produktus ir užtikrinti nuoseklų Europos produktų saugos taisyklių vykdymą.

Visų pirma pranešėja tikisi, kad rinkos priežiūros institucijos taip pat budriai stebės ir internetu pirktus bei iš trečiųjų šalių importuotus produktus. Šiuo metu tai užtikrinama nepakankamai, todėl, siekiant pagerinti visų produktų saugą, reikalinga veiksmingesnė kontrolė.

 

Saugūs produktai elektroninėse prekyvietėse

 

2018 m. internetu pirko 69 % interneto vartotojų. Internetu parduodamų produktų skaičius kasmet didėja. Ši „nauja“ rinka neturi pažeisti produktų saugos principo. Pranešėja mano, kad tai, ar produktas buvo pirktas internetu, ar ne, neturėtų turėti jokios įtakos vartotojų apsaugai nuo nesaugių produktų.

Viena vertus, elektroninės prekyvietės suteikia greitą prieigą prie įvairių produktų, tačiau, kita vertus, jos kelia pavojų, nes neprisiima jokios atsakomybės už siūlomus produktus. Pranešėja mano, kad turėtų būti reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės prisiimtų didesnę atsakomybę. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, reikalavimą, kad elektroninės prekyvietės iniciatyviai nustatytų nesaugius produktus arba kad jos tikrintų produktus pagal Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą „Saugos vartai“ (RAPEX). Tai būtų galima pasiekti sukuriant tinkamą sąsają. Šiandien nesaugūs produktai, pašalinti iš vienos elektroninės prekyvietės, vėl atsiranda kitoje. Aktyvesnis keitimasis informacija tarp elektroninių prekyviečių galėtų padėti kovoti su šiuo reiškiniu.

 

Be to, rinkos priežiūros institucijos taip pat turėtų daugiausia dėmesio skirti elektroninėms prekyvietėms, kad užtikrintų pusiausvyrą su stacionaria prekyba ir taip ne tik padidintų produktų saugą, bet ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją ES rinkoje.

 

Atsekamumas ir atšaukimas

 

Atsekamumas tiekimo grandinėje yra labai svarbus siekiant pagerinti produktų saugą. Nesvarbu, ar tai daroma naudojant blokų grandinę, ar kitas technologijas. Labai svarbu, kad šios technologijos būtų sąveikios ir galėtų svariai prisidėti prie produktų, visų pirma dirbtiniu intelektu, daiktų internetu arba robotika pagrįstų produktų, saugos gerinimo.

 

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad pranešėja nori padidinti produktų atšaukimo veiksmingumą. Vartotojai nesužino apie didžiąją dalį atšauktų ne maisto produktų, todėl pavojingi produktai ir toliau naudojami. Šią problemą reikia spręsti kuo greičiau, todėl pranešėja siūlo keletą priemonių, kad atšaukimas būtų veiksmingesnis.

 

Pranešėjos nuomone, šiame pranešimo projekte siūlomos priemonės padidins produktų saugą ir taip sustiprins ES piliečių pasitikėjimą bendra Europos vidaus rinka, taip pat ir krizės metu.

 

 

 

 


PRIEDAS. PRANEŠĖJUI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS

<FootprintIntro>Toliau pateiktą sąrašą visiškai savanoriškai ir tik savo atsakomybe parengė pranešėja. Rengdama pranešimo projektą pranešėja sulaukė šių subjektų ar asmenų pagalbos:</FootprintIntro>

 

Subjektas ir (arba) asmuo

Asociacija „Independent Retail Europe“

„Plastics Europe“

Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacija

Vokietijos standartizavimo institutas (DIN)

Europos vartotojų organizacijų asociaciją (BEUC)

Europos Komisija (Teisingumo GD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD)

BIC

DEKRA

„Bitcom“

„Digital Europe“

Verband neutraler technischer Dienstleister (VdTÜV)

Der Mittelstandsverbund

Bundesverband deutscher Industrie (BDI)

„Toy Industrie“

„EuroChamber“

„Facebook“

Suomijos verslo federacija

Prancūzijos mažmeninės prekybos federacija

Markenverband (Vokietijos prekių ženklų asociacija)

Platforma „EuroCommerce“

„Amazon“

European DIY Retail Association (EDRA)

Švedijos mažmeninės prekybos federacija

Europos sugeriamųjų higienos produktų gamintojai

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

26.10.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marc Angel, Pascal Arimont, Marco Campomenosi, Salvatore De Meo, Claude Gruffat

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45

+

ECR

Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek

EPP

Pablo Arias Echeverría, Pascal Arimont, Deirdre Clune, Salvatore De Meo, Arba Kokalari, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Marion Walsmann

EUL/NGL

Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

GREENS/EFA

David Cormand, Alexandra Geese, Claude Gruffat, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

ID

Alessandra Basso, Markus Buchheit, Marco Campomenosi, Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle

NI

Miroslav Radačovský, Marco Zullo

RENEW

Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard

S&D

Marc Angel, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose

 

0

-

 

 

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

 : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

[1] OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

[2] OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

[3] OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

[4] OL L 169, 2019 6 25, p. 1.

[5] OL L 194, 2016 7 19, p. 1.

[6] OL L 151, 2019 6 7, p. 15.

[7] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0032.

[8] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0081.

[9] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0528.

[10] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0511.

[11] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

[12] OL C 11, 2020 1 13, p. 7.

[13] OL C 334, 2018 9 18, p. 2.

[14] OL C 334, 2018 9 19, p. 60.

[15] OL C 76, 2018 2 28, p. 112.

[16] OL C 443, 2017 12 22, p. 722.

[17] Įsipareigojimas dėl produktų saugos yra savanoriškas nuo 2018 m. birželio mėn. elektroninių prekyviečių prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti ne maisto vartojimo prekių, kurias internetu parduoda trečiųjų šalių pardavėjai, saugą.

[18] 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija) (OL L 157, 2006 6 9, p. 24).

[19] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

[20] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357).

[21] 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1).

[22] 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio 18 d.Teisinė informacija - Privatumo politika