Pranešimas - A9-0209/2020Pranešimas
A9-0209/2020

    PRANEŠIMAS Tvaresnės bendrosios rinkos verslui ir vartotojams kūrimas

    3.11.2020 - (2020/2021(INI))

    Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
    Pranešėjas: David Cormand


    Procedūra : 2020/2021(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A9-0209/2020

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    Tvaresnės bendrosios rinkos verslui ir vartotojams kūrimas (2020/2021(INI))

    Europos Parlamentas,

     atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 straipsnį,

     atsižvelgdamas į SESV 169, 191, 192 ir 193 straipsnius,

     atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[1],

     atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių[2],

     atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų[3],

     atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 7 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos (COM(2018)0441),

     atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties[4],

     atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

     atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

     atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

     atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“[5],

     atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“[6],

     atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[7],

     atsižvelgdamas į 2018 m. spalio mėn. Komisijos leidinį „Elgesio tyrimas dėl vartotojų dalyvavimo žiedinėje ekonomikoje“ (angl. Behavioural Study on Consumers' Engagement in the Circular Economy),

     atsižvelgdamas į 2019 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Produktų taisymo ir atnaujinimo galimybių vertinimo balais sistemos analizė ir kūrimas“ (angl. Analysis and development of a scoring system for repair and upgrade of products),

     atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“,

     atsižvelgdamas į 2020 m. kovo mėn. atliktą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Produktų ilgaamžiškumo skatinimas“ (angl. Promoting product longevity),

     atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio mėn. atliktą išsamų Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Tvarus vartojimas ir vartotojų apsaugos teisės aktai“ (angl. Sustainable Consumption and Consumer Protection Legislation),

     atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 18 d. Europos vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC) ataskaitą „Ilgalaikio vartojimo prekės: daugiau tvarių produktų, geresnis vartotojų teisių užtikrinimas – vartotojų lūkesčiai kalbant apie efektyvų išteklių naudojimą ES ir žiedinės ekonomikos darbotvarkę“ (angl. Durable goods: More sustainable products, better consumer rights — Consumer expectations from the EU’s ressource efficiency and circular economy agenda),

     atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

     atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

     atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0209/2020),

    A. kadangi, atsižvelgiant į gamtos išteklių stygių ir atliekų plitimą, būtina nustatyti tvarius gamybos ir vartojimo modelius atsižvelgiant į planetos ribotas galimybes ir pirmenybę teikiant veiksmingesniam ir tvaresniam mūsų išteklių naudojimui;

    B. kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė parodė, kad reikia kurti naujus ir atsparesnius verslo modelius ir remti Europos įmones, ypač mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), labai mažas įmones ir savarankiškai dirbančius asmenis;

    C. kadangi tvari bendroji rinka turi atspindėti Parlamento raginimą[8] patvirtinti plataus užmojo Europos žaliąjį kursą; kadangi dėl to labai svarbu parengti moksliniais tyrimais pagrįstą strategiją, kad būtų padidintas produktų patvarumas, galimybė juos pakartotinai naudoti, atnaujinti ir pataisyti; kadangi šia strategija turėtų būti kuriamos užimtumo, ekonomikos augimo ir inovacijų galimybės Europos įmonėms, remiamas jų konkurencingumas pasauliniu mastu ir užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga;

    D. kadangi bendra ir visuotinė strategija negali būti prilyginama universalaus sprendimo principui; kadangi tinkamesnis būtų diferencijuotas požiūris, grindžiamas kiekvienos produktų kategorijos ir sektoriaus ypatumais, taip pat rinkos ir technologijų raida; kadangi deramai veikiančiai ir tvariai bendrajai rinkai būtinas veiksmingas esamų taisyklių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas;

    E. kadangi labai svarbu sutelkti pakankamą finansavimą pagal finansines programas, pvz., Bendrosios rinkos programą, siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, kad būtų finansuojami tvarių produktų srities moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip pat įmonėms ir vartotojams skirtos informuotumo didinimo kampanijos;

    F. kadangi vartotojai yra pasirengę pereiti prie žiedinės ekonomikos ir, remiantis Komisijos 2018 m. atliktu elgesio tyrimu, yra tris kartus labiau linkę pirkti produktą, jei jis paženklintas kaip patvaresnis ir pataisomas, tačiau vis dar išlieka kliūčių, įskaitant informacijos asimetriją; kadangi, siekiant informuoti vartotojus ir užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją, reikalinga aiški, patikima ir skaidri informacija apie produkto savybes, įskaitant numatomą naudojimo trukmę ir galimybę pataisyti; kadangi dėl to reikia gerinti esamą informaciją, tuo pat metu vengiant informacijos pertekliaus;

    G. kadangi produkto naudojimo trukmė ir dėvėjimasis priklauso nuo įvairių natūralių ir dirbtinių veiksnių, pvz., sudėties, funkcionalumo, taisymo sąnaudų, vartojimo modelių ir naudojimo; kadangi numatoma produkto naudojimo trukmė turi būti matuojama remiantis objektyviais bandymais ir kriterijais, atspindinčiais realias naudojimo sąlygas, ir turi būti nustatyta prieš pateikiant produktą rinkai;

    H. kadangi Direktyva (ES) 2019/771 turi būti peržiūrėta iki 2024 m.; kadangi rengiantis šiai peržiūrai reikėtų įvertinti keletą priemonių, kuriomis siekiama sudaryti tinkamas sąlygas produktų patvarumui didinti ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat konkurencingą verslo aplinką; kadangi dvejų metų teisinės garantijos laikotarpis gali būti netinkamas visoms produktų kategorijoms, kai jų numatoma naudojimo trukmė yra ilgesnė;

    I. kadangi ankstesnėje rezoliucijoje[9] Europos Parlamentas ragino imtis priemonių suplanuoto prekių ir programinės įrangos nusidėvėjimo problemai spręsti, be kita ko, sukuriant bendrą bandymų apibrėžtį ir nustatant probleminę praktiką; kadangi reikia parengti bendrą strategiją, taikomą bendrajai rinkai, ir užtikrinti teisinį tikrumą bei pasitikėjimą tiek įmonėms, tiek vartotojams;

    J. kadangi programinės įrangos naudojimo trukmė yra itin svarbi elektroninių prietaisų naudojimo trukmei; kadangi dėl to, kad programinė įranga vis greičiau pasensta, būtina užtikrinti galimybes šiuos prietaisus pritaikyti siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkoje[10];

    K. kadangi 79 proc. ES piliečių mano, kad iš gamintojų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad būtų lengviau pataisyti skaitmeninius prietaisus arba pakeisti jų atskiras dalis[11]; kadangi kokybiški produktai didina Europos įmonių konkurencingumą;

    L. kadangi 2015 m. gruodžio mėn. atlikta apklausa[12] parodė, kad 59 proc. vartotojų nežino, jog teisinės garantijos laikotarpis ES trunka ne mažiau kaip dvejus metus; kadangi būtų galima pagerinti vartotojų žinias apie jų turimas dideles teises, susijusias su teisine garantija, ir taip prisidėti prie tvaresnio prekių naudojimo;

    M. kadangi plečiantis e. prekybai atsirado poreikis geriau kontroliuoti iš trečiųjų šalių gaunamų prekių ir paslaugų atitiktį ES aplinkos apsaugos ir saugos standartams, taip pat vartotojų teisėms;

    N. kadangi tvariai bendrajai rinkai reikalinga veiksminga rinkos priežiūra, kad būtų užtikrintas tinkamas šių taisyklių vykdymas, ir pagrindinis vaidmuo šioje srityje tenka rinkos priežiūros institucijoms ir muitinėms;

    O. kadangi taisymo ir pakartotinio naudojimo praktikos naudotų prekių rinkoje skatinimas bei pasitikėjimo šia rinka didinimas galėtų suteikti ekonominių ir socialinių galimybių, kurti darbo vietas ir, tam tikromis aplinkybėmis, skatinti pramonės konkurencingumą; kadangi tam tikrais atvejais kliūtys trukdo vartotojams pasirinkti taisymą, pvz., galimybių gauti atsargines dalis stoka, standartizavimo ir sąveikumo trūkumas, taip pat taisymo paslaugų nebuvimas; kadangi tai daro neigiamą poveikį taisymo sektoriui;

    P. kadangi, remiantis „Eurobarometro“ ataskaita[13], 77 proc. ES piliečių verčiau taisytų savo prietaisus, nei juos keistų kitais; kadangi taisymo įmonės galėtų būti vietos lygmens darbo vietų ir specialių įgūdžių šaltinis Europoje;

    Q. kadangi tam tikros rūšies produkto, kurio aplinkosauginis veiksmingumas šiuo metu reikšmingas didinimas, naudojimo trukmės pratęsimas turėtų būti derinamas su šių patobulintų produktų įsisavinimu, todėl neturėtų būti vilkinamas naujoviškų technologijų, kurios galėtų duoti didelės naudos aplinkai, diegimas;

    R. kadangi intensyvėjantis skaitmeninimas mūsų visuomenei suteikia naujų keitimosi informacija kanalų ir padeda kurti tvarią rinką, grindžiamą atsakomybe, skaidrumu, dalijimusi informacija ir veiksmingesniu išteklių naudojimu;

    S. kadangi interneto platformos galėtų kruopščiau vykdyti savo pareigą patikimai informuoti vartotojus apie jų siūlomus produktus ir paslaugas;

    T. kadangi skaitmeninis sektorius prisideda prie inovacijų ir tvarios ekonomikos skatinimo; kadangi turėtų būti sprendžiamas jo infrastruktūros poveikio aplinkai, susijusio su energijos ir išteklių vartojimu, klausimas; kadangi tvaresnės pakavimo ir pristatymo priemonės yra labai svarbios kuriant žiedinę ekonomiką;

    U. kadangi žalieji ir tvarūs viešieji pirkimai yra strateginė priemonė, kurią galima naudoti kartu su kitomis svarbiomis politikos priemonėmis siekiant prisidėti prie Europos pramonės pertvarkos ir stiprinti jos atsparumą bei atvirą strateginį savarankiškumą; kadangi strateginis tvarių viešųjų pirkimų naudojimas gali būti naudingas ir įmonėms, ir vartotojams, nes jais didinama tvarių prekių paklausa ir pasiūla, o šie produktai tampa ekonomiškai efektyvūs ir patrauklūs vartotojams;

    V. kadangi reikia kovoti su klaidinančiais ekologiškumo teiginiais ir spręsti „ekomanipuliavimo“ praktikos problemą taikant veiksmingą metodiką, be kita ko, dėl to, kaip tokie teiginiai turi būti pagrindžiami;

    W. kadangi reklama turi įtakos vartojimo lygiui ir modeliams; kadangi reklama galėtų padėti įmonėms ir vartotojams priimti informacija pagrįstus tvarius sprendimus;

    1. palankiai vertina Komisijos naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir išreikštą norą skatinti tvarius produktus, kuriuos būtų lengviau pataisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti, kartu remiant vartotojus vykstant šiai pertvarkai;

    2. akcentuoja, kad bet kokia tvari bendrosios rinkos strategija turėtų sąžiningai, subalansuotai ir proporcingai suderinti tvarumo, vartotojų apsaugos ir labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos principus; pabrėžia, kad bet kokios galimos reguliavimo priemonės turėtų būti grindžiamos šiais principais, turėtų būti ekonomiškai efektyvios aplinkos požiūriu ir turėtų būti naudingos tiek įmonėms, tiek vartotojams, kad jie galėtų pereiti prie žaliosios ekonomikos vidaus rinkoje; pabrėžia, kad reguliavimo priemonėmis turėtų būti sukuriamas konkurencinis pranašumas Europos įmonėms, joms neturėtų būti užkraunama neproporcinga finansinė našta ir turėtų būti skatinamos inovacijos ir investicijos į tvarias technologijas, taip pat stiprinamas Europos konkurencingumas ir galiausiai vartotojų apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su visomis numatytomis reguliavimo priemonėmis turėtų būti atliekami poveikio vertinimai ir visada turėtų būti atsižvelgiama į rinkos pokyčius bei vartotojų poreikius;

    3. ragina Komisiją parodyti tvirtą politinį užmojį rengiant, priimant ir įgyvendinant atitinkamus būsimus pasiūlymus, pvz., dėl „didesnio vartotojų vaidmens pereinant prie žaliosios ekonomikos“ ir tvarios gaminių politikos iniciatyvos, kurie turėtų būti visiškai suderinti su ES klimato politikos tikslais ir kitais aplinkos apsaugos tikslais, kad būtų pagerintas vertės grandinių žiediškumas, išteklių naudojimo efektyvumas ir antrinių žaliavų naudojimas, sumažintas atliekų susidarymas ir sukurta netoksiška žiedinė ekonomika; pabrėžia, kad svarbu laiku įgyvendinti esamus įsipareigojimus ir standartus ir jų laikytis; primygtinai ragina Komisiją toliau jų neatidėlioti;

    4. pabrėžia, kad gerai veikianti bendroji rinka yra galinga ES perėjimo prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos priemonė, be kita ko, atsižvelgiant į jos vaidmenį globalizuotoje ekonomikoje; pabrėžia, kad bendrosios rinkos sukūrimas ir stiprinimas, be kita ko, veiksmingai įgyvendinant esamus teisės aktus ir šalinant likusias nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis, yra būtina sąlyga siekiant tvaresnės gamybos ir vartojimo ES; ragina užtikrinti skaidrų vidaus rinkos valdymą, taip pat veiksmingesnę ir geresnę stebėseną; mano, kad tvaresnės bendrosios rinkos teisinė sistema turėtų skatinti inovacijas ir tvarių technologijų vystymą, teikti paskatas įmonėms pereiti prie tvaresnių verslo modelių ir taip prisidėti prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

    5. atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus vartojimas neatsiejamas nuo tvarios gamybos ir kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti skatinami atsižvelgti į produktų ir paslaugų ilgaamžiškumą nuo pat projektavimo etapo ir tada, kai jie pateikiami ar tiekiami vidaus rinkai, kad vartotojams būtų užtikrintas saugus, tvarus, ekonomiškai efektyvus ir patrauklus pasirinkimas; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, atskiriant produktų kategorijas ir didelį poveikį aplinkai darančius sektorius, kuriomis būtų pagerintas produktų patvarumas, įskaitant numatomą jų naudojimo trukmę, galimybę juos pakartotinai naudoti, atnaujinti, taisyti ir perdirbti;

    Vartotojų teisės ir kova su suplanuotu nusidėvėjimu

    6. ragina Komisiją, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, parengti plataus masto strategiją ir priemones, suskirstant produktus į kategorijas ir atsižvelgiant į rinkos ir technologijų pokyčius, siekiant remti įmones ir vartotojus bei skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius; pažymi, kad į šią strategiją turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama:

    a. apibrėžti teiktiną ikisutartinę informaciją apie numatomą produkto naudojimo trukmę (išreikštą metais ir (arba) naudojimo ciklais ir nustatytą prieš pateikiant produktą rinkai, taikant objektyvią ir standartizuotą metodiką, pagrįstą realiomis naudojimo sąlygomis, naudojimo intensyvumo skirtumais ir gamtiniais veiksniais, be kitų parametrų) ir produkto pataisomumą, nepamirštant, kad ši informacija turėtų būti pateikta aiškia ir suprantama forma siekiant išvengti painiavos vartotojams ir informacijos jiems pertekliaus, taip pat priskirti tai pagrindinėms produkto savybėms pagal direktyvas 2011/83/ES ir 2005/29/EB,

    b. skatinti parengti ir suderinti savanorišką ženklinimą, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, remiantis moksliniais tyrimais grindžiamais ir skaidriais standartais, atlikus poveikio vertinimus, įrodančius, kad neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir vartotojų apsauga yra reikalingi, proporcingi ir veiksmingi; mano, kad šis ženklinimas visų pirma galėtų apimti informaciją apie patvarumą ir pataisomumą, pvz., taisymo galimybių vertinimo balą, ir galėtų būti pateikiamas kaip aplinkosauginio veiksmingumo indeksas, atsižvelgiant į įvairius kriterijus per visą produktų gyvavimo ciklą pagal atskiras produktų kategorijas; mano, kad pirkimo metu vartotojams turėtų būti pateikiama iš karto matoma, aiški ir lengvai suprantama informacija,

    c. sustiprinti ES ekologinio ženklo vaidmenį siekiant padidinti jo naudojimą pramonėje ir vartotojų informuotumą,

    d. įvertinti, kurių kategorijų prekėms tinkamiausia nustatyti naudojimo skaitiklį, remiantis sąnaudų ir (arba) aplinkosauginio veiksmingumo analize, siekiant pagerinti vartotojams skirtą informaciją ir produktų priežiūrą, skatinti ilgalaikį produktų naudojimą sudarant palankesnes sąlygas pakartotiniam naudojimui, taip pat skatinti pakartotinio naudojimo ir naudotų prekių verslo modelius,

    e. rengiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai įvertinti, kaip geriau suderinti teisinių garantijų trukmę su numatoma tam tikros kategorijos produktų naudojimo trukme, taip pat kaip pailginus atvirkštinės prievolės įrodyti neatitiktį laikotarpį vartotojams ir įmonėms būtų suteikta daugiau galimybių priimti tvarius sprendimus; ragina atliekant šį poveikio vertinimą atsižvelgti į galimą tokio potencialaus garantijos pratęsimo poveikį kainoms, numatomai produktų naudojimo trukmei, prekybos garantijų sistemoms ir nepriklausomoms taisymo paslaugoms;

    f. rengiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai išnagrinėti galimybę sustiprinti pardavėjų padėtį gamintojų atžvilgiu, įvedant bendrą gamintojo ir pardavėjo atsakomybės mechanizmą pagal teisinės garantijos tvarką,

    g. spręsti suplanuoto nusidėvėjimo problemą svarstant galimybę į Direktyvos 2005/29/EB I priede pateiktą sąrašą įtraukti praktiką, turinčią vienintelį tikslą – efektyviai sutrumpinti produkto naudojimo trukmę siekiant padidinti jo pakeitimo dažnį ir nepagrįstai apriboti produktų, įskaitant programinę įrangą, taisymo galimybes; pabrėžia, kad ši praktika turėtų būti aiškiai apibrėžta remiantis objektyvia ir bendra apibrėžtimi, atsižvelgiant į visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, pvz., mokslinių tyrimų įstaigų ir vartotojų, verslo bei aplinkos apsaugos organizacijų, vertinimą;

    7. pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti skaitmeninių elementų turinčioms prekėms ir kad atliekant Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrą, kuri numatyta iki 2024 m., reikėtų atsižvelgti į šiuos elementus:

    a. taisomieji naujiniai, t. y. saugumo ir atitikties atnaujinimai, turi būti atliekami per visą numatomą prietaiso naudojimo trukmę, atsižvelgiant į produkto kategoriją,

    b. taisomieji naujiniai turėtų būti atskirti nuo pažangai didinti skirtų atnaujinimų, kuriems turi būti užtikrintas grįžtamumas, ir jokiais atnaujinimais jokiu būdu neturi būti mažinamas prekių veiksmingumas ar gebėjimas reaguoti,

    c. pirkimo metu pardavėjas turi informuoti vartotojus apie laikotarpį, per kurį galima tikėtis, kad perkant prekes pateikta programinė įranga bus atnaujinta taip, kad derėtų su inovacijomis ir galimais būsimais rinkos pokyčiais, taip pat apie tų naujinių ypatumus ir poveikį prietaiso veikimui, siekiant užtikrinti, kad prekių atitiktis ir saugumas būtų išsaugoti;

    8. pabrėžia, kad reikalingos paprastos, veiksmingos ir vykdytinos vartotojų ir įmonių teisių gynimo priemonės; pažymi, kad vartotojai visoje ES turėtų būti informuojami apie savo teises ir teisių gynimo priemones; ragina įgyvendinant daugiametę finansinę programą (DFP) pagal bendrosios rinkos programą finansuoti priemones, kuriomis siekiama spręsti informacijos trūkumo problemą ir teikti paramą vartotojų, verslo ir aplinkos apsaugos asociacijų iniciatyvoms; mano, kad valstybės narės turėtų vykdyti informavimo kampanijas, kuriomis būtų didinama vartotojų, ypač pažeidžiamų grupių, apsauga ir pasitikėjimas, ir ragina Komisiją per bendruosius skaitmeninius vartus tinkamai informuoti vartotojus apie jų teises; pabrėžia, kad MVĮ, labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims reikia specialios paramos, įskaitant finansinę paramą, kad jie suprastų ir vykdytų savo teisinius įsipareigojimus vartotojų apsaugos srityje;

    9. pažymi, kad daugelis bendrajai rinkai pateikiamų produktų, ypač elektroninėse prekyvietėse parduodamų ir iš ES nepriklausančių šalių importuojamų produktų, neatitinka ES teisės aktų, susijusių su produktų sauga ir tvarumo reikalavimais; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms ir tarptautiniams konkurentams, taip pat užtikrinti vartotojams saugius ir tvarius produktus gerinant rinkos priežiūrą ir nustatant lygiaverčius muitinio tikrinimo standartus visoje ES tiek tradicinėms, tiek internetinėms įmonėms; pažymi, jog siekiant, kad ši užduotis būtų vykdoma, rinkos priežiūros institucijoms turi būti suteikta pakankamai finansinių, techninių, informacinių ir žmogiškųjų išteklių pagal Reglamentą (ES) 2019/1020, ir ragina valstybes nares patenkinti šiuos poreikius, o Komisiją – užtikrinti tinkamą reglamento įgyvendinimą; pabrėžia, kad RAPEX sistemos ir elektroninių prekyviečių bei platformų sąveika turėtų būti gerokai sustiprinta;

    Palankesnės sąlygos taisymams

    10. ragina pirkimo metu aiškiai ir lengvai įskaitomai pateikti šią informaciją apie galimybę gauti atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimus ir galimybę pataisyti produktą: numatomą laikotarpį nuo pirkimo datos, vidutinę atsarginių dalių kainą pirkimo metu, rekomenduojamą apytikrį pristatymo ir taisymo laiką ir, kai tinka, informaciją apie taisymo ir priežiūros paslaugas; be to, prašo, kad ši informacija būtų pateikta produkto dokumentuose kartu su dažniausiai pasitaikančių gedimų santrauka ir jų taisymo būdais;

    11. ragina Komisiją nustatyti vartotojų teisę į taisymą, kad taisymas būtų sistemingas, ekonomiškai efektyvus ir patrauklus, atsižvelgiant į skirtingų produktų kategorijų ypatumus ir į priemones, kurių pagal Ekologinio projektavimo direktyvą jau buvo imtasi dėl kai kurių buitinių prietaisų:

    a. suteikiant taisymo pramonės subjektams, įskaitant nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus, ir vartotojams nemokamą prieigą prie būtinos taisymo ir techninės priežiūros informacijos, įskaitant informaciją apie diagnostikos įrankius, atsargines dalis, programinę įrangą ir atnaujinimus, reikalingus taisymui ir techninei priežiūrai atlikti, atsižvelgiant į vartotojų saugos reikalavimus, nepažeidžiant Direktyvos (ES) 2016/943;

    b. skatinant atsarginių dalių standartizavimo procesą, siekiant sąveikumo ir inovacijų, kartu laikantis produkto saugos reikalavimų;

    c. nustatant privalomą minimalų atsarginių dalių tiekimo laikotarpį, atspindintį numatomą produkto naudojimo trukmę nuo galutinio vieneto pateikimo rinkai datos, taip pat pagrįstą ilgiausią pristatymo laiką pagal produkto kategoriją, laikantis 2019 m. spalio 1 d. priimtų ekologinio projektavimo įgyvendinimo reglamentų, kurių taikymas turėtų būti išplėstas platesniam produktų asortimentui;

    d. užtikrinant, kad atsarginių dalių kaina būtų pagrįsta ir todėl ekonomiškai efektyvi, palyginti su viso produkto kaina, ir kad nepriklausomi ir įgaliotieji taisymo paslaugų teikėjai, taip pat vartotojai turėtų prieigą prie būtinų atsarginių dalių, nesudarant nesąžiningų kliūčių;

    e. skatinant taisymą, o ne pakeitimą, pratęsiant garantinį laikotarpį arba iš naujo jį nustatant vartotojams, kurie pasirenka šią galimybę, ruošiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai ir atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo analizę tiek vartotojams, tiek įmonėms, ir užtikrinant, kad pardavėjai visada informuotų vartotojus apie taisymo galimybę ir susijusias teises į garantiją;

    f. įvertinant, kaip būtų galima ES lygmeniu sudaryti palankesnes sąlygas taisymui, nustatant teisinę garantiją profesionalaus taisytojo pakeistoms dalims, kai prekėms nebetaikoma teisinė ar komercinė garantija, ruošiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai;

    g. skatinant valstybes nares kurti paskatas vartotojams, pvz., „amatininko premiją“, kuriomis būtų remiamas taisymas, visų pirma pasibaigus teisinės garantijos laikotarpiui, ir kurie imasi tam tikrų taisymo darbų, pasinaudodami patvirtintais ir nepriklausomais taisymo paslaugų teikėjais;

    Visuotinė strategija, skatinanti pakartotinio naudojimo kultūrą

    12. palankiai vertina Komisijos svarstytas privalomas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neparduotų ar nesugedusių prekių sunaikinimui, kad jas būtų galima panaudoti pakartotinai, ir kiekybinius pakartotinio naudojimo tikslus, be kita ko, įdiegiant užstato sistemas pagal Atliekų pagrindų direktyvą ir Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą; pabrėžia, kad prioritetinė prieiga prie atliekų aikštelių turėtų būti suteikta naujiems tvaraus verslo modeliams ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti tvarų atliekų tvarkymą; pabrėžia, kad reikia parengti strategiją, pagal kurią būtų vertinamos ir šalinamos teisinės taisymo, perpardavimo, pakartotinio naudojimo ir dovanojimo kliūtys, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir tvaresnį išteklių naudojimą, taip pat stiprinti antrinių žaliavų vidaus rinką, nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo nuostatoms, be kita ko, didinant standartizavimą;

    13. pabrėžia, kad svarbu stiprinti žiedinės ekonomikos ir tvaraus verslo modelius, kurie padėtų sumažinti sunaikinamų prekių kiekį ir kuriais būtų skatinama taisyti ir pakartotinai naudoti; ragina Komisiją skatinti naudoti tokius modelius užtikrinant, kad jie būtų ekonomiškai efektyvūs ir patrauklūs, ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat skatinti valstybes nares didinti informuotumą apie šiuos modelius rengiant švietimo kampanijas ir mokymus tiek vartotojams, tiek įmonėms; pabrėžia investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą svarbą šioje srityje;

    14. atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės taiko praktiką, kuria siekiama atgrasyti nuo taisymo ir kuria ribojama teisė taisyti ir daromas poveikis vartotojų galimybėms taisyti; ragina taikyti požiūrį, kuriuo būtų užtikrintas intelektinės nuosavybės teisių gynimas ir užtikrinta veiksminga parama nepriklausomiems taisymo paslaugų teikėjams, kad būtų remiamas vartotojų pasirinkimas ir kad būtų sukurta visa tvari bendroji rinka;

    15. pabrėžia, kad būtina sukurti paskatų vartotojams pirkti naudotas prekes; pabrėžia, kad garantijos perleidimas perparduodant prekę, kuriai dar taikoma garantija, galėtų suteikti didesnį vartotojų pasitikėjimą šia rinka; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu pirmą kartą produktą pirkusio pirkėjo garantija galėtų būti perduota kitiems pirkėjams vėlesnių pardavimų atveju, ypač skaitmeninio produkto paso atveju; be to, ragina įvertinti, ar atliekant direktyvos peržiūrą reikėtų peržiūrėti išlygą, taikomą naudotiems produktams pagal Direktyvoje (ES) 2019/771 numatytą teisinės garantijos sistemą, ir atlikti galimo poveikio naudotų produktų ir pakartotiniu naudojimu grindžiamiems verslo modeliams vertinimą;

    16. ragina nustatyti aiškias atnaujintų ir suremontuotų prekių apibrėžtis ir skatinti plačiu mastu taikyti tokiems produktams savanorišką išplėstinių komercinių garantijų sistemą, siekiant papildyti pradines teisines garantijas ir užkirsti kelią vartotojų klaidinimui;

    17. pabrėžia paslaugų sektoriaus svarbą didinant galimybe naudotis taisymu ir kitais naujais verslo modeliais; ypač palankiai vertina tai, kad plėtojami verslo modeliai, pagal kuriuos vartojimas atskiriamas nuo fizinės nuosavybės, pagal kurią parduodama produkto funkcija, ir ragina atlikti patikimą funkcionalumo ekonomikos poveikio ir jos galimo grįžtamojo poveikio aplinkai ir vartotojui bei jo finansiniams interesams vertinimą, taip pat ir tokių modelių aplinkosauginį poveikį; pabrėžia, kad interneto paslaugų plėtra, naujos rinkodaros formos (nuoma, išperkamoji nuoma, produktai kaip paslaugos ir t. t.) ir taisymo infrastruktūros prieinamumas gali padėti pailginti produkto naudojimo trukmę ir padidinti vartotojų informuotumą ir pasitikėjimą tokiais produktais; ragina Komisiją skatinti šių naujų verslo modelių kūrimą teikiant tikslinę finansinę paramą pagal Bendrosios rinkos programą ir pagal visas kitas  atitinkamas DFP programas;

    18. ragina parengti nacionalines kampanijas ir atitinkamus mechanizmus, kuriais vartotojai būtų skatinami ilginti produktų naudojimo trukmę juos taisant ir naudojant naudotas prekes bei didinti informuotumą apie tvarių naujoviškų technologijų pridėtinę vertę; prašo Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų teikti pagalbą ir paramą kompetentingoms valdžios institucijoms nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taip pat įmonėms ir asociacijoms, tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu pagal DFP bendrosios rinkos programą, vykdant tokias informuotumo didinimo kampanijas;

    19. ragina įmones ir organizacijas registruotis Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) ir taip pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą; laukia būsimo Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymo, kurį atlikus turėtų iš esmės pagerėti informacijos apie įmonių aplinkosauginį veiksmingumą prieinamumas;

    Skaitmeninė strategija siekiant tvarios rinkos

    20. palankiai vertina pranešimą apie bendrą Europos pažangiųjų žiedinės ekonomikos prietaikų duomenų erdvę ir Komisijos siekį sukurti skaitmeninį produkto pasą, siekiant pagerinti atsekamumą ir prieigą prie informacijos apie produkto gamybos sąlygas, patvarumą, sudėtį, pakartotinį naudojimą, taisymą, išmontavimo galimybes ir tvarkymą pasibaigus naudojimo trukmei, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir įmonių išlaidas bei ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų poreikiams; ragina, kad kuriant šį mechanizmą glaudžiai bendradarbiauti su pramonės atstovais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

    21. pažymi skaitmeninių technologijų indėlį inovacijų srityje ir jų indėlį kuriant didžiąja dalimi žiediškumo principais grindžiamą ekonomiką; ragina Komisiją parengti standartus ir protokolus, kuriais remiantis būtų galima susipažinti su sąveikiais duomenimis ir juos naudoti, kad įmonės, investuotojai ir institucijos galėtų veiksmingai dalytis duomenimis ir būtų galima sukurti naujų duomenimis pagrįstų žiedinio verslo galimybių; ragina Komisiją ir valstybes nares naujojoje DFP padidinti finansavimą tvarių technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

    22. pažymi, kad skaitmeninis sektorius, nesvarbu, ar vertinsime jį kaip gaminantį ar teikiantį paslaugas sektorių, daro poveikį aplinkai ir ragina Komisiją įvertinti, kaip Europos skaitmeninio tvarumo indeksas, pagrįstą skaitmeninių produktų gyvavimo ciklo analize, galėtų susivienodinti tvarią gamybą ir skaitmeninių technologijų vartojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad tokio poveikio aplinkai mažinimo praktika, pvz., pakuočių mažinimas ir tvaresnių pakuočių kūrimas, turėtų būti tvarios bendrosios rinkos strategijos dalimi;

    23. priduria, kad reikėtų didinti informuotumą apie galimą nereikalingų duomenų, pvz., nepanaudotų mobiliųjų programėlių, rinkmenų, vaizdo įrašų, nuotraukų ir e. laiškų, aplinkosauginį pėdsaką; ragina Komisiją įvertinti skaitmeninės praktikos ir infrastruktūros poveikį anglies dioksido išmetimo ir aplinkosauginio pėdsako požiūriu, taip pat jų poveikį vartotojų praktikai ir apsvarstyti tinkamas priemones šiam poveikiui sumažinti;

    24. primygtinai ragina, kad Komisija atsižvelgtų į Parlamento sprendimus dėl universaliojo kroviklio sistemos sukūrimo, siekiant sumažinti gamybą ir elektronines atliekas;

    Valdžios institucijų požiūrio būtini pokyčiai

    25. mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti įtraukti į ES ekonomikos gaivinimo planą, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, remiant privačiojo sektoriaus inovacijų pastangas ir viešųjų konkursų skaitmeninimo procesus bei nustatant tinkamas paskatas tvariai gamybai ir vartojimui skatinti; ragina pirmenybę teikti ekologiškų prekių ir paslaugų, kurių aplinkosauginis pėdsakas mažesnis, paklausos skatinimui ir socialinių bei aplinkosaugos kriterijų propagavimui;

    26. pabrėžia, kad pereinant prie tvarios ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos reikia užtikrinti, kad būtų vykdomi aplinkos, socialiniai ir inovacijų viešieji pirkimai, į viešuosius konkursus įtraukiant tvarumo kriterijus ir tikslus; atsižvelgdamas į tai primena Komisijos įsipareigojimą imtis veiksmų taikant konkretiems sektoriams skirtas priemones ir gaires dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, kartu išlaikant dabartinę viešųjų pirkimų teisės aktų sistemą, ir ragina Komisiją ryžtingai siekti, kad tvarūs viešųjų pirkimų kriterijai taptų standartiniu pasirinkimu; pabrėžia, kad svarbu remti naudotus, pakartotinai naudojamus, perdirbtus ir atnaujintus produktus ir mažo energijos suvartojimo programinės įrangos programas nustatant viešųjų pirkimų tikslus; pabrėžia galimą viešųjų konkursų tvarumo tikrinimo priemonės naudą siekiant užtikrinti jų suderinamumą su ES klimato srities įsipareigojimais ir kovoti su ekologiniu manipuliavimu;

    27. pabrėžia vaidmenį, kurį žalieji ir socialiniai viešieji pirkimai galėtų atlikti trumpinant tiekimo grandines, mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir skatinant tvarumą tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip vaistų, energijos ir maisto gamybos sektoriai; ragina užtikrinti veiksmingą viešųjų pirkimų su trečiosiomis šalimis abipusiškumą ir MVĮ, taip pat socialinės ekonomikos įmonėms užtikrinti tinkamas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be kita ko, nustatant lengvatinius sutarčių skyrimo kriterijus;

    28. ragina valstybes nares pasinaudoti esamomis ES sistemomis, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi tvariai, ir prašo Komisijos šiuo atžvilgiu patobulinti savo gaires ir rodyti pavyzdį skelbiant tikslus ir statistinius duomenis, susijusius su jų pirkimo poveikiu aplinkai; be to, ragina ES institucijoms ir valstybėms narėms nustatyti ataskaitų teikimo prievoles, susijusias su jų vykdomais tvariais viešaisiais pirkimais, nesukuriant nepagrįstos administracinės naštos ir laikantis subsidiarumo principo;

    Atsakinga rinkodara ir reklama

    29. atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojai susiduria su klaidinančiais teiginiais apie produktų ir paslaugų aplinkosaugines savybes tiek internete, tiek ir realiame gyvenime; todėl rekomenduoja, kad prieš pateikiant produktą ar paslaugą į rinką būtų veiksmingai stebimi gamintojų ir platintojų ekologiškumo teiginiai ir kad neseniai iš dalies pakeista Direktyva 2005/29/EB būtų įgyvendinama taikant aktyvias kovos su klaidinančia praktika priemones; ragina Komisiją parengti atnaujintas gaires, skirtas vienodai įgyvendinti šią direktyvą ekologiškumo teiginių atžvilgiu ir teikti gaires rinkos priežiūros veiklai;

    30. prašo parengti aiškias gaires ir standartus, susijusius su ekologiškumo teiginiais ir įsipareigojimais, pagal kuriuos būtų sugriežtintas ekologinio ženklo sertifikavimas, ir palankiai vertina paskelbtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo; rekomenduoja įvertinti galimą poreikį sukurti viešą Europos registrą, kuriame būtų išvardyti leidžiami ir draudžiami ekologiškumo teiginiai, taip pat sąlygas ir veiksmus, kurių reikia imtis tokiam teiginiui patvirtinti; priduria, kad skaidrios, atskaitingos ir tikslios informacijos teikimas padidins vartotojų pasitikėjimą produktais ir rinka ir galiausiai lems tvaresnį vartojimą;

    31. pabrėžia, kad reklama turi įtakos vartojimo lygiui ir modeliams ir turėtų paskatinti tvarų įmonių ir vartotojų pasirinkimą; pabrėžia atsakingos reklamos, kurioje laikomasi viešųjų aplinkos ir vartotojų sveikatos standartų, svarbą; pabrėžia, kad dabartinė reglamentavimo sistema, kuria kovojama su klaidinančia reklama, galėtų sustiprinti vartotojų apsaugą, ypač tam tikrų kategorijų vartotojų, kurie laikomi pažeidžiamais, atveju, ir paskatinti tvarią gamybą ir vartojimą;

    °

    ° °

    32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

     


    AIŠKINAMOJI DALIS

    ĮVADAS

     

    Tai, kad Europa gerokai viršija kelias planetos mastu nustatytas ribas[14], o Europos vartojimas labai priklauso nuo išteklių, išgaunamų ir naudojamų už Europos ribų[15], yra neginčijamas faktas. Taigi 7-ajame ES aplinkosaugos veiksmų plane[16] nustatytas tikslas iki 2050 m. gerai gyventi pagal mūsų planetos išgales. Nepaisant šioje srityje padarytos pažangos, kuri yra pavyzdys pasaulyje, mes vis dar labai toli nuo tikslo. Iš statistinių ataskaitų matyti, kad 2019 m. gegužės 10 d. Europoje buvo viršytos ribos – tą dieną žemyno ekologinis pėdsakas viršijo planetos biologinius pajėgumus ir kad mūsų poreikiams patenkinti prireiktų 2,8 tokių planetų kaip Žemė, jei visi planetos gyventojai vartotų kaip europiečiai[17].

     

    COVID-19 krizė parodė, kad mūsų šalių ekonomikos yra trapios ir gali greitai žlugti staigių sukrėtimų akivaizdoje.

     

    Todėl labai svarbu iš esmės pakeisti mūsų gamybos ir vartojimo Europoje būdus. Mūsų bendrosios rinkos kūrimo ir vartotojų apsaugos užtikrinimo būdai yra labai svarbus iššūkis siekiant šio paradigmos pokyčio, kuriame vyrauja tvarumas ir socialinis teisingumas.

     

    Europos Sąjunga jau ėmėsi veiksmų šioje srityje. Europos Parlamentas 2016 m. beveik vienbalsiai balsavo dėl pranešimo „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: Nauda vartotojams ir įmonėms“ (2016/2272 (INI)), atsižvelgiant į EESRK pranešimą šiuo klausimu[18]. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ES paskelbė priemones, kuriomis siekiama tvaresnės ekonomikos atliekų prevencijos[19] ir produktų projektavimo srityse.

     

    Šie pirminiai pranešimai teikia vilčių ir rodo, kad tokį reglamentavimą palankiai vertina ir įmonės, ir vartotojai. Dabar siekiama, kad bandymas taptų esminiu perėjimu prie nuosaikios ir atsparios ekonomikos.

     

     

    Siekiant tvarių produktų Europoje

     

    Mūsų verslo modelis grindžiamas perteklinio vartojimo sistema, kuri skatina gamintojus pirmenybę teikti skubiam produktų pakeitimui, jau projektavimo stadijoje numatant jų pirmalaikį nusidėvėjimą.

     

    Kadangi didžioji mūsų produktų anglies dioksido poveikio dalis yra susijusi su jų gamyba, labai svarbu persvarstyti mūsų gamybos sistemą ir pereiti prie tikrai tvarių produktų. Išmaniųjų telefonų atvejis tą labai gerai parodo: 80 proc. prietaiso anglies pėdsako susidaro jo gamybos metu ir tik 15 proc. telefonų surenkama ir perdirbama naudojimo ciklo pabaigoje.

     

    Jau kuriant gaminius turi būti taikomi žiedinės ekonomikos principai. Medžiagų planavimas ir gaminio projektavimas lemia, ar gaminys bus patvarus, pataisomas, lengvai pašalinamas ir perdirbamas pasibaigus jo naudojimo ciklui. Atrodo, kad vartotojai yra pasirengę įsipareigoti tai padaryti, tačiau dar reikia pašalinti daug kliūčių, tai, pvz., būtų informacijos asimetrija, vis dar pernelyg brangus taisymas, pernelyg sudėtingas dėl to, kad trūksta atsarginių dalių ar tiesiog informacijos, trūksta žinių apie vartotojo teises gaminių su trūkumais atveju ir t. t.

     

    Užkirsti kelią pirmalaikiam produktų nusidėvėjimui

     

    Taip siekiama paskatinti gamintojus, kurie projektuoja tvarius produktus, ir, priešingai, nubausti tuos, kurių dizainas yra su trūkumais ir netvarus. Numatytos priemonės apima įvairių priemonių spektrą – pradedant aiškiu ir suderintu vartotojų informavimu ir baigiant nesąžiningos komercinės praktikos, kai sąmoningai sutrumpinamas gaminio taisymas arba užkertamas kelias jo taisymui, nutraukimu. Taip pat reikia atsižvelgti į konkretų skaitmeninių produktų atvejį, užtikrinant, kad programinės įrangos atnaujinimas nelemtų jos senėjimo. Teisinės atitikties garantijos trukmės suderinimas su numatoma produktų naudojimo trukme taip pat tebėra svarbus klausimas: ilgesnė produkto naudojimo trukmė turi būti derinama su tinkama vartotojų apsauga neatitikties atveju. Kartu šios priemonės turėtų paskatinti gerinti produktų kokybę apskritai ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą Europos bendrąja rinka, suteikiant jiems teises, atitinkančias nurodytą produktų kokybę.

     

    Realios teisės į taisymą nustatymas Europoje

     

    Ilgalaikio vartojimo produktai taip pat turi būti taisomi, kad galėtų kuo ilgiau likti rinkoje. Atėjo laikas nutraukti praktiką, kuri užkerta kelią gaminių taisymui arba apsunkina jų taisymą. Vidutiniškai 70 proc. europiečių pageidautų ne pakeisti, o pataisyti savo gaminį su trūkumais[20]. Tačiau iki šiol pardavėjai didžiąja dalimi pirmenybę teikia produktų pakeitimui.

     

    Turime užtikrinti, kad Europos rinkoje esančių produktų taisymas būtų liberalizuotas užtikrinant, kad jis būtų paprastesnis ir finansiškai prieinamas. Tam reikia ne tik pradinės informacijos apie produkto taisomumo laipsnį, bet ir vėlesnės vertės grandinės, t. y. atsarginių dalių prieinamumo, trumpo remonto laiko ir galimybės pardavėjams, nepriklausomiems taisymo paslaugų teikėjams ir vartotojams gauti informaciją apie taisymą, kad jie patys būtų skatinami imtis taisymo. Visų pirma nepriklausomi taisymo paslaugų teikėjai sudaro svarbų vietos užimtumo tinklą, kurį būtina remti. Nepriimtina, kad pagal intelektinės nuosavybės mechanizmus produktus taisyti gali tik projektuotojas arba platintojas. Šiuo tikslu reikia taikyti tiek logistinius, tiek finansinius paramos mechanizmus.

     

    Taip pat norėtume padidinti vartotojų pasitikėjimą pataisytomis prekėmis ir pasiūlyti įvesti garantiją prekių taisymo veiksmams.

     

    Siekiant pakartotinio naudojimo kultūros

     

    Tikėtina, kad patvarūs ir pataisomi produktai rinkoje liks ilgą laiką ir jais bus prekiaujama. Vartotojų pasitikėjimas naudotomis prekėmis turi būti užtikrinamas tiek skaidrumu, tiek produktų būklės garantijomis. Taigi garantijos susiejimas su produktu, o ne su pirkėju leidžia pasinaudoti teisėta šių produktų apsauga ir panaikina klaidingą mintį, kad pakeitus savininką produktas neišvengiamai praranda savo vertę. Galimybė pratęsti garantiją atnaujinimo atveju taip pat yra šios pasitikėjimo stiprinimo dalis. Pirmalaikis prekių sunaikinimas nesuderinamas su tvaria rinka. Verslo modeliai, pagal kuriuos turtas nuomojamas, o ne perkamas, yra daug žadantys, tačiau jiems reikia specialių tyrimų, kad būtų užtikrintas jų tvarumas ir ilgalaikiškumas.

     

    Skaitmeninės technologijos tarnauja tvariai rinkai

     

    Skaitmeninės technologijos – tai priemonė, iš esmės pakeitusi mūsų bendravimo, gamybos ir vartojimo būdus. Dabar turime iš naujo prisiimti atsakomybę už skaitmenines technologijas, kad jos būtų perorientuotos į pageidaujamą skaitmeninę ateitį tvarioje rinkoje. Šiuo tikslu labai svarbu aiškiai nustatyti technologijų poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, kad investicijos ir inovacijų pastangos būtų nukreiptos į tas, kurios tausoja aplinką ir gerbia žmones. Aplinkai nekenksminga technologija bus nustatyta analizuojant visą jos naudojimo ciklą, pradedant žaliavų gavyba, pakartotiniu antrinių medžiagų naudojimu ir baigiant jų perdirbimu pasibaigus jos naudojimo ciklui, apimant gamybą, vežimą ir naudojimą. Turime atnaujinti inovacijų koncepciją, kad galėtume sukurti tvarią skaitmeninę aplinką.

     

    Norint priimti informacija pagrįstus sprendimus kalbant apie teisės aktus, būtina turėti prieigą prie patikimų duomenų, kad būtų galima priimti viešuosius sprendimus. Galimybė visuomenei susipažinti su duomenimis, susijusiais su produktais ir paslaugomis, yra labai svarbi siekiant ne tik užtikrinti žiedinės ekonomikos įgyvendinimą, bet ir greitai reaguoti kilus krizei, visų pirma sveikatos srityje.

     

    Skaitmeninės priemonės, skirtos tvariai rinkai užtikrinti, gali būti panaudotos sukuriant bendrą duomenų bazę ir produkto pasą, tai leistų geriau atsekti produktus ir sudedamąsias dalis vertės grandinėje, gamintojams ir vartotojams dalytis informacija ir stiprinti rinkos priežiūrą.

     

    Technologijų atveju ypatingą budrumą turime išlaikyti technologijų pažangos rikošetinio poveikio atžvilgiu. Taigi dėl padidėjusio technologijos efektyvumo produktas arba paslauga paprastai atpinga, todėl padidėja jų vartojimas ir gamyba. Todėl patys rinkos teisės aktai savaime nepadeda mūsų visuomenėms tapti tvaresnėmis, todėl reikia nustatyti reglamentavimo priemones, kad būtų užtikrintas mūsų visuomenių tvarumas ir atsparumas.

     

    Viešųjų pirkimų vaidmuo

     

    Viešieji pirkimai yra svarbūs daugeliu aspektų. Valstybės institucijos pirmiausia turi rodyti pavyzdį. Jos taip pat sudaro 16 proc. Europos BVP ir suteikia galimybę siųsti stiprius signalus rinkoms, kad būtų pakeistos esamos praktikos.

     

    Todėl kuriant tvarią rinką reikia, kad viešojo administravimo institucijos rodytų pavyzdį, viešiesiems pirkimams taikydamos tvarumo kriterijus, įvesdamos produktų ilgalaikiškumo kriterijus ir naudotų produktų pakartotinio naudojimo procentinę dalį. Šis tvarumo kriterijus taip pat galėtų apimti reikalavimą pirmenybę teikti trumpoms vertės grandinėms ir rinktis vietos produktus. Kadangi su tuo  yra susijęs socialinis aspektas, rengiant viešuosius pirkimus pirmenybė taip pat turi būti teikiama MVĮ. Iš viso MVĮ sukuria beveik du trečdalius darbo vietų Europos privačiajame, su finansais nesusijusiame sektoriuje ir dažnai yra nepalankioje padėtyje dėl viešųjų pirkimų taisyklių.

     

    Vykdant viešuosius pirkimus pirmenybė turėtų būti teikiama tiems, kurie yra efektyvūs ir novatoriški ilgalaikiškumo ir tvarumo srityje.

     

    Reklamos sektoriaus atsakomybės pripažinimas

     

    Pasaulio mastu įmonės kasmet išleidžia 1,3 trln. EUR komerciniams pranešimams ir 600 mlrd. EUR reklamai. Nors istoriškai reklamai teko informavimo vaidmuo, padedantį vartotojams priimti sprendimus, dabar ji atlieka visų pirma įtikinimo funkciją. Reklama ne tik dirbtinai padidina bendrą vartojimo lygį, bet ir nukreipia vartotojus ne į tvariausius ir atsakingesnius prekių ženklus, bet į tuos, kurie daug investuoja į rinkodarą. Be to, dideles išlaidas reklamai gali sau leisti tik ribotas skaičius įmonių, dažnai didelių tarptautinių įmonių, nes MVĮ ir labai mažos įmonės neturi reikiamo biudžeto panašiai reklamai.

     

    Interneto reklamos rinka ypač smarkiai išaugo nuo tol, kai prasidėjo interneto plėtra. Siekiant dar labiau padidinti pardavimų skaičių, vis tikslingesnės ir vis labiau individualizuotos reklamos poreikis lėmė agresyvius interneto ir skaitmeninių technologijų naudotojų asmens duomenų gavimo metodus. Tokios praktikos nulėmė tai, ką akademinės bendruomenės nariai šiandien vadina priežiūros kapitalizmu. Kaip niekad svarbu ne tik užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų principų, bet ir reglamentuoti sistemingo asmens duomenų gavimo metodus, kuriuos taiko reklamos sektorius.

     

    Atsižvelgiant į tai, labai svarbu pripažinti reklamos sektoriaus atsakomybę ir reglamentuoti jo metodus. Turinio reguliavimas būtų gera pradžia kartu su draudimu skelbti nepagrįstus teiginius apie ekologiškumą, taip pat produktų ar paslaugų, kurie kenkia sveikatai ar aplinkai, reklamą.

     

    Taigi tokios praktikos reglamentavimas, reguliuojant masinę vartotojų asmens duomenų gavybą ir jų naudojimą komerciniais tikslais. Socialinės ir aplinkos apsaugos sričių suinteresuotiesiems subjektams taip pat reikia suteikti tinkamą vietą pareikšti savo nuomones.

     

    Galiausiai, turėtų būti numatyta finansinė atskaitomybė, raginant užtikrinti visišką įmonių reklamos išlaidų skaidrumą ir nustatant Europos reklamos mokestį.

     

     

    IŠVADA

     

    Šio pranešimo tikslas – pereiti į naują bendrosios rinkos etapą, kuriame visi produktai ir paslaugos būtų socialiniu požiūriu teisingi ir ekologiški. Rinka su atsparia žiedine ekonomika, kurioje vartotojams būtų užtikrinta galimybė pirkti saugius ir prieinamus gaminius ir paslaugas, priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kurioje geriausi gamintojai galėtų pasinaudoti rinkos teikiama nauda, neatsižvelgiant į jų dydį ar pradinį biudžetą. Norime suteikti galių Europos vartotojams ir atsakingoms įmonėms, siekiant apginti socialiniu ir ekologiniu požiūriu geresnį pasaulį.


     

     

    APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (17.7.2020)

    pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

    dėl tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimo

    (2020/2021(INI))

    Nuomonės referentas: Pascal Canfin

     

     

    PASIŪLYMAI

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1. pažymi, kad naujas ES gaivinimo planas turėtų padėti užtikrinti, kad ES gaivinimui skirtos lėšos būtų naudojamos tik su Sąjungos klimato ir aplinkos tikslais suderinamu būdu; ragina Komisiją taip pat nustatyti valstybėms narėms skirtas ES gaires, kaip rengti savo nacionalinių investicijų planus, kad jie būtų suderinami su Europos žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarimu ir JT darnaus vystymosi tikslais; taip pat ragina Komisiją parengti ES gaires dėl žalinimo sąlygų, susijusių su milijardine stambioms įmonėms teikiama valstybės pagalba dėl COVID-19 krizės; pabrėžia, kad nauji gaivinimo planai ir tokios gairės turėtų leisti ES išgelbėti ir pertvarkyti savo ekonomiką (t. y. išvesti ES iš krizės ir paspartinti perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo ir žiedinės ekonomikos), kartu nė vieno asmens nepaliekant nuošalyje;

    2. ragina Komisiją įgyvendinti Europos žaliojo kurso iniciatyvas, įskaitant žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytus veiksmus, siekiant toliau kovoti su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos būklės blogėjimu; pažymi, kad svarbu prieštarauti bet kokiems pasiūlymams atidėti griežtesnių standartų taikymą arba jau nustatytų prievolių laikymąsi; mano, kad bet kokius tokius pasiūlymus reikėtų kritiškai patikrinti, atsižvelgiant ne tik į atitinkamų įmonių komercinius interesus, bet ir į platesnius socialinius interesus, siekiant visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslų;

    3. pabrėžia, kad svarbu sutrumpinti tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tokiuose esminiuose sektoriuose kaip vaistų, energijos ir maisto gamybos sektoriai, visų pirma skelbiant ekologiškus ir socialinius viešuosius pirkimus ir nustatant produktų, kurie gaminami prastomis darbo ir aplinkos sąlygomis, importo apribojimus;

    4. pažymi, kad būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama sukurti tvaresnę bendrąją rinką įmonėms ir vartotojams, turėtų būti visiškai suderinami su pasaulinio klimato atšilimo ne daugiau kaip 1,5 °C tikslu ir jais neturėtų būti skatinamas biologinės įvairovės nykimas;

    5. primena, kad Sąjunga yra antra pagal dydį pasaulio ekonominė galia ir didžiausia pasaulio prekiautoja; atkreipia dėmesį, kad bendroji rinka yra galinga priemonė, kuri turi būti naudojama kuriant tvarius ir žiedinius produktus arba technologijas, kurios ateityje taps pavyzdinėmis, taip sudarant sąlygas piliečiams įsigyti įperkamus produktus, kurie yra saugesni, sveikesni ir labiau tausoja planetą;

    6. pažymi, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m. ir perėjimas prie tikros žiedinės ekonomikos ir tvarios bendrosios rinkos atvers naujų verslo ir darbo vietų kūrimo galimybių, todėl gali gerokai prisidėti prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

    7. pažymi, jog ne vėliau kaip iki 2050 m. pereinant prie žiedinės ekonomikos ir poveikio klimatui neutralumo labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės tinkamai įvertintų užimtumo poreikius, įskaitant ugdymo ir mokymo reikalavimus, skatintų ekonomikos plėtrą ir dėtų visas pastangas, kad užtikrintų sąžiningą ir teisingą perėjimą;

    8. ragina Komisiją ir valstybes nares bendrauti su visomis visuomenės grupėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant piliečių ir (arba) vartotojų, vartotojų ir nevyriausybines organizacijas, įmones, profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus siekiant sudaryti jiems sąlygas imtis veiksmų kuriant tvarią bendrąją rinką ir šiuo tikslu juos įgalintų;

    9. pažymi, kad turėtų būti skatinama tiek tvari gamyba, tiek vartojimas; šiuo požiūriu mano, kad efektyvus išteklių naudojimas turėtų būti gerinamas didinant vertės grandinių žiediškumą, mažinant išteklių naudojimą, didinant antrinių žaliavų naudojimą ir ribojant atliekų susidarymą ir visapusiškai taikant Direktyvoje 2008/98/EB nustatytas priemones, taip pat mažinant pavojingųjų medžiagų kiekį; pabrėžia, kad turėtų būti sukurta nauja žiedines paslaugas apimanti ekonomika;

    10. ragina valstybes nares investuoti į sistemingesnį gamybos procesų planavimą, kai atliekos iš vieno proceso ir gamybos srauto gali būti veiksmingai tiekiamos kaip ištekliai į kitą gamybos procesą;

    11. mano, kad esama didelio potencialo didinti bendrosios rinkos tvarumą taikant produkto kaip paslaugos modelius, kuriuos, be kita ko, reikėtų toliau tobulinti;

    12. pažymi, kad, atsižvelgiant į globalią ekonomiką, ES negali tapti izoliuota tvaria rinka, jeigu ji už savo sienų savo veiksmais sukels arba prisidės prie netvarios praktikos; ragina Komisiją nustatyti transformacines priemones, susijusias su už ES ribų eksportuojamų produktų, išteklių ir paslaugų tvarumu, siekiant užtikrinti tuos pačius tvarumo standartus ir žiediškumą;

    13. ragina įmones ir organizacijas registruotis Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) ir taip pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą; laukia būsimo Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymo, kurį atlikus turėtų iš esmės pagerėti informacijos apie įmonių aplinkosauginį veiksmingumą prieinamumas;

    14. ragina praplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį siekiant užtikrinti, kad visus ES rinkai pateikiamus produktus ir pakuotes būtų galima atnaujinti, pakartotinai panaudoti, sutaisyti ir galiausiai visiškai perdirbti aukščiausiu lygmeniu, kad medžiagos vertė nesumažėtų; tai turi būti grindžiama didesne gamintojo atsakomybe;

    15. pažymi, kad, remiantis išsamiu patikrinimu, reikėtų nustatyti griežtus reikalavimus siekiant užtikrinti, kad jokie produktai, dėl kurių pablogėja aplinkos būklė arba pažeidžiamos žmogaus teisės, nebūtų teikiami Sąjungos rinkai;

    16. pripažįsta, kad labai svarbu mūsų pramonės sektoriaus naratyvą „nuo lopšio iki karsto“ pakeisti naratyvu „nuo lopšio iki lopšio“, ir kad tvarumas būtų sustiprintas visuose tiekimo grandinės etapuose, taip sudarant sąlygas aplinkos ir socialiniam galutinio produkto tvarumui, įskaitant visų jo komponentų gamybą ir žaliavų gavybą;

    17. mano, jo nepaprastai svarbu užtikrinti, kad tvarus pasirinkimas kuo greičiau taptų standartiniu visų ES vartotojų pasirinkimu, kuris būtų patrauklus, įperkamas ir prieinamas; šiuo atžvilgiu ypač palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti tvarią produktų politikos sistemą, kurioje, be kitų priemonių, būtų stiprinamas ir plečiamas ekologinis projektavimas, siekiant pagerinti produktų tvarumą šiuo tikslu užtikrinant reikalavimų įgyvendinimą prieš pateikiant produktus rinkai; ragina Komisiją apibrėžti minimalius veiksmingumo reikalavimus ir tikslus, įskaitant minimalių aprūpinimo atsarginėmis dalimis laikotarpių, atsižvelgiant į produkto kategoriją, ir pagrįstų maksimalių pristatymo terminų nustatymą tvarių ir saugių produktų, kurie būtų tinkami daugkartiniam naudojimui, techniškai patvarūs ir lengvai pataisomi, kurių sudėtyje nebūtų pavojingųjų medžiagų, o, tapę atliekomis ir parengti pakartotiniam naudojimui ar antriniam perdirbimui, būtų tinkami siūlyti ar pateikti rinkai, projektavimui, gamybai ir prekybai jais, siekiant sudaryti sąlygas tinkamam atliekų hierarchijos įgyvendinimui; taip pat ragina Komisiją remti ir kurti ekonomines priemones, kuriomis būtų užtikrinamas ekonominis tvaraus pasirinkimo pranašumas;

    18. pabrėžia, kad ilgesnė produktų naudojimo trukmė reiškia, kad turi būti priimtos priemonės, kuriomis draudžiamas užprogramuotas nusidėvėjimas; ragina Komisiją išnagrinėti pranešimus, kad tokie produktai kaip išmanieji telefonai sąmoningai projektuojami taip, kad jų naudingo tarnavimo laikas būtų labai trumpas, ir pasiūlyti priemones šiam reiškiniui uždrausti;

    19. pabrėžia, kad atliekų prevencija, apibrėžta Atliekų pagrindų direktyvoje, turėtų būti svarbiausias prioritetas pagal atliekų hierarchiją;

    20. pabrėžia, kad vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė visapusiškai dalyvauti ekologinėje pertvarkoje; ragina Komisiją parengti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl priemonių, kurių reikia šiam tikslui pasiekti, be kita ko, reikalaujant gerinti informaciją apie gaminį naudojantis privalomu ženklinimu apie gaminio ilgaamžiškumą ir taisymo galimybes (numatoma naudojimo trukmė, galimybė gauti atsarginių dalių ir t. t.), apibrėžiant ilgaamžiškumą ir taisymo galimybes kaip pagrindines gaminio savybes pagal direktyvas 2011/83/ES ir 2005/29/ES, tobulinant ekologiškumo teiginių tikrinimo prieš pateikiant gaminį rinkai metodikas, pratęsiant teisines garantijas, suderintas su numatomu gaminio kategorijos gyvavimo laikotarpiu ir apibrėžtimis, uždraudžiant praktiką, kuria sąmoningai siekiama sutrumpinti gaminio eksploatavimo trukmę, pvz., užkertant kelią atlikti remonto darbus projektavimo etape arba numatant lėtesnį veikimą po programinės įrangos atnaujinimo (suplanuotas nusidėvėjimas), taip pat užkertant kelią ekologiniam manipuliavimui, įtraukiant minėtas praktikas į Direktyvos 2005/29 I priedą;

    21. ragina Komisiją užtikrinti ES gyventojams teisę į jų prekių remontą už prieinamą kainą nustatant tam tikras konkrečias priemones, pvz., prievolę pirkimo metu pateikti informaciją apie atsarginių dalių prieinamumą ir kainą bei jų taisymo laiką, visiems remonto dalyviams, įskaitant vartotojus, suteikti nediskriminacinę prieigą prie remonto ir priežiūros informacijos, skatinti standartizavimą siekiant skatinti atsarginių dalių sąveikumą, tikslinėmis paskatomis pirmenybę teikti remontui, o ne pakeitimui, remti remonto paslaugas teikiant finansines paskatas; pabrėžia, jog tokios priemonės turi būti grindžiamos patikimais aplinkosauginiais kriterijais, kad vartotojai galėtų teisingai įvertinti produktų poveikį aplinkai atsižvelgdami į jų gyvavimo ciklą, aplinkosauginį pėdsaką, naudojimo trukmę ir kokybę; tačiau pabrėžia, kad tvaraus vartojimo skatinimas yra tik viena šios problemos pusė ir kad perėjimas prie žiediškumo turėtų prasidėti gamybos ir ekologinio projektavimo etapais;

    22. atkreipia dėmesį į gerai veikiančios vidaus atliekų tvarkymo rinkos svarbą ir pabrėžia, kad reikia toliau gerinti rinkos sąlygas antriniam perdirbimui; šiuo tikslu prašo Komisijos ir valstybių narių palengvinti tokį sąlygų gerinimą, įskaitant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimą, siekiant užtikrinti didesnį suderinamumą reguliavimo srityje;

    23. ragina Komisiją taip pat tinkamai spręsti dvejopos kokybės produktų problemą ir užtikrinti, kad žmonės visose valstybėse narėse galėtų gauti vienodos kokybės maisto ir kitus produktus, ir kad jie naudotųsi vienodomis vartotojų teisėmis, pvz., teise į remontą, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje jie gyvena;

    24. ragina Komisiją skatinti teikti vartotojams ir įmonėms palyginamą ir suderintą informaciją apie produktą, įskaitant savanorišką produktų ženklinimą, pagrįstą faktiniais duomenimis ir vartotojų tyrimais bei išsamiomis konsultacijomis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais kartu išvengiant per didelės naštos MVĮ;

    25. ragina patvirtinti ekologinio projektavimo reikalavimus, kurie būtų taikomi platesniam produktų ratui, pabrėžia, kad ekologinio projektavimo reikalavimai turi būti privalomi, ragina ekologinio projektavimo reikalavimus taikyti ne energijos produktams, kurie daro didelį poveikį aplinkai, pvz., tekstilės gaminiai ir baldai;

    26. ragina įdiegti ir naudoti privalomas užstato sistemas, kaip buteliams skirtos užstato sistemos, kurios leidžia išlaikyti medžiagos kokybę maždaug vienodo lygio pakartotinai jį naudojant;

    27. siūlo parengti aiškias ekologiškumo teiginių ir įsipareigojimų, kurie paskui paverčiami ekologiškumo etiketėmis, gaires ir standartus; laukia numatyto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo; mano, kad, vartotojų atžvilgiu užtikrinant skaidrumą ir parengiant jiems gaires, kuriose pateikiama tiksli ir patikima informacija apie ekologinį ženklinimą, vartotojai labiau pasitikės produktais ir rinkomis, o galiausiai bus pasiektas tvarus vartojimas;

    28. ragina Komisiją pagal Atliekų pagrindų direktyvą patobulinti išrūšiuotų atliekų ir perdirbtų medžiagų vežimo ES viduje ir už jos ribų sistemą siekiant sudaryti gyvybingas ekonomines sąlygas ES antrinio perdirbimo rinkose ir užtikrinti veiksmingą aplinkos apsaugą vežant atliekas už ES ribų;

    29. pažymi, kad svarbu užtikrinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą, kuris yra atsakingas suinteresuotasis subjektas pereinant prie tvaresnės žiedinės ekonomikos; pažymi, kad tvari ir žiedinė pramoninė praktika yra esminis veiksnys siekiant Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslų;

    30. ragina persvarstyti Ekologinio projektavimo direktyvą, siekiant pagerinti vartotojų informuotumą apie galimybes sutaisyti produktą, atsarginių dalių prieinamumą ir įperkamumą ir su „pasidaryk pats“ produktu susijusias galimybes;

    31. pažymi, kad privatus atliekų tvarkymo sektorius atlieka esminį vaidmenį stiprinant žiedinę ekonomiką, nes jam tenka 60 proc. namų ūkių atliekų rinkos dalis ir 75 proc. pramoninių ir komercinių atliekų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į privatųjį sektorių ir didinti šio sektoriaus investicijas, siekiant toliau skatinti tvarų atliekų tvarkymą ir remti perdirbtų medžiagų ir produktų, kuriuose naudojamos perdirbtos medžiagos, paklausą;

    32. ragina Komisiją skatinti naudotis perdirbtomis medžiagomis, remiantis esamomis iniciatyvomis ir skatinant naujas pramonės ir suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas;

    33. mano, kad Ekologinio projektavimo direktyva suteikiama daug neišnaudojamų galimybių gerinti efektyvų išteklių naudojimą; ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonių, skirtų su produktams, kurie suteikia daugiausia galimybių sutaupyti pirminės energijos ir turi reikšmingą potencialą žiedinės ekonomikos kūrimui, įgyvendinimui ir persvarstymui; ragina parengiamųjų tyrimų dėl ekologinio projektavimo priemonių taikymo kitoms produktų kategorijoms etape atlikti išsamią sisteminę žiedinės ekonomikos potencialo analizę;

    34. akcentuoja žaliųjų viešųjų pirkimų vaidmenį spartinant perėjimą prie tvarios žiedinės ekonomikos ir tai, kad svarbu skatinti vykdyti šiuos pirkimus gaivinant ES ekonomiką; primena Komisijos įsipareigojimus pasiūlyti papildomų teisės aktų dėl žaliųjų viešųjų pirkimų ir ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą, kuriuo būtų gerokai padidintas žaliųjų viešųjų pirkimų naudojimas, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, kad visuose viešuosiuose pirkimuose būtų automatiškai pasirenkamas žaliasis variantas su principu „laikykis taisyklių arba paaiškink“, kad išimtis galėtų būti taikoma tik pateikus priimtiną pagrindimą;

    35. nurodo, kad reikia diversifikuoti pasaulines vertės grandines parengiant naujas e. prekybos taisykles, sudarant Susitarimą dėl aplinkosaugos prekių, kuriuo būtų galima skatinti aplinkosaugos prekių naudojimą ir tarptautiniu lygmeniu reformuojant intelektinės nuosavybės teises, norint padidinti konkurencingumą ir užtikrinti veiksmingesnę apsaugą bei atlygį už kūrybinį darbą ir inovacijas, siekiant iš tiesų tvarios bendrosios rinkos kūrimo;

    36. atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojai turėtų turėti teisę į saugius produktus, kurie nekenkia aplinkai arba žmonių sveikatai; ragina greitai ir veiksmingai atsisakyti bendrojoje rinkoje naudojamų pavojingųjų medžiagų ir jas uždrausti; pabrėžia, kad tai ypač svarbu kalbant apie chemines medžiagas, kurioms būdingos endokrininę sistemą ardančios savybės; pažymi, kad tvarios bendrosios rinkos kūrimas turi būti pagrįstas netoksiškos žiedinės ekonomikos ir aplinkos, kurioje pavojingosios medžiagos nenaudojamos arba perdirbamos, kūrimu;

    37. mano, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą apie vartotojų teises ir tvaraus produktų ir paslaugų vartojimo svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti šį informuotumą sukuriant keitimosi geriausia patirtimi platformą, kurioje dalyvautų piliečiai ir viešojo ir privačiojo sektorių atstovai, vietos valdžios institucijos, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos ir vartotojų organizacijos, užtikrinant, kad visi piliečiai galėtų susipažinti su lengvai suprantama ir išsamia informacija.


    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    Priėmimo data

    16.7.2020

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    43

    6

    28

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Miriam Dalli, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Agnès Evren, Fredrick Federley, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Anja Hazekamp, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ștefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Billy Kelleher

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

    Margarita de la Pisa Carrión, Veronika Vrecionová

     

     


    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    43

    +

    EPP

    Michal WIEZIK

    S&D

    Nikos ANDROULAKIS, Marek Paweł BALT, Monika BEŇOVÁ, Simona BONAFÈ, Delara BURKHARDT, Sara CERDAS, Mohammed CHAHIM, Tudor CIUHODARU, Miriam DALLI, Jytte GUTELAND, Javi LÓPEZ, César LUENA, Alessandra MORETTI, Sándor RÓNAI, Günther SIDL, Petar VITANOV, Tiemo WÖLKEN

    RENEW

    Pascal CANFIN, Fredrick FEDERLEY, Andreas GLÜCK, Martin HOJSÍK, Billy KELLEHER, Frédérique RIES, María Soraya RODRÍGUEZ RAMOS, Nicolae ŞTEFĂNUȚĂ, Linea SØGAARD-LIDELL, Véronique TRILLET-LENOIR

    GREENS/EFA

    Margrete AUKEN, Bas EICKHOUT, Pär HOLMGREN, Yannick JADOT, Tilly METZ, Ville NIINISTÖ, Grace O'SULLIVAN, Jutta PAULUS

    EUL/NGL

    Malin BJÖRK, Anja HAZEKAMP, Petros KOKKALIS, Silvia MODIG, Mick WALLACE

    NI

    Eleonora EVI, Athanasios KONSTANTINOU

     

    6

    -

    ID

    Simona BALDASSARRE, Marco DREOSTO, Sylvia LIMMER, Luisa REGIMENTI, Silvia SARDONE

    ECR

    Rob ROOKEN

     

    28

    0

    EPP

    Bartosz ARŁUKOWICZ, Traian BĂSESCU, Alexander BERNHUBER, Nathalie COLIN-OESTERLÉ, Christian DOLESCHAL, Agnès EVREN, Adam JARUBAS, Ewa KOPACZ, Esther de LANGE, Peter LIESE, Fulvio MARTUSCIELLO, Liudas MAŽYLIS, Dolors MONTSERRAT, Dan-Ștefan MOTREANU, Ljudmila NOVAK, Jessica POLFJÄRD, Christine SCHNEIDER, Edina TÓTH, Pernille WEISS

    ID

    Aurelia BEIGNEUX, Catherine GRISET, Joëlle MÉLIN

    ECR

    Sergio BERLATO, Margarita DE LA PISA CARRIÓN, Joanna KOPCIŃSKA, Alexandr VONDRA, Veronika VRECIONOVÁ, Anna ZALEWSKA

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     


     

     

    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

    Priėmimo data

    26.10.2020

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    20

    2

    23

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Marc Angel, Pascal Arimont, Marco Campomenosi, Salvatore De Meo, Claude Gruffat

     

     


    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

    20

    +

    S&D

    Marc Angel, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose

    RENEW

    Sandro Gozi

    ID

    Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle

    GREENS/EFA

    David Cormand, Alexandra Geese, Claude Gruffat, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

    EUL/NGL

    Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

    NI

    Marco Zullo

     

    2

    -

    ECR

    Eugen Jurzyca

    NI

    Miroslav Radačovský

     

    23

    0

    EPP

    Pablo Arias Echeverría, Pascal Arimont, Deirdre Clune, Salvatore De Meo, Arba Kokalari, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Marion Walsmann

    RENEW

    Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard

    ID

    Alessandra Basso, Markus Buchheit, Marco Campomenosi

    ECR

    Adam Bielan, Carlo Fidanza, Beata Mazurek

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     

     

     

     

    Atnaujinta: 2020 m. lapkričio 18 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika